ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011.

16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VEIKLOS KOKYBS IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Diana Bagdonien1, Asta Daunorien2, Aura Simanaviien3
Kauno technologijos universitetas, Lietuva, diana.bagdoniene@ktu.lt Kauno technologijos universitetas, Lietuva, asta.daunoriene@ktu.lt 3 Kauno technologijos universitetas, Lietuva, ausra.simanaviciene@ktu.lt
2 1

Anotacija
Nevyriausybinis sektorius tampa lygiaveriu partneriu verslo ir valstybs sektoriams, todl btina kiekvienai nevyriausybinei organizacijai, siekianiai tiekti savo paslaugas vietos, alies ar tarptautiniu mastu, vertinti savo veiklos kokyb ir efektyvum, diegiant savireguliacijos mechanizmus tam, kad galt utikrinti kokybikas paslaugas ir lengviau jas parduoti valstybs ar verslo sektoriams. Straipsnyje analizuojama NVO veiklos vertinimo rodikliai, kurie parodo kokios veiklos sritys atitinka keliamus reikalavimus ir kurias reikia tobulinti. Nevyriausybins organizacijos taiko vairius veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo metodus ir modelius, nordamos atlikti savo veiklos vertinim, o gautus rezultatus galt palyginti su kit analogik organizacij pasiekimais. NVO veiklos kokybei ir efektyvumui vertinti naudoja Bendros veiklos vertinimo (BVM) ir Veiklos efektyvumo vertinimo modelius (VETM), tam skirdamos papildomus ir didelius finansinius, laiko ir mogikuosius iteklius. Remiantis BVM ir VETM vertinimo metodikomis, straipsnyje pateikiamas adaptuotas nevyriausybini organizacij veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelis, kurio tikslas vienu metu vertinti, kokios organizacijos sritys yra stiprios ir kokias btina tobulinti. Straipsnio pabaigoje pateikiamos ivados, kuriose iskiriami naujojo modelio privalumai. Raktiniai odiai: nevyriausybins organizacijos, veiklos kokyb, veiklos efektyvumas. JEL Classification: M21, H89.

vadas
Demokratini princip utikrinimas ir pilietins visuomens ugdymas Lietuvai buvo ir tebra vienas i svarbiausi, taiau nelengvai pasiekiam tiksl. alyse, kur gyvena daugiau nei vienas milijonas moni yra negalima be paprast piliei iniciatyvos vienytis, siekiant bendr tiksl socialini, ekonomini, kultrini, ekologini, maum problem sprendimo srityje. Todl siekiant, jog visuomens atstovai aktyviau dalyvaut alies valdymo pertvarkos procesuose, turt galimyb isakyti savo nuomon ir pasilymus vietos ar centrins valdios institucijoms, btina, kad grups moni jungtsi bendrai veiklai. Nevyriausybins organizacijos - viena i srii, kuri suteikia visuomenei galimyb dalyvauti vieajame administravime. Pilieiai veikdami kartu gali daryti didesn tak valdiai ir jos priimamiems sprendimams, todl iuolaikinse valstybse pagrindiniai organizuoto poveikio dariniai yra priskirtini visuomenini susivienijim grupei (Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras, 2006). Nevyriausybins organizacijos (toliau NVO) formalios ne pelno organizacijos turi tas paias teises ir pareigas, kaip ir visi kiti juridiniai asmenys ir stipriai takoja pleiant ir realizuojant demokratin visuomen bei utikrinant jos gyvybingum, didinant piliei suvokim ir aktyv dalyvavim visuomens gyvenime, ir nemaiau reikmingai prisideda pltojant kultrin gyvenim ir visuomens gerov. NVO yra stiprs valstybs socialiniai partneriai, turintys nauj idj aktualioms visuomenei problemoms sprsti bei sugebantys iam tikslui pritraukti finansinius ir mogikuosius iteklius (Gineviius, R. ir Sdius, V., 2008). Aktualumas. Nevyriausybinmis organizacijomis jos vadinamos pabriant, kad kurtos ne valdios iniaciatyva, tai laisva moni valia steigtos organizacijos, kurias mons buriasi ir remia savanorikai. O aktyviai veikiani Lietuvos NVO darbuotojai daniausiai motyvuoti. Daugelio NVO veikla duoda ger rezultat. NVO veikla yra labai reikminga Lietuvos visuomens pltros raidoje, NVO vairov vaidina svarbiausi vaidmen formuojant pliuralistin visuomen. Taiau reikia paymti, kad apskritai Lietuvos nevyriausybinis sektorius yra nepakankamai isivysts, nes stokoja l ir organizacinio pajgumo. J. E. Colin Roberts lygindamas Didiosios Britanijos ir Lietuvos NVO, pastebi bendrus bruous jog abiejose alyse visuomens struktra susideda i trij dedamj: valdios, verslo ir treiojo sektoriaus, kad abiej ali NVO turi labai panai svarb visuomens struktrose tarpininkauti tarp mogaus ir valdios sektoriaus. Didiosios Britanijos NVO turi gilias tradicijas (aknys nuo XVI a.), visuomen stiprjo, NVO taka augo, vis daugiau visuomenei teik ir teikia paslaug bei tapo nepriklausomu sektoriumi, o Lietuvoje dar tik kuriamos NVO, ir j tinklas daug silpniau isivysts. D. Britanijoje visuomen nuolat reikalauja

