GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Elmantas Meilus

Holokaustas, arba Lietuvos tragedija (19411944)

Paskaita

Vilnius, 2001

UDK 947.45:933 Me 81

Paskait Holokaustas, arba Lietuvos tragedija (19411944) pareng Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos dstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, humanitarini moksl daktaras Elmantas Meilus. Atsakingoji redaktor hum. m. dr. vyr. ltn. A.Petrauskait

Elmantas Meilus, 2001 Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2001

TURINYS
Pratarm ....................................................................................................... 5 anga ............................................................................................................ 9 LIETUVOS TRAGEDIJOS PRIEISTOR ......................................... 11 Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Rusijos imperijos laikotarpis .... 11 Tarpukario laikotarpis (19191939) ......................................................... 16 LIETUVOS TRAGEDIJA ........................................................................ 22 Pirmoji sovietin okupacija ....................................................................... 22 Naci okupacija .......................................................................................... 28 Vietoj pabaigos ........................................................................................... 39 Literatra .................................................................................................... 42

Pratarm
Lietuvos ir lietuvi tautos istorijoje gausu lidn dat ir vyki. Vienas lidniausi, jei ne pats lidniausias, ms istorijos laikotarpi XX a. 5-asis deimtmetis, kai mes dl nusikalstamo kaimyn smokslo praradome savo valstyb, o po to ir gausiausi tautin maum, kuri amino poilsio atgul Lietuvos miest ir miesteli pakrai mikeliuose. Netekome imt tkstani tautiei, kuri dal priglaud Lietuvos mik em, dalis atsidr Vakaruose, kita Rytuose. Apie visus iuos vykius sovietmeiu 50 met mums buvo meluojama, teigiama, kad Lietuva su diaugsmu savo noru 1940 m. stojo SSRS, kad karo metais buvo iudyta imtai tkstani tarybini piliei, o ne Lietuvos yd, kad pokario metais mikuose kovojo banditai, o pabgo ar buvo iveta vos keletas tkstani inaudotoj ir deklasuot element. Aiku, mons inojo, kas atsitiko, bet, imirtant tiesioginiams liudininkams, i tautos atminties, aktyviai j apdorojant, palaipsniui beveik isitryn to laikotarpio vykiai, ypa susij su Lietuvos yd likimu. Tai atsitiko pirmiausia dl to, kad Lietuvoje, deja, beveik nebeliko yd, kurie galt pasakyti teisyb, kas buvo tie tarybiniai pilieiai, o patys lietuviai nelabai norjo gilintis tragik praeit. Taiau istorijoje maai kas nugrimzta nebt, tuo labiau tokia katastrofa, kokia itiko Lietuvos ydus. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, atjo laikas apie tai atvirai kalbti, kad ir kokia skaudi tiesa bt, nes tai kiekvienos demokratins valstybs principas. Norint ivengti bet koki spekuliacij ir kad niekada ateityje nieko panaaus nepasikartot, reikia nebijoti diskutuoti bet kokiomis, net skaudiausiomis, temomis. Deja, didioji ms visuomens dalis holokausto temos vis dar vengia, vengia pripainti istorines klaidas bei tvynaini padarytus nusikaltimus. Dl to kyla problem tiek alies viduje, tiek tarptautinje arenoje. Lietuvi tauta nra geresn ar blogesn u kitas tautas. Reikia tai suvokti ir sismoninti. Tada isivaduosime i daugelio kompleks, suvoksime savo istorij kaip praeit, kurios nebemanoma pakeisti, o ne kaip dabart, kuriai dar galima daryti tak. Taps aiku, jog istorija mums ukrauna moralins atsakomybs nat ir moko.
5

I karto gali kilti klausimas, o kaipgi su nusikaltli atsakomybe, tautos ar valstybs atsakomybe? iuos klausimus tarptautinje demokratinje visuomenje galimas tik toks atsakymas kiekvieno nusikaltlio (bt tai asmuo ar valstyb) atsakomyb nustato teismas ir tarptautin bendrija, o tauta gali jausti tik moralin atsakomyb u savo tautieius ar valstyb. Tiesa, i pasaulio istorijos inome, kai buvo baudiamos itisos tautos, pvz., nacistin Vokietija baud tuos paius ydus ar igonus juos udydama, Soviet Sjunga baud enus ir inguus, Pavolgio vokieius juos itremdama, ir pan. Kalbant apie lietuvi ar Lietuvos valstybs kalt dl yd genocido, btina pabrti, kad kiekvieno tariamojo kalt turi nustatyti teismas ir paskirti atitinkam bausm, o tauta, manau, turi jausti bent jau moralin atsakomyb u savo tvynaini veiksmus. Tuo tarpu Lietuvos valstyb, nors de jure tuo metu tarptautins bendrijos ir buvo pripastama, bet de fakto jos nebuvo, todl lyg ir neturt prisiimti atsakomybs u savo piliei veiksmus. Nebent mes, kaip kai kurie kartakoiai reikalauja, statymikai pripaintume, kad 1941 m. Laikinoji vyriausyb buvo teista Lietuvos Respublikos teisi permja. Tada turtume prisiimti ir atsakomyb u visk, k toji vyriausyb pasak, padar, ko nepadar ir k, jos paklaus, padar jos pilieiai. iais samprotavimais nenoriu paneigti ar sumenkinti 1941 m. birelio sukilimo prie soviet okupantus reikms ir gerbtino bei didvyriko lietuvi bandymo atkurti savo valstyb. Tai pagaliau jau kitas klausimas. Deja, bandant j atkurti, buvo pareikta, kad nemaai Lietuvos piliei (t.y. yd) yra jai nusidj, todl nebereikalingi. Tokie ir panas pareikimai bei veiksmai Laikinj vyriausyb kompromituojanti dm, ir dl to jos veikl vertinti tampa labai problemika. Pagaliau turkime drsos pripainti, kad netgi iki iol esama vairi antisemitini prietar, kurie, ko gera, neinyksta ir dl ms nevisavertikumo jausmo, nes antisemitizmo, kaip reikinio, egzistavimas rodo, kad dalis tautos jauiasi kakuo menkesn u yd taut. ioje knygelje, paraytoje pasinaudojus daugelio autori darbais, pateikta nemaai faktins mediagos, ypa akcentuojami morals klausimai. Tai padaryta neatsitiktinai, nes, deja, praeities pakeisti mes jau nebegalime, nusikaltlius turi teisti teismas, todl mums btina susipainti su faktais ir suprasti, kas atsitiko, suvokti prieastis ir visa tai asmenikai vertinti.
6

Jei ie samprotavimai ir faktai paskatins perirti senuosius stereotipus, jei, palietus i lietuvi ir yd tautoms skaudi tem, privers jaunuolius, bsimuosius karininkus, susimstyti, pads tapti ne bejausmiais sakym vykdytojais, bet mstaniais monmis ir pajusti t plon gij, kuri skiria teist ir privalom sakym nuo neteisto ir nusikalstamo, tada, manau, is darbas pasiek tiksl. Antra vertus, nenoriau, kad is darbas bt suprastas ir vertinamas neteisingai tik kaip lietuvi nuodmi ivardijimas, kaip siekimas jiems primesti visus yd tautai padarytus nusikaltimus. Skaitydami turtumte pastebti, kad ia bandyta pateikti kuo vairiapusikesnius faktus ir ianalizuoti svarbiausias holokausto prieastis. I j matyti, kad ta nedidel saujel lietuvi buvo tik negailestingos udymo mainos maa, bet labai baisi detal, o kad tokia ji tapo, buvo daugyb prieasi, kurios dar tak ms tautieiams. Noriau plaiau paaikinti ir pat knygels Holokaustas, arba Lietuvos tragedija pavadinim. Juo norjau pabrti, kad holokaustas tai ne tik yd ar lietuvi (kaip dalyvavusi jame), bet visos ms valstybs (nors realiai jos tuo metu ir nebuvo) tragedija. Juk uvo nemaai ms valstybs piliei, dalis piliei susitep udyni krauju. Valstyb dl to patyr milinik ekonomini nuostoli, bet lidniausia, kad liko didiul moralin mums visiems, o visuomen prarado svarbius moralinius orientyrus. Aiku, ie praradimai buvo ne tik holokausto, o ypa okupacij (tiek dviej sovietini, tiek ir nacistins) pasekm, bet holokaustas tam taip pat turjo labai didels reikms. odiu holokaustas galima vardyti tik masines yd udynes, vykusias Antrojo pasaulinio karo metu, t.y. j genocid. Jis kils i senovs yd ir graik kalb odio holo-kautoo, kuris reikia auk sudeginau visikai, t.y. kruvin auk, gyv sudeginam ant aukuro (dabartin prasm didels dalies yd tautos auka, paaukota ant Antrojo pasaulinio karo aukuro). Tekste yra nemaai citat i vairi autori darb. Nuorodos skliausteliuose esantys skaiiai nurodo darbo, i kurio paimta citata, eils numer teksto pabaigoje pateiktame literatros srae. Nuoirdiai dkoju Lietuvos istorijos instituto vyresniesiems moksliniams bendradarbiams, humanitarini moksl daktarams Vladui Sirutaviiui, Rimantui Mikniui, Rimantui Zizui, eslovui Laurinaviiui, Gintau7

tui Sliesorinui, Dariui Stalinui bei XX a. yd problem specialistei, Vytauto Didiojo universiteto doktorantei Eglei Bendikaitei u teigiamus atsiliepimus bei kai kurias pastabas, kurias buvo atsivelgta, taip pat io darbo recenzentams Lietuvos istorijos instituto direktoriui, doc. habil. dr. Alvydui Nikentaiiui, dr. Gediminui Rudiui bei iaurs-Ryt Vokietijos kultros tyrim instituto (Institut Nordostdeutsches Kulturwerk) Liuneburge (Lneburg) moksliniam bendradarbiui dr. Joachimui Tauberiui. U darbe ireiktas mintis bei galimas klaidas atsakomyb prisiima autorius. Autorius

anga
Didysis Dievo sakymas skelbia: Mylk Viepat Diev visa irdimi, visa siela, visu protu ir visomis jgomis; mylk kiekvien mog taip, kaip save. Tai vis deimties Dievo sakym santrauka: kas tikrai myli Diev ir mones, tas vykdo visus jo sakymus. Galima net netikti Diev, bti laisvamaniu ar net ateistu, bet vadovautis gyvenime bent paskutiniais atuoniais i t deimties labai mogik sakym yra privalu kiekvienam padoriam ir civilizuotam mogui. Didiojo sakymo antroji dalis kvieia mylti mones ir nedaryti jiems to, ko nenortume, kad kiti mums daryt. Dievo snus Jzus sako mylti net prieus, melstis u juos. ios nuostatos yra privalomos ne tik kiekvienam mogui atskirai, bet ir moni bendrijoms, tautoms ir valstybms, jei jos save laiko civilizuotomis. Deja, monijos, ypa XX a., istorijoje gausu nemeils savo artimui pavyzdi, kai, vadovaujantis vairiomis ideologijomis, buvo padaryta daugyb iauriausi nusikaltim. Paios baisiausios XX a. ideologijos komunistin ir nacistin. Pirmoji, apsigaubusi viliojania vis lygybs teorija ir todl iki iol visuotinai nepasmerkta, band gyvendinti vienos (darbinink) klass diktatr, skleid neapykant turtiniu (klasiniu) ir ideologiniu pagrindu, ikreipdama mogikj prigimt bei bendrsias vertybes, idstytas deimtyje Dievo sakym. ios ideologijos vardan visame pasaulyje buvo nuudyta ir numarinta deimtys, jei ne imtai, milijon moni bei esmingai prisidta sukeliant Antrj pasaulin kar. Antroji, nacistin, ideologija, kurios antimogikas pobdis daugeliui buvo aikus nuo pat pradi, po triukinanio Vokietijos pralaimjimo (1945 m.) buvo visuotinai pasmerkta, kaip ir komunistin, nekent kitamini bei ikreip mogikj prigimt ir bendrsias vertybes, bet visa tai dar rasiniu pagrindu, t. y. auktesns rass (arij) ir auktesns nacijos (vokiei) labui. i ideologij propaguotojai sukl Antrj pasaulin kar, kurio metu uvo apie 5065 mln. moni (skaitant ir Japonijos sukelto karo Azijos emyne aukas) apie 4459 mln. i j buvo tiesiogins karo ar su karu susijusi vyki bei mintj ideologij nemonikos veiklos aukos, likusieji 6 mln. (i j apie 1,5 mln. vaik) Europos ydai, kuri absoliuti dauguma iudyta tik dl to, kad jie buvo ydai. Nacistin ideologija, be vairi kit kaltinim, skelb, kad ydai yra emiausios rass mons, jog jie imtus met apgau9

