• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
 
Atspausdintas ant ekologiško popieriaus aplinkai
nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriaupasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.
RėmėPrer:
NASA
pranešė, kad ozono skylė šiek tiek su-mažėjo. Palyginus su pernai didžiausiu plotu,
šiuo metu ozono skylė yra net 16 proc. mažes-nė. Ozono skylė, pirmąkart pastebėta prieš 22
metus, pastaruosius 15 metų beveik nekinta.
Jos dydis priklauso ir nuo metų laiko bei oro są-
lygų. Kokia tikroji situacija su ozono skyle, pa-
sakyti sudėtinga – dar žiemą buvo pranešama, jog ji plečiasi.
Mažėjantis ozono sluoksnis lemia didesnį pra-
einančių UV saulės spindulių kiekį į žemę. Šie
spinduliai gali sukelti odos vėžį, jie naikina mi-
kroorganizmus – taip pat ir naudingus žmonėms
bei gyvūnams.Anot mokslininkų, jeigu į atmosferą nebebus iš-
metama ozono skylę mažinančių dujų, ozono skylė
pranyks ne anksčiau kaip 2065-2070 metais.
LietuvoS
dirvožemis, kaip rodo Europos ge-ocheminio atlaso duomenys, pagal visų jameesančių sunkiųjų metalų ir kitų cheminių ele-
mentų kiekį, yra vienas švariausių žemyne. Pa-
vyzdžiui, švino tiek viršutiniame mūsų dirvožemio
sluoksnyje, tiek podirvyje yra nuo 3 iki 6 kartų
mažiau nei Vakarų Europos šalyse.Europos geocheminį atlasą sudarė 26 Europos
valstybių geologijos organizacijos pagal vie-ningą metodiką. Tarp jų – ir Lietuvos geologi-
 jos tarnyba.
Technologijos.lT 
BuvęS
JAV viceprezidentas Al Gore, kaip ir ti-
kėtasi, galiausiai buvo apdovanotas Nobeliopremija, kurią iškart paskyrė savo fondui, ke-
liančiam pasaulio susirūpinimą ir žinias apie kli-mato kaitą.Kaip ir daugeliui leidinių, kyla šiek tiek abejonių,
bloga tai naujiena ar gera: kiek kartų Al Gore
rezidencijos energijos išlaidos viršija vidutines,
ir kiek privačių lėktuvų skrydžių jis sueikvoja?
Tačiau klimato kaitos „alarmistams“, kaip juos
vadina Ž. Šilėnas iš LLRI savo tendencingame,
demagogiškame, klaidinančiame straipsnyje,
besigrumiant su „skeptikais“, mes vis dėlto bū-
sime – klimato skeptikų skeptikai. Nes tikrai ne- įmanoma suprast, kaip galima pateisinti taršą, ir
palaikome visus jos stabdytojus.
ištirpo
Šiaurės-Vakarų kelias per Arktiesvandenyną. Arktyje spėriai tirpstantis ledy-
nas atvėrė Šiaurės-Vakarų jūrinį kelią, sujun-
giantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus. To nėra
buvę nė karto per visą stebėjimų laikotarpį –daugiau nei šimtą metų.
Šis vandens kelias, vadinamas Šiaurės-Vaka-rų praėjimu pro Arktį, iki šiol tebuvo romanuo-
se ir fantastinėje literatūroje aprašomas teo-
riškai trumpiausias kelias iš Europos į Aziją.
Dabar atsirado galimybė jį išmatuoti praktiš-
kai. Ši naujiena ne tik šiurpina ekologus apie
klimato kaitą, bet ir atveria naujų galimybių
prekybiniams laivams.
Arkties vandenyne nuo 2006 m. ištirpo jau
apie 1 mln. km2 ledo. Tai žymiai daugiau, nei
mokslininkai prognozavo vertindami klimato
šiltėjimo pasekmes.
pAkruojo
ekologiškos bitininkystės entuzi-
astai prisidėjo prie protestuojančių prieš Dani- jos kiaulių fermų (kokios neleidžiamos pačioje
Danijoje) plėtrą Lietuvoje. Rūta Mikalauskaitėpraneša: „Istorija kartojasi: Pakruojis niekaip
neatsikrato kiaulidžių. Senesni Linkuviečiai
dar atsimena netoli šio miesto buvusį Mūšos
kiaulių kompleksą. Atgavom nepriklausomybę
– kartu su ja Linkuvos žmonės atgavo ir gry-ną orą. Įstojom į ES, atvažiavo Danai ir miesto
valdžios planuose – didelis kiaulidžių komplek-
sas. Paradoksalu, bet kiaulidės planuojamosnetoli Burbiškių dvaro (Radviliškio raj.), kuria-
me pavasarį vyksta nuostabios tulpių žydėjimo
šventės. Netoli stiprių ekologiškos bitininkys-
tės ūkių, kuriems gyvybiškai reikalingi natū-
rali ir neužteršta gamta aplinkui. Jei būtų ga-lima perteikti kvapą, kuris sklis nuo kiaulidžiųir jų srutomis laistomų laukų – visi argumen-tai UŽ nublanktų.