654

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

vystyti ir pltoti nevyriausybin sektori, nes suvokia, kad visuomen klesti tik tada, kai kiekvienas i sektori daro tai, k geriausiai sugeba. Nepaisant nepalankaus palyginimo su kitomis Europos alimis, R. imaius (2003) aptardamas Lietuvoje veikianias NVO, pastebi kelet irykjusi teigiam tendencij. Pirmiausia pamintina sektoriaus stabilizacija. Naujai atsirandani NVO skaiius iek tiek didesnis negu inykusi. Skmingai veikianios ir dauguma nauj NVO formuluoja aikesnius veiklos tikslus, akcentuoja problem sprendim ar paslaug teikim. Skmingai veikianios NVO gali kitoms puikiai pademonstruoti rezultatyvios l paiekos, geros projekt vadybos, veiklos skaidrumo, atskaitomybs, nari traukimo, savanorikos veiklos, visuomens informavimo kampanij, koalicijos krim ar lobizmo standartus. Todl daugelis NVO savo veikl grindia 2003 metais ileistu nevyriausybini organizacij ir socialini ne pelno partneri kokybs vadybos standartu, Lietuvoje labiausiai paplit yra: bendras vertinimo ir nevyriausybini organizacij veiklos efektyvumo vertinimo metodai. Moksliniai tyrimai rodo, kad NVO savo veikl vertina vien i pasirinkt metod. Be to NVO tenka nemaai investuoti ir atsakingai ruotis tokiam ingsniui, todl, siekiant taupyti, tikslinga apjungti skirtingas metodus ir vienu metu vertinti tiek kokyb, tiek efektyvum. Spariai stiprjant ir pleiantis NVO sektoriui straipsnyje analizuojama problema kaip taupant NVO materialiuosius, mogikuosius ir laiko iteklius vertinti apjungta metodika veiklos kokyb ir efektyvum, siekiant gauti isamios informacijos veiklos tobulinimui? Svarbu, kad Lietuvos NVO inaudot visas galimybes sustiprti, kad galt pasiekti savo tiksl kurti atvir, teisin ir darni pilietin visuomen. Straipsnio tikslas nustatyti nevyriausybini organizacij veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo metodikos procesus ir kriterijus. Straipsnio objektas: veiklos vertinimo procesas. Straipsnio metodika: login, sistemin mokslini darb analiz. Straipsnio rezultatai: Sudaryta bendra nevyriausybini organizacij veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo metodika, kuri suteikia nevyriausybinms organizacijoms taupant laik, materialiuosius ir mogikuosius iteklius vertinti ir veiklos kokyb ir veiklos efektyvum.

Veiklos efektyvumo vertinimas NVO sektoriuje

Efektyvumo svoka yra labai danai vartojama tiek vieajame, tiek privaiajame sektoriuose. Efektyvumas yra neatsiejamas nuo bet kokios veiklos. Tiek vieos, tiek privaios mons, staigos, organizacijos siekia veiklos efektyvumo. Nra tokios verslo sferos, kurios nepaliest efektyvumo klausimas, todl pagrindin teorin prielaida ta, kad veiklos vertinim gali vykti objektyviai, remiantis rodikliais ir j interpretavimu ireikta informacija ir iniomis (Valanien, Gimauskien, 2009). Btina pastebti, kad norint inoti ar veikla yra efektyvi, ar neefektyvi reikia j vertinti remiantis tam tikrais elementais: itekli panaudojimo efektyvumas; gamybos proceso efektyvumas; teikiam paslaug efektyvumas; darbuotoj veiklos efektyvumas; vadovavimo sprendim efektyvumas. esaits, E. (2005) teigimu, viej institucij kokybin veiklos efektyvum manoma vertinti remiantis vieojo administravimo institucij veiklos efektyvumo didinimo priemonmis, taiau siekiant vertinti viej institucij veiklos efektyvum kokybiniu aspektu, tikslinga orientuotis vieojo administravimo tobulinimo priemoni modelio pirmj veiklos efektyvumo didinimo priemoni grup ,,Efektyvumo elementai (Petrauskien, 2005) (r. 1 pav.). Vakar ali mokslininkai (Baltijos Amerikos partnerysts programos dalyviai), atsivelgdami Lietuvos aplinkos specifikum pareng organizacij veiklos efektyvumo vertinimo metodik, kuri sudaryta i 4 efektyvios organizacijos veiklos vertinimo element (esait, 2005): 1. Valdymo, kuris apima organizacijos tarybos ar valdybos kompetencijas, funkcijas, kontroles bei atskaitomybes suinteresuotoms alims. 2. mogikj itekli, kurie apima dirbanij kompetencij, dirbanij mokymsi ir tobulinim, j skatinim, bendradarbiavim administracijoje, konflikt sprendim.

