Professional Documents
Culture Documents
60
6
360
-isa.
33
3. cnobilia, rom 6-7 wlis bavSvebs uWirT iseTi obieqtebis dajgufeba, romlebic
erTmaneTisgan gansxvavdeba ori an meti niSniT.
maswavlebeli sTxovs am asakis moswavleebs, mocemuli oTxi figuridan amoirCion
erTi zedmeti (anu sxvebisgan gansxvavebuli) figura.
qvemoT CamoTvlilTagan figurebis romeli oTxeulia am davalebisTvis yvelaze
Sesaferisi?
(a)
(b)
(g)
(d)
mocemuli davalebis mizania, gaarkvios, SeuZlia Tu ara maswavlebels, SearCios
moswavlisTvis adekvaturi davaleba asakobrivi Taviseburebis gaTvaliswinebiT.
davalebis pirobaSi mocemulia 6-7 wlis asakis bavSvis azrovnebisTvis
damaxasiaTebeli Tavisebureba _ ori an meti niSnis mixedviT obieqtebis
klasifikaciis sirTule. imisTvis, rom moswavlem SeZlos oTxi figuridan erTi
gansxvavebulis gamoyofa, umjobesia ganmasxvavebeli niSani iyos erTi. cxadia, aseTia
(a) pasuxSi warmodgenili davaleba, romelSic mocemuli obieqtebi (kvadratebi da
samkuTxedi) mxolod erTi niSniT _ formiT gansxvavdeba erTmaneTisgan. (b) pasuxSi
mocemul figuraTa ganmasxvavebeli ori niSani gvxvdeba: forma da zoma, (g) pasuxSi
_ forma, zoma, feri da, aseve, kvadratSi Caxazuli wre, (d) pasuxSi ki _ forma,
zoma da feri. amrigad, swori pasuxia (a).
34
4. skolisaTvis frenburTisa da kalaTburTis burTebi SeiZines, sul 19 cali.
burTebSi 88 lari gadaixades. frenburTis burTi 4 lari Rirda, xolo kalaTburTisa
_ 7 lari. SeZenili burTebidan ramdeni iyo kalaTburTis? amocanis amoxsna
CawereT.
__________________________________________________________________
am amocanis amoxsna SesaZlebelia sxvadasxva gziT. magaliTad, gantolebis
SedgeniT:
kalaTburTis burTebis raodenoba: x ,
frenburTisa: x 19 ,
gantoleba: 88 19 4 7 x x .
aqedan: 4 x .
SesaZlebelia amgvarad msjelobac:
cxrametive burTi rom kalaTburTis yofiliyo, maSin maTi Rirebuleba iqneboda
133 7 19 lari, anu 88 larze 45 88 133 lariT meti. 1 kalaTburTis burTis 1
frenburTis burTiT Secvlis SemTxvevaSi maTi saerTo Rirebuleba 74=3 lariT
mcirdeba. 45:3=15, amitom saerTo Rirebuleba 45 lariT Semcirdeba, Tu 15 cal
kalaTburTis burTs CavanacvlebT amdenive frenburTis burTiT. maSasadame, uyidiaT
19 15 = 4 kalaTburTis burTi.
amocanis amoxsna SesaZlebelia yvela SesaZlo variantis ganxilviTac: Tu
SeiZendnen kalaTburTis 1 da frenburTis 18 burTs, gadaixdidnen 7+72=79 lars;
Tu SeiZendnen kalaTburTis 2 da frenburTis 17 burTs, gadaixdidnen 14+68=82
lars da a.S. Tu SeiZendnen kalaTburTis 4 da frenburTis 15 burTs, gadaixdidnen
28+60=88 lars.
davaleba Sefasda 3 quliT:
3 qula _ miTiTebulia amocanis swori pasuxi, naCvenebia amoxsnis xerxi.
2 qula _ sworad aris naCvenebi amocanis amoxsnis xerxi, Tumca ar aris mocemuli
saboloo swori pasuxi.
1 qula _ sworad aris miTiTebuli amocanis amoxsnis erT-erTi etapi; mocemulia
swori pasuxi, pasuxis siswore dasabuTebulia SemowmebiT;
0 qula _ mocemulia mxolod swori pasuxi, Tumca misi siswore SemowmebiTac ki ar
aris dasabuTebuli; pasuxi ar aris mocemuli.
35
ganvixiloT aplikantebis mier SemoTavazebuli amoxsnis ori varianti:
komentari
miuxedavad imisa, rom aplikantis mier amocanis pasuxi sworadaa miTiTebuli,
es naSromi Sefasda mxolod 1 quliT, radgan aplikantma ar warmoadgina amoxsnis gza
da dakmayofilda mxolod pasuxis SemowmebiT.
komentari
es naSromi Sefasda 2 quliT. aplikantma sworad moZebna amocanis amoxsnis gza,
Tumca miiRo araswori pasuxi, radgan mas erTmaneTSi aeria kalaTburTisa da
frenburTis burTebis fasi.
36
5. moswavleebma Semdegi samuSao Seasrules:
1) iangariSeT, risi tolia:
I. 151 + 14 + 49 + 386 II. 25 9 40 3 III. 14035
:
7.
2) Caifiqres raRac ricxvi. Tu am ricxvs mivumatebT 84-s, Semdeg ki gamovaklebT
64-s, miviRebT 300-s. ra ricxvi CaufiqrebiaT?
3) 5 m Salis naWerSi gadaixades 80 lari, xolo 6 m abreSumis naWerSi _ 102 lari.
romeli qsovilis 1 metria ufro iafi da ramdeniT?
erT-erTi moswavlis namuSevari aseTi iyo:
amowereT moswavlis mier daSvebuli Secdomebi da gverdiT miuwereT
Sesworebuli varianti.
miRwevis romel dones miakuTvnebT am moswavles misi namuSevris mixedviT?
CawereT argumentirebuli pasuxi, gaiTvaliswineT, rom moswavleTa miRwevis
doneebia: maRali, saSualoze maRali, saSualo, dabali.
__________________________________________________________________
moswavlis namuSevarSi sul 4 Secdomaa:
1) I. Secdoma ar aris daSvebuli;
II. 2700 27 1000 (unda iyos: 27000 27 1000 );
III. 200 7 : 14000 (unda iyos: 2000 7 : 14000 );
2) 320 20 300 (unda iyos: 300 20 = 280);
3) 14 6 : 102 (unda iyos: 17 6 : 102 ).
37
moswavlis namuSevridan Cans, rom is angariSisas gaazrebulad iyenebs
moqmedebaTa Tvisebebs. me-2 amocanis amoxsnis gzasac sworad miagno, Tumca
gamoklebisas Secdomas uSvebs. moswavles bolo, me-3 amocanis amoxsnis gzac sworad
aqvs SerCeuli, Tumca erT Secdomas (gayofisas) aqac vxvdebiT. marTalia, moswavlem
sul 4 Secdoma dauSva, magram es Secdomebi ufro mis daudevrobaze metyvelebs,
vidre Sesabamisi masalis arcodnaze. amitom, am namuSevris mixedviT, moswavlis
miRwevis doned unda miviCnioT saSualoze maRali.
davaleba Semdegi sqemis mixedviT Sefasda:
4 qula _ aRmoCenili da Sesworebulia moswavlis oTxive Secdoma, adekvaturadaa
Sefasebuli misi miRwevis done, warmodgenilia Sesabamisi argumentacia.
3 qula _ aRmoCenili da Sesworebulia moswavlis oTxive Secdoma, adekvaturad
aris Sefasebuli misi miRwevis done, Tumca ar aris warmodgenili
Sesabamisi argumentacia;
aRmoCenili da Sesworebulia mxolod sami Secdoma, adekvaturadaa
Sefasebuli moswavlis miRwevis done, warmodgenilia Sesabamisi
argumentacia.
2 qula _ aRmoCenili da Sesworebulia moswavlis oTxive Secdoma, Tumca ar aris
Sefasebuli misi miRwevis done;
aRmoCenili da Sesworebulia mxolod sami Secdoma, adekvaturadaa
Sefasebuli moswavlis miRwevis done, Tumca ar aris warmodgenili
Sesabamisi argumentacia.
1 qula _ aRmoCenili da Sesworebulia moswavlis sami Secdoma, Tumca ar aris
Sefasebuli misi miRwevis done;
aRmoCenili da Sesworebulia moswavlis ori Secdoma, adekvaturadaa
Sefasebuli misi miRwevis done, warmodgenilia Sesabamisi argumentacia.
0 qula _ aRmoCenili da Sesworebulia moswavlis ori Secdoma, Tumca
araadekvaturad aris Sefasebuli moswavlis miRwevis done;
aRmoCenili da Sesworebulia orze naklebi Secdoma;
pasuxi ar aris mocemuli.
38
ganvixiloT aplikantebis mier SemoTavazebuli amoxsnis ramdenime varianti.
komentari
aplikantma sworad moZebna oTxive savarjiSo, romelTa Sesrulebisas
moswavles Secdoma hqonda daSvebuli, magram ar miuTiTa, ra SeeSala mas
konkretulad da ar Seaswora moswavlis mier daSvebuli Secdomebi. man ver SeniSna
moswavlis namuSevris mniSvnelovani dadebiTi mxareebi (magaliTad, moqmedebaTa
Tvisebebis gaazrebuli gamoyeneba gamoTvlebisas), zedmeti yuradReba miaqcia
meqanikur Secdomebs da, Sesabamisad, araadekvaturad Seafasa moswavlis miRwevis
done. amitom aplikantis namuSevari Sefasda mxolod 1 quliT.
komentari
aplikants zustad aqvs miTiTebuli, Tu ra konkretuli Secdomebi dauSva
moswavlem da yvela Secdoma aqvs Sesworebuli. aplikantma moswavlis namuSevarSi
SeniSna yvela dadebiTi aspeqti da adekvaturad Seafasa moswavlis miRwevis done.
amitom aplikantis naSromi Sefasda maqsimaluri 4 quliT.
39
akademiuri unarebi
wakiTxuli teqstis gaazreba
testis es bloki amowmebs wakiTxuli teqstidan informaciis mopovebis,
interpretirebis, gaanalizebisa da Sefasebis unars.
teqsts axlavs 7 SekiTxva. TiToeuli SekiTxva fasdeba 1 quliT.
yovel SekiTxvas erTvis 4 savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia swori.
TiToeuli SekiTxvis/davalebis meSveobiT mowmdeba wakiTxuli teqstis gasaazreblad
aucilebeli romelime unari.
aplikantma unda SeZlos:
teqstis Temisa da ZiriTadi ideis gamokveTa;
miRebul informaciaSi ZiriTadis (arsebiTisa) da meorexarisxovanis garCeva;
teqstis sxvadasxva nawils (winadadebebsa da abzacebs) Soris mimarTebis
dadgena;
mTeli teqstidan an misi calkeuli nawilebidan daskvnis gamotana;
calkeuli abzacis funqciis gansazRvra;
calkeuli sityvisa Tu gamoTqmis mniSvnelobis axsna an maTi mniSvnelobis
amocnoba konteqstis mixedviT;
teqstis sakvanZo sityvebisa da frazebis moZieba;
teqstSi mocemuli polemikuri monakveTis gaazreba-Sefaseba;
varaudisa da faqtis erTmaneTisagan garCeva;
teqstSi warmodgenil movlenaTa Soris arsebuli kavSirebis dadgena;
calkeuli fragmentebis perifrazireba;
qveteqstis amocnoba;
teqstSi warmodgenilsa da sxva (hipoTezur) situaciebs Soris mimarTebis dadgena;
teqstidan mopovebuli informaciis gamoyeneba axali problemis gadasawyvetad.
teqstebi Tematurad mravalferovania da mecnierebisa da kulturis sxvadasxva
sferos ukavSirdeba. Tumca, davalebaTa Sesruleba, anu SekiTxvebze pasuxis gacema,
ar moiTxovs ama Tu im sferosTan dakavSirebul specialur codnas. teqstebi
SeiZleba iyos TxrobiTi, polemikuri Tu ganmartebiTi xasiaTisa. isini nairgvaria
stilis mixedviTac.
mocemuli blokis davalebebs axlavs amgvari instruqcia:
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
gaiTvaliswineT:
teqstis Semdeg mocemuli TiToeuli SekiTxva testis damoukidebeli davalebaa.
amitom yovel SekiTxvaze pasuxis gacemisas ixelmZRvaneleT teqstiT da ara wina
SekiTxvaze gacemuli pasuxiT, raTa Tavidan aiciloT araswor pasuxTa jaWvi.
40
davalebaTa nimuSebi da ganmartebebi
krebulSi ganvixilavT teqstTan dakavSirebul ramdenime SekiTxvas.
TamaSobs yvela. TamaSoben bavSvebi, ufrosebi. TamaSoben cxovelebi.
TamaSobdnen pirvelyofili adamianebi. TamaSs TiTqos praqtikuli mizani ar unda
hqondes, magram Tu kargad davakvirdebiT, cxovelTa TamaSSi iseT moZraobebs, iseT
moqmedebebs SevniSnavT, romlebic aucilebelia maTTvis yoveldRiur cxovrebaSi.
isini gaiTamaSeben scenebs momavali cxovrebidan: mtaceblebi kvalis mignebas,
Tavdasxmas swavloben, aramtacebelni _ fxizlad yofnas, droulad gaqcevas.
cxovelebi iseT situaciebs `amuSaveben~, romlebsac SeiZleba Semdgom Seejaxon.
saidan ician maT es? raRac karnaxobs maT, cxovrebasTan Sesaxvedrad amzadebs.
paleoliTis xanaSi monadireebi Zalze rTul saritualo cekva-TamaSebs,
`pantomimas~ asrulebdnen. bizonebsa da irmebze nadirobis win ramdenime dRis
ganmavlobaSi monadireebi magiur `bizonTa cekvas~ ganasaxierebdnen. erTni bizonis
tyavsa da niRbebSi gamowyobilni, meoreni ki iaraRiT xelSi asrulebdnen momavali
nadirobis cekvas: ganasaxierebdnen im mRelvarebas, daZabulobas, nadirobas rom
axlavs Tan, asaxavdnen cxovelTa monadirebis, maTi daxocvis, nadirobisas TvistomTa
daRupvisa da datirebis scenebs _ momavali nadirobis `repeticias~ gadiodnen. maT
kidev erTxel unda ganecadaT ukve gancdili, an winaswar ganecadaT samomavlod
gansacdeli.
adamians TamaSis moTxovnileba yovelTvis hqonda. es kargad Cans saqorwino
Tu religiur ritualebSi. am mxriv gansakuTrebiT sainteresoa saxalxo wes-
CveulebaTa Seswavla, magaliTad, saqarTveloSi _ berikaoba, yeenoba. evropaSi
yvelieris dasasruls yovel qalaqSi, sofelSi karnavali imarTeboda. ramdenime dRis
ganmavlobaSi dResaswaulobdnen. didi da patara _ yvela monawileobda. lamaz,
uCveulo kostiumebSi gamowyobili monawileni mxiarulobdnen. qalebi mamakacurad
gadacmulni, mamakacebi ki kabebSi gamowyobilni seirnobdnen. es karnavalis
principia: yovelive akrZaluli nebadarTulia niRabqveS, yvelaferi
Teatralizebulia.
warsulSi ewyoboda e. w. `sulelTa dResaswaulebi~, masxarebisa da sulelebis
saxalxo zeimebi. am dResaswaulebze nebismier adamians SeeZlo ZlierTa ama qveynisaTa
_ mefis, xelisufalTa _ dacinva, gakilva. sagangebod irCevdnen sulelTa mefeebs
(saqarTveloSi _ yeens). brbo dascinoda, mdinareSi agdebda `xelisufals~. aseT
TamaSebSi vlindeboda damokidebuleba xelisufalTa mimarT. es dResaswaulebi
sazogadoebisaTvis iyo meore, xelisuflebis oficialuri akrZalvebisgan Tavisufali
cxovreba. TamaSis (karnavalis) monawiles esmoda, rom yovelive SefardebiTia da
pirobiTi.
41
1. ra mniSvneloba aqvs TamaSs cxovelebisTvis?
(a) TamaSi aswavlis maT kvalis mignebasa da fxizlad yofnas
(b) TamaSi amzadebs maT problemuri situaciebisTvis, romlebic, savaraudod,
momavalSi SexvdebaT
(g) TamaSi karnaxobs maT, rogor unda moiqcnen sxvadasxva situaciaSi
(d) TamaSi avlens cxovelTa iseT moZraobebs, romlebic momavalSi unda daamuSaon
mocemul SekiTxvaze pasuxis gacema I abzacis safuZvelzea SesaZlebeli.
winadadebebi: `cxovelTa TamaSSi iseT moZraobebs ... SevniSnavT, romlebic
aucilebelia maTTvis yoveldRiur cxovrebaSi. isini gaiTamaSeben scenebs momavali
cxovrebidan~ da `cxovelebi iseT situaciebs `amuSaveben~, romlebsac SeiZleba
Semdgom Seejaxon~ TamaSis mniSvnelobaze migviTiTebs. aq warmodgenili mosazreba
mokled aris gadmocemuli pasuxis (b) variantSi.
2. qvemoT warmodgenilia or-ori winadadeba (I winadadeba _ I abzacidan, II
winadadeba ki _ II abzacidan). romel pasuxSia dawyvilebuli analogiuri (msgavsi)
funqciis mqone winadadebebi?
(a) TamaSobs yvela _ erTni bizonis tyavsa da niRbebSi gamowyobilni, meoreni ki
iaraRiT xelSi asrulebdnen momavali nadirobis cekvas
(b) TamaSobdnen pirvelyofili adamianebi _ ganasaxierebdnen im mRelvarebas,
daZabulobas, nadirobas rom axlavs Tan
(g) cxovelebi iseT situaciebs `amuSaveben~, romlebsac SeiZleba Semdgom Seejaxon _
maT kidev erTxel unda ganecadaT ukve gancdili, an winaswar ganecadaT
samomavlod gansacdeli
(d) raRac karnaxobs maT, cxovrebasTan Sesaxvedrad amzadebs _ bizonebsa da irmebze
nadirobis win ramdenime dRis ganmavlobaSi monadireebi magiur `bizonTa cekvas~
ganasaxierebdnen
ganvixiloT pasuxis TiToeuli varianti.
(a) pasuxis pirveli winadadeba Zalze zogadia da TamaSis arsebiT aspeqtze
migviTiTebs, meore winadadeba ki aRwers (detalebze, Cacmulobaze, iaraRze yuradRebis
gamaxvilebiT) konkretul TamaSs, kerZod, paleoliTis xanaSi monadireTa cekvas.
(b) pasuxSi moyvanil pirvel winadadebas ganmartavs, akonkretebs meore _
pirvelyofili adamianebi TamaSobdnen da am dros ganasaxierebdnen mRelvarebas,
romelic nadirobas axlavs Tan. pirveli winadadeba asaxelebs faqts, meore ki
akonkretebs, aRwers mas. Sesabamisad, am or winadadebas sxvadasxva funqcia aqvs.
(g) pasuxSi moyvanili orive winadadeba TamaSis daniSnulebis Sesaxeb metyvelebs,
Tumca, erT SemTxvevaSi saubaria cxovelebis TamaSze, meoreSi ki _ adamianebisaze.
miuxedavad amisa, rogorc pirveli, ise meore winadadeba erTgvari Sejamebaa,
daskvnaa, romelic Sesabamisi abzacidan gamomdinareobs. maT teqstSi analogiuri
funqcia aqvT. amrigad, swori pasuxia (g).
42
(d) pasuxis pirveli winadadeba Seexeba cxovelebis, meore ki _ pirvelyofili
adamianebis TamaSs. amasTan, pirvel winadadebaSi TamaSis daniSnulebaa miTiTebuli,
meoreSi ki asaxulia konkretuli faqti. amrigad, winadadebebi gansxvavdeba funqciis
mixedviT.
3. qvemoT mocemulia damatebiTi informacia:
romauli saturnaliebi _ saturnusis, miwaTmoqmedebisa da mevenaxeobis
mfarveli RvTaebis pativsacemad Zvel romSi awyobdnen zeims, romelic ramdenime
dRe grZeldeboda. centraluri figura iyo xari _ dovlaTianobisa da Zlierebis
simbolo. romis quCebSi daatarebdnen yvavilebiT, girlandebiT Semkul xars,
awyobdnen doRs, niRbebis aRlums, Teatralur warmodgenebs. am dReebSi imperatori
Tu mona _ yvela isvenebda, TavdebiT uSvebdnen patimrebs, ar sjidnen mowafeebs,
aTavisuflebdnen monebs, metic, maT TavianTi patronebi emsaxurebodnen. socialuri
xasiaTis SezRudvebisgan gasaTavisufleblad dResaswaulis monawileni saxes
malavdnen niRabqveS.
qvemoT moyvanilia saturnaliebis maxasiaTeblebi. maTgan romels ar ukavSirebs
avtori teqstis III da IV abzacebSi aRweril dResaswaulebs?
(a) pirobiToba _ simboluroba _ SeniRbva
(b) nayofierebis RvTaebis Tayvaniscema
(g) socialuri Tanasworobis iluzia
(d) akrZalvebis moxsna
am davalebaSi mocemulia informacia dResaswaulis kidev erTi tradiciuli
saxeobis Sesaxeb, romelsac ver vxvdebiT teqstSi. zogadad, damatebiTi informaciis
Semcveli SekiTxvebis mizania, Seamowmos, SeuZlia Tu ara aplikants teqstidan
amokiTxuli informacia daukavSiros sxva codnas, sxva faqtebs an Tundac sakuTar
gamocdilebas.
imisaTvis, rom SekiTxvas vupasuxoT, informacia saturnaliebis Sesaxeb
teqstSi moyvanil faqtebTan _ sxva dResaswaulebis aRwerasTan _ unda SevajeroT.
pirobiTobis, simbolurobisa da SeniRbvis Sesaxeb (pasuxis a varianti)
saubaria rogorc III, aseve IV abzacebSi karnavalisa da sulelTa dResaswaulebis
aRwerisas. swored sulelTa dResaswaulebs, yeenobas ukavSirdeba socialuri
Tanasworobis iluziac (pasuxis g varianti) _ `am dResaswaulebze nebismier adamians
SeeZlo ZlierTa ama qveynisaTa _ mefis, xelisufalTa _ dacinva, gakilva~.
akrZalvebis moxsnac (pasuxis d varianti) karnavalebisa da sulelTa dResaswaulebis
arsebiTi maxasiaTebelia _ `yovelive akrZaluli nebadarTulia niRabqveS~ an `es
dResaswaulebi sazogadoebisaTvis iyo meore, xelisuflebis oficialuri
akrZalvebisgan Tavisufali cxovreba.~
savaraudo pasuxebSi mocemul maxasiaTebelTagan mxolod erTi _ nayofierebis
RvTaebis Tayvaniscema _ ar gvxvdeba teqstSi aRweril arc erT dResaswaulTan
Tu Teatralizebul warmodgenasTan dakavSirebiT. sinamdvileSi, karnavalebi,
43
sulelTa dResaswaulebi imarTeboda gazafxulze, roca buneba iRviZebs, iwyeba Tesva
da a.S. es dResaswaulebi nayofierebis RvTaebis Tayvaniscemis niSani iyo. Tumca,
teqstSi am aspeqtze araferia naTqvami. Sesabamisad, swori pasuxia (b).
zogadi rekomendaciebi wakiTxuli teqstis gasaazreblad:
yuradRebiT waikiTxeT teqsti. SeecadeT, gaiazroT misi ZiriTadi idea;
SekiTxvebze pasuxis gacema daiwyeT mxolod mas Semdeg, rac mTel teqsts
waikiTxavT;
sanam pasuxs gascemdeT SekiTxvas, yuradRebiT waikiTxeT teqstis is nawili,
romelsac uSualod exeba es SekiTxva;
yuradRebiT ganixileT oTxive savaraudo pasuxi. nu SemoxazavT pirvelsave
variants, romelic sworad mogeCvenebaT, sanam danarCen variantebsac ar
ganixilavT;
pasuxis esa Tu is varianti SeiZleba swori iyos logikis TvalsazrisiT,
magram mcdari _ mocemuli teqstis mixedviT. amitom, sanam pasuxs airCevdeT,
erTxel kidev waikiTxeT (SeamowmeT) teqstis Sesabamisi monakveTi da airCieT is
pasuxi, romelic marTebulia konteqstis mixedviT;
moiZieT teqstSi TiToeuli pasuxis marTebulobisa Tu umarTebulobis
damadasturebeli argumentebi;
pasuxi maSinac SeiZleba CaiTvalos mcdarad, rodesac is mxolod
nawilobrivaa marTebuli (nawilobriv pasuxobs SekiTxvas), amitom yvela
savaraudo pasuxi guldasmiT ganixileT.
44
analitikuri wera
sasertifikacio testis am nawilSi mocemulia erTi davaleba. davalebis
Sesruleba gulisxmobs garkveul sakiTxTan dakavSirebiT azris werilobiT
gamoTqmas, msjelobas, sakuTari poziciis gamyarebas argumentebiTa da magaliTebiT.
analitikuri weris nawili Zalze mniSvnelovania imis dasadgenad, Tu ramdenad
warmatebiT SeZlebs pedagogi, aswavlos dawyebiTi safexuris moswavleebs leqsikurad
da stilisturad gamarTuli teqstis Seqmna, werisas qarTuli saliteraturo enis
normebis dacva, azris mwyobrad gadmocema, teqstis monakveTebis erTmaneTTan
logikurad dakavSireba, argumentirebuli msjeloba. weris kulturis ganviTarebas
swored dawyebiT safexurze unda Caeyaros safuZveli.
davalebis maqsimaluri qulaa 13.
naweri fasdeba Semdegi kriteriumebiT:
1. Sinaarsis relevanturoba
naSromi Seesabameba mocemul sakiTxs, pasuxobs dasmul amocanebs.
2 qula _ naSromi pasuxobs Temas, ar exeba ararelevantur sakiTxebs.
1 qula _ Temas pasuxobs naSromis mxolod garkveuli monakveTi; mocemulia
ararelevanturi informacia.
0 qula _ naSromi ar pasuxobs Temas, Seexeba sruliad gansxvavebul sakiTxs,
warmoadgens davalebis perifrazs.
gaiTvaliswineT:
Tu naSromi pirveli kriteriumis mixedviT Sefasdeba 0 quliT, is aRar
gaswordeba sxva kriteriumebis mixedviT.
2. dasabuTeba
aplikantis pozicia warmodgenilia Sesabamisi dasabuTebiT, msjeloba gamyarebulia
damajerebeli, adekvaturi argumentebiTa da magaliTebiT.
3 qula _ moyvanilia damajerebeli, mravalferovani, originaluri argumentebi,
magaliTebi, ganxilulia kontrargumentebi.
2 qula _ argumentiT/magaliTiT gamyarebulia mxolod zogierTi mosazreba, an
argumentebi moyvanilia yvela mosazrebisTvis, Tumca zedapiruli da
erTferovani. aplikanti Tanmimdevrulad msjelobs sakiTxis Sesaxeb.
1 qula _ aris dasabuTebis mcdeloba, Tumca argumentebi aradamajerebelia.
0 qula _ mosazrebebi ar aris gamyarebuli magaliTebiTa da argumentebiT, ar aris
warmodgenili logikuri msjeloba.
45
3. Txrobis organizeba
naSromi struqturulad gamarTulia, azrebi mwyobrad, Tanmimdevrulad aris
gadmocemuli, Txzulebis nawilebi erTmaneTTan logikuradaa dakavSirebuli.
2 qula _ teqsti struqturulad gamarTulia _ nawerSi warmodgenilia sakiTxis
dasma, msjeloba, daskvna;
azrebi mwyobrad aris gadmocemuli, monakveTebi logikurad ukavSirdeba
erTmaneTs.
1 qula _ warmodgenilia teqstis mxolod zogierTi struqturuli nawili;
erTmaneTs logikurad ukavSirdeba teqstis mxolod zogierTi monakveTi.
0 qula _ mosazrebebi, teqstis nawilebi erTmaneTTan logikurad ar aris
dakavSirebuli;
nawerSi ar aris warmodgenili struqturuli nawilebi _ sakiTxis dasma,
msjeloba, daskvna.
4. stili, leqsika
azrebi cxadad, naTladaa gamoTqmuli, naweri leqsikurad mdidari da stilisturad
gamarTulia, leqsika Seesabameba dasmul sakiTxs.
3 qula _ ar aris daSvebuli (an aris umniSvnelo) stilisturi Secdoma, teqsti
leqsikurad mdidaria, azri mkafiod da gamarTulad aris gadmocemuli,
gamoyenebulia sakiTxis Sesaferisi leqsika da stili.
2 qula _ daSvebulia umniSvnelo stilisturi Secdomebi, teqsti leqsikurad
gamarTuli da mdidaria, azri mkafiod aris gamoxatuli, Tumca
gamoyenebuli leqsika da stili ar/naklebad Seefereba sakiTxs.
1 qula _ naweri leqsikurad mdidari ar aris, daSvebulia uxeSi stilisturi
Secdomebi, Tumca azri gasagebad aris gadmocemuli.
0 qula _ naweri leqsikurad mwiria, daSvebulia bevri stilisturi Secdoma, rac
xels uSlis azris gagebas.
46
5. sintaqsi, morfologia, punqtuacia
naSromi sintaqsurad gamarTulia, naweri Sesrulebulia Tanamedrove qarTuli
saliteraturo enis normebis dacviT.
3 qula _ ar aris daSvebuli (an aris umniSvnelo) sintaqsuri, orTografiul-
morfologiuri da punqtuaciuri Secdomebi, daculia Tanamedrove
qarTuli saliteraturo enis normebi.
2 qula _ daSvebulia sintaqsuri, orTografiul-morfologiuri da punqtuaciuri
Secdomebi, Tumca Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normebi
ZiriTadad daculia.
1 qula _ daSvebulia sintaqsuri, orTografiul-morfologiuri, punqtuaciuri
Secdomebi, uxeSad aris darRveuli Tanamedrove qarTuli saliteraturo
enis normebi, Tumca azri gasagebad aris gadmocemuli.
0 qula _ daSvebulia uxeSi sintaqsuri, orTografiul-morfologiuri,
punqtuaciuri Secdomebi, rac xels uSlis azris gagebas.
imisaTvis, rom naSromi yvela kriteriumis mixedviT gaswordes, is unda
akmayofilebdes Semdeg pirobebs:
unda Seexebodes davalebaSi mocemul sakiTxs;
ar unda warmoadgendes davalebis pirobis perifrazs;
ar unda Seicavdes informacias, romlis saSualebiT SesaZlebelia aplikantis
pirovnebis identificireba _ saxelsa da gvars (realursa Tu gamogonils),
metsaxels, xelmoweras da a.S.
Sesrulebuli unda iyos iseTi xelweriT, romlis wakiTxva SesaZlebelia.
Tu naSromi ar akmayofilebs am pirobaTagan romelimes, is Sefasdeba 0 quliT.
gaiTvaliswineT:
naSromi unda Seicavdes, sul mcire, 100 sityvas. sxva SemTxvevaSi is gaswordeba
mxolod I da II kriteriumebis mixedviT.
47
davalebaTa nimuSebi da ganmartebebi
qvemoT moyvanilia nawyveti antuan de sent-egziuperis zRapridan `patara
ufliswuli~:
`eqvsi wlis viyavi, rodesac erT dRes wignSi `namdvili ambebi~, romelic
uRrani tyis cxovrebas aRwerda, gansacvifrebel suraTs gadavawydi: maxrCobela
gveli raRac cxovels ylapavda. ai am naxatis asli:
wignSi ewera: `maxrCobela gvelebi msxverpls dauReWavad ylapaven. Semdeg veRar
inZrevian, eqvsi Tve sZinavT da nadavls ineleben.~
maSin bevrs vfiqrobdi junglebis Tavgadasavlebze da imdeni vecade, rom
feradi fanqrebiT Cemi pirveli naxati davxate. ai isic, naxati nomeri 1:
Cems Sedevrs didebs wamdauwum Tvalwin vutrialebdi da vekiTxebodi, eSinodaT
Tu ara.
`qudma rogor unda SegvaSinos?~ _ ukvirdaT didebs.
Cems suraTze qudi ki ara, maxrCobela gveli exata, romelic spilos inelebda.
maSin gveli Signidan davxate, raTa didebi axla mainc mimxvdariyvnen. maT xom
yvelaferi xelisgulze unda daudo. ai, Cemi naxati nomeri 2:
Signidan Tu garedan maxrCobela gvelebis xatvas, gijobs, geografias, istorias,
ariTmetikasa da gramatikas mixedoo, mirCies didebma. ai, ase davasrule eqvsi wlis
asakSi mxatvris brwyinvale kariera. nomeri 1 da nomeri 2 naxatebis marcxiT
gawbilebuls imedi gadamewura. didebi sakuTari WkuiT verasodes verafers xvdebian,
bavSvebi ki amdeni axsna-ganmartebiT iRlebian.
48
nawyvetSi wamoWrilia ufrosebsa da bavSvebs Soris urTierTgagebis, ufrosebis
mier bavSvebis survilebis, gancdebis, molodinebis arasworad Sefasebis problema.
imsjeleT am problemis, misi gamomwvevi mizezebisa Tu Sedegebis Sesaxeb;
msjelobisas moiyvaneT argumentebi da magaliTebi;
Tqven mier dawerili Txzuleba unda Seicavdes, sul mcire, 80 sityvas*.
gTavazobT pedagogTa mier Sesrulebuli davalebis nimuSebs:
komentari
warmodgenili naSromi ar pasuxobs davalebas, aplikanti saubrobs ara
ufrosebisa da bavSvebis urTierTgagebis problemaze, aramed bavSvisTvis
informaciis miwodebis gzebze. naSromSi (I winadadeba) daSvebulia uxeSi
faqtobrivi Secdomac. Sesabamisad, is 0 quliT Sefasda.
49
komentari
warmodgenili naSromi pasuxobs Temas, ar aris mocemuli Seusabamo,
ararelevanturi informacia (Sinaarsis relevanturoba _ 2 qula). ufrosebsa da
bavSvebs Soris urTierTgagebis problemaze msjelobisas aplikanti cdilobs
daasabuTos sakuTari mosazrebebi, Tumca argumentebi naklebad damajerebelia.
msjelobisas aplikanti ar azogadebs problemas da mxolod davalebis teqstis
interpretaciiT Semoifargleba (dasabuTeba _ 1 qula). naweri struqturulad
gamarTulia, monakveTebi logikurad ukavSirdeba erTmaneTs, warmodgenilia sakiTxis
dasma, msjelobis mcdeloba da daskvna (Txrobis organizeba _ 2 qula). naweri
leqsikurad mdidari ar aris, daSvebulia uxeSi stilisturi Secdomebi (`TavianTi
asakis Sesaferisi sakuTari miznebi~, `cxovrebis samyaro~, `ndobis gamarTlebis
swori formebi~, `erTmaneTTan urTierTgageba~), Tumca azri gasagebad aris
gadmocemuli (stili, leqsika _ 1 qula). nawerSi daSvebulia sintaqsuri,
orTografiul-morfologiuri, punqtuaciuri Secdomebi, darRveulia Tanamedrove
qarTuli saliteraturo enis normebi (sintaqsi, morfologia, punqtuacia _ 1
qula). Sesabamisad, naweri Sefasebulia 7 quliT.
50
komentari
warmodgenili naSromi pasuxobs davalebas, ar aris mocemuli Seusabamo,
ararelevanturi informacia. aplikanti saubrobs ufrosebisa da bavSvebis
urTierTgagebis problemaze (Sinaarsis relevanturoba _ 2 qula), Tavisi msjelobis
gasamyareblad mohyavs damajerebeli, originaluri argumentebi, aseve magaliTebi rogorc
teqstidan, ise, zogadad, literaturidan (dasabuTeba _ 3 qula). teqsti struqturulad
gamarTulia, azrebi mwyobrad aris gadmocemuli da monakveTebi logikurad ukavSirdeba
erTmaneTs (Txrobis organizeba _ 2 qula). naweri leqsikurad mdidari da stilisturad
gamarTulia, Tumca, daSvebulia ramdenime umniSvnelo stilisturi Secdoma, mag.,
`mTlianad angrevs ... mis fsiqo-emociur klimats~ (stili, leqsika _ 2 qula). aplikanti
avlens Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normebis codnas, ar aris daSvebuli
uxeSi sintaqsuri, orTografiul-morfologiuri da punqtuaciuri Secdomebi (sintaqsi,
morfologia, punqtuacia _ 3 qula). Sesabamisad, naweri Sefasebulia 12 quliT.
51
I _ VI klasebis maswavlebelTa sagnobrivi sasertifikacio
testis struqtura
I _ VI klasebis pedagogTaTvis sagnobrivi gamocdebi 2012 wels pirvelad
Catarda. gamocdis Cabareba SeuZliaT qarTuli enisa da literaturis, maTematikisa
da bunebismetyvelebis maswavleblebs.
TiToeuli sagnis sasertifikacio testi ori nawilisgan Sedgeba _ profesiuli
codna da meTodika (60 qula) da akademiuri unarebi (20 qula). Sesabamisad,
TiToeuli sagnobrivi testis maqsimaluri qulaa 80.
sagnobrivi sasertifikacio testebis minimaluri kompetenciis zRvari 60%-ia.
Sesabamisad, gamocdis warmatebiT Casabareblad aplikantma unda daagrovos qulaTa
saerTo raodenobis 60%-ze meti _ 80 quliani testis SemTxvevaSi 49 qula.
