• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
 
Eglė Dagienė
Tiesa, visa ši inormacija staigadingo, susidomėjus mūsų savait-raščio žurnalistams.Įstatymai draudžia Seimo na-riams užimti visuomeninių orga-nizacijų, sporto ederacijų ir kitųinstitucijų prezidento pareigas.Pradėjus domėtis ar iš tiesųMinistras Pirmininkas iki šiolužima Lietuvos šaudymo sportosąjungos prezidento pareigas,savaitraščio žurnalistai įsitraukėį tikrą detektyvą. Mat LietuvosKonstitucinis Teismas prieš keletąmetų išaiškino, jog parlamentarainegali eiti jokių kitų pareigų, iš-skyrus jų tiesioginį darbą Seimebei Vyriausybėje. Taigi politikaituri atsisakyti vadovų postųsporto ederacijose, nes manoma, jog vadovaudamas panašioms or-ganizacijoms Seimo narys gali pa-naudoti mandatą ne visos tautoslabui, o kažkuriai konkrečiai vi-suomeninei organizacijai. Be to,būdamas sporto ederacijos pre-zidentu politikas gali atstovautisiauriems ta sporto šaka užsii-mančių žmonių interesams.Tačiau dar prieš porą dienųLietuvos Respublikos Vyriausybėsinternetiniame puslapyje prem- jero biografjoje buvo nurodoma, jog jis „yra Lietuvos šaudymo są- jungos prezidentas“.
MANO krAštAs 2 p.
MANO POŽIŪRIS 4
p.
Sportoviršūnėse –romantiškosaistrosVasario 16-oji – be
masinių proveržių 
Tęsinys 2 p.
Nemokamas savaitraštis Dzūkijos žmonėms
Tiražas - 17 000 egz.ISSN 2029-0616
ORAI 12
p.
2009 m.
 
asario 13–19
d.
Nr. 6 (29)
Tęsinys 3 p.
SAvAItėS cItAtA
Ina Grigūnaitė
Patraukė kelio ženklą
Prieš kelerius metus prie Ra-džiūnų piliakalnio, dar vadinamoPilaite, buvo įrengti ąžuoliniailaiptai, terasiniai takai. Pilia-kalnio papėdėje, greta Nemuno,įrengta stacionari lauko akmenųlaužavietė, aplink ją pastatytisuoliukai, per Kirmijos upelį per-mestas medinis lieptas, išretintassavaime susiormavęs želdynas.Tačiau visu šiuo grožiu džiaug-tasi neilgai. Dabar piliakalnioaplinka nuniokota, suoliukų ne-bėra, nuverstas koplytstulpis, antkurio galima buvo išvysti šios vie-tovės žemėlapį. Galiausiai čia suketurračiais ėmę siautėti jaunuo-liai išlaužė neseniai pasodintusmaumedžius.Neramu tapo ir vienintelėješalia piliakalnio esančioje sody-boje gyvenantiems žmonėms.Girininkai, susirūpinę gelbėtipiliakalnį, ėmėsi tvarkyti eismą.Piliakalnį nuo pagrindiniokelio skiria 1,5 km. Tad kelio žen-klas ,,Įvažiuoti draudžiama“ priešdvejus metus buvo pritrauktasprie pat pagrindinio kelio. Ta-čiau tai sukėlė dar didesniųnesusipratimų.