dinjo europieius ir i to lobo, galiausiai kad susimok ydai bolevikai nori uvaldyti pasaul. I t 6 mln. auk apie 200 tkst. buvo Lietuvos ydai (pasaulyje inomi litvak vardu). Nors jie sudar tik apie 3,3 proc. vis tuo metu nuudyt yd, bet tai reik, kad sunaikinta apie 91 proc. (kai kur nurodomi net 96 proc.) vis Lietuvos yd tautybs piliei. (Tai buvo didiausias holokausto auk procentas tarp vis valstybi!) Vien per antrj 1941 m. pusmet j buvo iudyta apie 170180 tkst. niekada dar per tok trump laik Lietuvos em nebuvo sugrusi tiek daug kraujo (29). Niekas neabejoja, kad ias didiausias monijos istorijoje vienos tautos udynes tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje suplanavo ir vykd vokiei nacistai, taiau, pasak Liudo Truskos, apmaudu, kad yd kraujo jr tiesiogiai ar netiesiogiai merk savo rankas ir tkstaniai lietuvi, kad pirm kart per ilgaam tautos istorij buvo suteptas lietuvio vardas (29). Tai ne atskiros yd ar lietuvi tragedijos, o bendra didioji Lietuvos tragedija, nes buvo sunaikinta imtai tkstani nekalt moni jos piliei, o prie udyni prisidjo dalis tos paios valstybs moni piliei (tiesa, nedidel), kai likusioji dauguma kit moni piliei gana abejingai visa tai stebjo arba djosi nieko nepastebinti. Beje, egzistuoja ir iek tiek kitokia nuomon. Teigiama, kad ne dauguma, o tik nemaa dalis lietuvi buvo abejingi yd likimui. Literatroje danai utinkamas toks standartinis sakinys, kad saujel lietuvi ud ydus, kita saujel, rizikuodama savo gyvybe, juos gelbjo, o didioji dauguma abejingai tai irjo. Jokiu bdu ne taip. Tam antisemitiniam tvaikui nepasidav, maiausiai buvo jo paveikti valstieiai, kurie sudar tada apie 80 proc. lietuvi tautos. Jie labai skausmingai pergyveno yd udynes(23). Bet kas gali dabar nustatyti, kiek buvo ujauianij? Akivaizdesnis faktas, jog dauguma tyljo (mus gali paguosti nebent tai, kad daug kur kitur taip pat buvo tylima). Viso to negalima atitaisyti ar pateisinti. Reikia suvokti katastrofos dyd ir beprasmikum, bandyti suprasti, kodl galjo vykti tokie dalykai. Kiekvienas i ms turi vertinti i tragik patirt, kad ateityje nieko panaaus negalt atsitikti. iuo atveju visikai nesvarbu, kad mes asmenikai prie to neprisidjome ar ms artimieji neprisidjo, ar netgi band gelbti aukas, svarbu, kad suvoktume, jog reikia mylti kiekvien mog, kad ir kas jis bt. Tada niekad netapsime aisliukais kieno nors rankose ir jausims bent jau moralikai atsakingi u tai, kas vyko, vyksta ir vyks.
10

LIETUVOS TRAGEDIJOS PRIEISTOR

Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Rusijos imperijos laikotarpis
Savo baigiamsias ivadas apie Lietuvos yd istorij emigracijoje gyvens prof. Zenonas Ivinskis pradjo lotynika sentencija: Amicus Plato, sed magis amica veritas (16) Draugas Platonas, bet tiesa brangesn. Norint surasti t ties ir geriau suprasti holokausto prieastis, pirmiausia, matyt, reikt ir mums trumpai apvelgti Lietuvos yd istorij. Manoma, kad pirmieji ydai Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts (toliau LDK) teritorij ( pietvakarines jos emes) nuolatinai gyventi atsikraust XIV a. Anksiau galbt ia jie uklysdavo verslo reikalais. 1388 m. Vytautas Didysis suteik ydams pirmj privilegij (tiesa, tarp istorik yra abejojani jos tikrumu), kuri turjo reguliuoti teisinius, ekonominius, ir visuomeninius santykius tarp valdovo ir yd, yd ir krikioni bei tarp pai yd. ydai buvo paskelbti laisvaisiais Didiojo kunigaikio pavaldiniais. Jiems buvo leista gyventi atskiromis bendruomenmis (kahalais), savarankikai tvarkyti vidaus, tikybos ir teisinius reikalus. 1507 m. Lietuvos didysis kunigaiktis ygimantas Senasis patvirtino i privilegij. Kiti LDK valdovai suteik nauj. Kai kurios yd privilegijos buvo trauktos Lietuvos statutus, tuo ydus iskiriant i kit LDK tautini grupi. Manoma, kad XIV a. pabaigoje LDK gyveno apie 6 tkst. yd. Paskui ydus i Vakar Europos atslinko ir daugelis kaltinim (pvz., kad ydai nuud Jz Krist) bei prietar (es ydai naudoja krikioni vaik krauj savo apeigose ir kt.). Daugel t prietar buvo ne syk pasmerk popieiai (taip pat ir Jonas Paulius II) bei kai kurie valdovai (pvz., Vytautas Didysis), bet nemaai j gyvuoja net iki i dien. Veikiamas senj prietar bei turdamas materialini sumetim, 1495 m. Lietuvos didysis kunigaiktis Aleksandras ivar ydus i alies (panaiai 1492 m. jie buvo ivaryti i Ispanijos), bet, taps Lenkijos karaliumi ir matydamas, kad
11

be j alies ekonomika nekyla, 1503 m. leido jiems grti. Kahalai savarankikai tvark savo vidaus reikalus, turjo savo maldos namus, teismus, mokyklas, skerdyklas, pirtis ir kapines. Manoma, kad XVI a. viduryje LDK gyveno apie 810 tkst. yd. 1623 m. susikr savarankikas LDK kahal Vaadas (taryba), kuris sprend bendriausius LDK yd gyvenimo klausimus, reguliavo santykius su valdia, rpinosi valstybini mokesi paskirstymu tarp bendruomeni, mokslo bei kitais klausimais, leido privalomas yd gyvenimo taisykles ir stebjo, kad nebt priimti antiydiki statymai. Sunkiais LDK momentais ydai neretai kartu su kitais gyventojais gindavosi apsuptuose miestuose. 1654 m. vasar, kai Maskva pradjo savo didj brovimsi Lietuv, Vilniaus ydai po savo raudona vliava, apvediota baltais dryiais ir turinia hebraik ra, sutelk 130 savanori; jie siunt ir savo valg prie rusus. Tai savo atsiminimuose yra ras valdovo Vladislovo Vazos gydytojas (Motiejus Vorbek-Lettovas E.M.) (16). Oficialiais, bet, manoma, labai sumaintais duomenimis, 1676 m. LDK gyveno apie 32 tkst. yd (ypa daug j atbgo Lietuv XVII a. viduryje i Ukrainos, gelbdamiesi nuo masini udyni, kurias vykd kazok sukilliai), o XVIII a. pabaigoje LDK (madaug dabartinse Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose) j jau gyveno apie 250 tkst. Manoma, kad nuo XVII a. pabaigos Abiej Taut Respublikoje (bendroje Lenkijos ir Lietuvos valstybje) gyvenusi yd bendruomen buvo didiausia Europoje, o nuo XVIII a. vidurio ir pasaulyje. Lietuvoje taip pat pasitaikydavo yd pogrom (pvz., XVII a. vyk Vilniuje ir iauliuose), ir ia jie buvo kaltinami ritualinmis mogudystmis bei kitomis nuodmmis, bet yd persekiojimas nebuvo gavs tokio masto kaip kitose valstybse. Vis dlto kai kada dar bandoma idealizuoti to meto yd, gyvenusi LDK, padt. I pateikt skaii atrodyt, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybmis, ydams sikurti ir gyventi buvo sudarytos paios geriausios slygos. Taip gali pasirodyti tik i pirmo vilgsnio, bet i yd gerov rmsi valdov privilegijomis, tiksliau, ydai buvo iskirti i kit gyventoj grupi ir nuolat globojami. Viena vertus, tokia j privilegijuota padtis (nors ydus bajorija ir niekino, o daugelis j gyveno labai vargingai) kl kit gyventoj nepasitenkinim, kita vertus izoliavo ydus, vert gyventi udarai savose bendruomense ir trukd integruotis visuomen (tuo tarpu toks procesas pamau vyko kitose Vakar Europos valstybse). ios aplinkybs ir
12

kalbiniai bei religiniai skirtumai, taip pat mintieji vairs prietarai, ydus atsivij i Europos, vert juos jaustis Lietuvoje svetimais. Nors, kaip rao Lietuvos yd istorikas Solomonas Atamukas, laikui bgant, kartu gyvenant 500 met, vieniems ir kitiems jis (yd ir lietuvi gyvenimas) darsi suprantamesnis ir prastesnis, tai neivengiamai tirpd nacionalin psichologin svetimum [...] Iimtinis verslo ir socialinio statuso pobdis neleido jiems (ydams E.M.) susimaiyti su vietos gyventojais. Bet jie negaljo nutautti ir dl to, kad valstiei luomas jiems buvo per emai, o lkta bajorija (Lietuvoje ir Lenkijoje) nepasiekiama, per auktai. Miestuose j pikti kiniai varovai buvo krikionys; vieni kitus jie laik prieais. Taigi ydai kiniu poiriu savaip buvo atskirti nuo aplinkos, o nesusiliej kikai, negaljo susilieti taip pat kultriniu bei etniniu atvilgiu. Vakar Europoje pirmiausia inyko kinis yd iskirtinumas ir atskirumas - atsirado ir pltojosi kultrinis bei kalbinis nutautjimo protrkis. Istorikai susidar itisa prieasi grandin, vienur skatinusi susiliejim su vyraujaniomis tautomis, j kiu, kultra, gyvensena, i dalies net tikyba, o kitur neskatinusi(1). 1795 m. trims kaimynms sunaikinus Abiej Taut Respublik, Lietuva su visais joje gyvenusiais ydais atiteko Rusijos imperijai. ia jie neteko savo privilegijuotos padties, carins valdios buvo ujami bei niekinami. ydai buvo paskelbti caro pavaldiniais ir jiems buvo vesta sslumo riba, t. y. nustatyta Rusijos imperijoje teritorija, kuri pateko ir Lietuva, kurioje buvo leista gyventi ydams; udrausta verstis emdirbyste, vesta daug kit apribojim. Buvo bandoma vairiomis teisinmis ir prievartos priemonmis pertvarkyti j gyvenim, juos integruoti Rusijos visuomen, o vliau asimiliuoti. Ypa sunki buvo rekrt prievol, nes kariuomen rinko net yd berniukus, o ten, neitvr labai sunki slyg, daug j davo. Nuo XIX a. vidurio, kai Rusijoje buvo pradtos gyvendinti liberalios reformos, yd gyvenimo slygos iek tiek pagerjo, bet Rusija atsisak pripainti yd politin lygiateisikum, nors daugelyje Europos ali is principas buvo visuotinai pripastamas. 1881 m., po caro Aleksandro I nuudymo, per Rusij nusirito yd pogrom banga, bet Lietuvos ji nepasiek. Lietuvos yd dvasinis ir kultrinis gyvenimas tuo metu klestjo, nors Rusijos valdia nuolat juos persekiojo, XIX a. viduryje Vilnius greta Varuvos tapo visuotinai pripaintu didiausiu yd tautins dvasins kultros
13

ir literatros centru Ryt Europoje, tikra Lietuvos Jeruzale (1). Taiau tiek lietuvi, tiek yd gyvenimo slygos buvo labai sunkios, todl tik iki 1897 m. JAV emigravo apie 55 tkst. lietuvi ir beveik 40 tkst. yd, o 18961914 m. i 252,6 tkst. emigrant yd buvo 33,8 tkst. (13,4 proc.). Dabartins Lietuvos teritorijoje 1897 m. buvo 2,77 mln. gyventoj, lietuviai sudar apie 67,2 proc., ydai 12,9 proc. (apie 350 tkst.), lenkai, rusai ir kiti 19,9 proc. Deimtys tkstani yd i Lietuvos pasitrauk arba buvo ivaryti Pirmojo pasaulinio karo metais besitraukianios rus kariuomens. ydai vyravo to meto Lietuvos pramonje (daugiausia jie buvo amatininkai ir darbininkai) bei prekyboje, o augant ir lietuvi ekonominms galimybms tai kl tamp tarp abiej taut. Pasak teisininko ir istoriko Augustino Janulaiio, ydai nuolat turjo bti tarp kjo ir priekalo (17), nes rus valdia juos laik nepatikimais elementais, galimais idavikais, o lietuviai rus padlaiiais bei konkurentais. Bet, anot S. Atamuko, Duomenys apie lietuvi-yd ir yd-lietuvi kasdienius santykius buityje ir apie j kultrinius dvasinius santykius rodo, kad abi tautos patyr daug vienod skriaud. Jos kovojo dl savo pilietinio ir tautinio lygiateisikumo [...], nors tiek lietuvius, tiek ydus slg ta pati Rusijos caro patvaldyst, jos antilietuvika ir antiydika politika, jos pastangos surusinti abi tautas. Dl i ir kit prieasi tarp lietuvi ir yd i esms nebuvo gili ir neveikiam prietaravim(1). Vis dlto, atrodo, XIX a. antroje pusje Lietuvoje pradjo reiktis antisemitizmas, kuris skyrsi nuo antijudaizmo, prieikum ydams grindusio religiniais motyvais. is reikinys buvo bdingas daugeliui Vidurio ir Ryt Europos taut, nes iuo laikotarpiu sustiprjo j tautinio atgimimo ir isivadavimo i svetimj priespaudos judjimai, politikoje ir ekonomikoje pagrindini pozicij m reikalauti vietin buruazija. i tautini sjdi ideologai ydus ima laikyti labai apsukriu kolektyviniu konkurentu. Norint garantuoti savo tautos tapsm, ydus btina nugalti nirtingoje konkurencinje kovoje. Tokia galvosena vadovaujantis prieikumas ydams vis daniau pagrindiamas ekonominiais ir rasistiniais motyvais (20, V.Sirutaviius). Beje, antisemitizmas, atsirads kaip tik XIX a. antrojoje pusje, buvo bdingas ne tik Vidurio ir Ryt, bet ir Vakar Europai. iuo laikotarpiu atrod, kad Vakar Europos alyse ydai jau asimiliuojasi su vietinmis tautomis, bet yd klausimas, deja, neinyko, tik i valstybins teisins problemos jis virto visuomenine problema (1). ydai buvo kalti14