Visuomenė kiaulių nenori: praeitą savaitę buvo
 įteikta vienos iniciatyvinės Pakruojo žmonių
grupės viešas kreipimasis į rajono Tarybos na-rius, dar prieš savaitę piketavo bitininkai, mies-
tiečiai rašė peticijas, kreipėsi į teismą. Gruo-
dį bus priimtas galutinis sprendimas, tada irsuprasim – pinigų ar kiaulių kvapas nugalė-
 jo sveiką protą“.
Ekologiškos kultRos gidas
•
2007/4
•
www.Ekologija.lt
•
www.ozonas.lt
 a
M.Kalėda: Atliekų sis-tema šlubuoja
>>
3p.
 tem
Elektromobilis – pir-masis automobilis
>>
6-7p.
Prmerprergeermerrėmė
We tend to look at two sideso the story in “Ozonometras”.Tis year, the ormer Vice Pre-sident o the United States and
the current global climate chan-
ge activist Al Gore was awar-ded the Nobel Peace prize. Heimmediately donated his share
to the non-prot organization –
Te Alliance For Climate Pro-tection. Is it 100% good news?
As the common doubters, wemight ask – in the meantime, are
the costs o energy in Al Gore’sresidency certainly not aboveaverage? How many tons o ueldo his private jet ights use?Some authors (e.g. Žygiman-tas Šilėnas rom LithuanianFree Market Institute LLRI) la-
bel people posing such questions
as „Alarmists“. And there is anongoing debate between „Cli-mate Alarmists“ and „ClimateSkeptics“ today.Out o these two parties, wechoose to be the skeptics about
the Skeptics. It is just incompre-
hensible how some people can justiy the ongoing pollution.And we support everyone whois ghting against it.
ozono
metras
„Rūšiuok rūšiuok“ ir visa kita
Rudenį ekologiškos kultūros gidasOZONAS pateko tarp laimėjusiųjų ganasimbolišką Vilniaus savivaldybės ekolo-ginio švietimo konkursą, ir jau praėjusia-me numeryje pradėjome atliekų rūšiavi-
mo ir perdirbimo skatinimo misiją kolegųiš „Ekologo“ parengtomis pradinėmis ins-
trukcijomis, kur ir ką mesti.
Kaip „šviesti“ ir krėsti rūšiavimu visuo-
menę, kurioje apskritai aktuali problema
 yra šiukšlių išmetimas – ne gatvėje, ne pa-miškėje, ne paplūdimyje; kuri, jeigu ir turi
noro, jėgų ir sąmoningumo išmesti, daž-nai nesuranda net pačių šiukšlių dėžių;kuri, net jeigu ir aptinka šiukšliadėžę, ne-
reta iš jų būna sulaužoma, deginama ir ki-
taip niokojama ne gailestingiau už stote-lių reklamų stiklus? Retorinių klausimųšalis. Ar planeta?Mūsų rubrika vadinasi „Rūšiuok Rū-šiuok“ – pavadinimas, prasidėjęs ne nuo
aplinkosaugos organizacijų, ne valstybės,
savivaldybės, ir net ne nuo Aplinkos mi-
nisterijos samdytų reklamos agentūrų, onuo, kaip kažkada jau pasakojome, klubi-nės kultūros atstovų „Rüt Rüt“ bei Party-
zanų. Pakalbėsime ir su jais, ir su kitaispastebimesniais veikėjais. Žinoma, šio- je skiltyje – paprastai leidinio gale – busne vakarėliai, o patys praktiškiausi iššū-kiai, su kuriais susiduria kiekvieno žmo-gaus misija sutvarkyti po savęs paliktasšiukšles. O šiame numeryje – dar ir in-terviu su atliekų (verslo ir kasdienybės)žinovu M. Kalėda.
Panašūs retoriniai klausimai, kaip kad
šiukšlių temoje, gimsta ir rengiant kitas –gal net visas – rubrikas, pavyzdžiui, alter-
natyvios energetikos. arkime, kaip švies-
ti apie ekotransportą, jei lietuviai niekaip
nesugeba baigti „karo keliuose“? Arba ką
pripostringausi apie ekostatybą, jei dartaip sunku susidoroti su tokiais, regis,seniausiai įsisąmonintais tabu kaip pa- veldo griovimas, besiveržiančios į naci-onalinius parkus ar kitos nelegalios sta-tybos ir t. t.
Šio numerio pasirinkimas – pažangiausipavyzdžiai iš pasaulio. Pirmiausia, Kristi-
nos Kučinskaitės ir Kristinos Savickienės
rašiniai apie ekologines ir kultūrines prak-tikas postindustrinėse erdvėse, rodančias,
kad ekologiška statyba bei darni raida re-alybėje įmanoma ir klesti. aip pat gau-sybė alternatyvios energetikos naujienųiš mokslo pop-uliarinimo portalo ech-nologijos.lt.Pagaliau naujoje pažintinėje rubrikoje
„Pasaulis/Numerio šalis“ užterščiausių pa-saulio vietų „op10“ grumiasi su viena dai-
liausių (bet, panašu, vis labiau nugrumia-mų) – Galapagais. Nepraleiskite ir mūsųžinių apie ekoproduktus, o ko trūksta –prikurkite patys, juk ne šiaip sau kiekvie-
name numeryje taip atvirai skelbiame visąsavo redakciją. Nusilenkdami laukiame ži-
nių, idėjų, inormacijų ir visokeriopų kitųkolaboracijų.P.S. „Ozonui“ ruošiantis į ekoproduktų
parodą „BioFach“ Vokietijoje, nuo šiol lai-
kraštyje dalyvaus ir angliškos straipsniųsantraukos. Atsiprašome kitakalbių :)
Ritos Januškevičiūtės nuotr.