Moteris ieško teisybės
Uždraudus privažiavimą priepat piliakalnio, sunerimo šią vietąpamėgę gyventojai. Danutė Matu-sevičienė, pirmos grupės invalidė,anksčiau mėgusi leisti laiką prieRadžiūnų piliakalnio, pasipiktinodraudžiančiu įvažiuoti ženklu. ,,Aš juk invalidė, pusantro kilometropėsčiomis neįveiksiu“, – skundėsimoteris.Pasipiktinusi gyventoja visgiryžosi vykti automobiliu iki patpamėgtos vietovės ir buvo pri-blokšta: „Žemėlapio nėra, tiltelis vos besilaiko, suoleliai išdraskyti.Kas viską taip nuniokojo?“D. Matusevičienei įtarimųsukėlė ir šalia piliakalnio išdy-gusi prabangi sodyba, kuriosanksčiau nebuvę. ,,Toje vietojekažkada buvo sudegęs namas.Matyt, koks žinomas veikėjaspasistatė sodybą. Gal jis turitvirtą užnugarį, todėl ir ženkląužsidėjo“, – spėliojo moteris.Nusprendusi išsiaiškinti tei-sybę, moteris kreipėsi į AlytausTurizmo inormacijos centrą, vėliau – į miesto savivaldybėsadministracijos Komunalinioūkio skyriaus vedėją AlgimantąTarasevičių. Turizmo centremoteriai buvo paaiškinta, kad ji, būdama neįgali, turi teisę važiuoti prie pat piliakalnio, o valdininkas į užklausą neatsakė.Atkakli moteris kreipėsi ir į te-levizijos laidą „Gamtos patru-liai“, tačiau jų dėmesio kol kasnesulaukė.
Šalia piliakalnio – neramu
Tuo tarpu šalia piliakalnioįsikūrusios naujos sodybos šei-mininkas, nenorėjęs prisistatyti,„Mano Dzūkijai“ sakė esąs netei-singai įtarinėjamas, neva jis patspasirūpino pastatyti draudžiamąjįkelio ženklą sau patogioje vietoje.Anot sodybos savininko, priepiliakalnio dažnai atvyksta van-dalų, kurie viską ir nusiaubia.„Jie ne tik nepaiso prie pagrin-dinio kelio pastatyto draudžiančioįvažiuoti ženklo, bet sugeba jįišvis nuversti. Važiuoja kas nori irkada nori. Ką aš galiu padaryti?“, –skundėsi jaunas vyriškis.Anot jo, piliakalnį niokoja ne
Vandalai nusitaikė į Radžiūnų piliakalnį
Mėginimai nuo vandalųnioojimo apaugoiDzūijo oinėpaonėje, Vidzgiioboaniniame dauinyje,
esanį Radžiūnų
piliaalnį ol a aidūėalavieėje: nepaeninii piliaalnio lanyojai,i alia gyvenany
žmons.
Vietiniai
gyventojai skundžiasi, jog ilgą laiką buvusi nuostabi piliakalnio aplinka šiuo metu yra nuniokota ir apleista.
    I   n   o   s    G   r    i   g    ū   n   a    i    t    ė   s   n   u   o    t   r .
8 p.
Migrena kerta visiems iš eilėsTėvų vertinimas
Reas kuris nesiskundžia
galvos sausmais. Gydyojaipaaria įpraso sausmo,uris pasaruoju meuamuoja visus, nepainioi su
migrena – paeldima liga.
kaai ėvam unuuialbėi u avo vaiai.Paiodė, ad vaiaipadeda ėvu veini iulauę 22 meų.
9 p.9 p.
Istorija padedapažinti save
trijose Lieuvos elevizijoselaidas ūręs bei jas vedęs
žurnalisas Rimas Bružas
dabar visa galva paniręs
į dokumeniką ir gildena
isorines emas.
Pūs žvarbusšiaurys
SPORtAS 10
p.
Signatarodvare
atgyja
praeitis
 
tikiuosi, per kurį laiką susioksiu,
am siri šie pinigai, ir juosnaudosiu pagal pasirį.
TeiSingumo miniSTraS remigijuSŠimaŠiuS kol kaS neSinaudojareprezenTacijai SkirTomiS
lėšomis, nes nežino, kaiP.
Dėl premjero „užklasinės“ veiklos užvirė detektyvas
Premjeras Andrius kubilius, regis, spėja spręsi ne ivalsybės problemas, be ir vadovaui Lieuvos šaudymo
sporo sąjungai. tokia minis galėjo kili asierus ofcialiąpremjero biografją vyriausybės inerneiniame puslapyjebei Lieuos šaudymo sporo sąjungos inerneinę seainę.
 
Mano kraštas
2
2009 m. vasario 13–19 d.
Pradžia 1 p.
tik įsisiautėję jaunuoliai, bet ir kitigyventojai – veža maišais buitinesatliekas, įvairias stambias šiukšles.„Neseniai miškininkai visą sunkve-žimį padangų surinko. Ši vieta – di-džiausias girininkų galvos skausmas.Mačiau, kaip jie kartu su policija vaikėsi čia keturračiais siaučiančius jaunuolius“, – prisimena vyriškis.
