• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
 
SAVAITRAŠTIS ALYTAUS MIESTUI, RAJONUI IR DZ
Ū
K
Ų
KRAŠTUI
Nr. 6 (106)2009 02 13PENKTADIENIS
L
EIDŽIAMAS
 
PENKTADIENIAIS
Kaina 1,20 Lt
PERKA ŽEM
Ę
, MIŠK 
Ą 
, SODYBAS
Apžvelgti 2008 met
ų 
 policijos veiklos rezultatai
5 
puslapyje
Dauguma gyventoj
ų 
 nepritaria amnestijai
4 
puslapyje
Apdovanoti geriausirajono
ū
kininkai
2 
puslapyje
Gyvenant muzika
12 
puslapyje
Nepriklausomai nuo eko-nomin
ė
s situacijos pasau-lyje visada klesti laidoji-mo paslaug
ų
teikimo beiatliek
ų
surinkimo verslas.Pastaroji sfera jau šlubuo- ja. D
ė
l sumaž
ė
 jusio var-tojimo išr 
ū
šiuot
ų
atliek
ų
 - stiklo, popieriaus fabri-kai neperka. Plastmas
ė
 laivais anks
č
iau gabenta
į
Kinij
ą
, ta
č
iau ir 
č
ia antri-n
ė
s žaliavos nepageidau- jamos.
Kelet
ą 
pastar 
ų 
 j
ų 
met
ų 
šalies gy-ventojams buvo kalte kalama
į 
 galv
ą 
:
ū
šiuokite atliekas. Ta
č
iau pastarojo laikotarpio situacija vis-
ą 
ver 
č
ia aukštyn kojom: žmon
ė
ss
ą 
moningi, pildo antrini
ų 
žaliav
ų 
 konteinerius, o perdirb
ė
 jams jassupirkti tapo
nansiškai nenaudin-ga. Piet
ų 
Lietuvoje atliekas surenkaUAB „Dz
ū
tra“. Surinktas stiklas ir  popierius dažniausiai buvo parduo-damas Lietuvos perdirb
ė
 jams, plas-tmas
ė
- eksportuojama.„Kriz
ė
šiukšli
ų 
versl
ą 
paliet
ė
taip pat kaip ir kitus verslus. Tai yra ne-atsiejama dalis ekonomikos. Matosi pagal surenkamus kiekius ir prida-vimus. Antrin
ė
s žaliavos, kurias su-renkame iš miesto konteineri
ų 
yrasumaž
ė
 j
ę
. Yra fabrik 
ų 
nustatytoskvotos. Sumažintos kainos trigu- bai, sumažintas eksportas. Kadangididžioji šalis Kinija užsidar 
ė
nuoEuropos sienos – negalime ekspor-tuoti plastmas
ė
s. Išr 
ū
šiuotos atlie-kos kaupiamos pas mus teritorijoje.O juk reikia mok 
ė
ti už surinkim
ą 
,kur 
ą 
“, - kalb
ė
 jo bendrov
ė
s ,,Dz
ū
-tra” direktorius Algimantas Dirs
ė
.Aplinkos ministerijos duomenimis,iš Lietuvoje surinkt
ų 
ū
šiuojam
ų 
 atliek 
ų 
perdirbti atiduodama dau-giau kaip 200 t
ū
kst. ton
ų 
plastiko,stiklo, popieriaus ir metalo. Popie-riaus – kartono atliekos iš Dz
ū
kijosgyventoj
ų 
buvo superkamos. Užkilogram
ą 
mokta 10 cent
ų 
. Dabar visas sukauptas popierius stovi san-d
ė
liuose, o bendrov
ė
jo daugiau ne- priima net už dyk 
ą 
. Dz
ū
troje dirbaapie pusšimtis žmoni
ų 
, d
ė
l nuosto-lingos veiklos užsimenama ir apiedarbuotoj
ų 
skai
č
iaus mažinim
ą 
.„Antrin
ė
s žaliavos kaupiamosm
ū
s
ų 
teritorijoje, nepalankiom s
ą 
-lygom perpardavin
ė
tojai gal priimsribot
ą 
kiek 
į 
. Gal net už dyk 
ą 
. Na,už dovanai ir ne, bet nuostolis gali b
ū
ti, kur 
į 
teks dengti. Tai v
ė
l susij
ę
 su darbuotoj
ų 
skai
č
iaus mažinimu,užmokes
č
io mažinimu“, - sak 
ė
A.Dirs
ė
.Atliek 
ų 
surink 
ė
 j
ų 
sand
ė
liuose išr 
ū
-šiuot
ų 
šiukšli
ų 
sukaupta tonomis.Kokia j
ų 
ateitis – kol kas neaišku.Šiuo metu aplinkosaugininkai siekssugriežtinti gamintoj
ų 
ir importuo-toj
ų 
atsakomyb
ę
, sudaryti teisines prielaidas atliek 
ų 
tvarkymo l
ė
šastiesiogiai nukreipiant jas surenkan-
č
ioms
į 
mon
ė
ms. Nors išr 
ū
šiuot
ų 
atliek 
ų 
kol kas n
ė
rakur d
ė
ti, vis gi r 
ū
šiavimo sistemosLietuvoje atsisakyta nebus, mat b
ū
-tina laikytis europini
ų 
reikalavim
ų 
.
Sunkmetis paliet
ė
ir atliek
ų
surink
ė
 jus
Jonas Juodeika
Dar visai neseniai alko-hol
į
, degalus ir žem
ė
s
ū
kio produkcij
ą
tonomisiš Lietuvos gaben
ę
kai-mynai lenkai dabar pa-tys sulaukia mas
ė
s ši
ų
 g
ė
rybi
ų
pirk
ė
 j
ų
. Gerokaipigiau apsipirkti lietuviaitraukia
į
Seinus, Punsk
ą
 ir Suvalkus.
Anks
č
iau
į 
tokias keliones bentdu kartus per m
ė
nes
į 
išsiruošdavoDruskinink 
ų 
, Lazdij
ų 
, Marijam- pol
ė
s ir Alytaus rajon
ų 
gyven-tojai, o dabar visai nenuostabusutikti vilnie
č
i
ų 
ar kaunie
č
i
ų 
, su-maniusi
ų 
apsipirkti pigiau.„Gird
ė
 jome, kad žmon
ė
s sak 
ė
, jog
č
ia pigu viskas, tai tod
ė
l ir atvažiavome. Tikrai tuo
į 
sitiki-nome. Skan
ū
s, sultingi obuoliai1,6 zloto, o litais gal 1,2 išeina.
Lietuviai masiškai traukia apsipirkti
į
Lenkij
ą
 
