Mindaugas Maksimaitis Stasys Vanseviius

LIETUVOS VALSTYBS IR TEISS ISTORIJA

UDK 34(474.5)(091)

Ma 244

Maksimaitis M , Vanseviius S Lietuvos valstybes ir teises istorija V J u s t i t i a , 1997 304 p

Prof. Stasys Vanseviius para vad, I, II ir IV skyrius, prof. Mindaugas Maksimaitis - III ir V skyrius Rekomenduota Vilniaus universiteto Teises fakulteto Valstybs ir teiss teorijos ir istorijos katedros

ISBN 9986-567-15-7

M Maksimaitis, 1997 S Vanseviius 1997 "Justitia", 1997

Turinys
vadas LIETUVOS VALSTYBES IR TEISES ISTORIJOS DALYKAS IR JOS STUDIJAVIMO METODAI Pirmas skyrius LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTES VALSTYBE IR TEISE l LIETUVOS VALSTYBES SUSIDARYMAS 1 Feodaliniu santykiu susidarymas ir klasi atsiradimas 2 Valstybini teritorini jungini susidarymas II ANKSTYVOJI FEODALIN MONARCHIJA(XIII-XIVa ) 1 Centralizuotos valstybs krimasis 2 Visuomenin santvarka 3 Valstybin santvarka III LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTES VISUOMENINE IR VALSTYBINE SANTVARKA nuo XIV a pabaigos iki XVI a vidurio J Visuomenine santvarka 2 Valstybine santvarka IV LIETUVOS VISUOMENINE IR VALSTYBINE SANTVARKA LUOMINES MONARCHIJOS LAIKOTARPIU (nuo XVI a. iki XVIII a pabaigos) 1. Visuomenine santvarka 2 Valstybin santvarka 15 15 15 17 18 18 20 23 10

26 26 36

43 43 59

3 Aukiausij valstybs organ sistema 146 4 Poskis autoritarizm 1928 m Lietuvos Valstybs Konstitucija 11 statyminis jos gyvendinimas 151 5 N a u j a s poiris valstybs ir visuomens udavinius ir jo atspindjimas 1938 m Lietuvos Konstitucijoje 157 6 Administracinis aparatas 7 Funkcin savivalda ir vietos savivaldybs 8 Teismas III. TEISINE KLAIPDOS KRATO PADTIS IV PAGRINDINIAI TEISES BRUOAI 1 Teiss a l t i n i a i 2. Civilins teiss bruoai 3 Baudiamoji 4. Teismo procesas Ketvirtas skyrius I. LIETUVOS OKUPACIJA IR TARYB VALDIOS VEDIMAS 1940-1941 m LIETUVOS INKORPORACIJA TSRS SUDT 1. Taryb Sjungos ir Lietuvos 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutarties sudarymas ir Lietuvos okupacija 2 Tarybin konstitucija ir jos ypatybs 3 Valstybinio socializmo ekonomikos krimas 4 Teiss sistemos ypatumai II. VOKIEI OKUPACINIS LIETUVOS VALDYMAS 1941-1945 m 1 Okupaciniai valdymo institutai 2 Gyventoj padtis teis 163 173 178 184 190 190 192 204 209

213

213 222 225 227 229 229 232

3 Liublino u n i j a ir valstybes staig sistema 4. Didiku oligarchija 5 Konstitucins monarchijos pradai 6 Ketveri met seimas ir jo reformos 7. Targovicos konfederacija ir 1793 met konstitucija

70 75 77 83 89

V. LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS TEIS 91 1 Teiss a l t i n i a i 2. Pagrindimai teises bruoai 3. Magdeburgo miesto teise Antras skyrius 91 92 100

LIETUVOS VALDYMAS RUSIJOS IMPERIJOS SUDTYJE

1. Valdymo staig sudarymas ir j veikla 2. Teisme visuomenes l u o m u padtis 3 Unemune Prsijos valdioje 4. Kaizerins Vokietijos okupacinis reimas Lietuvoje Treias skyrius

106
106 110 113 119

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS (l918-1940 m.) VALSTYBE IR TEISE

1. LIETUVOS VALSTYBES ATKRIMAS 1. Lietuvos tarybos sudarymas ir veikla 1917-1918 metais 2. Valstybes krimo pradia 3. Pasirengimas suaukti Steigiamj seim 4. Atkurtos Lietuvos valstybes paskelbimas II VALSTYBINE IR VISUOMENINE SANTVARKA

121
121 121 125 135 138

l 1922 m Lietuvos Valstybs Konstitucijos primimas 2. Piliei teisme padtis

140 142

III VALSTYBINIO SOCIALIZMO PAGRIND KRIMAS IR PARTOKRATINIS LIETU VOS VALDYMAS 1945-1952 m 1 Socialin-ekonomin ir politin padtis Lietuvoje. Valstybs institucij krimas ir j veikla 2 Vietiniu valdios ir valdymo staig sudarymas ir j veikla 3 Teismas ir prokuratra IV VALSTYBINIO SOCIALIZMO PLTOJIMAS IR BANDYMAS LIBERALIZUOTI PARTOKRATIN VALDYM 1953-1965 m 1 Valstybes aparato tobulinimas 2 Teismas ir prokuratra V VALSTYBINIO SOCIALIZMO KRIZES GILEJIMAS IR BIUROKRATINIO ADMINISTRACINIO APARATO STIPRINIMAS 1965-1985 m 1 Socialin-ekonomine ir politine padtis 2 1978 met Konstitucija 3 Valdios ir valdymo staig veikla 4 Liaudies deputat tarybos 5. Teismo ir prokuratros staigos

234 234 236 241

243 243 248

249 249 251 252 254 255

VI MGINIMAI REFORMUOTI EKONOMIN IR POLITINI VISUOMENES GYVENIM J 985-1990 m 256 1. Socialin-ekonomine padtis 256 2. Mginimas tobulinti ir demokratizuoti valstybs staigas 258 VII TEISS SISTEMOS RAIDA 1 Civiline teis 2 eimos teis 3 Darbo teis 4. Baudiamoji teis 5. Civilinis piocesas 6. Baudiamasis procesas 265 265 269 270 275 280 282

Penktas skyrius NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBS ATKRIMAS IR KONSTITUCINE RAIDA l Nepriklausomybs paskelbimas ir konstitucinis jos tvirtinimas 2. A u k i a u s i j valstybes organ sistema 3 Lietuvos valstybes tarptautinis pripainimas ir konstitucine jos raida 286 286 291 297

VADAS

Lietuvos valstybs ir teiss istorijos dalykas ir jos studijavimo metodai

Lietuvos valstybs ir teiss istorija tiria Lietuvos valstybs ir teiss atsiradim ir raida, valstybs staigas ir teiss institutus, j sistem ir struktr, sudarymo prieastis ir slygas, praktin j taikym, atskiru visuomens sluoksniu ir grupi teisine padti, kurioje jie atsiduria gyvendinant teiss normas. Politiniai ir teiss institutai yra tyrinjami nuo j susidarymo iki ms dien. Valstybs ir teiss istorijos dalykas yra konkrets politiniai ir teisiniai reikiniai. I pradi tyrinjama faktin mediaga, siekiant nustatyti bendrus dsningumus, irykinti bendr valstybs ir teiss raidos tendencij. Norint teisingai suvokti valstybs ir teiss esm, tyrintinas apibrtas istorinis laikotarpis susiejant su ekonominiais ir socialiniais santykiais, visuomeniniais judjimais ir ideologiniais principais. Reikia nustatyti, koki vaidmen vaidino politins organizacijos ir staigos, politins, teisins, filosofins teorijos, religiniai sitikinimai ir tradicijos. Visuomen pati kuria savo istorija. Ji sukuria materialines vertybes, tobulina darbo rankius ir darbo gdius, vaidina lemiam vaidmen politiniame gyvenime. Visuomens politinis gyvenimas negali apsieiti be organizacij ir partij, kurioms vadovauja patyr vadovai, ireikiantys tam tikr visuomens sluoksni ar grupi interesus. Pagrindinis io kurso udavinys - itirti ir nustatyti valstybs ir teiss susidarymo ir raidos prieastis, valstybs ir teiss formas, valstybines staigas ir teiss institutus. Tiksliai ir sistemin-

gai idstyti svarbiausius lemiamus vykius, valstybs ir teiss kitimo proces ir mokslikai apibendrinti gausi istorin ir teisine mediaga. Valstyb yra visuomens politins organizacijos sudedamoji dalis ir jai bdingi bendri ios organizacijos dsniai. Teis yra visuomens gyvenimo norminiu veiksni dalis ir jai bdingi bendri moni gyvenimo norminio reguliavimo reikalavimai. Taiau valstyb ir teis turi ir savu specifiniu raidos ir funkcionavimo dsni. ie dsniai lemia valstybs institucij sistemos sudarym, j vidaus struktr, darbo metodus, teiss sistema ir teiss norm struktr. Valstybs ir teiss istorija nra tik valstybs ir teiss veikimo praktikos fakt surinkimas ir j apraymas, nors be faktu apsieiti negalima. Tie faktai turi bti ianalizuoti ir apibendrinti j raidos dsningumai, nustatytas tarpusavio ryys. Valstyb teiss padedama gali daryti tak visuomens raidai trejopai: 1) alinti klitis ir sudaryti palankias slygas ekonominei, politinei ir kultrinei moni veiklai; 2) daryti klitis tokiai veiklai ir stabdyti visuomens paang; 3) laikinai net pasukti visuomens gyvenim tam tikru mastu atgal, taiau anksiau ar vliau objektyvs visuomens raidos dsniai paalina tokias valstybs politines ir reakcines teisines priemones, tokius valstybs vadovus ir jos staigas. Nors istorija yra nenutrkstamas judjimas, taiau tyrinti itisine jos visuma yra nemanoma. Mokslinei analizei ir apibendrinimui istorine mediag reikia suskirstyti j chronologinius vienetus - periodus. Lietuvos valstybs ir teiss istorijos periodai bt tokie: 1) ankstyvoji feodalin monarchija, 2) luomin atstovaujamoji monarchija, 3) didik oligarchija, 4) konstitucins monarchijos pradai, 5) Lietuvos Nepriklausomos Respublikos laikotarpis (1918-1940 m.), 6) Lietuvos valdymas Taryb Sjungos sudtyje (1940-1990 m.). Valstybs formos kaita yra periodo kriterijus. Tam tikra valstybs forma nesirutulioja automatikai. J nulemia atitinkamo laikotarpio visuomeniniai-ekonominiai pokyiai. Papildomai valstybs formos kait gali lemti ir usienio politiniai santykiai. Taiau valstybs forma gali ir nepasikeisti kartu su visuomens sociali-

nes-ekonomines struktros pokyiais. Valstybs forma daniausiai pasikeiia vliau ir yra socialini-ekonomini santykiu pasikeitimo padarinys Antai kapitalistiniai santykiai brendo feodalins visuomens viduje, taiau valstybs esm ir forma pasikeit tik sigaljus kapitalistiniams santykiams. Bet yra glauds ekonomins sistemos, visuomenini santykiu ir politins santvarkos bei teiss ryiai. Kiekvienai epochai bdinga kini-visuomenini ir valstybini santyki vienyb. Pasikeit ekonominiai santykiai laikui bgant priveria keisti ir politin-teisin santvark, kuri savo ruotu daro poveik kiui ir visuomeniniams santykiams. Valstybs ir teiss tyrimo metodus lemia jos dalykas. Taikomi ie pagrindiniai metodai: istorinis, loginis, sisteminis ir lyginamasis. Istorinio tyrimo metodo udavinys - nustatyti konkreias vien ar kit reikini raidos slygas ir prielaidas, istorin j nuoseklum ir perjima i vien istorikai btin stadij kitas. Istoriniam metodui reikia, kad kiekvienas valstybs ir teises institutas btu nagrinjamas nuo jo atsiradimo iki ms dien, atskleidiant jo susidarymo slygas ir prieastis, vaidinta vaidmen, kad bt galima teisingai suprasti dabartinio bet kurio valstybs ir teiss instituto esm ir paskirt. Loginio tyrimo udavinys - nustatyti kai kuri sistemos element vaidmen visai sistemai. Abu ie metodai padeda atskleisti istorinius vidinius reikiniu ryius, sudaranius vieno ar kito mokslo dalyk arba objekt. Istorinis tyrimo metodas papildo login realiais tikrovs raidos faktais, o loginis - atskleidia dalyk ir reikiniu esm, tiria istorinius faktus, nuvieia istorins raidos keli. Be istorinio tyrimo, t. y. be tikrovs objekto raidos, negali bti jo esms ini, t. y. teorijos, taip pat be dalyko esms supratimo nemanoma nustatyti jo istorijos - atsiradimo ir raidos. Neityrus objekto esms, istoriniai faktai atrodyt chaotikai isidst, atsitiktiniai. Loginis tyrimo metodas sudaro galimyb nustatyti istorini fakt viet ir tikr vaidmen, vaidint konkreiu istoriniu visuomens raidos etapu. Tik derinant istorin ir login tyrimo metodus galima mokslikai suprasti ir paaikinti tikrovs dsning raid jos reikini vairovje.
12

Be faktu negali bti mokslo. Taiau faktai - tai tik mediaga. Svarbiausia yra loginis j apmstymas, teorinis apibendrinimas ir iuo pagrindu objektyvaus istorins tikrovs raidos dsningumo atskleidimas. Taiau nagrintini ne paskiri faktai, o j visuma, susijusi su tiriama problema, iekoma j objektyvaus ryio ir priklausomybs. Valstybs ir teiss institutai turi bti tiriami susiejant su kitais visuomeniniais reikiniais, su visuomens raida apskritai. ia ir padeda sisteminis tyrimo metodas. Tik tada valstybs ir teiss istorija nebus vien istoriniu fakt, vyki, valstybs staig ir teiss form apraymas. Be mint pagrindini tyrimo metod, taikomi ir pagalbiniai metodai. Lyginamasis metodas padeda geriau suprasti vieno ar kito valstybs ir teiss instituto savitumus, palyginti ji su kaimynini a l i tuo pat metu buvusiais tokiais paiais institutais ir nustatyti, kas tarp j buvo bendra ir atskira, kad bt galima suprasti j specifika ir ypatumus nulmusius veiksnius. Statistinis metodas padeda nustatyti vieno ar kito teiss instituto vaidint visuomens raidoje vaidmen. Teisingi apibendrinimai ir ivados gali bti gauti tik kompleksikai taikant istorin, login, problemin-teorin, lyginamj ir chronologini tyrimo metodus. Tyrinjant valstybs ir teiss istorij, reikia laikytis mokslinio objektyvumo, stengtis, kad politinis tikslingumas nepakeist mokslinio pagrstumo ir negintu vien ar kit grupuoi arba partij interesu. Be to, valstybs ir teiss raidos duomenys renkami ir analizuojami konkrei asmen, todl teisinei analizei daro taka subjektyvumas. Taiau subjektyvumas neturi virsti subjektyvizmu, t. y. smoningu fakt ikraipymu, vien ignoravimu ir tik tinkam pateikimu. Lietuvos valstybs ir teiss istorijos studijos pads studentams geriau perprasti dabar galiojani teis ir valstybini staig paskirt. Vadovlis supaindina su valstybs ir teiss institut atsiradimu ir raida, su daugeliu vairi teiss ak kategorij ir svok, kuri mokslikai suformuluoti apibrimai, teisin terminija vartojama ir ms dienomis. Valstybs ir teiss istorija yra savotikas speciali teiss disciplin vadas ir
13

todl dmesingas jos studijavimas, svarbiausi teisini altiniu tyrinjimas b t i n a s student dalykiniam pasirengimui ir j teisinei kultrai.

PIRMAS SKYRIUS

Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstyb ir teis

1. LIETUVOS VALSTYBS SUSIDARYMAS 1. Feodalini santykiu susidarymas ir klasi atsiradimas Organizacinis lietuvi visuomens vienetas akmens amiuje (IX-V tkstantmetyje pr. m. e.) buvo gimine, vadovaujama renkamo senino. Giminyst nustatydavo pagal motinos linij (matriarchatas). Gimins narius jung kraujo ryys, bendri gamybos rankiai, bendras darbas ir surinkt materialini grybi pasidalijimas. Tuo metu vyrai mediojo ir vejojo, o moterys rinko augalini maist, tvark nam k ir rpinosi eima. Kelios gimines, sujusios vedybinius santykius, sudar gent. Visus reikalus sprend genties vyr susirinkimas (krivl). Krivl rinko genties vad, svarst karo ir taikos bei kitus reikalus. Antrojo tkstantmeio pr. m. e. pradioje atsirado gyvulininkyst ir pradin emdirbyst, amatai ir kartu main prekyba. Gyvenvietes kuriamos tinkamesnse gyvulininkystei ir emdirbystei vietose. Bendruomenje pradjo didti vyr vaidmuo, ir alvario amiaus pabaigoje bei ankstyvajame geleies amiuje sigaljo patriarchatas. Tuo metu organizacinis visuomens vienetas buvo patriarchalin eimine bendruomen, kuri susidjo i keleto kart seimu eiminei bendruomenei priklaus gyvuliai, ganyklos ir tam tikras dirbamos ems plotas. Gintis nuo kit bendruomeni upuolim buvo rengiami piliakalniai ir sustiprintos gyvenviets (I tkstantmeio pradia).

Giminin santvarka pradjo irti I-IV ms eros amiais. Gimininei santvarkai irti nema tak turjo geleini ranki naudojimas. Atsirado lydimin emdirbyst, ir greta jos vystsi amatai. Geresni geleiniai darbo rankiai leido maesniam kolektyvui dirbti em ir pasigaminti pragyvenimo reikmen. eimin bendruomen pamau skaidsi i maesnes eimas. Didjo bendruomeni ir eim t u r t i n nelygyb. IV-VIII a. atsirado ariamoji emdirbyst. em ariama jaui traukiamu arklu. Toliau vystsi amatai. kiniu vienetu tapo eima. Gimininius ryius pakeit teritoriniai ryiai, ir susidar teritorines bendruomens, kuri viduje didjo turtin jos nari nelygyb. eimos, sukaupusios daugiau turto, pradjo inaudoti svetima darb (verg ir nuskurdusi bendruomens nari). Tai dav pradia klasinei visuomenei. IX-XIl a. emdirbystje pradtas naudoti arklas su geleiniu noragu, dirbami didesni ems plotai, pakilo darbo naumas. Pereita prie pdymins emdirbysts ir trilauks ems dirbimo sistemos. Susidar ariamos ems eimin nuosavyb, ir ems sklypai tapo paveldimi. eimos gyvenimo pagrindu tapo gamybos priemoni nuosavyb, nes kininkauti galjo tik eimos, turjusios gyvuli ir ems kio ranki. Nuosavybs santykiai sudar neturtingj inaudojimo ir ekonominio pavergimo slygas. XIII a. susidar sodyb kompleksai, apm pili, priepil ir kelis arba keliolika sodi. I pradi kaimas buvo kilmingojo, vadinamo nobiliu (vliau prigijo rusikas bajoro vardas), sodyba ir vadinosi jo vardu. Bajoro eimyn sudar paimti karo belaisviai bei prasiskolin ir patek jo priklausomybn bendruomens nariai. Dalis bajoro eimynos nari dirbo jiems duot ems sklyp ir turjo asmenin k. Be to, jie kartu su savo eima ir savo rankiais dirbo bajoro em. eima buvo bajoro nuosavyb ir jos nariai pavieniui arba drauge negaljo ieiti. Tokie emdirbiai buvo vadinami kaimynais. Bajor ir kaimyn santykiai buvo baudiaviniai. Kiti emdirbiai, vadinamieji laukininkai, nuo bajor nepriklaus ir turjo nuosav em ir kius. Jie gyveno lauk ben16

druomenmis. turjusiomis savo teritorij. Bendruomenje vyko turtin diferenciacija: vieni bendruomens nariai nuskursdavo, kiti kilo iki bajor lygio. Bendruomens savivaldos organas buvo sueiga (krivl), ji rinko senin. Bendruomen atsakydavo u savo n a r i nusikaltimus, sprsdavo j tarpusavio ginus, atlikdavo prievoles ir duodavo duokle ems kunigaikiui. Kunigaiktis turjo pili, kelet kaim ir vald vien arba kelias laukinink bendruomenes. Bendruomens nariai v a d i n t i kunigaikio monmis. Laikydamasi paproiu, bendruomen kunigaikti gerb, j vaiino, dav dovanas, stat pilis ir ties kelius. Kunigaiktis su savo tarnais vainjo po sodius ir kaimus, rinko duokl, sprend ginus, vadovavo karo metu. Kunigaikio mons laisvai disponavo savo eme, galjo pereiti kit bendruomen, taiau turjo atlikti kunigaikiui prievoles, duoti mezliav, atlikti pastote, j vaiinti ir pan. Kunigaikio ir bendruomens nari santykiai buvo pusiau feodaliniai, taiau skyrsi nuo baudiavini, nes bendruomens nariai buvo laisvi. Kunigaikio galia priklaus nuo turim ems plot, kaim ir jo valdioje esani laukinink bendruomeni skaiiaus. Valdyti bendruomenes ir rinkti duokl kunigaikiui padjo jo kariniai briai, susidj i bajor. 2. Valstybini teritorini jungini susidarymas Susidarius feodal tvonijoms ir didjant antagonistiniams prietaravimams bendruomeni viduje, neivengiamai krsi valstybiniai teritoriniai junginiai. Feodalai stengsi panaudoti bendruomeni krivles, seninus, kuopos teismus savo interesams tenkinti. Susidar pusiau valstybiniai junginiai - feodalins kunigaiktysts (ems): Lietuva, Nalia, Deltuva, Upyt, Keklys (Ceklis), Karuva, Medininkai, Saul (iauliai), Knituva. Kunigaiki valdios aparatas buvo nesudtingas ir ireik laisv bendruomens nari interesus. Taiau emi kunigaiki valdia, skirtingai nuo geni vad valdios, buvo ne visuomeninio, o politinio pobdio - rmsi ne vien autoritetu, bet ir prievarta.

17

II. ANKSTYVOJI FEODALINE MONARCHIJA (XIII-XIV a.) 1. Centralizuotos valstybs krimasis Susidariusios ems - kunigaiktysts - ekonomikai ir politikai buvo nevienodai isivysiusios. Todl stipresns pradjo pajungti silpnesnes. Kunigaiktystms umezgus ekonominius, politinius ir kultrinius tarpusavio ryius, susidar slygos jungtis sjungas. XI-XII a. susidar socialiniai-ekonominiai santykiai, tarpusavio vaidai ir n u o l a t i n i s prie upuolimu pavojus vert kunigaiktystes jungtis vien valstyb. Silpnesns i j turjo pripainti stipriausios kunigaikio valdi ir laikyti j vyresniuoju. Jau XIII a. pradioje Lietuvoje buvo kunigaiki sjungos ir vyresnieji kunigaikiai. 1219 m. sutart su Volyns kunigaikiais pasira 22 Lietuvos kunigaikiai, tarp j penki vyriausieji 1 . Atskiros ems jungsi karin kunigaiki sjung, o tai sudar valdios centralizacijos galimyb. Centralizuotos valdios krjas buvo pietryi Auktaitijos kunigaiktis Mindaugas (1240-1263 m.). Nenorjusius jam paklusti kunigaikius ivydavo arba net nuudydavo. Nemaai kunigaiki-Vykintas, Daumantas,Treniota, Tautvilas ir kiti - pripaino Mindaugo valdi ir tapo jo vasalais. Mindaugas apie 1240 metus turjo savo valdioje didel dali Lietuvos teritorijos ir tapo didiuoju kunigaikiu. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst XIII a. apm Auktaitija, emaitija, Deltuv, N alsi, Naruv, pietin Kuri ems dali, iaurin sduvijotvingi ems dal. Susidarius centralizuotai feodalinei Lietuvos valstybei, spariau vystsi gamybins jgos ir feodaliniai santykiai. Lietuva skmingai kovojo su Kryiuoi ordinu. Mindaugo centralizuota valdia nepaalino prietaravim ir bajor virni kovos dl valdios. Atskir emi kunigaikiai buvo nepatenkinti Mindaugo viepatavimu ir net iekojo paramos pas savo prie Livonijos ordin. Jie stengsi atgauti turt savarankikum ir svajojo apie didiojo kunigaikio sost. Pirmieji Mindaugui pasiprieino Tautvilas, Erdvilas ir emaitijos kunigaiktis Vykintas. Jie kreipsi pagalbos Lenkij, Galio-Volyns
Lietuvos TSR istorijos altiniai. Vilnius, 1955. T. I. P. 34.

kunigaikti ir Livonijos ordin. Mindaugo padt komplikavo rus emi su Slonimo, Volkovisko ir Naugarduko miestais jungimas Lietuvos sudt. Galio-Volyns kunigaiktis Danilas Romanoviius atsim rusu emes ir toliau nepuol. Sukil Lietuvos daliniai kunigaikiai gavo pagalb i Livonijos ordino, ir Mindaugas buvo apsuptas Vorutos pilyje. Kad sulugdyt prie jgas. Mindaugas papirko ordino magistr Andri ir taktiniais sumetimais prim katalik tikjim. Popieius Inocentas IV pripaino Mindaug Lietuvos karaliumi. Sukil feodalai buvo priversti nurimti. Lietuvos ankstyvoji monarchija buvo vairiu emi kompleksas. ems buvo nevienodo ekonominio ir politinio isivystymo lygio. Nominaliai visa teritorija ir aukiausia valdia priklaus didiajam kunigaikiui. I tikrj emes vald kunigaikiai vasalai ir bajorai. Tarp Mindaugo ir jo vasal danai kildavo prietaravim. Natrinis kis ir nepastovs ekonominiai ryiai negaljo bti stiprios centralizuotos valdios pagrindas. Vietiniai feodalai sitvirtindavo pilyse ir nepaisydavo nei Mindaugo valdios, nei bendr valstybs interes. XIII a. etojo deimtmeio pabaigoje Mindaugas stojo kov su Livonijos ordinu ir atsisak krikionybs, taiau 1263 m. emaitijos kunigaiktis Treniota ir Nalios kunigaiktis Daumantas sudar smoksl ir Mindaug su dviem snumis nuud. Kova dl didiojo kunigaikio sosto vyko tarp pai smokslinink. Tik XIII a. pabaigoje ikilo Vytenis, kuris, taps didiuoju kunigaikiu (1295-1316 m.), sustiprino Lietuvos valstyb ir krat padar savo dinastijos tvonija. Dar labiau didiojo kunigaikio valdi sustiprino Gediminas (1316-1341 m.). Jis rpinosi emdirbyste ir amatais, miest statyba ir prekyba. Savo sostine perkl i Kernavs j Vilni ir pavert j ekonominiu ir politiniu centru. Rus emi prijungimas prie Lietuvos. Suskilus senovs Rusijos valstybei, joje sigaljo totoriai-mongolai. Lietuvos didieji kunigaikiai, pasinaudoj rus emi nusilpimu, vairiais bdais pradjo jas jungti prie Lietuvos. Kartais pavieni rus emi feodalai patys pasiduodavo Lietuvos didiojo kunigaikio valdion, kad ivengtu totori-mongol jungo, suprat, jog stipri
19

Lietuvos didiojo kunigaikio valdia ne tik apsaugos nuo totori vergovs, bet ir pads ilaikyti priklausomus valstieius ir juos inaudoti. Prijungtoms rus, baltarusi ir ukrainiei emms valdyti Lietuvos didieji kunigaikiai skirdavo savo snus arba giminaiius vasalini santyki pagrindu arba palikdavo vasalais vietinius kunigaikius. Jie nesikio tose emse susiklosiusius socialinius-ekonominius santykius, kultr ir paproius, staiatiki tikyb. Todl rus emi feodalai drauge su lietuviais kovojo su bendrais prieais. Lietuva gyn juos nuo totori-mongol ir Kryiuoi ordino ir tuo vaidino teigiam vaidmen. Antra vertus, i emi prijungimas prie Lietuvos turjo ir neigiam padarini. Lietuvos didieji kunigaikiai, prijung rus emes, rpinosi savo valdios stiprinimu jose ir netelk jg kovai su Kryiuoiu ordinu, kad ivaduot ugrobtas vakarines lietuvi emes. Be to, dl kai kuri emi prijungimo prie Lietuvos nutrko istoriniai, ekonominiai ir kultriniai vis Rusijos emi tarpusavio ryiai, todl jos negaljo vienytis apie Maskv ir tai trukd kurtis centralizuotai Rusijos valstybei. 2. Visuomenin santvarka Feodal klass padtis. Politikai suvienijus Lietuvos emes didiojo kunigaikio valdioje, susidar slygos stiprti feodal tvonijoms. Istoriniai altiniai kalba apie to meto bajor kaimus, j turtus. Praturtj feodalai savo kiuose apgyvendindavo vadinamj eimyn, t. y. nelaisvus mones, kurie dirbo j kyje ir dvaro rmuose. Smulkesni feodalai stengsi gauti i didiojo kunigaikio u tarnyb ems plotus kartu su juose gyvenaniais valstieiais. Lietuvoje feodal ems nuosavyb sitvirtino gana greitai, taiau ta pati em neturjo keli savinink, kuriuos bt siej vasaliniai santykiai. Feodalai gaudavo ems i didiojo kunigaikio ir u tai atlikdavo karine ar kit tarnyb. Jie turjo statyti ir remontuoti pilis ir tiltus, tiesti kelius ir atlikti kitas prievoles. Feodal pajamos buvo valstiei duokls, kuri didel dal sudar medus ir kailiai,

20

Lurje r i n k o j e paklausa. Mindaugo valdymo metais inomos dvi feodalu grups: stambs feodalai - kunigaikiai ir smulks feodalai - bajorai. Smulks feodalai vyravo emaitijoje. Kiekvienas j turjo dvar ir buvo karys. Smulks feodalai buvo ne vienos kilms. Kunigai buvo senesn feodalu grup, ikilusi pirmykts bendruomens laikotarpiu. Vliau bajor gretas papild kunigaikiu kariai. Dalis kari sudar pili gulas ir buvo kunigaiki ilaikomi i valstiei duokli. Kiti gyveno i kunigaikio suteikt emi, valde dvarus ir valsius, jiems dirbo priskirti valstieiai. Kunigai vis labiau darsi priklausomi nuo kunigaiki, prilygo j kariams ir tapo bajorais. Taigi bajorija susidar susiliejus senai smulkiai aristokratijai ir auktesniems kunigaikio kariams ir administratoriams. Valstieiu padtis. Laisvj valstiei nuolat majo, nes vis daugiau j patekdavo feodal priklausomybn ir turdavo a t l i k t i jiems prievoles. Duodavo natrines duokles grdais, medumi, kailiais, uvimis ir dirbo dvaro laukus. Valstieiai priklaus kunigaikiams, stambiems feodalams ir smulkiems bajorams. Bajor i didiojo kunigaikio paveldti valstieiai buvo vadinami veldamais. Valstiei darbo slygos, duokli normos skirtinguose dvaruose buvo nelygios. Valstieiai tapo bajor veldamais ne visi i karto ir ne vienodomis aplinkybmis bei priemonmis. Didiojo kunigaikio dvaruose taip pat dirbo valstieiai ir j darbo prievol bei duokls buvo panaios veldam prievoles. Jogaila, 1387 metais atidavs Vilniaus vyskupui du valsius, kartu atidav visus valstieius ir atleido juos nuo vis dkl, sidabrins, duokli, pili ir tilt statymo ir taisymo, pastoi ir sargyb kunigaikiui. Tokias prievoles Auktaitijoje atliko dau2 gumos valsi mons . Veldamai buvo priklausomi nuo feodal administracins ir teismo valdios. Laisvi valstieiai gyveno bendruomenmis, savo bendrus reikalus tvark sueigoje. Bendruomen solidariai atsak u duokli davim didiajam kunigaikiui. Duokli dydis priklaus nuo
2

Lietuvos TSR istorijos altiniai. Vilnius, 1955. T. I P. 58.

21

gauto derliaus, sumediotu vri ir surinkto medaus kiekio. Didysis kunigaiktis ir feodalai neinojo, kiek jie gaus duokl i , o valstieiai stengsi atiduoti j kuo maiau. Todl apie 1380 m. didysis kunigaiktis pertvark valstiei prievoles. Kiekvienas valstieio kiemas (dmas) turjo duoti nustatyt grd kiek, vadinamj dkl. J sudar statin rugi ir statin arba dvi avi. Iki dklos nustatymo valstieiai turjo atiduoti deimtja dal derliaus. Kol buvo imama deimtin, feodalai rpinosi valstiei ems plot pltimu ir derliaus didinimu. Pakeitus prievoli nustatymo sistem, didel reikme turjo valstieiu k i skaiius. Valstiei kis tapo feodalini prievoli vienetu. Didysis kunigaiktis ir feodalai inojo, kiek jie turi valstiei ki ir kiek gaus pajam. Karo reikalams valstieiai turjo mokti sidabrin. U sidabrin buvo samdomi karo specialistai ir ginkl meistrai. Pakeitus feodalini prievoli sistem, valstiei inaudojimas ir j priklausomyb nuo feodal padidjo. Valstieiai pasidar labiau priklausomi nuo kunigaikio tijn ir maiau - nuo bendruomens. Bendruomen tik dal prievoli, pvz., pasdio prievol, mediokls produkt prievol, atlikdavo solidariai. Valstiei kiui tapus feodalini prievoli vienetu, didysis kunigaiktis galjo duoti bajorams u tarnyb ne vis bendruomen, o pavieni valstiei. Bajor vaikai u karo tarnyb dabar gaudavo po kelis valstieius vietoj gaunamo atlyginimo maistu, drabuiais ir pinigais. Atiduoti valstieiai tapdavo veldamais ir turjo feodalo klausyti. Tai bdavo nurodyta didiojo kunigaikio rate. Veldamas ir toliau naudojosi savo ems sklypu, jo eimos nariai buvo laisvi. Taiau ileisdamas dukter u vyro turjo sumokti feodalui nedidel vedybin mokest (kiauns kailiuk), vadinamj krien. Veldamo turtas tekdavo feodalui tik imirus visai eimai. Veldamas negaljo palikti feodalo. Didiajam kunigaikiui jis mokjo dkl ir sidabrin, o kitas prievoles turjo atlikti savo feodalui. Valstiei vertimas veldamais buvo pirmasis j baudiavinimo etapas.

Miestieiu padtis. XIII-XIV a. amatai atsiskyr nuo ems kio ir tapo savarankika aka. Amatininkai tuo metu daugiausia gamino ems kio inventori ir ginklus. V i s u o m e n i n i o darbo pasidalijimo didjimas sudar slygas pltotis prekybai. Prekyba pltsi su Rusija ir Vakar Europos kratais. I Lietuvos buvo iveamas vakas, kailiai, medio pelenai, derva ir gintaro dirbiniai, taip pat medio dirbiniai, odos, linai ir kanaps, i usienio veama druska, geleis ir ginklai. Amat ir prekybos raida sudar slygas kurtis ir plstis miestams. Pilys, turjusios karin ir politin reikm, tapo ir kiniais centrais. Aplink jas koncentravosi prekyba, amatai ir formavosi miestai. Amatininkai buvo tvoniniai ir laisvieji. Amatus pltojo ir tobulino laisvieji amatininkai. Tvoniniai amatininkai nebuvo suinteresuoti savo darbu, nes visa j pagamint produkcij paimdavo feodalas. Geresnius gaminius feodalai pirko i laisvj amatininku, sudariusiu miest gyventoj daugum. Kartu su amatais ir ems kiu pltsi prekyba, daugjo pirkli. Didysis kunigaiktis ir stambs feodalai turjo savo pirkli, parpindavusi jiems reikaling dalyku. Tokie pirkliai vadinosi faktoriais, o j kontoros-faktorijomis. Vilnius ir Kaunas turjo savo sankrovos teis, ir visos gabenamos i usienio preks buvo ia ikraunamos. Vietiniai pirkliai pirkdavo j didesn kieki ir parduodavo gyventojams. Didysis kunigaiktis palaikydavo savo krato pirklius konkurencinje kovoje su usienio pirkliais, apmokestindamas pastaruosius didesniais mokesiais. Prie stambi savo dvar feodalai pradjo steigti miestelius ir rengti turgus. Miesteli gyventojai gaudavo teis verstis amatais ir prekyba. 3. Valstybin santvarka Lietuvos centralizuotos feodalins monarchijos ypatyb - stipri didiojo kunigaikio valdia. Feodalins valstybs susidarymo laikotarpiu laisvi bendruomenininkai jau buvo pasidalij em, todl jos neugrob nobiliai ir pati valstyb. Laisvi laukininkai

23

alodininkai tapo pavaldus didiajam kunigaikiui. Stambij kunigaiki buvo nedaug. Nedaug buvo ir bajor. Todl didysis kunigaiktis rinkosi tarnybinius mones i t u r t i n g laukinink, kurie, tap eiliniais bajorais, sudar socialini jo valdios pagrind. Be to, ankstyvas rus emi prijungimas ir tai, kad iki pat XIV a. pabaigos nebuvo Banyios vald, leido didiajam kunigaikiui ilaikyti savo rankose didel domen. U tarnyb j i s dalijo emes Baltarusijoje. Didysis kunigaiktis turjo savo patarj i stambiausi feodal ir karo vad. I j vliau susiformavo didiojo kunigaikio taryba. Gediminas jau turjo tokia nuolatin taryb. Didysis kunigaiktis rmsi kariuomene ir besikurianiu centriniu bei v i e t i n i u v a l d i n i n k aparatu. 1387 m. primus krikionyb, rmsi ir banytiniu aparatu, nes Banyia taip pat tapo valstybine organizacija. Stambs bajorai buvo didiojo kunigaikio vietininkai, dvar laikytojai, valsi tijnai ir seninai. U tarnyba jie gaudavo dal surinkt duokli. Didysis kunigaiktis buvo tampani feodalais emvaldi prieakyje. Didiojo kunigaikio emse gyven mons buvo dvar laikytoj v a l d i n i a i . Didysis kunigaiktis laik visa alies teritorij savo tvonija ir d a l i j o em laikinai naudotis arba nuosavybn kariams ir tarnybiniams monms. Antai Gediminas laikuose ra: "...esame didiausias savajame krate, kur turime gali duoti nurodymus ir sakinti, pasmerkti ir pasigailti, udaryti ir atverti jim ms valdas." Lietuvoje nebuvo toki vasalini santyki kaip Vakar Europoje. Vietoj senjor buvo dvar laikytojai, kurie gyvendino dvar savinink teises valstieiams. Tarnyba turjo vie valstybin pobd. Stipri didiojo kunigaikio valdia gyn feodalus nuo prie ir garantavo priklausom moni inaudojim. Didiojo kunigaikio valdia nuo XIII a. buvo paveldima, taiau paveldjimo tvarka nebuvo nustatyta. Didiojo kunigaikio sns turjo bendr teis valdi, kuri buvo gyvendinama taip: kunigaiktyst broliams buvo padalijama arba visi jie vai-

d ja nepasidalij. Didysis kunigaiktis turjo aukiausi valdi visose emse, o kai kurias i j vald jo broliai. Valstybe politikai vienijo didiojo kunigaikio valdia. I pradi valstybs teritorija sutapo su didiojo kunigaikio valdoma eme. Gediminas, Algirdas ir Kstutis man es ne vien tvonijos, bet ir kit pon ir bajor neuvaldyt emi, o netiesiogiai ir j dvar bei emi savininkai. Palaikant santykius su usieniu didysis kunigaiktis buvo visos valstybs galva ir vyriausiasis karo vadas. Didiojo kunigaikio giminaiiai vald didelius ems plotus ir atliko valstybines pareigas rmuose. Jie neturjo sprendiamojo balso teiss ir, sudarant teisinius aktus, dalyvavo kaip liudytojai. Srii kunigaikiai ir j palikuonys vald sritis savarankikai, taiau klaus didiojo kunigaikio sakym karo metu, remontavo pilis, ties kelius, rpinosi valstybs sien sauga. Didysis kunigaiktis buvo vyriausiasis teisjas ir priimdavo skundus i srii gyventoj. Vietinis valdymas. Administracinis vietos vienetas buvo valsius. Valsi centrai buvo feodalu pilys. Pili savininkai vykd didiojo kunigaikio valdi savo teritorijoje. Jie organizavo kariuomen, naudodami valstiei darb ir las stat tvirtinimus, tiese kelius. Centrins ir vietins valdios ryiai buvo silpni, todl feodalai savavaliavo ir danai nukentdavo nuo kryiuoi antpuoli. Kaimo bendruomenei ilg laik buvo bdingi visuomeniniai ir valstybiniai pradai. I toki bendruomeni ir susidjo valsiai. Kiekvienas didiojo kunigaikio valsius turjo tijn. Valsiai buvo nevienodo didumo: vieni j apm itisas buvusias kunigaiktystes (Upyts, Deltuvos, Karuvos), kiti - tik plotus aplink didiojo kunigaikio kaimus ir pilis. Valsi tijnai buvo stambs ir takingi bajorai. Auktaitijoje ems susijung greiiau, o emaitijoje jos dar ilgai buvo nedidelius valsius valdiusi bajor rankose. U valsiaus valdym tijnai gaudavo dal surinkt i valstiei duokli. Didesniuose valsiuose tijnams talkino vadinamieji pristovai. Toks valsius skirstsi j kelet pristovysi.

III. LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS VISUOMENIN IR VALSTYBIN SANTVARKA nuo XIV a. pabaigos iki XVI a. vidurio 1. Visuomenin santvarka Bajor padtis. Visuomens pagrindins klass buvo dvi: feodalai ir nuo j priklausomi valstieiai. Miestieiai tik formavosi klas ir taip pat buvo feodal valdioje. Istorijos altiniai rodo, kad jau XIII a. Lietuvoje buvo trij rsiu ems nuosavyb: didiojo kunigaikio domenas, didik (nobili) tvonijos ir laisv j valstieiu em. Didikai vis labiau pajungdami valstieius konsolidavosi i luom. Livonijos ir Kryiuoi ordinu puolimai vert jungtis spariau. Dl turtins nelygybs susidar feodal luomo grups. Gausiausia buvo smulki tarnybiniu bajor grup. J papildydavo didiojo kunigaikio pakelti bajorus turtingesni laisvi valstieiai. Ne tokia gausi buvo stambi bajor, tarnavusi didiojo kunigaikio rmuose, grup. Paioje virnje buvo didiojo kunigaikio dinastijos grup. Bajorai, naudodamiesi valstybs aparatu, laik savo rankose ems nuosavybe ir politin valdi. Kunigaiki kariuomen ir administracij sudar bajorai. Jie privaljo nuo savo dvar atlikti kunigaikiui karo tarnyb ir kitas prievoles: statyti bei taisyti pilis, priimti kunigaikti pasdio. Bajor mons turjo mokti didiajam kunigaikiui duokles. Bajorai dar nesudar udaro luomo. Didysis kunigaiktis skirdavo valstybs tarnybas ir ne bajorus. Savita bajor padtis buvo ta, kad u tarnyba didiajam kunigaikiui jie gaudavo valdyti sritis ir valsius. Tarnaudami bajorai stiprjo ekonomikai ir politikai. Lietuvoje senjorijos ir visikas bajor imunitetas formavosi ltai, todl ir feodalinis skaidymasis vyko pamau. Didiojo kunigaikio vasalai ir bajor virns gaudavo emes su teise valdyti iki gyvos galvos. Tvonin bajor emvalda dar tik formavosi. Bajorus su didiuoju kunigaikiu jung vasalitetas be leno arba su lenu, kuris susidjo i duotini emi. Visikai susiformavs alodas ir paveldimas ems valdymas juridikai buvo formintas tik 1387 m. privilegija bajorams katalikams.

Ekonominis ir politinis stambiu bajoru stiprjimas aikintinas ems vald didjimu ir prekiniais ryiais su vidaus ir usienio rinka. Kadangi vyravo natrinis kis, didysis kunigaiktis galjo atlyginti savo tarnybiniams monms tiktai eme. Kiekvienas emvaldys turjo atlikti karo tarnyb ir pagal ems vald dydi atsivesti atitinkam jam priklausom moni skaii. Feodalai buvo suinteresuoti turti toki moni, tinkam karo tarnybai. Jie savo tarnybiniams monms duodavo ems, vadinam beneficij. Taip gausjo smulki ir vidutini feodalu sluoksnis. XIV a. pabaigoje jau buvo trys feodal grups: kunigaikiai, ponai bajorai ir tarnybiniai bajorai. Kadangi kunigaikiai bodjosi stiprios didiojo kunigaikio valdios, tai didieji kunigaikiai remdavosi bajorija ir suteikdavo itikimiems bajorams imunitet, t. y. administracin ir teismo valdi j valdose gyvenantiems monms. U neitikimyb ar dl kit prieasi paalinus kunigaikt arba jam mirus, didysis kunigaiktis srities valdytoju paskirdavo pon bajor. Kunigaiki nuolat majo. Dalis j uvo 1435 m. kare tarp vitrigailos ir ygimanto. ygimantas rmsi ponais bajorais. Pon sigaljimas vietoje dalini kunigaiki buvo paangus reikinys, nes stiprino didiojo kunigaikio valdi ir pai feodalin valstybe. Ponai skyrsi nuo kit bajor tuo, kad jie buvo ne tik stambs imunitet turintys feodalai, bet ir aukti valstybs valdininkai. Juos galjo teisti tik didysis kunigaiktis ir Pon tarybos teismas. Vidutiniai ir smulks bajorai neturjo aukt postu ir visiko imuniteto. Juos teis didiojo kunigaikio vietininkai ponai. Tik valstybs organ leidimu jie turjo teis tredal turto perleisti ir du tredalius keisti u skolas. Kad em pasilikt didiojo kunigaikio inioje, jo bajorai negaljo jos keisti ponams bajorams. Vis kategorij bajor vaidmuo kunigaiki kovose dl didiojo kunigaikio sosto buvo labai didelis. Pretendentai didiojo kunigaikio sost rmsi viena ar kita bajor grupe ir nordami patraukti savo pusn teikdavo privilegij. Visi bajorai vald ir teis priklausomus valstieius vienoda teise. Vis gyvyb buvo vienodai saugoma ir ginama.
27

Lenkijos feodalai po 1385 m. Krvos unijos baiminosi, kad Lietuvos didysis kunigaiktis taps Lenkijos karaliumi ir remdamasis Lietuvos bajorais nepaverstu j savo tarnais. Jie nutar suteikti Lietuvos bajorams tokias paias privilegijas, kurias turjo Lenkijos bajorai, ir padaryti savo sjungininkais. Tai buvo padaryta suteikiant Lietuvos bajorams teises, kurios idstytos 1387 m. Jogailos privilegijoje, 1413 m. Jogailos ir Vytauto privilegijoje ir 1432 m. Jogailos privilegijoje 4 . 1387 m. privilegija duota Jogailos dalyvaujant keliems Lietuvos kunigaikiams ir daugeliui aukt Lenkijos bajor. Joje sakoma, kad bajorai katalikai savo paveldtus dvarus ir pilis gali valdyti ir tvarkyti tokiomis paiomis teismis kaip ir Lenkijos bajorai. Pili ir kitose apskrityse turi bti paskirta po vien teisja, kurie sprstu bylas kaip Lenkijoje. Bajoru dukterys, giminaits ir nals gali bti laisvai ileidiamos u vyr, taiau tik u katalik. Nals gali itekti ir pirmojo vyro turt grina jo giminms arba lieka nalauti ir valdo mirusiojo vyro turt. Bajorai atleidiami nuo prievoli didiajam kunigaikiui, iskyrus nauj pili statyb, kai aukiama darb visa Lietuvos alis ir taip pat visi gyventojai senos pilies atstatymo ar remonto darbams vykdyti. Turjo remontuoti senas pilis, kurias nuo senovs remontavo. Karo tarnyb bajorai turjo atlikti savo lomis. 1413 m. Horodls privilegija buvo savotikas unijos aktas. Banyiai suteiktos tokios paios privilegijos kaip Lenkijoje. Lietuvos bajorai, gav Lenkijos bajor herbus, naudojosi privilegijomis, laisvmis ir paiais herbais kaip Lenkijos bajorai. Patvirtintos bajor teiss j paveldtus turtus ir turtus, gautus pagal didiojo kunigaikio ratus, taiau perleisti juos galjo tik didiojo kunigaikio leidimu. Lenkijos paproiu turto perleidimo aktas turjo bti atliekamas didiojo kunigaikio arba jo urdo akivaizdoje. Lietuvos bajorai gavo teis paveldti turt, galjo skirti krien savo monoms kaip Lenkijos bajorai. Taiau bajorai nebuvo atleisti nuo pili statymo, karo tarnybos ir duokLietuvos TSR istorijos altiniai. Vilnius, 1955. T. I. P. 57, 131-134.

li pagal senus paproius. ias privilegijas gavo tik tie bajorai, kurie turjo Lenkijos bajor herbus ir buvo katalik tikjimo. Treia privilegija 1432 m. duota Jogailos, dalyvaujant daugeliui lenk pon ir sutinkant didiajam kunigaikiui ygimantui. Joje patvirtinama, kad bajor paveldti ir pagal didiojo kunigaikio ratus gauti turtai yra gavusiojo nuosavyb, bajorai turi teis juos valdyti ir perleisti. Taiau pamintos pili statymo, karo tarnybos ir duokli davimo prievols. Bajor privilegijas kart gavo ir staiatikiu tikybos bajorai. Baltarusijos ir Ukrainos bajorams lietuviai bajorai adjo suteikti gautus i lenk bajor herbus. ios trys privilegijos duotos didiojo kunigaikio vardu Lenkijos bajor Lietuvos bajorams. Lenkik herb Horodlje buvo suteikta nedaugeliui bajor gimini. Kiti Lietuvos bajorai pradjo naudoti herbus ratams antspauduoti vietoje parao. Nordami perleisti eme bajorai turjo gauti didiojo kunigaikio leidim. Tai buvo susij su karo tarnyba, kuri bajorai atliko savo lomis. Bajoras, neteks ems ir priklausom moni, bt nestengs atlikti karo tarnybos. Teismai nebuvo sudaryti Lenkijos pavyzdiu. Lenk bajorams nepavyko Lietuvoje sudaryti tokio paties bajor luomo. 1434 m. didysis kunigaiktis ygimantas dav bajorams privilegij, nedalyvaujant lenkams . Remiantis privilegija, tokias paias teises gavo bajorai katalikai ir staiatikiai. Bajorai gavo garantij, kad sksti be teismo jie nebus persekiojami. Turjo teis paveldta turt parduoti, ikeisti, kitaip perleisti, taiau perleidimo aktai turjo bti sudaromi prie didiojo kunigaikio arba jo pareign akivaizdoje. Toliau pakartotos bajor teiss i pirmesni privilegij, taip pat naliu turtins teiss, paymint, kad karo tarnyba neturi nukentti. Vytauto ir ygimanto bajorams duoti turtai turjo bti valdomi pagal duotus ratus. Bajor veldamai ir kiti valdiniai buvo atleisti nuo dklos didiajam kunigaikiui, bajor mons - nuo kitoki darb, iskyrus

29

valstybs p i l i statyba, j remont ir karo tarnyb. Patvirtintos staiatikiu bajor teiss naudotis jiems suteiktais lenk herbais. P r i v i l e g i j a garantavo, kad bajorai nebus baudiami be teismo, ir suteik jiems teis plaiau inaudoti veldamus. Privilegija sustiprino bajor padt. Neminimos politins bajor teiss, nes bajorai dar nebuvo pakankamai stiprs ekonomikai ir savarankiki: jie priklaus nuo didiojo kunigaikio. Gerokai platesne p r i v i l e g i j u o t b a j o r padt t v i r t i n o 1447 m. Kazimiero privilegija. Lietuvos bajorai gavo i privilegij todl, kad sutiko ileisti Kazimier Lenkijos karaliaus sost. i privilegija buvo bajor ir didiojo kunigaikio sutartis, kuria bajorai plaiai patenkino savo poreikius. Joje patvirtintos jau turimos b a j o r teiss. Garantuojama, kad i banytines vietas bus skiriami Lietuvos gyventojai. Patvirtinta, kad bajorai ir miestieiai nebus baudiami be teismo. U nusikaltim bus baudiamas kaltininkas, o ne jo eimos nariai ar tarnai. Bajorai gavo teis laisvai ivykti usien, iskyrus prieo alis. Taiau ivykdami turjo pasirpinti, kad bt atliekama karo tarnyba. Pabrta bajor teis laisvai disponuoti visais turtais, taiau perleidimas turjo b t i forminamas prie kunigaikio arba jo pareigno. Nals gavo teis valdyti vyro turt ir laisvai disponuoti joms urayta krien. Moterys ir merginos galjo laisvai itekti u vyr katalik be praneimo didiajam kunigaikiui. Bajor veldamai ir kiti valdiniai atleisti nuo prievoli didiajam kunigaikiui, t. y. nuo sidabrins, dkl, pastoi, nuo akmen ir rst pili remontui, malk plytoms ar kalkms degti veimo, ienavimo ir kt. darb. Sis atleidimas neliet paties Kazimiero duot bajorams valdini. Jie nebuvo atleisti nuo nauj p i l i statymo ir sen remonto darb. Nebuvo atleisti nuo senj prievoli: rinkliav, stacij, nauj tilt statymo ir sen remonto, keli tiesimo. Taigi bajor valstieiai buvo atleisti nuo prievoli didiojo kunigaikio dvarams, o ne nuo prievoli valstybei. Didysis kunigaiktis ir jo valdininkai pasiadjo nepriimti nuo bajor pabgusi valstiei ir verg, taiau ir bajorai neturjo teiss priimti pabgusi didiojo kunigaikio moni. Ba-

30

jorai gavo teis valdyti ir teisti savo valdinius. Teismo vaznys buvo atsiuniamas tik bajorui atsisakius teisti nusikaltusi savo mog, taiau nuteistojo bauda buvo sumokama bajorui. Teismo teiss bajorams suteikimas, pabgusiu valstiei grinimo teis ir j moni atleidimas nuo mokesi ir prievoli didiojo kunigaikio dvarams buvo juridinis baudiavos pagrindas. Didysis kunigaiktis sipareigojo nemainti Lietuvos teritorijos ir neskirti svetimali vietininkais ar kitais pareignais. Taiau i privilegija nenustat bajor dalyvavimo valdant valstyb, nes bajorai dar nesudar vieningo luomo. Privilegija buvo juridinis bajor savarankikumo pagrindas. 1492 m. Aleksandras irinkimo didiuoju kunigaikiu proga dav bajorams privilegija. Si privilegija yra sutartis su ponais bajorais. Joje patvirtinti Kazimiero 1447 m. privilegijos straipsniai. Kunigaiktis sipareigojo nekeisti ir nenaikinti sprendim, priimt kartu su Fon taryba. Pasiadjo laikytis pon patarimu, nors su jais ir nesutikdamas. Be pon patarimo didysis kunigaiktis negaljo keisti valdinink ir skirti nauj, negaljo sumainti v i e t i n i n k ir kit valdininku pajam. Neturjo teiss paprast moni pakelti bajorus. Bajor tarnyba dabar priklaus nuo j ikilimo tarp bajor, o ne nuo didiojo kunigaikio. Ponai pasidar savarankiki ekonomikai ir politikai ir siek paimti j savo rankas valstybs valdym. Udraudimas ne bajorui uimti valstybini post sudar bajor luomo susiformavimo pagrind. 1506 m. ygimantas I buvo priverstas patvirtinti Aleksandro duot privilegij. Dvasininku luomo padtis. Banyia feodalinje Lietuvoje buvo stambus emvaldys. Vyskup katedros, vienuolynai, katalik ir staiatiki dvasininkai turjo didelius ems plotus nuosavybs teise. Tie plotai nuolat didjo, nes didysis kunigaiktis ir ponai jiems duodavo emi papildomai. Be to, dvasikiai feodalai skolindavo pinig ir gaudavo em kaitu. Dvasinink dvarai buvo privilegijuoti, t. y. atleisti nuo valstybini mokesi ir prievoli. Dvasininkams nereikjo atlikti ir karo tarnybos. Jie turjo savo teism, teis ir gaudavo deimtin i vis privati-

31

ni emi. Miestuose auktieji dvasininkai turjo savo jurisdikas ir neribotai naudojosi feodalins emvaldos atributu, suteikianiu ems savininkui politines, administracines ir teismo teises priklausomiems gyventojams. Dvasininkai stengsi gauti ir valstybines tarnybas, taiau tam prieinosi ponai bajorai, reikalav, kad didysis kunigaiktis udraustu dvasininkams uimti valstybinius postus. Aukt i e j i dvasininkai turjo didel tak visai feodalu klasei. Visos privilegijos bajorams pirmiausia mini vyskupus, prelatus, o po j - kunigaikius ir ponus. V i l n i a u s vyskupijos katedros, parapini ir vienuolyn banyi valdoms buvo suteiktas imunitetas. Banyi vald imunitetas silpnino valstyb ekonomikai ir politikai. Pabgusi i vyskup vald valstiei iekojo valstybs pareignai ir, vadovaudamiesi didiojo kunigaikio ratu, juos graindavo. Pasaulieiai feodalai tokios pagalbos negaudavo. Dvasininkai nebuvo vienalytis luomas nei ekonominiu, nei uimamos banytinje hierarhijoje vietos atvilgiu. Banyios aristokratai vyskupai, vienuolyn virininkai, prelatai, kanaun i n k a i ir d i d e l i parapij klebonai palaik ryius su ponais bajorais ir sudar Banyios oligarchija. Svarbiausia vaidmen Banyios ir valstybs gyvenime vaidino vyskupai. Jie buvo Pon tarybos nariai ir vald didelius ems plotus su priklausomais valstieiais ir miestieiais. Diecezijos aukto rango dvasininkai vadinti prelatais. Jie turjo auktas pareigas: kapitulos klebon, dekan, scholast, kantori, bibliotek ir muziej saugotoj. Kapitulai priklaus ems plotai, kurie nebuvo vyskupo nuosavyb. Maiausi vienetai buvo parapijos, pon steigiamos prie privai banyi. Ponai parinkdavo kandidat klebonus, o klebon paskirdavo vyskupas. Vyskup rinko kapitula, taiau kandidat pristatydavo didysis kunigaiktis, todl tie rinkimai buvo formals. Banyia savo inioje turjo visas mokyklas ir ligonines. Jai buvo pavesta neturting moni globa.

Valstieiu padtis. Valstieiai buvo tvoniniai feodalu ir valst y b i n i a i , arba didiojo kunigaikio. XV a. ir dar XVI a. pradioje greta baudiaunink buvo nemaai laisvu valstiei. Antai 1447 m. Kazimiero ems privilegijoje dar kalbama apie laisvus ir nelaisvus valstieius. Pabgusi nelaisvu valstiei didysis kunigaiktis ir feodalai neturjo teiss priimti. Laisvi valstieiai buvo laisvi nuo dvaro darb, bet ne nuo feodalins priklausomybs. XV a. dauguma valstieiu turjo teis ieiti, taiau susidar ir senaties paprotys. Valstietis, igyvens pas feodal 30 met, netekdavo teiss ieiti. XVI a. tokios senaties terminas buvo tik 10 met. Senaties termino sutrumpinimas daugel i u i valstiei atm teis ieiti. Turini teis ieiti valstiei padtis nebuvo geresn. Atj pas nauja feodal, jie daniausiai prasiskolindavo ir netekdavo asmens laisvs. Iki XV a. vidurio valstieiai turjo teise naudotis giriomis. Girioje jie dirbdavo ems sklypelius, kurie i tikrj buvo j nuosavyb. Valstieiai turjo atlikti feodalams prievoles: eiti la, duoti natrines duokles, atiduoti feodalui pus medaus (i prievol atsirado i biiulysts santyki), atlikti pasdio prievol, t. y. vaiinti atvykus feodal ir duoti jam dovan. Savo kiuose valstieiai eimininkavo nevaromai. Iki XVI a. vidurio valstiei eimos nariai prievoli neatliko. Valstiei dukterys galjo itekti be feodalo sutikimo, sumokjus kiauns kailiuk arba 30 graiu mokest. Feodalai galjo apkeisti valstiei ems sklypus. Nubaustas valstietis valstybinio teismo baud mokjo savo feodalui. Feodalas pats ireikalaudavo i valstiei mokesius ir prievoles. Valstybini valstiei prievols buvo nustatytos apie XIV a. pabaiga ir vadinosi tarnyba. Tarnyba - tai vienas arba keli valstiei kiemai, privalantys atlikti prievoli norm. Jie turjo per savait 2-3 dienas dirbti dvaro kyje ir duoti dkl. Feodalai taip pat laikydavosi toki pai tarnybos norm, kad j valstieiai neibgiot. Jeigu valstietis turdavo daugiau ems arba padiddavo jo eima, tarnyba buvo suskaldoma dvi. Ilgainiui susidar didelis skirtumas tarp tarnyb: vienos susidjo i keli

33

 k i , o prievoles a t l i k o kaip viena, kitos - tik i vieno kio, o prievoles turjo atlikti tokias paias. Todl vieni valstieiai nuskurdo, k i t i - praturtjo. Apskritai valstieiai nebuvo suinteresuoti gerinti ki, nes tada bt padidjusios prievols. Pltojantis prekiniams piniginiams santykiams, didysis kunigaiktis ir feodalai pradjo keisti prievoli sistem ir mgino jas p a d i d i n t i . Buvo pabandyta nustatyti prievoles pagal dirbamos ems plot ir vestas vadinamasis agrs mokestis. agr - tai dviej j a u i jungas arba vienas arklys. Valstiei dirbama em nebuvo imatuota. Jos plot nustatydavo i turimo darbini gyvuliu skaiiaus. Feodalai pradjo domtis valstiei t u r i mos ems plotu, ir valstieiai neteko teiss disponuoti savo eme. Didysis kunigaiktis ir po jo feodalai paskelb, kad valstieiai ir j turtas priklauso jiems. Pradjo keisti valstiei natrines prievoles piniginiais mokesiais ir tuo padidino j inaudojim. Valstieiai atsak tai sukilimais. Feodalu ir jiems priklausom valstiei santykiu jokios teiss normos nereguliavo. Tik dl valstybini valstiei buvo leidiami didiojo kunigaikio nuostatai dvar valdytojams. Tuose nuostatuose buvo nustatytos valstiei prievols ir j normos. Be baudiaunink, feodalai turjo nelaisva eimyn. Jos narius feodalas galjo parduoti. Taiau nelaisva eimyna turjo iok tok turt. Be to, kad feodalui nereikt jos maitinti, kiekvienas dirbantis gaudavo keturias statines nevtyt rugi, tam tikr kiek darovi, druskos, lainiu. Galjo ganyti gyvulius feodalo naudmenose. Nelaisvos eimynos nari padtis buvo artima baudiaunink padiai. Jeigu laisvasis susituokdavo su nelaisvuoju, tai kiekvienas j pasilikdavo savo pirmesnje padtyje. Gimusiu vaik padtis buvo tokia: sn kaip tvo, dukter - kaip motinos. Todl tokioje eimoje buvo laisv ir nelaisv moni. Didel dalis nelaisvos eimynos buvo paveriami baudiauninkais. Dvaruose buvo ir bern. J i e daugiausia dirbo lauko darbus, be to, remontavo pastatus, priirjo gyvulius, stat utvankas ir pan.
34

Miestiei padtis. Miestai ir miesteliai buvo steigiami privilegij pagrindu. Feodalai praydavo d i d j kunigaikti privilegijos s a v a i t i n i a m turgui ir metiniams turgums organizuoti. Didysis kunigaiktis reguliavo miest steigim, kad jie nedaryt konkurencijos valstybini miest miestieiams ir nesum a i n t ido pajam, gaunamu i miestiei. steigus miestel, tos vietovs valstieiai tapdavo miestieiais. Be ems kio, jie galjo verstis prekyba, laikyti karemas. U ems sklypus, prekyba ir karemas mokjo feodalui mokesius ir atidirbdavo nustatyta dien skaii per metus. Feodalai draud valstieiams parduoti produktus ne turguje, kad gaut pajam i turgaus r i n k l i a v . Miestieiai buvo laisvi. Jie galjo parduoti savo turt ir ieiti. Feodalas galjo parduoti vis miestel kitam feodalui. Didesni miest, amat ir prekybos centr, Lietuvoje iki XVI a. buvo nedaug. Pamintini Vilnius, Trakai, Kaunas, Gardinas. emaitijoje nebuvo n vieno didelio miesto. Didieji kunigaikiai, ypa Gediminas, kviet miestus usienio amatininkus ir pirklius. Kad galt plstis amatai ir prekyba, reikjo suteikti miestieiams savarankikum. Negarantavus amatininkams ir pirkliams pajam ir teisins saugos, nebt galima j parsikviesti i usienio. Todl nuo Jogailos valdymo met dideli miestai gaudavo Magdeburgo miesto teis. Didysis kunigaiktis suteikdamas tokia teis atleisdavo miesto gyventojus nuo valstietik prievoli; jie gaudavo vairi pajam altini ir nebdavo pavalds vaivadai, seninui ar dvaro laikytojui. Miesto vait skyr didysis kunigaiktis, o burmistrus, tarjus ir uolininkus (lovininkus) rinko patys miestieiai. Vliau sigaljo turtingiausi miesto gyventojai ir burmistro ar tarjo jau neberinko, o juos kooptuodavo i savo tarpo. sigaljus miesto diduomenei, miesto savivaldos organai susidjo i keleto gimini nari. Vaitas, burmistrai ir tarjai sprend bylas. Kai kuriuose miestuose teismas skirstsi t a r y b ir lav. Taryb sudar burmistrai ir tarjai. Ji usim kiniais reikalais ir sprend civilines bylas. Lava susidjo i vaito ir uolinink ir sprend baudiamsias

35

bylas. Vaitas turjo ginkluota jg ir utikrindavo viej tvark ir saugum mieste. Miestieiai nesudar vieningo luomo. Diduomen turjo ems valdu ir dvar, naudojosi feodalu teismis. Paprasti miest i e i a i p r i v a l j o mokti v a l s t y b i n i u s ir miesto mokesius, atlikti darbines prievoles (statyti namus, gristi gatves, tiesti aligatvius ir pan.). Miestuose ir feodalai turjo sklyp ir nam. Feodalai buvo nepavalds miesto organams. ems sklyp ir nam turjo ir Banyia. Visos tos ems ir gyventojai priklaus ne miesto, o feodalo ar Banyios valdiai. Tai buvo vadinamosios jurisdikos. Miesto organ akt jurisdikos nevykd, todl kildavo daug gin ir k o n f l i k t . Ypa danai kivirydavosi amatininkai ir pirkliai. Amatininkai buvo susijung cechus. I cech galjo patekti amatininkas, kelet met pabuvs mokiniu, ilaiks egzaminus ir dar kelet met dirbs pameistriu. Paaliniams verstis amatais a m a t i n i n k privilegijos draud, kad apsaugot nuo konkurencijos. Jurisdik amatininkai nestodavo cechus, dl to ir kildavo k o n f l i k t . Jurisdikos turjo neigiama taka miesto k i u i ir ard mieste viej tvark. 2. Valstybin santvarka Lietuvos Didioji Kunigaiktyst XIV a. viduryje j a u turjo didel teritorij. I jos sudti jo nemai rus, baltarusi ir ukrainiei emi plotai. Atskir srii ekonominiai ryiai buvo silpni, nes viepatavo natrinis kis ir feodal tvonijos buvo udaros. Feodalai apsiribojo tik artimiausia rinka. Didysis kunigaiktis nesteng centralizuoti tokios didels teritorijos valdymo ir todl vietose liko vasalins kunigaiktysts, valdomos didiojo kunigaikio giminaii arba tenyki vietini kunigaiki. Jau valdant Gediminui, Lietuvos Didioji Kunigaiktyst susidjo i pusiau savarankik dalini kunigaiktysi. Gedimino sns vald Kernavs ir Slonimo emes, Trakus, emaitij, Gardin ir Brest; vietiniai rus kunigaikiai - Volyn, Turov, Pinsk, Naugarduk, Polock ir kai kurias kitas emes.

36

Daliniai kunigaikiai turjo savo sostin, kariuomen, valstybini aparat ir rinko pajamas. Jie mokjo duokl didiajam k u n i g a i k i u i , duodavo jam dovan, priimdavo atvykus, karo atveju sisdavo tam tikr skaii kari. Kartais didysis kunigaiktis sukviesdavo dalinius kunigaikius tartis svarbiais valstybs reikalais. Antai Jogaila tarsi su savo dinastijos kunigaikiais deryb su Lenkija metu. Gediminas paliko Lietuvos Kunigaiktyst septyniems snums: Manvydui - Slonim ir Kernav, Karijotui - Juodja Rusi su Naugarduku, Algirdui - Vitebsk ir Krva, Narimantui - Turovo ir Pinsko emes, Liubart u i - Volyn, Kstuiui - Gardina, Palenk (Bret, Drohoin), Trakus ir emaitij, Jaunuiui - V i l n i , Ukmerge ir Breslauj bei Amena. Minske liko vietinis kunigaiktis Vosylius, o Polocke - Vainiaus s n u s Liubakas. 1345 m. Algirdas ir Kstutis atm valdia i Jaunuio jga. V i l n i a u s ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu tapo Algirdas: Kstutis buvo Trak ir emaitijos kunigaiktis. Kiti pripaino Algird didiuoju kunigaikiu ir buvo jo vasalai, taiau Algirdas nesikio i vasal vidaus reikalus. Daliniu kunigaiki atskirumas neigiamai atsiliep ekonominei, politinei ir kultrinei raidai ir silpnino paia valstyb. Vytautas panaikino feodalini rus emi savarankikum ir atm valdi i Gediminaii: i Skirgailos atm Polock, i vitrigailos-Vitebsk, i Kaributo-Seversko Naugard, i Vladimiro - K i j e v , i Teodoro Karijotaiio - Podol, i Teodoro Liubartaiio - Volyn. Valdyti ias emes paskyr vaivadas. Didiojo kunigaikio valdia. Ekonomini didiojo kunigaikio valdios pagrind sudar dideli ems plotai, mikai, pievos ir vandenys. Socialin jo valdios atrama buvo vidutiniai ir smulks bajorai. Jis turjo nominali teis disponuoti visos teritorijos eme. Bajor pavaldumas buvo vieo teisinio pobdio ir nesirm sutartimis su didiuoju kunigaikiu. Tik sen gimini didikai laik save savarankikais ir nebuvo tiesioginiai didiojo kunigaikio valdiniai. Didysis kunigaiktis gaudavo karini duokli ir r i n k l i a v , taigi turjo dideli pajam.

37

D i d j k u n i g a i k t i r i n k o kunigaikiai ir ponai i valdanios dinastijos. Didiuoju kunigaikiu buvo renkamas galingiausias i kunigaiki, kurio klaus ir j rm kiti kunigaikiai ir bajorai. Didysis kunigaiktis buvo valstybs vadovas palaikant santykius su usieniu, vyriausiasis karo vadas ir vyriausiasis teisjas. alies viduje ji vadino eimininku (gaspadoriumi). Didysis kunigaiktis skyr feodalus valstybines tarnybas ir u tai duodavo jiems ems arba tredal pajam, gaunamu i valdomo dvaro arba valsiaus. Iki Vytauto valdymo Lietuvos Didioji Kunigaiktyst susidjo i atskiru emi. Valstybe politikai vienijo didiojo kunigaikio valdia. Vytautas dl dalini kunigaiki mait panaikino stambias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo-Seversko, Kijevo, Podols ir Volyns kunigaiktystes. Jis pam panaikint kunigaikiu turtus ir tuo sustiprino ekonomin savo valdios pagrind. Valdios stiprjim rodo didiojo kunigaikio aparato didjimas. Vytautas 1411 m. paskyr ems maralka, kuris tvark kio ir teismo reikalus, steig kanceliarija, vadovaujama kanclerio, pradjo leisti teiss aktus vidaus reikalais. Nuo XV a. vidurio didiojo kunigaikio valdia silpnjo. Lemiama reikm ia turjo ekonomini ir politini bajor teisi ipltimas ir sutartiniai ryiai su Lenkija. Pltojantis feodaliniams santykiams, dl ekonominio ir politinio bajor sigaljimo, kov dl didiojo kunigaikio sosto ir personalins unijos su Lenkija bajorai apribojo didiojo kunigaikio valdia: jis neteko svarbi statym leidybos ir teismo prerogatyv. Ponu taryba. Didiojo kunigaikio valdia buvo reikalinga feodalams, kad atstovaut valstybei palaikant santykius su usienio alimis, organizuot kariuomene kratui nuo prieo puolim ginti. Stambieji feodalai turjo visik imunitet ir stipri valdia savo valdose - karinius brius ir administracin aparat. Taiau kad bt galima vairiems feodal sluoksniams paskirstyti surinktas pajamas ir ilaidas, nustatyti prievoles ginti al ir vykdyti upuolimus, jie turjo palaikyti nuolatinius ryius. To38

kius ryius garantavo kolektyvinis stambi feodal diktatroms organas - Pon taryba. XIV a. Pon taryba nebuvo nuolatinis organas. Taryboje dalyvavo didiojo kunigaikio broliai, k i t i kunigaikiai, kartais pakviesti takingi bajorai ir Vilniaus miestieiu virns. Vytauto valdymo metais taryboje buvo k i l m i n g i bajorai, srii vietininkai, vaivados, katelionai, maralkos. Pon tarybos sudtis dar nebuvo nusistovjusi ir valdant ygimantui Kstutaiiui ir Kazimierui. Lenkijos pavyzdiu Lietuvos Kunigaiktystje atsirado nauji valdininkai: kancleris, ems ir rmu idininkai, taurininkas, raikytojas, vyriausias virjas, stalininkas, pakamor, arklidininkas, ems karuas, kalavijuotis. Jie visi pateko Pon taryb. Galutinai Pon tarybos sudtis nusistovjo Aleksandro ir ygimanto I valdymo metais. I jos isiskyr vyresnieji ponai, su kuriais didysis kunigaiktis nuolat tardavosi. Tokie buvo: vyskupai, vaivados, katelionai, emaii ir Lucko seninai, ems ir r m u maralkos ir ems paidininkis. XIV-XV a. Pon taryba buvo de jure ir de facto. Prireikus didysis kunigaiktis su ja tardavosi. Valdant maameiui Kazimierui Pon taryba pasidar vyriausybinis organas, ir Kazimieras vliau pripaino toki jos reikme. Pon taryba tapo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts taryba, ji pavaduodavo didj kunigaikti jo nesant ir rpinosi valstybs reikalais. Aleksandras 1492 m. privilegija tvirtino Pon tarybos teises 6 . Didysis kunigaiktis negaljo keisti nutarim, priimt kartu su Pon taryba, negaljo be ios tarybos pritarimo vykdyti savo nutarimo, skirti valstybine tarnyb, leisti ido las ir pan. ygimanto I 1506 m. privilegijoje sakoma, kad visi statymai, skirti valstybs gerovei, turi bti leidiami kartu su ponais tarjais, su j inia ir pritarimu. Pon tarybos narius skyr didysis kunigaiktis pon sutikimu. Pon tarybos branduol sudar stambiausi feodal eimos. Ponai turjo auktas pareigas valstybje, todl j taka buvo didele. Ponas veik savarankikai greta didiojo kunigaikio. Ta-

iau Pon taryba ne visada var didiojo kunigaikio valdi. Einamuosius reikalus didysis kunigaiktis tvark be Ponu tarybos. Visu pon suvaiavimas (seimas) buvo aukiamas iskirtiniais atvejais. Daug reikal didysis kunigaiktis sprend su artimiausiais ponais: Vilniaus ir emaii vyskupais, Vilniaus ir Trak vaivadomis, emaii seninu ir rm valdininkais. Pon taryba buvo nuolatinis luominis stambi feodal organas, kartu su didiuoju kunigaikiu turjs valstybin valdi. Nesant didiojo kunigaikio. Pon taryba sprsdavo daugum vidaus ir usienio politikos klausim. Taiau teiss aktus be didiojo kunigaikio Pon taryba priimdavo tetai. Valdymo organai. Dl plataus pon ir bajor imuniteto valdymo aparatas dar nebuvo gausus. Auktieji valdininkai vadinosi dignitoriais, o emesnieji - urdais. Vieni auktieji valdin i n k a i buvo visos kunigaiktysts (visos ems), kili - didiojo kunigaikio rm. Kai kuri i j funkcijos buvo mirios - rpintis visos valstybs ir didiojo kunigaikio asmeniniais reikalais. Pagal 1529 m. Lietuvos Statut, senos pareigos yra ios: v a i v a d , katelion, ems ir rm maralk, kanelerio, senin ir didiojo kunigaikio dvariki. Visi valdininkai buvo skiriami iki gyvos galvos. Tik u nusikaltim didysis kunigaiktis galjo paalinti valdinink i pareig. Svarbiausi dignitoriai buvo ems maralka, kancleris, paidininkis ir etmonas. ems maralkos valdia galiojo didiojo kunigaikio rmuose ir apskritai jo buvimo vietoje. Maralka turjo jurisdikcij bdamas prie didiojo kunigaikio. Jis skelb teismo nuosprendius ir galjo skirti net m i r t i e s bausm. Didiajam kunigaikiui mirus, ems maralka auk kunigaiki ir pon suvaiavim naujam kunigaikiui i r i n k t i . Kancleris buvo didiojo kunigaikio kanceliarijos virininkas. Jis turjo valstybs antspaud: be jo parao ir antspaudo dokumentai negaliojo. Kancleris perduodavo didiojo kunigaikio atsakymus usienio pasiuntimams. Jo inioje buvo Lietuvos Metrika (valstybs archyvas). Kancleriui talkino ir ji pavaduodavo pakancleris.

40

Paidininkis saugojo id ir privilegijas, tvark valstybs pajamas ir ilaidas, turjo teis skirti revizijas ir didinti arba mainti mokesius. Jis rpinosi pinig kaldinimu, inuomodavo valstybinius dvarus, sandlius, galjo kontroliuoti idui i sen i n i j ir valdu priklausanias pajamas. Paidininiui talkino idininkas, kuris priimdavo pinigus ir juos imokdavo. Idas vykd ir valstybs pato funkcijas. Etmonas buvo karo vadas. Jam pavaldus lauko etmonas vadovavo samdytai kariuomenei. Etmonas turjo teis atleisti bajorus nuo karo tarnybos dl ligos ar kitu prieasi, karo metu j i s vykd ir teisjo f u n k c i j a s . V i e n i didiojo kunigaikio rmu v a l d i n i n k a i tvark kuria nors kio aka arba dalyvavo jo svitoje, kiti - jo valstybini ir rmu urdu pareigas. Antai virtuvs meistras, pataurininkis, stalininkas, pakamor ir kiti buvo vien rmu urdai; medioklis, instigatorius, rotmistrai turjo ir valstybines funkcijas. Buvo urd, kurie rpinosi didiojo kunigaikio asmeniu: patalininkas, pakamor, raikytojas, taurininkas, stalininkas. Be to, rmuose buvo nemaas brys sekretori ir ratinink, taip pat rmu tarnu, kurie atlikdavo tam tikrus pavedimus. Vietiniai valdymo organai. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorija susidjo i vaivadij, seninij ir valsi. Vaivad skyr didysis kunigaiktis arba rinko vaivadijos feodalai. Tik iuo atveju didysis kunigaiktis turjo rinkimus patvirtinti. Vaivada atliko karines, administracines ir teismo funkcijas. Jis turjo savo tarnybinius mones, vykdiusius jo potvarkius. Vaivada irjo, kad visi emvaldiai atliktu prievoles valstybei. Jis buvo Pon tarybos narys ir tarpininkavo tarp vaivadijos gyventoj ir didiojo kunigaikio. Jis perduodavo didiajam kunigaikiui gyventoju praymus, rekomenduodavo skirti tarnyb, suteikti ems valdas. | valsius ir seninijas buvo skiriami vietininkai ir seninai. Dvarai buvo atiduodami valdyti laikytojams. ie urdai turjo vald valdymo, teismo ir kininkavimo teises. Seninijos ir valdos buvo kiniai ir administraciniai vienetai.

41

emaitijoje vietos valdininkai buvo valsi tijnai, pavaldus emaiiu seninui. Tijnai atliko dvar laikytoju funkcijas. Teisinas. Teismo funkcijas atliko administraciniai organai, nes viso aparato pagrindas buvo specifinis feodalinis principas -ems s a v i n i n k u i priklauso administracija ir teismas. Teismo f u n k c i j a s vykd vaivados, seninai, vietininkai, ems maralka, dvaru laikytojai kiekvienas savo valdose. Aukiausiasis teismo organas buvo didysis kunigaiktis ir Pon taryba. Iki 1447 m. ems privilegijos didysis kunigaiktis buvo aukiausiasis teisjas visiems valdiniams. Minta privilegija suteik teise bajorams teisti priklausomus mones. Vaivados, v i e t i n i n k a i , seninai, dvar laikytojai du tredalius gaut i teismo pajam turjo atiduoti valstybs idui. Buvo atvej, kai didysis kunigaiktis duodavo bajorui kartu su eme apsaugos rat ir atleisdavo j nuo vaivados, vietininko ar senino teismo. Toks bajoras turjo teise kreiptis didiojo kunigaikio teism. Nepatenkinti emesni teism sprendimais sksdavosi apeliacine tvarka didiajam kunigaikiui. Byl inybingumas priklaus nuo asmen turim p r i v i l e g i j , j tarnybos rango bei laipsnio ir kartais - nuo a l i susitarimo. Ponus teis pats didysis kunigaiktis, o kai jo nebuiavo, Pon taryba. Didysis kunigaiktis sprend ems, mon kraiio garantij ginus, globos, duotini rat ir privilegij galiojimo, luomins bajor priklausomybs bylas bei paveldjimo klausimus. Jis taip pat sprend v a l s t y b i n i nusikaltim, savavaliko muit vedimo, ems uvaldymo, tarnybini nusikaltim, karo prievols neatlikimo ir panaias bylas. Kadangi didysis kunigaiktis daugiau bdavo Lenkijoje kaip jos karalius negu Lietuvoje, tai aukiausiojo teismo funkcijas ia vykd Pon taryba. Ji buvo apeliacin instancija senin ir vaivad isprstoms byloms ir kaip pirmoji instancija teis ponus, valdininkus ir stambius emvaldius. Kai didysis kunigaiktis grdavo Lietuv, Pon tarybos, kaip aukiausiojo teismo, savarankikas vaidmuo pasibaigdavo. Pon tarybos sprendimus buvo galima apsksti didiajam kunigaikiui.