Tumca, 49 qulis mopoveba SesaZlebelia mxolod erTi nawilis _ profesiuli
codnisa da meTodikis _ davalebaTa SesrulebiT. imisaTvis, rom aplikantma
akademiuri unarebis nawilis davalebebic Seasrulos da am komponentSic
daadasturos Tavisi kompetencia, dadgenilia sagangebo zRvari akademiuri unarebis
nawilisTvis _ qulaTa saerTo raodenobis 40%. Sesabamisad, am nawilSi zRvris
gadasalaxad aplikantma unda daagrovos qulaTa saerTo raodenobis 40%-ze meti,
sul mcire, 9 qula.
profesiuli codnis da meTodikis nawilis mniSvnelovani blokia kiTxvisa da
weris swavleba, romelsac am nawilis qulaTa meoTxedi daeTmo. es bloki, aseve,
wakiTxuli teqstis gaazrebisa da analitikuri weris blokebi I _ IV klasis
pedagogTa sasertifikacio testis blokebis msgavsia. Tumca, I _ VI klasebis
maswavleblis sagnobrivi sasertifikacio testis profesiuli codnisa da meTodikis
nawilSi mxolod erTi sagnis (qarTuli enisa da literaturis, maTematikisa da
bunebismetyvelebis) testuri davalebebia warmodgenili. davalebebi sxvadasxvagvaria
rogorc formatis, ise sirTulis TvalsazrisiT. TiToeuli sagnis sagamocdo
programa mocemulia danarTSi.
52
qarTuli enisa da literaturis maswavleblis
sasertifikacio testi
davalebaTa nimuSebi da ganmartebebi
1. qvemoT CamoTvlilTagan romeli ar wamoadgens fonetikur movlenas?
(a) kumSva
(b) kveca
(g) bruneba
(d) asimilacia
dawyebiTi safexuris qarTuli enisa da literaturis maswavleblis
profesiul standartSi xazgasmiTaa aRniSnuli, rom pedagogma unda icodes enis
zogadi fonetikuri maxasiaTeblebisa da konkretuli fonetikuri movlenebis
Sinaarsi.
mocemuli davalebis mizania, Seamowmos, aqvs Tu ara maswavlebels codna
fonetikuri movlenebis Sesaxeb. fonetika enis sametyvelo bgeraTa sistemas
Seiswavlis. kumSva, igive reduqcia, fuZeTanxmovniani saxelebis fuZis bolo
marcvlidan naTesaobiT, moqmedebiT da viTarebiT brunvebSi xmovnis ,,SekumSvas,
amovardnas hqvia. ikumSeba sami xmovani a, e, o. kumSva, iseve rogorc kveca
(xmovanfuZian sityvebSi, naTesaobiT da moqmedebiT brunvebSi fuZis bolokidura
xmovnis CamoSoreba a, e;) da asimilacia (mis win an Semdeg mdgomi bgerisagan
bgeris mimsgavseba) bgeris cvalebadobasTan, dakargvasTan, CamoSorebasTan, wina Tu
ukana bgeraTa gavleniT bgerebis SecvlasTan aris dakavSirebuli da, Sesabamisad,
fonetikur movlenebad iTvleba. bruneba arsebiTi saxelebis ZiriTadi
formacvalebaa, rac ar ukavSirdeba bgeras da, zogadad, fonetikur maxasiaTeblebs.
Sesabamisad, swori pasuxia (g).
2. qvemoT CamoTvlilTagan romel Secdomas dauSvebs moswavle zmnis kontaqtis
mawarmoebelTa arcodnis gamo?
(a) ajildovebs
(b) ansxvavebs
(g) maxatviebs
(d) vabav
moswavleTa nawerebSi xSiria Secdomebi, romelTa aRmoCena da gasworeba
TiToeuli maswavleblis samuSao procesis erT-erTi umTavresi Semadgeneli nawilia.
Sesabamisad, aucilebelia, qarTuli enis maswavlebelma icodes yvela im gramatikuli
kategoriis Sinaarsi, romelic dawyebiTi safexuris qarTuli enisa da literaturis
maswavleblis profesiul standartSia mocemuli.
53
davalebis mizania, Seamowmos, icis Tu ara pedagogma zmnis erT-erTi
kategoria _ kontaqti, misi mawarmoebeli afiqsebi da masTan dakavSirebuli
marTlweris wesebi. kontaqti mxolod gardamaval zmnas aqvs da cvlis zmnis ZiriTad
leqsikur mniSvnelobas. zmnaSi kontaqtis mawarmoebelia -in (martivi) da -evin
(rTuli). ganirCeva uSualo (rodesac subieqti sakuTari nebiT moqmedebs _ valageb)
da SualobiTi (rodesac subieqti sxvisi karnaxiT moqmedebs maTqm-evin-a) kontaqti.
mawarmoeblebi -in da -evin mxolod SualobiTi kontaqtis formas aqvs. Sesabamisad,
swori pasuxia (g).
ganvsazRvroT davalebaSi mocemul danarCen SecdomaTa tipebi:
(a) ajildovebs _ swori formaa ajildoebs. Tu sityvis fuZe bolovdeba o an
u xmovanze, misgan nawarmoeb zmnasa Tu nazmnar saxelebSi v Tanxmovnis CarTva
dauSvebelia. v Tanxmovani SeiZleba CaerTos mxolod im SemTxvevaSi, Tu zmna
upasuxebs kiTxvaze: ra qna? magaliTad, daajildova.
(b) ansxvavebs _ swori formaa asxvavebs. qarTul enaSi zmniswins gan- droTa
ganmavlobaSi CamoSorda bolokiduri Tanxmovani n. aris rigi sityvebisa, romlebSic
es zmniswini kvlavindeburad Zveli formiT aris warmodgenili _ gansaxiereba,
ganTavisufleba da a. S. aRniSnuli Secdoma gamowveulia zmniswinis gamoyenebis
wesis arcodniT _ n aris Zveli zmniswinis nawili. zmniswinis amgvari gaTiSva ki
dauSvebelia. zmniswini an mTliani saxiT unda gamoviyenoT (ganasxvavebs), an unda
CamovaSoroT zmnas (asxvavebs).
(d) vabav _ swori formaa vabam. qarTulSi zmnis fuZe Temis niSnebs pirveli
seriis yvela mwkrivSi dairTavs. -av TemisniSnian zmnaTa jgufi sakmaod didia. -am
Temis niSans ki zmnaTa mcirericxovani jgufi dairTavs. aRsaniSnavia, rom -av
TemisniSnian zmnaTa gavleniT -am TemisniSnian zmnebSi gaCnda araswori formebi:
vabav, vartyav, vasxav da a. S. swor formaTa garkveva zmnis sawyisisa da mimReobis
saSualebiT SeiZleba, romelSic -am Temis niSnis naSTi gamoCndeba. dabma, dasxma...
sawyissa da mimReobaSi m bgeris arseboba saTanado pirian formaSi -am daboloebis
mimaniSnebelia.
54
3. qvemoT moyvanil winadadebebSi gamuqebulia arsebiTi saxelebi. CawereT isini
cxrilSi da miuTiTeT saTanado kategoriebi (brunva, Tandebuli da a. S.). Tu
saxels ar daerTvis brunvis niSani, Tandebuli an nawilaki, Sesabamis grafebSi
CawereT 0.
xeTebis warwera Zalian hgavs asureTis mefeTa warwerebs.
aseTi ambebi megobrebisganac msmenia.
saxeli fuZe brunva mravlobiTis
mawarmoebeli
afiqsi
brunvis
niSani
Tande-
buli
nawi-
laki
warwerebs warwer micemiTi eb s 0 0
megobrebisga-
nac
megobar naTesaobiTi eb is gan c
mocemuli davalebis mizania, Seamowmos dawyebiTi safexuris qarTuli enis
maswavleblis profesiuli codna morfologiaSi. pedagogs evaleba, amoicnos
arsebiTi saxelis fuZe, brunva, brunvis niSnebi, ricxvi da misi mawarmoeblebi,
Tandebuli, nawilaki da Seavsos cxrilSi mocemuli Sesabamisi carieli velebi.
cxrilis TiToeuli striqonis sworad Sevseba 1 quliT fasdeba.
4. qvemoT CamoTvlilTagan romelia mizezis garemoebiTi damokidebuli winadadeba?
(a) Tu kacsa codna ara aqvs, gastanjavs wuTisofeli
(b) yvelani eridebodnen avTandilTan zamTrobiT stumrobas, radgan is ubuxro da
SuSaCausmel oTaxSi gaTevinebda Rames
(g) saamayoa iseTi erTguli megobari, rogoric me myavs
(d) Sin adre dabrunda, raTa axali weli col-SvilTan erTad gaetarebina
mocemuli davalebis mizania, Seamowmos dawyebiTi safexuris qarTuli enisa da
literaturis maswavleblis profesiuli codna sintaqsSi. pedagogs evaleba rTul
qvewyobil winadadebaTa Soris amoicnos mizezis garemoebiTi damokidebuli
winadadeba.
mizezis garemoebiTi damokidebuli winadadeba ukve momxdari faqtiT
gansazRvrul moqmedebas gulisxmobs (`yvelani eridebodnen ... stumrobas, radgan is
ubuxro da SuSaCausmel oTaxSi gaTevinebda Rames). mTavar winadadebaSi
gadmocemuli movlenis mizezi miTiTebulia damokidebul winadadebaSi. rTul
winadadebaSi mTavar da mizezis garemoebiT damokidebul winadadebas Soris imitom
radganac (rom) misamarTi sityva da wevr-kavSiria gamoyenebuli. Sesabamisad, swori
pasuxia (b).
ganvixiloT pasuxis danarCeni variantebi.
pasuxis (a) variantSi pirobiTi damokidebuli winadadebaa mocemuli. is
warmogvidgens pirobas, romelic aucilebelia imisaTvis, rom mTavar winadadebaSi
55
aRwerili viTareba ganxorcieldes. mag., Tuki xSirad daurekav, ar daaviwydeba.
pirobiT damokidebul winadadebaSi xSirad gamoiyeneba kavSirebi: Tu, Tuki, Tu
rom, rom da a.S.
pasuxis (g) variantSi gansazRvrebiTi damokidebuli winadadebaa mocemuli.
damokidebuli winadadeba mTavar wevrebsa Tu ubralo damatebas iseve miemarTeba,
rogorc Cveulebrivi gansazRvreba. Sesabamisad, am tipis damokidebul winadadebaTa
wevr-kavSirebia: romelic, sadauric, rogoric, ramdenic da sxva. aRsaniSnavia, rom
daculi unda iyos Sesabamisoba misamarT sityvasa da kavSirs Soris: is romelic,
iseTi rogoric (da ara is saxli, sadac me vcxovrob).
(d) varianti miznis garemoebiTi damokidebuli winadadebis nimuSia. xSirad
aRreva swored miznisa da mizezis garemoebaTa wevr-kavSirebis gamoyenebis dros
xdeba. kerZod, erTmaneTs SecdomiT enacvleba rogorc imitom imisTvis, ise radgan
raTa kavSirebi. miznis garemoebiTi damokidebuli winadadeba momavalSi mosaxdeni
ambiT gansazRvrul moqmedebas gulisxmobs (ilia didxans iTvlida, raTa yvela bavSvs
moeswro damalva.) miznis garemoebiTi damokidebuli winadadeba miuTiTebs mTavar
winadadebaSi gadmocemuli moqmedebis mizanze. rTul winadadebaSi mTavar da mizniT
damokidebul winadadebas Soris, rogorc wesi, imisTvis _ raTa, imisTvis _ rom
misamarTi sityva da wevr-kavSiria warmodgenili.
5. `literaturaSi personaJis xatvis, personaJis Sinagani bunebis gamomJRavnebis
erT-erTi xerxia misi Cayeneba eqstremalur situaciaSi. eqstremalur situaciaSi
vlindeba adamianis namdvili arsi, sulis simaRle Tu simdable. ukiduresi
gansacdelis gamovla da fizikuri gadarCena mas an sulierad anadgurebs, an
sulierad amaRlebs.~
I. Tqveni sityvebiT ganumarteT am citatis Sinaarsi V klasis moswavleebs.
___________________________________________________________________
II. moiyvaneT sabavSvo literaturidan erTi magaliTi, romelic adasturebs am
citataSi warmodgenil Tvalsazriss (miuTiTeT nawarmoebis saTauri da avtori).
___________________________________________________________________
dawyebiTi safexuris maswavlebels xSirad uwevs samecniero xasiaTis teqstis
wakiTxva, gaazreba da misi gadacema (gacnoba) moswavleebisTvis.
mocemuli davalebiT mowmdeba, Tu ramdenad SeuZlia maswavlebels amgvari
teqstis gageba, gaazreba da adaptireba konkretuli klasis moswavleebisTvis maTi
asakobrivi da individualuri Taviseburebebis gaTvaliswinebiT. es pedagogisTvis
mniSvnelovani unaria. davalebis maqsimaluri qula aris 4.
56
Sefasebis sqema _ I nawili:
2 qula _ citatis Sinaarsi sworad aris gagebuli da sruladaa gadmocemuli;
gamoyenebulia V klasis moswavleTaTvis gasagebi leqsika da sintaqsuri
konstruqciebi;
1 qula _ citatis Sinaarsi sworad aris gagebuli, Tumca gadmocemulia
arasrulad; gamoyenebulia V klasis moswavleTaTvis gasagebi leqsika da
sintaqsuri konstruqciebi;
0 qula _ citatis Sinaarsi arasworad aris gagebuli an/da sworad aris gagebuli,
magram gadmocemisas gamoyenebulia V klasis moswavleTaTvis Znelad
gasagebi leqsika da rTuli sintaqsuri konstruqciebi.
gTavazobT sacdel testirebaze pedagogTa mier Sesrulebuli davalebis
nimuSebs.
komentari
citatis Sinaarsi V klasis moswavleebisTvis gasagebi eniT, srulad aris
gadmocemuli. Sesabamisad, pasuxi 2 quliT Sefasda.
komentari
warmodgenil pasuxSi gvxvdeba V klasis moswavleTaTvis ucnobi (rTulad
gasagebi) terminebi _ eqstremaluri, realuri _ romlebic ar aris ganmartebuli,
mocemulia mxolod citatis perifrazi (ganmartebis gareSe). amitom is 0 quliT
Sefasda.
57
Sefasebis sqema _ II nawili
2 qula _ citataSi warmodgenili Tvalsazrisi ilustrirebulia sabavSvo
literaturuli nawarmoebidan sworad SerCeuli konkretuli
magaliTiT, miTiTebulia nawarmoebis avtori da saTauri;
1 qula _ citataSi warmodgenili Tvalsazrisi ilustrirebulia sabavSvo
literaturuli nawarmoebidan sworad SerCeuli konkretuli
magaliTiT, Tumca miTiTebuli ar aris nawarmoebis avtori da
saTauri;
0 qula _ citataSi warmodgenili Tvalsazrisis sailustracio magaliTi
arasworadaa SerCeuli an/da magaliTi SerCeulia arasabavSvo
literaturidan; pasuxi ar aris mocemuli.
citatis sailustraciod aplikantebma amgvari magaliTebi SemogvTavazes (orive
nimuSi Sefasda 2 quliT):
58
6. nawyveti astrid lindgrenis moTxrobidan `mawanwala rasmusi~
rasmusi cacxvis kenweroze Tavis sayvarel totze ijda da gulSi fiqrobda,
zogierTi ram am qveyanaze sulac ar unda gaCeniliyoo. pirvel rigSi ki
kartofili! moxarSuli kartofili, gansakuTrebiT, kvira dRes sadilze Tavisi
sawebliT morTmeuli, ra Tqma unda, asatania; magram mindorSi buCq-buCqad amosuli,
miwis Semoyra rom sWirdeba, jobia, sulac ar arsebobdes. freken xiokis gareSec
mSvenivrad icxovrebda adamiani. weRan xom swored iman gamoacxada: `Cven xval mTeli
dRe kartofils miwa unda SemovuyaroTo~. ki Tqva, magram ar gegonoT, freken
xioki Tavad apirebdes moxmarebas. imuSaveben mxolod rasmusi, gunari da
TavSesafris sxva bavSvebi. biWebma zafxulis papanaqebaSi weli unda moiwyviton. aba,
ra xasiaTze unda dadge, roca am dros xedav, rogor miiCqarian sofleli biWebi
mdinareze sabanaod.
gunars SeSis fardulidan Tavi gamoeyo da rasmuss afrTxilebda, freken
xioki modiso. wamis Semdeg, roca freken xioki SeSis fardulTan mivida, rasmusi
cacxvis mwvane totebSi ukve aRar Canda. freken xioks ar moswonda, biWebi rom
CitebiviT Semoskupdebodnen xolme xeebze da usaqmod dros kargavdnen.
_ ar ici, sad aris rasmusi? _ hkiTxa gunars freken xiokma.
rasmusi SiSisgan ufro magrad CaebRauWa tots. ase totze Camokonwialebuli
didxans ver gaZlebda. sakmarisi iyo, xelebi odnav moedunebina da freken xiokis
cxvirwin moadenda zRarTans. Tanac rasmuss TavSesafris cisferzoliani xalaTi
ecva, romelic Soridanve TvalSi ecemoda kacs. Citebis saqme ki sxvagvaradaa. xeebze
maT TiTqmis ver SeamCnevT. bunebam isini dacviTi SeferilobiT daajildova, _
auxsna maT maswavlebelma. TavSesafris bavSvebis mimarT buneba esoden mwyalobeli
ar gamodga. amitom rasmuss isRa darCenoda, guliT enatra: RmerTo, freken xioki
male wavides aqedan, sanam ar Camovvardnilvaro.
rasmuss swored axla gaaxsenda, sul cota xnis winaT freken xioki rom
lanZRavda, ise eSmakiviT moTxupnulxar, yvelas TvalSi xvdebio. Tu freken xioki
isev Wkuis swavlebas dauwyebs, usaTuod etyvis: `me axla vcdilob, dacviTi
Seferiloba SeviZino~.
1. gamoyaviT zogadi problema, romelic am nawyvetSia warmodgenili da imsjeleT
mis gamomwvev mizezebze.
__________________________________________________________________
rogorc zemoT aRvniSneT, moswavleTaTvis sabavSvo literaturuli
nawarmoebis gacnoba, wakiTxva Zalze mniSvnelovania kiTxvis unaris gasaviTareblad,
kiTxvis mimarT interesis gasaRviveblad, karg mkiTxvelad Camosayalibeblad. garda
amisa, maswavlebelma yuradReba unda gaamaxvilos nawarmoebSi warmodgenil
problemebze da amiT daexmaros moswavleebs TanagrZnobis unaris, humanurobis,
adamianis uflebebis pativiscemis da, zogadad, RirebulebaTa sistemis
CamoyalibebaSi.
59
Sefasebis sqema
2 qula _ dasaxelebulia problema (mzrunvelobas moklebuli bavSvebi, bavSvTa
saxlebis mdgomareoba, aRmzrdelebis sisastike da arasamarTlianoba,
Zaladoba bavSvebze, bavSvTa uflebebis dacva Tu daucveloba...),
aplikanti msjelobs mis Sesaxeb. msjelobis gasamyareblad uTiTebs
Sesabamis frazebs teqstidan;
1 qula _ dasaxelebulia problema (mzrunvelobas moklebuli bavSvebi, bavSvTa
saxlebis mdgomareoba, aRmzrdelebis sisastike da arasamarTlianoba,
Zaladoba bavSvebze, bavSvTa uflebebis dacva Tu daucveloba...), Tumca
aplikanti ar msjelobs mis Sesaxeb;
0 qula _ pasuxi ar aris mocemuli; dasaxelebulia araarsebiTi an araadekvaturi
`problema~ (mag: saxifaToa bavSvebis xeze asvla, bavSvi zarmaci ar unda
iyos ).
2012 wlis sagamocdo testi I_VI klasebis qarTuli enisa da literaturis
maswavleblebisTvis ixileT danarTSi (gv. 119).
60
bunebismetyvelebis maswavleblis sasertifikacio
testi
gTavazobT I _ VI klasebis bunebismetyvelebis maswavlebelTa sasertifikacio
testis davalebaTa nimuSebs. zogierT maTgans axlavs saTanado komentari.
1. CamoTvlilTagan romel organizms axasiaTebs garegani ganayofiereba?
(a) Tevzebs
(b) qvewarmavlebs
(g) frinvelebs
(d) ZuZumwovrebs
swori pasuxi: (a).
2.1. ylapvis dros sunTqva:
(a) Sekavdeba
(b) ar icvleba
(g) gaaqtiurdeba
(d) Seneldeba
swori pasuxi: (a).
2.2. axseniT am movlenis mizezi.
___________________________________________________________________
mocemuli davaleba ori nawilisgan Sedgeba. pirvel nawilSi aplikantma unda
airCios swori pasuxi.
meore nawilis Sesruleba gulisxmobs am procesis meqanizmis miTiTebas.
nerwyvis an lukmis gadaylapvisas xrtilovani, elastiuri xorxsarqveli xorxs
xuravs da nerwyvsa da sakvebis nawilakebs sasunTq gzebSi moxvedris saSualebas ar
aZlevs.
aplikanti am davalebaSi qulas orive nawilis warmatebiT Sesrulebis
Sedegad moipovebs.
3. ratom ar Sreba wyali zRvebsa da okeaneebSi? rogor auxsniT am movlenas IV
klasis moswavleebs?
___________________________________________________________________
es davaleba amowmebs rogorc sagnobriv codnas, aseve moswavleTaTvis codnis
gadacemis unars. TiToeuli komponenti 1 quliT fasdeba.
61
1. dedamiwaze arsebuli wylis raodenoba ar icvleba misi wrebrunvis gamo. wylis
wrebrunva Semdegi ZiriTadi rgolebisgan Semdgari procesia: wylis aorTqleba,
atmosferoSi wylis gadasvla airadidan Txevad mdgomareobaSi (kondensacia), Semdeg
dedamiwaze naleqis saxiT dabruneba. am dros wyali kvlav okeaneebSi, zRvebSi,
mdinareebsa da tbebSi xvdeba.
2. am nawilis Sesruleba gulisxmobs davalebaSi warmodgenili movlenis axsnas
moswavlisTvis gasagebi eniT, sxvadasxva terminis (wrebrunva, airi, Txevadi
mdgomareoba da a.S.) ganmartebas, procesis ilustrirebas Sesabamisi magaliTebiT _
martivi cda, sayofacxovrebo Tu bunebriv movlenebze miTiTeba (magaliTad,
aorTqlebis sailustraciod lambaqidan wylis aorTqleba, sarecxis gaSroba,
zafxulSi nakadulis daSroba da a.S.).
4. rogor auxsniT VI klasis moswavleebs globaluri daTbobis mizezebs?
___________________________________________________________________
dReisaTvis damtkicebulia, rom dedamiwaze globaluri daTbobis procesi
mimdinareobs. misi mTavari mizezi haerSi naxSirorJangis (CO
2
) raodenobis momatebaa.
cocxal organizmTa sunTqvisa da sawvavis wvis Sedegad atmosferoSi dagrovebuli
CO
2
, meTani, wylis orTqli iseTive rols asrulebs, rogorsac saTburSi mina: es
nivTierebebi daubrkoleblad atareben sinaTlis sxivebs, romelTac dedamiwa
STanTqavs, magram ar atareben dedamiwidan wamosul siTbur gamosxivebas. am
movlenas `saTburis efeqti~ uwodes. `saTburis efeqtis~ gamo dedamiwis saSualo
wliurma temperaturam 0,3-0,6
0
C-iT moimata. mosalodnelia misi Semdgomi matebac,
rac klimatis cvlilebis erT-erTi mTavari mizezia.
62
5. ra ganapirobebs geografiulad daSorebul adgilebSi erTi da imave biomebis
arsebobas? CamoTvaleT dedamiwaze arsebuli mTavari biomebi.
___________________________________________________________________
geografiulad daSorebul adgilebSi erTi da imave biomebis arsebobas
msgavsi klimati ganapirobebs (1 qula).
qvemoT sqemis saxiT warmodgenilia ZiriTadi biomebi:
biomi
wylis xmeleTis
wylis biomebi
mlaSe wyali mtknari wyali
zRva okeane mdinare tba Waobi
xmeleTis biomebi
arqtikuli tundra taiga farTofoTlovani tropikuli stepi udabno
udabno tye tye
dedamiwaze arsebuli biomebis sworad dasaxelebisas aplikanti 1 qulas moipovebs.
63
6. fotosuraTebis mixedviT amoicaniT mzis sistemis planetebi:
a
a b g d
(a) __________
(b) __________
(g) __________
(d) __________
davalebis Sesrulebis principebi:
vakvirdebiT planetebis zedapirs. ori planetis (g, d) zedapiri absoluturad
gluvia, xolo or (a, b) planetaze SeiniSneba meteorituli kraterebis kvali.
Sesabamisad, (a) da (b) planetebi myari planetebia, xolo danarCeni _ gazovani.
amis Semdeg unda ganvsazRvroT, mzis sistemaSi arsebuli 4 myari planetidan
(dedamiwa, merkuri, venera da marsi) romelia gamosaxuli (a) suraTze da
romeli (b)-ze. dedamiwa imTaviTve gamoiricxeba, radgan masze mkafiod iqneboda
gamosaxuli kontinentebi da okeaneebi. rogorc viciT, darCenili sami myari
planetidan veneras sakmaod kargad Camoyalibebuli atmosfero aqvs, ris gamoc
misi reliefis garCeva kosmosidan sakmaod Wirs, e. i. venerac gamoiricxa. aseve
cnobilia, rom marsze didi raodenobis rkinis Semcvelobaa da amis gamo igi
kosmosidan wiTlad moCans. maSasadame, (b) suraTze gamosaxulia marsi, xolo
(a)-ze _ merkuri.
iupiters gazovan gigantebs Soris gamoarCevs e.w. `giganturi wiTeli laqa~.
garda amisa, fotoze naCvenebia misi 4 Tanamgzavri e.w. `galileos mTvareebi~,
rac kidev erTi miniSnebaa imaze, rom (d) suraTze iupiteria gamosaxuli.
urans gazovan gigantebs Soris gamoarCevs misi warmosaxviTi RerZis ucnauri
daxriloba. igi TiTqos wamowolilia da ise moZraobs orbitaze mzis
garSemo. amaze migvaniSnebs (g) suraTze gamosaxuli planetis rgolebis
mdebareoba. maSasadame, (g) suraTze gamosaxulia planeta urani.
amrigad, swori pasuxia:
(a) merkuri
(b) marsi
(g) urani
(d) iupiteri
davaleba 1 quliT fasdeba.
64
7. saqarTvelos konturul rukaze zogierTi geografiuli obieqtis saxelwodeba
arasworadaa datanili. ipoveT daSvebuli Secdomebi da gaasworeT.
davaleba amowmebs rukaze orientirebis, rukis kiTxvis unars. aplikantma unda
ipovos rukaze SecdomiT datanili geografiuli obieqti da daasaxelos is
geografiuli obieqti, romelic sinamdvileSi mdebareobs am adgilas. aplikantebs
davalebis Sesasruleblad daurigdebaT saqarTvelos fizikuri rukebi.
pasuxebi unda Caiweros pasuxebis furcelze mocemul cxrilSi. TiToeuli
Secdomis aRmoCena-gasworeba 1 quliT fasdeba.
Secdom unda iyos
q. quTaisi q. samtredia
xarulis qedi raWis qedi
md. yvirila md. cxeniswyali
2012 wlis sagamocdo testi I_VI klasebis bunebismetyvelebis maswavleblebisTvis
ixileT danarTSi (gv. 144).
65
maTematikis maswavleblis sasertifikacio testi
gTavazobT I _ VI klasebis maTematikis maswavlebelTa sasertifikacio testis
davalebaTa ramdenime nimuSs. zogierT maTgans axlavs saTanado komentari.
1. ricxvebidan
5
9
15
32
3
5
2
1
5
7
, , , , ramdenia
4
7
-ze meti?
(a) 1
(b) 2
(g) 3
(d) 4
swori pasuxi: (b).
2. demokratiul partias arCevnebze xma misca amomrCevel mamakacTa saerTo
raodenobis 40%-ma da amomrCevel qalTa saerTo raodenobis 45%-ma. sul am partias
xma misca amomrCevel mamakacTa da qalTa saerTo raodenobis n%-ma. qvemoT
CamoTvlilTagan romlis toli SeiZleba iyos n?
(a) 36
(b) 40
(g) 44
(d) 50
swori pasuxi: (g).
3. gasaTibi iyo marTkuTxedis formis mindori. mas Semdeg, rac mTibavma 2 saaTis
ganmavlobaSi imuSava, gasaTibi darCa mindvris nawili, romelsac aseve marTkuTxedis
forma hqonda da romlis sigrZe 3-jer naklebi iyo mindvris sigrZeze, xolo sigane _
2-jer naklebi mindvris siganeze. ramdeni wuTia saWiro mindvris darCenili nawilis
gasaTibad, Tu mTibavi imave tempiT gaagrZelebs muSaobas?
(a) 20 wT
(b) 24 wT
(g) 30 wT
(d) 36 wT
swori pasuxi: (b).
4. ras udris tolferda samkuTxedis fuZis sigrZis Sefardeba am samkuTxedis
perimetrTan, Tu ferdis sigrZe 4-jer metia fuZis sigrZeze?
(a)
9
1
(b)
6
1
(g)
5
1
(d)
4
1
swori pasuxi: (a).
66
5. qalaqis yvela skolaSi aswavlian germanul an inglisur enas. im skolaTa
raodenoba, romlebSic germanul enas aswavlian, qalaqis skolaTa saerTo raodenobis
9
5
nawilia, xolo im skolaTa raodenoba, romlebSic inglisur enas aswavlian _
3
2
nawili. qalaqis 12 skolaSi aswavlian germanul enasac da inglisur enasac. sul
ramdeni skolaa am qalaqSi?
(a) 36
(b) 45
(g) 54
(d) 63
swori pasuxi: (g).
testSi gamoyenebuli iqneba agreTve monacemTa sakmarisobis tipis davalebebi,
romlebSic, Cveulebriv, mocemulia ori piroba da dasmulia SekiTxva. davalebis
Sesasruleblad unda daadginoT, sakmarisia Tu ara pirobebSi mocemuli informacia
am SekiTxvaze pasuxis gasacemad. monacemTa sakmarisobis davalebebSi swori pasuxi
xuTi savaraudo pasuxidan unda airCioT.
1. erTmaneTisgan gansxvavebuli sami naturaluri ricxvis _ a, b, da c _ jami 15-is
tolia.
mocemulia Semdegi ori piroba:
I. am ricxvebidan umciresi 4-is tolia.
II. am ricxvebidan udidesi 6-is tolia.
imis gasarkvevad, Tu risi tolia es ricxvebi:
(a) I piroba sakmarisia, II ki _ ara
(b) II piroba sakmarisia, I ki _ ara
(g) I da II piroba erTad sakmarisia, cal-calke ki _ arc erTi araa sakmarisi
(d) sakmarisia cal-calke rogorc I, aseve II piroba
(e) mocemuli pirobebi araa sakmarisi
swori pasuxi: (d).
komentari
jer gavarkvioT, sakmarisia Tu ara I piroba SekiTxvaze pasuxis gasacemad.
vTqvaT, a, b, da c naturaluri ricxvebidan umciresi 4-is tolia. maSin danarCeni
ori ricxvidan TiToeuli 4-ze meti unda iyos. raki samive ricxvis jami 15-is
tolia, amitom meore da mesame ricxvebis jami iqneba 15 4 = 11. 4-ze meti
naturaluri ricxvebidan ki mxolod 5-is da 6-is jamia 11-is toli. amitom a, b, da
c ricxvebi yofila 4, 5 da 6. maSasadame, imis gasarkvevad, Tu risi tolia a, b, da c
ricxvebi, I piroba sakmarisia.
67
axla gavarkvioT, SekiTxvaze pasuxis gasacemad sakmarisia Tu ara II piroba.
vTqvaT, a, b, da c naturaluri ricxvebidan udidesi 6-is tolia. maSin danarCeni
ori ricxvidan TiToeuli 6-ze naklebi unda iyos. raki samive ricxvis jami 15-is
tolia, amitom meore da mesame ricxvebis jami iqneba 15 6 = 9. 6-ze naklebi
naturaluri ricxvebidan ki mxolod 4-is da 5-is jamia 9-is toli. amitom a, b, da c
ricxvebi yofila 4, 5 da 6. maSasadame, imis gasarkvevad, Tu risi tolia a, b, da c
ricxvebi, II pirobac sakmarisia.
amrigad, imis gasarkvevad, Tu risi tolia a, b, da c ricxvebi, sakmarisia cal-
calke rogorc I, aseve II piroba. Sesabamisad, swori pasuxia (d).
testSi gamoyenebuli iqneba agreTve davalebebi Ria daboloebiT, romelTa
Sesrulebisas aplikants moeTxoveba dasmul SekiTxvaze argumentirebuli pasuxis
gacema. gTavazobT amgvari davalebis nimuSsa da misi Sefasebis sqemas.
7. romeli cifriT bolovdeba
2011 2011
7 9 gamosaxulebis mniSvnelobis cifruli
Canaweri?
___________________________________________________________________
komentari
am amocanis amosaxsnelad gavarkvioT, Tu romeli cifriT SeiZleba
dabolovdes 7-is da 9-is xarisxebis mniSvnelobaTa cifruli Canawerebi.
1
9 bolovdeba 9-ianiT,
2
9 _ 1-ianiT,
3
9 _ isev 9-ianiT,
4
9 _ isev 1-ianiT da
ase Semdeg. ese igi, 9-is xarisxebis Canawerebis bolo cifrebis mimdevrobaa: 9, 1, 9, 1,
9, 1, .... rogorc vxedavT, 9-is kenti xarisxebi bolovdeba 9-ianiT, xolo luwi
xarisxebi _ 1-ianiT. Sesabamisad,
2011
9 dabolovdeba 9-ianiT.
aseve miviRebT, rom 7-is xarisxebis Canawerebis bolo cifrebis mimdevrobaa: 7,
9, 3, 1, 7, 9, 3, 1, 7, 9, 3, 1, .... rogorc vxedavT,
1
7 ,
5
7 ,
9
7 , ... bolovdeba 7-ianiT,
2
7 ,
6
7 ,
10
7 , ... _ 9-ianiT,
3
7 ,
7
7 ,
11
7 , ... _ 3-ianiT, xolo
4
7 ,
8
7 ,
12
7 , ... _ 1-ianiT. ese
igi, Tu 7-is xarisxis maCveneblis 4-ze gayofisas miRebuli naSTi 1-is tolia, maSin
misi Canaweri bolovdeba 7-ianiT; Tu naSTi 2-is tolia _ 9-ianiT, Tu naSTi 3-is
tolia _ 3-ianiT, xolo Tu xarisxis maCvenebeli unaSTod iyofa 4-ze, maSin _ 1-
ianiT. 2011-is 4-ze gayofisas miRebuli naSTi 3-is tolia. amitom
2011
7
dabolovdeba 3-ianiT.
raki
2011
9 bolovdeba 9-ianiT, xolo
2011
7 _ 3-ianiT, amitom
2011 2011
7 9 jamis
mniSvnelobis cifruli Canaweri dabolovdeba 2-ianiT.
Sefasebis sqema
3 qula _ aplikantma dawera swori pasuxi da daasabuTa;
2 qula _ aplikantma daasabuTa, rom
2011
7 bolovdeba 3ianiT;
1 qula _ aplikantma daasabuTa, rom
2011
9 bolovdeba 9ianiT; dawera, rom
2011
7
bolovdeba 3-ianiT, magram ar daasabuTa;
0 qula _ aplikantma ar miuTiTa pasuxi.
2012 wlis sagamocdo testi I_VI klasebis maTematikis maswavleblebisTvis ixileT
danarTSi (gv. 168).
68
rekomendebuli literatura:
gamocdebis erovnuli centris gamocemebi, 2010-2012:
profesiuli unarebi;
efeqtiani swavleba: Teoria da praqtika;
rogor vaswavloT kiTxva (qrestomaTia dawyebiTi klasebis pedagogebisaTvis)
wigniereba. PIRLS - 2006 saqarTveloSi;
maTematikisa da sabunebismetyvelo sagnebis swavlisa da swavlebis
saerTaSoriso kvleva (TIMSS 2007) _ maTematika;
maTematikisa da sabunebismetyvelo sagnebis swavlisa da swavlebis
saerTaSoriso kvleva (TIMSS 2007) _ sabunebismetyvelo sagnebi;
vswavlobT teqstis gaazrebas (2 krebuli);
rogor viciT maTematika;
xuTtomeuli `maswavleblis biblioTeka~ (qarTuli ena da literatura).
maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis centris gamocema:
dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi.
69
danarTi
qarTuli enisa da literaturis sagamocdo programa (I _ IV)
a) qarTuli ena
zogadi cnobebi enis Sesaxeb
enis raoba da funqciebi. qarTuli enis buneba. qarTuli enis adgili
msoflio enaTa Soris. qarTveluri enebi. qarTuli enis dialeqtebi. qarTuli
enis roli qarTveluri tomebis erovnuli da saxelmwifoebrivi Camoyalibebis
procesSi.
qarTuli damwerlobis warmoSoba. qarTuli damwerlobis saxeebi. qarTuli
damwerlobis uZvelesi nimuSebi.
qarTuli saliteraturo enis ganviTarebis ZiriTadi etapebi. Tanamedrove
saliteraturo qarTuli, rogorc saqarTvelos saxelmwifo ena.
fonetika
Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis bgeriTi Sedgeniloba. bgera da
fonema. qarTuli anbani. bgeraTa daxasiaTeba warmoTqmis adgilisa da
ragvarobis mixedviT. TanxmovanTa da xmovanTa sistemebi.
damarcvlis safuZveli da gadatanis wesebi. Ria da daxuruli marcvali.