 
2 / rec
 
 r. 4 / 2007 .e.
ą patį rudenį OZONAS apsilankė irtarptautinėje konerencijoje „Baltic SeaBreeze“, skirtoje visuomenės žinojimui
apie Baltijos jūros užterštumą didinti– ar bent mes taip supratome.Baltijos jūra išties užteršta, ir susi-rūpinti yra kuo – nors manytume, kadmetas jau nebe „susirūpinti“, o domė-tis tik veiksmų planais ir jų realizavi-mais. Renginio metu dalinti interviu
populiaresnėms žiniasklaidos priemo-
nėms visai sudėjo taškus ant i, kokiosdidžiausios, skausmingiausios proble-mos tyvuliuoja mažoje ir uždaroje jū-rinėje ekosistemoje. ačiau, deja, pati
„tarptautinė konerencija“ paliko ganė-tinai hedonistinio ir apgraibomis drei-
uojančio pasisėdėjimo įspūdį, dau-geliui pranešimų net nesistengiantpademonstruoti ekologinės orientaci- jos – tiesiog skaičiuojant žuvininkys-tės statistikas bei pasisekimus, plau-kiant kažkur pro šalį..
Nejaugi „Baltic Sea Breeze“ diriguo-
 jantys skandinavai negalėtų to daryti
kryptingai? Ar tiesiog renginį su savim
tempia kryptingumo ir vizionierišku-mo stoka garsėjantys lietuviai? Iš kitospusės, būtent skandinavų temos – pa- vyzdžiui, apie ekologiško laivo kūrybą– ir buvo įdomiausios. O kol kas prise-
game ištrauką iš Jūrinių tyrimų centro
inormacinio biuletenio
 Apie Pasaulinio vandenyno,Baltijos jūros ir Kuršių mariųaplinkos būklę
Baltijos jūra patiria didelį antropoge-ninį poveikį. Kranto zonoje bei atviroje
 jūroje išvystyta intensyvi žmonių vei-
kla: pramonė, energijos produkcija, lai- vyba, komercinė žvejyba, grunto laido- jimas, natos, smėlio bei žvyro gavimas,
povandeninių vamzdynų bei natotie-kių tiesimas, jūros baseine išvystytas
žemės ūkis, transportas ir prekyba, ža-liavų eksploatacija. ai betarpiškai vei-kia Baltijos jūros aplinkos kokybę. Į jūrą
įteka per 200 upių, kurios atneša dau-giausiai teršalų. Daugiau nei 30 šalių
prisideda prie jos teršimo per atmose-
rą. Šiuo metu net 90 proc. visų Baltijos jūros biotopų iškilo pavojus.
Baltijos jūra yra žemyninė ir viena iš
labiausiai izoliuotų pasaulio jūrų, kurisu Šiaurės jūra ir su Atlanto vandeny-nu jungiasi siaurais ir sekliais Danijossąsiauriais. Dėl to jūros vandenys atsi-
naujina per 25-40 m laikotarpį. Dėl šių
istoriškai susiklosčiusių sąlygų jūra yra
 jautri bet kokiai taršai.
 Lietuvos jūrinių vandenųbiologinio produktyvumodidėjimas
Lietuva iš visų Baltijos valstybių val-do mažiausią jūros akvatorijos dalį, ta-
čiau ir čia esama nemažai aplinkos bū-klės problemų, sukeltų žmonių ūkinės veiklos.Viena svarbiausių – vandenų biolo-
ginio produktyvumo didėjimas (eutro-
kacija) dėl vandenyje esančių gausiųmaistinių medžiagų (azoto, osoro)kiekių. Eutrokacija pasireiškia masi-
niu mikroskopinių dumblių (toplank-
tono) daugėjimu, vandens skaidrumosumažėjimu, vandens „žydėjimu“, de-guonies trūkumu vandenyje, biologi-nės įvairovės mažėjimu, žuvų ištekliųpokyčiais ir kt.Ši ekologinė problema labiau aktu-ali Kuršių marioms, kur šiltuoju metųlaiku, vyraujant palankioms hidro-meteorologinėms sąlygoms, vykstaintensyvus mikroskopinių dumblių„žydėjimas“, sparčiai vystosi pakran-čių augalija, o vasaros pabaigoje ar ru-dens pradžioje dėl mirusio planktonoir augalijos irimo sumažėja vandensskaidrumas, atsiranda deguonies trū-kumas, dėl ko mariose jau daug metųdūsta žuvys bei kiti vandens gyvūnai.Remiantis daugiamečiais duome-nimis, iki šiol Kuršių mariose stebima
mikroskopinių dumblių gausumo (van-
dens žydėjimo) didėjimo tendencija, o
intensyvus melsvadumblių vystymasis
bei jų dominavimas yra antropogeni-nės eutrokacijos požymis.2002 m. Kuršių mariose vanduo in-
tensyviai žydėjo jau gegužės mėn. ir šis
žydėjimas tęsėsi iki vėlyvo rudens, ospalio mėn. buvo stebima didžiausia
per visą tyrimų periodą (1981-2002m.)
