2

Lietuva tautin valstyb

Tai parod totali globalizmo kriz, prasidjusi nuo socialins atsakomybs atleist korporacij lenktynmis dl pigesns darbo jgos ir besibaigianti net bank gigant lugimais dl ciniko bankinink savivaliavimo valiut vertmis, pinig srautais bei pinig grobstymo. Valiutos tapo elektroninmis manipuliacijomis, beveik nebeturiniomis nieko bendra su ekonomik tikrovmis. 2. Globalizmas yra neokomunizmo ideologija. Taigi, dar iki gimimo mirusi ideologija. Globalizmo legalizuot integracij (jos regionins civilizacins) alinantis poveikis tautoms toks intensyvus, visapusikas ir galingas, kad turime imtis vis manom veiksm atkurti nacionalin k, kuriant tautos igyvenim garantuojant nacionalin produkt. Ne viena ES alis tai jau suprato. Nacionalini valiut atkrimas bt pirmas ingsnis protingumo link. Lietuvoje vykdyta euro vedimo kriterij laikymosi politika yra vis pirma kalta dl tokios emigracijos vadinamasis taupymas buvo bedarbysts auginimo ir iniciatyv Lietuvoje lugdymo politika. spjama, kad taupymo politika ir ES ves sunkiai prognozuojam mast recesij ir stagnacij. 3. Nepriklausomyb yra vienintel politin teisikai fiksuota nacionalin nepriklausomyb. Ji negali bti skaidoma kelet nepriklausomybi energetin, militarin ar dar koki kit. Investicij paiekos integraciniams projektams, tokiems kaip Visagino AE, kuri numatyta tarnauti tarptautinms, o ne tautos kio reikmms, yra pseudonepriklausomybs projektas. Vadinamj investicij, o i esms ms kio gamybins ir rink erdvs permimo politik btina vertinti kompleksikai, ir ne tik pagal skaiius, bet ir pagal pasekmi prasmes.

U LIETUV LIETUVOJE

Nr. 10

Romualdas Ozolas, Lietuvos centro partijos garbs pirmininkas

tjo metas nupieti visaapimant sistemin Lietuvos nuniokojimo paveiksl pradedant usienio skolos dinamika, moni nuskurdinimo profiliais, baigiant naujosios lietuvi deportacijos emigracijos masto apibdinimu bei jos pasekmi artimiausiam deimtmeiui ir visam XXI amiui vertinimu. Kokios yra Lietuvos generalins problemos? Pirma ir svarbiausia nacionalinio intelekto atkrimas. Kai kalbu apie intelekt, kalbu apie valstyb, ir ne bet koki, o vis pirma nacionalin valstyb aukiausiu lygiu mstyti sugebanio elito iugdym: be keleto deimi tokios brandos valstybs vyr tauta negali orientuotis pasaulyje, o tuo labiau daryti nacij pajgiai gyventi pasaulyje galinani sprendim. Tai amiaus udavinys pradedant ia diena. Antras svarbiausias udavinys sukurti tautos ideologij: sistemin tautos igyvenimo ir krybingo gyvenimo nacionalinje valstybje projekt. Jo metmenys egzistuoja, reikia tik susitelkti ir tas valgas apibendrinti atsivelgiant esam padt ir ypa rykjanius ilgalaikius tautos tvirtinimo pasaulyje udavinius. K btina idiskutuoti kaip valstybiniams apsisprendimams priimtinas tezes ar postulatus? 1. Kapitalizmas yra jau praeities ideologija. Ne maiau nei komunizmas.

Jei naujasis Seimas liks toks, kok j projektuoja moni pinigus iandien administruojanios rankos, tai gali reikti Lietuvos pabaig.

Nacionaliniam kiui btina darbo jgos struktra visikai sugriauta ir toliau griaunama. Investicijos, reikalaujanios importins darbo jgos, yra i principo kenksmingos ir ypa pavojingos. Ir nacionalin darbo jgos struktr, ir jos upildymo kvalifikuotomis pajgomis plan reikia parengti i pagrind, planuojant ir valstybs pajgomis palaikant visas produktyviai nacionalinei gamybai btinas grandis. vietimo, studij ir mokslo sistemas btina ivesti i komercijos beprotnamio ne tik t sfer organizavimo, bet ir dvasini kokybi

ugdymo jose poiriais. Skirdama milinikus mokesi moktoj pinigus, tauta ir valstyb turi gauti u juos kokybik intelekt ir pilietin atsakomyb, bent jau atsiskaitomyb. Gana ms mokykloms bti intelekto rengimo eksportui gamyklomis! Lietuvos kultra tai vis pirma lietuvi kalba. Kalba yra pirmoji fronto linija santykiuose su pasaulio agresyviosiomis ne tik kultrinmis tendencijomis. Kas to nesupranta turi tiesiog paklusti suprantanij kuriamoms lietuvi kalbos isaugojimo ir iugdymo normoms. Arba pasistengti suprasti, k tautai reikia jos kalba, ratas, raidynas ir ratija. Ijimas i kapitalizmo griuven pokapitalistin tautini valstybi pasaul kartu yra tausojanio gyvenimo bdo paieka. Tausojimas tai ne taupymas, tai rpinimasis, k ir kaip vartoji igyvenimui ir pragyvenimui, pradedant gamtos resursais, baigiant kito, greta tavs esaniojo, dvasia. Nekalbant jau apie tautos dvasi, prot, kultr, iniciatyvas.

Minimalizmas turt ir galt bti atsakymas vartojimo psichoz. Joki valstybs skol, nes jos viso labo blogai dirbani valdi gelbjimasis tautos ateities sskaita; joki ems kio paskirties ems pardavim ne Lietuvos pilieiams; joki imigrant kvot, kai jau ir aiku, ir pripainta, kad multikultrizmas lugo; jokio lito pakaitalo euro, dolerio, juanio ar kokiu kitu pavidalu; joki antrj valstybini kalb. Visa tai galt ir turt pradti gyvendinti naujasis Seimas. tai k galt pakeisti rinkimai! sustabdyti Lietuvos slinkim tin. Jei naujasis Seimas liks toks, kok j projektuoja moni pinigus iandien administruojanios rankos, tai gali reikti Lietuvos pabaig. Galima tik pasidiaugti, kad visuomen telkiasi. Neparlamentins tautins partijos eng pirm ingsn sukr susivienijim U Lietuv Lietuvoje. sibgja keletas visuomenini judjim. Seime turi nugalti tautin politin orientacija. Alternatyv nra.