Daina Baranauskait
ė
 
Iškelta
į 
3 p.
Kan
č
ioms gr 
į
stas kelias
į
 Vasario 16 – 
ą
 j
ą
 
Antanina Urmanavi
č
ien
ė
Sunki lietuvi
ų 
tautos dalia. Sunkitod
ė
l, kad suleidus giliai šaknis prievieškelio, jungian
č
io Rytus su Vaka-rais – slavus su germanais. Istorijos puslapiai liudija, kad daugel
į 
kart
ų 
 reik 
ė
 jo atlaikyti dažnus puolimus,nepal
ū
žti vergijos gniaužtuose. Juo-džiausiomis tautos dienomis lietu-viui atrama buvo garbinga praeitis.Esame Lietuvos karaliaus Mindaugo,Didžiojo Lietuvos kunigaikš
č
io Vy-tauto, nesusp
ė
 jusio užsid
ė
ti karaliauskar 
ū
nos, sutriuškinusio kryžiuo
č
i
ų 
 galyb
ę
, kit
ų 
garbing
ų 
, didži
ų 
 j
ų 
kuni-gaikš
č
i
ų 
ainiai. Prisiminkim laikus,nešusius Lietuvoj nelaimes. Austrija,Rusija ir Pr 
ū
sija, pasi
ū
lius pr 
ū
s
ų 
kara-liui Fridrichui, ne vien
ą 
kart
ą 
dalijosiLietuvos – Lenkijos Respublik 
ų 
teri-torijoms.Tre
č
iojo pasidalijimo metu,kuris vyko 1795 metais, Lenkijos že-m
ė
mis dalijosi visos, o vis
ą 
Lietuv
ą 
  pasigrob
ė
Rusija. Apgaub
ė
Lietuvosžemel
ę
ilga tamsi naktis be ryto. Ryti-niai paverg
ė
 jai Lietuv
ą 
pevert
ė
trimisgubernijomis: Vilniaus, Kauno, Gar-dino. Šal
į 
pavadino Rusijos Šiaur 
ė
sVakar 
ų 
kraštu. Politiniame žem
ė
la- pyje Lietuvos vardo neliko. Caraigramzdino taut
ą 
 