mikroskopinių dumblių koncentraci- ja. Vanduo smarkiai žydėjo ir pietinė- je marių dalyje. 1 litre vandens nusta-tyta iki 2 g melsvadumblių.Baltijos jūros priekrantėje vandenųžydėjimas nėra toks intensyvus kaip
mariose. Labiau žydi Kuršių marių van-duo ties Klaipėda, 3-5 kartus labiau pri-
sotintas biogenais. Nuo 1993 m. Baltijos
 jūros priekrantėje išlieka melsvadum-blių didėjimo tendencija.Eutrokacijos procesas palietė ir gi-
luminius vandenis, kur susikaupė dideli
organinių medžiagų kiekiai ir susidarė
ilgalaikės deguonies stokos zonos. Eu-
trokuotuose vandenyse dėl vykstančių
irimo (puvimo) procesų ir deguoniessunaudojimo atsiranda sieros vande-
nilio. okiuose toksiškų dujų užnuody-
tuose rajonuose organizmai neišgyve-na, išskyrus tam tikras bakterijas.
Lietuvos ekonominėje zonoje šie sta-
gnacijos procesai dar nevyksta, nes čia
 vyrauja nedideli gyliai ir būdinga inten-
syvi vandens masių dinamika. ačiaunetoli esančiose Gotlando ir Gdanskoįdaubose tai jau beveik pastovus reiš-
kinys. Dėl eutrokacijos žymūs deguo-
nies pokyčiai stebimi centrinėje Balti-
 joje, Danijos sąsiauriuose bei Kategate.Iki 1940 m. bedeguonė zona centrinėjeBaltijoje ir Suomijos įlankoje užėmė 20tūkst. kvadratinių km, dabar – 70 tūkst.
kvadratinių km. Deguonies trūkumas
neigiamai atsiliepia žuvų, ypač priedu-gniniame vandens sluoksnyje gyvenan-
čių (pvz. menkių), ištekliams.
Lietuvos jūrinių vandenųužterštumas nata ir josproduktais
Didelis dėmesys skiriamas užterštu-
mui nata ir jos produktais. Pastarie- ji vieni iš labiausiai paplitusių teršalų
 jūrinėje aplinkoje. Lietuvos ekonomi-
nei zonai priklausančią jūros dalį supa
ūkio objektai, kurių veikla yra susiju-si su nata ir jos produktais: Būtingės
natos terminalas, Klaipėdos speciali-
zuotas skystų natos produktų termi-
nalas, intensyvi laivyba ir neteisėtasnatuotų vandenų išleidimas atviro- je jūroje. Šio rajono užterštumą taippat lemia sausumos, miestų nuteka-mieji vandenys, laidojamo grunto už-terštumas. Susirūpinimą dėl galimopoveikio aplinkai kelia ir planuoja-mas natos telkinio D-6 eksploatavi-mas ties Nida.Vandens storymės ir dugno nuosė-
dų užterštumas natos produktais Lie-tuvos vandenyse nėra didelis. ik epi-
zodiškai jūroje ties Būtinge, Palanga,
Nida pastebimos natos angliavande-
nilių koncentracijos, viršijančios di-džiausius leidžiamus kiekius. Rekre-acinėje zonoje pastaraisiais metaisdidesni jų kiekiai epizodiškai ksuo- jami Melnragėje ir Būtingėje. ai galibūti Būtingės terminalo veiklos ir čia
įvykusių avarijų padariniai, o Melnra-gėje vandenų kokybę lemia pro Klaipė-
dos sąsiaurį ištekantys natuoti uosto
 vandenys. Dugno nuosėdose pastarai-
siais metais randami natos anglia- vandenilių kiekiai Baltijos jūros du-
gno nuosėdas leidžia priskirti švaraus
grunto klasei.
Kuršių mariose didesni natos anglia-
 vandenilių kiekiai randami ties jūros vartais, Malkų įlankoje ir ties Nida.Dažniausiai neigiamas natos pro-duktų poveikis yra trumpalaikis dėldidelio vandens atskiedimo, akty- vios vandens masių dinamikos irdėl biocheminių skaidymo procesų,kurie reguliuoja natūralų aplinkosapsivalymą.
 Vandenų užterštumaschlororganiniais pesticidais
Baltijos jūra, kaip ir dauguma jūrų, yra užteršta chloorganiniais pestici-dais, kurie vartojami augalų, grūdų,medienos, odos dirbinių kenkėjams,augalų ligų sukėlėjams, piktžolėmsnaikinti. Šios medžiagos kaupiasi netik gyvenamojoje aplinkoje, bet ir gy-
 vuose organizmuose ir gali sukelti mu-tacijas, vėžį, susilpninti imunitetą, kt.Dėl gausaus jų vartojimo prieš kelis de-šimtmečius ir šių teršalų ilgaamžišku-mo pesticidai plačiai pasklido po bios-erą. Nors jų vartojimas yra apribotas,aplinkoje ir Baltijos jūroje šie chemika-
lai vis dar veikia gyvų organizmų po-puliacijas – ypač ruoniams, kadangikaupdamiesi jų organizmuose sutrik-dė jų veisimąsi.
