• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
 
PAGRINDINIS leIDINIo PARTNeRISGeNeRAlINIS leIDINIo RĖMĖJAS
Atspausdintas ant ekologiškopopieriaus Cyclus Oset aplinkainekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.
Partneriai:
Nvartjantis irpasidark-patsekDaiktasVvrės ratstadmas: loHASir sw-dwnctr
ISSN 1822-6191ekgišks ktrs gidas / ec-ctrGidwww.nas.t2008/12 (16)
Švntės?Kamja pirkigė?Mkkisvarttsaikingai9ps.12ps.
DRĄSI ŠALIS LIETUVASu smagiu nuoboduliu stebime naujosios valdan-čiosios koalicijos kovas su partneriais bei sveikuprotu, ypač aplinkos ministerijos atžvilgiu. A. Va-linskas tikrai nėra us-paksichinio intelekto, tačiauelgiasi stebėtinai us-paksichiškai. Kodėl, Arūnai?Štai ir prasideda išvedžiojimai, kad ministerija„aplinkos, o ne aplinkosaugos“. Kaip po tokio nu-tarimo priversi, pavyzdžiui, paveldo institucijasdirbti, jeigu jos nėra „paveldosaugos“? O kokia giministerija turėtų rūpintis aplinkosauga – gal (nau- ja) žurnalistikos? Iš pradžių ta arogancija su žurna-listais galėjo atrodyti iškreiptai žavi, tačiau perėjusprie aplinkosaugininkų, tai jau nebejuokinga. Galpo kelio-į-žvaigždes tragedijų reikėtų ne mokytikitus, o pirma pamąstyti pačiam? Tačiau leiskimesu aplinkogriovos ministerija paeksperimentuotinaujam vaikinui, iš kitos seros. Juk ten jam visaisekėsi.OBAMA PASIKVIETĖ AL GORE TIK ARBATOSNe pačios linksmiausios žinios ir apie naująjį Oba-mos energetikos „ministrą“ – Steve Chu, kurioparinkimas daugelį nustebino tuo, jog tai moks-lininkas, neturintis nieko bendra su politika. Deja,mokslas šiuo atveju – tai atomų ir dalelių zika,kaip pabrėžia vienas taiklus interneto komenta-ras, NAUDOJANTI, o ne gaminanti daug energijos.Be to, Chu aktyviai palaiko etanolio, gaminamo išmaisto (kukurūzų), naudojimą kurui – idėja, kuriąbeveik visi energetikos mokslininkai laiko tragiška– dėl energijos ir vandens sąnaudų. Kaip pakeistišias nelaimingas nuostatas?PAŽABOK VARTOJIMĄ TINGUMU„Aš myliu darbą. Jis keri mane. Galėčiau sėdėti ir va-landų valandas žiūrėti į jį“ – Jerome. K. Jerome.Štai taip elegantiškai kalbėjo vienas iš tingulio die-vukų. Kur daugiau, jei ne Anglijoje, su dažnomisarbatos gėrimo pertraukėlėmis, galėtų klestėtiir tarpti tingumo kultas. O jis, pasirodo, ne šiaippaslapčia veši, bet turi ir gana ocialias raiškosormas. Pavyzdžiui, žurnalą, pašvęstą tingėjimui,„The Idler“. Jame pateikiami interviu su tinguliostabukais, tobuliausios tingulio ormos, praktiniotinginiavimo patarimai, bjauriausių miestų, atosto-gų, darbų sąrašai.Tinginystė čia ne tik visiškas pasyvumas, bukumas –tai mėgavimasis laiku ir erdve, kurioje esama. Laiko,laiko ir dar kartą laiko mums reikia, kad galėtumeapmąstyti savo santykį su pasauliu, kad suprastu-me savo paliekamą pėdsaką jame. Ir tik mąstantisžmogus gali būti „žaliu“. Tingulys nuo lėtumo, apiekurį kalbame toliau numeryje, skiriasi tuo, kad tin-giniaudamas žmogus yra visiškai atsitraukęs nuobet kokios veiklos. Tobula būsena laisvam minčiųtekėjimui, harmonijos su pasauliu įsteigimui.Puodelį arbatos?..
