2007 Nr.

111
2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

CYNIC KNOWS THE PRICE OF EVERYTHING, AND THE VALUE OF NOTHING

OSCAR WILDE

AKCIJ INDEKSAI

Indeksas Pokytis
795
OMXV ir BALTIX Index savait m nuo metai
745 Dow Jones
695
645 Composite 2,40% -1,60% 13,19%
595 TOPIX 2,12% 1,67% 5,46%
545
495 Hang Seng 2,53% -7,42% 22,53%
445
395
SHSE-SZSE300 5,56% 12,91% 170,23%
345 BSE Sensex 300 4,90% -11,30% 22,63%
3/9/2006 9/8/2006 3/9/2007
Russian RTS 4,35% -5,72% 33,20%
OMXV BALTIX FTSE 350 3,80% -3,38% 20,96%

TURINYS

"DFDS Lisco" pirmauja Lietuvoje pagal laiv tona 3

Gubernija ketina delistinguotis 3
Roki kio s rio dviej i met m nesi apyvarta padid jo 14,5 proc. 4
Alita did iausia alies alkoholini g rim eksportuotoja, ver iasi alaus rink 4
Sanito pardavimai iemet siekia 49.6 mln. Lt 4
Snoras tikisi peln padidinti 54 proc., platins 50 mln. Lt vert s PrVA emisij 4
kio bankas leis 20 mln. Lt emisij visiems akcininkams, mok s simbolinius dividendus 5
Utenos trikota as laukia naujo akcininko 5
Slovakijos kis augo 9,6 proc. 5
Serbijos AIK Banka u dirbo 60 proc. daugiau 6
Ericsson Nikola Tesla 2006 m. paskutin ketvirt grynasis pelnas suma jo 44 proc. 7
Zentiva u kariauja Europ 7
Egis neteks 4,2 mlrd. HUF d l valstyb s suvar ym 8
Synergon Holding planuoja listinguoti Bulgarijos bir oje jo valdom Grand Hotel Plovdiv 8
Eurohold Bulgaria rinkoje esantis laisv akcij skai ius padid jo iki 25 proc. 8
KGHM dividend pajamingumas sieks 8-16 proc. 9
E&P KazMunaiGas sigijo Kazgermunai 10
Petrom IV ketvirt pelno gavo daugiau d l perdirbimo gamykl nuostolio kritimo 10
Artman veiklos prognoz s 10
Tallinna Kaubamaja kurs kosmetini priemoni parduotuvi tinkl 11
Cersanit 2006 m. apyvarta pakilo 16,3 proc. 11
Nuviliantys Opoczno 2006 m. rezultatai 11
Orco sigijo ofis pastat Budape te 12
Ventspils nafta krova padid jo 58 proc. 12
Orbis S.A. vie bu i sektoriaus 2006 m. IV ketvir io pajamos vienam kambariui padid jo 21 proc. 13
20 proc. smuko grynasis Albena pelnas 13

1
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

CRE RINK KOMENTARAS

Po stipri sukr tim bir os pagaliau atsigauna ir ketvirtadien atrodo viso pasaulio investuotojai pagaliau
pasijuto tvirtai stovintys ant em s.
vairi ali finans analitikai, kalb dami apie kriz pasaulio bir ose suk lusius giluminius procesus, prisilaiko 2
nuomoni : vieni tvirtina, kad investuotojus g sdina galima JAV ekonomikos recesija, ir dabar dar ne laikas
prad ti pirkti akcijas, kiti teigia, kad spekuliaciniai fondai, prisiskolin pigi japoni k jen traukiasi i
besivystan i rink ir perka saugias amerikieti kas obligacijas, kurios nuo 2006 m. gruod io m n. dabar yra
labiausiai pabrangusios. Iki iol bir spekuliant mylimiausia valiuta buvo Japonijos jena, kadangi bazin
pal kan norma ioje alyje siekia vos 0,5%.
Merrill Lynch analitik teigimu, spekuliant , prisiskolinusi pigios valiutos b gimas i akcij rink netur t
pastarosioms pridaryti ilgalaik s alos. Paprastai tokiomis operacijomis u siima hedging tipo fondai, j
valdoma aktyv dalis pasaulyje sudaro apie 1,5 trilijono USD. Atrodyt , kad tai daug, ta iau vis kit r i
fond valdoma aktyv vert siekia 100 trilijon USD. Taip kad spekuliatyv s fondai n ra tokie stipr s, kad
gal t ilgam laikui paveikti bir rezultatus.
Galb t didesn nerim kelia JAV ekonomikos b kl , i tikr j tai investuotoj nenuramino nei dabartinio Fed
efo Bernank s parei kimai, nei kit Balt j R m veik j u tikrinimai, A. Greenspanas kaip buvo taip ir liko
did iausiu autoritetu, o jo od iai investuotojams visame pasaulyje rei kia daugiau nei vis kit autoritet
pasisakymai.
Daugumoje m s regiono bir savait prasid jo raudonai : indeksai va iavo emyn, savoti k rekord
pasiek Rusijos bir os indeksas RTS 3,24%, ir nors nuo antradienio ioje bir oje prasid jo kilimas, vis d lto
jis n ra toks didelis, kad indeksas sugr t prarastas pozicijas.
Var uvos bir oje ketvirtadien indeksas WIG20 tiesiog ov auk tyn + 3,62%, ta iau ios bir os analitikai
pataria b ti atsargiems staigus augimas esant tokiai ma ai apyvartai rei kia, kad didieji investuotojai dar
negr o rink .
Bene geriausiai per visus iuos sukr timus laik si did iausia Balkanuose Serbijos bir a, indeksas BELEX15 tik
antradien buvo emiau nukrit s 1,02%, o per vis savait , skaitant ir penktadien , pakilo + 4,36%. Netgi
vasario 28 d. kai visose pasaulio bir ose prasid jo gri tis, ios bir os indeksas nukito vos 0,21%.
Besivystan i rink indeksas MSCI Emerging Markets per paskutines 3 prekybos sesijas pakilo + 4,6%, o tai
tur t suteikti investuotojams daugiau optimizmo.

PREKYBA CENTRIN JE RINKOJE

Oficialusis prekybos s ra as
Kapitalizacija, Pokytis Savait s Sandori
Kaina, Lt apyvarta, skai ius per
mln. Lt
5 dienos metai t kst. Lt savait
Apranga 566,44 16,05 6,64% 184,48% 6075 785
Panev io statybos trestas 245,09 14,99 -2,03% 15,75% 3503 307
Pieno vaig d s 281,87 5,20 0,39% 17,12% 701 38
Roki kio s ris 280,03 59,00 0,84% -13,24% 2449 52
iauli bankas 439,43 4,03 -1,47% 9,51% 13006 499
Sanitas 501,43 16,12 1,51% 22,59% 233 52
Snaig 274,01 11,50 4,55% -23,23% 145 13
TEO LT 2159,52 2,65 0,38% 5,16% 40527 2 017
kio bankas 781,05 4,42 2,55% 141,53% 15829 2 055
Utenos trikota as 136,86 6,90 -5,48% -1,43% 3 1
Vilniaus baldai 69,95 18,00 0,00% -45,45% 0 0

2
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Einamasis prekybos s ra as
Kapitalizacija, Pokytis Savait s Sandori
Kaina, Lt. apyvarta, skai ius per
mln. Lt
5 dienos metai t kst. Lt savait
Alita 209,41 4,12 7,57% 42,07% 433 106
Anyk i vynas 55,46 1,13 -1,74% 41,25% 150 82
Alytaus tekstil 5,15 0,10 -9,09% -50,00% 66 55
Dvar ioni keramika 27,24 2,75 1,85% -7,72% 539 80
Grigi k s 199,78 5,00 0,81% 35,14% 303 22
Gubernija 23,31 1,07 -14,40% -30,97% 0 2
Invalda 598,61 13,30 2,23% 3,91% 991 245
Klaip dos baldai 33,48 4,10 -1,20% -31,78% 36 21
KJK 269,88 21,30 1,43% -13,06% 57 13
Klaip dos nafta 352,26 1,03 -2,83% 10,75% 269 90
Kauno energija 77,96 4,11 2,49% -1,44% 16 3
Kauno tiekimas 13,24 1,30 9,24% 0,00% 9 12
DFDS Lisco 232,78 0,70 0,00% 12,90% 26 16
Lietuvos dujos 1735,55 3,70 -2,63% 11,11% 819 56
Lietuvos elektrin 634,23 4,35 0,00% 27,94% 6 4
Lietuvos energija 2378,83 3,45 -0,29% 77,84% 603 108
Lifosa 578,07 27,50 1,85% -23,63% 428 107
Lietuvos j r laivininkyst 122,55 0,61 1,67% 15,09% 471 85
LLK 159,80 1,46 5,04% -24,35% 44 29
Linas 6,01 0,25 -3,85% -67,53% 9 9
DnB NORD bankas 1274,05 470,00 8,05% 28,77% 42 15
Pramprojektas 14,93 5,00 0,00% -32,25% 11 6
Ryt skirstomieji tinklai 1802,20 3,66 -0,81% 57,76% 109 9
Snoras 531,32 5,02 -3,46% -21,07% 609 179
Snoras 27,20 13,60 -15,00% - 1373 319
Stumbras 320,66 8,08 -0,49% -15,83% 655 118
Vilniaus degtin 108,86 4,46 16,75% 60,43% 101 32
Vilky ki pienin 52,38 5,60 -3,11% - 3 5
Vilniaus vingis 56,02 6,14 3,54% 85,50% 42 8
VST 1543,34 415,10 -3,47% 3,78% 3058 34
emaitijos pienas 120,94 25,00 4,17% 33,05% 28 12