Baltijos jūros ir Kuršių marių vande-nyse bei dugno nuosėdose nustatomos
nedidelės chlororganinių pesticidųkoncentracijos, dažniausiai nustato-mi tik jų pėdsakai.Pesticidų nustatoma dvigeldžiuose
moliuskuose ltratoriuose – makomo-
se, midijose ir dreisenose – bei žuvy-se. Didesni jų kiekiai aptinkami stri-
melėse, nes šios žuvys turi didesnį nei
plekšnės ar ešeriai riebalinį sluoksnį,
kuriame gerai bioakumuliuojasi chlo-
rorganiniai pesticidai.
Per paskutinių keturių metų laikotar-pį Baltijos jūroje stebima chlororganinių
pesticidų mažėjimo tendencija. Panašitendencija stebima ir Kuršių mariose.
 Lietuvos krantų ardymas
Lietuvos pajūriui kenkia ne tik žmo-nių ūkinė veikla, bet ir natūralūs gam-
tiniai reiškiniai (audros, uraganai),kurie ardo krantus, įtakoja spartesnįkopų slinkimą.Per paskutiniuosius dešimtmečius
intensyviai skalaujama pietinė Kuršių
Nerijos pakrantė, esanti Kaliningra-do srityje. Stipriai nukentėjo pakran-tė nuo Nidos iki Pervalkos. ies Kop-
gliu „Anatolijaus“ uragano metu jūros
krantai nuskalauti net iki 20 m.Žemyninėje jūros pakrantėje tiesGiruliais, Karkle, Nemirseta, Būtin-ge kasmet jūros krantas vidutiniškainuskalaujamas apie 1-2 m, o Olandokepurės iškyšulys jau beveik praradosavo ormą.
Lietuvos vandenyse ne mažiau svar-
bios yra ir kitos aplinkos problemos,
susijusios su užterštumu kitomis che-
minėmis medžiagomis, palaidota ka-rine amunicija, ateivių rūšių invazija, vandens lygio kilimu, potvynių pada-riniais. Visa tai veikia natūralų kraš-tovaizdį, vandenų, paplūdimių koky-bę, biologinius išteklius.
Redaktorius:
Linas Kranauskas8 682 52400editor@ekologija.lt
Koordinatorius:
Artūras Nečejauskas8 699 37833ino@ekologija.lt
Projekto vadovė:
Renata Heredia8 615 18055 vilnius@ekologija.lt
Leidinio bendraautoriai:
Jolita VitkauskaitėKristina KučinskaitėValdas KavaliauskasSkirmantė GoughEdgar Heredia
Vertimai:
Kristina KučinskaitėKristina BugelskytėMarius Listopadskis
Kalbos kultūra ir stilius:
Akvilė Rėklaitytė8 610 08285redakcija@ekologija.lt
Reklama, rėmimas,partnerystės:
Mindaugas Galiauskas8 614 68145ozonas@ekologija.ltGiedrius Stauskas8 615 41221projektai@ekologija.lt
Leidėjas:
VšĮ. „Kultūros idėjųinstitutas“
Korespondencijai:
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius
Buveinė:
Konstitucijos pr. 23C-618Vilnius, tel./aksas (8 5)2735919ISSN 1822-6191
Remkite „Ozoną“ –kursite švaresnę ateitį!
Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedi-
delę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui
OZONAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti
dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant
ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo stra-
teginėje visuomenės gyvavimo eigoje.Jei Jūs esate
ekologinio, t.y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo są-moningumo šalininkas/-ė, perveskite Jūsų pageidau- jamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simboliškąsumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir tuo būdu prisidėki-
te prie kiekvieno naujo numerio išleidimo.
Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti,kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedi-me be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridė-
kite kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spaus-dinimo išlaidoms ir kt.).Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir mano-
te, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudin-
gos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-
klama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysimeJums geriausią pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!
Kasmet, iki gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2% pa-
 jamų mokesčio sumos naudojantis savo banko elek-troninės bankininkystės paslauga arba užpildydami2% standartinę VMI prašymo formą.
Mūsų duomenysparamai gauti:
Paramos gavėjo identifkacinis numeris (įmonės
kodas):
300125569
Paramos gavėjo pavadinimas:
 VšĮ “Kultūros idėjų institutas”
Registracijos adresas:
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris:
LT28 7044 0600 0574 0636
Mūsų skaitytojai:
Visuomenė.Verslo segmentas.Mokslo, specializuotos ekologijos, gamtosau-gos, biotechnologijų srities specialistai, kt.
Leidinio platinimas:
Didžiosios „IKI“ prekybos tinklo parduotuvės
visoje Lietuvoje.Atliekų perdirbimo įmonės.Universitetai.Parodos, ekologiniai renginiai.Kuriamas unikalus skaitymoskatinimo „O.zonų“ tinklas kavinėseir kitose netradicinėse vietose.Populiarinama galimybė parsisiųsti leidinįPDF formatu iš kuriamo tinklapio
 www.ekologija.lt
“Ozonas” ->Ozone. Nowwith Englishsummaries
Due to organic products air
 Biofach
,
we are translating a part o our ecolo-gical publication into English. Pleasend some essential summaries o ourmajor articles inside.Te European Union has certainly brought some ecological correctionsto our country; Lithuania already hasquite a ew thousands o ecological
arms, and that number is still growing.
