• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
Felixas Vallottonas. Vasara, moterys besimaudanèiosios gamtoje, ið plytø pagamintame baseine. 1892
 /Kunsthaus, Ciurichas/
Polis Gauguinas. Undinë. 1889
 /Privati nuosavybë/
Eduardas Munchas. Mauduolës. 1892
 /Privati nuosavybë/
Giovanni Giacometti. Poilsis. 1910
 /Berno Meno muziejus/
Ðiame puslapyje reprodukuojamø tapytojøkûryba turëjo didelæ átakà „Brücke“ grupësmenininkams. Jie mokësi ið V. Van Gogho ir P.Gauguino, P. Cezanne’o ir E. Muncho, A. Derai-no ir kitø fovistø. Kiekvienas ðis didis tapytojassavaip vaizduodavo moterá.Paveikslai, vaizduojantys nuogus þmones, vi-sais laikais vertinami nevienareikðmiðkai.Retai kalbama apie paties tapytojo ir jo kû-rinio moralines normas. Daþnai autoriaus ydosar charakteris neturi nieko bendra su jø kûri-niais. Aiðku, vëliau sukuriami mitai, kurie keliasusidomëjimà, didesná nei patys meno kûriniai.Egzistuoja du nuogo kûno vertinimo kraðtu- tinumai: jis vertinamas kaip nenusakomos mis- terijos-groþio ir tyrumo iðraiðka arba girdime vien kaltinimus. Ðaivileris yra pasakæs, kadnuogas moters kûnas yra neigiama jëga, visosþmoniðkosios bûties griaunamoji jëga.2005 m. rudená Ðtutgarto galerijoje vyko P.Picasso paroda, kuri skirta vienai temai –mauduolëms. Skirtingø laikotarpiø, skirtingøstiliø, bet vieno autoriaus. Parodoje buvo ir „Bëganèiosios ant kranto“ (1922) ir „Mauduo-lës“(1956), ir skulptûrinë kompozicija „Figûrosant kranto“ (1931– 1932).Kiekviena profesionalo tapyta drobë pasiekia tam tikrà estetiná lygá, galima sakyti, net erotiná. Jeigu vertintojo lygis þemas, atsiranda prob-lema – meno kûriná jis gali apibûdinti tik tam tikromis kategorijomis. Erotizmas yra seksua-linio akto ir visko, kas su juo susijæ, pratur- tinimas kultûra, estetine forma. Jau vien tai, kad „Brücke“ nariai iðsineðëmolbertus á gamtà, prie Moritzburgo eþero,netoli Drezdeno, buvo visiðkai naujas reiðkinyspagal realistinio meno tradicijas. Tapydamiplenere, jie atrodë (ir, aiðku, buvo) kaip tikriejiP. Gauguino sekëjai.Kada P. Cezanne’as, paskui – H. Matisse’as ir P. Picasso pasirinko „Besimaudanèiosios“ temàir apnuogintà figûrà parodë kaip dalá gamtos, taip perteikdami visiðkai iðlaisvintos kûnoiðraiðkos iðgyvenimus, ir vargu ar galima geriau tai pavaizduoti, kaip H. Matisse’o „Prabangoje,ramybëje ir Neroje“.Ðiandien viskas pasikeitë, nes kovojama ne sucenzûra, o su banalybe ir stereotipais. Viskasleidþiama, viskas priimtina ir priimama. Skan-dalo efektas iðnyko.
64-79_Ist_Mauduoles.qxp 10.08.2009 13:15 Page 72
 
73
E. L. Kirchneris. Adomas ir Ieva. Dvi skulptûros. 1921
 /Ðtutgarto miesto galerija/
Nina Hard tarp Adomo ir Ievos skulptûrø prieáëjimo á „Larcheno namelá“, 1921E.L.Kirchnerio fotografijoje –ðokëja Nina Hardt. 1921
Dëmesio centre – jaunystë, aktas,idealizmas.