IV. LIETUVOS VISUOMENIN IR VALSTYBIN SANTVARKA LUOMINS MONARCHIJOS LAIKOTARPIU (nuo XVI a. iki XVIII a. pabaigos) 1. Visuomenin santvarka Bajor (lkt) vieningo luomo susidarymas. XV a. pabaigoje ir XVI a. pirmojoje pusje Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje m spariau pltotis ems kis, amatai ir prekiniai-piniginiai santykiai. Daugiau buvo parduodama kaili, medaus, vako, gyvulininkysts produkt, uvies, medio ir jo dirbini, lin, kanapi ir grd. Feodalai stiprjo ekonomikai ir politikai. Pltsi prekyba su Ryga ir Vakar Europos miestais. Feodalai plt savo ems valdas ir ryius su vidaus ir usienio rinka. Nuolatiniai karai vert didj kunigaikt stiprinti alies gynyb ir dalyti feodalams em kartu su valstieiais. Kiekvienas emvaldys turjo atsivesti kari br pagal valdomos ems plot. Bajorai nuolat pra ems ir k i t naudmen motyvuodami tuo, kad nestengia atlikti karo tarnybos. Seninijose ir valsiuose emes jiems duodavo vietininkai ir seninai, o po to tai patvirtindavo didysis kunigaiktis. Gav ems laikinai valdyti, bajorai labai j alino ir pl valstieius, todl didysis kunigaiktis pradjo duoti em iki gyvos galvos. Laikinai duota em bajor praymu didysis kunigaiktis atiduodavo paveldimai valdyti be teiss perleisti kitam. Ilgainiui bajorai ipraydavo i didiojo kunigaikio rat dl laikinai valdomos ems pavertimo tvonine eme. Toki rat XV-XVI a. buvo gana daug. XVI a. pradioje atsirado emi, keist u skolas. Stambs feodalai skolino pinigus didiajam kunigaikiui ir gaudavo kaitu em su joje gyvenaniais valstieiais, keistos ems kaupsi feodal rankose ir stiprino ekonomin j gali. Vieningas bajor luomas formavosi pamau. Nors feodalai ir turjo imunitet, taiau bajorai liko didiojo kunigaikio valdiniai. Tik stambiu pon ems nuosavyb buvo suskaldyta, nes jie turjo p r i k l a u s o m smulki bajoru. Vieningas bajor luomas isirutuliojo i trij feodalini grupi: buvusi dalini ku-

43

nigaiki, pon bajor ir tarnybini bajor. Vieningo feodal luomo evoliucija vyko didjant bajor vaidmeniui. I pradi ponai bajorai susilygino su daliniais kunigaikiais. Susilyginus dviem stiprioms f e o d a l grupms, treioji -vidutiniai ir smulks feodalai - stengsi gauti vis daugiau ems, teisi ir privileg i j . Kunigaikiu tarpusavio kovu dl valdios metu vidutiniai ir smulks feodalai gaudavo vis didesni teisi ir privilegij ir stiprjo ekonomikai bei politikai. Didieji kunigaikiai, sprsdami karinius ir mokesi klausimus, buvo priversti kviesti ir feodal atstovus. Feodalini santyki raidos idava - politinis v i d u t i n i ir s m u l k i bajor ikilimas. Buv kunigaiktukai, ponai ir v i d u t i n i a i bei smulks feodalai XVI a. viduryje susiliejo vieninga luom, t u r i n t i vienodu teisi ir p r i v i l e g i j . Bajor ir pon teiss buvo sulygintos karo dl Livonijos metu. Neturj savo tiesiogini interes Livonijoje bajorai pradjo bodtis usitsusiu karu, reikalavo sau daugiau teisi ir reik nepasitenk i n i m ponu p o l i t i k a . Reikalavo, kad ponai atsisakyt savo ii m t i n i teisi, kad bt renkamas seimas, visiems vienodas teismas. 1562 m. ygio ties Vitebsku metu bajorai pareikalavo unijos su Lenkija, bendro karaliaus ir seimo, toki pai teisi kokias turjo l e n k lktos ir pareik, kad, kol nebus patenkinti j reikalavimai, neduosi l karui 7 . Ponai, vengdami skilimo feodal klass viduje, nutar atsisakyti savo iimtini politini teisiu ir sulyginti vis feodalini grupi teises. Bajor luomas turjo tik formaliai lygias teises. Ponai, kaip ir anksiau, faktikai vadovavo alies politiniam gyvenimui. Dauguma bajoru turjo nuosavus dvarus ir buvo savarankiki ems savininkai, maesn j dalis gyveno pon emse ir jo jiems tarnyb. Formaliai juridikai bajorai galjo uimti valstybines tarnybas, dalyvauti seimeliuose ir seimuose, 1566 m. Statutas t v i r t i n o neribot bajor ems nuosavyb, asmens laisv ir nelieiamyb. Bajorai gavo teis disponuoti dvarais savo nuoira, t. y. parduoti, dovanoti, keisti, urayti Banyiai ir pan. Di-

44

dysis kunigaiktis pasiadjo nebausti bajoru pagal tarim, slapta ar vie skundim. Bajoru ir didiojo kunigaikio santykiai buvo normuojami sutartimi, kuri jie sudarydavo pastarojo rinkim metu. Visi bajorai turjo formali teise rinkti didj kunigaikt, o i tikrj r i n k i m u s j atvykdavo nedaug ir visk nulemdavo ponai. Tarpuvaldiu kiekvieno pavieto bajorai, susirink kaptrinius seimelius ir sudar kaptrinius teismus, savarankikai tvark savo reikalus. Bajorai ir j valdiniai nemokjo valstybei mokesi. 1588 m. Statute pasakyta, kad didysis kunigaiktis be seimo nutarimo negali skirti sidabrins ir kit mokesi bajorams, dvasininkams, miestieiams ir j valdiniams. Bajorai ir j valdiniai buvo atleisti nuo darb ir prievoli valstybei, taip pat nuo pili ir tiltu statybos bei remonto. Jau 1566 m. bajorai buvo atleisti nuo mokesi vidaus muitinse, o j pastots su nam apyvokos gaminiais ir maisto produktais atleistos nuo tilt mokesio. 1588 m. Statutas leido bajorams be joki muit gabenti sausumos ir vandens keliais savo javus ir miko gaminius, nemokti turg ir kit mokesi. I usienio jie sivedavo reikaling daikt be m u i t mokesi. Tik jei bdavo rimtas prie upuolimo pavojus, bajorai apmokestindavo savo valdinius karo reikalams. Vienintel bajor prievol - karo tarnyba. Paauktin j kariuomen buvo pagrindin karin jga. Pagal 1588 m. Statut, visuotin aukim turjo atvykti visi pilnameiai bajorai emvaldiai su savo arkliais, paaru ir maistu. Karo tarnyba buvo susijusi ne su bajoro asmeniu, bet su ems valdymu. Jeigu eimoje buvo keli suaug broliai, tai kar jodavo vienas i j su palydovais pagal valdomos ems plota. Nepilnameiai, nals ir sergantys bajorai turjo atsisti vietoj savs tinkam kar. Ponai, kaip ir anksiau, buvo aukti valdininkai ir srii valdytojai. Valstybinio aparato vietose nebuvo, todl ia visi valdininkai buvo pon tarnai. Eiliniai bajorai neturjo savo valdinink aparato, todl auktus postus j neskirdavo. Ponai buvo didiojo kunigaikio patarjai ir vaidino pagrindin vaidmen paviet seimeliuose: jie buvo vis pavieto bajor korporacijos vadai.

45

XVII a. bajorai savo valdiniams valstieiams ir amatininkams turjo neribot administracin ir teismo valdi. Bajoras, pasikviets vait ir savo kaimyn bajor, galjo nuteisti valstiet net m i r t i e s bausme. Padidjus ems kio produktu paklausai, bajorai m plsti savo emes ir didinti valstieiams prievoles. Buvusioje valstieiu emje krsi palivarkai. Lietuvoje rinka buvo siaura, prekiniai-piniginiai santykiai pltojosi ltai, nes bajorai vis daugiau produktu parduodavo usienyje ir ten pirkdavosi reikalingus dalykus. I usienio j i e gabeno vyn, dalgius, plien, peilius, gelumbe, popieri, ilk, auks, odos dirbinius, daus, ginklus, piet kratu vaisius . Dvar kiui umezgus ryius su usienio rinka, amatai ir prekyba nusmuko. Miestuose nebuvo naudojamas samdomasis darbas, todl cechin gamyba nesiplt. ems kyje samdomasis darbas taip pat nebuvo naudojamas. Lietuvoje stiprjo feodaliniai, o ne kapitalistiniai santykiai. kis liko natrinis, emdirbysts technika buvo primityvi. Feodal ki reikalingais daiktais turjo aprpinti valstieiai. Feodal pajamos didjo ne pleiant arba intensyvinant ems k, bet apipliant valstieius. Valstieiai badavo ir skurdo, plito ligos. Valstieiai prieindavosi didjaniam inaudojimui arba mesdavo kius ir pabgdavo. Dl valstieiu bgimo ir didelio mirtingumo XVII a. dirbamos ems plotai majo. Visa tai stabd gamybini jg raid. Bajorai atsigabendavo vairi preki i usienio ir versdavo valstieius jas p i r k t i auktomis kainomis. Prekyba be m u i t ir rinkliav lugd miest amatus ir pati save; ems kio gamybos majimas dl valstiei apiplimo, amat ir prekybos lugdymas dl preki pirkimo usienyje buvo Lietuvos ekonominio smukimo prieastys. Lietuvos kio smukim pagreitino XVII a. viduryje prasidj karai. Sustojo gamybos ir prekinio-piniginio kio pltra. Lietuvoje siaut badas ir maras, daug kaim itutjo. Bajorai negaljo atkurti savo palivark, nes valstiei buvo nedaug ir jie neturjo darbini gyvuli. Tik XVII a. pabaigoje dvar kis pradjo atsigauti, taiau valstiei inaudojimas padidjo.

46

Mokesiai, rinkliavos, kariuomens plikavimai kar metu sulugd amatininkus ir pirklius miestuose. Amatininku cechai trukd prekyba pirkliams, nes jie turjo teis neleisti prekiauti savo gaminamais gaminiais. Seimuose bajorai nustatydavo amatinink gaminiams maas kainas, o tai lugd amatus. Karu metu prekyba pltojosi labai menkai, nemaa jos dalis teko smulkiems amatininkams. Valstieiai pirko prekes i savo bajoru; ie stengsi nesileisti savo valdas pirkli. Lietuvoje muitai buvo gana dideli, o tai kliud prekybai su kitomis alimis. Be to, buvo daugyb privaiu muitu u kelius, t i l t u s , brastas ir pervaas. Miestieius vargino but prievol. Jie turjo apnakvyndinti bajorus, suvaiavusius j seimus ir seimelius. Feodalu savavaliavimas lugd miestus. Turtingieji miestieiai pirkosi dvarus, neturtingieji nuomojo i feodalu ems sklypus. Miestieiu perjimas i valstieiu kategorija reik darbo visuomeninio pasidalijimo majim. Visa tai rod kio smukim. iaurs karo metu (1700-1709 m.) Lietuva kikai visikai nusilpo. 1708 m. prasidjo badas, o vliau - maras. Baudiavinis kis pakriko dl darbo jgos trkumo. Kadangi buvo daug dirvonu ir neinia kiek valstieiu, 1717 m . buvo surayti gyventojai. Dvaru savininkai turjo prisiekdami pasakyti, kiek turi valstieiu kiemu, moni ir ar nieko nenuslepia 9 . Dl kio nuskurdimo ir kitu ali konkurencijos grd eksportas i Lietuvos beveik sustojo. Bajorai neiekojo bd kaip ibristi i krizs, stengsi isaugoti sau emes ir baudiauninkus. eme jie m dalyti valstieiams u tredalio arba ketvirtadalio derliaus in. Tik XVIII a. daugjant gyventoj ir gausjant gyvuli palivarkai pradjo atsigauti. Palivark steigim skatino ems kio produktu paklausos didjimas usienio rinkose ir grdu kainu kilimas. Stambs feodalai pradjo steigti manufaktras savo dvaruose. Manufaktrose baudiauninkai dirbo nemokamai arba u ma umokesti. Dl prievartinio darbo ir nepakankamo dar-

47

b i n i n k sugebjimo gaminiai buvo prastos kokybs ir negaljo konkuruoti su i m p o r t i n i a i s . Tik po 1775 m. reform Nuolatin taryba nustat generalinius prekybos su usieniu muitus ir panaikino bajoru muitines privilegijas bei vidaus muitus. Taiau k a p i t a l i s t i n i a i santykiai formavosi labai ltai. Kapitalistinio kio raida stabd bajoru p o l i t i n i s viepatavimas ir j privilegijos. Dvasinink padtis. Dvasininkai, kaip ir anksiau, buvo privilegijuoti, laisvi nuo mokesi ir prievoli. Jie gaudavo deimtin ir inaudojo savo valstieius ir amatininkus. Rinkdavo kaldin ir kitas banytines duokles. m mokesius u santuok, vaiku kriktijim ir m i r u s i j laidojim. Gamindavo vairius paveiksllius, roanius ir pan. ir versdavo tikiniuosius juos pirkti. Globojo nepilnameius pdinius, nales, organizuodavo vairias religines ventes ir surinkdavo nemaas pajamas. Dideles pajamas gaudavo i smukliu, kurias steig ne tik miesteliuose, bet ir kaimuose. XVI a. antrojoje pusje ir XVII a. bajorai nepalankiai irjo i dvasininku turtu ir politins galios didjim. L635 m. seimo k o n s t i t u c i j a apribojo teis steigti naujus vienuolynus, kad bajor turtai nepatektu j rankas. Bajoras, stojantis [ vienuolyn, turjo savo dvar parduoti pasaulieiui. Udrausta apmokestinti turtus Banyios naudai mokesiais, didesniais kaip 7 proc. metini pajam. Vietoje deimtins dvasininkai gaudavo mokesti pinigais. Skundus dl deimtins nemokjimo nagrinjo pilies arba ems teismas 1 0 . Visa tai aikinama reformacijos taka ir bajor diktatros sigaljimu. XVII a. antrojoje pusje ir XVIII a. centrins valdios pairimas sudar slygas vl sustiprti Banyiai. Dvasinink virns glaudiai bendradarbiavo su didik oligarchija. Ypa su didikais bendradarbiavo jzuitai, turj ne tik didelius turtus, bet ir spaustuves bei plat mokykl tinkl. Antra vertus, prie Banyios viepatavim ir jos idjas stojo reformacijos alininkai. Socialin ir ekonomin stambi feodal ekspansija sukl politin reakcij, kuri reiksi suaktyvjusiu katalikybs pltimu. Katalikyb buvo feodalu ginklas prie nacionalin ir religiVolumina legum. T. 3. Str. 855.

48

ne kit tautybi nepriklausomybe. 1596 m. pasirayta Bresto banytin unija, kuri sukl miestieiu opozicij. Nemaa miest prim kalvinizm. Reformacijos judjimas suteik feodalams teis valdyti savo emse esanias banyias. Nors kalvinizmas i esms reik buruazijos interesus, taiau Lietuvos feodalai didikai pritaik j savo tikslams. Reformuodami Banyi, jie konfiskavo jos turtus ir emes prijung prie savo vald. Po Liublino unijos prasidjo puolimas prie reformacij. Daugumas feodal isigando antifeodalinio judjimo, reformacijos ideolog griet reikalavim ir gro katalikyb. Valstiei padtis. Prekini-pinigini santykiu pltra vert feodalus reikalauti i valstiei daugiau darbo ir natrins rentos. Norint gauti daugiau produkt, reikjo racionaliau organizuoti k ir valstieiams skirti prievoles atsivelgiant j kin pajgum. Tai pasiekti buvo manoma tik apskaiiavus ems kiek ir jos kokyb dvaruose ir valstiei kiuose, paskyrus valstieiams prievoles pagal j ems plot ir kokyb, paalinus tarprius, ems isklaidym maais sklypeliais. Btinumas gauti didesni pajam pirmiausia paskatino didj kunigaikti panaikinti senas emvaldos ir emdirbysts formas. Jam reikjo vis daugiau l kariuomenei samdyti, nes bajor paauktin kariuomen nebuvo kovinga. Pradtas valstiei ems valdymo reorganizavimas ir tai pavadinta valak reforma. Valak reformos udaviniai buvo ie: 1) atskirti didiojo kunigaikio valstiei valdomas emes nuo bajor emi ir atimti i j ugrobtas emes; 2) imatuoti em valakais ir kurdintiems juose valstieiams paskirti prievoles pagal ems kiek ir jos kokyb; 3) nustatyti dirbamos ems plotus didiojo kunigaikio dvaruose ir sunormuoti valstiei darb; 4) iaikinti ir nustatyti vairius pajam altinius; 5) suorganizuoti nauj valstiei administracij. Didiojo kunigaikio valstiei padtis buvo nustatyta teiss akt. 1514 m. ileisti nuostatai dvar laikytojams, kuriais bandyta reguliuoti kin j veikl 1 1 . Dvar valdytojai ir seni11

Lietuvos TSR istorijos altiniai. Vilnius, 1955. T. L P. 101.

49

nai pareigoti atvykus didiajam kunigaikiui duoti stacij, reikalaujama iskirti lauka, kur dirbt dvaro mons, i kuri vieni eit la, kiti - moktu u turim em, mokti ino mokest - po kap grai per metus. Osadiniai mons turjo mokti idui ems ir pajam mokesius, eiti talkas. Nuostatuose sakyta palikti dvare vairi tarn ir amatinink tiek, kiek j btinai reikia, o kitiems paskirti ino mokest. Dvaru laikytojai privaljo i surinkt pajam mokti deimtine Banyiai, skirti reikaling grd kieki dvaro nelaisvai eimynai ilaikyti, o kitas pajamas padalyti i tris dalis, i kuri dvi atiduoti idui, o trei pasilikti. Teismo rinkliavos buvo paliktos dvaro valdytojui, o baudos paskirtos idui. Dvar laikytojai po i nuostat pradjo didinti valstieiams prievoles. Valstieiai prieinosi ir skundsi didiajam kunigaikiui. Didysis kunigaiktis mgino detalizuoti laikytoj teises ir valstiei prievoli normas. Tam reikalui 1529 m. jis ileido nuostatus Vilniaus ir Trak vaivadij dvar laikytojams 12 . iais nuostatais siekta padidinti i dvar kio gaunamas pinigines pajamas. Visos natrins duokls buvo pakeistos piniginmis, iskyrus tuos produktus, kurie suvartojami dvare. Surinkti ems kio produktai turjo bti parduoti turguje ir pinigai atiduoti idui. Nuostatuose sakyta palikti reikiam skaii laini valstiei, o kitus apgyvendinti sklypuose ir i j reikalauti po statine kviei arba po par. Laininkai turjo atlikti pastotes. Kit kategorij mons turjo eiti talk 12 dien per metus. Be to, nuostatuose reikalaujama, kad b t geri trobesiai, inventorius, tinkamai priirimi gyvuliai. Laisv em buvo galima inuomoti, taiau atiduoti j be prievoli - kategorikai draudiama. Nuostatai udraud dvar valdytojams inaudoti valstieius savo interesams tenkinti. Valstieiai prieinosi nauju prievoli vedimui, todl didysis kunigaiktis 1547 m. ileido nurodymus urdams dl baudiavini prievoli iiekojimo . Pagal juos, urdai turjo ijusi vals-

tiei emes atiduoti kitiems u prievoles. Jeigu ijs valstietis grtu, jam turjo bti duota em kitoje vietoje. Laisvos ems neturjo bti inuomojamos u pinigus, kvieius ar med, o atiduotos u tarnyb, kad bt gaunama daugiau pajam. Dvar valdytojai neturjo teiss savintis pabgusi valstiei arba imar turto, sakyta irti, kad valstieiai nepardavint ir neikeist ems bajorams ir tuo nemaint didiojo kunigaikio emi ploto. Valstiei snus urdai turjo isisti mokytis amato, nes dvare reikalingi vairs meistrai. Minti nuostatai neliet valstieiu ems valdymo santykiu, o tik nustat mokesius ir prievoles bei nurod kininkavimo tvarka. 1557 m. balandio l d. ileisti valak nuostatai, o spalio 20 d. -j pakeitimai 1 4 . Pagal iuos nuostatus valak reform vykd revizoriai ir matininkai. Visa valstiei em buvo paimta feodalin ems fond. Buvo sudaromi sklypai po 30-33 margus (20-21 ha), paskirstomi tris laukus ir duodami valstieiams taip, kad vienas j kiemas arba sujungti 2-3 silpni kiemai gaut tris lygias vienam valakui juostas ems trijuose laukuose. Valstiei kiemus perkeldavo vidurin lauk ir jie sikurdavo juostoje prie kelio. Taip susidar gatviniai kaimai po 40-50 kiem. Valstieiams prievoles paskirdavo pagal ems kiek ir kokyb vietoj buvusi tarnyb, kiem (dm) arba agrs. Prievoli apskaiiavimo pagrindas buvo em, t. y. pagrindin gamybos priemon. Reformos vykdytojai turjo irti, kad kiekviena valstieio eima gaut ems tiek, kad galt i jos pragyventi ir atlikti prievoles. em buvo imatuota ir sudarytas jos kadastras - suskirstyta keturias ris: I ries - gera em, II - vidutin, III - bloga ir IV - labai bloga. Buvo nustatyta: ino mokestis - 21,12,8 ir 6 graiai u atitinkamos ries ems valak; duokl - po dvi statines avi u geros ir vidutins ir po vien - u blogos ems valak arba 10 grai ir ieno veimas, arba 5 graiai u geros ir vidutins ems valak, viena sis arba 1,5 graio, dvi vitos arba 16 pinigli, 20 kiauini arba 4 pinigliai - u blogos ir labai blo14

Lietuvos TSR istorijos altiniui. Vilnius, 1955. T. I. P. 172-178.

51

gos ems valak. Lainiai valstieiai atliko la dvi dienas per savait ir keturias dienas talk per vasara. Visi valstieiai mokjo vejybos mokest ir u stacija po 2,5 graio. Revizoriai turjo irti, kad bajorai ir kiti valdiniai nedaryt nuostoli didiojo kunigaikio kiui, kontroliuoti matinink darb. Jie kontroliavo ir vietos urd veikl, pastebj, kad ie nevykdo valak nuostat, pranedavo didiajam kunigaikiui. Revizoriai organizavo ems matavimo darbus, apkeisdavo bajor siterpusias emes su valstybs eme, iekojo nuslpt ir neteistai uimt emi, drauge su urdais dalijo valstieiams valakus ir irjo, kad jie apsigyventu viduriniame lauke, kad nesikurt mauose sklypuose, o urdai ar bajorai nepasisav i n t reformos fondui skirto miko. Revizorius tikrino dvar valdytoj pateiktus dvar kio bkles duomenis, j kinio pertvarkymo tikslingum, skyr reikiam skaii valstiei valak dvaro laukams dirbti, nustat gaunamas i gyvulininkysts pajamas, irjo, kad urdai sprst bylas ir ginus, tikrino mokesi rinkim ir ilaidas. Revizorius privaljo surasti reikiam skaii tarn dvarui ir piliai, kartu su girininku parinkti vri sekjus, nustatyti reikaling skaii amatinink, skirti vaitus. Revizori padjjai buvo matininkai; jie u darb gaudavo po tris valakus be prievoli. Dl valak reformos atsirado keli kategorij valstieiai: laininkai, osadininkai, darininkai, tarnybiniai mons. Lainink kaimai turjo geresni emi, papildom naudmen, daugiau darbiniu gyvuli. J skaiius priklaus nuo dvaro lauk ploto, nes septyni valstiei valakai dirbo vien dvaro ems valak. La reikjo atlikti su arkliu arba pora jaui ir agre. U neatlikim pirm kart buvo baudiama vieno graio bauda, u neatlikim antr kart reikjo duoti avin, u neatlikim trei kart plak ryktmis ir reikjo atlikti darb. Buvo ir papildom prievoli: ieno ruoimas, pastots, nakties sargyba, keli ir tilt remontas, sidabrin arba asmens mokestis karo reikalams. U mokesi nesumokjim ir duokli neatidavim laiku buvo baudiama aretu ir dar reikjo mokti u aretin, be to, drau52

diama iekoti mokesius i inventoriaus ir gyvuli, kad nesulugt kis. Nuo mokesi atleisdavo stichiniu nelaimiu, eimos nari ligos ir didelio skurdo atvejais. Daugiausia buvo osadini valstiei. J padaugjo todl, kad nereikalingi dvar tarnai buvo paversti osadiniais valstieiais. Laisv emiu kolonizacija buvo udrausta. Osadiniai valstieiai mokjo in ir dav dkl. Vietoje lao ir talk jie mokjo 30 grai osados ir 12 grai u talkas. Be to, ruo ien, dav pastotes, atliko naktine sargyba, remontavo kelius ir tiltus, mokjo sidabrin. Darininkai atsirado i buvusi nelaisv eimyniki. Jais tapo ir nuskurd valstieiai. Darininkai atliko la be arklio viena dien per savait, o j monos ir dukterys vasar eias dienas pjov javus arba ravjo darus. Darininkams duodavo po tris margus ems. Jie parsisamdydavo dvare arba pas pasiturinius valstieius ir buvo pigi darbo jga. Geriausia buvo tarnybini moni padtis. Didiojo kunigaikio dvaruose gyveno kariniai tarnai, vairs amatininkai. Valstieio tarnyba buvo kelio bajoro, arklininko, vri sekjo, burtininko, kalvio, dailids ar kitas darbas, kuri jis dirbo vietoje ino arba lao. Tarnybini moni eimos buvo gausesns, j kiuose daugiau gyvuli ir inventoriaus, nes jie galjo nuomotis laisvas emes. Labiausiai privilegijuoti buvo arviniai bajorai, matalieriai, vri sekjai. Jie turjo po du valakus be prievoli. Taiau neatlikdami tiesiogins tarnybos, mokjo in. Arklininkai turjo atlikti papildomas prievoles: stacij, remontuoti kelius, tiltus ir pan. Rm tarnai (durininkai, vartininkai) gaudavo valak, laisv nuo prievoli, o kit valak - u in. Sauliai, bebrininkai, bariai, vejai gaudavo po valak ems be kit prievoli. Amatininkai taip pat turjo po valak ems be prievoli. Valstieiai gaudavo valakus paveldtinai. Net u nusikaltim em nebuvo atimama. Jiems leisdavo rinkti grybus ir uogas, medioti maus vrelius savo valakuose, vejoti eeruose ir upse mekere ir maais tinkleliais. Po rudens darb su ur-

53

do i n i a valstietis galjo ieiti udarbiauti. Pabgusiu valstieiu iekodavo ir u tai konfiskuodavo j turt. Sugautus apgyvendindavo laisvame nedirbtame valake. Valstietis, apgyvendins savo valak ir pardavs trobesius, galjo ieiti kitur, taiau privaljo apsigyventi didiojo kunigaikio valsiuje. Po valaku reformos buvo pertvarkyta valstieiu administrac i j a . Visi valstieiai bendrai ir vienodai naudojo kiekvien i trij l a u k , bendrai gan gyvulius pdymuose ir ganyklose. Bendriems reikalams aptarti turjo kaimo vyr sueig - kuop. Kuopa rpinosi bendrais kiniais reikalais ir santykiuose su dvaru gyn savo narius. Kuopa pasiprieindavo didinamoms prievolms, todl feodalai turjo su ja tartis. Valsiaus centriniame dvare buvo senino arba dvaro laikytojo bstin. Reikalus tvark jo vietininkas su ratininkais. Jie priirjo dvaro k, iekojo nauj pajam altini, vykd policijos ir teismo valdia valstieiams, kontroliavo prievoli a t l i k i m . Valstiei kaimai buvo suskirstyti j vaitystes po 400 kiem. Revizorius kartu su seninu arba dvaro laikytoju paskirdavo v a i t . Vaitas var valstieius j darb, ragino atiduoti duokles ir sumokti mokesius, tikrino j rius, kaim ir valsi ribas, ems eias ir kapius. Jis pranedavo dvaro kvediui apie n u o s t o l i u s ir nusiengimus, atvesdavo valstieius vietininko teisin ir jame pats dalyvavo, pranedavo revizoriui apie dvaro urd neteistus veiksmus. Be to, i valstiei buvo skiriami du uolininkai, kurie irjo, kad valstieiams nebtu daroma nuostoli ir kad ie j nedaryt, padjo vaitui. Vaitai ir uolininkai danai reikalaudavo sau vairi rink l i a v , todl valstieiai stengsi, kad jais bt skiriami kuopos pasilyti mons. Valak nuostatai nustat mik naudojimo tvark. Privats mikai buvo atriboti nuo didiojo kunigaikio mik. Tok atribojim vykd paskirti komisarai. Miko em, tinkama emdirbystei, buvo imatuota valakais ir atiduota valstieiams u prievoles. Netinkam emdirbystei em raydavo registro knygas. ienaujamus plotus prijungdavo prie dvaro emi arba i54

dalydavo valstieiams. Medioti mikuose buvo udrausta. Buvo mediojama tik didiojo kunigaikio naudai. Girininkai parduodavo valstieiams ivirtusius medius. Deimtin Banyiai buvo panaikinta, ir Banyia gaudavo 1-2 valakus ems. Banyios iki reformos gaunama duokl natra buvo pakeista pinigais. Kai kur Banyiai buvo palikta de i m t i n specialiu didiojo kunigaikio rastu. Vykdant valaku reform, valstieiai dav pastotes ir darbininkus revizoriams ir matininkams. Seninai ir dvar laikytojai sudarydavo gavusi valakus valstiei sraus ir perduodavo jiems sklypu valdym. 1567 m. buvo ileistos taisykls seninams ir dvar laikytojams . Jose sakyta paskirti valstieiams tokius mokesius, kad jie galt sumokti ir dar sumoktu sidabrine. Bado, gaisro ar gyvuli kritimo atvejais valstieiams suteikdavo mokesi lengvatas. Mokesi rinkimo metu drausdavo iekoti i valstiei privaias skolas, skolinti jiems pinigus u procentus ir bausti piniginmis baudomis. Toli nuo dvaro gyvenantiems valstieiams rekomendavo skirti in, nes atvykti i darb dvare atimdavo daug laiko. Duoti ems vien u pinigini in buvo udrausta. Valstieiai galjo parduoti namus, inventori ir ieiti i kio savo vietoje palik kit valstiet. Parduoti eme jie neturjo teiss. Valstieiai turjo teis apsksti senin ir laikytoj neteistus veiksmus revizoriui. Didiojo kunigaikio valsiuose valak reforma buvo baigta apie 1565 metus. XVI a. antrojoje pusje visi vidutiniai ir stambs feodalai vykd valaku reform savo valdose. Buvo panaikinta valstiei ems nuosavyb, senos paprotins prievols, nuo senovs susiformavusi j gyvenimo tvarka, nes ji netiko isivysiusiems feodaliniams santykiams. Feodalin rent nustatydavo nuo sklypo, ir feodalai galjo lengvai keisti rentos form ir dyd. Galjo lengvai priderinti valstiei inaudojimo formas prie besipleianios prekins gamybos. i reforma buvo tolesnis feodalini santyki ir baudiavins santvarkos raidos etapas.

Valstiei padtis nuolat blogjo. Palivarkai buvo pleiami atimant i valstiei em ir paliekant eimai po puse valako. Ta pati dar ir valstybini bei banytini emi laikytojai. Seninai ir dvar valdytojai steig palivarkus savo nuoira. Pleiant palivarkus, valstieiams daugjo lao dien. XVI a. viduryje vidurkis buvo dvi lao dienos per savaite nuo valako, o XVII a. viduryje - eios dienos. Feodalai pradjo reikalauti moter ir pusberniu lao dien, j skaii didindavo smulkindami valstiei valakus. talkas ivarydavo visus darbingus valstieio eimos narius, palikdami vien mog saugoti namu. Valstybiniu ir banytini valstiei atliekamos prievols buvo analogikos bajor ir pon valstiei atliekamoms prievolms. Feodalai daugiau reikalavo kiauini, n a m i n i pauki, l i n , grd, gryb, rieut, apyni ir kit duokli. Valstieiai turjo veti feodal prekes turgus, pirkti prekes savo pono krautuvje, malti grdus jo malne, velti audeklus vlyklose ir u visk mokti. Lainis kis negaljo gyvuoti be feodal valdios valstiei asmeniui. Tokia valdi feodalai XVII a. turjo neribot: valst i e i u s parduodavo, kartu su eme ir be jos, turjo vis administracin ir teismo valdi. Baud fizinmis bausmmis, priridavo prie stulpo, sprausdavo kalad ir pan. Baud u blogai atlikt darb, u dvaro tarn neklausym, u banyios nelankym. Valstietis be pono leidimo negaljo sukurti eimos. Tik valstybini emi valstieiai galjo skstis didiajam kunigaikiui, ir jis sakydavo savo valdiniams itirti skundus. Feodalai savo valstieius skirst valsius, vaitystes ir deimtijas, kad bt lengviau valdyti. Vaitai ir deimtininkai buvo parenkami i pasiturini valstiei ir turjo lengvat. XVIII a. susidar kelios valstiei kategorijos: prievolininkai, bajorai ir emininkai. Daugiausia buvo prievolinink, kurie turjo nuo ketvirtadalio iki viso valako ems. Jie atliko la arba mokjo in, o daniausiai - la ir in. Be to, turjo atlikti 12 dien talk, arvark (taisyti kelius ir tiltus), kulti javus, eiti sargyb ir pan. Taip pat turjo duoti duokles natra.

56

Valstybiniu ir banytini emi valstieiai, be mokesi (padms), turjo mokti kvarta ir hibern (mokesius kariuomenei ilaikyti). Atskira valstiei kategorija buvo bajorai ir emininkai. Inykus bajoru paauktinei kariuomenei, jie skyrsi nuo valstiei tuo, kad neatliko lao, o mokjo in. Daugiausia gyveno valstybinse emse, taiau jos savininkais nebuvo. Gyveno geriau u lainius valstieius ir atlikdavo dvarui karin bei policine tarnyba. emininkai XVIII a. nebuvo ems savininkai. Jie naudojosi sodybine ir gauta dvaro eme ir mokjo u j in, atliko dvarui sargyb prie rm, priirjo turguose tvark, padjo surinkti i valstiei mokesius, saugoti ir ginti dvaro emi ribas. emininkai turjo turti savo namus su seklyia ir kio trobesiais, ger irg, baln, ginklus ir uniform. Nusikaltusi eminink ponas perkeldavo j bajorus. Visi valstieiai turjo atlikti prievoles Banyiai produktais ir pinigais. Miestiei padtis. Valak reforma paliet ir miestieius. Miest, neturini Magdeburgo teisi, ems buvo imatuotos valakais ir u jas nustatyti mokesiai. Miestieiai u valak geros ems mokjo 50 grai, u vidutins - 40 grasi ir u blogos- 30 grai. Miest gyventojai susidjo i turtingos feodal virns, turting pirkli, vidutini sluoksni - amatinink, prekybinink, proletariato - pameistri, mokini, darbininku ir tarn. Svarbiausi preki gamintojai buvo cech amatininkai, nes moni miestuose buvo nedaug. Amatininkai, nordami ivengti feodalins priklausomybs, organizuodavosi cechus. Cechas gaudavo didiojo kunigaikio patvirtint statut ir privilegij, kuri draud ne cecho nariams verstis amatu. Cech meistrai pirkdavo aliava, gamindavo gaminius ir juos parduodavo. Tarp cech ir feodal jurisdik kildavo gin, nes stojs cech buvs feodalikai priklausomas amatininkas tapdavo miestieiu. Ilgainiui feodalai pasiek, kad ir cech nariai nuo j priklausy-

57

t u . Ypa daug priklausomu cech turjo dvasininku virns. Cechu nariai puldavo necechinius amatininkus ir naikindavo j dirbtuves. Cechai patys realizuodavo savo gaminius. Juose meistrai inaudojo mokinius. Vyko kova tarp meistr ir pameistri. Amat cechin sutvarkym rm didysis kunigaiktis, magistratas ir jurisdik savininkai, nes gaudavo i cech pajam. Bajorai seimuose ir seimeliuose nustatydavo emas gamini kainas ir tuo lugd amatininkus. Cechai darsi udari, nes meistrai nenorjo, kad j daugt. Cech nariai skirst miest i aptarnavimo rajonus ir nauj nari cechus nenorjo priimti. Cechai turjo savo karine organizacija ir vliava. Pirkliai organizuodavosi bendrijas. Tapti pirkliu buvo gana sunku. mogus turjo bti laisvas ir 5-7 metus dirbti pas savo patron padjju. Po to reikjo duoti itikimybs priesaika miestui, ir tada buvo priimamas i pirkli luom. Miesto pirkli organizacija buvo udara ir nauj nari nesileisdavo. Bendrija rm savo narius kreditais, organizavo j apsaug mieste ir u jo r i b , gyn reikalus magistrate ir seimuose. Stambiausi pirk l i a i buvo bendrijos valdybos nariai. Prekybos pltotei labai trukd muitai. Valstybiniai muitai buvo inuomojami. Muit nuomotojas, sugavs nesumokjusius muito pirklius, konfiskuodavo prekes; pus preki tekdavo jam, o kitos - idui. Senieji muitai buvo imami u importo ir eksporto prekes. Naujais muitais buvo apmokestinti raguoiai, vakas, medus, uvys, oda, nustatyti ir papildomi muitai. Be to, feodalai imdavo muitus u tiltus, pervaas, brastas ir kelius kiekvienas savo vald ribose. Ginkluoti feodalai, atvyk miestus, gaud gyventojus ir ve baudiav. Daug alos miestieiams padarydavo but prievol. Miestieiai turjo apgyvendinti atvykusius seimus ir suvaiavimus feodalus, todl veng statyti gerus namus. Kiti bgo i miestu ir pirko em. Dideli miest valdyb nariai turjo bajor teises ir naudojosi miesto palivarkais. Miestiei virtimas emvaldiais buvo miestu organizacijos ir kartu kins krizs padarinys.

58

Magdeburgo miesto teis turintys miestai rinko valdyba, kuri sudar administracijos, ido ir teismo valdininkai. Rotuje vykdavo valdybos posdiai, ten buvo miesto kasa, saikai ir kaljimas. Valdybos narius rinko iki gyvos galvos. Magdeburgo miesto teises turintys miestai ir miesteliai mokjo didiajam kunigaikiui mokesius. Miesto magistratas buvo sudarytas i patricij - miesto tarybos nari. Burmistrai, tarjai ir uolininkai buvo kooptuojami i gimini ir paprastu miestieiu reikalais maai rpinosi. Didysis kunigaiktis nesikio j dvasinink ir feodalu miesteliu valdym. Jis tik gaudavo vadinamj kapizn, t. y. mokesti nuo smukli. 2. Valstybin santvarka Seimo reforma. Seimas buvo aukiausiasis valstybins valdios organas. I pradi jis susidjo i Pon tarybos su didiuoju kunigaikiu prieakyje. Svarbiausiems (didiojo kunigaikio rinkimo, unijos su Lenkija arba karo) klausimams svarstyti buvo aukiamas iplstinis seimas, kuriame turjo dalyvauti takingi dvasikiu ir pasaulieiu feodalu atstovai. XVI a. pradioje ypa aktuals tapo karo ir mokesi karo reikalams k l a u s i m a i . Jie tiesiogiai liet tarnybinius bajorus-pagrindin karin jg. Tarnybini bajor atstovai buvo kvieiami i seim, kai reikjo svarstyti karo prievols ir mokesi karo reikalams dydi. Tokie seimai vadinti didiaisiais. Nuo 1512 m. nustatyta, kad i kiekvieno pavieto j tok seim atvykt po du bajor lkt atstovus. Didysis kunigaiktis turjo kviesti i seim bajor atstovus, nes j valstieiai buvo atleisti nuo duokli ir mokesi valstybei. 1528-1529 m. seimas prim I Statut ir m leisti statymus. Taiau tarnybini bajoru atstov pageidavimai seime nebuvo privalomi. Seimo sudtis juridikai nebuvo nustatyta. Seimuose visada dalyvaudavo vyskupai, vaivados, katelionai arba ponai, paidininkis, kancleris, etmonas, pataurininkis, raikytojas, arklininkas, taurininkas, pakamor, stalininkas, vyriausias virjas, kalavijuotis, ems ir rm maralkos, karuai, seni-

59

nai ir dvaru laikytojai, vietininkai, tijnai, staiatiki vyskupai. Bajorai turjo teis atvykti seim patys. Seime dominavo kunigaikiai ir ponai, o bajorai nevaidino svarbaus vaidmens. Jie buvo kvieiami pasakyti savo nuomon kuriuo nors klausimu. Ponu taryba apsvarstydavo visus projektus ir pranedavo nutarim turin bajor atstovams. Taigi seimas - tai pon pasitarimas, kuriame dalyvaudavo ir bajor atstovai. Likvidavus dalines kunigaiktystes, reikjo aukti seimus bendriems valstybs reikalams aptarti. Iki XVI a. etojo deimtmeio nebuvo teiss akt, nustatani seimo sudti. Bajor atstovus i seim parinkdavo vietos urdai ponai. Seimo reform klausima bajorai ikl 1565 m. Reformos btinai reikjo, nes seim atvykdavo ne visi aukiami bajorai, ir todl kildavo klausimas, gali atvykusieji sprsti reikalus, ar ne. Danai bajorai pareikdavo, kad j laukia kio darbai ir jie negali posdiauti seime. Seim organizavimo tvarka nustatyta 1566 m. Statute. Jame pasakyta (III skyrius, 6 str.), kad visus gynybos ir teisingumo reikalus svarstys seimas. Pavietuose steigiami bajor seimeliai, kuriuose dalyvauja vaivados, katelionai ir ems urdai. Seimeliai susirenka prie keturias savaites iki seimo, apsvarsto didiojo kunigaikio atsistame rate ikeltus klausimus ir pavieto bei vaivadijos reikalus. Po to irenka po du kiekvieno ems teismo pasiuntinius seim ir paveda jiems idstyti seime pavieto bajor nuomon didiojo kunigaikio ikeltais klausimais ir pavieto poreikius. Seimas buvo pagrindinis valdios organas, o didysis kunigaiktis tapo tik pirmuoju urdu valstybje. Jau 1566 m. Statutas nustat, kad valstybs gynimo klausimus sprendia seimas, kuriame dalyvauja kunigaiktliai, ponai tarjai, maralkos ir kiti emes bei rm urdai, ponai vliavininkai ir paviet pasiuntimai. Seimas svarstydavo ir kitus valstybs reikalus, kad bt tenkinami bajor interesai. Seimai buvo aukiami pagal reikal Pon tarybos patarimu ir bajor praymu. 1588 m. Statutas pabr, kad statymai bt leidiami tik seime, vis luom sutikimu. Luomais buvo laikomi didysis kunigaiktis, Pon taryba ir bajor paviet seimeli irinkti pasiuntiniai. Seimai sprend
60

karo ir taikos klausinius, ekonominius ir finansinius reikalus, svarst santykius su usienio alimis, vairias sutartis, tvark id, skyr mokesius, nustat muitus, rinkliavas ir net kainas. Tam tikrais atvejais seimas buvo aukiausiasis teismo organas. Jis sprend didiojo kunigaikio eidimo, valstybiniu nusikaltimu, bajoru garbes paneigimo, valdinink nuudymo ir j sualojimo bylas. Seimas rinko didj kunigaikt ir i dalies kontroliavo jo veikl. Kunigaiktis turjo atsakyti paklausimus ir vairius priekaitus. Seimas buvo feodal atstovaujamasis organas. Didysis kunigaiktis auk ponus ir stambius emvaldius i seim asmenikai, bajorai buvo kvieiami bendrais aukimais. Pagal 1567 m. nuostatus, ratai dl seimo suaukimo buvo siuniami pilies teismui prie dvi savaites iki sesijos. Seimo kancleris bendrame posdyje informuodavo ponus ir bajor atstovus apie didiojo kunigaikio pozicij. Po to klausimus atskirai apsvarstydavo ponai ir bajoru atstovai. Juos apsvarst, vl susirinkdavo j bendra posdi ir priimdavo sprendim vienbalsiai. Nesutinkantiems danai grasindavo, o kartais priversdavo sutikti su daugumos nuomone. Tokia tvarka buvo priimami sprendimai karo, mokesiu, prievoli ir kitais klausimais. Paviet seimeliai. Paviet seimeliai buvo organizuoti 1565 m. Vilniaus seimo nutarimu. Seimeliai turjo rpintis visais pavieto reikalais, teisingumu ir gynyba. seimelius suvaiuodavo pavieto urdai, katelionai, kunigaiktliai, ponai ir bajorai. 1567 m. Gardino seimas nustat privalom bajor dalyvavim seimeliuose. Be prieasties neatvykusius bajorus baud bauda ir atimdavo teis prietarauti priimtiems nutarimams. Pirmieji pavietu seimeliai buvo suaukti 1566 m. Bajorai gaudavo didiojo kunigaikio universal aukti paviet seimelius; jame bdavo surayti numatomi svarstyti seime klausimai. Be to, universale galjo bti vairi didiojo kunigaikio sakym. Seimeliai buvo vairs: prieseiminiai, poseiminiai, rinkiminiai, kaptriniai. Prieseiminis seimelis pirmiausia iklausydavo didiojo kunigaikio pasiuntinio kalb, po to rinkdavo delegatus seim ir rengdavo jiems instrukcij kaip elgtis seime. Visada sakyda61

vo delegatams priminti didiajam kunigaikiui apie bajoru teisi paeidimus arba paad nevykdym, paprayti nauj teisi ir privilegij. Poseiminiai seimeliai susipaindavo su seimo priimtais nutarimais. Praneimai apie mokesius arba ruoiam karo yg bdavo forminti didiojo kunigaikio universalu, kiti vidaus reikalai - surayti seimo konstitucijas. Be to, atskiri pavietai laukdavo, kad seimas isprstj reikalus. Poseiminis seimelis paviete turjo bti suauktas per keturias savaites po seimo sesijos. Lietuvos Statute nepasakyta, kad seimo nutarimai seimelyje gali bti svarstomi ir kritikuojami. Bajorai turjo su jais susipainti ir vykdyti. Seimo konstitucijos bdavo skelbiamos turguose, ikabinamos prie banyi ir pan. Poseiminio seimelio nutarimai vadinosi laudemijomis. Kartais didysis kunigaiktis nordamas suinoti vis bajor nuomone pasilydavo apsvarstyti poseiminiuose seimeliuose seime ikeltus, bet neisprstus klausimus. Rinkiminiai seimeliai rinko kandidatus (po 1565-1566 m. reformos) i ems teismo teisjo, pateisjo ir ratininko viet. Rinkim teis nuolat buvo pleiama, ir 1588 m. Statutas suteik teis rinkti pakamar, karu ir vaznius. Nuo 1582 m. rinkosi (vasario 2 d.) vadinamieji grabnyi seimeliai, kurie irinkdavo du Vyriausiojo tribunolo narius. J grabnyi seimel niekas neturjo teiss atvykti ginkluotas aunamuoju ginklu. Kartais grabnyi seimelyje bajorai svarstydavo ir kitokius savo reikalus. Kaptriniai (tarpuvaldio) seimeliai susirinkdavo, mirus didiajam kunigaikiui. Bajorai susirinkdavo ginkluoti ir man, kad visa valdia priklauso jiems. Kaptriniai seimeliai irinkdavo delegatus seim, kuris rinko d i d j kunigaikti. Bajorai neisiskirstydavo, kol irinkdavo nauj didj kunigaikt. Centriniai ir vietiniai valdymo organai. Visi urdai skirstsi centrinius ir vietinius. Centriniai savo ruotu skirstsi visos ems ir didiojo kunigaikio rm urdus. ems ir rm urd kompetencija nebuvo grietai atribota. Pirmasis urdas buvo didysis maralka, i dalies vykds vidaus reikal ir teisingumo m i n i s t r funkcijas. Jis p i r m i a u s i a r62

pinosi tvarka ir saugumu didiojo kunigaikio buvimo vietoje, tvark jo garbei skirtas ikilmes. Didiojo maralkos valdios enklas buvo lazda; pakelta lazda reik, kad reikalaujama tylos ir klausyti maralkos. Seimu metu didysis maralka irjo tvarkos, turjo teis aretuoti ir bausti nusikaltlius. Rmu maralkai buvo pavalds didiojo kunigaikio rmu urdai ir tarnai. Jis rpinosi didiojo kunigaikio saugumu ir tvarka rmuose, pavaduodavo didj maralka. Antrasis urdas buvo kancleris, turjs inioje valstybs kanceliarija ir antspaud. Kancleris tikrino visus valstybins reikms ratus ir aktus vidaus ir usienio klausimais. Jis buvo laikomas Lietuvos teisiu saugotoju, todl galjo neantspauduoti net didiojo kunigaikio aktu, prietaraujani Statutui. Kancleris rpinosi teiss kodifikacija, redagavo teiss aktus, priiminjo usienio ali atstovus ir kalbjo su jais didiojo kunigaikio vardu. Jis tvirtino teismu iduotas banicijas bei infamijas (nuosprendius dl nusikaltli itrmimo ir garbs atmimo ir mirties nuosprendius), rpinosi, kad i valstybs kanceliarijos neieit aktai, paeidiantys didiojo kunigaikio arba bajoru teises. Kanclerio pavaduotojas buvo pakaneleris, jis turjo maj antspaud ir jo antspauduoti rastai taip pat galiojo. Treiasis urdas- tai ems paidininkis, kurio inioje buvo valstybs pajamos ir ilaidos, pinigu kaldinimas, alg imokjimas samdytai kariuomenei, valstybiniai dvarai, mikai ir vandenys. Jis tvark i turt administravim, kontroliavo gaunamas i ekonomij pajamas. Dal pajam rinko pats paidininkis i atiduotu bajorams u nuopelnus valstybini turt. Rm idininkas tvark asmenini didiojo kunigaikio id. Tarp centrini urd svarbs buvo Didysis Lietuvos etmonas ir lauko etmonai, vadovav kariuomenei ir tvark jos reikalus. Etmono valdios enklas buvo buo. Didysis Lietuvos etmonas turjo savo inioje bajoru paauktin ir samdyt kariuomene. Pagal jo ileistus artikulus valdia buvo plati. Jis vadovavo karo veiksmams, turjo bajor, privalani vykti yg, sraus. Senius ir serganius atleisdavo nuo prievols, o
63

neatvykusius yg ir nusikaltusius jo metu baud vairiomis bausmmis. Lauko etmonas buvo didiojo etmono pavaduotojas ir vadovavo samdytai kariuomenei. Prie svarbesni centrini urd priskirtini referendoriai, rinkdav ir pateikdav didiajam kunigaikiui skundus. Ypatingas centrinis urdas buvo Lietuvos instigatorius -valstybs prokuroras. Jis kaltino didiojo kunigaikio eidimo, kitoki nusikaltim kunigaikiui ir valstybei bylose. Buvo nemaai antraeili ems ir rm urd, atlikusi nedideles pareigas arba buvusi tik garbs urdais. I j pamintini: pakamor, taurininkas, pataurininkis, raikytojas, stalininkas, medioklis, patalininkas, arklidininkas, kalavijuotis ir kt. Jie vadinosi didiaisiais, siekiant atskirti nuo toki pai paviet urd. Pirmj urd kategorij sudar didiojo kunigaikio dvarikiai. Vieni j dirbo ratinje ir atliko administracijos funkcijas, kiti buvo palydovai ir stovdavo garbs sargyboje. Antroji urd kategorija buvo vietos urdai. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst 1566 m. buvo suskirstyta 13 vaivadij ir 30 paviet 1 6 . Vaivadijos prieakyje buvo vaivada ir katelionas. Vaivada atliko karines, administracines ir teismo funkcijas, visuotinio aukimo metu vadovavo bajorams. Vald valstybines emes, kuri jis buvo seninas. Centriniame vaivadijos paviete jam visikai priklaus administratoriaus ir teisjo pareigos. Necentriniuose pavietuose vaivad vaidmuo buvo maesnis: j i e ia buvo tik kariniai virininkai. Mirus ems teismo teisjui, vaivada auk pavieto seimeli kandidatams teisjo pareigas irinkti ir pristatydavo irinktus kandidatus didiajam kunigaikiui tvirtinti. Magdeburgo miesto teis turiniuose miestuose vaivada rpinosi miesto apsauga ir tvarka jame, priirjo matus ir nustatinjo preki kainas. Vaivada teis ydus visoje vaivadijoje. Vaivadai talkino jo paties paskirtas pavaivadis.
16

ao . Boe K

, 1910. C . 5 8 .

64

emaiiu seninas, Polocko ir Vitebsko vaivados buvo renkami seimeliuose. Irinktuosius tvirtino didysis kunigaiktis. Kit vaivadij vaivadas skyr didysis kunigaiktis. Katelionas savarankiku funkcij neturjo ir buvo laikomas vaivados pavaduotoju. Katelionai - tai centrini paviet bajor vadai. Jie atliko necentrini paviet maralk funkcijas. Pavietai turjo administracin, karin ir politin reikm, buvo gana savarankiki vienetai. Kiekvienas j turjo savo seimel, teismus, urdus ir savo mokesi sistem. Necentriniuose pavietuose aukiausiasis urdas buvo maralka. Karo metu jis nuvesdavo vaivadai susirinkusius pavieto bajorus, taikos metu dalyvavo bajor karins parengties apirose, pirmininkavo bajor seimeliuose. Antrasis pagal svarb po maralkos buvo pakamaris - ems gin teismo teisjas. Po jo buvo vliavininkas, pranedavs pavieto bajorams apie visuotini aukim, tikrindavs atvykusius ir j ginkluote, suraydavs ir perduodavs juos maralkai arba katelionui, nedavs pavieto vliav. Karo metu praddavo eiti pareigas vaiskis. Jis gyveno pilyje ir ja saugojo, rpinosi pavieto saugumu. Svarbesnes pilis saugojo horodnyiai. Paviete administracines ir teismo funkcijas turjo pilies seninas, buvs ir pilies teismo pirmininku. Pilies senin nebuvo centriniuose pavietuose, nes tas pareigas atliko patys vaivados. Taiau Bresto, Mstislavlio ir Minsko vaivados neturjo pilies seninu pareig, nes nuo seno seninai buvo skiriami i vaivadij centriniuose pavietuose. Teismo seninijas daniausiai gaudavo ponai, kurie patys nestengdavo atlikti pareig, todl kiekvienos pilies seninas turjo paskirti savo vietinink. Pilies seninas arba paseninis skelb didiojo kunigaikio universalus ir kitus ratus bei sakymus bajorams, vykd tuos sakymus, priirjo mokesi rinkim, vykd teismo sprendimus, savo inioje turjo vaznius ir kaljim. Pilies seninai teis bajorus u padarytus nusikaltimus. Antrai paviet urd kategorijai priklaus valstybini dvar laikytojai. Valstybiniai dvarai buvo suskirstyti ekonomijas, skir-

65

tas didiojo kunigaikio eimai ilaikyti, ir i s e n i n i j a s , kurios buvo idalijamos nusipelniusiems bajorams. Bajorai nedidel gaunamu pajam dali atiduodavo valstybs idui. Valstybiniu dvaru administratoriai vadinosi seninais ir laikytojais. Laikytojai turjo maesnes valdas. Seninai ir laikytojai privaljo rpintis kiu, valdyti ir teisti valstieius. Treiai kategorijai priklaus vairs garbs urdai. Kiekviename paviete buvo stalininkas, pastalininkis, taurininkas, pataurininkis, raikytojas, kalavijuotis, arklidininkas, raktininkas, paraktininkis, kelininkas ir kt. Daugumas j neturjo pareig ir tai buvo bajor tuios garbs patenkinimas. Teismas. 1564 m. Bielsko seime ponai atsisak teisj teisi ir sutiko sudaryti bendrus vis feodalini sluoksni teismus, kaip to ilg laika reikalavo eiliniai bajorai. iame seime didysis kunigaiktis ileido privilegija dl nauj teism ir kunigaiktysts administracinio-teritorinio suskirstymo pavietus. 1565 m. Vilniaus seimas suskirst teritorija 30 pavietu, kiekvienas pavietas buvo teismo apygarda. 1566 m. Statutas nustat tris teismus: ems, pilies ir pakamario. ems teismas nepriklaus nuo administracijos ir susidjo i teisjo, pateisjo ir ratininko. 1566 m. Statuto nustatyta tvarka didysis kunigaiktis aukdavo pavieto bajor suvaiavim, kur atvykdavo visi turintieji paviete nuosavas emes. Suvaiavimas teisjo, pateisjo ir ratininko vietas irinkdavo po keturis tinkamus ir sumanius bajorus, imananius teiss dalykus, krikionis, seniai gyvenanius tame paviete, ir vaivada pristatydavo juos didiajam kunigaikiui. Didysis kunigaiktis i i kandidat rinko teisj, pateisj ir ratinink. Teismo nariai buvo skiriami iki gyvos galvos arba iki suteikiant auktesnes pareigas. Visi teismo nariai sudar teismo kolegija ir kolegialiai sprend bylas. Vienam teismo nariui dl svarbi prieasi negaljus atvykti j teismo sesij, kiti du pasirinkdavo i bajor tinkam jo pavaduotoj; is prisieks gydavo teisjo teises. Teismo ratininkas turjo padjj, taiau u protokol teisingum atsak pats. Teismui talkino vaivados paskirtas vaznys. Vaznys kvies-

66

davo teism bylos alis, liudydavo teisme, k mat ir girdjo, vykd teismo sprendimus. Vaznys tyrim vietoje formindavo protokolu ir uddavo savo antspaud. Remiantis raytu teismo knygas vaznio pareikimu galjo prasidti byla. ems teismas organizuodavo tris sesijas per metus. Jam buvo inybingos karo tarnybos atlikimo ir emvaldos teisiu paeidimo bylos. is teismas nagrinjo skundus dl treij teismo ir kuopos teismo sprendimu nevykdymo, ginus dl bajor kilms ir luomo, eidimu ir grasinim atvejus. Pilies teismas gyn bajoru gyvyb ir turt bei garb. io teismo pirmininkas buvo pavieto seninas, turintis teismo funkcijas. Seninas turjo daug kitokiu reikal, todl bylas sprend paseninis ir pilies urdai. Paseninis pasiskirdavo pavaduotoja, sprendusi bylas jam nesant. Be to, seninas paskirdavo pilies teismo teisja ir ratinink i vietins kilms bajor. Pagal Lietuvos Statut, teismo nariai turjo imanyti teiss dalykus, bti vietins kilms, krikionys ir mokti baltarusiu kalb. Teismo posdyje dalyvaudavo trys teismo nariai. Teismo aukimus ineiodavo vaznys. Jis apirdavo vykio viet, teisme patvirtindavo bylos aplinkybes, dalyvaudavo vykdant teismo nuosprendius, o teismo proceso metu atlikdavo tvarkdario pareigas. Pilies teismas praddavo savo posdius kiekvieno mnesio pirm dien, ir jo sesija trukdavo dvi savaites. Teismas ved savo knygas, kuri pirmoje dalyje buvo raomi pareikimai, antroje - teisminio nagrinjimo aktai. Pilies teismas buvo baudiamasis teismas. 1566 met Statutas jam paskyr tokias bylas: bajor nam upuolimo, padegimo, plim kelyje, iaginimo, vagysts, sukiavimo ir nuudymo. Pilies teismas teis tik tikruosius savarankikus bajorus. Ne bajorus, nesavarankikus bajorus ir neturinius Magdeburgo miesto teisi miestieius teis seninas kaip didiojo kunigaikio vietininkas. Pakamario teismas sprend ems ei ginus. Bajor, totori, miestiei ir banyi ems buvo susimaiiusios su valsi ir pili eme, kai kurie dvarai buvo valdomi bendrja valdymo teise ir dl to kildavo daug ems gin. i gin ypa padau-

67

gjo, prasidjus valak reformai, nes buvo naikinami riai ir apkeiiamos ems. Todl nuo 1565 m. pavietus pradti skirti vadinamieji pakamariai, kurie sprend ems ginus. I pradi pakamar skyr didysis kunigaiktis savo nuoira. 1588 m. Statutas suteik bajorams teis irinkti pakamario viet keturis kandidatus, i kuri vien didysis kunigaiktis skyr pakamariu. Pakamaris pasirinkdavo pavaduotoj vadinamj kamarnik. Jam padarius byloje nedideliu paeidimu, buvo galima skustis pakamariui. Pakamaris sprend bylas ems gino kilimo vietoje. Jis skirdavo kuopos teismo viet, ved teismo knygas, dalyvaudavo d a l i j a n t i s paveldt eme pdiniams, praiusiems j padalyti jiems paveldt em. Mirus didiajam kunigaikiui, bajorai sudarydavo vadinamj kaptrin teism, sprendus visas bylas, nes tuo metu sustodavo teism ir kit staig veikla. 1587 met Vilniaus bajor suvaiavimas nustat, kad kaptrinis teismas susideda i pilies bei ems teism teisj ir pakamario. Bylos alys galjo susitarti ir sudaryti vadinamj treij teism. Vienas teisj buvo pasirenkamas abiej ali ir vadinosi superarbitru. Kitus po vien arba po du papraydavo kiekviena alis, ir jie vadinosi arbitrais. Treij teismo sprendimas turjo b t i vykdomas kaip ir kit teism sprendimai. Jie buvo raomi ems teismo knygas. Didiojo kunigaikio dvar valstiei bylas sprend kuopos teismas. Kuopos teism sudarydavo trys teisjai. Kiekviena alis skirdavo savo teisj, o treij teisj pasirinkdavo abi alys; alims nesusitarus, teisj paskirdavo vaivada arba seninas. Sprsti baudiamj byl kuopos teismas ivykdavo nusikaltimo viet, o civilini byl dl ems arba nuganym - sklyp, kur buvo kils ginas. Kuopos teismas sprendim skelb odiu. Sprendimo nevykdant, laimjusi byl alis galjo skstis ems teismui. Turini Magdeburgo miesto teises miest gyventoj bylas sprend miestu savivaldos teismai: civilines bylas - miesto tarybos arba pai miestiei rinktas burmistras ir tarybos nariai, o baudiamsias ir svarbias civilines bylas - miesto vaito pirmi68

ninkaujamas uolinink teismas. uolininkus, daniausiai septynis, kasmet rinko miestieiai arba miesto tarybos nariai. Lietuvos didiajam kunigaikiui nuolat bnant Lenkijoje karaliaus soste, jo teismas nepajg isprsti vis byl pagal gaunamus apeliacinius skundus. Byl vilkinimas neigiamai atsiliepdavo asmeniniams ir turtiniams bajor interesams. Be to, siekdami didesnio savarankikumo, Lietuvos bajorai norjo turti savo aukiausij teism. Todl 1581 metais Varuvos seimas leido steigti Lietuvos Vyriausij tribunol. Pagal 1581 met Vyriausiojo tribunolo nuostatus, kiekviena vaivadija ir pavietas tribunol rinko po du teisjus, o emaii seninija turjo teis rinkti tris teisjus vieniems metams. Jeigu viena bylos ali buvo dvasininkas, byl nagrinjo miri teismo sudtis - keturi dvasininkai ir ei teisjai pasaulieiai. Toks mirus tribunolas sprend bylas dl deimtins neatidavimo Banyiai, dl atskyrimo nuo Banyios, dvasinink ir pasauliei ginus dl ems. Pagal 1588 met Statut, Vyriausiasis tribunolas nagrinjo skundus dl ems, pilies ir pakamario teism, taip pat dl vaivad, seninu ir j vietininku nagrint byl sprendim. Vliau Vyriausiasis tribunolas nagrinjo skundus dl Ido tribunolo ir karo teism isprst byl sprendim. Kaip pirmosios instancijos teismas Vyriausiasis tribunolas nagrinjo bylas dl emesnij teism teisj nesiningumo, valdinink neteist veiksm, dl byl vilkinimo teismuose ir pan. Jo sprendimas buvo galutinis. Ido tribunolas. Jis steigtas 1613 metais ir nagrinjo mokesi bylas, taip pat tikrino idininko ataskaitas. Seimas irinkdavo 2-7 senatorius ir 16-26 bajor rm atstovus tribunolo nariais. Nuo 1703 met deputatus ido tribunol rinko pavieto seimeliai po du i kiekvieno pavieto. Asesori teismas. io teismo pirmininkas buvo kancleris. Teismas susidjo i sekretoriaus, ratininko, referendoriaus ir keturi senatori. Sprend bajor ido bylas ir buvo apeliacin instancija didiojo kunigaikio miest miestiei byloms. Jis taip pat sprend didiojo kunigaikio emi valdytoj ir privai asmen ems ginus.

69

Referendori teismas. is teismas nagrinjo didiojo kunigaikio dvaru valstieiu skundus, ginus tarp ekonomij valdytoj ir katelionu bei kunigaikio miest gyventoj ginus dl ems. Teismas turjo irti, kad seninai nealint didiojo kunigaikio dvaru, neskriaustu valstiei ir nemaintu ido pajam. 3. Liublino unija ir valstybs staig sistema Jau 1385 met Krvos aktu lenk magnatai siek inkorporuoti Lietuv savo karalysts sudti. Lietuvos ponai stengsi ilaikyti savarankikum ir kartu savo valdi. Bajorai, nordami palauti pon viepatavim ir gauti lenk lkt turimas teises, stengsi suartti su Lenkija. Lietuvos didieji kunigaikiai palaik Kunigaiktysts atskirum, nes tuo garantavo sau galimybe bti renkamais j Lenkijos karaliaus sost. Lenkijos ponai norjo per personalin unij pajungti Lietuv. Maskvos valstybs ikilimas ir nesisekantys karai dl Rusijos emi Lietuvos feodalus vert iekoti artimesns sjungos su Lenkija. XVI a. viduryje Lietuvos bajorai juridikai gavo lygias teises su ponais; valstybin santvarka buvo keiiama ir panajo i Lenkijos santvark. Atsirado vaivadij ir vaivad, turini didel valdi. Pavietuose sudaryti bajor seimeliai ir teismai, nusistovjo seimo sudtis, konsolidavosi vieningas vadinamj lkt luomas ir stiprjo j diktatra. XVI a. viduryje Lenkijos didikai sustiprino ekspansij Rytus ir pradjo kurti unijos su Lietuva projektus, kad per unij prasiskverbt baltarusi ir ukrainiei emes. Abiej valstybi interesai Livonijoje taip pat buvo bendri. Lietuvos feodalai mat, kad vieni nestengs ilaikyti baltarusi ir ukrainiei emi, ir todl turjo pradti derybas su Lenkija dl unijos. Lietuvos savarankika politika silpnjo. Be to, ygimantas Augustas neturjo pdini, todl kilo pavojus nutrkti personalinei unijai. Lietuvos bajorai reikalavo sudaryti unij, ir kai ygimantas Augustas, Lenkijos senatori veriamas, savo sakymu prijung prie Karalysts Palenk, Volyn, Braslavl ir Kijev, Lietuvos ponai pasijuto gerokai silpnesni ir 1569 m. liepos i d. Liubline pasi70

ras unijos akta. Unijos aktas buvo pasiraytas lygiais pagrindais kaip tarptautin dviej valstybi sutartis. Lenkijos-Lietuvos valstybje (Respublikoje) buvo karalius ir kartu Lietuvos didysis kunigaiktis ir bendras seimas. lkt pasiuntini rmuose buvo Lietuvos bajor delegatai, o senate -vyskupai, vaivados, katelionai, penki ministrai ir emaii seninas. Lietuva pasiliko savo centrines staigas ir teiss sistema. Buvo atskirta Lietuvos kariuomen ir idas. Taiau lenkai ir lietuviai feodalai galjo sigyti ems Lietuvoje ir Lenkijoje ir laisvai kilnotis, o tai sudar slygas lenkams skverbtis baltarusi ir lietuvi emes. Liublino unija nesukr vieningos valstybs. Lietuva ir Lenkija buvo lygiateiss sjungos nars. Lietuvos feodalai stengsi ilaikyti savo rankose turimas emes ir tarnybas. Po ygimanto Augusto mirties Lietuvos bajor savarankikumo tendencijos sustiprjo. Prie prisiekdami itikimybe karaliui Steponui Batorui ir pripaindami ji Lietuvos didiuoju kunigaikiu, Lietuvos feodal pasiuntiniai gavo i jo rasta, kuriame jis sipareigojo Lietuvos senatorius traukti karaliaus tarybos sudt, Lietuvos teritorijoje esanius karaliaus dvarus perduoti Lietuvos Kunigaiktystei, udraud karnos urdams ir vaivadoms kitis Lietuvos jurisdikcija, kviesti pagal gautus i Lietuvos aukimus teism ir ksintis Lietuvos urd valdia. 1697 metais Augustas 11 karnacijos proga dav Lietuvos feodalams Aprobatio Coeguationis Iurium, t. y. pripaino Lietuvos centriniams urdams lygias teises su Lenkijos tokiais paiais urdais. Paadjo patvirtinti duotus antspaudus, dvarus ir neleisti paeisti turim teisiu. Aprobavo vaivadij ir paviet seimeli nutarimus dl dvigubos hibernos, ekstraordinarini mokesi, kurie seimeli priimti ir ateityje bus priimti. Paadjo nedislokuoti kariuomens dvaruose, iskyrus Gardino, Alytaus ir Pinsko ekonomijas, neleisti paeisti Lietuvos santvarkos ir visko, kas rayta pacta conventa (valdymo slygas). Taip pat paadjo pripainti teises, kurias luomai priims visuotiniu balsavimu. Karaliaus valdia. Karali rinko rinkiminis (elektorinis) seimas. Formaliai visi bajorai turjo teis rinkti karali, ir tai sudar

slygas ponams bei usienio alims pinti intrigas ir prastumti sost pageidaujama kandidat. Tarpuvaldiu vis valdi turjo bajorai, susiorganizav kaptrinius seimelius. J valdios prieakyje buvo arkivyskupas, nors visos karalikos valdios ir neturjo. Jis atstovavo valstybei usienyje ir vadovavo administracijos veiklai, taip pat rpinosi naujo karaliaus rinkimais. Karaliaus rinkimai buvo gana sudtingi. Pirmiausia rinkdavosi suauktinis (konvokacinis) seimas. Jame bajorai susijungdavo generalin konfederacij, patvirtindavo kaptrinius teismus, taiau joki nauj akt nepriimdavo. Suauktinis seimas paskirdavo termin susirinkti paviet seimeliams, karaliaus rinkim laik, viet ir procedr. Po to susirinkdavo rinkiminis (elektorinis) seimas, kuris iklausydavo paviet bajor pasiuntinius ir priimdavo pacta conventa - valdymo slygas. Rinkiminis seimas irinkdavo karali vienu balsu ir pateikdavo karaliui valdymo slygas. Jos apm usienio politik, kariuomens reikalus, finansus ir pan. Henrikas Valua atsisak patvirtinti jam pateiktas valdymo slygas, o Steponas Batoras 1576 m. jas patvirtino 17 . ios slygos nustat laisvus karaliaus rinkimus, buvo reikalaujama be senato nesprsti karo ir taikos reikal, kariuomens neivesti j usieni, be seimo nutarimo neaukti bajor kar. Karaliui nesilaikant paad, bajorai turjo teis jo neklausyti. Valdia karalius gaudavo karnacijos aktu, kur atlikdavo primas. Karalius prisiekdavo ir paaddavo vykdyti konvokacinio ir elektorinio seim nutarimus. Po ygimanto Augusto mirties karaliaus valdia pradjo silpnti. Karalius tapo visikai priklausomas nuo seimo. 1590 metais karaliaus idas buvo atskirtas nuo valstybs ido. Zigmantui III bandius sustiprinti savo valdi, bajorai su ginklu stojo prie absoliutins karaliaus valdios vedim, ir karalius nusileido. Karalius buvo sudedamasis seimo institutas. Jis turjo statymu leidybos iniciatyv, sankcionavo seimo nutarimus, juos antspauduodavo ir skelb savo vardu, taiau pabrdamas, kad jie ileisti seimo sutikimu. Karalius vienasmenikai vald jo inioLietuvos TSR istorijos altiniai. Vilnius, 1955. T I. P. 234-235.

je buvusius miestus, sprend yd ir savo emiu valstiei reikalus, turjo aukiausij administracin valdia. Skyr visus pareignus, nors kai kuriuos kandidatus sile bajoru seimeliai. Pareignus galjo nubausti tik bauda. Skirdavo seninijas ir dvarus seninams ir laikytojams. gyvendinti karaliaus valdi paddavo seimas, sesij metu nustatydavs administracijos veiklos krypti. Prie karaliaus buvo senatoriai rezidentai, patarnav karaliui tarp seimo sesij ir kontroliav jo veikl. Senatorius rezidentus karalius kviesdavo dvejiems metams pagal ranga ir viet eilikum senate. Toki senatori i pradi buvo 16, o vliau net 28. Tai - vyskupai, vaivados, katelionai. Prie karaliaus nuolat buvo keturi rezidentai, ir kas puse met jie keitsi. Apie savo veikl rezidentai informuodavo seim. Formaliai karalius buvo kariuomens vadas, o i tikrj ir ia jo valdia ribojo etmonai. Daugiausia buvo apribota karaliaus teismo valdia. Karalius asmenikai dalyvavo tik seimo teisme, dav apsauginius ratus, taiau neturjo nei amnestijos, nei malons teiss. Seimas 1607 ir 1609 metais prim konstitucijas, suteikusias bajorams teis neklausyti karaliaus, jei jis nesilaiko savo paad. Pareikus karaliui nepaklusnum trei kart, seimas galjo ji paalinti i sosto. 1717 met konstitucija pareigojo karali vykdyti senatori rezident nutarimus. Nuo XVII a. antrosios puss karaliais buvo renkami lenk didikai. Kiekvienas bajoras galjo bti renkamas karaliumi. Nuo pat XVII a. pradios padanjo bajor konfederacijos. Karalius arba organizuodavo savo alinink kontrkonfederacij, arba pripaindavo bajor konfederacij ir tenkino j reikalavimus. Karaliaus nubaustus bajorus konfederatus seimas amnestuodavo. Lietuvoje taip pat organizuodavusi konfederacijos. Visuotin arba generalin konfederacija save laik aukiau u karali ir man galinti net j teisti. Konfederacijos vadas buvo maralka, jis turjo konsultant. Aukiausij organ - vadinamj didij taryb, rinkdavo konfederaciniai seimeliai. Buvo

73

ir konfederacijos teismas. Seimas tvirtindavo didiosios tarybos nutarimus. Konfederacijos rod karaliaus valdios bejgikum, ard valstyb. Seimas. Seimas susidjo i d v i e j rm: bajoru pasiuntiniu ir senato. Bajoru pasiuntiniu buvo 170 (i Lietuvos 48). Dvasin i n k i j a i senate atstovavo vyskupai. Seimas buvo aukiausiasis valstybs organas, o karalius - sudedamasis jo institutas. Be karaliaus seimas negaljo funkcionuoti, nes jis buvo feodalu valios reikjas. Karalius auk seim universalu. Seimo aukimo terminai ir posdiu vieta nebuvo nustatyta. Karalius auk seim, kai reikjo. Jis nustatydavo seimo susirinkimo laika, viet ir darbotvark. Seimas buvo aukiamas vien du kartus per metus. 1573 metais vadinamuosiuose Henriko artikuluose karalius pareigotas aukti seim kart per dvejus metus. Seimo posdiai turjo trukti eias savaites, o nepaprastojo seimo - dvi savaites. Seimas posdiavo Varuvoje, o nuo 1673 met kiekvienas treias seimas posdiavo Gardine. Taip buvo pabriama Lenkijos ir Lietuvos lygyb. Senato nariu buvo 140, ir jie vadinosi Ponu taryba. Senatas susidjo i vyskupu, vaivad, katelionu, ministru, emaiiu senino. Karalius kviet senatorius seim asmenikai. Senatas, pirmininkaujamas karaliaus, svarst statym projektus, gautus i bajor pasiuntini rm, ir pareikdavo savo nuomon, taip pat usienio politikos klausimus. Senatoriai sudar dal asesori teismo nari. Senatas buvo karaliaus taryba ir i dalies ribojo jo valdi, taiau kartu prietaravo bajor siekiams plsti savo teises. Jeigu seimas iirdavo nieko nenutars, tai karalius aukdavo senato pasitarim. Senato nutarimai karaliaus grietai nevar. Senato posdyje kiekvienas senatorius pasakydavo savo nuomon, karalius suformuodavo bendr senato nuomon, kartais pritardamas maumai senatori. Seimo konstitucijos (aktai) buvo skelbiami karaliaus vardu. Karalius turjo teis j tekstus interpretuoti plaiau. Mokesi ir bajor privilegij klausimus svarst ir nutarimus prim bajor pasiuntiniai. Jie tik atstovaudavo savo pavieto seimelio nuomonei, t. y. turjo laikytis gautos i pavieto seimelio
74

instrukcijos. Visi nutarimai turjo bti priimti vienu balsu. Kiekvienas atstovas turjo teise pareikti veto dl to ar kito nutarimo. Tik seimo maralka buvo renkamas balsu dauguma. XVI a. pabaigoje dl sigaljusio vienbalsikumo principo seimuose iaugo paviet seimeli vaidmuo. Pasiuntiniams buvo sakyta nesutikti su seimo nutarimais, kol nebus patenkinti kurio nors pavieto seimelio reikalavimai. Seimo nutarimai buvo laikomi vieninga visuma: neprimus paskutinio seimo nutarimo, negaliojo ir anksiau priimtieji. Seimas nustatydavo mokesius, pripaindavo bajoro titul, sutikdavo skelbti bajoru visuotin aukim, iklausydavo usienyje buvusius pasiuntinius ir nustatydavo usienio politik, iklausydavo paidininki apyskaitas, atlikdavo asesori teismo funkcijas ir turjo malons bei amnestijos teis. Seimas ireikdavo valstybs suverenitet. 4. Didik oligarchija Lenkijos-Lietuvos karaliai Augustas II ir Augustas III nesugebjo sustiprinti savo valdios ir valstybje prasidjo didiku frakcij anarchija. Tos frakcijos palaik ryius su Pranczija ir Turkija. Usienio alys papirkinjo didikus ir dar taka politikai. Po Poltavos mio vedai buvo istumti ir sustiprjo Rusijos bei Prsijos taka. Pats Augustas II buvo u Respublikos dalybas tarp kaimyn, kad isaugot savo tvonij ir vestu absoliutizm. Rusija organizavo Augusto III rinkimus, nors bajorai norjo Stanislovo Leinskio. 1655 metais Lietuvos didikai Jonuas ir Boguslavas Radvilos sudar unij su vedija, adjusia ginti Lietuvos emes nuo Rusijos ir grinti prarastsias. Vadinamoji bajoru respublika pasirod nestipri. Didik sigaljimas formaliai nepakeit valstybs institut. Formaliai ir toliau buvo skelbiama bajoru demokratija, o faktikai j vardu vald didikai. Taiau abiej feodal grupi tikslai sutapo -jie stengsi ir toliau valdyti valstieius ir miestieius. Lenkijos-Lietuvos valstybje toliau stiprjo prieinimasis centralizacijai. Konfederacijos baigdavosi riaumis, seimai ir seimeliai nieko nenutardavo dl vienbalsikumo principo buvimo.

75

Didiku oligarchija buvo labai reakcinga valdymo forma, susidariusi irstant feodalizmui. Didikai savo latifundijose vald kaip norjo, leido teiss aktus, turjo savo valdininkus ir kariuomen. Seimas buvo pajungtas didik interesams, nes eiliniai bajorai vykd savo eiminink norus. Tik seime buvo sprendiami karo ir taikos klausimai, svarbiausius pareignus karalius galjo paskirti tik seime. Seim paralyiavo vienbalsikumo principas ir bajor pareiga laikytis seimeli intrukcij. Kai seimas nustojo tvarkingai funkcionavs, sigaljo feodalin anarchija. Didikai, jei priimtos konstitucijos jiems nepatikdavo, nutraukdavo seim. Pairus seimui, didjo paviet seimeli vaidmuo. Seimeliuose visk lemdavo didikai. XVII a. antrojoje pusje seimeliai rinkosi savo iniciatyva, o XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradioje jie pasidar nepriklausomi nuo centro valdios. Seimeliai msi tvarkyti f i n a n s i n i u s reikalus. J sutikimu buvo renkami mokesiai. Jie vykd administracines funkcijas, o senin valdia majo. Karalius kreipdavosi seimelius vairiais reikalais, nes seimas buvo suirs. Tik 1717 met seimo konstitucija atm i seimeli teis sprsti ido ir kariuomens reikalus. Savavalikas seimeli susirinkimas buvo pripaintas neleistinu 18 .1764 metais Vilniaus generalin konfederacija nutar ems urdus, maralka, pakamor, karu, teisjus ir ratininkus rinkti bals dauguma ir tik po vien kandidat. Udraud seimeliuose trukdyti darb, atsivesti kareivi arba bajor i kit vaivadij, atvykti gin19 kluotiems. U tai grasino teisti ems arba pilies teisme . Tais paiais metais Varuvos seimas nutar, kad rinkiminiai ir zemskiniai seimeliai priimt nutarimus bals dauguma ir j posdiai nebt nutraukiami. Balsuoti gavo teis bajorai, turintys 18 met amiaus ir nuosavus dvarus. Tuo mginta sumainti didik tak, taiau didikai turjo savo rankose valdinink aparat. Valdininku pareigos buvo pardavinjamos, i to karalius gaudavo pajam. Valdininkais tapdavo turtingiausi, taiau neturintys sugeV o l u m i n a legum. T. 6 Str. 302. Prawa, konstylucje i przywileje Krolewstwa Polskiego i Wielkego Xsistwa Litewskiego. T. 7. Str. 183-184.
19 l8

bjim feodalai. Aukiausiai ikilo etmonas, pradjs varytis su karaliumi. 1717 met seimas atm i etmono teise susirainti su usienio alimis, tvarkyti id, naudoti kariuomene privatiems tikslams. Praktikai ie draudimai nebuvo gyvendinti. Didesni teismo organ sistemos pokyi nevyko. XVII a. sumajo ems ir pakamario teism reikm. Pilies teismas iplt savo veikl ir sprend ne tik baudiamsias, bet ir civilines bylas, taiau faktikai priklaus nuo pavieto seimelio. Didikai tiesiog kreipdavosi Vyriausij" tribunol, todl jo kompetencija isiplt. Asesori teismas atsiskyr nuo karaliaus ir tapo rankiu kanclerio rankose. Seimo teismas sprend paidininkio bylas, baud bajorus u melaging priesaik, teisjus u blog pareig atlikim. Teisingumas buvo netobulas, bajorai nevykd teism sprendim. 5. Konstitucins monarchijos pradai Kardinalins (pagrindins) teiss. Po Augusto III mirties aukiamajame ir rinkiminiame seimuose nuo 1764 met, kovojant su reakcinga didik grupuote, buvo parengtos dalins reformos. artoriski ir Poniatovski grupuots, siekdamos valdios pasil panaikinti liberum veto teis, sustiprinti seimo ir vyriausybs valdia. ios grupuots rmsi Rusija ir jos kariuomens padedamos karaliumi irinko Stanislav Poniatovsk. Taiau didesni reform Rusija ir Prsija vykdyti neleido. Kai artoriskiai paband isivaduoti i Rusijos imperators Jekaterinos II globos, i pasinaudojo j prieais ir 1767 metais Radome subr juos konfederacij. Konfederatai pasira akt ir kviet prisijungti karali, o Jekaterinos pra garantuoti bajor teises. 1768 metais konfederatai, Rusijos kariuomens padedami, um Varuv ir suauk seim, kuris pripaino Rusijai teis priirti, kad nebt pakeista valstybin santvarka ir paliestos bajor teiss. Tos j teiss buvo suraytos teiss akte, pavadintame "Kardinalins bajor teiss"20. is teiss aktas pripaino

77

Rusijai teis priirti, kad nebt pakeista valstybin santvarka ir paliestos bajor teiss. Pagal ias teises statymus leido karalius, senatas ir bajoru pasiuntiniai. Be visu trij institutu s u t i k i m o negaljo bti suteiktos tarnybos, dvarai ir leidiama jais disponuoti. Tarpukariu visus klausimus turjo sprsti senatas ir bajoru pasiuntiniai. J nutarimus turjo aprobuoti irinktas naujas karalius. Jis turjo tvirtinti pacta conventa. Karaliui u pacta conventa nesilaikym grasino neklausymu. Seime buvo palikta liberum veto teis. Pagal nustatyt politini status be seimo vienbalsio sutikimo negaljo bti vesti, pakeisti ir panaikinti mokesiai ir tarifai, padidinta kariuomen, sudarytos konvencijos, sjungos, sutartys, paskelbtas karas arba sudaryta taika. Negaljo bti pakeistas piniginis vienetas arba valiutos kursas, steigtos naujos tarnybos, padidintos arba sumaintos ministru teiss, pakeista seimo ir seimeli darbo tvarka, staig kompetencija, iplstos senatori rezident teiss. Be seimo leidimo karalius neturjo teiss neribotai pirkti dvarus ir posesijas savo pdiniams. Karalius turjo atiduoti laisvas emes bajor nuosavybn. Karaliaus rm dvar emes galjo atiduoti seninai arba laikytojai, o karalius j aktus patvirtindavo. Banyios vald em galjo atiduoti banyios vadovai, o po to karalius konfirmuodavo. Bajor teiss ir privilegijos buvo nelieiamos: tik teismas galjo nubausti bajor. Valstybines tarnybas atimti i bajoru galjo tik seimas. Lietuva buvo laikoma provincija ir neatskiriama Respublikos dalimi. Katalik tikyba buvo pripainta valstybine vyraujania religija. Perjimas i kita tikyba laikytas nusikaltimu ir u tai buvo itremiama i valstybs. Taiau disidentams ir graikams unitams paliktos j turimos bajor teiss. Tarpukario arba konfederacij metu kardinalins teiss neturjo bti paeistos. U paeidim nutarta pripainti tvyns prieu. Kardinalins teiss tvirtino feodalins anarchijos ir didik oligarchijos pradus. Tokie pradai buvo: laisvi karaliaus rinkimai, liberum veto teis, bajor teis neklausyti karaliaus, gauti ems valdas ir tarnybas ir absoliuti valdia valstieiams.