Tikslas tolydi ir darni pltra! Isivaduokime i sovietinio jungo

Atkelta i 1 p. krybinio potencial atskleidianio grio ir noro nedidelei grupei alies ar pasaulio galingj tik jiems vieniems susigriebti i naud. Ketvirta, btina paneigti vairiausi liberal skleidiam mel; girdi, kas valstybs, tai labai blogai o kas privatu tai nuostabu. Neneigdami privaios iniciatyvos naudos, nepamirkime, kad privatininkas siekia naudos tik sau. Bet kokia kaina. O kur privataus verslo atsakomyb prie visuomen, valstyb, pagaliau atskir asmen? Todl mes kvieiame panaudoti valstybs kolektyvin potencial atkuriant gyvybing ir stipr alies k. O vystomo mokslo bei moni isilavinimo augimas ne tik suteikia galimybes, net reikalauja pereiti nuo rinkos chaoso prie bent strategikai planuojamo alies kio vystymo. Gyvenimo realyb mums akivaizdiai rodo: natraliai egzistuoja tokie kio segmentai, nuo kuri funkcionavimo priklauso visos valstybs kio sveikatos bkl. Tai energetika, natralios monopolijos, infrastruktros mons, gamtos itekliai, mikai ir pan. Visa tai pirmiausiai privalo tarnauti vieajam interesui. Todl TVS pasisako, kad ie kio sektoriai ir turi ilikti valstybs nuosavybje. Visokie ivediojimai apie konkurencij yra rafinuotas melas, nes ji iose srityse neveikia ir net negali egzistuoti. Be to, mes gerai matome, kad net prekyboje yra labai silpna konkurencija turiu omenyje didiuosius prekybos tinklus. Dar btina paalinti bet kok tarpinink dalyvavim ivardint ekonomikos sektori veikloje, nes tai tik gimdo korupcij. Tai taikytina ir vieiems pirkimams. Netikkite, kai liberalai ir Co. teigia, kad valstybins mons neefektyvios. Skandinavijos alys tai paneigia, o vedijoje seniai rodyta: didiosios valstybins mons veikia geriau u privaias. Be to, turime teigiam pavyzdi ir Lietuvoje. Keli prieiros mons, LG, Klaipdos nafta. Bloga ne nuosavybs forma, o blogas valstybs reikal tvarkymas. Mes inome kaip tai sutvarkyti. Btina panaikinti nebaudiamum, vesti aikius veiklos kriterijus ir tai susieti su vadov komandos atlygiu u darb; utikrinti veiklos skaidrum ir panaikinti tarpininkus vieuosiuose pirkimuose. Dar ias procedras reikia supaprastinti, perkeliant dal atsakomybs ant moni vadov. Savaime aiku, vedant gelein kontrol ir atsakomyb u rezultatus. Silome reorganizuoti valstybs institucijas, sukuriant veiklias mobilias struktras. Tai ijudins sustabarjusi kio valdymo biurokratij, tik stagnuojani ir pinigus veltui ryjani. Ministerijos ir departamentai bus organizatoriais, o tikrieji strateguotojai ir modeli krjai taps mokslinai centrai, kurie jau egzistuoja bet j potencialu nesinaudojama. Sukursime Strateginio planavimo sistem, kuri apims alies raidos kriterij modeliavim ir konkrei kio sektori, ypa t, kurie takoja vis k, prognozavim. Tam reikia naujos jaunimo profesinio orientavimo sistemos kuri prognozuot bent 20 met priek svarbiausi specialist poreik. Kurie rinksis perspektyvias specialybes ir skmingai mokysis, u moksl nemoks. Mokslas bus maksimaliai priartintas prie praktikos. Valstyb ir jos institucijos atsisakys stebtojo vaidmens kio raidos procesuose, o taps aktyviu paangios raidos iniciatoriumi, investuotoju. I esms bus peririmi darbuotojo ir darbdavio santykiai: jie privalo tapti partneri santykiais. Ne darbas u ubagik alg, o partneriki darbo rezultatai ir atitinkamas atlyginimas u kolektyvinmis pastangomis sukurt pridtin vert. Toks poiris sukurs naujo tipo santykius tarp darbuotojo ir savininko/vadovo. I prieik antagonistini silome pereiti prie kryba grindiamos partnerysts. Esame nedidel, bet darbti ir galinti veikti kartu tauta, ne kart istorijos raidoje tai rodiusi. Atkelta i 1 p. taiau jie nepralobo, nepasipeln politikos dka, nedalyvavo prichvatizacijos procesuose. Pati koalicija formavosi ne post dalyb, o princip, idj, program derinimo pagrindu. Vasario 6 d. Nacionalinis susivienijimas U Lietuv Lietuvoje pasiadjo bti atviras visuomenei, vadovautis demokratinmis nuostatomis ir vykdyti tautos vali. Savo sipareigojimus U Lietuv Lietuvoje siekia testi. Nacionalin susivienijim parm ir jo rinkim sra papild kovo 11-osios Akto signatarai, Sjdio iniciatyvins grups nariai, visuomeniniai judjimai ir j atstovai, profsjungieiai ir t.t. ULL aikiai palaik visuomens siek rinkimams turti vien antisistemini jg sra ir didia dalimi j vykd. Demokratijai btina daugiapartin sistema. Nacionalinis susivienijimas U Lietuv Lietuvoje suformavs koalicij vykd slyg rastis naujos kokybs plataus spektro nuo politins kairs iki politins deins daugiapartinei sistemai. Tai tikroji opozicija ir alternatyva dabar dominuojaniai politinei partinei sistemai, kuri per kelis valdymo deimtmeius nepais valstybs interes ir nepateisino piliei lkesi. Socialiniams, ekonominiams, vietimo, sveikatos apsaugos ir kitiems klausimams bei problemoms sprsti, kurti visuomens gerov pirmiausia reikalinga politin valia. O ji nemanoma be idealizmo ir princip, kurie turi bti politine vertybe. Tuo Nacionalinio susivienijimo U Lietuv Lietuvoje politins organizacijos ir skiriasi nuo dabar dominuojani Seimo partij. Rugsjo 15 d. ULL Lietuvai pristat program. Tai bendra Nacionalinio susivienijimo programa, kuri buvo ruoiama ir derinama koalicijos partneri. Tai ne paadai, kurie baigiasi pasibaigus rinkimams, o sipareigojimai. sipareigojimai ne tik pilieiams, bet ir sau, nes tik tokiu atveju j bus laikomasi ir programa vykdoma. Tai bene pirmas atvejis Lietuvos istorijoje po 1990-j kovo 11-osios, kuomet koalicija suformuojama pirmiausia suderinus vertybinius ir programinius dalykus, nesidalijant valdios post.