į 
tamsos, ir alkoho-lizmo li
ū
n
ą 
. Lietuvos žem
ė
 j kaip gry- bai po lietaus prad
ė
 jo dygti smukl
ė
s.Baudžiauninkai net iš bažny
č
ios gr 
į 
ž-dami pragerdavo paskutinius grašius.Gelb
ė
ti taut
ą 
iš praž
ū
ties at
ė
 jo vysku- pas Motiejus Valan
č
ius. Tauta blaiv
ė
- jo. Troškimas laisvais b
ū
ti augo. 1831metais prasid
ė
 jo sukilimai Lietuvoj ir Lenkijoj. Lietuvos sukil
ę
valstie
č
iaireikalavo baudžiavos panaikinimo.Sukilimas buvo numalšintas, o tautalabai nukent
ė
 jo. Daug žmoni
ų 
buvonužudyta, ištremta, uždarytos baž-ny
č
ios, tai pat uždarytas Vilniausuniversitetas. Lietuvi
ų 
pažadintadvasia nerimo. Prasid
ė
 jo 1863 met
ų 
 atviras sukilimas. Valstie
č
iai reikala-vo panaikinti baudžiav
ą 
, o bajorai – Didžiosios Lietuvos kunigaikštyst
ė
satk 
ū
rimo. Tuo metu Europos tautos,atsikra
č
iusios baudžiavin
ė
s naštos,kilo naujam gyvenimui, Lietuvojevyko lietuvos tautos genocidas. Vil-niaus generalgubernatoriumi paskir-tas žiaurumu gars
ė
 j
ę
s Muravjovas.Jis nužud
ė
129 sukil
ė
lius, katorgonišsiunt
ė
972 žmones, Sibiran ištr 
ė
-m
ė
1427,
į 
kitas Rusijos sritis 1592,areštavo 864. Vien statistiniai duo-menys byloja, kad nukent
ė
 jo 9361žmogus. Ta
č
iau tik 
ė
tina, kad aukos buvo didesn
ė
s. Bažny
č
ios buvo užda-rin
ė
 jamos, Žemai
č
i
ų 
vyskupijoje nu-kent
ė
 jo kunigai. Jie buvo tremiami,šaudomi, kariami. Nebuvo leista sen
ų 
  bažny
č
i
ų 
remontuoti, nauj
ų 
statyti.Iškelta
į 
3 p.
 
2009 02 13 / PENKTADIENIS
2
Naujienos
Nuo šiol savaitrašt
į
,,Dainavos žodis” galite prenumeruoti ir atsiimti redakcijosbiuruose: Lazdijuose, Vilniaus g. 28 ir Alytuje, Rotuš
ė
s a. 14. Taip daug pigiau.
 
Atsižvelgusi
į
mokes
č
i
ų
 sistemos ir Kaimo pl
ė
tros2007–2013 m. programospoky
č
ius, vis
ą
vasario m
ė
-nes
į
Žem
ė
s
ū
kio ministerijaapskri
č
i
ų
administracijosvadovams ir darbuotojams,rajon
ų
savivaldybi
ų
me-rams, žem
ė
s
ū
ki
ų
skyri
ų
 ved
ė
 jams ir specialistams,seni
ū
nij
ų
darbuotojams ir patiems
ū
kininkams rengiaseminarus kiekvienoje Lie-tuvos apskrityje.
 Pirmasis ciklo „Žem
ė
s
ū
kio ir kai-mo pl
ė
tros aktualijos 2007–2013 m.kaimo pl
ė
tros plano
į 
gyvendinimokontekste“ seminaras, vasario pirm
ą 
 savait
ę
surengtas Alytuje, sulauk 
ė
di-delio susidom
ė
 jimo.
Svarbu išsklaidyti nežini
ą
 
„Šiuos seminarus rengiame nor 
ė
damiinformuoti už žem
ė
s
ū
į 
ir kaimo pl
ė
-tr 
ą 
atsakingus savivaldybi
ų 
, seni
ū
nij
ų 
 darbuotojus ir 
ū
kininkus, nes pasta-ruoju metu visi susid
ū
ė
me su ištiesnemažai išš
ū
ki
ų 
, – d
ė
kodamas gausiaisusirinkusiesiems sak 
ė
žem
ė
s
ū
kioviceministras Aušrys Macijauskas. – Gerai žinau, k 
ą 
reiškia b
ū
ti
ū
kininku,suprantu, kaip sunku susp
ė
ti susivoktiir taip painios sistemos poky
č
iuose, bet kartu ir žinau, kaip nelengva b
ū
tikitoje barikados pus
ė
 je. Tod
ė
l ir su
ū
kininkais, ir su juos aptarnaujan
č
iaisdarbuotojais ministerija siekia ben-drauti tiesiogiai. Visi sutinkame, kadaktualizuoti konkre
č
i
ų 
sri
č
i
ų 
specia-list
ų 
pranešimai ir suteikta galimyb
ė
j
ų 
 klausti šiandien yra tikrai svarbu.“Per konferencij
ą 
Alytuje aptarti šiuometu svarbiausi klausimai. Valstybi-n
ė
s mokes
č
i
ų 
inspekcijos ir SODROSspecialistai kalb
ė
 jo apie žemdirbi
ų 
 