78

artoriskiai buvo palikti valdioje, taiau dalis feodal 1768 m. Baro miestelyje susiorganizavo konfederacij prie artoriskius ir Rusijos sigaljim. Konfederatai nesutiko su kitatikiu ir katalik teisi sulyginimu, gyn karaliaus rinkimus ir liberum veto teis seime. Baro konfederatus rm Pranczija, Austrija ir Turkija, norjusios susilpninti Rusijos tak. Lietuvoje konfederatai nesudar stipresns karins jgos, ir rus kariuomen juos lengvai ivaikydavo. Lietuvos feodalai parod tik savo politin aklum, nes jokiu siekiu, nauding Lietuvai, jie neturjo, siek tik asmenins naudos. V i d i n i u Lenkijos-Lietuvos pairimu pasinaudojo Rusija, Austrija ir Prsija ir 1772 metais pirma kart j pasidalijo. Pasidalijimas buvo sankcionuotas 1773 m. rugsjo 18 d. pasirayta sutartimi. XVIII a. antrojoje pusje pradjo formuotis kapitalistiniai santykiai, kuriuos atspindjo visuomens klasin struktra, idj kova, valstybin santvarka ir teis. Per dvejus metus buvo parengtos ir 1775 m. seimo priimtos Kardinalins teiss, gerokai papildiusios 1768 m. teises 21 . Bajorams buvo garantuoti dvarai ir tarnybos, teis visikai valdyti valstieius. Politinje srityje palikti laisvi karaliaus rinkimai, taiau renkamas turjo bti vietinis feodalas; sostas negaljo bti perimtas i tvo arba senelio. Aukiausioji valdia priklaus seimui, taiau Rusija, Austrija ir Prsija nustat tik ei savaii jo darbo trukme, ir tik kai kurie klausimai buvo sprendiami bals dauguma. Seimas pasiliko dviej rm, priimtas jo reglamentas, ir darbas tapo nuoseklesnis. Bajor pasiuntini priesaika paviet seimeliams panaikinta, bet po seimo sesijos pasiuntiniai turjo atsiskaityti seimeliuose. Sustiprjo seimo maralkos valdia. Seimo priimami aktai skirstsi materia status ir ekonominius. Prie materia status priskirti politins santvarkos klausimai ir mokesiai. ie reikalai buvo sprendiami vienbalsiai, kiti - bals dauguma. Ekonominiais klausimais priimti nutarimai turjo galioti ir seimui iirus. Seimai buvo konfederuoti, ir tai leido sprsti klausimus

bals dauguma. statym projektams rengti buvo sudaromos komisijos. Siekiant suvaryti karaliaus valdi ir garantuoti seimo jo veiklos kontrole, taip pat norint turti nuolatini valdom j organ, sudaryta Nuolatin taryba. Lenkijos-Lietuvos sjunga tapo glaudesn, nes turjo bendrus organus - Nuolatin taryb ir Edukacin k o m i s i j . Siekiant didesns valstybins vienybs, sumaintas pavietu seimeli vaidmuo. Seimeliai savo delegatus ir valdininkus rinko bals dauguma, taip pat priimdavo instrukcijas ir nutarimus. Tokia tvarka ukirto keli konkuruoj a n i d i d i k grupuotms iardyti seimelius ir seim irinkti tik savo grups atstovus. Seimeliai neteko teiss nustatyti mokesius. Tai leido seimo disponuojamas valstybs pajamas sukoncentruoti ide. Teiss dalyvauti seimeliuose neteko bajorai, neturintys dvar. Politins teiss suteiktos turjusiems atitinkam turt. iuo atveju jau taikomas buruazinis turto cenzo, o ne feodalinis luominis principas. Karaliaus valdia. Karaliaus valdia buvo dar labiau apribota. Suauktinio seimo nutarimai galiojo be karaliaus patvirtinimo. Taiau Nuolatinje taryboje karaliaus vaidmuo buvo didelis. Be to, jam buvo pavaldus kabinetas ir karo komisija. Karaliaus rm aparatas susidjo i finans kameros, kariuomens kanceliarijos, kabineto, arklids, virtuvs, aluds ir bibliotekos. Kabinetas pradjo veikti 1714 m. Jam vadovavo direktorius, priirjs kanceliarijos darb ir palaiks ryius su karaliumi. Direktorius informuodavo karali apie rat turin, rengdavo jo sakym projektus. Kabinetas turjo ryi su vaivadijomis ir gaudavo informacij apie politines nuotaikas alyje. Kabineto skyriai buvo ie: asmeninis sekretoriatas, turt administracijos, Banyios ir Romos kurijos reikal ir karaliaus kariuomens kanceliarijos. Kariuomens ir usienio reikalus karalius tvark per kabinet. Nuolatin taryba. Nuolatin taryba sudar seimas 1775 m. ir perdav jai vis valdym, iskyrus vietimo reikalus. Tarybos krjai norjo apriboti Stanislovo Augusto valdi. Karalius neteko teiss vienasmenikai leisti potvarki administracijos organams; jis tik galjo skirti senatorius, maralkas ir asesorius. I
80

jo atimta teis skirti karininkus, disponuoti dvarais, seninijomis ir vadovauti gvardijai. Taiau karalius pirmininkavo Nuolatinje taryboje ir turjo viena bals, o balsams pasiskirsius lygiomis, turjo du balsus. Stanislovas Augustas nepais ribojim, nes buvo remiamas Rusijos imperatoriaus. Nuolatine taryba rinko seimas i savo nari dvejiems metams. Pus jos nari buvo senatoriai, kiti - bajor rm atstovai. Kiekvienas naujas seimas irinkdavo tredali Tarybos nariu, kad u t i k r i n t u jos darbo netrkstamum. Nuolatin taryba turjo penkis departamentus: Usienio reikal (pirmininkas karalius ir 4 nariai), Policijos arba Gerosios tvarkos (pirmininkas maralka ir 8 nariai vald karalikuosius miestus), Kariuomens (pirmininkas etmonas ir 8 nariai), Teisingumo (pirmininkas vyskupas ir 8 nariai) ir Ido (pirmininkas idininkas ir 8 nariai). Visus aktus pasiraydavo karalius, pirmojo rango senatorius ir Tarybos maralka. Tarybos veikl priirjo seimo atstovai, kurie, pastebj neteistum, turjo praneti seimui. Nuolatin taryba vadovavo administracini organ veiklai ir j kontroliavo, teik seimui statym projektus, vykd statymus, siunt karaliaus paskirtus pasiuntinius i usienio alis, reng jiems instrukcijas, sil karaliui po tris kandidatus valstybinius postus. Seimas iklausydavo Tarybos ataskaitas, ir u statym paeidim jos nariams grs teismas. Nuolatins tarybos departamentai tvark einamuosius reikalus ir teik silymus Tarybos plenumui. Jie kontroliavo auktj urd (maralkos, kanclerio, etmon, paidininki, kariuomens komisijos) veikl. Taryba taik priminim metod arba kviesdavo seimo teism. Tarybos ir kit centrini staig ginus sprend seimas. 1776 m. Nuolatins tarybos teiss buvo iplstos, ji galiota aikinti prievoli teis ir kontroliuoti, kaip laikomasi statymu. Tarybos duotas teiss iaikinimas buvo privalomas visiems valstybs organams. Teisingumo departamentas rengdavo iuo klausimu rezoliucijas. Bajorai turjo teis sksti seimui Tarybos veiksmus. Nuolatin taryb panaikino Ketveri met seimas. Valdymo komisijos. artoriski iniciatyva buvo sudarytos atskirai Lenkijai ir Lietuvai didiosios Ido ir Kariuomens ko81

misijos (1764 m.), o 1773 m. -bendra Edukacin (vietimo) komisija. Komisij sudarymas reik valdios centralizavim ir jos administracini funkcij pltim. Komisij pirmininkai buvo paidininkis ir etmonas, o Edukacins komisijos pirmininkas vyskupas. Komisij narius rinko seimas dvejiems metams i karaliaus pasilytu kandidat. Komisijos u savo darb buvo atsakingos seimui. Lietuvos ido komisija turjo 16 nari. Ji rpinosi Lietuvos kunigaiktysts ido pajam didinimu, keli gerinimu, ekonomikos pltra, pramons ir prekybos pltimu, komunikacijomis ir transportu. Be to, sprend finansines ir prekybines bylas bei ginus. Komisija turjo vairi valdinink aparat, taiau dirbo menkai. Kariuomens komisija rpinosi kariuomens organizavimu, apmokymu ir jos biudetu, sprend kareivi bylas. Dl etmono rungi su karaliumi 1776 m. Kariuomens komisija buvo likviduota ir jos funkcijos perduotos Nuolatins tarybos Kariuomens departamentui. Edukacin komisija turjo autonomines teises. Ji priklaus karaliui ir seimui. J 775 m. seimo konstitucijos pagrindu jai buvo perduoti universitetai, gimnazijos, vieosios mokyklos. vietimo reikalams ji naudojo panaikinto jzuit ordino turtus. Komisijos narius skyr karalius. Komisija rpinosi mokytoju ruoimu, reng mokomsias programas, instrukcijas. Mokyklose plito racionalizmo idjos, vyravo m a t e r i a l i s t i n paira pasaul. Nemaas dmesys buvo skiriamas teisei, ekonomikai ir istorijai. Veik kitokios komisijos, pavyzdiui, ligonini, main ir kitos, taiau jos buvo ne tokios svarbios. Lietuvos Didiosios kunigaiktysts centriniai valdymo organai buvo savarankiki. Kaip ir anksiau, centriniai valdininkai buvo maralkos, kancleris ir pakancleris, idininkas ir paidininkis, ems ir lauko etmonai. Prie karaliaus rm i Lietuvos buvo sekretoriai, referendoriai, rm idininkas, pakamor, karuai, kalavijuotis, arklidininkas, paarklidininkis, taurinin82

kas, raikytojas, stalininkas, medioklis, kanceliarijos regentai, metrik vedjai, teismo ratininkai, instignatorius ir painstignatoris. Seimo klausimus, lieianius Lietuv, idstydavo Lietuvos kancleris. Seime visada buvo penki Lietuvos ministrai. Lietuva turjo savo kanceliarija, kuri siunt ratus vaivadoms ir seninams. Lietuvai skirtu konstitucij leidimu ir saugojimu rpinosi Lietuvos kancleris. 1697 m. sulyginus Lenkijos ir Lietuvos teises, buvo susiaurintos Lietuvos etmono, paidininkio ir kanclerio teiss. Iki teisiu sulyginimo Lietuvos etmonai galjo laikyti kariuomene visuose valstybiniuose ir karaliaus dvaruose, teises sulyginus - tik seimo nustatytose vietose. Lietuvos etmonas turjo atsakyti teisine u vairius kariuomens padarytus ekscesus. Iki teisi sulyginimo Lietuvos paidininkis gaudavo visus mokesius karo reikalams ir perduodavo etmonui. Po to las i mokesiu rinkju etmonas gaudavo seimo nutarimu. Lietuvos kancleris neteko teiss tvirtinti teismo nuosprendi, kuriuose buvo nustatytos itrmimo ir bajoro garbs atmimo bausms. I maralk buvo atimta teis teisti bajorus. Utat Lenkijos ministrai prireikus galjo pavaduoti Lietuvos ministrus, o Lietuvos ministrai - Lenkijos ministrus. Kiekvienoje ali veikjos ministrai ir kiti urdai. Pirmenyb turjo alies, kurioje seimas posdiavo, ministrai. Karalius nesprend Lietuvos reikal, jei nedalyvavo Lietuvos ministrai. Lietuvos maralka teis nusikaltusius Lietuvos mones, priirjo, kad nebtu paeidiamos Lietuvos bajor teiss. 6. Ketveri met seimas ir jo reformos 1791 m. gegus 3 d. konstitucija. Susirinks 1788 metais seimas dirbo iki 1792 met. Per pirmuosius dvejus metus aktyviai dirbo tik valdios form pakeitimo projektu komisija. ios komisijos parengtus projektus 1789 metais reakcin seimo dalis atmet. Buvo nutarta seimo deputat rm sudt palikti dvejiems metams su slyga, kad per naujus rinkimus deputat skaiius bus padvigubintas. 1791 metais seimas prim du svarbius

83

statymus: "Dl paviet seimeliu reorganizacijos" ir "Dl miestu valdymo organizacijos ir miestiei padties" 2 2 . Konstitucijos projektas buvo rengiamas slaptai pas seimo maralk Stanislov Malachovsk, kuris buvo susitars su karaliumi dl jos princip. Konstitucija buvo priimta 1791 m. gegus 3 d. suprastinta procedra. Reakciniai bajorai grietai protestavo, taiau konstitucin komisija, bajor ir miestieiu remiama, konstitucij pasira ir pavadino "Valdymo statymu'' . Seimas prim nutarim, kad bet kokie prieingi konstitucijai aktai bus laikomi negaliojaniais. Konstitucijoje numatytos gyventoj luomins teiss ir pareigos bei valdios sudarymo principai. Pagal konstitucija, vieninga Lenkijos karalyst turjo bti vientisa suvereni valstyb. Konstitucija keit ne valstybs tip, o tik jos forma. Valstyb liko feodalin ir neatitiko besivystani kapitalistini santyki reikalavim. Bajor padtis. Konstitucija garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas. Taiau ias teises turjo ne visi bajorai, o tik dvarininkai. Jie turjo visas teises priklausomiems valstieiams, galjo gaminti vairius gaminius, j asmuo buvo nelieiamas. Nors bajorai ir parm i dalies buruazines idjas, taiau neatsisak savo privilegijuotos padties. I politinio gyvenimo buvo istumti nessls bajorai inininkai. Nebajorikos kilms bajorai iki treios kartos negaljo gauti aukt valstybs tarnyb. i nuostata buvo skirta miestieiams, gavusiems bajoro titul, kad jie nedaryt takos sen bajor viepatavimui. Valstiei padtis. Konstitucija tik deklaratyviai skelb valstiei glob. Bajorai raginami sudaryti su valstieiais sutartis dl j laini ir inini prievoli. Sudarytos sutartys buvo privalomos abiems alims, j laikymsi priirjo valdios staigos. Bajorai arba j dvar valdytojai negaljo savavalikai keisti sutari, o valstieiai turjo laiku atlikti prievoles. Konstitucija garantavo asmens laisv atvykusiems i usienio ir pabgliams, grtantiems namo. Jie galjo pasirinkti versl ir gyvenamj viet.
22 23

Volumina legum. T. 9. Str. 233-239. Ten pat. Str. 220-225.

84

Miestiei padtis. 1791 m. balandio 18 d. priimtas karalikj miestu statymas tapo sudedamja konstitucijos dalimi. Nekilnojamojo turto savininkai gavo asmens nelieiamumo teise, teis gyti ir valdyti em, eiti emesnes administracines ir teismines pareigas, bti advokatais, banyios tarnais, karininkais. Turtingiems miestieiams ir inteligentams buvo suteikiamos bajoru teiss. Bajorai taip pat galjo tapti miestieiais, ir jiems galiojo miest teis. Miestieiai, gav tarnyb arba karininko laipsni, gaudavo ir bajoro titul. Kiekviename seime turjo dalyvauti 50 miestiei atstov, turto savinink, tarnavusi kariuomenje, dirbani prekybos ir pramons tvarkymo k o m i s i j o j e . Konstitucijoje mginta iplsti socialin politins santvarkos pagrind, priimant bajor luom turtingus miestieius. Luomin princip turjo pakeisti turto cenzas, isilavinimas, visuomenin veikla. Bajorai gavo teis verstis prekyba ir pramone. Konstitucija skelb tikybos laisv, taiau pirmenyb teik kat a l i k tikybai. Karaliaus sost ir ministr postus galjo uimti tik katalikai. Valstybin santvarka. Konstitucija jung Lietuv Lenkijos sudti. Buvo bendros centrins staigos, idas ir kariuomen. Taiau valdios staigas buvo priimama pus lenk ir pus lietuvi bajoru. Lietuvoje liko savo vietins staigos, teismai ir teiss sistema. Konstitucija skelb, kad aukiausiosios valdios pradai - tautos valia. Valdia suskirstyta statym leidiamja (seimas), vykdomja (karalius ir teisi sargyba) ir teism. I tikrj vis valdi turjo seimas, susidjs i senato ir bajor deputat rm. Deputatus rinko paviet seimeliai, taiau deputatai buvo laikomi tautos atstovais ir j nevar seimeli instrukcijos. Deputatai pirmiausia turjo sprsti valstybs reikalus ir tik sesijos pabaigoje -vietinius. Deputat rmuose posdiavo 24 miest galiotiniai, irinkti miest susirinkimuose, taiau jie galjo kelti tik klausimus, lietusius miestus, ir turjo teis tik kalbti, o ne balsuoti. seim jie patekdavo per prekybos ir pramons komisijas.
85

Senato nariai buvo vaivados, katelionai, vyskupai, ministrai. Karalius senate turjo viena bals. Jis neteko teiss sankcionuoti statym ir nustojo buvs treiuoju seimo institutu. Seim auk karalius, kuris kartu su Teisiu sargyba pateikdavo svarstyti statym projektus. statymai buvo skelbiami karaliaus vardu. Seimas galjo susirinkti ir pats, jeigu karalius jo neauk nustatytu laiku. Senato teiss buvo gerokai apkarpytos. Jis turjo tik suspensyvinio veto teis politiniais ir nuolatiniu mokesi bei civilins ir baudiamosios teiss klausimais. Deputat rmams antra karia primus t pat statym, senato aprobavimo nereikjo. Maiau svarbiais klausimais deputat ir senatori balsai buvo skaiiuojami bendrai, nors rmai posdiavo atskirai. Valdymo staig veikla kontroliavo abeji rmai bendrame posdyje. Senatoriai neturjo s t a t y m leidybos iniciatyvos teiss. Seimo deputatai buvo renkami dvejiems metams ir turjo bti pasireng karaliaus arba seimo maralkos kvietimu vykti sesija. Nepaprastoji sesija buvo aukiama karo ir taikos klausimais, vidaus n e r a m u m , karaliaus sunkios ligos ar mirties atvejais, taip pat karaliaus ir Teisi sargybos arba komisij kolizijos atvejais. Seimas leido statymus, nustat mokesius, kontroliavo valdym. Buvo udraustos konfederacijos ir liberum veto teis. Svarbius klausimus seimas sprend kvalifikuota trij ketvirtadaliu bals dauguma. statym projektus rengdavo sudarytos komisijos. Seimo maralka jo Teisi sargybos sudt, kad paragint vykdyti seimo nutarimus. Paviet seimeliuose turjo teis posdiauti tik turintys nuosavus dvarus bajorai. Seimeliai rinko seimo deputatus, valdymo komisij narius ir teisjus. Poseiminiai seimeliai turjo teis atimti i seimo deputato mandat. Karaliaus valdia. Karaliaus sostas buvo paveldimas ir tuo paalinta vairi feodalini grupuoi kova dl sosto ir usienio valstybi kiimasis. Karalius neatsak u alies valdym, u tai seimui atsak ministrai. Karalius teisinius aktus pasiraydavo kartu su atsakingu u akto vykdym ministru.
86

Teisi sargyba. Tai buvo aukiausiojo valdymo itaiga. Ji susidjo i karaliaus (pirmininkas), primo (dvasinink atstovas ir edukacins komisijos pirmininkas), penki ministr (policijos ministro, valdiusio miestus, vieno kanclerio - antspaudo arba vidaus r e i k a l ministro, antro kanclerio - usienio reikal ministro, vieno etmono - karo ministro, vieno paidininkio finans ministro), sosto pdinio ir seimo maralkos be balso teiss. Ministru, ne Teisi sargybos nari, buvo 16, juos skyr ir atleisdavo karalius seime. Seimas galjo pareikti nepasitikjim 2/3 bals dauguma abiej rm posdyje. Seimas galjo patraukti ministr teismo atsakomybn. Teism sudarydavo i deputat ir senatori. Didiosios komisijos. Didiosios komisijos buvo pavaldios Teisi sargybai. Komisij narius rinko seimas. Lenkijai ir Lietuvai komisijos buvo bendros: policijos, kariuomens, ido ir edukacin. Komisijos buvo sudaromos i 14-15 komisar, kuriuos rinko seimas dvejiems metams, ir ei miest galiotini, buvusi tik policijos ir ido komisij nariais. Ido ir kariuomens komisijos, be tiesiogini pareig, sprend finansines ir karines bylas. Be to, ido komisija privaljo rpintis ekonomika, steigti manufaktras, padti pltoti prekyba, tiesti kelius, kasti kanalus, tvarkyti upes, ilaikyti pat ir pan. Taiau bajorams kiniais reikalais turjo teis tik patarti. Policijos komisija usim miestu valdymu. Ji rpinosi vieosios tvarkos palaikymu, saugumu ir ramybe. Jos inioje buvo sveikatos apsaugos, gyventoj gerovs ir statybos reikalai, globa, priveriamojo darbo namai. Kratas buvo suskirstytas 26 apygardas, ir kiekvienoje j buvo policijos intendantas. Policija kontroliavo literatr, rinko statistikos duomenis, priirjo komunikacijas. Nors komisijos tenkino bajor ir turting miestiei interesus, taiau apskritai prisidjo prie tolesns ekonomikos ir kultros pltots. Tvarkymo komisijos. 1789-1792 metais buvo sudarytos vadinamosios civilins-karins komisijos. J narius rinko vaivadijos arba pavieto seimeliai. Lietuvoje buvo 26 tokios komisijos.

87

Jos rpinosi kariuomens apgyvendinimu, rekrtu surinkimu, pastotmis, tikrino gyventoju judjim bei ekonominiais reikalais: rinko statistikos duomenis, organizavo ems kio parodas, padjo pltoti amatus ir prekyb, remontavo kelius, rinko mokesius, rpinosi priegaisrine sauga, parapij mokyklomis, varg ir nalaii globa. Be to, vykd didij komisij pavedimus ir joms talkino. Seninai savo funkcijas perdav ioms komisijoms. Miestu valdymas. Konstitucija paliet karalikuosius miestus, laikomus laisvais. Visi ie miestai buvo valdomi vienodai. J teis buvo privaloma visiems miesto gyventojams, taip pat ir bajorams. Feodalins jurisdikos buvo panaikintos. Rinkimu teis gavo tik turintys nekilnojamj turt miestieiai. Pagal 1791 m. birelio 17 d. ''Karnos ir Lietuvos Kunigaiktysts miestu vidaus valdymo sutvarkymo nuostatus" 24 maesniuose miestuose buvo vienas miestiei susirinkimas, kuriame dalyvavo visi turto savininkai. Didesnieji miestai buvo suskirstyti rajonus (cirkulus), o visa alis - zonas. Kiekviena zona apm tam tikra skaii miestu. Tie miestai turjo zonos susirinkim, kuris susidjo i deputat, irinkt maesni miest ir rajon susirinkimuose. Miestiei susirinkimai rinko miesto pareignus, deputatus, teisjus, o zoniniai - galiotinius seim, klaus j ataskait, skyr mokesius ir arvarkus policijos komisijos sutikimu. Maesnius miestus vald magistratas, susidjs i prezidento, viceprezidento ir tarj, kuri skaiius atitiko miesto rajon skaii. Rajonuose buvo vaitai. Magistratas atstovavo miestui, tvark miesto turt, kas, rpinosi saugumu, globa, vykd teisingum ir padjo centrinei valdiai. Miest valdym priirjo policijos komisija. jos sudt jo karaliaus rm maralka, 15 komisar: trys senatoriai, ei bajor rm atstovai ir ei miest atstovai. Policijos komisija buvo aukiausias l a i s v j miest organas. Privatiems bajor miestams policijos komisija galjo duoti tik patarimus.
24

Volumina legum. T. 9. Str. 214-219.

88

1793 m. Gardino seime sudaryta atskira policijos komisija Lietuvai, taiau joje nebuvo miestiei atstov. Miest savivalda buvo pajungta civilinei-karinei komisijai. Teismas. ems, pilies ir pakamario teismai sujungti j vien ems teism . is teismas buvo pirmosios instancijos ir dirbo nuolat. Antrosios instancijos teismas buvo Vyriausiasis tribunolas. ems teismas susidjo i 10 teisj ir 2 ratinink, kuriuos rinko pavieto seimelis ketveriems metams. is teismas sprend visas bajoru bylas. Miestuose civiliniai teismai buvo atskirti nuo baudiamj. Buvo trys c i v i l i n i teism instancijos: burmistras ir keturi teisj a i - p i r m o j i instancija, miestu zoninis teismas-apeliacin instancija ir asesori teismas. Asesori teismas priirjo vis kit miest teism veikl. Miestu zoninis teismas sprend baudiamsias bylas pirmja instancija. A p e l i a c i n skunda buvo galima paduoti tik dl byl, kuriose nusikaltlis nuteisiamas kalti ilg laik arba iki gyvos galvos. Miest teismams buvo inybingos vis miest gyventoju bylos, tarp j ir bajor bei miestiei bylos.
7. Targovicos konfederacija ir 1793 met konstitucija

Reakciniai didikai nenorjo netekti turtos valdios. 1792 m. gegus 14 d. Targovicos miestelyje (Ukrainoje) jie organizavosi konfederacij, kuri pareng Jekaterina II. ygiuojant Rusijos kariuomenei Lenkij, konfederatai steig savo laikinj valdi ir alino Ketveri met seimo sudarytas staigas. Karalius perjo i konfederat pus. 1793 metais Gardine susirinko teroro slygomis irinktas seimas. Rusijos ambasadoriaus Severso r e i k a l a v i m u Lenkijoje vl buvo grainta didik oligarchija, vl grintos ir 1775 met "Kardinalins teiss" . Bajorams patvirtintos visos teiss ir laisvs, teis nevaromai valdyti valstieius, leista neribota prekyba su usieniu.

89

Miestieiams palikta asmens nelieiamumo teis. Teise pirkti eme turjo tik d i d e s n i u miestu miestieiai. Politins teiss i m i e s t i e i u buvo atimtos. Atimta savivalda ir p a n a i k i n t i zoniniai organai. Miestu g a l i o t i n i a i paalinti i seimo. Formaliai valdia atiduota seimui, taiau jis rinkosi kas ketveri metai. Seimas susidjo i vieneri rmu. Grintas vienbalsikumo principas, taiau liberum veto teis apribota, karaliaus valdia taip pat. Jis atsak u "Kardinalini teisi" i r paia conventa paeidimus. Administracijos prieakyje buvo Nuolatin taryba, kontroliavusi ir vietos staigas. Nuolatins tarybos sudti jo karalius ir 24 nariai, seimo renkami ketveriems metams. Taryba turjo teise vetuoti seimo aktus, prietaravusius "Kardinalinms teisms". Nuolatin taryba turjo akinius departamentus ir valdymo komisijas. Jos inioje buvo tvarkymo komisijos, priirjusios miestu valdym vaivadijose. 1793 m. sausio 23 d. R u s i j a ir Prsija antr kart padalijo Respublika. Rusija prisijung visas baltarusi emes, buvusias Lietuvos Kunigaiktysts sudtyje. 1794 metais Lenkijoje ir Lietuvoje prasidjo sukilimas prie Rusijos okupacija ir reakcinius didikus, bendradarbiavusius su okupantais. Lietuvoje sudaryta Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Laikinoji tautin taryba. Ji sudar deputacijas: prieiros, saugumo, ido ir slaptja. Saugumo deputacija rpinosi kariuomens organizavimu ir jos aprpinimu; prieiros deputacija - administracija ir vieja tvarka; slaptoji deputacija vadovavo kariuomenei. Buvo sudarytas teismas konstitucijos prieams ir Targovicos konfederatams teisti. Lenkijos didikai privert sukilimo vad T Kosciuka panaikinti Lietuvos vyriausij tautin taryb ir vietoje jos buvo sudaryta Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts deputacija kaip Lenkijos vyriausybs atstovyb. Deputacija susidjo i 7 deputatu, kurie vadovavo tvarkos, saugumo, ido, maitinimo, kuro, vietimo ir teisingumo skyriams. Deputacija neturjo teiss priimti nutarim. Rusijos kariuomen sukilim numalino. 1795 metais Respublika buvo padalyta trei kart. Lietuvos ems iki Nemuno atiteko Rusijai, o anapus Nemuno - Prsijai.

V LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS TEIS i. Teiss altiniai Seniausias teiss altinis - paprotin teis - kito kartu su feodaliniu santykiu raida. Feodalai panaudodavo tik paproi forma, suteikdami jai l u o m i n turini. Paprotins teiss normos reguliavo feodal ir j valstiei santykius, nes didiojo kunigaikio valdia nesikio feodalu vidaus reikalus pagal feodalin princip - ems savininkas turi valdi toje emje gyvenantiems monms. Seniausias inomas raytinis teiss altinis yra 1387 met Jogailos ems privilegija bajorams katalikams. Greta ems privilegij, buvo leidiamos ir srii privilegijos. Lietuvos didieji kunigaikiai prijungtose baltarusiu ir ukrainiei emse paliko senus visuomeninius santykius ir miestu savivalda. Srii privilegijos nustat srities arba miesto ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts santykius. Tos sritys turjo savo paproius ir teis. Privilegijos saugojo srii paproius ir teises nuo didiojo kunigaikio urd paeidim. Privilegijose aptariami gyventoju ir didiojo kunigaikio vietininko arba vaivados santykiai. Nemaai dmesio skiriama teismo proceso ir teiss klausimams. Tarp teiss altini pamintinas 1468 met Kazimiero teisynas, reguliavs teismo proceso, ems gin sprendimo, atsakomybs u vairias vagystes ir kai kuriuos alos atlyginimo klausimus. Teisynas suteik teis bajorams teisti ir bausti savo priklausomus mones. Bajor ems ginus turjo sprsti pakviesti teisjai. I 25 teisyno straipsni 17 skirta kovai su vagystmis ir nelaisv moni isivedimu. Teisynas nustat nusikaltlio asmenin atsakomyb u padaryta nusikaltim. Atsakomyb prasideda nuo septyneri met amiaus. Teisyne numatytas ir bendrininkavimo institutas. Bausms dydis priklaus nuo nusikaltimo objekto verts ir nusikaltimo kartotinumo. Vag u turto, kurio vert didesn kaip pus kapos graiu, vagyst, taip pat u pakartotin vagyst baud mirties bausme. Pagrindinis teiss altinis buvo Lietuvos Statutai. 1529 met Pirmasis Statutas buvo parengtas bajor reikalavimu ir
91

priimtas j seimo. Statut sudaro 13 skyri, apimani beveik visu teiss ak normas. Pirmame skyriuje yra daugiausia didiojo kunigaikio statuso norm; antrame - bajor karo tarybos atlikimo normos, nors yra kai kuri baudiamosios ir ems teiss norm; treio skyriaus normos nustato bajor teises ir laisves; ketvirtame - normos, reguliuojanios moter paveldjimo teise ir j ileidim u vyru; penktas skyrius reguliuoja globos santykius; etas - teismo proces; septintas - atsakomyb u bajor nuudym, sumuim ir prievartavim; atuntas ir devintas - reguliuoja feodal ems nuosavybs ir kitus turtinius santykius; deimtas - nustato keist u skolas dvar valdym; vienuoliktas - atsakomybe u bajor -pasiuntini, valstiei ir nelaisv eimyniki nuudym; dvyliktas - atsakomyb u feodal turto pagrobim ir tryliktas - atsakomybe u vagystes. Statuto altiniai buvo paprotin teis, ems privilegijos ir romn teis. Pagal Pirmj Statut bajorai gavo nemaas teises, taiau jos nebuvo lygios su pon teismis. XVI a. pirmojoje pusje padidjo bajor vaidmuo kariuomenje ir kaip valstiei valdytoj, be kuri sutikimo didysis kunigaiktis negaljo valstiei apmokestinti. Bajorai seime nuolat pra papildyti Statut ir tvirtinti j naujas teises. 1554 metais didysis kunigaiktis kartu su Pon taryba sutiko sudaryti komisij Statutui perirti. Komisija pareng Antrj Statut, kuris buvo priimtas 1566 metais. Stiprjant bajor diktatrai, Antrasis Statutas buvo keiiamas ir papildomas. Bajorai reikalavo visus laimjimus rayti i Statut. Treij Statut Zigmantas III patvirtino 1588 metais. Antrasis ir Treiasis Statulai susidjo i 14 skyri. Be to, teiss altiniai buvo ir seim priimtos konstitucijos. Magdeburgo miesto teis ir kanon teis. 2. Pagrindiniai teiss bruoai Civilin teis. Ekonominis feodalins santvarkos pagrindas buvo ems nuosavyb. Susidar kelios ems nuosavybs formos. XV a. pradioje susiformavo didiojo kunigaikio do menas. I jo didysis kunigaiktis gaudavo pajam, aprpinda-

92

vo eme ir valstieiais bajorus ir dvasininkus. Dl to didiojo kunigaikio domenas nuolat majo. Daug emi buvo keista u skolas didikams. XTII-XIV a. bajor turimos ems valdos daugiausia buvo gautos u tarnyba. Greta laikino ems valdymo vis plaiau sigali paveldimas jos valdymas - tvonija, kuri tapo pagrindine ems nuosavybs forma. Bajorai eme prarasdavo tik padar valstybini nusikaltim. Antra feodalin ems nuosavybs ris buvo pirkta em. Nuo vis emvaldos ri bajorai turjo atlikti karo tarnyb, ir jei ems valda didel, tai nuo 8-10 valstiei kiem turjo pristatyti po vien kareiv. Pagrindin ems nuosavybs forma buvo tvonija. Tvonijomis tapdavo ir utarnauti dvarai. Bajorai turjo teise iki 1566 m. Statuto laisvai perleisti tik tredal tvonijos, nes kiti du tredaliai buvo skirti karo tarnybos atlikimui garantuoti ir pdiniams aprpinti eme. Du tredalius valdos buvo galima laikinai keisti u skolas. U visos valdos pardavim didysis kunigaiktis toki bajor atiduodavo tarnauti pirkusiam em bajorui. Pagal Antrj Statut, bajorai jau turjo teis disponuoti visa turima eme. Sutelktin, arba utarnauta, em buvo tokia valda, kuria didysis kunigaiktis ar stambus ponas bajoras duodavo kaip atlyginim u nuopelnus arba su slyga, kad jos gavjas atliks karo arba kitokia tarnyb. Bajorai laikinai gaudavo ems ir tada, kai j turtoji em buvo uimta prieo. Suteiktos ems nebuvo galima perleisti be didiojo kunigaikio arba pono bajoro leidimo. Suteikt dvar valstieiai turjo duoti dkl idui. Kadangi ponai bajorai nuo 10 valstiei kiem turjo duoti vien kar, tai jie savo kariniams tarnams taip pat duodavo ems. Didysis kunigaiktis tarnybinius dvarus savo privilegijomis paversdavo tvonijomis. Ponai bajorai to nedar. Kiekvieno bajoro ems valda susidjo i dvaro ems ir valstiei turimos ems. Bajoras turjo teis perleisti valstiei kius. Jeigu su valstieiu kildavo ginas dl ems, tai teism reikdavo kviesti jo bajor, kuris su savimi atsivesdavo valstiet.

93

feodalin ems nuosavybs teis buvo gyjama tokiais budais: p a v e l d j i m u , gaunama u tarnyb ir pirkiniu. XV a. sigal j o senaties institutas. Jeigu bajoras vald eme 10 met neg i n i j a m a i , tai po to em buvo laikoma jo nuosavybe. Buvo inomas turto keitimo u skola institutas, t. y. laikinas jo perleidimas. 1529 m. Statutas leido bajorui keisti vis turt. kaito laikytojas turjo teise naudotis turtu ir privaljo atlikti prievoles, jeigu sutartyje nebuvo aptarta kitaip. Sutartyje neaptarus, kad jei pasibaigus skolos grainimo terminui skola nebus grainta, tai keistas turtas pereis kreditoriaus nuosavybn, neipirktas turtas likdavo keistas iki kit met tos paios dienos. itokia turto keitimo forma garantavo bajorams ems nuosavybe j luomo rankose. kaito laikytojas galjo perleisti keist turt kitam ir atgauti savo paskolint sum, taiau turtas vis tiek buvo laikomas keistu. Pagal Antrj ir Treij Statutus, bajorai turjo teis laisvai disponuoti eme, nepaisant, kokiu bdu ji gyta. Jie galjo eme parduoti, dovanoti, urayti, palikti testamentu kam nori. Statutai pripaino ems bendros nuosavybs institut. Bendrasavininkis turjo teis reikalauti iskirti jam priklausani turt dali. Buvo draudiama daryti brast nuo vieno ups kranto iki kito be prieingo ups kranto savininko sutikimo. Pasjus gino emje javus, nebuvo galima j pjauti, kol pakamaris neisprs ems nuosavybs klausimo. ems savininkui tekdavo jav derlius. Radinys ir lobis buvo laikomi ems savininko nuosavybe. Buvo draudiama medioti svetimose naudmenose. U sumediotus vris mediotojas turjo sumokti, o ji pat sodino kaljim. Statutai pripaino servitut institut. Didiojo kunigaikio pon ir bajor mikuose buvo galima turti bartini medi ir pagal paproius jais naudotis. Taip pat leidiama turti eer ir ienaujam plot. Statutai draud naikinti gulbi ir sakal lizdus. U miko padegim buvo iiekomi nuostoliai. Paveldjimo teis. Vyr ir moter turto paveldjimo teiss nebuvo lygios, nes vyrai atlikdavo karo tarnyb. Statutai skyr

94

tvo ir motinos turt. Tvo turt pavelddavo sns, o dukterys turjo teis gauti ketvirtadali tvo palikimo kaip krait. Jei nebdavo sn, vis bajoro palikim pavelddavo dukterys lygiomis dalimis. mona po vyro mirties gaudavo savo kraiio garantini turt. Buvo inomas ir testamentinis turto paveldjimas. Testament sudarydavo ratu, dalyvaujant liudytojams. Vyras turjo teise dal turto testamentu palikti monai, ir jo giminaiiai negaljo tos dalies reikalauti. mona turjo teis turt palikti testamentu, j e i g u neturjo vaiku. Testamento negaljo palikti nepilnameiai, vienuoliai, sns, neatsiskyr nuo tvo kio, baudiauninkai ir asmenys, kuriems per teism atimtos turtins teiss. Testament suraydavo urdas teisme, dalyvaujant dviems bajorams kaip liudytojams. Jeigu urdo nebuvo, tai turjo dalyvauti trys liudytojai. Testatorius galjo keisti testamento turin. Snui ir dukrai tvas galjo nepalikti nieko, jeigu jie tvus mu, eikvojo j turt, negyn j teisiu, nesuteik pagalbos senatvje ir nenorjo ipirkti i nelaisvs. Valstieiu t u r t taip pat pavelddavo sns. Jeigu sn nebuvo, tai turtas tekdavo bajorui. Valstieio kyje broliai paveldjimo teiss neturjo. Vienam j mirus, kiti likdavo kio valdytojais, kad nebt ardomas kis. Prievolin teis. XIV-XV a. ems ir valstiei ki perleidimo sutartys buvo sudaromos odiu. Vliau tokios sutartys jau sudaromos ratu, nurodant liudytojus. Liudytojai bajorai turjo btinai udti savo antspaudus. Perleidiant ems sklyp, alys kartu su liudytojais apeidavo jo ribas. Kitos sutartys buvo sudaromos odiu. Pagal Statutus prievoles reikjo atlikti asmenikai. Solidarios atsakomybs, kai prievol turjo atlikti keli asmenys, nebuvo. Nevykdantieji prievols atsak kiekvienas savo dalies dydiu. Buvo inomos pirkimo-pardavimo, nuomos, keitimo, pasaugos ir paskolos sutartys. Jei bdavo parduotas svetimas turtas, tai savininkas ji atgaudavo, o pirkjas savo sumokt pinig iiekodavo i nesiningo pardavjo. Bajorai turjo teis

95

laisvai inuomoti smukl, maln, mik. Didesns nei 10 kap grasiu sumos paskolos sutart reikjo sudaryti ratu. Turto keitimo ir pasaugos sutartys taip pat buvo sudaromos ratu. Saugoma turt praradus, u ji reikjo atlyginti. Tik uvus turtui kartu su saugotojo turtu, iam prisiekus, kad saugomo turto nesunaudojo, atsakyti neturjo. eimos teis. Statutai gana nuodugniai reguliavo santuokos sudarymo tvarka, kraiio ir kraiio davim, vyro ir monos, tvu ir vaiku santykius. Moterys ir merginos turjo teis draug patarimu laisvai itekti. Taiau turjo gauti tvu, o jeigu j nebuvo, - dds arba broliu sutikim. U io reikalavimo nevykdym jos netekdavo teiss gauti kraiio ir paveldti motinos turto. Santuoka buvo forminama banyioje pagal kanon teise. Santuok panaikinti galjo tik banytinis teismas. Tvas, skirdamas itekaniai dukrai krait, paimdavo i ento rat, kuriuo is tredal savo turto skirdavo kraiiu, t. y. garantuodavo kraiti savo turtu. Jeigu tokio rato jaunosios tvai negaudavo, tai, vyrui mirus, mona negaljo atgauti kraiio, nes tas turtas buvo grinamas tvo k. Mirusio vyro pdiniai turjo teise pus kraiio ipirkti. Jeigu nal itekdavo, tai vaikai turjo jai sumokti u krait 30 kap grai arba duoti ketvirtadal to turto naudotis iki gyvos galvos. Nenorjusi antr kart itekti, ji kartu su vaikais naudojosi vyro turtu ir kraiiu. Kai tvas mirdavo neileids dukter u vyr, joms kraitis buvo duodamas pagal testament. Nesant turto tiek, kiek buvo nurodyta testamente, broliai turjo duoti seserims kraiio vien ketvirtadal dvaro. Jeigu dukt itekdavo be kraiio tvui esant gyvam, tai po jo mirties neturdavo teiss iekoti kraiio. Statutai draud santuok tarp pirmosios eils giminaii. U toki santuok i sutuoktinio atimdavo pus dvaro, o jo mona netekdavo kraiio ir puss dvaro. Tokia santuoka buvo panaikinama, o vaikai laikomi gimusiais neteistoje santuokoje. Vyras nebuvo skiriamas valstybin tarnyb. U dvigub santuoka numatyta mirties bausm.

96

Globa. Globa buvo skiriama nepilnameiams vaikams: berniukams iki 18 metu, o mergaitms iki 13 met. Globa galjo bti paskirta ir nepilnamei vaik turtui. Globj tvas paskirdavo testamentu. Juo bdavo dd, vyresnysis brolis ir iaip geras mogus. Globjas kartu su vazniu ir liudytojais sudarydavo vaik turto sra ir traukdavo j ems teismo knygas. Globjas ilaik ir mok vaikus atsivelgdamas i j turto dyd. U rpinimsi vaikais globjas gaudavo deimtj dal vaik kio pajam. Globjas atsak u padarytus vaik turtui nuostolius. Civilinis procesas. Civilinis procesas vyko rungimosi bdu. Naudota layb forma. alys idstydavo savo reikalavimus ir savo teiginiams pagrsti nurodydavo liudytoj arba dokument, kuris raytas teismo knygas. Po to ddavo prie teism kepur ir eidavo layb i tam tikros pinigu sumos, kad liudytojas paliudys taip, o ne kitaip. Jeigu prieinga bylos alis nesutikdavo priimti layb, tai byl pralaimdavo. Prieingai bylos aliai buvo leidiama pasirinkti kitos alies vien ar du liudytojus, ir teismas isprsdavo byl remdamasis j parodymais. Nagrinjant ems gin, kiekviena alis turjo nurodyti po devynis liudytojus. Teismas iklausydavo iekov ir liepdavo atsakovui pasirinkti tris iekovo liudytojus, su kuriais is turjo prisiekti, kad gino em yra jo nuosavyb. Vienai aliai neturint liudytoj ir kitoki rodym, gino em buvo priteisiama kitai aliai. Vienai aliai be prieasi neatvykus teism, byl laimdavo atvykusioji alis. Pateisinamos prieastys buvo valstybin tarnyba arba liga. Baudiamoji teis. Baudiamosios atsakomybs pagrindas buvo didiojo kunigaikio nustatytos visuomenins tvarkos paeidimas ir padaryta nukentjusiajam skriauda. Bausm taip pat buvo dvilyp: atlyginimas nukentjusiajam u padaryt skriaud ir bauda didiojo kunigaikio idui arba bajorui, kuris teis nusikaltl. U valstybinius nusikaltimus skirdavo mirties bausme. Jeigu nusikaltlio turto nepakakdavo atlyginti nukentjusiajam ir sumokti baud, idas nieko negaudavo. Be atlyginimo nukentjusiajam u skriaud, dar galjo bti padengiami

97

padaryti nuostoliai. Pinigin bauda buvo trij ri: galvin, smurto ir kompensacija. Gaivins baudos dydis priklaus nuo n u k e n t j u s i o j o luomo. Jeigu nuudytas bajoras, tai bauda buvo 100 kapu grasiu, u valstieio nuudym - 10 kap. Smurto bauda - 20 kap grai - buvo skiriama u bajor dvar upuolim. Jeigu upuolimo metu buvo nuudyta ar sueista moni, buvo skiriama gaivine bauda. U moter nuudym arba j sualojim buvo skiriama dviguba bauda. Kompensacija buvo skiriama u sueidim, eidim, turto pagrobim. U sueist bajor skyr baud 12 ilgj sidabrini lazdeli, u valstieti - 1-2 lazdeles. Jau 1529 met Statutas nustat princip, kad niekas be kalts neturi nukentti. Todl nebuvo kreipiamas dmesys nusikaltimo padarymo motyvus ir kalts form. Antra pagrindin bausm u sunkius nusikaltimus buvo mirties bausm pakariant. J skirdavo u valstybs idavim, dezertyravim i karo lauko, u pareign nuudym, u plim ir pakartotine vagyst. Mirties bausm 1529 m. Statute sudaro 10 procent vis bausmi. Mirties bausme baud valstieius u bajor nuudym. Asmen, suklastojusi dokumentus, baud mirties bausme sudeginant ant lauo. Statute minima ir kaljimo bausm iki 6 savaii. Kaljimu bausdavo u didiojo kunigaikio ir Pon tarybos sprendim paniekinim, teisjo eidim. Bajorams taikydavo itrmimo bausm, kai jie buvo kaltinami nuudymu ir neatvykdavo teism. Tok bajor paskelbdavo banita, t. y. itremtu, ir udrausdavo su juo bendrauti ir suteikti pagalb. Net u jo nuudym atsakyti nereikjo. Antrasis ir Treiasis Statutai pirmiausia numat atsakomyb u valstybinius nusikaltimus. Baud mirties bausme, atimdavo garb ir konfiskuodavo turt. Konfiskuodavo turt ir suaugusi sn, jeigu jie inojo apie tvo nusikaltim ir neprane valdiai. U bajoro dvaro, kaimo ar vienkiemio upuolim ir moni nuudym upuolik baud mirties bausme, gaivine bauda, bauda u prievart ir iiekodavo nuostolius. Jeigu upuolimo metu nukentdavo mons, tai upuolikas buvo baudiamas 12 rub98

li dydio bauda u prievarta, 12 savaii kalti ir turjo atlyginti padarytus nuostolius. Statutuose buvo numatytas kvalifikuotas ir paprastas nuudymas. Kvalifikuotu nuudymu laikytas vyro ar monos, tvo, motinos arba giminaiio nuudymas. Toks udikas buvo baudiamas mirties bausme. Tvai u vaik nuudym buvo baudiami kaljimu ir turjo keturis kartus prie banyios garsiai pasakyti, kad tai jie padar. U nuudym per mutynes, jeigu jas pradjo udikas, taip pat u nuudym dvikovoje buvo baudiama mirties bausme. Buvo aikus luominis bausmi politikos principas. Nuuds paprast mog bajoras baudiamas gaivine bauda ir jam nukertama ranka, o paprast mog baud mirties bausme vien u bajoro sualojim. Grietai buvo baudiama u grupinius nusikaltimus. Jeigu paprastu moni grup nuudydavo bajor, tai trys i tos grups buvo nubaudiami mirties bausme. U nuudym dl neatsargumo reikjo mokti ipirk ir su dviem liudytojais prisiekti, kad tai atsitiko dl neatsargumo. U merginos iaginim, jeigu buvo vykio liudytoj ir nukentjusioji auksi pagalbos, nusikaltl baud mirties bausme ir bauda u negarb. Mirties bausme baud ir merginos pagrobja u privertim tapti jo mona. iaurias bausmes Statutai numat u pilies ar nam padegim. Padegj sugavus vietoje, savininkui reikjo su eiais liudytojais prisiekti, kad pastarasis padeg, ir tada padegjas buvo sudeginamas ir i jo turto iiekomi nuostoliai. Statutai visapusikai reglamentavo vagyst ir turto grobim. Bausms dydis vagiui priklaus nuo pavogto turto verts ir vagysts kartotinumo. Trei kart pavogs, kad ir maavert daikt, vagis buvo baudiamas mirties bausme. Vagyste buvo laikomas ir nelaisv moni ivedimas arba pagrobimas. U nusikaltli, nubaust mirties bausme, slpim ir u pasinaudojim nusikaltimo vaisiais Statutai numat tokias pat bausmes kaip u pat nusikaltim. Be to, buvo iiekoma turtui
99

padaryta ala. U padjim padaryti nusikaltim buvo baudiama kaljimu ir reikjo atlyginti nuostolius. Jeigu nusikaltim padarydavo tarnas, o ponas jo nenordavo atiduoti teismui, tai turjo sumokti baud u prievart, gaivine ir prisiekti, kad neliep tarnui padaryti to nusikaltimo. Baudiamasis procesas. Lietuvos Statutai kai kuriems nusikaltimams nustat atitinkamus procesinius reikalavimus. Galiojo formalios rodymu teorijos principai. Atvykus ne visiems reikalaujamiems liudytojams, bausm nusikaltliui buvo skiriama maesn. Nusikaltim padarius bajor valdiniams, teisingum turjo vykdyti patys bajorai. Sugaut vagi reikjo vesti pas jo pon, ir is turjo j teisti. Jeigu ponas vagies neleisdavo, pats buvo kvieiamas teism ir turjo atsivesti vag. Vagies nesugavus, taiau esant pagrindo manyti, kad jis yra i konkretaus kaimo, kalt tekdavo tam kaimui. Pavogt gyvuli iekojo sekdami j pdsakais. Asmuo, kaltinamas vagyste, galjo rodyti, kur daikt pirko ir ra ems teismo knygas. Jeigu buvo surastas pardavjas, jis turjo rodyti, i kurio asmens gavo daikt. Treias asmuo, rods, i kur jis gavo daikt, u vagyst neatsakydavo, taiau prarasdavo sumoktus pinigus. Norint daryti krat bajoro namuose, reikjo paimti vazn ir du kviestinius. tariam padarius vagyst paprast mog, jeigu buvo du ar trys liudytojai, teig, kad jis galjo pavogti, kankino, kad prisipaint. Baudiamasis procesas buvo aikaus luominio pobdio su pasitaikaniais bendruomenins santvarkos likuiais. Be to, jame buvo ir formali dalyk. 3. Magdeburgo miesto teis Lietuvos didieji kunigaikiai, nordami sudaryti palankias slygas amatams ir prekybai pltotis miestuose, suteikdavo jiems savivald Magdeburgo miesto teiss pagrindu. 1387 m. Jogaila

100

suteik toki teise Vilniui, o XV a. ja gavo Trakai, Brestas, Kaunas, Luckas, Kamenecas, Vladimiras, Polockas, Kijevas, Minskas ir Naugardukas. XVI a. i teis gavo ir maesni miestai. Magdeburgo miesto teis buvo suteikiama privilegija, pagal kuria miestieiai gaudavo pajam altini, bdavo atleidiami nuo valstietiku prievoli, nuo vaivados ar senino teismo ir teiss norm, prietaravusi Magdeburgo teisei. Civilines ir baudiamsias bylas mieste sprend vaitas su burmistrais ir tarjais, o nam upuolim, padegim, plim, bajor sualojimo ir iaginimo bylas -vaivada. Kai kuriuose miestuose teismas skirstsi i taryb ir miestiei teism - suol (lav). Taryba, susidjusi i burmistr ir tarj, tvark kinius reikalus ir sprend civilines bylas, o suolas, kur sudar vaitas ir prisiekusieji uolininkai, -baudiamsias bylas. Magdeburgo teise privaljo vadovautis visi miesto gyventojai. Tiktai ydai turjo prie sinagog savo bendruomenes, kurios rinko seninus, o ie, vadovaujami rabino, sudar kolegij. Kolegija nagrinjo civilinius ginus ir skyr dvasines bausmes. Baudiamsias bylas sprend didiojo kunigaikio vietininkas. Magdeburgo teiss altiniai buvo Saks veidrodis ir Magdeburgo miesto normos. Lietuv i teis pateko i Lenkijos miest, kurie padar joje pakeitim, ir dar buvo papildyta Lietuvos miest paproiais, todl ne visos normos atitiko galiojusias Magdeburge. Teiss subjektai buvo patys miestai ir pilnameiai j gyventojai. Tik 2 L met amiaus vyrai ir moterys turjo visik veiksnum. Moterys teisinius veiksmus atlikdavo vyro arba globjo akivaizdoje. Miest vardu civiliniuose santykiuose dalyvavo burmistrai ir tarjai. Miest pretenzijoms nebuvo taikoma senatis. Teiss subjektais bdavo cechai ir pirkli draugijos, ligonins ir vaik prieglaudos. Nuosavybs teis. Buvo aikiai skiriama nuosavybs teis ir turto valdymo teis. Pirmasis nuosavybs teiss gijimo bdas buvo turto uvaldymas pasibaigus senaties terminui, kuris kilnojamajam turtui buvo vieni metai ir eios savaits, o nekilnojamajam
101

tiek, kiek siek mogaus atmintis. Pasibaigus senaties terminui, nebuvo galima sigyti valstybs ir Banyios turto. Miestieiai turjo alodin nuosavybs teise i ems sklypus, bet nuosavybs teis neapm ems gelmi. Buvo skiriama paveldta ir gyta nuosavyb. gytu turtu buvo galima disponuoti laisvai, o parduodant paveldta turt, reikjo gauti pdini sutikima. Udrausta parduoti nekilnojamj turt dvasininkams ir bajorams. Nuosavybs teis kilnojamj turt buvo perleidiama, perduodant turt gijjui, o nekilnojamj - sudarant sutarti, kuri registruodavo, ir teisjas perduodavo gyto turto valdym. Savininkas turjo naudotis turtu taip, kad nedaryt alos kitiems. Buvo inomi ir servitutai, kurie atsirasdavo sutarties arba senaties pagrindu. Plaiai praktikuotas turto keitimas. Turtas galjo bti keistas su teise valdyti arba be valdymo teiss. Paveldjimo teis. Sns ir dukterys turjo vienodas paveldjimo teises. Taiau buvo skiriamas specifinis motinos ir tvo turtas. Prie motinos turto priskiriamas jos kraitis, asmeninio naudojimo daiktai ir santuokoje gytas turtas. Motinos turtas tekdavo dukterims, kurios nebuvo gavusios kraiio, ir snums, stojusiems dvasinink luom. Tvo specifiniu turtu buvo laikomi ginklai, arvai, arklys su kamanomis. turt gaudavo sns. Tvai galjo nepalikti turto vaikams, kurie blogai elgsi. Pirmiausia turt pavelddavo emutins linijos giminaiiai, j nesant - auktutins linijos, jeigu ir toki nebuvo, turt pavelddavo alutins linijos giminaiiai iki septintosios kartos. Paskutiniai buvo vyras ir mona. Tvai turjo pirmumo teis tolimesni auktutins ir alutins linijos giminaiiu atvilgiu. Vyras pavelddavo monos krait, iskyrus specifin motinos turt. Nekilnojamasis monos turtas tekdavo vaikams. Nal gaudavo k r a i t , o jo nebuvus iskirto, tredal arba ketvirtadal santuokoje gyto turto. Turt buvo galima palikti ir testamentu. Testamentas turjo bti sudarytas dalyvaujant septyniems liudytojams, buvo suraomas teisme arba magistrate ir raomas knygas. Paveldta turt be statymini pdini sutikimo palikti testamentu buvo
102

udrausta. Testamente nurodydavo ir jo vykdytoja, kuris kartu buvo nals ir vaik globjas. Prievolin teis. alys laisvai sudalydavo sutartis ir nustatydavo j vykdymo slygas. Kreditoriaus teiss buvo garantuojamos k a i t u ir laidavimu. alys susitardavo dl mokjimo sumos ir prievols vykdymo vietos. Prievol pasibaigdavo ne tik tada, kai ja vykdydavo, bet ir panaudojus depozit, cesij, prievol pakeitus arba atleidus nuo jos, taip pat jei prievols nebuvo galima vykdyti ne dl skolininko kalts. Plaiai buvo paplitusios pirkimo-pardavimo, paskolos, nuomos ir rangos sutartys. Buvo inomos ir darbo sutartys. Teiss normos draud ieiti i darbo prie termin. Samdytojas atsak u al, padaryt tretiesiems asmenims pas ji dirbaniu moni. Buvo inomos bendrovs, veimo ir pasaugos sutartys, kurios atsirado pleiantis prekybai. eimos teis. Santuok formindavo Banyia pagal kanon teis. Visus ikilusius klausimus sprend banytinis teismas. Buvo praktikuojamos suadtuvs, kuri metu sudarydavo sutart dl bsimos santuokos, dl kraiio, irangos ir kraiio. mona gaudavo vyro luomo teises ir vyras tapdavo jos globju. Jis turjo teis bausti mona kno bausmmis. Tv teises vaikams galjo atimti teismas dl tikyb skirtumo arba motinai itekjus antr kart. Be tv likusiems vaikams buvo skiriamas globjas i vyrikos lyties giminaii. Teismas galjo priversti bti vaik globju. Baudiamoji teis. Nusikaltimai buvo skirstomi vieus ir p r i v a t i n i u s , gdingus ir negdingus. Tarp veiksmo ir jo padarini turjo bti prieastinis ryys, ypa nuudym ir kno sualojimu atvejais. Kiekvienas nusikalstamas veiksmas buvo laikomas tyiniu. Tai, kad nusikalstamos valios nebuvo, turjo rodyti pats kaltinamasis. Buvo inomos tyios, neatsargumo ir atsitiktinumo svokos. Sumanymas padaryti valstybin nusikaltim buvo laikomas nusikaltimu, o kit nusikaltim atvejais sumanymas nebuvo laikomas nusikaltimu. Faktin klaida paalindavo atsakomyb, o juridin - nepaalindavo. Nereikjo atsakyti

103

u priverstinius veiksmus ir veiksmus esant btinam reikalingumui. Vaikai i k i 12 met u savo nusikaltimus neatsak. U vaiko veiksmus materialiai atsak tvai arba globjai. Atsakomyb buvo asmenin. Girtumas nuo atsakomybs neatleido. eimos nariu interesai nukentdavo tik valstybini nusikaltim atvejais, nes bdavo konfiskuojamas turtas. Buvo baudiama u baigt nusikaltim. Valstybini nusikaltim atvejais baud u sumanym ir pasirengim. Baud u pasiksinim apiplti arba nuudyti kelyje, u pasiksinim panaudoti netikrus pinigus ar svorio ir ilgio matus, u ginklo neiojim draudiamu metu, u padegimo priemoni neiojimsi. Visus bendrininkus baud vienodai. Baud ir u nepraneim apie rengiam arba padaryt nusikaltim. Buvo numatyti atvejai, paalinantys veikos nusikalstam pobdi, btent: 1) savo teisi apsauga; 2) btinoji gintis; 3) btinas reikalingumas; 4) sakymo vykdymas. Bausms, kaip ir nusikaltimai, buvo skirstomos vieas ir privatines. velnesn bausm buvo skiriama, kai nuo nusikaltimo padarymo prajo daug laiko, nusikaltlis kilmingo luomo, jam atleido nukentjs asmuo, bloga nusikaltlio sveikata, nia moteris ir pan. Sunkinanios aplinkybs buvo ios: nusikaltimu suardyta vieoji tvarka, veika, nukreipta prie giminait, virinink, tarnybikai auktesn arba auktesnio luomo asmen, padaryti dideli nuostoliai, sugautas nusikaltimo vietoje, pakartotinis nusikaltimas. Nusikaltlis, atsipirks nuo mirties bausms ar kno sualojimo bausms, netekdavo garbs. Pirmiausia n u m a t y t i nusikaltimai miestui. U idavim, mait buvo baudiama mirties bausme ir konfiskuojamas turtas. Lengvesniais nusikaltimais laikyti: miesto valdios neklausymas, teismo sprendim nevykdymas, vairi draudim nepaisymas ir pan. U religinius nusikaltimus buvo baudiama mirties bausme sudeginant. Nemaai vietos buvo skiriama nusikaltimams gyvybei ir sveikatai. Pavojingais buvo laikomi moraliniai nusikaltimai, turtiniai, pinig, ilgio ir svorio mat padirbimas. U pinig padirbim ir j paleidim apyvarta nukirsdavo galv.
104

Bausmi paskirtis buvo garantuoti saugum, suteikti satisfakcija nukentjusiam ir visuomenei. Bausmes buvo vykdomos vieai, turjo luomin pobd. Turtingieji buvo baudiami daniausiai pinigine bauda, o neturtingi plakami, enklinami ir ivaromi i miesto.

ANTRAS SKYRIUS

Lietuvos valdymas Rusijos imperijos sudtyje

1. Valdymo staig sudarymas ir j veikla Po treiojo Lenkijos-Lietuvos padalijimo Lietuvos ems deiniajame Nemuno ups krante teko Rusijai, o kairiajame -Prsijai. Dar 1794 m. spalio 10 d. Jekaterina 11 paskyr M. Repnin Lietuvos generalgubernatoriumi. Lietuvos teritorij buvo numatyta suskirstyti Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijas. Kadangi gyventoju trims gubernijoms nepakako, tai Jekaterina II1795 m. gruodio 14 d. saku sudar Vilniaus ir Slonimo gubernijas. Gubernijos turjo bti suskirstytos apskritis, nepaisant ekonomini slyg, gyventoju nacionalins sudties, j interes. Vilniaus gubernija buvo suskirstyta 11 apskrii, o Slonimo gubernija 8 apskritis. Dl Jekaterinos II mirties administracinio suskirstymo planas nebuvo gyvendintas. Imperatorius Pavlas I paliko vien Lietuvos gubernij ir sak steigti gubernijos valdyb ir ido rmus. Aleksandras I 1802 m. rugpjio 9 d. saku sudar 1 Vilniaus ir Gardino gubernijas . I pradi valdymo reikalus tvark karins inybos. Gubernijose buvo korpus vadai, o apskrityse - pulk vadai, jiems talkino komisarai. Komisarai rpinosi maistu, butais, pastotmis ir paaru kariuomenei. Komisarams padjo komisijos, susidjusios i regent ir p a s i u n t i n i . Apskritai Lietuv vald Vyriausioji valdyba, kuri turjo ido, b a u d i a m j , civilin ir ekonomin skyrius. Skyriams vadooe c o 6 p a e (Toliau raoma C ) .
1

. T. 26. N 20004

106

vavo virininkai - Vyriausiosios valdybos nariai, jiems talkino i vietiniu bajoru paskirti ekspeditoriai. Aukiausij valdi turjo generalgubernatorius. Jis rpinosi, kad bt laikomasi vieosios tvarkos ir dorovs. Jam buvo pavaldi miest ir apskriiu policija. Generalgubernatorius turjo teis sustabdyti teism sprendim vykdym, priirti, kaip renkami mokesiai ir atliekama rekrtin prievol. Lietuvos vyriausioji valdyba buvo prie generalgubernatoriaus kanceliarijos. Valdyba sprend tokius udavinius: 1) irjo, kad staigos ir valdiniai vykdyt statymus; 2) skyr administracines baudas nepaklusniems arba juos perduodavo teismui; 3) rpinosi tvarka ir saugumu miestuose, kaimuose ir keliuose. Vyriausioji valdyba nagrinjo skundus dl prievoli nevykdymo, skyr aret turtui pagal teismo sprendim. Jos potvarkius turjo vykdyti emesnieji iemietjos teismai ir miest magistratai. Valdybos ido skyriaus inioje buvo dvarai ir buvusios karaliaus ekonomijos, mirusi arba pabgusi i Lietuvos dvarinink ir vienuolyn u Lietuvos rib ems. Baudiamasis ir civilinis skyriai buvo apeliacin instancija emesniems teismams. Gubernijoms vadovavo gubernatoriai. Buvo gubernijos valdyba. Valdyboje buv gubernatoriaus patarjai padjo sprsti klausimus ir vykd generalgubernatoriaus sakymus. Teistumo laikymosi prieira rpinosi gubernijos prokuroras ir du jo padjjai. Apskrityse valdia buvo kapiton ispravnik rankose. Ispravnikas irjo, kad gyventojai laikytsi tvarkos, rpinosi keli ir tilt remontu ir garantavo vaiavimo jais saugum. Aprpindavo karines komandas butu ir maistu. Savo funkcijas vykd kartu su administracine policine staiga -emesniuoju iemietjos teismu, renkamu i ispravniko ir dviej trij posdinink. Sis teismas turjo priirti, kaip laikomasi vieosios tvarkos ir ramybs, kaip vykdomi Vyriausiosios valdybos ir jos skyri nutarimai, stebti, kad niekas nepriimt pabgusi valstiei, ir rpintis keli bei tilt remontu. iemietjos teismas buvo ir vykdomasis organas apskrityje.

107

Jekaterina 11 leido atkurti pilies, ems ir magistrato teism miestuose. Lietuvos Vyriausiasis tribunolas nebuvo sudarytas. Apeliacin instancija buvo Vyriausiosios valdybos civilinis ir baudiamasis skyriai. Skundus dl i skyri sprendim sisdavo senatui. Pavlas I 1797 m. vasario 6 d. saku leido bajorams rinkti atkuriamus pilies, ems ir pakamario teismus ir Vyriausij tribunol pagal Lietuvos Statut 2 . Irinktus teisjus tvirtino imperatorius. Vilniuje buvo irinktas kiemo teismas, nagrinjs apskriiu miestu ir ido privilegij bylas. Nuslopinusi 1830-1831 m. sukilim, caro valdia msi vienodinu Lietuvos ir kit gubernij valdym. 1831 m. rugsjo 16 d. sudarytas Vakaru gubernij komitetas, kuris reng statym projektus, udar Vilniaus universitet, panaikino Lietuvos Statut. 1842 m. i Vilniaus gubernijos iskiriama Kauno gubernija. Nuo 1840 m. birelio 25 d. vedami Rusijos imperijos statymai. Gubernatoriais, vicegubernatoriais, prokurorais ir net pato virininkais buvo skiriami tik rusai bajorai, o vietiniai perkeliami i kitas gubernijas. Panaikinus Lietuvos Statut ir pagal ji buvusius teismus. 1840 m. gruodio 4 d. sudaromi apskrii teismai i teisjo ir trij posdinink. Teisj ir posdininkus rinko bajor suvaiavimas ir tvirtino generalgubernatorius. Gubernijose buvo auktesnis iemietjos teismas, turjs baudiamj ir civilini departamentus. Kiekvienas departamentas susidjo i pirmininko, skyriamo caro senato teikimu, ir penki posdinink, kuriuos rinko gubernijos bajor susirinkimas. Gubernijos teismas buvo apeliacin ir revizin instancija apskrities teismui. Apskrities teis mas sprend nedideles vis luom civilines ir baudiamsias bylas, saugojo ems knygas ir planus, tvirtino vairius teiss aktus ir dokumentus. Miestuose buvo magistratas i dviej burmistr ir keturi ratman, kuriuos rinko pirkliai ir miestieiai trejiems metams. Gubernijos centriniame mieste buvo gubernijos magistratas, tu-

108

rjs civilin ir baudiamj departamentus. Departament pirmininkus skyr senatas, o tris posdininkus rinko pirkliai ir miestieiai. is teismas buvo apeliacin ir revizin instancija miest magistratams. XIX a. antrojoje pusje, vykdydama buruazines reformas, caro valdia nepasitikjo Lietuvos bajorais, ypa po 1863 met sukilimo. Apskrities staig sudaryti neleido. Aukiausij politin prieir vykd generalgubernatorius. Gubernijose gubernatoriai vadovavo valdybai ir kanceliarijai. Gubernatorius buvo vis staig ir komitet bei komisij pirmininkas. Per valstiei reikal staig priirjo valstiei luomini institucij veikl, per miest reikal itaig - miest valdymo organ veikl, per fabrik staig - fabrik ir moni veikl, per grim staig - grim gamyb ir pardavim, per gubernijos sutvarkymo komitet - natriniu prievoli atlikim, per mik apsaugos komitet rpinosi mik apsauga, per karo prievols staiga vadovavo kariuomens komplektavimui. Gubernatorius turjo teis revizuoti visas civilines staigas, o nuo 1876 m. gavo teis leisti privalomus nutarimus. Nuo XIX a. devintojo deimtmeio gubernatori teiss dar buvo iplstos. Jie gavo teis perirti taikos teisj kandidat ir prisiekusij posdinink sraus. 1889 m. gubernatoriai tapo gubernijos administracins-teismins staigos pirmininkais. i staiga priirjo valstiei luomini institucij veikla. Apskrityse visa valdia buvo kapitono ispravniko rankose. Jis vadovavo policijos valdybai. Apskritys buvo suskirstytos policinius vienetus - stanus. Stanams vadovavo pristovai ir j padjjai vadinamieji uriadnikai. Jiems buvo pavalds imtininkai ir deimtininkai. Miestai turjo renkamus organus - dmas ir valdybas. ie organai sprend administracinius ir kinius klausimus, rpinosi miest sutvarkymu, transportu, apvietimu, ildymu, vadovavo mokykloms, ligoninms, prekybos staigoms. Miesto dma rinko i savo tarpo miesto valdyb -jos pirminink ir narius. Nedideliuose miestuose nam savininkai rinko galiotinius, o ie - miesto senin ir vien du jo padjjus.

109

Kaimo seninijos turjo sueiga, kuri rinko senin, mokesi rinkja, i m t i n i n k u s ir deimtininkus, skirst mokesius ir juos rinko. Kelios kaimo seninijos sudar valsi. Valsiaus organai buvo sueiga, susidjusi i visu kaimo ir valsiaus pareignu ir r i n k t i n i po vien i 10 kiem. Sueiga rinko viraiti t r e j i e m s metams ir valsiaus teism. Valsiaus valdyba susidjo i viraiio, vis k a i m u senin, mokesiu rinkj, vieno d v i e j posdinink ir ratininko. ie organai rpinosi administraciniais ir politiniais reikalais, skirst seninijoms mokes i u s ir prievoles. Pagal 1864 m. Rusijos imperijos teismu reform Lietuvoje smulkias civilines ir baudiamsias bylas nagrinjo apylinki taikos teisjai. Juos skyr teisingumo ministras. Antroji instancija buvo apskrities taikos teisju suvaiavimas. Kelioms apskritims buvo sudarytas apygardos teismas, kuris susidjo i trij vyriausybs skiriam teisj. Jis sprend svarbesnes civilines ir baudiamsias bylas. Didesnes baudiamsias bylas nagrinjo prisiekusij posdinink teismas. Byl sprend trys teisjai ir dvylika posdinink. Posdininkus parinkdavo specialios komisijos i bajor vado, gubernijos valdybos, prokuratros ir policijos atstovu. Valstiei bylas nagrinjo j luominis valsiaus teismas. 1903 m. birelio 8 d. Lietuvos gubernijose steigtas zemskini virinink institutas. Zemskiniai virininkai pakeit taikos teisjus kaime. Zemskiniu virinink ir valsiaus teismo apskustus sprendimus ir nuosprendius nagrinjo apskrities zemskini virinink suvaiavimo teismo skyrius. 2. Teisin visuomens luom padtis Bajor padtis. 1796 m. sausio 31 d. caro manifestu Lietuvos gyventojai gavo atitinkam Rusijos imperijos luom teises ir prerogatyvas. Aleksandras I 1801 m. kovo 15 d. saku grino bajorams Rusijos bajor privilegijas, suteik turtas teises apskrii ir gubernij seimeliams. Bajorai gavo asmens nelieiamumo teis, teis gauti tarnyb. Seimeliai negaljo liesti valsty-

110

bs reikal, vienos ar kitos klass teisi. Seimeliai paskirstydavo gubernijai skirtus mokesius, pato prievole, keli remonto ir buto prievoles. Apskrities seimelis rinko pakamar, karu, teismo pirmininkus ir teisjus, asesorius, policijos valdyba, vaznius. Tik kapiton ispravnik skyr vyriausyb. Po 1830-1831 m. s u k i l i m o svarbesnius klausimus bajorai sprend gubernijos seimelyje. Apskriiu seimeliai sprend tik a n t r a e i l i u s klausimus. Gubernatorius pateikdavo seimeliui savo silymus. Seimelio darbe dalyvavo prokuroras, priirjs, kaip laikomasi teistumo. Bajoru irinktus valdininkus tvirtino vyriausyb. Bajorai turjo stoti i tarnyba Rusijos gubernijose. Pagal 1852 m. caro sak bajor sns privalomai turjo stoti karo arba c i v i l i n tarnyba Rusijos gubernijose ir tarnauti penkerius metus. Valstiei padtis. Valstiei padtis pablogjo. Caro valdia ved naujus mokesius ir prievoles. Buvo nustatytas asmens mokestis vyrams, mokesiai zemstv reikalams, rekrt aprangai ir maistui, rekrt prievol. Bajorai valstiei rankomis atliko keli remonto prievol, u valstiei pinigus stat pastatus, rinko pinigus patui ilaikyti. Valstybiniai valstieiai buvo suskirstyti tik bendruomenes. Kaimo bendruomen turjo administratori. Bendruomens organai buvo sueiga, kaimo virininkas, kaimo susidorojimo teismas. Sueiga rinko kaimo virait, mokesi rinkja, senin. i pareign veikla priirjo apygardos virininkas ir dvaro valdytojas. Valstybiniai valstieiai turjo civilines teises. Jie turjo nuosavybe, galjo sigyti nam mieste, sudaryti sutartis. Kaimo bendruomen galjo steigti kines mones, laikyti pato stotis. Miestiei padtis. Jekaterina II 1796 m. rugpjio 19 d. saku suteik V i l n i u i ir apskrii centrams 1785 met privilegij rat. Miestai buvo suskirstyti gubernij ir apskrii priklausomybe. Miestieiai pagal verslus ir turtingum suskirstyti eias kategorijas, o pirkliai - tris gildijas pagal turimo kapitalo dyd. Pirmai kategorijai buvo priskirti miestieiai, turintys mieste

gyvenamj nam ar kit pastat arba ems sklyp; antrai kategorijai -vis trij gildij pirkliai; treiai - amatininkai; ketvirtai - atvyk i kit miest imtis verslo ir sveiai i usienio; penktai yms mons, t. y. stambs kapitalistai, bankininkai, urmo prekybininkai, laiv savininkai, mokslininkai, menininkai ir miesto pareignai, ir etai kategorijai - pasad mons, gyven i savo darbo. Miestiei bendruomen kas treji metai rinko miesto virinink (galva) ir bendrj dm. Bendroji dma irinkdavo eiabals dm - vykdomj organ. Be to, kasmet rinko magistrato, t. y. teismo, narius ir seninus turto cenzo pagrindu. Bendroji dma rpinosi prekyba, nustat mokesius, tvark miesto k, sprend vairius ginus, rpinosi tvarka ir saugumu mieste. Bendrosios dmos nutarimus vykd eiabals dma. Jos veikl kontroliavo gubernatorius ir gubernijos valdyba. Feodalins jurisdikos miestuose buvo panaikintos. Panevys, venionys ir Teliai buvo atiduoti rusams karininkams arba priklaus dvarininkams. Tik Vilnius, Kaunas ir iauliai buvo laisvi miestai. Privilegij ratas miestams buvo pradtas taikyti tik nuo 1808 metui Miestai buvo apdti dideliais akcizais. Lietuvos gubernij apskrii miestuose buvo grim, druskos ir komunikacin rinkliava. I pradi akcizus rinko apskrii akciz komisijos, o vliau i mokesi surinkimas buvo perduotas supirkjams 4 . Jau 1808 m. rugsjo l d. imperatorius Aleksandras l nustat, kad susidarius miestuose mokesi nepriemokai, policija pareikalaudavo i nepriemokinink parao ir spdavo likviduoti nepriemok per tris mnesius. Nelikvidavus nepriemokos, namai, krautuvs ir kiti objektai turi bti paimti prieiron ir aprayti, o nuomininkams udrausta mokti nuompinigius savininkui. ie pinigai buvo paimami nepriemokai padengti. Kai namai nebuvo nuomojami, juose paskirdavo policijos post. Civilinio teismo rmai netvirtino sutari, jeigu alys turjo mokesi nepriemok 5 .

