Leidinys atspausdintas ant ekologiško popieriaus

(100 % perdirbta makulatūra, gamybos metu

neteršiama aplinka). Spaudai naudoti
aplinkai nekenksmingi dažai.
Jei leidinys Jums nėra labai reikalingas,
pasiūlykite jį ekologija besidomintiems
draugams arba atiduokite perdirbti.

Generalinis numerio rėmėjas

Ekologiško gyvenimo būdo leidinys 2007/2 www.ekologija.lt www.ozonas.lt

N.Zelandijos Massey Universiteto mokslinin-

kai sukūrė naujas pigmentines medžiagas, kurios
saulės šviesą gali transformuoti į elektros energi-
ją 10 kartų pigiau, nei geba šiuo metu esantys
silicio pagrindu veikiantys fotoelementai. Be to,
naujosios nanoorganinės saulės baterijosenergiją
gamina dalinai imituodamos fotosintezės proce-
są ir veikia esant nedideliam apšvietimui – ypač
svarbu šiaurinių platumų gyventojams (ir mums).
Titano dioksidas yra ekologiškesnis nei šiuo metu
paplitęs silicis, nes yra nenuodingas, jam išgauti
reikia mažiau energijos.
Kita naujovė – miniatiūriniai Luxeon diodai
(LED), kurie gali visiškai pakeisti mūsų buities ir
2007 m. kovo 23 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje, atidaryta Lietuvos gatvių apšvietimą. 3x4.5mm dydžio diodas suge-
vaikų ir jaunimo piešinių, plakatų (socialinės reklamos), fotografijos ir kitų vaizdų ba išgauti 80 liumenų/1 vatui – tai efektyviausias
šviesos šaltinis šiandienai. O kol ateis OLED’ai,
paroda, skirta ekologijos temai, gamtosaugai ir Žemės dienai (kovo 20). Mėnesių
keiskime kaitrines lemputes į CFL. Ekoblogas.info
mėnesius jaunosios Lietuvos galvos siuntė joms šovusius vaizdus apie ekologiją,
2007 m. balandžio 6-osios „Science“ pristato
gamtosaugą, aplinkosaugą ir, aišku, net mylimus katinėlius, kol susirinko garbi, bet
nanometrinio dydžio generatoriaus prototipą,
neformali komisija ir išrinko geriausiuosius, dedikuodama jiems diplomus ir rėmėjo galintį energiją elektros generavimui „pasiimti“
prizus. iš aplinkos – ultragarso bangų, mechaninių ir net
Mat mes tikėjome, kad jei įmanoma šokti apie šiukšlių rūšiavimą (tokį precedentą žmogaus kraujo apykaitos keliamų virpesių.
klubų menininkai, jaunimo ideologai „Rüt Rüt“ ir „Partyzanai“ kūrė renginiu „Rū- Tarptautinė tyrėjų grupė, vykdžiusi eksperimen-
šiuok! Rūšiuok!“ prieš daugelį mėnesių.. nors nežinia, ar nuo to Lietuvoje padaugėjo tus „Forest Identity Study“, pranešė, kad dar yra
diferencijuotų konteinerių prie namų..), tai pavyks ir nufotografuoti globalinį atšilimą. vilties išsaugoti miškus: pasaulis priėjo miškų
naikinimo ribą, ir padėtis gerėja. Buvo matuo-
Pasirodo, tai įmanoma net Vilniaus Pilies gatvėje (žr. 2 puslapį). 2 jama medienos tūris, biomasė ir anglies absor-
bavimas, ne tik plotas, apaugęs medžiais. Tačiau
tyrimai taip pat parodė, kad miškų plotai ir bio-
masė vis dar mažėja Brazilijoje ir Indonezijoje,
kur esama svarbiausių pasaulio drėgnųjų miškų.
Aptariamas ir ryšys tarp šalies ekonominio augi-
mo ir perėjimo nuo miškų naikinimo į atkūrimą.

„A. Gaidamavičius: viena aplinkosaugos „Neturtingos ir augančios kaimo bendruomenės

priverstos paversti miškus dirbamosiomis žemė-
mis“, – teigia prof. P. Kauppis. Turtingosios pa-

problema sprendžiama pasitelkiant kitą“

saulio valstybės klaidina importuodamos medie-
ną ir medžio produktus iš neturtingų valstybių,
neeikvodamos savo išteklių. Mokslasplius.lt
Laikinai aprimo daugelio organizacijų ir bend-
ruomenių panika dėl genetiškai modifikuotų
Pristatome jums Andrių Gaidamavičių, Lietuvos Žaliųjų judėjimo (LŽJ) tary- organizmų ir jų eksperimentų įsiveržimo į Lietu-
bos narį, žaliosios minties laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorių, Jungtinės vą. Aplinkos ministerija nutarė kol kas neišduoti
leidimų Lietuvoje auginti genetiškai modifikuo-
nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininką, biologijos mokslų ma-
tus augalus.
gistrą. Iš anksto įspėjame, kad šiame interviu nerasite paskutiniu metu pla-
čiai linksniuojamų pavardžių, tokių kaip Nicholas Sternas, ar kitų skambių Balandžio 6 d. Briuselyje įvyko antrasis Tar-
frazių. Su Andrium kalbėjomės apie vietos bėdas, egzistuojančias čia pat, pvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC)
mūsų kieme – apie dabartinę Lietuvos aplinkosaugos būklę, aktualiausias ir posėdis, kuriame buvo paskelbta klimato kaitos
poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo anali-
daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukiančias šiandienos problemas bei
zės ataskaita ir pateikta galutinė versija. Viena
galimus jų sprendimo būdus. Šis interviu – savotiškas „kas yra kas Lietuvoje“ esminių šio posėdžio žinių – ta, kad klimato kai-
aplinkosaugos tema. tos keliami pavojai ne vien gresia, bet nemaža
Aurimas Zdanavičius apimtimi JAU yra realizavęsi.
Pereinant prie šalies, kurios politika turbūt dau-
giausiai lemia šiuo klausimu – tos pačios savaitės
Andriau, pirmasis klausimas tau, kaip pateikti tuos pačius miško parkus, kuriuos už ES lėšas. Pritarimas tokiam žingsniui yra pradžioje jos Aukščiausiasis teismas nusprendė,
kad šiltnamio dujų emisijas kontroliuoti yra fede-
biologijos mokslų magistrui bei žaliųjų ak- norėta privatizuoti jau 1996 metais, kuriuos nulemtas kelių priežasčių – baimės dėl sen- ralinės vyriausybės kompetencija, tačiau suvertė
tyvistui, būtų toks: per tą laiką, kai aktyviai buvo bandyta privatizuoti 2000 metais ir štai kančių naftos atsargų, visuotinės isterijos dėl ją Busho administracijai. Kaip „The New York
dalyvauji žaliųjų veikloje, kaip pasikeitė dabar, praėjus 5-6 metams, šis klausimas vėl energetinės nepriklausomybės bei to, kad jė- Times“ rašo balandžio 8-osios vedamajame,
ekologinė situacija Lietuvoje – ji pagerėjo, sukėlė daug diskusijų, kadangi nuosavybės gainė tarsi bus „mūsų“, nes anais laikais AE Bushas, žinoma, tebemykia, kad esą palaukime,
ar pablogėjo? Gal galėtum įvardinti opiau- grąžinimo klausimas Lietuvoje yra ypač skau- priešintasi dėl to, kad ji buvo suvokiama kaip ką šiuo klausimu parodys Kinija..
O mums, atrodo, belieka tik laukti jo kadenci-
sias aplinkosaugines nūdienos problemas? dus. Daugelis gražių vietų dabar yra grąžinta sovietinis simbolis. jos pabaigos. Štai buvęs pagrindinis konkurentas
Lietuvos žaliųjų veikloje ir apskritai gam- tiems, kurių nei tėvai, nei jie patys ten žemės Dar viena pakankamai nauja ir dabar kaip Alas Gore‘as, pagrindinis herojus šiųmečiame
tosauginėje veikloje aktyviai dalyvauju nuo niekada neturėjo, taigi šiuo metu yra atsira- niekad aktuali problema yra genetiškai modi- „Kino pavasaryje“ demonstruotame ekofilme
1999 metų. Per tą laiką aplinkosauginė situa- dęs tam tikras vertingos žemės „deficitas“. fikuoti organizmai (GMO). Šią problemą dau- „Nepatogi tiesa“, jau kaltinamas, kad jei nori
cija Lietuvoje keitėsi, kartais ir kardinaliai. Ta- Kita svarbia problema šiandien įvardinčiau gelis pasaulio aplinkosauginių organizacijų, sumažinti klimato kaitą, privalo tapti veganu,
nes, pasirodo, gyvulininkystė klimatą keičia ne
čiau problemos per tą laiką išliko tos pačios, naujos atominės jėgainės statybą. Anksčiau, tarp jų ir Žemės draugai (kuriai priklauso ir mažiau, nei visi automobiliai, fabrikai ir lėktuvai
tiesiog pastebėjau tokią tendenciją – visos sovietiniais laikais, niekam nekėlė abejonių LŽJ), iškelia į antrą vietą po klimato kaitos. kartu sudėjus. Jungtinių Tautų informacija
problemos, kurias sprendžia aplinkosauginės tai, kad Ignalinos AE Lietuvai yra nereika- Kaip yra kalbama apie atmosferos taršą ir jos
Žurnale „BMC Public Health“ buvo išspaus-
organizacijos, dažnai yra tik prigesinamos, linga, kad tai yra monstras, skirtas tenkinti keliamą klimato kaitą, taip pat galima ir reikia dintas vienas svarbiausių metų straipsnių apie
vėliau pereina savotišką „inkubacinį laikotar- Sovietų Sąjungos poreikiams. Dabar ruošia- kalbėti apie genetinę taršą ir jos keliamą dirb- šiuolaikinių vakarietiško gyvenimo atributų –
pį“ ir vėl iškyla, įgavusios naują pagreitį, taigi masi statyti tokį patį monstrą, skirtą tenkin- tinę evoliucijos kaitą. Žmogus kišasi į gamtos oro užterštumo, pasyvaus ir aktyvaus rūkymo bei
tenka jas spręsti iš naujo. Kaip pavyzdį galiu ti Baltijos šalių bei Lenkijos poreikiams, tik mechanizmus jų nesuvokdamas, ir vis daž- nutukimo – poveikį sveikatai, kuris yra didesnis
negu radiacijos po Hirošimos-Nagasakio bei
niau išgirstame apie tai, ką galima vadinti
OZONO RĖMEJAI OZONO PARTNERIAI Černobylio atominių incidentų ilgalaikis žalin-
GMO katastrofomis, kai žmogaus sukurti, ta- gas poveikis. Tuo pat metu didžiuosiuose Lietu-
čiau visiškai nenatūralūs organizmai paplinta vos miestuose medikai piko metu rekomenduoja
gamtoje, sukeldami sunkias pasekmes. Atski- dėvėti kaukes dėl pavojaus susirgti kvėpavimo
ra tema būtų maistiniai GMO, kurių poveikis takų ligomis, alergija ar vėžiu. Ekoblogas.info
taip pat nėra iki galo ištirtas. 3
 bet visuomenės elgseną keičia ne Aišku, negali nejusti, kad daugelį
pagraudenimai, o kokybiškai nau- dar purto net ir sponsorių logoti-

Ievos Servaitės nuotr.