nami siekimu siviepatauti visose gyvenimo sferose ir net visame pasaulyje, liberali, demokratini ir komunistini idj skleidimu, smoksl ir revoliucij organizavimu. Antisemitizmas tuo metu buvo prilygintas mokslui, t.y. pirm kart bandyta mokslikai aikinti, kad antiydikumas turi real pagrind. Taip palaipsniui buvo pereita prie rasini teorij, ydus priskiriant emesnei, nevisavertei rasei, vliau prie nacionalsocializmo ideologijos. Nuolatiniai yd persekiojimai ir tai, kad jie neturjo savo vietos pasaulyje, kur galt prisiglausti, yd taut vert iekoti ieities. XIX a. pabaigoje kilo sionist judjimas, kuris skelb, kad ydai senojoje tvynje Palestinoje turi sukurti savo valstyb. Deja, i idj jiems pavyko gyvendinti tik po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo iudyta didel tautos dalis. Natralu, kad gausjanti lietuvi buruazija ir inteligentija siek stiprinti tautinio kapitalo pozicijas ekonomikoje: steigti gamyklas, parduotuves, dirbtuves, bankus ir kooperatyvus, kuriuose vyraut lietuvikas kapitalas. Taiau iuos paangius siekius lydjo tautinis ir religinis nepakantumas, daugiausia nukreiptas prie ydus. Kildavo nepasitenkinimo, skambjo raginim atimti i yd prekybos versl, vyti i kaim, su jais neprekiauti, pirkti tik pas lietuvius ir pan. ydai, aiku, stengsi isaugoti savo verslus, o tai dar labiau skatino konfrontacij. Pasitaik ir ydus utariani bals, bet nemaai tautinio lietuvi atgimimo veikj juos vaizdavo kaip atjnus, parazitus, besigvieianius lietuvi turto (pvz., Vincas Kudirka). ydai buvo nemgiami dar ir dl to, kad nemaai yd, nordami siteikti valdiai ir iekodami jos utarimo bei siekdami ilaikyti ekonomines pozicijas, pritar rusifikavimo politikai ir taip tapo carins imperijos valdios rankiais. Kartu paprasti mons suprato, kad be ydo neisiversi, nes jis per amius buvo patikimas kaimynas ir nepakeiiamas tarpininkas sprendiant ekonominius reikalus. Be to, ydai ir lietuviai buvo savotiki sjungininkai (nors ir dl skirting prieasi) dl prie lenkus nukreiptos bendros nuostatos (tiek tuo metu, tiek vliau tarpukariu). Matyt, dl vis i prieasi tuo metu Lietuvoje nebuvo yd pogrom, nors daugelyje kit Rusijos imperijos dali jie kildavo vienas po kito. XX a. pradioje ydai ir lietuviai gana skmingai bendradarbiavo, silydami bendrus kandidatus Rusijos Dm ir ten keldami vieum lietuvi ir yd problemas, o taip pat veikdami ivien prie lenkus.
15

Tarpukario laikotarpis (19191939)

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir sudarius Versalio sutart, kuri, jos sudarytoj nuomone, turjo utikrinti amin taik Europoje, lauktosios ramybs nebuvo. i sutartis neisprend sen tarpvalstybini ir tautini gin, o dar ieb nauj. Per dvideimt tarpukario met Europoje didjo nestabilumas ir tampa tarp taut ir valstybi, todl yd padtis tapo dar netikresn, nors i pirmo vilgsnio galjo atrodyti, jog i tauta pagaliau gals suklestti. Bet tuo metu, be vis anksiau siaknijusi prietar, buvo atsiradusi nauja prieikumo prieastis yd tapatinimas su bolevizmu (18). Tokio poirio plitimas skatino gana aktyvus j dalyvavimas vairi ali komunist partijose, nesigilinant, kad absoliuti dauguma yd revoliucionieri buvo vadinamieji neydiki ydai (18), nutrauk ryius su judaizmu bei tautinmis tradicijomis. Labiausiai ydai pasiymjo Rusijoje, kur jie buvo itin spdingai susij su revoliuciniu teroru [...] Daugiau nei kas nors kitas, Trockis simbolizavo bolevizmo prievart, demonik jg ir ryt udegti pasaul. Daugiau nei kas nors kitas jis buvo atsakingas u paplitus yd tapatinim su revoliucija [...] Tragik gyvenimo ironij vainikuoja tai, kad paprasti Rusijos ydai visikai nepasipeln i revoliucijos [...] Faktikai yd prekijai tapo pagrindinmis Lenino bendros asociali grupi teroro politikos aukomis [...] Tiesa, ydai pasiymjo bolevik partijos aukiausiose pakopose bei eilini gretose: partiniuose suvaiavimuose 1520 procent deputat sudar ydai. Bet jie buvo neydiki ydai [...] ydai, ypa komunist partijos viduje, sudar neproporcingai didel Stalino auk dal (18). Deja, pasaulis maai inojo apie yd padt Soviet Sjungoje, apie ia jiems gresiant pavoj. Kaip ir anksiau, buvo manoma, kad bene svarbiausi bolevizmo rmjai yra ydai ir kad j konfliktai su neydikais ydais yra tik priedanga, maskuojanti viso pasaulio yd smoksl. i dar XIX a. pabaigoje sukurta pasaulio yd smokslo teorija jau seniai paneigta: mokslikai rodyta, kad tai antisemit klastot. Vis dlto ji skmingai gyvavo per vis XX a., o kai kur tebegyvuoja iki iol. Tenka pripainti, kad antisemitizmas didesniu ar maesniu mastu reiksi tarpukario Europoje ir visame pasaulyje. Bijant jo paatrjimo ir netgi neramum, buvo ribojama yd emigracija Palestin, Didij Britanij ir Jungtines Amerikos Valstijas, ypa tuo metu, kai ydams labiausiai to
16

reikjo, t. y. Vokietijoje atjus valdi Hitleriui bei karo metais. Taigi ydai atsidr tarsi tarp dviej ugni: juos puol bolevikai kaip visuomenei nenaudingus asmenis, t.y. burujus, kiti (ia labiausiai pasiymjo nacistai) kaip bolevikus. Atskirai reikia aptarti Vokietijoje klestjus antisemitizm, nes btent ioje XX a. pirmoje pusje ekonomikai, karikai ir kultrikai stipriausioje Europos alyje subrendo, buvo teorikai pagrstas, suplanuotas, pradtas ir pernetas kitas alis yd tautos genocidas. Nors ia tema prirayta galyb knyg, iki iol ne iki galo iaikintos prieastys, dl kuri antisemitizmas taip sigaljo ioje tuo metu labiausiai isilavinusioje pasaulio alyje. Stebina ir tai, kad iki pat Hitlerio atjimo valdi 19321933 m. ydai Vokietij laik labiausiai jiems tinkama gyventi alimi dl ten vyraujanios tvarkos, pagarbos mokslui ir darbui. Labai svarus yd indlis XIX ir XX a. Vokietijos moksl, ekonomik, kultr. Niekur kitur ydai taip nebuvo persim gyvenamosios alies kultra kaip Vokietijoje. Absoliuti Vokietijos yd dauguma rm savo al Pirmojo pasaulinio karo metais, apie 100 tkst. yd kariavo vokiei kariuomenje, 12 tkst. i j uvo. Aiku, ir tuo metu ioje alyje buvo nemaai antisemitizmo reikini (pvz., to meto Vokietijos kariuomenje labai retai pasitaikydavo karinink yd), bet tokie atvejai buvo kontroliuojami, nes grietai laikytasi statym. Taiau Vokietijai, XX a. pradioje pasiekusiai galybs virn, pralaimjus Pirmj pasaulin kar, reikjo surasti kaltinink. Be to, karas iki tol labai tvarkingoje alyje pagimd nevilt ir prievart, kurios msi tiek kairieji, tiek deinieji. Ypa antiydikas nuotaikas kurst vairs bandymai (kaip ir Rusijoje) nuversti tuometin valdi, nes juos organizuojant ir gyvendinant nema vaidmen suvaidino Vokietijos ydai (Roza Liuksemburg ir kt.). Susiklosiusia situacija skmingiausiai pasinaudojo i Austrijos kils Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, Vokietijos kariuomens kareivis Adolfas iklgruberis Hitleris. Jo buitinis antisemitizmas, bdingas nemaai to meto Austrijos ir Vokietijos visuomens daliai, po pralaimto karo virto tikra neapykanta ydams. Dar 1922 m., paioje savo politins karjeros pradioje, jis pareik: Sunaikinti ydus bt mano pirma ir pagrindin uduotis (18). Neapykant sustiprino yd-bolevik Rusijos baim, nes naujaisiais laikais Vokietija, o ypa Prsija labiau u visk bijojo rus grsms (18). Hitleriui kakaip pavyko apavti ir pasitelkti pagalb daugum Vokietijos mokytoj, student, j palaik
17

profesra ir, kas ypa svarbu, Vokietijos biurokratija, t.y. valstybs tarnautojai, kurie sukr puikiai veikiani naikinimo main. O kai j parm ir dauguma iniasklaidos, patraukti antisemitizmo idjomis daugum vokiei jau nebuvo sunku. Tuo labiau kad Vokietijos kairieji, tarp kuri ymiausi vad buvo nemaai yd, padar daug neapgalvot ir net antivalstybini pareikim, kuriuos skmingai savo antiydikai propagandai panaudojo naciai, tvirtindami, jog dl yd idavysi Vokietija pralaimjusi kar, kad ir toliau ydai komunistai griaun al. Jie buvo kaltinami vairiomis btomis ir nebtomis nuodmmis. sidmtina, kad 1932 m. rinkimuose Vokietijos parlament, kai naciai surinko daugiausiai bals, treioje vietoje lik komunistai gavo 100 viet, bet tarp irinktj deputat nebuvo n vieno ydo. Kad ir kaip ten bt, nacistai, ko gero, nebt prasimu valdi, jei ne 19281932 m. Didioji pasaulio ekonomikos kriz, Europoje labiausiai palietusi Vokietij ir sudariusi palankias slygas naci demagogijai suklestti. Per visus dvylika Hitlerio valdymo met Vokietijoje prie ydus buvo vykdoma dvejopa prievarta. Pirmuosius eerius taikos metus buvo naudojama nevaldoma gaivalik masi prievarta (garsusis 1938 m. pabaigoje vyks yd pogromas Kritolin naktis), buvo padti ir planingos, reguliuojamos prievartos, ireiktos statymais ir policijos valdia, pagrindai. Per likusius eerius karo metus buvo vykdoma planinga valstybin yd naikinimo politika, bet pasitaikydavo ir neplanuot pogrom. Jei iki karo buvo rodinjama, jog ydai per amius apgaudinjo vokieius, todl teistai galima i j atimti nuosavyb ir j grinti teistai savininkei Vokietijai, tai prasidjs karas tarsi patvirtino nuo 1939 m. sausio mn. Hitlerio skelbiam ties jei prasids karas, jis bus tarptautinio yd smokslo pasekm. Ir kai karas kilo, Hitleris dl vis miri ir nelaimi apkaltino ydus, o tai reik, kad ydai neturi jokios teiss gyventi. Hitleris daug kart tvirtino, kad karas paspartins galutin yd klausimo sprendim. Tai reik j sunaikinim ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Be iki karo priimt vairi antisemitini nutarim ir statym, prasidjus karui, spaudimas nuosekliai ir spariai didjo ydams vesta komendanto valanda, udrausta naudotis telefonu, sumaintas maisto davinys, nuo 1941 m. rudens visi ydai privaljo neioti geltonas eiakampes Dovydo vaigdes ir t.t. Bet tai dar nebuvo Galutinis sprendimas. Pirmasis jo etapas prasidjo 1940 m., kai okupuotos Lenkijos ydai buvo suvaryti getus ir pradti alin18