Apie miest staig sudt galima sprsti i Vilniaus miesto staig. 1816 m. Vilniaus gubernijos valdyba sak miesto magistrui irinkti du burmistrus, keturis ratmanus, o miesto durna - miesto virinink ir narius: po vien i pirkli trij gildij, cechu, svei, ymesni garbs piliei ir pasadini moni. y6 d bendruomenei buvo leista irinkti du atstovus . Miestuose policija buvo sudaryta pagal 1782 met Policijos nuostatus. Policijos valdyba susidjo i policmeisterio, baudiam j bylu pristavo, civilini byl pristavo, dviej ratman i nusto magistrato, sekretoriaus, vertjo, protokoluotojo, dviej ekspeditori arba stalo virinink, dviej kanceliarijos vyresn i j ir ei ratinink. Miesto kvartaluose buvo: kvartal pristavai, teisjai i magistrato, kanceliarijos darbuotojai, kvartal priirtojai. Be to, kiekviename miesto kvartale buvo miesto sargai ir policijos karininkai, taip pat gaisrin dalis 7 . 3. Unemun Prsijos valdioje Po treiojo Lenkijos-Lietuvos padalijimo 1795 m. gruodio 26 d. Prsijos karalius perm valdyti Unemun. Visi valdiniai turjo prisiekti itikimyb karaliui. Demarkacijos plan pasira 1796 m. rugsjo 2 d. Gardine Prsijos paskirti komisarai ir Rusijos komisarai. Siena tarp Rusijos ir Prsijos jo Bugu, Narevu, Kamenka, Lososum, Nemunu. Deinieji upi krantai teko Rusijai, o kairieji - Prsijai. Nemunui tekjus senas Prsijos 8 emes, siena jo sena riba emaii-prs siena iki Palangos . Abiej pusi mons galjo laisvai plaukioti Nemunu, vejoti, bet upmis galjo naudotis tik iki j vidurio. 1796 m. rugpjio 9 d. Prsijos karalius ileido manifest, kuriame nustat, kad: 1) visiems gyventojams yra privalomas Prsijos teisynas ir pagal j bus grietai baudiami u mait, smoksl prie valstyb ir valdymo tvark, u nepraneim, pagalbos teikim prieui; 2) dvarininkai atsakingi u pavaldini veikas ir bus baudiami u pavaldini nepriirjim arba u netikus tarnau-

113

t o j pasirinkim; 3) valstieiai neturi klausyti pono, kai jis ragina ardyti viej tvark, dalyvauti maite, ir apie tai privalo praneti valdiai; 4) dvarininkai turjo sugrti i usienio, o tu, kurie nesugr, turtas bus konfiskuotas; 5) vykstantys t usieni turjo gauti leidim, o vykstantys verslo ar prekybos reikalais - tik kelions pas; 6) u vaiavim per sien be leidimo bus baudiama, o u sienos perjim slapta, bus konfiskuotas turtas ir atimtos vasalo teiss; 7) beemiai bajorai ir nemokantys amato turjo registruotis pas pavieto v i r i n i n k , rodyti, kad yra gero elgesio, ir pareikti nor likti vietoje ar ivykti usien; 8) visi atvyk usienieiai turjo prisistatyti policijai; 9) praneusiam apie smoksl bus dovanota kalt u dalyvavim smoksle. Unemun buvo pavadinta Naujaisiais Rytu Prsais. Prsijos karalius turjo absoliui valdi. Valdininkai buvo vokieiai, vokieiu kalba leidiami ir Prsijos statymai. Valdininkai labai stropiai reikalavo mokesi ir rekrt. Teisjai ir valdininkai neturjo moni pasitikjimo. Teismuose buvo daug byl dl statym neaikumo ir hipotekos stokos. Valdymo staigos. 1796 m. gegus 18 d. karaliaus vardu paskelbtas sakymas, kuriuo visas kratas perduotas Karo-kio rm komisijai. Jai priklaus policija, mokesiai, karo reikalai, kariuomens aprpinimas, domen valdymas, turto permimas. Karaliaus dvarams buvo paskirti valdytojai, mikams - gaisrininkai, policijos komisarai ir teiss inovai - j pagalbininkai. Mokesius rinko mokesi kasos. Buvo sudarytos keturios apygardos su direktoriais prieakyje. Apygardos dalijamos distriktus su policijos komisija i dviej nari. Miestuose tvark utikrino policija ir magistratas, kaimuose - seninai ir uolininkai. Pati Karo-kio rm komisija susidjo i prezidento, direktoriaus, vyresniojo girininko, 14 patarj ir asesori ir daugelio emesni valdinink. 1797 m. birelio l d. statymu Naujieji Ryt Prsai priskirti Ryt Prs departamentui, kurio virininku tapo ministras rioteris. Visa provincija buvo padalyta du Rm departamentus su Karo-kio rmais prieakyje. Vieni rmai buvo Baltstogje,
114

o kiti Plocke. Baltstogs rmu departamento sudtis: prezidentas, du direktoriai, policijos virininkas, vyriausiasis girininkas, 12 patarj, statybos patarjas, kanceliarijos virininkas, 6 sekretoriai, domen registratorius ir trys asistentai, pajam idininkas ir kt. Dar buvo tikybos ir mokslu komisija, medicinos ir sveikatos kolegija ir penki juristai. Baltstogs rmams priklaus Marijampol, Kalvarija, Vygriai, Dambava, Baltstog, Bielskas, Dargukainas, Suraius, Gonionis ir Loma. Pavietuose (apskrityse) buvo priklausantys Rmams tarjai, virininkai, domenu justicijos komisaras, eiguliai. Pavieto virininkas turjo policine valdia gyventojams, pavieto tarjas -virininko padjjas - buvo prievoli atlikimo kontrolierius. Rm tarjas priirjo domenus. Teismas. 1796 m. kovo 31 d. ileistas Laikinasis teism santvarkos statymas. Vietoje pilies, ems ir pakamario teism steigtos keturios teismo komisijos. Baudiamsias bylas sprend Prsu teismo komisijos. J darb priirjo Prs apygardos teismo komisija ir Vyriausioji teismo komisija. Vyriausioji teismo komisija buvo vietoje Vyriausiojo tribunolo. 1797 m. balandio 23 d. ileistas Teismu santvarkos (nuolatinis) statymas. Pagal j sudarytos dvi Vyriausiojo teismo kolegijos, vadinamosios regentijos, sprendusios svarbias bylas ir priirjusios kit teism darb. J inioje buvo teisiamosios komisijos ir inkvizitoriatai. Apskrityse (pavietuose) buvo emesnieji teismai ir dvasiniai teismai. Be to, buvo keletas policijos teism. Tiesioginei regentijos jurisdikcijai priklaus bajorai, karaliaus tarnautojai ir kunigai. Buvo teismingos bylos dl dvar, priklausaniu bajorams ir kito luomo monms, kai dvaras buvo duotas bajoro teismis, taip pat visos baudiamosios bylos, iskyrus paliktas miest teismams. Regentija leido sakymus karaliaus vardu ir sprend skundus. Regentij sudar: prezidentas, direktorius, 11 teisj, vaik tarjas. Turjo du senatus. Pirmam senatui priklaus pirmosios instancijos bylos, antram - apeliacins bylos.

Pagalbins regentijos itaigos buvo teisiamosios paviet komisijos. Jose buvo ne teisjai, o tik deputatai. Teisiamosios pavietu komisijos vykd vietos apira, patardavo, vykd regentijos sakymus, priiminjo skundus, sprend nedideles bylas, atkurdavo paeist turto valdym. Jos buvo tokios sudties: komisaras, asesorius, vertjas, ratininkas, teknas arba vykdytojas. Teisiamosios pavietu komisijos buvo Seinuose, Vilkavikyje, Gonionyse, Bielske ir Lomoje. Tardym atliko inkvizitoriai. Pavietuose buvo teismai, susidj i teisjo, aktuarijaus ir keli subaltern, asesori arba uolininku. ie teismai sprend bylas, neteismingas regentijai, - tarn bylas, skundus magistrato nariais, banyi ir mokykl tarnautoj, smulki bajor varytini bylas ir pan. Be to, buvo policijos teismai. Jie teis u policijos sakym paeidimus, u maas vagystes ir kitus nusiengimus. Mieste teis policmeisteris su dviem tarybos nariais, o kaime - dvarininkas su kaimo teisjais. Kaimo teism sudar tvarkos saugotojas ir kaimo sueigos vyriausieji. Baud iki vieno dolerio bauda, atliko kvot ma vagysi ir eidim atvejais. Bajoru padtis. Baltstogs departamente buvo apie 25 tkst, bajor eim9. Daugiausia buvo beemi bajor. Jiems reikjo duoti ems, bet Prsu valdia eme laik vokieiams kolonistams, todl tokius bajorus ragino stoti kariuomen. Bajorai neteko Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje turt politini teisi. Jie tapo valdiniais, taiau j asmenins ir turtins teiss buvo lygios su prs bajor teismis. Bajorai turjo mokti 10 proc. pajam mokesius. Smulks bajorai mokjo padms mokest. 1798 m. birelio 29 d. statymu bajorams udrausta skaldyti dvarus be Karo-kio rm leidimo. Dvaras iki penki valak dydio negaljo bti skaldomas 10 . Valstiei valdoma em, nors dvaras ir bt skaidomas, buvo jiems paliekama. Neapgyvendintus ems sklypus dvarininkai turjo apgyvendinti.

116

Dvasinink padtis. 1797 metu Karo-kio rm reglamente pasakyta, kad rmams priklauso visu tikyb banyi ir mokyklos reikalai. Valdios prieiroje buvo vieosios pamaldos. Tikybos apeigos galjo bti sustabdomos tik jeigu kenkt nustatytai tvarkai. Reglamentas draud tolimas keliones atlaidus, numat sumainti banytinius pasninkus. dvasinink luom buvo priimama tik su vyriausybs leidimu. Kunigai negaljo be leidimo ivykti j usieni. Beneficijas suteikdavo vietos dvasininkams. Vyriausyb kontroliavo ir banytinio teismo darb. Dvasin vyresnyb galjo skirti tik saikingas kaljimo bausmes, buvo draudiama per daug plakti vienuolius ir juos kalinti. Banyios klebonas turjo stropiai tvarkyti banyios knygas. Atsiskyrliai buvo perduodami policijos prieirai, kad i tikrj pasitraukt nuo pasaulio. Vienuolynai buvo kontroliuojami ir irima, dl koki motyv stojama vienuolyn ir ar laisva valia. Kontroliuotas ir mokymas vienuolyn mokyklose. susirinkim usienyje v i e n u o l i a i galjo ivykti tik gav leidim ir pas. Be karaliaus leidimo priimti vienuolyn naujus narius buvo udrausta. Taip pat udrausta paalinti vienuolius i vienuolyno be leidimo, todl kasmet buvo reikalaujama vienuoli srao ir lyginama su prajusi met srau. I banytini emi valdytoj buvo reikalaujama ems, kapitalo ir nam valdymo ataskaitos. Dvasininkai, suinoj per ipaint apie valstybei gresianti pavoj, privaljo praneti vyriausybei. U dvasini dalyk nusiengimus dvasininkus teis banytinis teismas, o visais kitais atvejais - bendrieji teismai. Vyskupai buvo laikomi valdininkais ir turjo vykdyti valdios politik. Vyskup siuniamus vyskupijai laikus perirdavo Karo-kio rmai. Dvasininkai u religinius patarnavimus galjo imti tik nustatyto dydio umokesti. Pam didesn suma, turjo grinti pervir ir idui sumokti ketveriop permoktos sumos dydio baud 1 1 .

Banyios turtai buvo sekuliarizuoti. Palikta tik keletas dvaru ir mai klebonij kiai. Deimtin Banyiai taip pat pradta naikinti. Miestiei padtis. 1798 metais Naujj Ryt Prs rm k o m i s i j a nustat, kad miest magistrat skiria vyriausyb. 1800 m. kovo 20 d. statymu buvo palikti Rm paskirti miest v a l d i n i n k a i , o sudaromo naujo magistrato narius skyr karalius, taiau algas bajoru miestuose turjo mokti bajorai arba patys miestai. Miestai pajam gaudavo i mokesi: u grimus, parduotuves, turg, t i l t u s , grindin, gyvuli pervarym, stojant miestieiu luom ir pan. Miestus kontroliavo valstybs institutai, todl j savivalda buvo gana ribota. Pagal 1797 m. balandio 23 d. ir 1797 m. rugsjo 21d. statymus, visiems miestams (turintiems savivald, priklausantiems bajorams ir esantiems domenuose) buvo sudaryti du teismai kiekviename paviete. pavieto teismo darb neturjo teiss kitis nei bajoras, nei miesto magistratas. Valstiei padtis. Pagal Prs ems teisyn, valstieiai turjo asmens laisve ir civilines teises. Jie galjo gyti nuosavyb, ginti savo teises teisme. Taiau buvo priskirti prie dvaro ir be dvarininko inios negaljo pasitraukti. Dvarininkas neturjo teiss j perleisti kitam. Jis galjo tai padaryti perleisdamas kitam visa dvar; bet kokiu atveju valstiei padtis neturjo pablogti. Valstiei buvo kelios kategorijos: laisvieji valstieiai mokjo dvarui in pinigais ir natra (duokles ir mezliavas) ir galjo laisvai kilnotis; karalikieji valstieiai atliko nustatytas prievoles ir nebuvo baudiauninkai, turjo savo sklypus; bajor valstieiai - baudiauninkai, nors ems teisyne skelbiami laisvais, bet santykiai su dvaru dl ems ir lao liko kaip buv. Prs valdios aktuose 1797 m. vasario 15 d. jiems sakyta dirbti dvare, o jeigu bt skriaudiami, galjo skstis. Kaimuose buvo paskirti seninai, o jeigu kaimas didesnis (daugiau kaip 15 kiem), tai buvo skiriami ir uolininkai. Sen i n u s skyr bajorai, domenuose - domen valdytojai. Kai kuriuose kaimuose buvo leista bendruomenei irinkti senin.

1807 m. liepos 7 d. Tilje Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras l pasira taikos sutart, pagal kuria unemun buvo j u n g t a Rusijos imperij. 4. Kaizerins Vokietijos okupacinis reimas Lietuvoje 1915 metu rudeni Lietuva okupavo kaizerins Vokietijos kariuomen. Okupantai likvidavo buvusius carins Rusijos valdymo ir teismo institutus. I pradi krat vald etapu inspekcijos. Etapu komendantai vykd karinius udavinius ir palaik tvarka. 1915 m. b i r e l i o 15 d. feldmaralas Hinderburgas steig Tilje Nemuno armijos civilin valdyba, kuri vald dali Kauno ir Suvalk gubernij. 1916 m. buvo sudarytos eios sritys: Lietuvos, Vilniaus, Suvalk, Baltstogs, Gardino ir Kuro. Kiekvien srit vald valdyba. Sritys buvo suskirstytos apskritis, vadovaujamas virininku. Srii valdybos veik vyriausiojo Ryt fronto vado vardu, vykd jo ir kitu karo valdinink sakymus ir karo nuostatus. 1916 m. balandio mnes Kaune buvo steigta Kauno-Suvalk karo valdyba, o 1917 m. visos valdybos sujungtos Lietuvos karo valdyb, turini centr Vilniuje. Karo valdyba turjo iuos skyrius: centrini, teisingumo, kio, mik ir prekybos ir aliav. Karo valdybos andarmerijos skyriai buvo Vilniuje, Kaune, Panevyje ir iauliuose. Lietuvos karo valdyba suskirst krat 32 kaimiksias ir dvi miestu apskritis. Prie apskrii virinink buvo patarjai kio reikalams, taikos teisjas, gydytojas, keletas karininku ir lauko andarmerija. Apskritys buvo suskirstytos valsius, kuriems vadovavo v i r a i i a i . Viraiiai turjo karo sargyb, kuri palaik tvark ir padjo rinkti duokles. Buvo 17 karo girininkij, eios mokykl apygardos ir trys teismo apygardos. 1918 m. rugpjio mn. buvo sudaryta Lietuvos karo gubernija, vadovaujama karo valdymo virininko, o lapkriio mnesi po buruazins revoliucijos Vokietijoje Ministr kabinetas pertvark Lietuvos karin valdym civilin ir paskyr galiotin. Buvo sudarytos teismo ir prokuratros institucijos. Ryt fronto vyriausiojo vado 1916 m. kovo l d. potvarkiu "Dl teism san-

119

tvarkos Rusijos kratuose" sudaryti taikos teismai, valsi teismai ir vyriausiasis teismas. Taikos teismas susidjo i vieno arba keleto teisju, bet bylas sprend vienas teisjas. Valsiaus teism sudar vienas arba keli teisjai ir posdininkai. Teisjus ir posdininkus skyr Lietuvos karo valdybos virininkas apskrities virininko teikimu. Vyriausiasis teismas susidjo i pirmininko ir nariu. Prokuratra buvo prie valsiaus teismo. Apie 90 proc. bylu nagrinjama administracine tvarka. Apskrii virininkai skyr bauda arba kaljim iki ei mnesi u potvarki nevykdym. Be c i v i l i n i teism, plaiai veik karo teismai. Okupantai pl Lietuv ir grob ve Vokietij. Jie ved emes kio produktu rekvizicijas. Valdia kontroliavo prekyba ir vartojim. Nustat daugyb mokesi: asmens, ems, druskos, un. tilt pervaiavimo ir pan. Nesuspjusias evakuotis i Rusijos giluma mones demontavo ir rengimus ive Vokietij. Buvo paliktos tik mons, gaminusios reikalingus dalykus frontui. alyje siaut badas ir epidemijos. Vokieiai kolonizavo dvarus ir vert juose dirbti aplinkinius valstieius ir darbininkus. Miestuose bedarbius ir kaimo jaunim prievarta ve darbams Vokietij arba siunt darbo batalionus Lietuvoje. Darbo batalionus saugojo ginkluoti sargybiniai.

TREIAS SKYRIUS

Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940 m.) valstyb ir teis

L LIETUVOS VALSTYBS ATKRIMAS 1. Lietuvos tarybos sudarymas ir veikla 1917-1918 metais Nacionalinio isivadavimo lietuviu tauta m siekti XIX a. antrojoje pusje. Konkretesnes formas is siekis m gauti 1905-1907 m., kai imtas kelti Lietuvos kultrins autonomijos Rusijos sudtyje reikalavimas. Nauja pakilim lietuvi nacionalinis judjimas igyveno prasidjus Pirmajam pasauliniam karui. Jau pirmaisiais karo metais politikai aktyvi lietuvi inteligentija, gyvenusi tiek Lietuvoje, tiek ir usienyje, kl politins autonomijos carins imperijos sudtyje mint. O pasikeitusias 1915 m. ruden Lietuvos teritorija okupavus vokieiams aplinkybes lietuvi visuomens veikjai nutar panaudoti mginimams isilaisvinti i Rusijos priklausomybs. Naujas impulsas, skatins susirpinim Lietuvos valstybingumo atkrimu, buvo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos 1916 m. lapkriio 5 d. nutarimas atkurti Lenkijos valstyb. Nauj io reikalo perspektyv atvr Vasario revoliucija Rusijoje, nuvertusi caro patvaldyst ir sustiprinusi pavergtj taut pasitikjim savo jgomis. Taiau kilo grsm patekti i kito kaimyno - Vokietijos - priklausomyb. Vokietijos valdantiesiems sluoksniams planuojant pajungti okupuota Lietuv, lietuvi veikjams pasilyta prie vokiei karins administracijos sudaryti pasitikjimo taryb. iuo pasily-

121

mu pasinaudota, papraius okupacins valdios sutikimo suaukti lietuvi atstov konferencija tokiai tarybai irinkti. Konferencijai suaukti buvo sudarytas organizacinis komitetas, numats delegatus konferencij, nes organizuoti j rinkimus vietose okupacin valdia neleido. Tarp numatyt delegat buvo po 5-8 atstovus i kiekvienos apskrities; ia buvo atstovaujami vairs socialiniai sluoksniai ir politins srovs. Lietuvi Vilniaus konferencija dirbo 1917 m. rugsjo 18-23 d. Taiau joje daugiausia dmesio buvo skirta ne sudaryti okupant pasilyta pasitikjimo taryb, o Lietuvos ateities problemai. Priimtoje rezoliucijoje buvo skelbiamas lietuvi tautos pasiryimas siekti laisvo Lietuvos vystymosi, sukurti nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta Lietuvos valstybe jos etnografinmis sienomis, kurios pagrindus ir santykius su kitomis alimis tursis nustatyti Steigiamasis seimas (Konstituanta). Nepriklausomos Lietuvos valstybs sukrimas konferencijos dokumentuose buvo minimas kaip konkretus netolimos ateities udavinys. Atsivelgdama politines krato slygas, atiduodama duokl gyvenimo realijoms, Lietuvi Vilniaus konferencija taip pat pareik pripastanti esant galimu umegzti nekenkianius savarankikai Lietuvos raidai santykius su Vokietija, jei tik i sutikt pripainti Lietuvos valstyb ir bsimojoje taikos konferencijoje ja paremti. Konferencija taip pat sudar dvideimties nari, atstovaujani visoms tuometinms pagrindinms lietuvi partijoms ir nepartiniams, krato taryb, pavadint Lietuvos taryba. iai lietuvi visuomens institucijai, kol kas nevykdiusiai joki valdymo ar visuomeninio gyvenimo tvarkymo funkcij, Vokietijos valdia tepripaino patariamosios institucijos vaidmen ir man j panaudoti Lietuvai pajungti, nors pati Lietuvos taryba usibr tiksl visomis priemonmis siekti politinio Lietuvos savarankikumo. Rengiantis 1917 m. gruodio deryboms Breste, Vokietijos vyriausybs ir Lietuvos tarybos atstovai, kurie stengsi pasiekti bent tai, kas tomis slygomis buvo manoma, susitar, kad Vo-

122

kietija suteiks Lietuvai savarankikum, bet i turs sipareigoti umegzti su ja sjunginius ryius. iomis aplinkybmis 1917 m. gruodio 11 d. Lietuvos taryba prim akta, kurio pirmame straipsnyje skelbiama, kad Taryba "skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym su sostine Vilniuje ir jos atpalaidavim nuo visu valstybini ryi, kurie kada nors yra buv su kitomis valstybmis", t. y. su Rusija: antrame akto straipsnyje Taryba pareik praanti Vokietijos pagalbos ir pasisakanti "u nuolatin (amin) tvirt sjungos ry su Vokietijos valstybe", kuris turt pasireikti pirmiausia karins bei susisiekimo konvencij ir muit bei pinig sistemos bendrumo pagrindais. Taiau Vokietijai atsisakius pripainti Lietuvos nepriklausomybe ir neleidus jai kurti civilins valdios, be to, kilus dl mintosios gruodio 11 d. akto provokikos formuluots nesutarimui tarp Tarybos nari, Taryba 1918 m. vasario 16 d. ryosi paskelbti nauj pareikim, kuriuo kreipsi Rusijos, Vokietijos ir kit ali vyriausybes, jog, remdamasi pripaintja taut apsisprendimo teise ir Lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu, skelbia ''atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis". Savo teis kalbti visos lietuvi [autos vardu Taryba ireik teiginiu, jog ji esanti tuo metu vienintel lietuvi tautos atstovyb. Taiau atsivelgta, kad Taryba, kaip sudaryta ne visuotiniais ir laisvais rinkimais, negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai, todl pareikta, jog Lietuvos valstybs pamatus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj demokratiniu bdu irinktas Steigiamasis seimas. Sis aktas reik vie praneim, tiesiogiai adresuot usienio valstybi vyriausybms, o netiesiogiai - ir Lietuvos visuomenei, kad Lietuvos taryba skelbia neturiniais galios prievarta savo aliai primestus valstybinius ryius su kitomis alimis. Kartu tai buvo pirmasis atviras pareikimas, kad nepriklausomybs atkrimas i idjos pagaliau imtas versti tikrove, kad tiesiogiai

123

pradedamas gyvendinti svarbiausias Lietuviu Vilniaus konferencijos suformuluotas udavinys. Nors i Lietuvos tarybos politin deklaracija yra laikoma Valstybs atkrimo aktu, bet faktikai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektu ir nepriklausomybs paskelbimas teisiniu padariniu neturjo. Okupacin valdia ne tik atsisak io akto pagrindu pripainti Lietuvos valstybe, bet ir apskritai neleido dokumento skelbti. Siekdamas io pripainimo, Tarybos prezidiumas vasario 28 d. rate Vokietijos kancleriui buvo priverstas pareikti, kad vasario 16 d. aktas neprietaraujs 1917 m. gruodio 11 d. nutarimui, kuris ir ess bsim Lietuvos ir Vokietijos santyki pagrindas. Toks klausimo interpretavimas Vokietij tenkino, todl 1918 m. kovo 23 d. kaizerio Vilhelmo II aktu buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybs pripainim gruodio lld. Tarybos pareikimo slygomis. Taiau ir oficialus Lietuvos valstybs pripainimas nepanaikino buvusio okupacinio reimo, nesuteik Lietuvai valstybingumo. Negana to, politiniuose Vokietijos sluoksniuose pradtas brandinti planas sujungti Lietuv su Prsija ar Saksonija. iomis slygomis, iekodama maesns blogybs, Tarybos dauguma nutar iekoti ryi su katalikika vokieiu Viurtembergo valstyble, pasilydama hercogui Vilhelmui fon Urachui Lietuvos karaliaus sost. Tarybos prezidiumo 1918 m. birelio 4 d. aktu buvo nutarta Lietuv skelbti konstitucine monarchija, o gavus Uracho sutikima - liepos 11 d. Tarybos nari bals dauguma jis buvo irinktas karaliumi ir pavadintas Mindaugu II. iam reikalui parengtame Lietuvos konstitucijos (Laikinosios Konstitucijos Pagrindu) projekte buvo numatyta, kad Lietuvos karalyst valdo karalius ir dviej rmu tautos atstovyb. Karaliui pavedama vadovauti vykdomajai valdiai, suteikiama statym leidybos iniciatyvos ir tautos atstovybs priimt statym tvirtinimo teiss. Lietuvos tarybos, dabar pasivadinusios Valstybs taryba, nutarimo, kuriuo Lietuva buvo paskelbta konstitucine monarchi-

ja ir Urachas irinktas karaliumi, Vokietijos vyriausyb nepripaino. Pats Urachas ioje situacijoje nesiryo uimti Lietuvos sosto, todl Tarybos nutarimas liko, nors ir nepanaikintas, bet nevykdomas. Okupacin valdia ir toliau dar visa, kad Taryba liktu savotika tarpininke tarp Vokietijos vyriausybs bei okupacins administracijos ir Lietuvos gyventoj, kad negaut savarankikos valstybs institucijos reikms. Tarybai buvo leista tvarkyti tik nedidelius, neesminius reikalus. ioms galimybms gyvendinti 1918 m. buvo sudaryta keletas Tarybos komisij: teiss komisija bsimajai Lietuvos valstybei reng statym projektus, lietuvi kalb vert Rusijos statymus; vietimo komisija mgino rpintis lietuvikomis mokyklomis ir kultra; veikla pagal galimybes pltojo finans, agronomijos, sveikatos, tremtini ir belaisvi grinimo, skund komisijos. 2. Valstybs krimo pradia Tik 1918 m. ruden, paaikjus, kad Vokietijos karinis pralaimjimas neivengiamas ir reikia atsisakyti pretenzij ugrobtas alis, spalio 21 d. Valstybs tarybai pagaliau buvo leista priimti Lietuvai konstitucija ir sudaryti vyriausyb, o lapkriio 3 d. kaizeris pasira sakym dl karins okupacins administracijos pakeitimo civiline. Taip susiklosius aplinkybms 1918 m. spalio 28 d. Vilniuje skubiai susirinko Valstybs taryba. Motyvuodama tuo, kad Vokietijai pralaimint kar netikslinga Urach rinkti Lietuvos karaliumi, lapkriio 2 d. posdyje prim rezoliucij, skelbiania, jog liepos 11 d. nutarimas dl karaliaus irinkimo nevykdomas, o galutinai valstybs valdymo formos klausim sprsis Steigiamasis seimas. T pai dien Taryba prim Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius [LV. 1918. Nr. l papildymas], nustatanius savo paios teisine padt. statym leidiamuoju organu paskelbta Valstybs taryba. Vykdomj valdi laikinoji konstitucija paved Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej vice-

125

prezident, ir Ministr kabinetui, atsakingam Valstybs tarybai. K o n s t i t u c i n i o akto ypatyb buvo ta, kad pagal j Valstybs tarybos Prezidiumas buvo laikomas ne tik jos vadovaujaniuoju organu, bet ir k o l e g i a l i u valstybs vadovu, s k e l b i a n i u statymus, kvieianiu ministr pirminink, tvirtinaniu Ministru kabineto sudti, Kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo vis trij jo n a r i u parau ir Ministru kabineto atstovo kontrasignacijos. Konstitucijoje buvo paskelbta visu lygyb prie statymus, luom p r i v i l e g i j panaikinimas, asmens, buto ir nuosavybs nelieiamyb, tikybos, spaudos, odio, susirinkimu, draugij laisvs, kurios "kilus karui, taip pat valstybei gresianiam sukilimui ar riaums neprileisti" galjo bti laikinai suvarytos. Konstitucija neaptar daugelio principine reikm turini klausimu: nepaskelb respublikos, neusimin apie Valstybs tarybos ir jos Prezidiumo sudarymo tvarka, j galiojim terminus. Valstybs valdymo form turjo nustatyti Steigiamasis seimas. Taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo seimo rinkim statym ir deklaravo visuotiniu, tiesiogini, lygi, slapt rinkim principus. Konstitucijos keitimo teis buvo pavesta Valstybs tarybai, nustatant tam reikalui kvalifikuota balsu daugum. Valstybs tarybos Prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino A. Voldemaro vadovaujama Ministr kabinet, sudaryt ne koalicijos, o darbo pagrindu, kuriame vyraujani padti um deinij srovi atstovai. Kabineto nariams buvo paskirstyti devyni ministru portfeliai: Vidaus reikalu, Maitinimo ir viej darb. Finans, prekybos ir pramons, ems kio ir valstybs turt, Susisiekimo, vietimo, Teisingumo, Krato apsaugos ir Usienio reikal. Dar t pati mnes imta savanorikumo pagrindu kurti kariuomen, pradta formuoti diplomatin tarnyba. statymams ir kitiems valstybs aktams skelbti 1919 m. gruodio 29 d. pradtas leisti periodinis oficialus leidinys -Laikinosios vyriausybs inios (nuo 1920 m. birelio 22 d. - Vyriausybs inios). Siekdama plsti valdi vietose, bet neturdama valstybs aparato, laikinoji Vyriausyb kreipsi i Lietuvos gyventojus at126

siaukimu, kviesdama nedelsiant rinkti parapij komitetus ir imti valdia i savo rankas, organizuoti vieosios tvarkos apsauga. P a r a p i j komitetai buvo raginami umegzti tarpusavio ryius ir kurti apskrii komitetus. Vyriausyb sipareigojo atsisti i vietas savo galiotinius. Vietose besikurianius savivaldos organus pamginta teisikai reglamentuoti jau gruodio 17-20 d. ileistais trimis vidaus reikal ministro aplinkraiais (cirkuliarais) [LV. 1919. Nr. 1-2]. Aplinkratyje Nr. l "Dlei savivaldybi Lietuvoje" valsiaus (gminos) savivaldybe skelbiamas valsiaus susirinkimas, kuriame galjo dalyvauti, rinkti ir bti irinktais valsiaus gyventojai, sulauk 21 met amiaus; susirinkime turjo bti renkami viraitis, jo padjjas ir valsiaus komitetas. I valsi, miest ir m i e s t e l i , turini valsi teises, turjo bti renkami atstovai i apskrii seimelius arba susirinkimus, kuri vykdomaisiais organais buvo numatyti apskrii komitetai ir "kiti virininkai, kurie bus galutinai nurodyti statymuose". Rinkim tvarkos dokumentas nereglamentavo. Miest savivaldyb privaljo tvarkytis pagal carins Rusijos 1892 m. statym, iskyrus tai, kad miest taryb rinkimai turjo bti visuotiniai, lygs, slapti, tiesioginiai ir vykti pagal proporcin atstovavimo sistem. Savivaldybi kompetencijos aplinkratis sakmiai nereglamentavo. Aplinkratis Nr. 2, pavadintas "Laikinosios apskrii virinink teiss ir pareigos", nustat, kad vidaus reikal ministro apskritis skiriamas apskrities virininkas "yra Laikinosios Vyriausybs vietos atstovas, vykina visus jam pavestus sakymus ir t a r p i n i n k a u j a tarp Laikinosios Vyriausybs ir vietos gyventoj", jis pareigojamas i okupacins valdios perimti ki, priirti savivaldybi steigim, organizuoti apskrities apsaug, rpintis vietos moni maitinimu, kooperacijos staig steigimu, mokykl organizavimu, sveikatos apsauga ir kt. Apskrities virininkas turjo dirbti bendrai su kit inyb v a l d i n i n k a i s ir jiems padti. Aplinkratis Nr. 3 "Dlei piliei apsaugos sudarymo" nustat, kad vietose kuriama apsauga yra pavaldi vidaus reikal
127

ministrui, bet jos finansavimu rpintis ir jai vadovauti pirmiausia t u r i savivaldybs. i apsauga pavadinta milicijos. Nors t i k r o j i valdia Lietuvos teritorijoje ir toliau liko vokiei okupacins administracijos rankose, jiems tebepriklaus visa ryi sistema, bet, atsiliepdami laikinosios Vyriausybs kreipimsi, aktyviausieji gyventojai energingai msi formuoti komitetus, tarybas ir kit pavadinim savaveiksmius organus ir, kiek tai buvo manoma, imti vietose valdi savo rankas. Taiau kai kuriose vietovse susidurta su i Rusijos grtani komunistine ideologija persimusi asmen, usimojusi organizuoti vadinamsias darbininku ir valstiei tarybas, prieika veikla. Negana to, 1918 m. gruodio 8 d. Vilniuje jie formino Maskvoje suorganizuot bolevikine vadinamj laikinja revoliucine darbinink ir valstiei vyriausyb, vadovaujam V. Kapsuko, k u r i kit dien patvirtino manifest, skelbianti vokiei okupacins valdios, lietuvikosios Valstybs tarybos ir kit tautini taryb ir komitet nuvertim ir valdios perjima Lietuvos darbinink, beemi ir maaemiu atstov taryb rankas. Be to, dvarinink, "buoi", Banyios emi, taip pat gele i n k e l i u , pato staig, fabrik, bank nacionalizavim, darbo umokesio paklim, darbo laiko reguliavim, kov su spekuliacija. Dokumentas numat ios vyriausybs liejimsi prie sovietins Rusijos. Po to V. Kapsukas ir kai kurie jo vyriausybs nariai ivyko Daugpili derinti rus Raudonosios armijos veiksm prie besikuriani Lietuvos valstyb, o pats manifesto projektas pasiek RKP(b) CK, kur buvo redaguojamas. Buvo numatyta dokument paskelbti Vilniuje gruodio 16 d. rengiamo visuotinio politinio streiko metu, taiau nespta laiku pristatyti tekst ir todl pirmiausia jis buvo ispausdintas Maskvoje (gruodio 19 d.), o tik po to (gruodio 22 d.) - Vilniuje. T pai dien Maskva oficialiai pripaino V. Kapsuko vyriausyb ir sak visoms Rusijos karinms ir civilinms staigoms teikti jai reikaling pagalb.
128

Manifesto turinys rod, kad komunistai ignoruoja lietuvi tautos apsisprendimo teis ir siekius sukurti savarankik Lietuvos valstybe. I tikrj manifestas, inoma, nepaalino nei Valstybs tarybos, nei vokiei okupacinio valdymo aparato, be to, valdi V i l n i j o j e pretendavo dar ir lenkai. Taiau Valstybs tarybos padti komplikavo tai, kad okupacinei vokiei kariuomenei 1918 m. gale susirengus palikti Lietuv ir mus trauktis i Vakarus, jai i paskos Lietuvos giluma pradjo plsti Raudonosios armijos daliniai. 1919 m. sausio 5 d. jie um Vilni, vliau iaulius, pasiek Telius, artinosi prie Alytaus ir Kauno. Lietuvos Valstybs tarybos ir jos laikinosios Vyriausybs gyvavimui ikilo m i r t i n a s pavojus. Tarybos pirmininkas A. Smetona, ministras pirmininkas A. Voldemaras, kai kurie kiti politikai, iekodami efektyvesns pagalbos besikurianiai valstybei, buvo priversti skubiai ivykti j usieni. Lik Lietuvoje veikjai suprato, kad A. Voldemaro kabinetas, atstovaudamas deiniosioms jgoms, yra nepajgus sutelkti visuomen, kas buvo btina ikilusios grsms akivaizdoje. 1918 m. gruodio 26 d. buvo sudarytas naujas Ministr kabinetas, prie tai spaudoje paskelbus "Trij Prezidiumo nutarim" apie tai, kad Valstybs tarybos Prezidiumo nutarimai, pasirayti bent vieno nario, laikomi pasiraytais viso Prezidiumo. Vadovaujamas liaudininko M. Sleeviiaus, is Ministr kabinetas, s k i r t i n g a i nuo ankstesniojo, atstovavo plaiausiai partinei koalicijai. Vokieiu kariuomenei traukiantis i Vilniaus, naujoji laikinoji Vyriausyb 1918 m. gruodio 31 d. persikl i Kaun. ia b u v o imtasi p r i e i n a m u priemoni stiprinti savo pajgas ir plsti tak krate. Dl Rusijos ginkluotj pajg sibrovimo Lietuvos teritorij 1918 m. sausio 16 d. Lietuvos laikinoji Vyriausyb pareik oficial protest Maskvai. Pradta organizuoti centrini valstybs organ sistema, kurioje aikiai dominavo Valstybs taryba, dl nepakankamo lankstumo, trukdanio operatyviai reaguoti j spariai besikeiiani politin situacij, krizinei padiai aikiai netiko. Tai atsispin-

129

djo Valstybs tarybos 1919 m. sausio 24 d. priimtame Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni papildyme [LV. 1919. Nr. 4], suteikusiame Ministru kabinetui teise tarp Valstybs tarybos sesij paiam leisti laikinuosius statymus, kuriuos j i s p r i v a l j o pateikti artimiausiai sesijai ir galiojusius, kol Valstybs taryba j nepakeis. Faktikai ios tvarkos jau buvo laikomasi nuo sausio 9 d., o pirmuoju tokiu statymu buvo Laikinasis statymas apie Lietuvos pilietybe [LV. 1919. Nr. 2-3], pilieiais laiks gyvenanius Lietuvoje asmenis, k u r i tvai ir seneliai joje gyveno, asmenis, ne maiau 10 met gyvenusius Lietuvoje iki 1914 m., taip pat pilieio vaikus, mona, nale; kitiems pilietybe galjo suteikti vidaus reikal ministras, susitars su teisingumo min i s t r u , jei to p a g e i d a u j a n t y s i s igyveno Lietuvoje ne maiau kaip penkerius metus, t u r i nuolatin usimim ir nebuvo teismo baustas. Siekdama tsti pradta valdios koncentravim Vyriausybs rankose, 1919 m. balandio 4 d. Valstybs taryba prim n a u j u s Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius [LV. 1919. Nr. 6-priedas]. Tiesa, dauguma io kons t i t u c i n i o dokumento n u o s t a t paodiui kartojo 1918 m. lapkriio 2 d. P a m a t i n i Dsniu nuostatas. I esms tebuvo pakeista centrini valstybs organ sistema, kurioje pirmj viet naujoji konstitucija ikl vykdomuosius organus - Valstybs prezident (vietoje kolegialaus Tarybos Prezidiumo) ir Ministru k a b i n e t . Paskelbusi, kad prezident renka Valstybs taryba, konstitucija nenustat nei jo rinkim tvarkos, nei galiojim termin. Prezidentui buvo suteikta iimtin teis suaukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti. ios prezidento prerogatyvos reikme didino tai, kad Konstitucijos Pamatiniai Dsniai suteik jam teis pertrauk tarp Valstybs tarybos sesij metu paiam leisti statymus, prie tai priimtus Ministr kabineto. Kabineto priimta statymo projekt prezidentas galjo jam grinti, o pakartotinai p r i i m t o j o likim turjo sprsti Valstybs taryba.

Prezidento ileisti statymai jau buvo visikai prilyginami statymams, priimtiems Valstybs tarybos. Prezidentas turjo tvirtinti ir Valstybs tarybos priimtus statymus. Jo pareiktas veto galjo bti veiktas tik Tarybai t pat statym primus antr kart. Be to, prezidentui buvo suteikta teis kviesti ministr pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr kabinet ir tvirtinti jo sudti, skirti auktuosius valdininkus, savo inioje turti kariuomene, reprezentuoti valstybe, skelbti amnestija. Visiems prezidento aktams reikjo Ministru kabineto atstovo kontrasignacijos. Be statymu leidybos, Valstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl; Ministr kabinetas privaljo turti jos pasitikjim. Balandio 4 d. Valstybs taryba prezidentu irinko A. Smeton, balandio 12 d. jis patvirtino nauj M. Sleeviiaus vadovaujama Ministr kabinet, kurio sudti vl jo vis pagrindini partij ir t a u t i n i maumu atstovai. iam M i n i s t r u kabinetui funkcionuojant (iki 1919 m. spalio mn.) Valstybs taryba n karto nebuvo suaukta. Tai leido ivengti ilgos ir sudtingos statym leidybos procedros, kuri Valstybes taryboje buvo gijusi tipika parlamentin forma: statym projektus p r e l i m i n a r i a i svarstydavo komisijos, plenariniuose posdiuose j primimas vyko trimis skaitymais. Tuo tarpu Ministr kabinete, supaprastinant i procedr, nuo liepos 31 d. statym svarstymas pavestas komisijai i ministro pirmininko, jo pavaduotojo ir ministro, kurio vadovaujama inyba projekt buvo pateikusi. Vis valdi savo rankose sutelk vykdomosios valdios institucijos, o tai utikrino karo slygomis reikaling valdymo operatyvum. Didel dmes Vyriausyb sutelk organizacinei centrini ir vietini valstybs organ krimo veiklai. Atitinkamas valstybinio ir visuomeninio gyvenimo sritis Ministr kabinetas msi tvarkyti per ministerijas, kuri dabar padaugjo iki deimties, nes buvo sudarytos atskiros Finans bei

Prekybos ir pramons ministerijos; be to, io ministr kabineto sudtyje buvo du ministrai be portfeli pagrindini Lietuvos teritorijoje gyvenusi tautini maum - gud ir yd - reikalams (analogika vieta buvo siloma ir lenkams, bet ie, tikdami, jog Lietuva arba bent Vilniaus kratas bus jungti Lenkijos sudti, pasilymo neprim). Iekant optimalios valdymo sistemos. Maitinimo ir viej darb ministerija 1919 m. balandio mn. buvo reorganizuota dvi savarankikas - Tiekimo ir maitinimo (skirta kariuomenei aprpinti) bei Darbo ir socialins apsaugos ministerijas, taiau dl nedidels darbo apimties t pai met spalio lapkriio mnesiais jos abi buvo likviduotos, o j funkcijos perduotos atitinkamai Krato apsaugos ir Vidaus reikal ministerijoms, taip pat atsisakyta savarankikos Prekybos ir pramons ministerijos: ji vl sujungiama su Finans ministerija ir pavadinama Finans, prekybos ir pramons ministerija. Siekiant spariau kurti ir stiprinti kariuomene, 1919 m. sausio 15 d. paskelbta karinink, o vasario 13 d. -jaunuoli, sulaukusi 20-21 met, mobilizacija. Jaunos tautins ginkluotosios pajgos sitrauk i kovos veiksmus prie Raudonj armija, kurios globojami komunistai mgino kurti kit, priklausani sovietinei Rusijai, valstyb. Aukiausiuoju savo valstybins valdios organu jie laik liaudies komisar taryb, kuri pati leido dekretus ir nutarimus visais svarbiausiais klausimais bei vadovavo Vidaus reikal, vietimo, Finans, Susisiekimo, Pato ir telegrafo, Prekybos ir pramons, Darbo, emdirbysts, Maitinimo, Karo reikal, Sveikatos apsaugos, Socialinio aprpinimo, Teisingumo, Valstybs kontrols ir Usienio reikal liaudies komisariatams. Vietoseapskrityse, valsiuose, miestuose - buvo kuriami revoliuciniai komitetai, 1919 m. vasario mn. reorganizuoti darbinink, beemi ir maaemi valstiei deputat tarybas. 1919 m. vasario 18-20 d. Vilniuje vyko vadinamasis Lietuvos darbinink, beemiu, maaemi valstiei ir raudonarmiei taryb suvaiavimas, kurio formaliai priimtais dokumentais
132

buvo paskelbtas Lietuvos sovietins respublikos suku rimas bei proletariato diktatros vedimas, centro vykdomojo komiteto sudarymas, nutarimas sukurti viening Lietuvos-Baltarusijos sov i e t i n e respublika (Litbiel). Pastarasis nutarimas pradtas gyvendinti 1919 m. vasario 27 d., kai Lietuvos ir Baltarusijos centro v y k d o m j komitetu posdyje pagal RTFSR 1918 m. konstitucijos pavyzd buvo sudaryti bendri valstybiniai valdios ir valdymo organai. iomis slygomis jaunoms Lietuvos ginkluotosioms pajgoms, besikaunanioms su bolevikais, Vakaru ali vyriausyb i pareigoti i pradi m talkinti okupacins vokiei kariuomens kariai, o 1919 m. balandio 21 d. bolevikus i Vilniaus ivijo Lenkija, bet pati j okupavo. Didiulmis pastangomis stiprindama savo taka, jau 1919 m. pirmosiomis dienomis Lietuvos Vyriausyb m steigti apskrii karo komendantras. Vasario 10 d. jos sakymu 30 km ploio zonoje iilgai fronto linijos paskelbiama karo padtis, kurios veikimas buvo pleiamas traukiant ivaduotus rajonus. Karo padties reimui reguliuoti 1919 m. kovo 5 d. ileistas specialus statymas - Ypatingi valstybs apsaugos statai [LV. 1919. Nr. 5]. Karo padties paskelbimas, anot io statymo, reik plai teisi s u t e l k i m karo komendant rankose, tvarkant politin, ekonomini ir kultrini gyvenim jiems pavestose apskrityse. Karo komendantai galjo neleisti gyventojams rengti susirinkim, turjo teis stabdyti laikrai ir kit spaudini l e i d i m , itremti gyventojus arba drausti jiems isikelti i gyvenamosios vietos, daryti rekvizicijas, udaryti pramons ir prekybos mones, drausti pirkti, parduoti, veti ar iveti tam tikrus daiktus. Civiliniai vietos organai - policija, savivaldyb ir kitos staigos - p r i v a l j o vykdyti karo komendant nurodymus, teikti jiems visokeriopa pagalb. K o n k r e t i n a n t suteikt karo komendantams kompetencij, Ypatingais valstybs apsaugos statais buvo tvirtinta j teis leisti gyventojams privalomus sakymus, o u j nevykdym bausti administracine tvarka pinigine bauda ir aretu.

133

1919 m. sausio 16 d. buvo ileistas Laikinasis Lietuvos teismu ir j darbo sutvarkymas [LV. 1919. Nr. 2-3], teisins bend r j teismu sistema ir paskelbs carins Rusijos 1903 m. Baudiamojo statuto sigaliojim Lietuvoje. T pai met kovo 27 d. Ministru kabinetas prim Karo teismo status, o liepos 7 d. Laikinuosius armijos teismo status [LV. 1919. Nr. 5,10], teisinusius karo teismu, vaidinusiu svarb vaidmen esant karo padiai, sistem. Lietuvos valstyb formavosi kaip u n i t a r i n valstyb. Svarbia reikm v i e t i n i u administraciniu organu sistemai kurti turjo a d m i n i s t r a c i n i o - t e r i t o r i n i o Lietuvos suskirstymo teisinimas. Tai buvo a t l i k t a 1919 m. liepos l d., ileidiant Apskrii sien ir j centr statym [LV. 1919. Nr. 9], p a t i k s l i n u s i apskrii centrus ir j teritorijas, suskirsiusi jas valsius. Taiau tai nebuvo n a u j i teritoriniai dariniai, nes ir caro laik ujezdai, ir vokieiu okupacijos kreisai l i e t u v i buvo vadinami vienodai - apskritimis. Nepaisant organizacini priemoni, laikinosios Vyriausybs vaidmuo kuriamoje valstybje buvo ribotas, nes Lietuva tebepriklaus nuo Vokietijos. Tik 1919 m. liepos 1l d. vokiei kariuomen pagaliau paliko Kaun, suteikdama veikimo laisv tautiniams valstybs organams. Kit diena laikinoji Vyriausyb paskelb kreipimsi Lietuvos pilieius, kuriame idst a r t i m i a u sios savo veiklos program: buvo adama tvarkyti valstyb teistumo ir teisingumo pagrindu, netrukus ileisti savivaldybi statym, rengtis Steigiamojo seimo rinkimams; dokumente deklaruojama piliei lygyb prie statym, kvieiami visi, nepaisant tautybs ir tikjimo skirtum, aktyviai prisidti kuriant nepriklausom Lietuvos valstyb. Rugpjio mnesi Lietuvos kariuomen istm Raudonosios armijos d a l i n i u s i Lietuvos teritorijos, taiau didel etnografins teritorijos dalis pietryiuose buvo likusi lenk rankose, i a u r i n j e Lietuvos dalyje dar teko grumtis su bermontinink gaujomis, buvo neisprstas prancz administruojamo Klaipdos krato likimas.

134

3. Pasirengimas suaukti Steigiamj seim Politinei padiai stabilizuojantis, atkrito btinumas vairioms politinms jgoms vienytis bendr blok, dirbti ivien, atsisakant savo s i e k i ir ideologini nuostat. Kartu tarp koalicijos partneri vis labiau rykjo nuomoni tam tikrais klausimais s k i r t u m a i ir nesutarimai. 1919 m. spalio 7 d. buvo patvirtintas naujas Ministr kabinetas, i esms susidedantis i deiniosios pakraipos atstov. Kabinetas a t n a u j i n o bendradarbiavim su Valstybs taryba, nors pagrindiniu statymu leidju tebeliko Vyriausyb. Svarbiausiu naujosios Vyriausybs u d a v i n i u tapo suaukti Steigiamj seim ir teisikai tvirtinti naujj valstyb. Nedelsiant tai padaryti buvo nemanoma jau vien dl to, kad didel Lietuvos teritorijos dalis buvo boleviku ir lenk okupuota. Bet ir v l i a u atsirado s u n k u m u , nes m siautti bermontininkai, smoksl valstybs viduje mgino organizuoti vadinamoji Lenk karin organizacija (POW). Taiau ir iomis be galo sudtingomis slygomis buvo pradti parengiamieji darbai. iuo atvilgiu aktualus Valstybs tarybos, prezidento ir Ministr kabineto veiklos baras buvo pirmiausia jau faktikai veikusi valstybs aparato grandi tobulinimas, j pritaikymas prie r e a l i gyvenimo poreiki. Reikmingas buvo 1920 m. gegus mn. ileistas etat statym, nustaiusi organizacin vis to meto valdymo inyb struktr, centrines ir vietines j institucijas, paketas [LV. 1920. Nr. 33]. Paymtinas 1920 m. gegus 14 d. Milicijos statymas [LV. 1920. Nr. 32], suformulavs apskrii virinink bei milicijos organ (nuo 1924 m. jie buvo pavadinti policija) udavinius ir organizacinius principus, 1919 m. spalio 28 d. paskelbtas Savivaldybi statymas [LV. 1919. Nr. 14]. 1919-1920 m. ileisti statymai skirti sutvarkyti mokesius, susisiekim ir ryius, k, vietim ir kultr, darb ir socialin apsaug. Siekdama sunorminti visuomenini organizacij, susirinkim ir spaudos veikl, ypa aktuali rengiantis pirmiesiems politiniams rinkimams, laikinoji Vyriausyb 1919 m. spalio 10 d. pri-

135

m Draugij statym, lapkriio 30d. - Spaudos statym, 1920 m. vasario 21 d. - Susirinkim statym [LV. 1919. Nr. 15, 17; 1920. Nr. 20]. Draugij statymo pagrindu netrukus Vidaus reikal ministerijoje oficialiai usiregistravo Lietuvos politins partijos, besiskirianios viena nuo kitos ne tiek klasiniu, politiniu ar ekonominiu, kiek ideologiniu pagrindu. I j takingumu ypa isiskyr Lietuvi tautos paangos partija, 1924 m. reorganizavusis Lietuvi tautinink sjung; Lietuvos krikioni demokrat partija, kuri drauge su dviem giminingomis politinmis organizacijomis - Darbo federacija, o vliau ir kinink sjunga - sudar oficial blok; Demokratin tautos laisvs santara, 1925 m. persiorganizavusi kinink partij; Lietuvos socialist liaudinink demokrat partija, 1922 m. susijungusi su Lietuvos valstiei sjunga ir pasivadinusi Lietuvos valstieiu liaudinink sjunga; Lietuvos socialdemokrat partija. Beveik penktadal Lietuvos gyventoj ir piliei sudar kitatauiai - ydai, vokieiai, lenkai, rusai, gudai - grupavosi pagal tautybe ir nesijung lietuviksias partijas. Kovojusi u Lietuvos pajungim sovietinei Rusijai Lietuvos komunist partija,kurios atvilgiu 1919 m. liepos 15 d. Ministr kabinetas pareik oficial neigiam nusistatym [LV. 1919. Nr. 11], savo prievalstybini umai neatsisakiusi ir vliau, liko veikti nelegaliai. Visos oficialiai veikusios partijos aktyviai sitauk Steigiamojo seimo, turjusio nustatyti Lietuvos valstybs pagrindus, parengti konstitucij ir laikinai atlikti aukiausiojo valstybs valdios organo funkcijas, rinkimus. Steigiamojo seimo rinkim statymas, priimtas 1919 m. spalio 30 d. [LV. 1919. Nr. 16], rinkim teis suteik Lietuvos pilieiams, sukakusiems 21 met. Rinkimuose negaljo dalyvauti asmenys, kuriems u tvyns idavim ar kita sunk nusikaltim teismo atimtos teiss, taip pat teismo nubaustieji u mogaus garb eminant nusikaltim bei u rinkim laisv sauganio statymo paeidimus, jei nuo bausms atlikimo laiko nepra-

jo t r e j i metai. Rinkimu teis taip pat nebuvo suteikta karikiams, taiau po neramum, komunist iprovokuot Kauno guloje, 1920 m. kovo 15 d. karikiams leista dalyvauti rinkimuose nuo 17 met amiaus [LV. 1920. Nr. 20]. Kartu su Steigiamojo seimo rinkim statymu buvo paskelbtas R i n k i m laisvs apdraudimo statymas [LV. 1919. Nr. 16], numats piliei ir valdinink atsakomyb u neleistin agitacij, rinkim trukdym ir panaius veiksmus. Rinkimai buvo organizuojami pagal proporcine atstovavimo sistema. R i n k i m u s s k e l b i a n t jau nebebuvo laukiama usitsusio terit o r i n i problem sprendimo. Todl, nepaisant to, kad Vyriausiosios r i n k i m u komisijos nustatytoms v i e n u o l i k a i r i n k i m apygard, jungusioms po 3-4 apskritis ir visikai apmusioms etnografine Lietuvos teritorij, buvo skirtos 229 Steigiamojo seimo atstovu vietos, i t i k r j laisvoje Lietuvoje rinkimai tegaljo v y k t i eiose r i n k i m u apygardose ir bti renkami tik 112 atstov: VII-X apygardos buvo sudarytos didelei buvusios Vilniaus gubernijos daliai, okupuotai lenku, o Klaipdos kratui ("prs Lietuvai"), kuris tuokart dar nejo Lietuvos sudt, pasak statymo, Steigiamojo seimo rinkimai galjo bti skiriami atskirai, tuo parodant, kad Lietuva krat laiko savo teritorijos dalimi. Siekiant sudaryti kiek galint palankesnes rinkim slygas, j ivakarse, 1920 m. kovo 1 d., didiojoje Lietuvos vyriausybs kontroliuojamoje teritorijos dalyje buvo panaikinta karo padtis [LV. 1920. Nr. 20], galiojusi nuo 1919 m. spalio 9 d, kai buvo k i l u s i bermontinink grsm. Steigiamojo seimo rinkimuose, vykusiuose 1920 m. balandio 14-16 d., dalyvavo apie 90 procent rinkim teis turjusiu piliei. Socialiniu poiriu Steigiamajame seime buvo atstovaujami vairiausi gyventoj sluoksniai. Greta lietuvi, atstovais tapo keletas yd, lenk, vokietis. Politikai gausiausia buvo atstovaujamas krikioniu demokrat blokas, gavs absoliui atstov daugum -59. Bloko pergalei didel reikm turjo Banyios taka gyventojams, taip pat jo paadta sparti

137

agrarin reforma. Socialist liaudinink demokrat partija ir Valstiei s j u n g a kartu pamus turjo 28 atstov vietas, socialdemokratai - 13. Likusius mandatus dalijosi nepartiniai ir t a u t i n i u m a u m atstovai. Tik deinysis visuomens sparnas liko neatstovautas, nes Lietuvi tautos paangos partijos, maiau u kitas sroves pasidavusios radikalizmui ir todl stokojusios masines paramos, gauti balsai nevykusiai isidst apygardose ir nesuteik j a i teiss n viena mandat. 4. Atkurtos Lietuvos valstybs paskelbimas Susirinks pirmj posd, 1920 m. gegus 15 d. Steigiamasis seimas prim rezoliucij, skelbiania, jog, reikdamas Lietuvos moni vali, jis proklamuoja "esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratine respublik, etnografinmis sienomis ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis". Tai buvo oficialus steigiamosios valdios dokumentas, fiksuojantis naujos valstybs sukrim. Nustatydama neribot Lietuvos valstybs suverenum, rezoliucija gavo principin konstitucin reikm. Ne maiau svarbu ir tai, kad, nurodydamas konkrei tos valstybs valdymo form - demokratine respublik, ia rezoliucija Steigiamasis seimas nustat Lietuvos valstybs pamatus, t. y. atliko tai, k jam buvo pavedusios tiek Lietuvi Vilniaus konferencija, tiek Lietuvos taryba. Tiesioginiam ir pagrindiniam Steigiamojo seimo udaviniui atlikti - Lietuvos valstybs pagrindams vilkti konstitucini rb - reikjo laiko, o pats Steigiamojo seimo buvimo faktas griov g a l i o j u s i u s 1919 m. Pamatinius Dsnius, todl 1921) m. birelio K) d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos Valstybs Konstitucij [LV. 1920. N r. 37]. L a i k i n o j i Konstitucija pakartojo Steigiamojo seimo nuostat dl valstybs valdyme) formos, skelbdama Lietuv esant demokratine respublika. Remiantis populiaria konstitucins teiss teorijoje "steigiamosios ir steigtosios valdi" koncepcija, pagal kuri tauta iimtinai jai priklausani steigiamj suvereni gali galinti pa-

vesti t i k specialiai iai funkcijai atlikti irinktiems reprezentantams, Konstitucija skelb, kad Steigiamasis seimas yra suverenios Lietuvos galios reikjas, jam pavedama leisti statymus ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet. Ikeldama neterminuoto ir neataukiamo Steigiamojo seimo vaidmen, Konstitucija sumaino prezidento reikme - dabar jo statymu leidybos teiss tesiribojo Steigiamojo seimo ileistu statymu skelbimu. Vykdomoji valdia buvo pavesta Steigiamojo seimo renkamam Respublikos prezidentui ir prezidento tvirtinamam Ministru kabinetui, kuris vlgi atsakingas Steigiamajam seimui: pareikus nepasitikjim, Ministru kabinetas privaljo atsistatydinti. Politiniais sumetimais krikioni demokrat blokas naujai suformuota vyriausyb pakviet liaudininkus. Koalicijos partneriu reikalavimu krikionys demokratai sutiko, kad prezidentas nebus renkamas, o jo pareigas eis, kaip numat Laikinoji Konstitucija, Steigiamojo seimo pirmininkas. Laikinoji Konstitucija, palyginti su 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatiniais Dsniais, iplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra taukdama j dar streik laisv. Konstitucija taip pat deklaravo mirties bausms ir luom panaikinim. Kartu nurodyta, kad, kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitiems pavojingiems neramumams, Steigiamasis seimas gali skelbti karo ar kuri kita nepaprastja padti, kuriai galiojant sustabdomas deklaruot teisiu ir laisvi veikimas. Laikinoji Konstitucija nenustat jos keitimo ar papildymo tvarkos: tai turjo b t i savaime aiku i Steigiamojo seimo prigimties ir paskirties. Laikinosios Konstitucijos primimas ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinosios Vyriausybs veiklos laikotarpi. Taiau Lietuvos, kaip savarankikos valstybs, tarptautinis pripainimas usits. Tiesa, 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirayta Lietuvos Taikos sutartis su Rusijos TFSR, kuria Rusija pripaino Lietuvos atsiskyrim ir visik jos nepriklausomyb lietuvi gyvenamojoje teritorijoje su sostine Vilniumi.

Dar anksiau - 1918 m. kovo 23 d. - tai, bet su ilygomis, buvo padariusi Vokietija. Taiau Taut Sjung ji tebuvo priimta 1921 m. rugsjo 22 d., o didiosios pasaulio valstybs Lietuvos valstyb de jure pripaino tik 1922 m. pabaigoje. 11. VALSTYBIN IR VISUOMENIN SANTVARKA L 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucijos primimas Steigiamasis seimas posdiavo dvejus metus, iskyrus Lenkijos agresijos prie Lietuv laikotarp, kai 1920 m. spalio-1921 m. sausio mn. laikinai buvo nutrauks savo darb, statym leidyb bei j vykdymo prieir pavesdamas jo tam tikslui specialiai suformuotam Maajam seimui, susidedaniam i Steigiamojo seimo pirmininko ir ei nari, atstovaujani pagrindinms frakcijoms. Svarbiausias Steigiamojo seimo udavinys buvo parengti ir konstitucikai tvirtinti naujos valstybs pagrindus. Politins to meto slygos Lietuvoje ir aplink ja pasiymjo didiuliu demokratiniu jg pakilimu. Ilgus amius kentusi rusu carizmo priespaud, paskutiniais metais patyrusi kaizerins okupacijos iaurumus, lietuvi tauta troko laisvs ir idealizavo demokratij, su jos vliava skynsi keli pro j engusias imperijas. Demokratija turjo tapti svarbiu veiksniu atremiant ikilusi bolevizmo grsme; daugelis Lietuvos inteligentu, kar praleidusi Rusijoje, kaip tik i joje siliepsnojusios revoliucijos persim radikalizmo, atsiliepusio jiems mus atkurti savo valstyb. Pagaliau demokratijos siekius stiprino visoje Europoje sivyravusios tam palankios politins ir socialins slygos. Visos ios aplinkybs turjo lemiamos takos rengiamai Lietuvos konstitucijai. Valstybs valdymo formos klausiniu Steigiamajame seime vyravo parlamentins respublikos alininkai. iuo poiriu nesutapo tik jame visikai neatstovaujamos Tautos paangos, maiau pasidavusios radikalizmui, nuomon: taip pat propaguodama demokratij, savo spaudoje ji pasisak u kitoki jos konstrukcij - u prezidentine respublik, u platesni teisi suteikim prezidentui.

Rengiant konstitucijos projekt, sprendiant konkreius kons t i t u c i n i u s klausimus, vairiu partij vienybs bta maiau: kairysis sparnas - socialdemokratai ir l i a u d i n i n k a i - reikalavo ats k i r t i Banyi nuo valstybs, atsisakyti prezidento institucijos, vesti teisju renkamum, utikrinti streik laisve ir pan., o deinieji, atstovaujami krikioniu demokrat bloko, pasisak u konservatyvesne konstitucija, reikalavo privilegijuotos padties Banyiai, pasisak prie teisj renkamum ir kitas liberalesnes priemones. Krikioniu demokratu blokas, turdamas Steigiamajame seime absoliui bals daugum ir todl apsieidamas be kit frakc i j paramos, maai tesiskait su partneri nuomone, ir Lietuvos Valstybs Konstitucija [V. 1922. Nr. 100] 1922 m. rugpjio l d. buvo priimta vien tik io bloko balsais. Konstitucija susidjo i preambuls ir 15 skyri, suskirstyt 108 straipsnius. Pagrindiniai jos bruoai atitiko bendrus demokratini konstitucij reikalavimus. Konstitucijos l straipsnyje Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika. ia pat deklaruojama viena svarbiausiu jos nuostat - suvereni valstybs valdia priklauso tautai, kuri, kaip matyti i 103 straipsnio, suprantama ne kaip etnin lietuvi tauta, o kaip turini rinkim teis pilieiu visuma. Buvo ufiksuotas formalus teisinis Konstitucijos prioritetas vis kit teiss norm sistemoje. Tai matyti i straipsni, nurodaniu, jog valstybje neturi galios joks statymas, prieingas Konstitucijai (3 str.), bei nustatani ypating jos keitimo tvark (102-103 str.). Kartu buvo laikomasi poirio, kad Konstitucija nra tiesioginio veikimo teiss aktas, neturi pilieiui ar valstybs institucijai privalomos galios, ji tra privaloma statym leidjui, kurio leidiami statymai Konstitucija gyvendina. Steigiamasis seimas, ireiks tautos steigiamj gali, nepageidavo, kad eilinis seimas lengvai kaitaliot jos priimtos Konstitucijos nuostatas. Todl buvo numatyta, kad keisti ar papildyti Konstitucij tegali Seimas 4/5 vis atstov bals dauguma.

Ten, kur palieiama steigiamoji tautos galia, Konstitucija nesitenkino vien reprezentaciniu veiksniu, o numat ir tiesioginio suvereninio tautos sikiimo referendumo forma galimyb: Kons t i t u c i j o s papildymas ar pakeitimas. Seimo priimtas 3/5 vis atstovu balsu dauguma, galjo sigalioti tik per tris mnesius Respublikos prezidentui arba 1/4 vis Seimo atstov, arba 50 tkstani rinkim teis turini piliei nepareikalavus papildymo ar pakeitimo likim atiduoti sprsti tautai visuotiniu balsavimu. Beje, iai Konstitucijai galiojant nebuvo padaryta n vieno jos pakeitimo. 2. Piliei teisin padtis Nustatydama p i l i e i teisin padt. Konstitucija pirmiausia pabr j lygiateisikum, nepaisant lyties, kilms, tautybs ir tikjimo. Konstitucijos antrajame skyriuje, pavadintame "Lietuvos pilieiai ir j teiss", skelbiamas demokratini teisi ir laisv i sraas: asmens ir buto nelieiamumas, tikjimo ir sins laisv, susirainjimo slaptumas, odio ir spaudos, susirinkim ir sjung laisvs, peticijos ir statym iniciatyvos teiss. Dauguma Konstitucijos straipsniu, skelbusi piliei teises ir laisves, papild pastabos, kurios nustat, kad jos galioja tam tikr statym ribose. Ikeldama mog ir skelbdama j visuomeninio gyvenimo centru, deklaruodama galim jo teisiu ir laisvi ribojim iimtinai statymu, Konstitucija rmsi liberaliosios filosofijos nuostatomis. Antai Konstitucijos 17 straipsnyje skelbiama sjung laisv, "jei j tikslai ir vykdomos priemons nra prieingos baudiamiesiems statymams". Detaliau ios laisvs turin nustat visuomenini organizacij veikl reguliavs 1919 m. spalio 10 d. Draugij statymas, pagal kur kiekvienos visuomenins organizacijos stat registravimas buvo pavestas specialiai komisij a i , susidedaniai i apskrities virininko (komisijos pirmininko), apskrities komiteto nario ir taikos teisjo. Apskrities virin i n k a s ir Vidaus reikal ministerijos Piliei apsaugos departamentas galjo sustabdyti bet kurios organizacijos veikl, jei i

"igyja prieingo valstybs statymams krypsnio", o mintoji kom i s i j a - udrausti organizacija, nesilaikania savo statu. Draugij laisvs turinys labai glaudiai siejasi su susirinkimu laisve. Konstitucijos 16 straipsnyje leidiama susirinkimus rengti tik "be ginklo ir neardant vieosios tvarkos" bei laikantis "statymo nurodytos tvarkos". Susirinkimu statymas, priimtas 1920 m. vasario 21 d., susirinkimu organizatorius pareigojo apie rengiam susirinkim i anksto informuoti policija. Policijos atstovai turjo teise dalyvauti visuose vieuosiuose susirinkimuose, taip pat ir bet kuriame kitame susirinkime turdami ini, kad "bus keliama ar svarstoma, kas yra draudiama baudiam j statymu". Policininkai, dalyvaudami susirinkimuose, pagal i statym, turjo teis udaryti susirinkim, jeigu jame kyla netvarka arba kurstoma "prievarta nuversti esamj valdi", "viena gyventoju dal sukilti prie kit" ir pan. Konstitucijos 15 straipsnyje skelbiama odio ir spaudos laisv ir kartu pabriama, kad ia laisv galima suvaryti statyme nurodytais atvejais, kai to reikia "dorai ar valstybs tvarkai saugoti". Pagal 1919 m. lapkriio 30 d. Spaudos statym, periodiniu l e i d i n i u redaktoriai ir leidjai turjo praneti vidaus reikal organams apie rengiamus leisti spaudinius. Buvo reikalaujama, kad kiekvieno spaudinio atuonis egzempliorius spaustuv pristatytu apskrities virininkui. Sis, irjs spaudinyje nusikaltimo ymiu, turjo teis sustabdyti jo platinim ir ikelti baudiamja byla. Galutinai sustabdytojo leidinio likim sprend teismas, statymas suteik vidaus reikalu ministrui teis drausti veti Lietuv ir platinti usienyje ileistus spaudinius. Taigi visi ie statymai konstitucinms teisms ir laisvms gyvendinti nustat pareiktin reim: pilieius pareigojo apie savo ketinimus tik pareikti atitinkamoms valstybs institucijoms, nereikalaudami siu sutikimo. Tiesiogini poveik ioms demokratinms teisms ir laisvms gyvendinti turjo nepaprastosios padties veikimas. Galimyb taikyti nepaprastja padti ir pagrindiniai to taikymo padariniai ufiksuoti Konstitucijos 32 straipsnyje, kur nu-

rodyta, kad karo ar kuri kit nepaprastj padt "kilus karui, ginkluotam sukilimui", taip pat atsiradus ''kitokiems pavojingiems neramumams" gali vesti Respublikos prezidentas, vliau patelkiant akt tvirtinti Seimui. ia pat pabriama, kad nepaprastosios padties paskelbimas yra susijs su piliei konstituciniu teisiu ir laisvi sustabdymu. Karo padtis dl Ryt Lietuvoje vykstaniu karo veiksm tarp RTFSR ir Lenkijos ginkluotj pajgu ir kartu Lietuvos komunist ivystytos ginkluoto sukilimo prie Lietuvos vyriausybe agitacijos Steigiamojo seimo 1920 m. liepos 24 d. buvo paskelbta visoje Lietuvos teritorijoje [V. 1920. Nr. 41]. Vliau, t pai met spalio lapkriio mnesiais Lietuvos kariuomenei teko kautis su lenk agresoriais, o po to alia atpltos teritorijos dalies ribos Lietuva gijo nesibaigianios karins tampos idin. Dl ios prieasties tik 1922 m. rugpjio 17 d., prasidjus rengimuisi pirmojo Seimo rinkimams, karo padties veikimo teritorins ribos buvo kiek apribotos [V. 1922. Nr. 105]. Karo padtis, iskyrus l km ploio zon iilgai demarkacijos linijos, buvo panaikinta dar vliau - 1926 m. liepos 2 d. [V. 1926. Nr. 229]. Taiau t pai met gruodio 17 d. perversmo vydytoj vesta [V. 1926. Nr. 242] ji veik visoje Lietuvos teritorijoje iki 1938 m. spalio 31 d. [V. 1938. Nr. 624]. Karo padties reim vis laik reguliavo Ypatingi valstybs apsaugos statai, kelet kart papildyti, skaitant nuostat, suteikiania karo komendantams teis itremti pavojingus visuomens tvarkai asmenis koncentracijos stovykl, o nuo 1934 m. liepos 12 d. - sustabdyti visuomenini organizacij veikl arba jas udrausti. Pakeisdamas pareiktin konstitucini teisi ir laisvi gyvendinimo reim leidiminiu, is statymas sukonkretino Konstitucijoje numatyt teisi ir laisvi sustabdym. Seimas 1925 m. gegus 19 d. prim Sustiprintos apsaugos statym [V. 1925. Nr. 194], reguliavusi kit nepaprastosios padties r -vadinamj sustiprint apsaug. Sustiprintos apsaugos padiai buvo bdinga tai, kad teises, panaias tas, kuriomis naudojosi komendantai karo padties metu - sustabdyti

visuomenini organizacij veikl, drausti ileisti ir platinti spaudos leidinius, drausti susirinkimus, taikyti itrmim, sulaikyti asmenis, udaryti pramons ir prekybos mones - gavo vidaus reikal ministras ir jam pavalds pareignai, pirmiausia - apskrii virininkai. statymas suteik vidaus reikalu ministrui teis leisti privalomuosius sakymus, u kuriu nevykdym apskriiu virininkai galjo nusiengusius gyventojus bausti bauda ir aretu. Sustiprintos apsaugos padtis prireikus galjo pakeisti karo padti, taiau jai nuolat veikiant sustiprinta apsauga ilga laik nebuvo panaudota, ir tik 1938 m. gruodio 10 d. ji buvo paskelbta Kauno mieste ir apskrityje, o 1939 m. kovo 22 d. -visoje Lietuvos teritorijoje. Ypatingi valstybs apsaugos statai ir j papildymai ir paket i m a i buvo inkorporuoti 1939 m. gegus 10 d. ileist Nepaprastojo meto statym, kuris identik karo padiai bkl pavadino valstybs gynimo metu; is statymas taip pat naujai reglamentavo sustiprintos apsaugos reim. Reikming piliei teisins padties nuostat buvo ir kai kuriuose kituose 1922 m. Konstitucijos skyriuose. Bet ios nuostatos, atsivelgiant realia socialin ir ekonomin Lietuvos valstybs padti bei Konstitucijos rengj pairas, kiek nutolo nuo liberaliosios koncepcijos, buvo pakoreguotos katalikikj soc i a l i n i bei valstiei liaudinink ir socialdemokrat socialistin i idj kryptimi: jos deklaravo valstybs rpest, kad kiekvienas pilietis turtu darbo (88 str.), kad bt sudarytos slygos "taisyklingai ems kio gamybai" (90 str.), kad darbininkai bt apsaugoti ligos, senatvs, nelaiming atsitikim atvejais, trkstant darbo (97 str.). Konstitucija skelb nuosavybs teiss apsaug, nurod, jog pilieio turt galima nusavinti tik statymu ir tik esant vieajam reikalui, bet nutyljo visuotinai pripainta iankstinio ir teisingo atlyginimo reikalavim. Konstitucijos septintajame skyriuje, skirtame tautinms maumoms, numatyta j teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus ir tam tikslui statymo nustatyta tvarka sudaryti savo atstovaujamuosius organus.

145

3. Aukiausij valstybs organ sistema Pripainusi suverenia valstybs valdi tautai, ja vykdyti Konstitucija (2 str.) paved Seimui, Vyriausybei, susidedaniai i Respublikos prezidento ir Ministr kabineto, ir teismui. Deklaruodama valdi padalijimo princip, pirmj viet Konstitucija vis dlto ikl parlamenta. Konstitucijos treiajame skyriuje, pavadintame ''Seimas" (27-32 str.), ivardytos vieneri rm, renkamu trejiems metams, Seimo prerogatyvos - leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet ir jo vykdym, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis (taikos, teritorines ir kai kurias kitas), sprsti karo ir taikos klausimus, t v i r t i n t i nepaprastosios padties vedim, pri i r t i vyriausybs darbus - toli grau neatspindjo viso tikrojo Seimo vaidmens valstybje, kuris ypa irykja santykiuose su vykdomosios valdios institucijomis. Seimo teisin padti taip pat reglamentavo 1924 m. birelio 18 d. priimtas Seimo statutas [V. 1924. Nr. 163; pirmasis ir antrasis seimai vadovavosi 1920 m. gegus 18 d. Steigiamojo seimo statutu]. Svarbiausia Seimo funkcija, apibdinanti jo viet valstybs organ sistemoje, buvo statym leidyba - Seimui priklaus iimtin statym leidybos teis. statym leidybos iniciatyvos subjektai buvo: a) 25 tkstaniai piliei, turiniu Seimo rinkim teis; b) Ministr kabinetas; c) Seimo atstovai. Tikroji i subjekt statym leidybos iniciatyva buvo nevienoda - pirmojo ir treiojo seim duomenimis, Ministr kabinetas pasil 82 proc., Seimo atstovai 18 proc. vis statym projekt; rinkjai statym projekt nepateik. Pagal nustatyt tvark statym projektai pirmiausia buvo siuniami Seimo komisijoms, plenariniuose posdiuose jie buvo p r i i m a m i per tris skaitymus. Seimo priimtus statymus skelb prezidentas. Seimo priimt statym prezidentas galjo per 21 dien grinti su savo pastabomis svarstyti pakartotinai. statym Seimui vl primus absoliuia atstov bals dauguma, pre-

zidentas privaljo ji skelbti. Prezidentas negaljo grainti statymo antram svarstymui tuo atveju, kai Seimas kvalifikuota bals dauguma pripaino, jog statymas yra skubus. Kita labai svarbi Seimo prerogatyva buvo Vyriausybs veiklos prieira. Konstitucija nustat, kad Seimas priiri Vyriausybs darbus, teikia jam paklausimus bei interpeliacijas, skiria revizijas. Be to, Seimas turjo teise bet kuriam ministrui u tvyns idavim ar u tarnybinius nusikaltimus ikelti baudiamj byla. Respublikos prezident rinko Seimas trejiems metams. Formaliai Konstitucija prezidentui suteik reikmingas teises: jis buvo pagrindinis valstybs reprezentantas tarptautiniuose santykiuose, galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose ir juose pirmininkauti, skyr auktuosius pareignus, vadovavo respublikos ginkluotosioms pajgoms, turjo bausms dovanojimo teis (46, 48-49, 51, 53-54 str.). Kabinetui pasilius, prezidentas galjo skelbti karo ar kita kuri nepaprastja padti, laikinai sustabdyti konstitucines pilieiu teisi garantijas ir imtis priemoni kilusiam pavojui atremti (32 str.). Konstitucija (47 str.) suteik p r e z i d e n t u i teis kviesti m i n i s t r pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti sudaryt Ministr kabinet ir priimti jo atsistatydinim. Prezidentas naudojosi nesunkiai veikiama veto teis Seimo priimtiems statymams (50 str.), teise paleisti Seim nesibaigus jo galiojim l a i k u i (52 str.), teise pratsti Seimo galiojim laik karo atveju ar, kai daugiau nei pusje valstybes teritorijos vesta karo padtis, pateikdamas toki akt t v i r t i n t i Seimui (25 str.). Taiau faktikai, kaip paprastai esti parlamentinse respublikose, prezidentas nebuvo takinga politin figra. Esmin reikm turjo tai, kad Respublikos prezident rinko Seimas ir j kadencijos visikai sutapo: kiekvienas naujos sudties Seimas, vl irinktas trejiems metams tiek pasibaigus ankstesniojo kadencijai, tiek ji paleidus anksiau laiko, turjo naujai rinkti prezident. Mandato gavimas i Seimo bei visikas kadencij sutapimas Respublikos prezident dar priklausom nuo Seimo, ribojo jo savarankikum. Seimas kvalifikuota atstov bals dau-

147

guma galjo nualinti prezident nuo pareigu arba ikelti jam baudiamja byla (44, 63 str.). Visi be iimties prezidento kompetencijos aktai sigaliodavo tik kontrasignuoti Ministr kabineto atstovo (55 str.). Ministru kabinetas, skirtingai nuo prezidento, Konstitucijoje buvo traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valstybs organas. Konstitucija skelb, kad Ministru kabinetas "vykdo respublikos Konstitucija ir statymus, veda respublikos vidaus ir usienio politika, saugoja respublikos teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvarka" (61 str.). Ministr kabinetas buvo solidariai atsakingas Seimui u bendr Vyriausybs politika, o kiekvienas ministras - u savo darb. Kabinetas privaljo turti Seimo pasitikjim, o tai reik, kad prezidento nutarimas dl ministro pirmininko paskyrimo ir kabineto sudties patvirtinimo galjo bti priimtas tik suderinus su p a g r i n d i n i Seimo frakcij vadovybe. Konstitucija formaliai ignoravo politiniu partij vaidmen valstybs mechanizme, nors i ties is vaidmuo buvo labai reikmingas. tvirtinus centrini valstybs organ sistem su aikiu Seimo primatu, partij konkurencin kova dl valdios reiksi per Seimo rinkimus. Konstitucija skelb, kad Seimo rinkimai vykdomi visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, taikant proporcin rinkim rezultat nustatymo sistema (23 str.). Rinkti atstovus i Seim turjo teis pilnateisiai Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys, turi ne maiau kaip 21 metus, o bti irinkti - ne maiau kaip 24 metus amiaus (24 str. ). Konstitucija taip pat nurod, jog rinkimu tvark bei renkam atstov skaii nustato statymas. 1922 m. liepos 19 d. Seimo rinkim statymas [V. 1922. Nr. 98] bendrais bruoais maai tesiskyr nuo Steigiamojo seimo rinkim statymo. Be apribojim, numatyt Steigiamojo seimo rinkimu statyme, Seimo r i n k i m statymas papildomai nurod, kad negali rinkti arba bti irinkti asmenys, kuriems u tvyns idavim ar kit sunku nusikaltim ne tik atimtos, bet ir susiaurintos tei148

ss, taip pat kuriems teismo sprendimu paskirta globa. Aktyv i j a rinkim teise negaljo naudotis ir asmenys, rinkim metu laikomi s u i m t j namuose, taiau irinkti jie galjo bti, jei tik nebuvo k i t statyme numatyt klii. Rinkimams buvo sudarytos devynios rinkim apygardos, padalytos i apylinkes. Kaip ir Steigiamojo seimo rinkimuose, realiai veik tik I-VI rinkimu apygardos, o 1926 m. Seimo rinkimams papildomai buvo sudaryta X apygarda, kurios teritorija apm Lietuvai sugrainta Klaipdos krat. statymas nustat, kad kiekvienoje rinkim apylinkje ne vliau kaip per eias savaites iki rinkim turi bti sudaryti ir pateikti susipainti rinkj sraai. Rinkimams organizuoti ir patiems rinkimams turjo bti sudaromos Vyriausioji, apygard ir apylinki rinkim komisijos. Vyriausij rinkim komisij Ministru kabineto teikimu tvirtino prezidentas; apygard ir apyl i n k i komisij pirmininkus skyr auktesn komisija, o narius rinko a t i t i n k a m a i apskriiu ir valsi arba miest tarybos. Seimo atstovu, renkamu kiekvienoje apygardoje, skaii (skaiiuojant po atstov 25 tkstaniams gyventoj; atstovavimo norma Steigiamojo seimo rinkimuose buvo vienas atstovas 15 tkst a n i gyventoj) turjo nustatyti Vyriausioji rinkim komisija. Kandidat Seimo atstovus sraus galjo silyti partijos ar kitokios moni grups. Buvo tik reikalaujama, kad sra pasirayt ne maiau kaip 50 tos apygardos rinkj. Minimals reikalavimai padar tai, kad Steigiamojo seimo rinkimams buvo pasilyta 31 kandidat sraas, pirmojo Seimo rinkimams 36, antrojo - 41, treiojo - 55 sraai. Mandatams tarp sra paskirstyti buvo naudojamas renkamojo skaiiaus, kuris gaunamas visus apygardoje atiduotus rinkj balsus padalijus apygardai skirt viet skaii, metodas: kiekvieno kandidat srao surinkti balsai, dalijami i renkamojo skaiiaus, rodo to srao gautas Seime vietas; likusios atstov vietos atiduodamos sraams, atsivelgiant j paskutiniame dalybos veiksme gautos liekanos dydi. Sra viduje mandatai kandidatams atitekdavo pagal suraymo eilikum.