However, EU ocials cannot spreadthe popularity o ecological products
among the Lithuanian buyers, distribu-
tors, retailers, armers, etc., using only 
ecology directives. Lithuania has many orests, a relatively clean land and many 
other advantages or developing a sig-
nicant organic production, yet people
are still unaware what benets it real-ly brings. Ecological issues are mostly considered as someone’s hobby, as mi-
nority concern, as something not real-
ly important.We are trying to change that.O course, as a modest eco-publi-cation, we cannot encourage any realchanges ourselves, we can only try to
change people’s views. In
 
every issue we
promote diferent types o clean or al-ternative energy, which might be used
or buildings or vehicles (in this issue –
electric ones), production or arming,
or any other industry. Another subjectis recycling issues – still new in Lithua-
nia. We want to do our best educat-ing people on how to sort their gar-bage and recycle it in maximum; thispage is partially sponsored by Vilniuscity municipality.
Tis issue also reviews two inspiring
places in Europe which we consider to
be very important examples o how liecan be organised in sustainable way. It’s
UFA Centre (ex-actory) in Berlin andHammarby Sjostad – ecological dis-trict in Stockholm.As always, we cover the news romworld’s eco-product markets, and lastbut not least, the new cognitive col-
umn “World // Country o the Month”presents the op10 most polluted plac-es in the world vs. one o the most beau-
tiul (however, losing its purity) – TeGalapago islands.It is really dicult to present aLithuanian publication – a productconsisting basically o texts, whichin their turn are based on language– in English and or English-speak-ing/reading public. But in case you
care or eel particularly interested in
Lithuanian environment, market, or
other related issues, please contact us
 via e-mail: editor@ekologija.lt or by postal mail: Pašilaičių 12A-10 Viln-ius, Lithuania.
Baltic Sea Breeze – Baltijos užterštumotransliacija
OZONAS4
 /
 Atliekos
 
interviu
 
3
Reduce, Reuse, Recycle
Įvairios pasaulinės atliekų tvarkymo strategijos remiasi 3 R principu: sumažink, panaudok dar kartą, perdirbk (angl. reduce, reuse, recycle). Šipaprasčiausia atliekų tvarkymo hierarchija nurodo, kad atliekų kiekio mažinimas jų susidarymo vietoje yra pats priimtinausias atliekų proble-mos sprendimo būdas. Tačiau apie pakartotinį atliekų panaudojimą, ir juo labiau apie pradinį atliekų srautų mažinimą, kalbama nenoriai irnedrąsiai, lyg bijantis sudrebinti giliai įsišaknijusius vartotojiškos visuomenės įpročius. Lietuvoje kol kas plačiausiai gvildenama atliekų perdir-bimo tema. Šia tema ir kalbamės su Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos prezidentu Mariumi Kalėda.
Marius Kaleda, Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija.
Raminta Vyzienė 
ramintai@one.lt 
 akVilė Rėklaitytė 
redakcija@ekologija.lt 
Kokia pagrindinė Jūsų Asociacijos veikla, pasiekimai? Kokius tikslus jisau kelia?
Antrinių žaliavų ir atliekų surinkė-
 jų, perdirbėjų asociacija jungia įmones,
kurių veikla yra antrinių žaliavų ir pa- vojingų atliekų surinkimas ir perdir-
bimas. Mūsų Asociacijos įmonės dide-liais kiekiais surenka atliekas (popierių,
plastikinę pakuotę) iš didžiųjų preky-bos centrų, didmeninę prekybą vyk-dančių bei gamybos įmonių. Stiklinė,
metalinė ir PE pakuotės yra superka-
mos antrinių žaliavų supirkimo punk-tuose, taip pat iš komunalines atliekastvarkančių įmonių. Dalis surinktų ža-liavų perdirbama Lietuvoje, kita da-lis eksportuojama į kitas pasaulio ša-lis. Pavyzdžiui, Asociacijos narė UAB
„Baltical” Lietuvoje perdirba aliuminio
pakuotę ir kitokį aliuminio laužą lydy-dama specialius liejinius, kurie vėliaunaudojami Europos automobilių pra-monėje bei kaip žaliava Lietuvos lieji-kams. Didžiulius kiekius surinkto sti-
klo dūžio perdirba Kauno bei Panevėžio
stiklo abrikai, popierių perdirba UAB„Klaipėdos kartonas”, Grigiškių po-pieriaus gamykla bei keletas nedideliųperdirbėjų. Pavojingos atliekos suren-kamos pirminiuose jų surinkimo taš-
kuose ir superkamos pavojingų atliekųsurinkimo aikštelėse. Dideli pavojingųatliekų kiekiai yra surenkami ir perdir-
bami uždarojoje akcinėje bendrovėje
„Žalvaris”. Asociacijos įmonės stengia-si, kad būtų sutvarkomos visos pavojin-
gos atliekos, nesvarbu, ar jos surinktos
specializuotose aikštelėse, iš pirminiųšaltinių (autoservisų, transporto įmo-nių, gamybinių padalinių) ar iš komu-
nalines atliekas tvarkančių įmonių. Pa- vojingų atliekų įvairovė yra labai didelė,
įvairios ir jų susidarymo vietos. UAB„Žalvaris” surenka ir superka įvairiaspavojingas atliekas: akumuliatorių ba-terijas, tepalo, oro ir kuro ltrus, auto-
mobilinius amortizatorius, nebetinka-
mas naudoti alyvas, liuminescencines
lempas, elektronines atliekas, turinčiaspavojingų medžiagų, tepalais užterštas
pjuvenas bei audinius ir kt.Pagrindiniai Asociacijos tikslai iruždaviniai yra skatinti ir koordinuo-ti asociacijos narių veiklą, suteiktinariams visą reikalingą inormaci- ją, konsultuoti rūpimais klausimais,bendradarbiauti su įvairiomis suin-teresuotomis organizacijomis, gintinarių teises įvairiose valdymo insti-tucijose, organizuoti paskaitas, semi-narus, kitus renginius. Nuo 2004 m.Asociacija yra tarptautinės organiza-
cijos ISWA, vienijančios viso pasaulio
atliekų tvarkytojus, narė.