LIETUVOS KOTIRUOJAMOS MON S SAVAIT S VYKI AP VALGA

"DFDS Lisco"
pirmauja Lietuvoje LBS1L.LH: Vienintel s Lietuvoje kelt bendrov s "DFDS Lisco", valdomos Danijos grup s DFDS , valdom
pagal laiv tona laiv tona as pernai smuktel jo 10 proc. iki 136 900 ton . Kompanija praeitais metais sigijo du naujus laivus,
iuo metu bendrov turi 13 laiv . Tuo tarpu valstyb s kontroliuojamos trampini laiv bendrov s "Lietuvos
j r laivininkyst " laiv tona as per metus smuktel jo 5,4 proc. iki 134 700 ton , o laiv skai ius suma jo
nuo 19 iki 18. Visgi DFDS Lisco i liko pirmaujanti tokio pob d io kompanija Lietuvoje. Be to, Klaip dos kelt
bendrov "DFDS Lisco" iemet v l ketina nemok ti dividend akcininkams. Metinis akcinink susirinkimas bus
su auktas baland io 12 dien , kada ir bus apsvarstytas is si lymas. Kompanija dividend nemoka nuo tada,
kai jos savininke tapo Danijos grup DFDS . Pagal preliminarius duomenis bendrov pernai u dirbo 34,5 mln.
Lt (10 mln. EUR) neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno 33 proc. daugiau nei 2005 finansiniais metais, kai
pelnas buvo 23 mln. Lt (7 mln. EUR).
Gubernija ketina
delistinguotis GUB1L.LH: iauli alaus darykla "Gubernija", kurios kontrolinis akcij paketas priklauso su kitais mon s
akcininkais konfliktuojan iam dienra io "Respublika" leid jui Vitui Tomkui, ketina delistinguotis i Vilniaus
vertybini popieri bir os. D l mon s akcij i braukimo i bir os Einamojo prekybos s ra o
numatoma apsispr sti baland io 6 dien vyksian iame akcinink susirinkime. Bendrov s teigimu, toks
pasi lymas teikiamas d l ma o bir oje cirkuliuojan i akcij skai ius. Pernai bendra mon s akcij apyvarta
bir oje siek tik 5,1 mln. Lt. "Gubernijos" statinis kapitalas yra 21,8 mln. Lt, V.Tomkui ir su juo susijusiai
bendrovei "Respublikos" spaustuv sausio 17 d. kartu priklaus 45,1 proc. alaus daryklos statinio kapitalo.
Jei "Gubernijos" akcinink susirinkime b t pritarta mon s delistingavimui, tur s b ti skelbiamas oficialusis

3
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

pasi lymas, kurio metu mon s akcijas gal s parduoti delistingavimui nepritar akcininkai. "Gubernijos"
teigimu, oficialiojo pasi lymo metu u vieno lito nominalios vert s akcij ketinama mok ti po 1,11 Lt - vidutin
svertin akcij rinkos kaina per pastaruosius e is m nesius.
"Gubernija" pernai, neaudituotais duomenimis, patyr 3,7 mln. Lt nuostoli - 9,8 proc. ma iau nei 2005
metais, kai mon s nuostoliai siek 4 mln. Lt. Bendrov s EBITDA pernai siek 3,6 mln. Lt.
Roki kio s rio
dviej i met RSU1L.LH: Vienos did iausi Lietuvos pieno perdirbimo bendrovi "Roki kio s ris" grup per du i met
m nesi apyvarta m nesius pasiek 40,7 mln. Lt apyvart - 14,5 proc. didesn nei tuo pa iu metu pernai. Anot valdybos
padid jo 14,5 proc. pirmininko, pajamos atitinka planuotas, padid jo tiek pardavimai vietos rinkoje, tiek eksportas, o did iausi
tak apyvartos augimui padar gtel j s ri pardavimai.
Pernai "Roki kio s rio" grup s grynasis pelnas smuko 38 proc. nuo 21 mln. Lt iki 13,1 mln. Lt,o apyvarta
oktel jo 9,4 proc. iki 517,6 mln. Lt. iemet grup s grynasis pelnas tur t i augti beveik dukart iki 25,6
mln. Lt, o pardavimus planuojama padidinti 16,1 proc. iki 610 mln. Lt.
Alita did iausia
alies alkoholini ALT1L.LH: Lietuvos putojan io vyno rinkos lyder "Alita", kontroliuojanti "Anyk i vyn ", perka
g rim Ukmerg s alaus darykl "Vilkmerg s alus". Per kelis artimiausius m nesius ketina sigyti 100 proc. didmenin s
eksportuotoja, prekybos mon s "Daivalda", kuriai priklauso alaus darykla, akcij . B simo sandorio suma neskelbiama. Anot
ver iasi alaus "Alitos" vadovo, iuo metu "Vilkmerg s alaus" gamybos apimtys yra optimalios ir per mus mon
rink neplanuojama tam skirti daug investicij ir drasti kai didinti gamybos.
"Daivalda", priklausanti fiziniams asmenims, per metus pasiekia apie 20 mln. Lt apyvart . Tuo tarpu
"Vilkmerg s alus" per metus i verda apie 5 mln. litr alaus.
alaus rink ketinanti engti mon pernai eksportavo 2,2 mln. litr g rim - 39,8 proc. daugiau negu
u pernai ir tapo did iausia alies alkoholini g rim eksportuotoja.
Lietuvos maisto pramon s asociacijos duomenimis, "Stumbras" pernai eksportavo 1,8 mln. litr , o "Vilniaus
degtin " - 95,7 t kst. litr pagamint g rim .
Nors Alita did iausias augimo viltis sieja su eksportu, naujasis sigijimas atskleid ia mon s planus pl stis ir
vietin je rinkoje.
Sanito
pardavimai iemet SAN1L.LH: Seniausios ir did iausios farmacijos mon s Lietuvoje Sanitas grup i met sausio-vasario
siekia 49.6 mln. Lt m nesiais vykd pardavim u 49,6 mln. Lt. Tai yra 4,5 karto daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, kada
Sanitas dar nebuvo sigij s Jelfos . Grupei priklausan i Slovakijos Hoechst-Biotika ir Lenkijos Jelfa
vaist gamykl pardavimai sudaro atitinkamai 12 ir 76 proc. Daugiausiai, 57 proc., produkcijos parduota
Lenkijoje. Taigi Sanito pozicijos Lenkijoje stipr ja ir bendrov pama u atsigauna po nes kming praeit
met . Grup taip pat paskelb nekei ianti savo ilgalaiki prognozi , o 2007 m. planuojami rezultatai buvo
pakoreguoti po pernyk io 10,8 mln. Lt nuostolio.

Sanito prognoz s 2007-2010 metams (mln. Lt)

Straipsnis 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Pardavimai 340,5 454,4 512,0 602,1

EBITDA 77,1 120,5 146,6 185,3
Grynasis pelnas 21,3 54,4 78,8 112,6

Sanitas turi ai ki strategij : did jan ios gamybos apimtys, pardavim ir reklamos ka t optimizavimas,
tiekimo sinergija, nauj produkt pristatymas (vien 2007 m. planuojama apie 40). S kminga i met prad ia
byloja apie krypting jim tikslo link.
Snoras tikisi peln
padidinti 54 proc., SRS1L.LH: Penktas pagal valdom turt Lietuvos bankas "Snoras" iemet planuoja u dirbti 80 mln. Lt, t.y. 54
platins 50 mln. Lt proc. daugiau nei pernai. Banko turt tikimasi padidinti tre daliu iki 5,7 mlrd. Lt. Snoro vidutinis turto
vert s PrVA emisij pelningumas tur t gtelti nuo pernyk i 1,4 proc. iki 1,6 proc. Planuojama, kad paskolos augs 82,2 proc. iki
2,1 mlrd. Lt, ind liai ir akredityvai 30,9 proc. iki 3,9 mlrd. Lt.
Pernai banko turtas kilo 28 proc. iki 4,2 mlrd. Lt, grup s turtas 45 proc. iki 6,5 mlrd. Lt; banko grynasis
pelnas 28 proc. iki 51,86 mln. Lt, grup s 44 proc. iki 65,3 mln. Lt.
iemet akcinink susirinkime bus si loma pritarti banko statinio kapitalo didinimui, vie ai i platinant 50 mln.
Lt nominalios vert s privilegijuot akcij be balso teis s su 10 proc. nekaupiamuoju dividendu emisij . Bankui
tai labai palankus kapitalo didinimo b das, nes senieji paprast j akcij savininkai nepraranda bals , o
pritrauktos l os gali b ti traukiamos banko pirmo lygio kapital . Tai ne itin palanki inia anks iau leist 2
mln. privilegijuot akcij tur tojams, galb t spekuliavusiems d l nemokam akcij dalyb , kai statinis
kapitalas b t didinamas i emisij pried . Dabar jau atsiras daugiau pretendent iuos priedus. Dar savait s
prad ioje pirmosios emisijos akcij dividendinis pajamingumas buvo 6,3 proc., savait s pabaigoje jis jau
kilstel jo iki 7,4 proc.