149

Vyriausiosios rinkim komisijos nutarimu kandidat sraai, balsavimo metu nesurink renkamojo skaiiaus, negaljo dalyvauti mandat dalybose dl likusi bals. i tvarka maino partini Seimo susiskaldym, bet buvo naudinga takingiausioms partijoms. Seimo atstovo elgesys Seime priklaus nuo partijos, traukusios ji i savo kandidatu sraus, valios. Partin drausm ir prie rinkimus d u o t i papildomi sipareigojimai dar atstov priklausom atitinkamai Seimo frakcijai, todl Seimo sprendimai daniausiai ireik atitinkamos partijos sprendim arba buvo kompromiso rezultatas. Kadangi nuo Seimo, kaip aukiausiojo valstybins valdios organo, priklaus Vyriausyb, valdanioji partija savo rankose laik ir vykdomj valdi. Dl didelio visuomens partinio susiskaldymo rinkim rezultatai paprastai nesuteikdavo kuriai nors vienai partijai akivaizdaus pranaumo. Esant iai situacijai nuolat reikjo partins koalicijos. Per pirmojo Seimo r i n k i m u s 1922 m. n viena partija negavo absoliuios atstovu daugumos. Seimo funkcionavimas pasidar sudtingas tiek leidiant statymus, tiek formuojant Vyriausybe. Partijoms nesusitarus, 1923 m. kovo 12 d. prezidento aktu is Seimas, neibuvs n met, buvo paleistas. K r i k i o n i u d e m o k r a t blokas antrajame Seime gavo 51,3 proc. atstovu viet. Nordami tviriau jaustis, i pradi jie vyriausyb pasikviet liaudininkus, bet 1924 m. vasar koalicinius ryius nutrauk. Partij varybos dl to dar labiau paatrjo, ypa 1926 m. pradioje, rengiantis naujiems Seimo rinkimams. K a i r i j partij opozicija, vykusiai inaudojusi tikras ir pramanytas vyriausybs klaidas, kartu su tautini maum bei pirm kart Seimo rinkimuose dalyvavusiais Klaipdos krato atstovais sugebjo i krikioni demokrat paverti daugum Seime: jos tegavo 30 atstov viet i 85, nors n viena kita skyrium paimta partija taip pat absoliuios daugumos neturjo. Nauj vyriausybin koalicij sudar liaudinink ir socialdemokrat partijos.

Gyvenimas parod, kad pikta partij konkurencija pernelyg skald tautos, neseniai atkrusios savo valstybingum ir neturinios demokratiniu tradicij, jgas. Todl vos tik mus rykti, kad j i , n a u d o d a m a tradicinius demokratinius metodus ir institutus, nestengia sprsti jaunai respublikai kylani sudtingu p r o b l e m , atsirado jg, musi bodtis parlamentarizmu. 4. Poskis autoritarizm. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija ir statyminis jos gyvendinimas Po karo Europoje nuvilnijusi demokratijos pakilimo banga netrukus m slgti: besiskverbiantis komunistinis judjimas, propaguodamas klasi kov, visur kl chaos ir netvark, ir tai negaljo nekelti prieingos reakcijos, pasireikusios klasi kovos, nepripastanios tautos vienybs idj, propagavimu ir tendencija s i a u r i n t i demokratij, sudarani palankias slygas destruktyviems judjimams. Lietuvoje, konstitucikai tvirtinusioje eimini reim, taip pat greitai irykjo didjantis visuomens susiskaldymas, vertes valstybs gyvenime remtis netvirtomis ir trumpalaikmis partinmis koalicijomis, ksti nuolat besikeiianius ministr kabinetus, politin nestabilum, balansuojanti ant krizs ribos. Todl vos tik buvo pasiekta apiuopiamesni rezultat stiprinant jaun valstyb, krate m stiprti konservatyvios nuotaikos, paplito didesnio pastovumo ir ramybs trokimas, visuomenje didjo nusivylimas parlamentarizmo negaliomis. Jau pirmajam Seimui atskleidus nesugebjim atlikti pagrindines jam skirtas funkcijas, Lietuvoje m brsti smokslas prie parlamentarizm. Jis telksi apie Tautos paangos partij (vliau - t a u t i n i n k u s ) , niekada nesimpatizavusi parlamentarizmui, ir apie krikionis demokratus, patyrusius, jog j politin platforma nesusilaukia pastovesnio rinkj pritarimo, kurio jie tikjosi. ios jgos susivienijo, krikioniu demokrat blokui pralaimjus 1926 m. Seimo rinkimus ir susiformavus koalicinei liaudinink ir socialdemokrat vyriausybei.

151

Naujasis Seimas pakeit kelet antrojo Seimo priimt konservatyvesni statym, panaikino karo padt, paskelb politini k a l i n i u amnestija. Valstybs aparato kai kurie valdininkai imti keisti "savais" monmis, vyriausybiniai sluoksniai planavo mainti auktj pareigybi etatus kariuomenje, nebemokti alg dvasininkams, imtis tam tikr kit priemoni. Tam tikras demokratijos ipltimas sudar naujas, palankesnes politines slygas komunistinei veiklai reiktis, pagausjo streik, miting bei politini susirinkim. Komunistai stengsi patraukti prie savs profsjungas. Vyriausyb, atsivelgdama tai, kad ji Seime neturjo absoliuios bals daugumos, dl ko jos likimas nemaai priklaus nuo tautini maum atstov Seime pozicijos, dar maumoms, ypa lenkams, ioki toki nuolaid. Visas ias aplinkybes opozicija panaudojo Vyriausybs politikai diskredituoti, kaltinti j krato bolevizavimu ir polonizavimu. 1926 m. gruodio 17 d. ankst ryt grup karinink n u t r a u k usitsusi Seimo posd, sulaik jo Prezidium ir ministrus, o Respublikos p r e z i d e n t u i K. Griniui paskyr nam aret. Po to smokslininkai paskelb t a u t i n i n k veikj A. Smeton Valstybs vadu. Perversmas, reiks konstitucins santvarkos lugim, prajo be pasiprieinimo. Taiau, siekiant stabilizuoti padti, tuojau pat buvo pamginta sukurti valdios tstinumo vaizd, legalizuoti perversmo padarinius, ir tam gautas nuverstj liaudinink ir socialdemokrat sutikimas. Jau ta paia gruodio 17 d. apie savo atsistatydinim pareik liaudinink bei socialdemokrat Ministr kabinetas. Atsistatydinim prims prezidentas K. Grinius formuoti nauj Ministr kabinet paved tautininku veikjui A. Voldemarui, po to patvirtino Kabineto, kuri jo Tautinink sjungos, krikioni demokrat bloko bei liaudininkams artimos kinink partijos atstovai, sudt. Gruodio 19 d. vykusiame Seimo posdyje buvo paskelbta apie K. Griniaus, kaip prezidento, atsistatydinim. ia pat, nedalyvaujant paalintj nuo valdios partij atstovams, 38 Seimo atstov balsais prezidentu buvo irink152

tas A. Smetona. Perrinkta ir Seimo vadovyb, atiduota i krikioni demokrat bloko rankas. Taigi formaliai konstituciniai politins valdios organai liko tie patys - Seimas ir Vyriausyb, susidedanti i Respublikos prezidento ir Ministru kabineto. Formaliai jie taip pat buvo sudaryti laikantis Konstitucijos nustatytos tvarkos. Taiau Konstitucijos reikalavim nebeatitiko tai, kad Respublikos prezidentas ir Ministru kabinetas, turj remtis Seimo dauguma, tos daugumos neturjo: Vyriausyb susidjo i politini grupi, Seime teturiniu 38 balsus. Prievarta nualinta nuo valdios dauguma, neperengdama nuosaikios parlamentins opozicijos rib, sudar slygas atjusioms j valdia jgoms laimti laiko ir sitvirtinti. Taiau 1927 m. balandio 12 d., kilus konfliktui tarp opozicins Seimo daugumos ir Vyriausybs dl Seimo atstovo J. Pajaujo areto, parlamentas buvo paleistas, nepaskiriant, kaip to reikalavo Konstitucija, nauj jo rinkim. Po to tuojau pat suiro ir partin koalicija. Valdioje lik tautininkai i savo pirmtak - Tautos paangos partijos - buvo paveldj ir savo program ra neigiam poir i parlamento virenyb valstybs organu sistemoje, pasiryim siekti prezidentinio valdymo. Ir nors 1922 m. Konstitucija faktikai buvo nustojusi galios perversmo metu, tautininkai m kalbti ir rayti apie btinum j keisti, nes ji buvusi priimta revoliucinio pakilimo slygomis, autoriams neturint reikiamo patyrimo. Apie teista Konstitucijos reformos bd, panaudojant tam reikalui Seim, nebuvo kalbama. Buvo tikimasi tai padaryti referendumu, taiau nesulaukusi paramos i kit politini jg, Vyriausyb 1928 m. gegus 25 d. oficialiai paskelb prezidento dekretuot dokument, pavadint Lietuvos Valstybs Konstitucija [V. 1928. Nr. 275]. is Konstitucijos oktrojavimo faktas buvo velninamas nuostata (106 str.), jog ji ne vliau kaip per deimt met bsianti ''patikrinta" ''tautos atsiklausimo", t. y. referendumo, bdu. Naujoji Konstitucija paodiui pakartojo daugel 1922 m. Konstitucijos nuostat, bet bdingiausias j skiriamasis bruo-

as -vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos prezidento, galios ipltimas, autoritariniu element diegimas. Kartu buvo isaugota pagrindini demokratini institut, skyrium imant-parlamentarizmo regimyb, netgi demonstruojamas iaugs pasitikjimas tokiu tiesiogins demokratijos institutu kaip referendumas. Stiprinant prezidento galia ji pamginta atpalaiduoti nuo priklausomybs Seimui. Tam tikslui atsisakyta prezidento rinkim Seime, nurodoma, kad prezident rinks ypatingieji tautos atstovai, o rinkimu tvarka nustatys specialus statymas (43 str.); prezidento kadencija ipleiama iki 7 met, nesiejant jos su seim kaita. Atvirkiai, Konstitucija sustiprino prezidento tak Seimui. Viena svarbiausi io pobdio priemoni - prezidento teis, nesant Seimo arba pertraukos tarp jo sesij metu, paiam vykdyti Seimo funkcijas: leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet ir jo vykdym, ratifikuoti tarptautines sutartis, ikelti ministrams dl valstybs idavimo ar tarnybinio nusikaltimo baudiamja byla. Esant taip formuluotam statym leidybos dualizmui, kiekvieno statym leidybos subjekto lyginamoji dalis priklaus nuo Seimo posdiavimo trukms. Konstitucija nustat, kad Seimas kasmet aukiamas dviem sesijoms, kurios, kartu pamus, galjo trukti iki 6 mnesi (28 str.). Be to, prezidentas savo iniciatyva arba 3/5 Seimo atstov pasilymu gavo teis suaukti Seim nepaprastajai sesijai, i anksto numatytiems klausimams sprsti (36 str.). Prezidentas galjo baigti sesijas, taip pat paleisti Seim pirma laiko (53 str.). Seimo galiai riboti buvo panaudotas ir referendumo institutas, nes Konstitucija, nenumatydama galimybi skelbti referendum dl Respublikos prezidento priimt ar atmest statym, toki galimyb numat (104 ir 105 str.) dl Seimo priimt ar atmest Konstitucijos pakeitim ir papildym bei kit statym. Ypa reikmingas buvo Konstitucijos 28 straipsnis, nustats, kad pirmajam Seimui suaukti jokie terminai nenumato154

mi, ir tuo visikai nuvertins visas Seim lieianias konstitucines nuostatas. Nuo prezidento m priklausyti ir Ministr kabinetas. Prezidentas gavo teis pats skirti ir atleisti ministr pirminink, o jo t e i k i m u - ir kitus ministrus, taip pat paleisti Ministru kabinet arba atskirus ministrus. Paymtina, kad pastaruoju atveju prezidento aktams Ministru kabineto atstovo kontrasignacijos nereikjo. Konstitucija nustat tam tikr formalu Ministr kabineto priklausomum ir nuo Seimo: buvo reikalaujama, kad Kabinetas turtu Seimo pasitikjim. Taiau nepasitikjimui pareikti buvo btina kvalifikuota (3/5) Seimo atstov bals dauguma. Koncentravimas, nesant Seimo, prezidento rankose jo teisi, ypa statym leidybos bei biudetins galios sferose, taip pat prezidento teis be kontrasignacijos paleisti Ministr kabinet -pagrindins Konstitucijos nuostatos, pavertusios Respublikos prezident centrine konstitucine institucija. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija-vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm. Nepaisant prezidento prioriteto valstybs organ sistemoje konstitucinio tvirtinimo, reali valdi savo rankose pamgino telkti m i n i s t r a s pirmininkas A. Voldemaras. Prasidjusios tarp dviej pretendent i lyderius varybos baigsi prezidento pergale: 1929 m. rugsjo 12 d., pasinaudojs konstitucine nuostata, suteikiania prezidentui teis paleisti Ministr kabinet ir nereikalaujania iuo atveju kabineto kontrasignacijos, A. Smetona, varovui to nesitikint, pasira akt dl Kabineto paleidimo. Rugsjo 23 d. patvirtintas naujas Ministr kabinetas, vadovaujamas J. Tbelio. 1931 m. lapkriio 25 d. buvo paskelbtas Prezidento rinkimu jstatymas [V. 1931. Nr. 369], o jo esm sudar netiesiogini ir daugialaipsni rinkim kombinacija: dalyvauti prezidento rinkimuose galjo ne tiesiogiai pilieiai, o tik savivaldybi -valsi, miest ir apskrii taryb - nariai, o Klaipdos krate -

155

apskrii ir Klaipdos miesto seimeli nariai. rayti apskrii v i r i n i n k sudarytus sraus. Prezidento rinkimai jiems buvo patikti ne tiesiogiai: vadovaujant apskrii virininkams, jiems tebuvo pavesta i savo tarpo irinkti rinkikus - ypatinguosius tautos atstovus. Ministro pirmininko sukviesti i special susirinkim i kandidat, tame paiame susirinkime pasilyt ne maiau kaip 20-ties ypatingj tautos atstov, jie slaptu balsavimu turjo irinkti prezident. io statymo pagrindu 1931 m. gruodio 11 d. prezidentu buvo irinktas A. Smetona, o 1938 m. perrinktas. Konstitucijoje numatyto Seimo Lietuvos Vyriausyb ilg laika apskritai neauk, prezidentas vienas leido statymus ir vykd kitas parlamentines funkcijas. Tuo tarpu opozicija labai aktyviai reikalavo demokratijos ir Seimo rinkim, juose matydama vienintele legali galimybe sugrti valdi. 1936 m. kovo 6 d. buvo paskelbtas naujas Seimo rinkim statymas [V. 1936. Nr. 533]. 1928 m. Konstitucija buvo paklusi rinkj amiaus cenz ir tai atsispindjo naujajame statyme: dabar aktyvij rinkim teise turjo pilieiai, sulauk 24, pasyvij - 30 met amiaus. Be to, nustatyta, jog balsavimo teiss neturi asmenys, i kuri teismas atm arba kuriems apribojo teises; kaltinami nusikaltimais, u kuriuos gali bti atimtos teiss; priklausantys organizacijoms, siekianioms ''atimti Lietuvai nepriklausomybe arba atplti Lietuvos teritorijos dal", jei teismas pripaino organizacij turint iuos tikslus ir nuo teismo sprendimo dienos neprajo 10 met; organizacij, kuri veikla sustabdyta ar udrausta, nariai, jei jie neijo i organizacijos bent prie 6 mnesius iki sustabdymo arba udraudimo. Be to, rinkti negaljo asmenys, rinkim dien laikomi s u i m t j namuose. Visikai nauja Seimo rinkim statyme buvo tai, kad rinkimuose tarp savs turjo varytis kandidat sraai, sudaryti savivaldybi - apskrii (arba miest), einani rinkimu apygard, taryb. Rinkjai rinkim metu galjo savo nuoira isirinkti kandidat i bet kurio savo apygardos srao. Rinkimu

156

rezultatus apygardose nustatydavo paskirstydami mandatus tarp srau, proporcingai atiduotiems u kiekvieno tu srau kandidatus balsams. Kiekviename srae pirmenyb buvo teikiama kandidatams, gavusiems daugiau bals. Nustatytoji rinkimu rezultat apskaiiavimo tvarka vietoje partins kandidato priklausomybs pripaino tik jo teritorine priklausomybe, pasalindama galimybe susidaryti Seime organizuotai opozicijai. Seimo rinkimai vyko 1936 m. birelio 9-10 d. Net 85 proc. irinkt Seimo nari priklaus Tautininku sjungai. Pradjs veikl, Seimas prim savo statut [V. 1936. Nr. 550], detaliai reglamentavusi vairius procedrinius klausimus. Viena pagrindiniu Seimo funkcij liko statym leidyba. Taiau tai jau nebebuvo iimtin Seimo teis, nes ja naudojosi ir prezidentas. Per visa io Seimo veikimo laik Seimo ileisti statymai tesudar 53 proc. vis per t laik sigaliojusi statym. statym leidybos iniciatyva priklaus Ministr kabinetui: 91,3 proc. vis statym projekt, svarstyt Seime, buvo jo pasilyti, likusia dali sudar paties Seimo projektai. Tam tikra statym leidybos vaidmen 1928 m. Konstitucija skyr pagalbinei, i specialist sudarytai institucijai - Valstybs tarybai. Ji veik pagal 1928 m. rugsjo 21 d. Valstybs tarybos statym [V. 1929. Nr. 283]. statyme nurodyta, kad Taryba, kurios narius skiria prezidentas, "rengia statymu kodifikacijos sumanymus, pranea Kabinetui ar atitinkamam ministrui apie pastebtus prasilenkimus su Konstitucija vykdomosios valdios organ aktuose, kelia klausim dl nauj statymu reikalingumo, svarsto Kabineto ar statym leidimo staigos pateikiamus statym sumanymus, reikalaujant prezidentui teikia nuomon apie veikianius statymus". 5. Naujas poiris valstybs ir visuomens udavinius ir jo atspindjimas 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje Rengiant 1928 m. Konstitucij, tautinink konstitucins valdios organizacijos koncepcija ir apskritai poiris valstybs ir vi-

suomens udavinius dar tik kristalizavosi, veikiamas Europoje jau vykusi proces ir politini tendencij, kuri pagrind sudar visuomens solidarumo arba tautos vienybs siekimas, besiremiantis nuostatomis, kad tauta nesanti vienalyt mas, todl jos interesai gal sutapti tik tada, kai individai paklsta vienam vadui, kad valstyb, siekdama tautos vienybs, negalinti tenkintis nustatindama jos g a l i m y b i ribas, o privalanti iam tikslui mobilizuoti visu jos nari pastangas. Aktyviai ias idjas gyvendinti Vyriausyb pradjo ketvirtojo deimtmeio pradioje. Delsimas aukti Seim faktikai pavert Lietuva valstybe su vienpartine sistema, nes, nesant parlamento rinkim ir valdi monopolizavus tautininkams, kitos politins partijos neteko galimybi atlikti svarbiausia savo funkc i j - legaliomis priemonmis siekti valdios. teisinti i situacij leido 1936 m. vasario l d. paskelbtas naujas Draugij statymas [V. 1936. Nr. 522], suteiks vidaus reikalu ministrui teis sustabdyti j veikl arba jas udrausti. Remdamasis iuo statymu, vidaus r e i k a l ministras t paiu met vasario 6 d. paskelb, jog udraudiamos visos politins partijos, iskyrus Tautinink sjung. Udraud opozicines partijas, tautininkai suaktyvino pastangas kurti vadinamja organizuota taut, knijani tautos vienybe. Tam tikslui buvo mginama kuo plaiausiai gyventojus sutelkti vairias valstybs takojamas politines, ekonomines, kultros organizacijas. Be Tautinink sjungos, io pobdio organizacijomis buvo "kinink vienyb", sukarinta sporto organizacija ''Geleinis vilkas" (dl ukulisini intrig abi udraustos 1930-1936 m.), Lietuvi mokytoj dr. J. Basanaviiaus sjunga, student korporacija Neo Lithuania, jaunimo organizacija "Jaunoji Lietuva" ir nemaai kit. Kai kuri i organizacij - Sauli sjungos, J a u n j kinink rateli sjungos, Skaut sjungos - teisin padt reglamentavo specials statymai. Siekiant organizacinio sutelkimo, 1933 m. buvo paskelbtas Tautikojo darbo talkos statutas, pasak kurio, Talk sudar visos lietuvikos organizacijos, remianios Tautinink sjungos idjas.

Labai ryki naujo Vyriausybs poirio i valstybs ir visuomens udavinius iraika buvo 1935 m. Spaudos statymo nuostata, suteikusi ministrui pirmininkui arba jo pavedimu kitam asm e n i u i teis ne tik drausti skelbti spaudoje tam tikra mediag, bet ir pareigoti redaktorius ir leidjus privalomai spausdinti tam tikra mediaga, smulkiai nuviesti atitinkamus valstybinio ar visuomeninio gyvenimo reikinius. i priemon sudar Vyriausybei slygas panaudoti opoziciniu politiniu sroviu spauda valstybs politikai reikti, aktyviai joje propaguoti net prietaraujanias t srovi nusistatymui Vyriausybs priemones. Irykjo valstybs kiimosi kini gyvenim suaktyvjimas, ypa ekonomins krizs metais, kai valstyb m reguliuoti kai kuriu pramons gaminiu kainas, nustatinti tvirtas eksportuojam preki kainas, stengsi mainti neigiam ems kio produktu ir pramons gaminiu kain neatitikima ir pan. 1939 m. buvo steigta finans ministro vadovaujama Tautos kio taryba. Tais paiais metais, prasidjus Antrajam pasauliniam karui, ileistas Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas [V. 1939. iNr. 661], suteiks finans ministrui teise leisti sakymus preki ir mediag veimo, iveimo ir paskirstymo, gamybos ir taupymo, g a m i n i paskirstymo ir pardavimo, kain klausimais. Remdamasis iuo statymu, finans ministras 1939 m. pabaigoje- 1940 m. pradioje steig 10 privalomu pramons m o n i sjung, jungiani visas nustatytoms gamybos akoms priklausanias mones; pramons sjungos buvo pareigotos vykdyti ministro nurodymus gamybos normavimo, preki ir mediag veimo bei iveimo, realizacijos slyg nustatymo klausimais. 1939 m. rugsjo 7 d. paskelbiamas Nepaprastojo meto statymo papildymas [V. 1939. Nr. 662], suteiks vidaus reikal ministrui teis vesti darbo prievole darbingiems asmenims nuo 16 iki 60 met amiaus. N a u j j politini pairu fone 1928 m. Konstitucija pasirod esanti beviltikai pasenusi. Be to, artinosi 10 met termino, per kur Konstitucijos leidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendumu, pabaiga. Todl, uuot rengusis referendumui, vir-

159

nse buvo nutarta parengti nauja konstitucij. i Lietuvos Konstitucij Seimas prim 1938 m. vasario 1l d. Paskelbta prezidento, ji sigaliojo t pai met gegus 12 d. [V. 1938. Nr. 608]. Konstitucija susidjo i 21 skyriaus, suskirstyto i 156 straipsnius, ir buvo atvirai autoritarin. Jos 3 straipsnis skelb: "Lietuvos Valstyb yra respublika. Jos prieakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei". Prezidento rinkim tvarka ir galiojimu laikas nepasikeit. Konstitucija neberibojo valstybs vadovo kompetencijos sakmiu jo prerogatyv ivardijimu, teigdama, kad prezidentas "reprezentuoja Lietuvos Valstybe, priima svetimj valstybi atstovus, skiria Lietuvos Valstybs atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir statymais jam pavesta" (61 str.). Kituose straipsniuose nurodyta prezidento teis skirti ir atleisti valstybs kontrolieri ir kitus statym nustatytus pareignus, prezidentas buvo skelbiamas vyriausiuoju ginkluotj pajg vadu, galiniu skirti ir atleisti kariuomens vada. "Kai yra pavojus vieajai tvarkai arba valstybs saugumui", jam suteikta teis skelbti nepaprastj meta. Prezidentas, Vyriausybei pasilius, sprend mobilizacijos, karo ir taikos klausimus. Kardinaliai keitsi prezidento ir kit valstybs institucij santykiai. Prezidentas skyr Seimo rinkimus. Konstitucijai nustaius dvi Seimo paprastsias sesijas per metus, prezidentui buvo pavesta jas suaukti ir suteikta teis baigti sesijos darb pirma laiko. Prezidentui suteikta teis savo nuoira ar kvalifikuotos Seimo nari daugumos reikalavimu suaukti nepaprastja sesija ir nustatyti joje svarstytinus klausimus, taip pat j nutraukti net nebaigus t klausim svarstyti. Prezidentui pavesta paleisti ibuvus penkeri met kadencijos laika Seim, taip pat leista j paleisti ir pirma laiko. Iimtinei Seimo kompetencijai Konstitucija tepaved priimti savo statut bei Konstitucijos pakeitimo projekt. Ir pagal i Konstitucij Seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss: joje nustatyta, kad, Seimo ar jo sesijos nesant,

statymus leidia prezidentas. Seimui Konstitucija paved svarstyti ir priimti tik statymu projektus, kurie statymais tapdavo tik prezidento p a t v i r t i n t i ir paskelbti. Per 30 dienu prezidentas statymo projekt galjo grainti Seimui svarstyti antr karta. Seimui pakartotinai ta pat projekt primus absoliuia halsu dauguma, prezidentas turjo j skelbti arba Seim paleisti. Tik naujai irinktas Seimas, vl priimdamas t pat statymo projekt, galjo veikti prezidento veto. Panai procedra buvo numatyta prezidentui vetuojant Seimo priimta Konstitucijos pakeitimo projekt: iuo atveju veto galjo bti veiktas tik naujam Seimui t pat projekt primus kvalifikuota bals dauguma. Prezidentas naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis. Ir tik Seimo sesijai esant, norint gauti ratifikavimo pritarim, jam turjo bti pristatomos sutartys, pakeiianios galiojanti ar pareigojanios ileisti nauj statym. Prezidentui taip pat buvo pavesta tvirtinti Seimo priimt valstybs biudet, bet, Seimo nesant arba jam biudeto neprimus iki sesijos pabaigos, Vyriausyb galjo j pristatyti tvirtinti tiesiai prezidentui. Pagal 1938 m. Lietuvos Konstitucij Vyriausyb sudar jau tik ministras pirmininkas ir ministrai, visi kartu pavadinti Ministr Taryba, o prezidentas i Vyriausybs institucijos buvo eliminuotas. Ministr pirminink ir jo pristatymu kitus ministrus skyr ir atleido prezidentas. Jam suteikta teis savo iniciatyva aukti Vyriausybs posdius, dalyvauti juose ir pirmininkauti. Prezidentui suteikta teis duoti sutikim kelti ministrui pirmininkui, ministrui ar valstybs kontrolieriui byl dl tarnybinio nusikaltimo. Tai, kad prezidento aktams, kuriais skiriami ir atleidiami ministras pirmininkas ir valstybs kontrolierius, taip pat duodamas sutikimas ikelti jiems byl, Konstitucija nereikalavo Vyriausybs atstovo kontrasignacijos, gerokai iplt valstybs vadovo galimybes. Kartu Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo - Konstitucija jau neusimin apie Seimo pasitikjim Vyriausybe, apie teis reikalauti jos atsistatydinimo. Netgi iklau-

ss m i n i s t r o p i r m i n i n k o atsakym interpeliacij ir kvalifikuota balsu dauguma pripains, jog atsakymas nepatenkinamas, Seimas galjo s u l a u k t i i prezidento ne ministro pirmininko atleidimo, o paties Seimo paleidimo. Ir tik n a u j a i susirinks Seimas, pripains m i n i s t r o pirmininko atsakym j t pai interpeliacija esant nepatenkinama, galjo prezident priversti atleisti ministr pirminink. Suteikdama prezidentui plaiausias teises, Konstitucija nurod, jog u savo galios veiksmus prezidentas neatsako, o u k i t u s veiksmus taip pat negali bti traukiamas atsakomybn, kol vadovauja valstybei (73 str.). Apibdindama valstybs ir pilieio santykius, Konstitucija aikiai pabria valstybs primat: "Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas" (16 str.). Konstitucijos treiajame skyriuje, pavadintame "Pilieiu teiss ir pareigos", apie teises kalbama neatsiejamai nuo pareigu: ia skelbiama, kad pilietis naudojasi savo laisve, "visuomet atsimindamas savo pareigas Valstybei", ir kad pilieio pareiga - bti itikimam valstybei (17 str.). Pagrindines piliei laisves Konstitucija (25 str.) sujung j ''visuomeninio veikimo laisve", kuri "valstyb saugo", irdama, kad n e b t veikiama "kenksminga valstybei kryptimi". Prie tai nurodyto bendro reikalavimo kontekste iame straipsnyje iskirta visuomenin veikla, ypa spaudoje, organizacijose ir susirinkimuose, turjo atitikti itikimybs valstybei reikalavim. Konstitucijos 21-24 straipsniuose skelbiamas asmens ir buto nelieiamumas, susiinojimo turinio paslapties valstybin apsauga, kilnojimosi ir gyvenamosios vietos pasirinkimo laisv. Nurodoma, kad valstyb galinti ias laisves varyti "valstybs saugumo", "kovos su nusikaltimais" sumetimais, t. y. nebekeliami, kaip ankstesnse konstitucijose, konkrets reikalavimai teisiu ir laisvi subjektams, o j gyvendinimo prieira pavedama atitinkamoms valstybs institucijoms. Valstybs v a i d m e n i u i kio sferoje nusakyti skiriamas specialus Konstitucijos skyrius "Tautos kis". ia, greta tradicins de-

162

klaracijos apie tai, kad valstyb saugo nuosavybs teise, yra nauja, savinink pareigojanti nuostata: "Turtas deda jo valdytojui pareig turto naudojim derinti su Valstybs reikalais" (51 str.). Skelbiama, kad valstyb "priiri ir rikiuoja" kio ir jo atskiru m o n i veikla, rpinasi veikliu kinink dalyvavimu tikslingoje ir taisyklingoje ems kio veikloje, pramons, prekybos ir amat kiniu g a l i m u m u tikslingu panaudojimu ir t. t. Konstitucija nustato aktyvia valstybs pozicij eimos ir motinysts, aukljimo ir vietimo, darbo, sveikatos ir socialinio aprpinimo klausimais. 6. Administracinis aparatas Aukiausioji Lietuvos valdia savo funkcijas vykd per centrinius valdymo organus- ministerijas, kuri sraas netrukus nusistovjo ir tapo stabilus vis tarpukario laikotarpi. Specialus statymas - Ministeri kabineto etatai [V. 1924. Nr. 156] ivardijo ias atuonias ministerijas: Finans, ems kio, Susisiekimo, Vidaus reikal, Teisingumo, vietimo, Krato apsaugos ir Usienio reikal. Trys pirmosios ministerijos rpinosi Lietuvos valstybs kins-ekonomins politikos rengimu ir gyvendinimu. Pagrindin j - Finans ministerija. Ji buvo sudaryta 1924 m. reorganizavus Finans, prekybos ir pramons ministerij. i ministerija ne tik disponavo pagrindiniais valstybs poveikio kiniam krato gyvenimui svertais, bet ir sudar viso valstybinio aparato veiklos ekonomini pagrind. Centrinio Finans ministerijos aparato struktra nekart keitsi, bet du pagrindiniai jo padaliniai - Finans ir Mokesi departamentai - funkcionavo nuolat. Pagrindinis ministerijos padalinys buvo Finans departamentas (iki 1921 m. jis vadinosi Bendrj reikal ir valstybs l departamentu), usiiminjs valstybs biudeto sudarymu ir gyvendinimu, valstybs l tvarkymu. Departamentui buvo pavaldios vietins idins, kurias patekdavo mokesiai ir rinkliavos, bet kasin biudeto aptarnavim perdavus Lietuvos bankui, jos buvo panaikintos.

163

Valstybs plaukomis rpinosi Mokesi departamentas. Jam buvo pavaldios 1924 m. steigtos vietins mokesi inspekcijos, kontroliavusios, kad laiku bt sumokti visi mokesiai. Atsivelgiant netiesioginiu mokesi - akcizo, kaip svarbaus valstybs pajam altinio, svarb, 1921-1924 m. Finans ministerijos sudtyje funkcionavo savarankikas Akcizo departamentas. Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvos pramon smarkiai nukentjo, dalis moni buvo evakuota Rusijos giluma. Finans ministerijos sudtyje sudarytas Prekybos ir pramons departamentas turjo padti veikti ia ikilusius sunkumus. Jam, be kita ko, buvo pavesta sprsti organizacinius klausimus, susijusius su pramons moni atstatymu ir krimu; tam daugiausia buvo naudojamas akcini bendrovi bei privai asmen kapitalas. Prekybos srityje privati iniciatyva dl kreditu stokos reiksi silpnai, todl valstyb msi iniciatyvos organizuoti b t i n preki import ir talkinti eksporto organizavimui. Iki 1924 m. tiek prekybos, tiek ir pramons srityse jau m aktyviai reiktis privati iniciatyva, todl iose srityse su valstybs pagalba sprstin udavini apimtis susiaurjo. Tai lm Prekybos ir pramons departamento reorganizavim: jame buvo panaikintas pramons skyrius, o likusio Prekybos departamento iniai pavestas daugiausia muit politikos gyvendinimas. Tuo tikslu departamentui buvo perduotos muitins ir pereinamieji punktai, anksiau priklaus specialiam tos paios ministerijos M u i t i n i departamentui, kurio buvo atsisakyta. Tik paatrjus tarptautinei situacijai ir valstybei aktyviau mus regul i u o t i kio gyvenim, 1939 m. Prekybos departamentas buvo reorganizuotas Usienio prekybos departament ir steigtas naujas Pramons ir prekybos departamentas, turintis pramons ir prekybos inspektori vietose. Finans ministerijos sistemoje taip pat veik (l 924 m.) Valstybinio draudimo staiga, Centrinis statistikos biuras, Mat, saik, svarstykli ir prabavimo rmai, Taupomosios valstybs kasos ir kai kurios kitos institucijos.

Finans ministerijai pavaldi Kredito itaig ir kooperatyv inspekcija 1932 m. buvo reorganizuota j Vieojo atsiskaitymo staig ir m o n i prieiros inspekcij, kuri turjo kontroliuoti, kad kredito, draudimo, bir, prekybos, pramons ir kitos staigos ir mons, kurias bendrieji statymai ar j statai pareigoja vieai atsiskaityti, laikytsi statym, nedaryt alos visuomens reikalams ir kt. Finans ministras gavo teis skirti i staig ir moni prieirai valdininkus, reikalauti paalinti netinkamus darbuotojus, drausti joms atlikti tam tikras operacijas ir net jas udaryti. 1938 m. buvo sudaryta Kredito inspekcija. Siekiant veikti ekonomins krizs sukeltus sunkumus, Finans ministerijos sistemoje 1935 m. buvo steigta Kain tvarkytojo staiga, kuriai suteikta teis nustatyti preki kainas ir umokesti u patarnavimus, preki paskirstym ir kt., ir ikeltas udavinys mainti neigiama ems kio produkt ir pramons gamini kain neatitikim. Lietuvoje, agrariniame krate, didiul reikm buvo skiriama ems kio inybai. Kur laika ems kio ir valstybs turt ministerijos struktra maai tesikeit: ji susidjo i Bendrojo, ems kio, ems tvarkymo ir matavimo bei Mik departament. 1924 m. inyb imta vadinti tiesiog ems kio ministerija, o jos struktroje atsirado nauji padaliniai: greta ems kio ir Mik departament, joje buvo sukurta ems reformos valdyba, susidedanti i ems reformos bei ems tvarkymo departament. Ministerijos sudtyje 1931 m. papildomai suformuotas Veterinarijos departamentas, o 1938 m. ems reformos valdyboje dar ir Melioracijos departamentas. ministerijos sudt jo ir kai kurie kiti padaliniai. Vieliniams ems kio ministerijos organams priklaus apygard ems tvarkytojai, mik kio tarnybos, veterinarijos tarnybos; m i n i s t e r i j a i buvo pavaldios ems kio mokyklos. Susisiekimo ministerijos veiklos sritis visikai atspindjo jos struktra, be Bendrj reikal departamento, apimanti Geleinkeli, Plent, vandens keli ir uost, Pato, telegrafo ir tele-

fono valdybas. i valdyb tvarkomi objektai i esms sudar valstybs nuosavybe ir jiems eksploatuoti bei aptarnauti funkcionavo platus akini ir vietiniu staig ir moni, turini daugiausia gamybini pobd, t i n k l a s ir daug tarnautoju. v a i r i buvo Vidaus reikal ministerijos veikla: daug kart struktrikai keitsis ios staigos centrinis aparatas ir jam pavaldios vietins staigos vadovavo vieosios tvarkos apsaugai, kovai su nusikaltimais, vietiniam valdymui, priirjo vietos savivaldybes, rpinosi sveikatos bei socialine apsauga, statyb ir sauskeli prieira, tikyb reikalais. Atkuriant Lietuvos valstyb susiformavusi savaveiksm milicija buvo menkai organizuota, negausi ir silpna, todl nepajg tinkamai atlikti savo funkcij. Jos veiklos sritis buvo siaura, o daugeli p o l i c i n i funkcij apskritai vykd kariuomen: ji padjo palaikyti viej tvarka, saugojo valstybs sienas, geleinkel; prie G e n e r a l i n i o tabo Rikiuots skyriaus sudarytoji ini dalis, 1919 m. pertvarkyta valgybos skyri, be karins valgybos bei kontrvalgybos atliko dar ir politinio sekimo valstybs viduje funkcij. Svarbus ingsnis stiprinant Lietuvoje milicija engtas 1920 m. gegus 1 4 d . - ileidiamas Milicijos statymas, nusaks jos paskirt ir naujus organizacinius principus. Milicija buvo centralizuota ir pareigota saugoti statym nustatyta valstybs ir visuomens tvark, vykdyti statymus ir sakymus. statyme nurodyta, kad vidaus reikalu ministras gali steigti slaptosios milicijos skyrius. Remiantis t pai diena priimtu Vidaus reikal ministerijos etat statymu centriniame aparate steigiamas Piliei apsaugos departamentas vadovauti milicijai, o tarp j vietini institucij jau figravo ir kriminalins milicijos pareignai. Tai rod praktikai prasidjus milicijos veiklos specializavim. Vieosios milicijos, turinios tiksl utikrinti visuomens rimt ir saugum, emutine organizacine grandimi tapo teritorins nuovados, apimanios 2-3 valsius arba atitinkamo dydio miesto rajon, milicija. Apskrities mastu milicijai vadovavo milicijos

vadas. Besikurianios slaptosios - kriminalins milicijos veiklos sieros buvo nusikaltli iaikinimas, paieka ir sulaikymas, pirminiu tardymo veiksm atlikimas. 1923 m. r u g p j i o 13 d. V i d a u s reikalu m i n i s t e r i j a i perduotos politinio sekimo krato viduje funkcijos, tam tikslui Piliei apsaugos departamento i n i o j e organizuotas Kriminalinis skyrius B, 1924 m. reorganizuotas Politins policijos skyri (kaip minta, tais melais m i l i c i j imta vadinti policija). Stengiantis telkti slaptosios policijos materialines jgas ir galimybes, 1927 m. sausio 1 d. Vidaus reikal ministerijoje buvo sukurta savarankika, nebepavaldi Piliei apsaugos departamentui, Kriminalins policijos valdyba su skyriais A (politin) ir B ( k r i m i n a l i n ) . Kriminalins policijos, centriniame ministerijos aparate musios veikti departamento teismis, direktorius tapo pavaldus tiesiogiai vidaus reikal ministrui. Tais paiais metais vietiniai kriminalins policijos punktai buvo pavadinti kriminalins policijos rajonais; j bta septyni. 1933 m. Kriminalins policijos valdyba reorganizuota i savarankika Vidaus reikal ministerijos Valstybs saugumo departament, vadovavusi valstybs saugumo ir kriminalinei policijoms. Kasdienei veiklai vykdyti Lietuvos teritorija buvo suskirstyta i eias apygardas, o ios - rajonus. Kauno apygardoje valstybs saugumo ir kriminalin policijos veik skyrium, Klaipdos apygardoje buvo tik valstybs saugumo policija (kriminalins policijos veiklos sfera jo i autonomins administracijos kompetencija), likusiose apygardose jos veik ivien. I karins inybos Vidaus r e i k a l ministerija 1923-1924 metais taip pat perm valstybs sien ir geleinkelio apsaugos funkcijas, kurioms vykdyti sudarytos specializuotos pasienio ir geleinkelio policijos nuovados. Vidaus reikal ministerijos Piliei apsaugos departamentas, kuriam buvo pavaldi visa vieoji policija, 1935 m. reorganizuotas Policijos departament, tvarkius policijos reikalus. Jam ir toliau liko nepavaldi tik valstybs saugumo ir kriminalin policijos akos.
167

Kitas svarbus Vidaus reikalu ministerijos darbo baras buvo vielos savivaldybi prieira. ia veikla, taip pat socialine apsauga, 1920 m. usim Savivaldybi ir darbo bei socialins apsaugos departamentas, o nuo 1921 m. -jau savarankikas Savivaldybi departamentas. Departamentui vadovaujant buvo organizuojami savivaldybi rinkimai, kontroliuojama valsi viraiiu ir taryb nari sudtis, priirima savivaldybi veikla, nagrinjamos apeliacijos dl miest ir apskrii taryb nutarim. Vidaus reikal ministerijai pavesta rpinimsi samdini ir j eim nari interesais nuo 1921 m. atliko naujai sukurtas atskiras Darbo ir socialins apsaugos departamentas. J 1924 m. panaikinus, ios funkcijos atiteko 1919 m. sukurtai Darbo inspekcijai, vietose turiniai 12 darbo inspektori. Specialus Darbo inspekcijos statymas [V. 1925. Nr. 179] nustat, kad jos tikslas yra "kelti darbingum, saugoti gyvyb ir sveikat darbui pasamdyt m o n i , kurie dirba einant samdymo sutartimi", iskyrus ems kius, maesnius kaip 80 ha, taip pat saugoti gyvyb ir sveikata ''darbui pasamdyt moni eimyn". 1926 m. dar buvo steigta Vyriausioji socialinio draudimo valdyba, steigusi ir priirjusi teritorines ligoniu kasas. Vidaus reikal ministerijoje nuolat veik Sveikatos departamentas, kuriam buvo pavesta rpintis ukreiam lig profilaktika, sprsti bendruosius sanitarijos reikalus, iduoti specialistams leidimus verstis privaia medicinos praktika, steigti vaistines ir t. t. Departamentui buvo pavalds keletos valstybini gydymo ir sanitarijos staig, apskrii gydytojai. 1920 m. prie Vidaus reikal ministerijos krus Lietuvos atstatymo komisariat, ios ministerijos kompetencijai buvo pavesta statybos taisykli prieira. Komisariatas 1925 m. reorganizuotas Statybos inspekcij. Statybos darbams priirti apskritis ir miestus, turinius apskrii teises, vidaus reikal ministras skyr inspekcijai pavaldius technikus. Iki 1924 m. Vidaus reikal ministerijoje funkcionavo Tikyb departamentas, vliau reorganizuotas Tikybos reikal re-

ferentr. Tik 1928 m. tikyb reikal tvarkymas perduotas vietimo m i n i s t e r i j a i . I s k i r t i n vieta ne tik vidaus reikal, bet ir apskritai vietini a d m i n i s t r a c i n i u valstybs organu sistemoje ir toliau teko apskriiu virininkams. Tiesa, apsitvarkius kitoms inyboms, jie neteko bendrosios kompetencijos organo pobdio, bet tarp vidaus r e i k a l u ministerijos vietos organ neabejotinai um vyraujani padt. Skinamu vidaus reikal ministro ir jam pavaldiu apskrities virinink teisin padtis ir kompetencija specialaus statymo nebuvo reglamentuota. Taiau galiojantys kitiems reikalams skirti statymai jiems patikjo ities plaias teises ir pareigas. Pagal 1920 m. Milicijos statym, apskrities virininkui buvo pavaldus apskrities milicijos vadas, apskrities virininkas galjo leisti privalomus sakymus gyventojams visuomens tvarkai ir ramybei, sveikatai bei varai palaikyti; 1919 m. Savivaldybi statymas jam suteik teis revizuoti savivaldybi veikl, protestuoti j nutarimus, reikalauti valsiaus viraiio ir k i t tarybos n a r i atleidimo; 1924 m. pakeistas Savivaldybi statymas s u j u n g apskrities virininko ir apskrities valdybos pirmininko pareigybes. Teisingumo ministerija vadovavo teism sistemai, prokuratrai, n o t a r i a t u i ir kalinimo vietoms. Negausus jos centrinis aparatas i pradi struktrikai susidjo i Pirmojo bendrj reikal, Antrojo t e i s i ir Kaljim departament. 1924 m. ministerijos struktra buvo supaprastinta: visas jos funkcijas m vykdyti sekretoriatas, kurio sudtyje taip pat buvo kaljim inspektorius ir Teisingumo ministro taryba, susidedanti i trij prezidento skiriam nuolatini nari ir ei vadovaujani ministerijos sistemos valdinink - generalinio sekretoriaus bei teismo, prokuratros ir advokatros atstov. Tarybai buvo pavestas kodilikacinis darbas, svarstyti teisingumo ministro silomus statym projektus, teikti ivadas teisiniais klausimais. Apskritai teismai nepriklaus administraciniam valstybs aparatui. Taiau 1933 m. Teism santvarkos statymas auktesnie-

169

iems teismams emesnij atvilgiu suteik ir administracins prieiros teises: lankyti teismus ir tikrinti j darb, ireikalauti atskiras bylas, reikalauti i teism ir teisju ini ir paaikinimu; nurodyti teismams paalinti pastebta netvark, silyti ikelti teisjui drausmine byl. M i n i s t e r i j a i priklaus kaljimai ir areto namai, turintys savo a d m i n i s t r a c i j a , priirtojus ir kt. tarnautojus. Vadovauti vietimo ir kultros sritims buvo pavesta vietimo ministerijai. Struktriniu poiriu ji susidjo i Auktesniojo mokslo, Pradios mokslo ir Bendrj reikal departament. Be to, 1922 m. m i n i s t e r i j a i priklaus Valstybs centrinis knygynas. Valstybs centrinis archyvas. Valstybs muziejus, Knyg leidybos komisija ir kai kurie kiti padaliniai. Svarbi buvo karin valdymo inyba, vadovaujama Krato apsaugos ministerijos. Krato apsaugos ministras remiantis Kariuomens vadovybs statymu [V. 1935. Nr. 465] buvo visos kariuomens virininkas. Jam tiesiogiai buvo pavalds kariuomens vadas, kariuomens tiekimo virininkas ir kai kurie kiti auktieji pareignai. Kariuomens vadas atsak u ginkluotj pajg karini rengim ir vadovavim karinms operacijoms. Jis nebuvo skiriamas tik 1928-1935 m., ir jo pareigas tuokart jo Vyriausiojo tabo virininkas. Kariuomens vadui buvo pavalds Vyriausiojo tabo virininkas, divizij vadai, ginkl ri virininkai ir inspektoriai, karo mokymo itaig virininkai, auli sjungos virininkas ir vyriausiasis kariuomens kapelionas. Vyriausiasis tabas buvo sudarytas 1924 m., reorganizavus Generalin tab, ir susidjo i Generalinio tabo ir Administracijos valdyb. Vliau, 1935 m., Vyriausiasis tabas buvo pavadintas Kariuomens tabu, panaikintos jo buvusios valdybos, kuri skyriai perjo i tiesiogin tabo virininko pavaldum. K a r i n i o valdymo poiriu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta tris karo apygardas. Pirm kart Lietuvos ginkluotj pajg organizavimo pagrindus statymikai sureguliavo 1919 m. rugsjo 27d. ileisti

Laikinieji naujoku aukimo statai [LV. 1919. Nr. 13], paskelb visuotin karin prievol ir nustat aukimo tvark bei atleidimo i tarnybos pagrindus. Pagal Steigiamojo seimo ileista Karins prievols statym [V. 1922. Nr. 91 ], ginkluotosios pajgos susidjo i kadrins kariuomens, naujoku rezervo, atsargos ir apsaugos. Atlikti karo prievol privaljo visi Lietuvos pilieiai vyrai. auktin asmen skaii kasmet turjo nustatyti statymas. Galjo bti aukiami b u r t keliu 20 met sulauk vyrai ir priklausomai nuo kariuomens ries turjo tarnauti dvejus trejus metus. Atlikusieji tarnyb 13 met buvo laikomi atsargoje ir galjo bti aukiami trumpalaikei tarnybai, o vliau dar 10 metu - apsaugoje. Nepaauktieji tikrja tarnyb 12 met buvo laikomi naujok rezerve, o po to 13 met - apsaugoje. Naujas Karins prievols statymas [V. 1936. Nr. 538] nustat, kad tikroji karo tarnyba trunka 1,5-2 metus, j aukiami 21 met amiaus vyrai, o po tarnybos iki 45 met amiaus jie buvo atsargoje. Naujokams kariuomenn aukti, mobilizacijai rengti ir vykdyti kiekvienoje apskrityje veik karo komendantros. Usienio reikal ministerija Lietuvos valstybs gyvavimo pradioje - 1919-1920 m. pltojo veikla, kuria svarbiausia buvo siekiama tarptautinio pripainimo, stengiamasi propaguoti usienyje Lietuvos tautin nepriklausom valstyb ir jos problemas. iems udaviniams sprsti veik Bendrasis ir Informacij departamentai. Usienio alims mus skirti Lietuvai daugiau dmesio, nus t a t i n t i su ja kai kuriuos politinius ir ekonominius ryius, Usienio reikal ministerijos veiklos apimtis iaugo ir tapo vairesn. Tai matyti i jos vidaus struktros, 1921 m. reorganizuotos regioniniu principu: ministerijoje, be Bendrojo departamento, buvo Ryt. Europos centro ir Vakaru departamentai. Taiau 1924 m. ministerij imtasi pertvarkyti funkciniu principu: Politikos ir ekonominiu reikalu departamentas gyvendino valstybs usienio politik, ekonominius ryius su usienio valstyb-

mis, vadovavo informacijos reikalams; Teisiu ir administracijos departamentui buvo pavesti tarptautins privatins teiss, kons u l i n i a i , kiniai-administraciniai klausimai. Usienio reikal ministerijai buvo pavalds Lietuvos atstovyb ir konsulatai. Lietuvos valstybs gyvavimo pradioje Ministru kabineto sudtyje funkcionav ministrai be portfelio yd ir gud reikalams taip pat turjo atitinkam etat statym nustatyta savo aparat. i ministru institutas gyvavo iki 1923 m. pabaigos, o 1924 m. valstybs ilaid smatoje neskyrus finansavimo, jie likvidavosi. iimtine viet aukiausij valstybs organ sistemoje um Valstybs kontrolieriaus itaiga, steigta 1919 m. vasario 20 d. statymo valstybs kontrolei tvarkyti [LV. 1919. Nr. 5] pagrindu. Tai buvo savarankika, nepriklausanti nuo Ministr kabineto, valstybs valdymo institucija. Jai vadovavo Valstybs kontrolierius, skiriamas ir atleidiamas Respublikos prezidento, prilygintas ministrui, bet kabineto darbe dalyvavs patariamojo balso teise. Valstybs kontrolieriaus kompetencijai priklaus valstybs pajam ir ilaid, turto, skol ir apskaitos prieira. Valstybs kontrolieriaus staigai turjo atsiskaityti valstybs ir savivaldybs staigos, besinaudojanios valstybs lomis, taip pat visuomenins organizacijos, gavusios valstybs kreditus. Struktrikai i staiga susidjo i Biudeto vykdymo apskaitos skyriaus, Bendrosios revizijos, Susisiekimo revizijos ir Krato apsaugos revizijos departament. Lietuvoje bta valstybs institucij, pavaldi tiesiogiai Ministr kabinetui. Antai, siekiant pajungti valstybei piliei visuomenine veikl, buvo paskelbtas Visuomeninio darbo valdybos statymas [V. 1938. Nr. 617]. Ministro pirmininko inioje sukurtai institucijai buvo pavesta priirti odin agitacij, spaud, sjungas, men ir kitas visuomenins veiklos sritis. Valdybai i Vidaus reikal ministerijos inios perduota kino film cenzra, i vietimo ministerijos - Valstybs radiofonas. Kitais metais panaikinus Valdyb, Vidaus reikal ministerijos sistemoje iam reikalui buvo sudarytas Spaudos ir draugij skyrius,

172

o Valstybs radiofonas perduotas ministro pirmininko inion [V. 1939. Nr. 644]. Valstybs administracinio aparato raidai tam tikr poveik padar 1939 m. V i l n i a u s krato sugrinimas Lietuvai: prezidentas, ministrui pirmininkui pristaius, skyr galiotin Vilniaus miestui ir sriiai, kuriam pavesta s i l y t i reikiamus statymu pakeitimus, priirti ir koordinuoti valstybs ir savivaldybi darb ir kt. Skirtingai nuo ministru, kuriuos parenkant svarbiausias vaidmuo teko valdaniosios partijos arba bloko vadovybei, o autoritarinio reimo metais - Respublikos prezidentui ir jo aplinkai, kitus aparato tarnautojus skirdavo atitinkamo rango virininkas, o nemaai aukiausij tarnautoju, vadovaujantis Konstitucija, - prezidentas. Ministr padtis poste buvo nestabili, nes priklaus nuo daugelio politini veiksniu, o dauguma valstybs tarnautoju savo postuose likdavo nuolat. Profesionals tarnautojai utikrino administracijos veiklos perimamum. Lietuvos valstybs krimosi pradioje tarnautojai neturjo patyrimo ir pakankamo isilavinimo. J kadrai buvo labai margi: ia atjo dirbti negausus brys buvusiu Rusijos imperijos valdinink, bet dauguma j buvo energingas ir entuziastingas jaunimas. Ilgainiui ie mons gijo patyrimo, gavo reikiam isilavinim. 7. Funkcin savivalda ir vietos savivaldybes Jau 1922 m. Konstitucijos 89 straipsnis (po to ir 1928 m. Konstitucija) skelb, kad atskiroms kio sritims statymai suteikia tam tikr savivald, turinia bendradarbiauti su valstybs valdia normuojant kio gyvenim. 1938 m. Konstitucijoje taip pat buvo numatyta galimyb kio ir verslo sritims suteikti funkcin (veikmens) savivalda (126 str.). Si konstitucin nuostata buvo pradta gyvendinti sukuriant savivaldias visuomenines institucijas - Pramons ir prekybos bei ems kio rmus [V. 1925. Nr. 181]. Vliau ios institucijos buvo reorganizuotos pritaikant naujiems udaviniams sprsti.

173

1936 m. Pramons ir prekybos rmai reorganizuoti pusiau v a l s t y b i n i o pobdio Pramons, prekybos ir a m a t rmus [V. 1936. Nr. 539]. Rm pirminink skyr prezidentas, finans ministras skyr 33 i 7 5 rm nari, likusieji buvo renkami pramons, prekybos, amatu, kredito ir draudimo itaigu ir moni savininku. Rmai atstovavo pramonei, prekybai ir amatams, turjo tirti j slygas, reikti nuomon dl jiems a k t u a l i statym projekt, organizuoti reikiamas pramons, prekybos ir amat akas, rengti g a m i n i normas ir standartus, rpintis negarbingos konkurencijos a l i n i m u . 1935 m. reorganizuoti ems kio rmai [V. 1935. Nr. 539] tapo pavalds ems kio ministrui. Rm p i r m i n i n k skyr prezidentas, 5 narius - Ministr kabinetas, kitus 55 narius rinko apskrii tarybos arba delegavo vairios organizacijos ar staigos, susijusios su ems kio gamyba. Rmai buvo pareigoti kaupti inias apie ems k, ikilus reikalui parpinti ekspertus, t e i k t i ivadas, imtis priemoni ems kio kultrai kelti, isakyti nuomone dl statym, iveamos ir veamos ems kio produkcijos muit tarif, transporto tarif ir kt. Tais paiais metais steigti Darbo rmai [V. 1935. Nr. 505], kurie turjo rpintis ekonominiais ir socialiniais darbinink reikalais - teikti inias samdomojo darbo klausimais, reikti nuomone darb dirbani asmen ekonominiais, kultriniais ir socialiniais, darbo naumo reikalais, galjo reikti nuomone ir silyti statym projektus, lieianius samdomj darb ir j dirbanius mones. Kandidatus rmus galjo silyti 30 rinkj - privalomai apdraust ligoni kasose, taip pat kai kuri kit kategorij darbinink ir tarnautoj -grup; vidaus reikal ministro paskirta rinkim komisija i i kandidat turjo atrinkti 90 tinkam i a u s i tam reikalui asmen, i kuri buvo renkama 30 rm n a r i ir tiek pat kandidat. Vietiniams reikalams tvarkyti buvo skirtos vietos savivaldybs. Vietos savivaldybms statymai suteik teises tvarkyti vietos kio, finans, buities, kultros ir kitus reikalus: tvarkyti vietins reikms pajamas ir ilaidas bei mokesius, rinkti valstybinius mokesius, remti ems k , pramone ir prekyb, steigti ir
174

ilaikyti smulkaus kredito itaigas, rengti ir priirti vietins reikms kelius, gatves ir tiltus, rpintis labdara, vietimu, sveikata, priegaisrine apsauga, paskirstyti gyventojams prievoles, utikrinti visuomens tvarka ir rimti, atlikti kitus statymais pavestus valstybs ir vietos reikalus. Ketvirtajame deimtmetyje specialiais statymais savivaldybms buvo pavestos svarbios funkcijos prezidento ir Seimo rinkimuose. Savivaldybs organai valsiuose buvo valsiaus taryba (i pradi dar ir valsiaus valdyba) ir viraitis (vliau valsiaus savivaldybs organams buvo priskirti ir seninij krivuls bei sen i n a i ) ; apskrityse - apskrities taryba ir apskrities valdyba; miestuose -miesto taryba (i pradi dar ir miesto valdyba) ir burmistras. Savivaldybi sudarymo tvark, be 1919 m. Savivaldybi statymo, reguliavo dar ir 1921 m. kovo 11 d. priimtas Savivaldybi rinkim statymas [V. 1921. Nr. 62] bei 1931 m. gegus 2 d. Vietos savivaldybs statymas [ V. 1931. Nr. 356]. Aktyvij rinkim teis i pradi turjo asmenys, sulauk 20, vliau -24 met, o pasyvij - 24 metus amiaus. 1919 m. Savivaldybi statymas rinkjams nustat sslumo cenz, reikalaudamas, kad pilieiai, dalyvauj savivaldybi rinkimuose, i k i rinkj sra sudarymo bt igyven tame valsiuje ne maiau kaip eis mnesius. 1921 m. Savivaldybi rink i m statyme, nors ir neusimenama apie sslumo terminus, taiau nurodoma, kad savivaldybi rinkimuose negali dalyvauti pilieiai, negyvenantys tame valsiuje ir neturintys buto, tarnybos ar kito nuolatinio usimimo. Didiausius reikalavimus rinkjams kl 1931 m. Vietos savivaldybs statymas, pagal kur, be reikalavimo igyventi tame valsiuje ar mieste ne maiau kaip metus, buvo reikalaujama, kad rinkjai mokt ar privalt mokti nekilnojamojo turto, ems, prekybos, pramons, amato, asmens pajam ar buto savivaldybs mokesius arba bt valstybs ar savivaldybs staigos tarnautojai; dalyvauti valsiaus savivaldybs organ rinkimuose galjo ir asmenys, baig auktj arba specialj ems kio moksl.

175

statymas rinkjams kl ir kit reikalavim, panaiu j tuos, kurie buvo nustatyti Seimo rinkjams. Didiausi reikm pagal 1921 m. statym turjo valsi taryb r i n k i m a i , nes jas r i n k j a i rinko tiesiogiai, o jau apskrii taryb narius savo posdiuose rinko valsi tarybos. Tiesa, 1921 m. statymas nustat tiesioginius ir apskrii taryb rinkimus, bet 1921 m. ir 1924 m. toks j vykdymas kaskart buvo atidedamas ir apskritai nevyko. 1919 m. Savivaldybi statymas, atsivelgdamas menka daugumos gyventoj iprusima, nustat balsavim metant rutuliukus skirting spalv deles. Pagal 1921 m. Savivaldybi rinkim statym, kandidatus i savivaldybi narius sil partijos ir grups reikalaujant, kad kandidat sraus pasirayt bent 20 rinkj. Rinkim rezultatus nustatydavo pagal proporcin sistema, vis valsiaus teritorij laikant viena rinkim apygarda. 193 l m. vietos savivaldybs statymas pagrindin vaidmen komplektuojant savivaldybes skyr krivlei, t. y. seninijos gyv e n t o j susirinkimui, kuriame galjo dalyvauti tur mintuosius cenzus asmenys. Ji buvo laikoma teista, jei dalyvavo bent tredalis turini teis joje dalyvauti gyventoj. Krivl atviru balsavimu rinko senin, jo padjj ir seninijos atstov valsiaus taryb. Irinktais laikydavo gavusiuosius paprast dalyv a u j a n i j krivlje bals daugum. Valsiaus taryba, susidedanti i s e n i n i j atstov ir savo paios irinkto viraiio, rinko savo atstov apskrities taryb, kuri susidjo i valsi atstov bei viraii ir antraeiliu miest atstov bei burmistr. Tik miest tarybos buvo renkamos slaptais tiesioginiais rinkimais, kandidatus silydavo sraais, miestas sudar vien rinkimu apygard. Kauno miesto tarybos treija dal skyr Vyriausyb. Irinktos vis lygi tarybos savo susirinkimuose rinko kolegialius vykdomuosius organus -valsi valdybas ir j viraiius, apskriiu valdybas ir pirmininkus ir miest valdybas ir j burmistrus. Bet 1931 m. statyme jau nutolta nuo kolegialumo principo: kolegialumas iliko tik apskrities savivaldybs grandyje,

176

nes buvo renkami du valdybos nariai; treiasis ia buvo apskrities virininkas. Savivaldybs buvo pavaldios auktesnio lygio savivaldybs organui: apskriiu tarybos priirjo valsi ir miestu taryb veikla, t i k r i n o emesnij taryb nutarimus, kontroliavo, kad jie atitikt "valsiaus gyventoj reikalams ir naudai". statymas reikalavo, kad apskrii tarybos tvirtint emesni taryb nutarimus tam tikrais klausimais - dl paskol, valstybs ido paalp panaudojimo ir kt. Savivaldybs buvo pavaldios ir administracijos organams, statymai savivaldybi veikl paved priirti Vidaus reikal ministerijos Savivaldybi departamentui, kad jos "neikryptu i nustatom joms iuo statymu vi" ir kad j veikla nebtu prieinga valstybs statymams. Departamentas naudojosi teise nagrinti apeliacijas dl miest ir apskriiu taryb nutarim, nualinti valsiaus viraiti arba valsiaus tarybos nar, jei taryba apskrities virininko reikalavimu to nepadaro pati. Apskrii virininkai gavo teise revizuoti savivaldybes, protestuoti j potvarkius. Vlesnieji Savivaldybi statymo pakeitimai ir papildymai dar labiau apribojo savivaldybi teises ir iplt apskrii virinink galia savivaldybms. iuo poiriu ypa buvo reikmingi 1924 m. liepos 29 d. pakeitimai, kai apskrities virininkas gavo teis tvirtinti virait i trij valsiaus tarybos pateikt kandidat, sustabdyti viraiio ar kito valsiaus tarybos nario veikl, o svarbiausia -jis pats buvo paskelbtas apskrities tarybos pirmininku. 1931 m. statymas suteik vidaus reikal ministrui teis, Ministr kabinetui nutarus, paleisti bet kurios grandies taryb; apskrii virininkai tvirtino seninus, viraiius, antraeili miest burmistrus; netvirtinant seninas turjo bti renkamas i naujo, o viraitis ir burmistras galjo bti paskirti vidaus reikal ministro; ministras tvirtino apskrii valdyb narius bei pirmae i l i miest burmistrus; visus minimus savivaldybi pareignus apskrii virininkai arba vidaus reikalu ministras galjo nual i n t i nuo pareigu. Svarbiausieji savivaldybs aktai buvo reikalingi administracini organu tvirtinimo.

177

Didele reikm v i e t i n i valstybs organ, valstybs ir savivaldybs organu santykiams turjo nepaprastosios padties galiojimas. Priklausomai nuo nepaprastosios padties ries kai kurios f u n k c i j o s , daniausiai priklausanios savivaldybei, buvo perduodamos vietos kariniams arba vidaus reikal organams. Pavyzdiui, Ypatingi valstybs apsaugos statai ikl apskrities karo komendantu reikm. Komendantai savo inioje turjo komendantr gulas, jiems paklusti turjo policija. Komendantai galjo sustabdyti civilini valstybs bei savivaldybs staig ir v a l d i n i n k sakym vykdym. 8. Teismas Visos trys laikinosios Lietuvos konstitucijos apie teismo valdi neusimin. Pirm kart ji buvo konstitucionizuota 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos bendrj teismu sistema pirmiausia teisino 1918 m. lapkriio 28 d. Valstybs tarybos priimtas ir 1919 m. sausio 16 d. oficialiai paskelbtas Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statymas bei 1921 m. liepos 8 d. io statymo papildymas [LV. 1919. Nr. 2-3; V. 1921. Nr. 68]. statymas nustat trij pakop teism. emiausia teism sistemos grandis buvo taikos teisjai, nagrinj bylas vienasmenikai. Kiekvienas taikos teisjas turjo savo veiklos teritorija - nuovada, kuri eidavo keletas valsi. J kompetencijai priklaus dalis civiliniu ir nedidels baudiamosios bylos. Taikos teisjas galjo nagrinti bylas dl neteistum rinkj srauose, valsiaus tarybos rinkini panaikinimo, susirinkim [statymo paeidim. Kita teism sistemos grandis - apygard teismai. Jie buvo sudaryti Kaune, Marijampolje, iauliuose ir Panevyje. Kaip pirmosios instancijos teismams jiems buvo teismingos i esms visos bylos, kurios nepriklaus taikos teisj kompetencijai. Tam tikrais atvejais buvo n u m a t y t a galimyb apsksti apygard teismams administracini staig nutarimus, pavyzdiui, nutarim atsisakyti [registruoti visuomenin organizacij ir kt. Kaip ape-

liacin instancija apygard teismai pagal apeliacin skund nagrinjo taikos teisju inagrintas bylas. Apygard teismuose bylas nagrinjo t r i j teisju kolegijos. Aukiausioji teismin instancija Lietuvoje buvo Lietuvos Vyriausiasis tribunolas. Kaip pirmosios instancijos teismas Vyriausiasis tribunolas galjo sprsti prezidento, ministro pirmininko ar kurio kito ministro bylas. Visas kitas bylas Tribunolas nagrinjo kaip apeliacin instancija apygardos teismu sprendimams ir nuosprendiams ir (nuo 1921 m.) kaip kasacin instancija taikos teisj sprendimams ir nuosprendiams, apeliacine tvarka patikrintiems apygardos teismuose. Vyriausiojo tribunolo sprendimai buvo galutiniai ir neskundiami, bet baudiamosiose bylose buvo leidiama kreiptis prezident su praymu dovanoti arba velninti skirta bausm. Vyriausiojo tribunolo teisiamojo posdio sudt sudar taip pat trij teisj kolegija. 1933 m. liepos J l d. buvo paskelbtas naujas Teism santvarkos statymas [V. 1933. Nr. 419], pakeits 1919 m. Laikinj Lietuvos teismu ir j darbo sutvarkymo statym. statymas ved keturi pakop teism. emutine teism sistemos grandimi tapo apylinki teismai, kuriuose galjo dirbti po kelis teisjus. Apylinki teisj veiklos formos ir kompetencija buvo panas anksiau buvusi taikos teisju. Kita teismu sistemos grandimi liko apygard teismai, kuri kompetencija taip pat i esms nepakito: kaip pirmosios instancijos teismai jie sprend svarbesnes civilines ir baudiamsias bylas, iskyrus politines; kaip apeliacin instancija - apylinki teismuose inagrintas bylas. Teism santvarkos statymas bendrj teism sistema trauk visai nauj grand - vienus visai respublikai Apeliacinius rmus, apeliacine tvarka nagrinjusius bylas, pirmja instancija jau nagrintas apygard teismuose. Be to, Apeliaciniai rmai kaip pirmosios instancijos teismas nagrinjo nusikaltim valstybs saugumui bylas, anksiau teismingas apygard teismams.

179

Aukiausija teismu sistemos grandimi ir toliau liko Vyriausiasis tribunolas. Tiesa, jis neteko apeliacini teisi ir veik ii m t i n a i kaip kasacin instancija byloms, inagrintoms apylink i ir apygard teismuose, Apeliaciniuose rmuose ir Kariuomens teisme, taip pat kaip pirmosios instancijos teismas byloms, kuriose k a l t i n a m i Vyriausybs nariai. Apygardos teismai, Apeliaciniai rmai ir Vyriausiasis tribunolas jiems teismingas bylas daniausiai nagrinjo trij teisj kolegijomis; kai kuriems klausimams sprsti buvo numatyti visuotiniai i teism nari susirinkimai. Vyriausiojo tribunolo visuotiniam nari susirinkimui priklaus statym aikinimo teis, ginu tarp teism bei tarp teism ir administracijos organ dl byl priklausomybs nagrinjimas ir t. t. Visuotinis susirinkimas leido potvarkius ir instrukcijas teismams. Vis grandi emesnij teism veikla priirjo auktesnieji teismai; vis teismu prieira buvo pavesta teisingumo ministrui. Pagal 1919 m. statym taikos teisjus skyr ir atleido teisingumo ministras, apygardos teism narius - Respublikos prezidentas teisingumo ministro teikimu, Vyriausiojo tribunolo narius-prezidentas. 1933 m. statymas nustat, kad visus be iimties teism sistemos grandi teisjus skiria prezidentas teisingumo m i n i s t r o teikimu; kandidatus apygardos teism bei Apeliacini rm teisjus turjo silyti atitinkamo teismo visuotinis susirinkimas, kandidatai buvo pristatomi ministrui, o jis turjo teis savo nuoira parinkti asmenis i pasilyt kandidatu arba ir ne i j ir su atitinkamomis atestacijomis pristatyti prezidentui. Teismo valdios nereglamentavimas pirmuosiuose konstituciniuose aktuose, taip pat laikinojo statymo neribojamos galimybs teisjus paalinti i pareig aikinamas tuo, kad besikurianti Lietuvos valstyb neturdama pakankamai teisinink teisjais buvo priversta skirti tam nepasirengusius mones, todl valdia, kol teismai buvo organizuojami ir teisj tik iekoma, buvo suinteresuota ilaikyti priklausom teismo padt.
180

Labai trkstant specialist dirbti teismuose, 1919 m. gruodio 11 d. priimtas Teismo kandidat statymas [LV. 1919. N r. 18]. Remiantis io statymo reikalavimais, teismo kandidatais buvo p r i i m a m i ne jaunesni kaip 20 met amiaus asmenys, daniausiai turintys vidurini isilavinim. Jie vienus dvejus metus turjo stauotis pas taikos teisjus, tardytojus, valstybs gynja ar jo p a d j j u s , apygardos teismo rastinje, rengtis teorikai ir laikyti egzaminus. Po to jie galjo bti skiriami laisvus taikos teisj, valstybs gynjo padjju ir teismo tardytoj etatus. Per daugiau nei deimt met auktuosius teiss mokslus Lietuvoje baig nemaai moni, todl 1933 m. Teism santvarkos statymas jau turjo pagrind teism darbuotojams kelti kur kas auktesnius reikalavimus. Teisjais, pagal statym, galjo tapti p i l i e i a i , sukak 25 metus amiaus, turintys a u k t j issimokslin i m . Teisjais negaljo bti asmenys, kuriems teismo sprendimu atimtos teiss, kurie paskelbti neisimokaniais skolininkais, ir kt. Be to, apylinks teismo teisjais skiriami asmenys turjo bti ne maiau kaip dvejus metus itarnav teismo kandidatais, ilaik nustatytus egzaminus ir po to bent vienus metus j teisme sekretoriaus ar panaias pareigas; apygardos teism teisjas turjo bti ne maiau kaip trejus metus dirbs apylinks teisju; Apeliacini rm ir Vyriausiojo tribunolo nariams reikjo atitinkamai trej ir eeri met apygardos teismo teisjo stao. Dar didesni reikalavimai buvo keliami vis teism pirmininkams. teisindamas teisj nepakeiiamumo princip, 1933 m. Teism santvarkos statymas nustat, kad teisjas i tarnybos atleidiamas tik pareiks savo sutikim; be jo sutikimo teisjas galjo b t i atleidiamas tik jam be pateisinamos prieasties nustatytu l a i k u neatvykus paskirt teisjo viet, netekus Lietuvos pilietybs, paskelbus neisimokaniu skolininku, teismo sprendimu udjus glob, dl ligos nesugebant eiti pareig. ie a p r i b o j i m a i galjo bti netaikomi tik teisjui, neitarnavusiam trej m e t , jam dl ligos neinant pareig ilgiau nei nustatyta valstybs tarnautojams, taip pat sulaukus 65 met (Vyriausiojo tribunolo teisjui - 70 met) amiaus. Visais atvejais atleisti teisj galjo prezidentas teisingumo ministro teikimu.
181

Prie apygardos teismu bei Vyriausiojo tribunolo, o steigus Apeliacinius rmus - ir prie j buvo organizuoti valstybs gynjai (prokurorai). Jiems pavesta ginti valstybs interesus, palaikyti valstybini kaltinim nagrinjant bylas teismuose. Vadovauti emesniu grandi prokuratroms ir priirti j veikla turjo auktesns prokuratros. Pagal 1933 m. statym, vyriausiuoju prokuroru buvo laikomas teisingumo ministras. Prie apygardos teism veik tardytojai, a t l i k i n j parengtini tardym apygardos teismams teismingose bylose. Vliau, nuo 1933 m., prie apygardos teism buvo apygard ir apylink tardytojai, o prie Apeliacini rm -ypatingieji tardytojai. Prie teism buvo priskirti taip pat notarai, teismo antstoliai, teismo k a n d i d a t a i . 1922 m. Konstitucijos 69 straipsnis (taip pat 1928 m. Konstitucijos 70 straipsnis) skelb: "Teismas visiems pilieiams yra lygus". Toliau tame paiame straipsnyje nurodomos dvi minto bendro principo iimtys: ''Karius dl tarnybos nusikaltim teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai gali bti steigiami tik karo metu arba karo padiai esant", gyvendinant i konstitucin nuostata, "tam tikri teismai" kariams, karo padiai esant, buvo kartu ir ypatingaisiais teismais kitiems gyventojams. Pagrindinis teismo organas karo teism sistemoje buvo kariuomens (armijos) teismas, organizuotas pagal Laikinuosius armijos teismo status [LV. 1919. Nr. 10]. Teritoriniu poiriu kariuomens teismo teismingumas apm vis Lietuv, o jam buvo teismingos, be grynai karinio pobdio byl, dar ir kai kuri sunki nusikaltim, padaryt karo padties slygomis, ivardyt Ypatinguose valstybs apsaugos statuose, bylos. io statymo papildymu [V. 1936. Nr. 532] krato apsaugos ministras gavo teis, susitars su vidaus reikal ministru, "ypatingais atvejais" bet kuri byl perduoti karo teismui; Nepaprastojo meto statymas [V. 1939. Nr. 644], veikiant sustiprintos apsaugos metui, suteik vidaus reikal ministrui teis, susitarus su teisingumo ministru, prayti krato apsaugos ministr perduoti kariuomens teismui nagrinti tam tikr kategorij bylas.
182

Kariuomens teismas susidjo i dviej nuolatini nariu, kuriuos krato apsaugos ministro teikimu skyr prezidentas, ir i deimties laikinj nari (penki karinink ir penki kareivi), k a r i n i u dali vadu t e i k i m u vieniems metams skiriamu krato apsaugos ministro. Teismas posdiavo kolegijomis, susidedaniomis i pirmininko (i n u o l a t i n i nari) ir keturi teisj (i l a i k i n j nariu - dviej karinink ir dviej kareivi, o karininku bylose - keturi karinink). Kariuomens teismo nuosprendius buvo galima sksti ir apeliacine, ir kasacine tvarka, nuo 1928 m. gegus 14 d., i dalies pakeitus Laikinuosius armijos teismo status [V. 1928. Nr. 273], tik kasacine tvarka. Speciali instancija tokiems skundams nebuvo sudaryta. Apskstus kariuomens teismo nuosprendius nagrinjo Vyriausiasis tribunolas, dalyvaujant vienam kariuomens teismo nuolatiniam nariui, o nuo 1933 m. tribunolo sudtyje buvo karo teisjas, skiriamas prezidento, krato apsaugos ministrui pristaius, i kariuomens teismo teisj. Prie kariuomens teismo dirbo karinis valstybs gynjas, jo padjjai ir tardytojai. Karo teism kategorijai priklaus pulk teismai, kurie pagal 1919 m. vasario 13 d. Pulko teismo status [LV. 1919. Nr. 4] buvo steigiami prie stambesni karini dali bei staig. J sudt - pirminink ir keturis narius - parinkdavo dalies ar staigos vadas, o tvirtindavo krato apsaugos ministras. Pulko teismai nagrinjo kariki bylas dl nusikaltim, u kuriuos statymas numat bausmes, nesusijusias su teisi siaurinimu. 1919 m. Karo teismo statai [LV. 1919. Nr. 5] reglamentavo karo lauko (karo) teismu sudarym ir veikla. Skirtingai nuo kit, ie teismai nebuvo nuolatiniai: juos sudarydavo nagrinti kiekvienai atskirai bylai ar keletai konkrei byl; jie buvo skirti "greitai teisti svarbiems nusikaltliams, kuri nusikaltimas yra visikai aikus ir nereikalauja didelio tardymo". ie teismai galjo bti sudaromi aktyvi karo veiksm vietose; galiojant karo padiai, juos galjo sudaryti vyriausiasis kariuomens vadas, krato apsaugos ministras, kai kurie emesnieji vadai ir karo komendantai. Teismo nariais buvo skiriami trys karininkai ir du
183

kareiviai. Prireikus kaip karo lauko teismas buvo panaudojama pulko teismu sudtis. Plaia karo lauko teism kompetencij dar labiau iplt Karo teismo statu papildymas [LV. 1920. Nr. 23], suteiks vyriausiajam kariuomens vadui ar krato apsaugos ministrui teise karo lauko teismui perduoti asmenis u nusikaltimus, "jeigu tam atsiras reikalo dl m i n i m j darb svarbos arba armijos interesams apsaugoti, arba dl valstybs ar visuomens tvarkos ir saugumo". Karo lauko teismai procesiniais ryiais nebuvo susij su auktesnmis teisminmis instancijomis, todl i teism nuosprendiai negaljo bti skundiami nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet juos dar turjo t v i r t i n t i teism sudars asmuo. Jam nuosprendio nepatvirtinus, byla turjo bti perduodama vyriausiajam kariuomens vadui ar krato apsaugos ministrui, kurie arba galjo nuosprend patvirtinti patys, arba suvelninti skirt bausm, arba byl persisti kariuomens teismo valstybs gynjui; suinteresuoti asmenys galjo kreiptis tik Respublikos prezident su malons praymu. III. TEISIN KLAIPDOS KRATO PADTIS Klaipdos kratas - tai iaurs rytin vadinamosios Maosios Lietuvos, nuo seno apgyventos prs ir lietuvi, teritorijos dalis, dl dar X1I-X1I1 a. vokiei ekspansijos ilgus amius tapusi sudedamja Vokietijos dalimi. Vokietijai patyrus pralaimjim Pirmajame pasauliniame kare, Versalio taikos sutartimi (99 str.) Klaipdos kratas, motyvuojant tuo, kad krato gyventoj dauguma yra lietuviai, buvo nuo jos atskirtas. Taiau kalbos apie io krato perdavim Lietuvai, dar neturjusiai tarptautinio pripainimo, nebuvo: taikos konferencija ji perdav treiosioms alims - Didiajai Britanijai, Pranczijai, Italijai ir Japonijai; krat administruoti buvo pavesta Pranczijai. Bet tai dar nebuvo galutinis problemos isprendimas. 1922 m. didij valstybi politiniuose sluoksniuose tapo populiari "laisvojo miesto" statuso suteikimo Klaipdai idja, taiau 1923 m.
184

sausio 15 d. f a k t i n jos valdym savo rankas perm vietos lietuviai - Klaipdos krato sukilliai, Lietuvos Vyriausybs remiami. Atsivelgdama tai, Ambasadori konferencija 1923 m. vasario 16 d. nutar Klaipdos krat priskirti Lietuvai valstybs autonomins dalies teismis, taip pat numatyta, kad detali krato valdymo tvarka bus reglamentuota vliau. iam reikalui konvencijos projekt reng Tautu Sjunga. Po ilg ir sunki deryb tik 1924 m. gegus 8 cl. Lietuvos ir Didiosios Britanijos, Pranczijos, Italijos bei Japonijos galioti atstovai pasira Konvencij dl Klaipdos krato perdavimo Lietuvai ir priedus: Klaipdos krato autonomijos statut, Klaipdos uosto statut ir Tranzito statut [V. 1924. Nr. 169]. Nuo iol Klaipdos kratas oficialiai tapo sudedamja demokratiniais pagrindais organizuota Lietuvos valstybs dalimi, nors centrins Vyriausybs teiss jame ir buvo ribotos. Klaipdos krato autonomijos ribas nusak Konvencijos 2 straipsnis, kuriame nurodyta, jog kratas Lietuvos valstybje sudarys t e r i t o r i n i vienet, turinti statym leidybos, teism, administracijos ir finans autonomij. Visus krato teisins padties Lietuvos sudtyje klausimus detaliai reglamentavo Klaipdos krato statutas. Statuto 5 straipsnis skelb, jog Klaipdos krato autonomini organ kompetencijai priklauso valsi ir apskrii organizavimas ir administravimas, civilini, baudiamj, ems kio, mik, prekybos, socialins apsaugos ir darbo statym leidimas, teism santvarka, tikybos ir vietimo reikalai, vietins reikms keliai, vietos policija ir nemaai kit klausim. Statute sakmiai nepaminti dalykai buvo palikti Lietuvos centrins valdios kompetencijai. Vykdydamos savo gali, autonomins Klaipdos krato institucijos turjo laikytis bendrj Lietuvos Konstitucijos princip. Vietiniai Klaipdos krato gyventojai naudojosi tomis paiomis teismis ir laisvmis, apribotomis vieosios tvarkos ir valstybs saugumo interesais, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, pagal bendruosius statymus dalyvavo renkant Lietuvos Seimo atstovus.
185

Remiantis Statutu, Klaipdos kratas turjo aukiausiuosius autonominius organus - Seimel, ir Direktorij. Lietuvos Vyriausybei krate atstovavo gubernatorius. Seimelis - tai atstovaujamasis organas, renkamas trejiems metams. Rinkimai vyko visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, vadovaujantis Lietuvos Seimo ileistu Klaipdos krato Seimelio rinkimu statymu bei jo pakeitimais ir papildymais [V. 1925. Nr. 195; 1926. Nr. 222; 1930. Nr. 336; 1932. Nr. 380]. Rinkimuose galjo dalyvauti Lietuvos pilieiai-viet i n i a i Klaipdos krato gyventojai, sukak 24 metus, bti renkami - 30 metu, iskyrus asmenis, kuriems teismo sprendimu atimtos ar susiaurintos teiss, kurie teismo bausti u mogaus garb eminant n u s i k a l t i m arba nusikaltim rinkimu statymui ( j e i nuo bausms atlikimo neprajo treji metai) ir kurie teismo sprendimu yra globojami. statymu buvo vesta proporcin atstovavimo sistema. Kandidat sraus galjo silyti partijos ir visuomens grups, juos turjo pasirayti bent 20 rinkju. Rinkimu metu Klaipdos krato teritorija sudar vien rinkim apygarda. Rinkjai balsavo u j pasirinkt kandidat sra. statym leidybos iniciatyvos teis Statuto 18 straipsnis suteik Seimeliui ir Direktorijai, taiau statymu leidybos teise turjo tik Seimelis. statym leidybos, paklausim ir interpeliacij pateikimo bei svarstymo ir kitas procedros Seimelyje taisykles, jo organus, j sudarym ir funkcionavim detaliai reglamentavo paties Seimelio 1926 m. priimta darb tvarka. Prie Seimelio kaip patariamasis organas ekonominiais ir finansiniais klausimais veik Ekonomin taryba. Ir nors ji neturjo sprendiamojo balso teiss, Seimelis, priimdamas ekonominio ar f i n a n s i n i o pobdio statym, turjo iklausyti Ekonomins tarybos ivad. Seimelio atstovai turjo parlamentin imunitet: j negalima buvo traukti atsakomybn u veiksmus bei pareikimus, padarytus einant atstovo pareigas, negalima buvo sesijos metu suimti ir traukti atsakomybn be Seimelio sutikimo, iskyrus at-

vjus, kai jie uklumpami nusikaltimo vietoje. Imunitetu netrukus m piktnaudiauti Seimelio atstovai hitlerininkai: jie ia galjo nebaudiami varyti agitacij prie Lietuv. Aukiausiasis krato vykdomosios valdios organas buvo Direktorija, sudaroma dviem etapais: gubernatorius skyr Direktorijos pirminink, is - kitus keturis Direktorijos narius. Visi jie turjo bti vietiniai krato gyventojai. Direktorija privaljo turti Seimelio pasitikjim. Jeigu ji buvo sudaroma ne Seimelio sesijos metu, tai per keturias savaites Seimelis turjo susirinkti ir apsvarstyti pasitikjimo klausima. Pareikus nepasitikjim, Direktorija turjo atsistatydinti. Gubernatori skyr Respublikos prezidentas. Jam buvo pavesta priirti krato autonomij. Gubernatorius skelb Seimelio priimtus statymus. Jei kuris nors statymas paeisdavo Statutu nuymtas krato organu kompetencijos ribas, prietaraudavo Lietuvos Konstitucijai arba tarptautiniams sipareigojimams, gubernatorius galdavo j vetuoti. Netikslingumas ar prietaravimas Lietuvos interesams, kaip Seimelio priimto statymo vetavimo motyvas, Statute nebuvo numatytas. Gubernatorius galjo suaukti Seimel nepaprastajai sesijai, baigti ir atidti jo sesijas, paleisti ji anksiau laiko. Visais iais atvejais turjo bti Direktorijos pritarimas. Direktorija - autonomins centrins administracijos organas, priirjo viso krato administracija, vadovavo finans, teisingumo ir vidaus administracijoms: finansams administruoti krato teritorija buvo padalyta dvi apygardas, kiekvienoje j buvo mokesi komisaras, vadovavs gyventoju apmokestinimui, taiau bendras vadovavimas mokesi srityje priklaus Direktorijai; teisingumo administracija priklaus iimtinei Direktorijos kompetencijai: vidaus administracija dar buvo padalyta kulto, susisiekimo ir policijos administracijas. Administracijoms apskrityse (j Klaipdos krate buvo trys) atstovavo apskrii virininkai, skinami Direktorijos. Jie priirjo vietos policij, kitas vietos administracijas, leido privalomuosius sakymus ir kt.