655

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

1 pav. Vieojo administravimo tobulinimo modelis (Petrauskien, 2005) 3. Viej paslaug kokybs, kuri vertinama suinteresuotj ali poreiki patenkinimu ir virijimu teikiamomis paslaugomis. 4. Mikroklimato kaip faktoriaus, lemianio emocijas organizacijos viduje ir komunikuojant su iors partneriais. Kiekvienas diagnostinis blokas, remiantis teorinmis valgomis ir ekspertiniu metodu, konkretizuojamas skirtingais diagnostiniais poymiais, atspindiniais vairias viej institucij funkcionavimo ypatybes. 2001 m. parengta NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodika (VET) (Jaktait, A. ir Dirys, R., 2001) sudaro galimybes vis ri Lietuvos NVO pakankamai tiksliai apibrti savo stiprisias ir tobulintinas sritis. Tokiu vertinimu NVO daug skmingiau gali pristatyti save potencialiems rmjams, visuomenei ir tokiu bdu pritraukti las platesnei organizacijos veiklai Lietuvoje.

NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodika

NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodikoje veiklos efektyvumas vertinamas analizuojant penkias organizacijos veiklos sritis: 1. Organizacijos valdymas tai valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo bei administracijos vadovo vaidmuo organizacijoje, strategini klausim sprendimas. Institucijos valdymo srityje vertinami trys dalykai: administracija (iorin administracijos veikla, administracijos sudtis); misija ir vizija (misijos apibrtumas, veiklos ir misijos atitikimas, vizijos aikumas); vadovavimas kasdienei veiklai (administracijos vadovo vaidmuo, dirbanij traukimas, priimant sprendimus). 2. Darbo organizavimas. i sritis apima darb planavim, paskirstym, dalijimusi informacija administracijoje. Vertinant planavim, reikia atkreipti dmes planavimo laikotarp, plan konkretum, plan ir pasiekt rezultat pervalg. Darb paskirstymas apima darb paskirstymo aikum ir darb koordinavim. Ne maiau svarbus dalijimasis informacija apima: komunikacijos bdus, susirinkim organizavim, gaunamos informacijos tvarkym, surinkt duomen panaudojim. 3. Itekli valdymas. Tai finansini ir nefinansini itekli paieka ir panaudojimas mogikj itekli valdyme. i sritis apima: itekli baz (finansavimo altini kiekis, vietins paramos panaudojimas); l apskait ir kontrol (finans kontrol, finansini ataskait isamumas, finansini ataskait pateikimas laiku, ilaid planavimas, projekt l apskaitos atskyrimas); mogikj itekli valdym (dirbanij kompetencija, dirbanij mokymas ir tobulinimas, j skatinimas, bendradarbiavimas administracijoje, konflikt sprendimas); 4. Program gyvendinimas ir paslaug teikimas. i sritis apima moni, organizacij, kurioms skiriama veikla, painim, veiklos pltojimo bdus. Iskiriamos dvi sritys, kurias reikia atkreipti dmes: dirbis sektoriuje (vartotoj rato apibrtumas, vartotoj poreiki tyrimai, atsivelgimas vartotoj poreikius, patirtis savo veiklos srityje) ir program pltojimas (program egzistavimas, vartotoj indlis veikl, darb eigos apvalga, poveikio vertinimas, rezultat isaugojimas). 656

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

5. Ioriniai ryiai. Tai informacijos apie save ir savo veikl skleidimas su panaia veikla usiimaniomis organizacijomis. Ioriniuose ryiuose svarbs du aspektai: vieieji ryiai, (administracijos vaizdio formavimas, prisistatymas, ryiai su iniasklaida) ir ryiai su toje paioje srityje veikianiomis organizacijomis (inios apie panaias vietos savivaldybi administracijas, bendradarbiavimo pobdius). Veiklos sritys galt bti pritaikytos viej institucij veiklos efektyvumo vertinimui, vertinant kaip: palaikomi nuolatiniai ir iniciatyvs santykiai su vykdomosios ir statym leidiamosios valdios politine vadovybe; pltojama partneryst ir tinklai su svarbiomis suinteresuotomis alimis (pilieiais, nevyriausybinmis organizacijomis); derinamos interes grups, pramons atstovais, kitomis valdios institucijomis ir kt.; politikai ir kitos suinteresuotos alys traukiamos veiklos rezultat ir poveikio siekini nustatym bei organizacijos vadybos sistemos krim; siekiama pripainimo bei visuomens informuotumo apie organizacij (pvz., formuojamas vaizdis); kuriama rinkodaros koncepcija (paklausi produkt ir paslaug tikslingas nukreipimas) ir ji paskleidiama organizacijos viduje bei iorje; dalyvaujama profesini asociacij, atstovaujanij organizacij ir interes grupi veikloje. Naudojantis VET metodika, vertinami ne organizacijos veiklos rezultatai, o juos slygojantis veiklos procesas. Toks vertinimas padeda organizacijoms tobulinti veikl: gerinti valdym ir administravim bei paslaug teikim. Organizacijos veiklos tyrimo rezultatai padeda jos vadovams ir darbuotojams priminti strateginius ir operatyvinius sprendimus (Gimauskien, Klovien, 2010).

