1

Slauga. Mokslas ir praktika

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams
ISSN 1648-0570 Leidiamas nuo 1997 m. sausio mn. 1 d. Eina kart per mnes.

Mokslinis redaktorius Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto Mokslo tarybos pirmininkas, Reabilitacijos ir slaugos katedros vedjas doc. dr. Artras Razbadauskas R e d a k t o r Elvyra Lauiuvien tel. (8-686) 415 25 Redakcija: Nuotolines studijas organizuoja Elona Steckien, reklamos vadybininkas Rytis Mankus tel. (8-670) 585 21, stilist Alma Karosait Redakcijos telefonas (8-5) 270 13 62 faksas (8-5) 271 22 73, el.patas slaugamp@takas.lt. Redakcijos adresas: Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius Redakcins kolegijos nariai SAM vyr. specialist Nijol Bielinien SDTSC generalinis direktorius Juozas Ruolia, SDTSC mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: prof. Virginija Gaigalait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Audrius Gradauskas, prof. Danut Kalibatien (taip pat ir mokslin recenzent), dr. Edita Kaznait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Violeta Oeraitien (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Algimantas Vingras (taip pat ir mokslinis recenzentas). Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto asistent ir Turku universiteto slaugos mokslo doktorant Natalja Istomina (taip pat ir mokslin recenzent). V Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos vyriausioji specialist slaugos ir reabilitacijos magistr Jolita Trinknait. Vilniaus kolegijos Sveikatos apsaugos fakulteto Praktinio mokymo skyriaus vedja slaugos ir reabilitacijos magistr Jurgita Matuizien, slaugos katedros lektor Gravil erpytien, Klaipdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekan doc. Vida Staniulien, prodekan lektor Nijol Galdikien, iauli kolegijos dstytoja Emilija Tamaauskien, Utenos kolegijos doc. Angel Kauylien, Panevio kolegijos Sveikatos, socialins prieiros ir edukologijos fakulteto prodekan Laima Uait, Lietuvos slaugytoj vadov sjungos prezident Kauno medicinos universiteto klinikos slaugos direktor KMU slaugos doktorant Daiva Zagurskien.
SLAUGA. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikrai kataloge). Usiprenumerav iki mnesio 20 d. gausite ateinanio mnesio urnalo Slauga. Mokslas ir praktika numer.

Leidinio Slauga. Mokslas ir praktika moksliniai recenzentai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Vidmantas Alekna doc. Eugenijus Broslavskis, doc. Vita Danileviit, doc. Nijol Drazdien, doc. Sigita Lesinskien, prof. Povilas Plevokas, dr. Odilija Rudzeviien. Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Irena Idzelien, doc. Henrikas Kazlauskas, prof. Algimantas Kirkutis, prof.. Julija Broaitien, prof. Marijona Kuleikait, edukologijos doktorant Rasa Dumbrauskien. Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto pedagogai-mokslininkai: PSO Slaugos tstini studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos Studij komiteto narys, Kauno medicinos universiteto slaugos fakulteto dekanas, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas prof. Arvydas ekeviius Tarptautiniai patarjai-recenzentai Kanados Toronto universiteto Slaugos fakulteto dekan prof. Diane Doran, Lundo universiteto Sveikatos moksl fakulteto prof. Ingalill Rahm Hallberg RN, PhD, Suomijos Turku universiteto asocijuotoji prof. Tarja Suominen, PhD, RN. Patarjai LSSO prezident Aldona ioien, Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos prezidentas Algirdas Radvila, Gailestingj seser sjungos prezident Nijol Jakubaitien (Redakcin kolegija, recenzentai, patarjai patvirtinti SDTSC generalinio direktoriaus 2005-05-20 sakymu Nr. I-20) Virelyje: SAM Asmens sveikatos skyriaus vyriausiosios specialists Nijol Bielinien ir Odeta Vitknien
SL 1005. 2,5 sp.l. Spaudino AB Spauda, Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius Tiraas 3300 egz.
Panevyje Jrat Astrauskait, tel.(8-687) 5 40 53, Utenoje Jrat Stankeviien, tel.(8-389) 638 23, Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien, Vera iktorova tel.(8-5) 2 71 22 79. Jeigu nespjote usiprenumeruoti urnalo Slauga. Mokslas ir praktika, galite SEB Vilniaus banke sumokj (Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro sskaitos numeris LT227044060000322130) 3 Lt ir atne kvit redakcij, atsiimti urnal.

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators:

Druskininkuose Angel Matulaitien, tel.(8-615) 4 40 99, Kaune Janina Ivakeviien, Jovita Maleviien, tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien, Aldona eponien, tel.(8-46) 49 67 18, iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien, tel. (8-41) 52 43 09,

3
Pasitak naujameio diaugsmo pursluose, palydj Tris karalius, neinus didiosiomis dovanomis, vl stojame savo kasdieni darb dirbti ir tarnauti vieni kitiems. Ir nors met pradios pasiryimas gyventi naujai, kurti ir kak keisti, kako siekti dar neiblso, rutina neretam i ms jau karpo sparnus. Kas vl vangiai keliasi darb, kas sunkiai bdrauja naktinje pamainoje, kas formaliai perskaito reikiam knyg, o kas... i ties visk pradeda tarsi i naujo. Kitaip. Graiau ir geriau, teisingiau ir diugiau. Taigi ir iame Slauga. Mokslas ir praktika numeryje kiekvienas ras, k paskaityti ir apie k pamstyti. Gal kam mini ir vilties kvps inia, jog nuo iol LR Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbs net dvi vyriausiosios specialists, kuruosianios slaug, gal kam nors kils noras krybikiau ir su dar didesniu atsidavimu vilgterti savo darb perskaiius Dalios Pukinskiens ianalizuot situacij slaugant ligon su diagnozuotu ilgalaikio nejudrumo sindromu, o gal eimos ir buities ivarginta slaugytoja ras jg siekti tobuljimo studijuodama nuotolinio mokymo tekstus bei iekodama atsakym uduotus klausimus?.. Kad ir kaip bt, mes diaugiams, jog ir iemet Js esate su mumis. Ir, kaip ir mes, tikite savo viesia, nuolankia ir atsidavusia tarnyste KITIEMS bei viltimi pakeisti pasaul. Padaryti j graesn, sveikesn, laimingesn. Dkodami u itikimyb savo profesijai ir norui tobulti padedami urnalo Slauga. Mokslas ir praktika, linkime Jums ir iais metais skms Js kasdienybje, krybingumo painiose situacijose, profesionalumo ekstremaliuose ibandymuose ir... Lai pirmosios i met vents Trij Karali dovanos diugina Jus, Js kolegas ir pacientus. nuoirdiai, redaktor

Turinys
SAM: nuo iol slaug kuruos dvi specialists Slaugos diagnoz ilgalaikio nejudrumo sindromas Pacieni besigydani ginekologijos skyriuje adaptacijos problemos Saviudybi prevencija kiekvieno pareiga Profesin infekcij rizika ir medicinos darbuotoj darbo sauga

4 6 8 12 14

Sveikatos apsaugos ministerijoje

Nuo iol slaug kuruos dvi specialists

Nijol Bielinien (kairje) rpinasi slaugos, akuerijos, buvusio viduriniojo ir pagalbinio medicinos personalo reikalais; Odeta Vitknien kuruoja slaugos, globos, socialini paslaug integracijos, ilgalaikio ir palaikomojo gydymo sritis

Be daugelio teigiam pokyi sveikatos apsaugos srityje, 2006-uosius SAM pasitiko su diugia naujiena slaugytojams: nuo iol slaug kuruos net dvi ministerijos darbuotojos Asmens sveikatos skyriaus vyriausiosios specialists Nijol Bielinien ir Odeta Vitknien.
Taigi nekiname jas, klausdami, kas naujo, reikmingo numatoma iais metais slaugos srityje. Nijol Bielinien, vadovaujanti Slaugos ir akuerijos praktikos statymo projekto krimo grupei, su nekantrumu laukia, kada is statymas bus pilnai parengtas, suderintas su ministerijomis, svarstytas Vyriausybje ir pateiktas Seimui: Slaugytojai savo praktikos statym turjo. iuo statymu vadovavosi ir akuerio profesin kvalifikacij turintys specialistai. iuo metu mint statym rengiame nauja redakcija, traukdami ir akuerio specialyb. is statymas yra ypa svarbus dl to, jog reglamentuoja bendrosios praktikos slaugytoj ir akueri profesins kvalifikacijos gijim, veiklos slygas bei profesins kvalifikacijos pripainim ir atsakomyb u io statymo paeidimus. Kadangi slaugytojai, akueriai, gydytojai, vaistininkai, burnos prieiros specialistai priklauso vadinamai laisvojo asmen judjimo grupei, btina i specialybi statymus derinti su Europos Sjungos teiss aktais, nes tik tuomet ivykstantiems dirbti usien Lietuvos pilieiams bt garantuotos visos teiss ir galimybs dirbti pagal specialyb, pripastant j profesin kvalifikacij ir kompetencijas. Taigi, nepriklausomai nuo valstybs, i profesij atstov isilavinimas turi bti ne trumpesnis kaip nustato EB direktyvos. klausim, ar is statymas be galimybi visaveriai dirbti usienyje suteiks ir kitokios praktins naudos slaugytojams, N. Bielinien atsako vienareikmiai: statymu siekiame patobulinti slaugos specialist slaugos praktikos licencijos idavim, perregistravim ir t.t. Pagal rengiam statymo projekt ketinama suteikti teis verstis slaugos praktika tik su bendrosios praktikos slaugytojo licencija. O teikiant specializuotas slaugos paslaugas papildomai pateikti iklausytos specializacijos programos