ti nepakeliamu darbu, veriami dirbti nuo auros iki sutem be poilsio dien, duodant maisto tik gyvybei palaikyti. Tokiomis slygomis nuo isekimo jie masikai mirdavo. Bet Hitleriui toks Galutinio sprendimo gyvendinimo bdas atrod per ltas ir jis pasiryo suplanuoti ir surengti masines visos Europos yd udynes. Joms pradi dav 1941 m. birelio 22 d. Vokietijos siverimas Soviet Sjung. Tuo tarpu, subyrjus Rusijos ir Vokietijos imperijoms ir 1918 m. atkrus Lietuvos valstybingum, atkuriamj darb sitrauk ir Lietuvos ydai. inodami, kad antisemitizmas kaimyninse didiosiose valstybse ymiai labiau suvejs nei Lietuvoje, jie gana palankiai prim ir palaik pai Lietuvos valstybs idj, nes lietuvi atgimimo veikjai, atmindami daugiatauts Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts patirt, paadjo ydams, kaip ir kitoms maumoms, pilietin lygiateisikum, plai kultrin autonomij (1), nes norjo usitikrinti j param sprendiant ginus su lenkais bei kitais kaimynais. Jau 1919 m. Lietuvoje buvo kurta yd reikal ministerija (kad yd bendruomen padt lietuviams sprsti Vilniaus klausim). ydai dalyvavo Valstybs Tarybos, Steigiamojo seimo ir kit seim veikloje bei kituose valstybs krimo darbuose. 19181923 m. Lietuvos kariuomenje tarnavo daugiau kaip 3 tkst. yd, tarp kuri nemaai buvo savanori, dalyvavusi Nepriklausomybs kovose, daug i j apdovanot ordinais ir medaliais. Buvo ir uvusi mio lauke, karinink, karo gydytoj. ydai aukojo dideles las Lietuvos gynimo fondui. Pirmojoje Lietuvos karo mokyklos karinink laidoje buvo ei ydai [] Lietuvos kariuomens vadas generolas Silvestras ukauskas paymjo, kad ydai siningai kovojo dl Lietuvos laisvs ir ant Tvyns aukuro sudjo savo aukas, tai rod j, lygiateisi piliei, gil pareigos jausm (1). Ypa aktyviai Lietuvos ydai rm lietuvi siekius Paryiaus taikos konferencijoje susigrinti Vilni ir jo krat bei daug pasidarbavo vairiose alyse, kad bt pripainta Lietuvos valstyb. I pradi ydams Lietuvoje buvo suteikta iskirtin, palyginti su kitomis Europos alimis, kultrin autonomija, bet nuo 1923 m., silpnjant valstybje demokratinms ir liberalioms raidos tendencijoms, i autonomija palaipsniui buvo siaurinama. Galiausiai po keleri met autonomija iliko tik socialinje, religinje ir vietimo sferose. Deja, po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo Lietuva, kaip ir kai kurios kitos regiono valstybs,
19

pasuko autoritarinio valdymo ir tautins valstybs krimo keliu. Mintasis litvak istorikas S. Atamukas rao: Imintingai iekant vykusio istorijos ikeltos problemos sprendimo, buvo galima rasti bd, nauding ir vieniems, ir kitiems. Bet paymtina, kad ieitis priklaus nuo lietuvi. Savo valstybje lietuvi tauta buvo valdanioji ir vyraujanti tauta, kurios vadovybei teko didiausia atsakomyb u gyvenusi joje maum lygiateisikum ir gerov (1). Dar priduriau, kad Lietuvos vadovyb buvo atsakinga u alies pilietins visuomens formavim, u tai, kad visi jos gyventojai pajust ir suvokt, jog ia yra j valstyb, kad jaustsi lygiateisiai ir saugs. Gaila, bet to nebuvo pasiekta. A. Smetonos autoritarinis reimas sukr atmosfer, kuri buvo gantinai palanki priimti bet kok antidemokratin reim i alies arba bent jau nesiprieinti ir nesukurti jokios rimtesns alternatyvos jam (11). Kaip inome, 19401941 m. taip ir atsitiko. Nors Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais ydai skmingai pltojo savo kultr, enkliai prisidjo prie Lietuvos kultros ir ekonomikos stiprinimo, kartu su kitais pilieiais atlikdavo karo tarnyb Lietuvos kariuomenje, bet valdia pamau stm ydus i ekonomini pozicij ir valstybini staig, ne visada jiems sudar lygias konkurencijos slygas. Tai buvo daroma apdairiai, kad nenukentt alies ekonomika. Buvo pradtos kurti grynai lietuvikos verslo mons. Per savo spaud verslininkai m nuolat propaguoti antiydikas nuotaikas, netgi su rasistiniu atspalviu, o tai savo ruotu stabd prasidjus yd suartjimo su lietuvi kultra proces. Prie tokius antisemitinius straipsnius bei kitas panaias apraikas labai grietai pasisak Prezidentas Antanas Smetona ir Vyriausyb, todl por met (iki 1938 m. pabaigos) antisemitizmo reikini sumajo. Be abejo, antisemitizmas visuomenje plito ir dl gan aktyvaus yd, dalyvavimo pogrindinje antivalstybinje Lietuvos komunist partijos veikloje, kuriai praktikai buvo vadovaujama i Maskvos. Kaip rao prof. Zenonas Ivinskis, lietuvi nepasitenkinim kl ir ydikos krautuvi ikabos, ir yd nenoras mokytis lietuvi kalbos valstybs gyvavimo pradioje (16). Nieko nepaisydami ydai mru stojo u Lietuv 1938 m. Lenkijos ultimatumo, taip pat 1939 m. Klaipdos krizs dienomis (28). Retkariais Lietuvoje pasitaikydavo antiydik ipuoli, yd parduotuvi niokojimo ar net nedideli pogrom (pvz.: 1929 m. Kauno priemiestyje, Vilijampolje, per nakt buvo sumuta keliasdeimt yd; 1939 m. antisemitins riaus vyko Leipalingyje). I Vokietijos, atjus valdi Hitle20

riui, atsklidusi antisemitin propaganda dar nema poveik lietuvi studentijai ir net daliai inteligentijos. Ir buityje ydai neretai patyr, kad lietuviai jiems jauia antipatij, pavyd, mgsta i j pasiaipyti. Tai i dalies buvo galima paaikinti tam tikrais udaro yd gyvenimo bruoais, geresniu gyvenimo tvarkymu. Bet Lietuva buvo tarp t nedaugelio Ryt Europos ali, kur ipuoliai prie ydus i esms daugiausiai bdavo vietinio pobdio, kur iauri masini pogrom nebuvo (1). Pagal JAV lietuvi kilms istorik Sauli Suiedl, neteisinga bt tvirtinti, kad nepriklausomybs metais Lietuvos yd bendruomen buvo sistemingai diskriminuojama. Lietuvos Respublika neprim nei vieno antisemitinio statymo, be to, finansikai rm yd religin bei kultrin gyvenim (25). yd padt to meto Lietuvoje panaiai vertina ir angl istorikas Paulas Johnsonas: Didel yd bendruomen ten buvo galbt laimingiausia Europoje per vis tarpukar (18). Lietuvos valdantieji sluoksniai bei daugumas ymiausi politini ir religini veikj stengsi stabdyti antisemitizmo plitim, suprato ir skelb, kad yd ir lietuvi siekiai yra panas, kad jie turi bendr tiksl isaugoti nepriklausom ir stabili Lietuvos valstyb. Matyt, to nepakako, nes antisemitizmo skla graiai sudygo ir suvejo Antrojo pasaulinio karo metais, bet didiausia paskata jai suveti buvo 19401941 m. sovietin okupacija ir aneksija.

21

LIETUVOS TRAGEDIJA
Pirmoji sovietin okupacija
1939 m. rugpjio 23 d. Soviet Sjunga ir nacistin Vokietija sudar Nepuolimo sutart (vadinamj Molotovo-Ribbentropo pakt), kuria pasidalijo takos sferomis dal Vidurio Europos: Vokietijai atiteko Vakar Lenkija ir Lietuva, o SSRS Ryt Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija. Taip buvo atvertas kelias Antrajam pasauliniam karui, kur netrukus (1939 m. rugsjo 1 d.) pradjo Vokietija. Pirmoji auka buvo Lenkija. Po keliolikos dien (rugsjo 17 d.) j upuol ir SSRS. Sutriukinusios Lenkij, abi alys agresors rugsjo 28 d. pasira SSRS ir Vokietijos sien nustatymo ir draugysts sutart, pagal kuri Vokietija u dal Lenkijos Soviet Sjungos takos sferai perleido Lietuv (iskyrus dal Suvalkijos). Prasidjs karas Lietuvos tiesiogiai i karto nepaliet, bet i Lenkijos j pradjo plsti karo pabgliai, tarp kuri buvo ir apie 15 tkst. yd. Dar apie 75 tkst. yd atsidr Lietuvoje, kai spalio mn. Soviet Sjunga u tai, kad Lietuv pagal abiej ali sutart bt leisti Raudonosios armijos daliniai, perdav Lietuvai Vilni ir dal Vilniaus krato. Taip bendras Lietuvos yd skaiius padidjo madaug iki 240 tkst. Vilniaus bei visos Lietuvos ydai pareik, jog isipild j ir lietuvi senas trokimas, Vilnius grintas Lietuvai ir paragino visus ydus dirbti jos labui. Vilnijos ydai, iveng hitlerins okupacijos (ir mnes kent sovietins okupacijos siaub E.M.), buvo patenkinti, kad atsidr Lietuvos sudtyje ir patyr jos prieglobst bei rpinimsi. Vilnijoje, be lietuvi, jie buvo lojaliausi Lietuvos Respublikai, gyvybikai suinteresuoti jos nepriklausomybe ir neutralumu(1). Lietuvos valdia, i pradi laviravusi ir bandiusi Vilnijoje palaikyti gerus santykius su tautinmis maumomis, vliau pradjo vykdyti kietos rankos politik (pvz., staigose neapgalvotai ir i karto m reikalauti bendrauti lietuvi kalba, taip istumdama nespjusius per trump laik j imokti, proteguoti lietuvikas firmas ir pan.) ir taip atstm kitatauius.
22

Deja, tiek Vilnijoje, tiek ir likusioje Lietuvos dalyje lietuvi valdia nebeilgai gyvavo. 1940 m. birelio viduryje Soviet Sjunga, vadovaudamasi Molotovo-Ribbentropo pakto dvasia, paskelb Lietuvai ultimatum, iai neidrsus pasiprieinti ir j primus, j okupavo, o po pusantro mnesio (rugpjio 3 d.) ir aneksavo, t.y. prijung prie SSRS. Neabejotina, kad dl Lietuvos nepriklausomybs praradimo labiausiai kalti du agresoriai SSRS ir Vokietija, bet reikia turti galvoje, kad ir paioje Lietuvoje dl keliolika met trukusio autoritarinio A. Smetonos valdymo tam susidar gana palankios slygos, nes daugum gyventoj buvo apmusi gili politin ir moralin kriz. Taip ir nespjo susiformuoti alyje pilietin visuomen, kuri pavojaus akimirk susitelkt ir stot ginti valstybs, nes vis laik buvo diegiama mintis, kad valstybs saugumu ir ateitimi pasirpins Tautos vadas (A. Smetona), o paprasti pilieiai turi tik siningai dirbti ir rpintis savimi. Uteko keli ultimatum (1938 m. Lenkijos, 1939 m. Vokietijos, 1940 m. SSRS), kurie nuolankiai buvo priimti, ir visuomen buvo dezorganizuota. Praktikai nei politikai, nei karikiai, nei inteligentija, nei likusioji visuomens dalis beveik nesim joki priemoni, kurios bt padjusios igelbti valstyb ar bent jau garbingai pasiprieinti agresoriams. Absoliuti dauguma tyljo ir nieko nedar, tikdamasi, kad problema isisprs savaime arba j isprs kiti. Taip ir vyko problem isprend kiti, bet ne taip, kaip tiktasi. Matyt, reikia sutikti su iais S. Atamuko samprotavimais: Priverstinius ir laisvus yd bei lietuvi veiksmus noromis nenoromis diktavo karo aplinkybs ir galimos tolesns jo pasekms kratui bei jiems patiems. Susidariusiomis slygomis absoliuti vis alies tautybi moni dauguma rinkosi ne tarp socializmo ir kapitalizmo, ne tarp nepriklausomos Lietuvos valstybs ir socialistins Taryb Lietuvos, inkorporuotos Taryb Sjung, o tarp galimybi tapti karo lauku arba ivengti jo ir baisi jo pasekmi (1). Tokioms trumparegikoms viltims nebuvo lemta isipildyti, nes karo ivengti vis tiek nepavyko, o jo pasekms tiek ydams, tiek lietuviams, ko gero, tapo dar skaudesns, negu bt buvusios, jei bt bandyta garbingai pasiprieinti. Tada gal nors tokios neapykantos ydams, atsiradusios dl nevisavertikumo komplekso, kad pasiduota be kovos, i lietuvi puss bt ivengta. Todl, teigia Liudas Truska: Akivaizdu, jog Lietuvos okupacij lm Maskvos ir Berlyno sandris, o u gdingj 1940 m. kapituliacij (kad nei ginklu, nei politikai nebuvo ginama nepriklausomyb, nepareik23

tas protestas [dl ultimatumo E.M.], nevardyta agresija, teisinami okupantai [t.y. valdia skelb, kad ateina draugika kariuomen E.M.] atsakomyb tenka tuometinei politinei bei karinei Lietuvos vadovybei, kurioje nebuvo n vieno ydo (28). Sovietiniai okupantai i karto msi tvarkytis kaip savo namuose: suiminjo jiems nepalankius mones, primet savus statymus, atiminjo turt, persekiojo kitaminius, pradjo masikai tremti Lietuvos inteligentij, kininkus, verslininkus ir kt. Visa tai atvr monms akis ir padjo suvokti, kur gali nuvesti neveiklumas ir nesirpinimas bendru reikalu valstybe, bet buvo per vlu. Tada pradta iekoti kaltinink, o toki visada lengviausia rasti ne tarp savj, bet tarp kitataui, iuo atveju yd. Daugiausia jiems ir buvo suversta kalt dl Lietuvoje organizuot komunistini smoksl, priekaitauta, jog jie diaugsmingai su glmis sutiko okupantus, dirbo okupaciniuose valdios bei represiniuose organuose, kad rm sovietinimo politik, atiminjo lietuvi turt, aktyviai dalyvavo suimant, kankinant ir tremiant lietuvius. ydai buvo tapatinami su komunistais ir tuo remiantis kaltinami praud Lietuv. Pavelkime, ar ie kaltinimai buvo pagrsti. Pirmiausia reikt inoti, kiek yd dalyvavo Lietuvos komunist partijos ir okupacins valdios bei represini organ veikloje. Taip, to meto Lietuvos komunist partijoje, kuri buvo antikonstitucin ir veik svetimos valstybs interes naudai, o okupavus al tapo marionetine okupant organizacija, buvo neproporcingai daug yd (kaip ir rus), palyginti su j bendru skaiiumi tarp Lietuvos gyventoj. Jie dar nema tak komunist veiklai. 1939 m. pabaigoje beveik 60 proc. komunist buvo lietuviai, 31 proc. ydai, o lik 9 proc. kit tautybi asmenys [...] ydai komunistai sudar ma Lietuvos yd dal, neatspindjo j daugumos pair ir neireik j sieki. J taka yd bendruomenei buvo palyginti menka [...] Neproporcingai didel yd atstovavim LKP lm j vyravimas tarp amatinink, prekybinink ir miesto varguomens, prokomunistins jidiistins (antisionistins) pakraipos yd pairos ir j orientacija SSRS prasidjus Antrajam pasauliniam karui. SSRS kariuomens vedimas Lietuv 1939 m. spalio mn. paskatino LKP gret augim, sustiprino kai kuri tautini maum varguomens prokomunistin orientacij. Pus 1939 m. ruden 1940 m. birelio mn. LKP stojusi komunist buvo ydai, LKP akty24