į 
traukim
ą 
 
į 
bendr 
ą 
mokes
č
i
ų 
sistem
ą 
, Nacionalin
ė
s mok 
ė
 jimo agent
ū
rosatstovas paaiškino Europos S
ą 
 jungos bei valstyb
ė
s paramos administravimoreikalavimus. Bendrosios rinkos orga-nizavimo departamento specialistaskalb
ė
 jo apie rinkos organizavimo prie-mones, o ministerijos sekretor 
ė
– apiežemdirbi
ų 
švietim
ą 
ir mokymus. Beto, Žem
ė
s
ū
kio informacijos ir kaimoverslo centro atstovas informavo apiežem
ė
s
ū
kio subjekt
ų 
svarb
ą 
kaimo pl
ė
tros kontekste, kartu su kompeten-tingais specialistais aptartos ir kitossvarbios temos. Ypa
č
daug seminarodalyvi
ų 
d
ė
mesio sulauk 
ė
Kaimo pl
ė
-tros departamento direktor 
ė
s JurgitosStak 
ė
nien
ė
s pranešimas „Kaimo pl
ė
-tros 2007–2013 m. programos
į 
gyven-dinimo aktualijos“.
Ministerija imasikonkre
č
i
ų
darb
ų
 
Žem
ė
s
ū
kio viceministras A. Ma-cijauskas 2009-uosius
į 
vardijo kaipkritinius metus visiems sektoriams:„Žem
ė
s
ū
kis tokioje situacijoje neiš-siskiria iš bendro šalies konteksto, tad b
ū
dami atsakingi už Lietuvos kaimo pl
ė
tros organizavim
ą 
, imam
ė
s labaikonkre
č
i
ų 
darb
ų 
, kuri
ų 
tikslas – kuorealiau pad
ė
ti
ū
kininkams ir išties ge-rinti gyvenimo kokyb
ę
kaime.“Pasak A. Macijausko, vienas pirm
ų 
 j
ų 
 sieki
ų 
yra palengvinti Europos S
ą 
 jun-gos strukt
ū
rini
ų 
fond
ų 
paramos gavi-m
ą 
– jau supaprastinta ir netrukus bus pateikta paramos paraiškos forma, pa- prastesn
ė
bus ir paramos administravi-mo tvarka. „Svarbiausia taip suderintivis
ų 
skiriant param
ą 
dalyvaujan
č
i
ų 
 institucij
ų 
veiksmus, kad
ū
kininkamsnereik 
ė
t
ų 
ruošti keli
ų 
verslo plan
ų 
,ataskait
ų 
, pakartotinai teikti dokumen-t
ų 
atskiroms
į 
staigoms ar papildomaikreiptis
į 
konsultantus“, – sak 
ė
vice-ministras. Seminare dalyvav
ę
Alytausapskrities
ū
kininkai itin palankiai suti-ko šiuos Žem
ė
s
ū
kio ministerijos pla-nus, tik 
ė
damiesi, kad projekt
ų 
paramaigauti vertinimas nebetruks m
ė
nesi
ų 
 m
ė
nesius.Perspektyvi
ų 
 
ū
ki
ų 
šiuo metu Lietuvo- je suskai
č
iuojama apie 30 t
ū
kstan
č
i
ų 
,tod
ė
l, anot viceministro, vienas svar- biausi
ų 
tiksl
ų 
– kad per ateinan
č
iusketverius metus visi norintieji gaut
ų 
  param
ą 
ir klest
ė
t
ų 
. Europos S
ą 
 junganoriai investuoja
į 
Lietuvos kaimo pl
ė
-tr 
ą 
, bet ir patys
ū
kininkai turi stengtisatitikti reikalavimus, dom
ė
tis naujo-v
ė
mis.Specialius informacinius seminarusvasario m
ė
nes
į 
Žem
ė
s
ū
kio ministerija planuoja surengti Panev
ė
žyje, Ma-rijampol
ė
 je, Šiauliuose, Klaip
ė
doje,Utenoje, Kaune, Taurag
ė
 je ir Telšiuo-se. Daugiau informacijos pateikiamaŽem
ė
s
ū
kio ministerijos tinklalapyjewww.zum.lt.
Žem
ė
s
ū
kio ministerijosinformacija
Vasar 
į
Žem
ė
s
ū
kio ministerija kvie
č
ia
į
 specialius seminarus
Alytaus rajono geriausius
ū
ki-ninkus, dalyvavusius konkurse„Met
ų 
 