ZiriTadi fonetikuri movlenebi.
morfologia
sityva. formacvalebadi da formaucvleli sityvebi. gramatikuli kategoriis
raoba. sityvis morfologiuri agebuleba: Ziri, fuZe, morfema, afiqsebi.
metyvelebis nawilebi. maTi klasifikaciis safuZveli.
arsebiTi saxeli. arsebiT saxelTa dajgufeba Sinaarsis mixedviT. ricxvi.
bruneba. brunvebi da maTi niSnebi. boloTanxmovnian da boloxmovnian saxelTa
bruneba. sakuTar saxelTa bruneba. Tandebuliani brunvebi. nawilakiani
brunvebi. arsebiTi saxelis brunebasTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
zedsarTavi saxeli. TanxmovanfuZiani da xmovanfuZiani zedsarTavi saxelis
bruneba. zedsarTavi saxelis brunebasTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
ricxviTi saxeli. ricxviTi saxelis saxeebi. ricxviTi saxelis bruneba. ricxviT
saxelTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
nacvalsaxeli. nacvalsaxelTa jgufebi. nacvalsaxelTa bruneba. nacvalsaxelTan
dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
zmna. zmnis kategoriebi. pirisa da ricxvis asaxva zmnaSi. subieqturi da
obieqturi piris niSnebi. zmniswini. dro. kilo. aspeqti. gardamavloba. gvari.
qceva. kontaqti. seriebi da mwkrivebi. zmnis Ziri, fuZe, Tema. Temis niSnebi.
uRleba. zmnis formawarmoebasTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
saxelzmna. sawyisi da mimReoba. maTi warmoeba.
zmnizeda. zmnizedaTa dajgufeba.
70
Tandebuli. calke mdgomi da saxelTan Serwymuli Tandebulebi.
kavSiri. kavSiris saxeebi.
nawilaki. nawilakTa jgufebi.
Sorisdebuli. SorisdebulTa jgufebi.
sintaqsi
sintaqsis sagani. winadadeba. sityvaTa sintaqsuri SekavSireba. Sesityveba.
winadadebis wevrTa dawyvileba.
winadadebis tipebi modalobis mixedviT: TxrobiTi, kiTxviTi, Zaxilisa,
brZanebiTi da kiTxviT-Zaxilisa. maTi gamoxatvis saSualebani: intonacia,
sityvaTa wyoba, damxmare sityvebi da nawilakebi.
winadadebis tipebi agebulebis mixedviT: martivi, Serwymuli da rTuli.
winadadebis wevrebi. winadadebis mTavari (qvemdebare, Semasmeneli, pirdapiri da
iribi damatebebi) da meorexarisxovani (ubralo damateba, gansazRvreba da
garemoebebi) wevrebi.
sityvaTa wyoba winadadebaSi. sityvaTa wyobis mniSvneloba stilistikisTvis.
gankerZoebuli sityvebi da gamoTqmebi. sasveni niSnebis xmareba gankerZoebul
sityvebTan da gamoTqmebTan.
sasveni niSnebis xmareba rTul Tanwyobilsa da qvewyobil winadadebebSi.
pirdapiri da iribi naTqvami. sxvaTa sityvis nawilakebi. sasveni niSnebi. sxvaTa
sityvis marTlwera.
leqsikologia
leqsikologiis sagani. leqsikuri erTeuli.
sityva mniSvnelobis TvalsazrisiT. sityvis gamoyeneba ZiriTadi da gadataniTi
mniSvnelobiT. sityvis mniSvnelobis cvla istoriulad. sityvis etimologia.
sityvis polisemiuroba. polisemia da omonimia. sinonimia, antonimia.
frazeologizmebi da idiomebi.
dialeqtizmebi, profesiuli leqsika, Jargoni, barbarizmebi, neologizmebi,
arqaizmebi.
sityvawarmoeba, rogorc leqsikologiis sagani. Zireuli da warmoqmnili
saxelebi. warmoqmnil saxelTa jgufebi mawarmoebeli afiqsebisa da Sinaarsis
mixedviT.
kompozitebi. kompozitebis marTlwera.
stilistika
stilistikis sagani. stilis raoba.
funqciuri stilistika. mwignobruli da sasaubro stili. publicisturi da
mxatvruli stili. samecniero da oficialur-saqmiani stili. oratoruli
stili.
leqsikuri stilistika. sityvaTa SerCeva mniSvnelobis mixedviT. Tavazianobis
gamomxatveli sityvebi. stilisturi xarvezebi.
71
b) literatura
literaturismcodneobiTi terminebi:
tropi, metafora, hiperbola, ganmeoreba, gapirovneba, epiTeti, Sedareba,
simbolo, mxatvruli ena, mxatvruli saxe, peizaJi, portreti, personaJi,
groteski, ironia, iumori, satira, xatovani Tqma, intonacia, alegoria,
aliteracia, perifrazi;
Janri, poezia, proza, romani, lirika, leqsi, elegia, balada, eposi, himni,
poema, zRapari, Tqmuleba, igav-araki, legenda, miTi, moTxroba, novela, andaza,
aforizmi, piesa, esei, biografia, memuarebi, drama, komedia, tragedia;
siuJeti, kompozicia, prologi, epilogi, epigrafi, dialogi, monologi,
strofi, taepi, fabula, citata, Sairi, riTma, ritmi.
rekomendebul avtorTa CamonaTvali*:
SoTa rusTaveli, sulxan-saba orbeliani, daviT guramiSvili, ilia WavWavaZe, akaki
wereTeli, vaJa-fSavela, iakob gogebaSvili, galaktion tabiZe, giorgi leoniZe, simon
Ciqovani, ioseb griSaSvili, giorgi SatberaSvili, lado asaTiani, guram
rCeuliSvili, irakli abaSiZe, murman lebaniZe, nodar dumbaZe, revaz inaniSvili,
arCil sulakauri, goderZi Coxeli, ana kalandaZe, muxran maWavariani, oTar WilaZe,
otia ioseliani.
hans kristian anderseni, Zmebi grimebi, Sarl pero, astrid lindgreni, rediard
kiplingi, alan aleqsandr milni, karel Capeki, oskar uaildi, ernst Teodor
hofmani, mark tveni, Jiul verni, jani rodari, aleqsandr puSkini, kornei Cukovski,
aleqsei tolstoi.
* CamonaTvalSi warmodgenilni arian is qarTveli Tu ucxoeli avtorebi, romelTa SemoqmedebaSic
gvxvdeba sabavSvo literaturuli nawarmoebebi.
72
maTematikis sagamocdo programa (I _ IV)
mimarTuleba: ricxvebi da moqmedebebi
naturaluri ricxvebi, martivi da Sedgenili ricxvebi, gamyofi da jeradi
ricxvis raoba (ricxvi, rogorc raodenobis aRmniSvneli).
ricxvis Cawera cifrebiT, sityvebiT, ricxvis Caweris romauli sistema.
ariTmetikuli moqmedebebi naturalur ricxvebze. naSTiani gayofa.
naturaluri ricxvis daSla martiv mamravlebad. daSlis erTaderToba (ariTmetikis
ZiriTadi Teorema).
ramdenime naturaluri ricxvis udidesi saerTo gamyofisa da umciresi saerTo
jeradis povna.
gayofadobis niSnebi da maTi kavSiri aTobiT poziciur sistemasTan.
mTeli da racionaluri ricxvebi
dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi, racionaluri ricxvebis warmodgena wiladebisa
da aTwiladebis saxiT, ricxvis Caweris aTobiTi poziciuri sistema.
racionaluri ricxvebis Sedareba, ricxviTi utolobebi da maTi Tvisebebi.
ariTmetikuli moqmedebebi racionalur ricxvebze, ariTmetikul moqmedebaTa
Tvisebebi.
ricxviTi gamosaxulebebi, moqmedebaTa Tanmimdevroba ricxviT gamosaxulebebSi.
ricxvTa RerZi, ricxviTi Sualedebi
wertilis koordinati ricxvTa RerZze, racionaluri ricxvis Sesabamisi wertilis
gamosaxva ricxvTa RerZze.
proporcia
proporciuloba, proporciis Tvisebebi, proporciis ucnobi wevris povna, ricxvis
dayofa mocemuli SefardebiT, pirdapirproporciuli da ukuproporciuli
damokidebuleba sidideebs Soris.
ricxvis nawili, procenti
ricxvis nawilis povna, ricxvis povna misi procentiT/nawiliT, ricxvis nawilis
Cawera procentis saxiT.
xarisxi
ricxvis xarisxi naturaluri maCvenebliT.
sididis erTeulebi
sigrZis, masis, drois, siCqaris erTeulebi. erTi da imave sididis erTeulebs Soris
kavSiri.
73
mimarTuleba: kanonzomiereba da algebra
simravle, simravleebs Soris mimarTebebi, moqmedebebi sasrul simravleebze
simravle, qvesimravle, carieli simravle.
operaciebi simravleebze: simravleTa gaerTianeba, TanakveTa.
algebruli gamosaxuleba
moqmedebebi gamosaxulebebze, gamosaxulebis gardaqmna, algebruli gamosaxulebis
mniSvnelobis gamoTvla asoebis miTiTebuli mniSvnelobisaTvis.
gantoleba
gantoleba da misi amonaxsni, tolfasi gantolebebi, wrfivi gantolebis amoxsna.
amocanebis amoxsna gantolebis gamoyenebiT.
mimarTuleba: geometria da sivrcis aRqma
ZiriTadi geometriuli obieqtebi da cnebebi
wertili, wrfe, sxivi, monakveTi, texili.
monakveTis sigrZe, texilis sigrZe, manZili or wertils Soris, manZilis Tviseba.
kuTxe, kuTxis gradusuli zoma, marTi, maxvili, blagvi da gaSlili kuTxeebi.
wrfeebis urTierTganlageba sibrtyeze
wrfeTa TanakveTa, paraleloba, marTobuloba.
mravalkuTxedi
mravalkuTxedis gverdi, wvero, kuTxe, diagonali, perimetri.
geometriuli gardaqmnebi sibrtyeze
figuraTa toloba. RerZuli da centruli simetriebi.
samkuTxedi
samkuTxedis gverdi, kuTxe, wvero, mediana, biseqtrisa, simaRle.
marTkuTxa, maxvilkuTxa, blagvkuTxa, tolferda, tolgverda samkuTxedebi da maTi
Tvisebebi.
samkuTxedis kuTxeebis jami.
samkuTxedis utoloba.
paralelogrami
paralelogramis gverdebis, kuTxeebisa da diagonalebis Tvisebebi.
rombi, marTkuTxedi, kvadrati da maTi Tvisebebi.
trapecia
trapeciis fuZe, ferdi, simaRle.
74
brtyeli figuris farTobi
toli figurebis farTobebis toloba, brtyeli figuris farTobis kavSiri misi
Semadgeneli nawilebis farTobebTan;
kvadratis, marTkuTxedis, samkuTxedis farTobis gamoTvla.
wrewiri da wre
wrewiris da wris centri, radiusi, diametri, qorda, rkali, seqtori.
marTkuTxa koordinatTa sistema sibrtyeze
wertilis koordinatebi, ricxvTa wyvilis Sesabamisi wertilis gamosaxva
sakoordinato sibrtyeze.
sivrciTi sxeulebi da maTi Slilebi
mravalwaxnaga. mravalwaxnagas wvero, wibo, waxnagi. kavSiri mravalwaxnagas
Semadgeneli nawilebis raodenobebs Soris.
kubis, marTkuTxa paralelepipedis, marTi prizmis, piramidis, cilindris da konusis
Slilebi.
sivrciTi sxeulis moculoba da zedapiris farTobi.
sxeulis moculoba, kavSiri sxeulis moculobasa da misi Semadgeneli sxeulebis
moculobaTa Soris.
kubis da paralelepipedis gverdiTi da sruli zedapiris farTobisa da moculobis
gamoTvla.
zomis erTeulebi.
sigrZis, farTobis, moculobis erTeulebi da kavSirebi maT Soris.
monacemTa analizi, albaToba da statistika
monacemTa warmodgenis xerxebi: sia, cxrili, piqtograma, diagrama (wertilovani,
xazovani, svetovani, wriuli).
monacemTa saSualo.
75
bunebismetyvelebis sagamocdo programa (I _ IV)
sicocxlis damaxasiaTebeli niSnebi
cocxali organizmebis kveba, sunTqva, zrda, moZraoba, gamravleba. sasicocxlo
procesebis zogadi daxasiaTeba.
mcenareTa samyaro
mcenareTa mravalferovneba (wiwvovani da yvavilovani mcenareebi). mcenaris zrdis
organoebi: fesvi, Rero, foToli; gamravlebis organoebi: yvavili, nayofi, Tesli;
mcenaris gavrceleba TesliT. botanikuri baRi.
cxovelTa samyaro
uxerxemlo cxovelebi (mwerebi). xerxemliani cxovelebi (Tevzebi, amfibiebi,
qvewarmavlebi, frinvelebi, ZuZumwovrebi), maTi agebuleba da Segueba garemosTan.
Sinauri da gareuli cxovelebi. zooparki.
adamiani
agebuleba (sxeulis nawilebi), jansaRi cxovrebis wesi (kveba, dasveneba, sporti),
janmrTelobisTvis saziano faqtorebi da maTgan dacvis wesebi, Sesabamisi
gamafrTxilebeli niSnebi. piradi higiena. usafrTxoeba, usafrTxo qcevis wesebi.
baqteriuli da virusuli daavadebebi.
garemo da misi dacva
mcenareebis mniSvneloba. cxovelebi (mcenarismWamelebi, mtaceblebi, anu
xorcismWamelebi da nairmWamelebi). garemos dabinZureba, garemos dacva. wiTeli
wigni. daculi teritoriebi.
mniSvnelovani geografiuli obieqtebi da maTi nawilebi
dedamiwis forma da sidide, xmeleTi da wyali (kontinentebi da okeaneebi).
reliefis mniSvnelovani formebi (mTa, mTaTa sistema, qedi, zegani, borcvi, vake,
dablobi, qvabuli da sxv.). hidrosferos Semadgeneli nawilebi (okeane, zRva, tba,
mdinare da sxv.) da maTi gamoyeneba. geografiuli obieqtebis maxasiaTeblebi
(forma, simaRle, siRrme, Cqari, mdore, cicabo, damreci da sxv.), niadagi da misi
Tvisebebi (feri, gamtarianoba). dasaxlebuli punqtebi (qalaqi, dedaqalaqi, daba,
sofeli). msofliosa da saqarTvelos mniSvnelovan geografiul obieqtTa
nomenklatura.
bunebrivi resursebi
bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba, klasifikacia. saqarTvelos ZiriTadi
wiaRiseulis geografia (qvanaxSiri, navTobi, manganumi).
76
bunebrivi movlenebi, garemos cvlileba
erozia da gamofitva; stiqiuri movlenebi (vulkani, miwisZvra, wyaldidoba,
mewyeri, Rvarcofi, zvavi da sxv.); bunebrivi da anTropogenuli (xelovnuri)
garemo.
sivrceSi orientacia
globusi, adgilis gegma, ruka (saswavlo rukebi, atlasi), rukis legenda
(gamoyenebuli simboloebi, pirobiTi niSnebi). horizontis mxareebi, adgilis
gagneba, kompasi, masStabi. Zveli xalxebis (berZnebis, indoelebisa da
finikielebis) warmodgenebi dedamiwis Sesaxeb. geografiul aRmoCenaTa mniSvneloba
da Sedegebi (didi geografiuli aRmoCenebis epoqa XV-XVII ss.).
perioduli movlenebi da amindi
dedamiwis brunva RerZisa da mzis garSemo da misi Sedegebi (dRe-Ramis cvla,
weliwadis droebi). amindis komponentebi (haeris temperatura, naleqebi, qari,
moRrubluloba) da prognozi (tradiciuli xalxuri meTodebi), meteorologiuri
xelsawyoebis (Termometri, flugeri) gamoyenebis principi.
kosmosuri sxeulebi da astronomiuli movlenebi
mzis sistemis planetebi da maTi Tanamgzavrebi, varskvlavebi, kometebi,
asteroidebi, meteorebi, meteoritebi, galaqtika (irmis naxtomi). kosmosis
Seswavlis istoria da teqnikis ganviTareba.
ZiriTadi fizikuri sidideebi
dro, sigrZe, farTobi, moculoba, masa, simkvrive, temperatura. maTi
ganzomilebebi, gazomva da gamoyeneba. kavSiri erTeulebs Soris. simkvrivis
gamosaTvleli formula.
energia
siTbos da sinaTlis bunebrivi da xelovnuri wyaroebi. erTi saxis energiis
meoreSi gadasvla. energiis mudmivobis kanoni.
nivTiereba, agregatuli mdgomareobebi, siTburi movlenebi
nivTierebaTa fizikuri Tvisebebi (feri, suni, gemo). nivTierebis agregatuli
mdgomareobebi, erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi gadasvla: gamyareba-dnoba;
aorTqleba-kondensacia.
masalebi da maTi Tvisebebi
masala da nedleuli. bunebrivi da xelovnuri masalebi. farTod gamoyenebuli
masalebis Tvisebebi (feri, Tbogamtaroba, drekadoba, gamWvirvaloba da sxv.), maTi
gamoyeneba. Tbogamtarebi da Tboizolatorebi.
77
sxeulTa moZraoba da urTierTqmedeba
sxeulis moZraobaze moqmedi faqtorebi (forma, zoma, simZime, zedapiri da a. S.);
moZraobis saxeebi (wrfivi, mrudwiruli, rxeviTi, brunviTi). traeqtoria. gavlili
manZili da gadaadgileba. wrfivi Tanabari moZraobis siCqare da misi gamoTvla,
siCqaris erTeulebi. gavlili manZilis formula.
msoflio mizidulobis movlena. sxeulTa urTierTqmedeba da Zala. erTi wrfis
gaswvriv mimarTuli Zalebis Sekreba. simZimis centri, wonasworoba da misi saxeebi.
martivi meqanizmebis (berketi, pinebiani saswori) moqmedebis principebi.
meqanikuri rxevebi da talRebi
bgera, bgeris wyaroebi, bgeris warmoqmna, gavrceleba da aRqma; bgeris
gavrcelebis siCqare sxvadasxva garemoSi. bgeriTi signalebis gadacema da miReba
organizmebSi; smenis organoebi. eqos warmoqmna. bgeris xmamaRloba _ amplituda,
simaRle _ sixSire.
magniti
magniti, magnituri polusebi, magnitebis urTierTqmedeba da gamoyeneba.
78
qarTuli enisa da literaturis sagamocdo programa (I _ VI)
a) qarTuli ena
zogadi cnobebi enisa da damwerlobis Sesaxeb
enis raoba da funqciebi. qarTuli enis buneba. qarTuli enis adgili
msoflio enaTa Soris. qarTveluri enebi. qarTuli enis dialeqtebi. qarTuli
enis roli qarTveluri tomebis erovnuli da saxelmwifoebrivi Camoyalibebis
procesSi.
qarTuli damwerlobis warmoSoba. qarTuli damwerlobis saxeebi da
ganviTarebis safexurebi. qarTuli damwerlobis uZvelesi nimuSebi.
qarTuli saliteraturo enis ganviTarebis ZiriTadi etapebi. Tanamedrove
saliteraturo qarTuli, rogorc saqarTvelos saxelmwifo ena.
fonetika
Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis bgeriTi Sedgeniloba. bgera da
fonema. qarTuli anbani. bgeraTa daxasiaTeba warmoTqmis adgilisa da
ragvarobis mixedviT. TanxmovanTa da xmovanTa sistemebi.
damarcvlis safuZveli da gadatanis wesebi. Ria da daxuruli marcvali.
ZiriTadi fonetikuri movlenebi: asimilacia, disimilacia, metaTezisi, bgeris
dakargva.
morfologia
sityva. formacvalebadi da formaucvleli sityvebi. gramatikuli kategoriis
raoba. sityvis morfologiuri agebuleba: Ziri, fuZe, morfema, afiqsebi.
metyvelebis nawilebi. maTi klasifikaciis safuZveli.
arsebiTi saxeli. arsebiT saxelTa dajgufeba Sinaarsis mixedviT. ricxvi.
bruneba. brunvebi da maTi niSnebi. boloTanxmovnian da boloxmovnian saxelTa
bruneba. sakuTar saxelTa bruneba. Tandebuliani brunvebi. nawilakiani
brunvebi. arsebiTi saxelis brunebasTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
zedsarTavi saxeli. TanxmovanfuZiani da xmovanfuZiani zedsarTavi saxelis
bruneba. zedsarTavi saxelis brunebasTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
ricxviTi saxeli. ricxviTi saxelis saxeebi. ricxviTi saxelis bruneba. ricxviT
saxelTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
nacvalsaxeli. nacvalsaxelTa jgufebi. nacvalsaxelTa bruneba. nacvalsaxelTan
dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
zmna. zmnis kategoriebi. pirisa da ricxvis asaxva zmnaSi. subieqturi da
obieqturi piris niSnebi. zmniswini. dro. kilo. aspeqti. gardamavloba. gvari.
qceva. kontaqti. seriebi da mwkrivebi. zmnis Ziri, fuZe, Tema. Temis niSnebi.
uRleba. zmnis formawarmoebasTan dakavSirebuli marTlweris sakiTxebi.
saxelzmna. sawyisi da mimReoba. maTi warmoeba.
zmnizeda. zmnizedaTa dajgufeba.
Tandebuli. calke mdgomi da saxelTan Serwymuli Tandebulebi.
79
kavSiri. kavSiris saxeebi.
nawilaki. nawilakTa jgufebi.
Sorisdebuli. SorisdebulTa jgufebi.
sintaqsi
sintaqsis sagani. winadadeba. sityvaTa sintaqsuri SekavSireba. Sesityveba.
winadadebis wevrTa dawyvileba.
winadadebis tipebi modalobis mixedviT: TxrobiTi, kiTxviTi, Zaxilisa,
brZanebiTi da kiTxviT-Zaxilisa. maTi gamoxatvis saSualebani: intonacia,
sityvaTa wyoba, damxmare sityvebi da nawilakebi.
winadadebis tipebi agebulebis mixedviT: martivi, Serwymuli da rTuli.
winadadebis wevrebi. winadadebis mTavari (qvemdebare, Semasmeneli, pirdapiri da
iribi damatebebi) da meorexarisxovani (ubralo damateba, gansazRvreba da
garemoebebi) wevrebi.
sityvaTa wyoba winadadebaSi. sityvaTa wyobis mniSvneloba stilistikisTvis.
gankerZoebuli sityvebi da gamoTqmebi. sasveni niSnebis xmareba gankerZoebul
sityvebTan da gamoTqmebTan.
sasveni niSnebis xmareba rTul Tanwyobilsa da qvewyobil winadadebebSi.
pirdapiri da iribi naTqvami. sxvaTa sityvis nawilakebi. sasveni niSnebi. sxvaTa
sityvis marTlwera.
leqsikologia
leqsikologiis sagani. leqsikuri erTeuli.
sityva mniSvnelobis TvalsazrisiT. sityvis gamoyeneba ZiriTadi da gadataniTi
mniSvnelobiT. sityvis mniSvnelobis cvla istoriulad. sityvis etimologia.
sityvis polisemiuroba. polisemia da omonimia. sinonimia, antonimia.
frazeologizmebi da idiomebi.
dialeqtizmebi, profesiuli leqsika, Jargoni, barbarizmebi, neologizmebi,
arqaizmebi.
sityvawarmoeba, rogorc leqsikologiis sagani. Zireuli da warmoqmnili
saxelebi. warmoqmnil saxelTa jgufebi mawarmoebeli afiqsebisa da Sinaarsis
mixedviT.
kompozitebi. kompozitebis marTlwera.
stilistika
stilistikis sagani. stilis raoba.
funqciuri stilistika. mwignobruli da sasaubro stili. publicisturi da
mxatvruli stili. samecniero da oficialur-saqmiani stili. oratoruli
stili.
leqsikuri stilistika. sityvaTa SerCeva mniSvnelobis mixedviT. Tavazianobis
gamomxatveli sityvebi. stilisturi xarvezebi.
80
literatura
literaturismcodneobiTi terminebi:
tropi, metafora, hiperbola, ganmeoreba, gapirovneba, epiTeti, Sedareba,
simbolo, mxatvruli ena, mxatvruli saxe, peizaJi, portreti, personaJi,
groteski, ironia, iumori, satira, xatovani Tqma, intonacia, alegoria,
aliteracia, perifrazi;
Janri, poezia, proza, romani, lirika, leqsi, elegia, balada, eposi, himni,
poema, zRapari, Tqmuleba, igav-araki, legenda, miTi, moTxroba, novela, andaza,
aforizmi, piesa, esei, biografia, memuarebi, drama, komedia, tragedia;
siuJeti, kompozicia, prologi, epilogi, epigrafi, dialogi, monologi,
strofi, taepi, fabula, citata, Sairi, riTma, ritmi.
rekomendebul avtorTa CamonaTvali*:
SoTa rusTaveli, sulxan-saba orbeliani, daviT guramiSvili, ilia WavWavaZe, akaki
wereTeli, vaJa-fSavela, iakob gogebaSvili, galaktion tabiZe, giorgi leoniZe, simon
Ciqovani, ioseb griSaSvili, giorgi SatberaSvili, lado asaTiani, guram
rCeuliSvili, irakli abaSiZe, murman lebaniZe, nodar dumbaZe, revaz inaniSvili,
arCil sulakauri, goderZi Coxeli, ana kalandaZe, muxran maWavariani, oTar WilaZe,
otia ioseliani.
hans kristian anderseni, Zmebi grimebi, Sarl pero, astrid lindgreni, rediard
kiplingi, alan aleqsandr milni, karel Capeki, oskar uaildi, ernst Teodor
hofmani, mark tveni, Jiul verni, jani rodari, aleqsandr puSkini, kornei Cukovski,
aleqsei tolstoi.
* CamonaTvalSi warmodgenilni arian is qarTveli Tu ucxoeli avtorebi, romelTa SemoqmedebaSic
gvxvdeba sabavSvo literaturuli nawarmoebebi.
81
maTematikis sagamocdo programa (I _ VI)
mimarTuleba: ricxvebi da moqmedebebi
naturaluri ricxvebi, martivi da Sedgenili ricxvebi, gamyofi da jeradi
ricxvis raoba (ricxvi, rogorc raodenobis aRmniSvneli).
ricxvis Cawera cifrebiT, sityvebiT, ricxvis Caweris romauli sistema.
ariTmetikuli moqmedebebi naturalur ricxvebze. naSTiani gayofa.
naturaluri ricxvis daSla martiv mamravlebad. daSlis erTaderToba
(ariTmetikis ZiriTadi Teorema).
ramdenime naturaluri ricxvis udidesi saerTo gamyofisa da umciresi
saerTo jeradis povna.
gayofadobis niSnebi da maTi kavSiri aTobiT poziciur sistemasTan.
mTeli da racionaluri ricxvebi
dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi, racionaluri ricxvebis warmodgena
wiladebisa da aTwiladebis saxiT, ricxvis Caweris aTobiTi poziciuri
sistema.
racionaluri ricxvebis Sedareba, ricxviTi utolobebi da maTi Tvisebebi.
ariTmetikuli moqmedebebi racionalur ricxvebze, ariTmetikul moqmedebaTa
Tvisebebi.
ricxviTi gamosaxulebebi, moqmedebaTa Tanmimdevroba ricxviT gamosaxulebebSi.
ricxvTa RerZi, ricxviTi Sualedebi
wertilis koordinati ricxvTa RerZze, racionaluri ricxvis Sesabamisi
wertilis gamosaxva ricxvTa RerZze.
ricxvis moduli
modulis ZiriTadi Tvisebebi da misi geometriuli azri.
proporcia
proporciuloba, proporciis Tvisebebi, proporciis ucnobi wevris povna,
ricxvis dayofa mocemuli SefardebiT, pirdapirproporciuli da
ukuproporciuli damokidebuleba sidideebs Soris.
ricxvis nawili, procenti
ricxvis nawilis povna, ricxvis povna misi procentiT/nawiliT, ricxvis
nawilis Cawera procentis saxiT.
xarisxi
ricxvis xarisxi naturaluri maCvenebliT, namravlis, fardobisa da xarisxis
axarisxeba. tolfuZiani xarisxebis namravli da Sefardeba.
zomis erTeulebi
sigrZis, masis, drois, siCqaris erTeulebi. erTi da imave sididis erTeulebs
Soris kavSiri.
82
mimarTuleba: kanonzomiereba da algebra
simravle, simravleebs Soris mimarTebebi, moqmedebebi sasrul simravleebze
simravle, qvesimravle, carieli simravle.
operaciebi simravleebze: simravleTa gaerTianeba, TanakveTa, sxvaoba.
algebruli gamosaxuleba
moqmedebebi gamosaxulebebze, gamosaxulebis gardaqmna, algebruli
gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla asoebis miTiTebuli mniSvnelobisaTvis.
gantoleba, utoloba
gantoleba da misi amonaxsni, utoloba da misi amonaxsni, tolfasi
gantolebebi, wrfivi gantolebisa da wrfivi utolobis amoxsna.
tolfasi gantolebebi; amocanebis amoxsna gantolebisa da utolobis
gamoyenebiT.
mimarTuleba: geometria da sivrcis aRqma
ZiriTadi geometriuli obieqtebi da cnebebi
wertili, wrfe, sxivi, monakveTi, texili.
monakveTis sigrZe, texilis sigrZe, manZili or wertils Soris, manZilis
Tviseba.
kuTxe, kuTxis gradusuli zoma, marTi, maxvili, blagvi da gaSlili kuTxeebi.
wrfeebis urTierTganlageba sibrtyeze
wrfeTa TanakveTa, paraleloba, marTobuloba.
mravalkuTxedi, amozneqili mravalkuTxedi
mravalkuTxedis gverdi, wvero, kuTxe, diagonali, perimetri.
amozneqili figuris gansazRvreba. amozneqili mravalkuTxedis kuTxeebis jami.
geometriuli gardaqmnebi sibrtyeze
figuraTa toloba, moZraoba, RerZuli da centruli simetriebi, mobruneba,
paraleluri gadatana.
samkuTxedi
samkuTxedis gverdi, kuTxe, wvero, mediana, biseqtrisa, simaRle da maTi
Tvisebebi.
marTkuTxa, maxvilkuTxa, blagvkuTxa, tolferda, tolgverda samkuTxedebi da
maTi Tvisebebi.
samkuTxedis kuTxeebis jami, sakuTxedis gare kuTxis Tviseba.
samkuTxedis Suaxazis Tvisebebi.
samkuTxedis tolobis niSnebi.
samkuTxedis utoloba.
piTagoras Teorema.
83
paralelogrami
paralelogramis gverdebis, kuTxeebisa da diagonalebis Tvisebebi.
paralelogramobis niSnebi.
rombi, marTkuTxedi, kvadrati da maTi Tvisebebi.
trapecia
trapeciis fuZe, ferdi, simaRle, tolferda trapeciis Tvisebebi.
brtyeli figuris farTobi
toli figurebis farTobebis toloba, brtyeli figuris farTobis kavSiri
misi Semadgeneli nawilebis farTobebTan.
kvadratis, marTkuTxedis, samkuTxedis, paralelogramis, rombis da trapeciis
farTobis gamoTvla.
wrewiri da wre
wrewiris da wris centri, radiusi, diametri, qorda, rkali, seqtori,
segmenti, mxebi.
marTkuTxa koordinatTa sistema sibrtyeze
wertilis koordinatebi, ricxvTa wyvilis Sesabamisi wertilis gamosaxva
sakoordinato sibrtyeze.
sivrciTi sxeulebi da maTi Slilebi
mravalwaxnaga. mravalwaxnagas wvero, wibo, waxnagi. kavSiri mravalwaxnagas
Semadgeneli nawilebis raodenobebs Soris.
kubis, marTkuTxa paralelepipedis, marTi prizmis, piramidis, cilindris da
konusis Slilebi.
sivrciTi sxeulis moculoba da zedapiris farTobi
sxeulis moculoba, kavSiri sxeulis moculobasa da misi Semadgeneli
sxeulebis moculobaTa Soris.
kubis da paralelepipedis gverdiTi da sruli zedapiris farTobisa da
moculobis gamoTvla.
zomis erTeulebi
sigrZis, farTobis, moculobis erTeulebi da kavSirebi maT Soris.
monacemTa analizi, albaToba da statistika
monacemTa warmodgenis xerxebi: sia, cxrili, piqtograma, diagrama
(wertilovani, xazovani, svetovani, wriuli).
monacemTa saSualo mediana, moda, sixSire.
84
bunebismetyvelebis sagamocdo programa (I _ VI)
sicocxlis damaxasiaTebeli niSnebi
cocxali organizmebis kveba, sunTqva, zrda, moZraoba, gamravleba. sasicocxlo
procesebis zogadi daxasiaTeba.
organizmTa klasifikaciis zogadi principebi da msxvili taqsonomiuri erTeulebi
samefo, tipi, klasi; maTi damaxasiaTebeli niSnebi da tipobrivi warmomadgenlebi.
mikroorgnizmebi
mikroorganizmebis mravalferovneba, maTi saarsebo garemo da cxovelqmedebis
Sedegebi. mikroorganizmebis gamoyeneba sakvebi produqtebis warmoebaSi. daavadebis
gamomwvevi mikroorganizmebi.
mcenareTa samyaro
mcenareTa mravalferovneba (wiwvovani da yvavilovani mcenareebi). mcenaris zrdis
organoebi: fesvi, Rero, foToli; gamravlebis organoebi: yvavili, nayofi, Tesli;
mcenaris gavrceleba TesliT. fotosinTezis arsi da mniSvneloba.
cxovelTa samyaro
uxerxemlo cxovelebi (mwerebi). xerxemliani cxovelebi (Tevzebi, amfibiebi,
qvewarmavlebi, frinvelebi, ZuZumwovrebi), maTi agebuleba da Segueba garemosTan.
xerxemlian cxovelTa klasebis SedarebiTi daxasiaTeba da gamravlebis Taviseburebebi.
Sinauri da gareuli cxovelebi.
adamiani
agebuleba. organoebisa da organoTa sistemebis daxasiaTeba da fuqciebi.
jansaRi cxovrebis wesi (kveba, dasveneba, sporti), janmrTelobisTvis saziano
faqtorebi da maTgan dacvis wesebi, Sesabamisi gamafrTxilebeli niSnebi.
piradi higiena. usafrTxoeba, usafrTxo qcevis wesebi.
baqteriuli da virusuli daavadebebi.
ekologia
ekosistema da misi komponentebi _ bioturi, abioturi da anTropogenuri
faqtorebi. saqarTvelos tipobrivi ekosistemebi. saqarTveloSi gavrcelebuli
saxeobebi.
organizmebis urTierTkavSiri ekosistemaSi: producentebi, konsumentebi,
reducentebi. kvebiTi jaWvebi.
85
garemo da misi dacva
mcenareebis mniSvneloba. cxovelebi (mcenarismWamelebi, mtaceblebi, anu
xorcismWamelebi da nairmWamelebi). garemos dabinZureba, garemos dacva. wiTeli
wigni. daculi teritoriebi.
mniSvnelovani geografiuli obieqtebi da maTi nawilebi
dedamiwis forma da sidide, xmeleTi da wyali (kontinentebi da okeaneebi).
reliefis mniSvnelovani formebi (mTa, mTaTa sistema, qedi, zegani, borcvi, vake,
dablobi, qvabuli da sxv.). hidrosfero da hidroresursebis gamoyeneba (okeane, zRva,
tba, mdinare, wyaro, wyalsacavi, miwisqveSa wyali, Wa) da dacva. geografiuli
obieqtebis maxasiaTeblebi (forma, simaRle, siRrme, siCqare, cicabo, damreci) da maTi
Sedareba. niadagi da misi Tvisebebi (feri, gamtarianoba, nayofiereba). dasaxlebuli
punqtebi (qalaqi, daba, sofeli, dedaqalaqi, administraciuli centri). msofliosa da
saqarTvelos mniSvnelovani geografiuli obieqtebis nomenklatura.
dedamiwaze gavrcelebuli bunebrivi zonebi (horizontaluri da vertikaluri
zonebi): tyeebi (notio, musonuri, meCxeri, foTlovani, wiwvovani, Sereuli, taiga);
velebi (stepi, pampasi, preria, kamposi, savana); udabnoebi (tropikuli, zomieri da
polaruli), naxevradudabnoebi; tundra.
bunebrivi resursebi
bunebrivi resursebis klasifikacia da racionaluri gamoyeneba.
saqarTvelos ZiriTadi wiaRiseulis geografia (qvanaxSiri, navTobi, manganumi, faradi
liTonebi, mineraluri wylebi).
bunebrivi movlenebi, garemos cvlileba
erozia da gamofitva; stiqiuri movlenebi (vulkani, miwisZvra, wyaldidoba,
mewyeri, Rvarcofi, zvavi da sxv.); bunebrivi da anTropogenuli (xelovnuri)
garemo.
sivrceSi orientacia
globusi, adgilis gegma, ruka (saswavlo rukebi, atlasi), rukis legenda
(gamoyenebuli simboloebi, pirobiTi niSnebi). horizontis mxareebi, adgilze
orientireba, kompasi, masStabi. saakordinato bade, ekvatori, polusebi, tropikebi,
polaruli wreebi, geografiuli obieqtebis urTierTganlageba; Zveli xalxebis
armodgenebi dedamiwis Sesaxeb. geografiul aRmoCenaTa mniSvneloba da Sedegebi
(didi geografiuli aRmoCenebis epoqa XV-XVII ss.).
perioduli movlenebi da amindi
dedamiwis brunva RerZisa da mzis garSemo da misi Sedegebi (dRe-Ramis cvla,
weliwadis droebi, ritmuloba). amindis komponentebi (haeris temperatura, naleqebi,
qari, Weqa-quxili, elva, atmosferuli wneva, atmosferuli tenianoba,
86
moRrubluloba) da prognozi (tradiciuli xalxuri meTodebi), meteorologiuri
xelsawyoebis (Termometri, flugeri, barometri) gamoyenebis principi.
amindsa da klimatze moqmedi faqtorebi; CrdiloeT da samxreT naxevarsferoebSi
sezonuri cvils Taviseburebani; siTburi sartylebi.
kosmosuri sxeulebi da astronomiuli movlenebi
mzis sistemis planetebi da maTi Tanamgzavrebi, varskvlavebi, kometebi,
asteroidebi, meteorebi, meteoritebi, galaqtika (irmis naxtomi). dedamiwis,
mTvarisa da planetebis moZraoba da moZraobis modelebi; mzisa da mTvarie
dabneleba; Zveli xalxebis warmodgena kosmosis Sesaxeb; kosmosis
Seswavlis istoria da teqnikis ganviTareba.