187

Savivaldybs institucijos apskrityse - tai apskrities seimelis, susidedantis i apskrities virininko (jis ir pirmininkas) ir gyventoju renkamu seimelio nari, taip pat apskrities komitetas, kurio sudt, be apskrities virininko, jo ei apskrities seimelio rinkti nariai. Komitetas reng apskrities seimelio nutarim projektus, vykd priimtus nutarimus, tvark einamuosius reikalus, skyr ir priirjo apskrities valdininkus. Miest savivaldybs organai buvo gyventoj renkama miesto taryba - sprendiamasis organas - ir magistratas (miesto valdyba), susidedantis i burmistro, jo pavaduotojo ir magistrato nariu. Magistrat rinko miesto taryba, o tvirtinti turjo Direktorija. Magistratas - tai miesto savivaldybs vykdomasis organas. Savivaldos teise taip pat naudojosi valsiai ir kaimai. Valsiuose priklausomai nuo balsavimo teis turiniu piliei skaiiaus veik valsi susirinkimai (jei turinij balsavimo teis nebuvo daugiau kaip 40) arba valsi atstovybs. Buvo renkamos kaim valdybos, susidedanios i pirmininko ir nari. Be autonomins administracijos, Klaipdos krate veik kai kurios centrins Vyriausybs staigos. Tiesiogiai joms priklaus pasienio, muitini ir geleinkelio policija. Centrins valstybs saugumo policijos sistemoje veik saugumo policijos Klaipdos apygarda, turjusi iame mieste savo bstine. vykus 1926 m. gruodio 17 d. perversmui, visoje Lietuvos teritorijoje vesta karo padtis galiojo ir Klaipdos krate, ia sigaliojo Ypatingi valstybs apsaugos statai, i centro Klaipdos kratui buvo paskirtas karo komendantas. Pagal Klaipdos krato statuto 24 straipsn Lietuvos Vyriausiojo tribunolo jurisdikcija apm ir Klaipdos krat. Tribunole buvo sudarytas specialus skyrius Klaipdos krato byloms, o jo narius skyr prezidentas i priklausani Klaipdos krato magistratrai teisju. Klaipdos krato teism sistemos Statutas nereglamentavo, ji buvo sudaryta pagal Vokietijos teism santvarkos statymus. emiausia teism sistemos grandis buvo valsiaus teismas. Valsiaus teisjas vienasmenikai sprend civilines ir nedideles baudiamsias bylas, kuriose teisiamasis bu-

vo prisipains. Kitas smulkias baudiamsias bylas valsi teisjas sprend dalyvaujant dviems "efenams" - posdininkams. Klaipdos apygardos teismas, kuris susidjo i grups teisj, buvo apeliacin instancija visoms Klaipdos krato valsi teism isprstoms byloms ir pirmoji instancija byloms, nepriklausanioms valsi teismu kompetencijai. Apygardos teisme bylas sprend trij teisj kolegija, o jame kaip pirmosios instancijos teisine nagrinjant baudiamsias bylas - dar dalyvavo ei prisiekusieji posdininkai. Visus Klaipdos krato teisjus i diplomuot teisinink, tur i n i kandidato sta ir ilaikiusi nustatyt egzamin, tarpo skyr Direktorija. Prie Klaipdos krato apygardos teismo veik prokuratra. Konvencija ir Statutas nepakankamai aikiai ir precizikai atskyr centrinei Lietuvos vyriausybei ir autonominiams organams suteikiamas teises. Tai sudar slygas kiekvienai suinteresuotai aliai savaip komentuoti iuos dokumentus. Vengiant t a r p t a u t i n i pretenzij, prie Ministr kabineto veik konsultant Klaipdos krato reikalams komisija, usimusi prevencine Klaipdos karto gubernatoriaus veiklos prieira, o vliau buvo ileistas Statutinio teismo statymas [V. 1935. Nr. 474], steigiantis Vyriausiojo tribunolo institucij, kuriai pavesta nagrinti bylas dl Lietuvos bei Klaipdos krato statym ir atitinkam institucij akt prietaravimo Klaipdos krato statutui. Taiau a p s k r i t a i Konvencija ribojo Lietuvos centrins valdios teises ir tuo paiu sudar slygas Klaipdos krate tarpti nacizmo ir vokiei revanizmo idjoms. Hitlerininkai ilgainiui tapo v i e p a t a u j a n i a jga krato politiniame ir ekonominiame gyvenime. J veikla ypa isiplt 1938 m. pabaigoje, rengiantis eiliniams Seimelio rinkimams: vietin hitlerin agenO O tr atvirai m kelti reikalavimus prijungti krat prie Vokietijos, msi prievartos veiksm prie ios idjos prieininkus. O jau 1939 m. kovo mn. Lietuvos vyriausyb, tenkindama Berlyno reikalavim, sutiko perleisti Klaipdos krat Vokietijai.

189

IV PAGRINDINIAI TEISES BRUOAI 1. Teiss altiniai N e p r i k l a u s o m y b s Akto teiginys apie nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym preziumuoja jos saitus su Didija Lietuvos Kunigaiktyste, i dviej valstybi tstinum, politini, e k o n o m i n , k u l t r i n i , t e i s i n p e r i m a m u m . Taiau politins, socialins ir kitos slygos atkuriamoje Lietuvoje smarkiai skyrsi nuo slyg, buvusiu joje X V I I I a. pabaigoje. Kol Lietuva merdjo carizmo nelaisvje, gyvenimas Europoje buvo spjs nuengti, s k a i t a n t ir tai, kad jau aikiai atgyveno luomin feo d a l i n teis. Taigi ir Lietuvos Statutai, teisikai t v i r t i n feodalin ems nuosavyb ir kitus pasenusius ir nebeegzistuoj a n i u s i n s t i t u t u s , netenkino gyvenimo poreiki ir negaljo bti atgaivinami. Taiau Lietuvos politiniai veikjai, neatmesdami teiss tstinumo principo, nujo kitu keliu ir apie tai paskelb konstituciniuose aktuose. tai 1918 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatin i u Dsni 24 s t r a i p s n y j e buvo raoma: "Srityse, kuriose Lietuvos Valstybs nra ileista nauj statym, laikinai palieka tie, kurie yra buv prie kar, kiek jie neprietarauja Laikinosios Konstitucijos Pamatiniams Dsniams''; i bendra nuostata, tik kiek kitais odiais ireikta, buvo visose be iimties laikinose ir nuolatinse Lietuvos konstitucijose. Taip Lietuvoje buvo sukurtas teisinis pamatas recepuoti svetim ali statymus, kuriems galioti nustatytos ios ribos: l) jie Lietuvoje galiojo iki karo, t. y. i k i 1914 m. rugpjio l d; 2) neprietarauja Lietuvos Konstitucijai; 3) nepakeisti nacionaliniais statymais. i nuostata reik, kad atkuriamoje Lietuvoje teisinamas teiss partikuliarizmas: atskiros jos teritorijos dalys paveldjo ilg laika jose politikai viepatavusiu usienio pavergju ia diegtus skirtingus teiss, ypa civilins, altinius: kai Lietuva buvo p r i j u n g t a prie Rusijos imperijos, didiojoje jos etnografins teritorijos dalyje 1840 m. sigaliojo Rusijos civilins teiss sistema, taigi pagrindinis civilins teiss altinis ia tapo Rusijos sta190

tymu svado X tomo l dalis; Unemuns Lietuvoje, kuri, sut r i u k i n u s Napoleon, buvo prijungta prie Rusijos kaip Varuvos hercogysts sudedamoji dalis, ir toliau galiojo 1808-1809 m. ia vestas 1804 m. Pranczijos Civilinis (Napoleono) kodeksas su pakeitimais, 1807 m. Pranczijos prekybinis kodeksas, 1 8 1 8 m . Nekilnojamojo turto nuosavybs teisiu tvirtinimo, 1825 m. Privilegij ir hipotekos, 1836 m. Santuokos statymai; Lietuvai atitekusioje buvusios Kuro gubernijos teritorijos dalyje - Palangos valsiuje bei nedidelje Zarasu apskrities dalyje - galiojo Pabaltijo gubernij civilini statym rinkinys. Gerokai vienodesn buvo baudiamoji teis. ioje srityje nesitenkinta bendro pobdio ikikariniu teiss altini galiojimo nuostata, o 1919 m. sausio 16 d. buvo paskelbtas statymas dl palikimo galioti Rusijos imperijos 1903 m. Baudiamojo statuto, beje, vesto vokiei okupacijos metais [LV. 1919. Nr. 2-3]. is Statutas ir padaryti jo pakeitimai ir papildymai galiojo visoje Lietuvos teritorijoje, iskyrus Klaipdos krat. Lygiai taip pat Lietuva naudojosi carins Rusijos civilinio proceso ir baudiamojo proceso statymais, kuri pagrind sudar 1864 m. Teism statutas. I mintos konstitucins nuostatos taip pat matyti, kad Lietuvos statym leidjas rezervavo galimyb savo nuoira mainti teiss altini vairov, unifikuoti teis. Nacionaliniai statymai galiojo visoje Lietuvos teritorijoje, iskyrus kai kuriuos dalykus, Klaipdos krate tvarkomus vietini statym. Ketvirtajame deimtmetyje Valstybs taryba plaiai usim teiss kodifikavimu, taiau darbams baigti nebeuteko laiko. Lietuvos teiss altini vairov taip pat nulm Konvencijos dl Klaipdos krato nustatyta io krato statym leidybos autonomija, reikusi, kad Lietuvos valstyb prisim tarptautin sipareigojim pripainti savus Klaipdos krato teiss altinius. Vadinasi, iame krate galiojusios ir visoje Lietuvoje galiojusios teiss suvienodinimas priklaus ne nuo Lietuvos statym leidjo valios, o buvo manomas tik autonominiam krato statym leidjui sumanius ileisti statymus, identikus galiojusiems likusioje Lietuvos dalyje statymams.

Klaipdos krate liko galioti Vokietijos imperijos statymai (1900 m. Civilinis kodeksas, 1871 m. Baudiamasis kodeksas ir daugyb kit XIX a. pabaigos - XX a. pradios Vokietijos bei Prsijos teiss altiniu), prancz administracijos 1920-1923 m. ir Lietuvos vyriausybs galiotinio 1923-1924 m. ileisti norminiai aktai - paliepimai ir galiausiai autonominio Seimelio statymai. 2. Civilins teiss bruoai Pagrindinis Lietuvoje galiojs civilins teiss altinis - Rusijos statymu svado X tomo 1 dalis - susidjo i keturi knyg: l. Dl eimos teisi ir pareig; 2. Dl teisi turtui gijimo ir tvirtinimo apskritai; 3. Dl turtini teisi gijimo ir tvirtinimo tvarkos; 4. Dl sutartini prievoli. Vienas pagrindini civilins teiss institut buvo nuosavybs teis. statym svado X tomo 1 dalies 420 straipsnyje nuosavybs teis apibdinama kaip savininko teis "iimtinai ir nepriklausomai nuo paalinio asmens valdyti turt, juo naudotis ir disponuoti aminai ir paveldtinai". ia pabriamas nuosavybs teiss aminumas ir paveldimumas reik, kad savininkas ia teise naudojasi tol, kol vyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybs ry; iimtinumas reik, kad be savininko valios niekas neturi teiss naudotis daiktu; nepriklausomumas -visika savininko laisv gyvendinti savo teis. Suprantama, dl gamybos pltojimo ar k i t savinink interes tam tikras nuosavybs ribojimas yra neivengiamas. Todl Lietuvoje buvo priimtas statymas dl atlyginimo u priveriama nekilnojamj turt nusavinim, u laikin j pam i m i r u s u t e i k i m teiss d a l y v a u t i j u o s n a u d o j a n t [V. 1922. N r. 87]. is statymas pakeit to paties pavadinimo skyri statym svade. Jis nustat, kad tuo atveju, kai valstybei ar visuomenei naudinga, nekilnojamj turt galima nusavinti prievarta, laikinai paimti arba suteikti kam nors teis dalyvauti j naudojant. Kartu buvo pabrta, kad tai galima padaryti t i k ileidus kiekvienam konkreiam atvejui special statym ir tik u atlyginim.

Svarbiausi nuosavybs poymiai buvo turto valdymas, juo naudojimasis ir disponavimas. Pagal i poymi buvim ar nebuvim statymas skyr visikj ir dalin nuosavyb. Nuosavyb buvo laikoma visikja, kai vienas asmuo be jokio paalinio asmens dalyvavimo statymo nustatytose ribose turjo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises (423 str.). Visikosios nuosavybs teiss turtojui priklaus vaisiai, pajamos, pelnas, prieaugis, visa, kas jo darbu bei sumanumu padaryta tam turtui (425 str.). Visikoji ems nuosavyb suteik jos turtojui teis vis, kas yra ems paviriuje ir gelmse, taip pat vir nuosavos ems ore (424 str.). Todl ukastas turtas priklaus ems savin i n k u i , be kurio sutikimo jo iekoti negaljo ne tik privats asmenys, bet ir vietos valstybiniai organai. ems savininkui priklaus eerai, esantys jo emes valdose (iskyrus eerus, nusav i n t u s ems reformos statymu), ir ups, tekanios jo eme. Savininkas turjo teis savo nuoira keisti ups tkm su slyga, kad up i jo ems itekt toje vietoje, kur itekjo natraliai. Jei up teka dviej ems savinink vald riba, tai j teise turjo abu savininkai, kiekvienas savo pusje iki ups vidurio. Savininkas galjo nukapoti kaimyno mediu akas ir aknis, isikiusias jo ems vald. Nuosavyb buvo laikoma daline, kai savininko teis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti ribojo paalini asmen turimos j ta pat turt dalins teiss (432 str.): teis dalyvauti naudojant svetim turt, servitut teis ir kai kurios kitos retesns teiss. Teis dalyvauti naudojant svetim turt (Unemunje galioj statymai ios teiss neskyr nuo servitutu) buvo skirstoma vieja ir privaij dalyvavimo teis. Esant vieajai dalyvavimo teisei, nuosavybs apribojimai buvo nustatomi bendrai vis moni naudai. Pagal i teis, pavyzdiui, savininkui buvo neleidiama suarti einant per jo em keli, trukdyti kam nors juo eiti ar vaiuoti, plaukioti vandenimis, esaniais jo emje; plukdom upi krant ems savininkai negaljo statyti utvank, kurios trukdyt plukdyti mik, ir t.t. Vie-

j dalyvavimo teis nustatydavo, pakeisdavo ar panaikindavo tik statymai, o ja saugodavo administracins institucijos. Privaioji dalyvavimo teis var savininko teises konkreiu a s m e n - d a n i a u s i a i k a i m y n u - naudai, todl ji dar buvo vadinama kaimynysts teise. Ja nustatydavo, keisdavo ar panaikindavo savininko ir dalyvio ratu sudarytas tarpusavio susitarimas, o saugojo teismas. statymai skyr miesto ir kaimo kaimynysts teis. Mieste, pavyzdiui, namo savininkas galjo reikalauti, kad kaimynas savo namo stogo nenuleist jo kiem; statydamas nam paiame kiemo pakratyje, savininkas neturjo teiss ikirsti lang savo kaimyno kiemo puse be jo sutikimo; statydamas nam, atitraukt n u o kiemo ribos, savininkas galjo kirsti langus kaimyno pus savo nuoira, taiau pastarajam niekas nedraud paiame kiemo pakratyje statyti sien ar kit pastat, nors statinys ustotu k a i m y n u i vies, ir pan. Kaime ups auktupyje esanios ems savininkas galjo reikalauti, kad kaimynas dirbt i n a i nekeltu ups vandens lygio; prieing ups k r a n t u savininkai, nordami priglausti statom utvanka prie svetimo kranto, turjo prayti kito savininko sutikimo ir kt. Servitutas - teis naudotis svetimu daiktu. Servitutu buvo laikomas, pavyzdiui, vadinamasis naudojimasis vaiavimo mik teise, t. y. teisikai tvirtinta galimybe naudotis statybine mediaga ir kuru i svetimo miko. Daiktus, galinius b t i nuosavybs teiss objektu, statymai skirst kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, sigytinius ir gimininius. Daikt klasifikacija turjo reikms gyjant juos nuosavybn. Nuosavybs teis turt galjo bti gyjama tik statymu nustatytais bdais (699 str.), i kuri labiausiai paplit buvo: dovanojimas (tikrja prasme, taip pat atidalijimas, kraitis), paveldjimas, pirkimas-pardavimas, mainai, deimties met valdymo senatis. Nuosavybs teiss gijimas visais bdais buvo laikomas tikru, jei alys tai atlikdavo laisva valia. Kilnojamj turt statymai leido gyti odine sutartimi ar susitarimu be joki raytiniu akt, iskyrus specialiai statymo numa-

tytus atvejus. gyti nuosavybn nekilnojamj turt statymai leido tik btinai jo perdavim forminus sudtinga notarine tvarka. Gimininiam (jis nebuvo inomas Unemunje ir Klaipdos krate), t. y. paveldtam, nekilnojamajam turtui perleisti statymai numat kai k u r i u o s suvarymus. Buvo draudiama giminini turt dovanoti svetimiems ar giminms, iskyrus artimiausius pdinius. Giminin turt savininkui pardavus, gimins turjo teis per trejus metus j atpirkti. statymai nuosavybs teis skyr nuo valdymo teiss, kuri savininkas perduoda kitam asmeniui sutartimi ar kitokiu aktu. Valdymas galjo bti teistas ir neteistas: teistas valdymas buvo gyjamas statym leistais bdais, neteistas - klasta, smurtu ar savivale. Bet ir neteistas valdymas galjo bti siningas: kai valdytojas neino, jog valdomas turtas i tikrj priklauso kitam. Valdym, ir neteist, statymai saugojo tol, kol turtas nebuvo priteisiamas kitam asmeniui. Lietuvoje galioj Rusijos imperijos civiliniai statymai daug vielos skyr prievolinei teisei, statymai skyr prievoles, atsirandanias i alos padarymo (delikt), ir prievoles, atsirandanias i sutari. Pagal statym svado X tomo l dalies 574 straipsn, "padaryta kam nors ala bei nuostoliai, i vienos puss - pareigoja duoti, o i antros puss -suteikia teis reikalauti atlyginimo". Svadas numat, kad asmuo, neteistai valds svetim turt (nepaisant to, siningas ar nesiningas buvo valdymas), teismui nutarus, privaljo j grinti savininkui. Be to, nesiningas valdytojas buvo pareigotas apmokti savininkui u visa, kas sumenkino to turto vert, grainti i jo gautas pajamas ir atlyginti nuostolius, padarytus savininkui turto valdymu. Siningas valdytojas galjo grinti turt tok, koks jis buvo iekin ikeliant; turjo teis reikalauti atlyginti u to turto patobulinim; u turtui padaryt al turjo atlyginti tik tuo atveju, jei ja padar smoningai; turt valdant gaut pajam apskritai neprivaljo grinti. Asmuo, tyia ar netyia padars kok nusikaltim ar nusiengim, turjo atlyginti visus tiesiogiai dl to atsiradusius nuo-

195

stolius. Jei nusikaltim ar nusiengim padarydavo keli susitar mons, nuostolius turdavo atlyginti visi solidariai, o jei susitarimo nebuvo, - kiekvienas kaltj atlygindavo tik savo veiksmais padarytus nuostolius. ala ir nuostolius taip pat privaljo atlyginti tas, kuris juos padar veiksmu ar neveikimu, nors tai ir nebuvo nusikaltimas ar nusiengimas. Paprastai tvai buvo atsakingi u maameius vaikus, globjai - u globotinius, samdytojai - u j pavedimu padarytus samdiniu veiksmus, laukini ir kit pavojing gyvuli laikytojai, nepakankamai priirj juos, - u gyvuli padaryta al. Unemunje galioj civiliniai statymai klausimams "apie nusiengimus ir tariamus nusiengimus" teskyr penkis straipsnius. Apskritai ir ia galiojo tie patys principai, bet u gyvulio padarytus nuostolius savininkas visada turjo atsakyti. Specialus statym svado skyrius skirtas sutartiniu santyki teisiniam reguliavimui. Svado nuostatos ioje srityje rmsi klasikiniais principais: susitariani ali lygybs (1528 straipsnis skelb, jog sutartis sudaroma susitariani asmen tarpusavio sutikimu), sutarties laisvs (tebuvo nustatyta, kad sutarties objektas gali bti moni turtas arba veiksmai, taip pat nurodyta, kad sutarties tikslas negali "prietarauti statymams, padorumui ir visuomens tvarkai"), sutarties stabilumo (sutartys turjo bti vykdomos "pagal tikrj j prasm, neirint paaliniu aplinkybi ir nepaisant joki asmen"; sutari padariniai buvo privalomi ir ali pdiniams, iskyrus sutartis dl konkretaus asmens darb). Sutartys galjo bti sudaromos namine tvarka odiu arba ratu ir notarine tvarka. Reglamentuodamas pirkimo-pardavimo sutart, Svadas nurod, kad esmin jos slyga yra ali susitarimas sumokti pinigus. Parduodamas daiktas turjo bti pardavjo nuosavyb, laisva nuo areto, o nekilnojamasis turtas - dar ir nuo bet koki apribojim. Pirkti ir parduoti buvo galima ir per galiot asmen. Nuosavyb parduodamam kilnojamajam daiktui pirkjas gydavo sumokdamas pinigus, o kai bdavo parduodama kredi-

tan, nuosavyb atsirasdavo perduodant daikt. Savotika pirkimo-pardavimo sutartis buvo privataus turto pirkimas i vie varytyni, savininkui praleidus mokesi bei skol mokjimo terminus, nes iuo atveju nebuvo laisvo ali susitarimo, kuris bdingas pirkimui-pardavimui. Prie sudarydamos pirkimo-pardavimo sutart, alys galjo sudaryti vadinamja upardavimo sutarti, kuria viena alis sipareigodavo kitai aliai parduoti sutartu laiku kilnojamj ar nekilnojamj turt, i anksto nustatydama kaina ir netesyb dyd. Turto nuomos sutartyje turjo bti nurodomas nuomos objektas, sutarties terminas ir atlyginimo dydis. Nustatyti turto nuomos termin buvo palikta susitariani ali nuoirai, taiau iuo klausimu bta ir tam tikr nurodym: nekilnojamojo turto nuomos terminas negaljo bti ilgesnis nei 36 metai; maameio vaiko turt globjai galjo inuomoti iki jam sukaks 17 met . Nuomos umokestis daniausiai buvo nustatomas pinigine iraika, bet galjo bti sumokamas ir kitomis vertybmis: Lietuvoje labai paplitusi buvo ems nuoma, kai nuomininkas sipareigodavo atseikti ems savininkui pus nuomojamame sklype iauginto derliaus (pusininkavimas); em galjo bti inuomojama trobesiams statyti - nuomos terminui pasibaigus, trobesiai likdavo ems savininko nuosavybe. Nekilnojamojo turto, jr ir upi laiv nuomos sutartys turjo bti sudaromos ratu, kito turto nuomos sutartims uteko odinio susitarimo. Pagal statym paskolos sutartis negaliojo, jei ji buvo nepinigin (pagal j nebuvo gauta pinig), jei sudaryta apgaulingai ar loimui, jei buvo lupikika. Tiesa, statym svadas nenustat maksimalaus palkan dydio, tai buvo padaryta Lietuvos statym, draudusi didesnes nei 12 proc. per metus palkanas [V. 1932. Nr. 402]. Kai palkan dydis sutartyje nebuvo nurodytas, kreditorius turjo teis i skolininko reikalauti iki 6 proc. palkan per metus. Paskolos sutartys galjo bti sudaromos namine arba notarine tvarka. Paskolos rat kreditorius galjo perduoti kitam as197

m e n i u i , pareikusiam nor sumokti jam u skolinink ir kartu gyti teis paiam reikalauti i skolininko skolos. iuo atveju kreditorius perduodamajame rate turjo rayti vadinamj perduodamj ra. paskolos sutart i dalies buvo panai, danai taip pat ir vadinama, panaudos sutartis, pagal kuri vienas asmuo neatlygintinai perduodavo kitam teis laikinai naudotis savo kilnojamuoju turtu su slyga, kad tas pats daiktas bus graintas toks, koks buvo duotas. Reguliuodamas samdos sutart, statymu svadas ivardijo namu patarnavimu, ems, amato, fabriku ir gamykl darbo, prekybos ir kitokiu versl atlikimo sutartis; taip pat buvo numatytos visoki darb ir tarnyb, kuri nedraudia statymas, sutartys. Samdos sutarties terminas negaljo bti ilgesnis nei penkeri metai. Imant darb nepilnameius vaikus, buvo reikalaujama tv ar globj sutikimo; mona, gyvendama su vyru, negaljo parsisamdyti be jo sutikimo. statymas taip pat draud tvams ileisti tarnauti savo vaikus be j pai sutikimo, iskyrus atvejus, kai vaikai atiduodami mokytis amato. Keletas Svado straipsniu pareigojo samdin bti itikim, paklusnu ir mandag eimininkui ir jo eimos nariams, neeikvoti eimininko turto, nepadaryti jam nuostoli ir pan. Samdos sutariai teisikai reglamentuoti Lietuvoje buvo ileista keletas savo statym. Pramons darbinink samdos statymas [V. 1933. Nr. 429] nustat, kad samdos sutartis gali bti sudaroma ratu arba odiu, ribotam arba neribotam laikui, taip pat tam tikram darbui atlikti. statymas draud samdyti paauglius, jaunesnius nei 14 met, draud nakties darb moterims ir 14-16 met paaugliams. Nustatyta, kad samdiniu udarbio normas tvirtina darbo inspektorius. Idirbusiems metus, nustatomos kasmetins 12 darbo dien mokamos atostogos. statymas normavo samdos sutarties nutraukimo slygas, kompensacines imokas, ali atsakomyb ir kt. ems kio d a r b i n i n k samdos s t a t y m a s [V. 1929. Nr. 306] nustat, kad asmenys, sukak 17 met, gali sudaryti

samdos sutarti be tv, o itekjusi moteris - be savo vyro sutikimo. Samdytojui buvo leidiama nutraukti sutarti, jei samdinys serga i l g i a u kaip dvi savaites, o itarnavs eis mnesius j e i serga i l g i a u nei eias savaites, taip pat dl kai kuri kitu prieasi. Samdytojui buvo leista nustatyti samdinio darbo api m t , poilsi ir kita, vadovaujantis vietos paproiais. Abiem atvejais darbininkas ir samdytojas buvo pareigoti sudarant sutarti l a i k y t i s ne tik statym, bet ir "geru proi". Didele reikme civiliniai statymai skyr bendrovs sutariai. s t a t y m u svadas skelb, kad bendrov susidaro i asmen, sus i j u n g u s i viening organizacij ir veikiani bendru vardu (2126 str.). Galjo bti steigiamos prekybos, draudimo, transporto, vairi gamybos ak bendrovs. Jos buvo steigiamos pagal sutartis, laikantis statym nustatyt taisykli. statymas ivardijo keturias bendrovi ris: pilnja, patikimj (indli), darbo, dalinink (akcin). Pilnoji bendrov - tai asmen, u bendrovs sandorius atsakani visu savo turtu, susivienijimas. Patikimoji bendrov buvo asmen (bendrinink), atsakani visu savo turtu, ir asmen (indlinink), kuri atsakomyb buvo ribojama tam tikru nau, junginys. Darbo bendrov susidarydavo tam tikriems darbams arba verslams pai dalyvi darbu, lomis bei solidaria atsakomybe. iskirtin padtis buvo akcini bendrovi, susidedani vien i asmen, kuri turtin atsakomyb buvo ribojama tam tikru j mok, padaryt sigyjant akcijas, dydiu. I pradi akcins bendrovs Lietuvoje veik pagal Rusijos statymus, o vliau buvo ileistas specialus Akcini bendrovi statymas [V. 1925. Nr. 179]. Akcini bendrovi kapitalas pagal statym negaljo bti maesnis nei 100 tkstani l i t . Akcins bendrovs steigim t v i r t i n o f i n a n s ministras (akcini bank - Ministr kabinetas) ir apie tai buvo skelbiama "Vyriausybs iniose''. Kapitalo koncentracijai plaiai buvo naudojamasi kooperatinmis bendrovmis-smulkaus kredito, vartotoju, ems kio, pieno perdirbimo ir kt. Tai buvo laisvas neriboto moni skaiiaus formaliai savivaldus susivienijimas bendriems kiniams
199

reikalams tvarkyti. Formaliai visi kooperatyvo nariai turjo lygias teises, asmenikai jame dalyvavo ir materialiai atsak u kooperatyvo sipareigojimus, paprastai mokto pajaus dydiu, nors ta atsakomyb galjo bti ir didesn. Kooperatyvai buvo steigiami ir veik pagal Kooperacijos bendrovi ir sjung statym [LV. 1919. Nr. 4 priedas]. Vlesniu statymo pakeitimu [V. 1929. Nr. 212] buvo gerokai iplsta kooperacijos valstybs prieira. Visu ri bendrovs turjo juridinio asmens status. Civiliniai statymai, be ia mint sutari, taip pat reglamentavo mainu, dovanojimo, rangos, tiekimo, pasaugos, draudimo sutartis. Sutari vykdymui garantuoti statym svade (l 554 str.) buvo nustatytos ios priemons: laidavimas, netesybos, kilnojamojo turto ustatymas ir nekilnojamojo turto keitimas. Ypa smulkiai reglamentuotas nekilnojamojo turto keitimas; tok turt keisti buvo galima tiktai notarikai. Klaipdos krate. Unemunje bei buvusioje Kuro gubernijoje galiojusiais statymais buvo numatyta ir sutari utikrinimo nekilnojamuoju turtu forma- hipoteka. Visoje Lietuvoje hipotekos institutas vestas 1938 m. sausio l d., vadovaujantis 1936 m. iam reikalui ileistu statymu [V. 1936. Nr. 560]. J vykdant apskrityse buvo steigiamos hipotekos staigos, kurios tvark vadinamsias nekilnojamojo turto hipotekos knygas. Jose turjo bti raomi turto keitimo duomenys, keistojo turto savininkui negrinus skolos, hipotekinis kreditorius turjo pirmenybe tenkinant reikalavimus i to turto. Specials statymai reglamentavo savotik skolos (kredito) rat - pasiadjim nustatytu terminu sumokti tam tikr pinig sum - vekseli. Vekselis, tai statymo apibrta forma ant specialaus blanko suraytas vienaalis sipareigojimas nustatytu t e r m i n u sumokti vekselio pateikjui nurodyt pinig sum, danai sutvirtinamas irant bei laiduotoj paraais. Pag r i n d i n j e Lietuvos dalyje iuo klausimu g a l i o j o Rusijos 1902 m. Vekseli statutas, Unemunje-Pranczijos 1807 m.
200

Prekybinis kodeksas, o Klaipdos krate - Vokietijos vekseli statai. Jei dokumente nurodytu terminu vekselio davjas jo neipirkdavo, termino sujimo dien arba per artimiausias dvi dienas vekselis suinteresuoto asmens turjo bti pristatomas notarui protestuoti, t. y. iduoti o f i c i a l vekselio nemokjimo paymjim. Protestas suteik vekselio laikytojui teis iekoti vekselio sumos i vis veksel siraiusi asmen: vekselio davjo, irant, laiduotoj. Lietuvoje i esms buvo laikomasi eimos teiss princip, sitvirtinusiu Rusijoje dar XVIII a. Vienintel santuokos forma buvo pripastama banytin, t. y. santuoka, sudaryta religinmis apeigomis. Civilins metrikacijos nebuvo ir Unemunje: Pranczijos 1804 m. Civilinio kodekso pirmoji knyga, skirta, be kita ko, eimos teisei ir numaiusi civiline santuok, ia negaliojo, buvo pakeista 1836 m. Santuokos statymu. Civilin metrikacija galiojo tik Klaipdos krate. Tokia tvarka prietaravo Lietuvos konstituciniams aktams, deklaravusiems fakultatyvin civilin metrikacij, skatino visuomene siekti, kad santuokos sudarymo monopolis i Banyios bt atimtas. Nesant c i v i l i n s metrikacijos, santuokos sudarymo tvark, jos nutraukim reguliavo vairi konfesij banytins normos. statym svadas nustat santuokini ami vyrams 18, moterims - 16 m e t . Buvo neleidiama tuoktis, jei nepanaikinta senoji santuoka. statymai draud tuoktis be tv, globj ar rpintoju leidimo, o kariams ir civiliams valdininkams - be j virininko sutikimo. Panaikinti santuok galjo tik dvasinis teismas, jei to pra vienas i sutuoktini, motyvuodamas kito sutuoktinio svetimavimu, netikimu santuokiniam gyvenimui arba dingimu (V. 1930. Nr. 332]. statymai pareigojo sutuoktinius gyventi drauge, todl buvo draudiami visokie aktai, kuri tikslas savavalikai perskirti vyr su mona; mona turjo sekli vyr, kai jis keit nuolatin gyvenamj viet (103 str.). Vyras privaljo ilaikyti mon pagal savo materialines igales (106 str.). mona taip pat turjo

201

p r i s i d t i prie eimos i l a i k y m o ir net p r i s i i m t i jos ilaikymo ilaidas, jei vyras buvo beturtis ir negaljo usidirbti. "mona turi klausyti savo vyro, eimos gaivos, mylti ji, gerbti, bti neribotai p a k l u s n i jam, stengtis visaip jam t i k t i ir bti prisiriusi, kaip namu e i m i n i n k " (107 str.). S u t u o k t i n i u turtiniams santykiams buvo bdingas vyro ir monos turto atskirumas (109 str.). Susituokus vyro ir monos turtas netapdavo bendras: kiekvienas j galjo turti ir dar sigyti atskira nuosavybe, tvarkyti ja savo nuoira. statymai nedraud s u t u o k t i n i a m s p e r l e i s t i vienas kitam turt u atlyginim ar be jo (116 str.). Juodu neatsak vienas u kito skolas. Unemunje turtin sutuoktiniu padtis buvo kitokia: ia monos t u r t u naudojosi ir ji vald vyras. Nors Lietuvoje paskelbtas C i v i l i n i u statym pakeitimas ir papildymas [V. 1922. Nr. 85] Unemunje taip pat buvo nustats sutuoktiniu turto atskirumo princip, bet ia ir toliau liko prievedybins sutartys, kuriose, be kita ko, buvo galima susitarti ir dl turto bendrumo. Tvin valdia vaikams atsirasdavo teistai gimus, teisinus (nustatyta tvarka sutuoktiniams pripastant ne santuokoje gimusi savo vaik) ir vaikinus (suteikiant svetimam vaikui visas savo vaiko teises; tai buvo leidiama tik neturintiems savo vaiku sutuoktiniams).Tvin valdia nesantuokoje gimusiems ir ne t e i s i n t i e m s vaikams priklaus motinai. Tokio vaiko tvas privaljo ''pagal savo las ir motinos visuomenin padt" duoti l jam ilaikyti. Tvai privaljo nepilnameius vaikus m a i t i n t i , auklti, ginti, imokyti verslo, vliau-snus taisyti j padiai tinkama tarnyb ar versl, o dukteris ileisti u vyr. Vaikai turjo gerbti tvus, j klausyti, juos mylti, priimti j pamokymus, su pagarba apie juos atsiliepti. Nepaklusniems vaikams taisyti tvai turjo teise naudoti "namines taisomsias priemones" (165 str.). Tvai vald nepilnameiu vaik turt globos teismis - tik priirjo ji ir negaljo naudoti savo naudai. Turtin pilnamei vaik padtis priklaus nuo to, atidalyti jie ar ne. Neatidalytieji, t. y. negav i tv jokios turto dalies, negaljo daryti sandori dl j numatomo paveldti turto; atidalytieji, t. y. gav i tv savo dal,
202

sudar atskiras nuo tv eimas ir su turtu galjo elgtis savo nuoira, o tvai jau nebegaljo tokio turto tvarkyti. Atidalytieji vaikai prireikus turjo m a i t i n t i ir ilaikyti savo tvus. Labai daug dmesio buvo skiriama paveldjimo teisei, turjusiai t v i r t i n t i nuosavybs ventum ir nepajudinamum, besitsianti ir po savininko mirties. Pagal statymu svada, suraant testament kiekvienas testatorius galjo savo nuoira pasirinkti paveldtojus, savo turt palikti kam nori (1067str.). Apribojimai buvo taikomi tik gimininei nuosavybei: savininkas, turjs emutini tiesiogins eils giminaiiu (vaik, vaikaii), galjo visa giminini turt urayti vienam i j ; jei toki nebuvo, -savininkas giminini turt galjo pavesti vienam i tolimesni giminaii. Be to, testatorius turjo teise pavesti 1/7 dal gimininio turto arba urayti teise valdyti vis giminini turt iki gyvos galvos liekaniam sutuoktiniui. Unemunje bei Klaipdos krate galioj statymai iuo poiriu skyrsi: jais buvo numatyta privalomoji dalis palikjo teistiems vaikams. Testamento nesant arba jei jame pamintas ne visas turtas, mirusiojo asmens turto arba likusios jo dalies paveldtojus nurod statymai. iuo atveju paveldima buvo pagal kraujo giminyst. Artimiausi paveldjimo teis turjo emutins eils giminaiiai, j nesant, - alutins eils arba kai kuriais atvejais mirusiojo tvai ir kiti auktutins eils giminaiiai. Kiekvienoje eilje artimesnio laipsnio giminyst alino nuo paveldjimo tolimesnio laipsnio giminaiius. Jei vienas paveldini giminaii, palikimui atsiradus, buvo mirs, jo viet uimdavo ir jo giminysts laipsniui priklausani teis gaudavo jo vaikai, o vaikams mirus - vaikaiiai. Toje Lietuvos dalyje, kur galiojo Rusijos bei Vokietijos teis, giminysts laipsnis paveldint pagal statym nebuvo ribojamas. Bet Unemunje tolimesni kaip dvyliktojo laipsnio giminaiiai pdiniais nebuvo laikomi. I pradi pagal didiojoje Lietuvos teritorijos dalyje galiojus Rusijos 1912 m. statym moter teiss paveldti nekilnoj a m j turt buvo apribotos. Taiau jau mintu Lietuvos 1922 m.

203

civilini statymu pakeitimu vyr ir moter paveldjimo teiss buvo sulygintos. Liks sutuoktinis iki 1922 m. galjo gauti 1/7 dal nekilnojamojo ir 1/4 kilnojamojo mirusio sutuoktinio turto, vliau - l i k u s i a m s u t u o k t i n i u i buvo suteikta teis gauti 1/4 kilnojamojo ir nekilnojamojo mirusio sutuoktinio turto. Jei mirusysis nepaliko vaiku ar j tiesiogini pdini, liks sutuoktinis galjo gauti likusias 3/4 dalis turto valdyti iki gyvos galvos arba iki naujos santuokos sudarymo. 3. Baudiamoji teis Lietuvoje galiojs Rusijos 1903 m. Baudiamasis statutas susidjo i 37 skyri (vienas j, vedant Statut Lietuvoje, buvo pripaintas negaliojaniu [LV. 1919. Nr. 2-3]). Pirmame io Statuto skyriuje, apmusiame 8 poskyrius, idstyti baudiamosios teiss bendrosios dalies klausimai. Kiti Statuto skyriai sudar ypatingja baudiamosios teiss dal. Statutas smulkiai reglamentavo nusikaltimo sudties elementus: subjekt ir subjektyvij pus, objekt ir objektyvij pus. Pagal j nusikaltimas - tai kiekvienas mogaus veiksmas, kuris jo atlikimo metu buvo draudiamas baudiamuoju statymu ir u k u r nustatyta bausm (1 str.). Btinas nusikaltimo poymis buvo kalt. Statutas apibdino kalts form - tyios ir neatsargumo -poymius. statymai nurod, jog nelaikomi nusikaltimu veiksmai, teismo pripainti btinja gintimi ar btinuoju reikalingumu (45-46 str.). Baudiamasis statutas aptar nusikaltimo raidos stadijas. Skirdami bausm statymai atsivelg kaltj asmen dalyvavimo padarant nusikaltim laipsn. Bendrininkams ir vykdytojams numatyta vienoda bausm, taiau teismas, atsivelgdamas nedidel j pagalbos svarb, bausm galjo velninti. Asmenys, dl fizini ar psichini trkum negalj suprasti savo veiksm reikms, buvo laikomi nepakaltinamais. Jais taip pat buvo laikomi vaikai, nesulauk 10 met amiaus. Baudiamojo statuto vedimo Lietuvoje statyme, be kita ko, nurodoma, kad Statute numatyta mirties bausm naikinama.

204

Taiau netrukus ji oficialiai buvo atgaivinta: vedus Lietuvoje karo padti. sigaliojo Ypatingi valstybs apsaugos statai, u kai kuriuos nusikaltimus numat mirties bausme, o 1920 m. vasario 25 d. Baudiamojo statuto papildymo ir pakeitimo statymas [LV. 1920. Nr. 20] u veikas, susijusias su ginkluotu sukil i m u , mirties bausme numat jau ir karo padt panaikinus. Susirinks Steigiamasis seimas 1920 m. Laikinojoje Konstitucijoje pakartotinai deklaravo mirties bausms panaikinim, taiau ir vl tu paiu met liepos 23 d. statyme karo padiai vesti buvo nurodyta, kad konstitucins garantijos sustabdomos ir vedama mirties bausm. Paskesnse konstitucijose apie mirties bausms panaikinim jau nebeusimenama. statymas, vesdamas Lietuvoje galioti Baudiamj statut, iek tiek pakeit Statute numatytu bausmi sistem ir nustat ias j ris: sunkij darb kaljim, paprastj kaljim, aret ir pinigine baud. Sunkij darb kaljimas galjo bti skiriamas nuo 4 iki 15 met arba iki gyvos galvos. Kalti paprastajame kaljime galjo bti skiriama nuo dviej savaii iki m e t ; aretas buvo skiriamas nuo vienos dienos iki ei mnesi. Atsisakius Lietuvoje taikyti kai kurias Statuto nustatytas bausmes, buvo nustatyta, kad vietoje mirties bausms, nutrmimo ir grasos kaljimo taikomas sunkij darb kaljimas, o vietoje tvirtovs kaljimo -paprastasis kaljimas vairiems terminams. Papildomai pinigine bauda leista keisti aret ir paprastj kaljim, nustatyta, kad pinigins baudos, Statute ireiktos rus rubliais, veriamos litais santykiu l rublis lygus 5 litams [V. 1924. Nr. J59]. Paaugliai nuo l0 iki 14 met amiaus vietoje mirties ir kaljimo bausmi turjo b t i atiduodami drausms staigas. Nepilnameiai nuo 14 iki 17 met amiaus vietoje mirties arba sunkij darb kaljimo iki gyvos galvos bausmi turjo b t i baudiami paprastuoju kaljimu iki 12 met, vietoj terminuoto sunkij darb kaljimo - paprastuoju kaljimu iki 8 met; nepilnameiams nuo 17 iki 21 met amiaus mirties bausm turjo bti pakeiiama sunkij darb kaljimu iki gyvos galvos, sun205

kij darb k a l j i m a s iki gyvos gaivos - sunkij darbu kaljimu 15 m e t ir t. t. N u b a u s t i e j i mirties bausme, s u n k i j darbu kaljimu, taip pat paprastuoju k a l j i m u atimant "luomo padties teises" netekdavo garbs t i t u l , l a i p s n i , ordin, pensij, Banyios ir visuomens pareigu (28 str.). Nubaustieji mirties bausme arba sunk i j darb kaljimu, be to, dar netekdavo turtini teisi, vedyb i n i teisi (santuoka buvo nutraukiama kito sutuoktinio pra y m u ) bei tvikosios valdios vaikams teisi (29 str.). Nubaustieji s u n k i j darb kaljimu, taip pat paprastuoju kaljimu atimant "luomo padties teises" netekdavo teiss rinkti ir bti renkami, eiti valstybs, savivaldybs ar visuomens tarnyb, eiti tarnyba kariuomenje ir kt. (30 str.). T o b u l i n a n t bausmi sistem buvo vestas lygtinis nuteisimas [V. 1928. N r. 284 ]. Nusikalstamus veiksmus, u kuriuos statym numatyta mirties arba s u n k i j darb kaljimo bausm, Baudiamasis statutas vadino didiaisiais nusikaltimais, numatanius aret arba baud - nusiengimais (3 str.). Rusijos 1903 m. Baudiamojo statuto treiasis skyrius, kuriame kalbama apie mait (ksinimsi i imperatori ir jo eima, ksinimsi smurtu pakeisti Rusijoje esam valdymo tvark ir kt.) ir bausmes u ji, vedant kodeks galioti Lietuvoje buvo p a n a i k i n t a s . iame s k y r i u j e numatytos nusikaltim sudtys, pritaikytos Lietuvos slygoms, netrukus buvo atgaivintos 1920 m. vasario 25 d. ileistame jau mintame Baudiamojo statuto papildymo ir pakeitimo statyme. Apibrta sankcij - mirties bausm - is statymas nustat u ginkluot sukilim, siekiant atimti Lietuvos nepriklausomyb, atplti Lietuvos teritorijos dali, sudaryti su kitomis valstybmis ryius, paeidianius Lietuvos suverenum, nuversti konstituciniu bdu vest tvark ir valdi, statyme taip pat buvo numatyta grieta baudiamoji atsakomyb u ksinimsi a t l i k t i mintus nusikaltimus, rengimsi jiems, priklausym slaptoms organizacijoms, siekianioms mint tiksl, taip pat atsakomyb u valstybs gynybins galios

mainim, geleinkeli, telegrafo, telefono, t i l t u , susisiekimo priemoni, kariniu mediag naikinim, be to, d i d i n t i atsakomyb u vidaus tvarkos ir ramybs ardym, plima ir kt. Panaaus pobdio veik - rengimsi ginkluotam sukilimui ir ginkluota sukilim prie Lietuvos valstyb - karo padties slygomis numat Ypatingu valstybs apsaugos statu 14 straipsnio l punktas. U komunistin veikla, nuolat klusia grsm Lietuvos nepriklausomybei, paprastai buvo taikomas Baudiamojo statuto penktasis skyrius ''Apie smy", kuriame skiriamos trys nusik a l t i m u sudi grups: Kurstymas. S t a t u t o 129 straipsnyje buvo numatytas vieos prakalbos sakymas, rainio skaitymas, vieas paveikslo rodymas, kuriais kurstoma sukelti mait arba iduoti valstyb, nuversti esama valstybje visuomens sutvarkym, neklausyti arba prietarauti statymui ir pan.: 130 straipsnis nusikaltimu laik neviea moksl arba nuomoni, kurstaniu atlikti mintus veiksmus, skleidim. Be i ir kai kuri kit Statuto nuostat, apibdinani kurstym, 1919 m. gegus 23 d. buvo ileistas Karo teismo stat papildymo statymas [LV. 1919. Nr. 8]. io statymo 14 straipsnis numat nuo dvej met kaljimo iki mirties bausms "u bolevistin, prievalstybin ir prieinink valstybi naudai agitacij kariuomens tarpe, kurstani prie aktingo prie valstybs tvarka jimo, prie sukilimo prie vyriausyb, prie sudarymo bolevistini ir kit Lietuvos valdiai prieing organizacij". Ypating valstybs apsaugos stat 14 straipsnio 2 punkte taip pat numatyta atsakomyb u prievalstybini kariuomens ir visuomens kurstym karo padties metu; Sambris kaip neteistas minios susibrimas. Statutas numat atsakomyb u vieo sambrio, kuriam policija ar kariuomen buvo sakiusi isiskirstyti (120 str.). nepasidalinim, dalyvavim sambryje, susirinkusiame kritikuoti esama valstybs valdym, pritarti maitui arba mokslui, "kuris moko smurtu sugriauti esamj valstybje visuomens sutvarkym", ir pan. (121 str.);

207

Nusikalstamos sjungos. Statutas draud dalyvauti inomai udraustoje s j u n g o j e (124 str.), taip pat sjungoje, kurios tikslas yra kurstyti neklausyti [statym, kirinti atskiras gyventoju dalis, klases, eimininkus ir darbininkus, kurstyti darbininkus s u k e l t i arba tsti streik (125 str.) arba kurios tikslas nuversti esam valstybje visuomens sutvarkym (126 str.). Emigravusiems Lenkij nepavykusio puo Lietuvoje dalyviams usienyje pleiant antivyriausybin veikl, buvo ileistas Organizacij, s u d a r y t okupuotoje Lietuvoje ar svetimose valstybse, d a l y v i a m s ir j padjjams bausti statymas [V.1929. Nr. 304]. 1934 m. vasario 6 d . buvo paskelbtas platus (apimantis 38 straipsnius) Tautai ir valstybei saugoti statymas [V. 1934. Nr. 437], numats daug vairi, kartais neapibrtu, nusikaltim sudi: l i e t u v i tautos, Lietuvos valstybs, jos enklo, vliavos ir t.t. eidimas ar niekinimas, piliei valstybins itikimybs, vieningumo ar atsparumo silpninimas, maito klimas, pramanyt ar ikraipyt ini apie valstybs valdios organo ar valstybs staigos veikim ir kt. skleidimas. V i e n i c e n t r i n i viet baudiamajame statute um nuosavybs apsaugos nuostatai. Statutas skyr paprast vagyst, u kuri numatyta kaljimo bausm ne trumpesniam kaip 3 mnesi laikui (58 str. l d.), ir kvalifikuota vagyste, u kuri kai kada galjo bti paskirta sunkij darb kaljimo iki 8 met bausm. Statutas numat 23 kvalifikuotos vagysts ris: su ypatingu lumu, perengiant pasitikjim, sulauant uraktus, traukinyje, nakties metu, i kapo, banytini ventenybi ir kt. Be to, Statutas buvo numats nemaai kit turtini nusikaltim sudi: plim, prievartavim ir antaavim, sukiavim, pasisavinim ir pasitikjimo naudojim piktam, nesiningum, bankrutavim, lupikavim, turto sualojim, savavalik naudojimsi svetimu t u r t u ir pan. Tarp n u s i k a l t i m asmeniui Statutas numat atsakomyb u nusikaltimus mogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, dorai, garbei. Be to, Statut buvo t r a u k t i nuostatai, numat baudiamj
208

atsakomybe u nusikaltimus religijai, eimai, samdos statymams, tarnybinius n u s i k a l t i m u s ir kt. Plaiai praktikuojant karo padties taikym, reikminga viet tarp Lietuvos baudiamj statym um Ypating valstybs apsaugos stat 14 straipsnis, taip pat jo papildymai, ivardij daugiau kaip 100 nusikaltim sudi, numatyt vairiuose Baudiamojo statuto skyriuose, ir nustat, kad u juos, esant karo padiai, "svarbesniais atsitikimais" gali bti taikoma mirties bausm. Reikmingas baudiamosios teiss altinis buvo taip pat i carizmo laik paveldtas 1869 m. Rusijos imperijos Karinis baudiamasis statutas, pagal kurio normas buvo teisiami u padarytus nusikaltimus karikiai, o karo apdties metu kai kuriais atvejais - ir civiliai asmenys. Baudiamosios teiss norm buvo ir kai kuriuose kituose statymuose, skirtuose vairiems visuomeniniams santykiams teis i k a i r e g l a m e n t u o t i . Tai, p a v y z d i u i , Tranzito t a i s y k l s [V. 1924. Nr. 154], Muitini statai [V. 1924. Nr. 164], Mediokls statymas [V. 1925. Nr. 191], Emigracijos statymas [V. 1929. Nr. 3l0] ir kt. 4. Teismo procesas Bylos teismuose paprastai buvo nagrinjamos vieai, laikantis odikumo ir rungimosi princip. Sprendimai ir nuosprendiai visuose teismuose buvo priimami Lietuvos Respublikos vardu. Pas taikos teisja, o nuo 1933 m. - apylinks teisme civilins ir baudiamosios bylos buvo nagrinjamos supaprastinta tvarka, neskirstant proceso stadijas. Taikos ir apylinks teismo teisjas faktikai buvo ne tik teisjas, bet kartu ir tardytojas, ir kaltintojas. Civilinse ir privataus kaltinimo baudiamosiose bylose teisjas privaljo lenkti alis taikytis. alims nesusitaikius, remdamasis surinktais ir patikrintais rodymais teisjas priimdavo sprendimus civilinse ir nuosprendius baudiamosiose bylose. Visi pagrindiniai procesiniai teisjo veiksmai, taip pat sprendimo ar nuosprendio esm trumpai buvo raomi specialioje protokol knygoje. Tiesiogiai teismo posdyje buvo skelbiama

209

sprendimo ar nuosprendio esm, o galutinai tai buvo forminama per tris dienas. Teismo procesas auktesniuose teismuose, pradedant apygardos teismu, skyrsi nuo proceso emiausioje teismo grandyje, buvo daug sudtingesnis. Civilins bylos paprastai prasiddavo iekininio praymo teismui teikimu. Praymo nuoraas buvo siuniamas atsakovui. Iek i n i u i utikrinti iekovo praymu teismas galjo skirti atsakovo kilnojamojo turto aret (per teismo antstol) arba nekilnojamojo turto draudim (per notar). Prie pradedama nagrinti byla galjo bti ratikai parengiama: atsiliepdamas iekinin praym, atsakovas galjo parayti atsakym, o iekovas savo ruotu - atsikirtim, kuri atsakovas atsiliepdavo raydamas paneigim. Taiau i procedra alims nebuvo privaloma. Atsakovui i teism neatvykus, byla galjo bti nagrinjama be jo, o neatvykus iekovui - byla nutraukdavo, jei tik iekovas iekininiame prayme nebuvo pras tokiu atveju byla nagrinti jam nedalyvaujant. Teisminis nagrinjimas prasiddavo bylos esms idstymu. Po to vykdavo ali ginai, rodinjimo nata tekdavo aliai, iklusiai aplinkybes, turjusias bylai reikm ir kurias reikjo jrodyti. rodymais civilinse bylose galjo bti liudytoj, apylinks moni, parodymai, ratiki rodymai ir dokumentai, pripainimas ir priesaika. Apylinks m o n i (kaimynu, pastam ir kt.) parodymai buvo f o r m i n a m i ypatingu protokolu, suraytu teisjo ar tardytojo, ir pateikiami teisminiam tardymui; patys apylinks mons i teismini tardym nebuvo aukiami. Pripainimu buvo vadinamas alies pareikimas apie toki aplinkyb, kuri turi rodomj reikm prieingos alies naudai; bet kuriai aliai ratu ar odiu teisme paiai pripainus toki aplinkyb, faktas buvo laikomas rodytu. alims susitarus, statymai leido prayti teism j byl isprsti pagal priesaik, kuri viena i j apsiima duoti; al prisaikdindavo dvasininkas banyioje, ir

210

tai buvo laikoma j rodymu, kuris jokiais kitais rodymais negaljo b t i paneigtas. statym buvo nustatytas rodym patikrinimas ir patikrin i m o b d a i : vietos apira, inov ivados ir dokument patikrinimas. Baigs teismin nagrinjim, teismas skelb vadinamj rezol i u c i j a , o galutinis sprendimas alims buvo praneamas ne vliau kaip per dvi savaites. Apeliacinse instancijose civilins bylos i esms buvo nagrinjamos ta paia tvarka. ali neatvykimas apeliacin instancija netrukd jai priimti sprendimo; iuo atveju vienos alies neatvykimas neatimdavo teiss kitai aliai duoti teismui savo paaikinimus. Teistos vados baudiamajai bylai pradti buvo privai asmen skundai, policijos ir pareign praneimai, atvykimas prisipainti. Byl kl valstybs gynjas arba teismo tardytojas. Nusikaltimo fakto buvim ir kaltuosius asmenis nustatinjo kvotos organai, daniausia policija. Bet politinio pobdio kvota atlikdavo specials - valgybos ar politins policijos - organai, Lietuvoje, kaip minta, skirtingu l a i k u veik ir vairiai vadinti. Parengtini tardym baudiamosiose bylose atlikdavo teismo tardytojai valstybs gynj priirimi. Jie rinkdavo ir pagal proceso reikalavimus tvirtindavo rodymus: kaltinamojo bei liudytoj parodymus, apylinks moni parodymus, daiktinius ir raytinius rodymus, organizuodavo ekspertizes. Atliekant tardymo veiksmus, tardytojui turjo padti policija. Gynjams dalyv a u t i per parengtin tardym nebuvo leidiama. Baigus tardym, visa bylos mediaga buvo pateikiama kaltinamajam ir jo pageidavimu galjo bti papildoma. I k i t e i s m i n veikla baigdavosi tardymo surinktos mediagos tikrinimu ir kaltinamojo akto suraymu; tai turjo atlikti valstybs gynjas. Po to teismo sudtis remdamasi vieno teisj praneimu ir valstybs gynjo ivada sprend rodym pakankamumo klausim ir priimdavo nutart dl bylos perdavimo teisme n a g r i n t i .

Teismo posdis prasiddavo kaltinamojo akto paskelbimu. Po to buvo tardomi teisiamieji, apklausiami liudytojai, tikrinami kiti rodymai. Teismas rodymus turjo vertinti laisvai, vadovaudamasis vidiniu sitikinimu. Jei teisiamojo prisipainimas nekl abejoni, o proceso dalyviai nereikalavo teisminio tardymo, teismas galjo i karto pereiti prie baigiamj gin -valstybinio ar privataus k a l t i n t o j o ir gynjo kalb ir teisiamojo paskutinio odio. Teisiamojo gynjas ginamojoje kalboje ir teisiamasis paskutiniame odyje neturjo teiss kalbti klausiniais, nelieianiais bylos esms; apie religij, statymus ir valdi jie privaljo atsiliepti tik pagarbiai. Nuosprendio esm buvo skelbiama tuoj pat ji primus, o detalus ir motyvuotas jo turinys - ne vliau kaip po dviej savaii. Nuosprendiai pagal pobdi buvo skirstomi negalutinius, t. y. tokius, kurie dar galjo bti peririmi apeliacine tvarka, ir galut i n i u s , kurie tegaljo bti peririmi ne i esms, o tik dl j teistumo, t. y. kasacine tvarka. Kol terminai alims skstis nebuvo pasibaig, nuosprendis buvo laikomas nesiteisjusiu. Baudiamj byl nagrinjimas karo teismuose turjo savo ypatum. Kariuomens teismas vadovavosi procesinmis normomis, idstytomis Rusijos 1869 m. Karo s t a t r i n k i n i o XXIV knygoje. Karo lauko teism veiklos baudiamosios procesins normos apskritai neliet.

KETVIRTAS SKYRIUS I. LIETUVOS OKUPACIJA IR TARYB VALDIOS VEDIMAS 1940-1941 m. LIETUVOS INKORPORACIJA l TSRS SUDT[ 1. Taryb Sjungos ir Lietuvos 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutarties sudarymas ir Lietuvos okupacija 1939 m. rugsjo 17 d. Raudonoji armija eng Vakaru Ukraina, Vakar Baltarusij ir Vilniaus krat. 1939 m. rugsjo 28 d. Vokietijos usienio reikalu ministras J. Ribentropas ir TSRS usienio reikal komisaras V. Molotovas pasira slaptj protokol ir pasidalijo Lietuva: deinysis Nemuno krantas teko Taryb Sjungai, kairysis - Vokietijai. Lietuvos vyriausyb per TSRS reikal patiktin N. Pozdniakov prane TSRS vyriausybei, kad nortu tartis dl Vilniaus miesto ir Vilniaus krato grinimo Lietuvai. Rugsjo pabaigoje usienio reikal komisaras V. Molotovas Lietuvos pasiuntiniui L. Natkeviiui pareik, kad TSRS vyriausyb nort tartis su Lietuvos ministru pirmininku arba su usienio reikalu ministru. 1939 m. spalio 3 d. Lietuvos usienio reikal ministras J. Urbys iskrido Maskva. J. Stalinas jam prane, kad TSRS ir Vokietija sudar sutarti, pagal kuria didesn Lietuvos teritorijos dalis teko Taryb Sjungai, o pasienio ruoas - Vokietijai 1 . J. Stalinas ir V. Molotovas, pirdami Lietuvos delegacijai Vilniaus miesto ir Vilniaus krato perdavimo Lietuvai ir savitarpio pagalbos sutart tikinjo, jog ji nekelia grsms Lietuvos nepriklausomybei ir kad TSRS karini dalini vedimas pagal t su-

tarti bus tikra Lietuvos gynimo nuo upuolimo garantija, kariuomen pads u t i k r i n t i Lietuvos saugum ir kartu TSRS saugum, kadangi niekas i imperialistu nesitvirtins Lietuvoje. Jie tiesiog pareikalavo sutikti su Raudonosios armijos vedimu Lietuva. Kaip paymjo tuometinis usienio reikal ministras J. Urbys, pasirinkimas Lietuvos vyriausybei buvo toks: arba pasirao TSRS reikalaujama savitarpio pagalbos sutarti, suteikiania TSRS vyriausybei teise dislokuoti tam tikrose Lietuvos teritorijos vietovse sutart kiek gulos ir atgauna V i l n i ir Vilniaus krat, arba sutarties nepasirao, negauna Vilniaus ir sueina karin k o n f l i k t su Taryb Sjunga, kuris Lietuvai bt aikiai pratingas 2 . Lietuvos delegacija (usienio reikalu ministras J. Urbys, premjero pavaduotojas K. Bizauskas ir kariuomens vadas generolas S. Ratikis) buvo priversta priimti Taryb Sjungos pasilymus ir sutarti pasirayti. Sutarties etame straipsnyje buvo pasakyta, kad alys pasiada nesudarinti bet kuri sjung ir nedalyvauti koalicijose prie vien i susitariani ali. Septintame straipsnyje pabrta, kad sutarties gyvendinimas jokiu bdu neturi paeisti susitariani ali suvereniu teisi, ypa j valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini priemoni ir apskritai nesikiimo vidaus reikalus principo. Lietuvos vyriausyb labai siningai vykd sutarties reikalavimus, taiau TSRS vyriausyb be jokio pagrindo j apkaltino sabotuojant sutart, kad es dingsta raudonarmieiai, Lietuva sudariusi slapt karin sjung su Latvija ir Estija prie Taryb Sjung. 1940 m. gegus 25 d. V. Molotovas Lietuvos pasiunt i n i u i L. Natkeviiui padar TSRS vyriausybs pareikim: 1) kad neseniai i Lietuvoje esani tarybini karini daliniu vl ding du kareiviai; 2) Taryb Sjunga es tikrai ino, jog kareivi dingim organizuoja asmenys, esantys Lietuvos vyriausybs organ globoje, -jie nugird tarybinius karius, t r a u k i a juos nusikaltim ir paskui paruoia j pabgim arba juos sunaikin. Toliau sakoma, jog TSRS vyriausyb laiko tok Lietu2

Urbys J. Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais. Vilnius, 1988. P. 34.

214

vos vyriausybs elges provokaciniu ir reikalauja, kad Lietuvos vyriausyb nutrauktu provokacinius veiksmus ir imtsi priemoni dingusiems kariams surasti ir juos pristatyti g u l u vadovybei. V. Molotovas pagrasino, kad jeigu reikalavimai nebus pat e n k i n t i , Taryb Sjungos vyriausyb imsis k i t priemoni . Lietuvos vyriausyb joki kareiviu dingimo fakt nenustat ir kreipsi TSRS vyriausybe, kad pateikt duomen apie organus ir asmenis, kaltus dl kari dingimo. Taiau TSRS vyriausyb joki duomen pateikti negaljo. 1940 m. birelio 7 d. TSRS usienio reikal komisaras V. Molotovas Lietuvos ministrui pirmininkui A. Merkiui pareik, kad Lietuva es sudar su Latvija ir Estija karin konvencij prie Taryb Sjunga. I tikrj jokia konvencija nebuvo sudaryta. Taryb Sjungos 1940 m. birelio 14d. notoje Lietuvos vyriausybei nurodyta, kad esanios panaudotos neabotos represijos prie Lietuvos pilieius, aptarnaujanius Taryb Sjungos karinius d a l i n i u s , ir tai daroma siekiant ne tik padaryti nemanom tarybins kariuomens daliniu buvim Lietuvoje, bet ir sukelti prieik nusistatym j atvilgiu ir paruoti tu dalini upuolim. Toliau notoje sakoma: "Taryb Sjungos vyriausyb mano, kad panai padtis ilgiau negali trukti. Taryb Sjungos vyriausyb laiko btinai reikalingu ir skubiu: 1) kad vidaus reikalu ministras K. Skuas ir saugumo departamento virininkas A. Povilaitis bt atiduoti teismui kaip tiesiog kalti u provokacijos veiksmus prie Taryb Sjungos gulas Lietuvoje; 2) kad tutuojau Lietuvoje bt sudaryta vyriausyb, sugebanti ir norinti utikrinti Taryb Sjungos ir Lietuvos tarpusavio pagalbos sutarties pador vykdym ir rytinai nuslopinti sutarties prieus; 3) kad tutuojau bt utikrintas laisvas Taryb Sjungos kariuomens dalini jimas Lietuvos teritorij, kurie bus kurdinti paiuose svarbiausiuose Lietuvos centruose ir bus pakankamai gauss, kad galtu utikrinti galimum gyvendinti Taryb Sjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutart ir ukirsti keli provokaciniams veiksmams, nukreiptiems prie Taryb Sjungos gu-

las Lietuvoje. Taryb Sjungos vyriausyb t reikalavim gyvendinim laiko pirmaeile slyga, be kurios nemanoma utikrinti Taryb Sjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties padoraus ir lojalaus vykdymo" 4 . ie ultimatyvs reikalavimai rod, kad Taryb Sjunga okupuoja Lietuv, nes visikai nepaisoma Lietuvos suvereniteto ir jos teritorijos nelieiamybs. Taryb Sjungos vyriausyb atmet generolo S. Ratikio kandidatr i ministro pirmininko post. V. Molotovas pareik: "... kaip js galite be ms inios ir be ms pritarimo skirti nauj ministr pirminink" 5 . 1940 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, nenordamas aprobuoti Lietuvos nepriklausomybs praradimo, ivyko Vokietij. Naujos vyriausybs sudarym jau kontroliavo TSRS vyriausybs galiotinis usienio reikal komisaro pavaduotojas V. Dekanozovas. Taryb Sjungos vyriausyb Lietuvos aneksij [formino panaudojusi 1938 met Lietuvos Konstitucij. Ministras pirmininkas A. Merkys, pagal Konstitucijos 72 straipsn eins prezidento pareigas, V. Dekanozovo nurodymu paved sudaryti vyriausyb urnalistui J. Paleckiui. Prof. M. Riomerio teigimu, pagal Konstitucij, Respublikos Prezidentui ivykus usien, ministras pirmininkas tiktai j pavaduoja, taiau valstybei nevadovauja, tik atlieka atskirus jo galios veiksmus ir nepriima visos prezidento galios 6 . Taiau TSRS reikalavimu A. Merkio vadovaujama vyriausyb prim nutarim, kad prezidento ivykimas tolygus jo atsistatydinimui. Pagal 1938 met Lietuvos Konstitucijos 72 straipsn paskirtas ministru pirmininku J. Paleckis um prezidento post, o A. Merkys atsistatydino. Pagal Konstitucijos 102 straipsn, ministras pirmininkas, gavs prezidento post, negali eiti ministro pirmininko pareig, todl ias pareigas vykd jo pavaduotojas. Naujos vyriausybs sudtis buvo tokia: ministras pirmininkas

216

J. Paleckis, jo pavaduotojas, usienio reikal ministras ir laikinai einas vietimo ministro pareigas V. Krv-Mickeviius, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas gen. V. Vitkauskas, teisingumo ministras P. Pakarklis, finans ministras ir laikinai einas susisiekimo ministro pareigas E. Galvanauskas, ems kio m i n i s t r a s ir l a i k i n a i einas vidaus reikalu ministro pareigas M. Mickis, sveikatos apsaugos ministras L. Koganas. Faktikai .J. Paleckis gavo prezidento valdi i TSRS reikal patiktinio N. Pozdniakovo ir vyriausybs galiotinio V. Dekanozovo. Tai buvo konstitucinis perversmas, skirtas komunistinei "proletariato diktatros revoliucijai" 7 . Pasak M. Riomerio, naujoji vadinamoji Liaudies vyriausyb Taryb Sjungos jai skirtos funkcijos nesuprato. Ji naiviai pasitikjo Taryb Sjungos valdios siningumu ir man, kad ilaisvins Lietuvos valstybe nuo "plutokratinio", reakcinio A. Smetonos tautinink reimo ir pasuks demokratijos ir liaudikumo linkme 8 . Liaudies vyriausyb paskelb savo politin programa, grindiama tokiais principais: usienio politikoje palaikyti normalius santykius su visomis valstybmis ir i tikrj nuoirdius su Taryb Sjunga; krato suklestjimui pasiekti dti pastangas, kad bt apsaugotos visos liaudies teiss, pakelti kultrin gyventoju lyg ir materialin gerove; tarp artimiausi udavini buvo politins santvarkos pertvarkymas (paleisti seim, panaikinti cenzinius rinkimus, paleisti politinius kalinius, udaryti privilegijuotas sjungas ir partijas); tautybi lygybs gyvendinimas ir ovinizmo tarp taut paalinimas; sveikatos apsaugos gerinimas ir vietimo pltojimas. Apie proletariato diktatros vedima nebuvo n odio. LKP CK stengsi traukti vyriausybs sudt komunistus. 1940 m. birelio 19 d. vidaus reikal ministru buvo paskirtas LKP narys M. Gedvilas, darbo ministru - M. Juas-Kuinskas, susisiekimo-S. Pupeikis, vietimo-A. Venclova, valstybs kontrolieriumi paskirtas L. Adomauskas. Liaudies vyriausyb klaus LKP CK, o is aklai vykd VKP (b) CK reikalavimus.

217

LKP CK 1940 m. birelio 18 d. atsiaukime sveikino Liaudies vyriausybs paadus vykdyti sutarti su TSRS, sipareigojimus sut e i k t i l i a u d i a i demokratines teises ir ragino ivalyti valdios aparat nuo "liaudies prie" ir juos izoliuoti, udrausti antivalstybines organizacijas, legalizuoti LKP, profsjungas, konfiskuoti pabgusiu i usieni asmen turt, kovoti su spekuliacija 9 . Nuo birelio 18 d. i k i rugpjio mnesio i d e v y n i kaljim ir dviej stovykl buvo paleista 516 politini kalini 1 0 . Birelio 25 d. legalizuota LKP, o birelio 28 d. - komjaunimo organizacija. 1940 m. birelio 18 d. atitinkamu ministr sakymais pakeisti m i n i s t r pavaduotojai, generaliniai sekretoriai, departament direktoriai, miest burmistrai, apskrii virininkai ir karo komendantai, v a l s t y b i n i ekonomini m o n i vadovai. I dvylikos svarbiausi miest burmistr nualinti vienuolika ir paskirti nauji, i dvideimt trij antraeili miest burmistr paskirta devyniolika n a u j , naujai paskirti 175 valsiaus viraiiai". Buvo keiiami ir policijos virininkai, teisjai ir prokurorai. I karto prasidjo represijos. Ankstesnieji valdios pareignai buvo aretuojami, be jokios kalts teisiami kaip liaudies prieai ir itremiami koncentracijos stovyklas. Ministr Tarybos 1940 m. liepos 29 d. nutarimu buvo likviduota p o l i c i j a ir visuomens tvarkos apsauga perduota milicij a i . Milicija turjo saugoti valstybs santvark, priirti valdios akt vykdym, garantuoti tvark ir ramyb, kovoti su nus i k a l t l i a i s . Kandidatus milicij sil fabrik ir moni, kuriose dirbo ne maiau kaip 50 moni, darbinink komitetai, tarybos ir profsjung valdybos. Sunkiau buvo pakeisti teisingumo staig ir inyb darbuotojus, nes naujai valdiai tinkani parengtu kadr nebuvo, todl 1941 met pradioje Teisingumo liaudies komisariate dar dirbo 55 senieji valdininkai 1 2 .

218

Lietuvos kariuomen buvo pavadinta Liaudies kariuomene ir i jos paalinti nepatikimi karininkai. Ministru Tarybos 1940 m. birelio 25 d. nutarimu atleista 17 generol ir 33 auktesnieji karininkai. Atleistieji ir dalis neatleist Lietuvos kariuomens karinink buvo itremti Sibir. Buvo itremti 329 kareiviai ir 276 karininkai 1 3 . Vidaus reikal ministro 1940 m. birelio 19 d. sakymu udaryta Tautinink sjunga ir visi jos padaliniai, nuo birelio 27 d. sustabdyta vis draugij ir j padalini veikla. 1940 m. liepos 2 d. Ministr Taryba nutrauk konkordat su Vatikanu ir nutar nemokti dvasininkams alg, i mokykl ir kariuomens atleido kapelionus, ved civiline metrikacij, panaikino privalom banytini veni ventim, udar klerikalines pasaulietines ir klerikalines religines organizacijas. Prof. Vinco Krvs-Mickeviiaus tvirtinimu, vadinamoji Liaudies vyriausyb tikrosios valdios neturjo. Ji buvo bejg, taiau u visk, kas djosi Lietuvoje, turjo atsakyti savo tautai. Vidaus reikalu ministerijoje buvo Maskvos atsiusti valdininkai. Ministerija vykd LKP CK ir V. Dekanozovo nurodymus, o ne vyriausybs sakymus. Tarybin atstovyb ir Taryb Sjungos galiotinis V. Dekanozovas duodavo nurodymus komunist partijai, spaudos organams, Eltai, reikalavo atleisti vienus ar kitus valdininkus, eimininkavo ministerijose, kurioms vadovavo komunistai. Raudonosios armijos vadai ultimatyvia forma reikalavo leisti demonstracijas ir eisenas ir jas organizuoti. Kai dl tokios nenormalios padties ministro pirmininko pavaduotojas V. Krv kreipsi TSRS Liaudies Komisar Tarybos pirminink V. Molotov, kad neleist TSRS atstovams kitis Lietuvos vidaus reikalus, is atsak, kad prezidentas A. Smetona savo politika privert Tarybos Sjungos vyriausyb karika jga okupuoti Lietuv ir nors tarybin vyriausyb yra sudariusi su Vokietijos vyriausybe draugik sutarti, bet toji sutartis neatleidia jos nuo atsargumo ygi. Todl visai nemanydama kitis pasaulin ka-

219

ra, s i a u i a n t i Vakaruose, saugumo sumetimais tarybin vyriausyb turjo okupuoti tiek Lietuva, tiek ir kitas Baltijos alis. Taryb Sjungos vyriausyb nutar traukti Baltijos valstybes "tarybini respublik eim'' 1 4 . Nepaisant LKP CK ir TSRS atstov kiimosi vyriausybs veikla, Liaudies vyriausyb sprend socialinius-ekonominius udavinius. 1940 m. birelio 17 d. finans ministro sakymu buvo udrausta didinti preki kainas, sunkinti prekybos slygas ir plsti spekuliacij. Prekybos ir pramons moni savininkams udrausta slpti prekes ir sudaryti nenormalias j atsargas. Savininkai buvo pareigoti rpestingai tvarkyti mones ir jas plsti. ems kio savininkai privaljo gerai kininkauti ir didinti ems kio produktu gamyb. Darbininkai ir tarnautojai turjo laikytis darbo drausms, didinti darbo naum. Buvo ileistas valstybini moni statymas ir pakeistas valstybs kontrols statymas. Valstybs kontrolierius priirjo valstybs pajamas ir ilaidas, skolas ir atskaitomyb, kad visose valstybs finans ir kio srityse bt dirbama teisingai ir tikslingai. Valstybs kontrol revizavo valstybines, savivaldybi ir privaias mones, kuri inioje buvo valstybs turtas arba kurios naudojosi valstybs kreditais. Buvo priimtas sveikatos ir socialins apsaugos statymas, darbinink ir tarnautoj but statybos fondo statymas. 1940 m. liepos 20 d. priimtas kio planavimo tarybos statutas. Jame sakoma, kad plaij gyventoj sluoksni gerovei kelti, vis tautos kio ak gamybai padidinti bei atpiginti ir vis itekli bei jg traukimo gamybos proces planams parengti, parengt plan vykdymui kontroliuoti ir rekomendacijoms rengti sudaroma kio planavimo taryba. Jos parengtus planus tvirtino Ministr Taryba. Liaudies vyriausyb neturjo tikslo daryti socialistini pertvarkym ir sprsti valstybs santvarkos keitimo klausimo. Todl TSRS vyriausybs galiotinis V. Dekanozovas, vykdydamas Taryb Sjungos plan inkorporuoti Lietuv TSRS sudt, pareikalavo, kad vyriausyb priimt Liaudies seimo rinkim sta14

Lietuvi archyvus. Bolevizmo metai. Kaunas, 1942. T. 2. P. 11.