ū
kis 2008“ ir atvykusius
į 
apdovanojimo ir pagerbimošvent
ę
pasveikino savivaldyb
ė
smeras Algirdas Vrubliauskas,administracijos direktorius Au-rimas Trunc
ė
.Meras džiaug
ė
si, kad t
ę
siamakonkurso tradicija. Pasak savi-valdyb
ė
s vadovo renginys yra prasmingas, nes ne vien
ą 
 
ū
ki-nink 
ą 
 
į 
 pareigoja pasitempti, pa-sitvarkyti. Graž
ų 
ir prasming
ą 
 rengin
į 
savivaldyb
ė
remia fi-nansiškai keleri metai. Taip patremia žemdirbius iš biudžeto.Kaip sak 
ė
meras A.Vrubliauskas,šiais metais numatyta padidintisum
ą 
ir, jeigu savivaldyb
ė
s tary- bos nariai pritars skirti paramaiapie 200 t
ū
kst. LtMeras kreip
ė
si
į 
 
ū
kininkus ir  praš
ė
, kad jie dalyvaut
ų 
ben-druomeni
ų 
veikloje, glaudžiai bendradarbiaut
ų 
tarpusavyje ir su savivaldybe. „J
ū
s esate kai-mo šviesuliai savo seni
ū
nijose.Svarbu, kad j
ū
s dalyvautum
ė
tevietini
ų 
bendruomeni
ų 
veiklo- je. Kaimo bendruomen
ė
ms iki2013 m. numatyta apie 10 mln.lit
ų 
, kuriems gauti reik 
ė
s rašyti projektus. Linkiu b
ū
ti vedan-
č
iais žmon
ė
mis d
ė
l savo kaimo,miestelio. Niekas neateis ir ne- padarys už jus. Mes, valdžia,galime b
ū
ti talkininkai, ta
č
iauiniciatyvos nor 
ė
tume iš j
ū
s
ų 
.Tada m
ū
s
ų 
kaime gyvenimastaps šviesesnis ir gražesnis“,-sak 
ė
 
ū
kininkams rajono merasA.Vrubliauskas.Meras pad
ė
kos raštus už pažan-g
ų 
 
ū
kininkavim
ą 
ir žem
ė
s
ū
kiogamybos modernizavim
ą 
Aly-taus rajone
į 
teik 
ė
rajono kon-kurse „Met
ų 
 
ū
kis“ už
ė
musiam pirm
ą 
 j
ą 
viet
ą 
Butrimoni
ų 
seni
ū
-nijos
ū
kininkui Valdui Lukoše-vi
č
iui, už
ė
musiam antr 
ą 
 j
ą 
viet
ą 
 Miroslavo seni
ū
nijos Vankiški
ų 
 kaimo
ū
kininkui Alvydui K 
ė
riui,
ė
musiam tre
č
i
ą 
 j
ą 
viet
ą 
Simnoseni
ū
nijos Spernios kaimo
ū
ki-ninkui Juozui Miškelevi
č
iui.Konkursas „Met
ų 
 
ū
kis“ orga-nizuojamas, norint paskatintižmones
ū
kininkauti, moderni-zuoti
ū
kius, skleisti gero
ū
kinin-kavimo patirt
į 
. Konkurso metuišaiškinami geriausi, einamaismetais didžiausi
ą 
pažang
ą 
pada-
ę
 
