yra vienos liūdnai pagarsėjusios JAVgaivinančių gėrimų gamintojos, ku-rios įvardinti negalime, prekės ženk-las. Ši kompanija, kaip ir daugeliskitų tos šalies korporacijų (pvz.,greitojo maisto), ypatingai rūpi-nasi žmonių sveikata ir gamtosgerove: jos gėrimai sugraužia ne-bereikalingus dantis, kuriuos vai-kai į juos įmeta norėdami patikrin-ti, ar teisingi gandai apie tokįpoveikį; arba padeda nuvalyti įvai-rius nešvarumus bei dėmes, kaikiti valikliai nebepadeda. Korpo-racijos moto – švara ir atliekų tvar-kymas, ne kitaip.Taigi dėl šios gėrimų milžinėsKalėdos (ir vatos barzdomis gink-luoti senukai) prieš mūsų akis su-švytuoja ne mėlynai, o raudonai.Ir nors raudona, dėl istorinių prie-žasčių, galėtų kelti alergiją, mesužtvindome tūkstančius hektarų„super-mega-marketų“: ir senas, ir jaunas, ir kompiuterių aistruolis, ir stadionų sunkiaatletis, ir „minimu-mo“ darbininkas, ir nuo žurnaloviršelio nužengęs savininkas – vi-si jaučiasi saugiau pakibę ant par-duotuvės vežimėlio... virbų. Vėl jie. Ir vėl prisimeni jaunųjų pan-kų plakatus ant Vilniaus stulpų:„Dirbk – pirk – mirk“ ir rankas,įsikibusias į barkodo brūkšnius itkalėjimo grotas.
-
Jums paliekame spręsti, ką reiš-kia šis (anti)lozungas (tačiau ap-gailestaujame dėl tų, kurie supra-to jį tiesiogiai – kaip grasinimą,skanduotę ar dar primityviau).Bet, ko gero, nesinorėtų, kad taipbūtų apibendrintas tavo/mano/jū-sų gyvenimas?Siųskite savo nuomones ir pas-varstymus į redakciją.Mūsų tikslas – ne skanduoti ar moralizuoti, bet bent jau retoriš-kai, primenančiai klausti: ar savydar neaptikote pirkligės požymių?Ar tikrai reikia tos dar vienoskvailos raudonos (ne nuo šalčio)kepurės, plastmasinio elnio, bal-kono dydžio dekoratyvinio nykš-tuko už *.99 Lt, kuris gamtojesuirtų per kelis šimtus metų?Stebėtina, kaip minimalizmo
2 /
-
r
Edakcija
....
redkcjredku:
Linas Kranauskas, mob. tel. +370 682 52400,el. p. editor@ekologija.lt
slu kl kulū:
Gintarė Jankauskaitė, el. p. redakcija@ekologija.lt
D mke:
Vilija Diglienė, el. p. dizainas@ekologija.lt
Led edu:
Tomas Marcinkevičius, Šarūnas Girdėnas, RomenaKorsakienė, Monika Demmler
Led edd:
Auksė Bakanienė, reklama@ekologija.lt; Adomas Jablons-kis, vilnius@ekologija.lt
Pjek kdu:
Artūras Nečejauskas, mob. tel. +370 699 37833, el. p.info@ekologija.lt
Ledėj:
VšĮ „Kultūros idėjų institutas“Adresas korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius, el. p. info@ekologija.ltLaikinoji būstinė: Konstitucijos pr. 23C-618, VilniusInternete: www.ekologija.lt (galite atsisiųsti laikraštį *.pdf formatu)Spausdinto leidinio įsigijimo ir platinimo klausimais kreipkitėsmob. tel. +370 656 67936, el. p. vilnius@ekologija.ltRedakcija nuoširdžiai dėkoja kompanijoms UAB „Stephan Demmler Consulting“,UAB „Strateginių projektų vystymo grupė“, UAB „Sirta“ ir UAB „Map Lietuva“ užpagalbą ir paramą rengiant pirmąjį „Ozono“ numerį.Už visokeriopą pagalbą kuriant pirmąjį leidinio numerį redakcija nuoširdžiai dėkojaredakcijos darbuotojams, leidinio bendraautoriams bei bendradarbiams, taip patdoc. dr. Kazimierui Sadauskui.Laikraštis leidžiamas nuo 2006 metų.ISSN 1822-6191
dienos Lietuvoje organizuoja-mos, tik netampa nei masinėmis,nei apskritai pastebimomis, be to,kaip kalbėjome, kelia alergišką ir primityvią reakciją – „Tai ką, mandabar duonos tą dieną nepirkti?“O gal atsiribokime nuo vaikiškoslogikos, verčiančios viską suprastipažodžiui, ir leiskime sau suabe- joti, ar didesnis vartojimas ir daž-nesnis pirkimas tikrai gerina gy-venimo kokybę? Juk akivaizdu,kad bent jau sveikatos ir gamtostai tikrai negerina, o tik veda linkapokaliptines pranašystes prime-nančių scenarijų... Bet apie juoskiek žemiau.Ir kaip doc. dr. K. Sadauskas(žr. 3 psl.) pasakytų, „žmogus ne-gali nevartoti“, tačiau bet kuriuoatveju, kiekvienam dera ir nau-dinga pratintis prie saikingo var-tojimo, nes
žmj, ėdm lk-, uė eu į u- jį jm
Žinoma, yra šalių, kuriose ragi-nimas tausojančiai vartoti galibūti suprastas kaip akibrokštas,įžeidimas ar kėsinimasis ribotižmogaus teises. Sunku ginčytissu žmogaus teise turėti tris spor-tinius visureigius šeimai (o kaikurioms ir lėktuvus), kai ir visapramonė organizuota taip, joggamtos išteklius akimirksniu per-dirbtų į gamtos netinkamumą gyventi. Apie šias šalis bandomekalbėti 4-ame puslapyje.Mes, aišku, brėžėme sau tiks-lą kuo daugiau kalbėti apie pozi-tyvias tendencijas, todėl ir skelbia-me informaciją apie ekologiškųproduktų rinkos bei vartotojų sąmo-ningumo augimą kai kuriose Vaka-rų šalyse. Tačiau negalime leistisužliūliuojami šių įkvepiančių, betkol kas nedominuojančių reiški-nių (kartu su K. Sadausko akcen-tuojama alternatyvios energetikossklaida ar urbanistinių sprendimųhumaniškėjimu), kol juos abso-liučiai užgožia antiekologiškas ūkis,ir nė nematyti jo plėtros stabiliza-vimosi prošvaisčių, jau nekalbantapie mažėjimą.Iš tiesų mums rūpi bet kokspostūmis gamtosaugos link, mel-džiame siųsti mums žinią apiekiekvieną ekologinį karklą. Tie-siog siūlome nestatyti paminklųiš taršiųjų automobilių, lėktuvųbei fabrikų jiems gyviems esant.Tačiau „pasirodo“ (nors taibuvo galima suvokti jau seniai),kad moralizavimo nė nereikia,nes ekologinis aklumas atsiliepsžemei ne tik morališkai, etiškaiar estetiškai, bet jau artimiausiumetu atneš finansinių bei ekono-minių nuostolių, o jei nebus im-tasi priemonių, galiausiai ir kri
-
zę.
Atkelta iš 1 psl.