220

tyma ir s k u b i a i surengtu seimo rinkimus. Liaudies seimo rinkim statymas paskelbtas liepos 6 dien. Remiantis iuo statymu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta i 8 apygardas. Kiekvienoje apygardoje buvo pasilyta tiek kandidatu, kiek reikjo ir i n k t i seimo n a r i . LKP sudar vadinamja Lietuvos darbo sjung, kuri parinkdavo kandidatus ir juos patvirtindavo apskrii miestuose suaukti "darbo moni susirinkimai". Vadovaujantis rinkim statymu, balso teis gavo pilieiai, sukak 21 metus. Teiss dalyvauti rinkimuose neturjo tie, kam teismas atm teises, iskyrus atvejus, kai teiss atimtos dl pol i t i n i o nusikaltimo; taip pat teisti u vagystes, sukiavim, svetimo turto pasisavinim, vogt daikt pirkim arba slpim, kyi m i m ir kitus nusikalstamus darbus, kurie plia mogaus garb, j e i nuo teismo nuosprendio neprajo penkeri metai; kvoiamieji ir tardomieji, tariant padarius nusikaltim, u kuri gresia t e i s i atmimas, arba tok, kuris nuplia mogaus garb; globojamieji teismo sprendimu. Rinkj sraai nebuvo sudaryti. balsavusij pasus buvo dedamas spaudas "balsavo". Rinkimai vyko liepos 14-15 dienomis. Seimo rinkim ivakarse liepos l L ir 12 dienomis - aretuoti keli tkstaniai moni, vad i n a m j liaudies prie. Liaudies seim buvo irinkti 79 atstovai (vienas posdius neatvyko). I 78 atstovu buvo 21 darbininkas, 25 valstieiai, 27 inteligentai ir tarnautojai, l amatininkas, l kumetis, 3 kareiviai. Pirmasis teismo posdis buvo suauktas liepos 21 dien. Seimas patvirtino i darbotvark: 1) Lietuvos santvarkos klausimas; 2) apie Lietuvos jim Taryb Sjungos sudt; 3) ems nacionalizacija; 4) bank ir stambiosios pramons nacionalizacija. Liaudies seimas, neturdamas j o k i liaudies galiojim, spekuliuodamas liaudies valia, paskelb Lietuv "tarybine socialistine respublika". U tarybins santvarkos vedim pasisak M. Gedvilas (ems kio ministras), D. Roius (ems kio darbininkas), S. Vainauskien (Palangos miesto burmistre), R. ebenka (agronomas), B. Abdulskait (valstiet). Tiek kalb uteko taryb valdiai vesti. stoti TSRS sudt pasil A. Snie-

221

kus. Praneim dl Lietuvos stojimo Taryb Sjungos sudt padar teisingumo ministras P. Pakarklis 15 . Lietuvos stojimui TSRS pritar P. Cvirka, Liudas Gira, Latvis-Fridmanas, M. Mekauskien, T. Tamuleviius. P. Pakarklis rodinjo, kad tik stojus TSRS bus garantuotas Lietuvos valstybs suverenitetas, tikras pramons ir ems kio pakilimas, tautins kultros suydjimas, "mediaginiu ir dvasini liaudies jg ivystymas". Liaudies seimas, irinktas nedemokratiniu bdu, tautai neatstovavo ir todl negaljo sprsti politikos, ekonomikos ir kultros klausimu. Jis aklai vykd TSRS vyriausybs g a l i o t i n i u nurodymus. Seimas pamyn 1938 met Lietuvos Konstitucij, jam tokios galios nesuteikusia. Liaudies seimas, pasak profesoriaus M. Riomerio, atliko savo, bet ne Lietuvos liaudies darb, atliko pakelta n u o t a i k a ir siningai, bona fide, i t i k r j b d a m i svetimos p o l i t i n s jgos smoningo, tikslaus, i anksto paruoto ir racionalaus sprendimo agentai 1 6 . "Visa, kas nuo birelio 15 iki liepos 21 dienos vyko Lietuvoje - tai buvo tiktai ios soviet jg spaudimu pagristos j politikos inscenizavimas, sui generis politinio teatro vaidinimas. io inscenizavimo ymiausias smoningas veikjas buvo Lietuvos kompartija, reisieriais buvo Dekanozovas su Pozdniakovu, Molotovui ir Stalinui vadovaujant, o agentais buvo Liaudies vyriausyb ir Liaudies seimas." 1 7 1940 m. rugpjio 3 d. TSRS Aukiausioji Taryba prim Lietuvos TSR i Taryb Sjungos sudti sjungins respublikos teismis. 2. Tarybin konstitucija ir jos ypatybs Liaudies seimas 1940 m. liepos 23 d. irinko 11 nari konstitucin komisij ir paved jai parengti konstitucijos projekt. Parengt konstitucijos projekt Liaudies seimas prim rugpjio 25 dien. Konstitucija skelb, kad Lietuvos TSR yra socialistin darbinink ir valstiei valstyb, p o l i t i n jos pagrind sudaro Darbo moni deputat tarybos. i konstitucija turjo k e l e -

t ypatybi, skyrusi j nuo kit respublik konstitucij. Ji ufiksavo t r i j socialini-ekonomini sanklod - socializmo, privalaus kio (kapitalizmo) ir smulkiosios preki gamybos buvim. K o n s t i t u c i j o j e pasakyta, kad socialistinio kio pagrind sudaro valstybin gamybos priemoni nuosavyb: em, jos gelmes, vandenys, mikai, stambios gamyklos, fabrikai, transportas, bankai, ryi priemons. Skyrsi nuo kitu respublik ir kooperatin nuosavyb, nes ji buvo organizuota Lietuvos Respublikos kooperatiniu susivienijim pagrindu ir nebuvo kooperatin-kolkin, kadangi nebuvo kolki. Privataus kio kapitalistin nuosavyb sudar stambesnieji valstieiu kiai ir smulkios kapitalistins mons mieste, o smulkiaprek nuosavyb - smulks valstiei kiai, namudininkai ir amatinink dirbtuvls. 1940 met Konstitucija neskelb inaudojimo panaikinimo, socialistins visuomens sukrimo, o tai formulavo kaip tiksl. 1940 m. rugpjio 25-26 d. Liaudies seimas pradjo kurti Taryb Lietuvos valstybini aparat. Jis pasiskelb Laikinja Aukiausija Taryba, irinko Prezidium, sudar Liaudies Komisar Taryb ir irinko Aukiausij teism. Kuriant valstybini aparat buvo atleisti ne i darbinink ir dvaro valstiei kil patyr darbuotojai ir vieloj j paskirti maai isilavin ir be jokio patyrimo asmenys. Buv valstybs tarnautojai buvo represuojami ir itremiami. LKP CK grietai kritikavo liaudies komisarus, neskubjusius atleisti sen darbuotoj ir priimti neparengt dirbti proletar. Antai ems kio komisariate dirbo 60 proc. sen darbuotoju, o Finans komisariate net 81,7 proc. Panai pad18 tis buvo Teisingumo, Sveikatos apsaugos komisariatuose . 1940 m. lapkriio 5 d. LKP (b) CK biuras pareigojo liaudies komisarus per dvi savaites atleisti i vadovaujani post buruazijos atstovus. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. lapkriio 12 d. saku vietoje apskrii virinink, miest burmistru, valsi viraiiu, kaim senin sudaryti laikinieji vyk-

d o m i e j i komitetai. Vilniaus, Kauno, Panevio, i a u l i miest ir apskrii centr vykdomieji komitetai buvo sudaromi i pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir 2-6 nariu, o valsi, miesteli ir apylinki - i pirmininko, jo pavaduotojo ir sekretoriaus. Parinkti apskrii ir respublikinio pavaldumo m i e s t v y k d o m j k o m i t e t sudt buvo pavesta Liaudies Kom i s a r Tarybai ir j tvirtino Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas. Apskrii centr, valsi, m i e s t e l i ir apylinki vykdom j komitet sudt pavesta tvirtinti patiems apskrii vykdomiesiems komitetams. Iki 1940 m. gruodio 29 d. buvo sudaryti visu 23 apskriiu, 36 miest, 267 valsi ir 1866 apylink i vykdomieji komitetai 1 9 . Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. lapkriio 30 d. ileido sak "Dl Lietuvos TSR teism sistemos pertvarkymo" 2 0 . Pagal sak buvo sudaryti Lietuvos TSR Aukiausiasis teismas, apygard teismai ir liaudies teismai. Liaudies teism teisjus rinko apskrii vykdomieji komitetai, o miestuose - miest vykdomieji komitetai. Liaudies tarjus pagal Teisingumo liaudies komisariato 1940 m. gruodio 15 d. instrukcij miestuose rinko visuotiniai moni ir itaig darbuotoj susirinkimai, kariniuose daliniuose-visuotiniai kari susirinkimai, o kaimuose -valstiei susirinkimai. Kandidatus i liaudies tarjus sil visuomenins organizacijos ir darbo moni kolektyvai. Rinkimai vyko atviru balsavimu. Lietuvos TSR konstitucijos 77 straipsnyje numatyti apskrii teismai nebuvo organizuoti. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. spalio 16 d. ileido sak "Dl apygard teism sudaigino". Apygard teism pirmininkus, j pavaduotojus ir narius, taip pat liaudies tarjus rinko Aukiausioji Taryba penkeriems metams. Buvo sudaryti penki apygard teismai: Vilniaus, Kauno, Marijampols, iauli ir Panevio. Apygard teismai buvo kasacin instancija liaudies teismams ir pirmja instancija nagrinjo svarbesnes bylas.
20

'''Taryb Lietuvos valstybs ir teiss dvideimtmetis. Vilnius, 1960. P. 55. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos inios. 1941. Nr. 1.

224

Aukiausiasis teismas susidjo i pirmininko, dviej pavad u o t o j u ir ei nari, taip pat eiolikos liaudies tarj. Sis teismas priirjo kit teism darb, turjo baudiamj ir civilini bylu kolegijas. Be to, buvo sudaryti specials teismai: Lietuvos linijinis gel e i n k e l i o teismas ir karo tribunolai. Linijinio geleinkelio teismo sudti rinko Prezidiumas ir tvirtino Aukiausioji Taryba. Karo tribunolu organizacija ir kompetencija numat karo tribunol ir karins prokuratros nuostatai. Buvo paskirti Lietuvos TSR prokuroras, apskrii ir miest prokurorai. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo, Apeliacini rm, V i l n i a u s , Kauno, iauli, Panevio ir Marijampols prokuratros ir teismu tardytojai buvo perduoti Lietuvos TSR prokuroro i n i o n . 3. Valstybinio socializmo ekonomikos krimas Tarybin ekonomika buvo kuriama dviem bdais- nacionalizacijos ir konfiskacijos. 1940 m. liepos 26 d. paskelbtas bank nacionalizacijos statymas 2 1 . Bankai buvo panaudoti valstybinei nuosavybei gausinti. statymas apm ir privai asmen seifus, draudimo itaigas, taupomsias kasas, tarpusavio kredito draugijas ir lombardus. I nacionalizuojamus bankus buvo paskirti komisarai. Nacionalizuota 17 stambi kredito itaig. Dar iki nacionalizuojant privaias mones, fabrikus buvo suraytas stambesni moni turtas. monse ir fabrikuose sudaryti darbinink komitetai, kurie kontroliavo moni savinink ir administracijos veikla, saugojo gamykl turt. 1940 m. liepos pabaigoje prie Ministr Tarybos sudaryta Nacionalizacijos komisija. stambias mones paskirti komisarai. Stambiose monse buvo sudarytos 3-5 asmen komisijos i Pramons ministerijos, profsjung ir darbinink komitet atstov. Komisijos, vadovaujamos moni komisar, per penkias dienas turjo nacionalizuoti mones.

Nors Pramons nacionalizacijos statymas (l940 m. liepos 26 d.) buvo taikomas monms, kuriose dirbo daugiau kaip 20 d a r b i n i n k u , ir mechanizuotoms monms, turjusioms ne maiau kaip 10 d a r b i n i n k u , taiau buvo suvalstybintos ir kai kurios mons, kuriose dirbo maiau d a r b i n i n k u . Iki 1941 m. gegues mnesio nacionalizuota daugiau kaip 1000 stambi ir vid u t i n i moni 2 2 . j n u m a t y t a s n a c i o n a l i z u o t i stambesnes prekybos mones Prekybos m i n i s t e r i j a paskyr 1600 komisaru. Buvo nacionalizuotos 1597 parduotuvs, restoranai, valgyklos, sandliai. Nacionalizuoti 43 viebuiai, 2555 namai, suvalstybintos transporto priemons 2 3 . Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. spalio 8 d. saku nacionalizuotos j u r i d i n i u ir fizini asmen laivininkysts mons ir visas turtas, taiau buvo numatytas 25 proc. laiv verts atlyginimas, nes daugelio laiv savininkai buvo usienieiai 2 4 . Svarbia reikm okupacinei valdiai turjo ems nacionalizacija ir ems reforma. 1940 m. rugpjio mnes pradta vykdyti ems reforma. Sudaryta Valstybin ems kio komisija ir apskrii bei valsi ems kio komisijos. Pradjo darb ir ems tvarkymo departamentas. I dvarus paskirti komisarai. Min i s t r Taryba 1940 m. rugpjio 5 d. prim nutarim "Dl valstybinio ems fondo sudarymo" 2 5 . valstybin ems fond buvo paimta valstybin ir savivaldybi em, dvarininku em su sodybomis, trobesiais ir inventoriumi, vis banyi, vienuolyn ir r e l i g i n i u organizacij em, piliei, gyvenani miestuose, iskyrus darbininkus, eilinius tarnautojus, mokytojus ir nusipelniusius asmenis, jeigu sklypas buvo iki 10 ha, em, ir em per 30 ha. emes gavo du tredaliai vis praanij. Kita em buvo atiduota tarybiniams kiams ir kitoms staigoms. Visi mikai perduoti valstybs inion.

226

Kitas valstybins nuosavybs krimo bdas buvo konfiskacija ir sekvestracija. Konfiskacija buvo vykdoma pagal teismo nuosprendius kaip papildoma bausm. Administracine tvarka buvo konfiskuotas pabgusiu i usien po 1940 m. birelio 15 d. a s m e n turtas. 1940 m. birelio 2cS d. Aukiausioji Taryba ileido s t a t y m "Dl pasislpusi Lietuvos piliei turto konfis26 kavimo" . Pagal ji buvo konfiskuojamas pilieiu, po birelio 15 dienos dl p o l i t i n i u motyvu ivykusiu i usieni ir vidaus reikal m i n i s t r u i r e i k a l a u j a n t per mnesi negrusi atgal, turtas. 1940 m. rugpjio 8 d. priimtas naujas statymas "Dl asmen, pabgusi i Lietuvos ir besislapstaniu, turto konfiskavimo" 27 . Konfiskavim vykd komisija, sudaryta i vidaus reikal ministro, f i n a n s ministro, valstybs kontrolieriaus ir valstybs saugumo departamento direktoriaus. Sekvestras buvo vykdomas pagal Aukiausiosios Tarybos 1940 m. gegues 7 d. statym "Dl nacionalinio kio valdymo nepaprastame laikotarpyje" 2 8 . M i n i s t r Taryba finans ministro t e i k i m u galjo sekvestruoti privaia mone, jos savininkui atsisakius vykdyti finans ministro reikalavim atnaujinti mons v e i k l arba iplsti gamyb. Sekvestruotos mons buvo eksploatuojamos ido sskaita arba perduodamos privatiems asmenims. 4. Teiss sistemos ypatumai Teismai ir k i t i valstybs organai iki RTFSR kodeks vedimo, t. y. iki 1940 m. gruodio l d., taik Lietuvos Respublikos statymus kiek jie neprietaravo 1940 m. K o n s t i t u c i j a i ir TSRS statymams. Senieji statymai i dalies buvo keiiami ir papildomi. Prezidiumo 1940 m. spalio 22d. saku papildyti Baudiamojo statuto 578 ir 639 s t r a i p s n i a i ir numatyta atsakomyb u kenkim ir sabota. U tyin turto sualojim ar sunaikinim siekiant pakenkti socialistiniam kiui buvo baudiama 10 met sun-

227

kij darb kaljimo; u piktnaudiavim tarnybine padtimi, tyini nesirpinim reikalais, siekiant susilpninti taryb valdi arba sutrikdyti valstybs aparato veikim, nustatyta kaljimo bausm i k i 10 metu; u smoninga statym arba sutari nevykdym, siekiant pakenkti socialistiniam kiui, - kaljimas iki 5 met. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. spalio 22 d. pakeit Baudiamojo statuto 562, 563 ir 568 straipsnius ir u turto sualojim, padegim, susprogdinim nustat 15 met laisvs atmimo arba mirties bausme. Grietai buvo baudiami nacionalizuot moni savininkai, akcininkai, tarnautojai, kurie savinosi pinigus, prekes ar kit turt. Papildius Baudiamojo statuto 242 straipsn sustiprinta atsakomyb u spekuliacij. Spekuliacijos svoka apm slapt prekyba, kain paklim, preki atsarg sudarym, j slpim ir u tai buvo baudiama nuo 5 iki 10 met kaljimo ir turto konfiskavimu. Prezidiumo 1940 m. spalio 24 d. saku papildytas Baudiamojo statuto 2622 straipsnis ir sugrietinta bausm u chuliganizm iki 5 met laisvs atmimo. Nuo 1940 m. gruodio l d. vedus RTFSR kodeksus, nustatyta, kad isprstos iki 1940 m. liepos 21 d. bylos, jeigu j nuosprendiai nevykdyti, turjo bti persprstos pagal RTFSR baudiamj kodeks. Civilinse bylose teismo sprendimai buvo vykdomi tik perirti ir pripainti vykdytinais. U nusikaltimus, padarytus iki okupacijos, asmenys buvo baudiami pagal RTFSR baudiamj kodeks. Tai buvo didiausias teiss princip ir teisingumo paneigimas. Juk Lietuvos Respublikoje daugelis veik nebuvo laikoma nusikaltimais, o RTFSR baudiamasis kodeksas laik jas pavojingomis tarybinei santvarkai ir numat iaurias bausmes. Toks valdios elgesys pavadintinas ciniku. Buvo parengti ir nauji statymai - Santuokos ir metrik, LTSR veni, Prezidiumo sakas "Dl skol iiekojimo", "Dl miesteli ir pramons vietovi ems tvarkymo" ir kiti. Svarbus buvo Liaudies seimo 1940 m. rugpjio 12 d. priimtas Santuokos ir metrik statymas. Santuokos registravimas buvo perduotas apylinki metrik vedjams. Banytins apeigos
228

neteko teisins reikms. Vyr santuokinis amius buvo nustatytas 18 met, o mergin - 16 m e t . Vienintelis reikalavimas buvo a b i e j besituokianij laisva valia. Nebuvo registruojama artim g i m i n a i i , sergani psichine liga, ukreiamomis ligomis ir j a u s u s i t u o k u s i j santuoka. Nustaius, kad yra faktin santuoka, abiej ali sutikimu metrik vedjas turjo teise pripainti santuoka nuo jos pradios, nepaisant, kad ji nebuvo niekur registruota. Nustatytas abiej sutuoktini lygiateisikumas ir j turto atskirumas. Santuoka galjo bti nutraukta liaudies teismo vieno sutuoktini reikalavimu. Gimimo ir mirties faktus registravo taip pat metrik vedjai. Nuo 1940 m. gruodio l d. sigaliojo 1926 m. RTFSR santuokos, eimos ir globos statym kodeksas. Okupacin valdia prie buvusius Lietuvos Respublikos valstybs ir visuomens veikjus, inteligentus, karininkus, dvasininkus ir pasiturinius k i n i n k u s be jokios j kalts griebsi represij. 1941 m. birelio 14- 17 d. pagal TSRS valstybs saugumo komisariato direktyv i Lietuvos buvo itremta 34 260 moni 2 9 . U "antitarybin" veikl nuteisti 3 649 mones. Tai udraust organizacij nariai, valstybs tarnautojai, karininkai ir kultros veikjai 30 . II. VOKIEI OKUPACINIS LIETUVOS VALDYMAS 1941-1945 m. 1. Okupaciniai valdymo institutai Lietuvos teritorij hitlerin kariuomen okupavo pirmosiomis karo dienomis. I pradi aukiausia valdi turjo praygiuojani karini dalini vadai, o vliau - karo lauko komendantros. 1940 m. lapkriio 17 d. Berlyne buvo kurtas Lietuvi aktyvist frontas (LAF). LAF organizacijos pogrindyje buvo kuriamos ir Lietuvoje. 1941 m. birelio 23 d. vienas LAF vadov L. Prapuolenis paskelb Laikinosios vyriausybs sudarym. Mi-

229

nistru pirmininku buvo paskirtas K. kirpa, taiau Vokietijos vyriausyb neleido jam ivykti i Berlyno. Tada ministru pirmininku ir vietimo m i n i s t r u buvo paskirtas J. Ambrazeviius, vidaus reikalu ministru - pulk. J. lepetys, teisingumo - P. Mackeviius, pramons - A. Damuis, sveikatos - K. Vencius, susisiekimo - A. Navickis, kontrols ir kartu prekybos - P. Vainauskas, f i n a n s - J . Matulionis, darbo ir socialins apsaugos-J. Paj a u j i s , ems kio - B. Vitkus, komunalinio kio - V. Landsbergis-emkalnis 3 1 . Partizan jgoms koordinuoti vyriausyb sudar Krato gynimo taryba. Taryba organizavo apsaugos batalionus ir aprpindavo juos ginklais. 1941 m. birelio 25 d. buvo sudarytas Vilniaus miesto ir srities komitetas. Komiteto inioje buvo vairios valdybos: krato apsaugos, vidaus reikal, finans, prekybos, pramons, ems kio, mik kio, teisingumo, susisiekimo, vietimo, socialinio aprpinimo, sveikatos ir valstybs kontrols. Komitetui buvo pavaldi ir Vilniaus miesto savivaldyb, provincijos administracins staigos, spaudos ir telegram agentra ELTA. Apskrii ir valsi valdymas pavestas Vilniaus miesto ir srities komitetui. Laikinoji vyriausyb ir Vilniaus miesto ir srities komitetas sudar apskrii, miestu ir valsi administracines staigas. Buvo paskirti apskriiu virininkai, miest burmistrai, policijos vadai, gimnazij direktoriai, auktj mokykl rektoriai. Per 43 gyvavimo dienas Laikinoji vyriausyb prim apie 100 statym, nutarim ir potvarki. Patys pirmieji buvo denacionalizacijos statymai. Jais remiantis tarybins valdios nacionalizuoti fabrikai, mons, namai ir kitas turtas buvo grainamas buvusiems savininkams. ems denacionalizacijos statymas panaikino tarybin ems reforma ir em iki 50 ha buvo grinta savininkams. Vokieiu okupantai turjo tiksl kolonizuoti Lietuv, todl Laikinosios vyriausybs priimt statym vykdyti neleido. Vilniaus miesto ir s r i t i e s komitetui nurod nuosavybs klausimais daryti, kas btina, ir nacionalizuotus turtus siningai valdyti. Be to, paymjo, kad Laikinosios vyriausybs potvarkiai Komi31 S d u v i s N. E. V i e n vieni. Brooklyn, New York, 1964. P. 66.

230

tetui neprivalomi ir jis turi vykdyti karo lauko komendantros nurodymus 3 2 . 1941 m. liepos 28 d. reichskomisaras Loz paskelb apie vokieiu okupacins valdios vedim Ostlande. Ostlandas susidjo i keturi generalini srii: Lietuvos, Latvijos, Estijos ir didesns dalies Baltarusijos. Lietuva buvo suskirstyta i eias apygardas: Vilniaus ir Kauno miestu, Vilniaus krato, Kauno krato, iauli ir Panevio. Lietuvai valdyti paskirtas generalinis komisaras A. Rentelnas. 1941 m. rugpjio 5 d. jis pareik Laikinajai vyriausybei, jog mano esant jos darb baigt ir perima krato valdym. Generalinis komisaras turjo didel aparat: politin valdyba, ekonomine valdyb, krato kio skyri, teiss, propagandos, mokslo ir kultros, darbo ir s o c i a l i n i reikal skyrius. Apygardas vald komisarai, pavalds generaliniam komisarui. Generalinis komisaras i sutikusij bendradarbiauti su okupantais paskyr generalinius tarjus. Pirmuoju generaliniu tarju ir vidaus reikal tarju buvo generolas P. Kubilinas, krato kio - VI. Jurgutis, ems kio-B. Vitkus, vietimo-Pr. Germantas, teisingumo-M. Mackeviius, susisiekimo - K. Germanas, darbo ir socialins apsaugos - J. Pauktys, finans - J. Matulionis, administracins kontrols-St. Puodius. Generaliniai tarjai ir j inybos buvo tarpininkai tarp vokiei okupacins valdios ir apskriiu virinink, burmistr ir kit jiems pavaldi itaig. Generalini tarj inyb darb priirjo generalinio komisaro referentai. 1942 m. hitlerininkai, patyr neskmi Ryt fronte, paskelb, kad suteikia savivalda, ir tuo teisino lietuvi staigas. Gener a l i n i a i tarjai gavo teis leisti potvarkius, taiau liko okupacini staig kontrol. Apskriiu v i r i n i n k staig darbuotojai apygard komisar sakymu ir vidaus reikalu generalinio tarjo nurodymu apmokestindavo gyventojus, vykd vairias rinkliavas, rekvizavo ems kio produktus, rinko mones i reicho darbo tarnyb, skyr bausmes u prievoli ir valdios sakym nevykdym .

231

Daugelis savivaldos itaigu darbuotoju prieinosi okupantams plti krat, mobilizuoti mones darbams. Generaliniam komisarui buvo pavaldi vokiei saugumo policija (Gestapo) ir saugumo tarnyba (SD). Buvo sudaryti okupantu teismai: auktesnysis teismas visam Ostlandui - apeliacin ir prieiros instancija, vokiei teismas - byloms, kurias gaudavo i prokuroro arba policijos teismo, karo teismai prie saugumo staig, sprend gyventoj bylas savo nuoira. Prie auktesniojo ir vokiei teismo bei ypatingojo teismo buvo prokuratros. Apskrityse vis staig vadovas buvo apskrities virininkas, valsi -viraitis ir miest - burmistras, kuris buvo pavaldus apskrities virininkui. Visos staigos turjo bendradarbiauti su vokiei staigomis ir vykdyti j sakymus. Vietini valdymo itaig udaviniai buvo palaikyti saugum ir tvark, parpinti vokiei kariuomenei reikaling dalyk, valstybs nuosavybs apsauga ir valdymas, maisto produkt racionu vedimas gyventojams. Okupantams talkino ir teismai. Buvo sudaryti apylinki teismai, apygard teismai ir apeliacinis teismas. J kompetencija buvo ribota. Generalinio komisaro potvarkiu civilins bylos dl v o k i e i ir yd, bylos dl ems sklyp ir moni buvo perduotos vokiei teismui arba sprendiamos administracine tvarka. Baudiamosiose bylose lietuvi teismai buvo kompetentingi t i k jeigu teisiamieji buvo ne vokieiai, jeigu negrs laisvs atmimas daugiau kaip eeri metai, jeigu vokiei teismo prokuroras nereikalauja bylos perduoti vokiei teismui ir kai vokiei prokuroras perduoda byl. Teismai, prokurorai ir t a r d y t o j a i turjo vadovautis Vokietijos statymais. Vietiniai prokurorai turjo perduoti kaltinamj akt vokiei prokurorui ir laukti, kuriam teismui byla bus perduota. Vokiei prokuroras galjo bet kuri byl paimti i lietuvi teism ir perduoti vokiei teismui. 2. Gyventoj padtis Okupantai panaikino gyventoj teises ir laisves. Reicho komisaro 1941 m. rugsjo 21 d. potvarkiu buvo udrausti susirinki-

232

mai, sjungos ir eisenos. Karo komendantai ved karo padt ir udraud ieiti i nam nuo 21 valandos iki 5 valand ryto. Buvo suvarytas vaiavimas t r a u k i n i a i s ir be apygardos komisaro arba jo nurodymu apskrities virininko leidimo vaiuoti t r a u k i n i u buvo draudiama. Valstieiams buvo nustatytos privalomos n a t r i n s duokls, o u j nevykdym grasinta mirties bausme. Duokli iiek o j i m u rpinosi apygard komisarai ir apskrii virininkai. Darbininkams u darbo drausms paeidimus buvo taikomas aretas. 1944 m. sausio mnes generalinis tarjas P. Kubilinas ileido slapt potvark "Dl ypating priemoni saugumui, tvarkai ir rimiai utikrinti Lietuvos generalinje srityje". Pagal potvarki apskrities karo komendantas galjo i t r e m t i asmen, jeigu man, kad jis pavojingas vokiei kariuomenei arba vieajai tvarkai, galjo sakyti pasilikti asmenims, kuriu darbas naudingas tvarkai ir rimiai palaikyti, bausti gyventojus bauda iki l0 tkst, marki, kaljimu iki ei mnesi arba abiem bausmmis kartu, arba sisti darbo stovykl iki vien met, o iskirtiniais atvejais - perduoti karo teismui. Karo teismai taik mirties bausme u ginkluot pasiprieinim, u rengimsi arba ksinimsi upulti kariuomens dalinius, valdios staigas ar pareignus arba j upuolim, u kariuomens ir visuomens kurstym, u susisiekimo priemoni (geleinkelio, telefono, t i l t ) gadinim, u karikos mediagos naikinim, u pagalbos prieui teikim, u valstybinio, savivaldybi ar visuomeninio t u r t o grobim, u smurt asmeniui, u bet kur tvarkos ir rimties ardym. 1943 m. rugsjo 10 d. General i n i s komisaras dav direktyv pirmajam generaliniam tarjui dl kolektyvins atsakomybs u partizan veiksmus. Buvo duotas nurodymas iveti gyventojus ir sunaikinti gyvenvietes ir artimiausius namus, isprogdinti geleinkelio, tilt ir kitus objektus 3 4 .

I I I . VALSTYBINIO SOCIALIZMO PAGRINDU KRIMAS IR PARTOKRATINIS LIETUVOS VALDYMAS 1945-1952 m. 1. Socialin-ekonomin ir politin padtis Lietuvoje. Valstybs institucij krimas ir j veikla Tarybin armija, 1945 m. sausio 28 d. istmusi vokieius i Klaipdos, um beveik visa (iskyrus nedidel Klaipdos krato dali) Lietuvos teritorija. 1944 m. rugpjio 29 d. sesija susirinko Aukiausioji Taryba. Ji pritar vyriausybs veiklai ir rugpjio 30 diena prim statym "Dl sjunginio-respublikinio Lietuvos TSR Usienio r e i k a l u liaudies komisariato steigimo" ir "Dl sjunginio-respublikinio Lietuvos TSR Gynybos liaudies komisariato steigimo" 3 5 . Lietuva gavo teis nustatyti tiesioginius santykius su usienio valstybmis, sudaryti su jomis sutartis ir keistis diplomatiniais ir konsuliniais atstovais. Taiau usienio valstybs, nepripainusios Lietuvos jungimo Taryb Sjungos sudti teistumo, jokiais atstovais su Lietuva nesikeit. Toje paioje s e s i j o j e priimtas statymas "Dl vokieiu okupacijos padariniu ems kyje likvidavimo" 3 6 . Pagal statym i naujo buvo pradta vykdyti ems reforma ir atimama em i jos savininku, p a l i e k a n t vienam kiui 30 ha, geresns ems 20 ha, o okupantu vokiei rmjams iki 5 ha ems. Ypatingosios valstybins komisijos vokieiu faist grobik bei j bendrinink piktadarybms nustatyti ir itirti duomenimis, Lietuvos k i u i ir kultrai buvo padaryta apie 17 milijard rubliu nuostoli. Pramons pajgos sumajo iki vieno tredalio ikikarinio lygio, daug nuostoli patyr ems kis 3 7 . Aukiausioji Taryba 1946 m. rugpjio 6 d. prim statym "Dl penkmeio plano Lietuvos TSR liaudies k i u i atkurti ir ivystyti 1946-1950 m.". Buvo planuojama atkurti sugriaut ki, pasiekti i k i k a r i n i pramons ir ems kio lyg. Norint vyk-

234

dyti p l a n i n e s uduotis, reikjo atkurti ir visikai sukomplektuoti valstybs i n s t i t u c i j a s ir gerinti j darb. 1947 d. vasario 9 d. vyko r i n k i m a i Aukiausij Taryb. Rinkimai nebuvo demokratiki, kadangi kandidatus parinko partiniai organai, nedaug r i n k j u balsavo ir todl deputatai neireik m o n i valios. Aukiausioji Taryba sesijose priimdavo biudet, aptardavo kio raid, nubrdavo metinius ekonominius ir kultrin i u s udavinius. Buvo pakeistas Konstitucijos 37 straipsnis ir nustatyta, kad naujai irinkt Aukiausij Taryba Prezidiumas suaukia ne vliau kaip per tris mnesius po rinkim. Buvo deklaruojamos pilieiu teiss i poils, moksl, moter ir vyr lygiateisikumas, valstybs pagalba daugiavaikms ir vienioms motinoms. 1948 m. balandio 7 d. Aukiausioji Taryba patvirtino Prezidiumo 1946 m. kovo 25 d. sak dl Liaudies Komisar Tarybos pertvarkymo Ministr Taryb ir komisar i a t u ministerijas. iuo pertvarkymu buvo iplstos minister i j ir m i n i s t r u teiss. Aukiausioji Taryba dar pakeitimu Konstitucijoje dl n a u j ministerij steigimo ir j pertvarkymo, Darbo m o n i deputat taryb ir j vykdomj komitet kompetencijos ipltimo, svarst Prezidiumo darb ir tvirtino jo sakus. 1951 m. gruodio 25-26 dienomis vykusi Aukiausiosios Tarybos sesija konstatavo, kad es vykdyti miliniki socialistiniai pertvarkymai ir Lietuvoje "visose liaudies kio srityse nedalomai viepatauja socializmas". I tikrj visa ekonomika buvo sukoncentruota valstybs rankose, o nuo kini reikal sprendimo darbininkai ir kolkieiai nualinti. Toje sesijoje Aukiausioji Taryba pakeit 1940 m. Konstitucijos 4-10 straipsnius. Ketvirtame straipsnyje buvo tvirtinta valstybin nuosavyb ir konstatuota, kad panaikinama privatin nuosavyb. Penktame straipsnyje buvo tvirtinta kooperatin-kolkin nuosavyb. Kolkieio kiemui buvo paliktas nedidelis ems sklypas ir pagalbinis kis, kolkiams em perduota aminai ir neatlygintinai naudotis. Leistas privatus smulkus individualiu valstieiu ir amat i n i n k kis, grindiamas tik asmeniniu darbu. Prie asmenins
235

nuosavybs objektu priskiriamas kio inventorius, nam kio ir apyvokos daiktai. I t i k r j Aukiausioji Taryba tik formaliai patvirtindavo biudet ir Prezidiumo sakus. Nuolatins jos komisijos dirbo silpnai, deputatai neatsiskaitydavo u savo darb rinkjams, mon i dalyvavimas p o l i t i n i a m e ir kio gyvenime buvo pasyvus. Tarp Aukiausiosios Tarybos sesij valdios institucija buvo jos Prezidiumas. Taiau jis daugiausiai pakartodavo TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakus ir be LKP CK parengt projektu savo iniciatyva sak nepriimdavo. I svarbesniu saku pamintini ie: 1946 m. lapkriio 27 d. saku padidintas renkam Aukiausiosios Tarybos deputatais pilieiu amiaus cenzas iki 21 met: 1948 m. gruodio 14 d. '"Dl tvarkos Lietuvos TSR valstybinms staigoms ir pareignams susiinoti su usienio valstybi staigomis ir pareignais"; 1950 m. birelio 20 d. saku panaikintas Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas apskritis ir valsius ir sudarytos 4 sritys ir 87 rajonai. 1950 m. spalio 7 d. Prezidiumas saku patvirtino rinkim vietinius valdios organus nuostatus, o gruodio 12 d. - rinkim Aukiausij Taryb nuostatus38. Ministr Taryba rpinosi statym ir kit norminiu akt vykdymu, politiniais, kiniais ir ideologiniais reikalais. Visais atvejais pirmenyb buvo teikiama ne moni, o totalitarins valstybs interesams. Stiprinant biurokratin aparat, danai buvo pertvarkomos valdymo staigos ir organizacijos, vienos j likviduojamos ir sudaromos kilos. Ministru Taryba vienijo 19 sjungini-respublikini ir 5 respublikines ministerijas, Meno reikal valdyb, Kultros-vietimo staig komitet. 2. Vietiniu valdios ir valdymo itaigu sudarymas ir j veikla Liaudies Komisar Taryba 1944 m. liepos 14 d. sudar Vilniaus miesto vykdomj komitet. Rugpjio mnes buvo sudaryti i vokiei atimt apskrii vykdomieji komitetai. ie komitetai pra-

236

djo organizuoti vietos kio atkrim, steig vietimo, sveikatos apsaugos ir kitas staigas. Siekdama pagerinti vykdomj komitetu darb, Liaudies Komisaru Taryba 1945 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtino apskriiu ir valsi vykdomj komitet nuolatin i u darbo moni komisij darbo form ir metod nuostatus39. Buvo sudarytos ios apskriiu ir valsi vykdomj komitetu nuolatins komisijos: ems kio, paruo, kultros-vietimo, sveikatos apsaugos, prekybos, komunalin-keli, finans-mokesi, pagalbai kari eimoms teikti. ios komisijos turjo talkinti vykdomiesiems komitetams ir kontroliuoti j darb, be to, atitinkam vykdomj komitet skyri veikla, kit vietos staig ir moni darb, statym laikymsi. Komisijos turjo teis posdius kviesti staig ir moni vadovus, reikalauti paalinti statym paeidimus, parengti klausimus vykdomojo komiteto posdiui. Apylinki vykdomj komitet pagalbininkai buvo deimtkiemi galiotiniai. Jie dirbo vadovaudamiesi Ministr Tarybos 1947 m. balandio 4 d. patvirtintais nuostatais40, atlikdavo vykdomj komitetu pavedimus ir buvo laikomi kadr rezervu. Liaudies Komisar Taryba 1945 m. rugsjo 13 d. prim nutarim "Dl Lietuvos TSR apskrii ir respublikinio pavaldumo miestu vykdomj komitet darbo organizavimo" 41 . Nutarime nurodytos formos, kuriomis vykdomieji komitetai turjo organizuoti darb: a) posdiuose iklausyti moni vadov praneimus; b) priimti sprendimus ir numatyti moni veiklos gerinimo, darbo naumo didinimo, gamybos plan vykdymo priemones; c) leisti savo sprendim ir vyriausybs nutarim vykdymo potvarkius; d) organizuoti savo sprendim ir vyriausybs nutarim vykdymo kontrol. Apskrii vykdomieji komitetai buvo pareigoti: a) sistemingai iklausyti valsi ir apylinki vykdomj komitet ataskaitas ir skleisti teigiamj darbo patyrim; b) rpintis valsi ir apylinki vykdomj komitet organizacij stiprinimu; c) kiekvien mnes rengti seminarus pir-

237

m i n i n k a m s ir sekretoriams; d) a p r p i n t i vykdomuosius komitetus tinkamais kadrais: e) kontroliuoti, kaip vykdomi statymai. Per 1945 metus i esms buvo baigta ems reforma, atkurti t a r y b i n i a i kiai, main-traktori stotys ir main-arkli nuom o j i m o p u n k t a i , vykdomi keli tiesimo ir tvarkymo darbai. Miest vykdomieji komitetai msi atkurti komunalin ki, sveikatos apsaugos, kultros-vietimo, socialinio aprpinimo staigas. V i l n i u j e periodikai buvo rengiami apskrii vykdomj komitet pirmininku ir sekretori seminarai. Taiau vykdomieji k o m i t e t a i dl kadr nepatyrimo ir dideliu materialini neprit e k l i dirbo s i l p n a i . Dl to 1945 m. rugpjio 17 d. LKP (b) CK biuras dav nurodym apskrii vykdomiesiems komitetams perrinkti valsi ir a p y l i n k i v y k d o m j komitet narius. valsius buvo p a s i u s t i p a t i k i m e s n i darbuotojai 4 2 . Pleiant valsi vykd o m j komitetu veikla, j sudtyje buvo pradta organizuoti ems kio, liaudies vietimo, sveikatos apsaugos ir kitus skyrius. 1946 metais buvo organizuojami apylinki ir valsi valstiei susirinkimai, kuriuose apylinki ir valsi vykdomj komitetu p i r m i n i n k a i pateikdavo darbo ataskaitas. Susirinkimuose a t s k l e i s t i v y k d o m j komitet organizacinio darbo trkumai, nepakankama ems paskirstymo kontrol, silpna parduotuvi, main-arkli nuomojimo punkt darbo kontrol. VKP (b) CK 1947 m. gegus 21 d. prim nutarim "Dl kolki krimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR". "Savanorikumas" stoti kolkius atsirado, kai valstieiams nuo 1948 met 50 proc. p a d i d i n t i ems kio mokesiai, nuo karvs pareikalauta 438 litr pieno, grd ir msos prievols padidintos 20-50 proc. Valstiei pajamos po 1947 met pinig reformos sumajo, produktai atpigo kelet kart. 1948 metais tik 66 proc. valstiei steng sumokti mokesius. 1949 metais ems kio mokesiai buvo padidinti dar 42 proc. U mokesi nesumokjim 1949 metais buvo apraytas 30 tkst, ki turtas, l 200 valstiei perduoti teismui, o i 2 500 valstiei buvo atimtas turtas ir 550 pasodinta kaljim. 1949 met pradioje kolkiuose buvo vos 4 proc. valsKomunistas. 1945. N i . 4. P. 38.
238

tiei, o met pabaigoje jau 62 proc. 1950 metais mokesiai padidinti trigubai. Daugiau kaip 29 010 ki buvo pripainti buoi. Tariamieji buoes kolkius nebuvo priimami. 1950 metu pabaigoje apie 90 proc. valstiei buvo suvaryti kolkius. Kolkiu administravimas ir analfabetizmas ems kyje greitai nualino kolkius. 1950 metais gauta 1,2 milijon ton grd, o 1955 metais - tik 0,4 milijono ton, 1956-1960 metais - 0,8 m i l i j o n o ton. Ikikarinis ems kio lygis buvo pasiektas tik atuntojo deimtmeio viduryje 43 . Individuali valstiei ems sklypai neturjo bti siterp i kolkiu em, todl i j prievarta buvo paimama em ir duodamas sklypas u kolektyvinio kio emi masyvo. Tokie sklypai buvo labai toli nuo valstieio sodybos ir sunkino kininkavim. Lietuvos Ministr Tarybos ir LKP (b) CK 1948 m. kovo 20d. n u t a r i m u "Dl kolkiu organizavimo Lietuvos Respublikoje" i karto numatyta steigti kolkines gyvenvietes. ems kio bankas turjo duoti trej met laikotarpiui iki 2000 rb paskol trobesiams perkelti. Taip pat numatyta skirti miko mediagos neturintiems nam valstieiams. Privalomai buvo suvisuomeninami arkliai, ems kio inventorius, paarai, sklos, kiniai pastatai. Valstieiui palikdavo gyvenamj nam, asmeninius gyvulius, paukius, smulk ems kio inventori, reikaling 60 ar ems sklypui dirbti. Buvo galima laikyti dvi karves, iki dviej galv raguoi prieauglio, dvi kiaules, ligi 10 avi ir ok drauge pamus, neribota kieki pauki ir triuiu ir iki 20 avili bii. Kolkietis privaljo per metus dirbti 100 darbadieni. Nutarime pasakyta, jog privalu laikytis demokratijos, svarbiausius reikalus sprsti kolkiei susirinkime, kad kolkio valdymo organai turi b t i renkami ir atskaitingi visuotiniam kolkiei susirinkimui. Ateityje numatyta gerinti vadovavim pramons monms, iekoti nauju gamybos rezervu, plsti gyvulininkyst, didinti ems kio kultr derlingum, gerinti main-traktori stoi darb. Reikjo pertvarkyti prekyb, plsti parduotuvi ir valgykl t i n k l , pltoti kooperatin ir vietin pramon.

Vieni vykdomieji komitetai nesteng vis i udavini isprsti. Todl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1947 m. spalio 4 d. saku paskyr rinkimus apskrii, miest ir j rajon, valsi ir apylinki bei gyvenviei Darbo moni deputat tarybas. Rinkimai vyko 1948 m. sausio 18 d. Buvo ir i n k t i deputatai 37 apskrii, 54 miest, 8 miestu rajon, 320 valsi, 2772 a p y l i n k i ir 8 gyvenviei tarybas. Priklausomai nuo gyventoj skaiiaus apskrii tarybas buvo irinkta nuo 40 iki 70 deputatu, valsi tarybas nuo 15 iki 35 deputat, miest tarybas - nuo 15 iki 250 deputat. I viso irinkta 40 tkst, deputat 4 4 . Pirmosiose taryb sesijose buvo irinkti vykdomieji komitetai ir nuolatins komisijos. Vietinms taryboms buvo sakyta rpintis organizaciniu kiniu kolkiu stiprinimu, j visuomenins nuosavybs gausinimu ir ypa intensyviai dirbti p o l i t i n i darb. Vykdomieji komitetai buvo pareigoti alinti kolki stat paeidimus, paspartinti emtvarkos darbus, gerinti darbo organizacij kolkiuose, rpintis kolki kadr rengimu. 1950 metais buvo vykdytas pokarinis kio atkrimo penkmeio planas. Tolesnis vietines pramons pltojimas ir kinis organizacinis stiprinimas, vis gyvenimo srii biurokratinis administravimas reikalavo pakeisti administracin teritorin suskirstym. Sudarius sritis ir rajonus, 1950 m. gruodio 17d. buvo paskirti rinkimai Vilniaus, Kauno, Klaipdos ir iauli srii, 45 87 rajon, miest ir j rajon bei apylinki tarybas . Pagrindine vis ekonomini ir politini priemoni gyvendinimo grandimi tapo rajonai, o politins atramos punktais - sritys. Praktinis gyvenimas greitai tikino, kad sritys nereikalingos, jos tik dubliuoja rajon darb. Todl Aukiausiosios Tarybos Prezi46 diumas 1953 m. gegus 28 d. saku jas panaikino . 1951 m. liepos 20 d. Prezidiumo nutarimu patvirtinti Vietini taryb n u o l a t i n i komisij nuostatai 47 . Rajonu tarybos su-

dar nuolatines biudeto-finans, ems kio, kultros-vietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprpinimo, prekybos ir paruo, gerovs, ryiu ir keli komisijas. Nuolatins komisijos turjo teis gauti i vykdomojo komiteto ir vietini staig bei m o n i veiklai reikalinga mediaga, teikti tarybos sesijai arba vykdomojo komiteto posdiui svarstyti klausimus, reikti nuomon svarstomais klausimais. 3. Teismas ir prokuratra Jau 1944 m. gruodio 20 d. pradjo darb 35 liaudies teismai. Liaudies teisjai ir tarjai buvo parenkami Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. lapkriio 30 d. sako "Dl Lietuvos TSR teism sistemos pertvarkymo" nustatyta tvarka. Dl tinkam kadr stokos 1945 m. gruodio 1 d. i numatyt 136 dirbo 60 liaudies teisj 48 . 1948 m. lapkriio 24 d. buvo paskelbtas Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakas "Dl Lietuvos TSR liaudies teism rinkimu" 49 . Rinkimai vyko 1949 m. sausio mnes - irinkti 104 liaudies teisjai ir 6 210 liaudies tarj. Kiti liaudies teism rinkimai vyko 1951 m. gruodio 16 d. - irinkta 119 liaudies teisj ir 8 870 liaudies tarj 5 0 . 1951 m. sausio mnes srii teism pirmininkus, j pavaduotojus, teisjus ir liaudies tarjus irinko srii Darbo moni deputat tarybos savo sesijose. Srii teismai buvo kasacin instancija liaudies teismams ir pirmja instancija sprend svarbias baudiamsias ir civilines bylas. Respublikos Aukiausiasis teismas pagrindin dmes skyr teisminei prieirai. Srii teismai buvo panaikinti 1953 m. birelio mnes kartu su srii likvidavimu. Aukiausij teism rinko Aukiausioji Taryba penkeriems metams. is teismas susidjo i civilini byl kolegijos, baudiamj byl kolegijos ir teisj drausmini byl kolegijos. Aukiausiasis teismas buvo kasacin instancija visiems teismams.

241

Jis periodikai dar atskir kategorij byl apibendrinimus. Liaudies t e i s j a i atlikdavo Aukiausiajame teisme praktika. Greta c i v i l i n i teismu veik k a r i n i gul karo tribunolai ir atskir karo j u n g i n i kariniai tribunolai. Jie nagrinjo baudiamsias bylas dl kari padaryt nusikaltim ir dl civili asmen padarytu kai k u r i nusikaltimu, tarp j ir dl hitlerininku ir j talkinink n u s i k a l t i m . Iki 1946 m. veik Lietuvos geleinkelio karo tribunolas ir Nemuno baseino vandens transporto tribunolas. 1946 metais ie tribunolai reorganizuoti Lietuvos geleinkelio linijini teism ir Nemuno baseino vandens transporto linijin teism. 1953 metais abu ie teismai likviduoti. 1941 metais steigtos 22 apskrii ir miest prokuratros. Apskrii ir miest prokurorai turjo pavaduotojus, padjjus ir tardytojus. 1950 metais vietoje apskrii prokuratr sudarytos srii ir rajon prokuratros. Respublikos prokuror skyr TSRS generalinis prokuroras, rajonu ir miest prokurorus respublikos prokuroras ir tvirtino generalinis prokuroras. Prokuratros udaviniai buvo vykdyti teistumo prieir, kelti baudiamsias bylas, kaltinti teisiamuosius teisme valstybs vardu, ginti piliei teises ir teistus interesus. Taiau Stalino asmenybs kulto slygomis ir teroro reimo aplinkybmis prokuratra savo paskirties neatliko. LKP (b) CK 1944 m. liepos 19 d. nutarimu sukr n a i k i n a muosius batalionus diversantams likviduoti. Pleiantis ginkluotai pogrindinei kovai, ie batalionai buvo perduoti valstybs saugumo ir vidaus reikalu organams. LKP (b) CK 1945 m. spalio 19 d. n u t a r i m u ie batalionai pavadinti liaudies gynju briais. J nari buvo apie 7 tkstaniai, uvo apie du t k s t a n i u s . Vidaus reikal ministerijos duomenimis, 1941-1952 metais 52 i Lietuvos buvo itremta 37 362 eimos arba 120 926 asmenys . Be jokios kalts ir teisinio pagrindo buvo tremiami pripainti buomis kininkai, privats savininkai, skstieji pagal nepa-

242

tikrintus skundus ir praneimus, neva remia ginkluot pogrindi, neatsargiai pasak ties apie tarybini represini organ veikla. Visos ios teroristins priemons buvo grindiamos proletariato diktatros valstybs nuverstj klasi slopinimo funkcijos gyvendinimu. Lietuvoje buvo neteisingai nuteistas ir itremtas 53 kas deimtas mogus . IV VALSTYBINIO SOCIALIZMO PLTOJIMAS IR BANDYMAS LIBERALIZUOTI PARTOKRATIN VALDYM 1953-1965 m. 1. Valstybs aparato tobulinimas 1953 metais Lietuvoje baigta prievartin ems kio kolektyvizacija, pramon vykd bendrosios produkcijos gamybos planus, 1954 metais daugiausia biudeto l skirta pramonei, ems k i u i , transportui ir komunaliniam kiui toliau pltoti bei gyvenamj nam statybai. Padidinti djimai plataus vartojimo prekes gaminani pramon. 1954 m. vasario mnesi vyks LKP VIII suvaiavimas pareigojo pramons, statybos ir transporto mones garantuoti tolesn industrializavim 5 4 . Buvo numatyta paleisti Kauno hidroelektrin, pastatyti televizijos aparatros, grt, stakli, kasos aparat gamyklas. LKP IX suvaiavimas (1956 m. sausio mn.) svarst pramons raidos, technikos paangos, ems kio atsilikimo veikimo, ideologinio darbo gerinimo klausimus. Turdama tiksl skmingai iuos udavinius sprsti, vietos valdia turjo gauti platesni teisi. TSKP XX suvaiavimas (1956 m.) nutar suteikti s j u n g i n m s respublikoms platesni teisi, sprendiant ekonominius, politinius ir kultrinius udavinius. Lietuvos TSR Ministr Taryba 1955 m. spalio 8 d. prim nutarim "Dl Respublikos kio valstybinio planavimo ir finan55 savimo tvarkos pakeitimo" . Pagal nutarim Lietuvos TSR

243

vyriausyb tvirtino planus, skirst vis ri pramons produkcij, kuria gamino respublikini ministerij ir inyb mons, nustat kapitalins statybos titulini sra tvirtinimo tvarka. TSRS kio plane buvo nustatoma tik vis respublikos moni bendrosios ir prekins produkcijos apimtis ir centralizuotai paskirstoma tik ta fondins produkcijos dalis, kuri nepanaudojama respublikos kyje. Lietuvos TSR vyriausyb gavo teise nustatyti sjungins priklausomybs monms papildomas gamybines uduotis, pasilikti 25-50 proc. sjungini ir sjungini-respublikini ministerij moni virum plano pagamintos produkcijos. Ministru Taryba tvirtino ministerij ir inyb administracijos bei valdymo personalo etatus, gavo teis nustatyti respublikinio ir vietini biudet pajamas. Papildomas pajamas Ministr Taryba skyr gyvenamj nam statybai, komunaliniam kiui ir socialinms bei kultrinms priemonms finansuoti, pertvarkytas ir ems kio planavimas. Kai kurios sajungins-respublikins ministerijos pertvarkytos respublikines. Be to, sjungini respublik Ministr Taryb pirmininkai buvo t r a u k t i TSRS Ministr Tarybos sudt. Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba 1959 m. balandio mnes prim statym "Dl mokyklos ryio su gyvenimu stiprinimo ir dl tolesnio liaudies vietimo sistemos vystymo Lietuvos TSR"56. Buvo vestas visuotinis atuonmetis mokymas, bandyta derinti bendrj ir politechnin mokym bei darbin aukljim. Parengtas liaudies vietimo tobulinimo planas. Decentralizuotas auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo valdymas ir steigtas Ministr Tarybos Valstybinis auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas. TSRS Aukiausioji Taryba 1957 m. vasario 11 d. perdav respublikoms teism santvarkos ir teismo proceso, civilini ir 57 baudiamj, darbo, santuokos ir eimos statym leidyb . Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba nagrinjamuoju laikotarpiu svarst kinio ir kultrinio gyvenimo klausimus. Ji tvirtino

244

kio pltojimo planus, valstybs biudet ir prim nemaa statymu. Skirtingai nuo treiojo aukimo Aukiausiosios Tarybos, kuri buvo irinkta l951 metais ir patvirtino tik biudet ir metini kio plan, ketvirtojo aukimo Aukiausioji Taryba (irinkta 1955 m. vasario mnesi) posdiavo gana danai, deputatai buvo aktyvesni, prim svarbius statymus: "Dl apylinki Darbo moni deputatu taryb nuostat patvirtinimo", Gamtos apsaugos statym, "Dl Aukiausiosios Tarybos deputato ataukimo tvarkos" ir kt. 1957 m. birelio 5 d. priimtas statymas "Dl tolesnio pramons ir statybos organizavimo tobulinimo Lietuvos TSR"58. Pramonei ir statybai valdyti sudarytas ekonominis administracinis rajonas ir Lietuvos TSR liaudies kio taryba. Panaikintos atuonios sjungins-respublikins ir dvi respublikins ministerijos ir Liaudies kio tarybos inion perduota 440 moni, anksiau priklausiusi devyniolikai sjungini ir sjungini-respublikini m i n i s t e r i j . monms valdyti sudarytos Liaudies kio tarybos valdybos: Energetinio kio, Kuro pramons, Prietais gamybos, Main gamybos ir metalo apdirbimo pramons, Lengvosios pramons, uvies pramons, Maisto pramons, Msos ir pieno pramons, Statybini mediag pramons, Popieriaus ir medio apdirbimo pramons, Materialinio-techninio aprpinimo ir realizavimo. Liko respublikins Autotransporto ir plent , Mik kio ir miko pramons, Socialinio aprpinimo, Statybos, vietimo ir Teisingumo ministerijos. Nauj udavini ikilo Plano komisijai. Ji turjo koordinuoti Liaudies kio tarybos inioje esani pramon ir vietini taryb ir nepramonini ministerij koordinuojam pramon, nagrinti ekonominius ryius su kitais ekonominiais rajonais. Rajonins priklausomybs mons buvo perduotos miest ir rajon Darbo moni deputat taryboms. Joms i pagalb prie Ministr Tarybos buvo sudaryta Vietinio kio valdyba. Taiau ir pertvarkius pramons ir statybos valdym, mons savarankikumo ir savivaldos neturjo. Joms buvo nustatomos ne tik bendros uduotys, bet ir produkcijos nomenklatra.

245

Centralizuotai skirstomi beveik visi kapitalo djimai. Valdybos stengsi aprpti visus kiekvienos mons darbo barus. Buvo svarbu vykdyti ir viryti gamybos plan, nepaisant gamini kokybs ir asortimento. Centrins inybos gaudavo i moni netikras inias. mones slp savo gamybinio pajgumo duomenis ir gaudavo maesnius p l a n u s ir uduotis, nei galjo vykdyti. Nepakankamai kilo darbo naumas, produkcijos kokyb buvo ema. Neigiamus reikinius bandyta alinti administraciniais, o ne ekonominiais metodais. Pradta steigti daugyb akiniu valstybiniu sjunginiu komitetu, kurie buvo labiau konsultaciniai. Pramons akos dirbo nuostolingai, kaimyniniai ekonominiai rajonai negaudavo pagal sutartis mediag ir pusfabrikaiu. Todl 1965 metais vl buvo sudalytos ministerijos, vestas akinis pramons valdymas, o liaudies kio tarybos likviduotos. Taigi pakeista ne organizacin forma, o pramons vadovavimo sistema. Ibujojo biurokratiniai komandiniai valdymo metodai, atved ekonomin kriz. Aukiausioji Taryba sustiprino valdymo staig veiklos kontrole. Suaktyvino savo veikla jos nuolatins komisijos. Buvo sudarytos nuolatins mandat, statym sumanymo, biudeto, ems kio, vietimo ir kultros, sveikatos apsaugos ir socialinio aprpinimo komisijos. Nuolatins komisijos kontroliavo ministerij ir inyb darb, padjo vykdyti Aukiausiosios Tarybos nutarimus. Suaktyvino veikla ir Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas. Jis tobulino valstybs aparat. 1957 m. vasario 9 d. saku pertvark Vidaus reikal ministerijos miestu ir rajon milicijos valdybas ir skyrius miestu ir rajon Darbo moni deputat taryb vykdomj komitet vidaus reikal valdybas ir skyrius, patvirtino Vietini taryb nuolatini komisij nuostatus" 59 . Ileisti sakai ir nustatyta piliei civilin ir administracin atsakomyb u pasliu nuganym kolkiuose ir tarybiniuose kiuose, u melioracijos renginiu gadinim ir u neteist statybini mediag sigijim 6 0 . Prezidiumas kontroliavo statym vykdym ir valstybiniu staig veiklos teistum.
Lietuvos TSR statym, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sak ir Vyriausybs n u t a r i m u chronologinis rinkinys. Vilnius, 1958. T. 6. P. 119. 60 Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos inios. 1957. Nr. 1.
59

246

Teisi ipltimas pareikalavo i Ministr Tarybos suaktyvinti veikl ir tvarkyti gerokai daugiau reikal. Ministr Taryba 1955 m. spalio mnesi prim nutarim "Dl darbo organizavimo Lietuvos TSR Ministr Taryboje" 61 , kur numat priemones pagerinti vadovavim liaudies kiui ir atsisak tvarkyti tokius reikalus, kuriais turjo rpintis tiesiogiai ministerijos, inybos ir vykdomieji komitetai. Buvo numatytos priemons plano komisijos darbui pagerinti, priimt nutarim vykdymo kontrolei stiprinti ir valstybinei drausmei visose aparato grandyse didinti. Ministr Taryba pradjo t v i r t i n t i ministerij ir inyb administracijos ir valdymo staig struktra ir etatus. V i e t i n i u taryb darbui pagyvinti didel reikm turjo grubaus teistumo norm paeidimo alinimas. Iki 1956 met vietins tarybos neturjo jokiu teisi monms ir kinms organizacijoms. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1956 m. spalio 9 d. saku nustat, kad rajon, miest, miest rajonu ir apylinki taryb sesijos turi vykti ne reiau kaip eis kartus per metus, o rajonais suskirstytu miest - ne reiau kaip keturis kartus. Siekiant traukti daugiau gyventoj atstov taryb darb, 1956 metais buvo susmulkintos rinkim apygardos ir tuo padidintas deputat skaiius 6 2 . Tarybos sesijose turjo svarstyti plano, biudeto, pramons, ems kio, vietimo, sveikatos apsaugos, gyvenamj nam statybos, komunalinius, prekybos, vieojo maitinimo, milicijos veiklos, piliei ir valstybs nuosavybs apsaugos, kovos su nusikaltimais reikalus. Po kiekvienos sesijos deputatai turjo susitikti su savo rinkjais, informuoti apie tarybos darb ir organizuoti priimtu sprendim vykdym. Buvo supaprastintas vietinio valdymo aparatas. Panaikinti vykdomj komitet valstybini paalp daugiavaikms ir vienioms motinoms skyriai, kadr sektoriai, prekybos, sveikatos apsaugos, keli, k o m u n a l i n i o kio, vietins ir kuro pramons skyriai. V i e t i n i a m k i u i valdyti rajonuose ir miestuose sudaryL i e t u v o s TSR s t a t y m , Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sak ir Vyriausybes n u t a r i m chronologinis rinkinys. Vilnius, 1957. T 5. P. 230. 62 Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos inios. 1956. Nr. 12.
61

247

tos v i e t i n i o k i o valdybos. Joms perduotas komunalinis but kis, k e l i u - t i l t kiai, vietins pramons ir gyventoj buitinio aptarnavimo mons, remonto ir statybos organizacijos. Reorganizavus main-traktori stotis, taryb inion perjo ems kio inspekcijos itaigos, o nuo 1959 met - beveik visas valstybinis but fondas, but statyba ir eksploatavimas. 2. Teismas ir prokuratra Buvo imtasi priemoni alinti grubius teistumo paeidimus ir ukirsti keli savivalei. Jau 1958 metais likviduotas Ypatingas pasitarimas prie vidaus reikal ministro, perirta daug genocido ir savivals auk byl, reabilituoti nekalti mons. 1957 metais paskelbta plati amnestija. Buvo likviduoti specials transporto teismai, Vidaus reikal ministerijos karo tribunolai, reorganizuoti kiti karo tribunolai ir i j paimtos civili asmen bylos. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1954 m. rugpjio 30 d. saku sudarytas Aukiausiojo teismo prezidiumas, kuris nagrinjo civilines ir baudiamsias bylas prieiros tvarkei63. TSRS Aukiausiasis teismas prieiros tvarka perirdavo bylas tik dviem atvejais: kai respublikos Aukiausiojo teismo sprendimas prietaravo sjunginiams statymams arba buvo paeistos kit respublik teiss. 1957 metais vyko liaudies teism "rinkimai". Buvo irinkta 112 liaudies teisj ir 8 399 liaudies tarjai 6 4 . Patobulinta liaudies teism struktra: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio miest apylinki liaudies teismai sujungti miesto arba miesto rajono liaudies teism. Liaudies teisjai galjo specializuotis sprsti civilines, darbo ar baudiamsias bylas ir buvo isprstas teisjo pavadavimo klausimas. 1960 m. birelio 8 d. Aukiausioji Taryba prim "Lietuvos 65 TSR teism santvarkos statym" , nustaius toki teism sistem: Aukiausiasis teismas, rajon liaudies teismai. Teisingu-

mo vykdymas buvo deklaruojamas iais principais: pilieiu lygybs teisme, tikslaus statym laikymosi, kolegialumo nagrinjant bylas, teisj nepriklausomumo ir klausymo tik statymo. Bylose galjo dalyvauti visuomeniniai kaltintojai ir gynjai. Teisjai, nepateisin teisjo vardo ir prarad pasitikjim, galjo bti ataukti iki pasibaigiant j kadencijai. Stiprinant teistumo prieir ir kov su nusikaltimais, TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1955 m. gegus 25 d. patvirtino "Prokurorins prieiros nuostatus" 66 ir graino prokuratrai jai priklausanias teises. Pagal naujus nuostatus, prokuratra turjo stiprinti teistum ir saugoti nuo pasiksinim : l) visuomenin ir valstybin santvark, socialistinio kio sistem ir socialistin nuosavyb; 2) pilieiu politines, darbo, buto ir kitas asmenines ir turtines teises; 3) valstybini itaig, moni, kolki, kooperatyv ir visuomenini organizacij teises. Prokuratra priirjo kvotos ir parengtinio tardymo staig, teismo organ darbo teistum, laisvs atmimo staig veiklos teistum, pirm kart gavo teis priirti vidaus reikal ir valstybs saugumo staig veiklos teistum. V. VALSTYBINIO SOCIALIZMO KRIZS GILJIMAS IR BIUROKRATINIO ADMINISTRACINIO APARATO STIPRINIMAS 1965-1985 m. 1. Socialin-ekonomin ir politin padtis Iki 1981 met Lietuvoje buvo sukurta elektros energetika, chemijos, main gamybos ir metalo apdirbimo, stakli ir radijo technikos pramon. Pleiama ems kio produkt perdirbimo, ems kio main, paar gamybos pramon. Gana plaiai ivystyta statybini mediag pramon, ryi sistema ir keli tiesimas. Pagal ekonomikos laimjimus Lietuva pakilo pirmaujani padt, o ems kyje pirmavo. Ji viena pirmj pradjo kurti akinius susivienijimus, taikyti brigadins rangos darbo organizavimo ir skatinimo form.

tas ems kio produkt gamybos lygis, nevykdytos paaru gamybos uduotys, menki derliai, emi gyvulininkysts intensyvinimo rodikliai. Pabrti dideli geleinkelio ir automobili transporto, statybos organizacij darbo trkumai. kiniai vadovai nesilaik valstybins drausms ir nevykdydavo vyriausybs nurodym. Kitaip ir negaljo bti esant administracinei komandinei kio valdymo sistemai, kai biurokratinis aparatas savo nuoira skirst materialinius iteklius ir finansus, reikalavo vykdyti ir viryti planus, nepaisant gaminiu kokybs ir asortimento. moni ir kolkiu kolektyvai nebuvo suinteresuoti dirbti geriau ir gaminti daugiau geresni gaminiu. sivyravo apgaudinjimas, neatlikt darb priraymas, buvo klastojamos ataskaitos. 2. 1978 met Konstitucija Konstitucijos projektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Konstitucijos preambulje teigiama, kad ji priimama siekiant t o b u l i n t i respublikos konstitucinius statymus ir perimti 1940 met Konstitucijos idjas bei principus. Konstitucijoje gausu deklaratyvi ir programiniu teigini. Joje yra nauji skirsniai; socialistinis vystymas ir kultra, usienio politikos veikla ir socialistins tvyns gynimas, Liaudies deputatu taryb sistema ir j veiklos principai, liaudies deputatas, Lietuvos TSR valstybinis ekonominio ir socialinio vystymo planas. Konstitucija [tvirtino socialistinio kio sistema ir socialistin (valstybin) gamybos priemoni nuosavyb, komunist partijos vadovavim, deklaravo liaudies suverenitet, piliei teises ir laisves, nustat j pareigas, skelb socialistinio teistumo princip, socialistin internacionalizm ir demokratin centralizm. Taiau visa tai liko tik popieriuje. I tikrj buvo didiul praraja tarp ideologini dogm, ki ir tikrosios padties visose gyvenimo srityse. Apgaudinjant visuomen buvo tvirtinama, kad nra nesutaikom prietaravimu, manipuliuojama utopinmis brandaus socializmo, iplstins komunizmo statybos idjomis, o tai turjo neigiam [tak mokslo ir kultros raidai. Neapibrtas centralizmas ir biurokratizmas

251

lugd ekonomikos pltojim, skatino korupcija, inertikum, moni apatij ir nepasitikjim valdia bei jos politika. Politika ir ideologija turjo prioritet, buvo suabsoliutintas partijos ir valstybs vaidmuo, j interesai keliami vir kit vertybi, o mogaus asmenyb nevertinta. Deimtmeius skelbus moni gyvenimo lygio kilim, gamybiniu plan virijim, taktin lygybe, paneigus ekonominius kininkavimo metodus prieita iki darbo umokesio lygiavos labai emu lygiu. Tuo tarpu kai kurios socialins grups gyveno labai gerai, o tai rod valdios dviveidikum ir socialin nelygyb. Buvo akivaizdi valdios aparato hierarchija, vienasmeniki arba maos grups sprendimai, tikjimas skundais ir praneimais, abejingumas mogaus likimui, statym nepaisymas, morals norm ignoravimas, bendrj mogikj vertybi pakeitimas dogminiais stereotipais, neretai absurdikais, prievarta, diktatas sprendiant kai kurias problemas. Daugyb vairi draudim, ribojim ir sakym, danai visikai beprasmi, lm situacij, kurioje buvo nemanoma j nepaeisti. Gal gale pradta j nesilaikyti. Tuo laikotarpiu kritin pobd gavo tokie dalykai - dirbanij atskyrimas nuo nuosavybs ir savo darbo produkt, ekonomikos suvalstybinimas ir ministerij monopolija, visuomens gyvenimo suvalstybinimas ir piliei nualinimas nuo svarbiu gyvenimo reikal tvarkymo, maas dmesys moni poreikiams tenkinti, j apgaudinjimas paadais ir neteisti valdios pareign veiksmai. 3. Valdios ir valdymo staig veikla Aukiausiosios Tarybos "rinkimai" vyko 1967, 1975, 1980 ir 1985 metais. Deputatai, kuri buvo jau 350, sesijose svarst kio klimo, racionalaus ems naudojimo, gamtos apsaugos, prekybos gerinimo ir preki gamybos didinimo, vietimo ir kitus klausimus. Aukiausioji Taryba 1980 m. balandio 9 d. prim savo regl a m e n t . Jame nustat sesij suaukimo ir posdi vedimo procedr, Prezidiumo darbo tvark, nuolatini komisij veikLietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1980. Nr. 11.

252

l, vyriausybs sudarymo procedr, statym primimo tvark, plano ir biudeto svarstym, kontrols vykdym. Parengti ir priimti svarbs statymai, Lietuvos TSR kodeksai: 1969 m. Santuokos ir eimos, 1970 m. ems ir mik, 1971 m. Pataisos darb, 1972 m. Darbo statym ir Vandens kodeksai. 1984 metais priimtas Administraciniu teiss paeidimu kodeksas. Primus 1978 met konstitucija, atnaujinti statymai. Ileistas Ministr Tarybos statymas (1978 m.), 1979 m. birelio 20 d. priimtas naujas Aukiausiosios Tarybos rinkim statymas. 1981 m. priimti Lietuvos TSR gyvnijos apsaugos ir naudojimo bei Atmosferos oro apsaugos statymai. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas rpinosi Aukiausiosios Tarybos sesij sukvietimu ir tinkamj darbo parengimu, organizavo nuolatini komisij darb, kontroliavo valdymo staig veikla, tobulino v i e t i n i taryb darb. Posdiuose svarst statym ir nutarim vykdym, reng vietini taryb rinkimus, tvirtino inyb ir susivienijim nuostatus. Prezidiumui talkino nuolatins komisijos, kuri 1980 m. padaugjo iki 15 (mandat, statym sumanymo, usienio reikal, plano ir biudeto, pramons, transporto ir ryi, statybos ir statybini mediag, ems kio, liaudies vietimo, liaudies vartojimo preki gamybos ir prekybos, komunalinio kio ir buitinio aptarnavimo, sveikatos apsaugos ir socialinio aprpinimo, mokslo ir kultros, moter darbo ir buities, motinysts ir vaik apsaugos, jaunimo reikal, gamtos apsaugos). Prezidiumui buvo pavesta nagrinti piliei pareikimus ir skundus, tikrinti, kaip darb atlieka tarybos, ministerijos ir inybos. Ministr Taryba pertvark pramons ak ir Statybos ministerijos struktra. Buvo steigiamos naujos ministerijos, komitetai ir inybos. Pertvarkant valdym akiniu principu, buvo sudarytos sjungins-respublikins ministerijos: Celiuliozs, popieriaus ir medio apdirbimo pramons, Lengvosios pramons, Maisto pramons, Msos ir pieno pramons, Statybini mediag pramons, Melioracijos ir vandens kio. Taip pat buvo steigtos respublikins Vietins pramons, Kaimo statybos ir ems kio ministerijos.
253

Ministr Taryba susidjo i pirmininko, jo pirmojo pavaduotojo, p e n k i pavaduotoju, reikalu valdytojo, 22 sjungini-respublikini m i n i s t e r i j m i n i s t r , penki respublikini ministerij m i n i s t r , 12 sjungini-respublikini komitet pirminink, vieno respublikinio komiteto pirmininko ir dviej valdyb pirm i n i n k . Ministr Tarybos Prezidiumas turjo ekonomini ryi su u s i e n i o a l i m i s , ems kio rajonu suplanavimo schemoms analizuoti, stebjimo, nepilnamei reikal, kovos su girtavimu, eismo saugumo ir kitas komisijas. 4. Liaudies deputat tarybos Taryb vaidmuo, sprendiant i j veiklai gerinti priimt teisini akt, buvo padidintas. Aukiausioji Taryba 1968 m. gruodio 25 d. prim "Lietuvos TSR apylinki, gyvenviei DDT statym" 6 9 . Jame nustatyti apylinki Liaudies deputat taryb sudarymo ir veiklos principai, teiss ir pareigos, darbo organizavimas, deputat statusas. vesti visuotiniai piliei susirinkimai ir kaimo sueigos kaip gyventoj dalyvavimo taryb darbe formos. Aukiausioji Taryba 1971 m. gruodio 10 d. prim "Lietuvos TSR miesto, miesto rajono Darbo moni deputat tarybos stat y m " . Jame nustat taryb sudarymo ir veiklos principus, tarybos ir deputat teises ir pareigas, darbo organizavimo tvarka, nuolatiniu komisij status. Nustat, kad taryba svarbiausius valstybins, kins ir socialins kultrins veiklos klausimus pateikia svarstyti visuotiniam susirinkimui monse, staigose ir organizacijose, taip pat p i l i e i gyvenamosiose vietose, be to, taryba nukreipia savanorikj draugij veikla ir vadovauja visuomeniniam darbui. Pagal statymus taryboms priklaus j teritorijos kiniai, socialiniai, kultriniai reikalai, vis moni ir organizacij veiklos koordinavimas, piliei teisi ir interes apsauga. 1972 m. rugsjo 20 d. patvirtintas Darbo moni deputat taryb deputat 71 statusas . Jame nurodyti deputat galiojimai, deputato pareig
Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1968. Nr 36 Lietuvos TSR A u k i a u s i o s i o s Tarybos ir Vyriausybs inios, l97l Nr. 35. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1972. Nr. 31.

254

suderinimas su tarnybinmis pareigomis, pareiga palaikyti ryius su rinkjais, sistemingai jiems atsiskaityti u savo veikl. 1972 m. rugpjio 30 d. patvirtinti rajono, miesto, miesto rajono, gyvenviets ir apylinks DDT nuolatiniu komisij nuostatai. Taryb darbas labai priklaus nuo j kadr kompetentingumo. Jau 1977 metais 98,4 proc. taryb pirminink ir 95,5 proc. pavaduotoju turjo auktj ir vidurinj isilavinim. Vliau beveik visi v y k d o m j komitet pirmininkai ir pavaduotojai turjo auktj arba specialj vidurin isilavinim. Taiau liaudies deputat veikla dl menko taryb biudeto nedav akivaizdi rezultat. Dl finans ir materialini itekli stokos daug kini ir socialini-kultrini klausim liko neisprsta. 5. Teismo ir prokuratros staigos Tobulinant teism organizavim ir veikla, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1970 m. rugsjo 30 d. saku 72 steig sjungin-respublikin Teisingumo ministerij ir paved jai vadovauti teismo, notariato, advokatros, civilins metrikacijos staigoms, tobulinti teismu darb, rpintis teiss akt leidimu ir j kodifikavimu. Aukiausiasis teismas buvo atleistas nuo jam nebding teism valdymo pareig, teism darbo kontrols, kadr parinkimo, teismins statistikos tvarkymo, vadovavimo notariatui. 1981 m. gruodio 4 d. priimtas naujas Lietuvos TSR teism santvarkos statymas 73 . Liaudies teismams pavestos nagrinti beveik visos civilines ir baudiamosios bylos. Tais paiais metais priimtas ir rajono liaudies teismo teisj ir tarj ataukimo, jeigu jie nepateisina rinkj pasitikjimo arba padaro veiksmus, nesuderinamus su teisjo vardu, tvarkos statymas. Pagal ji, teisja ataukia rinkim apygardos rinkjai paprasta bals dauguma vieai balsuodami. TSRS Aukiausioji Taryba 1979 m. lapkriio 30d. prim 74 statym ''Dl TSRS prokuratros" . Jame nubr prokuratros udavinius, jos veiklos kryptis ir principus, prokuratros
Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1970. Nr. 28. 73 Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1981. Nr. 34. 74 TSRS Aukiausiosios Tarybos inios. 1979. Nr. 49.
72

255

 s t a i g sistema. iame statyme nustatyti tokie prokuratros udaviniai: priirti, kaip valstybs valdymo organai, mons, staigos, organizacijos, pareignai ir pilieiai laikosi statym; kaip kvotos ir parengtinio tardymo organai vykdo statymus; priirti statym laikymsi teismo organ veikloje; priirti, kaip laikomasi statym s u l a i k y t j laikymo vietose, kardomojo kalinimo vietose, vykdant teismo skiriamas bausmes ir kitokias priveriamsias priemones. VI. MGINIMAI REFORMUOTI EKONOMIN IR POLITINI VISUOMENS GYVENIM 1985-1990 m. 1. Socialin-ekonomin padtis Oficialiais duomenimis, Lietuvos nacionalins pajamos vienuoliktajame penkmetyje (1980-1985 m.) padidjo 25,4 proc. Rekonstruojama ir technikai modernizuojama gamyba. Padidjo darbo naumas. Vienu tredaliu atnaujinti pagrindiniai gamybos fondai. Spariausiai buvo pleiamos elektronikos, prietais gamybos ir chemijos pramons akos. Suaktyvjo moksliniai tyrimai. Liaudies kis ir gyventojai buvo geriau aprpinami ryio priemonmis. Bandyta tobulinti valdymo struktra, gerinti planavim ir plsti kiskait. Taiau visa tai buvo sulugdyta partinio ir administracinio biurokratinio aparato. Be to, Taryb Sjungos staigos savo nuoira skirst visus materialinius iteklius ir preki fondus. Todl moni gerov ne gerjo, o nuolat blogjo. Greta kai kuri laimjim buvo ir dideli trkumu. Nevisikai panaudojami gamybos efektyvumo didinimo rezervai, nuolat paeidiama planin ir sutartin drausm. Bald ir Medio apdirbimo pramons ministerijos, Statybini mediag pramons ministerijos mons, main gamybos ir metalo apdirbimo gamybiniai susivienijimai ir mons sistemingai nevykdydavo sutartini sipareigojim. Nepakankamai efektyviai buvo naudojami gamybos fondai, materials, darbo ir finans itekliai Lengvosios pramons, Statybini mediag pramons ministerij, maisto, msos ir pieno

256

pramons, masinu gamybos monse. Buvo dideli darbo laiko nuostoliai ir kadru kaita. Nebuvo vykdyti mokslo ir technikos raidos planai ir silpnai diegiama nauja technologija. Nepagerjo gaminiu kokyb, buvo paeidinjami vietins pramons, lengvosios pramons ir stakli gamybos standartai ir technins slygos. Transportas nesusidorojo su veimu terminais, ilgai stovdavo neikrauti vagonai ir laivai 7 5 . Visikai sulugo 1985 m. spalio mnesi priimta liaudies vart o j i m o preki gamybos ir paslaugu sferos vystymo kompleksin programa 1986-2000 metams 76 . TSRS Aukiausioji Taryba 1989 m. lapkriio 27 d. prim "Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominio savarankikumo statym" 7 7 . Lietuva gavo teis nuo 1990 m. sausio l d. priimti ekonomikos ir socialins sistemos pertvarkymo ir funkcionavimo statymus, valdyti eme ir kitus gamtos turtus, reguliuoti kio ak ir kio subjektu veikla, vadovauti finans sistemai ir bankams, formuoti pajam sistem, nustatyti darbo apmokjimo, pensij, stipendij, paalp slygas, kainodaros tvark, vadovauti tarptautinei ekonominei veiklai, tvarkyti gamtos itekli fond, gamtos apsaug, kurti finans rink. monms buvo leista savarankikai tvarkytis, itaigos, organizacijos ir kiai galjo sudaryti sutartis, sjungas, asociacijas, turti vairias nuosavybs formas. Lietuva turjo savo biudet, nustat l gavimo altinius ir j dydi. Rinka pradta reguliuoti finansiniais ir piniginiais-kreditiniais svertais. Sudarant 1990 met ekonomins ir socialins raidos metmenis, atsisakyta komandavimo, sumainta uduoi, paliktas tik valstybinis usakymas tiekti TSRS fond bei jos respublikas maisto produktus ir ems kio produkcij bei kai kuriuos pramons gaminius. Kita produkcija buvo realizuojama tiesioginiais ryiais tarp gamintoj ir vartotoj. Vietins tarybos gavo teis sprsti kapitalins statybos klausimus.

257

Taiau ekonomin padtis 1989-1990 metais buvo labai sunki. Augo produkcijos kainos, didjo dalies gyventoju nepadengtos prekmis pajamos, stiprjo infliacija ir elin ekonomika, krito daugelio moni pragyvenimo lygis. Vis daugiau j atsidurdavo prie skurdo ribos arba ir emiau. Maiau buvo gaminama a u d i n i , drabui, televizori ir kit preki. Majo gyv u l i u , pauki ir pieno supirkimas. Biudeto deficitas buvo 220 milijon rubli, o padengta vos 80 m i l i j o n u rubli. Skola bankui u kreditus, iduotus ems kio produkcijos kain skirtumui padengti, virijo milijard rubl i . 1990 metais biudeto deficitas siek 160 m i l i j o n r u b l i 7 8 . Siekdama apsaugoti gyventoj interesus, Aukiausioji Taryba 1989 m. gruodio 7 d. nutar sustabdyti vartojamj preki ir ems kio produkt iveim. Ne maiau kaip 70 proc. preki, pagamint virum plano, turjo bti realizuojama Lietuvoje79. 2. Mginimas tobulinti ir demokratizuoti valstybs staigas Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988 m. gegus 27 d. saku padaryta valstybs staig sistemos pakeitim. Buvo steigtas Lietuvos TSR valstybinis statybos komitetas ir panaikintas Valstybinis statybos reikal komitetas bei Statybos m i n i s t e r i j a . Taip pat buvo steigtas Valstybinis kuro komitetas ir p a n a i k i n t a s Valstybinis naftos produkt tiekimo ir Valstybinis dujofikacijos komitetai, vietoj Automobili transporto ir plent ministerijos kurta Transporto ministerija. steigta Darbo ir socialinio aprpinimo ministerija ir panaikintas Valstybinis darbo komitetas ir Socialinio aprpinimo ministerija. Sjungin-respublikin Mik kio ir miko pramons ministerija pertvarkyta sjungin-respublikin Mik kio ministerij, sjungin-respublikin Bald ir popieriaus pramons ministerija - sjungin-respublikin Miko pramons ministerij, sjungin-respublikin Statybini mediag pramons ministerija tapo respublikine Statybini mediag pramons ministerija.
78

79

Tiesa, 1989 m. gruodio 7 d. N r. 279. Ten pat.