Idler.co.uk 
KĄ PIRKTŲ JĖZUS?Kur daugiau, jei ne Amerikoje, gali gimti beprotiš-kos, stulbinančios savo įžūlumu idėjos... Šįkart nu-stebino pastorius Bilis (Bill Talen) ir jo „The church o stop shopping“. Išpuoliai prieš vartotojiškumą nie-kam nėra naujiena. Bet pasitelkus religijos ormą– taip, čia kažkas neįprasto. Gilinantis, kas ta stopshopping bažnyčia – paaiškėja, kad tai iš tiesų jokiane bažnyčia. Niekas sekmadieniais nelaiko asketiš-kų mišių, papuoštų Molotovo kokteiliais, mėtomaisį supermarketų langus. Tai Niujorko menininkų or-ganizacijos „The Immediate Lie“ projektas. Teatra-liškomis humoristiškomis viešomis kampanijomissiekiama priversti visuomenę „praregėti“, suvokti,kad yra glaudus ryšys tarp vartojimo ir aplinkosau-ginių problemų. Charizmatiškasis pastorius (jaunasmanęs, kad bus poetas bitnikas) ir jo gospelo cho-ras rengia spalvingus pasirodymus gatvėse, šaliadidžiųjų prekybos centrų, išsiruošia į tarptautinesgastroles. Be gyvų pasirodymų viešojoje erdvėjedalis veiksmo perkeliama į teatrus, sukurtas „kalė-dinis“ kino lmas „What would Jesus buy?“ (tiesa,prodiusuotas „Supersize Me“ režisieriaus MorganSpurlock), išleista ir knyga tuo pačiu pavadinimu.Menas, gatvės demonstracija, statinės oratorius,„žaliųjų“ strategija – visa apjungiama vienameprojekte. Pasirinkta orma unikali ir nieko keisto,kad ji patraukia ne tik susižavėjusių turistų, ar tei-sėtvarkos pareigūnų dėmesį. Bažnyčia tradiciškaisuvokiama kaip viena iš galios įtvirtinimo institu-cijų. Įtikinėjanti, gąsdinanti, liepianti – šią ormąnaudoja ir Bill Talen. Rezultatas kiek paradoksalus,bet įdomus. Amen.
Revbilly.com
2-5ps.
IMintisVytautas Rubavičius: „Ištikusi pasaulinėkrizė verčia svarstyti kapitalizmo raidosypatumus. Kodėl visokie svarstymai apieekonomiką remiasi esmine prielaida, jogekonominės veiklos tikslas yra ekonomi-kos augimas? Arba kodėl įsivyravo visdidesnio pelno imperatyvas? Juk žmo-nija jau senokai gyvena prekių, ginklų irtaršos perviršio sąlygomis. Ekonomikos„augimas“ taip etišuojamas, kad net kri-timas ar nuosmukis vadinamas neigia-mu augimu ar neigiamu prieaugiu. Re-cesija – baubas. O gal atokvėpis aplinkai,padėsiantis sveikti ir mums patiems?”(Balsas.lt, 2008 m. gruodžio 2 d.)IIMintisIndrė Kleinaitė: „Kilusi nansų krizė teikėvilties, kad pagaliau atėjo laikas įgyven-dinti esmines permainas, kurios užtikrin-tų darnų pasaulio vystymąsi. Atrodė, jog pagaliau pasaulio lyderiai supra-to, jog būtina iš esmės keisti ekono-mikos modelį, kuriame recesija buvoužprogramuota. Tačiau užuot pasi-rinkę esminių permainų kelią, pasau-lio lyderiai iš naujo pučia susprogusįburbulą, kuriame vėl yra programuo- jamas sprogimas. Pastangos palaikytidestruktyvius procesus – pasmerktosiš anksto. Nuo ankstesnių ekonomi-kos nuosmukių šis skiriasi tuo, kadyra paskutinis – nuolatinio ekonomi-kos augimo, kurio tikimasi remiantispasenusiu modeliu, daugiau nebe-bus. Taip yra todėl, kad šiandieninėekonomikos sistema neatsižvelgiaį gamtos dėsnius, ir natūralius ište-klius naudoja greičiau nei jie spėjaatsinaujinti. Vis didėjančiai sociali-nei atskirčiai ir gilėjančiam skurdui