4
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Beje, VPK jau patvirtino privalomo oficialiojo nekonkurencinio pasi lymo kain 4,72 Lt u akcij .
Penktadien banko kapitalizacija buvo 965 mln. Lt. Met pabaigos P/ E tur t sudaryti 12, o grup s dydis dar
ma esnis.

kio bankas leis 20 UKB1L.LH: Audituotais duomenimis kio bankas pernai u dirbo 47,383 mln. Lt grynojo pelno, arba 2,4
mln. Lt emisij kartus daugiau nei 2005 m., grup s pelnas sudar 43,485 mln., t.y. 2,2 karto daugiau. Paskelbti dyd iai
visiems truput skiriasi nuo neaudituot rezultat , pagal kuriuos bankas tur jo gauti 42,5 mln. Lt, o grup 45,8 mln.
akcininkams, Lt grynojo pelno.
mok s simbolinius Planuojama, kad 2007 m. kio bankas u dirbs 61 mln. Lt grynojo pelno, arba 29 proc. daugiau nei pernai.
dividendus Metiniame prane ime teigiama, kad turtas 2007 m. pabaigoje sieks 4,2 mlrd. Lt ir paaugs tokiu pa iu tempu
kaip pernai, t.y. 39 proc. Tokiu atveju vidutinis banko turtas pelningumas suma t nuo buvusi 1,8 proc. iki
1,7 proc. Kita vertus, nuosavo kapitalo pelningum galima i laikyti tokio paties lygio arba didesn , jei b t
padidintas ne itin auk tas dabartinis skolos svertas (D/ E = 8).
Kovo 22 d. aukiamame akcinink susirinkime si loma leisti 20 mln. Lt nominalios vert s akcij emisij ir
akcij skai i padidinti 11 proc. 2006 m. viduryje banko atstovai kalb jo apie nauj 25-30 proc. statinio
kapitalo dyd io emisij , kuri pavasar tur jo b ti skirta vienam finansiniam investuotojui. Paai k jo, jog, su juo
nesusitarus, naujos akcijos bus si lomos visiems akcininkams. Galutin emisijos kain , j platinimo ir
apmok jimo tvark nustatys banko valdyba. Tikslin emisija, pasak banko atstov , tur t b ti leid iama
v liau.
kio bankas si lo akcininkams dividendais i mok ti 1,767 mln. Lt, arba 4 proc. pra jusi met grup s pelno.
Tai sudarys simbolinius 1 ct akcijai, dividendinis pajamingumas 0,2 proc.
Penktadien banko kapitalizacija buvo 781 mln. Lt, taigi istorinis P/ BV = 2,9, P/ E = 18.

Utenos UTR1L.LH: urnalo Versus duomenimis, dar iemet Utenos trikota as gali atitekti naujiems savininkams.
trikota as laukia Pasak mon s atstov , besidomin i bendrove yra nema ai. Kov , atpirkimo sandoriu perleidusi dal akcij ,
naujo akcininko SBA vald 45 proc. statinio kapitalo. Galima sandorio suma vardijamos kelios de imtys milijon eur .
Penktadien mon s kapitalizacija buvo 137 mln. Lt.
Tuo tarpu pasigirdo naujien apie prie metus Utenos trikota o savo pagrindiniam akcininkui SBA parduotos
Utenos trikota o prekybos likim . Pastaroji mon parduodavo Utenos trikota o gaminius. Tuomet sandorio
suma siek 9 t kst. Lt. Utenos trikota o prekybos apyvarta 2005 m. buvo 21,3 mln. Lt (2004 m. pajamos
21,2 mln. Lt), patirta 0,9 mln. Lt nuostoli (2004 m. nuostolis 4,3 mln. Lt).
iuo metu mon pervadinta Effigy . Apie planus pl sti ma menin s drabu i prekybos versl skelbian ios
bendrov s valdybai vadovauja SBA vadovas ir akcininkas A.Martinkevi ius, joje taip pat dirba Utenos
trikota o vadov R.Sajien bei J.Vaitkuvien .
Effigy naudos pranc z Market Value drabu i bei aksesuar prek s enkl ir parduotuvi koncepcij . Per
trejus metus tinklo Lietuvoje ir kitose Ryt rinkose pl tr ketina investuoti apie 50 mln. Lt. iemet ketinama
atidaryti 13 parduotuvi Lietuvoje ir 6 parduotuves Ukrainoje. Palyginimui, Lietuvoje Apranga turi 47
parduotuves, Baltika Group met pabaigoje vald 22 parduotuves.

MAKROEKONOMIKA

SLOVAKIJA

Slovakijos kis Per paskutin j pra jusi met ketvirt Slovakijos ekonomikos pl tra buvo tre ia grei iausia ES ir siek 9,6 proc.
augo 9,6 proc. Did i j dalimi itin spart augim l m padid jusios eksporto ir tiesiogini investicij i u sienio apimtys,
kuriantis tokioms mon ms kaip PSA Peugeot Citroen. Per pra jusius visus metus alies kio augimas siek 9,5
proc. alies augimo tempas yra l tesnis tik u Estijos ir Latvijos.

5
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

SEKTORI AP VALGA

ALKOHOLIS IR TABAKAS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis
mln. kaina 5 dienos metai
Adris grupa 4807,90 499,99 HRK +6,38% +49,72%
Baltika 276,69 46,00 EUR +0,00% +17,53%
Bulgartabac holding 35,46 BGN +3,29% +29,78%
Efes Breweries International 28,15 USD -5,22% -21,96%
Latvijas balzams 32,31 4,31 LVL -2,27% -3,56%
Philip Morris CR 30142,85 10981,00 CZK +0,40% -29,84%
Polmos Bialystok 1197,14 100,60 PLN +0,50% +29,68%
Saku 126,88 15,86 EUR +4,89% +69,09%
Slavutich 790,77 4,00 UAH - -48,05%

BANK SEKTORIUS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Bank BPH 27021,76 941,00 PLN +3,41% +18,90%
Bank PEKAO 40534,34 243,00 PLN +4,92% +29,82%
PKO Bank Polski 44820,00 44,82 PLN -0,62% +31,69%
Komercni Bank 136645,95 3595,00 CZK +8,06% +14,57%
OTP 2296000,00 8200,00 HUF +0,49% +11,91%
AIK Banka 8996,00 CSD +22,36% +175,36%
Komercijalna banka 95000,00 CSD +2,03% -
Bank of Georgia 729,93 30,00 USD +9,89% -
Zagreba ka banka 30188,52 10504,01 HRK -1,83% +107,69%
Serbijos AI K
Banka u dirbo 60 AIKB.SG: Pernai Serbijos AIK Banka gryn j peln padidino 60 proc. iki 3,86 mlrd. RSD (48 mln. EUR).
proc. daugiau Grynosios pal kan pajamos augo 46 proc. iki 2,87 mlrd. RSD, grynosios komisini pajamos - 19 proc. iki 832
mln. RSD. Beveik ketvirtis grynojo pelno gauta i paties banko parduot akcij (angl. treasury shares),
sudarusi beveik 7 proc. statinio kapitalo. Ruden Graikijos Agricultural bank nusipirko penktadal AI K
Banka paprast j ir privilegijuot akcij .
Augant paskol portfeliui, paskol atid jim padaryta u 14,5 mlrd. RSD, t.y. tre daliu daugiau nei prie
metus. Kaip ir kitose Serbijos finans institucijose, did ioji atid jim dalis buvo susigr inta per kit veiklos
pajam eilut , kuri pernai buvo lygi 15,2 mlrd. RSD.
AIK Banka turtas pernai padid jo 73 proc. iki 38,3 mlrd. RSD (479 mln. EUR). Vienuolikto pagal dyd
Serbijos banko u imama rinkos dalis - apie 3 proc. Per 2006 m. paskol i duota pusantro karto daugiau, o j
suma laikotarpio pabaigoje buvo 24,1 mlrd. RSD. Ind liai kilo 71 proc. iki 13 mlrd. RSD. Nuosavas kapitalas
per metus i augo 42 proc. iki 16,9 mlrd. RSD. Banko skolos ir nuosavo kapitalo santykis i liko steb tinai
ma as tik 1,3, kai Serbijos vidurkis yra apie 5, CRE - prastas 15 lygis. Tuo tarpu pelningumo rodikliai teb ra
sp dingi: vidutinis nuosavyb s pelningumas ROAE - 27 proc., vidutinis turto pelningumas ROAA - 13 proc.,
eliminavus vienkartin peln ie dyd iai atitinkamai siekia 20 proc. ir 9 proc.
Penktadien banko kapitalizacija, su privilegijuotomis akcijomis, buvo 58,7 mlrd. RSD (734 mln. EUR).