Saugo botaninį draustinį
Anot girininko Juozo Kaše-lionio, ribojantį eismą ženkląAlytaus miesto urėdija pastatė,siekdama apsaugoti šios vietovėsgamtą. ,,Radžiūnų piliakalnis –botaninis draustinis, čia augadaug retų augalų rūšių. Privalutai išsaugoti.Pradėjus piliakalnio šlaitaissiausti keturračiais motociklaisbuvo nuspręsta ženklą, drau-džiantį toliau važiuoti, priar-tinti prie pagrindinio kelio, kadžmonės jį matytų ir jo paisytų“, –aiškino girininkas. Jis pripažino,kad pažeidėjų vis tiek pasitaiko.„Gaudom juos ir baudžiame.“J. Kašelionio teigimu, pastačiusženklą, padėtis kiek pasitaisė.Panašiai kalbėjo ir Alytausmiesto miškų ūkio urėdo pa- vaduotojas Vytautas Zelenius.„Ženklų nieks nestato šiaip sau.Jie statomi, kai keliama kokia norsgrėsmė, kai žmonės elgiasi netin-kamai. Negalima leisti valstybėssaugojamoje teritorijoje elgtiskaip panorėjus“, – aiškino jis irpatikino, kad neįgalieji bei vyres-niojo amžiaus žmonės, panorėjęįvažiuoti į draustinį, tikrai nebūtųbaudžiami.
Vandalai nusitaikė į Radžiūnų piliakalnį
Ina Grigūnaitė
Lankydavosi žymūs žmonės
Dar ir šiandien V. Mironą geružodžiu mini ne vienas kaimo se-nolis. 84 metų Marija Kilimonienė,tebegyvenanti Bukaučiškių kaimenetoli buvusio dvaro, prisimenalaikus, kai su vyru signataro dvaredirbo ūkio darbus. Moteris pasa-koja, kad V. Mironas dažnai pasi-kalbėdavo su darbininkais, kartu valgydavo.„Buvo geros širdies, ramus,doras žmogus. Sunkūs buvolaikai, neturėjome ko valgyti. Kaipritrūkdavo maisto, visad eida- vome pas dvarininką. Jis niekadneatstumdavo, visiems duodavopo gabalėlį duonos ar krepšelįgrūdų. Už tai jį be galo gerbėme“, –prisimena M. Kilimonienė.Anot jos,
V. Mirono dvaras
 buvo prabangus ir įspūdingas.„Vartų stulpai mūriniai, už
-
dengti skardos stogeliais. Antvieno Vytis, ant kito – Gediminostulpai. Gražūs rūmai, mūrinis pastatas, priešais kurį raudonavogėlių klombos, traukė kiekvienoakį. Netgi vonios kambaryje buvomarmurinės grindys, įrengtas van
-
dens šildomasis rezervuarėlis“, –  pasakojo senolė.
M. Kilimonienė prisimena, kaddraugišką, lengvai bendraujantįkunigą aplankydavo daug žymiųžmonių. Bukaučiškių kaimenesyk buvo galima išvysti prezi-dentą Antaną Smetoną, garsiusdainininkus Kiprą Petrauską irAntaną Sodeiką, apsilankydavo irV. Mirono pusbrolio dukra, ži-noma teatro aktorė Monika Mi-ronaitė. Kartais burine valtimiatplaukdavo Daugų klebonas.