Kokybs vertinimo modeliai NVO

Poiris kokybs vertinim vystsi priklausomai nuo besikeiianio kokybs suvokimo. Kuomet kokyb buvo suprantama kaip defekt nebuvimas, jai utikrinti buvo naudojami patikrinimai, testavimai ar pataisymai. Atsiradus platesniam kokybs suvokimui buvo pradti taikyti rezultat vertinimai, kokybs auditai ar standartai. Galiausiai kokybs siekimas tapo ne tik produkt ar paslaug, bet ir pai proces, mogikj itekli, ssaj su aplinka (visuomene, suinteresuotomis grupmis, aplinkosaugos standart utikrinimo) reikalavimu. Todl kokybei utikrinti pradti naudoti vertinimai, kurie apima vis organizacijos veiklos aspekt nuolatin tobulinim. Vienas toki yra Bendrojo vertinimo modelis (BVM). Europos vieojo administravimo instituto BVM modelis sukurtas EKVF tobulumo modelio pagrindu, kuris gali bti naudojamas ir nevyriausybini organizacij savs vertinimui, t.y. leidia nustatyti NVO stiprisias ir silpnsias vietas ir lyginti gautus rezultatus su kitomis organizacijomis (dalinantis gerja patirtimi). io modelio pagrindas - devyni kriterijai, kurie leidia vertinti organizacijos veiklos rezultatus (LR Vidaus reikal ministerijos ir Vieosios politikos ir vadybos institutas, 2007). BVM gali bti taikomas: kaip reformos sistemins programos dalis arba kaip pagrindas valstybs tarnybos organizacij tobulinimo kryptims nustatyti.
GALIMYBS mons Vadov veikla Politika ir strategija Partneryst ir resursai Procesai REZULTATAI mones orientuoti rezultatai klientus orientuoti rezultatai visuomen orientuoti rezultatai Pagrindins veiklos rezultatai

INOVACIJOS ir MOKYMASIS

2 pav. Bendrojo vertinimo modelio struktra (http://www.livadis.lt/livadis/lt/upfiles/bvm.pdf).

657

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

Devyni blok struktra modelio viduje (r. 2 pav.) apima svarbiausius aspektus ir kriterijus, kuriuos btina apsvarstyti vertinant organizacij. BVM taikymas suteikia organizacijai galimyb pagal pateikt model inicijuoti nuolatinio tobulinimo proces. ukys, (2007) iskiria iuos BVM pranaumus: gaunamas rodymais pagrstas vertinimas; juo pasinaudojus, nustatoma veiklos kryptis ir susitariama, kas turi bti daroma, kad bt patobulinta organizacijos veikla; vertinama pagal kriterijus, kurie yra pripainti visoje Europoje; kaip paangos vertinimo priemon j galima naudoti periodikai; parodo ssaj tarp tiksl, strategij ir proces; padeda utikrinti t veiklos srii tobulinim, kurios labiausiai keistinos; sudaro galimybes velgti gerj patirt ir vliau ja dalytis tiek paioje organizacijoje, tiek su kitomis organizacijomis; padeda skatinti darbuotojus traukiant juos organizacijos veiklos tobulinimo proces; leidia nustatyti paangos lyg ir pasiekimus; padeda integruoti vairias veiklos kokybs skatinimo iniciatyvas prastus veiklos procesus. Furmonaviius, (2006) pataria, kad prie pradedant vertinimo projekt, taikant Bendrojo vertinimo model NVO, su organizacijos aukiausio lygio vadovais ianalizuojamas pasiruoimas, nustatomi koki tiksl bus siekiama atlikus vertinim. ilien, (2006) teigia, kad skmingam BVM diegimui btina: vadovybs pritarimas ir palaikymas; BVM darbo grups nari kompetencija, pasiryimas, asmenins savybs (komunikabilumas, ingeidumas, sugebjimas analizuoti, platus poiris ir pan.) ir motyvacija (siekis tobulti, imtis naujovi ir pan.); BVM modelio etap idstymas (nustatant konkreias datas); BVM darbo grups nari bendravimas ir bendradarbiavimas; BVM darbo grupes nari vairov organizaciniu-hierarchiniu aspektu; tinkamas vadovas/sekretorius disciplina, atlikimo termin sekimas, kilusi neaikum iaikinimas, konsultavimas (tiek asmeninis, tiek visai darbo grupei); tobulintin srii (priemoni) integravimas institucijos strateginius veiklos planus; vykdymo kontrol.