Nuotr. Vaida Balčiūnaitė
KRIzĖ – TAI PRoGA ATGIMTI? PeRMSTyTI VARToJIM 
mažinti daugiausia, ką šiandieniniskapitalizmas gali pasiūlyti – labdarair parama. Tai ne išeitis. Jerry Silber-man, straipsnyje „Paskutinė recesija?Ar geriausia vilties teikianti galimy-bė?“ (The Last Recession? Or OurBest Opportunity or Hope?) patariagelbėti ne šią sistemą, o patiems gel-bėtis nuo jos. Pastangos atgaivinti,tai kas sena, ir tai, kas sukėlė krizę,turėtų būti nukreiptos kita linkme –kurti tai, kas nauja, ir tai, kas užtikrin-tų darnią pasaulio ateitį” (Atgimimas:2008 m. Nr. 43).IIIŠvenčių proga priminti sąmoningovartojimo reikšmę ir moralizuoti apie„diržų susiveržimą“ prie persivalgy-mo stalo yra atžagariai banalu. O bettačiau ką daryti? Jau išsiaiškinom,kad vartojimo – kainų – BVP – išlaidųberibio augimo siejimas su „gyveni-mo gerėjimu“ ir visuomenės/eko-nomikos progresu buvo itin menkaipagrįstas. Dabar reikia permąstytipačius ekonominių motyvacijų saitusir akivaizdu, kad ekologija turės būtiviena iš esminių gairių, o jokio primi-tyvaus socialinių išlaidų ir investicijųmažinimo čia nepakaks.Žinoma, vartojimas dabar ir taipmažėja, tačiau juokinga, kai tra-dicinės ekonomikos „ekspertai“D.Grybauskaitės raginimą jį mažintisuvokia kaip nesusipratimą, slip-o-tongue. Atsispyrę nuo dugno, pri-valome plėtoti savo gyvenseną irveiklas visai kitomis, sąmoningomiskryptimis, o tokius besmegeniuskonceptus kaip greitasis vartojimas/maistas/keliavimas, kiniškų atliekųgamyba iš raudonosios knygos eko-sistemų ir t.t. – pamiršti.
 
Ozonas 2008/12 (16) www.ozonas.lt
ozoNAS 16 / VARToK SAIKINGAI
Redaktoriu
 Linas Kranauskas,8 682 52 400, editor@ozonas.lt
Rubrikų redaktorė
 Kristina Kučinskaitė,8 671 35 049, news@ozonas.lt
Koordiatoriu
 Artūras Nečejauskas,8 699 37 833, ino@ozonas.lt
Projektų vadovė
Lauryna Tarvydienė,8 618 83324, projektai@ozonas.lt
Žalioji rikodara
Marius Tarvydas,8 637 50000, marketing@ozonas.lt
„EkoDaikta”,
 Miglė Anušauskaitė,ekodaiktas@ozonas.lt
„Ekotatba”
Raminta Vyzienė,publication@ozonas.lt
Vertimai ir tarptautiiai ršiai ,
 Skirmantė Gough, 8 654 22427network@ozonas.lt
Kalbo kultūra ir tiliu,„Rūšiuok Rūšiuok“,
 Akvilė Rėklaitytė,editing@ozonas.lt
Maketa,
Vilija Diglienė, 8 652 07523
Leidėja
VšĮ Kultūros idėjų institutas
Tiraža
10 000 egz.
Korepodeijai
 Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius
Buveiė
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./aks. (8 5) 273 5919,ino@ozonas.lt
Iterete
www.ozonas.ltISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.