6
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

CHEMIJA

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Amstel Vredestein 306,10 4,70 USD +0,02% -0,47%
Ciech 2412,20 86,15 PLN +0,06% +0,88%
Orgachim 85,69 170,35 BGN +1,85% -24,77%
Valmieras Stikla Skiedra 25,06 2,18 LVL +13,57% +119,99%

ELEKTRA IR PATARNAVIMAI

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
CEZ 521264,12 880,20 CZK +2,71% +13,53%
Emasz 58499,00 19180,00 HUF +0,01% +0,45%
Tallinna Vesi 315,20 15,76 EUR +4,58% +20,14%
UES 46992,81 1,15 USD +0,44% +70,61%
Transelectrica 3481,66 47,50 RON +0,03% -

ELEKTRONIKA

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Gorenje 363,80 29,82 EUR -0,40% +33,39%
Harju Elekter 63,00 3,75 EUR +1,08% -1,38%
Ericsson Nikola Tesla 3788,40 2870,00 HRK -1,03% +34,04%
SAF Tehnika 26,73 9,00 LVL -6,25% -11,62%
Kitron 778,33 4,5 NOK +0,00% +33,14%
Ericsson Nikola
Tesla 2006 m. ERNTRA.CZ: Did iausia Kroatijos ir Balkan regiono telekomunikacin s elektronikos gamintoja Ericsson
paskutin ketvirt Nikola Tesla paskelb 2006 m. rezultatus: pardavimai siek 1709 mln. HRK (232 mln. EUR), pelnas 233 mln.
grynasis pelnas HRK (32 mln. EUR) , EBITDA buvo 272 mln. HRK (37 mln. EUR), kas yra atitinkamai 1 proc. ir 1 proc. ma iau,
suma jo 44 proc. bei 1 proc. daugiau nei pernai tuo pa iu metu.
2006 m. paskutinio ketvir io rezultatai: pardavimai siek 437 mln. HRK, pelnas 70,5 mln. HRK, EBITDA buvo
47 mln. HRK, kas yra atitinkamai 27 proc., 44 proc. ir 59 proc. ma iau nei pernai tuo pa iu metu. 2006 m.
paskutin ketvirt grynasis pelningumas suma jo 5 poc. punktais iki 16 proc., o EBITDA mar a suma jo 8
poc. punktais iki 11 proc. Mar suma jim l m stipri konkurencija rinkoje, mon s investicijos strateginius
projektus ir i laidos darbuotoj kvalifikacijai kelti.

FARMACIJA

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Egis 181803,10 23350,00 HUF -3,31% -19,55%
Gedeon Richter 669146,94 35910,00 HUF -4,11% -8,83%
Grindeks 76,20 7,95 LVL -0,50% +27,99%
Krka 3005,92 848,41 EUR +2,04% +70,79%
Pliva 14126,44 801,00 HRK -0,50% +81,61%
Polska Grupa Farmac. 762,62 71,50 PLN -11,73% +11,61%
Zentiva 571236,57 1370,00 RON +12,57% +13,65%
Zentiva
u kariauja Europ ZEN.CP: Nyderlanduose registruota, bet savo veikl daugiausia vykdanti ekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje,
farmacijos kompanija Zentiva prane sigijusi 75 proc. Turkijos holdingo Eczac ba farmacijos padalinio.
Pirkinys kainavo 460 mln. EUR, tam buvo paimta 5 met paskola. Likusius 25 proc. Zentiva gal s i pirkti per

7
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

ateinan ius dvejus metus, viso projekto vert 613 mln. EUR. sigyjimo rodikliai: EV/EBITDA = 13,7, EV/SALES
= 3,1. Zentivos kapitalizacija dabar siekia 1,7 mlrd. EUR. mon engia spar iai augan i Turkijos
generini vaist rink .
Prie savait i savo pagrindinio akcininko, did iausios Europoje farmacinink s Sanofi-Aventis , Zentivos
dukterin mon Vengrijoje sigijo 23 produktus, siekdama ten pl sti savo veikl . Lig iol Vengrijos farmacijos
rinka augdavo po 10 proc. Kasmet, ta iau 2007 metams prognozuojamas l tesnis augimas d l valstyb s
taikom suvar ym .
Zentiva taip pat paskelb savo 2006 met preliminarius konsoliduotus rezultatus. mon s pardavimai ir
grynasis pelnas i augo beveik penktadaliu iki, atitinkamai, 14 ir 2.2 mlrd. CZK (495 ir 78 mln. EUR), o EBITDA
tre daliu iki 4.2 mlrd. CZK (148 mln. EUR). Paskelbus naujienas akcijos kaina per dvi dienas oktel jo 6 proc.
Ambicingi kompanijos tikslai tur t ir toliau teigiamai veikti akcijos kurs .
Egis neteks 4,2
mlrd. HUF d l EGI S.HB, RI CHT.HB: Vengrijos generini vaist gamintojo Egis viename i fabrik Budape te vyko
valstyb s sprogimas. Kompanijos atstov prane , jog 2-3 proc. suma jo kompanijos paj gumai, ta iau produkcijos
suvar ym gamyba nenutruks ir tiekimo problem nelaukiama. Taip pat nebuvo i mesta or joki pavojing med iag .
Kur kas didesni nuostoliai Egio laukia, kai nuo baland io 1 d. sigalios valstyb s suvar ymo politika:
ma inamos subsidijos kompensuojamiems vaistams, per i rimi j s ra ai. Tai paveiks abi did i sias Vengrijos
farmacininkes Egis ir Richter Gedeon . Egis apytiksliai vertino d l to neteksi s apie 4,2 mlrd. HUF (16,8
mln. EUR), Richter Gedeon kol kas toki duomen nepatiek .
Turint omeny, kad paskutinis 2006 m. ketvirtis Egiui buvo ir taip sunkus, mon u dirbo 80 proc. ma esn
grynaj peln lyginant su prie tai buvusi met atitinkamu ketvir iu d l valiutos svyravim ir kritusi
pardavim Rusijoje, valstyb s kontrol bus dar vienas i orinis sm gis. Vis d l to kompanija nusiteikusi
optimisti kai ir iais metais ada ekspansij tiek Rusijoje ir NVS, tiek Vakar Europos alyse.

INVESTICIJ BENDROV S

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Sistema 1515,80 203,00 HRK -0,98% +54,82%
Industrial Holding Bulgaria 13992,50 29,00 USD +5,46% +15,20%
Synergon Holding 183,15 8,72 BGN -1,91% +121,83%
SIF Banat Crisana Arad 148,43 10,51 BGN -0,47% +306,58%
SIF Moldova Bacau - 2,80 RON -4,44% +22,71%
SIF Transilvania Brasov - 2,74 RON -1,44% +19,98%
SIF Muntenia Bucuresti - 3,01 RON +0,67% +38,46%
SIF Oltenia Craiova - 1,75 RON -4,37% +10,06%
Synergon
PETHL.BU: Synergon Holding vienas didesni ir likvid iausias Bulgarijos holdingas paskelb , kad planuoja
Holding planuoja
listinguoti Bulgarijos bir oje penki vaig du i vie bu i kompleks Grand Hotel Plovdiv . iuo metu
listinguoti
holdingas valdo 79,9 proc. vie bu io akcij . Prie vie j platinim mon s pavadinimas tur t b ti
Bulgarijos bir oje
pakeistas.Taip pat planuojama listinguoti ir dar vien Synergon Holding valdom mon i turizmo
jo valdom Grand
sektoriaus - Energy Delta (holdingui priklauso 100 proc. akcij ). iuos planus ketinama gyvendinti iki met
Hotel Plovdiv
pabaigos. Synergon Holding planai, listinguoti naujas kompanijas, tur t teigiamai takoti bendrov s veikl ,
suteikti daugiau skaidrumo ir ai kumo investuotojams. iuo metu yra listinguojamos tik trys holdingo
valdomos mon s: pagrindinis holdingo aktyvas, degal ir statybini med iag pardavimo mon Toplivo ,
chemijos kompanija Petar Karaminchev ir lemp gamintoja Svetlina .
Eurohold
EUBG.BU: Bulgarijos investicin bendrov Eurohold Bulgaria padidino rinkoje esant laisv akcij skai i
Bulgaria rinkoje
(ang. "free float ) nuo 15 proc. iki 25 proc. ir aukciono metu buvo i platinta apie 5,5 mln. akcij u
esantis laisv
ma daug 16,6 mln. BGN (8,5 mln. EUR). Kompanija pasi l 7,5 mln. akcij u minimali kain 3 BGN (1,5
akcij skai ius
EUR) ir tik josi padvigubinti laisv akcij skai i iki 30 proc. Aukciono metu pritrauktos l os bus panaudotos
padid jo iki 25
padidinti holdingo kapital iki 62,5 mln. BGN. Eurohold Bulgaria dar planuoja i leisti nauj 12,5 mln. akcij
proc.
u 3,35 BGN ir taip pritraukti dar 45 mln. BGN. Gautomis l omis bus didinamas sveikatos draudimo ir finans
moni kapitalas, pl tojamas draudimo ir automobili verslas, bei sigyjamas naujas turtas. Holdingas i
investicin program yra numat s ateinantiems dviems metams.