NVO veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo modelio prielaidos

NVO kokybiniam vertinimui gali bti naudojamas Bendrojo vertinimo modelis, o veiklos efektyvumo tyrimo metodika padeda apibrti savo stiprisias sritis ir tas, kuriose dar galima tobulti. Naudojant i metodik, vertinami ne organizacijos veiklos rezultatai, o juos slygojantis veiklos procesas. Siekiant taupyti NVO laik (trumpja pasiruoimo, modelio taikymo, darbo ir rezultat analizi laikas), finansinius katus (motyvacines sistemas darbuotojams pakanka rengti vien kart), mogikuosius iteklius (suburiama ir apmokoma viena komanda) reikia parengti nauj NVO kokybs ir efektyvumo vertinimo model, kuris turi: bti paprastas; tiksliai vertinti ir parodyti tobulintinas sritis; bti aikiai suprantamas; atitikti VETM ir BVM principus; bt minimaliai arba visikai neinterpretuojamais kriterijais; padti stiprius pamatus siekiant sertifikato diegiant tarptautinius standartus (ISO).

NVO veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo modelio krimas

Veiklos efektyvumo tyrimo metodika suskirstyta 5 stambias sritis, o BVM - 9 blokus. Veiklos efektyvumo tyrimo metodika sukurta konkreiai NVO, todl ji naudojama kaip pagrindas kuriant NVO veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo model papildant BVM atitinkamomis dalimis. VETM atliekant organizacijos veiklos efektyvumo tyrim, vertinamos penkios organizacijos veiklos sritys (S1, S2, S3, ). ios sritys vertinamos, remiantis konkreiais rodikliais (R1, R2, R3, ...), kurie 658

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

apibria kriterijus (K1, K2, K3, ...), o taikant BVM, vertinami 9 kriterij blokai (B1, B2, B3, ...). ie kiekvienas susideda i skirtingo skaiiaus kriterij (K1, K2, K3, ...) (r. 4 pav). VETM ir BVM taikant kiekvien atskirai, kai kurie kriterijai yra tapats, nes analizuoja tas paias veiklos sritis, todl kuriant veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo model, tobulinant kriterijus yra traukiami tie, kurie plaiau ianalizuoja atitinkam kriterij. Veiklos efektyvumo tyrimo metodika (VETM) Bendrojo vertinimo modelis (BVM)

S1

S2

S3

S4

S5

B1 B6

B2 B7 B2K1

B3 B8 B3K1 ! B3K2 ! B3K3 ! B3K4

B4

B5 B9

S1K1 ! S1K1R1 ! S1K1R2 ! S1K1R3 ! S1K2 ! S1K3 ! B1K3 B1K1 ! B1K2 !

B4K1 ! B4K2 ! B4K3 ! B4K4 ! !

! B2K2 !

B3K5 ! 4 pav. NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelio krimo grafinis vaizdavimas

Jungiant VETM ir BVM Valdybos vaidmuo organizacijoje kriterijaus lygmenyje, matyti, kad BVM vardina konkreiomis funkcijomis valdybos vaidmen, o VETM uduoda tik klausim Kokias funkcijas atlieka valdyba?. Kad vertintojai galt greiiau ir tiksliau vertinti, reikt uduoti kuo daugiau tiksling klausim. Kadangi BVM teiginiais analizuoja kriterijus, tai jie paveriami klausimais (r. 1 lentel). 1 lentel. VETM ir BVM kriterij jungimo galimybs
Kriterijus 1.1. Valdybos vaidmuo organizacijoje VETM Kokias funkcijas atlieka valdyba? BVM 1. Nurodo organizacijai veiklos krypt, kurdami jos misij, vizij ir vertybes 1. Motyvuoja organizacijos darbuotojus, teikia jiems pagalb bei rodo pavyzd 1. Kuria ir gyvendina organizacijos, veiklos ir pokyi vadybos sistem 1. Bendradarbiauja su politikais ir kitomis suinteresuotomis alimis, siekdami utik000000000000rinti atsakomybs pasidalijim VETM + BVM Ar valdyba nurodo organizacijai veiklos krypt, kurdami jos misij, vizij ir vertybes? Ar valdyba motyvuoja organizacijos darbuotojus, teikia jiems pagalb bei rodo pavyzd? Ar valdyba kuria ir gyvendina organizacijos, veiklos ir pokyi vadybos sistem? Ar valdyba bendradarbiauja su politikais ir kitomis suinteresuotomis alimis, siekdami utikrinti atsakomybs pasidalijim