Dvaro vietoje – sodyba
Kitai to paties kaimo gyven-tojai Bronei Beleckienei pavykosovietmečiu gauti žemės sklypąbūtent toje vietoje, kur stovėjoV. Mirono dvaras. 83-ejų metųmoteris „Mano Dzūkijai“ pasa-kojo, kad jos tėvai taip pat tarnavoV. Mirono dvare, nors gyveno neto-liese esančiame Dvarčėnų kaime.B. Beleckienė prisimena, kadprieš 60 metų, sovietmečiu,kažkas padegė kluoną, pradėjogriauti dvarą. Iš visų pastatųliko tik koplyčia. Anot moters,1953 metais vėjas nuplėšė koply-čios stogą. ,,Tuomet kaimo vyraiperėjo per visus kiemus, surinkopinigų ir nupirko 50 lapų skardos.Pasamdė darbininką, kad už-dengtų stogą. Patys lentomis už-kalė langus, užrakino duris. Vėliaukažkas užsigeidė ieškoti aukso irpradėjo lupti po koplyčia rūsyjeesančius karstus. Mat manyta, kadten palaidoti turtingi V. Mironoartimieji, tad ieškota vertybių.Ištrauktus karstus išvertė švento-riuje, pasklido žmonių kaulai“, –pasakojo ponia Bronė.Netrukus, anot jos, kažkokie„darbštuoliai“ išsivežė ąžuolineskoplyčios duris, jų vietoje įstatępadarytas iš plonų lentų; pagrobėpaskutinį V. Mirono koplyčios varpą.
Sovietmečiu nacionali
-
zavus V. Mirono dvarą, čia buvoįkurtas arklių ir mašinų nuo
-
mojimo punktas. Vėliau dvaras prijungtas prie Bukaučiškiųkaimo kolūkio „Laimė“.,,Dvaras ėjo iš rankų į rankas,kol galiausiai 1948 metais sovietųvaldžia viską sugriovė“, – prisi
-
mena M. Kilimonienė.
Paskutinis noras
Taigi, signataras jį pažino
-
 jusių žmonių širdyse išliko kaiptauri, šviesi asmenybė, Lietuvosistorijoje – kaip lietuvybės gai
-
vintojas, svarbus visuomenėsveikėjas, politikas, padėjęs kurtinepriklausomos Lietuvos pa
-grindus.
V. Mirono vardu pava-dinta ir Daugų vidurinė mokykla.Šios mokyklos mokiniai dažnaiatvyksta prie koplyčios, tvarkoaplinką. Netrukus Bukaučiškiųkaime prie V. Mirono vardo ko-plyčios signataro garbei ketinamapastatyti ąžuolinį paminklą. Patikoplyčia, pasak Daugų parapijosklebono Vido Jelinsko, netrukusbus suremontuota.
Iš signataro dvaro Dzūkijoje liko tik koplyčia
Šį savaitgalį minima Vasario 16-oji Bukaučiškių kaimo,
įsikūrusio ant Daugų ežero kranto, gyventojamspažadina prisiminimus apie vieną iš signatarų –Vladą Mironą, nemažą gyvenimo dalį praleidusį šioje
vietovėje buvusiame dvare.
Biografija
Vladas Mironas (1880–1953), vienas iš 1918 m. vasario 16 d.Nepriklausomybės akto signa-tarų, – lietuviškų pradžios mo-kyklų steigėjas, Sibiro tremtinys,kunigas. 1938–1939 m. vadovavoministrų kabinetui. V. Mironasnemažą gyvenimo dalį praleidoDzūkijoje,
Bukučškų kme,įskusme  Ddžulo, d vdmo Duų, ežeo ko.
Išrinkus Steigiamąjį Seimą irpaleidus Valstybės Tarybą, si-gnataras nutolo nuo aktyvauspolitinio gyvenimo. Jis grįžo įDaugus, kur buvo kunigas irdekanas. Čia jis turėjo didžiulįdvarą, kurį
ku su 20 h žemsvo kp Nepklusomybsko ss. Ao jį pž-ojusų žmoų, uspkęs d20 h žems, V. Mos įke vkomą kį, įe vjęelekę, suemovo koplyčą,upko eos vesls yvulų.
Jo vardu dabar pavadintoje kop-lyčioje laikė kaimo žmonėmspamaldas.Nepriklausomybės akto si-gnataras savo ūkyje Bukaučiš-kėse gyveno iki 1945 metų. 1947metais jis buvo sovietų nuteistasir ištremtas. Mirė griežtu režimupagarsėjusiame Vladimiro (Ru-sija) kalėjime 1953 metais. V. Mi-rono, palaidoto bendrame kape,palaikų atrasti nepavyko. Pasku-tinysis signataro noras – palaidoti jį prie koplyčios Bukaučiškėse –deja, liko neįvykdytas...