2 / redakcija
TAIP PAT kitoe vietoe:Viliuje
• „Ollo grindys“, Kazlausko g. 1
Verkių g.44
• Vilniaus m. savivaldybė,
Konstitucijos pr. 3
• VšĮ Kultūros idėjų institutas,
Konstitucijos pr. 23C-618
• Šiaurės miestelio
technologijų parkasJ. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96
• IKI parduotuvėse:
„Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėliųg. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32
• Sveiki produktai” ,
Lukšio g. 34, Vilnius“Sveiki produktai”Šeškinės g. 32, Vilnius
• „Vintage“ baldų salonas,
Užupio g. 9-40, Angelo skveras
• „Vasaros terasa “, Vilniaus g. 39• „Sulčių baras“, Totorių g. 15
Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, pa-skyrę nedidelę savo lėšų dalį ekologiškogyvenimo būdo leidiniui, kurio misija –užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarpvisuomenės, valstybės ir verslo, siekiantvisuomenės ekologinio sąmoningumo irracionalios vartojimo strategijos. Jei Jūsesate ekologinio, t. y. švaresnio ir racio-nalesnio, vartojimo šalininkas/-ė ir galiteOZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystytisavo veiklą – perveskite Jums priimtiną,kad ir nedidelę ar simbolišką, sumą į mūsųredakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite priekiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo ko-kybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pagei-daujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šioslėšos būtų panaudotos. Pervesdami paramąprie pavedimo paskirties „Parama“ trumpaipridėkite, kokiam tikslui ji skirta (autoriniamshonorarams, spausdinimo išlaidoms ar kt.).Jei Jūs esate juridinis asmuo (t. y. įmonė) irmanote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos galibūti naudingos OZONUI, o kartu ir Jūsų pre-kės ženklas arba reklama leidinyje OZONASbūtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui, – su-sisiekite su mumis, ir mes pasiūlysime Jumsgeriausią pasirinkimą, kokį tik galėsime!Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. pa-skirkite 2 % pajamų mokesčio sumos nau-dodamiesi savo banko elektroninės banki-ninkystės paslauga arba užpildydami 2 %standartinę VMI prašymo ormą. Nuoširdžiaidėkojame paskyrusiesiems 2 % pajamų mo-kesčio sumos už praėjusius metus – už Jūsųskirtas lėšas apmokėjome didesnę autoriniųstraipsnių dalį.
Ms dmnsparamai gati:
Paramos gavėjo identikacinisnumeris (įmonės kodas) 300125569Paramos gavėjo pavadinimasVšĮ Kultūros idėjų institutasRegistracijos adresasPašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitosnumeris LT28 7044 0600 0574 0636
Kaue
• IKI parduotuvėse:
„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3
• „Ollo grindys“, Savanorių pr. 290
Klaipėdoje
• IKI parduotuvėse:
„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“,Herkaus Manto g. 84
• Klaipėdos ekologinis klubas
„Žvejonė“, Taikos pr. 42-3
• Baras „Senamiestis“,
Bažnyčių 4/Daržų 10.
• I. Simonaitytės viešoji biblioteka,
Herkaus Manto g. 25.
• „Ollo grindys“,
Šilutės pl. 105aBaltijos pr. 6a,p. c. „SBA Idėjos namams“)
Šiauliuoe
• IKI parduotuvėje
„Dainai“, Gardino g. 2
• „Ollo grindys“,
Dubijos g.27
Paevėžje
• IKI parduotuvėje
„Basanavičiaus“,Ukmergės g. 18
• „Ollo grindys“,
Klaipėdos g. 143a(p.c. „Babilonas II“)
Altuje
• „Ollo grindys“, Naujoji g. 50
Uteoje
• „Ollo grindys“,
Vaižganto g. 9
BEI
ekologiniuose renginiuose, kone-rencijose, įvykiuose, pasimatymuo-se, pas ekologiškus draugus ir kt.
KAIP NePIRKTI IR KAIPDIAuGTIS NeTuRINT
„Šio dieo šūki: patatk uoliuką – pritabdk šitą ežiia kur lekiatį paaulį!“.Štai taip motuodami eiliį uoliuką vieoje atatiškoje Troboje kelbia jo šeimi-ikai. „O ko jau e?“, – pamątai tu, perjui pavarą, peršoki dar vieą radijo totį irpakambii -tajam peroažui per šį puvaladį. O ko jau e?..