ULL Ms namai Lietuva

Atkelta i 1 p. gynimui itikimi asmenys; Valstyb privalo disponuoti valstybiniu kapitalu teikianiu socialins saugos minimumus visiems pilieiams; lietuviai kuria nacionalin kultr, jie oriai ir teisingai elgiasi su visomis pasaulio tautomis ir valstybmis ir to pat reikalauja i kit. Seime turi susirinkti mons, kuriuos Js galtumte pavadinti savo atstovais, pasiryusiais tarnauti ne visk pirkti ir parduoti galintiems biznieriams, o vaikus auginantiems ir savo emje gyventi norintiems Lietuvos pilieiams. Mes esame tie, kurie aukiausia valdia laiko tautos piliei vali. Darbas tvirtinant tok poir laukia nelengvas, taiau jam skiriame savo tolesn gyvenim ir esame pasireng prisiimti vis u savo veiksmus tenkani atsakomyb.

Nr. 10

U LIETUV LIETUVOJE
Viso to rezultatas pilieiai prarado pasitikjim valdia ir valstybe. mons tapo abejingi. Jau 60 procent rinkj nedalyvauja rinkimuose, nes jiems tas pats, kokia bus valdia. Rinkjai nemato pokyi. Tokia situacija labai patogi esantiems valdioje, nes kuo maiau rinkj dalyvaus rinkimuose tuo didesn tikimyb, kad jie bus vl perrinkti. Paradoksas, bet valdia nra suinteresuota keisti susidariusi situacij, nes ji yra naudinga jiems. Lietuvos stojimas ES atvr duris ir laisvam darbo jgos judjimui. Lietuvos valstyb visikai nebuvo pasiruousi sprsti migracijos klausimo. Prieingai, valdiai tai buvo naudinga, nes alyje majo bedarbi skaiius ir gerjo kai kurie statistiniai rodikliai. Tuo tarpu Lietuvos pilieiai krovsi lagaminus ir trauk Vakarus. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Lietuvos paangos strategij, kuri drsiai galima pavadinti Lietuvos isivaikiojimo strategija. Kiekviena valstyb, besirpinanti savo ateitimi, turi ateities planavimo centr, kuriame yra projektuojama tautos vystymosi raida. Lietuva tokio centro neturi. Ms tautos vystymosi strategija patikta partijoms. Todl kas 4 metai strategija yra keiiama, o tai reikia, kad tautos vystymosi strategijos Lietuva i viso neturi. Vargas valstybei, kuri neprojektuoja savo ateities! O gal ia ir yra svarbiausia strategija, gyvendinta penktosios kolonos- jos nebuvimas? Juk Europos komisijos komisaras .M.Barozas aikiai pasak, kad tautini valstybi nebebus. Kai kurios rinkim statymo nuostatos paeidia pilieio konstitucin teis demokratinius rinkimus. I valstybs biudeto finansuojamos tik partijos, kurios ir sukr toki sistem, o iniasklaida ir politologai aikiai vardija lyderius ir juos proteguoja, tuo formuodami rinkj poir j, ne rinkj, irinktus lyderius. Nacionalin televizija irgi diskriminuoja neparlamentines (nesistemines) partijas. Tad kalbti apie demokratinius ir laisvus rinkimus tiesiog nemanoma. Taigi, metas aikiai pasakyti, kad Lietuvoje sigali valdoma demokratija. Lietuva priklauso ES ir NATO. Atrodo, kad visi esminiai klausimai yra isprsti. Bet Lietuva tapo isivaikiojania, todl io pavojaus akivaizdoje, Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokrat sjunga, Tautinink sjunga ir Tautos vienybs sjunga sudar koalicij nacionalin susivienijim U LIETUV LIETUVOJE, kurio svarbiausias tikslas isaugoti tautin tapatyb, sustabdyti tautos nykim ir valstybs irim. Tai alies istorijoje negirdtas vykis, kad partijos susijungt prie rinkimus. Koalicija pateikia nauj pasirinkimo galimyb rinkjams, nusivylusiems sisteminmis partijomis, kvieia visus vienytis, kad taptume savo valstybs eimininkais ir Lietuva ibrist i itin sunkios padties. Nacionalinis susivienijimas U Lietuv Lietuvoje kvieia tsti yg Sjdio ir Baltijos keliu. Tad kvieiame yg u Tautos ir valstybs ilikim! U gerovs krim tautos namuose!

Gerbiamieji ,

Taisykime Lietuvos mokesi sistem

Birut Valionyt, Lietuvos Nepriklausomybs Akto signatar

ai mes 1989 m. stovjome susikib rankomis, veidu vakarus, Baltijos kelyje, trys tautos lietuvi, latvi ir est sau ir visam pasauliui pasak, kad nori gyventi kitaip, bti laisvi ir kurti savo nepriklausomas valstybes. Tai buvo aukiausia pilietikumo, tautikumo ir tautos savimons iraika. Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb buvome pilni ryto ir entuziazmo kurti savo gyvenim. Bet buvome naivs, tikdamiesi greito gyvenimo pagerjimo. Valstybs krimas yra ilgas ir nuoseklus darbas, reikalaujantis nuoseklaus darbo, ini ir iminties. Jaun Lietuvos valstyb pradjo terorizuoti Soviet sjunga ir usuko naftos kran. Atsilaikme. Tada band jga nuversti teistai irinkt Lietuvos valdi vl atsilaikme. Akivaizdu, kad ms kaimynai, kurie deklaruoja, ia tur interes, j niekada ir neatsisak. Lietuvi tauta prie jgos naudojim turi imunitet, bet prie finans tak, kaip parod laikas, neturime jokio imuniteto. Tikslui pasiekti buvo puikiai panaudotas penktosios kolonos principas, prie kur Lietuvos valdia neturjo jokio prienuodio. Vieni neig jos egzistavim, kiti prisideng mogaus teisi deklaracija, demokratijos principais ir laisva rinka tyljo, o penktoji kolona dirbo. Mokykl depolitizavome, aukljome laisvus mones, bet ne savo alies patriotus. Ekonomikoje kelrode vaigde buvo laisvos rinkos instituto idjos. alies kyje sivyravo laukinio kapitalizmo taisykls. Valstyb nesugebjo kovoti su eline ekonomika. Taip susidar alyje didiul socialin atskirtis, kuri dabar priartjo prie pavojingos ribos. elio pinigai uvald partijas ir, tuo paiu, visas Lietuvos valdios institucijas. Susikr oligarchin sistema. Seimas pradjo atstovauti ne rinkjams, bet pinig klanams, o danai ir nusikalstamam pasauliui. Svokos teismas ir teisingumas atsidr skirtinguose poliuose.