    I   n   o   s    G   r    i   g    ū   n   a    i    t    ė   s   n   u   o    t   r .    I   n   o   s    G   r    i   g    ū   n   a    i    t    ė   s   n   u   o    t   r .
Tikimasi, jog medinė tvorelė nors kiek
apribos automobilių eismą.
Ribojantį
eismą ženklą urėdija pastatė siekdama apsaugoti vietos gamtą.
B.
Beleckienė pasakojo, kad jos tėvai taip pat tarnavo V.Mirono dvare.
Signataro
V. Mirono koplyčia.
 
 3
patarimai
Į klausimą atsako Ūkio bankoProduktų plėtros departamentodirektorė Balanda Bradulskienė.
Esu pensininkė. Norėčiau su-žinoti, kur man vertėtų laikyti pensiją ir santaupas – būtų sau- giausia ir labiausiai apsimokėtų fnansiškai. Abejoju, ar turėčiausavo pensiją laikyti namuose, norsiki šiol tą darau – mano pensija pervedama į banką, aš pinigus iš-sigryninu ir parsinešu namo.
Tikrai nerekomenduoju didelėspinigų sumos laikyti namuose. Tai –nesaugu ir nepatogu.Siūlyčiau iš banko sąskaitos armokėjimo kortelės išsiimti tik tiek,kiek būtina turėti grynųjų pinigų,nes dažniausiai bankai netaiko mo-kesčio už pervestos pensijos išgry-ninimą. Likusią sutaupytą pensijosdalį rekomenduočiau laikyti bankekaip terminuotą indėlį ir gauti papil-domų pajamų, nes bankas už indėlįmoka palūkanas. Tokios papildomospajamos ypač reikalingos vyresniojoamžiaus žmonėms, kurių pagrin-dinis išgyvenimo šaltinis yra pensija.Vyresniojo amžiaus žmonėms siūly-čiau pasidomėti kelių Lietuvoje vei-kiančių bankų taikomomis specialiųpasiūlymų programomis, kurios yraskirtos būtent šiems asmenims. Šiųprogramų privalumais vyresniojoamžiaus žmonės gali pasinaudotipervedę pensijas į sąskaitą ar mo-kėjimo kortelę banke.Tačiau pravartu žinoti, kad spe-cialias programas gaunantiems pen-siją vyresniojo amžiaus klientamstaiko tik keli Lietuvos bankai, ir jietokiems klientams suteikia skir-tingus privalumus. Rinkdamasisbanką, į kurį pageidautų gauti irlaikyti pensiją, klientas turėtų nu-spręsti, kas jam yra svarbiausia,t. y. kokia banko siūloma lengvataar privilegija jam atneš didžiausiąfnansinę naudą – pvz., didėjant ko-munalinių patarnavimų kainoms,kai kuriems klientams ypač aktualuir naudinga už dujas, elektrą ir van-denį atsiskaityti be jokio paslaugosmokesčio, taip pat mokėti ma-žesnę kainą atsiskaitant mokėjimokortele ar iš banko sąskaitos. Kitibankai pensijas persivedantiems vyresniojo amžiaus žmonėms siūlotik geresnes indėlių palūkanas, darkiti – didesnes nuolaidas internetuatliekamiems mokėjimams. Kelių Lietuvos bankų vyresniojoamžiaus žmonėms skirtos pro-gramos suteikia galimybę padėtiindėlį palankesnėmis metinėmisterminuotojų indėlių palūkanomis.Mūsų banko pensijas į banko kor-teles gaunantys klientai ypač pa-lankiai įvertino galimybę naudotiskreditu, kuomet programos daly- viai, pritrūkus pinigų nedideliampirkiniui ar kitoms reikmėms, galitrumpam terminui jų pasiskolintiiš banko.Kai kurie bankai atsidarantiemssąskaitas vyresniojo amžiaus žmo-nėms taiko ypač naudingas sąlygas,kuriomis taip pat reikėtų pasido-mėti atsidarant sąskaitą. Pvz., mūsųbanko skyriuose nemokamai ati-daroma banko sąskaita bei netai-komi jokie sąskaitos aptarnavimomokesčiai.