Artėja globalinis atšilimas.
Dimitrij Kumpam, 18 m., Vilnius M. Dobužinskio vid. mokykla
1 simbolis natūralios cheminės reak-
KaS Yra OzOnaS?
Ilgo inkubacinio periodo metu,
paleidus pilotinį ir gležną, makula-
tūrinį (todėl labai ekologišką) „Ozo-
no“ numerį, buvom taip aklai bado-
mi pirštais, iš kur mes išnirom, ko
norim ir Išvis Kas Mes Per Vieni?
Ozonas – tai metafora ar meto-
nimija (kaip pavadinsi) to, kas vie-
noje ar kitoje stadijoje po „the Big
Bang“ apsupo žemės rutulį tokiu
ultravioleto sulaikymo ir šiltnamio
efekto santykiu, jog tokia gyvybė,
kokią žinome dabar ir pastaraisiais
tūkstantmečiais, gavo progą įkvėp-
ti, paganyti įvairiausių rūšių recep-
torius ir – į gera tai ar į bloga (plg.
„What‘s the biggest threat to the
Earth? – Human.“) – atsistoti ant
dviejų kojų.
Ozonas – bene pirmiausia, ką
išgirdome kenčiant, kai buvome
mokomi, kad ne superfabrikai, ro­
botiško proto korporacijos bei iner-
tiškos vyriausybės, o mes, purškian-
tys 50­mililitriais dezodorantukais,
kalti dėl negrįžtamų pakeitimų pa-
saulio, kad ir kaip skystai skambė-
tų, veide. Ozonas – indikatorius bei
cijos į žmogaus veiklą, ir rodo jis,
kaip žinote, ne mūsų naudai. Kar-
tu tai jutimų katalizatorius, lopšys
ir vienintelė skraistė nuo kosmoso
dykumų...
O gal jose ir galėtų gyventi...
korporacijos? Mūsų megagamin-
tojai, megaužsakovai, megamiestų
strategai, megalomanai?.. Juk išties
„NASA“ jau žada tiekti bei pardavi-
nėti reklamą kosmose. Argi ne ten
tinkamiausia vieta pokario laikų
ekonomikos išradimams?
niŠa
Tačiau kad ir kaip būtų, „Ozo-
nas“ nėra žaliųjų laikraštis. Kad ir
kaip simpatizuotume žaliųjų idė-
joms ir netgi metodams, nematome
kito kelio, kaip protestų plakatams
priešpastatyti darniosios raidos (ar
evoliucijos; tvarios raidos; žodžiu,
sustainability) konceptus, o mora-
lizavimui – technolo ginius spren-
dimus.
Aišku, megalomaniją turi pa-
keisti visai kiti vartojimo įpročiai
bei galvojimas apie ateitį, ir kaip
matome, moralizavimo ar bent iro-
nizavimo ne taip paprasta išvengti,
ji realios veiklos instrumentai ir jų
pritaikomumas, kritinė masė prie-
laidų, ne tik leidžiančių, bet ir įti-
kinančių rinktis kitaip: alternatyva
turi būti veikiančių opcijų sąraše.
Šūksnius „Rūšiuok! Rūšiuok!“ turi
lydėti ne vien padus kutenantys ri-
tmai, bet ir valdymo institucijų (iki
pat savivaldos, kol ji dar nėra jokia
tikroji savivalda, o tiesiog žemutinis
valdžios lygmuo) sąmoningumas ir
palaipsnės programos, ir neviena-
dienė verslo dinamika, ir pagaliau
netgi pačių nevyriausybinių orga-
nizacijų ir pavienių aktyvistų bei
kalbėtojų platus akiratis, aplinkybių
visumos suvokimas, galiausiai net
kūrybingumas bei, kaip pamatysi-
me, tolerancija.
Būtent turėdami omeny rea-
lių instrumentų lemiamus proce-
sus, įsteigėme tokias rubrikas kaip
„ekostatyba“, „ekotransportas“ ar ir
„ekoproduktai“, nes tai temos, brė-
žiančios gaires, kaip be rūpintojėlio
mimikos galima pakeisti ištisas ten-
dencijas ir net politiką, arba politi-
ka gali pakeisti tendencijas.
Popekologija
Taigi pozityve, kurį deklaravo-
me jau nuo pirmųjų prisistatymų,
turi glūdėti ne vien moralas kaip
griežta pozicija apie teisybę ir eti-
ką, bet ir (alternatyvos) pasiūlymas,
kasdienybę bent primenantis sce-
narijus, kuris turi turėti išsipildymo
galimybę. Aišku, žinome apie kai-
riųjų argumentus, kad kritikuoti re-
žimą/sistemą galima ir be „o ką siū-
lai?“ atsakymų, bet akivaizdu, kad
mūsų draugų pankų (dar mėgstan-
čių kaltinti popekologija – žr. ilius-
traciją) pasiūlymai „išvis atsisakyti
mašinų“ (kaip ir „uždrausti mėsą„)
nebus naujo pasaulio kūrimo dram-
bliai, kolonos ar atlantai.
epiLOGUi – a CaLL
Bet kuriuo atveju, „Ozonas“ ne
koks plakatas ar prekės ženklas.
pai, nors visi žino, kad ne ant dan-
gaus manos leidiniai spausdinami.
Jis – galbūt vėliava, po kuria galėtų
plevėsuoti bet kas, tikinti/s idėjos
pirmenybe prieš merkantilizmą,
susitaikymą ar konformizmą, paga-
liau ir sistemą...
„Rūpinkis tuo, ką darai aplinkai
ir sau“, tokia buvo viena iš frazių,
išsibrainstorminusių kartą stadione
po naktiniu dangum.. Tačiau po ko-
kiu dangumi, naktiniu ar pusrytiniu,
o gal net po paprasčiausiomis mie-
gamojo rajono lubomis, besvaigtu-
mėte – išrūšiuoti savo šiukšliadėžę,
sumalti – su senelio malūnu – vėją
į elektros energiją, įkurti savo „ža-
lios žinios“ ziną, blogą, žurnalą,
laboratoriją, o gal dirbate kompa- mininkų pasirodo esą sukalbamesni,
nijoje, kuri nusprendė nebegaminti supratingesni ir atviresni naujoms
radioaktyvių dribsnių ir verčiau mintims, nei visuomeninių organi-
verstis saulės baterijomis – parašy- zacijų portretai ar subrendę „akty-
kite mums, palikite žinutę el. pašto vistai“, ieškantys kišenėje skepsio ir
atsakiklyje ar bent pakraigliokite išankstinių nuostatų.
eko­grafitti ant mūsų durų. Ir gal- Man ima rodytis, kad kažkokios
būt „dvi galvos geriau už vieną“ posttarybinės, postkalėjiminės nuo-
reikš nebe genetiškai modifikuotus sėdos verčia rinktis bendražygius,
siamo dvynius, o produktyvią si- desperatiškai ieškant, kam pritaikyti
nergiją ir ne „pasaulio prekybos“, o verdiktą „su šituo nieko nebus„.
kūrybos bokštus. Šio numerio interviu taip pat kal-
Lietuvoje dar taip trūksta kola- ba apie žaliųjų susiskaldymą ir ne­
boratyvumo energijos ir nevyriau- pastebimumą. Tačiau svarbus ne tik
sybinio organizuotumo, kad užvis veiklos pliuralizmas (gal kaip tik ne
keisčiausi čia žiojėjantys spazmai ir jis?), bet ir gebėjimas sudaryti ne­
nesusikalbėjimų akligatviai, kur nė nutrūkstamą ir masyvų, solidų fron-
viena pusė nejaučia ūpo pasistūmėti; tą, keičiant ekologinę (ir sąmonin-
paradoksalu, jog daugelis vicedirek- gumo) situaciją Lietuvoje. Kodėl
torių ir prezidentų bei valdybos pir- mums jo.. eee.. kartu nesukūrus?
Betono vaikis. Draugo portretas gamtoje.
Kamilė Mockutė, 10 m., Kelmės moksleivių fotostudija

Redakcija: Leidėjas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas„ remKite OzOnĄ –

Redaktorius: Linas Kranauskas,
editor@ekologija.lt, 8 682 52400
Kalbos ir stiliaus redaktorė:
Akvilė Rėklaitytė, redakcija@ekologija.lt,
8 610 08285
Meninis redaktorius: Giedrius Stauskas,
projektai@ekologija.lt, 8 615 41221
Techninė redaktorė: Oksana Pročkailo,
aukse@resoeuropa.lt, 8 686 23385
Reklama:
Mindaugas Galiauskas,
ozonas@ekologija.lt, +370 614 68145
Auksė Bakanienė, reklama@ekologija.lt,
+370 652 01020
Leidnio bendraautoriai:
Aurimas Zdanavičius,
aurimas@animalrights.lt,
+370 698 38372
Jolita Vitkauskaitė, jolita@meniu.lt,
+370 672 29948
Projekto koordinatorius:
Artūras Nečejauskas, info@ekologija.lt,
+370 699 37833
Adresas korespondencijai: Pašilaičių g.
12A­10, Vilnius, info@ekologija.lt
Laikinoji būstinė:
Konstitucijos pr. 23C­618, Vilnius
Internete: www.ekologija.lt ir
www.ozonas.lt
Spaustuvė: UAB „Regrafas“, Kaunas
Platintojas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“,
info@ekologija.lt
Redakcija nuoširdžiai dėkoja:
UAB „Strateginių projektų vystymo
grupė“, UAB „Regrafas“, UAB „Map
Lietuva“ už pagalbą ir paramą rengiant
šį „Ozono“ numerį.
Už visokeriopą pagalbą kuriant pirmąjį
leidinio numerį redakcija nuoširdžiai
dėkoja: redakcijos darbuotojams, leidinio
bendraautoriams bei bendradarbiams, lei-
dinio rėmėjams bei partneriams, taip pat
Vilijai Diglienei, Andriui Giadamavičiui.
Laikraštis leidžiamas nuo 2006 metų.
ISSN 1822­6191
KUrSite ŠVareSnĘ ateitĮ
Tapkite leidinio OzOnAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško OzOnAS ir LVJC
gyvenimo būdo leidiniui OzOnAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti organizuoto konkurso
dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir
vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje. „Objektas: Žemė“
Jei Jūs esate ekologinio, t.y. švaresnio Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmo-
laimėtojai:
ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo nė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba
šalininkas/­ė, perveskite Jūsų pageidauja- lėšos gali būti naudingos OZONUI, o Fotografija:
mą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re- I vieta – Justas Doviakovskis
ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos klama leidinyje OzOnAS būtų naudingi II vieta – Monika Čiurlionytė
III vieta – Kamilė Mockutė
sąskaitą ir tuo būdu prisidėkite prie kie- Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su
kvieno naujo numerio išleidimo. mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią
Fotografija:
pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!
Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite I vieta – Edgaras Anisimenko
nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų Kasmet, iki gegužės mėn. 1 d. paskir- II vieta – Dimitrij Kumpam
panaudotos – pavedime be pavedimo kite 2% pajamų mokesčio sumos nau- III vieta – Vaida Šaltenytė
paskirties „Parama“ trumpai pridėkite dojantis savo banko elektroninės banki-
Socialinė reklama:
kokiam tikslui (autoriniams honorarams, ninkystės paslauga arba užpildydami 2% Diplomas – Aurimas Mickus
spausdinimo išlaidoms ir kt.). standartinę VMI prašymo formą.
Diplomas – Andrius Matijošius
Mūsų duomenys paramai gauti:
Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569
Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“
Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A­10, Vilnius
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

2 www.ekologija. lt
 1 Dar viena šiandieninė Lietu-
vos problema atsirado mums įstojus
į ES. Turtingesnės Vakarų Europos
šalys griežtina aplinkosauginius rei-
kalavimus ir dėl šios priežasties tar-
šių šakų verslininkai perkelia savo
verslą į mažiau išsivysčiusias šalis,
tarp jų ir Lietuvą. Turiu galvoje danų
kiaulininkystės kompleksus, kailinių
žvėrelių fermas bei kitų taršių šakų
įmones, steigiamas Lietuvoje.
pastangų ir darbo. Lygiai taip pat yra
ir su GMO – vienas argumentų „už“
yra tas, kad galima bus sukurti auga-
lus, atsparius sausrai, ir žmonija ne-
mirs iš bado klimato kaitos atveju.
Tačiau nieko nedaroma, siekiant pa-
žaboti augantį žmonijos vartojimą.
Kalbant konkrečiai apie atominę
energiją, visų pirma noriu paminė-
ti, kad tikimybė, jog per ateinančius
50 metų ivyks toks incidentas kaip
zavimo – viskas paliekama ateities
kartoms. Dabartinė valdžia laikosi
požiūrio „po mūsų nors ir tvanas„.
Kita visuomenės dėmesio cen-
tre atsidūrusi problema – miško
parkai ir jų privatizavimas. Antai
Lietuvos žalieji neseniai internete
platino peticijas dėl šių teritorijų
bei kitų saugomų objektų, tokių
kaip Kuršių Nerija, išsaugojimo.
Na, vertingų teritorijų, tokių kaip