8
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

IN INERIJA

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Norma - 5,15 EUR -2,65% -9,94%
AvtoVAZ 2393,16 88,00 USD - -
Irkut Corp. 4480,80 0,94 USD -5,05% -9,62%
Severstal-Avto 1002,40 29,25 USD -2,50% +24,19%
KamAZ 1650,07 2,10 USD -4,55% +12,30%

I KASENOS IR METALURGIJA

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Azovstal 7237,18 2,28 UAH -2,98% -22,71%
Grupa Kety 1642,23 178,00 PLN -0,61% +54,18%
KGHM Polska Miedz 18520,00 92,60 PLN +6,68% +47,57%
Kryvorizhstal 25665,89 6,65 UAH -7,64% -
Mariupol Ilych 10591,41 3,16 UAH +0,00% -11,61%
Mechel 4370,85 10,50 USD +2,44% +17,27%
NLMK 16121,78 2,69 USD +5,49% -
Norilsk Nickel 1021845,20 170,50 USD +1,19% +101,04%
Severstal 12596,26 12,50 USD -1,58% -3,78%

KGHM dividend KGH.PW: Did iausias Europos vario gamintojas Lenkijos KGHM niekaip neapsisprend ia, kiek procent
pajamingumas grynojo pelno bus i mok ta dividendais. Pasi lymai svyruoja tarp 50 80 proc. Tokiu atveju metinis
sieks 8- 16 proc. dividendinis pajamingumas siekt 10 16 proc. mon s prie i ros komisijos pirmininkas A.Laganovskis su
Valstyb s i do pritarimu si lo skirti kuo daugiau. I mokos problem nesukelt , nes KGHM turimi grynieji
pinigai sudaro du tre dalius pelno. Tuo tarpu mon s Valdyba nor t i mok ti pus pelno. Turint omeny, kad
mon s vidutinio turto gr a ROAA gan auk ta ir siekia 30 proc. bei kad 2007-2011 metams KGHM numa ius
sigyti u sienio kasykl , modernizuoti turim technik , didinti telekomunikacij moni vert , b t logi kiau
daugiau nei 20 proc. pelno skirti investicijoms. Akcij rinka i naujien nesureagavo, mat A.Laganovskis jau
anks iau buvo i sak s toki savo pozicij .

MAISTO SEKTORIUS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Kalev 30,49 1,29 EUR +1,58% +10,91%
Lebedyansky 1622,67 79,50 USD - +10,77%
PKM Duda 664,68 13,79 PLN +0,73% +6,08%
Podravka 2756,55 510,00 HRK +0,59% +54,19%

NAFTA IR DUJOS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Gazprom 241469,84 10,20 USD +2,82% +21,73%
Kazmunaigas E&P 15000,00 KZT -0,01% -
Latvijas Gaze 434,91 10,90 LVL -1,80% +17,50%
Lukoil 68045,04 80,00 USD +2,56% +3,62%
MOL 2279530,50 20850,00 HUF +2,71% -1,79%
PKN Orlen 19636,12 45,91 PLN +7,27% -9,00%

9
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

E&P KMG.LI: Londono akcij bir oje 2006 m. spal prad jusi kotiruotis Exploration and Production KazMunaiGas
KazMunaiGas kaip ir planuota i motinin s KazMunaiGaz sigijo 50 proc. kitos Kazachstano gavybos kompanijos
sigijo Kazgermunai . Sandoris vertintas 1,07 mlrd. USD, tai yra tik ne ymiai brangiau nei pati motinin kompanija
Kazgermunai pirko 2005 m. gegu (1 mlrd. USD). Kazgermunai turi 310 mln. bareli (2P) rezervus, per metus i gauna 3
mln. ton naftos, kas reik t , jog u pirkin , atsi velgus 400 mln. USD grynuosius pinigus s skaitoje, buvo
sumok ta 5,7 USD/ b u rezervus ir 79 USD/b u gavyb . Pati E&P KazMunaiGas iki iol kainavo 4,5 USD/ b
u rezervus ir 100 USD/ b u gavyb , tod l naujasis sigijimas iek tiek pablogins rodiklius pagal rezervus, bet
pagerins pagal gavyb . Ta iau jeigu imsime patvirtintus rezervus (1P), tuomet u Kazgermunai sumok ta
9,8 USD/ b, kai tuo tarpu E&P KazMunaiGas kainuoja 11,6 USD/ b. Be to, labai svarbu pamin ti, kad sigytos
kompanijos veiklos ka t ir gavybos santykis siekia 2 USD/ b 2005 m., o E&P KazMunaiGas net 9 USD/ b.
Taip pat Kazgermunai turi lengvat nemok ti vir pelnio mokes io, kuris paprastai siekia nuo 0 iki 50 proc.
D l vis i moment paskai iuota, kad nors lyginant su esamais rezervais naujasis sigijimas sudaro ne ymi
10 proc. dal , ta iau gavyba padid s 16 proc., o grynasis pelnas net 35 proc. Taigi sigijim reikt vertinti
pozityviai.

Petrom I V SNP.RO: Rumunijos did iausia naftos perdirbimo ir gavybos kompanija Petrom paskelb 2006 m. IV
ketvirt pelno gavo ketvir io rezultatus: pajamos siekia 3,4 mlrd. RON, EBITDA 0,6 mlrd. RON, o grynasis pelnas 0,3 mlrd.
daugiau d l RON, kas atitinkamai yra 73 proc., 146 proc. bei 26 kartai daugiau nei 2005 m. tuo pa iu metu. Rezultatai yra
perdirbimo geresni d l ma esnio nuostolio i naftos perdirbimo veiklos, kuri yra i esm s pertvarkoma. I naftos
gamykl nuostolio perdirbimo tikimasi u dirbti po keleto met , kada perdirbimo mon s geb s gaminti didesn s prid tin s vert s
kritimo naftos produktus ir atitiks auk iausius ES kokyb s standartus. Visgi po truput naftos perdirbimo veikla
ger ja: per ketvirt perdirbta 1,69 mln. ton , kas yra 13 proc. daugiau nei 2005 m. IV ketvirt ir kas rei kia 84
proc. paj gum i naudojim . Investicijos naftos perdirbim 2006 m. siek 1,3 mlrd. RON, kas yra 2,2 karto
daugiau nei 2005 m. Nuostolis i naftos perdirbimo veiklos b t ma esnis, jei ne stiprus naftos perdirbimo
mar kritimas. Aktyvius poky ius pasikeitus savininkams liudija degalini skai iaus ir kokyb s kitimas: per
metus tinklas i augo 3 kartus iki 480 ir buvo padidintas naujos koncepcijos Petrom V degalini kiekis. Li to
dal kaip ir pernai pelne sudar naftos gavyba: 862 mln. EBITDA per paskutin ketvirt . Tiesa, gavybos apimtys
per metus suma jo 5,1 proc., tod l pelnai iek tiek krito.

POPIERIUS IR BALDAI

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Viisnurk 13,72 3,05 EUR + 0,00% +24,84%

PREKYBA

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Baltika 138,04 22,95 EUR +4,41% +58,73%
Tallina Kaubamaja 320,94 7,88 EEK +0,09% +1,36%
Artman 276,32 65,00 PLN +0,27% +2,10%
LPP 1355,35 1001,00 PLN +0,05% +0,41%
X-5 Group 6212,98 28,70 USD +5,32% +65,57%
Sedmoj kontinent 1890,00 25,20 USD -3,08% +1,51%

Artman veiklos ART.PW: Lenkijos drabu i ma menininkas Artman , turintis House prek s enkl , paskelb iemet
prognoz s planuojantis gauti 270 mln. PLN (69 mln. EUR) pajam ir u dirbti 11 mln. PLN (2,8 mln. EUR) grynojo pelno,
atitinkamai 31,45 proc. ir 66,7 proc. daugiau nei pernai.
Pagrindin s prognoz s prielaidos, jog prekybos plotas met pabaigoje sudarys 12.000 m2 (palyginimui,
Aprangos prekybos plotas yra 41.000 m2), o valiutos kursas i liks stabilus (EUR/ PLN = 3,95, USD/ PLN =
3,05).
Pernai mon s pajamos buvo 205,4 mln. PLN (+ 45 proc. metinis augimas), EBITDA 15,3 mln. PLN (+ 57
proc.), grynasis pelnas 6,6 mln. PLN (+ 106 proc.). Taigi iemet laukiamas grynojo pelningumo augimas nuo
3,2 proc. iki 4 proc., tiesa, jis vis dar gerokai nusileist Baltijos ali ma menininkams.
Penktadien mon s kapitalizacija sudar 289 mln. PLN, prognozuojamas P/ S = 1,1, P/ E = 26.

10
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Tallinna TKM1T.ET: Estikos ma menin s prekybos mon Talinna Kaubamaja , operuojanti kelet universalini
Kaubamaja kurs parduotuvi ir Selver supermarketus, paskelb ketinanti suformuoti kosmetini priemoni parduotuvi tinkl .
kosmetini B simos parduotuv s si lys dekoratyvin kosmetik , kvepalus, plauk prie i ros priemones moterims ir
priemoni vyrams, tuo pa iu bus teikiamos gro io salon paslaugos. Dvi tokio pob d io parduotuv s jau veikia Taline ir
parduotuvi tinkl Tartu. Detalesn informacija bus pateikiama iki met vidurio.