659

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

Vertinim lentelms pasirinktas VETM pagrindas todl, kad ios yra konkretesns ir tiksliau apibria kiekvieno kriterijaus bsen. BVM vertinimai yra vienodi visiems kriterijams, todl maiau patyrusiems arba visikai nepatyrusiems vertintojams yra sudtinga suprasti, kokia yra kiekvieno kriterijaus tiksli bsena. Kai kurie kriterijai yra paymti su dvigubais klausimais, pvz. Kaip (ar) valdyba nurodo organizacijai veiklos krypt, kurdami jos misij, vizij ir vertybes? Tas pats klausimas, prasidedantis ar, palengvina suvokim, ar organizacijoje egzistuoja toks kriterijus ir palengvina balo skyrim, o tam, kad bt lengviau pagrsti pasirinkim klausim reikt performuluoti atvir, t.y.prasidedant kaip. Toliau pateikiamos tik kai kurios VETM dalys kaip pavyzdys: Organizacijos valdymas papildytas tokiais klausimais: S1 - Kaip valdyba nurodo organizacijai veiklos krypt, kurdami misij, vizij ir vertybes? Kaip valdyba motyvuoja organizacijos darbuotojus, teikia jiems pagalb bei rodo pavyzd? Kaip valdyba kuria ir gyvendina organizacijos, veiklos ir pokyi vadybos sistem? Kaip valdyba bendradarbiauja su politikais ir kitomis suinteresuotomis alimis, siekdami utikrinti atsakomybs pasidalijim. Kaip vadovas stengiasi nuolat priirti ir koreguoti dirbanij veikl? Darbo organizavimas papildytas tokiais klausimais: S2 - Kaip mes planuojame savo veikl? Ar konkrets ms sudaromi planai (ar i j visada aiku, k, kaip ir kada reikia padaryti?) Ko reikia, kad padaryti planus dar konkretesnius? Ar susirinkimai pakankamai rezultatyvs? I ko galima taip sprsti? Ko reikia, kad susirinkimai tapt rezultatyvesni? Ar vis laiku gauname bei perduodame reikaling darbui ar iaip aktuali informacij? Ko reikia, kad pagreitinti informacijos dalijimsi? Kaip koordinuojamas atskir moni ar darbo grupi atliekamas darbas? Itekli valdymas papildytas tokiais klausimais: S3 - Kaip iekome galimybi gauti finansin ir nefinansin param i ms regione veikianio privataus ir valstybinio sektoriaus atstov, bendruomens? Kokiais vietiniais itekli altiniais naudojams? Kaip organizacija pltoja ir valdo technologijas? Kaip organizacija nustato, pltoja ir panaudoja darbuotoj kompetencij, sieja individualius ir organizacijos tikslus? Kada ir kaip dirbantieji gali bti skatinami? I kur galime pasitelkti tinkam moni laikinai pagalbai? Program gyvendinimas ir paslaug teikimas papildytas tokiais klausimais: S4 - Ar organizacija kuria, periri ir atnaujina strategij ir planavim, atsivelgdami suinteresuot ali poreikius ir prieinamus iteklius? Kaip organizacija pltoja ir teikia pilieius / klientus nukreiptas paslaugas ir produktus? Kaip atliekamas projekto poveikio klientams (t.y. pokyi, kuriuos iaukia projekto rezultatai) vertinimas? Modeliuojant bendr Veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo model reikia atsivelgti ir BVM ir VETM pagrindinius principus, todl nauj model traukiamos BVM dalys, kad organizacijos vertintojai vardint kriterij tobulintinas sritis ir pasilyt priemones tobulinimui. Antroje lentelje pateikiama NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelio struktra. 2 lentel. NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelio struktra
Kriterijai NVO veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo klausimai vertintojams 2 VERTINIMA S balais (1-4) 3 Trumpas vertinimo pagrindimas 4 Tobulintinos sritys (k organizacija turi patobulinti?) 5 Priemons tobulinimui (kokios bus konkreios priemons?) 6

1 1. VALDYBA 1.1.