Taigi tokios mano manymu Černobylis, yra lygi 14 procentų
būtų pagrindinės Lietuvos aplinko- – šis skaičius buvo apskaičiuotas
sauginės problemos, tačiau be jų Vokietijos mokslininkų. Taigi tikini-
yra begalės mažesnių, kurios taip mai, kad atominė energija yra sau-
pat reikalauja dėmesio. gi, dažnai yra klaidinantys, nes šios
O per tą laiką, kol dalyvauji energijos gamybos procese yra per
žaliųjų veikloje, pasikeitė visuo- daug reiškinių, kurių žmogus ne-
menės požiūris į aplinkosaugą? gali kontroliuoti. Tokiu atveju yra
Na, aplinkosauginiu požiūriu būtina investuoti didžiules sumas
visuomenė per paskutiniuosius į saugumo užtikrinimo priemones,
metus apskritai pasidarė pasyvi ir kas kelia energijos vieneto savikai-
neimli informacijai. Kalbant apie ną. Be to, daug lėšų reikalauja radi-
tas anksčiau minėtas problemas, oaktyvių atliekų utilizavimas, kuris
LŽJ šiuo metu sulaukia vis mažiau beveik niekada nėra įskaičiuojamas
visuomenės palaikymo. Tačiau ma- į būsimos energijos savikainą, jau
nau, kad jau yra pasiekta ta kritinė nekalbant apie šių atliekų keliamą
abejingumo riba, kai susidomėji- pavojų.
mas problemomis ir aktyvumas Dar viena centrinės AE proble-
šioje srityje vėl ims didėti. ma – energijos perdavimo kaštai,
Pakalbėkime plačiau apie Tavo kai reikia paskirstyti energiją iš vie-
išvardintas problemas, pradedant nos vietos po visą šalį. Pavyzdžiui
atomine jėgaine. Pastaruoju metu – Ignalinos AE gaminamos pačios
pastebima tendencija, kad visuo- elektros savikaina yra 6 ct/kWh,
menė yra susiskaldžiusi į dvi gru- o perdavimo paslaugos – daugiau
pes – AE priešininkų ir šalininkų. kaip 30 ct/kWh. Šių kaštų galima
Ką galėtum atsakyti pastariesiems, būtų išvengti, racionaliai paskirs-
akcentuojantiems atominės jėgai- čius atsinaujinančių resursų jėgai-
nės privalumus, tokius kaip gami- nes. Be to, gedimas centriniame
namos energijos santykinis švaru- mazge lemtų energetinę krizę vi-
mas bei pigumas? soje valstybėje. Taigi matyti, kad ir
Prieš atsakydamas į šį klausimą antrasis argumentas apie atominės
norėčiau pastebėti vieną labai svar- energijos pigumą yra spekuliatyvus
bų dalyką: šiuolaikinių valstybių ir nepagrįstas, todėl žaliųjų organi-
valdžios yra linkusios spekuliuoti, zacijos visame pasaulyje akcentuo-
t. y., vieną aplinkosauginę proble- ja, kad atominė energija – tai pati
mą spręsti pasitelkiant kitą aplin- brangiausia energija.
kosauginę problemą. Antai klimato Konkrečiai Lietuvos atveju jau
kaitos klausimą norima išspręsti sta- net nėra diskusijų dėl to, ar statyti
tant naujas AE, o ne investuojant į naują AE, ar ne – nuspręsta ją sta-
energijos gavybą iš atsinaujinančių tyti net neturint jokių konkrečių
šaltinių, nes tam reiktų įdėti daugiau planų dėl radioaktyvių atliekų utili-
Priešprieša. Oras iš dūmų.
Vaida Šaltenytė, 17 m.,
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
nacionaliniai, regioniniai ar miško
parkai, išsaugojimo problema lydė-
jo šias teritorijas nuo pat jų įkūrimo
ir statuso patvirtinimo 1992 metais.
Bėda ta, kad Lietuvoje nėra drau-
džiama turėti žemės šiose teritorijo-
se privačios nuosavybės teise, nors
visame pasaulyje yra priimta, kad
jei jau yra steigiamas nacionalinis
parkas, tai visa žemė yra išperkama
valstybės. O tos privačios žemės
egzistavimas ir yra pagrindinė prie-
laida ūkinei veiklai, urbanizacijai
bei verslo interesų įgyvendinimui.
LR Miškų įstatyme yra parašyta, kad
pusė visų miškų turi būti valstybi-
niai, tačiau nepasakyta, kurioje vie-
toje. Taigi išėjo taip, kad Lietuvoje
privačios žemės dalis valstybiniuo-
se parkuose yra didesnė, nei visos
šalies vidurkis. Jei privačių miškų
Lietuvoje yra apie 35 procentus, tai,
pvz., Labanoro parke apie 60 pro-
centų jo teritorijos sudaro privatūs
miškai. Lygiai taip pat Dzūkijos ir
Aukštaitijos nac. parkuose privačių
miškų yra apie 70 procentų. Einame
link to, kad valstybiniai liks tik keli
krūmeliai, o vertingiausi plotai bus
privatizuoti.
Minėjai, kad, mums įstojus į
Europos sąjungą, į Lietuvą pradėjo
veržtis gamtą teršiančios užsienio
kapitalo įmonės (turiu galvoje kiau-
lininkystės kompleksus ir pan.).
Kodėl tai vyksta ir kas daroma,
norint tai sustabdyti?
Didžiausias Lietuvos įstojimo į
ES minusas yra tas, kad mes turime
užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų
judėjimą Sąjungos viduje, kitaip
susilauktume sankcijų. Todėl da-
nams ar norvegams statant kiauli-
ninkystės kompleksus, Žemės ūkio
ministerija nesikiša į šį procesą, nes
mūsų teisės aktai, nustatantys aplin-
kosauginius reikalavimus, dar nėra
tokie griežti kaip Vakarų Europoje.
Būtent dėl to užsienio verslo įmo-
nės naudodamosi šia aplinkybe ir
tuo, kad Lietuvoje yra pigesnė dar-
bo jėga, steigia čia taršias įmones.
Apskritai kiaulininkystės komplek-
sai buvo tik pati pradžia – jie pradė-
ti steigti prieš 3-4 metus, iš pradžių
Ignalinos, paskui – Pasvalio, Pa-
kruojo rajone. Norėta tokius kom-
pleksus statyti ir Mažeikių rajone,
tačiau pasipriešinus savivaldybei,
teko šių planų atsisakyti. Dėl planų
Pakruojo rajone statyti 11 kiaulinin-
kystės kompleksų LŽJ padavė ieški-
nį teismui ir šiuo metu procesas yra
sustabdytas. O šiuo metu atsiranda
ir kitokių gyvulininkystės įmonių –
prie Šiaulių statoma didžiausia Lie-
tuvoje audinių ferma, steigiami kitų
brangiakailių žvėrelių auginimo
kompleksai. Be to, žemės ūkis nėra
vienintelė sritis, patirianti taršių
užsienio kapitalo įmonių invaziją
– prie Klaipėdos statoma chemijos
pramonės gamykla, planuojamas
celiuliozės fabrikas. Norėdamas vi-
sai tai pristabdyti, LŽJ stengiasi in-
formuoti visuomenę, rengia įvairias
akcijas, piketus, tačiau sustabdyti šį
procesą labai sunku, nes tenka ko-
voti ne tik su verslo interesu, dispo-
nuojančiu stambiais pinigais, tačiau
ir su valdininkų korupcija.
Neseniai aktyviai įsitraukei į
judėjimo už gyvūnų teises veiklą.
Gyvūnų teisės (GT) apskritai yra
glaudžiai susijusios ir su aplinko-
sauga, tačiau daugeliui žmonių
šis ryšys dar nėra akivaizdus. Gal
galėtum nusakyti sąsają tarp šių
dviejų sąvokų?
Visų pirma, kalbant apie aplin-
kosaugą ir GT, tiek viena, tiek kita
kritikuoja besaikį žmonijos vartoji-
mą, kuris yra pagrindinė šių abiejų
sričių problemų priežastis. Konkre-
čiai apie GT – neseniai įrodyta, kad
klimato šilimą daugiausia sukelia ne
anglies dvideginio (CO2), kaip buvo
manoma iki šiol, o metano dujos. O
pagrindinis metano šaltinis yra gy-
vulininkystė. Taigi akivaizdu, kad
norint pasotinti didžiulę žmonijos
populiaciją mėsa, reikia daugybės
gyvulininkystės kompleksų, kurie
be metano gamybos dar ir teršia
gruntinius vandenis bei yra kitų
ekologinių problemų šaltinis. Maža
to, auginant gyvulius mėsai yra pa-
tiriami energijos nuostoliai – norint,
kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas
baltymų, gyvūnas iš pašarų jų turi
gauti maždaug 8-10 kg., priklauso-
mai nuo rūšies. Jeigu tuos plotus,
kurie naudojami pašarų auginimui,
panaudotume augalų, skirtų suvar-
toti tiesiogiai žmogui, auginimui,
galėtume pasotinti daug didesnę
žmonijos populiacijos dalį. Taigi ve-
getarizmas – tiesioginis būdas ko-
voti su klimato atšilimu bei kitomis
aplinkosaugos problemomis.
Tokie būtų tik keli pagrindiniai
aplinkosaugos ir gyvūnų teisių sąly-
čio taškai, jų, be abejo, galima rasti
daug daugiau.
Dar vienas klausimas, susijęs su
GT – pradžioje Tave pristačiau kaip
Jungtinės nevyriausybinės vilkų ap-
saugos tarybos pirmininką. Gal gali
plačiau papasakoti apie vilkus, jų
vaidmenį ekosistemoje ir kodėl šie
žvėrys Lietuvoje nesaugomi?
Vilkai – vieninteliai dabar iš-
likę tikrieji medžiotojai gamtoje,
prieš tai dar buvo jų pagalbinin-
kai – rudieji lokiai, kurie išnaikinti
dar užpraeitame amžiuje, ir lūšys,
kurių belikę vos keletas pasienyje
su Latvija. Taigi vilkai šiuo metu
vieninteliai Lietuvos ekosistemoje
natūraliai reguliuoja žvėrių skai-
čių bei ligų, tokių kaip pasiutligė,
plitimą. Tačiau šie plėšrūnai yra
aktyviai medžiojami, o nustatytas
leistinas jų skaičius yra juokingai
mažas, nesiekiantis nė praėjusio
amžiaus vidurkio. Medžioklė skati-
Autoriaus nuotr.
na hibridų atsiradimą, dėl ko labai
kenčia vilkų genų fondas. Medžio-
jant taipogi išardomos šeimos, dėl
ko vilkai nebepajėgia sumedžioti
stambaus grobio, tokio kaip briedis
ar elnias, ir turi ieškoti lengvesnio,
tokio kaip avis ar veršiukas. Taigi
ūkininkai patiria nuostolių, lieka
nepatenkinti ir skatina naikinti vil-
kus kaip kenkėjus.
O šie žvėrys nesaugomi dėl to,
kad nėra suvokiama, jog jų daroma
nauda dešimteriopai atsveria žalą.
Be to, uždraudus vilkų medžioklę,
turės būti įgyvendinamas kompen-
sacinis mechanizmas ūkininkams
už vilkų padarytą žalą. Tačiau pagal
Lietuvos įstatymus, šis kompensavi-
mas nėra būtinas, kol yra leidžiama
vilkus medžioti. O kadangi valdi-
ninkai nenori papildomo darbo ir
išlaidų...
Remdamasis savo patirtimi, ko-
kias galėtum išvardinti kitas esmi-
nės Lietuvos problemas, susijusias
su gyvūnų teisėmis?
Viena opiausių bėdų yra sau-
gomų laukinių gyvūnų kontraban-
da. Lietuva 2000 metais ratifikavo
CITES konvenciją dėl tarptautinės
prekybos laukiniais gyvūnais, pa-
gal kurią saugomų rūšių sąraše
esančius gyvūnus, jų trofėjus drau-
džiama įvežti ir išvežti iš Lietu-
vos. Vienintelė kontroliuojanti
institucija yra Aplinkos ministerija,
kuri išskirtiniais atvejais išduoda
leidimus, sertifikatus atlikti minė-
tus veiksmus, kai tai nesusiję su
komercija. Pavyzdžiui, Lietuvoje
buvo pasilikęs kartu su gandrais at-
skridęs pelikanas, kurį reikėjo grą-
žinti į Graikiją – tokiu atveju buvo
duotas leidimas pervežti šį gyvūną
per sieną. Tačiau apskritai buvo
labai atlaidžiai žiūrima į mūsų tau-
tiečių komercines medžiokles kur
nors Afrikoje, kai jie netrukdomi
galėjo parsivežti saugomų gyvū-
nų trofėjuų. Ir tik paskutiniu metu
LŽJ per masinės informacijos prie-
mones paskleidus šią informaciją,
Aplinkos ministerija susizgribo,
kad perdaug nuolaidžiauja tokiems
atvejams. Taigi šiuo metu jau pra-
sidėjo tikrasis iškamšų atiminėjimo
metas iš restoranų, viešbučių, kavi-
nių, kur saugomų gyvūnų iškamšos
komerciniams tikslams negali būti
naudojamos.
Taip pat daug rūpesčių turime su
Raudonąja knyga, nes ta institucija,
kuri sudarinėja šios knygos sąrašus,
– Raudonosios knygos komisija,
sudaryta iš valdininkų ir Ekologijos
instituto mokslininkų – labai pavir-
šutiniškai žiūri į savo darbą.
Štai apžvelgėme pagrindines
Lietuvos aplinkosaugos proble-
mas, toliau norėčiau Tavęs 4