RY IAI IR IT

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Agora 2309,08 42,00 PLN +5,00% -19,76%
Prokom Software 1970,78 143,80 PLN -4,01% -1,60%
Computerland 798,10 100,00 PLN -6,98% +12,08%

STATYBOS IR NEKILNOJAMAS TURTAS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Budimex 2514,71 98,50 PLN -2,09% +142,65%
Cersanit 38,70 PLN +0,52% +141,25%
Echo Investment 4620,00 110,00 PLN +8,27% +111,59%
Globe Trade Centre 10839,22 49,41 PLN +5,13% +85,71%
Merko Ehitus 368,16 20,80 EUR -2,16% +23,28%
Orco 994,00 117,48 EUR +1,28% +40,51%
Cersanit 2006 m.
apyvarta pakilo CST.PL: Lyderiaujanti Lenkijos keramikini plyteli gamintoja Cersanit paskelb 2006 finansini met
16,3 proc. rezultatus. Paskutin j 2006 finansini met ketvirt kompanijos grynasis pelnas siek 22,1 mln. PLN (5,7 mln.
EUR) 42 proc. ma iau nei 2005 paskutin j ketvirt , o pagal prognozes bendrov s pelnas 40 proc. ma esnis
nei tik tasi. To pa io laikotarpio apyvarta buvo 180,4 mln. PLN (46,3 mln. EUR) pakilo 0,6 proc. palyginus
su 2005 paskutiniuoju ketvir iu, ta iau nepateisino buvusi j l kes i 5 proc. EBIT siek 31,6 mln. PLN (8,1
mln. EUR) 29 proc. ma esnis nei 2005 paskutin ketvirt . EBIT mar a krito iki 17,5 proc. (2005 t pat
laikotarp buvo 24,9 proc.), tai emiausias mar os procentas nuo 2003 m. Rezultat nuosm k takojo
kompanijos ekspansija Ukrain , dukterin s kompanijos Rumunijoje Romanceram restrukt rizacija bei
Opoczno akcij sigijimas, ta iau tai tur t b ti tik trumpalaikis poveikis. Per 2006 finansinius metus
pardavimai siek 760,3 mln. PLN (195,2 mln. EUR) ir pakilo 16,3 proc. palyginus su 2005. Grynasis pelnas
i augo 2,8 mln. PLN (0,7 mln. EUR) iki 147,4 mln. PLN (37,8 mln. EUR). EBITDA pakilo 7 proc. iki 214,8 mln.
PLN (55,1 mln. EUR), o EBIT siek 172,2 mln. PLN (44,2 mln. EUR) 4 proc. daugiau nei 2005 finansiniais
metais. 2007 metams prognozuojamas pardavim lygis tur t pakilti iki 1426 mln. PLN (366 mln. EUR) 88
proc. daugiau nei 2006, grynasis pelnas iki 201,4 mln. PLN (51,7 mln. EUR) 37 proc. daugiau nei per 2006
m. 2006 finansini met paskutiniojo ketvir io rezultatai nuviliantys, ta iau geri metiniai rezultatai ir auk ti
2007 m. siekiai skatina apsvarstyti ios kompanijos perspektyvas.
Nuviliantys
Opoczno 2006 OPO.PL: Lenkijos keramikini plyteli kompanija Opoczno , kurios 48 proc. akcij sigijo kita lyderiaujanti
m. rezultatai tokio pat profilio Lenkijos bendrov Cersanit , paskelb 2006 finansini met rezultatus. Paskutin j 2006
ketvirt kompanijos grynasis nuostolis siek 5,6 mln. PLN (1,4 mln. EUR), kai 2005 t pat period jis buvo 0,4
mln. PLN (0,1 mln. EUR). Eliminavus vienkartines s naudas - darbo pertvarkymo kainius bei kitus
konsoliduotus atsarg , i tekli pakeitimus - grynasis nuostolis siekia 4,3 mln. PLN (1,1 mln. EUR), kai 2005
paskutin j ketvirt grynasis pelnas buvo 1,1 mln. PLN (0,3 mln. EUR). To pa io laikotarpio pardavimai siekia
94,3 mln. PLN (24,2 mln. EUR) 1,8 proc. ma iau nei 2005 paskutin j ketvirt , kai buvo prognozuota 97 mln.
PLN (24,9 mln. EUR). EBIT buvo neigiamas -0,9 mln. PLN (-0,2 mln. EUR), kai 2005 t pat period siek 3,1
mln. PLN (0,8 mln. EUR). Per 2006 finansinius metus kompanijos apyvarta siek 428,3 mln.PLN (109,9 mln.
EUR) 6,4 proc. daugiau nei 2005, grynasis nuostolis buvo 3,2 mln. PLN (0,8 mln. EUR), kai 2005 kompanija
gavo 29,7 mln. PLN (7,6 mln. EUR) grynojo pelno. Eliminavus vienkartines s naudas grynasis metinis pelnas
siekia 0,4 mln. PLN (0,1 mln. EUR) Prognozuojama, kad 2007 metais grynasis pelnas, eliminavus pakeitimus,
tur t siekti 42,5 mln. PLN (10,9 mln. EUR) 9,4 proc. daugiau nei 2006.

11
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Orco sigijo ofis ORCO.CP: : ekijoje bei kitose Ryt ir Centrin s Europos alyse veikianti, lyderiaujanti nekilnojamo turto
pastat Budape te grup Orco sigijo 11,5 mln. USD vert s ofis pastat Budape te, kurio bendras plotas siekia 6 000 kv. m.
Kompleksas yra pastatytas alia automobili stov jimo gara o, kuris priklauso bendrovei, bei kurtas sostin s
prekybiniame rajone. Kompanija planuoja nugriauti abu pastatus ir pastatyti nauj , modern biur kompleks .
Budape to nekilnojamojo turto rinka n ra tokia populiari kaip Var uvos ar Prahos, kur paklausa nuomos
objektams jau 2006 antr j pusmet labai i augo. Ta iau tikimasi, kad ateityje paklausa iems objektams
i augs ir Budape te, tuo labiau, kad Orco pasirinkta pastato vieta yra patogi ir patraukli nuomininkams. Be
to, kompanija i leido naujas 7 met laikotarpio obligacijas, kuri bendra vert siekia apie 175 mln. EUR., o
pradin obligacijos kaina gali siekti apie 146,39 EUR.

TELEKOMUNIKACIJOS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Cesky Telekom 178759,95 555,00 CZK +2,66% +15,70%
Eesti telekom 1125,71 8,16 EUR -1,69% +12,63%
Magyar Telecom 974988,08 935,00 HUF +0,54% +4,03%
MTS 17242,27 8,65 USD -0,58% +27,79%
Netia 1634,51 4,20 PLN -4,55% -10,74%
Telekomunikacja Polska 32522,00 23,23 PLN +1,04% +12,87%
Urktelecom 19194,40 1,03 UAH +2,50% -2,84%
Vimpelcom 18270,04 89,07 USD +9,41% +107,28%

TRANSPORTAS

Kapitalizacija, Paskutin Pokytis

Valiuta
mln. kaina 5 dienos metai
Atlantska Plovidba 1632,01 1280,01 HRK -1,54% +59,51%
LASCO 227,99 1,14 LVL -2,56% +14,14%
Luka Koper 456,96 64,00 EUR +1,83% +147,35%
Tankerska Plovidba 2817,00 4500,00 HRK +1,12% +61,92%
Ventspils nafta 148,33 2,46 LVL -2,38% +29,47%

Ventspils nafta VNF1R.LV: Latvijos daugiaprofilin kompanija, kurios pagrindin veikla apima naftos ir jos produkt
krova padid jo 58 transportavim laivais ir vamzdynais, Ventspils nafta terminale per du i met m nesius i tanklaivi ir
proc. tanklaivius perpyl 1,9 mln. ton naftos ir jos produkt 58 proc. daugiau nei pernai per t pat laikotarp . i
met saus ir vasar Ventspils nafta terminale perpilta 1,4 mln. ton dyzelino, 0,3 mln. ton benzino ir 0,2
mln. ton naftos. Bendra krova saus siek 0,9 mln. ton , vasar - 1 mln. ton . Toks apim i augimas
labiausiai susij s su tarptautin s prekybos nafta ir dujomis grupe Vitol , pernai spal sigijusios Ventspils
nafta tre dal akcij . Be to, Ventspils nafta valdanti 100 proc. Ventspils nafta terminalo akcij , kompanijos
Vitol antrinei monei Euromin leido sigyti 49 proc. Ventspilio naftos terminalo akcij , o Ventspils nafta
tuo tarpu ada pasilikti 51 proc. operator s akcij . Ventspils nafta terminalas per 2006 metus transportavo
5,7 mln. ton naftos ir jos produkt 30 proc. ma iau nei 2005 m., visgi apie 1,24 mln. ton buvo
pergabenta j ra, tai kur kas daugiau nei tik tasi, tad numanoma, kad Vitol ada ir toliau kryptingai didinti
transportavimo apimtis j ra. Ta iau eiliniai Ventspils nafta akcininkai nebuvo sp ti apie tok bendrov s
sprendim , tad akcij pardavimas vis d lto gali b ti ir ne gyvendintas.