Sveikatos apsaugos ministerijoje

paymjim. Bendrosios praktikos slaugytojo licencija galios neterminuotai, bet turs bti perregistruojama kas penkeri metai. Tai sumaint slaugytoj ilaidas (dabar kas penkeri metai licencija pratsiama u tam tikr mokest). Pagal naujj statymo projekt numatoma atsisakyti sertifikat suteikimo ligi iol buvusioms sertifikuojamoms slaugos paslaugoms (greitosios medicinos pagalbos, gydomosios aferezs, chemoterapijos, hemodializs, fizins medicinos ir reabilitacijos, koj prieiros, operacins ir serganij diabetu mokymo). ioms paslaugoms teikti iliks privalomas program, pagal slaugos sertifikuojamas paslaugas, iklausymas. Kol statymo projektas rengiamas ir intensyviai svarstomas, kokie rpesiai dar gula ant slaugos kuratori pei? SAM Asmens sveikatos skyriaus vyriausiosios specialists Nijol ir naujoji jos koleg Odeta vardina artimiausios ateities darbus: iemet bus perirtos medicinos normos, kuri naujosios redakcijos adaptuojamos prie rengiamo Slaugos ir akuerijos praktikos statymo nuostat. Taip pat iemet planuojame teikti Seimui ratifikuoti Slaugos personalo konvencij, kuri ratifikavus ji sigalios tik po met, o iuo metu rengiamas dokument paketas, kuris pagal tarptautins Darbo organizacijos pasilym pavadintas Slaugos personalo darbinimo ir darbo bei gyvenimo slyg konvencija. Taigi, nors teisin baz, atrodo, lyg ir pakankamai gera, slaugos srityje per artimiausius metus ada vykti nemaai esmini ir labai svarbi pokyi. Tikims, jog slaugytojai, akueriai ir kiti asmens sveikatos prieiros specialistai turdami reikiamus teiss aktus pasijus saugesni, labiau utikrinti tiek dl savo darbo slyg, profesini galimybi, tiek dl socialini garantij ir pan. SAM specialists, kuruojanios slaugos srit, be jau ivardint stambi teiss akt projekt, svarbi nevienadieni darb, veikl, inia, turi ir smulki kasdienos rpestli: kakas paskambino teiraudamasis laisvos slaugytojo vietos Jonavoje, kakam reikia pasitikslinti, ar jo turimi dokumentai galioja iekant darbo greitosios medicinos pagalboje tarnyboje, kakas ar gali ir kur gali tobulinti savo profesin kvalifikacij... Kol piet pertraukos metu valandl nekjoms su specialistmis, telefonas suskambo keturis kartus. Na, bet tai tik per piet pertrauk... Darbo valandomis telefonas skamba kur kas daniau. Taigi, belieka diaugtis, jog operatyviau Lietuvos slaugytojai bus pakonsultuoti jiems rpimais klausimais, nes tai teiks net dvi kvalifikuotos ir kompetentingos specialists. Kalbjosi Elvyra Lauiuvien

Medik darbo umokestis didinamas per paslaug kainius

2005 met pabaigoje Privalomojo sveikatos draudimo taryba patvirtino pirmins ambulatorins asmens sveikatos prieiros paslaug bazines kainas, diferencijuotas pagal gyventoj amiaus grupes. Patvirtint bazini kain ekonomin motyvacija pagrsta tiksliais statistiniais duomenimis, remiantis gyventoj vizit pirmines sveikatos prieiros staigas skaiiumi. Gyventoj skaiius detalizuotas pagal septynias amiaus grupes.
Nuo i met sausio 1 d. u vaikus iki vieneri met gydymo metinis kainis didja iki 247 Lt (lyginant su 2005 m. bazin kaina didja 31 Lt), vaik nuo 1 iki 4 met didja 20 Lt ir sudaro 141 Lt, vaik nuo 5 iki 6 met didja 15 Lt ir bus mokama po 108 Lt, taip pat padidinti kainiai vyresnio amiaus moni grupei gyventoj nuo 50 iki 65 met gydymo kainis padidja 10 Lt ir siekia 70 Lt, o vyresni kaip 65 metai bazin paslaug kaina didja 8 Lt ir sudaro 79 Lt. Tik amiaus grupje nuo 18 iki 49 met gydymo kainis sumajo 10 Lt, nes atlikus skaiiavimus paaikjo, kad btent ios amiaus grups gyventojai reiausiai lankosi pas pirmins ambulatorins asmens sveikatos prieiros gydytojus. Be to, j sveikatos prieira garantuojama per prevencini profilaktini ir kit program gyvendinim. Imokjus atlyginimus u 2006 met sausio mnes bus galima realiai vertinti naujj apmokjimo tvark. Pirmins ambulatorins asmens sveikatos prieiros staig vadovai las, skirtas gydytoj ir slaugytoj darbo umokesiui didinti, privalo panaudoti tik darbo umokesio didinimui, o ne kit ilaid padengimui. Teritorins ligoni kasos, pasiraydamos sutartis su gydymo staigomis, iam klausimui skiria didel dmes.

situacijos analiz

Slaugos diagnoz ilgalaikio nejudrumo sindromas

Dalia Pukinskien, Klaipdos kolegijos Sveikatos fakulteto Slaugos katedros vedja, lektor

Slaugytojas kasdieniniame savo darbe susiduria su vairiomis pacient slaugos situacijomis. Kiekviena j yra individuali. iuolaikins slaugos sudtingumas reikalauja sistemingos slaugytojo veiklos, kad pacient slauga bt optimali, grindiama ne intuicija ir padrikais veiksmais, bet apgalvota, organizuota ir pagrsta iuolaikinmis mokslo iniomis (1). Slaugos proceso, kaip mokslinio slaugos problem sprendimo metodo, taikymas utikrina optimal asmen poreiki isiaikinim, j patenkinim, pasiekt rezultat apibendrinim. Grtamasis ryys, gaunamas vertinant slaug, suteikia galimyb keisti slaugos taktik, esant btinybei. Taigi slauga dinamikas procesas, vedantis prie sveikimo, sveikatos stiprinimo ir adaptacijos. Slauga yra ir mokslas, ir menas, kuris reikalauja supratimo, specifini ini bei gdi, j taikymo praktinje slaugytojo veikloje. Situacijos apraymas
Pacientas M. B., atletiko kno sudjimo, 41 met amiaus, atvetas traumatologijos skyri prie 2 dienas, kai buvo rastas kelkratyje viena val. po to, kai jis ijo i nam, kaip ir kiekvien vakar pabgioti. Jis negaljo pajudti, skundsi stipriais skausmais kairje rankoje ir kojoje bei krtinje. Pacientas teig, kad j partrenk pravaiuojanti maina, o vairuotojas i vykio vietos nuvaiavo toliau. M. B. paguldytas ligonin dl daugybini kaul lim: 3 onkauli, kairio sto ir alkns ir kairio blauzdikaulio. Gydytojo nurodymu buvo imobilizuota kairioji ranka ir koja. Pacientui paskirtas gulimas reimas, skausm malinantys vais0 tai. Lusios galns padtos 45 kampu ant pagalvs. paciento pai btiniausi dalyk, pvz., ar yra pacientas jautrus kokiems nors medikamentams ir pan. Vliau, kai pacientui bus suteikta medicinin pagalba, jis bus paguldytas traumatologin skyri, slaugytojas atliks paciento situacijos vertinim. Jis rinks duomenis kalbdamas su pacientu, perirdamas raus jo ligos istorijoje, kalbdamas su kitais sveikatos prieiros komandos nariais, paciento artimaisiais, studijuodamas atitinkam literatr. Slaugos tikslas bus vertinti paciento fizin, psichosocialin ir dvasin bkl ir suplanuoti slaug, atsivelgiant atsiradusias problemas, j sprendimo prioritetus (2). Duomenys apie pacient turi bti renkami nuolat, kol jis yra slaugytojo akiratyje, kad bt gauta informacija apie pokyius, ir, esnt reikalui, koreguojamas slaugos planas (1). Tai yra dokumentuojama viskas raoma slaugos istorij. iuo metu Lietuvoje nra patvirtintos vienodos slaugos istorijos formos, taiau kiekviena sveikatos prieiros ar mokslo institucija parengia j, vadovaudamasi pagrindiniais pasaulyje naudojamais principais ir pasirinktu slaugos modeliu. Atsivelgdama turimus duomenis apie pacient M. B., slaugytoja nustat potenciali Ilgalaikio nejudrumo sindromo slaugos diagnoz (2). inodama, kaip nejudrumas gali paveikti vairias mogaus organizmo sistemas, taip pat ir psichosocialin paciento bkl, slaugytoja nustatys aktualias ar potencialias slaugos diagnozes, remdamasi konkreiais duomenimis ir savo iniomis.

Situacijos analiz
Pacientas M. B. patyr daug kno sualojim, jis kenia skausm, todl, atveus j gydymo staig, pirmiausia, gydytojui vertinus sveikatos bkl, yra teikiama btina medicinin pagalba. Slaugytojas iuo atveju turs tiksliai ir greitai atlikti gydytojo paskirtas procedras ir nurodymus, klausins

situacijos analiz
Nejudrumas daniausiai paveikia ias kno sistemas:

7
0

n n n n

kno dangos (gali atsirasti pragulos); kraujotakos; kvpavimo (gali sumati ventiliacija ir sekreto paalinimas); virkinimo (gali sumati apetitas, atsirasti skysi trkumas, sultti arn peristaltika ir sutrikti defekacija); kaul-raumen (sumati raumen jga, mas, j susitraukimas, atsirasti suaugimai, osteoporoz dl kaul demineralizacijos); lapimo (lapimo psls pertempimas, lapimo staz, infekcija, akmen susidarymas).

laikyti sualotas galnes 45 kampu ant pagalvs (tai sumains skausm, pacientas jaus komfort); keisti paciento kno padt kas 2 val., tausojant sualot kno pus, vertinant spontaninio apsivertimo galimyb nakt, todl neadinant jo pavertimui; apmauti spaudiam kojin ant deins kojos (dl trombozi profilaktikos); mokyti nesugipsuot galni snari judinimo svarbos vis dien; jeigu negali pats judti, atlikti pasyvi judesi pratimus 10 kart nesugipsuotiems snariams kas 2 val.neporinmis valandomis (ne vartymo val.); skatinti iki 2400 ml per dien pasilant 240 ml vandens arba suli tarp valgi; matuoti skysi suvartojim ir paalinim (skysi balans); mokyti (supaindinti) su skysi vartojimo svarba, ukertant keli plaui komplikacijoms esant nejudriam.