www.ekologija. lt 3
 /
Energijos gavyba ir jos efektyvumas/švarumas – kone svarbiausia ekologinė tema (bei ekologinių problemų priežastis). Todėl ir pirmajame numeryje užsiminėme
apie skirtumą tarp deginimo kultūros ir saulės energijos, ir dabar tiek daug šia tema kalba „Ozonometras“, ir net laikraščio gale rašytojo Kurto Vonneguto „tribu-
te“ skirta esė akcentuoja „žmogaus priklausomybę nuo organinio kuro“.Alternatyvi energetika aprėpia atsinaujinančius energijos šaltinius ir tikrai begalę temų,
tačiau kol kas išskirsime dvi taikomąsias sritis, kurių įtaka pastebimiausia, aktualiausia, artimiausia ar tiesiog labiausiai po ranka: ekostatyba ir ekotransportas.

Su savo draugais pankais, natūralistais – gamtos mylėtojais ir jai besimeldžiančiais, vegetarais, veganais, (neo)pagonimis ir ypač bendraautoriu, gyvūnų
teisių ir kt. gynėju Aurimu Zdanavičiumi ilgus bemiegius mėnesius prasiginčijome, gali miesto (urbanistinė), civilizacijos aštriai suvarpyta gyvensena
apskritai būti ekologiška ar ne; gali automobiliai išvis neteršti gamtos, ar ne? O ką jau sakyti apie lėktuvus, kurie, kaip žinome, sugeneruoja mažiausiai
7% šiltnamio dujų.. Tačiau užsienio šalių – šįkart konkrečiai Švedijos – patirtis rodo, kad nors (bent jau) automobilių transporto ekologizacija negali
įvykti per vieną naktį, poslinkiai šia kryptimi įmanomi, o tai reiškia – ir būtini. Galbūt šis straipsnis labiau adresuotas politikams, bet nepakenks ir dides-
nis mūsų pačių sąmoningumas. Nedrįstume teigti, kad gali būti lengva įtikinti vidurinės klasės šeimą atsisakyti bent vieno sportinio visureigio iš trijų,
skirtų nuvykti į darbą, supermarketą ir bažnyčią (o kur dar vaikai į mokyklą?), bet jei visos šios lokacijos neišsimėčiusios per pusę Lietuvos, pabandykite
prisiminti kad ir tokias malonias bei madingomis tampančias aktyvaus laisvalaikio priemones kaip dviratis ar visuomeninis transportas. Žinoma, priartės
ir tokio temos kaip velomobilis, elektromobilis ar suspaustu oru varomi džipai.. kai tik naftos kompanijos atšauks savo cenzūros gniaužtus. Nežinau,
juokai čia ar rimtai; kol kas pasimėgaukime spirito stebuklais Skandinavijoje.

Reinkarnacija.
Justas Doviakovskis, 16 m.,
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija
paklausti apie Lietuvos žaliųjų
judėjimą, susikūrusį spręsti šias
problemas. Galima sakyti, kad pa-
skutiniu metu judėjimas išgyvena
tam tikrą krizę – jo viduje vysta
susikaldymas, kai kurie aktyvistai
atsiskyrė ir įkūrė kitas organizaci-
jas. Kas atsitiko ir kodėl? Kokios to
pasekmės?
Kai kurie mūsų aktyvistai dar
1990 metais pasakė, kad jokio ju-
dėjimo nebėra, yra tik tam tikri
oficialūs organizacijos nariai. Ta-
čiau mano manymu, jei vertintume
sąvoką „judėjimas“, tuomet galima
sakyti, kad išties yra tam tikras
žmonių idėjinis bendrumas (turiu
galvoje visą Lietuvą). Tačiau tai
nėra mūsų organizacijos nuopelnas
– žmonės buriasi savaime.
Labai gaila, kad aplinkosauginė-
se organizacijose apskritai vyksta
susiskaldymas – galbūt kaltas men-
talitetas, nepasidalijimas valdžia.
Kaip ten bebūtų, šis susiskaldymas
mus daro silpnus – dabar Lietuvoje
yra apie pusę tūkstančio oficialiai
registruotų aplinkosauginių orga-
nizacijų, bet niekas nemato jų vei-
klos. O jeigu tai būtų kelios stiprios
organizacijos, viskas būtų kitaip.
Nes dabar mes visi dirbame tą patį
darbą, tik kiekvienas iš savo varpi-
nės, turėdami mažai žmogiškųjų,
finansinių ir kitokių išteklių, dėl ko
paprasčiausiai negalime to darbo
padaryti gerai. Ir labai gaila, bet LŽJ
šiuo metu jaučia labai silpną para-
mą iš kitų aplinkosauginių organi-
zacijų ir dažnai iš kitokių pilietinių,
neaplinkosauginių, organizacijų
paramos susilaukti yra lengviau nei
iš pirmųjų. Taigi sakyčiau, kad šio
susiskaldymo priežastys yra dau-
giau socialinės.
Tai vis dėlto ko, Tavo manymu,
reiktų, kad Lietuvoje aplinkosaugai
neabejingi ir prijaučiantys žmonės
imtų vienytis?
Aš pakartosiu a. a. G. Beresne-
vičiaus mintį, kad visų pirma reikia
charizmatiškos asmenybės. Tai tu-
rėtų būti nepriekaištingos reputa-
cijos žmogus, nes visos skiriamos
lėšos ir dėmesys aplinkosaugai tu-
rėtų būti panaudoti tinkamai, vietos
savanaudiškumui čia negali būti.
Deja, valdžios dažnai siekia ne tie
žmonės, kurie yra jos verti. Aš ma-
nau, kad turėtų atsirasti toks lyderis
kaip Saulius Gricius, kuris vedė visą
žaliųjų judėjimą ir sugebėdavo mo-
tyvuoti bei surinkti žmones. Jei at-
siras toks žmogus, tuomet ir aplin-
kosauginės organizacijos pradės
vienytis.
Ekologiškas automobilizmas Švedijoje
Pakankamai seniai ieškoma
alternatyvos įprastiems, benzinu
ar dyzelinu varomiems, automo-
biliams. Kol Lietuvoje ši problema
yra praktiškai neeskaluojama, kai
kurios kitos valstybės sėkmingai
juda link išsilaisvinimo nuo naftos
produktų.
Viena lyderių šioje srityje yra ne
tokia jau ir svetima ar tolima Švedi-
ja. Ji galėtų būti puikus pavyzdys ki-
toms (kartu ir Lietuvai) valstybėms,
kaip palaipsniui pereiti prie gamtą
tausojančių transporto priemonių ir
apskritai įkvėpti ekologinį judėjimą
tarp naudojančiųjų automobilius.
Švedijos sėkmės formulė su-
sideda iš daugybės svarbių ele-
mentų, kuriuos visus vienija labai
svarbus aspektas – vyriausybinis
palaikymas. Būtent parama ir aiš-
kus reikalo svarbos suvokimas su-
kūrė patrauklią terpę ekologiniam
automobilizmui visuose lygmeny-
se: importuotojų, paskirstytojų ir,
žinoma, vartotojų.
Nors Švedijos vyriausybė dar tik
vykdo studiją dėl šalies potencialo
gaminti bioenergiją, tai netrukdo
sėkmingai didinti suvartojamo bio-
kuro kiekį. Simboliniai importo mo-
kesčiai biokurui vilioja viso pasaulio
gamintojus, juolab kad Švedija pir- rezultatai verčia tik dar labiau didin-
mauja pagal suvartojamo etanolio ti pardavimo punktų skaičių.
kiekį Europoje (importuotas etano- Per pastaruosius 10 metų iš viso
lis sudaro 4/5 viso kurui naudojamo parduodamo kuro biokuro dalis iš-
etanolio). Didžiausia eksportuoto­ augo daugiau nei septynis kartus.
ja – Brazilija, bioetanolį gaminanti Ypač sparčiai biokuro dalis augo
iš cukranendrių. paskutiniaisiais metais. Dabar visas
2006 m. balandžio 1 d. buvo iš- Švedijoje parduodamas 95 rūšies
leistas specialus aktas, įpareigojan- benzinas savo sudėtyje turi bent
tis didžiausias degalines pardavinė- 5 % etanolio. Automobiliui jokios
ti atsinaujinantį kurą, pvz., etanolį įtakos neturi ir benzinas, kurio 10
ar biodujas. Šio sprendimo tikslas % sudaro etanolis. Šią ribą bus sten-
– atsinaujinantį kurą padaryti priei- giamasi peržengti kaip įmanoma
namesnį ir taip sumažinti anglies greičiau, o tai dar labiau sumažintų
dvideginio emisiją. Iš pradžių aktas išmetamo anglies dioksido kiekį.
palietė degalines, parduodančias Visi vyriausybės sprendimai ir
bent 3000 kubinių metrų neatsi- pardavėjų ketinimai būtų bever-
naujinančio kuro per metus. 2009 čiai, jei nepelnytų vartotojų pasiti-
m. aktas įsigalios ir degalinėms, kėjimo ir simpatijų. Tačiau panašu,
parduodančioms bent 1000 kubi- kad švedai rimtai nusiteikę padaryti
nių metrų benzino ar dyzelino per perversmą savo kasdieniame gyve-
metus. nime. Tuo labiau kad vyriausybė
Nuo 2005 m. pradžios iki 2006 remia ir skatina tai įvairiais būdais,
m. birželio mėn. viešų užpildymo nekalbant apie pačių švedų ekolo-
etanoliu stočių skaičius patrigubė- ginį sąmoningumą bei vertybes.
jo: 415­oje kolonėlių galima įsipilti Pirmiausia pati valdžia nuspren-
bent vieno iš biokurų, būtent bio- dė parodyti pavyzdį tautai. 2006 m.
dujų, etanolio E85 (mišinys, kurio specialiu dekretu numatyta, kad 75
85 % sudaro grynas etanolis) ar tam % naujai perkamų tarnybinių auto-
tikro biodyzelino. Vien per 2006 mobilių turi būti draugiški aplinkai
metus „Statoil“ tinkle E85 pardavi- (2004 m. ši riba tesiekė 25%). Tiesa,
mai išaugo 270%. Tokie įspūdingi šis reikalavimas galioja ne absoliu-
čiai visiems automobiliams (pvz.,
avarinių tarnybų transporto priemo-
nėms ir t. t.). Tačiau tokiu atveju vis
tiek pasiekiamas neblogas rezulta-
tas: 35 % visų valdiškų automobilių
turi būti saugūs aplinkos atžvilgiu.
Paprastiems vartotojams vyriau-
sybė stengiasi ekologiško automobi-
lio pirkimą padaryti kuo patraukles-
nį. Tam imamasi įvairių skatinamųjų
priemonių, kurios neapsiriboja tik
vienkartine pinigine išmoka. Šiuo
metu perkant draugišką aplinkai
automobilį švedų nacionalinė kelių
administracija sumoka pirkėjui 10
000 Švedijos kronų (apie 3700Lt).
Ekologiško automobilio savininkas
Ateities architektūra
Bahreino Pasaulinis Prekybos
Centras yra pirmasis pasaulyje dan-
goraižis, turintis integruotas vėjo jė-
gainių turbinas. Šis statinys ir idėja
mažoje Persijos įlankos arabiškoje
šalyje­salyne tiesiog pribloškia.
Nuo įlankos pučiantis brizas „tu-
neliuojamas“ į statinio konstrukciją
ir įsuka tris 29 metrų skersmens ma-
syvias turbinas, kurios 11­15% aprū-
pina pastatą reikalinga energija.
Tai sudarytų apie 1100­1300
megavatvalandžių per metus; per
metus bus sutaupoma apie 55000
kg išmetamo CO2 kiekio į atmosfe-
Kitas transportas.
Kiekvieno mėnesio
paskutinį penktadienį –
18 val. Vilniaus Katedros aikštė/
ketvirtadienį – 19 val.
Kauno miesto sodas
taip pat gauna tokių privilegijų,
kaip mažesnis akcizo mokestis, ne-
mokamos stovėjimo vietos bei ne-
privalomas mokestis už kelius. Taip
pat Švedų vyriausybė gana plačiai
supranta ekologišką automobilį:
remiami tiek hibridiniai, tiek bio-
etanoliu varomi automobiliai, taip
pat įprasti, naudojantys itin nedaug
kuro – mažiau nei puslitrį 10­iai ki-
lometrų.
Visos šios pastangos nulemia
tai, jog aplinkai draugiškų automo-
bilių sparčiai daugėja: populiariau-
sių etanoliu varomų pardavimai per
porą metų išaugo beveik trigubai,
hibridinių – daugiau nei penkis kar-
tus. 4,1 milijono asmeninių automo-
bilių turinčioje Švedijoje ekologiški
automobiliai sudaro maždaug 1 %
dydžio dalį (2005 m. duomenimis).
Puikūs ir teikiantys vilties rezul-
tatai Švedijoje nori nenori priverčia
susimąstyti: ar įmanomi tokie poky-
čiai ir Lietuvoje? Švedų pavyzdys
įrodo, jog progresas įmanomas ski-
riant dėmesį valstybiniu lygmeniu
visoms su ekologiniu automobiliz-
mu susijusioms sritims. Tik taip gali
būti pradėta kurti aplinkai draugiška
sistema ir atsisakyta priklausomybės
nuo neatsinaujinančių išteklių.
Mindaugas Galiauskas
rą. Statinio architektas Shaun Killa
tiki, kad toks atsinaujinančios ener-
getikos, komercijos ir miesto archi-
tektūros derinys inspiruos kitus pa-
našaus pobūdžio statinius bei idėjas
pasaulyje. Tikėkimės to ir mes.
Ekoblogas.info