TURIZMAS IR PRAMOGOS

Kapitalizacija, Paskutin Valiuta

Pokytis, proc.
mln. kaina 5 dienos metai
Danubius 64705,85 7810,00 HUF +2,76% +36,70%
Orbis 3962,62 86,00 PLN +2,69% +98,60%
Olympic Entertainment group 585,00 9,75 EUR -1,52% -
Cinema City 1394,91 27,5 PLN +4,17% -

12
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Orbis S.A. ORB.PW: Did iausia Lenkijos vie bu i tinklo ir turizmo grup Orbis S.A. 2006 m. paskutin j ketvirt pasiek
vie bu i tokius rezultatus: EBITDA siek 87,7 mln. PLN (22,6 mln. EUR) 10,9 proc. ma iau nei pernai tuo pa iu
sektoriaus 2006 m. laikotarpiu, grynasis pelnas, lyginant su 2005 m. IV ketvir iu, smuko 22,7 proc. iki 36 mln. PLN (9,2 mln.
I V ketvir io EUR), nors metinis grynasis pelnas beveik nepakito (padid jo 0,29 proc.), pajam u dirbta 10,9 proc.
pajamos vienam daugiau, nei pernai lyginamuoju laikotarpiu. Pajam augim takojo vie bu i sektorius, kurio pajamos
kambariui padid jo padid jo 17,4 proc., o pajamos vienam kambariui pakilo net 21,2 proc., u imtumas padid jo 6 proc. punktais
21 proc. iki 50,5 proc. Pasak grup s Orbis S.A. valdytoj , pajam vienam kambariui augim l m neseniai diegta
pajam valdymo sistema ir vienu proc. punktu padid j s verslo klient skai ius. Reikt pasteb ti, jog 2006 m.
IV ketvirtyje Orbis S.A. gavo 34 mln. PLN (8,7 mln. EUR) na u Hotel Monopol Vroclave perleidim ,
tod l, atsi velgus faktori , o taip pat ir nuosavyb s pervertinim , bei restrukt rizavim , Orbis S.A. 2006
m. IV ketvirtyje patyr gryn j 7,8 mln. PLN (2 mln. EUR) nuostol , palyginus su 25,6 mln. PLN (6,6 mln. EUR)
nuostoliu lyginamuoju 2005 m. periodu.
i mon operuoja tokiais prekiniais enklais, kaip Sofitel , Novotel , Mercure , Orbis Hotels ir Holiday
Inn . Pernai nuo grynojo pelno buvo mokami 19,1 proc dividendai.

20 proc. smuko ALB.BU: Bulgarijos kurortinio komplekso Albena konsoliduotos 2006 m. pajamos siek 99,7 mln BGN (51
grynasis Albena mln. EUR) 7 proc. ma iau nei u pernai. D l konkurecijos did jan i veiklos s naud mon s EBITDA mar a
pelnas smuko 5 proc. punktais iki 30 proc. Lyginant su 2005 m., konsoliduotas grynasis pelnas nukrito 20 proc. iki
15,25 mln. BGN (7,7 mln. EUR). iam smukimui takos tur jo 26 proc. krit susijusi bendrovi (daugiausia
Albena Invest Holding , kurios 44,6 proc. akcij turi Albena ) pelnai ir 1 mln. BGN (0,5 mln. EUR)
padid jusios finansin s i laidos. I IV ketvir io duomen matyti, jog io laikotarpio pajamos padid jo 37,6
proc. iki 6,3 mln. BGN (3,2 mln. EUR), ta iau i skai i nereik t sureik minti, kadangi lyginamuoju 2005 m.
periodu vienas did iausi Albena vie bu i buvo u darytas remontui. Bendrov s D/ E per metus pakilo nuo
39 iki 45 proc., nes mon padidino savo ilgalaikius siskolinimus 35 mln. BGN (17,8 mln. EUR), kad gal t
padengti i laidas.
Kurortiniam kompleksui Albena priklauso 43 modern s vie bu iai, 20,5 proc. mon s akcij turi Albena
Invest Holding .

13
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

VALIUTOS

Valiuta Santykis Paskutinis Valiutos tipas Pokytis

kursas
Savait M nuo Metai
JAV doleris EUR / USD 1,3 Laisvai svyruojanti 0,03% 0,99% 9,95%
Japonijos jena EUR / JPY 154,7 Laisvai svyruojanti 1,90% -0,83% 9,91%
Susieta su valiut
Kinijos juanis EUR / CNY 10,1 krep eliu 0,03% 0,91% 5,86%

EUR/USD
EUR/JPY
Valiut kursai EUR/CNY
pateikiami 2007 m. 116,0
kovo 9 d., 16:40
(laiko juosta 112,0
GMT+2:00) laiku
108,0

104,0

100,0

96,0
3/ 9/ 2006

4/ 4/ 2006

4/ 30/ 2006

5/ 26/ 2006

6/ 21/ 2006

7/ 17/ 2006

8/ 12/ 2006

9/ 7/ 2006

10/ 3/ 2006

10/ 29/ 2006

11/ 24/ 2006

12/ 20/ 2006

1/ 15/ 2007

2/ 10/ 2007

3/ 8/ 2007
Valiuta Santykis Paskutinis Valiutos tipas Pokytis
kursas
Savait M nuo Metai
Lietuvos litas EUR / LTL 3,45 Susieta su euru -0,01% -0,01% 0,08%
Latvijos latas EUR / LVL 0,71 Susieta su euru 0,23% 1,67% 1,78%
Estijos krona EUR / EEK 15,65 Susieta su euru 0,00% 0,00% -0,01%
Lenkijos zlotas EUR / PLN 3,87 Laisvai svyruojanti -1,15% -0,12% -0,28%
ekijos krona EUR / CZK 28,16 Laisvai svyruojanti 0,00% -0,05% -2,07%
Slovakijos krona EUR / SKK 34,04 Susieta su euru -0,99% -1,54% -9,31%
Vengrijos Reguliuojamai
forintas EUR / HUF 249,58 svyruojanti -1,64% -1,53% -3,03%
Bulgarijos levas EUR / BGN 1,96 Susieta su euru -0,01% -0,01% -0,01%
Susieta su valiut
Rusijos rublis EUR / RUB 34,37 krep eliu -0,05% -0,02% 2,91%
Reguliuojamai
Ukrainos grivna EUR / UAH 6,61 svyruojanti 0,12% 0,89% 9,68%
Reguliuojamai
Rumunijos l ja EUR / RON 3,37 svyruojanti -0,68% 0,10% -3,60%
Reguliuojamai
Kroatijos kuna EUR / HRK 7,36 svyruojanti 0,23% -0,24% 0,54%
Serbijos dinaras EUR / RSD 81,07 Laisvai svyruojanti 0,11% 1,58% -7,08%
Albanijos lekas EUR / ALL 125,19 Laisvai svyruojanti -0,28% 0,11% 2,36%
Makedonijos Reguliuojamai
denaras EUR / MKD 60,98 svyruojanti 0,24% -0,65% -0,37%
Turkijos lyra EUR / TRY 1,85 Laisvai svyruojanti -2,60% 1,54% 14,57%

14
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

AKCIJ INDEKSAI

Indeksas alis Pokytis, proc.

savait m nuo metai

OMX Vilnius Lietuva 4,18% -6,26% 34,94%

OMX Riga Latvija 0,91% -4,92% 25,81%
OMX Tallinn Estija 6,44% -15,75% 46,95%
WSE WIG Lenkija 6,42% -2,31% 54,29%
PX ekija 5,29% -1,24% 24,28%
Budapest Stock exch Vengrija 3,47% -1,79% 17,45%
Slovene Stock exch Slov nija 3,89% -0,06% 73,72%
SOFIX Bulgarija 0,33% -1,93% 60,91%
Bucharest Bet Rumunija 7,56% -1,55% 28,52%
Zagreb CROBEX Kroatija 1,71% 6,70% 96,05%
BELEX15 Serbija 3,23% 8,48% -
ISE National 100 Turkija 8,71% -1,63% -5,88%
PFTS Ukraina 0,30% 2,60%
SKSM Slovakija 2,49% 2,37% 5,82%

ALIAVOS

aliava Kaina (ateities Rinka Paskutin Pokytis, proc.

sandori ) / kaina
savait m nuo metai
vienetas
Nikelis USD/tona LME 34170 8,70% 16,58% 205,62%
Varis USD/tona LME 6275 4,24% 14,72% 30,46%
Guma USD/kg TOCOM 0,0138 1,20% -3,64% 6,53%
Platina USD/Trojos uncija NYMEX 1208,8 2,39% 1,55% 18,36%
Skerdiena cts/lb CME 104,85 1,04% 5,88% 1,26%
"Ural" nafta USD/b RTS 58,53 2,20% 6,85% -
Kvie iai cts/60 lb bu CBOT 463,75 -0,91% 2,83% 25,08%
Aliuminis USD/tona LME 2745 -0,11% 1,48% 15,63%
Sidabras USD/Trojos uncija TOCOM 12,87 3,18% -5,99% 32,24%
Medviln cts/lb NYBOT 54,3 -1,40% 1,17% 1,27%
Anglis USD/tona NYMEX 41,43 0,19% 2,30% -22,20%
Mediena USD per 1000 ft CME 245 -0,41% -4,67% -26,03%
Nat ralios dujos USD/mmbtu NYMEX 7,261 0,10% -4,66% 10,00%
DAP USD/t 356,5 0,00% 29,87% 38,45%

LME London Metal Exchange; TOCOM Tokyo Commodity Exchange; NYMEX New York Mercantile Exchange.
Prekiaujama em s kio produkcijos, valiut , degal ir tauri j metal ateities sandoriais; CME Chicago Mercantile
Exchange; RTS Russian Trading System; CBOT Chicago Board of Trade. Antra pagal dyd JAV ateities sandori rinka.