Rmkit „oną“  krsit švarsn atitį!
Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.ltViduržiemis yra nepaprastai pavo- jingas metas. Tuomet tamsieji pre-kybos lordai išgyvena aktyviausiąazę. Manipuliuodami visomis var-totojų juslėmis, sumedėjusiomistradicijomis, dailiai adaptuotomispagal amerikietiškas svajones, jiegana lengvai įkalba pirkti plasti-kinio šlamšto kalnus. Na, ir tikrai,pasakykite man, kam reikalingi tieneskoningi Kalėdų senelių muliažai,angelai, šventinės kepurės, pašluos-tės, pirštinės, apatiniai ir taip toliau?Tarsi žmogus per kiekvienas šventesturėtų kardinaliai keisti savo namus.Na, sausio pabaigoje vietoj elnių irblizgančių bumbulų apsuptų savemirgančiomis širdelėmis, o kovomėnesį savo irštvą išdekoruotųkiaušiniais ir šiaudinėmis vištomis.Natūraliai kyla kiek baugus klau-simas: ar įmanoma justi tą malonųvirpulį – šventę – perkant? Ir apskri-tai, ar galima ką nors malonaus nu-veikti neleidžiant pinigų?
Tščias atrnatv krpšs
Šventės mums gyvybiškai reikalin-gos. Jos užprogramuotos. Tai – ap-svaigimas, džiaugsmas, tradicijomisreglamentuojamas šiltų jausmų pro-veržis. Klausimas – kaip jas pajusti.Gana sudėtinga, kai neturime laiko
 
Ozonas 2008/12 (16) www.ozonas.lt
 tema / 3
HOw nOT TO BUy AnD TOBE HAPPy ABOUT IT?
The world is ast in every sense o the word.Everything changes ast too. There is alwayssomething new coming out, that accordingto the retailers, is the best thing since slicedbread, but maybe the good old loa o bread isar better than sel baking and sel slicing andgod knows what else is the latest thing on themarket? We seem to live to buy. Especially now,when the dark hours o the very short days, arelled with long visits to the supermarkets. Yes,you really did desperately need those newgenuine mother o plastic Christmas balls, be-cause those old and horrible glass ones wherereally worn out, and the Christmas lights! Youcan never have enough o those! It is possi-ble to celebrate Christmas, without being ina debt or another 10 years, there are actuallyno rules saying you have to buy stu. We hadnice chat with Vidas Vokietaitis rom Klaipeda,who seems to be able to make anything romanything, proved that. He doesn’t only makethings he also inspires other people to do thesame, you should go to this exciting placecalled Troba and nd out or yoursel!
laukti. O juk dauguma jausmų atei-na labai atsargiai, jie auga stebintir stebintis, mąstant ir permąstant.Bet kaip stebėti pasaulį ir leisti jampačiam išaugti širdyje, jei tam nėralaiko? Jei reikia dienų dienas sėdė-ti įsisiurbus į kompiuterio ekraną,diskutuoti su kolegomis ir, žinoma, jei nenorima būti socialine atlieka,dalyvauti kultūriniame gyvenime(teatras, paroda, klubas)...Seniai poreikius peraugęs prekybospasaulis siūlo jausmų katalizatorius.