ZiriTadi fizikuri sidideebi
dro, sigrZe, siCqare, farTobi, moculoba, masa, simkvrive, temperatura, Zala. maTi
ganzomilebebi, gazomva da gamoyeneba. kavSiri erTeulebs Soris. simkvrivis
gamosaTvleli formula.
energia
energiis saxeebi _ meqanikuri, sinaTlis, siTburi, eleqtruli energia; energiis
ganaxlebadi da araganaxlebadi wyaroebi, maTi gamoyeneba.
siTbos da sinaTlis bunebrivi da xelovnuri wyaroebi. erTi saxis energiis
meoreSi gadasvla. energiis mudmivobis kanoni.
nivTiereba, agregatuli mdgomareobebi, siTburi movlenebi
nivTierebaTa fizikuri Tvisebebi (feri, suni, gemo, agregatuli mdgomareoba,
simkvrive).
atomi da molekula, rogorc nivTierebis Semadgeneli umciresi nawilakebi. difuzia
da siTburi moZraoba.
nivTierebis agregatuli mdgomareobebi, erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi
gadasvla: gamyareba-dnoba; aorTqleba-kondensacia, sublimacia da duRili.
myar, Txevad da airad nivTierebaTa siTburi gafarToebis movlena, wylis
Taviseburebebi.
haeris Semagdenloba da Tvisebebi.
nivTierebaTa cvlilebebi (agregatuli mdgomareobis Secvla, wva, haerze Jangva) da
maTi gamomwvevi mizezebi.
nivTiereba da narevebi. narevis komponentebad dayofis elementaruli meTodebi.
masalebi da maTi Tvisebebi
masala da nedleuli. bunebrivi da xelovnuri masalebi. farTod gamoyenebuli
masalebis Tvisebebi (feri, Tbogamtaroba, drekadoba, gamWvirvaloba da sxv.), maTi
gamoyeneba. Tbogamtarebi da Tboizolatorebi.
87
sxeulTa moZraoba da urTierTqmedeba
sxeulis moZraobaze moqmedi faqtorebi (forma, zoma, simZime, zedapiri da a. S.);
moZraobis saxeebi (wrfivi, mrudwiruli, rxeviTi, brunviTi). traeqtoria. gavlili
manZili da gadaadgileba. wrfivi Tanabari moZraobis siCqare da misi gamoTvla,
siCqaris erTeulebi. gavlili manZilis formula.
msoflio mizidulobis movlena. sxeulTa urTierTqmedeba da Zala. erTi wrfis
gaswvriv mimarTuli Zalebis Sekreba. simZimis, xaxunis, drekadobis Zalebi, maTi
gamoyeneba.
simZimis centri, wonasworoba da misi saxeebi. martivi meqanizmebis (berketi,
pinebiani saswori) moqmedebis principebi.
meqanikuri rxevebi da talRebi
bgera, bgeris wyaroebi, bgeris warmoqmna, gavrceleba da aRqma; bgeris
gavrcelebis siCqare sxvadasxva garemoSi. bgeriTi signalebis gadacema da miReba
organizmebSi; smenis organoebi. eqos warmoqmna. bgeris xmamaRloba _ amplituda,
simaRle _ sixSire. ultrabgerebisa da infrabgerebis gamoyenebis magaliTebi cocxal
organizmebSi.
sinaTle
sinaTlis gavrcelebis, arekvlisa da gardatexis movlenebi.
eleqtruli deni
eleqtrogamtarebi da izolatorebi. denis wyaroebi, mudmivi da cvalebadi deni.
Zabva, denis Zala da winaRoba. omis kanoni wredis ubnisaTvis. martivi eleqtruli
wredebi. paraleluri da mimdevrobiTi SeerTeba. eleqtruli energiis gadacemis
gzebi.
magniti
magniti, magnituri polusebi, magnitebis urTierTqmedeba da gamoyeneba.
88
90
sxvadasxva tipis davalebaTa instruqciebi
testSi warmodgenili davalebebi sxvadasxvagvaria formatis TvalsazrisiT.
testSi SegxvdebaT:
davalebebi arCeviTi pasuxebiT;
davalebebi Ria daboloebiT;
Txzuleba (esei).
arCeviTpasuxebian davalebebSi pirobasa Tu SekiTxvasTan erTad savaraudo
pasuxebic aris mocemuli. davalebis Sesruleba gulisxmobs oTxi savaraudo
pasuxidan erTi swori pasuxis arCevas.
pasuxis moniSvnisas:
pasuxebis furcelze moZebneT davalebis Sesabamisi nomeri;
nomris qveS ipoveT ujra, romelic Tqven mier arCeul pasuxs Seesabameba;
dasviT X niSani am ujraSi.
Tu gsurT pasuxebis furcelze moniSnuli pasuxis gadasworeba, mTlianad
gaaferadeT ujra, romelSic dasviT X niSani, xolo Semdeg moniSneT pasuxis axali
varianti (dasviT X niSani axal ujraSi).
TiToeuli arCeviTpasuxebiani davaleba 1 quliT fasdeba.
davalebebi Ria daboloebiT moiTxovs dasmul SekiTxvaze pasuxis
Camoyalibebas, sakuTari msjelobis gamyarebas saTanado argumentebiT. TiToeuli
Riaboloiani davaleba fasdeba specialuri sqemis mixedviT. Sesasrulebeli
nabijebis gaTvaliswinebiT, davaleba SeiZleba Sefasdes 1, 2 an meti quliT. amgvar
davalebebze pasuxis gasacemad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo
adgilebi.
TxzulebaSi unda warmoaCinoT Tqveni pozicia, mosazrebebi SemoTavazebuli
sakiTxis Sesaxeb, konkretuli argumentebiT daasabuToT saTqmeli. Txzulebis
dasawerad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo adgili.
Txzulebis maqsimaluri qulaa 13.
91
profesiuli codna da meTodika
qarTuli ena da literatura
1. leonti mroveliseul `qarTlis cxovrebaSi~ vkiTxulobT: ,,arRara izraxeboda
qarTlsa Sina sxua ena, Tvinier qarTulisa~. qvemoT CamoTvlilTagan romeli
fraza gadmoscems amave azrs?
(a) qarTlSi qarTul enaze imarTeboda mxolod wirva-locva.
(b) qarTlSi qarTuli enis nacvlad sxva enebi ismoda.
(g) qarTlSi qarTuli enis garda sxva enaze aRar metyvelebdnen.
(d) qarTlSi qarTul enasTan erTad sxva enebzec metyvelebdnen.
2. CamoTvlilTagan romeli ar aris mxolod zRaprisTvis damaxasiaTebeli
tradiciuli gamoTqma?
(a) iyo SaSvi mgalobeli, RmerTi Tqveni mwyalobeli
(b) ufliswuli sasaxleSi izrdeboda
(g) cxra mTa da cxra zRva gadaiara
(d) Wiri iqa, lxini aqa
3. gaixseneT igav-araki `ormoSi Cagdebuli mefe~. am igaviT sulxan-saba gvaswavlis:
(a) gaWirvebaSi myof adamians unda daexmaro.
(b) Tu sikeTes gaukeTeb adamians, ar unda daayvedro.
(g) imisaTvis, rom adamians aamo, sikeTe unda gaukeTo.
(d) gaWirvebaSi myofma adamianma Rirsebis grZnoba ar unda dakargos.
4. qvemoT CamoTvlilTagan romel zmnaSia dakarguli I piris niSani `v~?
(a) movedi
(b) movxseni
(g) moviTmine
(d) movige
5. inversia aris zmnis piris niSanTa SeqceviTi xmareba: realuri subieqti
gamoxatulia obieqtis piris niSniT, xolo realuri obieqti _ subieqtis piris
niSniT. qvemoT CamoTvlilTagan zmnis romel formaSi Cans inversia?
(a) vizrdebi
(b) Semiqia
(g) movamzadeb
(d) gamovikvlie
6. qvemoT CamoTvlilTagan romeli ar aris sinonimebis gaCenis mizezi?
(a) dialeqturi sityvebis Tavmoyra
(b) ucxouri enidan Semosuli sityvis damkvidreba
(g) JReradobiT msgavsi sityvebis arseboba enaSi
(d) sityvis Sinaarsis daviwroeba an gafarToeba da enaSi arsebuli sxva sityvis
mniSvnelobasTan miaxloeba
92
7. qvemoT CamoTvlilTagan romel winadadebaSia daSvebuli Secdoma?
(a) xSirad vambobdi, yuradRebiT momismine-Tqo.
(b) maris gadaeci, giorgi koncertze ar daigvianebs-Tqo.
(g) me vpirdebodi, aucileblad gestumrebi-meTqi.
(d) ninos Seatyobine, rom giorgim miTxra, aRar movalo.
8. qvemoT CamoTvlilTagan romelia swori?
(a) or naxevari-kilo
(b) or kilo-naxevari
(g) orkilo-naxevari
(d) or-naxevari kilo
9. waikiTxeT nawyveti lia sturuas leqsidan `qarTulis gakveTilebi~:
`me pirvelad maSin mivxvdi,
rom miyvars sityva,
roca gramatikis gakveTilze
mas Semoacales azris da riTmis samoseli,
qinZisTavebiT miamagres dafas
da dauwyes daqucmaceba,
ara imitom, rom rame tkioda da eSvelaT,
aramed CvenTvis rom eswavlebinaT anatomia,
romelic me verasodes ver viswavle.~
CamoTvlilTagan romeli mosazrebaa marTebuli am nawyvetis mixedviT?
(a) poets uyvars gramatikis gakveTili, radgan am gakveTilze swavloben sityvas,
sityvis mniSvnelobebs, riTmis saxesxvaobebs, Tumca, mas gauWirda anatomiis
swavla.
(b) poetis azriT, gramatikis gakveTilze arasodes iviwyeben sityvis namdvil
mniSvnelobas, misi agebuleba, calkeuli Semadgeneli nawilebi ki
meorexarisxovania.
(g) winadadeba _ `sityva ... miamagres dafas da dauwyes daqucmaceba~ _ niSnavs
imas, rom dafaze qinZisTavebiT amagreben qaRaldze daweril sityvas da masSi
gamoyofen fuZes, prefiqsebsa Tu sufiqsebs.
(d) am nawyvetSi sityva `anatomia~ `gramatikis~ sinonimad unda miviCnioT,
analogia emyareba am sityvaTa mniSvnelobebis msgavsebas: anatomia cocxali
organizmis agebulebas Seiswavlis, gramatika ki _ sityvisa da winadadebis
agebulebas.
93
10. qvemoT mocemulia moswavlis naweri, romelSic daSvebulia ramdenime
gramatikuli Secdoma. amoiwereT SecdomiT dawerili sityvebi, miuTiTeT swori
forma da pasuxi daasabuTeT. TiToeuli Secdomis gasworeba da Sesabamisi
dasabuTeba fasdeba 2 quliT.
gaiTvaliswineT, rom moswavlis mier sworad dawerili TiToeuli sityvis
mcdari formiT Secvlis SemTxvevaSi dagakldebaT 1 qula.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
11. gaixseneT galaktionis leqsi `qari hqris~. leqsSi meordeba frazebi: `qari
hqris, qari hqris, qari hqris~, `sada xar, sada xar, sada xar?~ `rogor wvims,
rogor Tovs, rogor Tovs~. ra funqcia aqvs am frazebis gameorebas?
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
12. dawereT winadadeba, romelSic gamoTqma ,,fons gavida~ ar warmoadgens
frazeologizms.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
94
13. ilia WavWavaZis moTxroba `kacia adamiani?!~ ase iwyeba:
`kargi ram iyo Tavad TaTqariZis saxl-kari. warmoidgineT Sua kaxeTis
patara sofelSi erTi triali, dacemuli adgili da im adgilis Suagulsa _
orsarTuliani saxli qvitkirisa~.
moswavleebisaTvis ironiis, rogorc mxatvruli xerxis, swavlebis mizniT
romeli sityvebi SegiZliaT moiyvanoT am nawyvetidan da ratom?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
waikiTxeT vaxuSti kotetiSvilis leqsi `Tovli~, SeasruleT me-14 da me-15
davalebebi.
TeTri daTviviT movida Tovli,
da mxarze uxmod dagvado TaTi.
TeTri fifqebi cviodnen TrTolviT,
Cven ar gvesmoda CurCuli maTi.
Cven Sin davbrundiT Sor gzaze movliT,
Cven TviTon Tovlis fantelebs vgavdiT.
TeTri daTviviT gamogvyva Tovli
da aivanzec Semohyo TaTi.
14. amowereT leqsidan metaforis erTi nimuSi (mxolod erTi striqoni) da
ganumarteT is IV klasis moswavles.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
15. Tqveni mizania, xeli SeuwyoT moswavlis SemoqmedebiTi unarebis ganviTarebas.
miuTiTeT ramdenime aqtivoba, romlebsac SesTavazebT mas amisTvis mocemuli
leqsis swavlebisas.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
95
waikiTxeT vaJa-fSavelas moTxroba `wiflisCita~, SeasruleT me-16, me-17 da
me-18 davalebebi.
ise sasixarulo aravisTvis iqneba gazafxuli, rogorc mTisTvis aris.
mesamed movida exla wvima, aqa-iq darCenili patar-patara Tovlebi dalaxvra,
gaaqro, gaaqarwyla.
mTis kalTebSi namcecic aRarsad sCanda Tovli, mxolod mTis kudebSi da
dabla xevSi eZina mwoliare zvavsa.
xeebze kokori gasaSlelad momzadebula. frinvelni did mxiarulebaSi
iyvnen; ismoda stvena, Jivil-xivili; yvelani did mzadebaSi iyvnen. guguli
mxiarulobda mogzaurobidan Sin mSvidobiT dabrunebas. kodala angrevda
iqaurobas. wipria SesZaxoda wvimas: `dawvime, dawvime!~
mxolod erTi wiflisCita ijda patara wiflis Simelaze daRonebuli,
Rabua, gulwiTeli, da stiroda; Tvalidan cremli Camosdioda. es cremli
uxdeboda mis Tvalebs, lamaz saxes, koxta moSavo niskarts. Citi mosTqvamda:
velo mwvaneo,
guls manameo,
Senni lxenani,
trfialebani!
guli mikvdeba,
Tvali midneba,
ros magondeba
Cemi saxl-kari _
xmeleTis dari,
vin daangria...
sada xar, iav,
Cemo daiav?!
miTxari rame,
nugeSi mame!
am dros wiflisCitas axlos ia iSleboda, magram jer ar amoCeniliyo. Citi
rom tiroda, swored am dros amoaCina Tavi iam, gadiyrevina Tavidan wiflisa da
Txilis xmeli foTlebi da miafrqvia surneleba tyesa. wiflisCitas iis suni eca
da Tvalebi gaaxila, gamoeRviZa. ra bednierad igrZno Citma am dros Tavi! gaeqana
budisken da naxa, rom mTeli iyo, misi sami kviris Sroma, jafa ar gafuWebuliyo,
budisTvis xeli aravisac ar exlo.
Citma didi madloba Seswira RmerTs, tyes, yvela mcenareT, frinvelTa da
nadirTac ki. sixarulisagan aRar icoda, ra eqna, daiwyo sriali: wiflis
Simelidan dids Wandars moevlo wverebSi; iqidan dasrialda Tavqve, daajda Tavze
norC Cadunas, Cadunidan gadajda bueraze, bueridan miesalma guguliskabas,
guguliskabidan migogda patara wyarosTan, dalia ori-sami wveTi wyali da
SemosZaxa galoba.
96
16. vaJa-fSavela moTxrobis personaJebs adamianis Tvisebebs miawers. miuTiTeT, ra
ewodeba am mxatvrul xerxs da amowereT erTi magaliTi.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
17. aRwereT Sesavali samotivacio aqtivoba, romelsac SesTavazebdiT moswavleebs
am moTxrobiT dasaintereseblad. daasabuTeT Tqveni arCevani.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
18. daexmareT IV klasis moswavleebs moTxrobis ZiriTadi azris gagebaSi.
miuTiTeT paralelebi vaJa-fSavelas sxva nawarmoebebidan.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
97
kiTxvisa da weris swavleba
19. waikiTxeT I klasis moswavleebisTvis gankuTvnili davaleba:
`wiTeli fanqriT SemoxazeT is futkrebi, romlebic erT mxares mifrinaven,
lurjiT ki _ isini, romlebic meore mxares mifrinaven~.
qvemoT CamoTvlilia moswavleTa problemebi wera-kiTxvis aTvisebis sawyis etapze.
romeli moswavlis dasaxmareblad gamogadgebaT aRniSnuli savarjiSo?
(a) karnaxiT sityvebis Caweris dros andros erTmaneTSi ereva ,,z da ,,J, ,,s da
,,S, ,,c da ,,C asoebi.
(b) Tekla Secdomebs uSvebs sityvebis dafidan gadmoweris dros, tovebs an
anacvlebs asoebs sityvaSi.
(g) werisa da kiTxvis dros giorgis erTmaneTSi ereva ,,m da ,,n, ,,S da ,,w, ,,Z
da ,,x asoebi.
(d) ana cnobs da asaxelebs yvela asos, Tumca, kiTxvis dros asoebis erT sityvad
gaerTianeba da amokiTxva uWirs.
20. cnobilia, rom kiTxvis moqniloba gulisxmobs teqstis swrafad da sworad
wakiTxvas. am unaris mqone mkiTxveli erTdroulad cnobs sityvasac da igebs mis
mniSvnelobasac.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli gamogadgebaT yvelaze metad am unaris
gasaviTareblad?
(a) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Cumad da damoukideblad waikiTxon teqsti.
(b) maswavlebeli rigrigobiT akiTxebs moswavleebs teqstis sxvadasxva monakveTs.
(g) moswavleebi damoukideblad kiTxuloben teqsts, Semdeg maswavlebeli maT
rveulSi awerinebs ucnob sityvaTa mniSvnelobebs.
(d) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, intonaciis dacviT waikiTxon teqstis erTi
da igive nawili, Semdeg usvams maT SekiTxvebs mis SinaarsTan dakavSirebiT.
98
21. maswavlebeli II klasis moswavles aZlevs ori feris Cxirebs (TeTrsa da Savs),
TeTri pirobiTad aRniSnavs xmovans, Savi _ Tanxmovans. maswavlebeli warmoTqvams
sityvas da sTxovs moswavles, sityvis bgeriTi Sedgenilobis Sesatyvisad, Cxirebis
gamoyenebiT warmoadginos sityva, Semdeg ki Cxirebs Seusabamos moZravi anbanis
asoebi.
qvemoT CamoTvlilTagan ra SeiZleba iyos am asakis bavSvisTvis gansakuTrebiT
Zneli?
(a) ormagi simbolizacia
(b) sityvis bgeriTi analizi
(g) xmovnisa da Tanxmovnis erTmaneTisgan garCeva
(d) vizualuri simboloebis erTmaneTisgan garCeva
22. Tqveni mizania, xeli SeuwyoT moswavleebs leqsikis gamdidrebaSi, ise, rom
maT SeZlon metyvelebis procesSi axali frazebis gamoyeneba.
kiTxvis romeli strategiaa yvelaze adekvaturi amisaTvis?
(a) jgufurad xmamaRla kiTxva
(b) teqstis danawileba rolebis mixedviT mkiTxvelTa Teatri
(g) xmamaRali ganmeorebiTi kiTxva, anu erTisa da imaves ramdenjerme xmamaRla
wakiTxva
(d) ufrosis, maswavleblisa Tu mSoblis mier bavSvisTvis sanimuSod xmamaRla
wakiTxva
23. maswavleblis mizania, moswavleebma SeZlon faqtisa da mosazrebis
erTmaneTisgan garCeva.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli magaliTi unda gamoiyenos man am mizniT?
(a) haeris dabinZurebis ganmapirobebeli erT-erTi Zlieri faqtori Tambaqos
kvamlia. mas mavneblobiT gauniavebeli oTaxis haeric ar CamorCeba.
(b) antarqtidis frinvelebs Soris yvelaze metia pingvini. maT frena ar
SeuZliaT, magram TavianT mokle frTebs curvisas farflebiviT iyeneben.
(g) meqsikaSi uzarmazari krateri arsebobs. swored mas unda ukavSirdebodes
milionobiT wlis win dedamiwasTan uzarmazari meteoritis Sejaxeba.
(d) globaluri daTbobis Sesaxeb mecnierTa Soris erTi azri verasodes iqneba.
am Temaze regularulad unda imarTebodes konferenciebi.
99
24. baraTebze dawerilia sityvebi. moswavles ramdenime wuTi aqvs imisTvis, rom
waikiTxos da daimaxsovros es sityvebi, Semdeg ki nimuSis gareSe TviTon daweros
isini. bolos mas ubruneben baraTebs da sTxoven, Seamowmos, sworad dawera Tu
ara sityvebi.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli problemis dasaZlevad iqneba es aqtivoba yvelaze
adekvaturi?
(a) ana cnobs da asaxelebs yvela asos, Tumca, kiTxvis dros asoebis erT sityvad
gaerTianeba da amokiTxva uWirs.
(b) ana damoukideblad weris dros xSirad uSvebs Secdomebs, tovebs an amatebs
asoebs sityvaSi.
(g) ana nela, marcval-marcval kiTxulobs. kiTxvisas male kargavs wakiTxulis
mimarT interess.
(d) anas uWirs gamoTqmul bgerasa da daweril asos Soris kavSiris aRqma da
gacnobiereba.
25. maswavlebelma ratis kiTxvis unaris gaumjobeseba Semdegi meTodiT gadawyvita:
is kiTxulobs, rati ki Tvals adevnebs teqsts. maswavlebeli drodadro Cerdeba
da ekiTxeba: ,,maCvene, sad gavCerdi! Tu rati mas ver mihyveba, maswavlebeli
anelebs temps, Tu advilad mihyveba _ aCqarebs.
qvemoT CamoTvlilTagan ratis romeli unaris ganviTareba ar aqvs maswavlebels
miznad dasaxuli?
(a) kiTxvis tempis gaumjobeseba
(b) yuradRebis koncentrirebis unaris ganviTareba
(g) kiTxvis dros Tvalis xSiri ukusvlis Semcireba
(d) fonologiuri cnobierebis ganviTareba
26. qvemoT CamoTvlilTagan romeli aqtivoba ar gamogadgebaT imisaTvis, rom
daexmaroT moswavles asosa da bgeras Soris kavSiris ganmtkicebaSi?
(a) maswavlebeli saCvenebel joxs adebs plakatze gamosaxul asoebs, moswavleebi
maswavlebelTan erTad kiTxuloben, ,,axmovaneben anbans.
(b) maswavlebeli asaxelebs bgeras, moswavleebma unda ipovon am bgeris Sesatyvisi
aso plakatze.
(g) maswavlebeli urigebs moswavleebs baraTebs, romlebzec gamosaxulia asoebi;
moswavleebma plakatze unda ipovon baraTze gamosaxulis Sesabamisi aso.
(d) baraTebi, romlebzec sxvadasxva aso weria, Calagebulia kolofSi; moswavleebi
rigrigobiT iReben baraTebs da asaxeleben asos.
100
27. kiTxvis swavlebis daRmavali modelis mixedviT, kiTxva mniSvnelobis wvdomaze
dafuZnebuli procesia, amitom kiTxvis swavlebisas aso-bgerebis garCeva da cnoba
bavSvs sityvis mniSvnelobis konteqstSi unda vaswavloT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli metyvelebs am modelis sasargeblod?
(a) SemTxveviTi TanmimdevrobiT dawerili asoebis amokiTxva bavSvebs ufro uWirT,
vidre azris mqone sityvebisa.
(b) kiTxvisas Tvali orientacias iRebs im asoebze, romlebic sityvis
mTlianobidan gamoirCeva gansakuTrebuli TvisebebiT. Tavdapirvelad swored
es dominanti asoebi aRiqmeba.
(g) kiTxvis swavlis sawyis etapze bavSvi metyvelebas ufro danawevrebulad
aRiqvams, igi calkeuli sityvis mniSvnelobis daxmarebiT igebs mTlian azrs.
(d) weris procesSi xdeba asos detalizacia, rac misi mTlianobiTi aRqmis
SesaZleblobas amcirebs da uaryofiTad moqmedebs sityvaSi asos cnobaze.
28. daasruleT winadadeba:
`weris aTvisebis sawyis etapze sityvebis Caweris dros bavSvebi xSirad xmamaRla
warmoTqvamen bgerebs, rac exmareba maT ...
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
29. elene I klasis moswavlea. sakmarisia, erTxel moisminos teqsti, rom is ukve
zepirad icis. Sesabamisad, kargad imaxsovrebs maswavleblis mier axsnils, mis
komentarebs da SekiTxvebze pasuxic yovelTvis mzad aqvs. maswavlebeli klasSi,
ZiriTadad, gunduri kiTxvis strategias iyenebs.
saswavlo wlis bolos maswavlebelma fsiqologs sTxova, individualurad
Seefasebina bavSvebis kiTxvis unari. elenes mosalodnelze dabali maCveneblebi
aRmoaCnda.
gaaanalizeT mocemuli SemTxveva _ ram gamoiwvia aseTi Sedegi?
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
101
waikiTxeT III klasis moswavleebisTvis gankuTvnili teqsti, SeasruleT 30-e,
31-e da 32-e davalebebi.
`pirveli zRvaosnebi iSviaTad dacuravdnen RamiT, rodesac sanapiro zoli,
kldeebi da rifebi Znelad SesamCnevia. isini amjobinebdnen, Ruza CaeSvaT zRvaSi
an napirTan gaCerebuliyvnen gaTenebamde (ra Tqma unda, Tu Tavdasxmis safrTxe ar
emuqrebodaT). magram finikielma da sxva zRvaosnebma iswavles gemis marTva
varskvlavebis mixedviT da Ramis cis, rogorc wignis, wakiTxva _ magaliTad,
naTeli da kaSkaSa polaruli varskvlavi mudmivad CrdiloeTisken miuTiTebs.
dRisiT finikielebi mimarTulebas cis kabadonze mzis gadaadgilebiT adgendnen.
isini cdilobdnen, napiris gaswvriv ecuraT. es maT rukaze mTebis, yureebisa da
kunZulebis aRniSvnasac uadvilebda~.
30. giorgis uWirs wakiTxuli teqstis gaazreba, Txrobisas siuJetebs Soris
mimarTebebis damyarebas ver axerxebs. maswavlebelma SeamCnia, rom ambis moyola,
azris gadmocema mas ukeT gamosdis suraTebis aRweris dros, uyvars xatvac.
Tqveni amocanaa, giorgim SeZlos am teqstis gaazreba da ambis
Tanmimdevrulad gadmocema. aRwereT aqtivoba, romelsac gamoiyenebdiT amisaTvis.
pasuxi daasabuTeT.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
31. zemoT mocemul teqstTan dakavSirebiT dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis
saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu ara maT movlenaTa Soris mizezSedegobrivi
mimarTebis danaxva.
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
32. SearCieT teqstidan erTi sityva (gamoTqma), romlis gasaazreblad
moswavlisTvis mniSvnelovania sityvis konteqstis gamoyeneba. daasabuTeT Tqveni
arCevani.
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
102
bunebismetyveleba
33. fotosinTezi mimdinareobs:
(a) sinaTleze
(b) sinaTlezec da sibneleSic
(g) mxolod zafxulSi
(d) mxolod maRali temperaturis pirobebSi
34. saxameblis Semcvelobis identificirebis mizniT qvemoT mocemul sakveb
produqtebs daawveTes iodis xsnari, ris Sedegadac, erTis garda, yvela
galurjda.
romeli produqti ar galurjda?
(a) puris naWeri
(b) yvelis naWeri
(g) kartofili
(d) brinji
35. qvemoT CamoTvlilTagan romeli pasuxia swori?
lupa aris:
(a) mikroskopis nawili
(b) yvelaze martivi gamadidebeli xelsawyo
(g) sasagne magidis ZiriTadi nawili
(d) ujredis dasaTvaliereblad gankuTvnili gamadidebeli xelsawyo
36. moswavleebma maswavleblis daxmarebiT eqskursiaze Semdegi cda Caatares: ori
kartofili folgaSi gaaxvies, erT-erTSi msxvili lursmani CaarWves da orive
nakverCxalSi moaTavses.
qvemoT CamoTvlilTagan romelSia sworad aRwerili cdis Sedegi?
(a) orive kartofili erTi da imave tempiT Seiwva.
(b) arc erTi kartofili ar Seiwva, vinaidan folga ireklavs siTbos.
(g) lursmniani kartofili ufro swrafad Seiwva, radgan siTbom ukeT SeaRwia
mis Sida nawilSi.
(d) lursmniani kartofili ufro nela Seiwva, vinaidan lursmnis gavliT siTbo
gaifanta.
103
37. Tqveni mizania, auxsnaT IV klasis moswavleebs, rogor warmoiqmneba bgera.
qvemoT mocemuli aqtivobebidan romels gamoiyenebdiT amisTvis?
(a) maswavlebeli asmeninebs moswavleebs sxvadasxva xmas, magaliTad, Citebis WikWiks,
manqanebis xmaurs da a. S. bavSvebma unda amoicnon, risi xmaa es.
(b) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daukran pianinoze da daakvirdnen, rogor
warmoiqmneba bgerebi.
(g) maswavlebeli saxazavis erT bolos magidaze amagrebs da sTxovs moswavleebs,
xeli Camohkran meore bolos da daakvirdnen saxazavis moZraobasa da xmas.
(d) maswavlebeli uyveba moswavleebs wylis CuxCuxis, futkris bzuilisa da
bunebaSi warmoqmnili xmebis mravalferovnebis Sesaxeb.
38. mocemulia saxeldebuli masStabi: 1 sm-Si 250 m. romelia misi Sesabamisi
ricxviTi masStabi?
(a) 1 : 25000
(b) 1 : 250000
(g) 1 : 25000000
(d) 1 : 250000000
39. rogor Cndeba niadagSi nayofieri fena?
(a) mcenareTa fesvebs niadagSi CaaqvT organuli nivTierebebi
(b) wvimis wyalsa da haers niadagSi CaaqvT mineralebi
(g) mcenareTa da cxovelTa naSTebis lpobis Sedegad
(d) zemoT CamoTvlili yvela faqtoris Sedegad
40. foTlebis mwvane fers ganapirobebs:
(a) ujreduli wveni
(b) qromoplastebi
(g) leikoplastebi
(d) qloroplastebi
41. arqtikul udabnoSi mcxovrebi organizmebi Seguebulebi arian:
(a) yinvas
(b) simSrales
(g) maRal tenianobas
(d) garemos gaiSviaTebuli JangbadiT
104
42. Tu xis foTolsa da sxvadasxva masis mqone or kenWs vakuumSi 3 metris
simaRlidan erTdroulad CamovagdebT, maSin:
(a) orive kenWi erTdroulad daecema Zirs, xolo foToli _ ufro gvian
(b) ufro mZime kenWi pirvelad daecema Zirs
(g) ufro msubuqi kenWi pirvelad daecema Zirs
(d) samive erTdroulad daecema Zirs
43. qvemoT CamoTvlilTagan romeli ar aris ZuZumwovrebisTvis siTbos
SenarCunebis saSualeba?
(a) kankali
(b) ofldena
(g) bewvis aburZgna
(d) garkveuli sisxlZarRvebis spazmi
44. romeli Temis axsnisas gamoiyenebdiT mocemul suraTs?
mieciT moswavleebs davaleba, romlis Sesasruleblad dasWirdebaT suraTze
warmodgenili simboloebis gamoyeneba.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
105
45. erTujrediani organizmi qalamana sxvadasxva sasicocxlo funqcias
axorcielebs, magaliTad, iRebs sakvebs.
daasaxeleT qalamanas kidev ori sasicocxlo funqcia.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
46. axseniT, riTaa ganpirobebuli nakiani weliwadis arseboba.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
106
maTematikuri nawili
47. maRaziaSi qurTukebi ramdenime dRis ganmavlobaSi iyideboda. pirvel dRes
gaiyida 50 qurTuki. yovel momdevno dRes iyideboda 10 qurTukiT naklebi,
vidre _ wina dRes. bolo dRes ukanaskneli 10 qurTuki gaiyida. sul ramdeni
qurTuki gayidula maRaziaSi am dReebis ganmavlobaSi?
(a) 150
(b) 120
(g) 70
(d) 60
48. maswavlebelma giorgis ori aqtivoba SesTavaza:
I. muyaosgan gamoWrilia samkuTxedebi, kvadratebi, marTkuTxedebi, xuTkuTxedebi.
moswavlis amocanaa, erTnairi figurebi erTad daalagos.
II. furcelze daxazulia samkuTxedi, kvadrati, marTkuTxedi, xuTkuTxedi.
moswavlis amocanaa, TiToeul figuras miuweros Sesabamisi saxeli.
giorgim I davaleba warmatebiT Seasrula, II ki _ vera. qvemoT
CamoTvlilTagan romeli davalebis Sesrulebisas SeiZleba dasWirdes giorgis
maswavleblis daxmareba?
(a) furcelze daxazulia samkuTxedebi, kvadratebi, marTkuTxedebi; moswavlis
amocanaa, erTmaneTTan xazebiT daakavSiros erTnairi figurebi.
(b) maswavlebeli dafaze xazavs samkuTxeds, kvadrats, marTkuTxeds; moswavlis
amocanaa, gadaixazos rveulSi es figurebi.
(g) dafaze daxazulia xuTkuTxedi da oTxkuTxedi; moswavlis amocanaa, daTvalos
TiToeul figuraze kuTxeebis raodenoba.
(d) moswavlis amocanaa, erTmaneTTan xazebiT daakavSiros figurebi da Sesabamisi
dasaxelebebi.
49. langarze namcxvris 14 naWeri ido. mas Semdeg, rac elenem ramdenime naWeri
oTxad daWra, langarze namcxvris 26 naWeri aRmoCnda. ramdeni naWeri dauWria
elenes?
(a) 3
(b) 4
(g) 5
(d) 6
107
50. CamoTvlili cifrebidan romliT SeiZleba iyos daboloebuli ori momdevno
naturaluri ricxvis namravlis cifruli Canaweri?
(a) 4
(b) 5
(g) 6
(d) 7
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
diagramaze mocemulia, Tu rogor icvleboda haeris temperatura 11
ianvars mTeli dRe-Ramis ganmavlobaSi:
diagramis mixedviT upasuxeT Semdeg 2 SekiTxvas:
51. ramdeni gradusiT Seicvala temperatura 3 sT-dan 15 sT-mde?
(a) 2-iT
(b) 4-iT
(g) 6-iT
(d) 8-iT
52. sul ramdeni saaTis ganmavlobaSi iyo yinva?
(a) 3 sT
(b) 8 sT
(g) 11 sT
(d) 13 sT
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
108
53. naxazze mocemuli 6 figuridan ramdenia texili?
(a) 5
(b) 4
(g) 3
(d) 2
54. 3 kg vaSlisgan 1,2 kg vaSlis Ciri miiReba. ramdeni kilogrami vaSlia saWiro
3 kg Ciris misaRebad?
(a) 6 kg 200 g
(b) 6 kg 750 g
(g) 7 kg 250 g
(d) 7 kg 500 g
55. beqa meore klasSi swavlobs. roca maswavlebeli sTxovs mas, dafaze daweros
ricxvebi: `ormocdaxuTi~, `samocdaeqvsi~, `oTxmocdaerTi~, `Tormeti~, beqa wers:
25, 36, 41, 12.
roca maswavlebeli beqas sTxovs, waikiTxos Semdegi ricxvebis cifruli
Canawerebi: 19, 35, 41, beqa kiTxulobs: `cxrameti~, `samocdaxuTi~,
`oTxmocdaerTi~.
mocemulia maswavleblis 5 aqtivoba:
I. maswavlebeli sTxovs beqas, meti ivarjiSos 1-dan 100-mde TvlaSi.
II. maswavlebeli awvdis beqas 41 patara magnits da sTxovs, daawyos isini
magnitur dafaze aTeulebad da naSTebad, Semdeg ki Seadaros cifrul
Canawers `41~.
III. maswavlebeli sTxovs beqas, aTeulebad da naSTebad dawyobili 41 patara
magniti gadaTvalos oceulebad da Seadaros saxelwodebas `ormocdaerTi~.
IV. maswavlebeli aZlevs beqas savarjiSoebs orniSna ricxvebis Sedarebaze.
V. maswavlebeli aCvenebs beqas dasaxelebul ricxvebs _ 19, 35, 41 _ `ricxvTa
kibeze~ an `ricxvTa RerZze~.
am aqtivobebidan romelia adekvaturi beqas problemis dasaZlevad?
(a) I da III
(b) I da IV
(g) II da III
(d) II da V
109
56. ricxvTa sxivze moniSnuli A, B da C wertilebidan A wertilis koordinati
4200-is tolia, C-si _ 4560-is. ris tolia B wertilis koordinati?
(a) 4480
(b) 4440
(g) 4400
(d) 4260
57. ninos, ekasa da gvancas acviaT wiTeli, yviTeli da mwvane feris kabebi (ara
aucileblad am TanmimdevrobiT) da axuravT amave sami feris qudebi. ninos kabisa
da qudis feri ar aris wiTeli. gvancas mwvane qudi axuravs, xolo ekas kaba da
ninos qudi erTi ferisaa. ekas kabisa da qudis ferebia:
(a) yviTeli, mwvane
(b) mwvane, wiTeli
(g) mwvane, yviTeli
(d) yviTeli, wiTeli
58. naxazze mocemulia 4 figura:
I. II. III. IV.
am figurebidan romeli ar aris oTxkuTxa piramidis Slili?
