Michailas AndrijanovasIs gelmiu. Kelrodis gyvenimo prasmes beieskantiems.2005. Klaipeda.
Ši knyga skirta gyvenimui. Tam procesui, kuriame dalyvaujate Jūs, nepriklausomainuo to norit Jūs to ar ne. Ši knyga apie gyvenimo taisykles, kuriosnepriklausomai nuo įvykių ir aplinkybių galioja ir savo galiojimu inicijuoja šių įvykių ir aplinkybių kūrimąsi.Gyvendami mes griežtai laikomės šių taisyklių nors kartais net nenutuokiame apiejų egzistavimą, o kartais net neigiame jas. Mes galim žinoti šias taisykles ireiti kartu su jomis gyvenimo keliu siekiant suprasti kur ir kam einame. Mesgalim nežinoti šių taisyklių ir taip pat sėkmingai gyventi.Ši knyga ieškantiems atsakymų ir negalintiems ramiai gyventi be jų.Tai tik pamąstymai ir mintys nepretenduojančios į autorines teises. Jeiįžvelgsite šioje knygoje ką nors savo, ar ką nors jau girdėto, matyto, skaityto,ką gi, matyt taip ir yra.Manyje mano mintys ir kitų žmonių mintys, mano stereotipai ir kitų žmonių pavyzdžiai susipina taip, kad atskirti savo nuo ne savo neįmanoma. Taip yra irpas Jus.Patentuojantys žodį vargu ar gali patentuoti mąstymo linkmę, iššauktą jo žodžių.Tas, kas atėjo į mane, pasiliko manyje, tapo manimi ir yra mano. Ir bus manotol, kol neatsiras dar kas nors, išstumiantis, papildantis arba išsklaidantistai.Jei radote šioje knygoje ką nors “Jūsų” – vadinkitės jos autoriumi . Jei radotejoje ko nors naujo ir ištaisėt jūsų manymu esamus trūkumus - vadinkitės josautoriumi. Jei aš pažįstu Jus, jei aš žinau apie Jus, jei aš girdėjau apie Jus –Jūs esate šios knygos bendraautoriai.Neskubėkite tuo džiaugtis ar dėl to nusiminti.Gal būt ši knyga sunaikins Jūs tokį, koks esat dabar. Gal būt perskaitę ją
pajusit, kad Jūs jau nebe Jūs. Bet tikriausiai to Jūs ir ieškot pradėdami jąskaityti.Stebint iš arti nepamatysi didelio paveikslo.Kasdieniai darbai, darbeliai…bėgiojimas iš vienos vietos į kitą…kartaissusimąstau kur skubu… kam skubu. Bet dažniausiai skubu ir tiek…nesusimąstydamas. Bet stabtelėjus akimirkai, susidaro įspūdis, jog esu daliskažko didelio, kažko ypatingo… keistas jausmas…Žmogus metų metus vaikščiojo protėvių pramintais, nieko ypatingaineišsiskiriančiais takeliais. Takeliai čia buvo visuomet ir niekas nekreipė įjuos ypatingo dėmesio. Kaip ir kiekvienas iš mūsų nekreipia ypatingo dėmesio įniekuo neišsiskiriantį taką. Kartą, norėdamas paberti trąšų į savo laukus žmoguspasamdė nedidelį, ūkiniai veiklai pritaikytą lėktuvą. Lėktuvo pilotas, grįžęsžemėn, su nuostaba pranešė, jog l
a
ukuose esantys takeliai sudaro ypatingus, tikiš paukščio skrydžio matomus piešinius.Šių takelių paslaptys visuomet buvo žmogui po kojomis, bet einant takeliu galimabuvo pamatyti tik tiek kiek leidžia takelis. Norint pamatyti piešinius reikėjopalikti takelį, pasikelti virš jo, užeiti už jo ribų. Žiūrint iš arti neįžiūrėsididelio paveikslo.Gyvenimo prasmė visuomet šalia, bet tam, kad įvertinti gyvenimą reikia jį pirmapragyventi.Meno paroda .Tiek daug gražių dalykų vienoje vietoje. Kai ateinu čia vienas irnebereikia kreipti dėmesio į nuolatos ūžiančius draugus - keičiuosi… laikastarsi pradeda judėti atgal… gilyn…Nepastebimai atsirandu tame laikotarpyje kai šie eksponatai buvo kuriami…įsivaizduoju save šalia jų kūrėjo…taip man lengv
iau suprasti pajusti…
Pas žinomą menininką atėjęs turtuolis užsakė nutapyti savo portretą, pasakęs,- “noriu, kad portretas būtų kokybiškas, vertingas ir toks gražus, kad netseptintos kartos mano palikuoniai grožėtųsi juo“, ir padėjo ant stalo 3 auksi
nesmonetas.
Grįžęs atsiimti užsakymo turtuolis pamatė nuostabų piešinį, o šalia jo 2auksines monetas. “Kas čia?”,- paklausė jis menininko, “aš patenkintas tavodarbu, kodėl tu neimi mano pinigų?”. “Aš paėmiau tik tiek, kiek jau esuuždirbęs”- atsakė menininkas,”- tu prašei kokybiško portreto ir aš įdėjau į jįvisus savo gebėjimus už tai paėmiau vieną monetą, bet aš nežinau ar mano darbasbus vertingas ir ar tavo palikuoniai grožėsis juo, todėl palikau kitas dvimonetas - jos dar ne mano”.“Ką gi, jos jau ir ne mano”,- atsakė turtuolis palikdamas monetas gulėti antstalo ir paėmęs portretą išėjo, stipriai užtrenkdamas duris. Gal būt supyko, ogal norėjo įžeisti…nežinau, bet manau, kad menininkas, pradėjęs piešti paveiksląnet pats negalėjo pasakyti kok
s
jis bus. Nes jis nežinojo. Ar taps jo kūrinysnemirtingu kultūros paveldu ar supus nesulaukęs dėmesio? Betapydamas jisnegalėjo įvertinti kūrinio svarbą. Tik baigęs darbą, tik matant rezultatą jissugebės jį įvertinti. Sugebės įžvelgti atlikto darbo pras
m
ę.Tam, kad pamatyti prasmę mes turime praeiti visą kelią - nuo idėjos gimimo ikipaskutinio potėpio.Gal ir mano Gyvenimo prasmė visuomet kažkur šalia, bet tam, kad įvertintigyvenimą man reikia jį pirma pragyventi.Kiekviename potėpyje įžvelgiant prasmę…Įdomu, Ar galėjo šis menininkas pasielgti kitaip? Be abejo taip. Jis galėjonepiešti portreto ir neimti pinigų, pasiteisinant jog užsakymas neįmanomas.Galėjo pasiimti visus pinigus, tikėdamasis, jog jo kūrinys ir po šimtmečių išliks nuostabus ir vertingas. Galėjo, bet kažkodėl nenorėjo to.Menininko poelgis šiek tiek keistas… keistas, bet labai nuoširdus… nuoširdus arsąžiningas?.. o gal nuoširdus ir sąžiningas kartu?… juk ir aš gyvendamas galiu
of 00
Andrijanovas Michailas - Is Gelmiu. Kelrodis Gyvenimo Prasmes Beieskantiems
769 Reads
Info and Rating
| Category: | Uncategorized. |
| Rating: | (1 Rating) |
| Upload Date: | 01/19/2009 |
| Copyright: | Attribution Non-commercial |
| Tags: |
Leave a Comment