viai stojo rusai. Lietuvos okupacijos ivakarse LKP turjo beveik 1600 nari [...] Lietuvi buvo 54,4 proc., yd 30,6 proc., rus 14,2 proc. ir kit tautybi 0,7 proc. (19). Nuo okupacijos pradios pagal nurodymus i Maskvos buvo pradta riboti yd primim LKP remiantis tuo, kad dauguma j es kil i smulkiaburuazini eim (t.y. amatinink, prekybinink ir pan.), bet, matyt, reikms turjo ir tautyb. Buvo stengiamasi pirmuosius partini ir valstybini organ postus skirti (rinkti) pagrindins tautybs (t.y. lietuvius E.M.) nacionalinius kadrus, o antruosius (neretai ir pirmuosius) postus i Maskvos atsistus darbuotojus rusus arba kitus (1). Todl 1941 m. pradioje LKP ydai jau sudar tik 16,6 proc. vis nari. Bet reikia pripainti, kad net LKP Kauno miesto organizacijos, kurioje vyravo ydai, 1939 1940 m. antivalstybiniai ir prosovietiniai veiksmai skatino antisemitizm. Vadinamajame Liaudies seime, kuris liepos 21 d. paskelb Lietuv sovietine respublika ir kreipsi Maskv, praydamas priimti Lietuv SSRS, posdiavo 67 lietuviai, 4 ydai, 3 lenkai, 2 gudai, 1 rusas ir 1 latvis. O Liaudies seimo paskirtoje delegacijoje, kuri liepos 30 d. ivyko Maskv parveti sauls, i 20 jos nari tebuvo 1 ydas (28). Dar maiau yd 19401941 m. dirbo sovietins valdios organuose. Pvz.: tarp liaudies komisar (t.y. ministr) buvo tik 1 (5,5 proc.) ydas, tarp j pavaduotoj 4 (12,9 proc.). ie skaiiai gal iek tiek ir parodomieji, nes okupantams buvo svarbu parodyti, kad lietuviai patys ima vykdyti sovietizacij. Bet skaiiai, i kuri galima sprsti apie sovietini represini organ nacionalin sudt, jau ne parodomieji, o atspindi reali situacij. Visose Lietuvoje veikusiose NKVD ir NKGB struktrose 1941 m. birelio mn. dirbo 5644 darbuotojai, i kuri tik 70 buvo ydai (1,2 proc.), saugumo (NKGB) vadovavimo organuose, centre ir apskrityse i 402 darbuotoj madaug 53 proc. sudar rusakalbiai, 34 proc. lietuviai ir 13 proc. ydai, milicijoje (NKVD) i 138 vadovaujani darbuotoj apie 52 proc. buvo rusakalbiai, 31 proc. lietuviai ir 17 proc. ydai. I 1941 m. gegus mn. sudarytuose centriniame ir apskrii tabuose, kuri paskirtis buvo vadovauti trmimo i Lietuvos operacijai, dirbusi 84 nari, sprendiant pagal pavardes, 13 buvo lietuvi, 5-6 ydai, 1 armnas, o visi kiti rusai, baltarusiai ir ukrainieiai (31). Ar pagrstai eskaluojamas klausimas dl ypa aktyvaus yd dalyvavimo lietuvi trmimuose ir kankinimuose bei j turto grobime? yd kalt
25

ia, matyt, tiesiog proporcinga mintiems skaiiams, kurie buvo pateikti analizuojant j dalyvavimo sovietiniuose partiniuose, valstybiniuose ir represiniuose organuose duomenis. Todl atitinkamai padidja lietuvi kalt, nes daugum sovietini partini ir valstybini darbuotoj buvo lietuviai ir rusai (ypa daug rus tautybs asmen dirbo represiniuose organuose). Geriau pavelkime, kaip patys ydai nukentjo nuo sovietizacijos. Tai liudija ir ie skaiiai: 1940 m. liepos rugpjio mn. buvo nacionalizuotos 986 stambesns pramons mons, i kuri 276 (28 proc.) priklaus lietuviams, 560 (57 proc.) ydams, o ruden nacionalizuota dar apie 1600 prekybos moni, i kuri 147 (9 proc.) priklaus lietuviams, 1320 (83 proc.) ydams. Be to, nacionalizuota tkstaniai nam, kuri dauguma priklaus ydams, bei gausyb kitokio yd turto. Per pirmj masin 1941 m. birelio 14 d. trmim buvo iveta apie 17500 moni, tarp kuri, manoma, buvo apie 2 tkst. yd, o tai sudar apie 1 proc. vis Lietuvos yd ir 11,4 proc. vis ivetj. Likimo ironija, bet didelei ivet litvak daliai Antrojo pasaulinio karo metu pavyko igyventi. Bsimasis Izraelio ministras pirmininkas Menachemas Beginas, tuo metu taip pat buvs ivetas iaur, vliau savo atsiminimuose ra: Tos katastrofos metu Taryb Sjunga netiktai suteik ydams nekainojam pagalb [...] imtai tkstani (turima galvoje ne tik i Lietuvos iveti ar pasitrauk ydai E.M.) yd isigelbjo, nors daugelis j prisikentjo, o daugelis uvo kaljimuose ir stovyklose (1). is teiginys i esms paaikina, kodl dauguma yd 1940 m. birelio viduryje su viltimi ir diaugsmu sutiko okupacin Raudonj armij, nes ymi dalis Lietuvos ir Vilniaus krato yd nuoirdiai tikjo, kad Taryb Sjunga jiems pads isigelbti nuo grsusio Vokietijos upuolimo pavojaus(1). Taiau yra ir kitoki nuomoni. Izraelyje gyvenanti istorik Dina Porat rao: Dalis yd palankiai irjo soviet atjim 1939 ir 1940 metais, taiau dauguma yd greitai soviet valdia nusivyl ir smerk tuos savo tautieius, kurie bendradarbiavo su sovietiniu reimu bei laik juos idavikais (23). Ta paia tema prof. Z.Ivinskis ra: itie antikomunistai ydai taiau nieko nedar, neatsiribojo nuo an nuydjusi yd siautjimo ir tuo bdu [] utrauk atsakingum visiems ydams (16). Bet ar tas atsakingumas tikrai tokio masto, kad beveik visiems litvakams utrauk mirt? Toliau profesorius ra, kad tai yra klaida, kaip lygiai yra klaida priskirti atsakingum visai lietuvi tautai u ydaudius.
26

Reikia suprasti to meto ydus, nes dauguma man, kad palaikyti sovietus jiems yra gyvybs ar mirties klausimas, todl elgsi egoistikai ir instinktyviai, kaip, matyt, ne vienas panaioje situacijoje bt pasielgs. Lietuviai to nesuvok, todl ir vieni, ir kiti sumokjo nemonik kain beveik visa Lietuvos yd bendruomen buvo sunaikinta, o lietuviams prilipo ydaudi vardas, dl ko turi kentti iki iol. Tragedija yra tame, kad lietuviai pamgino yd spontanikus veiksmus aikinti kaip racionalias konstrukcijas, kaip smoningus apsisprendimus. Lygiai t pai klaid daro ydai, sivaizduodami, kad lietuviai seniai lauk tos valandos (t.y. kad galt susidoroti su ydais E.M.). Ne, lietuvi reakcija tuomet buvo spontanika ir jausmai ia turjo suvaidinti ym vaidmen(8). Taiau toks tvirtinimas n kiek nesumaina lietuvi atsakomybs. Ypa didel atsakomyb tenka to meto alies vadovams ir inteligentijai, kurie beveik nieko nepadar, kad bt ivengta katastrofos, t. y. nesugebjo kritikai ianalizuoti situacijos, numatyti gresiani padarini ir to neiaikino tautai. Okupacijos slygomis ir sovietams represavus nema dal inteligentijos, tai padaryti turjo bti labai sunku ir pavojinga. Deja, lyg ir negirdti apie kokias nors pastangas (pvz., nelegaliuose lapeliuose bandant paaikinti padt) atitolinti katastrof, kad nors lietuviai prie jos neprisidt ar padt nelaims itiktiems savo bendrapilieiams. Baigiant analizuoti pirmj sovietins okupacijos Lietuvoje laikotarp, verta pacituoti vien istoriko L. Truskos teigin: Apskritai jokia Lietuvos yd institucija nepadar jokio antivalstybinio, antilietuviko ar prosovietinio pareikimo (28). Ir pridti jo prisipainim: Kakada a irgi maniau, jog ydai 19401941 metais nusikalto Lietuvai. Keleri met tyrinjimai sugriov i mano nuomon (30).

27

Naci okupacija
1941 m. birelio 22 d. nacistin Vokietija upuol buvusi draug Soviet Sjung, ir Lietuv persikl Antrojo pasaulinio karo veiksmai. vyko tai, ko ydai ir lietuviai tikjosi ivengti 1940 m. birelio viduryje, kai vieni su viltimi, o kiti nuleid rankas atidav savo valstyb svetimj valiai. Vieneri sovietmeio metai labai pakeit abiej taut santykius. ydai, kurie tikjosi, kad SSRS sugebs juos apginti, buvo visikai nuvilti, o lietuviai atsipeikj pamat, kad prarado savo valstyb, kuri galbt vylsi isaugoti nors kaip SSRS satelit, ir, patyr sumimus, tremt bei kitas sovietines malones, m dairytis kaltinink. Lietuviai lauk karo kaip isivadavimo. Tuo netruko pasinaudoti naujieji agresoriai vokikieji faistai, nes tokia situacija puikiai tiko j planams gyvendinti, t.y. sunaikinti ydus. siverusi SSRS Vokietija siek ne tik sigalti pasaulyje, bet ir sunaikinti yd-bolevik suokalbio idin ir Hitleriui pasiekti penkis milijonus soviet valdom yd. udymas vyko dviem bdais: pasitelkiant mobilius udymo dalinius ir susitelkimo centrus arba mirties stovyklas (18). Kiekvienoje i keturi SSRS siverusi armij veik mobils udymo batalionai (Einsatzgruppen) A,B,C,D, sudaryti i 500900 moni. Daugiausia naikinimo akcijas vykd ie specials batalionai, nors ydus ud ir kit vokiei armijos padalini kariai. udikai nuaudavo ydus viais pakau, vadinamuoju sardini metodu, kur naudojo ir slaptoji soviet policija (NKGB E. M.). Pagal metod pirma eil moni nusirisdavo kapo dugn, o ant jos krisdavo kiti (18). Vokieiai visose okupuotose teritorijose buvo kr apie 2500 koncentracijos ir darbo stovykl, kuriose mons buvo alinami nepakeliamu darbu, marinami badu, naikinami kitokiais bdais. Lenkijos teritorijoje buvo kurtos 6 mirties stovyklos (prie Chelmo ir Osvencimo, Treblinkoje, Sobibore, Maidaneke ir Belicje), kurios buvo i anksto skirtos ar patobulintos masikam moni naikinimui pramoniniu mastu (18). i mirties fabrik duj kamerose bei kitokiais bdais buvo nuudyta: Osvencime daugiau nei 2 mln., Maidaneke 1 mln. 380 tkst., Treblinkoje 800 tkst., Belicje 600 tkst., Chelme 340 tkst. ir Sobibore 250 tkst. yd, neskaitant daugybs kit tautybi moni. Visose koncentracijos stovyklose ydai buvo udomi ne tik duj kamerose, bet ir kitais paiais sadistikiausiais bdais, negailint nei kdiki, nei moter, nei seni. Vokietija prarado milijonus naging darbinink. Sunkiau28