I. ORGANIZACIJOS VALDYMAS ... ? x NES ... 1. 2. ... ... 1. 2. ... ...

660

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelio praktinis taikymas

NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo model gali taikyti visos nevyriausybins organizacijos, kurios jau vykdo veikl. Nevyriausybinje organizacijoje taikant veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo model, vertinimas pagrstas savianalizs principu, t.y. organizacijos paskirti asmenys patys identifikuoja kokia yra situacija organizacijoje vienoje ar kitoje tiriamoje srityje. Vertinimas atliekamas laikantis tokio algoritmo: 1. Gaunamas vadovybs pritarimas vertinimui ar net dalyvavimas jame. 2. Vadovyb paskiria vertinimo proceso vadov. 3. Vertinimo proceso vadovas organizuoja vertinimo proces. Paprastai proceso vadovas: paruoia detalj projekto plan, apimant ir komunikavimo proces. bendrauja ir dl projekto konsultuojasi su suinteresuotomis alimis (vadovais, darbuotojais, partneriais ir kt.). organizuoja savianalizs atlikimo komandos mokym. Supaindina vertinimo komand su vertinimo modeliu. surenka reikalingus dokumentus arba rodymus vertinimui. aktyviai dalyvauja sivertinimo grupje. tarpininkauja, kad bt pasiektas konsensusas. redaguoja sivertinimo ataskait. padeda vadovybei nustatant veiksm prioritetus ir rengiant veiksm plan. 4. Vertinimo dalyviai upildo modelio lenteles ir perduoda jas vertinimo proceso vadovui. Organizacijos vertinimas, naudojant NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo model, vyksta anketavimo forma, surinktos vertinimo grups kiekvienas narys upildo kriterij aprao skiltis: atsakydami klausimus, vertindami kriterij balu, pagrsdami savo atsakymus bei nustatydami tobulintinas sritis ir priemones tobulinimui gyvendinti. Vertintojai pildo 3 6 modelio skiltis (r. 2 lentel): treioje skiltyje vertintojai turi nustatyti bal, kur skiria pagal dabartin organizacijos lyg. Balus skiria remdamiesi vertinimo bal lentele sudaryta pagal VETM vertinimo bal lenteles. ketvirtoje skiltyje kiekvienas vertintojas trumpai pagrindia vertinim; penktoje skiltyje komanda identifikuoja tobulintinas sritis, kuri organizacija visikai nevykdo arba valdo silpnai; etoje skiltyje vertintoj komanda pateikia tobulinimo priemones ar veiksmu. ioje skiltyje dar galima nustatyti tobulinimo veiksm atlikimo terminus. 5. Vertinimo proceso vadovas gavs upildytas anketas, padaro bendr vis anket suvestin, skaiiuodamas kiekvieno kriterijaus aritmetinius vidurkius. Atsakydamas kiekvien klausim, vertintojas skiria bal keturbalje sistemoje (kuo geriau vertinamas kriterijus, tuo didesnis balas skiriamas). Remiantis iais vertinimais sudaromas organizacijos veiklos efektyvumo profilis, kur nubraiius galima aikiau matyti, koki viet uima organizacija pagal atskirus veiklos aspektus ir kriterijus. is profilis leidia lengviau vardyti prioritetines tobuljimo sritis, numatyti vystymosi ir vertinti, kas pasiekta per tam tikr apsibrt laikotarp. Veiklos efektyvumo profilio pagrindu sudaromas veiklos tobulinimo veiksm planas.

Ivados
Lietuvos NVO nordamos ilikti lankios ir prisidti prie atviros, teisins ir darnios pilietins visuomens krimo, turi nuolat tobulinti savo veikl, panaudojant veiklos vertinimo metodikas BVM ir VETM . NVO veiklos efektyvumo ir kokybs vertinimo veiklos modelis paremtas VETM metodikos konstruktu ir duomen analizei nustatytais reikalavimais. Lyginant BVM ir VETM metodikas dubliuojami tapats kriterijai ir traukiami nauji kriterijai. NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelyje naudojami atviri klausimai, kas suteikia papildomos informacijos analizuojant gautus vertinimo rezultatus. NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodikoje veiklos efektyvumas vertinamas analizuojant penkias organizacijos veiklos sritis: organizacijos valdym; darbo organizavim; itekli; program gyvendinim ir

661

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

paslaug teikim bei orinius ryius, kuri vertinimas padeda organizacijoms tobulinti veikl, gerinti valdym ir administravim bei paslaug teikim. Parengtas naujas NVO kokybs ir efektyvumo vertinimo modelis yra paprastas, tiksliai vertina ir parodo tobulintinas sritis, aikiai suprantamas, atitinka vertinimo modeli pagrindinius principus. Nevyriausybini organizacij veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo modelio privalumai: Sukurto modelio taikymas yra paprastenis nei BVM, nes apsiribojama kriterij vertinimo keturbale sistema, o gautus rezultatus galima palyginti su kit nevyriausybini organizacij veiklos duomenimis. Tolimesniuose moksliniuose tyrimuose sukurt NVO veiklos kokybs ir efektyvumo vertinimo metodik reikia patikrinti praktikoje ir nustatyti modelio gyvendinimo galimybes ir trukumus.

