Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Look up keyword
Like this
1Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3

Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3

Ratings: (0)|Views: 195 |Likes:

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Aug 29, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/26/2012

pdf

text

original

 
 
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 
1
 
2011
2-3
Etnokosmologijos
Informacijos
 vagystës
muziejus
Tasmanija
Tolimoji
 
2
 
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 
L
ietuvos etnokosmologijos mu-ziejus – ði unikali mokslo populiarinimoástaiga – yra ásikûrusi greta Vilniaus uni-versiteto Teorinës fizikos ir astronomijosinstituto Molëtø observatorijos. Labano-ro girios pakraðtyje, toli nuo miesto ðvie-sø, Kulioniø kaimo þemëje ant Kaldiniøkalvos, astronomijos uþmiestinë stebëji-mø bazë buvo pradëta statyti 1969 me-tais. Ásimintini tie metai: liepos mënesáamerikieèiø erdvëlaivis „Apollo-11” nusi-leido Mënulyje. Astronauto Neilo Arm-strongo maþu þingsneliu nuo trapo antkitos planetos pavirðiaus prasidëjo þmo-nijos kosminës civilizacijos era. Reikmëvisokeriopai plëtoti astronomijos mokslà tuomet tapo akivaizdi. Tinkama vieta ob-servatorijai buvo surasta, geografuiprofesoriui Èeslovui Kuda-bai talkinant, tarp Aukðtaitijos eþerø,kalveliø ir dubak-
Muziejausákûrimas ir veikla
Etnokosmologijos
muziejussavo dvideðimtmetá
 Prof. Libertas KLIMKA
loniø. Kulioniø kaimas glaudësi tarsi sa-loje: ið vienos pusës já juosia 4,6 km ilgioÞelvø eþeras, ið kitos – virtinë miðko upe-liu susisiekianèiø eþerëliø. Graþiai skam-ba jø vardai: Duobulis, Ðilagiluþis, Lenk-tinis, Giluþis, Ilgynas... Pasak senøjø kai-mo gyventojø, nuo Kaldiniø kalvos maty-davosi dvylika eþerø ir penkios baþnyèios.Dirbamø laukø èia nedaug, o á pietryèiusnusidriekia didþioji Labanoro sengirë.Miðkas, jo verslai daugiausia ir maitinda-vo èia apsigyvenusius þmones. Gyventaðiose apylinkëse nuo senø senovës – taibyloja Þelvø eþero pusiasalyje dunksan-tis galingas piliakalnis. Aplinka atitikogrieþtus astroklimato reikalavimus: tolo-kai nuo didesniø gyvenvieèiø ir magist-raliniø keliø, aplinkui nedaug tëra naktiesðviesø, o miðkai ir eþerai iðlaiko nemaþà dalá dienà sukauptos ðilumos, tad teles-kopø stiklai nerasoja.Observatorijos pastatø kompleksà ðiandien sudaro du stebëjimø bokðtai irastronominis paviljonas, administraciniskorpusas su konferencijø sale ir bibliote-ka, keletas gyvenamøjø nameliø. Stebë- jimai atliekami trimis teleskopais; didþiau-siojo veidrodþio skersmuo – 165 cm. Taigalingiausias instrumentas Baltijos ðaly-se, juo galima siekti ir Visatos pakraðèius,tyrinëti tolimuosius galaktikø pasaulius.Mûsø astronomø, vadovaujamø profeso-riaus Vytauto Straiþio, sukurtoji daugias-palvë fotometrinë metodika leidþia pagalspektrus klasifikuoti þvaigþdes, nustatyti jøspindá, sudëtá, pa-virðiaus tempera-tûrà ir kitus pa-
 