n n n

Fizinis nejudrumo poveikis vairioms kno sistemoms gali paskatinti ir psichologini / socialini problem atsiradim pacientui.(3) Slaugos diagnozs, susijusios su ilgalaikio nejudrumo sindromu, pacientui M. B. galt bti:

n n n

n n n n n n

skausmas dl sualojim krtinje ir galnse; savirpos deficitas dl nejudrumo; didel rizika duj apykaitos susilpnjimo dl sumajusio judrumo; didel neefektyvaus kvpavimo ir kvpavimo tak isivalymo rizika dl nejudrumo; infekcijos rizika dl sumajusio judrumo; didel odos vientisumo paeidimo rizika dl napakankamo judjimo;

Slaugytojas nuolat (1, 2 kartus per dien) vertins slaugos efektyvum, siekiant numatyt tiksl. Pvz.: paciento M. B. atveju slaugytoja stebs, ar kraujotaka nesutrikusi (rank ir koj pirtai ilti) sualotose galnse, ar nra rank ir koj pirt sustingimo, skausmo ar tvinksjimo, ar nra odos paraudim tose kno vietose, kurios yra labiausiai spaudiamos kno svorio ir pan. Visa tai, kas yra svarbu ivengiant ilgo guljimo sindromo, taip pat sprendiant kitas esamas ar galimas slaugos problemas.
Literatra: 1. Kalibatien D. (2004). Slaugos standartai. Mokomoji knyga. Vilniaus universiteto leidykla, p. 23. 2. Bolander, V. B. (1994). Sorensen and Luckman s Basic Nursing A Pshychophysiologic Approach. Third Edition. W. B. Saunders Company. A Division of Harkourt Brace & Company. Philadelphia, London, Toronto, Montreal, Sydney, Tokyo. p. 756845. 3. Carpenito, L. J. (1995). Nursing Care Plans & Documentation. Nursing Diagnoses and Collaborative Problems. Second Edition. J. B. Lippincot Company. Philadelpia. p. 429436.
,

Planuodamas slaug, slaugytojas sieks ivengti pacientui M. B. dl ilgo guljimo galim problem. Todl pagrindin siektin strategin slaugos tiksl jis galt urayti taip: Palaikyti ger kraujo cirkuliacij po tvarsiais, sveik od, ivengti tromboflebito, plaui embolijos, pneumonijos. Planuodamas veiksmus, slaugytojas galvos apie visas galimas ir esamas slaugos problemas ir kaip jas sprsti. Pacientui M. B. slaugytojas jau pradiniame slaugos etape numatys iuos veiksmus:

pacient adaptacijos problemos

PACIENI BESIGYDANI GINEKOLOGIJOS SKYRIUJE ADAPTACIJOS PROBLEMOS

Angel Musijenkien, Klaipdos universiteto Tstini studij institutas, Klaipdos jrinink ligonin

Tarptautini odi odyne adaptacija apibdinama kaip prisitaikymas, prisiderinimas, mogaus prisiderinimas prie kintani gyvenimo slyg, organizm prisitaikymas prie aplinkos ar organizm (j organ formos, sandaros, funkcij) prisitaikymas prie kintani gyvenimo slyg. Medicinos enciklopedijoje i svoka aikinama kiek plaiau: Per gyvenim organizm veikiantys faktoriai nuolat kinta, todl ir prisitaikyti tenka nuolat. Organizm veikia gamtiniai ir socialiniai veiksniai. Organizmo adaptacinei veiklai bdingos kelios elgsenos formos: dirgikli poveikio vengimas (nuo sauls slepiamasi pavsyje), aktyvi adaptacija (padedanti reguliaciniams mechanizmams iltoje aplinkoje prakaituojama), pasyvi adaptacija pasyvi organizmo sveika su dirgikliu ir nereagavimas j. Adaptacijos pradin faz yra pavojaus, kuri atsiranda veikiant fiziologiniam arba patologiniam faktoriui, keiiantis aplinkos slygoms. Sujaudinama centrin nerv sistema, pakinta kraujospdis ir kvpavimas. Pereinamosios fazs metu centrinje nerv sistemoje formuojasi valdymo mechanizmai, pakinta mediag apykaita, suaktyvja antinksi ievs adaptacijos hormon veikla. Dezaptacinje fazje sutrinka anabolizmo, katabolizmo ir fiziologini sistem sveika, pakinta organizmo pastovumo rodikliai, vl aktyvinamas kvpavimas ir kraujotaka, eikvojama daug energijos. Reikiasi tada, kai funkcinis aktyvumas ar faktori veikimas naujomis slygomis priartja prie ekstremali. Prisitaikyti prie iors veiksni padeda treniruot, gdiai, organizmo atsparumas, imunin sistemos bkl. Sveikatos problemos yra streso altinis pacientui ir jo eimai. Esant toms paioms problemoms, individai reaguoja skirtingai psichologiniu, socialiniu ir fiziniu poiriu. Tai lemia ne tik individo biologiniai ypatumai, bet ir jo dvasinis pasaulis, jo pasauliros vaizdiai, i kuri svarbiausi yra filosofins nuostatos ar religinis tikjimas, tiesos kriterijai, grio ir blogio samprata ir kiti. Medikai danai susiduria su tokiomis pacient problemomis: 1. Psichiniai poveikiai ir sunkumai: l Emocins pusiausvyros sutrikimai, atsirandantys dl vidins ar iorins grsms;

l Nauji ir sustiprj negatyvs jausmai (baim, beviltikumas, lidesys, bejgikumas, pyktis); l Sumajs psichinis pajgumas; l Mstymo pokyiai (mstymo turinys per daug susijs su ligos tema). 2. Pokyiai, kylantys i santykio su savimi ir su savo knu: l Sergant atsirandantis netikrumas dl savo ateities; l Gyvenimo bdo ir plan pasikeitimas; l Autonomijos praradimas, nauja priklausomyb (nuo gydytoj, slaugytoj, medikament, technini rengini ir t.t.); l Abejojimas savimi; l Asmenins vertybi sistemos pasikeitimas; l Kno funkcijos pasikeitimas (dl organ netekimo); l Savikontrols praradimas (nekontroliuojamos kai kurios funkcijos). 3. Priverstinis prisitaikymas prie naujos situacijos: l Nauja aplinka (ligonin, skyrius, palata); l Nauji tarpusavio santykiai (su medicinos personalu); l Btinyb prisitaikyti ir susitvarkyti naujame pasaulyje su naujomis elgesio taisyklmis, vertybmis, medicinine kalba. 4. Santyki su socialine aplinka pasikeitimas: l Nesugeba atlikti savo vaidmens eimoje, darbe, tarp draug; l Komunikacijos problemos. sveikatos prieiros staig kreipiasi pacientai vairaus amiaus, skirtingos lyties, skirtingo temperamento bei charakterio, turintys nevienod isilavinim ir intelekt, esantys nevie-