Štai, mielasis, jei nevirpa širdis – nu-sipirk raudonų cinamonu kvepian-čių žvakių ir tikrai pajusi krustelintpavargusią širdį. Bėda ta, kad prievisko priprantama. Tada reikia visdidesnių niekučių dozių. O kai ir josnebepadeda, ką daryti tada?Kaip alternatyva beprotiškam pir-kimui pateikiamas atsigręžimasį tradicijas. Kita vertus, ar šiaudųtraukiojimas iš po užstalės bei šno-pavimas į veidrodį šiandienos pa-saulyje tebėra toks, kaip prieš gerąšimtmetį? Ir su kuo kalbėti, jei vietojtvartelio su gyvūnėliais svetainėjeparpia itin kultūriškas Siamo katinasarba liliputinis šunėkas?Absoliučiai pakitus gyvenimo struk-tūrai, neišvengiamas atotrūkis tarpdabarties ir tradicijos. Ji telieka tuš-čia orma, atkartojimu. Gal kiek a-talistiškai skamba, bet manau, kadesame įvaryti į keistą akligatvį. Vie-na vertus, vartotojiškumas, kažkadabuvęs mirgančiu galimybių išsipil-dymo pažadu, dabar tampa dūlan-čių atliekų kalnu; kita vertus, esamepernelyg nutolę nuo to, kuo buvo-me. Ir, tiesą sakant, prisipažinkime – juk nesiruošiame grįžti atgal.Šurmuliuojančios šventės čia mi-nimos tik todėl, kad jos ryškiausiaiatspindi vartotojiškos kultūros ab-surdiškumą. Tikrai nesiruošiu patari-nėti, ką dovanoti tetai jei ne bronzinįantikiniais motyvais raitytą laikrodį,kainuojantį kelis šimtus litų. Rūpėtituri kas kita. Ką daryt tame akliga-tvyje, kai norisi pašerti save kažkuotikru ir sielą užpildančiu? Gal reikianesiblaškyti, o ramiai atsisėsti antseno gero suoliuko ir išvynioti an-taziją apie tai, kaip galima viską su-derinti. Kaip švęsti ir nepirkti. KaipGyventi ir nepirkti.
Dvirači išradimas. Kasdin.
„Pasidaryk pats!“ – kieno tai šūkis?Anarchistų? Primityvistų? Neįsivaiz-duoju... Jis patrauklus daug kam. Irši idėja – jokia ne naujiena. Netrūks-ta įrašų tinklaraščiuose, kai ką norsaplanko nuostaba suvokus, jog šįsezoną nereikės pirkti naujų batų,nes, pasirodo, nusitrynusią spalvągalima atnaujinti nagų laku. Arbakokiu džiaugsmu trykšta moterissupratusi, kad dėmę ar skylutę gali-ma pridengti kokiu nors įsiuvu (ga-limas ir kitoks požiūris – „kol aš patsnematau dėmės ji neegzistuoja“,arba – „čia juk tik maistas!“). Na, irvėl apie moteris – kaip malonu pa-sidaryti unikalių papuošalų.... Tiesa,net šiuos savarankiškumo daigusprekybos pasaulis asimiliuoja kaipsau naudingus. To pavyzdys galė-tų būti karoliukų vėrimo salonai.O juk tikresnis „savarankiškumas“būtų tada, jei tas gražus papuošalasgimtų iš viso to, kas mėtosi aplinkui,kas, kukliai tariant, tėra kokia norsšiukšlė. Apie tai išsamiau „Ekodaik-te“ pasakoja tikra šių dalykų eks-pertė Miglė. Ne kartą kas nors už-sižiopsojęs į mane puošiančius josgaminius klausė, kur būtų galima jų įsigyti. Ir turbūt ne visi supranta,ką turiu omenyje siūlydama tiesiogpasirausti po niekniekių krūvelesnamuose.Bet papuošalai – tik smulkmė. Sudidžiule pagarba stebiu tepaluota-rankius vaikėzus, kurie vis dar mokaiš senų aprūdijusių detalių susikons-truoti keistus, bet judančius apara-tus. Jie po truputį nyksta, tėvamsmanant, kad blizgantis motoroleristiesiog neišvengiama būtinybė. Kar-tą lankydamasi namuose paprašiausavo brolio, kad čiuptų plaktuką irpakaltų šiltadaržio duris – jis atsikir-to, esą nemoka to daryti. Bet kokiomokslo tam reikia? Kai kurie dalykaitokie paprasti, kad tiesiog savaimeaišku, kaip juos daryti.Ir turbūt brolio atsakymas, tąkartinspiruotas paprasčiausio tingulio,vis tiek slepia