(a) I
(b) II
(g) III
(d) IV
59. nanam gayofa arasworad Seasrula. man dawera, rom 5 : 5 = 0.
CamoTvlilTagan romeli aqtivobaa yvelaze adekvaturi moswavlis dasaxmareblad?
(a) maswavlebeli ekiTxeba nanas: Tu maRaziaSi xuT larad xuT saSlels iyidi,
ramdens gadaixdi TiToeulSi?
(b) maswavlebeli ekiTxeba nanas: Tu xuT fanqars xuT megobars Tanabrad
gaunawileb, ramdeni Sexvdeba TiToeuls?
(g) maswavlebeli Seaxsenebs nanas: Tu nulisgan gansxvavebul ricxvs gavyofT amave
ricxvze, miviRebT erTs.
(d) maswavlebeli Seaxsenebs nanas: Tu gasayofi da gamyofi erTmaneTis tolia,
maSin ganayofi erTis tolia.
110
60. ramdeniT aRemateba raime naturalur ricxvze meti umciresi kenti ricxvi
imave naturalur ricxvze nakleb udides luw ricxvs?
(a) 1-iT
(b) 2-iT
(g) 3-iT
(d) 4-iT
61. marTkuTxedi dayofilia tol ujredebad. gamuqebuli
oTxkuTxedis wveroebi ujredebis wveroebs emTxveva (ix.
naxazi). ramdenjer naklebia gamuqebuli oTxkuTxedis
farTobi marTkuTxedis farTobze?
(a) 6-jer
(b) 5,5-jer
(g) 5-jer
(d) 4,5-jer
62. cxrilSi mocemulia informacia zogierTi mcenaris simaRlisa da misi Teslis
diametris Sesaxeb.
mcenare simaRle Teslis diametri
vaSlis xe 4-5 m 2-3 mm
atmis xe 3-4 m 2-3 sm
blis xe 6-7 m 5-8 mm
gargris xe 10-14 m 1-2 sm
cxrilTan dakavSirebiT maswavlebelma moamzada Semdegi 4 SekiTxva:
I. romeli xilis Teslia yvelaze patara?
II. damokidebulia Tu ara Teslis sidide xis simaRleze?
III. ramdeni metriT metia yvelaze didi xis simaRle yvelaze patara xis
simaRleze?
IV. ramdeni metria blis xis simaRle?
qvemoT CamoTvlilTagan romel pasuxSia dalagebuli SekiTxvebi sirTulis
mixedviT (martividan rTulisaken)?
(a) IV, I, II, III
(b) IV, I, III, II
(g) I, IV, II, III
(d) I, IV, III, II
111
63. sami ricxvidan erTi ricxvi meoreze 7-iT naklebia, mesameze ki _ 5-iT meti.
am ricxvebs Soris udidesia x + 3. qvemoT CamoTvlilTagan romeli gamosaxulebis
tolia am sami ricxvis jami?
(a) 3x 10
(b) 3x 1
(g) 3x + 1
(d) 3x + 15
64. avtosadguridan avtobusi dilis 8.00 sT-ze gavida, mikroavtobusi ki imave
mimarTulebiT _ 10.00 sT-ze. avtobusis siCqare iyo 70 km/sT, xolo
mikroavtobusisa _ 110 km/sT. orive Seuferxeblad, Tanabari siCqariT moZraobda.
romel saaTze daeweva mikroavtobusi avtobuss?
amocanis amoxsna CawereT.
(maqsimaluri qula _ 3)
112
65. moswavleebma Semdegi samuSao Seasrules:
1) iangariSeT: I. 289 + 37 + 111 + 563
II. 2708 361 32 4
III. 250 9 4 2
2) nikam pirveli Sesakrebis aseulebis aRmniSvnel cifr 6-is nacvlad
Cawera cifri 4, xolo meore Sesakrebis aTeulebis aRmniSvnel cifr 4-is
nacvlad Cawera cifri 6. amis Semdeg man Sekreba sworad Seasrula da miiRo
ricxvi 1435.
ra ricxvs miiRebda nika, Tu igi orive Sesakrebs sworad Cawerda da
Sekrebasac sworad Seasrulebda?
3) brigadas 750 m sigrZis arxis gaWra daevala. brigada muSaobs
yoveldRe, garda SabaTisa da kvirisa, da yovel samuSao dRes 50 m sigrZis arxs
Wris. ramdeni dRis Semdeg daasrulebs samuSaos brigada, Tu man muSaoba
orSabaTs daiwyo?
erT-erTi moswavlis namuSevari aseTi iyo:
miuTiTeT moswavlis mier daSvebuli TiToeuli Secdoma da dawereT
Sesworebuli varianti.
moswavlis mier daSvebuli Secdomebidan romelia yvelaze arsebiTi?
pasuxi daasabuTeT.
(maqsimaluri qula _ 4)
113
114
akademiuri unarebi
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
6-8 wlis bavSvma praqtikulad sakmaod kargad icis mSobliuri ena _ is
ara mxolod laparakobs am enaze, aramed icavs kidec gramatikis Sesabamis wesebs.
miuxedavad amisa, misTvis jer araferia cnobili am wesebis Sesaxeb. maT
gacnobierebaSi bavSvs ukve skola exmareba: skolaSi is gramatikas swavlobs da
amiT enobrivi ganviTarebis axal safexurze adis. Tu aqamde bavSvi aracnobierad
icavda enis wesebs, axla mas ara marto laparaki SeuZlia am wesebis mixedviT,
aramed imis codnac aqvs, Tu ratom laparakobs amgvarad.
gramatikis swavla inteleqtualuri da, sazogadod, fsiqikuri ganviTarebis
sakmaod maRal dones moiTxovs. skolaSi swavlis pirvel wlebSi bavSvis interesi
enis Sinaarsobrivi mxariskenaa mimarTuli. bavSvs jer kidev ar aqvs
ganviTarebuli abstraqtuli, cnebiTi azrovneba da, Sesabamisad, uWirs enis
formaluri mxaris gacnobiereba, rasac gramatikis swavla gulisxmobs. amrigad,
skolis pirvel safexurze gramatikis codnis mxolod sawyisi elementebis Sesaxeb
SeiZleba saubari.
p. bekmani, romelic gramatikis wesebis gamoyenebis Taviseburebebs bavSvebis
nawerebis safuZvelze Seiswavlida, askvnis: yvelaze xSirad bavSvi arsebiT saxels
iyenebs; es ukanaskneli mis mier gamoyenebuli metyvelebis nawilebis saerTo
raodenobis 23%-s Seadgens da nebismier asakobriv safexurze daaxloebiT erTi
da imave sixSiriT gvxvdeba. SeiZleboda gvefiqra, rom arsebiTi saxeli swored is
gramatikuli kategoriaa, romlis gamoyeneba, Sinaarsis miuxedavad, saskolo asakis
yvela safexurisTvis Tanabrad advilia. magram sakmarisia, abstraqtuli Sinaarsis
mqone arsebiTi saxelebi calke gamovyoT da sxvadasxva asakSi maTi gamoyenebis
sixSire aRvricxoT, rom davrwmundeT, es ase ar aris: 6-8 wlis bavSvebTan maTi
gamoyenebis wili daaxloebiT 1%-s Seadgens. es maCvenebeli sakmaod dabali rCeba
10-11 wlamde da mkveTrad izrdeba 11-12 wlis mozardebTan. amrigad, 11-12 weli
aris gardatexis xana. manamde bavSvi ganyenebuli (abstraqtuli) Sinaarsis arsebiT
saxelebs gaazrebulad TiTqmis ver iyenebs.
asakobrivi diferenciaciis saSualebas iZleva, agreTve, mimarTebiTi
nacvalsaxelebis gamoyenebaze dakvirveba. 11-12 wlis mozardebTan maTi gamoyenebis
sixSire mkveTrad izrdeba. rogorc Cans, am ori kategoriis sityvebis
(abstraqtuli arsebiTi saxelebisa da mimarTebiTi nacvalsaxelebis) xmarebis
sixSiris zrdas erTi da igive fsiqologiuri safuZveli aqvs _ konkretul-
sagnobrivi azrovnebis TandaTanobiTi Canacvleba abstraqtuli azrovnebiT.
saintereso kanonzomiereba SeiniSneba zmnizedis gamoyenebasTan dakavSirebiT:
misi gamoyenebis sixSire maqsimaluria (18%) 6-7 wlis bavSvebTan da amis Semdeg,
asakis matebasTan erTad, mcirdeba ise, rom 13-14 wlis asakSi es maCvenebeli 5%-s
Seadgens. bekmanis azriT, amis mizezi isaa, rom, jer erTi, patara bavSvs
gazviadeba uyvars da amitom zmnas emociis gasaZliereblad sityvebs umatebs
(Zalian, ufro), da meore _ mas sityvebis mwiri maragi aqvs da zmnizeda azris
SedarebiT naTlad gamoTqmaSi exmareba.
115
66. qvemoT CamoTvlilTagan romel winadadebaSi ar aris asaxuli skolis roli
bavSvis enobrivi ganviTarebis procesSi?
(a) misTvis jer araferia cnobili am wesebis Sesaxeb _ maT gacnobierebaSi bavSvs
ukve skola exmareba.
(b) Tu aqamde bavSvi aracnobierad icavda enis wesebs, axla mas imis codnac aqvs,
Tu ratom laparakobs amgvarad.
(g) skolaSi is gramatikas swavlobs da amiT enobrivi ganviTarebis axal safexurze
adis.
(d) is ara mxolod laparakobs am enaze, aramed icavs kidevac Sesabamis gramatikul
wesebs.
67. gramatikis swavla gonebrivi ganviTarebis sakmaod maRal dones moiTxovs,
radgan:
(a) am dros saWiroa yuradRebis gadatana enis Sinaarsobrivi mxaridan mis
formalur maxasiaTeblebze, rac abstraqtuli azrovnebis gareSe SeuZlebelia.
(b) am dros gramatikis swavla enis sawyisi elementebis gacnobierebasa da aTvisebas
emsaxureba, rac konkretul-sagnobrivi azrovnebis monawileobas moiTxovs.
(g) skolis pirvel safexurze ZiriTadi yuradReba leqsikuri mravalferovnebis
miRwevazea gadatanili, rac inteleqtualuri ganviTarebis sawindaria.
(d) swavlis pirvel wlebSi bavSvis interesi mimarTulia sityvaTa mniSvnelobebis
wvdomaze, rac cnebiTi azrovnebis CarTvas moiTxovs.
68. ra daadastura 6-8 wlis moswavleTa mier arsebiTi saxelebis gamoyenebis
sixSireTa analizma?
(a) am asakis bavSvebisTvis erTnairad advilia rogorc konkretuli, ise
abstraqtuli Sinaarsis mqone arsebiTi saxelebis gageba da gamoyeneba.
(b) am asakis bavSvebis leqsikuri maragi, ZiriTadad, konkretuli Sinaarsis arsebiT
saxelebs moicavs.
(g) am asakis bavSvebi erTmaneTisgan ver ganasxvaveben abstraqtuli da konkretuli
Sinaarsis mqone arsebiT saxelebs.
(d) am asakis bavSvebis leqsikuri maragi mwiria, rac xels uSlis azris naTlad
gamoxatvas.
69. ra mniSvnelobiTaa gamoyenebuli teqstis III abzacis bolos gamoTqma
`gardatexis xana~?
(a) gardatexis asakTan dakavSirebuli cvlilebebis aRsaniSnavad
(b) sityvaTa maragis im moculobis aRsaniSnavad, romlis miRwevis Semdeg
moswavleTa enobriv ganviTarebaSi Seneleba SeimCneva
(g) gonebrivi ganviTarebis im etapis aRsaniSnavad, rodesac mozardis sityvaTa
maragSi mkveTri Tvisebrivi cvlilebebi xdeba
(d) im asakobrivi safexuris aRsaniSnavad, rodesac bavSvis leqsikaSi mkveTrad
mcirdeba arsebiTi saxelebis wili
116
70. qvemoT CamoTvlilTagan romeli debulebaa marTebuli?
(a) arsebiTi saxelebisa da zmnizedebis gamoyenebis sixSire asakobrivi
diferencirebis SesaZleblobas iZleva, rasac ver vityviT mimarTebiTi
nacvalsaxelebis Sesaxeb.
(b) arsebiTi saxelebis msgavsad, mimarTebiTi nacvalsaxelebi nebismier asakobriv
safexurze erTi da imave raodenobiTaa warmodgenili, rasac ver vityviT
zmnizedebis Sesaxeb.
(g) asakobrivi gansxvavebebis ZiriTadi maCvenebelia abstraqtuli arsebiTi saxelebis,
nacvalsaxelebisa da zmnizedebis erToblivi wili bavSvis sityvaTa maragSi.
(d) asakobriv Taviseburebebze miuTiTebs abstraqtuli da konkretuli Sinaarsis
mqone arsebiT saxelTa, aseve, mimarTebiTi nacvalsaxelebisa da zmnizedebis
gamoyenebis sixSire.
71. ra mimarTebaa II abzacsa da III-V abzacebs Soris?
(a) II abzacSi saubaria bavSvis azrovnebis da, Sesabamisad, enobrivi ganviTarebis
erT-erT mniSvnelovan Taviseburebaze, romelic ganxilulia III-IV abzacebSi,
xolo V abzacSi miTiTebulia enobrivi ganviTarebis kidev erTi Tavisebureba.
(b) II abzacSi naCvenebia bavSvis enobrivi ganviTarebis erT-erTi mniSvnelovani
kanonzomiereba, romelic detaluradaa ganxiluli V abzacSi, xolo III-IV
abzacebSi saubaria asakobrivi diferenciaciis ZiriTad faqtorebze.
(g) II abzacSi miTiTebulia bavSvis asakobrivi ganviTarebis erT-erTi problemuri
mxare, romlis daZlevis etapebi warmodgenilia III-V abzacebSi.
(d) II abzacSi ganxilulia bavSvis inteleqtualuri ganviTarebis kanonzomiereba,
romelic eWvqveS aris dayenebuli III-V abzacebSi.
72. teqstis avtoris ZiriTadi mizania:
(a) gaaanalizos is gansxvaveba, romelic SeiniSneba bavSvis mier mSobliuri enis
aTvisebis procesSi skolamdel da skolaSi swavlis periodSi
(b) gamokveTos skolis roli bavSvis mier gramatikis aTvisebisa da, sazogadod,
enobrivi ganviTarebis procesSi
(g) kvlevis Sedegebze dayrdnobiT warmoaCinos gramatikis swavlebis mniSvneloba
bavSvis inteleqtualuri ganviTarebisaTvis
(d) gaacnos mkiTxvels is asakobrivi Taviseburebebi, romelTa gaTvaliswineba
aucilebelia bavSvisTvis gramatikis swavlebis procesSi
117
analitikuri wera
73. waikiTxeT hans qristian andersenis zRapris, `SiSveli mefis~, adaptirebuli
versia:
mravali wlis win erT samefoSi axirebuli znis mefe cxovrobda, mTel
fuls Cacma-daxurvaze xarjavda. qalaqi, sadac mefe cxovrobda, xalxmravali iyo,
yoveldRiurad aTasi juris ucxoeli Cadioda. erTxel am qalaqSi ori TaRliTi
Cavida, Tavi feiqrebad gaasaRes da amtkicebdnen, iseTi qsovilis moqsova
SegviZlia, ukeTess veravin inatrebs, Tumca, mTavari mainc samosis gasaocari
Tvisebaa _ uxilavi gaxdeba uxeiro an suleli xelqveiTebisTviso.
_ ra didebulia! _ gaifiqra mefem, _ Cavicvam misgan Sekeril tansacmels
da maSinve mivxvdebi, vin aris uxeiro an suleli xelqveiTi Cems samefoSi. mefem
TaRliTebs bevri fuli gadauxada da ubrZana, misTvis tansacmeli SeekeraT.
gaiZverebma ori saqsovi dazga dadges, gamWvirvale abreSumi da oqro moiTxoves,
yvelaferi gadamales da gvianobamde cariel dazgebTan imuSaves.
mefem gaifiqra, Cems moxuc da patiosan ministrs gavgzavni qsovilis
sanaxavad, is arc uxeiroa da arc sulelio. ministri Tamamad gaemarTa
darbazisken, sadac TaRliTebi qsovdnen, magram misvlisTanave Secba.
_ RmerTo, nuTu suleli var an uxeiro, _ fiqrobda moxuci. sabralo
ministri saTvaliT dascqeroda dazgas da Tan ambobda: ra mSvenieria,
SesaniSnavadaa moCiTuli!
moxucma ministrma mefes moaxsena, rom qsovili Zalian moewona.
male mefem erTi patiosnebiT ganTqmuli moxele gagzavna imis gasagebad,
rodis daamTavrebdnen qsovas. magram manac veraferi dainaxa, Tumca, mefes
moaxsena, Zalian lamaziao. ukve mTeli qalaqi alaparakda mefis saocar qsovilze.
mefe didebuli amaliT gaeSura gaiZvera feiqrebisken.
_ xedavT, ra mSvenieria! _ Tqves ministrebma da cariel dazgebze miuTiTes.
_ nuTu suleli var? iqneb mefedac ar vvargivar? _ gaifiqra mefem.
_ Zalian lamazia, sajarod viwoneb! _ ambobda mefe da kmayofili Tavs
aqnevda. mefes mTeli amala kvers ukravda, Tan urCevdnen, momavali
dResaswaulisTvis am qsovilisgan Seekera samosi.
dResaswaulis dRes TaRliTebma gamoacxades: samosi mzadaa!
mefe maTTan warCinebuli xelqveiTebis TanxlebiT Sevida. feiqrebma xelebi
maRla aswies, TiTqos raRac eWiraT da Tqves:
_ neba mogveciT, tansacmeli gamogicvaloT!
mefem gaixada. feiqrebi ararsebul tansacmels acmevdnen, viTom Sleifs
umagrebdnen samosze. mefe sarkis win trialebda.
_ Zalian gixdebaT! _ erTxmad wamoiZaxes didebulebma. kamerherebma iatakze
moafaTures xelebi, TiTqos Sleifi aswies da ukan gahyvnen mefes.
quCaSi uamravi xalxi gamosuliyo, yvela aRtacebuli iyo mefis axali samosiT.
_ mefe SiSvelia! _ uceb wamoiZaxa erTma bavSvma.
bavSvis sityvebs xalxi CurCuliT gadascemda erTmaneTs.
_ mefe SiSvelia! _ ixuvla erTxmad xalxma.
mefem uxerxuloba igrZno: moeCvena, rom xalxi marTals ambobda, Tumca,
araferi SeimCnia da ufro medidurad ganagrZo svla.
118
imsjeleT problemaze, romelic wamoWrilia am zRaparSi _ rodis da
ratom amboben adamianebi tyuilsa Tu simarTles.
msjelobisas moiyvaneT argumentebi da magaliTebi.
Tqven mier dawerili Txzuleba unda Seicavdes, sul mcire, 100 sityvas.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
120
sxvadasxva tipis davalebaTa instruqciebi
testSi warmodgenili davalebebi sxvadasxvagvaria formatis TvalsazrisiT.
testSi SegxvdebaT:
davalebebi arCeviTi pasuxebiT;
davalebebi Ria daboloebiT;
Sesabamisobis dadgena;
Txzuleba (esei).
arCeviTpasuxebian davalebebSi pirobasa Tu SekiTxvasTan erTad savaraudo
pasuxebic aris mocemuli. davalebis Sesruleba gulisxmobs oTxi savaraudo
pasuxidan erTi swori pasuxis arCevas.
pasuxis moniSvnisas:
pasuxebis furcelze moZebneT davalebis Sesabamisi nomeri;
nomris qveS ipoveT ujra, romelic Tqven mier arCeul pasuxs Seesabameba;
dasviT X niSani am ujraSi.
Tu gsurT pasuxebis furcelze moniSnuli pasuxis gadasworeba, mTlianad
gaaferadeT ujra, romelSic dasviT X niSani, xolo Semdeg moniSneT pasuxis axali
varianti (dasviT X niSani axal ujraSi).
TiToeuli arCeviTpasuxebiani davaleba 1 quliT fasdeba.
davalebebi Ria daboloebiT moiTxovs dasmul SekiTxvaze pasuxis
Camoyalibebas, sakuTari msjelobis gamyarebas saTanado argumentebiT. TiToeuli
Riaboloiani davaleba fasdeba specialuri sqemis mixedviT. Sesasrulebeli
nabijebis gaTvaliswinebiT, davaleba SeiZleba Sefasdes 1, 2 an meti quliT. amgvar
davalebebze pasuxis gasacemad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo
adgilebi.
Sesabamisobis dadgenis davalebebSi warmodgenilia monacemTa ori sveti. erT
svetSi mocemulia e. w. piroba (movlenebi, frazebi da a. S.), meoreSi ki _
savaraudo pasuxebi (cnebebi, terminebi da a. S.). davalebis Sesruleba gulisxmobs
erT svetSi mocemuli informaciis misadagebas meore svetSi mocemul
informaciasTan. Sesabamisobis TiToeuli davalebisTvis pasuxebis furcelze
mocemulia cxrili. Tqven unda SeavsoT cxrilis carieli grafebi _ pirobis
aRmniSvneli asos qveS CaweroT misi pasuxis Sesabamisi rigiTi nomeri.
Sesabamisobis dadgenis TiToeuli davaleba 1 quliT fasdeba.
TxzulebaSi unda warmoaCinoT Tqveni pozicia, mosazrebebi SemoTavazebuli
sakiTxis Sesaxeb, konkretuli argumentebiT daasabuToT saTqmeli. Txzulebis
dasawerad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo adgili.
Txzulebis maqsimaluri qulaa 13.
121
profesiuli codna da meTodika
1. yvela sampiriani zmna gardamavalia.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli winadadeba daadasturebs am debulebis
mcdarobas?
(a) mefem vezirs didZali oqro uwyaloba.
(b) vezirma mefes ganTavisufleba sTxova.
(g) mefem vezirs wylis motana daavala.
(d) veziri mefes wyalobas Seevedra.
2. CamoTvlilTagan romeli asaxavs sworad orToepiisa da orTografiis cnebaTa
urTierTmimarTebas?
(a) orToepia gansazRvravs zepirmetyvelebis kanonebs, xolo weriTi metyvelebisas _
orTografia
(b) orToepia gansazRvravs weriTi metyvelebis kanonebs, xolo zepirmetyvelebisas _
orTografia
(g) orTografia gansazRvravs bgeraTa sworad warmoTqmis wesebs, xolo saxelis
formawarmoebis wesebs _ orToepia
(d) orTografia gansazRvravs mxolod marTlmetyvelebis wesebs, xolo mxolod
marTlweris wesebs _ orToepia
3. Tu msazRvreli mravlis gamomxatveli sityvaa, maSin sazRvruli aucileblad
mxolobiT ricxvSi unda iyos.
qvemoT CamoTvlilTagan romel SemTxvevaze ar vrceldeba es wesi?
Tu gvaqvs:
(a) ebiani mravlobiTi
(b) narTaniani mravlobiTi
(g) TanxmovanfuZiani msazRvreli
(d) xmovanfuZiani sazRvruli
4. qvemoT CamoTvlilTagan romeli zmnis forma pasuxobs II TurmeobiTis
mwkrivis SekiTxvas?
(a) dameweros
(b) davwerde
(g) damewera
(d) vwerdi
122
5. qvemoT CamoTvlilTagan romelSia warmodgenili marTuli msazRvrelis
magaliTi?
(a) panoramiT moxibluli
(b) daWrili vefxvi
(g) xis skami
(d) ori magida
6. mocemulia oTxi winadadeba:
1. cxvris fara wyals miscvivda.
2. riyeze kenWebi yria.
3. xidan foTlebi cviva.
4. budidan wiwilebi amovsvi.
qvemoT CamoTvlilTagan romelSia zmna mcdari formiT?
(a) mxolod I-Si
(b) II-sa da III-Si
(g) III-sa da IV-Si
(d) mxolod IV-Si
7. qvemoT mocemul ucxo sityvaTagan romelSia daSvebuli orTografiuli
Secdoma?
(a) plaJi
(b) specifiuri
(g) ekvivalenturi
(d) translacia
8. winadadebaSi _ iremi monadires daemala _ zmnas ar aqvs warmoqmnis kategoria
kontaqti, radgan igi:
(a) awmyo dros gviCvenebs
(b) orpiriani zmnaa
(g) gardauvali zmnaa
(d) subieqturi wyobis zmnaa
9. moswavlem saSineli sibnelis aRsaniSnavad gamoiyena sityva `delgma~. qvemoT
CamoTvlilTagan airCieT is sityva, romelic moswavles unda gamoeyenebina.
(a) wkvarami
(b) wriapi
(g) ribirabo
(d) dafioni
123
10. waikiTxeT leqsi:
o, sicocxleo, da ra mindebi!
Semoexveva mzes qlamindebi,
gaidareben dar-amindebi,
bindis wisqvilSi danamindebi,
sityva xar, zeob da `amindebi~.
am tipis leqss ewodeba:
(a) elegia
(b) madrigali
(g) majama
(d) muxambazi
11. rogorc wesi, romeli tipis nawarmoebs axasiaTebs remarka?
(a) romans
(b) novelas
(g) piesas
(d) miniaturas
12. qvemoT CamoTvlilTagan, ZiriTadad, romeli wignidan SeiZleba moiZioT
damatebiTi informacia galaktion tabiZis Sesaxeb?
(a) `tragikuli niRbebi~
(b) `Wabukebi darCnen marad~
(g) `ticiani da misi megobrebi~
(d) `ucnobi~
13. qarTuli enisa da literaturis gakveTilze terminis `cezura~ ganmarteba
gamogadgebaT:
(a) stilistikis sakiTxebis swavlebisas
(b) leqsTmcodneobis sakiTxebis swavlebisas
(g) fonetikis sakiTxebis swavlebisas
(d) punqtuaciis sakiTxebis swavlebisas
ganmarteT es termini.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
124
14. waikiTxeT fragmentebi galaktionis leqsebidan:
`elvare da lomferi
iyo cxra oqtomberi,
magram Tvalma daTvala
mze bevri da cxraTvala...
oh, mziT gadanacxaro,
cxramuxa da cxrawyaro.~
`mxolod nislis TareSSi, samudamo mxareSi,
zeviT Tu samareSi, wyevliT SenaCvenebi,
rogorc zRvis xetiali, rogorc bedis triali,
Cqari grgvinva-grialiT qrian lurja cxenebi.~
`igiv qari dahqris, iRuneba bza.
imgvarive mze, imgvarive gza...
Zlier... Zlier... Zlier... vetyvi zena qars
imgvarive xmiT imgvarsave zars.~
ra mizniT SeiZleba moiyvanos maswavlebelma gakveTilze samive nawyveti?
(a) hiperbolis saswavleblad
(b) sityvaTa gameorebis efeqtis saCveneblad
(g) aliteraciis saswavleblad
(d) erTferovani riTmebis gansaxilvelad
daasabuTeT Tqveni arCevani.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
15. daadgineT Sesabamisoba CamoTvlil dialeqtebsa da im qveynebs Soris,
romelTa sazRvrebSic isini amJamad gvxvdeba _ qvemoT mocemul cxrilSi
dialeqtebis aRmniSvnel asoebs miuwereT qveynebis Sesabamisi nomrebi.
(a) imerxeuli 1. azerbaijani
(b) ingilouri 2. irani
(g) fereidnuli 3. TurqeTi
4. somxeTi
a b g
125
16. daadgineT Sesabamisoba sityvebsa da maT ganmartebebs Soris _ qvemoT
mocemul cxrilSi ganmartebis aRmniSvnel asos miuwereT Sesabamisi sityvis
rigiTi nomeri.
(a) wyaro, romelic mdinaris wyals gamoeyofa da Soriaxlos, miwisqveSidan
amoxeTqavs
(b) mdinaris kideebze kldis xvrelebidan gamomdinare wyaro, romelSic
zamTrobiT Tevzebi ibudeben
(g) mlaSe an mJave gemos mineraluri wyali
1. fSa
2. Rrude
3. binuli
4. veZa
a b g
17. daadgineT Sesabamisoba CamoTvlil sityvebsa da maT mier aRniSnul obieqtebs
Soris _ qvemoT mocemul cxrilSi sityvaTa aRmniSvnel asoebs miuwereT
Sesabamisi obieqtebis nomrebi (SesaZlebelia pasuxis gameoreba).
(a) taiWi 1. cxeni
(b) erkemali 2. jogi
(g) hune 3. cxvari
(d) arve
18. daadgineT Sesabamisoba avtorebsa da maT nawarmoebebs Soris _ qvemoT
mocemul cxrilSi nawarmoebis aRmniSvnel asos miuwereT avtoris Sesabamisi
nomeri (SesaZlebelia pasuxis gameoreba).
(a) maugli 1. donald biseti
(b) mawanwala rasmusi 2. radiard kiplingi
(g) yvelaferi yiramala 3. astrid lindgreni
(d) biWuna da saxuravis binadari karlsoni
a b g d
a b g d
126
19. daadgineT Sesabamisoba sulxan-sabas igavebsa da cnobil Segonebebs Soris _
qvemoT mocemul cxrilSi igavebis aRmniSvnel asoebs miuwereT SegonebaTa
Sesabamisi nomrebi (SesaZlebelia pasuxis gameoreba).
(a) `usamarTlo Sirvan-Sahi~
(b) `avsityva~
(g) `mTieli da kaklis xe~
(d) `aqlemi da viri~
(e) `mefe da mxatvari~
1. rac ar icode, aras ityode.
2. rasac kaci Tavis Tavs uzams, vera mteri ver uzamso.
3. avsa kacsa avi sityva urCevnia sulsa, gulsa.
4. xerxi sjobia Ronesa, Tu kaci moigonebsa.
a b g d e
20. ilia WavWavaZis moTxroba `kacia adamiani?!~ ase iwyeba:
`kargi ram iyo Tavad TaTqariZis saxl-kari. warmoidgineT Sua kaxeTis
patara sofelSi erTi triali, dacemuli adgili da im adgilis Suagulsa _
orsarTuliani saxli qvitkirisa~.
moswavleebisaTvis ironiis, rogorc mxatvruli xerxis, swavlebis mizniT
romeli sityvebi SegiZliaT moiyvanoT am nawyvetidan da ratom?
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
127
21. waikiTxeT leqsis nawyveti:
`gadaixara mTebze iribad
daisi myudro feriscvalebiT...~
miuTiTeT da ganmarteT, tropis romeli saxea warmodgenili am nawyvetSi.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
22. qvemoT mocemulia moswavlis naweri, romelSic daSvebulia ramdenime
gramatikuli Secdoma. amoiwereT SecdomiT dawerili sityvebi, miuTiTeT swori
forma da pasuxi daasabuTeT. TiToeuli Secdomis gasworeba da Sesabamisi
dasabuTeba fasdeba 2 quliT.
gaiTvaliswineT, rom moswavlis mier sworad dawerili TiToeuli sityvis
mcdari formiT Secvlis SemTxvevaSi dagakldebaT 1 qula.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
128
23. waikiTxeT nawyveti lia sturuas leqsidan `qarTulis gakveTilebi~.
`me pirvelad maSin mivxvdi,
rom miyvars sityva,
roca gramatikis gakveTilze
mas Semoacales azris da riTmis samoseli,
qinZisTavebiT miamagres dafas
da dauwyes daqucmaceba,
ara imitom, rom rame tkioda da eSvelaT,
aramed CvenTvis rom eswavlebinaT anatomia,
romelic me verasodes ver viswavle.~
daexmareT VI klasis moswavleebs leqsis am nawyvetis gaazrebaSi.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 3)
waikiTxeT oTar WilaZis leqsi `kidev erTi gulubryvilo zRapari~,
SeasruleT 24-e da 25-e davalebebi.
wyali mohqonda gogos wyarodan,
gulisfrialiT gamoscda bogirs,
wyali mohqonda da uxaroda
simZimeca da sigrilec doqis.
welze Seeba Wreli bawari,
motantalebda yvavilis mtverSi,
Sin ki ucdida dedinacvali _
eklian wkepliT da WiqiT xelSi.
sul erTi bewo, sul erTi cida,
erTi yvavilis surneliT mTvrali,
motantalebda da uceb cidan
erTad daadga mzem cxrave Tvali.
mzem dainaxa da daafrinda
da gaitaca caSi xarxariT,
rogorc sizmridan anda zRapridan
gadmoparuli mzeTunaxavi.
129
24. moZebneT leqsSi metaforis, epiTetis da Sedarebis nimuSebi. amowereT
TiToeuli maTgani da ganumarteT V klasis moswavleebs.
epiTeti
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
Sedareba
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
metafora
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 3)
25. ra paralelebs SesTavazebT moswavleebs leqsebidan, zRaprebidan da a. S. am
leqsis gasaazreblad? (pasuxi daasabuTeT)
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
130
waikiTxeT vaJa-fSavelas moTxroba `mTis wyaro~, SeasruleT 26-e, 27-e da
28-e davalebebi.
araferi codva ar miqnia Cems sicocxleSi. verc erTi sulieri, Tund
usulo, Cems codvas, Cems siaves ver ityvis. RmerTs ese dauwesebivar: unda
vidino, vidino; yvelam CemiT unda moiklas wyurvili. gaxurebuls zafxulis
dReSi ramdeni nadiri modis, svams Cems wyalsa, ramdeni daRlil-daqanculi muSa
mova, moitans cels, namgals gasalesad. kacni msmen da aTasSi erTi Tu ityvis:
`dailoce, civo mTis wyarov, romeli Rvino Segedrebao?!~ ra bednierada vgrZnob
Cems Tavsa, RmerTo! ra kargi megobrebi myvanan gverdsa! ai, jer es lodebi, sqlad
mwvane xavsi rom gadahkvria, ai, kidev, Cems Tavze piryviTeli klde rom
dayudebula da damcqeris, mexureba Tavzed muzaradiviT. es devebiviT qorafebi
rogor awvdilan zecad da mzis sxivsac ar uSveben Cemamdis!
orisa Tu samis versis sigrZeze var mxolod bednieri da ucodveli. mere
damlevs, CamnTqavs uzarmazari mdinare, daikargeba Cemi saxeli, Cemi vinaoba.
rogorc unda, ise maTamaSebs. TviTon xom Rrialebs, borgavs, awydeba aqeT-iqiT,
angrevs dedamiwas, glejavs xeebsa da miaTrevs, mec imasve Camadeninebs. magram maSin
me is aRara var, rac exla am wamSi, rodesac pirvelad kldidan vibadebi.
netavi dambadebels ese ar davewesebine da sul dausruleblad medina,
merwyo mcenareni, dedamiwis lamazi guli, momekla kacTa da cxovelTaTvis
wyurvili! ra bednierad vgrZnob xolme Cems Tavs, roca me Cavuvli gasaxmobad
damzadebuls buerasa da igi Tavs damikravs. mere rom CadunianSi Cavrakrakdebi
da isinic gars Semomertymian.
wuxelis ra cudi sizmari vnaxe!.. RmerTo, dambadebelo, kargad amixdine!..
vnaxe, viTom viRupebodi. gvalva, didi gvalva damdgariyo; balaxni, xeni, Cemni
mSobelni, damWknariyvnen, mec davmSraliyavi TiTqmis. Rabua, lamazi wiflisCita
Camofrinda verxvis totidan da undoda Cems gubeSi banaoba, magram veRar
daisvela mxrebi da daiwyo tirili. vxedavdi amas da guli mikvdeboda: `sad
waxvel, Cemo madlo-meTqi~, _ vdudunebdi. damWknari diyi, Supya, Sambi, aryi,
cacxvi da urZani, yvelani erTad SfoTavdnen: `mivaSveloT wyaros wyali, ar
dagviSreso!~ mawvdidnen foTlebidan, totebidan, fesvebidan TiTo-orola
namobiT, magram veRaras mSvelidnen.
SemeSinda da gamomeRviZa. guli mikankalebda, avixede, nislebiT gaWediliyo
xev-xuvi. qorafma totebi damkra, akvani damirwia da damduduna: `nu geSinia,
patarav, ar daSrebi, ar daikargebio!~ am dros zurgze rqebgadayrili iremi
movarda gaCqarebiT, daewafa Cems wminda wyals da dalia. maSin guldamSvidebulma
vsTqvi: `ara var gamSrali, arao!~
131
26. gamoyaviT ZiriTadi sakiTxebi, romlebsac vaJa-fSavela wamoWris am
moTxrobaSi.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
27. dausviT VI klasis moswavleebs SekiTxvebi, romlebzec pasuxis gacema
daexmareba maT Tqven mier miTiTebuli TiToeuli sakiTxis gaazrebaSi.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
28. Tqveni mizania, moswavleebs daexmaroT SemecnebiTi da SemoqmedebiTi unarebis
ganviTarebaSi. ra aqtivobebs SesTavazebT maT mocemuli nawyvetis gamoyenebiT am
unarebis gasaviTareblad? (pasuxi daasabuTeT)
SemecnebiTi
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
SemoqmedebiTi
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
132
kiTxvisa da weris swavleba
29. qvemoT mocemulia aqtivobebi, romlebic gamoiyeneba kiTxvis swavlebis sawyis
etapze:
I. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec sityvebi weria; man unda
waikiTxos, ra weria baraTebze.
II. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec naxatTan erTad weria Sesabamisi
sityva; man unda waikiTxos, ra weria baraTebze.
III. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec winadadebebi weria; maswavlebeli
asaxelebs sityvas, moswavlem unda ipovos es sityva winadadebaSi.