pacient adaptacijos problemos

nodoje socialinje padtyje. Be viso io aplinkybi komplekso, savo antspaud individo psichikai udeda pati liga, taip pat daro tak artimieji ar j nebuvimas. Ligonins aplinkoje medicinos personalo ir paciento santykiai yra svarbs paiam gydymui, todl gydytojai ir slaugytojos yra atsakingi u optimali, t.y. toki, kurie naudingiausi gydymo ir slaugos procesui, santyki sukrim ir palaikym. Profesinis personalo pasirengimas turi padti suprasti pacient elges, streso prigimt ir slapt reikm bei pastangas j veikti. Kartais nemalon, varginant paciento elges reikia traktuoti kaip psichologin simptom ir tokiu atveju pacientui bdingas ypatingas dmesys ir pagalba. Be to, medikai turt isiaikinti savo pai nuostatas ir reakcijas, kurios gali skatinti ir palaikyti nepageidautin paciento elges. Daniausiai mogus kreipiasi gydytoj tik tuomet, kai jauia fizin negalavim. Atliekami tyrimai, nustatoma liga ir gydoma. Be to, apie savo somatin bkl kalbti ymiai lengviau, nei, pvz., apie jausmus, kurie visada atspindi asmeninius igyvenimus. Viena didiausi mogaus problem yra ta, kad jis nenori pripainti, kad serga. Todl danai inia, kad reiks gultis ligonin, uklumpa mog netiktai. Pirmiausia j apima baim ir nerimas: pasikeis aplinka, teks atidti darbus, palikti artimuosius. Baim visada siejasi su konkreiu objektu (asmeniu, daiktu, vykiu).Gsdina ligos eiga ir gydymo procedros. Ne paslaptis, kad gydymo procedros ir tyrimai danai bna skausmingi. Bet inojimas, kad to reikia norint pasveikti, maina baim. Labai svarbu neprarasti vilties ir tikjimo, kad gydymas tikrai pads. mogus, pateks ligonin, mokosi begals dalyk: prayti pagalbos, priimti pagalb, mokosi sakyti, k jauia. Danai patekimas ligonin priveria mog susimstyti apie savo gyvenim, atidiau pavelgti save, aplinkinius, perkainoti vertybes. Danai liga tampa mokytoja, o ligonin mokykla. Ligoninje pacientas bando sismoninti, kad akimirksniu nemanoma pagyti ar veikti liguist bsen; baim bti nesveikam neretai sukelia didel pasiryim bei nor pasveikti ir itrkti i ligonins. Supratimas, kad medik pagalba galima veikti patologij, nugali baims jausm. Todl danai pacientai skatinami bendradarbiauti su slauganiuoju personalu, pasitikti juo. 2004 metais V Klaipdos Jrinink ligonins ginekologijos ir endoskopins ginekologijos skyriuje buvo gydyta 1763 pacients, operacinis aktyvumas 90,4%. Per 2005 met I ketvirt gydyta 502 pacients, operacinis aktyvumas 90,6%. iuos skaiius paminjau tam, kad suvoktume, jog skyriuje susiduriame su nelengva psichologine problematika, nes operacinis gydymas sukelia daug daugiau baimi (narkozs, atsibudimo po jos, organo netekimo, lytinio gyvenimo kokybs pakitimo), negu konservatyvus gydymas. Todl pacieni adaptacins problemos ms skyriuje yra ypa aktualios ir reikalaujanios iskirtinio dmesio. Pacieni patekimas ligonin gali bti skirtingas. Vienose ligoninse patenka per bendr primim. Pas mus atskiras kabinetas, kuriame ir prasideda pacients adaptavimas stacionariniam gydymui. Svarbu, kad moteris-pacient guldoma ligonin jaust, jog ja gerai rpinamasi ir ji gaus kvalifikuot ir visavert gydym bei slaug. Pacient skyriuje turi bti pasitinkama su dmesiu ir iluma. Danai ji guldoma dl intymi problem. Pirmasis susitikimas su personalu yra labai svarbus tolesniam gydymui ir ligos eigai. Atlikdama tyrim norjau isiaikinti: 1. Ginekologijos skyriaus pacieni adaptacini problem ypatumus, teorines ir praktines i problem aplinkybes. 2. Aptarti galimus ginekologini pacieni adaptacini problem sprendimo bdus remiantis slaugytoj nuomone. 3. Isiaikinti V Jrinink ligonins ginekologijos skyriaus pacieni nuomones dl adaptacines problemas sukeliani prieasi bei vertinti pacieni isakomus i problem sprendimo kelius. Tyrime dalyvavo 109 respondentai. 100 respondent pacients, kurioms atliktos vairios ginekologins operacijos. Pacients pasirinktos atsitiktine tvarka. Amiaus vidurkis 43 metai. Buvo pateikta 20 klausim. 9 bendrosios praktikos slaugytojos praktiks, ginekologijos ir endoskopins ginekologijos skyriuje dirbanios nuo 9 iki 12 met. Buvo pateikta 10 klausim. Su kiekvienu respondentu buvo aptarti tyrimo tikslai. Slaugytojos supaindintos su klausimynu, paaikintas tyrimo tikslas ir kad klausimynas anoniminis, jo rezultatai bus panaudoti tik raant kursin darb. I kiekvienos gautas sutikimas bendradarbiavimui. Pacients supaindintos su klausimynu, paaikinta, kad jis anoniminis ir kad jo rezultatai bus panaudoti tik raant darb. I kiekvieno gautas sutikimas bendradarbiavimui. Ianalizavus atsakymus, galima sprsti, kad slaugytoj nuomon sutampa su literatros altini teigimu, jog didiausia ir daniausiai pasitaikanti pacieni adaptacin problema, patekus ginekologijos ir endoskopins ginekologijos skyri, yra baim. Paklausus, ko daniausiai pacients bijo, slaugytojos pateik tokius atsakym variantus: operacijos, ateities, fiziologini poreiki apribojimo, mitybos pokyi, vairi manipuliacij ir tyrim. Ne maiau svarbios ir aktualios problemos yra neinomybs jausmas ir aplinkos pasikeitimas. i problem sprendimui skiriama daug dmesio. Slaugytoja aktyviai bendrauja su pacientmis, supaindina su nauja aplinka. Slaugytojos savo iniomis bei patirtimi turt dalintis su kolegmis, tai padt sprsti pacieni adaptacines problemas, pagert pacieni slaugos proceso eiga. anketos klausim apie tai, kokius sprendimo bdus slaugytojos silyt j ivardintoms problemoms sprsti, net 88 proc. slaugytoj atsak, kad svarbiausia yra bendrauti su paciente nuo pat atvykimo skyri momento, nes pirmas spdis, padrsinimo odis, laiku ir tinkamai suteikta informacija palengvina pacients adaptacij skyriuje. Praoma leisti naudotis asmeniniais daiktais. 55 proc. slaugytoj mano, kad sprendiant pacients adaptacines problemas, labai svarbu paaikinti pacientei apie lig, sveikatos bkl, informuoti apie gydytojo paskirtus medikamentus, paaikinti apie atliekamas procedras ar manipuliacijas, padrsinti pacient visuose adaptacijos etapuose, pasakyti jai, kad bet kada gali kreiptis pagalbos personal. Kodl asmeniniai daiktai taip svarbu? Moteris nori bti visada patraukli, grai ne tik bdama sveika, bet ir ligos metu, todl rbas leidia jai jaustis savimi.
Nukelta 10 psl.

10
Atkelta i 9 psl.

pacient adaptacijos problemos

Nei medicininje literatroje, nei slaugos dokumentuose nenurodoma, kiek laiko tsiasi ligonio adaptacinis laikotarpis ginekologijos skyriuje. Todl buvo domu suinoti, kiek laiko, slaugytoj nuomone, tsiasi pacients, gulinios ginekologijos skyriuje, adaptacinis laikotarpis, jei pacient buvo tinkamai paruota. Slaugytojoms buvo pateikti keli atsakym variantai. Tyrimo metu paaikjo, kad 6 slaugytojos atsak, jog ginekologini pacient adaptacinis laikotarpis turt trukti tik vien dien, per kuri ji turt apsiprasti su nauja aplinka, palatos kaimynais, svarbiausiais ginekologijos skyriaus objektais. Trys slaugytojos mano, kad pacientei reikt skirti 25 dienas tam, kad ji suvokt mintus reikinius. N viena i apklaustj slaugytoj nemano, kad adaptacija turt trukti ilgiau nei penkias dienas. Atsakym variant 610 dien ir daugiau nepaymjo n viena slaugytoja. Tyrimo metu paaikjo, kad adaptacinis laikotarpis trunka 1 arba 25 dienas. Ms ginekologijos skyriuje guljimo trukm trumpa, ms aktyvumas adaptacijos klausimu prasideda nuo primimo skyriaus, ir slaugytojos mano, kad pacient turt adaptuotis jau pirm dien. Atliekant tyrimo analiz paaikjo, kad adaptacini problem veikimas priklauso nuo pacieni amiaus. Slaugytoj manymu, adaptacines problemas sunkiau veikti pagyvenusioms ir senyvo amiaus pacientms nei jaunoms. Tok savo poir slaugytojos pagrind, nurodydamos prieastis, dl kuri, j manymu, paymtoms pacieni grupms adaptacines problemas veikti sunkiausia. Slaugytojos mano, kad tam didiul tak daro pacients amius, jos gyvenimo patirtis, nes paprastai ir ginekologin patologija vyresnio amiaus pacientms yra labiau trikdantis dalykas. Tai yra, dauguma galvoja, kad yra per senos sirgti ginekologinmis ligomis pasigimdiau vaikuius ir viskas gerai, problem kaip ir nra. Slaugytoj nuomone, amiaus taka yra vyraujanti adaptacin problema. Kiek keistoka, kad alingi proiai nesukelia adaptacijos problem, matyt, rkanios pacients randa galimyb patenkinti poreik ir ligonins aplinkoje, nors to personalas ir netoleruoja. Teiginys, kad kiekvieno paciento igyvenimai yra individuals ir kiekvienas adaptacij igyvena savaip, pasitvirtino. Tai galima pastebti, ianalizavus kelet pirmj klausimyno punkt pacientms. I atsakym matome, kad daugiausia reakcija bna visikai rami, tai yra, matyt, dl to, kad pacients daniausiai guldomos planine tvarka ir psichologikai tam bna jau pasiruousios. Taiau 20 proc. pacieni vis dlto teigia, kad pajuto baim ir nurod, kad i anksto neinojo, jog bus guldomos ligonin. ios pacients paymjo, kad neturjo laiko pasiruoti tokiai svarbiai iniai, ligonin atvyko skubos tvarka. I apklaust pacieni atsakym matome, kad didiausi nerim lemia: operacija, pooperacinis laikotarpis, skausmo baim ir neinia, kuri laukia po operacijos. Beje, iame paveiksle, ireikianiame pacieni nuomon, proi, tarp j ir aling, pokyiai nra tokie bereikmiai. Tiriant pacieni adaptacines problemas, atsirado poreikis itirti ir ianalizuoti pacient nuomon apie tai, ar j adaptacins problemos yra sprendiamos ir ar jas, j manymu, apskritai reikia sprsti. Respondent atsakymai buvo labai nuoirds, jie ne tik paymjo pateiktus klausim atsakym variantus, bet ir pareik savo nuomon. Patekus ginekologijos ir endoskopins ginekologijos skyri, pacientes labiausiai neramina j sveikatos bkl. Pacient veikia jau vien tas faktas, kad ji ligoninje ir j kankina daugelis kit klausim, todl laiku ir tinkamai suteikta informacija palengvina pacientei pritapim skyriuje. 83 proc. teig, kad toki informacij jos gavo ir j gerai suprato. Ji nesukl papildomo nerimo, susirpinimo, palengvino pacieni savijaut, nuramino. 15 proc. tvirtino, kad informacija buvo suteikta i dalies ir informacija sukl papildom nerim, o dvi net isigando. Pacieni manymu, taip atsitiko todl, kad viskas buvo daroma paskubomis arba nukreipiama pokalbio tema. Jos dl to jautsi isigandusios, priklausomos nuo slaugos personalo, kankinamos neinios. Taigi, suteikiant informacij pacientei, btina atsivelgti jos poreikius, ami, pacients problemos suvokim ir kt. Pacieni teigimu, informacij apie j sveikatos bkl joms suteik ne tik gydantis gydytojas, bet ir slaugytoja. Pacients patenkintos tuo, kad gydytoj ir slaugytoj informacija nesiskiria, kas parodo, kad gydantis ir slaugos personalas bendradarbiauja, atlieka komandin darb. Pacients sutinka, kad jeigu gydytojo ir slaugytojos informacija nesutapt, tai paskatint sunerimti, ikilt abejoni, kuo tikti, o kuo ne. Kai kurios pacients pripaino, kad dl informacijos stokos esama ir j pai kalts. 4 pacients, kurios atsak, kad informacija buvo suteikta i dalies, nurod, kad paios nesidomjo savo sveikatos bkle, o 2 pacients papriekaitavo, kad slaugytoja atsako tik jos pateiktus klausimus ir pati nieko neaikina. Stebint slaugytoj veikl, sprendiant pacieni adaptacines problemas, is priekaitas atrodo nepagrstas, nes slaugytojos kruopiai visas pacientes ruoia operacijoms ir procedroms, visada pasidomi, ar neikilo koki nors problem. Visos pacients turi pakankamai laiko suinoti apie savo sveikatos bkl i gydanio gydytojo vizitacijos metu. Labiausiai slaugytoj dmes turt atkreipti tai, kad, nepaisant geros ginekologini pacieni prieiros, kai kurios problemos vis dlto lieka neisakytos ar nepastebtos ir tai pacient veria jaustis nesaugiai, dl ko pablogja ir bendra jos savijauta. Daniausiai pacients guldomos parai prie operacij ir galbt kai kurioms yra per trumpas laiko tarpas suvokti ir veikti visas baimes, i kuri didiausia yra narkoz, operacija ir grimas gyvenim po jos (tai yra ir ankstyvasis pooperacinis laikotarpis ir gyvenimo kokyb po jos). Palyginus slaugytoj ir pacieni atsakymus, praktin vert yra galimyb atkreipti personalo dmes sprendiant adaptacijos problemas tuos niuansus, kurie slaugytojoms atrodo ne tokie reikmingi, taiau yra labai svarbs pacientms. Turtume dti daugiausia triso, sprsdami operacijos, narkozs, pooperacinio laikotarpio ir skausmo veikimo psichologines problemas. Galbt ir diskusinis klausimas, ar nereikt pagalb pasitelkti ir kvalifikuot psicholog darbui su ypatingai jautriomis pacientmis, norint pagerinti adaptacin proces, o kartu, manau, ir ligos ieit. Galima teigti, kad problema yra ne tai, jog slaugytoja ar gydytojas nesuteikia informacijos pacientei. ia esama ir paios pacients kalts. Daugelis pacieni net neskaiiusios pasirao ant dokument, o vliau kyla klausimai ir priekaitai. Todl slaugytoja ar gydytojas, prie paduodami pacientei do-

