• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
 
POLITOLOGIJA, 2007/2 (46)
38
 ISSN 1392–1681
 Alvidas Lukoðaitis – Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikosmokslø instituto dëstytojas (el. paðtas: alluko@rc.lrs.lt).© Alvidas Lukoðaitis, 2007Straipsnis áteiktas redakcijai 2006 m. lapkrièio 30 d.Straipsnis pasiraðytas spaudai 2007 m. geguþës 18 d.
PARLAMENTINËS KONTROLËSÁGYVENDINIMAS LIETUVOJE:METODOLOGINËS PASTABOS APIE TRÛKINËJANÈIÀ „ÐEIMININKO –SAMDINIO GRANDINÆ“
 ALVIDAS LUKOÐAITIS
Straipsnyje analizuojamos parlamentinës kontrolës problemos Lie-tuvoje. Pastaraisiais metais aktyvëjanèià Seimo veiklà ðioje srityje lydi tamtikros parlamentinës kontrolës suvokimo ir interpretavimo problemos.Todël straipsnyje pagrindinis dëmesys skiriamas teoriniams (metodologi-niams) instrumentams, padësiantiems skaitytojui, pirmiausia, politikosmokslø studentams, geriau paþinti parlamentinës kontrolës subjektus,ðiam procesui turinèius átakos veiksnius, parlamentinës kontrolës efekty- vumà uþtikrinanèias sàlygas ir kliûtis. Straipsnyje pateikiamos metodolo-ginës pastabos iliustruojamos atrinktais Lietuvos politinës [parlamentinëskontrolës] praktikos pavyzdþiais.
 Ávadas
Buvæs Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, vertindamas Sei-mo ir Vyriausybës santykiø aktualijas, viename parlamento plenari-
 
39
A. Lukoðaitis. PARLAMENTINËS KONTROLËS ÁGYVENDINIMAS...
niame posëdyje pasiûlë „[...]
 pakalbëti apie parlamentinës kontrolës esmæ
“
 .
Pasak jo, „
èia akivaizdþios tam tikros teorinës suvokimo sàvo- kos
,
skirtingas supratimas daþnai sukelia nereikalingas emocijas. Kas yra parlamentinë kontrolë? Ar smulkmeniðka kitø valdþios institucijø globa
,
ar kiekvieno veiksmo vertinimas
,
ar metodas spræsti kokius nors vietinius ar grupinius interesus
,
ar prieþiûra
,
kaip atsakingos institucijos ágyvendina ástatymus?
“
1
Kalbëdamas premjeras nedviprasmiðkai lei-do suprasti, kad dël paaðtrëjusiø Seimo ir Vyriausybës santykiø „kal-tesnis“ yra parlamentas
2
.Nëra abejoniø, pastaraisiais metais besikeièiantys politinës darbo-tvarkës diskursai kartu aktualino ir grieþtesnës parlamentinës kontro-lës problemà. Viena vertus, tiesiog neámanoma nepastebëti daugkar-tiniø abejoniø dël parlamentinës kontrolës efektyvumo, pagristumo,savalaikiðkumo, korektiðkumo ir pan. Kita vertus, nesunku pastebëti,kad Seimo darbotvarkëje tokio pobûdþio klausimams skiriama kas-kart daugiau dëmesio. Taigi parlamentinë kontrolë vis aktyvëja.Parlamentinë kontrolë sulaukia vis daugiau dëmesio todël, kad pa-maþu keièiasi Seimo veiklos uþdaviniai ir prioritetai.
 