IV. baraTebze mocemulia sityvebi da naxatebi cal-calke; moswavlem TiToeul
naxats unda Seusabamos sityva.
pasuxis romel variantSia dalagebuli aqtivobebi im TanmimdevrobiT, romliTac
mizanSewonilia maTi Sesruleba?
(a) I, IV, II, III
(b) II, IV, I, III
(g) IV, I, III, II
(d) IV, III, I, II
30. kiTxvisa da weris swavlis procesSi mniSvnelovania, moswavlem gaacnobieros
da Seafasos sakuTari Secdomebi da SesaZleblobebi.
qvemoT CamoTvlilTagan maswavleblis romeli aqtivoba iqneba yvelaze adekvaturi
am miznis misaRwevad?
(a) maswavlebeli sTxovs moswavles, sakuTari naweris mixedviT Seafasos
Tanaklaselis namuSevari da aRmoaCinos masSi daSvebuli Secdomebi.
(b) maswavlebeli sTavazobs moswavleebs sxvadasxva sirTulis davalebebs,
moswavleebi TviTon irCeven, ra sirTulis davaleba Seasrulon.
(g) maswavlebeli usworebs moswavles nawers, aRniSnavs Secdomebs da TiToeuls
urTavs sityvier komentars.
(d) maswavleblis TxovniT, moswavleebi damoukideblad asruleben davalebas,
Semdeg erTad ganixilaven am davalebis sworad Sesrulebul variants, ris
mixedviTac TiToeuli moswavle afasebs sakuTar namuSevars.
133
31. III klasis moswavleebs maswavlebeli wasakiTxad sTavazobs teqsts, romelSic
ramdenime maTTvis ucnobi sityvaa mocemuli. qvemoT CamoTvlilTagan romeli
davalebis Sesruleba iqneba moswavleebisTvis yvelaze Zneli?
(a) maswavlebeli TiToeul moswavles furcelze uwers ucnob sityvebs,
moswavleebma xazi unda gausvan im sityvebs, romlebic teqstSi SexvdaT.
(b) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, amoweron teqstidan ucnobi sityvebi da
maTi gamoyenebiT Seadginon winadadebebi.
(g) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, konteqstidan gamomdinare, gamoTqvan
mosazrebebi, ras SeiZleba niSnavdes es sityvebi.
(d) maswavlebeli sTavazobs moswavleebs imave teqsts, Tumca, masSi ucnobi
sityvebi bavSvebisTvis nacnobi sinonimebiTaa Canacvlebuli. teqstze
dayrdnobiT moswavleebma unda amoicnon TiToeuli ucnobi sityvis
mniSvneloba.
32. maswavlebeli moswavleebs xmamaRla ukiTxavs teqsts. Semdeg urigebs baraTebs,
romlebzec weria dausrulebeli winadadebebi wakiTxuli teqstidan. moswavleebis
amocanaa, daasrulon winadadebebi da daalagon isini teqstSi maTi
Tanmimdevrobis Sesabamisad. Semdeg maswavlebeli aRniSnuli teqstis srul
werilobiT versias urigebs moswavleebs, raTa maT Seafason, ramdenad sworad
Seasrules davaleba.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTarebas ar isaxavs miznad aRwerili
aqtivoba?
(a) wakiTxuli/mosmenili teqstis kritikuli gaazreba
(b) konteqstis daxmarebiT sityvebis sworad gamoyeneba
(g) teqstSi aRweril movlenaTa Tanmimdevrobis gacnobiereba
(d) damoukideblad muSaoba da sakuTari Secdomebis aRmoCena
134
33. kiTxvis swavlebis erT-erTi meTodia ,,kiTxva niSanTa sistemiT~, romelic
gulisxmobs teqstis damuSavebas Semdegi aRniSvnebis gamoyenebiT:
,,V~ _ me es ukve vicodi; ,,_~ _ me es sxvagvarad vicodi; ,,+~ _ me es ar vicodi;
,,?~ _ me amis Sesaxeb metis gageba minda.
qvemoT CamoTvlilTagan romelia is ZiriTadi mizani, romlis miRwevac
SesaZlebelia aRniSnuli meTodiT?
(a) niSnebis/simboloebis gamoyeneba teqstis analizisas
(b) Cumad, damoukideblad kiTxvis Cvevis Camoyalibeba
(g) gamocdilebasa da axlad miRebul informacias Soris kavSiris damyareba
(d) moswavleTa kiTxvis tempis dadgena da Temis mimarT interesis gaRviveba
34. maswavlebeli I klasis moswavles sTavazobs baraTebs da eubneba: ,,maCvene
sityva, romelic zustad iseTia, rogoric _ CarCoSi Casmuli!~
kari Tavi bari kari kani
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTarebaa aucilebeli imisaTvis, rom
moswavlem am davalebis warmatebiT Sesruleba SeZlos?
(a) asosa da bgeras Soris kavSiris aRqma da gacnobiereba
(b) baraTebze warmodgenili sityvebis amokiTxva
(g) msgavsad mJReri bgerebis erTmaneTisgan garCeva
(d) msgavsi vizualuri simboloebis erTmaneTisgan garCeva
35. maswavlebeli sTxovs III klasis moswavles, uambos Tanaklaselebs igavi
teqstTan zedmiwevniT axlos, teqstis leqsikisa da gramatikuli konstruqciebis
gamoyenebiT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli ver iqneba maswavleblis argumenti am midgomis
sasargeblod?
(a) moswavle swavlobs msjelobas teqstSi mocemuli Temis irgvliv.
(b) moswavle swavlobs winadadebis wevrebis sworad gamoyenebas.
(g) moswavles uviTardeba zepirmetyvelebis unari.
(d) moswavle imdidrebs leqsikur marags.
135
36. maswavlebeli sTavazobs moswavleebs ilustrirebul teqsts, sTxovs maT,
Sexedon teqstis saTaursa da ilustraciebs, da arkvevs, ra azrebs, asociaciebs
aRZravs isini moswavleebSi. Semdeg maswavlebeli irCevs teqstidan sityvas an
frazas da warmarTavs saubars mis irgvliv, raTa moswavleebma msjelobis
saganTan dakavSirebuli sxva sakiTxebi da ideebic ganixilon. bolos ki
maswavlebeli ekiTxeba, ris gageba surT am TemasTan dakavSirebiT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli mizani ver miiRweva aRwerili aqtivobis
gamoyenebiT?
(a) moswavleTa gamocdilebisa da codnis aqtivacia
(b) moswavleTa motivaciisa da teqstis mimarT interesis gaRviveba
(g) sxvebis mosmeniT axali codnis miReba
(d) Temis irgvliv gamoTqmuli varaudebis gadamowmeba
37. cnobilia, rom swavleba maSin aris gansakuTrebiT efeqtiani, rodesac
maswavlebeli moswavles mis unarebTan SedarebiT rTul masalas sTavazobs da,
aseve, sakmaris daxmarebas uwevs.
Tqveni erT-erTi moswavle cnobs da asaxelebs yvela asos, Tumca weris
dros xSirad uSvebs Secdomebs, tovebs an amatebs asoebs. zemoT mocemuli
msjelobidan gamomdinare, romel aqtivobas SesTavazebdiT mas?
(a) maswavlebeli dafaze wers sityvas, Semdeg saCvenebel joxs adebs TiToeul
asos da sTxovs moswavles, amoikiTxos sityva aso-aso.
(b) maswavlebeli aZlevs moswavles baraTebs, romlebzec weria sityvebi
gamotovebuli asoebiT. moswavlem unda Casvas Sesabamisi asoebi.
(g) maswavlebeli karnaxobs moswavles sityvebs, Semdeg aZlevs baraTebs, romlebzec
igive sityvebi weria, raTa moswavlem Seasworos sakuTari naweri.
(d) maswavlebeli aZlevs moswavles muyaosgan gamoWril asoebs, moswavlem isini
ise unda ganalagos, rom sityva miiRos.
136
38. kiTxvis swavlebis daRmavali modelis mixedviT, kiTxva mniSvnelobis wvdomaze
dafuZnebuli procesia, amitom kiTxvis swavlebisas aso-bgerebis garCeva da cnoba
bavSvs sityvis mniSvnelobis konteqstSi unda vaswavloT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli metyvelebs am modelis sasargeblod?
(a) SemTxveviTi TanmimdevrobiT dawerili asoebis amokiTxva bavSvebs ufro uWirT,
vidre azris mqone sityvebisa.
(b) kiTxvisas Tvali orientacias iRebs im asoebze, romlebic sityvis
mTlianobidan gamoirCeva gansakuTrebuli TvisebebiT. Tavdapirvelad swored
es dominanti asoebi aRiqmeba.
(g) kiTxvis swavlis sawyis etapze bavSvi metyvelebas ufro danawevrebulad
aRiqvams, igi calkeuli sityvis mniSvnelobis daxmarebiT igebs mTlian azrs.
(d) weris procesSi xdeba asos detalizacia, rac misi mTlianobiTi aRqmis
SesaZleblobas amcirebs da uaryofiTad moqmedebs sityvaSi asos cnobaze.
39. cnobilia, rom kiTxvis swavlebis sawyis etapze gansakuTrebiT efeqtiania
multisensoruli meTodis gamoyeneba, romelic gulisxmobs saswavlo aqtivobaSi
erTdroulad ramdenime sensoruli funqciis (smenis, mxedvelobis, Sexebis)
monawileobas. aRwereT aRniSnuli meTodis Sesabamisi aqtivoba, romelsac
gamoiyenebdiT asosa da bgeras Soris kavSiris swavlebis dros.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
137
waikiTxeT IV klasis moswavleebisTvis gankuTvnili teqsti da SeasruleT
me-40, 41-e da 42-e davalebebi.
`pirveli zRvaosnebi iSviaTad dacuravdnen RamiT, rodesac sanapiro zoli,
kldeebi da rifebi Znelad SesamCnevia. isini amjobinebdnen, Ruza CaeSvaT zRvaSi
an napirTan gaCerebuliyvnen gaTenebamde (ra Tqma unda, Tu Tavdasxmis safrTxe ar
emuqrebodaT). magram finikielma da sxva zRvaosnebma iswavles gemis marTva
varskvlavebis mixedviT da Ramis cis, rogorc wignis, wakiTxva (magaliTad, naTeli
da kaSkaSa polaruli varskvlavi mudmivad CrdiloeTisken miuTiTebs). dRisiT
finikielebi mimarTulebas cis kabadonze mzis adgilmdebareobis mixedviT
adgendnen. isini cdilobdnen, napiris gaswvriv ecuraT. es maT rukaze mTebis,
yureebisa da kunZulebis aRniSvnasac uadvilebda~.
40. SearCieT teqstidan erTi sityva (gamoTqma), romlis gasaazreblad
moswavlisTvis mniSvnelovania sityvis konteqstis gamoyeneba. daasabuTeT Tqveni
arCevani.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
41. zemoT mocemul teqstTan dakavSirebiT dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis
saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu ara maT movlenaTa Soris mizezSedegobrivi
mimarTebebis danaxva.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
42. dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu
ara maT teqstis sxvadasxva nawilSi mocemuli informaciis erTmaneTTan
dakavSireba da masze dayrdnobiT daskvnis gamotana.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
138
akademiuri unarebi
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
6-7 wlis bavSvs, ZiriTadad, ukve aTvisebuli aqvs mSobliuri ena _
metyvelebisas is gramatikis TiTqmis yvela wess icavs, miuxedavad imisa, rom
araferi icis am wesebis Sesaxeb. am wesebis gacnobierebaSi bavSvs skola exmareba:
skolaSi is gramatikas swavlobs da amiT enobrivi ganviTarebis axal safexurze
adis. Tu winaT enis romelime formis uCveulo konteqstSi gamoyenebisas bavSvi
mxolod Tavis alRos eyrdnoboda da amitom naTqvamis sisworeSi darwmunebuli
ar iyo, axla mas gramatikis kanonebis codnis safuZvelze Tavisi gamonaTqvamis
marTebulobis dasabuTeba SeuZlia.
skolaSi swavlis pirvel wlebSi bavSvis interesi enis Sinaarsobrivi
mxariskenaa mimarTuli. mas jer kidev ar aqvs ganviTarebuli cnebiTi azrovneba,
azrTa Soris logikuri mimarTebebis wvdomis unari da, Sesabamisad, uWirs enis
formaluri mxaris gacnobiereba, rasac gramatikis swavla moiTxovs. amrigad,
skolis pirvel safexurze gramatikis mxolod sawyisi elementebis codnis Sesaxeb
SeiZleba laparaki, ufro im masalis dagrovebis Sesaxeb, romelic 11-12 wlidan
gramatikis safuZvlianad swavlebaze gadasvlas gaaadvilebda.
bavSvis enobrivi ganviTarebis TaviseburebaTa Seswavlis erT-erTi efeqturi
gzaa sxvadasxva asakis moswavleTa nawerebis analizi. am meTodiT Catarebuli
kvlevidan gairkva, rom skolaSi swavlis periodSi martivi winadadebebi ufro xSirad
gamoiyeneba, vidre _ rTuli. magram Tu pirvel klasSi, rogorc wesi, mxolod
martivi winadadebebi gamoiyeneba, meore klasSi suraTi mkveTrad icvleba: amgvar
winadadebaTa gamoyenebis maCveneblebi 92%-dan 71%-mde mcirdeba da maT paralelurad
winadadebebis sxva tipebic Cndeba. mniSvnelovani winsvla bavSvis leqsikis gamdidrebis
TvalsazrisiTac SeiniSneba. yovelive es, albaT, skolis gavleniT aixsneba. pirveli
saskolo wlis ganmavlobaSi wera-kiTxvis swavla enobrivi formebisa da
konstruqciebis gacnobierebis pirvel biZgs iZleva da misi efeqti gansakuTrebiT
TvalsaCinoa swored sawyis etapze.
sayuradReboa winadadebaTa urTierTdakavSirebis is kanonzomierebebic,
romlebic Tavs iCens asakobriv da Sesabamis gonebriv ganviTarebasTan erTad. II
klasSi winadadebaTa dakavSireba, ZiriTadad, `da~-s saSualebiT xdeba. Tumca, 8-9
wlisa da 12-13 wlis asakSi am kavSiris gamoyenebis sixSire mkveTrad iklebs.
pirvelad es winadadebaTa asindeturi wyobis, anu winadadebebis kavSirebis gareSe
gamoyenebis _ mZimeebiT gamoyofis xarjze xdeba. mogvianebiT ki amas emateba
winadadebaTa SesaerTeblad adgilisa da drois aRmniSvneli, mizezSedegobrivi,
mimarTebiTi da sxva kavSirebis gamoyenebac.
bavSvis enobrivi ganviTarebis procesSi meore-mesame, meeqvse da merve
klasebs gansakuTrebuli adgili uWiravs. ganviTareba yvelaze TvalsaCinoa meore-
mesame klasebSi, rodesac bavSvis metyveleba axali sityvebiT da winadadebebis
axali tipebiT mdidrdeba. meeqvse saswavlo weli abstraqtul sityvaTa gamoyenebis
sixSiris zrdiT xasiaTdeba. dasasrul, merve klasSi yuradRebas ipyrobs im
gramatikuli kategoriebis gamoyenebis sixSiris zrda, romelTa gacnobiereba
SeuZlebelia iseTi saazrovno operaciebis gareSe, rogorebicaa analizi, sinTezi,
ganzogadeba.
139
43. ra daniSnuleba aqvs bolo winadadebas I abzacSi?
(a) masSi eWvqveSaa dayenebuli gramatikis wesebis swavlis saWiroeba skolamdel
periodSi.
(b) is ganmartavs, ra saxiT vlindeba enobrivi ganviTarebis TvalsazrisiT bavSvis
winsvla, romelsac skolaSi miRebuli codna ganapirobebs.
(g) esaa sityvis sxvadasxva konteqstSi gamoyenebis TaviseburebaTa erTgvari
ilustracia.
(d) masSi naCvenebia is sirTuleebi, romelTa gadalaxva uxdeba bavSvs enobrivi
ganviTarebis gzaze.
44. skolaSi swavlis pirvel wlebSi moswavleebi ver axerxeben gramatikis
srulfasovnad aTvisebas imis gamo, rom:
(a) maT uWirT cnebebsa Tu azrebs Soris arsebuli logikuri kavSirebis gageba
da damyareba.
(b) metyvelebis dros swori gramatikuli formebis gamoyenebisas isini mxolod
TavianT alRos eyrdnobian.
(g) swavlis am etapze maT jer kidev uWirT sityvebis Sinaarsisa da azris gageba.
(d) isini ver axerxeben sityvaTa urTierTdakavSirebasa da winadadebis saxiT
gaerTianebas.
45. sxvadasxva asakis moswavleTa nawerebis gaanalizeba efeqturi meTodia:
(a) sxvadasxva asakis bavSvTa mier Sesrulebuli nawerebis erTmaneTTan
Sesadareblad xarisxis mixedviT
(b) im gansxvavebaTa dasadgenad, romlebic ikveTeba zepiri da weriTi metyvelebis
dros gamoyenebul enobriv konstruqciebs Soris
(g) skolaSi swavlis mTeli periodis ganmavlobaSi bavSvis gonebrivi
SesaZleblobebis sakvlevad
(d) bavSvis enobrivi ganviTarebis im kanonzomierebaTa gamosavlenad, romlebic
ganpirobebulia asakis matebiTa da inteleqtualuri zrdiT
46. ra ganapirobebs im gansxvavebas, romelic SeiniSneba I da II klasis
moswavleebs Soris ama Tu im tipis winadadebaTa gamoyenebis TvalsazrisiT?
(a) skolaSi swavlis procesSi bavSvis mier martivi winadadebebis gamoyenebis
tendenciis gaZliereba
(b) bavSvis leqsikuri maragis gamdidreba
(g) kiTxvisa da weris swavlis Sedegad axali, ufro rTuli enobrivi
konstruqciebis gacnobiereba
(d) azrebis martivi eniT gadmocemis nacvlad rTulad formulirebuli
winadadebebis gamoyenebis tendencia
140
47. qvemoT CamoTvlilTagan romeli debulebaa marTebuli?
8-9 wlis bavSvebTan asindeturi wyobis winadadebaTa raodenobis zrda:
(a) erTgvari Sualeduri etapia martivi konstruqciebidan rTuli logikuri
mimarTebebis Semcveli winadadebebis gamoyenebaze gadasvlisas
(b) gonebrivi ganviTarebis im etapis mimaniSnebelia, rodesac upiratesoba eniWeba
mokle, martiv winadadebebs, romlebic ar saWiroebs makavSirebeli sityvebis
gamoyenebas
(g) imis maCvenebelia, rom weriTi metyvelebis ganviTarebis am etapze ferxdeba
makavSirebeli sityvebis aTvisebis procesi
(d) imis maCvenebelia, rom enobrivi ganviTarebis am etapze bavSvi aqtiurad
iwyebs rTuli sintaqsuri konstruqciebis gamoyenebas
48. qvemoT CamoTvlilTagan romelSia sworad miTiTebuli bolo abzacis
daniSnuleba am teqstSi?
bolo abzacSi:
(a) gamokveTili da gaanalizebulia enis swavlebis is meTodebi, romelTa Sesaxeb
saubaria II abzacSi
(b) wamoWrilia problema, romelic ar iyo ganxiluli danarCen abzacebSi da
romlis gaTvaliswineba aucilebelia bavSvis enobriv ganviTarebaze saubrisas
(g) garkveuli saxiT Sejamebulia II-IV abzacebSi warmodgenili mosazrebebi da
Sevsebulia damatebiTi informaciiT
(d) gansxvavebuli kuTxiTaa warmodgenili bavSvis ganviTarebis is etapebi,
romelTa mniSvneloba gamokveTili iyo wina abzacebSi
49. teqstis avtoris ZiriTadi mizania:
(a) gamokveTos skolis roli bavSvis mier gramatikis aTvisebisa da, sazogadod,
enobrivi ganviTarebis procesSi
(b) kvlevis Sedegebze dayrdnobiT warmoaCinos gramatikis swavlebis mniSvneloba
bavSvis inteleqtualuri ganviTarebisaTvis
(g) gaaanalizos is gansxvaveba, romelic SeiniSneba bavSvis mier mSobliuri enis
aTvisebis procesSi skolamdel da skolaSi swavlis periodSi
(d) ganixilos bavSvis enobrivi ganviTarebis Taviseburebebi asakobrivi, gonebrivi
ganviTarebis WrilSi
141
analitikuri wera
50. waikiTxeT hans qristian andersenis zRapris `SiSveli mefis~ adaptirebuli
versia da nawyveti erix raspes moTxrobidan `baron miunhauzenis Tavgadasavali~.
***
erT samefoSi axirebuli znis mefe cxovrobda. erTxel mis qalaqSi
feiqrebi gamoCndnen, romlebic amtkicebdnen, rom maT mier Seqmnili qsovili
uxilavi iqneboda uxeiro an suleli xelqveiTebisTvis. mefem gaifiqra: Cavicvam
misgan Sekeril tansacmels da maSinve mivxvdebi, vin aris uxeiro xelqveiTi Cems
samefoSi, imasac SevZleb, Wkviani sulelisgan ganvasxvao.
feiqrebma abreSumi da oqro moiTxoves da ramdenime dRe cariel
dazgebTan imuSaves. mefem qsovilis sanaxavad patiosnebiT ganTqmuli moxuci
ministri gagzavna, romelmac qsovili ver dainaxa, magram simarTlis Tqma ver
gabeda da mefes moaxsena, mSvenivrad aris moCiTulio. aseve moiqcnen mefis sxva
xelqveiTebi. dResaswaulis dRes feiqrebma samuSao daamTavres. rodesac mefem
qsovili naxa, ifiqra, albaT suleli var an uxeiroo, ar Tqva, rom ver xedavda
da sajarod moiwona feiqarTa naxelavi.
mefem gaixada. feiqrebma ararsebuli tansacmeli Caacves. didebulebma
erTxmad mouwones, Zalian gixdebaTo, Sleifi aswies da ukan gahyvnen mefes.
quCaSi uamravi xalxi gamosuliyo. yvela aRfrTovanda mefis axali samosiT.
_ mefe SiSvelia! _ uceb wamoiZaxa erTma bavSvma.
bavSvis sityvebs xalxi CurCuliT gadascemda erTmaneTs.
_ mefe SiSvelia! _ ixuvla erTxmad xalxma.
mefes moeCvena, rom xalxi marTals ambobda, Tumca, araferi SeimCnia da
ufro medidurad ganagrZo svla.
***
didcxvira Cia berikaci buxarTan ijda da Tavis Tavgadasavals uambobda
irgvliv Semokrebil xalxs.
_ hoda, avfrindi mTvareze...
_ kidev sad yofilxar, miunhauzen, sad? _ siciliT ekiTxebodnen aqeT-
iqidan.
_ sad ar vyofilvar, ra ar minaxavs, erTxel Tavic momwyda!
_ kargi, kaco, tyuilebiT nu gagvbere! _ SeuZaxebda vinme.
moxuci yuradRebas ar aqcevda am sicil-xarxars da xalxs im irmis ambavs
mouTxrobda, Tavze rom alublis xe amouvida.
Semdeg miunhauzenma TurqebTan brZolis ambebic gaixsena:
_ erTxel Turqebs gaveqeci. mindoda, cxeniT Waobze gadavmxtariyavi, magram
cxenma napirs ver miaRwia, lafSi CavcvivdiT da vixrCobodiT. Waobi sul ufro
da ufro Rrmad gviTrevda. male cxeni mTlad daifara lafSi. nel-nela mec
veflobodi Sig. bolos mxolod Cemi parikis nawnavi moCanda.
_ ra unda meqna? uTuod daviRupebodi, xelebSi sakvirveli Zala rom ar
mqonoda. wavivle xeli nawnavSi, mTeli Zal-RoniT avwie zeviT, Tan cxens fexebi
marwuxebiviT movuWire da advilad amovaTrie Waobidan Cemi Tavic da cxenic.
142
`SiSveli mefe~ da `baron miunhauzenis Tavgadasavali~ literaturuli
zRapris nimuSebia. orive nawarmoebis personaJebi cruoben.
imsjeleT, rodis da ratom amboben adamianebi tyuils da ra SeiZleba iyos
amis Sedegi.
msjelobis gasamyareblad moiyvaneT argumentebi da magaliTebi.
Tqven mier dawerili Txzuleba unda Seicavdes, sul mcire, 100 sityvas.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_________________________________________________________________
144
sxvadasxva tipis davalebaTa instruqciebi
testSi warmodgenili davalebebi sxvadasxvagvaria formatis TvalsazrisiT.
testSi SegxvdebaT:
davalebebi arCeviTi pasuxebiT;
davalebebi Ria daboloebiT;
Sesabamisobis dadgena;
Txzuleba (esei).
arCeviTpasuxebian davalebebSi pirobasa Tu SekiTxvasTan erTad savaraudo
pasuxebic aris mocemuli. davalebis Sesruleba gulisxmobs oTxi savaraudo
pasuxidan erTi swori pasuxis arCevas.
pasuxis moniSvnisas:
pasuxebis furcelze moZebneT davalebis Sesabamisi nomeri;
nomris qveS ipoveT ujra, romelic Tqven mier arCeul pasuxs Seesabameba;
dasviT X niSani am ujraSi.
Tu gsurT pasuxebis furcelze moniSnuli pasuxis gadasworeba, mTlianad
gaaferadeT ujra, romelSic dasviT X niSani, xolo Semdeg moniSneT pasuxis axali
varianti (dasviT X niSani axal ujraSi).
TiToeuli arCeviTpasuxebiani davaleba 1 quliT fasdeba.
davalebebi Ria daboloebiT moiTxovs dasmul SekiTxvaze pasuxis
Camoyalibebas, sakuTari msjelobis gamyarebas saTanado argumentebiT. TiToeuli
Riaboloiani davaleba fasdeba specialuri sqemis mixedviT. Sesasrulebeli
nabijebis gaTvaliswinebiT, davaleba SeiZleba Sefasdes 1, 2 an meti quliT. amgvar
davalebebze pasuxis gasacemad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo
adgilebi.
Sesabamisobis dadgenis davalebebSi warmodgenilia monacemTa ori sveti. erT
svetSi mocemulia e. w. piroba (movlenebi, frazebi da a. S.), meoreSi ki _
savaraudo pasuxebi (cnebebi, terminebi da a. S.). davalebis Sesruleba gulisxmobs
erT svetSi mocemuli informaciis misadagebas meore svetSi mocemul
informaciasTan. Sesabamisobis TiToeuli davalebisTvis pasuxebis furcelze
mocemulia cxrili. Tqven unda SeavsoT cxrilis carieli grafebi _ pirobis
aRmniSvneli asos qveS CaweroT misi pasuxis Sesabamisi rigiTi nomeri.
Sesabamisobis dadgenis TiToeuli davaleba 1 quliT fasdeba.
TxzulebaSi unda warmoaCinoT Tqveni pozicia, mosazrebebi SemoTavazebuli
sakiTxis Sesaxeb, konkretuli argumentebiT daasabuToT saTqmeli. Txzulebis
dasawerad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo adgili.
Txzulebis maqsimaluri qulaa 13.
145
profesiuli codna da meTodika
1. qvemoT mocemulia ekosistemasTan dakavSirebuli faqtorebis 4 jgufi. romeli
jgufi Sedgeba mxolod abioturi faqtorebisgan?
(a) mwvane mcenareebi, naleqianoba, konsumenti, Jangbadi
(b) klimati, naleqianoba, mineralebi, airebi
(g) mwvane mcenareebi, naleqianoba, producenti, naxSirorJangi
(d) naleqianoba, konsumenti, producenti, wyali
2. Tqveni mizania, auxsnaT IV klasis moswavleebs, rogor warmoiqmneba bgera.
qvemoT mocemuli aqtivobebidan romels gamoiyenebdiT amisTvis?
(a) maswavlebeli asmeninebs moswavleebs sxvadasxva xmas, magaliTad, Citebis WikWiks,
manqanebis xmaurs da a. S. bavSvebma unda amoicnon, risi xmaa es.
(b) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daukran pianinoze da daakvirdnen, rogor
warmoiqmneba bgerebi.
(g) maswavlebeli saxazavis erT bolos magidaze amagrebs da sTxovs moswavleebs,
xeli Camohkran meore bolos da daakvirdnen saxazavis moZraobasa da xmas.
(d) maswavlebeli uyveba moswavleebs wylis CuxCuxis, futkris bzuilisa da
bunebaSi warmoqmnili xmebis mravalferovnebis Sesaxeb.
3. globaluri daTbobiT gamowveuli uaryofiTi Sedegebia:
I. Zlieri qarebi, vulkanebis gaaqtiureba, dedamiwaze saSualo temperaturis
mateba.
II. polaruli yinulis dnoba, Zlieri miwisZvrebi, msoflio okeanis donis mateba.
III. dedamiwaze saSualo temperaturis mateba, kontinenturi yinulis dnoba,
msoflio okeanis donis mateba.
(a) mxolod I
(b) mxolod II
(g) mxolod III
(d) mxolod I da II
4. CamoTvlilTagan romeli gansazRvravs yvelaze metad niadagis nayofierebas?
(a) niadagSi Tixis raodenoba
(b) niadagSi karbonatebis raodenoba
(g) niadagSi rkinis raodenoba
(d) niadagSi humusis raodenoba
146
5. Tu ping-pongis erT burTsa da sxvadasxva masis mqone rkinis or burTulas
vakuumSi 3 metris simaRlidan erTdroulad CamovagdebT, maSin:
(a) rkinis orive burTula erTdroulad daecema Zirs, xolo ping-pongis burTi _
ufro gvian
(b) rkinis ufro mZime burTula pirvelad daecema Zirs
(g) rkinis ufro msubuqi burTula pirvelad daecema Zirs
(d) samive erTdroulad daecema Zirs
6. CamoTvlilTagan romelia okeanis civi dineba?
(a) labradori
(b) kurosio
(g) golfstrimi
(d) pasaturi
7. foTlebis mwvane fers ganapirobebs:
(a) ujreduli wveni
(b) qromoplastebi
(g) leikoplastebi
(d) qloroplastebi
8. cilebi biologiuri polimerebia, romelTa monomerebia:
(a) aminomJavebi
(b) nukleotidebi
(g) naxSirwylebi
(d) fermentebi
9. qvemoT CamoTvlilia mikroskopiT muSaobisas saWiro moqmedebebi.
I. sarkis meSveobiT mimarTeT sinaTle sasagne magidis xvrelSi.
II. daayeneT mikroskopi magidis kididan 5-10 sm-is daSorebiT StativiT Tqvenken.
III. moaTavseT preparati sasagne magidaze.
IV. CaixedeT okularSi, Tan xraxnis meSveobiT auCqareblad amoZraveT zemoT
tubusi, sanam ar miiRebT sagnis mkafio gamosaxulebas.
V. xraxnis daxmarebiT frTxilad CamowieT tubusi ise, rom obieqtivis qveda kide
preparatisgan 1-2 sm-is manZilze aRmoCndes.
romel pasuxSia warmodgenili moqmedebaTa swori Tanmimdevroba?
(a) II, I, III, V, IV
(b) III, II, I, IV, V
(g) II, III, IV, I, V
(d) III, I, V, II, IV
147
10. dakvirtviT gamravleba axasiaTebs:
(a) qudian sokos
(b) safuar sokos
(g) xavss
(d) viruss
11. qvemoT CamoTvlilTagan romeli ar aris ZuZumwovrebisTvis siTbos
SenarCunebis saSualeba?
(a) kankali
(b) ofldena
(g) bewvis aburZgna
(d) garkveuli sisxlZarRvebis spazmi
12. anabiozi aris:
(a) mcenareebis mier naxSirwylebis warmoqmna
(b) sinaTlis wyarosken mcenareTa moZraoba
(g) organizmTa adaptacia zamTris pirobebis gadasatanad
(d) simbiozis msgavsi movlena
13. romeli zRvebi da sruteebi unda gaviaroT TanmimdevrobiT Savi zRvidan
xmelTaSua zRvaSi mosaxvedrad?
(a) bosforis srute, marmarilos zRva, dardanelis srute, egeosis zRva
(b) dardanelis srute, egeosis zRva, bosforis srute, marmarilos zRva
(g) bosforis srute, egeosis zRva, dardanelis srute, marmarilos zRva
(d) dardanelis srute, marmarilos zRva, bosforis srute, egeosis zRva
14. CamoTvlilTagan romeli bunebrivi zonaa zRvis donidan yvelaze maRla?
(a) wiwvovani tyeebi
(b) alpuri mdeloebi
(g) subalpuri mdeloebi
(d) stepebi
15. Wiamaias Seferiloba aris:
(a) mfarvelobiTi
(b) gamafrTxilebeli
(g) dekoratiuli
(d) mimikriis magaliTi
16. cxoveluri organizmis parazitia:
(a) baqteriofagi
(b) mozaikuri daavadebis gamomwvevi virusi
(g) poliomielitis virusi
(d) safuari soko
148
17. bunebaSi arsebuli lpobis baqteriebi miekuTvnebian , xolo
rkinabaqteriebi _ .
(a) producentebs / reducentebs
(b) reducentebs / konsumentebs
(g) konsumentebs / producentebs
(d) reducentebs / producentebs
18. qvemoT CamoTvlilTagan romeli gansazRvreba ar aris marTebuli?
(a) paleontologia ewodeba mecnierebas namarxi organizmebis Sesaxeb
(b) embriologia ewodeba mecnierebas individualuri ganviTarebis procesSi
organizmis formirebis Sesaxeb
(g) citologia ewodeba mecnierebas ujredis agebulebisa da cxovelmoqmedebis
Sesaxeb
(d) mikrobiologia ewodeba mecnierebas mcenareTa da cxovelTa ujredebisa da
qsovilebis mikroskopuli agebulebis Sesaxeb
19. naxatis mixedviT, romeli isari aCvenebs samxreTis mimarTulebas?
(a) 1
(b) 2
(g) 3
(d) 4
20. sisxlZarRvebSi sisxlis moZraobas ZiriTadad iwvevs:
(a) wnevaTa sxvaoba sisxlZarRvTa sistemis sxvadasxva ubanze
(b) gulmkerdis Semwovi Zala misi gafarToebis dros
(g) gulis ritmuli muSaoba
(d) samive faqtori, romlebic (a), (b) da (g) pasuxebSia mocemuli
21. romelia mtkvris marjvena Senakadi?
(a) iori
(b) alazani
(g) xrami
(d) liaxvi
149
22. daadgineT Sesabamisoba kontinentebsa da mTaTa sistemebs Soris _ qvemoT
mocemul cxrilSi mTaTa sistemebis aRmniSvnel asoebs miuwereT kontinentebis
Sesabamisi nomrebi (SesaZlebelia pasuxis gameoreba).
(a) tianSani 1. avstralia
(b) himalai 2. afrika
(g) apenini 3. evropa
(d) atlasi 4. azia
(e) alpebi
(v) didi wyalgamyofi qedi
a b g d e v
23. daadgineT Sesabamisoba sabadoebis adgilmdebareobasa da sasargeblo
wiaRiseuls Soris _ qvemoT mocemul cxrilSi TiToeuli sabados aRmniSvnel
asos miuwereT Sesabamisi wiaRiseulis nomeri (SesaZlebelia pasuxis gameoreba).
(a) mirzaani 1. navTobi
(b) tyibuli 2. qvanaxSiri
(g) samgor-patarZeuli 3. manganumi
(d) WiaTura 4. tyvia-TuTia
(e) tyvarCeli
(v) kvaisa
a b g d e v
150
24. daadgineT Sesabamisoba zRvebis saxelwodebebsa da rukis fragmentebs Soris _
qvemoT mocemul cxrilSi zRvebis aRmniSvnel asoebs miuwereT rukis
fragmentebis Sesabamisi nomrebi (SesaZlebelia pasuxebis gameoreba).
zRva
rukis fragmenti
a. marmarilos zRva
b. wiTeli zRva
g. baltiis zRva
d. CrdiloeTis zRva
e. azovis zRva
v. Savi zRva
1.
2.
3.
a b g d e v
151
25. SeusabameT geografiuli obieqtebis saxelwodebebs reliefis formebi _
qvemoT mocemul cxrilSi TiToeuli geografiuli obieqtis aRmniSvnel asos
miuwereT reliefis formis Sesabamisi nomeri (SesaZlebelia pasuxebis gameoreba).
(a) kolxeTis 1. qvabuli
(b) raWis 2. zegani
(g) TianeTis 3. dablobi
(d) ivris
(e) axalcixis
26. daadgineT Sesabamisoba gansazRvrebebsa da terminebs Soris _ qvemoT
mocemul cxrilSi TiToeuli gansazRvrebis aRmniSvnel asos miuwereT Sesabamisi
terminis nomeri.
(a) saxeobis istoriuli ganviTareba
(b) STamomavlobisaTvis niSan-Tvisebebis gadacemis unari
(g) garemos zemoqmedebis sapasuxod axal niSan-TvisebaTa SeZenis unari
(d) garemosTan ukeT Seguebuli organizmebis gadarCenis procesi
1. divergencia
2. cvalebadoba
3. memkvidreobiToba
4. bunebrivi gadarCeva
5. filogenezi
27. daadgineT Sesabamisoba terminebsa da gansazRvrebebs Soris _ qvemoT
mocemul cxrilSi TiToeuli terminis aRmniSvnel asos miuwereT Sesabamisi
gansazRvrebis nomeri.
(a) mdinaris kalapoti
(b) delta
(g) Wala
(d) mdinaris auzi
1. teritoria, saidanac mdinare ikrebs wylebs
2. adgili, saidanac mdinare iwyeba
3. mdinaris xeobis is nawili, romelic wyaldidobisas itboreba
4. mdinaris SesarTavi adgili, sadac is itoteba
5. xeobis yvelaze dabali adgili, sadac wyali mudmivad miedineba
a b g d e
a b g d
a b g d
28. daadgineT Sesabamisoba fotosuraTebze gamosaxul kosmosur sxeulebsa da
maT saxelwodebebs Soris _ qvemoT mocemul cxrilSi suraTis aRmniSvnel asoebs
miuwereT kosmosuri sxeulebis saxelwodebaTa Sesabamisi nomrebi (SesaZlebelia
pasuxis gameoreba).
suraTebi kosmosuri sxeulebi
a
1. kometa
2. asteroidebis sartyeli
3. galaqtika
b
a b g d
153
daakvirdiT xmelTaSua zRvisa da afrikis konturul rukas da SeasruleT
29-e davaleba.