pacient adaptacijos problemos

kument, turt taktikai paprayti pacients, kad ji atidiai perskaityt dokumento turin ir pateikt klausimus. Tokie dokumentai taikomi ne tik operacijos ir nuskausminimo atlikimo leidimui gauti. Yra ir kai kuri tyrim ir procedr, kuriems atlikti reikalingas ratikas paciento sutikimas. Susipainusi su iais dokumentais, pacient neturt j pasirayti, prie tai neisiaikinusi jai ikilusi klausim ar negavusi pakankamai informacijos. Inagrinjus ir palyginus visus atsakymus, galima padaryti ivadas: 1. Slaugytojos vaidmuo, sprendiant paciento adaptacines problemas, yra be galo svarbus ir reikalingas, nes nuo adaptacini problem isprendimo priklauso slaugos ir gijimo efektyvumas. 2. Adaptacini problem veikimas priklauso nuo pacient amiaus. Sunkiausiai adaptacines problemas veikia pagyvenusios ir senyvo amiaus pacients. 3. Pacients jauiasi nesaugiai dl to, kad nepakankamai suvokia informacij apie operacijos eig, narkoz, pooperacin laikotarp: ankstyv (ar atsibusiu?..) ir vlesn, turint takos gyvenimo kokybei (darbinei, seksualinei ir t.t.). 4. Ilga darbo ginekologijos skyriuje patirtis leidia teigti, kad kartais paios pacients klaidingai supranta informacij todl, kad usisklendia savyje ir girdi tik t, k nori girdti. tai reikia atkreipti ypating dmes. 5. Nesant psichologo, daniausiai savotik amortizatoriaus vaidmen atlieka slaugytoja, nes ji turi daugiau ini apie adaptacini problem sprendim. Ypa tai pasakytina apie sunkiausiai adaptacines problemas veikiani pacieni slaug. 6. Skausmas, baims, nemiga danai yra psichologikai valdomi procesai. Pagerinus adaptacin proces, gali bti ymiai sumaintas medikament poreikis i problem sprendimui, o praleistas laikas ligoninje netaps viso gyvenimo psichologine trauma.

11

Tarptautinis kvalifikacijos klimo seminaras Latvijoje - Estijoje

Slaugos proceso organizavimas. Slaugos kokyb, jos vertinimo kriterijai ir programos. Komandinio darbo privalumai

2006 m. kovo 14-17 d.

Slaugos darbuotoj tobulinimo ir specializacijos centras bei kelioni agentra DITMA organizuoja tarptautin seminar Latvijoje Estijoje asmens sveikatos prieiros staig slaugos administratoriams, bendrosios praktikos slaugytojams, medikams. Seminaro metu tursite galimyb lankytis asmens sveikatos prieiros staigose, susitikti su kolegomis, dalintis patirtimi su kvalifikuotais specialistais. 1 DIENA Labai anksti ryte ivykstame i Vilniaus Ryg. Pakeliui aplankome Rundals rmus. Dalykinis susitikimas Rygos ligoninje. Seminaras tema Slaugos proceso organizavimas. Slaugos kokyb, jos vertinimo kriterijai ir programos Diskusijos su kolegomis, naujovi aptarimas. Ekskursija po Rygos senamiest, ivyka Jrmal. Nakvyn viebutyje. 2 DIENA Pusryiai. Ivyka Gaujos nacionalin park. Kelion Talin. Nakvyn viebutyje. 3 DIENA Pusryiai. Dalykinis susitikimas Talino ligoninje. Seminaras tema Slaugos administravimas. Komandinio darbo privalumai Ekskursija po senamiest. Kelion per Estij, Latvij. Nakvyn autobuse 4 DIENA Grimas Lietuv.

Seminaro dalyviams bus teikti SDTSC kvalifikaciniai paymjimai.

Kaina 339 Lt. kain skaiiuota: kelion patogiu autobusu, sveikatos draudimas kelions metu, grups vadovo, gido paslaugos, ekskursin programa, dalykin programa. 2 nakvyns viebutyje su pusryiais. kelions kain neskaiiuota: jimas muziejus ir kitus lankytinus objektus. Lankytin objekt eilikumas gali keistis. Registruotis tel.: 8 5 2627887 arba 8 5 2613050 (reikalingi duomenys: vardas, pavard, tikslus staigos pavadinimas ir pareigos, tel. numeris, asmens kodas). Usiregistravus kelion mokamas avansinis mokestis (pus visos sumos). VIEOJI STAIGA DITMOS PROJEKTAI M. KODAS 300007211, ADRESAS: A. JAKTO G. 9, VILNIUS LT 01105 TEL. ( 262 78 87, 261 30 50 ) FAKSAS 262 24 76

12

mokslin praktin konferencija

Saviudybi prevencija kiekvieno pareiga

Praneim skaito doc. Dainius Pras

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinje ligoninje sausio 12 dien vyko mokslin praktin konferencija Saviudybi prevencija kiekvieno pareiga. Tai jau nebe pirma ios ligonins darbuotoj ir partneri organizuojama konferencija, skirta saviudybi prevencijos klausimams, ir, kaip teigia VGPUL direktoriaus pavaduotoja slaugai Dalia Guobuien, ketinama ilaikyti i tradicij ir rengti tokias konferencijas kasmet. Taigi kart ligonins auditorijoje susirinks gausus brys gydytoj, slaugytoj ir administracijos darbuotoj iklaus VGPUL direktoriaus pavaduotojo organizaciniam darbui Liudo Panavos kraupios Lietuvos saviudybi statistikos, kuri vliau pltojo kiti konferencijos prelegentai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos katedros doc. Dainius Pras, pabrdamas psichikos sveikatos paslaug integracijos bendr sveikatos prieiros sistem btinyb, pristat VU MF Psichiatrijos katedros ir Vilniaus miesto savivaldybs tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto atliktus tyrimus bei parengt ios integracijos projekt. Kertin praneimo mintis, jog reikia stiprinti ne tik medicinin baz padti keniantiems nuo psichikos sveikatos sutrikim, bet ir teisin baz bei skatinti visuomens poirio pokyius tiek serganius psichikos ligomis mones, tiek psichikos sveikatos svarb visose gyvenimo srityse ir lygiuose. VU Klinikins ir organizacins psichologijos katedros vedja prof. Danut Gailien apvelg mokslini tyrim apie nuostatas saviudiko elgesio atvilgiu duomenis. Atliekant tyrim anketas pild ir VGPUL darbuotojai, taip pat kit Lietuvos ligonini medicinos personalas, studentai bei pacientai. Svarbiausia tyrimo ir praneimo ivada, jog esama paties tiesioginio ryio tarp saviudybi skaiiaus ir nuostat saviudybs atvilgiu (turima galvoje vairi isilavinimo, profesini ir socialini grupi piliei). Tyrimai parod egzistuojant udar rat: kuo daugiau alyje (ar regione) vyksta saviudybi, tuo pastebimas teigiamesnis gyventoj poiris (nuostatos) saviudybes ir, kita vertus, kuo moni poiris saviudybes teigiamesnis (gal kartais tikt vartoti epitet tolerantikesnis, kitais atvejais abejingesnis), tuo daugiau saviudybi vyksta tokioje aplinkoje. Ivada, o greiiau ieitis, buvo pasilyta tokia: reikia kuo daugiau dmesio skirti piliei vietimui psichikos sveikatos klausimais formuojant neigiam (neabejing) poir saviudybes bei saviudik elges. Vliau buvo pademonstruotas filmas Renkuosi gyvenim, sukurtas bendradarbiaujant su KMU Visuomens sveikatos fakulteto Profilaktins medicinos katedra. Ir, tikriausiai nekeista, jog is vizualus praneimas, pristatytas doc. Nidos

KMU Visuomens sveikatos fakulteto Profilaktins medicinos katedros doc. Nida emaitien (kairje)

mokslin praktin konferencija

VGPUL psichiatr Julija Grebelien (kairje) ir VU Klinikins ir organizacins psichologijos katedros vedja prof. Danut Gailien

