Skyrius 26
Švytinti
Išeidamas, jau viena koja peržengęs slenkstį, Čarlis pradėjo muistytis ir pasakė:-Nežinau, kiek iš viso šito reiktų papasakoti Renė.Jis apsisuko ir pas jį suurzgė pilve.Aš linktelėjau.- Žinau. Nenoriu jos jaudinti. Geriau bus apsaugoti Renę nuo viso šito. Tai ne žmonėms su silpnais nervais.Jis liūdnai suraukė lūpas, tarsi bandė šypsotis.- Aš irgi pabandyčiau apginti tave, jei tik žinočiau kaip. Nemanau, kad tave kada nors buvo galima priskirti prie baigščiųjų kategorijos ar ne?Aš nusišypsojau atsakydama, įtraukdama savo karštą kvėpavimą pro savo sukąstus dantis.-Ką nors sugalvosiu. Juk mes turime laiko, kad aptarti tai, tiesa?-Tiesa, - pažadėjau aš.Dėl kai ko ši diena bus išties ilga, bet kartu ir tokia trumpa. Čarlis vėlavo pietų – Sju gamino jam ir Biliui.Tai bus nejaukus vakaras, bet jis bent jau normaliai pavalgys, aš buvau laiminga, kad bent kažkas žinojo, apieČarlio kulinarinių gabumų nebuvimą, stengėsi išgelbėti jį nuo alkio.Visą dieną dėl patiriamos įtampos slinko be galo lėtai; Čarlis taip ir neatpalaidavo įsitempusių pečių. Jis pažiūrėjo du kėlinius – jis buvo pilnai pasinėręs į savo mintis, kad net nekreipė dėmesio į Emeto juokelius,kurie buvo kur kas aštresnės ir mažiau susijusios su futbolu – ir komentarai po rungtynių ir po to naujienos; jisnejudėjo iš vietos, kol Setas nepriminė jam apie laiką.Čarli, juk tu nenori, kad mano mama ir Bilis užsilauktų mūsų? Važiuojam. Bela ir Nesė bus čia ir rytoj. Gal jau važiuojam namo, važiuojam, ką?Iš Čarlio akių buvo aišku, kad jis netiki tuo ką sako Setas, bet leido jam eiti priekyje. Jo abejonės niekur nedingo ir jis užmirė tarpduryje. Galbūt prieš tai kai prieš pradedant temti dar kartą pasirodys saulė.-Džeikas pasakė, kad jūs vaikai ruošiatės išvažiuoti ir palikti mane, - prabambėjo jis.-Aš nenorėčiau to daryti jei būtų kokia kita galimybė. Todėl mes vis dar čia.-Jis pasakė, kad jūs galėtumėte likti kuriam tai laikui bet jei tik aš išlaikysiu ir laikysiu lūpas sučiaupęs.-Taip... bet tėti, aš negaliu pažadėti, kad mes niekados iš čia neišvažiuosime. Visa tai pakankamai sunku.-Aš noriu žinoti, - priminė jis man.-Tikrai.-Juk jūs užeisite pas mane, jei jums reikės išvažiuoti?- Aš pažadu tėti. Dabar, kai tu tiek žinai, aš manau kad tai suveiks. Aš laikysiuos netoliese, taip arti kaip tu pats to norėsi.Jis pusę sekundės pakramtė lūpą, po to lėtai pasilenkė link manęs, atsargiai išskėtęs rankas. Aš perdėjauRenesmę – kuri jau snaudė – į kairiąją ranką, sukandau dantis, užlaikiau kvėpavimą ir labai lengvai apkabinau jį per minkštą ir šilta liemenį dešiniąja ranka.-Laikykis labai arti Bela, - murmėjo jis. – Visai šalia.-Myliu tave tėti, - prašnibždėjau aš pro sukąstus dantis.Jis sudrebėjo ir atsitraukė nuo manęs. Aš nuleidau ranką.- Aš irgi tave myliu, vaikeli. Nepaisant visų pasikeitimų, tu likai tokia pati. – ir vienu pirštu prisilietė prieRenesmės skruosto. – Ji tikrai panaši į tave.Aš neparodžiau savo veiksmų, mano veido išraiška nepasikeitė.-Aš manau, kad labiau į Edvardą.Abejodama aš pridėjau:-Pas ją tavo garbanos.Čarlis jau norėjo sakyti, bet tik suniurnėjo.- Cha. Turbūt taip ir yra. Ha. Senelis. – jis abejodamas palingavo galva. – Man kada nors bus leista ją palaikyti?Aš šokiruota sumirksėjau ir po to bandžiau susiimti. Po trumpų apmastymų ir žvilgtelėjus į Renesmę – ji,atrodė jau visiškai užmigo, - aš pasiryžau – jei rizikuoti tai rizikuoti – juk šiandien viskas klostėsi taip gerai.-Štai, - pasakiau aš, pratiesdama ją Čarliui.
Leave a Comment
gal zinot is kur gauti likusus skyrius nes man truksta nuo 19 skuriaus iki29
na tai tada labai lauksim :)
pilnas bus mazdaug po 2savaiciu :) gal maziau..nieks dar neisverte..
gal kas turi polną šios knygos vertimą ? jei turite , gal galėtumėte atsiusti, bučiau labai dėkinga :) smetonaite@gmail.com