154
29. zemoT mocemul konturul rukaze zogierTi geografiuli obieqtis
saxelwodeba arasworadaa datanili. amoiwereT, romeli saxelwodebaa arasworad
mocemuli da gverdiT miuTiTeT swori varianti. TiToeuli Secdomis gasworeba
fasdeba 1 quliT. rukaze sworad aRniSnuli TiToeuli obieqtis saxelwodebis
mcdari formiT Secvlis SemTxvevaSi dagakldebaT 1 qula.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
30. mocemulia:
I. puris naWeri
II. kartofili
III. brinji
IV. spirtiT gauferulebuli mwvane foToli
TiToeul maTgans daawveTes X xsnari, yvela maTgani galurjda. ras
warmoadgens X xsnari? romeli nivTierebis identificireba moxda am SemTxvevaSi?
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
31. saxlis akvariumSi aris wyali, Jangbadis tumbo, sinaTlis wyaro (naTura),
wyalmcenare, oqros Tevzebi da mcenariT mkvebavi lokokina.
1. CamoTvaleT am garemoSi arsebuli abioturi faqtorebi.
_______________________________________________________________________
2. am akvariumis sistemidan ra ganixileba, rogorc populacia?
_______________________________________________________________________
3. am akvariumis sistemidan ra ganixileba, rogorc Tanasazogadoeba?
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 3)
155
32. suraTze mocemulia mcenareuli ujredis gamosaxuleba. isris Sesabamis
nomers miuwereT, ujredis romel struqturazea is mimarTuli.
1
2
3 4
struqturebis saxelwodebebi:
1. __________ 2. __________ 3. __________ 4. __________
(maqsimaluri qula _ 1)
33. suraTze naCvenebia SuadRis Crdili. gansazRvreT, romel naxevarsferoSi
imyofeba bavSvi? pasuxi daasabuTeT.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
156
34. mocemulia sufris marilis, rkinis fxvnilisa da xis naxerxis narevi. auxseniT
VI klasis moswavleebs, rogor unda daacilon es sami nivTiereba erTmaneTs.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
35. IV klasis moswavlem Seavso krosvordi Temaze `reliefis formebi~.
q e d i
m y i n v a r i
m T a
b o r c v i
R r m u l i
m w v e r v a l i
m d i n a r e
amowereT, ra miiCnia moswavlem SecdomiT reliefis formad.
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
36. daTom Semdegi cda Caatara: man 200 ml wyali or erTnair WurWelSi Caasxa
da TiToeulSi erTi da imave mcenaris foTlebiani ylorti moaTavsa. orive
WurWelSi Caamata saWmlis zeTi ise, rom wylis zedapiri zeTis Txeli feniT
daifara. Semdeg daTom TiToeul WurWelze moniSna wylis done da erTi
sinaTleze moaTavsa, meore ki _ sibneleSi. temperatura orive mcenarisaTvis
erTnairi iyo da is ucvleli rCeboda eqsperimentis mimdinareobisas.
daTo 6 dRis ganmavlobaSi akvirdeboda orive mcenaris mier daxarjuli
wylis raodenobas. aRmoCnda, rom sinaTleze myofi mcenaris WurWelSi wylis
donem daiklo, maSin, rodesac sibneleSi myofi mcenaris WurWelSi wylis done
TiTqmis ucvleli darCa.
cdis Sesaxeb mocemul informaciaze dayrdnobiT SeasruleT Semdegi davalebebi:
1. miuTiTeT konkretuli sakiTxi, romlis swavlebisas sTxovdiT moswavleebs
amgvari cdis Catarebas. pasuxi daasabuTeT.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
157
2. ratom iyo saWiro zeTis gamoyeneba cdis Catarebisas?
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
3. Tqvens SekiTxvas _ `aucilebeli iyo, daTos cdaSi erTi da imave mcenaris
ylorti gamoeyenebina?~ moswavlem SecdomiT upasuxa: `ar aqvs mniSvneloba, erTi
da imave mcenaris ylortebs gamoiyenebda Tu sxvadasxvisas~. Secdomis
gamosasworeblad mas unda daexmaroT imis gaazrebaSi, rom movlenaze ama Tu im
konkretuli faqtoris gavlenis kvlevisas mniSvnelovania, gamoiricxos sxva
faqtorebis zemoqmedeba am movlenaze.
SesTavazeT moswavles konkretuli aqtivoba, magaliTebi an dausviT
SekiTxvebi ise, rom is swor pasuxamde miiyvanoT.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
158
kiTxvisa da weris swavleba
37. qvemoT mocemulia aqtivobebi, romlebic gamoiyeneba kiTxvis swavlebis sawyis
etapze:
I. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec sityvebi weria; man unda
waikiTxos, ra weria baraTebze.
II. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec naxatTan erTad weria Sesabamisi
sityva; man unda waikiTxos, ra weria baraTebze.
III. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec winadadebebi weria; maswavlebeli
asaxelebs sityvas, moswavlem unda ipovos es sityva winadadebaSi.
IV. baraTebze mocemulia sityvebi da naxatebi cal-calke; moswavlem TiToeul
naxats unda Seusabamos sityva.
pasuxis romel variantSia dalagebuli aqtivobebi im TanmimdevrobiT, romliTac
mizanSewonilia maTi Sesruleba?
(a) I, IV, II, III
(b) II, IV, I, III
(g) IV, I, III, II
(d) IV, III, I, II
38. kiTxvisa da weris swavlis procesSi mniSvnelovania, moswavlem gaacnobieros
da Seafasos sakuTari Secdomebi da SesaZleblobebi.
qvemoT CamoTvlilTagan maswavleblis romeli aqtivoba iqneba yvelaze adekvaturi
am miznis misaRwevad?
(a) maswavlebeli sTxovs moswavles, sakuTari naweris mixedviT Seafasos
Tanaklaselis namuSevari da aRmoaCinos masSi daSvebuli Secdomebi.
(b) maswavlebeli sTavazobs moswavleebs sxvadasxva sirTulis davalebebs,
moswavleebi TviTon irCeven, ra sirTulis davaleba Seasrulon.
(g) maswavlebeli usworebs moswavles nawers, aRniSnavs Secdomebs da TiToeuls
urTavs sityvier komentars.
(d) maswavleblis TxovniT, moswavleebi damoukideblad asruleben davalebas,
Semdeg erTad ganixilaven am davalebis sworad Sesrulebul variants, ris
mixedviTac TiToeuli moswavle afasebs sakuTar namuSevars.
159
39. III klasis moswavleebs maswavlebeli wasakiTxad sTavazobs teqsts, romelSic
ramdenime maTTvis ucnobi sityvaa mocemuli. qvemoT CamoTvlilTagan romeli
davalebis Sesruleba iqneba moswavleebisTvis yvelaze Zneli?
(a) maswavlebeli TiToeul moswavles furcelze uwers ucnob sityvebs,
moswavleebma xazi unda gausvan im sityvebs, romlebic teqstSi SexvdaT.
(b) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, amoweron teqstidan ucnobi sityvebi da
maTi gamoyenebiT Seadginon winadadebebi.
(g) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, konteqstidan gamomdinare, gamoTqvan
mosazrebebi, ras SeiZleba niSnavdes es sityvebi.
(d) maswavlebeli sTavazobs moswavleebs imave teqsts, Tumca, masSi ucnobi
sityvebi bavSvebisTvis nacnobi sinonimebiTaa Canacvlebuli. teqstze
dayrdnobiT moswavleebma unda amoicnon TiToeuli ucnobi sityvis
mniSvneloba.
40. maswavlebeli moswavleebs xmamaRla ukiTxavs teqsts. Semdeg urigebs baraTebs,
romlebzec weria dausrulebeli winadadebebi wakiTxuli teqstidan. moswavleebis
amocanaa, daasrulon winadadebebi da daalagon isini teqstSi maTi
Tanmimdevrobis Sesabamisad. Semdeg maswavlebeli aRniSnuli teqstis srul
werilobiT versias urigebs moswavleebs, raTa maT Seafason, ramdenad sworad
Seasrules davaleba.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTarebas ar isaxavs miznad aRwerili
aqtivoba?
(a) wakiTxuli/mosmenili teqstis kritikuli gaazreba
(b) konteqstis daxmarebiT sityvebis sworad gamoyeneba
(g) teqstSi aRweril movlenaTa Tanmimdevrobis gacnobiereba
(d) damoukideblad muSaoba da sakuTari Secdomebis aRmoCena
41. kiTxvis swavlebis erT-erTi meTodia ,,kiTxva niSanTa sistemiT~, romelic
gulisxmobs teqstis damuSavebas Semdegi aRniSvnebis gamoyenebiT:
,,V~ _ me es ukve vicodi; ,,_~ _ me es sxvagvarad vicodi; ,,+~ _ me es ar vicodi;
,,?~ _ me amis Sesaxeb metis gageba minda.
qvemoT CamoTvlilTagan romelia is ZiriTadi mizani, romlis miRwevac
SesaZlebelia aRniSnuli meTodiT?
(a) niSnebis/simboloebis gamoyeneba teqstis analizisas
(b) Cumad, damoukideblad kiTxvis Cvevis Camoyalibeba
(g) gamocdilebasa da axlad miRebul informacias Soris kavSiris damyareba
(d) moswavleTa kiTxvis tempis dadgena da Temis mimarT interesis gaRviveba
160
42. maswavlebeli I klasis moswavles sTavazobs baraTebs da eubneba: ,,maCvene
sityva, romelic zustad iseTia, rogoric _ CarCoSi Casmuli!~
kari Tavi bari kari kani
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTarebaa aucilebeli imisaTvis, rom
moswavlem am davalebis warmatebiT Sesruleba SeZlos?
(a) asosa da bgeras Soris kavSiris aRqma da gacnobiereba
(b) baraTebze warmodgenili sityvebis amokiTxva
(g) msgavsad mJReri bgerebis erTmaneTisgan garCeva
(d) msgavsi vizualuri simboloebis erTmaneTisgan garCeva
43. maswavlebeli sTxovs III klasis moswavles, uambos Tanaklaselebs igavi
teqstTan zedmiwevniT axlos, teqstis leqsikisa da gramatikuli konstruqciebis
gamoyenebiT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli ver iqneba maswavleblis argumenti am midgomis
sasargeblod?
(a) moswavle swavlobs msjelobas teqstSi mocemuli Temis irgvliv.
(b) moswavle swavlobs winadadebis wevrebis sworad gamoyenebas.
(g) moswavles uviTardeba zepirmetyvelebis unari.
(d) moswavle imdidrebs leqsikur marags.
44. maswavlebeli sTavazobs moswavleebs ilustrirebul teqsts, sTxovs maT,
Sexedon teqstis saTaursa da ilustraciebs, da arkvevs, ra azrebs, asociaciebs
aRZravs isini moswavleebSi. Semdeg maswavlebeli irCevs teqstidan sityvas an
frazas da warmarTavs saubars mis irgvliv, raTa moswavleebma msjelobis
saganTan dakavSirebuli sxva sakiTxebi da ideebic ganixilon. bolos ki
maswavlebeli ekiTxeba, ris gageba surT am TemasTan dakavSirebiT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli mizani ver miiRweva aRwerili aqtivobis
gamoyenebiT?
(a) moswavleTa gamocdilebisa da codnis aqtivacia
(b) moswavleTa motivaciisa da teqstis mimarT interesis gaRviveba
(g) sxvebis mosmeniT axali codnis miReba
(d) Temis irgvliv gamoTqmuli varaudebis gadamowmeba
161
45. cnobilia, rom swavleba maSin aris gansakuTrebiT efeqtiani, rodesac
maswavlebeli moswavles mis unarebTan SedarebiT rTul masalas sTavazobs da,
aseve, sakmaris daxmarebas uwevs.
Tqveni erT-erTi moswavle cnobs da asaxelebs yvela asos, Tumca weris
dros xSirad uSvebs Secdomebs, tovebs an amatebs asoebs. zemoT mocemuli
msjelobidan gamomdinare, romel aqtivobas SesTavazebdiT mas?
(a) maswavlebeli dafaze wers sityvas, Semdeg saCvenebel joxs adebs TiToeul
asos da sTxovs moswavles, amoikiTxos sityva aso-aso.
(b) maswavlebeli aZlevs moswavles baraTebs, romlebzec weria sityvebi
gamotovebuli asoebiT. moswavlem unda Casvas Sesabamisi asoebi.
(g) maswavlebeli karnaxobs moswavles sityvebs, Semdeg aZlevs baraTebs, romlebzec
igive sityvebi weria, raTa moswavlem Seasworos sakuTari naweri.
(d) maswavlebeli aZlevs moswavles muyaosgan gamoWril asoebs, moswavlem isini
ise unda ganalagos, rom sityva miiRos.
46. kiTxvis swavlebis daRmavali modelis mixedviT, kiTxva mniSvnelobis wvdomaze
dafuZnebuli procesia, amitom kiTxvis swavlebisas aso-bgerebis garCeva da cnoba
bavSvs sityvis mniSvnelobis konteqstSi unda vaswavloT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli metyvelebs am modelis sasargeblod?
(a) SemTxveviTi TanmimdevrobiT dawerili asoebis amokiTxva bavSvebs ufro uWirT,
vidre azris mqone sityvebisa.
(b) kiTxvisas Tvali orientacias iRebs im asoebze, romlebic sityvis
mTlianobidan gamoirCeva gansakuTrebuli TvisebebiT. Tavdapirvelad swored
es dominanti asoebi aRiqmeba.
(g) kiTxvis swavlis sawyis etapze bavSvi metyvelebas ufro danawevrebulad
aRiqvams, igi calkeuli sityvis mniSvnelobis daxmarebiT igebs mTlian azrs.
(d) weris procesSi xdeba asos detalizacia, rac misi mTlianobiTi aRqmis
SesaZleblobas amcirebs da uaryofiTad moqmedebs sityvaSi asos cnobaze.
47. cnobilia, rom kiTxvis swavlebis sawyis etapze gansakuTrebiT efeqtiania
multisensoruli meTodis gamoyeneba, romelic gulisxmobs saswavlo aqtivobaSi
erTdroulad ramdenime sensoruli funqciis (smenis, mxedvelobis, Sexebis)
monawileobas. aRwereT aRniSnuli meTodis Sesabamisi aqtivoba, romelsac
gamoiyenebdiT asosa da bgeras Soris kavSiris swavlebis dros.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
162
waikiTxeT IV klasis moswavleebisTvis gankuTvnili teqsti da SeasruleT
48-e, 49-e da 50-e davalebebi.
`pirveli zRvaosnebi iSviaTad dacuravdnen RamiT, rodesac sanapiro zoli,
kldeebi da rifebi Znelad SesamCnevia. isini amjobinebdnen, Ruza CaeSvaT zRvaSi
an napirTan gaCerebuliyvnen gaTenebamde (ra Tqma unda, Tu Tavdasxmis safrTxe ar
emuqrebodaT). magram finikielma da sxva zRvaosnebma iswavles gemis marTva
varskvlavebis mixedviT da Ramis cis, rogorc wignis, wakiTxva (magaliTad, naTeli
da kaSkaSa polaruli varskvlavi mudmivad CrdiloeTisken miuTiTebs). dRisiT
finikielebi mimarTulebas cis kabadonze mzis adgilmdebareobis mixedviT
adgendnen. isini cdilobdnen, napiris gaswvriv ecuraT. es maT rukaze mTebis,
yureebisa da kunZulebis aRniSvnasac uadvilebda~.
48. SearCieT teqstidan erTi sityva (gamoTqma), romlis gasaazreblad
moswavlisTvis mniSvnelovania sityvis konteqstis gamoyeneba. daasabuTeT Tqveni
arCevani.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
49. zemoT mocemul teqstTan dakavSirebiT dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis
saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu ara maT movlenaTa Soris mizezSedegobrivi
mimarTebebis danaxva.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
50. dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu
ara maT teqstis sxvadasxva nawilSi mocemuli informaciis erTmaneTTan
dakavSireba da masze dayrdnobiT daskvnis gamotana.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
163
akademiuri unarebi
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
6-7 wlis bavSvs, ZiriTadad, ukve aTvisebuli aqvs mSobliuri ena _
metyvelebisas is gramatikis TiTqmis yvela wess icavs, miuxedavad imisa, rom
araferi icis am wesebis Sesaxeb. am wesebis gacnobierebaSi bavSvs skola exmareba:
skolaSi is gramatikas swavlobs da amiT enobrivi ganviTarebis axal safexurze
adis. Tu winaT enis romelime formis uCveulo konteqstSi gamoyenebisas bavSvi
mxolod Tavis alRos eyrdnoboda da amitom naTqvamis sisworeSi darwmunebuli
ar iyo, axla mas gramatikis kanonebis codnis safuZvelze Tavisi gamonaTqvamis
marTebulobis dasabuTeba SeuZlia.
skolaSi swavlis pirvel wlebSi bavSvis interesi enis Sinaarsobrivi
mxariskenaa mimarTuli. mas jer kidev ar aqvs ganviTarebuli cnebiTi azrovneba,
azrTa Soris logikuri mimarTebebis wvdomis unari da, Sesabamisad, uWirs enis
formaluri mxaris gacnobiereba, rasac gramatikis swavla moiTxovs. amrigad,
skolis pirvel safexurze gramatikis mxolod sawyisi elementebis codnis Sesaxeb
SeiZleba laparaki, ufro im masalis dagrovebis Sesaxeb, romelic 11-12 wlidan
gramatikis safuZvlianad swavlebaze gadasvlas gaaadvilebda.
bavSvis enobrivi ganviTarebis TaviseburebaTa Seswavlis erT-erTi efeqturi
gzaa sxvadasxva asakis moswavleTa nawerebis analizi. am meTodiT Catarebuli
kvlevidan gairkva, rom skolaSi swavlis periodSi martivi winadadebebi ufro xSirad
gamoiyeneba, vidre _ rTuli. magram Tu pirvel klasSi, rogorc wesi, mxolod
martivi winadadebebi gamoiyeneba, meore klasSi suraTi mkveTrad icvleba: amgvar
winadadebaTa gamoyenebis maCveneblebi 92%-dan 71%-mde mcirdeba da maT paralelurad
winadadebebis sxva tipebic Cndeba. mniSvnelovani winsvla bavSvis leqsikis gamdidrebis
TvalsazrisiTac SeiniSneba. yovelive es, albaT, skolis gavleniT aixsneba. pirveli
saskolo wlis ganmavlobaSi wera-kiTxvis swavla enobrivi formebisa da
konstruqciebis gacnobierebis pirvel biZgs iZleva da misi efeqti gansakuTrebiT
TvalsaCinoa swored sawyis etapze.
sayuradReboa winadadebaTa urTierTdakavSirebis is kanonzomierebebic,
romlebic Tavs iCens asakobriv da Sesabamis gonebriv ganviTarebasTan erTad. II
klasSi winadadebaTa dakavSireba, ZiriTadad, `da~-s saSualebiT xdeba. Tumca, 8-9
wlisa da 12-13 wlis asakSi am kavSiris gamoyenebis sixSire mkveTrad iklebs.
pirvelad es winadadebaTa asindeturi wyobis, anu winadadebebis kavSirebis gareSe
gamoyenebis _ mZimeebiT gamoyofis xarjze xdeba. mogvianebiT ki amas emateba
winadadebaTa SesaerTeblad adgilisa da drois aRmniSvneli, mizezSedegobrivi,
mimarTebiTi da sxva kavSirebis gamoyenebac.
bavSvis enobrivi ganviTarebis procesSi meore-mesame, meeqvse da merve
klasebs gansakuTrebuli adgili uWiravs. ganviTareba yvelaze TvalsaCinoa meore-
mesame klasebSi, rodesac bavSvis metyveleba axali sityvebiT da winadadebebis
axali tipebiT mdidrdeba. meeqvse saswavlo weli abstraqtul sityvaTa gamoyenebis
sixSiris zrdiT xasiaTdeba. dasasrul, merve klasSi yuradRebas ipyrobs im
gramatikuli kategoriebis gamoyenebis sixSiris zrda, romelTa gacnobiereba
SeuZlebelia iseTi saazrovno operaciebis gareSe, rogorebicaa analizi, sinTezi,
ganzogadeba.
164
51. ra daniSnuleba aqvs bolo winadadebas I abzacSi?
(a) masSi eWvqveSaa dayenebuli gramatikis wesebis swavlis saWiroeba skolamdel
periodSi.
(b) is ganmartavs, ra saxiT vlindeba enobrivi ganviTarebis TvalsazrisiT bavSvis
winsvla, romelsac skolaSi miRebuli codna ganapirobebs.
(g) esaa sityvis sxvadasxva konteqstSi gamoyenebis TaviseburebaTa erTgvari
ilustracia.
(d) masSi naCvenebia is sirTuleebi, romelTa gadalaxva uxdeba bavSvs enobrivi
ganviTarebis gzaze.
52. skolaSi swavlis pirvel wlebSi moswavleebi ver axerxeben gramatikis
srulfasovnad aTvisebas imis gamo, rom:
(a) maT uWirT cnebebsa Tu azrebs Soris arsebuli logikuri kavSirebis gageba
da damyareba.
(b) metyvelebis dros swori gramatikuli formebis gamoyenebisas isini mxolod
TavianT alRos eyrdnobian.
(g) swavlis am etapze maT jer kidev uWirT sityvebis Sinaarsisa da azris gageba.
(d) isini ver axerxeben sityvaTa urTierTdakavSirebasa da winadadebis saxiT
gaerTianebas.
53. sxvadasxva asakis moswavleTa nawerebis gaanalizeba efeqturi meTodia:
(a) sxvadasxva asakis bavSvTa mier Sesrulebuli nawerebis erTmaneTTan
Sesadareblad xarisxis mixedviT
(b) im gansxvavebaTa dasadgenad, romlebic ikveTeba zepiri da weriTi metyvelebis
dros gamoyenebul enobriv konstruqciebs Soris
(g) skolaSi swavlis mTeli periodis ganmavlobaSi bavSvis gonebrivi
SesaZleblobebis sakvlevad
(d) bavSvis enobrivi ganviTarebis im kanonzomierebaTa gamosavlenad, romlebic
ganpirobebulia asakis matebiTa da inteleqtualuri zrdiT
54. ra ganapirobebs im gansxvavebas, romelic SeiniSneba I da II klasis
moswavleebs Soris ama Tu im tipis winadadebaTa gamoyenebis TvalsazrisiT?
(a) skolaSi swavlis procesSi bavSvis mier martivi winadadebebis gamoyenebis
tendenciis gaZliereba
(b) bavSvis leqsikuri maragis gamdidreba
(g) kiTxvisa da weris swavlis Sedegad axali, ufro rTuli enobrivi
konstruqciebis gacnobiereba
(d) azrebis martivi eniT gadmocemis nacvlad rTulad formulirebuli
winadadebebis gamoyenebis tendencia
165
55. qvemoT CamoTvlilTagan romeli debulebaa marTebuli?
8-9 wlis bavSvebTan asindeturi wyobis winadadebaTa raodenobis zrda:
(a) erTgvari Sualeduri etapia martivi konstruqciebidan rTuli logikuri
mimarTebebis Semcveli winadadebebis gamoyenebaze gadasvlisas
(b) gonebrivi ganviTarebis im etapis mimaniSnebelia, rodesac upiratesoba eniWeba
mokle, martiv winadadebebs, romlebic ar saWiroebs makavSirebeli sityvebis
gamoyenebas
(g) imis maCvenebelia, rom weriTi metyvelebis ganviTarebis am etapze ferxdeba
makavSirebeli sityvebis aTvisebis procesi
(d) imis maCvenebelia, rom enobrivi ganviTarebis am etapze bavSvi aqtiurad
iwyebs rTuli sintaqsuri konstruqciebis gamoyenebas
56. qvemoT CamoTvlilTagan romelSia sworad miTiTebuli bolo abzacis
daniSnuleba am teqstSi?
bolo abzacSi:
(a) gamokveTili da gaanalizebulia enis swavlebis is meTodebi, romelTa Sesaxeb
saubaria II abzacSi
(b) wamoWrilia problema, romelic ar iyo ganxiluli danarCen abzacebSi da
romlis gaTvaliswineba aucilebelia bavSvis enobriv ganviTarebaze saubrisas
(g) garkveuli saxiT Sejamebulia II-IV abzacebSi warmodgenili mosazrebebi da
Sevsebulia damatebiTi informaciiT
(d) gansxvavebuli kuTxiTaa warmodgenili bavSvis ganviTarebis is etapebi,
romelTa mniSvneloba gamokveTili iyo wina abzacebSi
57. teqstis avtoris ZiriTadi mizania:
(a) gamokveTos skolis roli bavSvis mier gramatikis aTvisebisa da, sazogadod,
enobrivi ganviTarebis procesSi
(b) kvlevis Sedegebze dayrdnobiT warmoaCinos gramatikis swavlebis mniSvneloba
bavSvis inteleqtualuri ganviTarebisaTvis
(g) gaaanalizos is gansxvaveba, romelic SeiniSneba bavSvis mier mSobliuri enis
aTvisebis procesSi skolamdel da skolaSi swavlis periodSi
(d) ganixilos bavSvis enobrivi ganviTarebis Taviseburebebi asakobrivi, gonebrivi
ganviTarebis WrilSi
166
analitikuri wera
58. waikiTxeT hans qristian andersenis zRapris `SiSveli mefis~ adaptirebuli
versia da nawyveti erix raspes moTxrobidan `baron miunhauzenis Tavgadasavali~.
***
erT samefoSi axirebuli znis mefe cxovrobda. erTxel mis qalaqSi
feiqrebi gamoCndnen, romlebic amtkicebdnen, rom maT mier Seqmnili qsovili
uxilavi iqneboda uxeiro an suleli xelqveiTebisTvis. mefem gaifiqra: Cavicvam
misgan Sekeril tansacmels da maSinve mivxvdebi, vin aris uxeiro xelqveiTi Cems
samefoSi, imasac SevZleb, Wkviani sulelisgan ganvasxvao.
feiqrebma abreSumi da oqro moiTxoves da ramdenime dRe cariel
dazgebTan imuSaves. mefem qsovilis sanaxavad patiosnebiT ganTqmuli moxuci
ministri gagzavna, romelmac qsovili ver dainaxa, magram simarTlis Tqma ver
gabeda da mefes moaxsena, mSvenivrad aris moCiTulio. aseve moiqcnen mefis sxva
xelqveiTebi. dResaswaulis dRes feiqrebma samuSao daamTavres. rodesac mefem
qsovili naxa, ifiqra, albaT suleli var an uxeiroo, ar Tqva, rom ver xedavda
da sajarod moiwona feiqarTa naxelavi.
mefem gaixada. feiqrebma ararsebuli tansacmeli Caacves. didebulebma
erTxmad mouwones, Zalian gixdebaTo, Sleifi aswies da ukan gahyvnen mefes.
quCaSi uamravi xalxi gamosuliyo. yvela aRfrTovanda mefis axali samosiT.
_ mefe SiSvelia! _ uceb wamoiZaxa erTma bavSvma.
bavSvis sityvebs xalxi CurCuliT gadascemda erTmaneTs.
_ mefe SiSvelia! _ ixuvla erTxmad xalxma.
mefes moeCvena, rom xalxi marTals ambobda, Tumca, araferi SeimCnia da
ufro medidurad ganagrZo svla.
***
didcxvira Cia berikaci buxarTan ijda da Tavis Tavgadasavals uambobda
irgvliv Semokrebil xalxs.
_ hoda, avfrindi mTvareze...
_ kidev sad yofilxar, miunhauzen, sad? _ siciliT ekiTxebodnen aqeT-
iqidan.
_ sad ar vyofilvar, ra ar minaxavs, erTxel Tavic momwyda!
_ kargi, kaco, tyuilebiT nu gagvbere! _ SeuZaxebda vinme.
moxuci yuradRebas ar aqcevda am sicil-xarxars da xalxs im irmis ambavs
mouTxrobda, Tavze rom alublis xe amouvida.
Semdeg miunhauzenma TurqebTan brZolis ambebic gaixsena:
_ erTxel Turqebs gaveqeci. mindoda, cxeniT Waobze gadavmxtariyavi, magram
cxenma napirs ver miaRwia, lafSi CavcvivdiT da vixrCobodiT. Waobi sul ufro
da ufro Rrmad gviTrevda. male cxeni mTlad daifara lafSi. nel-nela mec
veflobodi Sig. bolos mxolod Cemi parikis nawnavi moCanda.
_ ra unda meqna? uTuod daviRupebodi, xelebSi sakvirveli Zala rom ar
mqonoda. wavivle xeli nawnavSi, mTeli Zal-RoniT avwie zeviT, Tan cxens fexebi
marwuxebiviT movuWire da advilad amovaTrie Waobidan Cemi Tavic da cxenic.
167
`SiSveli mefe~ da `baron miunhauzenis Tavgadasavali~ literaturuli
zRapris nimuSebia. orive nawarmoebis personaJebi cruoben.
imsjeleT, rodis da ratom amboben adamianebi tyuils da ra SeiZleba iyos
amis Sedegi.
msjelobis gasamyareblad moiyvaneT argumentebi da magaliTebi.
Tqven mier dawerili Txzuleba unda Seicavdes, sul mcire, 100 sityvas.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
169
sxvadasxva tipis davalebaTa instruqciebi
testSi warmodgenili davalebebi sxvadasxvagvaria formatis TvalsazrisiT.
testSi SegxvdebaT:
- davalebebi arCeviTi pasuxebiT;
- davalebebi Ria daboloebiT;
- Txzuleba (esei).
arCeviTpasuxebian davalebebSi pirobasa Tu SekiTxvasTan erTad savaraudo
pasuxebic aris mocemuli. davalebis Sesruleba gulisxmobs oTxi an xuTi
savaraudo pasuxidan erTi swori pasuxis arCevas.
pasuxis moniSvnisas:
- pasuxebis furcelze moZebneT davalebis Sesabamisi nomeri;
- nomris qveS ipoveT ujra, romelic Tqven mier arCeul pasuxs Seesabameba;
- dasviT X niSani am ujraSi.
Tu gsurT pasuxebis furcelze moniSnuli pasuxis gadasworeba, mTlianad
gaaferadeT ujra, romelSic dasviT X niSani, xolo Semdeg moniSneT pasuxis axali
varianti (dasviT X niSani axal ujraSi).
TiToeuli arCeviTpasuxebiani davaleba 1 quliT fasdeba.
davalebebi Ria daboloebiT moiTxovs dasmul SekiTxvaze pasuxis
Camoyalibebas, sakuTari msjelobis gamyarebas saTanado argumentebiT. TiToeuli
Riaboloiani davaleba fasdeba specialuri sqemis mixedviT. Sesasrulebeli
nabijebis gaTvaliswinebiT, davaleba SeiZleba Sefasdes 1, 2 an meti quliT. amgvar
davalebebze pasuxis gasacemad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo
adgilebi.
TxzulebaSi unda warmoaCinoT Tqveni pozicia, mosazrebebi SemoTavazebuli
sakiTxis Sesaxeb, konkretuli argumentebiT daasabuToT saTqmeli. Txzulebis
dasawerad pasuxebis furcelze gamoyofilia sagangebo adgili.
Txzulebis maqsimaluri qulaa 13.
170
profesiuli codna da meTodika
1. = +
b
a
b
a
b
a
2
2
3
2
(a)
b
a
3
8
(b)
b
a
2
7
(g)
b
a
6
13
(d)
b
a
5
4
2. maswavlebeli moswavles Semdeg davalebas sTavazobs:
ipove marjvniv daxazuli figura qvemoT
mocemul naxazze da gaaferade!
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTareba ar aris aucilebeli
imisaTvis, rom moswavlem am davalebis Sesruleba SeZlos?
(a) oTxkuTxedis identificirebis
(b) figurisa da fonis erTmaneTisgan garCevis
(g) naxatze gamosaxuli figurebis erTmaneTisgan garCevis
(d) mocemuli figurebis cnobisa da dasaxelebis
3. mariamsa da elenes toli raodenobis rveulebi hqondaT. iraklim kidev 5
rveuli moitana. mas Semdeg, rac yvela rveuli samivem Tanabrad gainawila,
elenes ufro naklebi rveuli aRmoaCnda, vidre hqonda. iraklis 11 rveuli rom
moetana da rveulebi samives isev Tanabrad gaenawilebina, maSin elenes ufro
meti rveuli aRmoaCndeboda, vidre hqonda. ramdeni rveuli hqonda elenes?
(a) 7
(b) 8
(g) 9
(d) 10
171
4. x da y naturaluri ricxvebis ramdeni wyvili ) ; ( y x akmayofilebs pirobas
37 3
2
= + y x ?
(a) 1
(b) 2
(g) 3
(d) 4
5. naxazze mocemulia 3 figura:
I. II. III.
am figurebidan romeli ar aris oTxkuTxa piramidis Slili?
(a) mxolod II
(b) mxolod III
(g) mxolod I da II
(d) mxolod II da III
6. Tu dRes samSabaTia, 31 ianvari, dilis 8-is naxevari, maSin 254 saaTis win iyo:
(a) 20 ianvris dilis 6-is naxevari
(b) 20 ianvris saRamos 6-is naxevari
(g) 21 ianvris dilis 6-is naxevari
(d) 21 ianvris saRamos 6-is naxevari
172
7. cxrilSi mocemulia informacia zogierTi mcenaris simaRlisa da misi Teslis
diametris Sesaxeb.
mcenare simaRle Teslis diametri
vaSlis xe 4-5 m 2-3 mm
atmis xe 3-4 m 2-3 sm
blis xe 6-7 m 5-8 mm
gargris xe 10-14 m 1-2 sm
cxrilTan dakavSirebiT maswavlebelma moamzada Semdegi 4 SekiTxva:
I. romeli xilis Teslia yvelaze patara?
II. damokidebulia Tu ara Teslis sidide xis simaRleze?
III. ramdeni metriT metia yvelaze didi xis simaRle yvelaze patara xis
simaRleze?
IV. ramdeni metria blis xis simaRle?
qvemoT CamoTvlilTagan romel pasuxSia dalagebuli SekiTxvebi sirTulis
mixedviT (martividan rTulisaken)?
(a) I, IV, II, III
(b) I, IV, III, II
(g) IV, I, II, III
(d) IV, I, III, II
8. a ricxvis 6-ze gayofisas miRebuli naSTi 2-is tolia. qvemoT CamoTvlilTagan
romlis toli ar SeiZleba iyos naSTi a ricxvis 30-ze gayofisas?
(a) 10
(b) 14
(g) 20
(d) 26
9. miSikos saswori uyides. man saTamaSoebis awonisas aRmoaCina, rom avtomobili
imdenives iwonida, ramdensac _ 2 burTi da 3 kubi erTad. avtomobili da 2
burTi ki imdenives iwonida, ramdensac _ 6 kubi. ramdeni burTis wonis tolia
avtomobilis wona?
(a) 4
(b) 5
(g) 6
(d) 7
173
10. wriul diagramaze mocemulia, A regionSi
mamakacTa ramdeni procentia ganaTlebis gareSe
da ramden procents aqvs dawyebiTi, arasruli
saSualo, saSualo zogadi, saSualo
profesiuli Tu umaRlesi ganaTleba.
ris tolia A regionSi umaRlesi
ganaTlebis mqone mamakacTa raodenoba, Tu
saSualo profesiuli ganaTlebis mqone
mamakacTa raodenoba 130 aTasis tolia?
(a) 165 aTasis
(b) 170 aTasis
(g) 180 aTasis
(d) 195 aTasis
11. mocemulia sami naxazi:
I. II. III.
maTgan romelzea warmodgenili TvalsaCinod, rom
3
2
3
1
2 8 = ?
(a) mxolod I-sa da II-ze
(b) mxolod I-sa da III-ze
(g) mxolod II-sa da III-ze
(d) samiveze
12. sakoordinato sibrtyeze mdebare wertilebi ( ) 1 ; 2 A da ( ) 5 ; 4 B
simetriulia K wertilis mimarT. ris tolia im wertilis koordinatebi,
romelic ( ) 0 ; 5 C wertilis simetriulia imave K wertilis mimarT?
(a) ( ) 0 ; 5
(b) ( ) 4 ; 1
(g) ( ) 4 ; 11
(d) ( ) 6 ; 3
174
13. skolis biblioTekis karze gakrulia gancxadeba:
- arasamuSao saaTebSi biblioTekaSi daiSvebian mxolod skolis
TanamSromlebi.
amave dros cnobilia, rom:
- am skolis yvela TanamSromeli srulwlovania.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli daskvna SeiZleba gamovitanoT am informaciidan?
(a) arasamuSao saaTebSi sxva skolebis biblioTekebSic mxolod srulwlovani
adamianebi daiSvebian
(b) is, vinc arasamuSao saaTebSi am biblioTekaSi daiSveba, srulwlovania
(g) am biblioTekaSi samuSao saaTebSi daiSvebian moswavleebi
(d) am skolisgan gansxvavebiT, sxva skolebis zogierTi TanamSromeli
arasrulwlovania
14. iseTi wiladebidan, romelTa mniSvneli 16-is tolia, ramdenia
12
5
-ze meti,
magram
24
17
-ze naklebi?
