• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
 
 Sigitas Parulskis--------------------------------------------------------------------------------
Nesibaigianti vienatv
ė
dviem
--------------------------------------------------------------------------------
V
ė
luojantis prologas
JIS, NESVARBU KAS: Taip b
ū
na po ilgo susilaikymo, po ilgos tarnybos tolimojoplaukiojimo laivuose, po laiko, praleisto kariuomen
ė
 je arba kal
ė
 jime.Vyras gr
į 
žta, ateina
į 
bar
ą 
, s
ė
di, ži
ū
r
ė
damas
į 
bokal
ą 
, stovint
į 
priešais j
į 
.Jis jau
č
iasi vienišas, nors apsuptas žmoni
ų 
. Jis jau
č
iasi netgi blogiau nei vienišas - jisnegali patekti
į 
š
į 
laik
ą 
.VYRAS: Aš negaliu sutapti su šiuo laiku, aš esu tarsi šalia jo, dveji metai, kuriuospraleidau velniai žino kur, dveji metai, kaip nematoma siena stovi tarp man
ę
s ir tarp ši
ų 
 žmoni
ų 
, šio baro, muzikos, alkoholio, kvap
ų 
ir spalv
ų 
.Veidai ir judesiai - jie prasilenkia su manimi, tiksliau, aš prasilenkiu su jais, aš jau
č
iuosilyg b
ė
g
č
iau šalia traukinio,
į 
kur
į 
negaliu
į 
lipti, ir traukinio keleiviai ži
ū
ri
į 
mane prostikl
ą 
, lyg ži
ū
r
ė
t
ų 
ne
į 
mane, o
į 
nuobod
ų 
,
į 
grisus
į 
peizaž
ą 
, lyg aš niekuo nesiskir
č
iau nuostiklo.MOTERIS: Ir tuomet pasirodo mergina, ji pakankamai patraukli, nors ir ne gražuol
ė
, jipris
ė
da šalia jo, jis prisimena mat
ę
s j
ą 
mokykloje visai dar mergait
ę
, jis sako -VYRAS: Aš paž
į 
stu tave, tu buvai dar vaikas, su dideliu žaliu kaspinu viršugalvyje,prisimenu...MOTERIS: Aš šiemet baigiau mokykl
ą 
, aš jau pilnamet
ė
.Nieko kvailesnio negal
ė
 jau sugalvoti, bet aš tikrai jau
č
iausi esanti moteris.VYRAS: Man nusispjauti jos metai, ma
č
iau tik pilnas, nors ir ne per dideles, kr
ū
tis, okalb
ė
 jau -Aš k
ą 
tik sugr
į 
žau, matai, kokios vyriškos mano rankos. Ir paraudau, nes nežinojau, k
ą 
 reiškia - vyriškasMOTERIS:
Č
ia labai tvanku, išeikim
į 
lauk
ą 
.
 
Jis žvalg
ė
si
į 
šalis lyg užspeistas žv
ė
ris, nors akys, jo akys kiekvien
ą 
syk
į 
kirste
į 
sikirsdavo
į 
mane.VYRAS: Nor
ėč
iau, kad tu man b
ū
tum durys.Bijojau, jog nesugeb
ė
siu surasti dur
ų 
. Nieko nebema
č
iau, tik pilkum
ą 
. Tai prarasto laikospalva, bet ne dulk
ė
s, ne dulk
ė
s...MOTERIS: The Doors, sako jinai.VYRAS: Ir jis seka paskui j
ą 
kaip raupsuotas neregys.MOTERIS: Ir jiedu išeina, jie vaikšto globojami gražios, šiltos geguž
ė
s nakties.Negaliu užmiršti koktaus žydin
č
i
ų 
alyv
ų 
kvapo...VYRAS: ...ir jis jau
č
ia, kaip dvej
ų 
met
ų 
siena jam vis dar trukdo apkabinti mergin
ą 
.Ji man atrod
ė
dar vaikas...MOTERIS: ...jis galvoja, jis kažk
ą 
 
