More From This User
Midnight Sun (5ta Dalis)
tai yra saulelydzio knyga is edvardo puses :)) nerealu!
Related Docuements
Stephenie.Meye.-.Svintanti.ausra.LT
Skyriai nuo 1-39 tai raiške , kad čia visa knyga tikuiosi jums patiks
From wiki14
Skyrius 26
Švytinti
Išeidamas, jau viena koja peržengęs slenkstį, Čarlis pradėjo muistytis ir pasakė:-Nežinau, kiek iš viso šito reiktų papasakoti Renė.Jis apsisuko ir pas jį suurzgė pilve.Aš linktelėjau.- Žinau. Nenoriu jos jaudinti. Geriau bus apsaugoti Renę nuo viso šito. Tai ne žmonėms su silpnais nervais.Jis liūdnai suraukė lūpas, tarsi bandė šypsotis.- Aš irgi pabandyčiau apginti tave, jei tik žinočiau kaip. Nemanau, kad tave kada nors buvo galima priskirti prie baigščiųjų kategorijos ar ne?Aš nusišypsojau atsakydama, įtraukdama savo karštą kvėpavimą pro savo sukąstus dantis.-Ką nors sugalvosiu. Juk mes turime laiko, kad aptarti tai, tiesa?-Tiesa, - pažadėjau aš.Dėl kai ko ši diena bus išties ilga, bet kartu ir tokia trumpa. Čarlis vėlavo pietų – Sju gamino jam ir Biliui.Tai bus nejaukus vakaras, bet jis bent jau normaliai pavalgys, aš buvau laiminga, kad bent kažkas žinojo, apieČarlio kulinarinių gabumų nebuvimą, stengėsi išgelbėti jį nuo alkio.Visą dieną dėl patiriamos įtampos slinko be galo lėtai; Čarlis taip ir neatpalaidavo įsitempusių pečių. Jis pažiūrėjo du kėlinius – jis buvo pilnai pasinėręs į savo mintis, kad net nekreipė dėmesio į Emeto juokelius,kurie buvo kur kas aštresnės ir mažiau susijusios su futbolu – ir komentarai po rungtynių ir po to naujienos; jisnejudėjo iš vietos, kol Setas nepriminė jam apie laiką.Čarli, juk tu nenori, kad mano mama ir Bilis užsilauktų mūsų? Važiuojam. Bela ir Nesė bus čia ir rytoj. Gal jau važiuojam namo, važiuojam, ką?Iš Čarlio akių buvo aišku, kad jis netiki tuo ką sako Setas, bet leido jam eiti priekyje. Jo abejonės niekur nedingo ir jis užmirė tarpduryje. Galbūt prieš tai kai prieš pradedant temti dar kartą pasirodys saulė.-Džeikas pasakė, kad jūs vaikai ruošiatės išvažiuoti ir palikti mane, - prabambėjo jis.-Aš nenorėčiau to daryti jei būtų kokia kita galimybė. Todėl mes vis dar čia.-Jis pasakė, kad jūs galėtumėte likti kuriam tai laikui bet jei tik aš išlaikysiu ir laikysiu lūpas sučiaupęs.-Taip... bet tėti, aš negaliu pažadėti, kad mes niekados iš čia neišvažiuosime. Visa tai pakankamai sunku.-Aš noriu žinoti, - priminė jis man.-Tikrai.-Juk jūs užeisite pas mane, jei jums reikės išvažiuoti?- Aš pažadu tėti. Dabar, kai tu tiek žinai, aš manau kad tai suveiks. Aš laikysiuos netoliese, taip arti kaip tu pats to norėsi.Jis pusę sekundės pakramtė lūpą, po to lėtai pasilenkė link manęs, atsargiai išskėtęs rankas. Aš perdėjauRenesmę – kuri jau snaudė – į kairiąją ranką, sukandau dantis, užlaikiau kvėpavimą ir labai lengvai apkabinau jį per minkštą ir šilta liemenį dešiniąja ranka.-Laikykis labai arti Bela, - murmėjo jis. – Visai šalia.-Myliu tave tėti, - prašnibždėjau aš pro sukąstus dantis.Jis sudrebėjo ir atsitraukė nuo manęs. Aš nuleidau ranką.- Aš irgi tave myliu, vaikeli. Nepaisant visų pasikeitimų, tu likai tokia pati. – ir vienu pirštu prisilietė prieRenesmės skruosto. – Ji tikrai panaši į tave.Aš neparodžiau savo veiksmų, mano veido išraiška nepasikeitė.-Aš manau, kad labiau į Edvardą.Abejodama aš pridėjau:-Pas ją tavo garbanos.Čarlis jau norėjo sakyti, bet tik suniurnėjo.- Cha. Turbūt taip ir yra. Ha. Senelis. – jis abejodamas palingavo galva. – Man kada nors bus leista ją palaikyti?Aš šokiruota sumirksėjau ir po to bandžiau susiimti. Po trumpų apmastymų ir žvilgtelėjus į Renesmę – ji,atrodė jau visiškai užmigo, - aš pasiryžau – jei rizikuoti tai rizikuoti – juk šiandien viskas klostėsi taip gerai.-Štai, - pasakiau aš, pratiesdama ją Čarliui.