13

Saviudybi prevencija kiekvieno pareiga

emaitiens (taip pat filmo krybins grups nars), sukl didiul klausytoj ir irov susidomjim bei gyvas diskusijas. VGPUL psichiatr, Lietuvos atstov Pasaulinje saviudybi prevencijos organizacijoje Julija Grebelien, turinti nema darbo Lietuvoje patirt ir turjusi ne vien galimyb stebti bei sigilinti vairi usienio ali patirt psichikos sveikatos prieiros suicidins rizikos asmenims srityje pateik kai kuriuos praktinius psichikos sveikatos paslaug integracijos bendr sveikatos prieiros sistem pavyzdius tokiose valstybse, kaip Didioji Britanija, vedija ir kt. Beje, prelegent pabr, jog iose valstybse situacija pradjo kisti gera, velnti btent tuomet, kai m kisti sveikatos politik, socialini tarnyb darbuotoj ir kit srii specialist bei visuomens poiris psichikos sveikatos svarb bei apskritai mones, turinius psichikos negalavim. Todl i ali sveikatos prieiros sistemoje ypating viet nnai uima btent psichikos

sveikatos infrastruktra, kurios sukrimas um net ir labai tvirtos ekonomikos valstybms nemaai laiko, taiau rezultatai akivaizdiai liudija, jog buvo einama teisingu keliu. Gydytoja J. Grebelien pasidiaug, jog pamal ir Lietuvos politikai siklauso medik bals ir mgina prisidti prie psichikos sveikatos paslaug integracijos bendr sveikatos prieiros sistem, padeda formuoti (vis pirma savo aplinkoje) adekvat poir psichikos sveikatos problemas. Kauno medicinos universiteto klinik psicholog Rta Butkut pasidalino mintimis i Europos sveikatos prieiros kokybs bei tobulumo vadybos simpoziumo, vykusio Bazelio psichiatrijos klinikoje prajusi met spalio mnes. Kai kurie prelegents pastebjimai taip pat rezonavo su doc. Dainiaus Pro bei gydytojos Julijos Grebeliens isakytomis mintimis. Slauga. Mokslas ir praktika inf.

Su kolegomis gydytojais, slaugytojais konferencijos klauso ir VGPUL direktoriaus pavaduotoja slaugai Dalia Gobuien (pirmame plane centre)

Elvyros Lauiuviens nuotraukos

14

nuotolins studijos

Profesin infekcij rizika ir medicinos darbuotoj darbo sauga

Sveikatos prieiros staigose, ypa stacionaruose, egzistuoja infekcij plitimo galimybs nuo personalo ligoniams, taip pat ir nuo ligoni personalui. Nors daugiausia dmesio skiriama krauju plintani infekcij prevencijai, taiau personalas gali usikrsti ir oro-laeliniu, kontaktiniu keliu plintaniomis infekcijomis. Darbo metu medik gytos infekcijos priskiriamos hospitalinms infekcijoms (r. hospitalini inflecij apibrim I tematikoje), taip pat jos turt bti registruojamos ir kaip profesins ligos. Medicinos darbuotojai lig sukljus gali gyti: tiesiogiai kontaktuodami su pacientais (slaugos, medicinini manipuliacij metu ir pan.), netiesiogiai o kontaktuodami su sekretais, audiniais ir kt. mediaga (laboratorijose ir pan.), o tvarkydami pacient aplink (valydami palatas, operacines ir pan.), o tvarkydami utertus daiktus (instrumentus, patalyn, slaugos inventori ir kt.). Personalas gali usikrsti nuo ligoni bet kokia infekcija, taiau pavojingiausios dl dano kontakto yra tuberkulioz, IV, virusiniai B ir C hepatitai, arnyno infekcijos. Tikimyb, kad personalas usikrs nuo paciento priklauso nuo daugelio veiksni: nuo sukljo virulentikumo, nuo infekcins ligos danumo, nuo personalo kontakto su pacientu trukms, artumo ir kt. Btina inoti, kad ne visos pacient infekcijos yra pavojingos personalui. Vis galim situacij apvelgti nemanoma, taiau pateiksiu kelet pavyzdi: Tikimyb usikrsti kai kuriomis infekcijomis, pvz., IV, yra labai maa (Lietuvoje IV infekuot asmen skaiius nedidelis), taiau io viruso sukeltos ligos pasekms yra tokios rimtos, kad bet koki procedr metu btina laikytis vis atsargumo priemoni. Didelis pacient sergamumas stafilokokinmis ar streptokokinmis infekcijomis gali sukelti protrkius ir tarp personalo. Taiau daugelis stafilokok, kurie sukelia infekcijas pacientams, taip pat, kaip ir Gram neigiamos bakterijos, pvz., Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella ir kt., nra labai virulentiki ir labai retai sukelia infekcijas medicinos personalui. Virusini kvpavimo tak infekcij bei gripo epidemij metu, kai daugiau iomis infeckijomis sergani pacient yra hospitalizuojama, atsiranda pavojus kilti i infekcij protrkiams ir tarp personalo.

Mokymosi programa Hospitalini infekcij prevencija truks nuo 2005 m. gegus iki 2006 m. birelio. Bus iduotas 40 val. kvalifikacijos tobulinimosi paymjimas. Mokomj program ia tema pareng Jolanta AEMBERGIEN, Rolanda VALINTLIEN, Higienos institutas

Tam tikrose situacijose, daniau psichiatrijos ir pan. skyriuose, personalui yra pavojus usikrsti utlmis, blusomis ir kt. parazitais. Infekcini ligonini personalas turi grietai laikytis tinkamos asmens higienos, kad apsisaugot nuo igeliozs, salmoneliozs ir kit arnyno infekcij. Kai kuri ligonini ginekologijos ir akuerijos skyriuose personalas turi rizikos usikrsti Candida infekcija. Dujin gangrena, kuri daniausiai sukelia anaerobins bakterijos Clostridium perfringens, yra labai sunki, danai letalikai besibaigianti infekcija, taiau nuo mogaus mogui neperduodama, todl personalui usikrsti nuo paciento praktikai nemanoma. Personalas gali ne tik usikrsti ir susirgti tam tikra infekcine liga, taiau tapti vairi suklj neiotoju. Tai ypa paymtina kalbant apie stafilokokini infekcij (ypa MRSA infekcij) protrkius ligoninse. Medicinos darbuotojai, usikrt nuo pacient ir tap mikroorganizm neiotojais, gali juos perduoti kitiems pacientams, taip apsunkindami protrkio likvidavim, bei perduoti juos savo eimos nariams. Taigi nra tokios infekcins ligos, kuri nekelt didesnio ar maesnio pavojaus ir medicinos darbuotojams, todl personalo sauga yra viena i infekcij kontrols srii.

Medicinos personalo saug nuo infekcij galima utikrinti tik kompleksikai gyvendinant kelet priemoni: vakcinacij, poekspozicin profilaktik, darbo apsaugos priemoni naudojim, tinkam darb organizavim, medik sveikatos prieir (profilaktinis tikrinimas ir pagalba laiku, pvz., po ekspozicijos poekspozicin profilaktika), mokym. Lietuvos higienos normose isamiau reglamentuota medicinos personalo apsauga nuo krauju plintani infekcij. Ji idstyta higienos normose HN 47 ir HN 45. Taip pat Sveikatos ministro sakymai reglamentuoja mikrotraum registracij kaip vien i krauj plintani infekcij valdymo priemoni. Vakcinos yra viena efektyviausi infekcij profilaktikos priemoni, deja, ne nuo vis lig yra vakcinos.

Medicinos darbuotoj darbo sauga ir infekcij prevencija

VAKCINACIJA

nuotolins studijos
Kuomet medikai yra tinkamai paskiepyti, jie turi maesn rizik susirgti tomis ukreiamosiomis ligomis (usikrsti ligoninje ar visuomenje), taip pat sumaja tikimyb, kad jie perduos i infekcij kitiems. Rekomenduojama, kad medikai bt paskiepyti nuo t lig, kuriomis susirgti jie turi didesn rizik nei kiti (ligoninje nedirbantys) asmenys, t.y. nuo: gripo, hepatito B (ypa turintiems kontakt su krauju ir kitais kno sekretais), tym (ypa dirbantiems vaik, infekcini lig, hamatologijos skyriuose), raudonuks (ypa vaisingo amiaus, nenioms moterims, dirbanioms su vaikais), poliomiellito. Taip pat svarbu, kad medikai bt pasiskiepij ir nuo t lig, kuriomis susirgti jie neturi padidintos rizikos (t.y. turi vienod rizik sirgti, kaip ir kiti asmenys): stablig, difterija, pneumokokin infekcija ir pan. Skirtingose alyse, priklausomai nuo turim resurs, medikams silomas vairus nemokam vakcin spektras, be abejons, yra atsivelgiama ir konkreios ligos paplitim toje alyje (pvz., Skandinavijos alyse sergamumas hepatitu B buvo labai maas, todl medik vakcinacija buvo maai indiktuotina; taiau situacija keiiasi daugjant imigrant i ali, kuriose sergamumas heaptitu
Kirpimo linija

15

B yra didelis). Kai kuriose alyse medik vakcinacija ar revakcinacija pradedama dar j studij metu. Tam tikrose situacijose, kuomet inoma, kad medikas darbe turjo kontakt su inoma infekcija serganiu asmeniu (ar virus, bakterij neiotoju), taikoma poekspozicin profilaktika. Poekspozicin profilaktika tai priemoni visuma, siekiant apsaugoti nuo infekcijos atsiradimo. Poekspozicin profilaktika gali bti taikoma: hepatito B (Lietuvoje reglamentuota HN47), IV infekcijos, AIDS, difterijos, meningokokins infekcijos, pasiutligs, juodligs ir kit pavojing infekcij atvejais. Poekspozicinei profilaktikai naudojamos vakcinos, imunoglobulinai, antibakteriniai ir antivirusiniai vaistai. Darbo apsaugos priemones galima slyginai suskirstyti 1) nespecifines sumainanias rizik gyti bet koki infekcij (darbo apranga, kasdien naudojamos higienos priemons ir pan.). 2) standartines taikomas apsaugai nuo krauju plinNukelta 16 psl.