Trojos uncija tai mas s vienetas, kur sudaro 480 gran arba 31,1 gramas. Vien gran atitinkamai sudaro 64,79891
miligramai; cts JAV centai; lb tai mas s vienetas, atitinkantis vien svar , kur sudaro 453,6 g.; bu t rio vienetas,
kur apytiksliai atitinka 35,2 litrai; ft tai ilgio vienetas, kur sudaro 30,48 centimetrai; mmbtu (angl. million of British
Thermal Units) t rio/ mas s vienetas, skirtas matuoti gamtines dujas. 1 mmbtu atitinka 1000 kubini p d , o 1 kubin
p da atitinka 0,0283 kubini metr .

15
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Anglies at eit ies sandorio

Balt ic Dry I ndex ( fut ure) kaina NYMEX ( USD/ t )
5100
60
4700 58
4300 56
54
3900 52
3500 50
48
3100 46
44
2700 42
2300 40
38
1900 36
3/9/2006 8/21/2006 03/09/2007
3/9/2006 8/21/2006 03/09/2007

West Texas naft os kaina

(USD/barr)
85 Aukso at eit is sandorio ( fut ure)
kaina TOCOM (USD/Trojos unc.)
78
720
71 690
660
64
630
600
570
57 540
510
50 480
450
3/9/2006 7/5/2006 10/31/2006 03/09/2007 3/9/2007 9/25/2006 03/09/2007

Pasaulin Ural naft os perdirbim o alt o valcavim o plienas ( USD/ t )

m ar a ( EUR/ barr) Kar t o valcavim o plienas ( USD/ t )

41 800
37
33 700
29
25 600
21
17 500
13
9 400
5
3/9/2006 7/5/2006 10/31/2006 03/09/2007 300
3/9/2006 7/5/2006 10/31/2006 03/09/2007

Pasaulin Ural naftos perdirbimo mar a eurais yra skai iuojama pagal Bloomberg naujien agent ros pateikiamas Brent
naftos 2:1:1 perdirbimo technologijos mar , prie kurios pridedamas kainos skirtumas tarp Ural ir Brent naftos. Gautas
rodiklis yra labiau orientacinio pob d io.

Plieno kainos yra Metal Bulletin pateikiamos NVS ali eksportuojamo plieno kainos.

Baltic Dry Index sudarytas i Baltijos regiono Capesize, Handymax ir Panamax dyd io laiv fracht kain indeks .

16
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

FINASTA CENTRIN S IR RYT EUROPOS INVESTICINIS AKCIJ FONDAS

2007 m. kovo 8 d. investicinio vieneto

Vert , Lt. platinimo kaina, Lt.
232,353 237,0

Fondas investuoja akcijas Centrin s ir Ryt Europos valstybi vertybini popieri rinkose ir kei ia portfelio
sud t atsi velgiant did iausio prieaugio galimyb . is fondas skirtas ir nedidel investavimo patirt
turintiems investuotojams, kurie link prisiimti vidutin rizik . Rekomenduojamas investicij laikymo
periodas - vir vieneri met .

I nvesticinio vieneto vert s

pokytis Finast a Cent rin s ir Ryt Europos fondas
Per savait 1,22%
Per m nes -2,89% 249
Per metus 18,36% 241
Nuo platinimo 233
132,35%
prad ios 225
Did iausia 239,4468 217
reik m 2007.02.22 209
Ma iausia 99,7085 201
reik m 2004.02.09 193
185
11.2006 01.2007 03.2007

FINASTA NAUJOSIOS EUROPOS FONDAS

2007 m. kovo 8 d. investicinio vieneto

vert , Lt. platinimo kaina, Lt.
178,6461 182,219

Fondas investuoja Naujosios Europos valstybi VP rinkose, siekdamas maksimalaus santykio tarp tik tino
prieaugio ir prisiimamos rizikos. Fondas investuoja vairias turto r is ir kei ia portfelio sud t atsi velgiant
did iausio prieaugio galimyb .

I nvesticinio vieneto vert s

pokytis Finast a Naujosios Europos fondas
Per savait 1,89% 188
Per m nes 0,39%
180
Per metus 44,70%
172
Nuo platinimo
78,65%
prad ios 164

Did iausia 180,1393 156

reik m 2007.02.22 148
Ma iausia 97,5921 140
reik m 2005.05.17 11.2006 01.2007 03.2007

17
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

FINASTA RUSIJOS FONDAS

2007 m. kovo 8 d. investicinio vieneto

vert , Lt. platinimo kaina, Lt.
121,3121 123,7383

Fondas investuoja Naujosios Europos valstybi VP rinkose, siekdamas maksimalaus santykio tarp tik tino
prieaugio ir prisiimamos rizikos. Fondas investuoja vairias turto r is ir kei ia portfelio sud t atsi velgiant
did iausio prieaugio galimyb .

I nvesticinio vieneto vert s

pokytis Finast a Rusijos fondas
Per savait 2,36%
Per m nes -2,71%
Per metus 21,28% 130
126
Nuo platinimo 122
18,52%
prad ios 118
Did iausia 126,1064 114
110
reik m 2007.02.22 106
Ma iausia 81,8619 102
reik m 2006.06.14 98
12.2006 01.2007 03.2007

FINASTA OBLIGACIJ FONDAS

2007 m. kovo 8 d. investicinio vieneto

vert , Lt. platinimo kaina, Lt.
110,5361 110,5361

Fondas investuoja Lietuvos Respublikos, Europos S jungos valstybi , kit valstybi skolos vertybini popieri
rinkose, siekdamas maksimalaus santykio tarp tik tino prieaugio ir prisiimamos rizikos. Investicijos litais arba
eurais turi sudaryti ne ma iau kaip 80% Fondo gryn j aktyv . Iki 20% gryn j aktyv gali b ti investuojama
moni skolos vertybinius popierius. Fondas rekomenduojamas investuotojams, siekiantiems pastovi
pajam . Rekomenduojamas minimalus investicij laikymo periodas vieneri metai.

I nvesticinio vieneto vert s

pokytis Finast a Obligacij fondas
Per savait 0,068%
Per m nes 0,23% 111
Per metus 2,69%
Nuo platinimo 110
10,46%
prad ios
110
Did iausia 110,5361
reik m 2007.03.08 110
Ma iausia 99,9593
reik m 2004.02.11 110
12.2006 01.2007 03.2007

Papildomos informacijos teirautis:

UAB Finasta investicij valdymas
Tel.: (5) 278 68 33, (5) 273 29 28, fondai@finasta.lt

18
 2007 M. KOVO 5 KOVO 9 D.

Savait s ap valg AB FM Finasta Analiz s departamentas

paruo
Rokas Luko ius (8-5) 278 68 48 rokas.lukosius@finasta.lt
Diana selyt (8-5) 236 18 55 diana.uselyte@finasta.lt
Skaistuol Misi nait (8-5) 210 24 75 skaistuole.misiunaite@finasta.lt
Justinas Brikys (8-5) 236 18 83 justinas.brikys@finasta.lt
Karolis Devy is (8-5) 211 12 92 karolis.devyzis@finasta.lt
Karolina Navickait karolina.navickaite@finasta.lt
Dovil Janu auskait Dovile.janusauskaite@finasta.lt
Edgaras Kabe ius edgaras.kabecius@finasta.lt
Vitalija altyt vitalija.saltyte@finasta.lt

Svarbi informacija Pateikta ap valga yra tik informacinio pob d io. Ji atspindi AB FM Finasta Analiz s departamento
darbuotoj nuomon ap valgoje i d stytais klausimais jos paruo imo momentu. Pateikta informacija negali
b ti vertinama kaip pasi lymas pirkti ar parduoti bet kokius finansinius instrumentus ir/ar sudaryti
sandorius. AB FM Finasta n ra atsakinga u bet kokius tre i j asmen sprendimus, priimtus besiremiant
ioje ap valgoje pateikta informacija.
AB FM "Finasta" Analiz s departamento darbuotoj parengtas savaitines ap valgas ar j dal galima
naudoti kaip informacijos altin pateikiant nuorod , jog remiamasi AB FM "Finasta"
parengtomis ap valgomis.

19