 Jei turite klausimų ekonomikos, fnansų, ūkio klausimais, rašykitemums adresu Didžioji g. 19 / Stiklių g. 2, Vilnius, LT-01128 arba el. pašturedakcija@naujienuleidyba.lt Parengė Viktorija Laurinaitytė
2009 m. vasario 13–19 d.
 mano Lietuva
Šią savaitę
Seime.
Grupė parlamentarųSeimo posėdžių sekretoriate įregis-travo Konstitucijos pataisą, kuriasiūloma uždrausti parlamentaramsužimti ministro postą. Pagal pa-taisą, parlamentaras, išlaikydamasmandatą, galėtų eiti tik premjeropareigas. Parlamentaras, skiriamasministru, mandato turėtų atsisakyti.Šiuo metu Seimo narys gali užimtiministerijos vadovo postą, tačiau at-lyginimą gauna vieną – ministro. Pa-taisą iniciatoriai argumentuoja tuo,esą Seimo nariai, einantys ministropareigas, negali tinkamai atliktiparlamentaro unkcijų. Remiamasistatistika, jog ministrų porteliusturintys parlamentarai prasčiausiailanko plenarinius bei komitetų, ko-misijų posėdžius.Šiemet nutarta nerengti tradiciniopriėmimo Kovo 11-osios proga Naci-onaliniame operos ir baleto teatre Vil-niuje, kuris būtų kainavęs apie 70 tūkst.litų. Šiai Arūno Valinsko iniciatyvaitrečiadienį pritarė parlamento val-dyba. Seimo Pirmininko teigimu,Lietuvos Nepriklausomybės šventėbus švenčiama, kaip ir kasmet, va-sario 16-ąją. Kovo 11-osios Akto sig-natarų klubo prezidento Birutė Va-lionytė pripažino, kad taupyti reikia,tačiau pabrėžė, kad Nacionaliniameoperos ir baleto teatre kovo 11-ąjątradiciškai susirenka signatarai, kadpagerbtų šią datą ir pabūtų kartu.
Vyriausybėje.
Ministrų kabi-netas trečiadienio posėdyje paskyrėVyriausybės kultūros ir meno pre-mijas 13 kūrėjų. Premijomis apdo- vanoti pianistė Birutė Vainiūnaitė,kompozitorius Jurgis Gaižauskas,teatrologė Irena Aleksaitė, aktorėNelė Klimienė, rašytojas PetrasGediminas Isokas, rašytojas ir re-žisierius Vytautas V. Landsbergis,dailininkas Bronius Leonavičius,dailininkė monumentalistė SofjaLiugailienė, menotyrininkė GražinaMarija Martinaitienė, tapytojas Min-daugas Skudutis bei skulptorius An-tanas Žukauskas. Premijos dydis –44 tūkst. 200 litų.
Prezidentūroje.
PrezidentasValdas Adamkus trečiadienį ra-gino laiku atstatyti Valdovų rūmusir nenutraukti projekto „Vilnius –Europos kultūros sostinė 2009“. Pre-zidentas laikosi nuomonės, kad pra-dėtą darbą reikia pabaigti. Valstybės vadovas ragino pabaigti ir kitą stambųkultūrinį projektą, dėl kurio visuo-menėje šiuo metu kilusi sumaištis –„Vilniaus – Europos kultūros sostinės2009“ projektą. Anot jo, nutrūkęs šioprojekto įgyvendinimas sukompromi-tuotų Lietuvą.
BNS
Norėdami tuo įsitikinti, panar-šėme ir minėtos sąjungos interne-tinėje svetainėje, kur prieš keletądienų dar puikavosi įrašas: „Są- jungos prezidentas – Andrius Ku-bilius“. Tačiau po to, kai žurnalistaipasiteiravo apie tai pačios sąjungos vadovybės ir premjero atstovospaudai, politiko pavardė prie pa-reigų iš interneto netikėtai dingo.
Skelbė senas žinias?