POEKSPOZICIN PROFILAKTIKA

DARBO APSAUGOS PRIEMONS

Nuotolinio mokymo Hospitalini infekcij atsakym kortel

prevencija

1. Slaugytojas ruoiasi suteikti pirmj pagalb pacientui, turiniam atvir kaul l bei didel pavirin hematom, galini pratrkti ir sukelti kraujo iurkl? Kokias darbo apsaugos priemones turi ji dvti?

2. Ar personalo vakcinacija yra pakankama priemon, utikrinanti personalo saug nuo infekcij? Atsakym pagrskite.

3. Jauna slaugytoja, pradeda dirbti vaik chirurgijos skyriuje. Nuo koki lig ji turt bti pasiskiepijusi?

16
Atkelta i 15 psl.

nuotolins studijos
tani infekcij (taikomos dirbant su visais pacientais, kontaktuojant su j krauju, sekretais, atviromis aizdomis ir pan.) 3) specialisias taikomas apsaugai nuo konkreios infekcijos, kuomet kontaktuojama su pacientu, turiniu inom infekcij. Pirmosios dvi grups priemoni turi bti naudojamos nuolatos, dirbant su visais pacientais, nepriklausomai nuo to, ar jam yra nustatyta kokia nors infekcija, ar ne. Specialiosios priemons pasirenkamos priklausomai nuo to, kokia infekcija serga slaugomas ligonis. Ypa pavojingos personalui yra per or ar oro-laeliniu keliu plintanios infekcijos, pvz., tuberkulioz. Nors pagrindins personalo apsaugos priemons yra vardintos higienos normoje (HN47), taiau jos dar labai retai kur naudojamos Lietuvoje. Btina inoti, kad chirurgin kauk nra kvpavimo tak apsaugos priemon ir neapsaugo personalo nuo tuberkuliozs mikobakterij (tik kakiek sumaina rizik). Pagal Europos Sjungos direktyvas chirurgin kauk yra medicinos priemon, bet ne darbo apsaugos priemon. Kvpavimo tak apsaugos priemon (kaip darbo apsaugos priemon) yra filtruojantis respiratorius, filtruojantis or nuo bakterijas neani daleli. Mokymas yra bene svarbiausia priemon, nes nuo to
Kirpimo linija

priklauso ir kit priemoni skm ir efektyvumas. Kadangi vakcinacija yra savanorika, tik gerai inodamas galim infekcij rizik ir sugebdamas vertinti savo situacij, medikas teisingai pasirinks reikiamas vakcinas. Kai kuriose Lietuvos ligoninse pradtos vykdyti hepatito B prevencijos programos susidr su problema, kad medikai atsisako skiepytis ar nebaigia viso vakcinacijos kurso (reikalingos 3 dozs). Sunkiai sibgja ir mikrotraum prevencijos bei registracijos programos, kuri pagrindinis tikslas mainti krauju plintani infekcij plitim.

MOKYMAS

Nereikt pamirti, kad ir medicinos darbuotojai gali perduoti infekcijas pacientams. Danai medikai, nesilaikydami higienos reikalvim (ypa rank higienos), pernea infekcini lig sukljus nuo vieno paciento kitam arba perduoda kolegoms. Taiau kartais personalas gali ir bti infekcijos altiniu ukrsti pacientus sava infekcija. Medicinos personalas gali ukrsti ligonius: kvpavimo tak infekijomis, stafilokokine ar streptokokine infekcija (i bakterij neiotojai gali ukrsti pacientus, ypa imlesnius chirurginius, naujagimius ir kt.), infekcinmis arnyno ligomis (sergant ar esant neiotojui ir nesilaikant asmens higienos),

Infekcij perdavimo nuo personalo pacientams rizika

Nuotolinio mokymo Hospitalini infekcij prevencija dalyvio atsakymo kortel

Vardas Pavard Dalyvio numeris Js adresas ir telefonas

Nuotolinio mokymo Hospitalini infekcij prevencija dalyvi dmesiui

Praome dmiai upildyti atsakym kortel. Pasitikrinkite, ar teisingai urate savo mokymo dalyvio numer. Primename, kad galioja tik ikirpta i leidinio atsakym kortel. io numerio atsakym kortel praome isisti iki 2006 m. vasario 24 d. adresu: Nuotolins studijos, SDTSC, Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atneti SDTS centr, praome juos palikti sekretoriate (II a.).

nuotolins studijos
Candida infekcija (galimi atvejai, pvz., sergant odos ligomis ukrsti naujagimius), tuberkulioze (labai retai), IV, hepatitu B ar hepatitu C (labai maa galimyb, taiau galima, ypa chirurgini intervencij metu). Paymtina, kad labai danai sunku isiaikinti, nuo ko pacientas usikrt. Medicinos darbuotojai danai bna besimptomiai bakterij neiotojai. Daug diskusij gydymo staigose, o kartais ir spaudoje sukelia stafilokokini infekcij protrkiai. Kartais jie bna susij su personalu. Stafilokokini infekcij protrki metu infekcijos altiniu bna ne sveikas bakterij neiotojas (stafilokokus neioja apie 30 proc. moni, nekeldami jokio pavojaus aplinkiniams), o stafilokok neiotojas, turintis odos egzem ar kit odos lig. Literatra:
Privaloma: 1. Lietuvos higienos norma HN 47-1:2003 Sveikatos prieiros staigos. Higienins ir epidemiologins prieiros reikalavimai (galima rasti www.sam.lt ) 2. Lietuvos higienos norma HN 45-1:2004 Infekcijos kontrol odontologijos staigose: Darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai, prietais, paviri higienin prieira. (galima rasti www.sam.lt) Papildoma: 3. Infekcij valdymo mokymo programa. Pagrindai ir mokymas. Tarptautin infekcij valdymo asociacija. Lietuvikas leidimas. Higienos institutas, 1999 (galima rasti http://www.hospitalines.lt). 4. Prevention of hospital-acquired infections. A practical guide, 2nd edition. World Health Organization, 2002. 5. Infekcij rizika medicinos darbuotoj darbe, jos mainimo bdai ir priemons (paskaita) (galima rasti http://www.hospitalines.lt)

17

Nuo vasario mnesio Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro tinklapyje bus skelbiami pirmj nuotolini studij Hospitalini infekcij prevencija tem teisingi atsakymai ir daniausiai pasitaikiusi klaiding atsakym komentarai.
Mokslin elektronin biblioteka eLIBRARY.LT priklauso tarptautiniam elektronini bibliotek tinklui ir turi sukaupusi vairi mokslini urnal i viso pasaulio, mokslini darb, publikacij, monografij, konferencij praneim. Elektroninio tinklo resursai nuolat papildomi naujais leidiniais. Lietuvos akademinei visuomenei Mokslins elektronins bibliotekos eLIBRARY.LT dka atsiveria puiki galimyb suinoti apie naujausius mokslinius pasiekimus, projektus, idjas ir darbus bei pristatyti save pasaulinei mokslinei bendruomenei. Bendradarbiaudami su Lietuvos bibliotekomis bei universitetais tikims, jog mokslin informacija taps prieinamesn bei pads pltoti Lietuvos mokslin potencial. Informacinis mokslinis portalas eLIBRARY.LT skirtas aprpinti btinais informacijos altiniais vairi srii mokslininkus, studentus, pedagogus. Visuomeniniais pagrindais gyvendinamas projektas ypa naudingas jauniems ir perspektyviems Lietuvos mokslininkams bei studentams, nes jie gali naudotis usienio ali akademine patirtimi bei paskelbti savo idjas, tyrimus bei pasiekimus. Bibliotekoje informacija yra pateikiama daugiausia lietuvi kalba, taiau yra resurs ir angl bei rus kalbomis. is projektas skirtas tam, kad alies gyventojai galt naudotis tarptautine mokslini darb elektronini versij sistema bei kurti savarankik mokslo darb sistem Lietuvoje. Per 12 veiklos mnesi bibliotekoje apsilank daugiau nei 105 tkst. skaitytoj i Lietuvos, Vidurio Europos ali bei JAV, Kanados.

Dmesio nuotolini studij dalyviams! www.sdtsc.lt

Dabar ELIBRARY.LT galima rasti ir Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidiamo urnalo Slauga. Mokslas ir praktika elektronines versijas.