siais karo momentais jos geleinkeliai buvo ukimti udyti veam yd eelonais, kurie trukd karinio transporto eismui, o tkstaniai kari, kurie tuo metu buvo reikalingi fronte, turjo juos saugoti ir udyti. Taigi holokaustas buvo vienas i faktori, dl kuri Hitleris pralaimjo kar (18). Faktikai holokausto vykdytojai buvo SS, bet prie io nusikaltimo prisidjo ir Vermachtas bei visos valstybs struktros. Vokiei tauta, panaiai kaip ir lietuvi, turt jausti moralin kalt dauguma vokiei pritar antiydikai politikai ir visikai nesiprieino naciams, jie nieko nenorjo inoti apie yd likim ir leido Hitleriui bei jo bendrininkams vykdyti holokaust. Kai kurios kitos Vakar Europos tautos taip pat ne savo indl. P. Johnsonas rao: Austrai elgsi blogiau nei vokieiai. Holokauste jie suvaidino neproporcingai (austr buvo tik 7 milijonai E.M.) svarb vaidmen [...] Austrai vadovavo keturioms i ei mirties stovykl ir nuud beveik pus i ei milijon yd [...] Rumunai buvo ne k geresni u austrus, kai kuriais atvilgiais net bjauresni ... Bendrai imant, po vokiei ir austr didiausi yd udikai buvo rumunai [...] Dauguma prancz atsisak bendradarbiauti Galutinio sprendimo klausimu, bet tie, kurie sutiko, entuziazmu lenk vokieius (18). Taiau Italijos gyventojai rm ir slp ydus, Belgijoje vietos gyventojai prieinosi yd udymui, olandai, kad apgint ydus, griebsi visuotinio streiko, Vokietijos sjungininkai suomiai atsisak iduoti 2 tkst. Suomijos yd, o danai perplukd vedij savo 5 tkst. yd tautybs piliei. Kyla klausimas: ar valstybs sjungininks, kurios kovojo prie Vokietijos reich, negaljo kaip nors igelbti Europos yd ar bent sumainti udyni mast? ia ir vl galima pasiremti angl istoriku P. Johnsonu: Rusai [...] niekada neparod n maiausio noro kaip nors padti ydams [...] Teorikai Britanijos ir Amerikos vyriausybs ujaut ydus, bet praktikai jos baiminosi, kad bet kokia aktyvi proydika politika gali iprovokuoti Hitler masikai ivyti ydus, kuriuos jos tada turt priimti dorovs sumetimais (18). Kitaip tariant, sovietams ydai visikai nerpjo, o anglai ir amerikieiai dl galimo yd antpldio bijojo rpesi ir neramum savo alyse, todl beveik nieko nedar arba dar per maai. Kyla ir kitas klausimas: kodl patys ydai neband gelbtis? Tiesa, bta bandym pasiprieinti (pvz., 1943 m. Varuvos geto sukilimas). Bet, kai
29

naciai okupavo didij dal Europos, ydai i karto atsidr j rankose ir beveik neturjo galimybs isigelbti ar pasiprieinti. Be to, daugelis energingiausi ir narsiausi yd tautos atstov jau buvo emigrav. Pagaliau j skaudi tkstantmet patirtis mok, kad geriau ne kovoti, o dertis ir maldauti, todl tikjo, jog ir tokiomis aplinkybmis galima isiderti gyvybes. Pats yd religinis aukljimas iugd j pasyvum, mok susitaikyti su likimu. Jie lengvai leisdavosi apgaunami (pvz., kai pasmerktiesiems sakydavo, jog jie veami ne koncentracijos, o darbo stovyklas), nes norjo isaugoti nors truput vilties. Danai yd getuose tvark palaik bei atrinkdavo, k vesti audyti, patys ydai, kurie taip nuolankiai tarnaudami tikjosi ne tik patys isigelbti, bet ir savo gimines bei daug kit tautiei igelbti. Bet galiausiai visi, kam nepasisek pabgti, buvo iudyti, net ir uoliausi tarnai. Soviet Sjungai okupavus Lietuv ne visi nuleido rankas. vairiose alyse reziduojantys Lietuvos pasiuntiniai dl to pareik protestus, o Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje plk. Kazio kirpos iniciatyva Berlyne 1940 m. lapkriio mn. buvo kurtas jo vadovaujamas Lietuvos aktyvist frontas (LAF). i organizacija Lietuvos ilaisvinim ir nepriklausomybs atkrim pirmiausia siejo su Vokietijos ir SSRS karu. Savo dokumentuose ir atsiaukimuose, platinamuose ir Lietuvoje, LAFas kviet vienytis visas Lietuvos politines jgas ir sitraukti alies ilaisvinimo judjim, organizuoti pogrind, ruotis kovai. Deja, iuose atsiaukimuose buvo ir labai daug antisemitizmo element. Daugelyje ios organizacijos dokument buvo teigiama, kad ydai kalti dl vis al itikusi nelaimi, jog jiems nra vietos Lietuvoje ir pan., pvz.: Jau dabar painformuokite ydus, kad j likimas aikus, todl kas gali tegu jau iandien nedinasi i Lietuvos, kad nebt bereikaling auk (4). Konkreios yd problemos sprendimo priemons buvo idstytos atsiaukime Amiams ivaduokime Lietuv nuo ydijos jungo: 1) Visikai ir galutinai ataukiama Vytauto Didiojo suteikta ydams prieglaudos teis (turima galvoje 1388 m. Vytauto privilegija E.M.); 2) kiekvienas be iimties ydas sakmiai spjamas tuoj pat apleisti Lietuvos em; 3) ypatingai nusikaltusieji lietuviams ydai bus traukiami atsakomybn; 4) visas yd kilnojamasis turtas pereina lietuvi tautos nuosavybn(29). Kartu reikia atkreipti dmes tai, kad, kaip pabria L. Truska, lietuviai antisemitai bent savo oficialiuose dokumentuose buvo u yd ivarym, o ne u j udynes(23). Bet iki Vokietijai upuo30

lant SSRS, LAFo antiydiki atsiaukimai i esms atitiko Vokietijos oficialij politik, nes ir naciai iki tol dar vieai nekalbjo apie yd sunaikinim. Dabar sunku pasakyti, ar gerai ie LAFo dokumentai ir atsiaukimai buvo inomi Lietuvoje, bet kad j skleidiamos antisemitins nuotaikos turjo tam tikr poveik nusivylusiai tautai, ypa po 1941 m. birelio 1418 d. didiojo trmimo, matyt, neabejotina. Pasiprieinimas okupantams gaivalikai kilo ir paioje Lietuvoje, kur mons stengsi nedalyvauti sovietinje politinje veikloje, platino antisovietinius atsiaukimus, band organizuoti pasiprieinimo judjim. Didiausia pogrindin organizacija susikr Lietuvos armijos pagrindu suformuotame (Raudonosios armijos E.M.) 29-ajame teritoriniame auli korpuse. Jai vadovavo mjr. V. Bulviius(4). I pradi pogrindinink buvo nedaug, jie neturjo vieno vadovaujanio centro, bet, artjant karui, pogrindinink daugjo, jie palaik ry su Berlyne sikrusiu LAFu. 1941 m. birelio 22 d. Vokietijai upuolus Soviet Sjung, jau pirmj karo dien Lietuvoje prasidjo sukilimas. Jis tssi vis savait, kol Raudonoji armija buvo ivyta i alies. Sunkiausios kovos vyko Kaune, kur sukilliai apaudydavo besitraukianius raudonarmieius, uimdavo svarbiausius objektus. Praktikai jau birelio 23-j miestas buvo ivaduotas. Per Kauno radij ikilmingai paskelbta, kad atkuriam nepriklausoma Lietuvos Respublika ir sudaroma Laikinoji vyriausyb. Vilniuje sukilimo mastai buvo ymiai maesni, o pagrindin vaidmen jame, kaip ir kai kuriose kitose vietovse, suvaidino prie sukilli prisidj nemaai Raudonj armij traukt lietuvikj dalini kari. Sukilimui trko vieningo vadovavimo ir drausms, todl buvo daug savivaliavimo, asmenini sskait suvedinjimo atvej, nemaai nekalt auk. Yra duomen, kad tuo metu buvo nuudyta apie 5 tkst. lietuvi, nes birelio pabaigoje liepos pradioje partizanai (baltaraiiai) suiminjo ir net aud komunistus, komjaunuolius, sovietinius pareignus, tarp kuri, inoma, buvo ir yd, taiau dauguma lietuviai (29). Deja, kaip danai panaiais neramiais laikais bna, prie tikrj partizan, patriot ir idealist, prisiplak nemaai vairi padugni, net kriminalist, kuri tikslas buvo ne atgauti Lietuvai laisv, bet kuo daugiau prisiplti. Daugeliu atvej kaip tik ie prisiplakliai bei ukietj antisemitai ar vedami aklo kerto nuo soviet nukentjusi moni gimins tuo metu, matyt, ir vykd daugum nusikaltim, bet elis krito ant vis sukilli. Savo atsiminimuose buvusi Kauno geto kalin Sara
31

Ginait-Rubinsonien rao: Be abejo, ne visi baltaraiiai buvo ydaudiai, bet tomis 1941 met birelio-rugpjio dienomis, visi ydaudiai ryjo baltus raiius, jie buvo baltaraiiai (13). Apskaiiuota, kad Lietuvoje veik apie 400 partizan bri, t.y. madaug 1620 tkst. kovotoj, i kuri apie 650 uvo. Istorikas Valentinas Brandiauskas pastebi: Sukilimas buvo nukreiptas prie besitraukiani Raudonj armij, o sykiu ir prie vokiei interesus, nes buvo deklaruotas nepriklausomybs atkrimas, Laikinosios vyriausybs sudarymas (4), o tai nejo Reicho planus, nes vokieiai nebuvo numat, kad Lietuva bus savarankika valstyb. Antra vertus, galima tvirtinti, kad sukilimas tam tikra prasme atitiko vokiei interesus, nes palengvino j yg per Lietuv, padjo greiiau vesti tvark alyje ir, kaip vliau matysime, gyvendinti Galutin sprendim. Kad ir kaip ten bt, is sukilimas (nors ir turintis gding dmi, kurias reikia atsivelgti ir kurias btina vertinti) lietuvi tautai buvo tarsi moralin kompensacija u 1940 m. birelio viduryje patirt gd. Laikinoji vyriausyb, kuri buvo sudaryta Kaune birelio 23 d., labai greitai visoje alyje atkr iki sovietins okupacijos buvusias savivaldybes ir organizavo policij. Bet, kaip minta, Vokietija neplanavo suteikti Lietuvai nepriklausomybs, todl faktikai Laikinosios vyriausybs vokiei valdia nepripaino ir visaip trukd jai dirbti, kol galiausiai rugpjio pradioje j paleido. Taiau jau anksiau naujj okupant sakymu buvo nuginkluojami ir perkeliami policijos batalionus partizan ir aktyvist briai. Nemaai i j netrukus pasiymjo udynmis ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkiniuose kratuose. Rugsjo pabaigoje buvo udraustas ir LAFas. Taip palaipsniui iki 1941 m. pabaigos buvo udraustos visos legalios lietuvi politins organizacijos, todl suaktyvjo pogrindin veikla ir pasyvus pasiprieinimas, per vis okupacijos laikotarp reiksis pogrindini laikrai ir atsiaukim leidimu bei platinimu, vokiei sak dl veimo Vokietij darbams ir stojimo j kariuomen bei SS legionus boikotu ir pan. Lietuvos teritorijoje aktyviai kovojo tik sovietiniai partizanai, o Vilniaus krate lenk partizanai (Armia Krajowa). Kartais teigiama, kad nespjusi i Lietuvos pasitraukti yd LAFas ir Laikinoji vyriausyb neplanavo sunaikinti, tik norjo suvaryti getus ir ten udaryti (29). Taiau, prasidjus karui, lietuvi antisemitus nuvyl labai greitas vokiei ygis, dl ko ydai nespjo pasitraukti (23), todl jiems patiems, vadovaujant vokieiams, teko sprsti yd klausim. Sunku da32

bar tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje prasidjo yd udyns. Neabejotina, kad dar vokieiams neatjus, sukilimo metu, daug kur dl vienoki ar kitoki motyv (pvz., apkaltinus buvus komunistais ar rmus soviet valdi, ar tiesiog norint pagrobti j turt) buvo nuudyta nemaai yd, bet, regis, nra joki duomen, kad tai bt buvusios suplanuotos ir sistemingos udyns. Taiau, atrodo, kad per vis pasaul nuskambjusios garsiosios yd udyns Kauno Lietkio garae, kai vidury dienos (birelio 27-j ?), abejingai stebint didiulei miniai, keli ar keliolika lietuvi geleiniais strypais umu keliasdeimt yd, nebuvo vokiei inicijuotos, o kakokios sadist grups vykdytos niekuo nepateisinamos vrikos udyns. Vis dlto, yd istorik nuomone, Holokaustas prasidjs Lietuvoje. Btent ia pirmiausia buvo pradti masiniai yd udymai nuo vokiei invazijos 1941 m. birelio mn. iki t pai met pabaigos iudyta apie 80 %. Lietuvos yd(23). Bet, kaip mano L. Truska, dar tiksliai nenustatyta, ar lietuviai pirmieji pradjo akcijas prie ydus, audyti ydus iki vokiei atjimo [...] Trisdeimties kilometr ruou prie Vokietijos sienos ydus jau pirmomis karo dienomis ud Tils gestapininkai(23). Kartu su Vokietijos kariuomene Lietuvos teritorij eng vienas i keturi jau mint mobilij udymo bri (Einsatzgruppen) A brio grup, birelio 25 d. vakare atvykusi Kaun, i karto msi organizuoti yd udynes. Tai pavyko padaryti gana lengvai, ir kartu su vienu i lietuvi partizan bri per kelias naktis Vilijampolje iauriausiais bdais buvo nuudyta beveik 4 tkst. yd vyr, moter, seni ir vaik. tai kaip apraomos ios udyns: Partizanai ne tik aud i autuv, bet taip pat ud peiliais ir kirviais. Vilijampols rabinui Zalmanui Osovskiui buvo nukirsta galva [...], rabinui Abrahamui Grodzenskiui udikai ipjov lieuv ir idr akis; vaik galvos buvo dauomos autuv buomis (1). Deja, nei Laikinoji vyriausyb, nei Lietuvos viesuomen neatsiribojo nuo toki savo tautiei veiksm ir j nepasmerk. Greiiau prieingai oficialiojoje bei vietinje spaudoje buvo gausu antiydik straipsni, kurie toliau skatino neapykant iai tautai. Antiydikas nuotaikas padjo skleisti ir paaikj besitraukianios Raudonosios armijos nusikaltimai iaurios udyns Rainiuose, Pravienikse bei kitose vietose. ydai su jomis neturjo nieko bendra (gali bti, kad vienas kitas ydas jose ir dalyvavo), bet vokiei ir vietins propagandos buvo su jomis siejami. LAFo ir Laikinosios vyriausybs dienratis laisv 1941 m. liepos 3 d. perteik
33