 
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 
3
ðvenèia
 
rametrus. Pagrindinis tyrimø tikslas – mû-sø Galaktikos, Paukðèiø Tako struktûra.Rezultatai neabejotinai svarbûs viso pa-saulio astronomams bei kosmologams,tad èia daþnai vyksta tarptautinës konfe-rencijos, seminarai, mokslinës mokyklos.Plaèiajai visuomenei ir astronomijos më-gëjams parengiamas kasmetinis leidinys– kalendorius „Lietuvos dangus“. Apskritai, astronomø nuostata visadosbuvo tokia: mokslo naujienos turi bûti þi-nomos visiems. Todël moksleiviø ir visøsmalsaujanèiø ekskursijos èia mielai lau-kiamos. Lankytojams buvo ákurtas ir ne-didelis visuomeninis muziejus, tapæs Lie-tuvos etnokosmologijos muziejaus iðta-komis. Tai ávyko tokiomis aplinkybëmis:1978 m. buvo minimos 225-osios Vilniausuniversiteto astronomijos observatorijosákûrimo metinës. Pradëjus tvarkyti seno-sios observatorijos patalpas, jose buvæistoriniai teleskopai laikinai iðveþti á Molë-tø observatorijà. Ten ir kilo mintis ið jø su-formuoti nedidelæ astronomijos istorijosekspozicijà. Iðaugus lankytojø susidomë- jimui, nutarta suteikti jai visuomeninio mu-ziejaus statusà. Fizikos institutas suda-rë labai solidþià muziejaus tarybà, pa-tvirtintà 1980 m. geguþës 7 dienà. Jossudëtyje – tuometis instituto direktoriusakademikas Jurgis Viðèakas, Astrofizi-kos skyriaus vadovas prof. Vytautas Strai-þys, mûsø astronomijos mokslo patriar-chai akademikas Paulius Slavënas ir dak-taras Antanas Juðka, Vilniaus universite-to observatorijos vedëjas dr. Romas Ka-lytis, Molëtø observatorijos personalo va-dovas dr. Gunaras Kakaras. Tarybà „su-stiprino” Molëtø rajono kompartijos ko-miteto pirmoji sekretorë Eleonora Blaþe-vièiûtë bei rajono kultûros skyriaus vedë- jas Vitalijus Galeckas. Ekspozicijos ren-gëjas, tuometis Vilniaus inþinerinio staty-bos instituto docentas dr. Libertas Klim-ka á muziejaus tarybà buvo átrauktas vyr.fondø saugotojo pareigoms.Kai teleskopai po keleriø metø sugrá-þo á universiteto rûmus Vilniaus senamies-èio centre, vietoj jø ekspozicijos buvo pa-rengta liaudiðkosios astronomijos ir kos-mologijos paroda. Reikiami etnografiniaidaiktai buvo pasiskolinti ið Lietuvos isto-rinio-etnografinio (dabartinio Lietuvos na-cionalinio) muziejaus. Tada ir gimë etno-kosmologijos terminas, iðreiðkiantis tau-tos bei Visatos ávairiapusius ryðius; jis ta-po visuomeninio muziejaus pavadinimu.Nuolat augant lankytojø srautui, subren-do mintis apie atskiro pastato muziejuistatybà. Tam pritarë ir Mokslø akademi- jos prezidentas prof. Juras Poþela. Orga-nizaciniø rûpesèiø naðtà prisiëmë pasi-þymëjæs mokslo populiarinimo baruoseastronomas Gunaras Kakaras. Dviejøbokðtø su poþemine galerija statiná su-projektavo architektas Vytautas Lisaus-kas. 1990 m. kovo 15 d. Mokslø akade-mijos prezidiumo nutarimu muziejus ta-po atskira ástaiga. Eksponatai jam dau-giausiai buvo surinkti Kraðtotyros drau-gijos organizuojamø ekspedicijø metu.1997 m. èia sumontuotas dviðalio Lietu-vos – Italijos fondo dovanotas 40 cm veid-rodþio skersmens „Mead“ firmos teles-kopas. Po nelengvø biurokratiniø peripe-tijø muziejui 2003 m. pavyko atgauti pa-status ir þemæ; o 2007–2008 m. – Euro-pos Sàjungos struktûriniø fondø lëðomisatlikti rekonstrukcijà. Dvi jo „skraidanèià-sias lëkðtes“ – apþvalginæ aikðtelæ 40metrø aukðtyje bei ávadinæ lankytojø sa-læ suprojektavo architektai Rièardas Krið-tapavièius ir Andrius Gudaitis. Labai su-dëtingus darbus atliko lietuviðka staty-bø firma „Mitnija“. Tikrai verta èia apsi-lankyti: neáprastas tai muziejus – pa-našaus turinio ir fantastiškos architektû-ros nëra kitose ðalyse. Per metus dieni-niø ir naktiniø ekskursijø dalyviø skaièius jau virðija 40 tûkstanèiø...Muziejaus lankytojai pirmiausia kvie-èiami á ekspozicinæ galerijà, árengtà kal-no ðlaite. Etnokosmologijos sàvoka pa-maþu atsiskleidþia, kylant laiptukaisaukðtyn. Tarsi tyrinëtume mitiná Pasau-lio medá – nuo pat giliausiø ðaknø iki vir-ðûnës... Etnokosmologija – tarpdiscipli-ninë mokslo ðaka, tyrinëjanti visas áma-nomas tautos sàsajas su þvaigþdëtuojudangumi. Ji aprëpia ir filosofines bei re-ligines idëjas, ir astronomijos mokslo þi-nias bei jø apibendrinimo ir kaupimo nuoseniausiø laikø iki nûdienos metodus.Èia ir paaiðkëja, jog þemiðkieji rûpesèiaiveda… á þvaigþdes. Su Visata tautà sie- ja iðties daug ryðiø; jø pobûdis gali bûtiávardytas, pasak muziejaus direktoriausG.Kakaro, kaip jausminis, dvasinis, filo-sofinis, paþintinis, praktinis (senovëje –
 Ekspozicijosfragmentai 

You're Reading a Free Preview

Download
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->