Jis automatiškai reikiamai sudėjo rankas, kad paimtų vaiką ir aš įdėjau Renesmę į improvizuotą jo lopšį. Jooda nebuvo tokia pat karšta kaip jos, bet nuo jo šilumos man kuteno gerklę, aš jaučiau kaip karštis sklinda pomano kūną. Vietose, kur mano balta oda prisileisdavo prie jo odos, pas ji pašiurpdavo oda. Aš nebuvauįsitikinus dėl ko taip nutiko, ar tai įvyko dėl mano naujos kūno temperatūros ar tai buvo dėl psichologiniųdalykų.Čarlis tyliai krenkštelėjo kai pajuto jos visą svorį.-Ji ... stipri.Aš susiraukiau. Man ji atrodė nesunkesnė nei plunksnelė. Gal aš tiesiog nejaučiau jokio svorio.-Stipri tai gerai, - pasakė Čarlis, apstebėjęs mano veido išraišką.Po to jis sumurmėjo sau panosei:-Ji turi būti stipri, kai aplink ją visas šis išprotėjęs namas.Jis trupučiuką pasupo ją ant rankų iš vieno šono į kitą.-Pats gražiausias vaikas iš visų, kokį tik teko man matyti, įskaitant ir tave, vaikeli. Atleisk, bet tai tiesa.-Aš žinau, taip ir yra.-Gražuolė, - pakartojo jis.Aš mačiau tai jo veide – aš stebėjau kaip ji augo. Čarlis buvo toks pats bejėgis prieš jos stebuklus kaip ir mes visi. Dvi sekundes pas jį ant rankų ir jis jau priklausė jai.-Galima aš ateisiu rytoj?-Žinoma tėti. Žinoma. Mes būsime čia.- Jūs turite būti, -rimtai ištarė jis, bet jo veidas buvo švelnus, jis vis dar įdėmiai žiūrėjo į Renesmę. – Ikirytojau Nese.-Nepradėk dar ir tu.-Ko?-Jos vardas Renesmė. Kaip Renė ir Esmė kartu. Jokių kitų variantų.Aš iš visų jėgų stengiausi nusiraminti, šįkart be gilaus kvėpavimo.-Nori sužinoti jos antrą vardą?-Žinoma.-Karli. Rašosi per „K“. Kaip Karlailas ir Čarlis kartu.Čarlio veido nušvietė plati šypsena:-Ačiū Bela.-Ačiū tau tėti. Taip greitai daug kas pasikeitė. Mano galva vis dar sukasi. Jei aš dabar neturėčiau tavęs, ašnežinau kaip visą tai išlaikyčiau ... realybėje.Aš ruošiausi pasakyti „pavirtusi į tai, kuo esu dabar“. Greičiausiai to būtų per daug.Čarlio skrandis suurzgė.-Eik pavalgyti tėti. Mes būsime čia.Aš prisiminiau tą pojūtį, tą pirmąjį nevykusi pasinėrimą į fantazijas – kai man atrodė, jog viskas pasikeisapšvietus saulės spinduliais. Visi jie buvo ten, išskyrus Džeikobą, kuris pagal sklindančius garsus iš virtuvės buvo užpuolęs šaldytuvą. Džasperas padėjo galvą ant Alisos kelių, kuri sėdėjo ant paskutinio laiptelio, Karlailas buvo pasinėręs į didžiulią knygą, kažką dainavo sau po nosim, Rozali ir Emetas statė namą iš kortu, įsitaisę polaiptais, Edvardas sėdėjo prie savo fortepijono ir kažką tyliai sau grojo. Niekas nebylojo, kad jau atėjo vakaras,kad reikia valgyti ar ruoštis miegui. Kažkas nepačiuopiamo pasikeitė visoje kambario atmosferoje. Kalenai šiuomomentu ne taip pasinėrę žaidė apsimesdami žmonėmis, kaip įprastai – žmogiška maskuotė buvo šiek tiek mažesnė, bet buvo pakankamai Čarliui, kad jis pajustų skirtumą.Jis krūptelėjo, palingavo galva ir atsiduso.- Iki rytojaus Bela, - jis susiraukė, o po to pridėjo- Aš noriu pasakyti, kad neatrodai visai blogai. Aš prie to priprasiu.-Ačiū tėti.Čarlis linktelėjo ir susimastęs nuėjo link savo automobilio. Aš žiūrėjau kaip jis nuvažiuoja, tuomet kai ašišgirdau, kad jo ratai jau rieda autostrada, aš supratau kad padariau tai. Aš ištvėriau visą dieną ir nepakenkiauČarliui. Visiškai savarankiška. Aš tikrai turėjo turėti nepaprastų sugebėjimų.Visa tai atrodė per gerai, kad būtų tiesa. Nejau aš iš tiesų galiu turėti savo naują šeimą ir aš galėsiu išsaugotidalelę savo praeities? O aš galvojau, kad vakar buvo nuostabu.-Nieko sau, - prašnibždėjau aš. Aš sumirksėjau ir pajutau kaip išnyko trečia pora kontaktinių lęšių.Skambančio fortepijono garsas nutilo ir Edvardas apsivijo aplink mano liemenį, jo smakras buvo apdėtasant mano peties.-Tu pavogei mano žodžius.
of 00
Svintanti ausra 26-29 skyriai
7,103 Reads
Info and Rating
| Category: | |
| Rating: | (2 Ratings) |
| Upload Date: | 02/28/2009 |
| Copyright: | Attribution Non-commercial |
| Tags: |
Leave a Comment
gal zinot is kur gauti likusus skyrius nes man truksta nuo 19 skuriaus iki29
na tai tada labai lauksim :)
pilnas bus mazdaug po 2savaiciu :) gal maziau..nieks dar neisverte..
gal kas turi polną šios knygos vertimą ? jei turite , gal galėtumėte atsiusti, bučiau labai dėkinga :) smetonaite@gmail.com