„Ministras Pirmininkas nėraLietuvos šaudymo sporto są- jungos prezidentas. A. Kubiliusatsistatydino iš šių pareigų darpraėjusių metų spalio mėnesį.Apgailestaujame, kad Jus su-klaidino pasenusi Lietuvos šau-dymo sporto sąjungos internetosvetainės inormacija“, – teigėpremjero atstovas spaudai RidasJasiulionis ir pažadėjo tuo pačiuištaisyti klaidinančią inormacijąVyriausybės tinklapyje.Tačiau kodėl net po KT išaiš-kinimo, būdamas Seimo nariu,A. Kubilius vis dėlto ėjo šaudymosporto sąjungos prezidento par-eigas? Premjero atstovas pacitavoKT 2005 m. vasario 10 d. sprendimoV skirsnio 7-tą punktą: „Konsti-tucija Seimo nariui nedraudžiaužimti įvairias pareigas proesinėjesąjungoje, kitoje asociacijoje, ku-rios narys jis yra, ir jai atstovauti.“Anot R. Jasiulionio, etikos sargaiarba nežinojo šio KT sprendimo,arba sąmoningai klaidino.Anksčiau politikas A. Kubiliusspaudoje yra prisipažinęs, jog šau-dymu jį sudomino klasės draugas.Tačiau didelio indėlio, tikino, įšaudymo sporto sąjungos veiklą jis neįnešė, nes neturėjo tam dauglaiko. Savaitraštyje „Sportas“anuomet dar tik parlamentarasA. Kubilius pripažino, kad žinomąpavardę visuomenėje turintisžmogus gali daugiau pagelbėtiįvairioms sporto organizacijoms.
Palaikė moraliai
Lietuvos šaudymo sporto są- jungos generalinio sekretoriauspareigas laikinai einanti IrenaJurevičiūtė teigė, jog netrukusbus renkamas naujas sąjungosprezidentas. „Nuo pernai spaliomėnesio A. Kubilius atsistatydino.Ką gero nuveikė? Moraliai, aišku,palaikė. Tiesiog jam patinka šau-dymo sportas“, – pasakojo pašne-kovė. Paklausta, kodėl atsistaty-dinus A. Kubiliui, internetiniamepuslapyje vis dar buvo nurodomostokios jo pareigos, I. Jurevičiūtėtikino, jog buvo laukiama naujųprezidento rinkimų, kurie, lygtyčia, įvyksiantys kitą dieną požurnalistų pasidomėjimo.„Mes nieko nekeitėme, nes sunaujais rinkimais vis tiek keisis visa valdžia, o su ja – ir visas pus-lapis“, – aiškino moteris ir pridūrė, jog sąjungos prezidentu paprastairenkamas žinomas, turtingas arbasportui atsidavęs žmogus.Lietuvos kultūros ir sporto de-partamento generalinio direkto-riaus pavaduotojas Mykolas Kač-kanas mano, jog šaudymo sportosąjungoje turi būti „galingas“prezidentas, kuris „gali atnešti pi-nigus“: „Prezidentas turėtų būtipolitikas ar verslininkas, kuris galipadėti fnansuoti ederaciją, kartais– net iš savo asmeninių lėšų.“
Etikos sargai sutriko
Seimo Etikos ir procedūrų ko-misijos pirmininkas AlgimantasSalamakinas pabrėžė, jog Seimonarys negali būti jokios visuo-meninės organizacijos ar sportoederacijos prezidentu, tik eiliniunariu. Paklaustas, kaip vertina tai,kad premjeras A. Kubilius savobiografjoje įrašęs užimamas Lie-tuvos šaudymo sporto sąjungosprezidento pareigas, A. Salama-kinas kiek sutriko: „Man atrodo,kad jis (A. Kubilius – red. pastaba)nėra tuo prezidentu. Galbūt jis –garbės prezidentas. 2004 me-tų liepos 1 dieną Konstitucinisteismas išaiškino, kad Seimo na-riai negali užimti tokių pareigų.“Seimo nariai negali būtisporto ederacijų prezidentais,nes iškreipiamas „lygiateisiškumoprincipas“.
Dėl premjero „užklasinės“ veiklos užvirė detektyvas
Pradžia 1 p.
Lietuvos šaudymo sporto sąjungos
prezidentu A. Kubilius buvo tol, koltapo premjeru.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...