(a) 5
(b) 6
(g) 7
(d) 8
15. ABCD marTkuTxedis BC da CD gverdebidan
TiToeuli M, N, E da F wertilebiT sam tol
nawiladaa dayofili. N wertili monakveTiT
SeerTebulia E wertilTan, xolo M wertili _ F
wertilTan (ix. naxazi). ris tolia ABCD marTkuTxedis
farTobi, Tu FMNE oTxkuTxedis farTobia 18 sm
2
?
(a) 54 sm
2
(b) 81 sm
2
(g) 108 sm
2
(d) 162 sm
2
175
16. beqa meore klasSi swavlobs. roca maswavlebeli sTxovs mas, dafaze daweros
ricxvebi: `ormocdaxuTi~, `samocdaeqvsi~, `oTxmocdaerTi~, `Tormeti~, beqa wers:
25, 36, 41, 12.
roca maswavlebeli beqas sTxovs, waikiTxos Semdegi ricxvebis cifruli
Canawerebi: 19, 35, 41, beqa kiTxulobs: `cxrameti~, `samocdaxuTi~,
oTxmocdaerTi~.
mocemulia maswavleblis 5 aqtivoba:
I. maswavlebeli sTxovs beqas, meti ivarjiSos 1-dan 100-mde TvlaSi.
II. maswavlebeli awvdis beqas 41 patara magnits da sTxovs, daawyos isini
magnitur dafaze aTeulebad da naSTebad, Semdeg ki Seadaros cifrul
Canawers `41~.
III. maswavlebeli sTxovs beqas, aTeulebad da naSTebad dawyobili 41 patara
magniti gadaTvalos oceulebad da Seadaros saxelwodebas `ormocdaerTi~.
IV. maswavlebeli aZlevs beqas savarjiSoebs orniSna ricxvebis Sedarebaze.
V. maswavlebeli aCvenebs beqas dasaxelebul ricxvebs _ 19, 35, 41 _ `ricxvTa
kibeze~ an `ricxvTa RerZze~.
am aqtivobebidan romelia adekvaturi beqas problemis dasaZlevad?
(a) I da III
(b) I da IV
(g) II da III
(d) II da V
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
waikiTxeT amocanis piroba da SeasruleT me-17, me-18 da me-19 davalebebi.
kurdRelma da zRarbma maraToni moawyves. maT 26 km gaiares. kurdReli
Semdegi strategiiT moqmedebda: 2 saaTis ganmavlobaSi is 6 km/sT siCqariT
mirboda, Semdegi 3 saaTi isvenebda. zRarbi ki Seusveneblad, Tanabari _ 3 km/sT _
siCqariT mirboda. vin mivida finiSTan pirveli?
erT-erTma moswavlem amocanis pirobaSi
warmodgenili monacemebis mixedviT Semdegi
diagrama daxaza:
17. moswavlis mier daxazuli diagramis mixedviT:
(a) gaimarjva kurdRelma, romelic finiSTan daaxloebiT 2 saaTiT adre mivida,
vidre _ zRarbi.
(b) gaimarjva zRarbma, romelic finiSTan daaxloebiT 2 saaTiT adre mivida,
vidre _ kurdReli.
(g) kurdReli da zRarbi finiSTan erTdroulad mividnen.
(d) maraTonis dros kurdReli yovelTvis ufro win iyo, vidre _ zRarbi.
sT
km
kurdReli
zRarbi
4
8
16
24
8
176
18. diagrama moswavlis mier SecdomiTaa daxazuli. amocanis pirobis romeli
monacemia arasworad warmodgenili am diagramaze?
(a) kurdReli 2 saaTis ganmavlobaSi mirboda, Semdegi 3 saaTi isvenebda.
(b) kurdReli 6 km/sT siCqariT mirboda.
(g) zRarbi 3 km/sT siCqariT mirboda.
(d) kurdRelmac da zRarbmac 26 km gaiares.
19. mocemulia sami msjeloba:
I. kurdReli yovel 5 saaTSi 12 km-s garbis, zRarbi ki _ 15 km-s, amitom
finiSTan pirveli zRarbi miva.
II. kurdReli yovel 5 saaTSi 12 km-s garbis, amitom misi saSualo siCqarea 2,4
km/sT, zRarbis siCqare ki 3 km/sT-ia, amitom finiSTan pirveli zRarbi miva.
III. kurdReli yovel 5 saaTSi 12 km-s garbis, amitom 10 saaTSi igi gaivlis
24 km-s, zRarbi ki 10 sT-Si 30 km-s gaivlis. amitom finiSTan pirveli zRarbi
miva.
am msjelobebidan romelia swori?
(a) samive
(b) mxolod I
(g) mxolod II
(d) mxolod III
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
20. avtomobilis fasi 4-jer Semcirda, rac niSnavs misi fasis Semcirebas:
(a) 80%-iT
(b) 75%-iT
(g) 40%-iT
(d) 25%-iT
21. ABC tolferda samkuTxedis AC fuZis sigrZea 12 sm, ferdisa
_ 10 sm. K wertili fuZis Suawertilia, D wertili ki sibrtyis
iseTi wertilia, romelic B wverodan 2 sm-iTaa daSorebuli.
maqsimum ris toli SeiZleba iyos manZili K wertilidan D
wertilamde?
(a) 10 sm
(b) 12 sm
(g) 6 sm
(d) 8 sm
177
22. spilenZisa da kalis Sefardeba 2 kg masis erT SenadnobSi aris 3 : 1, xolo
4 kg masis meore SenadnobSi ki _ 2 : 3. am ori Senadnobis SeerTebiT miRebul
axal SenadnobSi spilenZisa da kalis Sefardeba iqneba:
(a) 32 : 28
(b) 30 : 27
(g) 29 : 26
(d) 31 : 29
23. oTxma megobarma scada, gamoecno, ramdeni mandarini iyo kalaTSi. maT aseTi
varaudebi gamoTqves:
Tamuna: kalaTSi zustad 22 mandarinia.
eka: mandarinebis raodenoba luwia.
nika: kalaTSi 18-ze meti da 23-ze naklebi mandarinia.
giorgi: kalaTSi mandarinebis raodenobaa zustad 21.
amaTgan swori aRmoCnda mxolod erTi gogonas da erTi biWis varaudi.
ramdeni mandarini yofila kalaTSi?
(a) 19
(b) 20
(g) 21
(d) 22
24. a da b samniSna ricxvebia.
mocemulia ori piroba:
I. a-s cifrul CanawerSi aseulebis TanrigSi weria cifri 5, xolo aTeulebis
TanrigSi _ 6.
II. b-s cifrul CanawerSi aseulebis TanrigSi weria cifri 7, xolo
aTeulebis TanrigSi _ 3.
imis gasarkvevad, Tu ra cifri weria a da b ricxvebis jamis cifruli
Canaweris aseulebis TanrigSi:
(a) I piroba sakmarisia, II ki _ ara
(b) II piroba sakmarisia, I ki _ ara
(g) I da II piroba erTad sakmarisia, cal-calke arc erTi ar aris sakmarisi
(d) sakmarisia cal-calke rogorc I, aseve, II piroba
(e) mocemuli pirobebi ar aris sakmarisi
178
25. vaJas, daviTis da lias simaRleTa saSualo 174 sm-ia.
mocemulia ori piroba:
I. daviTi liaze 8 sm-iT maRalia.
II. daviTis simaRle vaJasa da lias simaRleTa saSualoze 9 sm-iT metia.
imis gasarkvevad, Tu ra simaRlisaa vaJa:
(a) I piroba sakmarisia, II ki _ ara
(b) II piroba sakmarisia, I ki _ ara
(g) I da II piroba erTad sakmarisia, cal-calke arc erTi ar aris sakmarisi
(d) sakmarisia cal-calke rogorc I, aseve, II piroba
(e) mocemuli pirobebi ar aris sakmarisi
26. sastumroSi erTadgiliani, oradgiliani da samadgiliani nomrebia, sul _ 30
nomeri.
mocemulia Semdegi ori piroba:
I. oradgiliani nomrebis raodenoba 5-iT metia erTadgiliani nomrebis
raodenobaze da 10-iT metia samadgiliani nomrebis raodenobaze.
II. oradgiliani nomrebis raodenoba erTadgiliani da samadgiliani nomrebis
saerTo raodenobis tolia.
imis gasarkvevad, Tu ramdeni oradgiliani nomeria sastumroSi:
(a) I piroba sakmarisia, II ki _ ara
(b) II piroba sakmarisia, I ki _ ara
(g) I da II piroba erTad sakmarisia, cal-calke arc erTi ar aris sakmarisi
(d) sakmarisia cal-calke rogorc I, aseve, II piroba
(e) mocemuli pirobebi ar aris sakmarisi
27. mocemulia sami monakveTi, romelTa sigrZeebia a, b da c, amasTan c b a < < .
mocemulia ori piroba:
I. a c b > .
II. a c 3 = .
imis dasadgenad, SeiZleba Tu ara am monakveTebisgan samkuTxedis Sedgena:
(a) I piroba sakmarisia, II ki _ ara
(b) II piroba sakmarisia, I ki _ ara
(g) I da II piroba erTad sakmarisia, cal-calke arc erTi ar aris sakmarisi
(d) sakmarisia cal-calke rogorc I, aseve, II piroba
(e) mocemuli pirobebi ar aris sakmarisi
179
28. k naturaluri ricxvia. romelia meti:
k
k 1 +
Tu
1
2
+
+
k
k
?
dasabuTeba CawereT.
(maqsimaluri qula _ 2)
29. maswavlebelma moswavleebs aseTi davaleba misca:
avtobusSi qalebis raodenoba mgzavrebis raodenobis 5/8 nawils Seadgenda.
gaCerebaze avtobusidan mxolod qalebi Cavidnen, ris Semdegac avtobusSi qalebis
raodenoba ganaxevrda. am gaCerebis Semdeg avtobusSi myofi mgzavrebis
raodenobis ra nawili iqneba qalebis raodenoba?
erT-erTma moswavlem ver SeZlo SekiTxvaze swori pasuxis gacema. man ase
imsjela:
raki qalebis raodenoba mgzavrebis raodenobis
8
5
nawils Seadgenda, gaCerebis
Semdeg ki maTi raodenoba ganaxevrda, amitom gaCerebis Semdeg qalebis raodenoba
iqneba avtobusSi myofi mgzavrebis
16
5
8
5
2 : = nawili.
moZebneT swori pasuxi da CawereT, rogor miiyvandiT moswavles swor
pasuxamde.
(maqsimaluri qula _ 3)
180
30. vTqvaT, nebismieri a da b ricxvebisTvis b a ganisazRvreba tolobiT:
b a ab b a + + =
I. ris tolia ( ) 3 2 1 ?
II. tolobebidan a b b a = da ( ) ( ) c b a c b a = romelia marTebuli
masSi Semavali asoebis nebismieri mniSvnelobebisaTvis?
dasabuTeba CawereT.
(maqsimaluri qula _ 3)
31. saxlidan agarakamde misasvlelad sandros sWirdeba 30 wuTi, ninos ki agarakidan
saxlamde imave gziT misasvlelad _ 45 wuTi. dilis 11 saaTze sandro saxlidan
agarakisken gaemarTa, nino ki, piriqiT, agarakidan saxlisken wamovida. davuSvaT,
sandroc da ninoc Tanabari siCqariT moZraoben. romel saaTze Sexvdebian isini
erTmaneTs?
pasuxi daasabuTeT. (maqsimaluri qula _ 3)
32. kvadratis perimetri ise Seefardeba marTkuTxedis perimetrs, rogorc 2 : 3.
marTkuTxedis erTi gverdis Sefardeba meoresTan m-is tolia. ris tolia
kvadratis farTobis Sefardeba marTkuTxedis farTobTan?
pasuxi daasabuTeT. (maqsimaluri qula _ 3)
33. moswavleebma Semdegi samuSao Seasrules:
1. gamoTvaleT ( )
2
6 7 b a + + gamosaxulebis mniSvneloba, Tuki a = 2, b = 3.
2. gaarkvieT: I. romelia is ricxvi, romelic 14-is
7
3
nawilis tolia;
II. romelia is ricxvi, romlis
5
4
nawili 20-is tolia.
3. akvariumis sigrZea 45 sm, sigane _ 40 sm, xolo simaRle _ 60 sm. ra
simaRleze Seavsebs akvariums 36 l wyali?
4. turists A punqtidan B-mde manZili sam dReSi unda gaevlo. pirvel dRes
man gaiara am manZilis
5
3
, meore dRes _
4
1
. mesame dRes mas gasavleli darCa 6 km.
ris tolia manZili A da B punqtebs Soris?
erT-erTi moswavlis namuSevari aseTi iyo:
- miuTiTeT moswavlis mier daSvebuli TiToeuli Secdoma da CawereT
Sesworebuli saxiT.
- erovnuli saswavlo gegmis mixedviT V-VI klasebSi moswavle fasdeba
aTquliani sistemiT. ramdeni quliT SeafasebdiT moswavles am namuSevris
mixedviT? pasuxi daasabuTeT.
(maqsimaluri qula _ 4)
182
183
184
kiTxvisa da weris swavleba
34. qvemoT mocemulia aqtivobebi, romlebic gamoiyeneba kiTxvis swavlebis sawyis
etapze:
I. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec sityvebi weria; man unda
waikiTxos, ra weria baraTebze.
II. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec naxatTan erTad weria Sesabamisi
sityva; man unda waikiTxos, ra weria baraTebze.
III. moswavles sTavazoben baraTebs, romlebzec winadadebebi weria; maswavlebeli
asaxelebs sityvas, moswavlem unda ipovos es sityva winadadebaSi.
IV. baraTebze mocemulia sityvebi da naxatebi cal-calke; moswavlem TiToeul
naxats unda Seusabamos sityva.
pasuxis romel variantSia dalagebuli aqtivobebi im TanmimdevrobiT, romliTac
mizanSewonilia maTi Sesruleba?
(a) I, IV, II, III
(b) II, IV, I, III
(g) IV, I, III, II
(d) IV, III, I, II
35. kiTxvisa da weris swavlis procesSi mniSvnelovania, moswavlem gaacnobieros
da Seafasos sakuTari Secdomebi da SesaZleblobebi.
qvemoT CamoTvlilTagan maswavleblis romeli aqtivoba iqneba yvelaze adekvaturi
am miznis misaRwevad?
(a) maswavlebeli sTxovs moswavles, sakuTari naweris mixedviT Seafasos
Tanaklaselis namuSevari da aRmoaCinos masSi daSvebuli Secdomebi.
(b) maswavlebeli sTavazobs moswavleebs sxvadasxva sirTulis davalebebs,
moswavleebi TviTon irCeven, ra sirTulis davaleba Seasrulon.
(g) maswavlebeli usworebs moswavles nawers, aRniSnavs Secdomebs da TiToeuls
urTavs sityvier komentars.
(d) maswavleblis TxovniT, moswavleebi damoukideblad asruleben davalebas,
Semdeg erTad ganixilaven am davalebis sworad Sesrulebul variants, ris
mixedviTac TiToeuli moswavle afasebs sakuTar namuSevars.
185
36. III klasis moswavleebs maswavlebeli wasakiTxad sTavazobs teqsts, romelSic
ramdenime maTTvis ucnobi sityvaa mocemuli. qvemoT CamoTvlilTagan romeli
davalebis Sesruleba iqneba moswavleebisTvis yvelaze Zneli?
(a) maswavlebeli TiToeul moswavles furcelze uwers ucnob sityvebs,
moswavleebma xazi unda gausvan im sityvebs, romlebic teqstSi SexvdaT.
(b) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, amoweron teqstidan ucnobi sityvebi da
maTi gamoyenebiT Seadginon winadadebebi.
(g) maswavlebeli sTxovs moswavleebs, konteqstidan gamomdinare, gamoTqvan
mosazrebebi, ras SeiZleba niSnavdes es sityvebi.
(d) maswavlebeli sTavazobs moswavleebs imave teqsts, Tumca, masSi ucnobi
sityvebi bavSvebisTvis nacnobi sinonimebiTaa Canacvlebuli. teqstze
dayrdnobiT moswavleebma unda amoicnon TiToeuli ucnobi sityvis
mniSvneloba.
37. maswavlebeli moswavleebs xmamaRla ukiTxavs teqsts. Semdeg urigebs baraTebs,
romlebzec weria dausrulebeli winadadebebi wakiTxuli teqstidan. moswavleebis
amocanaa, daasrulon winadadebebi da daalagon isini teqstSi maTi
Tanmimdevrobis Sesabamisad. Semdeg maswavlebeli aRniSnuli teqstis srul
werilobiT versias urigebs moswavleebs, raTa maT Seafason, ramdenad sworad
Seasrules davaleba.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTarebas ar isaxavs miznad aRwerili
aqtivoba?
(a) wakiTxuli/mosmenili teqstis kritikuli gaazreba
(b) konteqstis daxmarebiT sityvebis sworad gamoyeneba
(g) teqstSi aRweril movlenaTa Tanmimdevrobis gacnobiereba
(d) damoukideblad muSaoba da sakuTari Secdomebis aRmoCena
186
38. kiTxvis swavlebis erT-erTi meTodia ,,kiTxva niSanTa sistemiT~, romelic
gulisxmobs teqstis damuSavebas Semdegi aRniSvnebis gamoyenebiT:
,,V~ _ me es ukve vicodi; ,,_~ _ me es sxvagvarad vicodi; ,,+~ _ me es ar vicodi;
,,?~ _ me amis Sesaxeb metis gageba minda.
qvemoT CamoTvlilTagan romelia is ZiriTadi mizani, romlis miRwevac
SesaZlebelia aRniSnuli meTodiT?
(a) niSnebis/simboloebis gamoyeneba teqstis analizisas
(b) Cumad, damoukideblad kiTxvis Cvevis Camoyalibeba
(g) gamocdilebasa da axlad miRebul informacias Soris kavSiris damyareba
(d) moswavleTa kiTxvis tempis dadgena da Temis mimarT interesis gaRviveba
39. maswavlebeli I klasis moswavles sTavazobs baraTebs da eubneba: ,,maCvene
sityva, romelic zustad iseTia, rogoric _ CarCoSi Casmuli!~
kari Tavi bari kari kani
qvemoT CamoTvlilTagan romeli unaris ganviTarebaa aucilebeli imisaTvis, rom
moswavlem am davalebis warmatebiT Sesruleba SeZlos?
(a) asosa da bgeras Soris kavSiris aRqma da gacnobiereba
(b) baraTebze warmodgenili sityvebis amokiTxva
(g) msgavsad mJReri bgerebis erTmaneTisgan garCeva
(d) msgavsi vizualuri simboloebis erTmaneTisgan garCeva
40. maswavlebeli sTxovs III klasis moswavles, uambos Tanaklaselebs igavi
teqstTan zedmiwevniT axlos, teqstis leqsikisa da gramatikuli konstruqciebis
gamoyenebiT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli ver iqneba maswavleblis argumenti am midgomis
sasargeblod?
(a) moswavle swavlobs msjelobas teqstSi mocemuli Temis irgvliv.
(b) moswavle swavlobs winadadebis wevrebis sworad gamoyenebas.
(g) moswavles uviTardeba zepirmetyvelebis unari.
(d) moswavle imdidrebs leqsikur marags.
187
41. maswavlebeli sTavazobs moswavleebs ilustrirebul teqsts, sTxovs maT,
Sexedon teqstis saTaursa da ilustraciebs, da arkvevs, ra azrebs, asociaciebs
aRZravs isini moswavleebSi. Semdeg maswavlebeli irCevs teqstidan sityvas an
frazas da warmarTavs saubars mis irgvliv, raTa moswavleebma msjelobis
saganTan dakavSirebuli sxva sakiTxebi da ideebic ganixilon. bolos ki
maswavlebeli ekiTxeba, ris gageba surT am TemasTan dakavSirebiT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli mizani ver miiRweva aRwerili aqtivobis
gamoyenebiT?
(a) moswavleTa gamocdilebisa da codnis aqtivacia
(b) moswavleTa motivaciisa da teqstis mimarT interesis gaRviveba
(g) sxvebis mosmeniT axali codnis miReba
(d) Temis irgvliv gamoTqmuli varaudebis gadamowmeba
42. cnobilia, rom swavleba maSin aris gansakuTrebiT efeqtiani, rodesac
maswavlebeli moswavles mis unarebTan SedarebiT rTul masalas sTavazobs da,
aseve, sakmaris daxmarebas uwevs.
Tqveni erT-erTi moswavle cnobs da asaxelebs yvela asos, Tumca weris dros
xSirad uSvebs Secdomebs, tovebs an amatebs asoebs. zemoT mocemuli msjelobidan
gamomdinare, romel aqtivobas SesTavazebdiT mas?
(a) maswavlebeli dafaze wers sityvas, Semdeg saCvenebel joxs adebs TiToeul
asos da sTxovs moswavles, amoikiTxos sityva aso-aso.
(b) maswavlebeli aZlevs moswavles baraTebs, romlebzec weria sityvebi
gamotovebuli asoebiT. moswavlem unda Casvas Sesabamisi asoebi.
(g) maswavlebeli karnaxobs moswavles sityvebs, Semdeg aZlevs baraTebs, romlebzec
igive sityvebi weria, raTa moswavlem Seasworos sakuTari naweri.
(d) maswavlebeli aZlevs moswavles muyaosgan gamoWril asoebs, moswavlem isini
ise unda ganalagos, rom sityva miiRos.
188
43. kiTxvis swavlebis daRmavali modelis mixedviT, kiTxva mniSvnelobis wvdomaze
dafuZnebuli procesia, amitom kiTxvis swavlebisas aso-bgerebis garCeva da cnoba
bavSvs sityvis mniSvnelobis konteqstSi unda vaswavloT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli metyvelebs am modelis sasargeblod?
(a) SemTxveviTi TanmimdevrobiT dawerili asoebis amokiTxva bavSvebs ufro uWirT,
vidre azris mqone sityvebisa.
(b) kiTxvisas Tvali orientacias iRebs im asoebze, romlebic sityvis
mTlianobidan gamoirCeva gansakuTrebuli TvisebebiT. Tavdapirvelad swored
es dominanti asoebi aRiqmeba.
(g) kiTxvis swavlis sawyis etapze bavSvi metyvelebas ufro danawevrebulad
aRiqvams, igi calkeuli sityvis mniSvnelobis daxmarebiT igebs mTlian azrs.
(d) weris procesSi xdeba asos detalizacia, rac misi mTlianobiTi aRqmis
SesaZleblobas amcirebs da uaryofiTad moqmedebs sityvaSi asos cnobaze.
44. cnobilia, rom kiTxvis swavlebis sawyis etapze gansakuTrebiT efeqtiania
multisensoruli meTodis gamoyeneba, romelic gulisxmobs saswavlo aqtivobaSi
erTdroulad ramdenime sensoruli funqciis (smenis, mxedvelobis, Sexebis)
monawileobas. aRwereT aRniSnuli meTodis Sesabamisi aqtivoba, romelsac
gamoiyenebdiT asosa da bgeras Soris kavSiris swavlebis dros.
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 2)
189
waikiTxeT IV klasis moswavleebisTvis gankuTvnili teqsti da SeasruleT 45-e,
46-e da 47-e davalebebi.
`pirveli zRvaosnebi iSviaTad dacuravdnen RamiT, rodesac sanapiro zoli,
kldeebi da rifebi Znelad SesamCnevia. isini amjobinebdnen, Ruza CaeSvaT zRvaSi
an napirTan gaCerebuliyvnen gaTenebamde (ra Tqma unda, Tu Tavdasxmis safrTxe ar
emuqrebodaT). magram finikielma da sxva zRvaosnebma iswavles gemis marTva
varskvlavebis mixedviT da Ramis cis, rogorc wignis, wakiTxva (magaliTad, naTeli
da kaSkaSa polaruli varskvlavi mudmivad CrdiloeTisken miuTiTebs). dRisiT
finikielebi mimarTulebas cis kabadonze mzis adgilmdebareobis mixedviT
adgendnen. isini cdilobdnen, napiris gaswvriv ecuraT. es maT rukaze mTebis,
yureebisa da kunZulebis aRniSvnasac uadvilebda~.
45. SearCieT teqstidan erTi sityva (gamoTqma), romlis gasaazreblad
moswavlisTvis mniSvnelovania sityvis konteqstis gamoyeneba. daasabuTeT Tqveni
arCevani.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
46. zemoT mocemul teqstTan dakavSirebiT dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis
saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu ara maT movlenaTa Soris mizezSedegobrivi
mimarTebebis danaxva.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
47. dausviT moswavleebs SekiTxva, romlis saSualebiT daadgenT, SeuZliaT Tu
ara maT teqstis sxvadasxva nawilSi mocemuli informaciis erTmaneTTan
dakavSireba da masze dayrdnobiT daskvnis gamotana.
_______________________________________________________________________
(maqsimaluri qula _ 1)
190
akademiuri unarebi
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
6-7 wlis bavSvs, ZiriTadad, ukve aTvisebuli aqvs mSobliuri ena _
metyvelebisas is gramatikis TiTqmis yvela wess icavs, miuxedavad imisa, rom
araferi icis am wesebis Sesaxeb. am wesebis gacnobierebaSi bavSvs skola exmareba:
skolaSi is gramatikas swavlobs da amiT enobrivi ganviTarebis axal safexurze
adis. Tu winaT enis romelime formis uCveulo konteqstSi gamoyenebisas bavSvi
mxolod Tavis alRos eyrdnoboda da amitom naTqvamis sisworeSi darwmunebuli
ar iyo, axla mas gramatikis kanonebis codnis safuZvelze Tavisi gamonaTqvamis
marTebulobis dasabuTeba SeuZlia.
skolaSi swavlis pirvel wlebSi bavSvis interesi enis Sinaarsobrivi
mxariskenaa mimarTuli. mas jer kidev ar aqvs ganviTarebuli cnebiTi azrovneba,
azrTa Soris logikuri mimarTebebis wvdomis unari da, Sesabamisad, uWirs enis
formaluri mxaris gacnobiereba, rasac gramatikis swavla moiTxovs. amrigad,
skolis pirvel safexurze gramatikis mxolod sawyisi elementebis codnis Sesaxeb
SeiZleba laparaki, ufro im masalis dagrovebis Sesaxeb, romelic 11-12 wlidan
gramatikis safuZvlianad swavlebaze gadasvlas gaaadvilebda.
bavSvis enobrivi ganviTarebis TaviseburebaTa Seswavlis erT-erTi efeqturi
gzaa sxvadasxva asakis moswavleTa nawerebis analizi. am meTodiT Catarebuli
kvlevidan gairkva, rom skolaSi swavlis periodSi martivi winadadebebi ufro xSirad
gamoiyeneba, vidre _ rTuli. magram Tu pirvel klasSi, rogorc wesi, mxolod
martivi winadadebebi gamoiyeneba, meore klasSi suraTi mkveTrad icvleba: amgvar
winadadebaTa gamoyenebis maCveneblebi 92%-dan 71%-mde mcirdeba da maT paralelurad
winadadebebis sxva tipebic Cndeba. mniSvnelovani winsvla bavSvis leqsikis gamdidrebis
TvalsazrisiTac SeiniSneba. yovelive es, albaT, skolis gavleniT aixsneba. pirveli
saskolo wlis ganmavlobaSi wera-kiTxvis swavla enobrivi formebisa da
konstruqciebis gacnobierebis pirvel biZgs iZleva da misi efeqti gansakuTrebiT
TvalsaCinoa swored sawyis etapze.
sayuradReboa winadadebaTa urTierTdakavSirebis is kanonzomierebebic,
romlebic Tavs iCens asakobriv da Sesabamis gonebriv ganviTarebasTan erTad. II
klasSi winadadebaTa dakavSireba, ZiriTadad, `da~-s saSualebiT xdeba. Tumca, 8-9
wlisa da 12-13 wlis asakSi am kavSiris gamoyenebis sixSire mkveTrad iklebs.
pirvelad es winadadebaTa asindeturi wyobis, anu winadadebebis kavSirebis gareSe
gamoyenebis _ mZimeebiT gamoyofis xarjze xdeba. mogvianebiT ki amas emateba
winadadebaTa SesaerTeblad adgilisa da drois aRmniSvneli, mizezSedegobrivi,
mimarTebiTi da sxva kavSirebis gamoyenebac.
bavSvis enobrivi ganviTarebis procesSi meore-mesame, meeqvse da merve
klasebs gansakuTrebuli adgili uWiravs. ganviTareba yvelaze TvalsaCinoa meore-
mesame klasebSi, rodesac bavSvis metyveleba axali sityvebiT da winadadebebis
axali tipebiT mdidrdeba. meeqvse saswavlo weli abstraqtul sityvaTa gamoyenebis
sixSiris zrdiT xasiaTdeba. dasasrul, merve klasSi yuradRebas ipyrobs im
gramatikuli kategoriebis gamoyenebis sixSiris zrda, romelTa gacnobiereba
SeuZlebelia iseTi saazrovno operaciebis gareSe, rogorebicaa analizi, sinTezi,
ganzogadeba.
191
48. ra daniSnuleba aqvs bolo winadadebas I abzacSi?
(a) masSi eWvqveSaa dayenebuli gramatikis wesebis swavlis saWiroeba skolamdel
periodSi.
(b) is ganmartavs, ra saxiT vlindeba enobrivi ganviTarebis TvalsazrisiT bavSvis
winsvla, romelsac skolaSi miRebuli codna ganapirobebs.
(g) esaa sityvis sxvadasxva konteqstSi gamoyenebis TaviseburebaTa erTgvari
ilustracia.
(d) masSi naCvenebia is sirTuleebi, romelTa gadalaxva uxdeba bavSvs enobrivi
ganviTarebis gzaze.
49. skolaSi swavlis pirvel wlebSi moswavleebi ver axerxeben gramatikis
srulfasovnad aTvisebas imis gamo, rom:
(a) maT uWirT cnebebsa Tu azrebs Soris arsebuli logikuri kavSirebis gageba
da damyareba.
(b) metyvelebis dros swori gramatikuli formebis gamoyenebisas isini mxolod
TavianT alRos eyrdnobian.
(g) swavlis am etapze maT jer kidev uWirT sityvebis Sinaarsisa da azris gageba.
(d) isini ver axerxeben sityvaTa urTierTdakavSirebasa da winadadebis saxiT
gaerTianebas.
50. sxvadasxva asakis moswavleTa nawerebis gaanalizeba efeqturi meTodia:
(a) sxvadasxva asakis bavSvTa mier Sesrulebuli nawerebis erTmaneTTan
Sesadareblad xarisxis mixedviT
(b) im gansxvavebaTa dasadgenad, romlebic ikveTeba zepiri da weriTi metyvelebis
dros gamoyenebul enobriv konstruqciebs Soris
(g) skolaSi swavlis mTeli periodis ganmavlobaSi bavSvis gonebrivi
SesaZleblobebis sakvlevad
(d) bavSvis enobrivi ganviTarebis im kanonzomierebaTa gamosavlenad, romlebic
ganpirobebulia asakis matebiTa da inteleqtualuri zrdiT
51. ra ganapirobebs im gansxvavebas, romelic SeiniSneba I da II klasis
moswavleebs Soris ama Tu im tipis winadadebaTa gamoyenebis TvalsazrisiT?
(a) skolaSi swavlis procesSi bavSvis mier martivi winadadebebis gamoyenebis
tendenciis gaZliereba
(b) bavSvis leqsikuri maragis gamdidreba
(g) kiTxvisa da weris swavlis Sedegad axali, ufro rTuli enobrivi
konstruqciebis gacnobiereba
(d) azrebis martivi eniT gadmocemis nacvlad rTulad formulirebuli
winadadebebis gamoyenebis tendencia
192
52. qvemoT CamoTvlilTagan romeli debulebaa marTebuli?
8-9 wlis bavSvebTan asindeturi wyobis winadadebaTa raodenobis zrda:
(a) erTgvari Sualeduri etapia martivi konstruqciebidan rTuli logikuri
mimarTebebis Semcveli winadadebebis gamoyenebaze gadasvlisas
(b) gonebrivi ganviTarebis im etapis mimaniSnebelia, rodesac upiratesoba eniWeba
mokle, martiv winadadebebs, romlebic ar saWiroebs makavSirebeli sityvebis
gamoyenebas
(g) imis maCvenebelia, rom weriTi metyvelebis ganviTarebis am etapze ferxdeba
makavSirebeli sityvebis aTvisebis procesi
(d) imis maCvenebelia, rom enobrivi ganviTarebis am etapze bavSvi aqtiurad
iwyebs rTuli sintaqsuri konstruqciebis gamoyenebas
53. qvemoT CamoTvlilTagan romelSia sworad miTiTebuli bolo abzacis
daniSnuleba am teqstSi?
bolo abzacSi:
(a) gamokveTili da gaanalizebulia enis swavlebis is meTodebi, romelTa Sesaxeb
saubaria II abzacSi
(b) wamoWrilia problema, romelic ar iyo ganxiluli danarCen abzacebSi da
romlis gaTvaliswineba aucilebelia bavSvis enobriv ganviTarebaze saubrisas
(g) garkveuli saxiT Sejamebulia II-IV abzacebSi warmodgenili mosazrebebi da
Sevsebulia damatebiTi informaciiT
(d) gansxvavebuli kuTxiTaa warmodgenili bavSvis ganviTarebis is etapebi,
romelTa mniSvneloba gamokveTili iyo wina abzacebSi
54. teqstis avtoris ZiriTadi mizania:
(a) gamokveTos skolis roli bavSvis mier gramatikis aTvisebisa da, sazogadod,
enobrivi ganviTarebis procesSi
(b) kvlevis Sedegebze dayrdnobiT warmoaCinos gramatikis swavlebis mniSvneloba
bavSvis inteleqtualuri ganviTarebisaTvis
(g) gaaanalizos is gansxvaveba, romelic SeiniSneba bavSvis mier mSobliuri enis
aTvisebis procesSi skolamdel da skolaSi swavlis periodSi
(d) ganixilos bavSvis enobrivi ganviTarebis Taviseburebebi asakobrivi, gonebrivi
ganviTarebis WrilSi
193
analitikuri wera
55. waikiTxeT hans qristian andersenis zRapris `SiSveli mefis~ adaptirebuli
versia da nawyveti erix raspes moTxrobidan `baron miunhauzenis Tavgadasavali~.
***
erT samefoSi axirebuli znis mefe cxovrobda. erTxel mis qalaqSi feiqrebi
gamoCndnen, romlebic amtkicebdnen, rom maT mier Seqmnili qsovili uxilavi
iqneboda uxeiro an suleli xelqveiTebisTvis. mefem gaifiqra: Cavicvam misgan
Sekeril tansacmels da maSinve mivxvdebi, vin aris uxeiro xelqveiTi Cems
samefoSi, imasac SevZleb, Wkviani sulelisgan ganvasxvao.
feiqrebma abreSumi da oqro moiTxoves da ramdenime dRe cariel dazgebTan
imuSaves. mefem qsovilis sanaxavad patiosnebiT ganTqmuli moxuci ministri
gagzavna, romelmac qsovili ver dainaxa, magram simarTlis Tqma ver gabeda da
mefes moaxsena, mSvenivrad aris moCiTulio. aseve moiqcnen mefis sxva xelqveiTebi.
dResaswaulis dRes feiqrebma samuSao daamTavres. rodesac mefem qsovili naxa,
ifiqra, albaT suleli var an uxeiroo, ar Tqva, rom ver xedavda da sajarod
moiwona feiqarTa naxelavi.
mefem gaixada. feiqrebma ararsebuli tansacmeli Caacves. didebulebma erTxmad
mouwones, Zalian gixdebaTo, Sleifi aswies da ukan gahyvnen mefes.
quCaSi uamravi xalxi gamosuliyo. yvela aRfrTovanda mefis axali samosiT.
_ mefe SiSvelia! _ uceb wamoiZaxa erTma bavSvma.
bavSvis sityvebs xalxi CurCuliT gadascemda erTmaneTs.
_ mefe SiSvelia! _ ixuvla erTxmad xalxma.
mefes moeCvena, rom xalxi marTals ambobda, Tumca, araferi SeimCnia da ufro
medidurad ganagrZo svla.
***
didcxvira Cia berikaci buxarTan ijda da Tavis Tavgadasavals uambobda
irgvliv Semokrebil xalxs.
_ hoda, avfrindi mTvareze...
_ kidev sad yofilxar, miunhauzen, sad? _ siciliT ekiTxebodnen aqeT-iqidan.
_ sad ar vyofilvar, ra ar minaxavs, erTxel Tavic momwyda!
_ kargi, kaco, tyuilebiT nu gagvbere! _ SeuZaxebda vinme.
moxuci yuradRebas ar aqcevda am sicil-xarxars da xalxs im irmis ambavs
mouTxrobda, Tavze rom alublis xe amouvida.
Semdeg miunhauzenma TurqebTan brZolis ambebic gaixsena:
_ erTxel Turqebs gaveqeci. mindoda, cxeniT Waobze gadavmxtariyavi, magram
cxenma napirs ver miaRwia, lafSi CavcvivdiT da vixrCobodiT. Waobi sul ufro
da ufro Rrmad gviTrevda. male cxeni mTlad daifara lafSi. nel-nela mec
veflobodi Sig. bolos mxolod Cemi parikis nawnavi moCanda.
_ ra unda meqna? uTuod daviRupebodi, xelebSi sakvirveli Zala rom ar
mqonoda. wavivle xeli nawnavSi, mTeli Zal-RoniT avwie zeviT, Tan cxens fexebi
marwuxebiviT movuWire da advilad amovaTrie Waobidan Cemi Tavic da cxenic.
194
`SiSveli mefe~ da `baron miunhauzenis Tavgadasavali~ literaturuli
zRapris nimuSebia. orive nawarmoebis personaJebi cruoben.
- imsjeleT, rodis da ratom amboben adamianebi tyuils da ra SeiZleba iyos
amis Sedegi.
- msjelobis gasamyareblad moiyvaneT argumentebi da magaliTebi.
Tqven mier dawerili Txzuleba unda Seicavdes, sul mcire, 100 sityvas.
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________