4 www.ekologija. lt
 /
Lietuvoje ekologiškos statybos, medžiagos, architektūros, apskritai inovacijų šia linkme įvaizdis – gana graudus. Pirmiausia, kalbantis su žmonėmis, aiškėja, kad asociacijos su šia tema – tai
„šiaudų stogas“ arba net velėna, nedegto molio sienos.. ir taip toliau. Su visa pagarba šioms asketiškoms ir griežtoms priemonėms, vis dėlto esame linkę kreipti žvilgsnį į naujausias technologi-
jas, besikoncentruojančias į energijos taupymą ar savarankišką apsirūpinimą, kitus aspektus, leidžiančius „neatsisakyti civilizacijos“ kartu laikantis harmoningo santykio su aplinka. Apsilankę
Jungtinių Tautų vadinamosios „mažųjų grantų“ programos organizuotoje „Klimato kaitos prevencijos vietiniu lygmeniu“ konferencijoje, sužinojome, kad ir Lietuvoje plinta veikla, propaguojanti
saulės (nors nepanašu, kad čia jau atėjusios žinios apie pakaitalus brangiam siliciui) ir vėjo energiją, biokurą, tačiau šios apraiškos vis dar epizodinės, labai trūksta ne tik gyventojų sąmoningu-
mo, bet ir jį keisti įgalinančio švietimo. Skaitytojams, turintiems galimybę modifikuoti savo gyvenamąjį plotą ir sąlygas, ar jas dar tik besikuriantiems, siūlytume pasidomėti gausiomis jau dabar
prieinamomis galimybėmis taupyti ir net gamintis energiją, rinktis švaresnes medžiagas vietoj toksiškų, - ir patys ateityje stengsimės kuo konstruktyviau apie tai informuoti, o kol kas susipažinkite
su pavyzdžiais, demonstruojančiais ryškiausią polėkį, kaip ekologiška gyvensena nebūtinai turi apsiriboti šiaudiniais namai (nors rašysime ir apie juos).

Juodoji piramidė kaupia šilumą

elektrinės požemiuose SVEIKA
Šis, pažiūrėti keistas, statinys
turės gaminti elektros energiją, gė-
Po piramide yra ne mažesnio,
negu vidinis piramidės tūris, van-
ir vėstantys metaliniai piramidės
mechanizmai šildys šaltą orą. Taigi,
GIPSINIO TINKO
linti ir šildyti vandenį
Singapūro bendrovė „MSC Po-
wer“ tokias piramides vadina „Sau-
dens baseinas. Tuo metu, kai saulė
karščiausia, šis vanduo pumpuo-
jamas po permatoma danga pa-
sistema elektrą gamins ir naktį.
MADA
lės elektrinėmis MSC“.Piramidės slėptais juodais vamzdžiais. Dalis Šiandieninėse statybose be-
gali būti skirtingo dydžio ir skirtis vandens patenka į viršuje esantį tono maišyklė ir jos melodin-
sienų palinkimo kampu, priklau- rezervuarą, kur saulė jį priverčia gas burzgimas vis retesnis reiš-
sančiu nuo platumos, kurioje bus virti. Piramidės išorėje planuojama kinys. Rinkoje paplito moder-
įrengta elektrinė, ir saulės pakilimo įrengti veidrodinius telktuvus. nūs ATLAS statybiniai mišiniai
virš horizonto aukščio. Išorinė pira- mūrinimui, tinkavimui, plytelių
midės siena yra iš permatomo po- klijavimui, glaistymui ir pan.
limero, kurio spindulių praleidimo Negalima nepastebėti ir alter-
koeficientas lygus 90 proc. Po juo, Vamzdeliai su karštu vandeniu ir rezervu-
natyvos klasikiniam cementi-
palikus oro tarpą, įrengti vamz- aras po piramide skirtas keliems tikslams
niam ir kalkiniam tinkui. Jau se-
džiai, o dar toliau – juodai dažytas novės egiptiečiai įvertino ypa-
metalinis paviršius, kad piramidė Ryte, prieš patekant saulei,
tingas gipso savybes, lygino juo
geriau sugertų saulės spindulius. požeminiame baseine esantį šiltą
piramidžių koridorius. Gipsinis
Šios elektrinės veikimo princi- vandenį projekto autoriai planuoja
tinkas seniai paplito vakaruose,
pas labai paprastas: dieną joje oras panaudoti sienų šildymui (leisti jį
populiarėja ir Lietuvoje – ypač
sušyla ir išeina per angą viršuje. per vamzdelius). Inžinieriai mano,
NOWA DOLINA NIDY.
Šaltas oras įsiurbiamas per apačią. kad taip bus galima sumažinti lai-
Dėl karšto oro piramidės viduje ir ką, reikalingą, kad spinduliai su-
šaltesnio oro lauke tankio skirtumo, šildytų per naktį atšalusią sistemą,
Vidiniai kanalai turi reikiamu kampu nu-
panašiai kaip krosnyje, atsiranda kreipti orą į turbinos mentes
o elektrinė greičiau pradėtų dirbti DU KARTUS GREIČIAU
trauka. Oro srautas suka turbiną su visu pajėgumu.
Svarbiausias NOWA DOLINA NIDY gipsinių tinkų pranašu-
elektros generatoriumi. Singapūrie- Garai gali būti panaudoti ir Pirmąją mažą 5 megavatų pira-
midę bendrovė dabar stato Indijos mas tas, kad kokybiškai nutinkuotos sienos paviršiaus jau nebepri-
čių piramidė yra ganėtinai sudėtin- energijos gamybai, ir papildomam
mieste Punoje. Ji kainuos maždaug valome papildomai glaistyti. Kruopščiai apdirbtas gipsinio tinko
ga, nes ji turi gėlinti vandenį. Be to, piramidės vidaus šildymui. Cen-
numatytas šilumos energijos kaupi- trinė piramidės dalis turi sušilti iki 10 milijonų dolerių. Bendrovė tikisi paviršius yra idealiai lygus ir glotnus. Išdžiūvus tokiam paviršiui,
mas nakčiai. 70 laipsnių, nors tiesioginių saulės pastatyti tokias elektrines keliuose turime jau paruoštą sieną dažymui, tapetavimui ar plytelių klija-
spindulių ten ir nepatenka. Į vidų Indijos regionuose ir dar Sudane, vimui. Galima tinkuoti rankiniu būdu (TYNKAR, POLAR) arba su
infraraudonųjų spindulių šilumą Malaizijoje, Kinijoje ir Tailande. tinkavimo agregatu (TEMPO, SPRINT).
perduoda saulėje įšilusios pirami-
dės sienelės. Viduje šyla ir šilumą KAMBARyS SU MIKROKLIMATU
kaupia sudėtingos formos plieno NOWA DOLINA NIDY gaminami gipsiniai tinkai pasižymi
lakštai. Dieną, tekėdamas vidiniais OZONO „Ekostatybos“ rubrika ieško daugeliu naudingų eksploatacinių parametrų. Visų pirma – prieš-
kanalais, oras suka kelias turbinas, partnerių ir bendraautorių. Jei dirbate su
ekologiniais projektais, taikote ekologiš- gaisrinėmis tinko dangos savybėmis, kurias lemia gipso struktūra.
esančias centrinėje piramidės šach- Gipsiniame tinke yra vandens dalelių, kurios aukštoje tempera-
kas priemones bei medžiagas savo pačių
Oras piramidėje šildomas keliais etapais: toje ir jos šonuose. projektuose ar domitės ir kitais, susisie- tūroje virsta vandens garais. Tai sulėtina tinko, o kartu ir pastato
ir po stikliniu apvalkalu, ir įkaitusioje me- Naktį požeminiame rezervu- kite su mumis ­ kartu skleisime žinią.
konstrukcijos elementų įkaitimą.
talinėje sistemos šerdyje are esantis didelis kiekis vandens
Antra, gipsinis tinkas puikiai izoliuoja šilumą, todėl sumaži-
na išlaidas šilumos energijai. Jo šilumos laidumo koeficientas yra
apie tris kartus mažesnis nei cementinio ir kalkinio tinko. Dėl šios
savybės gipsinis tinkas dar vadinamas „šiltuoju tinku“, suteikia pa-
talpai jaukią atmosferą.
,,OCTOPUS” – pigesnio ir ekologiškesnio šildymo garantija Trečia, gipsinis tinkas palaiko patalpose malonų ir sveiką
Vis daugiau namus besistatančių žmonių pasitiki efektyviais, ekologiškais,
mikroklimatą, nes NOWA DOLINA NIDY turi unikalių savybių
priežiūros nereikalaujančiais šilumos siurbliais, kurie būstui šildyti reikalingą
energiją gauna iš natūralių šaltinių. Šilumos siurblio ,,Octopus” veikimo principą sugerti vandens garus iš oro tada, kai patalpose padidėjęs drė-
galima palyginti su šaldytuvo, tik šiuo atveju vyksta atvirkštinis procesas. Šilumos gnumas, ir juos grąžinti, kai drėgmės lygis sumažėja. Tai gerina
siurblys absorbuoja šilumą, esančią aplinkoje (pvz., vėjo energiją, drėgmę), kurią savijautą staigių drėgnumo pokyčių laikotarpiu, pavyzdžiui, pra-
paskirsto po namų šildymo sistemą.
dedant arba baigiant šildymo sezoną.
Įrengiant ,,Octopus Varveklį” (,,Icestick”) nereikalingi brangiai kainuojantys
žemės darbai. Paprastai įrenginys statomas 2­20 m atstumu nuo gyvenamojo
pastato, atviroje, vėjuotoje vietoje. Kiekvienam, kas renkasi ar vis dar svarsto,
SAVyBĖS:
siūlome atsakyti į klausimus, kurie padės įvertinti savo aplinką, asmeninius prio- • Gipsinis tinkas sukuria žmogui ypač malonų,
ritetus ir finansines galimybes. natūralų mikroklimatą ir nekenksmingą aplinką;
• Kokioje aplinkoje geriau gyventi? „Octopus“ nereikia kamino. Pavojingą
• Tai natūralus produktas iš aukščiausios kokybės natūralaus gipso;
dujų rezervuarą pakeis „ledo skulptūra“ ir nedidelis kompresorius katilinėje.
• Kokia komforto kaina? Sistema nereikalauja priežiūros. Galėsite pamiršti • Plastiškas, paprastas naudoti;
rūpesčius dėl malkų sandėliavimo ir nuolatinio kūrenimo. • Būdingos šilumos ir garso izoliacinės savybės;
• Kokia gaisro rizika? Šildymas kietuoju kuru pavojingas, dujų katilas gali • Kvalifikuotai nutinkuotas paviršius itin lygus, glotnus, švelnus,
sprogti. „Octopus“ siurblio pavojingumo laipsnį galima prilyginti šaldytuvo kelia- kietas, jo nebūtina papildomai glaistyti ­ taip sutaupysite laiko ir
mam pavojui.
• Koks ekonominės rizikos laipsnis? Jei Rytai nutrauktų dujų tiekimą, dujų
lėšų, reikalingų sienų glaistymui.
kaina po 3–10 metų gali pasiekti 2–3 Lt už 1 m³. Alternatyviam šildymui tepri- • Tai puiki danga dažams, tapetams, plytelėms.
reiks elektros įvado ir natūralių aplinkos faktorių: saulės, vėjo, drėgmės, tempe-
ratūrų skirtumo.
• Kaip gyventi sveikiau? Žemų parametrų (iki +45º C) „Octopus“ sistema
užtikrina pastovų drėgmės ir temperatūros lygį bei santykį. Aukštų temperatūrų
sistemos, atvirkščiai, sudaro palankias sąlygas atsirasti dulkėms ir veistis mikroor-
ganizmams.
• Kokios šilumos sąnaudos? „Octopus“ sistemos eksploatacijos išlaidos suda- Vilniuje: Švitrigailos g. 33, Verkių g. 29, Erfurto g. 1,
ro 8,5 ct už šilumos kWh. Kaune: Savanorių pr. 288, Klaipėdoje: Nemuno g. 13,
Šiauliuose: Tilžės g. 9C, Panevėžyje: Klaipėdos g. 63
Alytuje: Naujoji g. 50B
www.iris.lt