Ištrauka iš savaitraštyje „Atgimi-mas“ spausdinto Indrės Kleinaitėskomentaro:
nchl se klmk udj
„Buvusio Pasaulio banko eko-nomisto Nicholo Sterno studijaapie pasaulinio klimato šiltėjimą buvo lūžis diskusijose apie klima-to kaitos keliamas problemas, nesakivaizdžiai pademonstravo, jognesiimant radikalių priemoniųsumažinti anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą keliančiųdujų emisijas dabar, pasaulį ištiksne tik finansinė krizė, bet ir žusmilijonai žmonių visame pasauly- je. Įdomu tai, kad alternatyvūsekonomistai jau daugiau nei 10metų stengėsi komunikuoti tokią žinią pasaulio įtakingiausiemspolitikams ir pramonės bei ver-slo magnatams, tačiau šios disku-sijos įgavo visiškai kitokį svorįprabilus vienam iš hierarchiškaiaukštai įsitaisiusių ekonomistų,kuris prieš metus beveik niekonežinojo apie klimato kaitą. At-rodo, kad mūsų hierarchiškoje ci-vilizacijoje nesvarbu pati žinia, jos moksliškumas ir pagrįstumas,svarbu kas ją komunikuoja. O jeita žinia yra komunikuojama pasi-telkus finansinius argumentus,tuomet tai dar labiau sustiprina jos poveikį ir galimybes, jog busimamasi konkrečių veiksmų.Turint omenyje klimato kaitosproblemos opumą, nesvarbu, ko-kiomis priemonėmis yra pritrau-kiamas politikų ir verslo atstovų,ankstesnių klimato kaitos skep-tikų, dėmesys. Svarbu, kad šisklausimas įgavo visiškai kitokįsvorį, o dar svarbiau yra kokiųpriemonių bus imamasi spręstišią problemą ir kaip greitai. Pra-monė ir verslo atstovai jau suvo-kia klimato kaitą kaip didžiulęgrėsmę ekonominiam augimui ir pradėjo spausti pasaulio vyriausy-bes imtis radikalių priemonių,galinčių padėti išvengti pačioblogiausio – ekonominio kracho,civilizacijos žlugimo ir visiškosekologinės suirutės. Tai nėra išpiršto laužti gąsdinimai, o jauseniai mokslininkų įvertintos ten-dencijos. Visiškai nereikia būtimistinių galių turinčiu pranašu,norint įvertinti šias tendencijas,kurių komunikavimą ilgą laiką blokavo siaurų finansinių tikslųbesiekiančios grupės.Klimato kaita yra akivaizdžiau-sias įrodymas, kad rinkos ekono-mikos teorija yra ydinga. Galimasakyti, jog šiuo metu jau galimeatsisveikinti su įprastais rinkos eko-nomikos vadovėliais, kurių turi-niuose nėra atsižvelgiama į ekolo-ginius ir socialinius ekonomikosvystymo aspektus, ir nėra diskutuo- jama apie radikalias permainaspramonėje ir vartojimo kultūroje.Kiekviena problema suteikia nau- jų galimybių, tik nereikia kaip stru-čiams įsikasti savo galvų į žemę ir ignoruoti pačios problemos, nestuomet ignoruosime ir naujas be-atsiveriančias galimybes“.Po Sterno ataskaitos britų vyriau-sybė ėmė svarstyti veiksmus, kuriųbūtų galima imtis, tačiau panašu,kad nieko apčiuopiamesnio dar neturime. Užtat britų „The Guar-dian“ išspausdino konkretų ir es-mingą George‘o Monbioto pasiū-lymą, ko reikia imtis nedelsiant:doktrina, turėjusi (be kita ko) aukš-tyn kojomis apversti „prekinimo-si“ kultūrą, tapo tik dar viena pro-ga vėl ką nors įsigyti (naują madą žyminčių daiktų ir paslaugų, na-mų ir dizainerių). Jei revoliucijaėda savo vaikus (ar vadus), taiSistema, kurioje gyvename, gebasuėsti pačias revoliucijas, ir nuoto tik stiprėti.Tačiau prekybos centrai ne-kalti, jie tik tarpsta nuo pačiųvartotojų lūkesčių. Be to, nuo ko-mercijos uždraudimo laikų Lietu-voje ir nebuvo mažų parduotuviųkultūros. Žinoma, skaitant antraš-tes, kaip antai „Politikai nusilenkėverslo rykliams“ ar „Vėl nesiryžtauždėti apynasrio didiesiems pre-kybos tinklams“, vis akivaizdžiau, jog tauta neturi tikros atstovybės, ir smulkusis verslas, kuris galėtų pa-laikyti nemasinę gamybą bei san-tykį žmogus-žmogui (o ne santykįžmogus-mašina-konservantai-trans-kontinentinis-transportas), likęs nuo-šaly.Tačiau pradėti galėtume ir nuosavęs. Visų pirma, pats...