Kodėl asociacijai nepriklauso tokios
įmonės, kaip „EMP recycling”?
UAB „EMP recycling” veikla Asoci-acijos kūrimosi metu apėmė tik elek-tronikos atliekų perdirbimą. ai buvoįmonė, kuri Lietuvoje neturėjo nei su-
rinkimo tinklo, nei didelių perdirbimo
pajėgumų. Šiuo metu tai labai išaugusibendrovė, kuri yra kitos, Antrinio per-
dirbimo įmonių asociacijos narė.
Mes išgirdome gandą, kad surūšiuo-tos šiukšlės neretai patenka į bendrą
atliekų srautą, o paskui arba iš nau- jo rūšiuojamos arba patenka į są- vartyną. Ar tai tiesa? Kaip spręs-ti šią problemą? Ar ji bus kaip norssprendžiama?
Komunalinių atliekų tvarkymoproblemos kol kas nėra mūsų Aso-ciacijos sritis, bet manau, kad labaitrūksta gyventojų švietimo, kaip irkodėl turi būti rūšiuojamos komu-nalinės atliekos. Be to, Lietuvai la-bai reikalingos naujos kartos komu-nalinių atliekų rūšiavimo linijos, bet jų pajėgumai ir įsigijimo galimybėsturėtų būti svarstomos tik patvirti-
nus valstybinį strateginį atliekų tvar-
kymo planą, kuris tiksliai apibrėžtų,kiek ir kokių atliekų reikėtų deginti,o kiek – išrūšiuoti.
Rūšiuojamas šiukšles (jogurtų inde-lius, konservų dėžutes, kt.) dažnairekomenduojama išplauti. Kaip taiatsilieps sunaudojamo vandens re-sursams, kurie yra riboti?
Manau, kad indelių plauti kol kasnereikėtų.
Mūsų šalyje nėra nė vieno pažangausatliekų perdirbimo cecho, kad vieto-
 je surūšiuotas atliekas būtų galima iš
karto panaudoti. Ką Lietuva daro sumetalo ir plastmasės atliekomis?
Metalo ir plastiko atliekos Lietuvo- je yra perdirbamos arba eksportuoja-
mos. Aliuminio atliekas lydo UAB „Bal-
tical”, geležies laužo ir ketaus atliekas
lydo AB „Kauno ketaus liejykla”, plasti-kus perdirba UAB „Maldis”, UAB „Poli- vektris” ir daugelis kitų įmonių Panevė-
žyje, Utenoje, Vilniuje (AB „Plasta”).
Vienas pilietis interneto forume da-lijosi savo patirtimi: „paskutinį kar-tą tvarkiausi garažą: metalas į vie-ną krūvą, plastmasė – į kitą. Visokiųplastmasinių butelių ir talpų surin-
kau ir supresavau gal kokius 6 maišuspo 200 litrų. Apvažiavau pusę Klaipė-dos ieškodamas tam skirtų konteine-
rių. Tačiau visi iki vieno buvo perpil-
dyti. Apskritai, manau, niekas nevežatų konteinerių, skirtų atliekų rūšiavi-
mui. Spjoviau į viską, sumečiau i vie-
ną krūvą“. Kodėl žmonės skundžia-
si, kad rūšiuotų šiukšlių konteineriai
kiemuose stovi „dėl vaizdo”. Esą taitik ES pinigų „plovimas“?
Laikraščiuose tikrai yra daug skel-bimų, inormuojančių, kur superka-mas metalo laužas ir plastikinė tara,popierius, stiklas. Kadangi komunali-
nių atliekų tvarkymas nėra mūsų sritis,
negaliu komentuoti, kokia yra padėtissu antrinių žaliavų konteineriais Klai-pėdos mieste. Mūsų Asociacijos narioUAB „Žalvaris” supirkimo aikštelė ti-krai būtų priėmusi tiek plastikinę pa-kuotę, tiek metalo laužą.
Ar perdirbamos atliekos naudingairealizuojamos? Gal galite paminė-ti keletą įdomesnių pavyzdžių, kaipir kur Lietuvoje panaudojamos per-dirbtos atliekos?