www.ekologija. lt 5
Prekybos tinklas IKI:
mums rūpi Lietuvos gamta
Švari ir graži gamta, supanti
sveiką ir socialią visuomenę, visada
buvo viena iš didžiausių vertybių
prekybos tinklui IKI, todėl kartu su
Aplinkos ministerija, miestų savival-
dybėmis, mokyklomis ištisus metus
yra vykdomi ekologiniai projektai,
tokiu būdu prisidedant prie gamtos
išsaugojimo. Kasmet prekybos tinklo
IKI organizuojamų ekologinių akcijų
6 www.ekologija. lt
tikslas – ugdyti visuomenės ir ypač
jaunosios kartos sąmoningumą ir at-
sakomybę už juos supančią aplinką,
skatinti vaikus nuolat prižiūrėti ža-
liuosius plotus, sudrausminti nioko-
tojus, stengtis daryti vis­ką, kad žmo-
nės nuo pat mažens pamiltų gamtą
ir padėtų išsaugoti ją nepažeistą.
Prekybos tinklo IKI vadovai vie-
na iš prioritetinių savo veiklos sri-
čių laiko aplinkosauginį švietimą ir
mano, jog pirmiausia reikia pradėti
ugdyti jaunosios kartos aplinkosau-
ginį sąmoningumą ir atsakomybės
jausmą. Todėl 2001 m. IKI pakvietė
moksleivius į pirmąją akciją „Mes
kviečiame gyventi gražiau”, kad
patys valydami žaliuosius plotus
ir rinkdami šiukšles, vaikai išmok-
tų saugoti bei branginti Lietuvos
gamtą. Du balandžio mėnesio sa-
vaitgalius moksleiviai, aprūpinti IKI
plastmasiniais maišais bei vienkar-
tinėmis pirštinėmis bei apdovanoti
fotoaparatais su 12 kadrų juoste-
lėmis talkos vaizdų įamžinimui,
tvarkė savo miesto aplinką. Akcijos
metu buvo surinkta apie 300 tonų
šiukšlių ir sunaudota per 8000 mai-
šų. Jaunieji talkininkai buvo apdo-
vanoti bilietais į koncertą. Ši akcija
vyksta kiekvienais metais, kasmet
skiriama vis daugiau lėšų, sulaukia-
ma vis daugiau moksleivių, pasiry-
žusių gražinti miesto aplinką, su-
renkami ir surūšiuojami didžiuliai
kiekiai šiukšlių.
„Mes kviečiame gyventi gra-
žiau” – ne vienintelė aplinkosaugi-
nė prekybos tinklo IKI akcija ir yra
viena iš nuolatinių prioritetinių so-
cialinės veiklos sričių. Kasmet pa-
vasarį kartu su Aplinkos ministerija
pažymint Žemės dieną, vykdoma
akcija „Paukščių sugrįžtuvės”, ku-
rios metu keliami inkilai parskren-
dantiems paukščiams. Paukščių
sutikimas su jaukiais jiems paruoš-
tais namais yra savotiška gerumo,
jautrumo aplinkai išraiška.
Nuo 2005 metų visose IKI par-
duotuvėse pradėta vykdyti „Galva-
ninių elementų surinkimo akcija“.
Jos metu visi pirkėjai gali atnešti
panaudotus galvaninius elementus
ir išmesti juos į specialius saugius,
tam tikslui pritaikytus, konteine-
rius, kurie atrodo kaip didelė bate-
rija – galvaninis elementas.
Prekybos tinklas IKI pirmasis
Lietuvoje pradėjo pardavinėti eko-
logiškus popierinius maišelius pre-
kėms ir už kiekvieną 100 parduotų
maišelių pasodina po medelį. Šiuo
metu jų auga daugiau nei 10 000.
Šalia savo prekybos centrų
akcijos su TETRAPAK metu buvo
surinkta ir vėliau perdirbta net 20
000 panaudotų pakuočių. Parduo-
tuvėse diegiamos naujausios tech-
nologijos, padėsiančios taupyti
popieriaus suvartojimą: vien šiuo
metu modernizuojami POS apara-
tai per metus leis sutaupyti iki kelių
tonų popieriaus.
IKI prekes išvežiojantys sunkve-
žimiai specialiai parinkti neteršian-
tys aplinkos: jų variklių triukšmin-
gumas – minimalus, o išmetamų
kenksmingų medžiagų kiekis ati-
tinka aukščiausius Europos Sąjun-
gos standartus. IKI prekybos tinklo
transporto parkas – vienas moder-
niausių ir ekologiškiausių Pabalti-
jyje.
2005 m., minėdama Pasaulinę
aplinkos apsaugos dieną, Aplinkos
ministerija pasveikino visus, akty-
viai dalyvavusius tvarkant bei ku-
riant švarią ir saugią miestų aplinką.
Tarp apdovhanotojų – ir prekybos
tinklas IKI. Jam speciali padėka ir
prizas buvo įteikti už miestų ben-
druomenių skatinimą tvarkyti aplin-
ką bei akcijos „Mes kviečiame gy-
venti gražiau“ organizavimą, taip
pat už 2005 m. akcijos „Paukščių
sugrįžtuvės” iniciatyvą.
Leidinys atspausdintas ant
eko­lo­giško popieriaus
(100 % perdirbta makulatūra,
gamybos metu neteršiama aplinka).
Spaudai naudoti
aplinkai nekenksmingi dažai.
Jei leidinys Jums
nėra labai reikalingas,
pasiūlykite jį
eko­logija be­si­domintiems
draugams ar­ba atiduo­kite perdirbti.
EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ „Viva Sol“ –
tegyvuoja žemė
RINKOS NAUJIENOS
Plastikinis įpakavimas
teršia maistą?..
Dauguma maistui naudojamų
plastikinių pakuočių šiuo metu ga-
minamos su įvairiais cheminiais
priedais, „pagerinančiais“ plastiko
savybes tam, kad pakuotė būtų
lanksti ir stipri. Geroji pusė: plas-
tikinės pakuotės apsaugo maistą
nuo aplinkos poveikio, šviesos,
yra pigios ir greitai pagaminamos.
Blogoji: dedami priedai dažnai yra
nestabilūs, dažnai išsiskiriantys iš
pakuotės ir susigeriantys į maistą.
Vokietijoje buvo atliktas tyri-
mas siekiant išsiaiškinti, kiek įvairūs
priedai yra kenksmingi žmogaus
organizmui. Buvo ištirta, kad ma-
žiausiai 12% tiriamųjų tam tikrų
priedų dozės organizme viršijo Eu-
ropos Sąjungos mokslinio komiteto
užterštumui nustatytas maksimalias
normas, ir 31% turėjo didesnes do-
zes, nei rekomenduoja JAV aplin-
kos apsaugos agentūra.
Kol nėra tinkamai iškeltas klau-
simas apie maisto užteršimą per
pakuotę, nėra galutinai ištirta, kaip
šis reiškinys veikia žmogaus sveika-
tą. Tačiau tokio pavojaus įrodymų
(darant tyrimus su gyvūnais ir kai
kuriais atvejais su žmonėmis) dau-
gėja.
Kaip sumažinti plastikinių prie-
dų patekimą į jūsų organizmą:
• Pirkti maistą neįpakuotą, arba
stikliniame inde ar popieriniame
pakelyje;
• Nepirkti riebių, aliejingų pro-
duktų plastiko pakuotėse, kadangi
į riebų produktą vyksta greitesnis
plastiko priedų praskverbimas;
• Greitai suvartokite produktus su
skardiniais įpakavimais, kadangi iš
vidaus jie būna padengti plastikais;
• Nenaudoti, išpilti aliejų iš konser-
vuotų žuvų produktų;
• Vengti naudoti plastikinius mai-
šelius parduotuvėse, turguose, kur
būna jų tiesioginis kontaktas su
maistu;
• Nenaudoti plastikinių indų, pa-
kuočių mikrobanginėse.
Ekologiško maisto
rinka Čekijoje
Jau 2005 metais čekai išleido
daugiau nei 12 milijonų eurų eko-
logiškiems maisto produktams. Per
ateinančius penkerius metus tiki-
masi didelio augimo – iki 46 mln.
eurų 2011 m.
Neseniai žemės ūkio ministe-
rijos atlikta apklausa parodė, kad
maždaug 33 % čekų vartotojų
perka produktus, pažymėtus BIO
etikete. Maždaug 50% čekų tokių
produktų visai nežino. Dauguma
apklaustųjų tvirtino, kad neperka
ekologiškų produktų, nes vietiniai
prekių ženklai yra labai „stiprūs“ ir
juos nustumia į šalį, be to, ekolo-
giškų produktų kainos yra didelės
(jos nuo 40 iki 350% didesnės nei
ekologiškais nepripažintų produk-
tų). Statistika rodo, kad ekologiški
produktai Čekijoje užima apie 1%
visos maisto produktų rinkos.
Pasak „Green Marketing“ agen-
tūros, čekų ekologiško maisto rinka
yra pajėgi ateinančius penkerius
metus augti kasmet po 40%. Ga-
mintojų ir reklamos agentūrų už-
duotis – priversti vartotojus suvokti,
kad didesnė kaina yra verta produk-
to vertės. „Green marketing“ siekia
reklamuoti ekologiškus maisto pro-
duktus savo kampanijose – koncen-
truodamiesi į jaunas moteris, mote-
ris su vaikais, parodydami produktų
privalumus sveikatai ir gamtai.
Palyginus su kitomis centrinės
Europos valstybėmis, Čekijoje eko-
logiškų maisto produktų rinka yra
pažengusi toli. Lenkija turi didesnę
rinką, tačiau daugiau nei 4 kartus
didesnę žmonių populiaciją. Ven-
grijos rinka mažesnė, tačiau ekolo-
giško maisto produkcijos industrija
labiau išvystyta dėl ankstesnio star-
to, be to, ši šalis intensyviai dirba su
užsieniu – net 95 % savo produkci-
jos eksportuoja į Vakarų Europą.
Maskvoje atidarytas
pirmasis ekologinis
prekybos centras
Ekologinis prekybos centras
„Grunwald” Maskvoje buvo itin
lauktas. Jis 2006 m. rugsėjį duris
atvėrė vienoje mėgstamiausių susi-
būrimo vietų Maskvoje, šalia greit-
kelio „Roublevskaya”. Parduotuvės
vieta gerai apgalvota – šiame kvar-
tale gyvena žmonės, gaunantys
aukštas pajamas.
1530 m2 užimanti parduotuvė
padaryta iš ekologinių medžiagų
– natūralaus medžio. Čia įrengta
speciali kepykla, konditerija, kavi-
nė, prekybos patalpos ir ypač daug
vietos produktų laikymui – įranga
su skirtinga temperatūra, kad pro-
duktai visada būtų švieži.
Nuo pat atidarymo Rusijos
„Grunwald“ pasiekiamos didesnės
apyvartos negu analogiškuose šio
tinklo centruose kitose valstybėse.
„Grunwald” produktų asorti-
mentas siekia per 2000 sertifikuotų
ekologiškų produktų. Čia galima
rasti visų reikalingų prekių: kosme-
tikos, buitinių prekių, maisto pro-
duktų ir pan.
97% produktų į prekybos centrą
atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos,
Šveicarijos, Belgijos. Likusią dalį
– tokius produktus, kurių galiojimo
laikas itin trumpas arba atvežimas
iš kitų šalių sudėtingas – tiekia pa-
tys Rusijos ūkiai. Prekybos centro
darbuotojai turi būti išėję specialius
kursus ir išlaikę egzaminą. Pirkėjai
vidutiniškai išleidžia po 150-200
eurų.
Naujausi ekologinės
žuvininkystės tyrimai
Danijoje
Danijoje sparčiai atliekami
ekologinės žuvininkystės tyrimai,
norint išspręsti šios ūkio šakos pro-
blemas ir suvienodinti jai keliamus
reikalavimus su Europos Sąjungos
normomis.
Žuvininkystė pagal ekologinius
principus Danijoje buvo pradėta
vystyti 2001 metais. Oficialūs rei-
kalavimai ir nuostatos ekologinei
žuvininkystei buvo priimti ir įsiga-
liojo nuo 2004 metų. 2005 m. į par-
duotuvę pateko pirmasis daniškas
vaivorykštinis upėtakis su specialia
ekologiško produkto etikete.
Dabartinis ekologiškų upėtakių,
užaugintų šviežiame vandenyje,
produkcijos kiekis tesudaro 0,3%
visos Danijos upėtakių produkcijos.
Ekologišką maistą nurodanti
etiketė garantuoja, kad žuvis buvo
užauginta griežtai apibrėžtomis ir
kontroliuojamomis aplinkos sąlygo-
mis. Vieni svarbiausių reikalavimų
ekologiškai žuvininkystei Danijoje
yra:
• Pagerintas deguonies kiekis van-
denyje;
• Veterinarų apžiūra bent dukart
per metus;
• Ribotas chemikalų naudojimas;
• Skiepai nuo kai kurių ligų;
• Jokių dirbtinių dažiklių maiste;
• Danijos ekologiškos žuvininkys-
tės produkcija yra kontroliuojama
vyriausybės organizacijų, o ne pri-
vačių kompanijų, kaip kitose ES ša-
lyse;
Tačiau dėl tokių griežtų Dani-