plem ukm ju žg į pekį.
Kurdami vos pirmą, „pilotinį“„Ozono“ numerį, susidūrėme sukontrastu tarp ekologiško/varto- jimo sąmoningumo ir didžiulėsmasės žmonių, kurie tokį sąmo-ningumą suvokia kaip „kažkie-no“ hobį, sveiko gyvenimo būdoaistruolių fanatizmą, ritualinį ar kone sektantinį mažumos „nukry-pimą“.Tačiau būtent įprasto gyvenimoritualai ir normos lemia, jog ne-susimąstoma apie masinės gamy-bos ir prekybos, rinkodarinėmispriemonėmis be saiko skatinamovartotojiškumo žalą, žmogausdarbo nureikšminimą ir jo sukur-tų produktų devalvavimą(si). O juk pirmiausia patys
glėume eū mj.
Dvasingame tinklapyje Bernar-dinai.lt Nora Mžavanadzė svajojaapie „nepirk nieko“ dieną Lietuvo- je bei laikus, kai ateis ŽALIASISKalėdų senelis. Belieka prisijungtiprie šios nuomonės, tokios dar retos mūsų šalyje ir laikomosnesuprantama ar „besipriešinančiaaugimui“. Tiesa, „nepirk nieko“
negm klm k- pekm umžmpem pl
1. Neužtenka sumažinti šilt-namio efektą sukeliančių dujųemisijas 60 % iki 2050 m.– reikia daugiau.2. Būtina nustatyti galimą emisijų kiekį kiekvienai šaliaiir žmogui bei sukurti tarpusa-vio prekybos sistemą.3. Įdiegti naujus reikalavi-mus pastatams dėl energijostaupymo.4. Uždrausti žalingas ir ne-reikalingas technologijas, nau-dojančias daug energijos.5. Masiškai įdiegti atsinauji-nančių energijos šaltinių tech-nologijas.6. Restruktūrizuoti viešąjįtransportą ir skatinti juo naudo-tis.7. Sudaryti sąlygas elektra va-romiems automobiliams, nau-dojant elektrą iš atsinaujinan-čių šaltinių.
-
8. Sustabdyti kelių plėtimą ir tam numatytą finansavimą panaudoti kovai su klimatokaita.9. Sustabdyti ir tuomet su-mažinti oro uostų plėtrą, numa-tyti skraidymo apribojimus.
-
10. Parengti didelių preky-bos centrų uždarymo planą beipakeisti juos sandėlių ir distri-bucijos sistema dėl energijosnaudojimo efektyvumo.Trumpiau tariant, arba rengiamekologinę revoliuciją, arba žemėsuždarymo rezoliuciją. Kas norėtųto imtis?
Me
Kol kas matote pirmąjį, „pilotinį“„Ozono“ numerį. Gal juodraštinį,tokį, kuriame galima įžvelgti daugdaugtaškių. Tačiau daugtaškiai– jungtys, rodančios, kad galimakurti ir pildyti, jei tik turite norskiek vaizduotės. „Ozonas“ – atvi-ras organizmas, prie kurio prisidėtigali kiekviena/s.Savo pasiūlymus, kritiką, straipsniussiųskite el. p. ozonas@ekologija.lt.
Leave a Comment