ū
kininkai.Konkurs
ą 
„Met
ų 
 
ū
kis“ organi-zuoja Lietuvos
ū
kinink 
ų 
s
ą 
 jungair Lietuvos žem
ė
s
ū
kio ministe-rija, Alytaus rajone organiza-vo Lietuvos
ū
kinink 
ų 
skyrius„Dz
ū
kijos
ū
kininkas“.
Alytaus rajono savivaldyb
ė
sinformacija
Apdovanoti geriausi rajono
ū
kininkai
Ši
ų 
met
ų 
sausio 30 -31 dienomis Alytausrajono sporto cen-tro ir dziudo klubo“DO” sportininkaidalyvavo LietuvosRespublikos jauni
ų 
 (gim
ę
1993 m. ir 1994 m.) ir jaunu-
č
i
ų 
(gim
ę
1995 m.ir 1996 m.) dziudo pirmenyb
ė
se, vy-kusiose Arvydo Sa- boniocentre Kaune.Simniškis Žydr 
ū
nasMažeika, treniruo- jamas trenerio Rolando Lukoše-vi
č
iaus, svorio kategorijoje iki55 kilogram
ų 
varžybas prad
ė
 jo pergal
ė
mis, ta
č
iau kovoje d
ė
l patekimo
į 
final
ą 
tik po teis
ė
 j
ų 
  balsavimo pralaim
ė
 jo varžovui.Varžybas simniškis t
ę
s
ė
kovojed
ė
l tre
č
iosios vietos ir iškovojo pergal
ę
.Varžybos truko dvi dienas. Josedalyvavo 413 vaikin
ų 
ir mergi-n
ų 
iš 24 Lietuvos miest
ų 
ir ra- jon
ų 
.
Dziudo klubo „DO“informacija
Alytaus rajono dziudo sportinink
ų
startaiLietuvos Respublikos pirmenyb
ė
se
 Nuotr. Lietuvos respublikos jauni
ų 
ir jaunu
č
i
ų 
 dziudo
č
empionato tre
č
iosios vietos nugal
ė
-tojas Žydr 
ū
nas Mažeika su treneriu RolanduLukoševi
č
iumi.
 
Naujienos
 
2009 02 13 / PENKTADIENIS
3
„Maksimoje“ tokie obuoliai be-veik po 5 litus. O m
ė
sos gaminiaiirgi – faršas po 8 zlotus. Patysmatote, kokios pas mus kainos ir kokios
č
ia. Tik anksti reikia
č
iaatvažiuoti“, – pasakojo Lenkijojesutiktas Vilniaus gyventojas Vir-gis.Kauniet
ė
Edita sak 
ė
, kad š
į 
kartatvažiavo nusipirkti m
ė
sos, bet pasteb
ė
 jo, jog pigesni ir kiau-šiniai bei r 
ū
kyti gaminiai. „Pla-nuojame ir 
į 
kitas parduotuvesvažiuoti. Turgus – tik pirma sto-tel
ė
. Manau, kad apsiži
ū
ė
sime ir toliau
č
ia apsipirkin
ė
sime“, – ti-kino lietuv
ė
.Padid
ė
 jusiu pirk 
ė
 j
ų 
antpl
ū
džiudžiaugiasi ir Lenkijos turgaus prekiautojai: „Labai padid
ė
 joapyvarta. Daug palieka zlot
ų 
.Mums labai gerai, nes daug par-duodame. Perka m
ė
sos, r 
ū
kyt
ų 
 gamini
ų 
, dešreli
ų 
. Iš ryto lietu-viai atvažiuoja, jau dvi savaitestoks antpl
ū
dis“, - pasakojo vieti-n
ė
pardav
ė
 ja Sicilija.Ne veltui taupymo keliai lietu-vius veda
į 
Lenkij
ą 
– 
č
ia iš tie-s
ų 
viskas kur kas pigiau: cukruskainuoja 2 litus, kiaušiniai dar mažiau. M
ė
sos pardav
ė
 jai kala-kutienos kump
į 
si
ū
lo po 8,5 lito,vištos kr 
ū
tin
ė
li
ų 
 
l
ė
– po 11,5lito, kiaulienos išpjov
ą 
– po 12lit
ų 
, nugarin
ė
su kaulu kainuoja11 lit
ų 
, maltos m
ė
sos kaina – 8litai už kilogram
ą 
.Lenkijoje pirk 
ė
 jus iš Lietuvosvilioja ne tik maisto produktai, bet ir baldai, statybin
ė
s medžia-gos. „Baldai per pus
ę
pigesni nei pas mus Kaune, o kokyb
ė
ne
ą 
  prastesn
ė
. Nusipirkau valgomojokambario komplekt
ą 
už 3500 lit
ų 
,o kiek Kaune kainuot
ų 
? Maistas – taip pat. Susid
ė
 jus benzinui ti-krai verta važiuoti. Pavyzdžiui,šiandien sutaupiau kokius trisšimtus lit
ų 
. Apsimoka“, – 
į 
sitiki-n
ę
s Romas iš Kauno.Padid
ė
 jus kuro akcizui lietuviaidažni sve
č
iai ir Lenkijos degali-n
ė
se. Kai kurios kuro r 
ū
šys
č
ia pigesn
ė
s net puse lito. Taigi,
į 
si-gijus maisto produkt
ų 
, kitas ke-lion
ė
s taškas – degalin
ė
.Gyvenantys pasienyje nepatingi pigesnio kuro keliasdešimt kilo-metr 
ų 
važiuoti
į 
Lenkij
ą 
. D
ė
l to bent jau Lazdij
ų 
savivaldyb
ė
 jeveikian
č
ios degalin
ė
s merdi – per valand
ą 
sulaukiama maždaug 10klient
ų 
, apyvarta stipriai kritusi.O tiems, kas negali nuvažiuoti
į 
 Lenkij
ą 
 
