namais; žinovai šiuos k
ū
rinius labiau vertino, negu jo„klasikinius" darbus. Jo palet
ė
je tuomet vyravo kelios itinryškios spalvos: geltonas ir raudonas kadmis, Veronez
ė
s žalis,emeraldas, kobaltas, kobaltas violetinis, pranc
ū
z
ų
cinoberis ir geranij
ų
lakas.Žinia apie Klingzoro mirt
į
išg
ą
sdino jo draugus v
ė
l
ų
ruden
į
. Kai kuriuose jo laiškuose buvo nuojaut
ų
arba mirtiesl
ū
kes
č
io. D
ė
l to grei
č
iausiai ir pasklido gandas, kad jisnusižud
ė
. Kiti gandai, paprastai apraizgantys paslapting
ą
asmenyb
ę
, buvo taip pat nepagr
į
sti. Daugelis tvirtino, jogKlingzoras jau keli m
ė
nesiai buvo psichiškai nesveikas, vienasneva
į
žvalgus menotyrininkas
č
ia tariama beprotybe m
ė
gino paaiškinti stulbinan
č
ius ir ekstaziškus elementus paskutiniuose jo paveiksluose! Tvirtesn
į
pamat
ą
už visus tuos pliauškalus turi anekdotin
ė
legenda apie Klingzoro potrauk
į
išgerti. Š
į
pom
ė
g
į
jis iš ties
ų
tur
ė
jo ir kuo atviriausiai vadino j
į
tikruoju vardu. Tam tikrais laikotarpiais, ypa
č
paskutiniaissavo gyvenimo m
ė
nesiais, dažnokai išlenkdavo taur
ę
ne vien
Leave a Comment