Literatra
1. 2. Barauskien, V., Butkeviien, E., Vaidelyt, E. (2008). Nevyriausybi Organizacij Veikla. Kaunas: Technologija. BVM diegusios vieojo administravimo institucijos ir staigos. Vieojo Administravimo Kokybs Iniciatyvos. 2010. Prieiga per internet: http://www.Vakokybe.lt/lt/BVM-diegusios-viesojo-administravimo-institucijos-iristaigos esait, E. (2005). Viej institucij veiklos efektyvumo vertinimo elementai. Jaunasis Mokslininkas. Kaunas, http://ev.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2005/kaimo%20pletra/Cesaite 2005. Prieiga per internet: %20erika.htm Colin Roberts, J. E. (2006). Jungtins Karalysts Ir Lietuvos Nevyriausybini Organizacij Sektorius Skirtumai Ir Panaumai, Lietuvos Nevyriausybini Organizacij 9-Asis Forumas. Vilnius. Courtney, R. (2002). Strategic Management for Voluntary Nonprofit Organizations. London. Furmonaviius, G. (2006). Bendrasis Vertinimo Modelis. Organizacijos tobulinimas taikant sivertinim. Prieiga per internet: http://www.Vrm.lt/fileadmin/padaliniu_failai/viesojo_administravimo_dep/bvm.pdf Gimzauskiene, E., & Gimzauskiene, E. (2010). Research of the performance measurement system: Environmental Perspective. Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics, 21(2), 180-186. Gineviius, R., Sdius V. (2008). Organizacij Teorija. Vilnius, Technika. 136-137. Ilgius, V. (2007). NVO pltros politikos koncepcija: atsiradimo itakos ir planuojami veiksmai ateiiai. Lietuvos Nevyriausybini Organizacij 10-Asis Forumas Vilnius. Prieiga per internet: http://www.ngo.lt/forumas/lt/video.php (irta 2010-02-18) Jaktait, A., Dirys, R. (2001). Nevyriausybini Organizacij Veiklos Efektyvumo Tyrimo Metodika. Vilnius: Organizacij Vystymo Centras, Baltijos Amerikos Partnerysts Programa. Kokybs Vadybos metod diegimo vieojo administravimo institucijose stebsena. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikal Ministerija. Prieiga per internet: http://www.vrm.lt/index.php?Id=1018 Kolyta, S., Masandukait, A., Mikys, A., Rastauskait, J., Vaitkeviius, D. (2002). Verslo Europos Sjungos bendrojoje rinkoje vadovas. Vilnius. Kraniauskas, L. (2005).Lietuvos Nevyriausybini Organizacij Situacijos Analiz. Tyrimas. Klaipda, 2005. Prieiga per internet: fttp://www.nisc.lt/files/main/treciojo_sektoriaus_instituciju_situacija_lietuvoje1.pdf Lietuvos Nevyriausybini Organizacij bendradarbiavimas su valstybs ir savivaldybi institucijomis bei staigomis. (2006). Nevyriausybini organizacij informacijos ir paramos centras. Tyrimo Ataskaita. Lietuvos Nevyriausybini Organizacij pltros koncepcija. (2007). Nevyriausybini organizacij ir paramos vystymo centras. Vilnius, Prieiga per internet: http://www.lrv.lt/kairys_meniu/NVO_komisija/pletros %20koncepcija.pdf Organizacij Vystymo Centras. (2001). Nevyriausybini Organizacij Veiklos Efektyvumo Tyrimo Metodika. Idalis. Tyrimo Metodikos Ir Procedros Apraymas. Vilnius. Organizacij Vystymo Centras. (2001). Nevyriausybini Organizacij Veiklos Efektyvumo Tyrimo Metodika. IIDalis. Vertinimo Kriterij Apraas. Vilnius. Petrauskien, R. (2006). Lietuvos Savivaldybi Vidaus Administravimo Tobulinimas. Vieoji politika ir administravimas, Nr. 11. Kaunas. imaius, R. (2003). Nevyriausybins Organizacijos (NVO) Lietuvoje. Nevyriausybini Organizacij Paramos Ir Vystymo Centras. ukys, R. (2007). Bendrasis Vertinimo Modelis (BVM). Organizacijos tobulinimas taikant sivertinim. Vilnius. Valanciene, V., & Kloviene, L. (2009). Dimensions of performance measurement system in changes research. Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics(4), 41-48.

3.

4. 5. 6. 7. 8. 9.

10. 11. 12. 13. 14. 15.

16. 17. 18. 19. 20. 21.

662

ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16

ISSN 1822-6515 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

22. ilien, I. (2006). Ryi Reguliavimo Tarnyba gyvendino Bendrojo Vertinimo Model. Valstybs Tarnybos Aktualijos. Nr. 7. Vilnius.
ASSESSMENT OF OPERATIONAL QUALITY AND EFFICIENCY IN NON-GOVERNMENTAL ORGANIZATIONS Asta Daunorien, Diana Bagdonien, Aura Simanaviien Summary Methodology for the research of NGOs operational efficiency allows different Lithuanian NGOs to rather precisely define their strengths as well as areas requiring improvement. The Common Assessment Framework is used for self-assessment by NGOs and allows them identifying their strengths and weaknesses as well as comparing achieved results with those of other organizations (while sharing good practice). For the purpose of their performance measurement, NGOs often use the Methodology for Assessment of Operational Efficiency of Non-Governmental Organizations and Common Assessment Framework while allocating significant financial and human resources. Given this fact, the objective of this research paper is presented in the form of the following question: how could different methodologies be integrated to allow simultaneous assessment of NGOs operational quality and efficiency? The object of the research paper: a process of organization quality and efficiency evaluation. Methodology of the research paper: logical and systematic analysis of scientific papers and statistical data. Research findings and results: a common methodology for the assessment of NGOs operational quality and efficiency was developed allowing NGOs to assess both quality and efficiency of their operation while simultaneously saving time, material and human resources. Keywords: non-governmental organizations (NGOs), operational quality, operational efficiency. JEL Classification: M21, H89.

663