Ko trksta ms valstybei?
svarbu dalyvavimas NATO, ger santyki su kaimynais palaikymas, bet ir pati tauta turi jausti atsakomyb u savo valstybs likim, pasirengusi veikti tiek usienio grsmes, tiek ir pavojus, kylanius i vidaus. Viena didiausi vidaus grsmi yra TEISINGUMO ir SOCIALINIO TEISINGUMO stoka. Visi Lietuvos Respublikos pilieiai turi bti i ties lygs teising statym akivaizdoje ir kartu vienodai atsakingi u statym paeidim, skaitant ir tuos, kurie patys privalo t teisingum gyvendinti. Ypa sunkiu nusikaltimu laikome valstybs plim. Laisv be atsakomybs iandien suteikta dideliems pinigams. O tai naikina galimyb savo valstybje jaustis MOGUMI. Kiekviena valdia isigimsta be piliei, visuomens kontrols, atsakomybs tautos ir valstybs interesams, todl manome, kad ms valstybje trksta dalyvaujamosios demokratijos. J reikia diegti, pradedant nuo realios savivaldos, kuri iandien pakeit partij savival, iki visuomens ir piliei partnerysts su aukiausios politins ir teisins valdios institucijomis. Kol nra tvirto visuomeninio valstybs stuburo, netursime ir GYVYBINGOS valstybs. Tauta neturi atsilikti nuo paangos proces pasaulyje, bet jie neturi naikinti ms gyvenamosios aplinkos, aloti ms tautos sveikatos, dorovs, kenkti jaunam mogui. Rpestis ms tautos ir valstybs interesais tai Sjdio vertybi sugrainimas ms valstybs gyvenim. Tada visi kartu parodme pasauliui pavyzd, kaip morals ir laisvs jga, pasiventimas savo tautos ir valstybs reikalams gali nugalti net pai brutaliausi jg. Palaikykime rinkimuose Nacionalin Susivienijim U LIETUV LIETUVOJE ir neleiskime mums teigti, kad jau yra parinktos biudetins partijos, kurios valdys Lietuv.

ietuvos politiniame gyvenime trksta politins jgos, kuri svarbiausiu savo veiklos prioritetu laikyt Taut ir Valstyb. Ms interesas globali proces verpete surasti galimyb tautai vystytis ir augti. Tik ta tauta isivaikto, kuri nebejauia savo akn, todl mes sakome, kad labai svarbi yra pagarba savo tautos kultrai, istorijai, vietimui, jaunosios kartos ugdymui meils savo valstybei, patriotizmo dvasia. Esame sitikin, kad visoms tautybms, gyvenanioms Lietuvoje turi bti utikrinta j teis ilaikyti savo tautin tapatum, kultr, bet i laisv neturi griauti pareigos savo valstybei. Vadovaujams Vinco Kudirkos, Maironio, Nacionalinio Atgimimo, Sjdio idjomis. I savo patirties inome, kaip nelengvai tautos ir valstybs laisv yra pasiekiama, todl prieinsims siekiams j apriboti, ar tai bt grsms i Ryt, ar vilions i Vakar. Kartu su kitomis laisv myliniomis tautomis nesutiksime, kad ES bt paversta FEDERACIJA. Labai