Kiekviena antrinė žaliava yra prekė.Šiandien vietinėje rinkoje puikiai par-duodamas aliuminio laužas, polietile-nas, polipropilenas, popierius, stiklodūžis. Į Europos ir Azijos šalis ekspor-tuojama perdirbta PE pakuotė, per-
dirbtos akumuliatorių baterijos, juoda-sis metalas, varis, nerūdijantis plienas,
panaudoti tepalai ir kt.
Socialinės reklamos stendai ir tele- vizija ragina rūšiuoti šiukšles. Tam
buvo pastatyti diferencijuoti kontei-
neriai gyvenamųjų namų kiemuose.
O ką daryti miesto kavinėms, barams
ir parduotuvėms, kur nuolatos kau-piasi daug įvairių atliekų. Šalia elek-
trotechnikos ir kompiuterių parduo-
tuvių nuolat plaikstosi putoplastoatraižos. Gyventojai pastebėjo, kad
tokių įmonių šiukšlės yra kemšamos įbet kurį konteinerį, kur tik būna lais- vos vietos. Kaip yra skirstoma atsako-mybė tokiu atveju? Kaip įtraukti vers-
lo bei paslaugų sektorius į visuotinįatliekų rūšiavimo maratoną?
Didieji prekybos centrai bei stambūs
didmenininkai puikiai išmoko tvar-kyti antrines žaliavas, už kurias turimokėti gaminio mokestį. Jie taip patstengiasi rinkti ir elektronikos atlie-
kas, kad, atidavę jas perdirbėjams, ga-
lėtų tikėtis mažesnio gaminio ar taršosmokesčio. os įmonės, kurios supran-ta, kad rinkdamos antrines žaliavas ar
pavojingas atliekas gali labai daug su-taupyti, tikrai nemeta atliekų į ben-drus komunalinių atliekų konteine-rius. Autoservisai ir demontuotojai,kurie sudaro sutartis su asociacijosįmonėmis ir meta atliekas į speciali-
zuotus konteinerius, tampa pranašes-ni konkurencinėje kovoje. Jie ne tik su-
taupo daug lėšų, bet ir išvengia baudų
už aplinkos teršimą. Nuo 2008 m. sau-
sio 1 d. įsigaliojus naujoms autoservi-sų taisyklėms, tai bus dar labiau jun-tama, nes Asociacijos įmonės tvarko
 visą pavojingų atliekų įvairovę bei kon-sultuoja aplinkosauginės dokumenta-
cijos pildymo klausimais.Labai trūksta pavojingų atliekų re-gistro. Jam pradėjus unkcionuoti, pa-didėtų poreikis pavojingas atliekassurinkti jų susidarymo vietose, tai pa-lengvintų pavojingų atliekų apskaitąir viso surinkimo-perdirbimo proce-so skaidrumą, o to ir siekia mūsų Aso-ciacijos įmonės.
Dėkojame už pokalbį.
Kol Lietuvoje pamažu įsibėgėja atlie-
kų perdirbimo verslas, pasaulyje visdažniau kalbama apie tai, kad 3 R kon-
cepciją reikėtų keisti griežtesne, kurios
pagrindiniai principai būtų tokie: pa-
naudok dar kartą, pagalvok dar kartą iratsisakyk (angl. reuse, rethink, reuse).
Belieka tikėtis, kad sėkmingas atliekųsurinkimo ir perdirbimo sistemos su-kūrimas Lietuvoje taps tramplinu, lei-
siančiu ateityje ieškoti dar eektyvesnių
problemos sprendimo būdų.
 
A plentitude o various waste ma-
nagement strategies are based on Te
Waste Management Hierarchy, ran-
king o waste management actions.A very simple yet powerul slogan‘Reduce, Reuse, Recycle’ declaresthat the most avourable optionsare the reduction o produced was-te amount, the reuse and nally re-cycling. Quite recently recyclingbecame the most discussed wastemanagement option in Lithuania.oday we are talking about wastemanagement actualities in Lithu-ania with Marius Kaleda, the presi-
dent o Te Association o Seconda-
ry Raw Materials, Waste Collectorsand Recyclers.Te Association unites the enter-prises main activities o which arethe recycling o secondary and ha-zardous wastes. Te main targetso Te Association are to encoura-ge and coordinate the activities o the members, to consult, share the
inormation, organize various events
and deend the rights o the mem-bers. Kaleda admitted that thereare problems with municipal was-tes management:‘I think that people in Lithuanialack environmental education. It is very signicant to inorm society why and how the waste should besorted. Furthermore, the new gene-ration o waste sorting lines is es-
sential. But they cannot be obtainedwithout the strategic waste manage-
ment plan, which could clearly dene
the amounts o waste that has to berecycled or incinerated’. On the ot-her hand, Kaleda is glad that the big
enterprises and shopping centres are
learning how to manage their wasteamounts. Te stimulus or that arethe eforts to avoid environmentaltaxes. Kaleda also emphasizes thatrecycled materials are successully sold in the local and oreign mar-kets.
 
Bendrovė VSA propaguoja dar vieną atliekų tvarkymo būdą – požemines surinkimo sistemas „Molok“. Taipadidintos talpos konteineriai, kurių tik 40 proc. tūrio yra antžeminė konstrukcija, likusiuose, kompanijosteigimu, atliekos susislegia labiau nei įprastose talpose, todėl jų telpa dvigubai.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...