Laikinosios vyriausybs ems kio ministro profesoriaus Balio Vitkaus per radij kininkams pasakytos kalbos odius: iandien sunku pas mus rasti lietuvik eim, kurios nebt palietusi ydikai bolevikiko budelio ranka [...] Buvome tikri, kad didioji, galingoji Vokietija nepaks yd ir ydberni grsms kultringai Europai [...]. laisv 1941 m. liepos 5 d. vedamajame Apvalyti lietuvi taut nuo grybo buvo parayta, kad reikia kuo greiiau ipjauti yd gryb. Idsts prastinius kaltinimus, laikratis ra: Negana juos eliminuoti i valstybinio gyvenimo, bet, kol bus galutinai isprstas j likimas, jie, kad veltui nevalgyt ms krato duonos, [...] turi bti suvaryti darbo kuopas prie viej darb, kad bent dalimi prisidt prie atstatymo to, k raudonieji j dvasios tvai j rankomis yra sunaikin(1). Gatvse buvo kabinami plakatai su bjauriais yd atvaizdais ir vairiausiais kaltinimais: Kas isiurb ir ispaud vis js prakait? ydas! Kas js monas ir dukteris iprievartavo? ydas! Kas paadjo jums roj, o dav pragar? ydas! Kas sunaikino js al ir padar jus elgetomis? ydas!(1) L. Truska rao: Tarp antiydikos propagandos apkvaiint vietini gyventoj surasti ydaudi nebuvo sunku. iame kontekste keltinas ir toks klausimas: kieno didesn kalt ar inteligento, kuris ra antiydikus atsiaukimus, laikrai straipsnius, ar to maaraio kaimo (miestelio) berno, kuris, pasiskaits t raini ir igrs butel samogono, nujo audyti yd(29). Vokieiams buvo svarbu parodyti, jog ne jie pradjo ir vykd udynes. Grups A, kuriai buvo priskirta Pabaltijo teritorija, vadas SS brigadenfiureris Walteris Stahleckeris veiklos iki 1941 m. spalio 15 d. ataskaitoje ra: Ateiiai nemaiau svarbu buvo parodyti, jog ilaisvintieji gyventojai patys, savo iniciatyva, griebsi grieiausi priemoni prie bolevikinius ir ydikuosius prieus; bet kokia kaina turjo bti nuslptas vokiei valdios iems veiksmams vadovavimas(29). Vis dlto vokieiams Lietuvoje ne taip jau lengvai seksi sukurstyti udynes, kaip galbt jie tikjosi. Mintasis W. Stahleckeris paymjo, kad, umus miest (Kaun E.M.), jau pirmomis valandomis buvo stengiamasi sukurstyti yd pogromais, nors, kaip jis rao, ijudinti vietos antisemitines jgas seksi gana sunkiai. Be to, i pat pradi reikjo tiktis, kad yd klausimas negali bti isprstas vien pogromais. Vokieiai stebjosi, kad Lietuvoje buvo nelengva nukreipti antiydik judjim intensyvias ves (1). Pagaliau visada reikia atsiminti, kad nei LAFas, nei Laiki34

noji vyriausyb, kad ir kaip norjo, faktikai niekuomet nebuvo savarankikos institucijos bet kokius j sprendimus galjo blokuoti vokiei okupacin valdia. Tiesa, su birelio pabaigoje kilusiais yd pogromais jie neturjo nieko bendra, taiau ir nieko nepadar, kad juos sustabdyt ar pasmerkt, ar kaip nors vertint. Atrodo, kad sprendiant vadinamj yd klausim nei LAFas, nei Laikinoji vyriausyb taip ir nepadar nieko tokio, kas nepatikt vokieiams. Viena i tokio elgesio prieasi buvo nenoras erzinti okupantus, tikintis, kad Lietuva gaus nors satelitins valstybs status. Kaip tik dl to ios abi struktros, siekusios bent i dalies atkurti valstybs savarankikum, vliau buvo ivaikytos. Be to, kaip rao V. Brandiauskas, Laikinoji vyriausyb yra atsakinga u priimt denacionalizacijos statym diskriminacin pobd: prekybos mons, namai, sklypai, kitas turtas kai kurioms asmen kategorijoms, tarp j ir ydams, neturjo bti grinamas. Btina prisiimti kalt u yd tautos sutapatinim su ideologija ir monmis, praudiusiais Lietuvos valstyb (4). Tiesa, negalima tvirtinti, jog visikai nieko nebuvo daroma. 1941 m. vlyv ruden profaistin Lietuvi nacionalist partija savo paruotuose metmenyse Pro memoria Reicho vyriausybei Berlyne1 ra: I Lietuvos teritorijos ivykusiems batalionams pavedamos Lietuv ir lietuv kar eminanios uduotys (Gudijos yd ir civilini rus belaisvi audymas bei korimas). Jeigu lietuvi karininkai atsisako audyti juos paius grasoma suaudyti. Egzekusij metu yra fotografuojami ir filmuojami tik lietuviki daliniai, nes vokiei daliniai tuo metu pasitraukia al [...] Lietuvi tauta neturi simpatijos ydams, taiau pravedamas yd likvidavimas i Lietuvos teritorijos sukl lietuvi tautos masse nustebimo ir pasibodjimo jausm. Toliau samprotaujama, kaip ydai gali bti panaudoti kaip darbo jga u Lietuvos rib, o nusavintas j turtas turt atitekti lietuviams, o ne vokieiams. Tos paios partijos 1941 m. lapkriio 7 d. rate2 vokiei paskirtam generaliniam tarjui generolui Kubilinui vl raoma, kaip mintosios udyns emina Lietuvos ir Lietuvos kariuomens vard ir kad ie faktai jau plaiai pasklid tarp lietuvi. ia dar pateikiami skaiiai, kad 11-asis Pagalbins policijos batalionas jau suaud 46 tkstanius ir pako1 2

Lietuvos centrinis valstybs archyvas, F. R1520, Ap. 1, S.v. 2, L. 217.

Lietuvos ypatingasis archyvas, F. 3377, Ap. 55, B. 37, L. 200202; u abiej rat nurodym ir leidim pasinaudoti j kopijomis dkoju dr. R.Zizui.

35

r 10 moni. Matome, kad jau tada buvo puikiai suvokiama, kad negerai daroma, kad dauguma moni apie tai inojo, bet kalbama tik apie garb ir turt. Aiku, tuo metu tuos veiksmus vardyti kaip nusikaltimus ir juos pasmerkti galjo tik labai drsus ir siningas mogus. Bet vokiei valdiai, be kit prieasi, matyt, uteko ir toki pasamprotavim apie garb, kad 1941 m. pabaigoje paleist ir i sau labai palanki partij. Kaip matme, naci netenkino udyni mastai, todl kad paaikjo, jog vien pogromais yd klausimo isprsti nemanoma, tuo labiau kad partizanai buvo nuginkluoti. Po trumpos pertraukos nuo liepos pabaigos naciai pradjo sisteming yd naikinim, kur daugiausia vykd Kaune sikrusi J. Hamanno komanda ir Vilniaus ypatingasis brys. Jis nebuvo gauss (keliasdeimt vokiei esesinink ir apie 100 lietuvi). S.Suiedlis pagrstai daro ivad, kad tai galjo bti padaryta tik todl, kad negausiems ydaudi briams efektyviai talkino (gaud ydus, gabeno juos mirties vietas, saugojo) lietuvi savivalda valsi viraiiai, apskrii bei miest virininkai, burmistrai, o ypa policija (29). Per kelis mnesius ydai buvo sunaikinti beveik visoje Lietuvoje, iskyrus Vilniaus, Kauno ir iauli getus, kur suvaryti keliasdeimt tkstani yd buvo reikalingi darbams, bet ir ie po truput buvo udomi, kol galiausiai visai buvo likviduoti. ymus holokausto istorijos tyrintojas Raulis Hilbergas rao: Lietuvi, latvi ir est policijos batalionai tuo neapsiribojo ir m udyti ydus, atgabentus j alis i Vokietijos, o paskui pasklido toli nuo nam, kad padt savo eimininkams vokieiams vykdyti Galutin sprendim Lenkijoje ir okupuotoje SSRS. Vis dlto mons Baltijos alyse nepuol digauti po to, kai ydai buvo iudyti (15). Tiesa, Lietuvoje ydus ud ir ukrainiei batalionai, rus batalionai, Vlasovo daliniai [] (23) ir pagaliau patys vokieiai. Bet ne tiek jau svarbu, kiek buvo t ydaudi, svarbu, kad apie du tredaliai (gal kiek maiau) Lietuvoje nuudyt yd buvo nuudyti baltaraii ir Lietuvos policijos batalion kari rankomis (13). Jau 1941 m. vasar vokieiai pradjo formuoti Lietuvi savisaugos batalionus. Per vis kar toki batalion buvo suformuota 26. Juose tarnavo madaug 12 tkst. vyr. Savisaugos batalionus sudar keletas tkstani buvusi Lietuvos kariuomens dalini (sovietmeiu traukt Raudonosios armijos sudt) kareivi, prasidjus karui nespjusi dezertyruoti ir patekusi vokiei nelaisv. Jie turjo rinktis mirti i bado belaisvi
36

stovyklose arba tarnauti vokieiams. Dauguma j pasirinko antrj variant, nes, matyt, tikjosi, jog gals kovoti prie bolevikus. Nemaai tuos batalionus stojo savanori, tarp kuri buvo ir idealist, ir toki, kurie iekojo tik darbo, ir buvusi komjaunuoli bei komunist, kurie tokiu bdu tikjosi ivengti bausms, ir net kriminalini nusikaltli. Daugelis savisaugos batalion kariavo prie partizanus, saugojo vairius objektus bei kovojo Ryt fronte. Kai kurie i j net pasiymjo. Pvz., 7-asis batalionas 1943 m. pradioje patek apsupt pietvakarius nuo Voroneo jo kariai kartu su vienu vokiei pulku pralau apsupties ied (34). Bet, kaip rao istorikas Rimantas Zizas, skaudiausias, tragikiausias savisaugos batalion istorijos puslapis j dalyvavimas Lietuvoje ir u jos rib Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur yd udynse, [] daniausiai prievartinis (34). Apie vieno i toki batalion darbus brit istorikas dr. M.C. Deanas cituoja vokiei apygardos komisaro Slucke (Baltarusijoje) raport: Operacijos metu miestelyje djosi iurps dalykai. Neapraomu iaurumu vokiei policijos pareignai ir ypa lietuvi partizanai (taip ia vadinami 12-ojo bataliono kariai E.M.) gin ydus ir gudus i nam. Visame miestelyje aidjo viai, o kai kuriose gatvse didiulmis krvomis buvo suguldyti nuudyt yd lavonai (7). Vis dlto, kaip rodo istorik tyrinjimai (23; 34), toki tiesiogiai dalyvavusi udynse batalion buvo nedaug. Dabar be galo sunku nustatyti kaltininkus, vertinti j kalts dyd, pavyzdiui, asmens, kuris pats neaud, bet ved pasmerktuosius mirties viet, juos saugojo ir pan. R. Hilbergas rao: Rytuose vietiniai policijos organai ir padaliniai tebuvo rankis vokiei okupacins valdios rankose. Uniformuot ir ginkluot policinink drastikos akcijos turjo kur kas didesn poveik nei merij veiksmai, taiau policija, kaip ir savivaldybs, gyvavo tik todl, kad to reikjo valdantiems vokieiams (15). Bet juk kiekvienas turi galv ant pei, todl gali elgtis pagal sin ir pasirinkti dalyvauti nusikaltime ar ne. Sunku nesutikti su L. Truskos mintimis, kad ir ieivijoje, ir Lietuvoje raoma apie Lietuvos kariuomens tragedij 1940 m. ruden, kada ji buvo jungta Raudonj armij [] Lietuvos kariuomens tragedija kitur - kad ji neatliko savo pareigos ir negyn valstybs 1940 m. birel ir kad jau po met vieni jos kariai turjo audyti ydus, o kiti lieti krauj u Soviet Sjung (29). Panaias ivadas, matyt, galima padaryti ir vertinant lietuvi tautos nuostatas ir elges tuo metu. Neteisinga bt manyti, kad visi lietuviai tuo metu tyljo ir nieko ne37

dar. Pasaulis vertina ir gerbia kelis imtus jau suskaiiuot (o dar kiek neinom! Pvz., jau mintoji S. Ginait-Rubinsonien mano, kad toki gelbtoj Lietuvoje buvo apie 3 tkst.) drsuoli, kurie, rizikuodami savo ir artimj gyvybmis, slp ydus. inomas ir kai kuri inteligent, kunig bei politikos veikj (prezidento Kazio Griniaus, ems kio ministro Jono Aleksos, kunig Mykolo Krupaviiaus, Alfonso Lipnino, generolo Stasio Ratikio ir kt.) kreipimasis okupacin valdi ir taut bandant utarti ydus. Gali bti, kad nemaai panai atvej liko neinomi, bet mums svarbiausia buvo padti suvokti, kas Lietuvoje atsitiko Antrojo pasaulinio karo metu ir kodl atsitiko. Kain ar Lietuvai yd praradimas yra maiau skaudi tragedija nei ydams holokaustas, klaus Leonidas Donskis, nes niekas taip nra garsins Lietuvos vardo pasaulyje, kaip i jos kil garss yd menininkai, mokslininkai, filosofai ir teologai(9).