į 
sigyti pigesni
ų 
maisto produkt
ų 
, padeda perpardavin
ė
-tojai. Jie mikroautobusais atvežam
ė
sos gamini
ų 
, kiaušini
ų 
, vaisi
ų 
.V
ė
liau produkcij
ą 
platina Dz
ū
ki- jos kaimuose. Tuos, kurie vežadidel
į 
maisto produkt
ų 
kiek 
į 
be
į 
sigijimo dokument
ų 
bei versloliudijim
ų 
, turi teis
ę
tikrinti Vals-tyb
ė
s sienos apsaugos pareig
ū
-nai. Už nelegali
ą 
veikl
ą 
jiemsgresia baudos.
Lietuviai masiškai traukiaapsipirkti
į
Lenkij
ą
 
Daina Baranauskait
ė
 
Atkelta iš 1 p.
Naujausios,,Dainavos žodžio”naujienos!!!
Nuo šiol savaitrašt
į
,,Dainavos žodis”galite prenumeruoti ir atsiimti redakci- jos biuruose: Lazdijuose, Vilniaus g.28. ir Alytuje, Rotuš
ė
s a. 14. Taip daugpigiau.Prenumeratos kaina atsiimant biuruosetik
50
lit
ų
metams!M
ė
nesiui tik
4,16
lito.
Dal
į 
bažny
č
i
ų 
pavert
ė
cerkv
ė
mis,spaud
ą 
uždraud
ė
, mokyklos buvouždarin
ė
 jamos. Blaivyb
ė
s skelb
ė
 jus – vyskup
ą 
M Valan
č
ius ir kitus ku-nigus lyd
ė
 jo s
ė
km
ė
. Parapijose augo blaivyb
ė
s brolij
ų 
gretos. Muravjovas,koriku vadintas,
į 
sp
ė
 jo M. Valan
č
i
ų 
,kad kunigai nesteigt
ų 
blaivyb
ė
s drau-gij
ų 
. Palaužti lietuvio dvasi
ą 
neužte-ko teroro. Prisireik 
ė
1864 metais dar uždrausti spaud
ą 
. Lietuvi
ų 
poetas A.Baranauskas, jausdamas, kad gr 
ę
siadvasin
ė
mirtis, raš
ė
: ,,Anei rašto, aneidz
ū
ko/ Mums tur 
ė
t neduoda,/ Tegul,sako, bus Lietuva/ Ir tamsi, ir juo-da…”. Iš žmoni
ų 
buvo atimin
ė
 jamosmaldaknyg
ė
s, vaikiškos knygos. Išmokykl
ų 
išvyta lietuvi
ų 
kalba. Vys-kupo M. Valan
č
iaus r 
ū
 pes
č
iu Tilž
ė
 jespausdinamas lietuviškas žodis. Dr 
ą 
-s
ū
s knygnešiai, nebodami tremties
į 
 Sibir 
ą 
, kal
ė
 jimus
į 
sijung
ė
 
į 
lietuvišk 
ų 
 knyg
ų 
platinim
ą 
. Motul
ė
s verpda-mos iš maldaknygi
ų 
, elementori
ų 
 mok 
ė
savo vaikus lietuviškai skaityti.
Į
kov
ą 
už gimt
ą 
 j
ą 
kalb
ą 
 
į 
sijung
ė
visatauta.
Į
slapt
ą 
lietuviškos spaudos lei-dim
ą 
, susir 
ū
 pin
ę
s tautos likimu, at
ė
 jodr. Jonas Basanavi
č
ius. Jo patek 
ė
 jusi,,Aušra“ šviet
ė
keli
ą 
 