ne itin malonią tiesą.Juk nyksta suvokimas, kaip reikiamojuot plaktuku, kaip susimontuotielementarią lentyną, kaip išradingaipanaudoti tarnavimo laiką atgyve-nusius daiktus ar įrankius. Fantazi- ja, kuria dera naudotis kuriant savopasaulį, pasitraukė ir tuoj bus visaiišguita kinietiškų niekučių cunamio.Mus supa kaip niekad daug daiktų,bet visiškai nebeišmanome, kaip su jais elgtis. Todėl vaikai nebemokažaisti su puodų dangčiais ar gamintilėles iš gėlių. Todėl moterys spor-tuoja sporto klubuose. Todėl poranorėdama pajusti karščiausią meilėsugnį važiuoja į „romantišką“ kelionę.Visa tai – to paties mūsų veiklos ir jausmų atroijos proceso grandys.Kuo daugiau gabumų praranda-ma, tuo labiau žmogus priverstaspasitikėti išganingu prekybos cen-tru ar krūva paslaugas paslaugėlesparduodančių įmonių. Atrodo, kadtik turėjimas, ypač naujo turėjimas,geba pradžiuginti žmogų. Nuolati-nis pirkimas yra patvirtinimas, kadpašalinis pinigų kalimo poveikis –perkrovos darbe, nuovargis, šlubuo- janti sveikata, atotrūkis nuo artimų- jų – yra pateisinamas. Bet turbūt irkrūva modernių luditų nelabai kąpakeistų. Radikalios prakalbos, siū-lančios keisti gyvenimo būdą taippat ilgainiui įgrista. Telieka kukliaipasiūlyti teigiamą pavyzdį. Kukliai,kaip kukliai po ta nedegia eglute,puošta kaspinėliais ir burbuliukais,pastumiame eilinį supakuotą „ką-nors“...
Vina tkia Tra
Turbūt apie tai galvojau, ilgiau, neiplanavau užsilikdama Klaipėdoje.O likau vien dėl to, kad radau pro-gą susipažinti su vienu „Žvejonės“klubo nariu, kurio keistą, iš visokiųdetalių montuojamą aparatą, vasa-rą pastebėjau lankydamasi klubopatalpose. Tąkart klubo prezidentėEglė Baltrūnaitė sakė, kad Vidas ti-kras auksarankis, gebantis išradin-gai panaudoti bet kokias atliekas.Vėliau sužinojau, kad Vidas taip patvienos labai keistos Trobos šeimi-ninkas. Jau mums susitikus jis kuogriežčiausiai pareiškia, kad joks nešeimininkas, esą Troba yra vieta, ku-rioje nėra šeimininkų, suprask – itinakcentuoto privatinės nuosavybėskeliamo savininkiškumo jausmo.Va, čia tai įdomu, – pamaniau. Tai-gi susipažinkite, Vidas Vokietaitis išKlaipėdos – olkloristas, A. Marčėnomylėtojas, vynų gamintojas, bei Tro-bos šeimininkas (šito, tarkime, gar-siai nesakiau). Tikiu, kad aplink yranemažai panašiai kaip jis mąstančiųir gyvenančių žmonių. Tai labai ge-rai. Bet šįkart uostamiestyje siautė- jant nejaukiems vėjams, kalbėjausibūtent su Vidu.Pirmiausiai klausiu jo apie keistąjį„dviratį“ klube, apie tai, ar yra ir dau-giau tokių kūrinių. Vidas tik juokiasi,„galiu bet kokį „velosipedą“ iš atliekųsukonstruoti“. Vėliau patikina, kadinžinieriaus konstruktoriaus gyslelėtikrai leidžia bet ką padaryti, tik reikiaturėt bent apytikslį antazijos brėžinį.Ar išmoningas konstruktorius tikraisako tiesą, sužinosiu tada, jei jis pa-gal mano schemą pagamins važiuo- jantį aparatą, kuriame būtų patogusotelis, bei praktiškas baras.