Alvydas Medalinskas, Lietuvos Persitvarkymo Sjdio iniciatyvins grups narys

ki ekonomik kovojaniomis institucijomis, yra pilnos noro realiai keisti padt alyje ir yra pasiryusios esmingai ir rytingai pertvarkyti teissaugos ir teistvarkos sistemas, didinant j veiklos efektyvum ir atsakomyb. Btent ios slygos leist i elio itraukti daug daugiau u konservatorik milijard (kuris realiai taip ir nebus itrauktas). Mokesi sistem keisti reikia ir dl to, kad ji yra socialiai neteisinga. NakAudrius Rudys, tin konservatori ir liberal mokesi Nepriklausomybs Akto signataras reforma, padidinusi netiesiogini mokesi nat, pagrindin kovos su krize nat ietuvos mokesi sistema su- ukrov ant maesnes pajamas turini ir laukia daug kritikos. Bet ir u- skurdiau gyvenani mokesi moktoj tarimo. i savait takingiausia pei. To pasekm maesnis vartojimas, ms alies kapitalo asociacija taigi ir skurdo plitimas, ir maesnis alies Lietuvos pramoninink konfederacija pa- BVP augimo potencialas. Mechanizmas paskelb, kad pagrindinis dalykas, ko ji laukia prastas, tik, deja, ne visiems suprantamas: i naujosios Seimo sudties neliesti susi- paprastai kuo maesns asmens (eimos) klosiusios mokesi sistemos. Tai reikia, pajamos, tuo didesn j dalis skiriama PVM kad bent jau pramonininkai, ireikiantys apmokestinamoms prekms ir paslaugoms Lietuvos mastu stambaus kapitalo interesus, sigyti. Auktesni pajam savininkai didesyra ja patenkinti arba bent jau nesitiki, kad j n savo pajam dal gali skirti ir skiria taugalima pagerinti. pymui, investicijoms, draudimui ir kitoms Ir nenuostabu. Europos sjungoje tra iuo mokesiu neapmokestinamoms sritik kelios valstybs, kuriose mokestins biu- tims. Skurdesnieji bendrapilieiai per PVM det plaukos nesudaro n 30 proc. Todl biudet atiduoda apie 20 proc. pajam, toliau gyvendinti roin liberal ir kapitalo labiau pasiturintys kokius 10 proc. savinink svajon nebra kur. ULL numato taisyti mokesi sistem iuolaikin visuomen, kuriai humaniz- i esms. Pirmiausiai keisime mokestini mo ir socialinio solidapajam pasiskirstym rumo siekis nra tuEuropos Sjungo- tarp tiesiogini (paias kis, negali toliau je tra tik kelios jam ir turto) ir netoleruoti to gyvenimo valstybs, kuriose tiesiogini (pirkim) lygio skirtumo, kuris mokesi didinsime mokestins biude- tiesiogini ir mainegzistuoja vieningoje to plaukos tesu- sime netiesiogini ekonominje erdvje Europos sjungoje. daro 30 proc. Todl toliau mokesi nat. Tam Todl dauguma rinkigyvendinti roin liberal reiks mainti ir difemuose dalyvaujani ir kapitalo savinink svajo- rencijuoti PVM tarifus partij, atsiliepdamos bei akcizus degalams., n nebra kur. Be to, remdamiesi visuomenje tvyrant poreik, deklaruoja nauju Visuotinio turdaugel populiari visuomens reikalauja- to, pajam ir ilaid deklaravimo statymu, m pokyi, kuri gyvendinimas neiven- ymiai efektyviau taikysime prabangaus giamai padidins valstybs ilaid poreik. turto mokest, diferencijuosime gyventoTaiau beveik visos dievagodamosi, kad j pajam mokesio tarifus ir praplsime skolas valstybs toliau nebeklampins, arba iuo mokesiu apmokestinam pajam kukliai nutyli, i kur ims papildom pinig, rat. Naudodami lanksi lengvat sistearba deklaruoja, kad sutaupys maindamos m sieksime, kad ekonomikai silpnesni valstybs valdymo ilaidas ir didindamos j mokesi moktojai mokt santykinai panaudojimo efektyvum. Pritariame ioms maesnius mokesius. Pagaliau pasilysim intencijoms ir patys to sieksime. statym, leisiant taikyti specialius mokesBet greitu laiku radikaliai Lietuvoje ius toms monopolijoms, kurios vykdo pagerinti gyvenim io rezervo (ir kio na- nesining kain politik. tralaus augimo) neuteks. Todl Nacionatai kodl negalime paadti pralinis susivienijimas U Lietuv Lietuvoje monininkams nekeisti mokesi sistemos. (ULL) savo programoje numato bendro Gal ir jie supras, kad ms pasilymai ilgavidaus produkto dal, per mokesius su- laikje perspektyvoje ir jiems naudingi. Morenkamo valstybs ir savivaldybi fondus, kesi natos perskirstymas, kai vargingesni padidinti iki 35 proc. Tai leist valstybs visuomens sluoksniai disponuos didesdisponuojamas las padidinti 56 mlrd. nmis lomis, leis padidinti bendr vidaus lit per metus. Sutikime, kad tada utekt vartojim, ypa Lietuvoje gaminam preki l laipsnikai didinti policinink, biblio- ir teikiam paslaug vartojim, tad ir dautekinink ir kit biudetinink atlyginimus, gelio pramoninink rink. Be to, pakitusios pagerinti vaik ir paaugli prieir, labiau socialins slygos jei nesustabdys, tai bent remti vaikus auginanias eimas,vykdyti jau ir nepaskatins darbo jgos emigracijos, efektyvesn narkotik vartojimo prevenci- majanti socialin atskirtis mains ir socij, remontuoti melioracines sistemas, susi- alin tamp, o kartu ir galimyb socialini grinti valstybs nuosavybei natrali mo- neramum. Neramum, kurie gali turti nopolij infrastruktr, steigti valstybin griaunani jg. investicij ir komercijos bank, didmenins Tiems Lietuvos monms, kurie gyvena (o jei prireiks ir mamenins) prekybos i darbo umokesio ir kartais prisiduria i btiniausiais maisto, naftos produktais ir socialini imok, ms silomas mokesvaistais staigas, sustiprinti..., pagerinti..., i sistemos pertvarkymas gali gyvenim utikrinti... ir t. t., ir pan. (skaitykite ULL ir padaryti bent kiek lengvesn, labiau pasituvis kit partij rinkimines programas). rint ir oresn. Kitas bsim ilaid didjimo altinis O Lietuvos visuomenei tokia reforma yra elins ekonomikos iskaidrinimas. reikt posk iuolaikins gerovs valstySkirtingai nuo vadinamj sistemini bs standart diegim, socialins atskirties partij, ULL sudaranios politins jgos mainim bei tautos ir jos sukurtos valstynra jokiais saitais susijusios su prie to- bs tstinumo galimybi didinim.