į 
laisv
ę
. ,,Auš-ros” spinduli
ų 
pažadintas, galingailietuviška žeme nuaid
ė
 jo V. Kudirkos,,Varpas“. ,,Kelkite, kelkite”, – žadi-no lietuv
į 
dideliems darbams. Baig
ė
si19 -asis amžius, neatneš
ę
s laisv
ė
s, bet prižadin
ę
s taut
ą 
laisv
ė
s siekiui.
40 met
ų 
gr 
ū
m
ė
si okupuotas žodis sulietuvišku žodžiu, bet jo ne
į 
veik 
ę
s,nesunaikin
ę
s, gr 
ą 
žino lietuvišk 
ą 
spaud
ą 
 (1904). Vinco Kudirkos skamb
ė
 j
ę
žodžiai,,Lietuva, T
ė
vyne m
ū
s
ų 
, Tu didvyri
ų 
 žeme“ žmoni
ų 
širdyse skatino ryžt
ą 
, nor 
ą 
  b
ū
ti laisvais. 1915 m. Lietuv
ą 
okupavovokie
č
iai (vokie
č
i
ų 
rus
ų 
kare žuvo apie50000 lietuvi
ų 
kari
ų 
). Naujieji okupantaigalvojo prijungti Lietuv
ą 
prie Vokietijos.Po ilg
ų 
deryb
ų 
su vokie
č
iais, lietuviams pasisek 
ė
gauti leidim
ą 
1917 m. rugs
ė
 jom
ė
nes
į 
sušaukti konferencij
ą 
Vilniuje. Iš
į 
vairi
ų 
Lietuvos vietovi
ų 
konferencijojedalyvavo 214 delegat
ų 
. Konferencijojeišrinkta 20 asmen
ų 
Lietuvos Taryba. Josnariais tapo: J. Basanavi
č
ius, S. Banaitis,M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis,S. Kairys, P.Klimas, D. Malinauskas, P.Mironas, S. Narutavi
č
ius, A. Petrulis, A.Smetona, J. Smilgevi
č
ius, J. Staugaitis, A.Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas,J. Valiokaitis, J. Vileišis. Archyviniuosedokumentuose, signatar 
ų 
prisiminimuoseišliko 1918 m. istorin
ė
s Vasario 16 -osiosdienos vaizdai. Buvo dr 
ė
gna, šlapdriba.
Į
Didžiojoje gatv
ė
 je buvus
į 
30 -t
ą 
nam
ą 
 Vilniuje rinkosi Lietuvos Tarybos nariai.Pagal Dr. J. Basanavi
č
iaus prisiminimus buvo šeštadienis: “12 val. 30 min. dien
ą 
,kai man Taryboje pirmininkaujant ir skaitant paskelbimo formuluot
ę
, tai ir at-likta tapo, visiems tarybos nariams karštai plojant.“ 1918 m. Vasario 16 -
ą 
 j
ą 
Lietu-vos taryba vienbalsiai pasiraš
ė
Lietuvosnepriklausomyb
ė
s akt
ą 
. Pirmasis pasiraš
ė
 J. Basanavi
č
ius. ,,Lietuvos taryba tapovienintel
ė
lietuvi
ų 
tautos atstovyb
ė
, rem-damos pripažint
ą 
 ja taut
ų 
apsisprendimoteise ir lietuvi
ų 
Vilniaus Konferencijosnutarimu rugs
ė
 jo m
ė
n 18 – 23 d. 1917met
ų 
skelbia atstatanti nepriklausom
ą 
 demokratiniais pamatais sutvarkyt
ą 
 valstyb
ę
su sostine Vilniuje ir t
ą 
valstybeatskirianti nuo vis
ų 
valstybini
ų 
ryši
ų 
, ku-rie yra kovos su kitomis tautomis. DraugeLietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvosvalstyb
ė
s pamatas ir jos santykis su ki-tomis valstyb
ė
mis privalo nustatyt kiek galima grei
č
iau sušauktas steigiamasisseimas, demokratiniu b
ū
du jos gyventoj
ų 
 išrinktas. Lietuvos taryba pranešdamaapie tai vyriausybei pripažinti ne- priklausoma Lietuvos valstybe.“ Kelism
ė
nesius taryba su vokie
č
iais kovojod
ė
l vyriausyb
ė
s sudarymo. Tik 1918 m.spalio 20 d. Tarybos prezidiumas gavokanclerio leidim
ą 
atsakym
ą 
d
ė
l Lietu-vos vyriausyb
ė
s sudarymo. LietuvosTaryboje pad
ė
tas Valstyb
ė
s atk 
ū
rimo pagrindas lemtingam m
ū
s
ų 
tautos istori- jos momentui. Nepaisant sud
ė
tingiausi
ų 
  politini
ų 
aplinkybi
ų 
, ji atved
ė
taut
ą 
prielaisv
ė
s atk 
ū
rimo slenks
č
io.
Kan
č
ioms gr 
į
stas kelias
į
Vasario 16 – 
ą
 j
ą
Antanina Urmanavi
č
ien
ė
Atkelta iš 1 p.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...