18

Mildronato klinikinis efektyvumas gydant vyresnio amiaus pacientus, serganius iemine irdies liga
Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos doc. dr. Audris Visokinskas
Iemin irdies liga gydoma antiangininiais vaistais, kurie retina irdies susitraukim danum ir (arba) gerina vainikin kraujotak: nitratais, beta adrenoblokatoriais, kalcio kanal blokatoriais ir kitais. ie preparatai gerai veikia hemodinaminius rodiklius, bet negali pagerinti deguonies pasisavinimo miokarde. Todl gydymas jais ne visada veiksmingas, be to, j vartojim riboja kontraindikacijos ir nepageidaujamas poveikis. Citoprotektori paiekos truko ilgai. 1961 m. buvo atrastas trimetazidinas pirmas veiklus antioksidantas. Taiau tikrosios prieastys, lemianios io preparato veikim, atskleistos tik po 27 met, kai Rygoje buvo sukurtas ir skmingai ibandytas antros kartos antioksidantas mildronatas. Eksperimentai rodo [1,2], kad mildronatas neleidia riebiosioms rgtims prasiskverbti per membranas, ir dl to lstels apsaugomos nuo ties deguonies bado slygomis. Be to dl jo poveikio padidja butirobetaino koncentracija, o tai skatina azoto oksido susidarym. Azoto oksidas geba sujungti laisvuosius radikalus, maina kraujagysli periferin pasiprieinim, kraujagysli spazmus dl adrenalino poveikio, trombocit agregacij, gerina eritrocit membran pralaidum. rodyta, kad mildronatas apsaugo lsteles nuo kenksmingo laisvj radikal poveikio [3]. Padidjus krviui, dl intensyvaus energijos vartojimo sveiko organizmo lstelse laikinai sumaja riebal rgi. Tai, savo ruotu, aktyvina riebal rgi metabolizmo proces, labiausiai karnitino sintez. inoma, kad karnitino biosintez reguliuoja jo kiekis kraujo plazmoje ir stresas, o nuo karnitino pirmtak koncentracijos lstelje ji nepriklauso. Mildronatas slopina gamabutirbetaino (GBB) virtim karnitinu, dl to pastarojo kraujyje sumaja, o tai aktyvina karnitino pirmtak, sintez. Sumajus mildronato koncentracijai, karnitino biosintezs procesas atsigauna ir riebal rgi koncentracija lstelje sunormalja. Taip lstels reguliariai treniruojamos ir skatinamos igyventi padidjusio krvio slygomis, kai riebal rgi jose esti maiau, o krviui sumajus, j kiekis greitai isilygina. Realaus virkrvio slygomis mildronato pagalba treniruotos lstels igyvena, o netreniruotos lstels tomis pat slygomis va (2). Mildronatas efektyvus optimizuojant deguonies suvartojim ir sergantiesiems iemine irdies liga, ir sveikiems monms. Taiau iki iol jo poveikis geriatriniams pacientams buvo maai tyrintas. KMU Geriatrijos klinikoje buvo atliktas tyrimas siekiant vertinti mildronato poveik pagyvenusiems pacientams, sergantiems iemine irdies liga. Tyrimuose dalyvavo 91 pacientas, kuri amius buvo nuo 60 iki 80 met, sergantys ltiniu I-III funkcins klass irdies nepakankamumu. Tiriamj grup sudar 63 pacientai (20 vyr ir 43 moterys), kurie papildomai greta prastinio gydymo vien mnes naudojo mildronat po 75 mg per par. J amiaus vidurkis buvo 65,65 m., kno 2 mass indeksas 28,28 kg/m . Kontrolin grup sudar 28 pacientai (6 vyrai ir 22 moterys), kuriems buvo skirtas prastinis gydymas. J amiaus vidurkis buvo 65,46 m., 2 kno mass indeksas 27,41 kg/m . Tiriamiesiems buvo vertinta objektyvi ir subjektyvi bkl, pildoma serganij ltiniu irdies nepakankamumu gyvenimo kokybs anketa [5], registruojama EKG, atliekamas 6 minui jimo testas. ei minui jimo testas yra laikomas fiziologiniu ir danai vartojamas vertinant pagyvenusi moni fizin pajgum [6]. Atliekant test, pacientas turi maksimaliai greitu ingsniu per 6 minutes nueiti kuo didesn atstum. Krvio metu kas 30 sekundi pacientas paskatinamas tsti krvio mgin. Po krvio normatyvu laikomas submaksimalus irdies susitraukim danis (220 amius). Pagyven mons per 6 min. paprastai nueina apie 700 m (631 93). Esant pirmo laipsnio irdies nepakankamumui per 6 min. nueinama 426-551 m, antro 301425 m, treio 151-300 m, ketvirto 150 m ir maiau. Po pirminio tyrimo tiriamosios grups pacientams 4 savaites buvo skiriama papildomai po 750 mg per dien, o kontrolins grups pacientams tik j prastinis gydymas. Po keturi savaii visi tyrimai buvo pakartoti. Tiriamosios grups pacientai mildronat toleravo gerai: 61 pacientas (96,8%) joki nusiskundim nenurod. Du pacientai (3,2%) skundsi irdies plakimu bei nemiga, dl ko mildronatas jiems buvo nutrauktas. Abu pacientai dl hipotirozs papildomai naudojo tiroksin. Tiriamojoje grupje mnes vartojant mildronat statistikai patikimai sumajo krtins anginos priepuoli skaiius, suretjo galvos skausmai ir svaigimas, sumajo dusulys kasdiens veiklos metu bei ekstrasistoli danis. Miego sutrikimai bei nerimas kito neymiai. Tiriamojoje grupje krtins anginos vidutinis priepuoli periodikumas sumajo nuo 1,6 iki 0,7 kart per par, o intensyvumas nuo 1,4 iki 0,7 (4 bal sistemoje), p<0,05. Kontrolinje grupje krtins anginos vidutinis priepuoli periodikumas sumajo nuo 1,46 iki 1,25 kart per par, p>0,05.

REZULTATAI IR J APTARIMAS

19
Tiriamojoje grupje 8 pacientams (12,6%) inyko drgni staziniai karkalai plauiuose, 3 pacientams (4,8%) inyko edemos kojose. Sistolinis kraujo spaudimas vidutinikai sumajo 8 mmHg, o diastolinis 4 mmHg. Kontrolinje grupje klinikiniai pokyiai stebjimo laikotarpiu buvo statistikai nereikmingi. Vertinant serganij irdies nepakankamumu gyvenimo kokybs anket paaikjo (1 pav.), kad tiriamojoje grupje klausimyno bal vidurkis sumajo nuo 28,9 iki 20,8 balo, p<0,05, t.y. patikimai pagerjo respondent gyvenimo kokyb. Kontrolinje grupje klausimyno bal vidurkis sumajo nuo 31,9 iki 31,7 balo (p>0,05). ei minui jimo testo pakartotinio tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelje. Matyti, kad tiriamosios grups pacientai vidutinikai prie tyrim nueidavo 381,9 m. Mnes pavartoj mildronat, jie jau vidutinikai per 6 min. nujo po 426,4 m, t.y. j nueinamas atstumas patikimai padidjo. Kontrolins grups pacientai prie tyrim vidutinikai nujo 365,0 m, o po tyrimo 359,3 m (5,7 m maiau), j per 6 min. nueinamas atstumas i esms nepakito. Tiriamojoje grupje irdies nepakankamumo klas pagal nueinam atstum 5 pacientams (7,9%) sumajo i antros pirm. Kontrolinje grupje iuo poiriu patikim pakitim nenustatyta. Gauti rezultatai neabejotinai patvirtino mildronato efektyvum pagyvenusiems pacientams, sergantiems iemine irdies liga. Tai palengvina ir slaugytoj darb. Tokie pacientai tampa pajgesni bei savarankikesni, gerja j gyvenimo kokyb. Naudojant medikament, slaugytojos turt atkreipti dmes galimus alutinius poveikius: nemig, irdies plakim ir kt. Pacientams, kurie naudoja mildronat, slaugytojos turt paaikinti medikamento veikimo princip, patikslinti, jog poveikio reikt tiktis ne i karto igrus kapsul, o tik po keli savaii pastovaus naudojimo. Tai, kad preparat blogiau toleravo du pacientai, vartojantys tiroksin, aikintina mildronato veikimo mechanizmu: jis slopina karnitino biosintez, tuo tarpu karnitinas pasiymi kai kuriomis antitireoidinmis savybmis [9]. Mildronato klinikiniai tyrimai atlikti su vidutinio amiaus pacientais, parod, kad jis - didina miokardo funkcin pajgum imetin funkcij ir sistolin tr, - pagerina fizinio krvio toleravim ir ligoni gyvenimo kokyb, - maina periferin arterioli pasiprieinim, - nesukelia grsmingesni alutini poveiki, - pasirinktinas sergant lengvo laipsnio irdies nepakankamumu, - gali bti skmingai trauktas kombinuotos terapijos schemas [10]. Ms tyrimo duomenimis mildronatas taip pat buvo saugus ir gerai toleruojamas vaistas vyresnio amiaus pacientams, sergantiems iemine irdies liga, pasireikiania stabilia krtins angina bei ltiniu irdies nepakankamumu, padedantis sumainti irdies nepakankamumo poymius ir padidinti fizinio krvio toleravim, o kartu pagerinti pacient gyvenimo kokyb. IVADOS: Mildronatas kartu su kitais medikamentais pagerina irdies nepakankamumo ir krtins anginos gydym vyresnio amiaus pacientams. Preparatas yra saugus ir gerai toleruojamas pagyvenusiame amiuje. Mildronatas pagerina subjektyvi pagyvenusi pacient bkl, pagerja j gyvenimo kokyb, todl eimos nariams ir slaugytojams lengviau priirti ligon.
1. Hayashi Y, Ishida H, Hoshiai M et al. Met-88, a gamma+2 butyrobetaine hydroxylase inhibitor, improves cardiac SR Ca uptake activity in rats with congestive heart failure following myocardial infarction. Mol Cel Biochem 2000; 209:39-46. 2. Lewandowski ED. Metabolic mechanisms associated with anginal therapy. Circ Res 2000; 86:487-489. 3. Lopaschuk GD. Optimizing cardiac energy metabolism: how can fatty acid and carbohydrate metabolism be manipulated. Coron Artery Dis 2001;12, Suppl 1; S6-11. 4. Cleland JGF, Habib P. Assessment and diagnosis of heart failure. J Intern Med 1996;239:317-25. 5. Wilson JR, Groves J, Rayos G. Circulatory status and response to cardiac rehabilitation in patients with heart failure. Circulation 1996;94:1567-1572. 6. Troosters T, Gosselink R, Decramer M. Six minute walking test in healthy elderly subjects. Eur Respir J 1999;14:270-274. 7. . . III . . - , 26-29 . 2001 ., , , , 2001, 21-28. 8. Skarda I, Dzerve V, Klincare D et al. Mildronate versus digoxin in the treatment of congestive heart failure. Eur Heart J 1996;17:73. 9. , , al. . . i 1997;3,4:612-624. 10. Skarda I, Dzerve V, Klincare D et al. Influence of longterm Mildronate treatment on quality of life and hemodynamic parameters of congestive heart failure patients. J Heart Failure 1997; 47,1: abstr., 5th World Congress of Heart Failure, Washington, USA, 1997, p. 53.

LITERATRA

1 lentel. ei minui jimo testas prie tyrim ir po mnesio. Prie tyrim Tiriamoji grup 381,9 m Po mnesio 426,4 m (+44,5 m) p<0,05 359,3 m (-5,7 m) p>0,05

Kontrolin grup

365,0 m

1 pav. Serganij ltiniu irdies nepakankamumu gyvenimo kokybs klausimyno rezultatai.

20