U LIETUV LIETUVOJE

Nr. 10

REFERENDUMAS dl Visagino AE
1. Ar Visagino AE tai kelias Lietuvos energetin nepriklausomyb? Atvirkiai tai kelias didesn priklausomyb nuo Rusijos. Perkamas vienas didelio galingumo reaktorius (1350MW), kuriam reiks atitinkamo momentins galios rezervo, nes reaktori danai reikia staigiai stabdyti. Lietuva tok galios rezerv gals gauti tik i Rusijos. O tai reikia, kad Lietuva pasiliks vieningoje Rusijos energetinje sistemoje. 2. Ar negalima momentins galios rezervo gauti i Lenkijos bei vedijos, kit kaimyn? Energetins jungties su Lenkija statyba stringa, kain ar ji bus baigta iki numatomo termino. Taiau norint atsijungti nuo Rusijos, reikia maiausiai dviej toki jungi. Antroji net nra projektuojama. Be to, iaurs Lenkija pati kenia dl elektros energijos deficito. Jungtis su vedija yra nuolatins srovs, todl momentins galios rezervui netinka. Baltijos ali sistemoje manoma utikrinti galios rezerv tik iki 300 MW. 3. Ar valdaniosios koalicijos vadovai ito neino? TS-LKD rinkim programoje buvo aikiai pasakyta, kad AE reaktori galingumas neturi bti didesnis kaip 800MW ir kad j negali bti tik vienas. Didesnio galingumo reaktoriaus, juolab tik vieno, statyb jie tuomet pavadino Lietuvos idavyste. iandien jie net nesiteikia paaikinti, kodl taip elgiasi. Dar vienos jungties su Lenkija nupaiymas emlapyje nieko netikina. 4. Valdantieji teigia, kad Lietuvai trksta nuosav elektros energijos pajgum ir kad dl to net 70% jos esame priversti importuoti i Rusijos. Gal nuosava AE isprst i problem? Lietuva iuo metu turi beveik dvigubai daugiau pajgum negu jai reikia piko metu. Elektros energij importuoNetiesa. Pvz., gamyba i gamtini duj daug kur pigesn (inoma, tik ne Lietuvoje, kur mes jas perkame monopolinmis kainomis, kol dar nra suskystint duj terminalo, bet juk terminal jau tursime 2014m. pabaigoje!). Be to, atomin energetika visur yra netiesiogiai valstybs dotuojama, katus neskaiiuojamas nuolatinis giluminis atliek laidojimas, kuris dar nra isprstas, o katai siekt ne pus paios jgains pastatymo kat. Mums parduodamo reaktoriaus Teksase atsisak ne tik dl to, kad jis yra Fukuimos tipo ir jam reikia papildom investicij saugumui, taiau ir dl ekonomini prieasi, t.y. kaip tik dl tokios gamybos brangumo. 8. Ar tai reikia, kad atomin energetika nebeturi perspektyv? Tai, kad pvz. Vokietija apsisprend i viso atsisakyti atomins energetikos, dar nereikia, kad atomin energetika jau nurayta ir nebeturi perspektyv. iuo metu licencijuojami naujos kartos nedidelio galingumo atominiai reaktoriai, kurie bus talpinami giliai po eme ir kurie gali bti konkurentabils bei labiau tinkami Lietuvai. Referendumas vyksta ne dl atomins energetikos perspektyv, o tik dl valdaniosios koalicijos silomo projekto, kuriam pritar Seimas. Seime ie statymai buvo priimti nedidele dauguma, naudojant didiul spaudim. Tik Tauta referendumu dar gali sustabdyti projekt. Nors patariamuoju referendumu priimti statymai tiesiogiai nebus sustabdyti, taiau Seimas bus pareigotas taisyti, naikinti statymus pagal Tautos ireikt vali. 9. Tai kodl gi valdantieji silo tok visapusikai riziking ir Lietuvos energetin nepriklausomyb apsunkinant projekt? Gal jie Rusijos specialij tarnyb, ar kit Lietuvai prieik jg agentai? Be jokios abejons, kai kurie i taking Lietuvos politik smoningai veikia, paeisdami Lietuvos nacionalinius interesus. Kiti patys nesigilina, pasitiki savo vadovybe. Taiau pagrindin prie-

Koalicija atsako 10 klausim, kurie pads tau apsisprsti

Vietoj to, kad investuotumme naujausias technologijas, altini vairov, mums silo skolinimosi projekt, kurio bendra vert didesn u metines biudeto pajamas.

astis, kodl taip liai stumiamas is projektas yra kita jie juk patys netiki, kad is projektas bus gyvendintas tai tiesiog dideli pinigai. J daug suksis ir prateks. Be to, brangios ir ilgos statybos tai ir nuolatinis politins galios altinis. 10. Taiau jei projektas neturs tstinumo, po rinkim atjus valdi kitoms politinms jgoms, kokia prasm tai daryti dabartinei valdaniajai koalicijai? Tai, kad po rinkim susidarys kita valdanioji koalicija, tra tik valdios pasikeitimo iliuzija. iandien ms politin sistema, deja, tokia, kad kas i vadinamj didij partij (sistemini, biudetini) besudaryt koalicij, valdia bus ta pati. Tai bus pinig valdia, diktuojanti politikams, o ne tikra Tautos atstovyb, siekianti bendrojo Tautos grio. Kita vertus, dalis rinkj labai nort, kad Lietuva imtsi dideli iki, suteikiani prover geresnei ateiiai. Dal j nesunku suklaidinti, pateikiant toki svajon ir tikintis palaikymo rinkimuose. Kartu atitraukiamas dmesys nuo daugelio nepadaryt darb ir negyvendint esmini sipareigojim. KIEKVIEN DOR PILIET KVIEIAME REFERENDUM! NELEISK URITI GIRNAPUSS LIETUVAI ANT KOJ! PASAKYKIME NE SILOMAM AE PROJEKTUI, PASAKYKIME NE LIETUV UVALDIUSIEMS GROBIKAMS!

jame i Rusijos ne dl to, kad negalime pasigaminti patys, o dl to, kad i ten nuperkame ymiai pigiau (tarpininkai nuperka 1kW u 11cnt ir parduoda j Lietuvai u 16cnt). Itin optimistikai skaiiuojant, Visagino AE pagamintos elektros energijos savikaina bt 25cnt, o realistikai skaiiuojant ne maiau kaip 30cnt. Kaina vartotojui tuomet viryt 60cnt. 5. Taiau gal galtume AE pagamint elektros energij eksportuoti ir Lietuva praturtt? iuo metu vyksta atsinaujinani altini elektros energijos revoliucija, pleiasi suskystint duj rinka, krinta duj kainos (JAV duj kaina jau 10 kart maesn negu Lietuvoje). Vietoj to, kad investuotumme naujausias technologijas, altini vairov, mums silo skolinimosi projekt, kurio bendra vert didesn u metines valstybs biudeto pajamas, o j gyvendinus dar tekt pri-

mokti, kad toki energij i ms imt (turtume j pardavinti maiau kaip u savikain). 6. Taiau gal AE statyba sukurt daug darbo viet, labai paskatint ekonomikos vystimsi? Deja, projekto autoriai nesiningai paskaiiavo, ar AE alternatyvos iuo poiriu nebt geresns. Vystant tinkl kogeneracini elektrini, tai yra toki, kurios gamina ir ilum, ir elektros energij, ypa jei jos naudot vietin biokur, bt sukurta nepalyginamai daugiau darbo viet. Be to, tiek i, tiek ir vjo jgaini statyba bt pagrsta greitai atsiperkaniomis investicijomis, o ne dideli l pasiskolinimu reaktoriaus i Japonijos pirkimui. 7. Bet juk skelbiama, kad atomins elektrins visame pasaulyje atsiperka, kad j gaminama elektros energija yra pati pigiausia?