„Mėgstu ilgus pasivaikščiojimus,atidžiai dairausi aplinkui, taip randudaugybę visokių gelžgalių, kuriuosvėliau galiu praktiškai pritaikyti. Na,pavyzdžiui, mėtosi koks vamzdis, oaš iškart matau, kaip jį tinkamai pri-montavęs papuošiu Trobą sūpuo-klėmis“. Pradėjus mąstyti, ko iš tiesųreikia, nepaprastai sumažėja pirki-nių sąrašas. Be to, ir taip aplink pilnadaiktų, kurie tik ir laukia, kol bus tin-kamai panaudoti. Kartais jų nereikianiekaip specialiai permontuoti. Sutikru atradėjo įkarščiu Vidas pasako- ja apie puikų lobį: „važiavome dvira-čiais į šventę Gargžduose, o pakeliuiaptikome traukinio vagonus. Žinai,to „medinuko“ tipo. Net jei stabčiojakas kelias minutes, jais vis tiek labaismagu važinėti, nes žmonės juosevis dar moka betarpiškai bendrauti.Taigi tie vagonai buvo „pasiųsti“ įatliekas. O tuose vagonuose juk TIEK puikių suoliukų! Ir jie visi nepaprastaigerai pagaminti: patvarūs, idealiai ati-tinkantys kūno ormas. Tai prisivežėmvisai Trobai apsistatyti“.Supratimas, kad nebūtina šluotiparduotuvių lentynų, kad galimapačiam savo jėgomis pasigamintitai, ko tau reikia – ar tai būtų vynas,ar skudučiai, ar megztinis, – vienasžingsnis. Kitas dalykas – sugebė- jimas išsivaduoti iš nuosavybėsgniaužtų. Prisipažinkime, tik turėda-mi jaučiamės saugūs.Štai čia pagaliau galima papasakotiapie Trobą. Jau kurį laiką vis girdė-davau vienur ar kitur šnibždant apie ją ir joje vykstančias veiklas... Trobayra senoviška, jai apie 150 metų, jikaime, kuriame tik šešios sodybos.Ten jau trejus metus sugužama į„Raudonųjų serbentų“ estivalį, taippat į „Eco Trobą“, ten vietą randa irvisokios olklorinės, meninės inici-atyvos. „Vieni atvažiavę turi gerti,kiti ilgai vaikščioti apylinkėse... Betkaip gera, kai galiausiai su didžiau-sia nuostaba pasakoja pamatę atsi-veriant visą pasaulio grožį kokiamenors kankorėžyje...“, – sako apie konors gražaus ir gero ieškančius Tro-bos lankytojus Vidas.Įsigijus Trobą, norėta atkurti josautentiką, tad atsikratyta visų „dai-linimų“, kurios buvo padarę pasku-tinieji savininkai. Tačiau erdvė atviramenininkų invazijoms, tiems, kurienori kaip nors prisidėti prie sodybostobulėjimo (nes „Troba nepaprastaisudėtingas trimatis vaizduojamojomeno kūrinys“). Taip joje atsiradožaliuojanti viryklė, žaliuojantis tele-vizorius, įvairios netikėtos praktiš-kos ar nelabai detalės.Troboje galima žiūrėti kiną, skaitytipoeziją, karstytis po medžius, reng-tis taip, kaip geidžia širdis, groti, ne-skubėti.Ir pati esu kviečiama apsilankytitoje keistoje vietoje, atsivežti drau-gų, „bet, žinai, troba įspūdingiausiapavasarį ir vasarą, kai gamta tiesiogsprogsta, kai viskas žydi ir tvinksta“,– sako Vidas. Nesavanaudiška visuo-meninės sodybos idėja tikrai graži.Tačiau nesuvaldydama skepsio do-miuosi, ar įmanoma, kad aplinkiniaimokės adekvačiai reaguoti į tokiąidėją. Gyvename tokiame pasaulyje,kokiame gyvename, „teko sumon-tuoti šiokią tokią signalizaciją. Keliskartus apsilankė ne itin draugiškikaimynai“, – neslepia Vidas. Sako-ma „šaukštas deguto...“, tačiau ne-sinori, kad visos geros iniciatyvosnubluktų nemalonių nuotykių one.Tad tegu ir neblunka. O Troba tebusstambaus kalibro pavyzdys, rodan-tis, kaip nepirkti, neturėti ir kartubūti laimingam.Daugiau - Troba.eu
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...