Richard Bach
Iliuzijos
Intro
Išleidus "Džonatan
ą
Žuv
ė
dr
ą
", ne kart
ą
gird
ė
jau klausim
ą
: "K
ą
j
ū
s ketinate rašyti toliau,Ri
č
ardai? Po "Džonatano", k
ą
?"Atsakydavau, kad toliau nieko neprivalau rašyti n
ė
žodžioir kad visos mano knygos kartu pasak
ė
visk
ą
, k
ą
nor
ė
jaupasakyti. Kur
į
laik
ą
badmiriavus, v
ė
l atgavus automobil
į
irpatyrus kit
ų
toki
ų
dalyk
ų
, smagu, kai nebereikia dirbti ikiišnakt
ų
.Vis d
ė
lto kone kiekvien
ą
vasar
ą
skrisdamas savo senu
č
iubiplanu i žalias Vidurio Vakar
ų
Amerikos piev
ų
j
ū
ras,skraidindamas keleivius po tris dolerius už išvyk
ą
, v
ė
l
ė
miau jausti paž
į
stam
ą
į
tamp
ą
: kažk
ą
dar tur
ė
jau pasakyti -ir nepasakiau.Man visiškai nepatinka rašyti. Jei galiu nusigr
ę
žti nuo minties, slypin
č
ios kažkur tamsoje, jei galiu išsisukti ir neatverti jai dur
ų
, aš net nesiekiu pieštuko.Bet kartais priekin
ė
siena neišlaiko ir triukšmingai gri
ū
va visk
ą
aplink nus
ė
dama stiklo irplyt
ų
šuk
ė
mis, ir kažkas pris
ė
lina per griuv
ė
sius, stveria mane už gerkl
ė
s ir švelniai sako:"Tol tav
ę
s nepaleisiu, kol neišklosi man
ę
s žodžiais popieriuje". Štai taip susitikau su"Iliuzijomis".Net ten, Vidurio vakaruose, gul
ė
damas ant nugaros ir bandydamas išsklaidyti debesis,niekaip negal
ė
jau išmesti iš galvos tos istorijos... Kas b
ū
t
ų
, jeigu ateit
ų
koks nors tikrasšio dalyko meistras, kuris gal
ė
t
ų
man išaiškinti, kaip veikia pasaulis, ir išmokyti, kaip j
į
valdyti? Kas b
ū
t
ų
, jei
į
m
ū
s
ų
laik
ą
ateit
ų
, tarkim Sidharta arba J
ė
zus, tur
į
s gali
ą
pasaulioiliuzijoms, nes žino, koki
ą
tikrov
ę
jos slepia? Ir kas tada, jei susitik
č
iau su juoasmeniškai, jei jis skraidint
ų
biplan
ą
ir nut
ū
pt
ų
su manimi
į
t
ą
pa
č
i
ą
piev
ą
? K
ą
jispasakyt
ų
, kaip atrodyt
ų
?Gal jis ir neb
ū
t
ų
panašus
į
mesij
ą
iš mano tepaluot
ų
, žole sutept
ų
dienoraš
č
io puslapi
ų
,gal ir nesakyt
ų
nieko, kas d
ė
stoma šioje knygoje. Bet, kita vertus, pavyzdžiui, manomesijas kalb
ė
jo, kad
į
savo gyvenim
ą
mes prisišaukiame tai, k
ą
turime mintyse; ir jei taitiesa, tai turi b
ū
ti kokia nors priežastis, kod
ė
l aš atsid
ū
riau
č
ia šiuo momentu; ir j
ū
s - taippat. Galb
ū
t j
ū
s neatsitiktinai laikote ši
ą
knyg
ą
? Galb
ū
t šiuose nuotykiuose yra kažkas, koprisiminti
č
ia at
ė
jote? Man patinka taip manyti. Ir man patinka manyti, kad mano mesijas,
į
sitais
ę
s kažkuriame matavime, visai neišgalvotas, stebi mus abu ir juokiasi patenkintas,kad viskas vyksta lygiai taip, kaip mes suman
ė
me.
Leave a Comment