jos įstatymų skirtingose ES šalyse
susidaro skirtingos konkurencinės
sąlygos. Todėl bendra ES direktyva
turėtų suvienodinti sąlygas, produk-
cijos kaštus ir garantuoti ekologinės
žuvininkystės išliekamumą.
Mes tie, kuriems nevisiškai tas
pats, kas vyksta aplinkui. Mes tie,
kurie nuolat ieškome ir randame.
Mes ieškome tiesos, kuri blaškosi
tarp kraštutinumų: mėsainių vartoji-
mo, nuolat beskubančios visuome-
nės ir tarp ramiai žemę dirbančių
valstiečių.
Atrodo, stebi strimgalviais bė-
gančią upės srovę, kartais plauki jos
nešamas, kartais patenki į sietuvą,
kartais iššoki į žemę šaknimis įsi-
tvirtinusių medžių draugiją.
Mes jaučiame, kad kiekvienas
beskubantis nuolat trokšta sustoti,
o lėtaeigis – pagreitėti. Mes norime
išlaisvinti šį norą.
„Viva Sol“ – tegyvuoja žemė,
tegyvuoja saulė, tegyvuoja druska
(gyvenimo?).
Mes ieškome kaimo ir miesto są-
lyčio taškų, mes norime suprasti, ko
reikia miestui iš kaimo ir atvirkščiai.
Jaučiame, kad kaimas be miesto
negali egzistuoti, kaip ir miestas be
kaimo, bet jie vienas nuo kito nesu-
laikomai tolsta. Ar galime sustabdy-
ti atsiskyrimo procesą? Kiekvienas
atskirai – taip. Tą nuolat darome
atverdami savo duris ir savo sielas,
ieškodami ne kaip vienas kitą eks-
ploatuoti, bet drauge siekdami vie-
no tikslo solidarumo akcijomis ir ko-
operatiniais ryšiais susiedami kaimą
ir miestą.
Turime savo supratimą apie kai-
mo dabartį ir ateitį. Manome, kad
kaimas neturi tapti miesto satelitu
perimdamas vien tik jo technologi-
nius ir finansinius pasiekimus. Tam
matome stiprią alternatyvą: žmogiš-
kos apimties ūkio dydis, kai viską
apeini savo kojomis, kai viską pa-
matai savo akimis, kai su žeme ben-
drauji ne nuo traktoriaus kabinos,
bet liesdamas ją rankomis. Tačiau
Ekologiškos DIY*
valymo priemonės
Beveik visi kasdien naudojame
plačiajai visuomenei skirtą produk­
ciją: vaisius, daržoves, buitinę che-
miją, su kuria kasmet į rinką paten-
ka vis daugiau nelabai draugiškų
cheminių junginių. Taigi kaip suma-
žinti visų šitų nematomų blogybių
neigiamą poveikį mūsų sveikatai, jei
neturime galimybės įsigyti ekologiš-
kos produkcijos?
Mitybos specialistai įspėja, kad
mūsų prekybos centruose įsigytus
vaisius ir daržoves prieš vartojant
tik nuplauti neužtenka, o įsigytų
vai­sių valgyti nenulupus žievelės
tiesiog negalima. Pvz., su obuo-
liais viskas paprasta, su pomidorais
– tiesiog užpilkite juos verdančiu
vandeniu, netrukus odelė atšoks
ir ji bus lengvai nulupama. Tačiau
kaip elgtis, pvz., su vynuogėmis ar
paprika? Svetur galima įsigyti speci-
alių ploviklių, tačiau panašių galima
pasidaryti ir patiems, šie padės „nu-
kenksminti“ minėtas gėrybes. Šiam
reikalui puikiausiai tinka geriamoji
soda, actas ir citrinos sultys. Soda
turbūt tinkamiausia, nes actas gali
pakeisti plaunamo vaisiaus skonį.
Užtenka praskalauti vaisius sodos
tirpale. Dar paprasčiau pasidaryti
šio tirpalo purškiklį (pora valgomųjų
šaukštų sodos stiklinei vandens, gali-
ma dar įpilti šaukštą citrinos sulčių),
* Do it yourself (angl.) – „pasidaryk pats„; kultūra, propaguojanti rankų darbą (net
konstruojant sudėtingus prietaisus) užuot rėmus konvejerinę industriją.
toks ūkis šiandieninės ekonomikos
pasmerktas mirčiai. Šiandien viskas
centralizuojama, monopolizuoja-
ma, globalizuojama.
Bet valgytojas šiandien jau su-
vokia, kad kažkas negerai, rytoj jis
ištars žodį, po kurio seks veiksmas.
Siekiame, kad atgimtų kaimo ir
miesto susibūrimo ir bendravimo
vieta – turgus. Kai produkto etikete
taps gamintojo veidas ir reputacija,
o valgytojas tai įvertins pagal įdėto
darbo ir širdies kiekį.
Tikime, kad kaime gyvuos ir ne-
dideli ūkiai, kuriuose darbuosis ne
tik kaimo žmogus, bet ir jo „šeimos“
nariai iš miesto. Mes manome, kad
daugelis valgytojų bus kartu ir ga-
mintojai. Drauge dirbdami talkoje,
padėdami vieni kitiems, galų gale
drauge investuodami į savo ateitį,
galimybę valgyti norimą maistą.
O mieste veiks susibūrimo ir
bendravimo vietos „rusiško arba-
tinio“ principu. Bendrai kūrensis
didelis katilas, ant kurio kiekvienas
galės pasistatyti arbatinį su savo mė-
giamų žolelių aromatu.
Gal savo vietą po saule turės ir
solidari ekonomika?
Mes, miesto ir kaimo žmonės,
susibūrę į sūrių valgytojų ir gamin-
tojų asociaciją „Viva Sol“, ne tik
gaminame ir valgome autentiškus
sūrius, bet ir skatiname platesnę ir
gilesnę diskusiją ieškant mūsų ben-
drumo, bendro siekio. Kviečiame
prisijungti.
Valdas Kavaliauskas
valdaska@yahoo.fr
Asociacija „Viva Sol“ organizuo-
ja Sekminių Sūrių kermošių (tradici-
nių ir fermentinių sūrių turgus).
Š.m. gegužės 26 d., šeštadienis,
nuo 14 val. Vieta: Dargužių kaimas,
Valkininkų seniūnija, Varėnos raj.
juo apipurkštus vaisius ar daržoves
reiktų palikti kelioms minutėms,
vė­liau nuplauti paprastu vandeniu.
Ši priemonė ne tik sumažins nepa-
geidaujamos chemijos kiekį, bet ir
dezinfekuos.
Geriamoji soda ir actas pasi-
žymi tokiomis savybėmis kaip ir
daugelis buitinės chemijos valiklių,
todėl juos galima kasdien naudoti
švaros palaikymui namuose. Ge-
riamoji soda dar pasižymi dezodo-
ruojančiomis savybėmis. Su acto
tirpalu galima išvalyti langus, užkal-
kėjusį elektrinį virdulį, tualetą ir t.t.
Žodžiu, praktiškai viską neteršiant
gamtos ir nenuodijant savęs.
Ekoblogas.info
www.ekologija. lt 7
Kurtas Vonnegutas (1922-2007)
varomas kaip beveik vi-
Andrius Matijošius, 17 m.,
sos transporto priemo- Kauno dailės gimnazija.
nės ir kiti mechanizmai
Evoliucija nepaprastai kūrybinga. Štai kodėl turime žirafų. šiandien, taip pat kaip
kūrenamos elektrinės ir
„Dėl manęs evoliucija gali eiti velniop. Kokia klaida mes esame! Mes mirtinai sužeidėme šią mielą lydyklos.
gyvybę palaikančią planetą – vienintelę Paukščių Take – nes šimtmetį lyg padūkę šėlome važinėdami Tam naudojamas ža-
pirmyn atgal. Mūsų valdžia kariauja su narkotikais? Verčiau tegul kovoja su benzinu. Kas naikinamąja lingiausias narkotikas,
galia prilygsta benzinui? Įsipili jo į automobilį ir gali lėkti šimto šešiasdešimties kilometrų per valandą kuriuo labiausiai pikt­
greičiu, pervažiuoti kaimyno šunį ir sudraskyti atmosferą į skutelius. Ko čia smulkintis, jei esame homo naudžiaujama ir ku-
sapiens ir niekur nuo to nesidėsi? Sunaikinkime viską! Ar kas nors turit atominę bombą? O kas šiais laikais riam įgyjama didžiausia
jos neturi?! priklausomybė – organi-
Bet aš noriu apginti žmonių giminę, todėl galiu pasakyti štai ką: visose istorijos erose, taip pat ir Adomo nis kuras.
ir Ievos laikais, visi tiesiog atsirado čia. Ir visada, išskyrus Adomo ir Ievos laikus, jau vykdavo žaidimai, Kai čia atsiradote, net
kurie galėdavo priversti tave elgtis kaip beprotį, nors ligi tol toks nebuvai. Kai kurie iš tokių šiandien vyks- kai aš čia atsiradau, in-
tančių, iš proto varančių žaidimų – meilė ir neapykanta, liberalizmas ir konservatyvizmas, automobiliai dustrializuotas pasaulis
ir mokėjimo kortelės, golfas ir moterų krepšinis.“
jau buvo beviltiškai pri-
klausomas nuo organi-
2007 m. balandžio 12 d., trečia- Pasakysiu jums naujieną. vis geriau negu gyvenimas be jokio nio kuro, ir labai greitai
dienį, būdamas 84 metų amžiaus, Ne, aš neiškėliau savo kandi- alkoholio.“ jo visai neliks. Prasidės
mirė kultinis amerikiečių rašytojas datūros į prezidentus, nors žinau, Bet supraskit štai ką: dvi ža- „lomkės„.
Kurtas Vonnegutas. Garsiųjų ro- kad sakinys bus nepilnas, jei jame lingiausios me­džiagos, kuriomis Ar galiu pasakyti
manų „Katės lopšys“, „Skerdykla nebus veiksnio ar tarinio. labiausiai piktnaudžiaujama ir ku- jums tiesą? Turiu galvoje
Nr.5“, „Čempionų pusryčiai“ auto- Be to, neprisipažinsiu, kad mie- rioms įgyjama didžiausia priklauso- šį tą, apie ką nepraneša
rius 2005-aisiais išleido paskutinę gu su nepilnamečiais. Užtat pasa- mybė, yra visiškai legalios. per televizijos naujienas. Mano ma- vos prieš šimtą septyniasdešimt
savo knygą „Žmogus be tėvynės“, kysiu štai ką: mano žmona gerokai Viena, be abejo, yra etilo al- nymu, tiesa štai kokia: mes visi esa- dvejus metus.
vėlgi tapusią bestseleriu – net aš- senesnė už visus, su kuriais kada koholis. Ir toks didis žmogus kaip me priklausomybe nuo organinio Vokietis Karlas Bencas pirmą
tuonias savaites laikėsi „The New nors esu miegojęs. prezidentas Džordžas Bušas pats kuro sergantys narkomanai, bevil- automobilį, stumiamą vidaus degi-
York Times“ perkamiausių knygų O naujiena tokia: aš paduosiu prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo še- tiškai bandantys išsiginti šio fakto. mo variklio, sukonstravo vos prieš
sąraše, buvo parduota daugiau nei į teismą Braun & Viljamson taba- šiolikos iki keturiasdešimties metų O mūsų vadovai, kaip ir daugybė šimtą devyniolika metų.
250 000 jos egzempliorių. In Me- ko bendrovę, gaminančią cigaretes didžiąją dalį laiko būdavo prisiš- narkomanų, kurių netrukus laukia Pirmas naftos gręžinys JAV,
moriam Kurtui Vonnegutui spausdi- Pall Mall ir pareikalausiu iš jos mili- niojęs arba nusitašęs, arba girtas „lomkės“, daro smurtinius nusikal- šiandien – sausa skylė – Edvino L.
name leidyklos „Kitos knygos“ ma- jono žalių! Nuo tada, kai man buvo kaip dūmas. Pasak jo, kai sukako timus, kad gautų šio tiek mažai Dreiko buvo išgręžtas Titusvilyje,
loniai suteiktą šio veikalo ištrauką, vos dvylika, aš vieną po kitos rūkiau keturiasdešimt vieneri, jam pasiro- likusio narkotiko, nuo kurio mes Pensilvanijoje, vos prieš šimtą ketu-
kurioje tokie ryškūs rašytojo huma- vien tik Pall Mall be filtro. Ir jau dau- dė Jėzus ir privertė mesti girtauti, priklausomi. riasdešimt penkerius metus.
nistiniai idealai, pašaipi socialinė ir gybę metų kuo atviriausiai, ant pa- atsisakyti velnio lašų. * Žinia, amerikiečiai broliai Raitai
politinė kritika ir netgi ekologinis kuotės, Braun&Viljamson bendrovė Kai kuriems girtuokliams vaide- Nuo ko prasidėjo šis galas? Kai pagamino pirmą lėktuvą ir juo pa-
sąmoningumas. grasina mane nužudyti. nasi rožiniai drambliai. kas gal pasakys, nuo Adomo, Ievos skrido vos prieš šimtą ir vienerius
Bet man dabar aš- Kai dėl mano patirties piktnau- ir nuo Pažinimo obels vaisiaus – tai metus. Jis buvo varomas benzinu.
Mariaus St. nuotr.