1905 m. architektai studentai Fritzas Bleylas,Erichas Heckelis, Ernstas Ludwigas Kirchnerisir Karlas Schmidt-Rottluffas susijungë vienam tikslui – laisvai tapyti aktà, kuris jiems buvo visorankos lavinimo meno pagrindas. Jie susitikinë-davo, visi kartu tapë greitai ir neáprastai. Jømodeliai pozas keisdavo kas 15 minuèiø. Ket- virèio valandos aktai.Tokiu bûdu jaunieji menininkai suvokë, kà galireikðti linija, plokðtuma, kuriant visà paveikslà.Kodël jie pradëjo nuo akto, o ne nuo peizaþo?E. L. Kirchnerio atsakymas: menas sukurtasþmogaus, tad jo paties pavidalas ir yra viso menocentras. Todël nuo paties þmogaus ir reikiapradëti.Dël vieno jø nuomonë sutapo: suprastiaktà kaip laisvà ir natûralø – nereiðkia, kadreikia þmogø atvaizduoti tiksliai ar net tobulai.Tapyba nëra ápareigota kopijuoti gamtà – toksbuvo E. L. Kirchnerio áraðas dienoraðtyje. Svar-bu suprasti, kad menas apipavidalina, suteikiaformà, o ne atvaizduoja. Tai didelis skirtumas.Suteikti formà ir komponuoti – laisvas dvasinisprocesas, o vien atvaizdavimas yra amatas, ku-rio galima iðmokti.
„Aktas“ nereiðkia vientik nuogumo.
„Brücke“ tapytojams buvo svar-bu rasti tiesioginæ akto iðraiðkà, nesuklastotàjokiø akademiniø tradicijø, pilietinës moralës ar  vienpusio poþiûrio.Kaip vienas ið svarbiausiø paveikslo elemen- tø, atsiribojæs nuo psichologijos ir filosofijos, ðiø tapytojø aktas bûdavo iðreikðtas forma, spalvair kompozicija, – iðreiðkianèius ávykio esmæ.Nekopijuodami tikrovës, jie sukûrë autentiðkussimbolius, t. y. skaièius ir þenklus, arba, kaipraðë E. L. Kirchneris, – hieroglifus.Nuo 1909 m. E. Heckelis ir E. L. Kirchnerisdaþnai pabrëþdavo, kad jiems pavyko paspar- tinti tirðtà, lëtà tapymà aliejiniais daþais, tuosdaþus praskiedus. Paveiksluose atsiranda dina-mika, judesys, energija ir átampa.Menininkams rûpëjo, kad akto kompozicijaágautø to virpëjimo, átampos – Gyvybës.
E. Heckelio, M. Pechsteino, E. L. Kirch-nerio, K. Schmidt-Rottluffo, O. Muellerioir E. Noldes aktø tapybà ðiandien galime vadinti „Brücke“ grupës ekspresionizmokulminacija.
E.L.Kirchneris.Moteris, nuleidusirankas. 1913
 /Nacionalinë Berlyno galerija/
64-79_Ist_Mauduoles.qxp 10.08.2009 13:17 Page 73
 
74 Visais laikais tapytojai turëjo mëgstamus, netmylimus modelius. Kartais pozuojanèios mer- ginos tapdavo menininkø þmonomis: savomodelius vedë H. Matisse’as, O. Roudinas, S.Dali, P. Picasso, L. Feiningeris, taip pat ir E.Heckelis – Sidi Rihà...Mergaitë, vardu Fränci, tapo grupës „Brüc-ke“ simboliu, mylimiausiu modeliu. Jos atsi-radimas áneðë á jø bendrà studijà naujoviø: jibuvo nuolat fotografuojama, tapoma, tad leng- vai atpaþástama parodose ir publikacijose.Fränci tapë visi „Brücke“ dailininkai, nuolatkeisdami modelio pozas, perspektyvas. Meni-ninkø grupë tuo metu dar tik kûrësi, ieðkojosavito stiliaus, tad ir tapë panaðiai.Fränci bruoþai – ypatingi, iðreiðkiantys besi-skleidþiantá moteriðkumà. Drezdeno laikotar-piu „Brücke“ tapyba buvo dar labai fovisti-në, jie ieðkojo supaprastintø formø (kartaisnet iki primityvizmo), tad spontaniðkas Fräncijudëjimas padëjo jiems ið lëto keistis, ágautisavitø kûrybinës raiðkos bruoþø. Svajodami apieutopinæ vienybæ ir mene, ir gyvenime, me-nininkai dirbdavo bendroje Drezdeno studijoje,rengdavo bendras iðvykas prie