į 
temptai galvoja, nes kalba l
ė
tai, lyg nor
ė
damas kažk
ą 
 atsiminti.VYRAS: ...jog kada nors tur
ė
s vaik
ų 
, ir jo dukra bus lygiai tokia pat graži, gal negražuol
ė
, bet patraukli ir sklidina moteriškumo.MOTERIS: Jis nori mane apkabinti, bet jo pirštai virpa...Jeigu mano k
ū
nas b
ū
t
ų 
b
ū
gnas, pagalvojau, bet nepasakiau jam, kad neišsig
ą 
st
ų 
...VYRAS: Jos formos atrod
ė
tokios, lyg ji b
ū
t
ų 
nužengusi iš vis
ų 
prakeikt
ų 
pasauliošedevr
ų 
, vaizduojan
č
i
ų 
apsinuoginusias bobas, iš vis
ų 
sumaut
ų 
genij
ų 
k
ū
rini
ų 
, giedan
č
i
ų 
 mirtin
ą 
moters grož
į 
.Ties
ą 
sakant, man visos moterys tuo metu atrod
ė
tokios, buvau alkanas moters k
ū
no,moters artumo, bet labiausiai moters k
ū
no, alkanas labiau, nei pirmieji krikš
č
ionys buvoišalk
ę
Kristaus k
ū
no ir kraujo.MOTERIS: Mes gal
ė
 jom bent jau pašokti, mes per anksti iš
ė
 jom.Man atrodo, jis bijojo žmoni
ų 
...VYRAS: Ties
ą 
sakant, tu vienintel
ė
normaliai atrodei toje sumautoje skyl
ė
 je.Aš juk ir nema
č
iau kit
ų 
moter
ų 
toje prakeiktoje skyl
ė
 je. J
ų 
ten papras
č
iausiai nebuvo.
 
MOTERIS: Tu juokingas, sak
ė
ji ir juok
ė
si atlošdama galv
ą 
, nors jis nepasak
ė
nieko juokingo...Aš vis dar galvojau apie savo k
ū
n
ą 
kaip b
ū
gn
ą 
, o jo pirštai tebevirp
ė
 jo...VYRAS: Aš juokingas, taip, ir aš galiu b
ū
ti dar šimt
ą 
kart
ų 
juokingesnis, šimt
ą 
 penkiolika, šimt
ą 
dvidešimt kart
ų 
juokingesnis.MOTERIS: Šimt
ą 
dvidešimt...Ir v
ė
l
ė
miau kvatotis.Grei
č
iau, nei plaka širdis!VYRAS: Grei
č
iau, žinoma, grei
č
iau, šimt
ą 
dvidešimt žingsni
ų 
per minut
ę
, aš rikiuot
ė
 ježygiuodavau, šimt
ą 
dvidešimt kumš
č
i
ų 
- matai, kokie mano kumš
č
iai?Mano kumš
č
iai kaip mano širdis.MOTERIS: Man patinka tavo širdis, tik tu neišg
ą 
sdink, nemosuok savo širdimis man ponosim. Ir v
ė
l ji juokiasi ir sako, kad jis juokingas.Tu juokingiausias vyras pasaulyje...VYRAS: O paskui staiga surimt
ė
 ja, ži
ū
ri pakreipusi galv
ą 
.MOTERIS: Ar tu kada nors myl
ė
 jaisi su moterimi, klausia, su patyrusia moterim? Jisnor
ė
 jo b
ū
ti labai pasitikintis, labai patyr
ę
s, elg
ė
si vaikiškai.VYRAS: Žinoma, žinoma, linksiu galva ir ži
ū
riu
į 
prakeiktas žvaigždes, o žvaigžd
ė
s darblausios, niekaip negaliu
į 
jas atsiremti, niekuo negali pad
ė
ti žvaigžd
ė
s, jos man primenarus
ų 
karinink
ų 
antpe
č
ius.MOTERIS: Jis ži
ū
ri
į 
žvaigždes, lyg laukt
ų 
prie "Coca Colos" automato, kol iškrisskardin
ė
g
ė
rimo, ži
ū
ri, lyg b
ū
t
ų 
siaubingai ištrošk
ę
s.VYRAS: Ji v
ė
l prad
ė
 jo klaikiausiai juoktis.O tu?Paklausiau...MOTERIS: O tu, jis paklaus
ė
, susierzin
ę
s, o gal tiesiog - labai droviai.Negalima taip moters klausti, taip droviai, moterims patinka nekaltyb
ė
, bet aš negaliupak
ę
sti sušikto drovumo, man patinka akipl
ė
šos, nekaltyb
ė
- kas gali b
ū
ti akipl
ė
šiškiau.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...