Visuomeninis transliuotojas: padeda pasirinkti ar kliudo?

takos visuomenei tikriausiai rodinti nereikia. LRT pradjusi transliuoti diskusij laidas skirtas spalio 14 d. vyksiantiems Seimo rinkimams pademonstravo ne pat didiausi profesionalum. Jau pirmojoje anginje laidoje vedja Rita Milit sudar spd lyg ias laidas televizija transliuoja nemokamai darydama paslaug politinms partijoms. Nors neabejoju, kad i patyrusi televizijos urnalist puikiai ino, kad u vis Nacionalinio transliuotojo eter sumoka Vyriausioji rinkim komisija i tam skirt valstybs biudeto l. Taip pat laidos vedjos elgesys stebino bandymais koreguoti panekov kalbos turin ir trukdymu irovui igirsti prisistatanij odius. Atrod, lyg tai autorin vedjos laida privaioje televizijoje. Taiau sekanios laidos skirtos isamesniems rinkim dalyvi prisistatymams nustebino dar labiau. Vietoj to, kad rinkjai galt susidaryti nealik nuomon, i TV laid reisieriai irovams pasil paslaug ekspertus, kurie kaip kokiame ok su manimi projekte rimtais veidais vertino kandidat kalbas, atsakymus klausimus. Kiekvienas ms, kaip pilietis, turime teis savo sitikinimus, nuostatas, pairas. Tokias pat teises turi ir ekspertai, politologai. Todl atsisdus eksperto kd bt sininga vis pirma deklaruoti savo politines nuostatas ar simpatijas, kad irovui nekilt abejoni dl vienos ar kitos ideologijos, o gal net vienos ar kitos politins partijos protegavimo. Ypa jei t teisj pincipingumas gali bti kvestionuojamas. tai, pavyzdiui, rugsjo 17 d. laidoje dalyvavs politologas Vladimiras Lauius kritikai vertino koalicijos U Lietuv Lietuvoje atstov teiginius dl susivienijim sudarani politini or-

Atsisdus eksperto kd bt sininga vis pirma deklaruoti savo politines nuostatas ar simpatijas, kad irovui nekilt abejoni dl vienos ar kitos ideologijos, o gal net vienos ar kitos politins partijos protegavimo.

isuomens nuomons apklausos rodo, kad nemaa dalis rinkj dar neapsisprend u k balsuoti per ateinanius rinkimus. Televizijos

Violeta Linkien, Lietuvos socialdemokrat sjungos pirmininko pavaduotoja

ganizacij antisistemikumo. Noriu praskaidrinti gerbiamo politologo atmint ir pacituoti jo paties odius, pasakytus 2005 m. sausio 15 d. Socialdemokratins minties instituto konferencijoje: Politologai link skirstyti partijas sistemines ir nesistemines. Pagal kriterij LSDS patenka nesistemini partij komand. Klausimas toks: ar sistemi-

ns partijos yra tai, ko reikia Lietuvos valstybei ir jos monms? Atsakymas bt toks: btent, taip vadinamosios, sistemins partijos sukuria toki politin aplink, kada demokratija Lietuvoje atsiduria ties inykimo riba, kada per rinkimus mons balsuoja u paadus, kuri po laimt rinkim tuoj pat atsisakoma. Aikiai vardinus tokios sistemos egzistavim ir jos neam al, atsiveria galimybs rasti bdus kaip prieintis jai, parodyti, kad esama rimt alternatyv tokiai supuvusiai sistemai ir, gal gale, rasti keli, kaip j panaikinti. (vilgsnis politin kair, SDMI, 2005). domu, kada politologas V.Lauius buvo nuoirdus? Taigi, kyla pagrstas klausimas: ar Lietuvos nacionalinis transliuotojas dl savo nekompetencijos daro mekos paslaug rinkjams, ar vis tik tai gerai apgalvoti veiksmai nukreipti prie konstitucines rinkj teises?

Rinkim agitacija apmokta i Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokrat sjungos, Tautinink sjungos ir Tautos vienybs sjungos sskait.

U LIETUV LIETUVOJE
Gintaras Songaila: Nusikratykime sloguio
gelio lietuvi pasiventimo ir vienybs, bei dl Sjdio politik iminties, drsos ir tarnavimo bendram tikslui. Kur iandien pradingo ms, lietuvi, dvasinis stuburas ir bendro reikalo supratimas? Nejaugi valdanij gobumas ir unuodegiavimas pinig valdiai yra galingesni net ir u sovietin reim? Nejaugi asmeninio patogumo iekantys menkystos stums Lietuv nebties praraj? Mes, tautininkai, kaip ir visas NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS, silome imti valstybs ir tautos likim savo pai rankas. Mes suteikiame kito pasirinkimo galimyb ir silome aik keli, taiau supuvusi sistem galsime pakeisti tik tuomet, jei iuo keliu eisime drauge. iandien tai telkimosi ir pasiprieinimo Lietuvos grobikams kelias. Mes tikime, kad netrukus vl sugrime savo namus al ir valstyb, kurioje aminoji tauta pati kuria savo gerov ir ateit.

Srao nr.

10

Nacionalinio susivienijimo laikratis, nefinansuojamas i valstybs biudeto.

Romuladas Ozolas: Jei naujasis Seimas liks toks, kok j projektuoja moni pinigus iandien administruojanios rankos, tai gali reikti Lietuvos pabaig. Audrius Rudys: Europos sjungoje tra tik kelios valstybs, kuriose mokestins biudeto plaukos tesudaro 30 proc. Todl toliau gyvendinti roin liberal ir kapitalo savinink svajon nebra kur. Gintaras Songaila: Vietoj to, kad investuotumme naujausias technologijas, altini vairov, mums silo skolinimosi projekt, kurio bendra vert didesn u metines biudeto pajamas. Birut Valionyt: Kiekviena valstyb, besirpinanti savo ateitimi, turi ateities planavimo centr, kuriame yra projektuojama tautos vystymosi raida. Alvydas Medalinskas: Visi Lietuvos Respublikos pilieiai turi bti i ties lygs teising statym akivaizdoje ir kartu vienodai atsakingi u statym paeidim, skaitant tuos, kurie patys privalo t teisingum gyvendinti.
1

Prie ketvirt amiaus Lietuva pradjo vaduotis i sovietmeio sloguio. Tuomet didelei daliai tautos buvo aiku, kas yra Lietuvos engjai. Nors okupantai tikjosi, kad jie atjo amiams, nors buvo daug prisitaikli bei parsidavli, lietuvika orumo ir laisvs dvasia nugaljo. i pergal buvo pasiekta tik dl dau-