38

Vietoj pabaigos
Apibendrinant pateiktus samprotavimus ir faktus nortsi pateikti dar vien L. Truskos citat: Deja, ydaudiai, kuri i tikrj buvo nedaug, tik ledkalnio virn. Problema kur kas rimtesn. Pirmiausia tai Lietuvi aktyvist fronto (LAF) antiydikumas, Laikinosios vyriausybs (LV), vietins lietuvi valdios staig, ypa policijos bei sukarint formuoi, yd eksproprijavimo veiksmai, taip pat lietuvikosios spaudos 1941 m. vasar bei ruden kurstyta antiydika psichoz, daugelio lietuvi, ypa elito, abejingumas yd tautos tragedijai. Be abejo, mes negalime pro yd radikal akinius irti savo naujausij laik istorij ir ibraukti i jos pirmj Nepriklausomybs kov savanor Kaz kirp, Lietuvos nepriklausomyb atkurti siekus LAF ar 1941 m. birelio antisovietin, pirmj Europoje, sukilim. Taiau nematyti kraupi juos lydjusi eli taip pat nevalia (29). Su daugeliu ios citatos teigini tenka sutikti ir jausti atsakomyb dl to, kas vyko. Visose vokiei okupuotose alyse, iskyrus Graikij, Lenkij ir Lietuv, buvo sukurti vairaus dydio SS legionai, i kuri ne vienas, matyt, susitep nekalt moni krauju, atsirado ir sav ydaudi, sav kolaborant (iuo atvilgiu Lietuva nra jokia iimtis), bet tik vienoje kitoje tvyrojo toks daugumos gyventoj, ypa elito, abejingumas savo bendrapiliei yd tragedijai. Tikriausiai ne taip svarbu, kiek lietuvi tiesiogiai dalyvavo udynse, keli imtai ar keli tkstaniai (j tikslus skaiius vargu ar kada bus nustatytas) nes net ir vienas nekalt moni udikas ar prisidjs prie udyni, kad ir kokiais motyvais (kerto ar tuo labiau ideologiniais) vadovaudamasis bt tai padars, utraukt gd bet kuriai tautai. Pagaliau i kalt nors iek tiek suvelnina (jei tai manoma) tie keli imtai ar keli tkstaniai (taip pat neinia, ar tiksl skaii kada nors suinosime) lietuvi eim, kurios, rizikuodamos savo gyvybmis, gelbjo ydus. Dar sunkiau vertinti kalt t tkstani naci kolaborant, kurie, dirbdami vairiose to meto organizacijose ir staigose, pagal igales gelbjo savo tautieius lietuvius, taiau, kita vertus, ypa susij su policijos, savivaldybi bei kai kuriomis kitomis okupacinmis staigomis, pagal pareigas ir vykdydami sakymus, buvo priversti prisidti, nors ir netiesiogiai, prie yd genocido.
39

Kyla rimta problema kaip vertinti didels lietuvi tautos dalies, ypa jos elito (inteligentijos), abejingum, o danai netgi piktdiugiavim, matant, kas yra daroma su bendrapilieiais (pagaliau monmis) ydais. Ar ne i problem reikt ikelti pirm viet, nes mogudi, matyt, visai laikais ir visur buvo ir bus? O kai didel tautos dalis abejingai stebi, kas daroma jos bendrapilieiais ar tiesiog monmis, ir nei moralikai, nei teisikai nevertina, tai ar turs tokia tauta moralin teis reikalauti, kad kitos tautos jai padt ir j remt, kai bus paeidiamos kokios nors jos (tautos ar valstybs) suverenios teiss? Prisiimti moralin atsakomyb, matyt, sunkiau nei teisin (kuri nustato kiti), nes tai padaryti reikia patiems. Tampa nesvarbu, kad Tu pats nedalyvavai tuose siaubinguose vykiuose, kad Tavo gimins juose nedalyvavo, kad galbt kai kurie i j netgi gelbjo nelaimlius, nes jeigu mes suvokiame save kaip civilizuot taut, gebani kurti savo valstyb, tai turime jausti atsakomyb u kiekvien tos valstybs piliet ir moralin atsakomyb u tautos (ir valstybs) praeit, dabart bei ateit. Pagaliau, jeigu lietuvi tauta tuo metu buvo (ar ateityje bt) taip sugniudyta, kad prarado atsakomybs jausm, vis tiek ilieka krikionikoji ir bendramogikoji kiekvieno i ms atsakomyb mylti kiekvien mog taip, kaip save. Juk tauta, kaip dvasikai susijusi moni bendrija, privalt savo nuostatas derinti su krikionikosios morals nuostatomis. Tuo tarpu 1941 m. lietuviai gyveno pagal lietuvikj moral jiems tuo metu nerpjo kit reikalai. U tiesiogiai udynse dalyvavusi lietuvi (ydaudi) ir i dalies u kolaborant kaltes 1995 m. pavasar sakydamas kalb Izraelio parlamente (Knesete) Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas atsipra yd tautos: Praau Js atleidimo u tuos lietuvius (parykinta mano E.M.), kurie negailestingai ud ydus, juos aud, trm, pl (35). Per pastaruosius kelet met panaius kalts dl holokausto pareikimus padar Vokietijos kancleris, Lenkijos, Pranczijos, Kroatijos ir Austrijos prezidentai, Vengrijos usienio reikal ministras. Neseniai u katalik kaltes yd atsipra ir popieius Jonas Paulius II bei Lietuvos vyskupai. Taiau po Prezidento A. Brazausko pareikimo liko nepatenkintos abi puss. Nemaai lietuvi klaus: kas pareigojo Lietuvos Prezident atsiprayti tautos vardu (nors, kaip matome, jis atsipra tik u tiesioginius nusikaltlius)? O ydai norjo, kad bt atsiprayta visos lietuvi tautos vardu. Matyt, kada nors, anksiau ar vliau, jei lietuviai nors tapti norma40

lia civilizuota tauta, gebania kritikai vertinti save ir savo praeit, pripainti klaidas, atgauti kit pagarb ir, svarbiausia, atgauti savigarb, reiks pasakyti ymiai daugiau ir tiksliau. Pagaliau tai kiekvieno i ms apsisprendimas. Nuo ms asmeninio santykio su iuo kraupiu ms istorijos puslapiu ir padaryt ivad priklausys ir visos lietuvi tautos, Lietuvos valstybs santykiai su civilizuotu pasauliu, o svarbiausia kiekvienos civilizuotos asmenybs raida. Visa tai lems, ar Lietuvoje susiformuos pilietin visuomen, ar galsime ivengti panai tragedij, ar Lietuvos valstyb gals bti visavert pasaulio valstybi bendrijos nar.

41

LITERATRA
1. Atamukas S. Lietuvos yd kelias. Nuo XIV amiaus iki XX a. pabaigos. Vilnius, 1998 (ios knygos . Bauos recenzij r.: Lietuvos istorijos metratis, 1998 metai. Vilnius, 1999, p. 314324). 2. Atamukas S. ydai Lietuvoje. XIVXX a. Vilnius, 1990. 3. Atminties dienos. Tarptautin konferencija, skirta Vilniaus geto sunaikinimo 50-meiui, 1993 m. spalio mn. 1116 d. Vilnius, 1995. 4. Brandiauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingum (1940 061941 09). Vilnius, 1996. 5. Brandiauskas V. Lietuvi ir yd santykiai 19401941 metais, Darbai ir dienos. 1996, Nr. 2 (11). 6. Bubnys A. Vokiei okupuota Lietuva (19411944). Vilnius, 1998. 7. Dean M.C. Lietuvi dalyvavimas masinse yd udynse Baltarusijoje ir Ukrainoje 19411944 metais, Akiraiai. 1998 m. vasario mn. Nr. 2 (296). 8. Donskis L. (pokalbis su juo) Apie iandienin antisemitizm Lietuvoje, Akiraiai. 1995 m. birelio mn. Nr. 6 (270). 9. Donskis L. Hierosolyma est perdita: didiosios kultros pabaiga ir ndienos yd bendruomen Lietuvoje, Akiraiai. 1996 m. gegus mn. Nr. 5 (279). 10. Donskis L. Nejaugi yd arogancijoje slypi antisemitizmo prieastys? Akiraiai. 1998 m. sausio mn. Nr. 1(295). 11. Donskis L. Ar manomas lietuvi ir yd dialogas? Akiraiai. 1998 m. gegus mn. Nr. 5 (299). 12. Gilbert M. The Dent atlas of the Holocaust. Second edition. London, 1993. 13. Ginait-Rubinsonien S. Atminimo knyga. Vilnius, 1999 (R. Stankeviiaus recenzij r.: Kultros barai, Nr.3, 2000, p. 7478). 14. Grunskis E. Lietuvos gyventoj trmimai 19401941, 19451953 metais. Vilnius, 1996. 15. Hilberg R. Nusikaltliai. Aukos. Stebtojai. yd tragedija 19331945. Vilnius, 1999.
42

16. Ivinskis Z. Lietuvos ydai istorijos viesoje, Aidai. ikaga, 1971, Nr. 10; 1972, Nr.1. 17. Janulaitis A. ydai Lietuvoje. Bruoai i Lietuvos visuomens istorijos XIVXIX am. Kaunas, 1923. 18. Johnson P. yd istorija. Vilnius. 1999. 19. Maslauskien N. Lietuvos komunist tautin ir socialin sudtis 1939 m. pabaigoje 1940 m. rugsjo mn., Genocidas ir rezistencija. 1999, Nr. 1 (5). 20. Metratis XIV . Lietuvos katalik mokslo akademija. Konferencija Katalik Banyia ir lietuvi yd santykiai. Vilnius, 1999. 21. Rekaius Z.V. Kodl Lietuva 1941 m. netapo Treiojo reicho satelitu, Akiraiai. 1999 m. spalio mn. Nr. 9 (313). 22. Savukynas B. I kur ta tikrosios istorijos baim ir kam ji naudinga, Akiraiai. 1996 m. kovo mn. Nr. 3 (277). 23. Senn A.E. Istorikai kalba apie holokaust Lietuvoje (r. L. Truskos komentarus), Akiraiai. 1998 m. sausio mn. Nr. 1 (295). 24. Suiedlis S. 1941 met sukilimo baltosios dms, Akiraiai. 1991 m. spalio lapkriio mn. Nr. 910 (233234), 1992 m. sausio mn. Nr. 1 (235). 25. Suiedlis S. Lietuva 19181940. Valdia, visuomen ir antisemitizmas, Akiraiai. 1995 m. balandio mn. Nr. 4 (268). 26. Suiedlis S. Kas iud Lietuvos ydus, Akiraiai. 1998 m. balandio mn. Nr. 4 (298). 27. Truska L. Lietuva 19381953 metais. Kaunas, 1995. 28. Truska L. Ar 1940 m. ydai nusikalto Lietuvai? Akiraiai. 1997 m. liepos mn. Nr. 7 (291). 29. Truska L. Ir atleisk mums ms tv bei seneli nuodmes. Apie holokaust Lietuvoje 1941 m., Kultros barai. 1999, Nr. 56. 30. Truska L. Mums nra ko bijoti savo praeities, Lietuvos Jeruzal (perspausdinta i Kauno dienos). 1999 m. lieposrugpjio mn., Nr. 34 (8788). 31. Truska L., Anuauskas A., Petraviit I. Sovietinis saugumas Lietuvoje 19401953 metais. MVD-MGB orgnizacin struktra, personalas ir veikla. Vilnius, 1999. 32. Viljamsonas G. SS: Nuo gatvs kovotoj iki daugiagalvs hidros. Vilnius. 1998.
43

33. Zingeris M. Kas i tikrj suniekino ms valstybs himn? Lietuvos Jeruzal. 1999 m. liepa rugpjtis. Nr. 34 (8788). 34. Zizas R. Lietuvos kariai savisaugos batalionuose (19411944), Lietuvos archyvai. Nr. 11. Vilnius. 1998. 35. Sakalauskait R. Raud sienoje praymas taikos tarp pasaulio taut, Lietuvos rytas. Nr. 50 (1270), 1995 03 02. 36. . . (19331945). C . , 1990. Leidin parengus spaudai, pasirod dar keletas knyg, nagrinjani yd genocido tem. Arendt H. Totalitarizmo itakos. Vilnius, 2001. Lietuvos ydai 19181940. Prarasto pasaulio aidas, sud. Y. Plasseraud ir H. Minczeles. Vilnius, 2000. Tory A. Kauno getas: diena po dienos. Vilnius, 2000. 1941 m. birelio sukilimas. Dokument rinkinys, sud. V. Brandiauskas. Vilnius, 2000.

44