Moritzburgoeþerø. Èia visur centre – ta pati Fränci, ir kart-kartëmis – Marcela. Dar vaikiðkos Fräncipozos, pirmykðtis judëjimo dþiaugsmas (pa- veiksluose su lanku ar su rieduèiais), lieknokûno formos, pavaizduotos ir medþio raiþi-niuose, tampa menininkø iðraiðkos sinteze, tartum grupës logotipu, po kuriuo pasiraðoma:atsiranda iliustruotose plakatuose, parodøkatalogø tituliniuose puslapiuose.Neseniai buvo sugriautas vienas mitas, kuris30 metø minimas literatûroje apie „Brücke“, –kad Marcelë yra Fränci sesuo. 1995 m. buvoatrasta E. L. Kirchnerio eskizø albumëlis, ku-riame áraðyta Fränci pavardë – Fehrmann.Drezdeno baþnyèios knygoje buvo rasta, kad ji yra dvyliktas, paskutinis, vaikas ir kad ji netu-rëjo vyresnës sesers Marcelës. Fränci, kaip mo-delis, atëjo á „Brücke“ studijà 1909 m. vasarà vos devyneriø metø. Prie Moritzburgo eþerø jà visi (iðskyrus K. Schmidt-Rottluffà) pieðë, tapë ir  ypaè daug eskizavo. E. L. Kirchnerio eskizøalbumëlyje randame net 30 eskizø – Fränci ha-make. Meno vardan, jis leidþia jai pavaidinti,savaip pozuoti ar net vaikiðkai koketuoti...1926 m. E. L. Kirchneris, vël bûdamas Drez-dene, aplankë Fränci. Jie vartë jos albumà sudaugybe tø metø nuotraukø, ir Fränci prisi-paþino, kad jos jaunystës prisiminimai, ypaè tassu menininkais praleistas laikas, yra patys mie-liausi. Kuo taip domino menininkus ðis modelis- vaikas?.. Turbût tuo, kad jie patyrë Fränci tyrumà, galëjo daugeliu pozø jà atvaizduoti, jinesivarþë kaip vyresnës moterys... Fränci nesu-stingdavo, pozuodavo su dideliu malonumu,buvo tartum uþsikrëtusi laisva menininkø dva-sia. Jos kûno formos buvo lieknos ir gracingos.O ðis gyvybingumas ákvëpë ir „Brücke“ grupësnarius – taip gimë jø noras tapyti moteriðkokûno nuogumà, stiprus postûmis ypatingosiðraiðkos link. Tai buvo lyg ðvytëjimas, natûralusbuvimas gamtoje, kurià pamaþu uþgoþë civili-zacijos naujovës.Kai E. L. Kirchneris tapydavo savo dirbtu- vëje, modeliai nesustingdavo be judesio. Jieprausdavosi ar ðukuodavosi, ðaudavo ið lanko,þaisdavo kamuoliu ar virvelëmis, net imdavo árankas muzikos instrumentà. O jaunoji Fränci,dirbusi modeliu nuo 1909 iki 1911 m., patal-pose vaþinëdavosi rieduèiais.Taip Fränci tapo mëgstamiausiu menininkømodeliu.
Drezdeno laikotarpiu visi „Brücke“ nariø modeliai buvo bendri: visasjø kûrybinis procesas vyko bendroje studijoje. Taèiau kiekvienas tapy- tojas turi ir savo mëgstamas pozuotojas-modelius. Kairëje matomeE.Heckelio mylimiausià modelá Sidi Rihà su juodaode Nelly jo Drezdenostudijoje (E.L.Kirchnerio 1910m. fotografija). Ðalia – E.Heckelio pa- veikslo fragmentas, kuriame jis vaizduoja save ir savo þmonà, graþuolæ SidiRihà 1910m. Virðutinës fotografijos centre matome du modelius –Maschkà Mueller ir Ernà Schilling jau Berlyno studijoje, 1912m. Ðalia jø –O.Muelleris ir E.L.Kirchneris.Deðinëje virðuje – „Brücke“ modelis Franzi Fehrmann ir berniukasDrezdeno studijoje 1909m.Deðinëje – E.L.Kirchnerio nuotraukoje – devyneriø metø mergaitësFränzi Fehrmann portretas. Ji kaip niekas kitas jaunatviðkais judesiaisákvëpdavo dvideðimtmeèius menininkus. Kasmet kartu jie vaþiuodavo á ið- vykas ir tapybos penerus prie Moritzburgo eþerø.
64-79_Ist_Mauduoles.qxp 10.08.2009 13:19 Page 74
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...