ULL Ms namai Lietuva

Eugenijus Skrupskelis, Lietuvos centro partijos pirmininkas Ms rinkiminis susivienijimas pirm kart Lietuvoje sujung keturias partijas, kurios siekia ne pasidalinti ministerijas ir per jas tekani pinig kontrol, o gyvendinti idjas, kurios leist pakeisti esam nemonik tvark. Mes pasiryome sutelkti jgas tvarkyti Valstybei, nes Valstyb su savo monmis iandien reikalauja visai kitoki sprendim, kuri jau ieko Europa, bet kol kas ne Lietuva. Mes sakome NE liberalizmo ideologijai, nors ji vis dar dominuoja laisvosios rinkos pavidalais, tvirtindama stipresniojo teis pirkti bet k ir bet kur, taip nedama naujas nelaimes monms ir valstybms. iandienins valdios rodomas optimizmas remiasi ne stabiliai atsigaunania ekonomika, o auganiomis kainomis ir dl to didjaniomis PVM pajamomis biudet. Lietuva masikai importuoja pinigus ir eksportuoja darbo jg, todl jos ekonomika didele dalimi priklauso nuo dviej finansini itekli nuolatinio valdios sektoriaus skolinimosi ir ES paramos l. Pasiskolinti ir dovanoti pinigai nesukr patvarios ir visuotins ekonomins gerovs. Netinkamai valdomi jie paskatino ekonominius burbulus, komercin, politin bei intelektin korupcij, socialin degradacij bei atskirt ir paliko didiul skolos nat. Mes silome susitelkti savo Valstybs nuosavam ekonominiam gyvenimui, o ne j naikinti, veriantis dirus dl euro, taip ivarant darbingiausius bei krybingiausius mones, galinius kurti t mums taip reikaling pridtin vert. Nacionalinis susivienijimas U LIETUV LIETUVOJE tai Sjdio idjai kurti nacionalin valstyb itikima politin jga, deklaruojanti nekintamas savo gaires : Lietuva nepriklausoma demokratin nacionalin valstyb; Lietuvos teritorija nedalinama, jos em usienieiams neparduodama; Lietuvos pilieiai yra Lietuvos teritorijoje gyvenantys lietuvi kalbai, Lietuvos istorijai ir teritorijos Nukelta 2 p.

Tikslas tolydi ir darni pltra!

Algimantas MATULEVIIUS, Tautos vienybs sjungos pirmininkas Pasaulis jau seniai kankinasi globalios sistemins krizs konvulsijose. O ji pastaraisiais metais tik paatrjo. Laikas nuo laiko pasirodanios valgos nenagrinja ar bijosi paliesti esminius ms, moni bendruomens dabartinius vystymosi bruous. Visas Lietuvos gyvenimas per pastaruosius deimt met panaus tik k nuskendusio Costa Conkordia laivo ir jo kauusio kapitono elges. Nra jokio plano, jokios strategijos, tik jimas apgraibomis. Savaime suprantama, toki elgesio pasekms - vieni negatyvai, kurie nuraomi visoki prie vardu. Ir visa tai vainikuoja keliaklupsiavimas prie Vakarus arba i ten atvykusius avantiristus. O problemos, kurios sprstinos ia, Lietuvoje, kakodl paliekamos sprsti Briuseliui arba savieigai. O tuo tarpu alis isivaikto ir toliau juk jau praradome apie milijon tautiei. Koks ms komandos poiris i pakankamai rimt ir net lemting Lietuvos valstybingumui situacij? Pirma, reikia baigti keikti Rytus ir perdtai liaupsinti Vakarus. Taip, mes esame NATO ir ES alis, bet tai inaudokime su pozityvia nauda savo Tvynei. Be to, privalome sismoninti, kad niekas u mus ms gyvenimo nenugyvens tik mes patys. Ir savo elgesiu j galime padaryti blogesn arba geresn. Tad nepervertinkime nei kit ali pasiekim nei takos mums ir blaiviai imkime i pasaulio visa, kas yra geriausia. Antra turime pripainti oficialiai, kad nors pagal Vinstono erilio garsij fraz, kad be demokratijos pasaulis nieko geresnio nesugalvojo, vis tik pati demokratija ms realybje veikia ikreiptai. O paeidus jos esminius principus, ji ne tik neveikia, bet ir duoda atvirktin rezultat. Treia, jeigu apribota nauj idj masin sklaida, tai ir mokslo pasiekim pritaikymas ir panaudojimas ms labui taip pat apribotas. Taip gimsta neivengiama priepriea tarp mokslo, intelekto, moni Nukelta 2 p.

Isivaduokime i sovietinio jungo

Arvydas AKSTINAVIIUS, Lietuvos socialdemokrat sjungos pirmininkas Neseni dar laikai, keturiasdeimtmeiai ir vyresni turt juos gerai atminti, kai nelojalius ir besiprieinanius sistemai trm, sodino, kio psichiatrines ar net po velna. Nuo gdi sovietini laik prajo apie ketvirt amiaus, taiau principai ir metodika iliko panas. Tik formos galbt tapo velnesns, civilizuotesns. Nelojalius ar besiprieinanius dabar dominuojaniai politinei partinei sistemai stengiamasi izoliuoti nuo visuomens. Tiesiog padaryti taip, kad rinkjas kuo maiau bt apie juos mats ir girdjs. Jei konservatorius isikelia prie konservatori ar sisteminis politikas kriktija savo ank tai tampa vos ne dienos politine aktualija. Taiau, jei biudeto dotacij negaunanios neparlamentins politins organizacijos suformuoja antisistemin antiklanin koalicij, paskelbia rinkim sra ir kandidatus vienmandatse apygardose apie tai neskelbia nei viena televizija, nei viena radijo stotis. Taigi, jei nepriklausai dominuojaniai sistemai, nesi jai lojalus ar tiesiog nesusimoki tampi nepageidaujamu asmeniu ar organizacija. Ir gali teikti paius teisingiausius, reikalingiausius, racionaliausius silymus ar programas visuomen vistiek su jais nebus supaindinta. Panaiai juk buvo ir sovietmeiu. Buvo persekiojami ir izoliuojami tie, kurie turjo kitokias pairas, kitokius sitikinimus nei sistema, o visuomen buvo atribota nuo civilizacijos ir demokratijos. O ar dabar, ypa prie rinkimus, dominuojanti politin reklama daug kuo skiriasi nuo sovietini laik propagandos? Manau, jog nelabai. Antisisteminis antiklaninis Nacionalinis susivienijimas U Lietuv Lietuvoje (ULL) formavosi btent tokiomis, sovietinius laikus primenaniomis, aplinkybmis. J formavo ne vienus metus veikianios, opozicija ir tam tikra prasme pozicija ibandytos politins organizacijos, savo gretose turinios ir buvusi, ir esam Seimo nari, ir buvusi, ir esam savivaldybi taryb nari. J nra labai daug, Nukelta 2 p.