tuoniasdešimt dveji. džiaujant žalingomis medžiagomis buvo akivaizdus medžioklės spąs- Norit pasikalbėti apie nenumal-
La­bai ačiū, šunsnukiai – bijojau heroino, kokaino, LSD ir tais atvejis. Aš sakau, kad nuo Pro- domą šėlsmą?
prakeikti. Mažiausiai panašių medžiagų. Baiminausi, kad metėjaus, vieno iš titanų, dievų sū- Tai mina, sprogstanti, kai palieti
norėjau būti gyvas, nuo jų gali pasimaišyti protas. Ma- naus, graikų mite pavogusio ugnį iš kokį iš pažiūros nekaltą žaisliuką.
kai trys galingiausi rihuanos suktinukę kartą vis dėlto Dzeuso ir atidavusio ją žmonėms. Ak, tas taip lengvai padegamas
žmonės visoje plane- sutraukiau su Džeriu Garsija ir jo Dievai taip įtūžo, kad Prometėją organinis kuras! Šiuo metu mes
toje turės Bušo, Diko grupe Grateful Dead vien tam, kad nuogą prikaustė prie uolos. Jo nu- sprogdiname bemaž paskutinius jo
ir Kolono vardus. būtų smagiau bendrauti. Jokio po- gara buvo neapsaugota, tad ereliai burbuliukus, lašelius ir gabalėlius.
Mūsų vyriausybė veikio nepajutau, tad daugiau nieka- lesė jo kepenis. Ne veltui žmonės Netrukus užges visos šviesos. Ne-
kariauja su narkoti- da to nedariau. Dievo ar dar ko valia sako: „Rykštė vaiką taiso.“ bebus elektros. Sustos visų rūšių
kais. Tai tikrai kur kas alkoholiku nesu daugiausia dėl savo Dabar akivaizdu, kad dievai transporto priemonės, o Žemės
geriau negu gyveni- genų. Retkarčiais išgeriu taurelę ar buvo teisūs, kai šitaip pasielgė. Arti- planeta netrukus pasidengs griau-
mas be jokių narkoti- dvi, šįvakar irgi išlenksiu. Bet dvi mi mūsų pusbroliai gorilos, orangu- čių ir niekam nebereikalingų me-
kų. Taip žmonės kal­ – man riba. Dėl to bėdų neturiu. tangai, šimpanzės ir gibonai visą tą chanizmų pluta.
bėdavo apie „sausąjį Žinia, garsėju kaip baisus mė- laiką kuo puikiausiai vertėsi misda- Ir niekas ničnieko negali pakeis-
įstatymą“. Ar galite įsi- gėjas rūkyti. Vis viliuosi, kad ciga- mi vien žaliomis augalinės kilmės ti. Žaidimas per daug seniai prasi-
vaizduoti, kad nuo retės mane pribaigs. Vienam gale medžiagomis. O mes ne tik gami- dėjęs.
1919 iki 1933 metų – ugnelė, kitam gale – kvailelis. name karštus valgius, bet per ma- Nenoriu sugadinti vakarėlio da-
JAV įstatymai griež- Bet pasakysiu jums viena: kartą žiau nei du šimtus metų baigiame lyviams nuotaikos, bet tiesa tokia:
čiausiai draudė ga- pagavau tokį kaifą, kad kitas tokio sunaikinti šią kadaise tokią malonią mes iššvaistėme savo planetos iš-
minti ir gabenti alko- nepajunta nė po kreko porcijos. Tai planetą, atlikusią gyvybės palaiky- teklius, tarp jų orą ir vandenį, tarsi
holinius gėrimus bei buvo, kai pirmą kartą gavau vairuo- mo sistemos paskirtį, daugiausia rytojaus neturėtų būti. Todėl jo ir
jais prekiauti. Indianos tojo pažymėjimą – saugokis pasau- per savo termodinaminį šėlsmą su nesulauksime.
laikraščio žurnalistas li, atvažiuoja Kurtas Vonegutas! organiniu kuru. Ką gi, vienuoliktokų vakarėlis
Ke­nas Habardas sakė: Tais laikais mano automobilis, Anglas Maiklas Faradėjus pirmą mokslo metų pabaigos proga neį-
„Sausasis įstatymas“ kiek prisimenu, studebeikeris, buvo elektros generatorių sumeistravo vyks, bet ne tai svarbiausia.