Panaðu, jogIX Seimas pagaliau ryþtasi pristabdyti pernelyg ásibëgëjusá teisëkûros„konvejerá“
3
. Lietuvoje, aiðku, tai „poeurointegracinës“ stadijos þen-klai, o Vakarø Europos ðalyse tokios teisëkûros tendencijos, t. y. nedi-delis priimamø teisës aktø skaièius, vyrauja dar nuo XX a. 8-ojo de-ðimtmeèio. Suprantama, parlamentai, keièiantis jø veiklos prioritetamsir funkcijø balansui, neiðvengiamai turi ieðkoti kitø veiklos srièiø,betgi didelio pasirinkimo nëra – viena ið tokiø srièiø paprastai tampaparlamentinë kontrolë. Todël iðkart bûtina pabrëþti – politikos moks-luose parlamentinë kontrolë ir vyriausybës prievolë atsiskaityti parla-mentui uþ savo veiklà yra ávardijamos kaip parlamentinës sistemosesmë, kvintesencija. Ne mûsø politikø „numylëtinë“ teisëkûra, o bû-tent parlamentinë kontrolë ðiandien yra parlamentø veiklos priorite-tas absoliuèioje daugumoje „brandþiøjø“ demokratijø
4
.Politikos moksluose besikeièiantys parlamentø veiklos prioritetai,t. y. „metimasis“ nuo teisëkûros prie parlamentinës kontrolës, daþnai
 
POLITOLOGIJA, 2007/2 (46)
40
 yra siejami su pragmatiniais politiniø partijø interesais. Ðiuolaikinësedemokratijose áprasta, kad politinës partijos kontroliuoja visà politináprocesà, o tai reiðkia, kad ir valdþios institucijø darbotvarkes. Taigi,kai kalbame apie parlamentinæ kontrolæ, visø pirma, reikëtø nepa-mirðti, kad turime kalbëti ne tiek apie parlamento, kiek apie politiniøpartijø veiklà. Antai, daþnai pabrëþiama, kad politinës partijos siekiasudaryti politinæ darbotvarkæ, atrinkdamos ir akcentuodamos visuo-menei paèias aktualiausias problemas, sukurdamos tam tikrus dis-kursus, á kuriuos átraukiama plaèioji visuomenë.
 
Taip inicijuojamos vieðos diskusijos, sulaukiant ilgalaikio þiniasklaidos ir visuomenësdëmesio. Bûtent taip politinës partijos varþosi tarpusavyje, spræsda-mos vienà svarbiausiø taktiniø uþdaviniø – kas kontroliuos politikosturiná, o ðiuo atveju – ir Seimo darbotvarkæ.Tikëtina, jog parlamentinës kontrolës intensyvëjimà Lietuvoje ska-tina ir vis brandesnës koalicinës politikos tradicijos. Po rinkimøsudaromos valdanèiosios koalicijos, kurios struktûriniu poþiûriu bû-na sudëtingos, o ideologiðkai – vis prieðtaringesnës, lemia, kad val-danèiosios koalicijos veiklà kontroliuoja ne tik opozicinës partijos,bet ir patys save kontroliuojantys koalicijos partneriai. Kitaip ta-riant, opozicijos partijø atliekamà iðorinæ kontrolæ papildo koalici- jos partneriø vidinë savikontrolë. Iki ðiol tai Lietuvos politikoje bu- vo gana neáprastas reiðkinys.Ðiame straipsnyje analizuojamos pastebimai intensyvëjanèio, bet, drás-tu teigti, vis dar neefektyvaus parlamentinës kontrolës proceso prieþas-tys Lietuvoje. Tyrimas grindþiamas politikos moksluose populiarios,taèiau Lietuvoje reèiau taikomos „ðeimininko – samdinio“ teorijos (angl.
 principal – agent theory
)
 
nuostatomis
5
. Analizuojant parlamentinës kon-trolës bûklæ, remiamasi ðios teorijos metodologiniais instrumentais,leidþianèiais suformuluoti ir árodyti ðiuos teiginius:
•pirma
, parlamentinës kontrolës ágyvendinimas grindþiamas su-paprastinta ðio proceso samprata, – tai skatina ribotø, t. y. infor-maciniø, parlamentinës kontrolës priemoniø taikymà politinëjepraktikoje;
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...