258

Be to, panaikintos Melioracijos ir vandens kio, Grud produkt ministerijos ir Valstybinis uvininkysts komitetas ir j funkcijos perduotos Valstybiniam agropramoniniam komitetui. Valstybinis kinematografijos komitetas savo funkcijas perdav Kultros ministerijai. I viso buvo panaikinta 10 ministerij ir inyb 8 0 . Po pertvarkymu liko ios sjungins-respublikins ministerijos: Finans, Kultros, Lengvosios pramons, Liaudies vietimo, Miko pramons, Miku kio, Prekybos, Ryiu, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Usienio reikalu, Vidaus reikal ir vietins ministerijos: Buitinio gyventoju aptarnavimo. Darbo ir socialinio aprpinimo, Komunalinio kio, Statybini mediag, Transporto, Vietins pramons. Be to, liko ie sjunginiai-respublikiniai valstybiniai komitetai: Piano, Agropramoninis, Gamtos apsaugos, Materialinio-techninio tiekimo, Kain, Statistikos, Televizijos ir radijo, Leidykl, poligrafijos ir knyg prekybos, Saugumo, Pramons ir kalnakasybos, Darbu saugumo prieiros, Kno kultros ir sporto bei vietiniai statybos ir kuro komitetai 8 1 . Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba 1989 m. liepos 4 d. prim statym "Dl agropramoninio komplekso valdymo organu sistemos pakeitimo" 8 2 , kuriuo steig ems kio ministerija ir Valstybini agropramoninio komplekso gamybinio techninio aprpinimo komitet, panaikinusi sjungin-respublikin Agropramonin komitet. Rajon vykdomuosiuose komitetuose buvo sudarytos ems kio valdybos. Naujos ems kio staigos turjo rengti agropramoninio komplekso pltojimo planus, ilgalaiki koncepcij projektus, teikti ekonomini ir teisini normatyv sudarymo, kaimo socialinio pertvarkymo, ekologijos gerinimo ir pan. silymus. Ministerijos ir komitetai atsisak smulkmenikos moni globos ir n u o l a t i n i nurodinjim, operatyvinio gamybos klausimu sprendimo ir visa dmes] turjo skirti ekonominei strategi-

jai, mokslo ir technikos paangai, socialiniams klausimams sprsti. Ministerij ir inyb aparatas buvo sumaintas 50 proc., o tai sudar daugiau nei 2 800 moni. iek tiek buvo sumaintas Plano komitetas, Finans ministerija, Kain komitetas, Materialinio-techninio tiekimo komitetas. Buvo sumaintas ir Ministr Tarybos aparatas. 1987 m. rugpjio l dien buvo 32 tkst, valdymo aparato darbuotoj. Valdymo aparatas buvo mainamas naikinant vairius trestus, valdybas, prekybos organizacijas. 20 proc. sumaintas miest ir rajon vykdomj komitetu darbuotoj skaiius. Tiek pat buvo numatyta sumainti rajon agropramoninio susivienijimo aparat. Aptarnaujanij organizacij (metodini kabinet, normatyv tyrimo stoi, laboratorij ir pan.) valdymo darbuotoj sumajo 50 procent. Sjunginio pavaldumo organizacij darbuotoj sumajo 50 proc., visuomenini organizacij - 24 proc. I viso buvo sumainta 8 000 valdymo darbuotoj, t. y. 25 proc. bendro j skaiiaus 83 . Nepaisant valstybinio aparato persitvarkymo ir jo mainimo, valstybs valdymo staigos dirbo senu stiliumi, neatsisak administravimo ir komandavimo. Toliau giljo vis gyvenimo srii kriz. Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba pakeit savo darbo stili, pradjo daniau posdiauti ir sprsti sudtingus socialinius, ekonominius, politinius ir kultrinius klausimus. 1989 m. gegus 18 d. sesijoje buvo pakeisti kai kurie Lietuvos TSR konstitucijos straipsniai. 11 straipsnis nustat, kad em, jos gelms, vidaus ir teritoriniai vandenys, mikai ir kiti gamtos itekliai yra Respublikos nacionalinis turtas ir iimtin Lietuvos nuosavyb. Gamybos priemons pramonje., statyboje ir ems kyje, energetikos, transporto ir ryi tinklai bei priemons yra bank, moni, ki ir kit Lietuvos teritorijoje esani juridini asmen bei piliei nuosavyb. Visos Lietuvos istorijos ir kultros vertybs taip

260

pat yra respublikos nacionalinis turtas ir yra jos jurisdikcijoje. Lietuvos TSR priklauso iimtins teiss oro erdvei vir respublikos teritorijos, jos kontinentiniam elfui ir ekonominei zonai Baltijos jroje. Nuosavybs santykius, tuo paiu ir f i z i n i u asmen nuosavybs, reguliuoja Lietuvos TSR statymai. 31 straipsnis nustat Lietuvos TSR pilietyb. Pilieius u respublikos rib gina ir globoja Lietuvos TSR. 37 straipsnis reglamentavo, kad pilieiai turi visas socialines, ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia Konstitucija bei respublikos statymai ir tarptautiniai teiss aktai. Teisiu ir laisvi gynimas garantuojamas teisme. Ypa svarbus pakeitimas buvo padarytas 70 straipsnyje: Lietuvos TSR galioja tik jos Aukiausiosios Tarybos arba referendumu priimti statymai. TSRS statymai ir TSRS valstybini valdios ir valdymo organu teiss aktai Lietuvos teritorijoje galioja tik nustatyta tvarka patvirtinti ir registruoti. J galiojimas gali bti sustabdytas ir apribotas Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos nutarimu. TSRS teiss aktus registruoja Aukiausiosios Tarybos prezidiumas 8 4 . Aukiausioji Taryba 1989 m. gegus 18 d. prim Deklaracij apie Lietuvos TSR valstybin suverenitet 8 5 . Ten pasakyta, kad 1940 metais Lietuva neteistai prievarta buvo prijungta prie TSRS ir prarado politin, ekonomin bei k u l t r i n i savarankikum. Ateities santykiai su TSRS ir kitomis valstybmis turi bti nustatomi tik sutartimis. 1989 m. gegus 19 d Aukiausioji Taryba prim Lietuvos TSR ekonominio savarankikumo pagrind statym 86 . Jame pabrta, kad Lietuva savarankikai gyvendina socialin ir ekonomine politik, ekonominius ryius su kitomis respublikomis grindia lygiateismis sutartimis. Respublika sjunginiams organams deleguoja tik tam tikras funkcijas ir skiria l joms vykdyti. Ekonominio savarankikumo tikslai yra ie: sudaryti slygas gyvento-

261

jams, kolektyvams atskleisti ir panaudoti krybines galimybes ir garantuoti pragyvenimo lygio kilim, tvirtinti socialin teisingum, sveikas gyvenimo slygas. iuos tikslus turi gyvendinti pltojamas Lietuvos kis, kur sudaro mons, staigos bei organizacijos ir verslininkai. Leidiamos savarankikos ir autonomins valstybins mones, akcins bendrovs, mirios kompanijos, kooperatyvai. Pabrta nuosavybs form vairov, kins veiklos laisv, rinkos santyki, kio valdymo centralizavimas, valstybinis ekonomikos reguliavimas, ryi su TSRS ir usienio alimis atvirumas. Valstybin, kolektyvin ir asmenin nuosavyb yra vienodo statuso, ir valstyb jas saugo vienodai, savininkai gali laisvai disponuoti turtu ir turi kins veiklos laisve. Aukiausiosios Tarybos 1989 m. rugsjo 23 d. sesijoje apsvarstyti Lietuvos TSR ekonominio savarankikumo gyvendinimo klausimai, papildyta Lietuvos TSR Konstitucija, apsvarstytas rinkim statymas, pilietybs statymo projektas, pilieiu karins tarnybos klausimai, 1939 met Vokietijos-TSRS sutari ir j padarini tyrimo komisijos ivados, referendumo statymo projektas 8 7 . 1989 m. lapkriio 3 d. Aukiausioji Taryba prim pilietybs ir referendumo statymus, pakeit Konstitucijos 50 straipsn ir t v i r t i n o sins laisv, apsvarst informacij dl Lietuvos nuosavybs santyki su Taryb Sjunga88. Aukiausioji Taryba 1989 m. gruodio 7 d. prim statym "Dl Lietuvos TSR Konstitucijos 6 ir 7 straipsni pakeiti89 mo" . Komunist partija atsisak savo valstybiniu prerogatyv ir partins diktatros. Buvo nustatyta, kad partijos, visuomenins organizacijos ir visuomeniniai judjimai steigiami statym nustatyta tvarka ir veikia neperengdami Lietuvos TSR Konstitucijos bei statym rib. Politins, profesins, jaunimo, moter, veteran visuomenins organizacijos ir visuomeniniai judjimai, krybins sjungos ir mokslo draugijos vadovaudamosi savo statais bei program udaviniais dalyvauja

262

tvarkant v a l s t y b i n i u s ir visuomeninius reikalus, sprendiant pol i t i n i u s , k i n i u s ir socialinius bei k u l t r i n i u s klausimus. Aukiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. prim nutarim "Dl 1939 met Vokietijos-Taryb Sjungos sutari ir j pa90 sekmi Lietuvai likvidavimo" , kuriame sakoma: 1. Paskelbti, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos stojimo TSRS deklaracija, kaip neireikusi lietuvi tautos valios, yra neteista ir negaliojanti; 2. Pareikti, kad TSRS 1940 m. rugpjio 3 d. statymas "Dl Lietuvos TSR primimo TSRS" grindiamas Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracija, yra neteistas ir Lietuvos juridikai nesaisto; 3. Pasilyti TSRS pradti dviales derybas dl Lietuvos valstybs nepriklausomybs atstatymo. Aukiausioji Taryba 1990 m. vasario 9 d. prim daug svarbi statym: Spaudos ir kit masins informacijos priemoni, Lietuvos savivaldos pagrind, veniu ir atmintin dien, Lietuvos banko. Prokuratros, Teismu ir teisj statuso, Nuosavybs, Archyv 9 1 . Spaudos ir kit masins informacijos priemoni statymas garantavo spaudos laisv, teis gauti informacija, nurod nes k e l b t i n a informacija (valstybs paslaptys, karo kurstymas, nacionalins, religins nesantaikos kurstymas, pornografijos, mogaus asmeninio gyvenimo, tardymo duomen). U statymo paeidim, padaryt moralin al teismas galjo priteisti atlyginim iki 3 tkst, r u b l i . Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu Lietuvos TSR prokuror skyr Aukiausioji Taryba penkeriems metams, o jo pavaduotoj prokuroro teikimu -Aukiausioji Taryba. Rajon ir miest prokurorus skyr Lietuvos TSR prokuroras. Remiantis Archyv statymu, archyv fondas buvo paskelbtas valstybs nuosavybe. Pagal Banko statym Lietuvos bankas priklaus Lietuvos valstybei.

263

1990 m. vasario 12 d. buvo pakeista ir papildyta Konstitucij a . Nustatyta, kad asmenys, kurie e i n a Ministr Tarybos ir vietini taryb sudarom valdymo organ sudt, taip pat min i s t e r i j , valstybiniu komitet ir inyb vadovai, teisjai, prokurorai ir v a l s t y b i n i a i arbitrai bei kiti pareignai negali bti tarybos, kuri juos renka, skiria ar tvirtina, deputatais 92 . Ministr Taryba gavo teise protestuoti Aukiausiojoje Taryboje auktesns pakopos savivaldybs tarybos sprendimus, jeigu jie prietarauja statymams, statymu numatytais atvejais Ministr Taryba galjo sustabdyti ir protestuoti auktesns savivaldybs valdymo organ sprendimus ios savivaldybs taryboje. Kilus ginui, klausim turjo sprsti Aukiausioji Taryba. emesns pakopos savivaldybs Liaudies deputat tarybos turjo teis protestuoti Aukiausiojoje Taryboje auktesns pakopos savivaldybs organ sprendimus klausimais, priskirtais emesns pakopos savivaldybs iimtinei kompetencijai. Auktesns pakopos Liaudies deputat taryba turjo teis sustabdyti emesns pakopos savivaldybs organ sprendimus, jeigu jie prietarauja Lietuvos statymams. Kilus ginui, klausim sprend Aukiausioji Taryba. Savivaldybi tarybos formavo ir skyr joms atskaitingus pareignus ir institucijas: apylinks, gyvenviets viraiti, miesto burmistr, rajono valdytoj ir valdyba, tarybos prezidium (pirminink, pavaduotoj, nuolatini komisij pirmininkus) 9 3 . Aukiausioji Taryba 1990 m. vasario 12 d. prim Konstitu94 cijos pakeitimo statym , kuriame nustat, kad Lietuvos TSR ekonomins sistemos pagrindas yra Lietuvos TSR nuosavyb, kuri sudaro piliei privati, piliei, susijungusi grupes (kolektyvus) nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Nuosavybs santykius reglamentuoja statymai ir nuosavybs subjekt sutartys. Kit valstybi, tarptautini organizacij ir kit valstybi piliei bei j grupi nuosavybs objekt buvimo Lietuvoje slygas nustato statymai ir tarptautins sutartys. Lietuvos TSR garantuoja visiems nuosavybs subjektams galimyb savarankikai val92 Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1990. Nr. 7. 93 Ten pat. 94 Ten pat.

264

dyti jiems nuosavybs teise priklausanius objektus, jais naudotis ir disponuoti. Savininkai turi teise samdyti kitus asmenis nuosavybs teisms gyvendinti. Be to, buvo patikslinti anksiau pakeisti Konstitucijos straipsniai ir nustatyta, kad em, jos gelms, vidaus teritoriniai vandenys, mikai, kita augmenija, gyvnija bei kiti gamtos itekliai yra respublikos nacionalinis turtas ir iimtin Lietuvos TSR nuosavyb. ems gelmi nuosavybs teis gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. Kiti Lietuvos TSR iimtins nuosavybs teiss objektai nuosavybs teise gali priklausyti ir pilieiams bei j grupms; Lietuvos TSR priklauso iimtins teiss oro erdv vir respublikos teritorijos, jos kontinentin elf ir ekonomin zona Baltijos jroje; Lietuvai priklausantis turtas gali bti perduotas atlygintinai arba neatlygintinai piliei ir j grupi nuosavybn. iimtiniais atvejais Lietuvos interesais gali bti atlygintinai paimtas piliei ir j grupi, taip pat kit valstybi piliei turtas. ie demokratiki statymai buvo gyvendinti ne visi, nes nebuvo reikiamo ekonominio pagrindo ir trko patirties. VII. TEISS SISTEMOS RAIDA 1. Civilin teis 1940 metais Liaudies vyriausyb band rpintis turtini santyki sureguliavimu. Pagrindinis udavinys buvo utikrinti alies kio gyvenim ir piliei aprpinim vartojimo prekmis. Finans ministras savo sakymais udraud didinti preki kainas, sudaryti nenormalias j atsargas arba jas nuslpti. Gyventojai neturjo teiss kaupti nenormalias preki atsargas. Valstyb nustat daugelio plataus vartojimo preki kainas. Manufaktros, galanterijos, trikotao ir avalyns parduotuvi savininkai turjo vesti pirkju sskaitas ir jose nurodyti parduot kiekvienam pirkjui preki kieki. Tik Finans ministerijos leidimu eksporto ir importo mons galjo sudaryti preki tiekimo sutartis su usienio firmomis. Gyvulius buvo galima parduoti ir skersti tik nevirijant nustatyt rib gavus ems kio rm agronomo arba gyvulininkysts instruktoriaus special leidim. Be to, 10-20 proc. buvo
265

s u m a i n t a s b u t u nuomos mokestis, sustabdytas n u o m i n i n k , laiku nesumokani b u t u nuomos, ikeldinimas i but 9 5 . 1940 m. liepos 16 d. prezidentas patvirtino Valstybini mon i s t a t y m . Jame nustatyta mons fond sudarymo, nekilnojamojo turto sigijimo tvarka, numatyta mons atsakomyb u skolas ir padarytus nuostolius. Apskritai buvo priimti tik privaios gamybos kontrols aktai. Esmini t u r t i n i santyki reguliavimo pakeitim nebuvo padaryta. vedus taryb valdia ir inkorporavus Lietuva Taryb Sjungos sudti, plaiai pradta kurti valstybin nuosavyb. Jau 1940 m. liepos 29 d. prezidentas pasira bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo statymus. Nacionalizacija pasidar pagrindiniu valstybins nuosavybs atsiradimo altiniu. Formavosi kooperatin nuosavyb ir valstybiniai -socialistiniai turtiniai santykiai. Pradjo g a l i o t i okupaciniai teiss aktai, reguliav tiekimo, prekybos, but nuomos, kapitalins statybos, veim, kredito, draudimo ir k i t u s santykius. P r i v a t i n e gamybos priemoni ir ranki nuosavyb, primus 1940 met Lietuvos TSR Konstitucij, buvo nacionalizuojama pagal pramons akas ar nuosavybs objekt grupes. Iskyrus laivus, kuri savininkai gavo 25 procent laivu verts kompensacij, visi k i t i nuosavybs objektai buvo paimti be jokio atlyginimo. Net nacionalizuotos mons skolos privatiems asmenims buvo iiekomos i buvusio mons savininko asmeninio turto. Pertvarkytas kredit ir paskol teikimas. steigtas ems kio bankas tarybiniams kiams kredituoti ir valstieiams suteikti pinigin param. Buvo teikiamas kreditas nebaigt nam miestuose ir miesteliuose statybai baigti, naujakuri kiams kurti. Maaemiai valstieiai buvo atleisti nuo ems kio paskol grinimo bankui, o turintiesiems 5-10 ha ems paskola sumainta 50 procent siskolinimo sumos96. Draudimo r e i k a l u s tvark naujai steigta Lietuvos TSR draudimo valdyba.
95 Vyriausybs inios. 1940. Nr. 715; 721. 96 LTSR Vyriausybs n u t a r i m ir potvarki r i n k i n y s . 1941, Nr. l ; Tiesa, 1941 m. kovo 2 1 d .
266

Finans ministro sakymu buvo nustatyta 9 kv. metr gyvenamojo plolo norma vienam asmeniui ir virploio pamimo tvarka. Nam savininkai neturjo teiss kelti butu nuomos arba imti mokest avansu daugiau kaip u vien mnes. Kadangi greitai parengti ir priimti civilin kodeks nebuvo manoma, Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. lapkriio 30d. prim sak "'Dl laikino taikymo RTFSR baudiamj, civiliniu ir darbo statymu Lietuvos TSR teritorijoje" 9 7 . 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas nustat lyg piliei teisinim, sandoriu galiojimo slygas, nuosavybs ris ir formas bei prievoli ris. 1944 m. rugpjio 26 d. Liaudies Komisar Taryba prim nutarim "Dl pamesto ir beeimininkio turto apskaitos ir panaudojimo" 98 . Neatsiradus savininko per tris mnesius, tok turt vietos valdios organai galjo parduoti. Gerinant pramons materialini aprpinim ir didinant moni savitarpio atsakomyb, jau 1945 m. kovo 9 d. LKT prim nutarim "Dl kini sutari sudarymo 1945 metams". Visos mons bei organizacijos savo santykius privaljo forminti sutartimis. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1947 m. kovo 13 d. saku padar Civilinio kodekso pakeitimus ir nustat, kad pdiniais gali bti nedarbingi tvai bei broliai ir seserys. Testam e n t u turt buvo galima palikti tik statyminiams pdiniams. Nepilnameiai ir nedarbingi ilaikytiniai gaudavo statymine turto dal nepaisant testamento turinio. Ministr Taryba pareigojo vykdomuosius komitetus skirti sklypus individualiems namams statyti, aprpinti statybinmis mediagomis, nustatyti pastatyt nam primimo tvark 9 9 . Ministr Taryba 1949m. sausio 15d. patvirtino pastat teisins registracijos atlikimo tvarkos instrukcij. 1955 m. liepos 2 d. nutarimu Ministru Taryba pripaino naujakuriams perduotus naudotis pastatus j nuosavybe.

267

Lietuvos TSR Ministr Taryba 1950-1960 m. laikotarpiu patvirtino daug pagrindiniu pramons moni gaminamos prod u k c i j o s tiekimo slyg, nustat kapitalins statybos sutari sudarymo, t i t u l i n i u srau tvirtinimo ir baigtu objektu primimo tvark. 1951 m. sausio 10 d. ji patvirtino visuotines kroviniu veimo bendrojo naudojimo automobili transportu taisykles, nustaiusias veimo sutari sudarymo ir ali atsakomybs tvarka. Po TSKP XX suvaiavimo, pleiant respublik, tarp j ir okupuot, teises, TSRS Aukiausioji Taryba 1957 m. vasario l l d . prim statym "Dl sjungini respublik teism santvarkos statym leidybos, civilinio, baudiamojo ir procesiniu kodeks primimo perdavimo sjungini respublik iniai", o 1961 m. gruodio 8 d. statymu patvirtino TSR Sjungos ir sjunginiu respublik civilini statym pagrindus, kuriais remiantis buvo parengtas Lietuvos TSR civilinis kodeksas ir Aukiausiosios Tarybos statymu patvirtintas 1964 m. liepos 7 d. (sigaliojo nuo 1965 m. sausio 1 d ) . Civilinis kodeksas susidjo i atuoni skyri: b e n d r j nuostat, nuosavybs teiss, prievolins teiss, autorins teiss, teiss atradim, iradim teiss, paveldjimo teiss, usieniei ir asmen be pilietybs teisnumo, usienio valstybi civilini statym, tarptautini sutari ir susitarim taikymo, turjo 610 straipsni. Lietuvos TSR civilinis kodeksas tvirtino valstybin, kolkin-kooperatin, organizacij ir j susivienijim bei visuomeniniu organizacij nuosavyb, nustat valstybins, kolkins-kooperatins ir visuomenini organizacij nuosavybs teiss objektus, iimtins valstybins nuosavybs teiss objektus, udraud iiekoti i valstybs staig, kolki, kooperatini ir visuom e n i n i organizacij turt, priskirt j pagrindinms priemonms, nustat taisykles, reguliuojanias disponavim valstybs turtu (CK 98, 99, 100, 101, 103, 104, 108 str.). Naujas dalykas - Civilinis kodeksas buvo jungtins veiklos sutari institutas, leids kolkiams kartu su kitomis organizacijomis statyti stambius gamybinius ir kultrinius objektus.
268

Pagal Civilini kodeks, pilieiams asmenins nuosavybs teise galjo priklausyti turtas, skirtas j materialiniams ir kultriniams poreikiams t e n k i n t i . Visuomenins organizacijos gavo teis ginti piliei subjeklines teises ir teistus interesus ir statym nustatytais atvejais sprsti kai kuriuos civilinius ginus. 2. eimos teis 1940 m. gruodio l d. vestas 1926 m. RTFSR Santuokos, eimos ir globos statym kodeksas galiojo Lietuvoje iki 1970 m. sausio l d. Pagal kodeks, civilins bkls aktai buvo registruojami civilins metrikacijos biuruose, o kaimo vietovse - apylinki tarybose. Santuokinis vyr ir moter amius nustatytas 18 met. Sutuoktiniu santykiai visose srityse lygiateisiai. J turtas iki santuokos sudarymo turtas pripastamas atskiru, o gytas santuokoje tampa bendra sutuoktini nuosavybe. Kodeksas teisino faktine santuoka ir nustat, kad esant faktinje santuokoje negalima registruoti naujos santuokos. Faktins santuokos poymiais buvo laikoma pripainimas vienas kito sutuoktiniu, bendras eimos kis, vaik aukljimas drauge ir pan. Santuokini ir nesantuokini vaik teiss buvo lygios. Motina galjo reikalauti metrikacijos organ rayti vaiko tvu asmen, su kuriuo ji nebuvo registravusi santuokos. Nustatyta tv pareiga be joki ilyg ilaikyti vaikus iki j pilnametysts. Tvai privaljo ilaikyti nedarbingus ir neturinius pragyvenimo l pilnameius vaikus. Savo ruotu pilnameiai vaikai turjo ilaikyti nedarbingus ir neturinius pragyvenimo l tvus. Savitarpio ilaikymo prievol taip pat galiojo broliams ir seserims, senoliams ir vaikaiiams. Be to, atsisak savo teisi, tviai turjo ilaikyti buvusius vaikius. Pagal kodeks, santuok nutraukdavo civilins metrikacijos skyriai, gav vieno ar abiej sutuoktini pareikim. Jie be joki paaikinim registruodavo ituoka ir iduodavo liudijim. i supaprastinta tvarka pakeista TSRS Prezidiumo 1944 m.
269

liepos 8 d. saku, kuriuo buvo nustatyta santuokos registracija ir numatyta tik teismin santuokos nutraukimo tvarka. TSRS Aukiausioji Taryba 1968 m. birelio 27 d. prim TSR Sjungos ir s j u n g i n i u respublik santuokos ir eimos statym pagrindus. Jais remiantis parengtas ir Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos 1969 m. liepos 6 d. statymu patvirtintas Lietuvos TSR Santuokos ir eimos kodeksas, sigaliojs nuo 1970 in. sausio l d. Kodeksas nustat, kad galioja tik civilins metrikacijos biuro registruota santuoka. Ji registruojama prajus vienam mnesiui nuo pareikimo padavimo dienos. Nustatytos santuokos sudarymo slygos: abiej besituokianij laisva valia, 18 met santuokinis amius, artimos giminysts ir kitos santuokos nebuvimas, abiej veiksnumas. Turtins vyro ir monos teiss pagal kodeks buvo lygios. gytas santuokos metu turtas pripastamas bendra abiej sutuoktini nuosavybe. Nustatyta, kad sutuoktini pareiga materialiai vienas k i t a remti ilieka ir santuoka nutraukus, jeigu vienas j yra nedarbingas ir jam reikia materialins paramos, o antras gali toki param teikti. Kodeksas nustat alimentus niai ir iki vien met vaik auginaniai monai. Santuoka nutraukiama teismine tvarka, vieno sutuoktini praymu; santuok abiej sutuoktiniu, neturini nepilnamei vaik, praymu nutraukia civilins metrikacijos staigos. Vyras neturi teiss be monos sutikimo kelti santuokos nutraukimo bylos, kai mona nia, ir vienus metus po vaiko gimimo. 3. Darbo teis 1940 metais sudaryta Liaudies vyriausyb msi organizuoti profsjungas pramonje ir ems kyje, vesti darbinink kontrole, perirti darbo samdos statymus, aprpinti bedarbius darbu arba paalpomis, organizuoti socialin draudim i samdytojo l, gerinti materialines ir buitines darbinink slygas. 1940 m. birelio 28 d. vidaus reikal ministro sakymu buvo legalizuotos profesins sjungos ir joms suteikta teis dalyvauti rengiant pagrindini gamybos priemoni nacionalizacij, dar270

bo statymus, kontroliuoti j vykdym, primim darb ir atleidim i darbo, sprsti darbo ginus. Darbui reguliuoti, darbo jgos apskaitai ir paskirstymui atl i k t i buvo steigta Darbo ministerija, o apskrii ir miest vykdomuosiuose komitetuose sudaryti darbo skyriai, kurie rpinosi darbo sauga, tvark darbo jgos apskaita ir paskirstym, rinko duomenis darbo umokesiu] normuoti. I k i 1940 m. gruodio l d. greta tarybini darbo teiss aktu buvo taikomi ir senieji darbo statymai, juos papildant arba kai kurias j nuostatas atitinkamai pakeiiant. Nuo 1941 m. gruodio l d., sigaliojus 1922 m. RTFSR darbo statym kodeksui, senieji darbo statymai nustojo galios. 1922 m. RTFSR darbo statymu kodekso taikymas Lietuvoje turjo ir ypatum. Primim darb ir darbo jgos paskirstym kontroliavo apskrii ir miest vykdomj komitet darbo skyriai, o juos priirjo profsjungos. 1941 m. sausio 8 d. Darbo liaudies komisariatas patvirtino ''Bedarbiams registruoti ir i darbus skirstyti taisykles". Visos mons ir privats samdytojai darbininkus samd tik per darbo skyrius arba punktus, mons administracija galjo nepriimti i darb silomo kandidato ir pasirinkti kita. Darbuotojas dl svarbi prieasi turjo teise atsisakyti silomo darbo. Darbo santyki atsiradimo pagrindas buvo ne siuntimas i darb, o abiej kontrahent sutartis. Administracija atleisti darbuotoj i darbo savo iniciatyva galjo tik gavusi darbininku ir tarnautoju komitet sutikim. Galutinai darbo gin sprend profsjungos. Pagal 1922 m. RTFSR darbo statym kodeks administracija galjo atleisti darbuotoja i darbo tik esant statyme nustatytam pagrindui. Neteistai atleistas darbuotojas turjo teis reikalauti grainti darb ir sumokti u priverstine pravaikt. Darbininkai ir tarnautojai turjo teis savo noru nutraukti darbo sutart, spj apie tai administracij prie dvi savaites. Darbininkams ir tarnautojams buvo padidintas darbo umokestis nuo 5 iki 30 procent 1 0 0 .

Moterys u lygu darb gaudavo vienoda umokesti su vyrais. Liaudies Komisaru Tarybos 1940 m. lapkriio 23d. nutarimu buvo numatyta padidinti darbo umokest vidutinikai 20 procentu pramons, transporto, ryi, statybos, komunalinio kio, ems kio, prekybos, sveikatos apsaugos ir valstybiniu staig darbuotojams ir vesti vienetine darbo umokesio sistema, kad btu didinamas darbo naumas. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. lapkriio 23 d. saku vestas darbinink ir tarnautoju socialinis draudimas socialistinse ir privaiose monse. Draudimo mokas mokjo mons, staigos ir privats samdytojai. Buvo nustatytas ir socialinis nedarbing ir maai darbing asmen aprpinimas. Bedarbiai, negalje gauti darbo, gaudavo paalpas. Nuo 1941 m. sausio l d. paalpos buvo mokamos ir daugiavaikms motinoms. Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. kovo 25 d. nutarimu nustatyta 8 valand darbo diena visose monse ir staigose. Darb i n i n k a i ir tarnautojai turjo teis gauti kasmetines mokamas atostogas. Virvalandiai buvo udrausti. Esant btinam reikal u i skirti virvalandius administracija galjo tik gavusi konflikt vertinimo komisijos arba darbinink ir tarnautoju komiteto bei darbo inspektoriaus sutikim. Siekdama stiprinti darbo drausm, Liaudies Komisar Taryba 1941 m. balandio 14 d. patvirtino Pavyzdines vidaus darbo tvarkos taisykles. Jose buvo idstytos dirbanij ir administracijos teiss ir pareigos, nuobaudos darbo drausms paeidjams ir paskatos u gera darb. Aukiausioji nuobauda buvo atleidimas i darbo, mons administracija kartu su profsjungos kom i t e t u nustatydavo mons vidaus darbo tvarkos taisykles. Be to, monse, kuriose dirbo ne maiau kaip 50 darbinink, buvo sudaryti draugikieji teismai. Darbo sauga priirjo darbo inspektoriai ir saugumo technikos inspektoriai. Pramoniniuose komisariatuose darbo saugos reikalus sprend vadinamieji socialinio bvio reikal sektoriai. Visose monse buvo irinkti visuomeniniai darbo inspektoriai, o kur dirbo ne maiau kaip 50 moni, prie profsjungos
272

komiteto buvo sudaromos darbo saugos komisijos. Liaudies Komisaru Tarybos 1941m. kovo 26 d. nutarimu Darbo liaudies komisariato Darbo apsaugos valdyba buvo perduota profsjung organizacij Centro biurui ir tuo paalintas dualizmas darbo saugos srityje. Darbo santykiai privaiose monse buvo reguliuojami derin a n t darbo slyg normavim su kolektyvinmis sutartimis. 1940 m. spalio 30 d. Lietuvos TSR profsjung Centro biuras pareigojo visus samdytojus sudaryti su dirbtuvi ir moni profsjung komitetais kolektyvines sutartis pagal tipins kolektyvins sutarties reikalavimus. Tipinje kolektyvinje sutartyje buvo nustatytos darbo umokesio, darbo ir poilsio normos, darbo sauga, socialinis draudimas ir pan. Samdos santykius ems kyje reguliavo Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. sausio 25 d. patvirtintos "ems kio darbinink samdos privaiuose kiuose taisykls". Jose buvo nustatyta darbinink samdymo tvarka, darbo umokesio normos, darbo ir poilsio laikas ir pan. Po karo, siekiant atkurti k, reikjo traukti darb kuo daugiau m o n i . Greta individualios darbo sutarties, taikytos naujos traukimo darb formos: darbo prievol, organizuotas darbinink telkimas, darbinink rengimas darbo rezerv mokyklose, specialist rengimas vidurinse ir auktesniosiose mokyklose ir j skyrimas darb. Liaudies Komisar Taryba 1944 m. rugpjio 25 d. patvirtino Laikinja darbo jgos mobilizacijos instrukcij. Darbams pramons, statybos ir kitose monse buvo mobilizuoti darbingi miest ir kaim gyventojai, iskyrus moksleivius ir studentus. Vengiantieji mobilizacijos galjo bti baudiami teismo. Tai buvo laikina priemon: 1946 m. balandio mnes mobilizacija be specialaus vyriausybs leidimo udrausta. Tik kaimo gyventojams iki 1952 met reikjo ruoti miko mediag. Asmenys, baig darbo rezerv mokyklas, buvo laikomi mobilizuotais ir turjo atidirbti pagal paskyrim ketverius metus. Atliekamieji darbo prievol arba mobilizuotieji darbams negaljo pasitraukti i darbo, kol nesibaig terminas arba nevyk273

d uduoi. U savavalik pasitraukim i darbo buvo baudiama. moni ir itaigu vadovai neturjo teiss priimti darb j a u n j specialist, neatidirbusi pagal paskyrim. 1945 m. spalio 24 d. Lietuvos TSR LKT patvirtino Samdo mojo darbo privaiuose Lietuvos TSR kiuose naudojimo taisykles ir Tipin ems kio darbininko samdos sutart. Vykdom i e j i komitetai registravo raytines sutartis ir tikrino j teistum. Darbo umokestis turjo bti ne maesnis k a i p tarybini ki d a r b i n i n k , darbo diena trukti 8 valandas. Derliaus numimo metu ali susitarimu darbo diena galjo bti ilgesn ir u ja papildomai mokama. Lietuvos TSR LKT 1951 m. gruodio 31d. Lietuvos valstybini, kooperatini ir visuomenini moni bei staig darbininkams ir tarnautojams patvirtino naujas Tipines vidaus darbo taisykles. Pagal ias taisykles darbuotojai, padar ilgalaik arba pakartotin pravaikta, turjo atsakyti baudiamja tvarka. Taiau darbo drausm nuo to nestiprjo, nes moni vadovai tikjo grasinimu poveikiu ir nesirpino darbuotoj suinteresuotumu geru darbu. Ministr Taryba 1951 m. liepos 14 d. patvirtino Draugikj teism monse ir staigose nuostatus. iems teismams buvo pavesta nagrinti darbo drausms paeidimus. Nuo 1953 met darbo santykius daugiausia reguliavo TSRS darbo statymai. Lietuvoje teiss akt buvo ileista labai maai. 1956 m. spalio 29 d. Lietuvos TSR Ministr Taryba patvirtino minimalius darbo umokesio dydius pagal liaudies kio akas. Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba 1972 m. birelio l d. prim Lietuvos TSR darbo statym kodeks (DK), kuris sigaliojo nuo 1973 m. sausio l d. DK, greta teiss darb, poilsi, garantuot darbo umokest, skelb darbuotoj teises sveikas ir saugias darbo slygas, nemokam profesin rengim ir kvalifikacijos klim bei teise dalyvauti valdant gamyb. Kodekse pabrta, kad vairios lengvatos socialinio-kultrinio ir buitinio aptarnavimo srityse pirmiausiai suteikiamos darbininkams ir tarnautojams, siningai atliekantiems savo pareigas. Kodeksas
274

 t v i r t i n o darbo sutarties laisvs princip. Administracija neturjo teiss reikalauti atlikti darbo, nenumatyto darbo sutartyje. Darbuotojai turjo teis nutraukti darbo sutart, spj administracija prie dvi savaites. Grinimo darb bei darbinink ir t a r n a u t o j materialins atsakomybs ginai galutinai buvo sprendiami teismo. Profsjungos atstovavo darbininku ir tarn a u t o j interesams gamybos, darbo, buities ir kultros srityse, t u r j o s t a t y m leidybos iniciatyvos teis. 4. Baudiamoji teis Nuo l 9 4 0 m . gruodio l d Lietuvoje pradjo galioti 1926 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, o iki tol taikomi baudiamieji statymai neteko galios. Buvo nustatyta, kad teism nuosprendiai, p r i i m t i iki taryb valdios vedimo ir dar nevykdyti, neturi bti v y k d o m i . Tokias bylas teismai turjo persprsti pagal RTFSR baudiamj kodeks. Pagal kodeks buvo baudiami asmenys, padar nusikaltimus i k i taryb valdios vedimo. Tai buvo pasityiojimas i baudiamosios teiss princip, visuotinai pripaint civilizuotose visuomense. Iki TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1946 m. liepos 4 d. sako "Dl karo padties panaikinimo" Lietuvoje Baudiamojo kodekso normos buvo taikomos karo padties slygomis. Po karo buvo nustatytos naujos TSRS baudiamosios teiss normos. Kai kuri norm galiojimas apsiribojo tik dispozicija arba sankcija, o galutinai straipsnio tekstas buvo papildomas Lietuvos TSR valdios organ. Siekiant pagerinti moter padti, Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1949 m. rugpjio 12 d. prim sakym "Dl Lietuvos TSR teritorijoje veikianio RTFSR BK 133a straipsnio papildymo". Jame numatyta atsakomyb u atsisakym priimti i darb moteris ntumo motyvais, taip pat maitinanias k d i k i u s moteris arba darbo umokesio sumainim dl t pai motyvu. Bausm - pataisos darbai iki ei mnesiu arba bauda iki 1000 r u b l i . Minto paeidimo kartotinumo atveju bausm galjo bti padidinta iki dvej mel laisvs atmimo.

275

Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1949 m. sausio 25 d. saku pripainti nustojusiais galios BK 84 , 84 ir 193 straipsniai, numat atsakomyb u valstybins paslapties paskelbim. Stalino asmens kulto metais Lietuva neturjo teiss leisti savarankiku baudiamosios teiss akt. Pasmerkus asmens kult ir jo metu padarytus nusikaltimus, imtasi priemoni likviduoti teistumo paeidimus. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1954 m. gruodio 30 d. ileido sak "Dl Lietuvos TSR teritorijoje galiojanio RTFSR BK papildymo". Baudiamasis kodeksas buvo papildytas 54' straipsniu ir nustatyta, kad lygtinis paleidimas i kalinimo viet prie laik gali bti pritaikytas tiems, kurie siningu darbu bei pavyzdingu elgesiu rod, kad pasitais, ir atliko ne maiau kaip du tredalius jiems paskirtos bausms. Atleidimo nuo tolesnio bausms atlikimo arba jos pakeitimo lengvesne klausim sprend teismas kalinimo viet administracijos teikimu. Remiantis Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1959 m. vasario 28 d., saku prie laik galjo bti paleisti siningai dirb ir pavyzdingai elgsi ir atlik pus bausms asmenys. Tik nuteistiesiems u valstybinius ir k i t u s sunkius nusikaltimus prielaikinis paleidimas galjo bti taikomas atlikus ne maiau kaip du tredalius bausms. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1959 m. birelio 19 d. prim sak "Dl Lietuvos TSR teritorijoje galiojanio RTFSR BK 541 straipsnio suderinimo su TSR Sjungos ir sjungini respublik baudiamj statym pagrindais". sake nustatyta, kad asmuo, nuteistas laisvs atmimu, pataisos darbais, nutrmimu, itrmimu ar pasiuntimu drausms batalion, pavyzdingu elgesiu ir siningu darbu rods, kad pasitais, ir atliks ne maiau kaip pus bausms, teismo gali bti atleistas nuo bausms prie laik arba neatliktoji bausms dalis pakeista velnesne. Taip pat nuteistasis galjo bti atleistas ir nuo p a p i l d o m j bausmi - itrmimo, nutrmimo, teiss eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb. Tik nuteistiesiems u itin pavojingus nusikaltimus lygtinis pa276

leidimas prie termin ir neatliktos bausms dalies pakeitimas velnesne galjo bti taikomas tik atlikus du tredalius bausms. Lygtinis paleidimas ir neatliktos bausms dalies pakeitimas velnesne negaljo b t i taikomas i t i n pavojingiems recidyvistams. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1956 m. kovo 24 d. saku pakeistas Baudiamojo kodekso 140 straipsnis ir numatyta, kad u abortu darym ne ligonins slygomis arba asmens, neturinio medicinos mokslo, yra baudiama laisvs atmimo bausme. 1956 m. gruodio 28 d. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku baudiamoji atsakomyb u nedideli chuliganizm pakeista administracine nuobauda ir nustatytas aretas iki penkiolikos par. Aret skyr vienasmenikai liaudies teisjas. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1957 m. balandio 19 d. ileido sak "Dl baudiamosios atsakomybs u s m u l k i a spekuliacij" ir nustat bausm - laisvs atmim nuo dvej iki trej metu arba pataisos darbus nuo trij mnesi iki vien met, arba baud iki 3000 rubli konfiskuojant spekuliacijos objekt. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1957 m. rugsjo 19 d. saku nustat atsakomyb u grasinim liudytojui j nuudyti, sunaikinti jo turt ar panaudoti smurt. Remdamasis TSRS Aukiausiosios Tarybos 1957 m. vasario 15 d. statymu "Dl baudiamosios atsakomybs u karinius nusikaltimus", Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1957 m. liepos 12 d. ileido sak ir pakeit daug BK straipsniu, kurie numat atsakomybe u karinius nusikaltimus. Siekiant ukirsti keli nusikalstamoms statyboms, Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1958 m. liepos 22 d. ileido sak ir nustat, kad be leidimo statyb vykdyti negalima, u iurkt statybos technikos taisykli paeidim buvo numatyta baudiamoji atsakomyb. Kovojant su nusikalstamu nerpestingumu elgiantis su ugnimi ir kitais nerpestingumo veiksmais, kai sunaikinamas turtas,

277

1958 m. rugpjio 27 d. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas ileido sak ''Dl atsakomybs u neatsargu valstybinio, visuomeninio ar pilieiu asmeninio turto sunaikinim ar sugadinim". U valstybinio ir visuomeninio turto sunaikinim ar sugadinim buvo numatyta bausm - laisvs atmimas iki trej met arba pataisos darbai iki vien met, o u piliei turt - laisvs atmimas i k i dvej met arba pataisos darbai iki vien met. Bdingas 1953-1960 met laikotarpio baudiamosios teiss raidos bruoas yra tas, kad buvo panaikinta atsakomyb u veikas, praradusias visuomenei pavojinga pobdi, suvelnintos bausms u maai pavojingus nusikaltimus ir sugrietintos u itin pavojingus nusikaltimus. 1958 m. gruodio 25 d. TSRS Aukiausioji Taryba prim TSR Sjungos ir s j u n g i n i respublik baudiamj statym pagrindus. Lietuvos valdia rmsi iais pagrindais, taiau daugeliu a t v e j skirtingai reguliavo kai kuriuos dalykus. Antai 1959 m. gegues 22 d. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas ileido sak "Dl atsakomybs u neteista statybini mediag sigijim'' ir numat u tai laisvs atmim iki dvej met arba pataisos darbus iki vien met, konfiskuojant neteistai gytas mediagas arba pastat, kuriam i mediaga panaudota. T pai dien Prezidiumas prim ir sak "Dl atsakomybs u kliudym vaikams ar paaugliams ieiti visuotini privalom mokym". Tvai arba globjai, taip pat pareignai, piktybikai kliud vaiku ir paaugli privalomam mokymui, buvo baudiami pataisos darbais iki trij mnesi arba bauda iki 500 rubliu. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1959 m. gegus 22 d. saku pakeit ir papild BK 136 ir 137 straipsnius ir nustat tyinio nuudymo sunkinanias aplinkybes. Tokiomis aplinkybmis laik: 1) savanaudikas paskatas, kert, chuliganizm; 2) tiksl nuslpti kit nusikaltim; 3) kartotinum arba vykdym asmens, bausto u sunk kno sualojim, nuudym vienu metu keleto asmen; 4) turint pareiga specialiai rpintis nuudytuoju arba pasinaudojant bejgika jo padtimi; 5) bd, pavojing daugelio moni gyvybei arba iauriai kankinant nuudytj.
278

Siekdamas utikrinti saug eism, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1959 m. rugsjo 16 d. ileido sak "Dl baudiamosios atsakomybs u autotransporto eismo ir eksploatavimo taisykli paeidim". Baudiamoji atsakomyb buvo numatyta tokiais atvejais: a) kai paeidimas sudar realia grsm kilti nelaimingam atsitikimui arba avarijai ar kitiems sunkiems padariniams; b) kai paeidimas sukl nelaiming atsitikim, avarij ar kitus s u n k i u s padarinius: c) kai paeidimas buvo piktybinio pobdio ir sukl itin sunki padarini monms. Nustatyta atsakingu u transporto priemoni technin bkle arba j eksploatavim asmen, ileidusi kelion netvarkingas autotransporto priemones, leidusiu vairuoti neblaiviam vairuotojui baudiamoji atsakomyb, iurkt vairuotojo darbo reimo paeidim, jei tokie veiksmai sukl nelaiming atsitikim, avarij ar kit sunki padariniu. I RTFSR baudiamojo kodekso Lietuvoje veik 162 straipsnis, numats slapt svetimo turto pamim, padaryt dl skurdo, nedarbo; 160 ir 161 straipsniai, numat atsakomyb u panaikint speciali mokesi nesumokjim, 173 straipsnis- atsakom) be u lupikavim ir pan. Todl 1957 m. gegus 21 d. Lietuvos TSR Ministr Taryba prim nutarim "Dl Lietuvos TSR teism santvarkos statymo ir kodeks projekt paruoimo". Buvo sudaryta vyriausybin komisija ir darbo komisijos kiekvienam kodeksui rengti. Rengiant BK projekt, panaudoti galiojantys baudiamieji statymai ir jie tobulinti atsivelgiant i Lietuvos ypatumus. Buvo numatyta baudiamj atsakomyb u kai kuriuos kinius, buit i n i u s , t a r n y b i n i u s ir kitus nepavojingus nusikaltimus pakeisti administracinmis arba visuomeninmis poveikio priemonmis. Antra vertus, buvo stiprinama piliei asmens ir j teisi apsauga. Lietuvos TSR baudiamj kodeks (BK) Aukiausioji Taryba prim 1961 m. birelio 26 d. Jame atsirado du nauji skyriai: nusikaltimai piliei politinms ir darbo teisms ir nusikaltimai teisingumui. Sukurta daugiau nei 40 nauj norm . Nusikaltimu laikomos tik kodekse numatytos veikos ir nu279

matyta atitinkamuose jo straipsniuose bausm galjo bti paskirta tik teismo nuosprendiu. Lietuvos pilieiai, padare nusikaltimus usienio alyse, atsak pagal Lietuvos TSR baudiamj kodeks nepriklausomai nuo sulaikymo, tardymo ar teismo vietos. Nepilnameiu baudiamoji atsakomyb kodekse numatyta nuo 16 metu. Taiau u tyini nuudym, tyin kno sualojim, suardius sveikat, iaginim, plim, vagyst ir chuliganizm sunkinaniomis aplinkybmis baudiamoji atsakomyb prasideda nuo keturiolikos met. Teismas turjo teise besitaisanti nepilnamet, atlikus tredal bausms, atleisti nuo likusios dalies bausms arba sutrumpinti jos laik ar paskirti velnesne bausm. 1961 m. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso bendrj dal sudar penki skyriai: bendrieji nuostatai, nusikaltimas, bausm, bausms skyrimas ir atleidimas nuo bausms, priveriamosios medicinins ir aukljamojo pobdio priemons. Ypatingoji dalis suskirstyta vienuolika skirsni: valstybiniai nusikaltimai, nusikaltimai socialistinei nuosavybei, nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui, nusikaltimai politinms ir darbinms piliei teisms, nusikaltimai asmeninei nuosavybei, kiniai nusikaltimai, pareiginiai nusikaltimai, nusikaltimai teisingumui, valdymo tvarkai, visuomens saugumui ir vieajai tvarkai ir kariniai nusikaltimai. Vertinant nusikaltim pavojingum, ia pirmavo valstybs interesai ir jos nuosavyb, o ne mogaus gyvyb ir jo interesai. 5. Civilinis procesas Nuo 1940 m. gruodio l d. Lietuvoje sigaliojo 1923 m. RTFSR civilinio proceso kodeksas (CPK). Jis buvo taikomas sprendiant civilinius ginus, kylanius i civilini santyki, kurie buvo grindiami socialistine ir privatine nuosavybe. Prokuroras turjo teis ikelti civilin byl piliei interesais ir sitraukti byl bet kurioje jos stadijoje, jeigu to reikalavo piliei ar valstybs interesai. CPK buvo papildytas Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1946 m. rugpjio 3 d. saku "Dl galiojani

280

Lietuvos TSR teritorijoje Santuokos, eimos ir globos statym kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitim", sakas nustat teismins ituokos tvarka. Teismins ituokos procesas paskelbtas vieu ir turjo dvi stadijas. Pirmoji stadija vyko liaudies teisme, kuris nustatydavo ituokos motyvus, paskelbdavo apie ituokos bylos iklim laikratyje ir bandydavo alis sutaikyti. Sutuoktiniams nesusitaikius, liaudies teismas priimdavo nutarim dl bylos ubaigimo. Po to iekovas turjo kreiptis su pareikimu i LTSR Aukiausij teism, kuris byl sprend i esms. Aukiausiasis teismas, nutraukdamas santuoka, kartu nusprsdavo, su kuriuo i tv vaikai lieka, kuriam i tv ir kokia tenka vaik ilaikymo ilaid dalis, nustatydavo isituokianij turto padalijimo tvark, isituokianij pageidavimu suteikdavo j turtas iki santuokos pavardes ir nustatydavo mokesio sum, kuri turjo sumokti vienas arba abudu sutuoktiniai u ituokos l i u d i j i m . Pleiantis gamybos apyvartai tarp organizacij pagausjo t u r t i n i gin, o teismai nesteng j greit isprsti. Todl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1955 m. liepos l d. saku pakeit CPK 21 straipsn, o 1959 m. gruodio 25 d. ir 1960 m. lapkriio 2 d. sakais dar kart pakeit CPK 21, 22 ir 248 straipsnius. Remiantis iais pakeitimais, dauguma b y l , kylani tarp organizacij, iskyrus kolkius, buvo perduota sprsti arbitraui. Ilgainiui galiojantis Lietuvoje RTFSR civilinio proceso kodeksas, nepaisant nuolatini jo keitim ir papildym, negaljo tenkinti nauj ekonominio, socialinio ir kultrinio gyvenimo poreiki, todl buvo parengtas ir Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos 1964 m. liepos 7 d. patvirtintas Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksas. Pirmame io kodekso skyriuje idstytos normos, apimanios bendrus civilinio proceso institutus. Jame pabrti principai, kuriais turi vadovautis teismas sprsdamas bylas. Pagrindiniai principai buvo ie: suinteresuot asmen teis nustatyta tvarka kreiptis teism, ir teismas negali atmesti (nepriimti) iekininio pareikimo; vis piliei lygyb prie statym ir teism; byl nagrinjimo kolegialumas; teisj ne281

priklausomumas ir vadovavimasis tik statymais; teismo proceso vieumas; proceso vedimas l i e t u v i u kalba. Civilinio proceso kodeksas nustat tris teisenas: iekinine, bylu, kylaniu i administracini teisini santyki, ir ypatingja teisen. Pirmos ir antros teisenos tvarka sprendiamos gino bylos, o ypatingosios teisenos tvarka - ne gino bylos. C i v i l i n i o proceso kodeksas numat n a u j a institut, t. y, iekinio palikim nenagrinto. Iekovas turjo teis vl pareikti ta pat iekin, kai paalinamos slygos, nulmusios iekinio palikim nenagrinto. CPK sudar galimyb dalyvauti civiliniame procese visuomens atstovams. Antai pagal 380 straipsn visuomenini organizacij ir darbo kolektyv atstovai galjo dalyvauti vykdant teismo sprendim. 6. Baudiamasis procesas Lietuvos prezidentas 1940 m. rugpjio 5 d. aktu panaikino Baudiamojo proceso s t a t y m o straipsnius, teikusius privilegijuot padti teismo procese dvasininkams. Pavyzdiui, buvo p a n a i k i n t a s 93 straipsnio 2 punktas, drauds dvasininkui bti l i u d y t o j u dl f a k t u , suinot per ipaint, ir tuo buvo paneigta ipainties paslaptis, paeistas sins laisvs principas. Taip pat panaikinta priesaika, kuri privaljo duoti l i u d y t o j a i per parengtin tardym ar teismo posdyje. Kartu su priesaikos panaikinimu buvo panaikinti 95-97, 99, 443-445, 706-708 ir k i t i straipsniai. 98 ir 716 straipsniuose buvo nustatyta, kad teismas spja liudytoj, jog j i s privalo sakyti ties, ir primena, kad u melagingus parodymus bus patrauktas baudiamojon atsakomybn. 109 straipsnyje pasakyta, kad kviestiniais negali b t i asmenys, dalyvaujantys byloje ali teismis, taip pat ali giminaiiai. 1940 met Lietuvos TSR Konstitucijoje buvo deklaruojami asmens nelieiamybs, nepriklausomumo, nacionalins teismo proceso kalbos principai, todl reikjo priimti nauj Baudiamojo proceso kodeks (BPK). Nuo 1940 m. gruodio l d. buvo

282

vestas 1923 m. RTFSR BPK. io kodekso pirmame skyriuje idstyti bendrieji nuostatai, bylu inybingumo normos, teismo sudtis, teisju nualinimas, rodinjimo klausimai, procesiniai terminai. Antrame skyriuje nustatytas baudiamosios bylos iklimas, kvotos ir parengtinio tardymo atlikimas. Treias skyrius reguliavo byl nagrinjim liaudies teisme. Ketvirtas skyrius nustat proces apygard, srii teismuose, penktas skyrius - proces Aukiausiajame teisme, etasis skyrius - nuosprendi vykdymo tvarka. Byl nuosprendiai, priimti iki taryb valdios vedimo ir dar nevykdyti, neturjo bti vykdomi. Tokias bylas Lietuvos TSR teismai turjo nagrinti i naujo pagal RTFSR BPK. U nusik a l t i m u s , padarytus Lietuvos teritorijoje, asmenys turjo bti traukiami atsakomybn pagal RTFSR BPK, nors galiojo statymu atgalinio neveikimo principas. Tai buvo vienas i bd susidoroti su okupacins valdios prieais. Po TSKP XX suvaiavimo buvo panaikintos BPK normos, nustaiusios supaprastint ir pagreitint baudiamj byl proces. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1956 m. lapkriio 17 d. saku panaikino BPK 466-473 straipsnius, reguliavusius byl dl teroristini akt prie valdios atstovus ir teroristiniu organizacij, taip pat dl kontrrevoliucinio kenkimo ir diversij, tyrim ir nagrinjim. ie straipsniai buvo grubus elementaraus teistumo ikraipymas. Tardymas teroristini akt ir teroristini organizacij bylose turjo bti baigtas ne vliau kaip per 10 dien. Kaltinamoji ivada teikiama prie par iki teismo. Byla nagrinjama alims nedalyvaujant, apsksti nuosprendio neleidiama, mirties bausm vykdoma tuoj pat, primus nuosprendi. TSRS Aukiausioji Taryba 1958 m. gruodio 25 d. prim TSR Sjungos ir sjunginiu respublik baudiamojo proceso pagrindus. Jais vadovaujantis buvo parengtas ir Aukiausiosios Tarybos 1961 m. birelio 29 d. patvirtintas LTSR BPK. Lietuvos TSR BPK susidjo i 7 skyri ir 439 straipsni. Pirmame skyriuje idstyti baudiamojo proceso udaviniai, jo prin283

cipai, aplinkybs, alinanios bylos iklim, ir pan. Nustatyta teismo, prokuratros ir kvotos organ kompetencija, proceso dalyvi teises ir pareigos, rodym rsys, kardomosios priemons. Antrame skyriuje apibdintas baudiamj byl iklimas kaip atskira savarankika stadija, baudiamosios bylos iklimo vados, pagrindai ir tvarka. Treiame s k y r i u j e apibrtos parengtinio tardymo slygos, kvotos organ veikla, idstyti atskiri veiksmai, parengtinio tardymo sustabdymas ir pabaigimas. Ketvirtas skyrius reguliavo proces pirmosios instancijos teisme. Jame buvo idstytos normos, nustatanios kaltinamojo atidavim teismui, teisminio nagrinjimo slygas, teismo posdio sudedamsias dalis, nuosprendio primim. Penktas skyrius skirtas procesui kasacinje instancijoje. Jame idstyta nesiteisjusi nuosprendi apskundimo ir protestavimo tvarka, kasaciniai nuosprendio panaikinimo arba pakeitimo pagrindai, byl nagrinjimo kasacinje instancijoje procedra. etame skyriuje nustatytos nuosprendio vykdymo slygos ir tvarka, vairi klausim, kylani nuosprend vykdant, sprendimo tvarka. Septintas skyrius nustat siteisjusi teismo nuosprendi, nutari ir nutarim perirjim. ia nustatytas byl perirjimo prieiros tvarka ir j atnaujinimo dl naujai iaikint aplinkybi procesas. Baudiamojo proceso kodeksas nuolat buvo tobulinamas ir papildomas: 1966 m. spalio 24 d. papildytas atuntuoju skyriumi dl chuliganizmo bylu ypatybi. 1967 m. spalio 27 d. j raytos normos, reguliuojanios garso rao panaudojim atliekant apklaus ir kitus tardymo veiksmus. 1 1969 m. rugpjio 27 d. BPK papildytas 9 straipsniu ir leista nekelti baudiamosios bylos, o pasisti mediag visuomeninio poveikio priemonms taikyti. 1970 m. BPK buvo papildytas devintuoju skyriumi, kuriame nustatytas kardomasis kalinimas, jo pagrindai ir motyvai.
284

1977 m. kovo 30 d. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku BPK buvo papildytas deimtuoju ir vienuol i k t u o j u skyriais. Juose nustatytas trumpalaikis sulaikymas ir administraciniu nuobaud skyrimas vietoje baudiamosios atsakomybes u nepavojingus teiss paeidimus.

PENKTAS SKYRIUS

Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas ir konstitucin raida

1. Nepriklausomybs paskelbimas ir konstitucinis jos tvirtinimas Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim teisikai pareng, mokslins i n t e l i g e n t i j o s iniciatyva ir platiesiems gyventoj sluoksniams aktyviai remiant, vienuoliktojo aukimo Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos, pasipildiusios keletu energing deputat i Lietuvos Persitvarkymo Sjdio aktyvist tarpo, 1989 m. engti ingsniai. Svarbiausia buvo reformuotos kai kurios principins 1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos nuostatos, paskelbusios, be kita ko, kad Lietuvoje turi galia tik Aukiausiosios Tarybos priimti ar ratifikuoti statymai, kad em, jos gelms, vidaus ir teritoriniai vandenys, mikai ir kiti gamtos itekliai, gamybos priemons ir kt. yra Lietuvos nacionalinis turtas ir jos iimtin nuosavyb, nustaiusios Lietuvos pilietyb [ATV. 1989. Nr. 15], t e i s i n u s i o s daugiapartin sistema [ATV. 1989. Nr. 36]. Lietuvos kelias, kok j mat lietuvi tauta, buvo mginamas m o d e l i u o t i 1989 m. gegus 18 d. LTSR Aukiausiosios Tarybos Deklaracijoje "Apie Lietuvos v a l s t y b i n suveren i t e t " . Apvelgusi Lietuvos valstybingumo keli, prasidjus XIII a. ir pasibaigusi 1940 m. prievartiniu neteistu prijungimu prie Taryb Sjungos, Aukiausioji Taryba ieit i esamos padties mat "tik atgaunant valstybini suverenitet", kuris, jos nuomone, yra "jau iandien irykjs lietuvi tautos siekis ir neatimama t a u t teis, gyvendinama tik laisvo taut
286

apsisprendimo slygomis". Deklaracijoje pabrta, kad ateities s a n t y k i a i su TSRS ir k i t o m i s valstybmis turi bti nustatomi tik tarpvalstybinmis sutartimis. 1990 m. vasario 7 d. Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba prim principins reikms nutarim "Dl 1939 m. VokietijosTSRS sutari ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo", kuriame sakoma, kad Lietuvos Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. priimta Lietuvos stojimo TSRS deklaracija, kaip neireikusi liet u v i tautos valios, yra neteista ir negaliojanti, todl ia deklaracija grindiamas TSRS 1940 m. rugpjio 3 d. statymas ''Dl LTSR primimo Taryb Socialistini Respublik Sjunga" taip pat yra neteistas ir Lietuvos juridikai nevaro. Reikmingi buvo taip pat Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. sausio 25 d. sakai dl Lietuvos valstybinio h i m n o , vliavos, dl Vasario 16-osios - Lietuvos valstybs a t k r i m o dienos - p a s k e l b i m o tautine vente, ir kai kurie kiti aktai. ie visi aktai atspindjo prasidjusi ir, nepaisant nirtingo TSKP ir Taryb Sjungos virni prieinimosi, grasinimu ir pleiamos piktos antilietuvikos propagandos, vis spariau sibg j a n t i nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo proces. Jau nuo 1989 m. pradios m atsikurti politins partijos-Lietuvos demokratu partija, Lietuvos socialdemokratu partija, Lietuviu tautinink sjunga, gruodio mnesi suskilo ilgus metus buvusi valdanija Lietuvos komunistu partija: didioji dauguma jos nari rm Lietuvos suvereniteto idj. 1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje vyko demokratiki ir laisvi Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos rinkimai daugiapartiniu pagrindu, atne utikrint pergal Sjdiui. Aukiausioji Taryba susirinko ir sesija buvo atidaryta tu paiu met kovo l O d. irinkta ir praddama darb kaip Lietuvai svetimos valstybs primesta institucija, bet turdama lietuviu tau tos atstovu mandat atkurti t pai Lietuvos valstyb, egzistavusi 1918-1940 metais, Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba kovo II d. pirmiausia prim Deklaracij dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos

287

deputat galiojim [ATV. 1990. Nr. 9], argumentavusi tai, kad svetimos valstybs institucij panaudojimas neturi bti interpretuojamas kaip tos valstybs suvereniteto lietuviu tautai pripainimas, kad rinkimu teis turintys Lietuvos gyventojai savo valia patikjo irinktiems ios Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputatams tautos suvereni gali, t. y. ji teisiniu poiriu yra kokybikai nauja institucija, ir tik slygikai naudojasi senu pavadinimu. Be to, Deklaracija skelb, kad Aukiausioji Taryba nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukiausija Taryba. Po to buvo priimtas statymas dl valstybes pavadinimo ir herbo, nustats oficial valstybs pavadinim Lietuvos Respublika, sutrumpintai -Lietuva. iuo [statymu Lietuvos Aukiausioji Taryba m vadintis Lietuvos Respublikos Aukiausija Taryba. Tik po to i m t i svarstyti ir priiminti Lietuvos likim lemiantys konstituciniai dokumentai, o pirmiausia -Aktas dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo. Jame, be kita ko, skelbiama: "Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, reikdama Tautos vali, nutaria ir ikilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos Valstybs suv e r e n i n i gali vykdymas, ir nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb." Toliau Aktas nurod, kad Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas ir Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs niekada nebuvo nustoj teisines galios ir lieka Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas. Ji skelb Lietuvos valstybs teritorijos vientisum ir nedalomum, negaliojim joje kitos, t. y. sovietins, valstybs konstitucijos. Dokumente pabriama, kad Lietuvos valstyb lieka itikima visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta sien nelieiamum, garantuoja mogaus, pilieio ir tautini bendrij teises. Aktas baigiamas pareikimu, kad Aukiausioji Taryba "kaip suverenin i gali reikj iuo aktu pradeda realizuoti vis Valstybs suverenitet".
288

Vardiniu b a l s a v i m u u Akta balsavo 124 deputatai, susilaik ei. prie nebalsavo niekas. Po to, siekdama pabrti atkuriamos Lietuvos valstybs ir jos konstitucines tvarkos tstinum. Aukiausioji Taryba prim statym "Dl 1938 metu gegus 12 dienos Lietuvos Kons t i t u c i j o s g a l i o j i m o atstatymo". Jame buvo nurodyta, kad Aukiausioji Taryba, atsivelgdama i LTSR Aukiausiosios Tarybos nutarim "Dl 1939 met Vokietijos-TSRS sutari ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo", konstatuodama, kad 1938 m. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteistai dl TSRS vykdytos prie Lietuva agresijos sustabdytas ir, siekdama atstatyti paeistas tautos ir Lietuvos valstybs suverenines teises, nutaria n u t r a u k t i 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos, taip pat 1977 m. TSRS Konstitucijos galiojim Lietuvos teritorijoje ir atnaujinti 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojim. is nutarimas turjo principine reikme, taiau jo faktikas gyvendinimas, susijs su btinumu greitai atlikti plaius viso valstybinio-teisinio gyvenimo pertvarkymus, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. Todl paiame mintame akte buvo nurodyta, kad 1938 m. Konstitucijos skyri ir straipsniu, reglamentuojani Respublikos prezidento, Seimo, Valstybs tarybos ir Valstybs kontrols status, galiojimas sustabdomas. Be to, nurodyta, kad senosios Konstitucijos galiojimo atkrimas pats savaime neatkuria Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym. Tam paiam tikslui skirtas ir kitas kovo 11 d. priimtas Aukiausiosios Tarybos aktas - statymas "Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo", statyme, motyvuojant Aukiausiosios Tarybos siekiu suderinti atkurtosios 1938 m. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais; ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, skelbiamas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimo sustabdymas ir Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo sigaliojimas. Kartu iame statyme nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau lieka galioti tie iki iol veik Lietuvos statymai bei kiti teiss aktai, kurie neprietarauja Laikinajam Pagrindiniam statymui.

289

Laikinasis Pagrindinis statymas susidjo i 132 straipsniu, suskirstytu 16 skirsni. Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes Aukiausioji Taryba naujai konstitucijai parengti paprasiausiai neturjo laiko. Tiek Pagrindinio statymo struktroje, tiek turinyje gana rykiai atsispindjo nemaai 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos nuostatu, inoma, grietai atmetus bet kokias uuominas apie politinius Lietuvos ir Taryb Sjungos ryius, apie i i m t i n e vienos partijos padt. Lietuvos Respublika skelbiama suverenia demokratine valstybe, ireikiania "Lietuvos liaudies bendra vali bei interesus" (l str.). Suvereni Valstybs valdia priklauso Lietuvos liaudiai. Laikinojo Pagrindinio statymo treiasis skirsnis "Pagrindins Lietuvos pilieiu teiss, laisvs ir pareigos" beveik visais parametrais atitiko to paties pavadinimo 1978 m. Konstitucijos skirsni. Bet lyginant abiej dokument skirsnius "Ekonomin sistema", naujajame dokumente rykiai matyti naujos tendencijos: visikai atsisakydamas sovietins konstitucijos auktintos socialistins nuosavybs, kurios pagrind sudar valstybin ir kolkin-kooperatin nuosavybs formos, Laikinasis Pagrindinis statymas (44 str.) teig, kad Lietuvos ekonomins sistemos pagrindas yra Lietuvos Respublikos nuosavyb, kurioje pirmja vieta ikeliama piliei privati nuosavyb, toliau - piliei, susijungusi grupes (kolektyvus), nuosavyb ir pagaliau valstybin nuosavyb. Jau aikiai matomas ketinimas ia tendencij g i l i n t i : "Valstybins nuosavybs teise Lietuvos Respublikai priklausantis turtas Lietuvos statymu nustatyta tvarka gali bti perduotas atlygintinai arba neatlygintinai piliei, j grupi (kolektyv) nuosavybn" (46 str.). Dl skubotumo, su kuriuo buvo priversta rengti ir priimti Laikinj Pagrindin statym, taip pat atsivelgdama usimotas esmines v a i r i a u s i visuomeninio gyvenimo srii reformas, Aukiausioji Taryba smoningai nustat nesudting keli jam keisti ir t o b u l i n t i . Laikinojo Pagrindinio statymo 132 straipsnyje nustatyta, kad jo keitimo ar papildymo sumanymas turi

290

b t i svarstomas, jei j pateikia deimtadalis Aukiausiosios Tarybos deputat arba Vyriausyb, o 1990 m. rugsjo 11 d. ie reikalavimai dar labiau sumainti: sumanymui pateikti uteko vienos penkioliktosios deputatu dalies, tai dar galjo padaryti jau ne tik Vyriausyb, bet ir bet kuri Aukiausiosios Tarybos nuol a t i n komisija. Visais atvejais Laikinasis Pagrindinis statymas galjo b t i keiiamas Aukiausiosios Tarybos sprendimu, priimtu ne maesne kaip dviej tredaliu bals dauguma, arba referendumu (131 str.). Jau ta paia 1990 m. kovo 11 d. Aukiausioji Taryba paved sudarytai Redakcinei komisijai parengti Laikinojo Pagrindinio statymo t o b u l i n i m o pasilymus. Kovo 17 d. buvo priimti pirm i e j i jo pakeitimai. 2. Aukiausij valstybs organ sistema Laikinasis Pagrindinis statymas vykdyti valstybin valdi paved Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai, Vyriausybei ir Teismui (2 str.). Taiau faktikai iliko sovietin valdios struktra, besiremianti vieningos valdios koncepcija, kurios esm sudar vieninga Liaudies deputat taryb -Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos, rajon, miestu, gyvenviei ir apyl i n k i Liaudies deputat taryb, kaip Lietuvos atstovaujamj valstybs valdios organu, -sistema, tvirtinta Laikinojo Pagrindinio statymo 60 straipsnyje. Nustatydamas organizacinius Aukiausiosios Tarybos principus ir teisin jos status, Laikinasis Pagrindinis statymas tebesivadovavo jos visavaldikumo ir virenybs kit valstybs organu atvilgiu principais. Aukiausiajai Tarybai pavesta formuoti kitus svarbiausius valstybs organus, kurie buvo jos kontroliuojami ir jai atskaitingi. Laikinojo Pagrindinio statymo 78 straipsnio 22 punktuose buvo ivardyti dalykai, priskirti Aukiausiosios Tarybos kompetencijai, skaitant teis priimti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir daryti jos pakeitimus, tvirtinti valstybs biudet, leisti ir aikinti statymus, skirti Ministr Tarybos pirminink, jo tei-

kimu tvirtinti M i n i s t r Tarybos sudti ir daryti jos pakeitimus, rinkti vis lygi teisjus, skirti Respublikos prokuror ir jo pavaduotojus, vyriausij valstybin arbitr, iklausyti savo skinam ar renkam organ ir skiriam pareign ataskaitas, r a t i f i kuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, priimti sprendim surengti referendum, leisti amnestijos aktus ir kt.; dalis numatytos Aukiausiosios Tarybos kompetencijos - tvirtinti svarbiausi ekonomins ir socialins raidos program projektus, nustatyti Lietuvos Respublikos aukiausij ir vietini valstybs valdios organ steigimo ir veiklos tvarka, prokuratros, teism ir kit teisingumo organ sistema, kompetencija ir veiklos tvark, sudaryti n a u j u s rajonus, keisti rajon ir miest pavadinimus ir pan. - tiesiogiai rod, kad ji usimojusi plaioms v a i r i visuomeninio ir valstybinio gyvenimo srii retormoms. Taiau ir is didiulis dalyk, priskirt Aukiausiosios Tarybos kompetencijai, sraas nebuvo isamus, nes taip pat paved jai "sprsti kitus valstybins reikms klausimus". Laikinasis Pagrindinis statymas nenumat vienamenio valstybs vadovo institucijos. Jame buvo kalbama apie aukiausij Lietuvos Respublikos pareign, atstovaujant Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose. iais odiais buvo apibdinamas Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas. Pagal savo kompetencij -vadovauti klausim, kuriuos turi svarstyti Aukiausioji Taryba rengimui - tai buvo parlamentins institucijos vadovas; taiau kartu Aukiausiosios Tarybos Pirmininkui buvo pavesta pasirayti statymus, pateikti Aukiausiajai Tarybai praneimus apie alies padt ir kitus svarbius vidaus ir usienio politikos klausimus, teikti Ministr Tarybos pirmininko, Aukiausiojo Teismo pirmininko, Respublikos prokuroro, vyriausiojo valstybinio arbitro kandidatr, t. y. dalykai, kurie paprastai priklauso valstybs vadovo kompetencijai. Dviej atsaking pareig sugretinimas viename asmenyje dl didiuls darbo apimties nepasiteisino, todl jau 1990 m. kovo 29 d. Laikinojo Pagrindinio statymo 80 straipsnio pakeitimu buvo numatytas Aukiausiosios Tarybos renkamas seni292

nas, kuriam suteikta teis pirmininkauti Aukiausiosios Tarybos posdiams. Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo renkamas i deputatu slaptu balsavimu penkeriems metams, ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Aukiausiosios Tarybos jis galjo b t i atauktas anksiau laiko. Aukiausiosios Tarybos Pirmininku 1990 m. kovo 11 d. buvo irinktas Vytautas Landsbergis. Aukiausiosios Tarybos institucija, utikrinania io organo darbo organizavim, taip pat padedania organizuoti referendumus, statymu projekt liaudies svarstymus, teikiania pilietybe, skiriania apdovanojimus, teikiania malone, skiriania ir atleidiania diplomatinius atstovus, priimania usienio valstybi atstov skiriamuosius ratus. Laikinasis Pagrindinis statymas v a r d i j o Aukiausiosios Tarybos Prezidium (84 str.). P r e z i d i u m o sudti pagal einamas pareigas jo Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas (jis - ir Prezidiumo pirmininkas), jo pavaduotojai, Aukiausiosios Tarybos sekretorius, nuolatini kom i s i j pirmininkai. Be to, Prezidiumo nariais galjo bti renkami neribojant j skaiiaus ir kiti deputatai. 1990 m. kovo 29 d. Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimu Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas imtas rinkti i 11 nar i , tarp kuri pagal pareigas teliko Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. Aukiausioji Taryba buvo renkama penkeriems metams, o 1990 m. rugsjo 11 d. Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimu nustatyta, kad Aukiausioji Taryba dviem tredaliais bals gali n u t r a u k t i savo galiojimus anksiau laiko. Tokiu atveju turjo bti vykdomi pirmalaikiai rinkimai [ATV. 1990. Nr. 27]. Laikinasis Pagrindinis statymas nustat, jog Aukiausioji Taryba renkasi dvi ilgalaikes eilines sesijas per metus ir neeilines, kurios gali bti kvieiamos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo arba tredalio deputat iniciatyva. gyvendinti vykdomj valdi buvo pavesta Vyriausybei, dar vadinamai Ministr Taryba, susidedaniai i Ministro Pirminin293

ko, jo pavaduotoju ir ministr (93 str.). Ministr P i r m i n i n k , kuriam pavesta vadovauti Vyriausybei ir jai atstovauti, tvirtino Aukiausioji Taryba Aukiausiosios Tarybos P i r m i n i n k o pas i l y m u (94 str.). Vyriausybs sudti Ministru Tarybos Pirmininko teikimu tvirtino Aukiausioji Taryba. Ministr Taryba buvo atsakingu Aukiausiajai Tarybai, o tarp jos sesij -Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui. Ji privaljo turti Aukiausiosios Tarybos pasitikjim. Aukiausiajai Tarybai dviej tredali balsu dauguma pareikus Vyriausybei ar atskiram ministrui nepasitikjim. Vyriausyb solidariai arba ministras turjo atsistatydinti. 1991 m. sausio 8 d. buvo nustatyta, kad nepasitikjimui Vyriausybe ar atskiru m i n i s t r u pareikti utenka puss Aukiausiosios Tarybos deputat b a l s . Laikinasis Pagrindinis statymas Ministr Tarybai paved prii m t i nutarimus, leisti potvarkius, organizuoti ir t i k r i n t i j vykdym. Konkretindamas kompetencija, 1990 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas jai paved sprsti visus valstybes klausimus, jei tik Konstitucija j nepriskyr Aukiausiosios Tarybos, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo, Aukiausiosios Tarybos Pirmininko kompetencijai: toliau detalizuojant i kompetencija apm ekonomikos, teistumo, krato apsaugos utikrinimo, socialinio aprpinimo, vietimo, mokslo, kultros, usienio politikos sritis. statymas reikalavo, kad Vyriausybs narys bt Lietuvos pilietis ir j ias pareigas b t skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Ministerij skaiius buvo sumaintas. Veik Ekonomikos, Energetikos, Finans, Krato apsaugos, Kultros ir vietimo, Materialini itekli, Mik kio, Pramons, Prekybos, Ryi, Statybos ir urbanistikos, Susisiekimo, Socialins apsaugos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Usienio reikal, Vidaus reikal ir ems kio ministerijos. is ministerij sraas nebuvo stabilus: jau netrukus, 1990 m. balandio 3 d., Krato apsaugos ministerija reorganizuota departament, 1991 m. vasario 28 d.

294

p a n a i k i n t a Pramons ministerija, jos funkcijas paskirsius Ekonomikos ir Materialiniu itekliu ministerijoms, ir t. t. Skelbdama Lietuvos nepriklausomyb, Aukiausioji Taryba prim s t a t y m u , kuriuo visos buvusios Lietuvos TSR sjunginio-respublikinio pavaldumo ministerijos, valstybiniai komitetai ir inybos paskelbtos pavaldiomis Lietuvos Respublikai. Daug dmesio, kaip ne vienoje kitoje buvusioje nepriklausomos Lietuvos konstitucijoje. Laikinasis Pagrindinis statymas skyr tiesiogins demokratijos institucijoms. Jo 2 straipsnyje sakoma, kad savo suvereni galia liaudis laisvai ireikia ne tik rinkdama deputatus arba per deputatu balsavim, bet ir tiesiogiai per statym sumanymo iniciatyva, piliei balsavim konstituciniais klausimais ir demokratika referendum. i bendro pobdio nuostata konkretino k i t i Pagrindinio statymo straipsniai. Tiesa, tarp statymu leidybos iniciatyvos teiss subjekt Aukiausiosios Tarybos deputat, Aukiausiosios Tarybos Prez i d i u m o , Aukiausiosios Tarybos Pirmininko, Aukiausiosios Tarybos n u o l a t i n i k o m i s i j , Ministr Tarybos, Aukiausiojo Teismo, Respublikos prokuroro, taip pat politiniu partij bei visuomenini organizacij respublikini komitet -Laikinasis Pagrindinis statymas (81 str.) tiesiogiai piliei nepaminjo. Teise skelbti referendum turjo Aukiausioji Taryba savo iniciatyva arba 300 tkstaniu rinkimu teise turini Lietuvos p i l i e i reikalavimu. Be to, vadovaudamasis paskutinija sovietine konstitucija, Laikinasis Pagrindinis statymas minjo dar ir s t a t y m projekt bei kit svarbiausi Lietuvos valstybinio ir visuomeninio gyvenimo klausim pateikim Aukiausiosios Tarybos sprendimu l i a u d i a i svarstyti (pagal Laikinojo Pagrindinio statymo 1990 m. rugsjo 11 d. pakeitim-visuomenei svarstyti). Pastaroji priemon, nors teturdama tik patariamj reikm, gerokai iplt tiesioginio tautos poveikio parlamentins staigos sprendimams galimybes. L a i k i n a s i s Pagrindinis statymas nustat bendrus vis lygi taryb rinkim teiss principus -visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas, kurie apskritai buvo formuluoja-

295

mi kaip ir 1978 m. LTSR Konstitucijoje. Toks pat nustatytas ir amiaus cenzas: teis rinkti buvo gyjama sulaukus 18, teis bti irinktam Aukiausija Taryba - 21, i kitas tarybas - 18 metu amiaus. Taiau nustats kandidat klimo tvarka, Laikinojo Pagrindinio s t a t y m o 70 straipsnis, prietaraudamas nusistovj u s i a i s o v i e t i n e i nealternatyvi rinkim praktikai, pabr, kad kandidatu skaiius neribojamas, rinkim biuleten gali bti raytas bet koks j skaiius. Laikinasis Pagrindinis statymas rinkim sistemos sakmiai n e v a r d i j o , bet buvo akivaizdu, jog kalbama apie maoritarin sistema. Vietinms Liaudies deputat taryboms Laikinasis Pagrindinis statymas (103 str.) paved sprsti vietos reikalus, gyvend i n t i auktesnij valstybs organ sprendimus, svarstyti valstybins reikms klausimus, teikti dl j savo silymus. Skelbdama Lietuvos nepriklausomyb Aukiausioji Taryba s p e c i a l i u s t a t y m u Aukiausiajam Teismui, rajon ir miest teismams. Respublikos prokurorui ir jam pavaldiems prokurorams (taip pat Valstybiniam arbitraui ir liaudies kontrols organams) buvo pavedusi toliau vykdyti turimus g a l i o j i mus. L a i k i n o j o Pagrindinio statymo nustatyta teismo ir prokuratros sistema taip pat i esms nesiskyr nuo nustatytos 1978 m. LTSR Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos teismais buvo skelbiami Aukiausiasis Teismas, laikomas aukiausija teismine valdia Lietuvoje, statymu nustatyta tvarka vykdanti teisingum ir priirinti kit teism veikla, ir rajon (miest) teisinai (113,115 str.). Visi jie sudaromi i renkam teisj ir teismo tarj, ir bylas, iskyrus statymo numatytas iimtis, turjo nagrinti kolegialiai (116 str.). Rinkti vis grandi teisjus, taip pat Aukiausiojo Teismo tarjus buvo pavesta Aukiausiajai Tarybai, o rajon (miestu) teismu tarjus -vietinms Liaudies deputat taryboms. Teisjai buvo renkami deimiai, o tarjai - penkeriems metams (114 str.). moni, staig ir organizacij kiniai ginai turjo bti sprendiami valstybinio arbitrao organ (124 str.).

296

Laikinojo Pagrindinio statymo 125 straipsnis skelb, jog aukiausija prieir, kad visos ministerijos, inybos, mons, staigos ir organizacijos, vietini Liaudies deputat taryb vykdomieji organai, kolkiai, kooperatins bei kitokios visuomenins organizacijos, pareignai, taip pat pilieiai Lietuvos teritorijoje tiksliai ir vienodai vykdyt statymus, gyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavalds emesnieji prokurorai. Skirti Respublikos prokuror pavesta Aukiausiajai Tarybai Aukiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu. Vis prokuroru g a l i o j i m laikas - penkeri metai. 1990 m. liepos 27 d. sigaliojo Prokuratros statymas [ATV. 1990. Nr. 23], detalizavs prokuratros organ udavinius, j sistem, organizavimo ir veiklos principus. iame statyme ir drauge paskelbtame Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitime Respublikos prokuroras imtas vadinti generaliniu prokuroru. 3. Lietuvos valstybs tarptautinis pripainimas ir konstitucin jos raida TSRS nenoras pripainti procesus, vykstanius Lietuvoje, skatino jos valdanij virne, pasitelkus kolaborantikuosius elementus, daryti visk, kad ilaikyt lietuvi taut savo priklausomybje. Tam buvo panaudotos vairiausios priemons. I pradi -jgos demonstravimas, prievarta ir tyiojimasis, po to pradtas ekonominis karas: buvo tikimasi, kad dl ekonomins blokados atsiradusi aliav ir gamybos komponent stoka sukels preki trkum, nedarb, socialinius neramumus. Prieikos Lietuvai TSRS akcijos pasiek apogj 1991 metais. 1991 m. sausio 10 d. Aukiausioji Taryba gavo TSRS prezidento pasirayt ultimatum, kategorika forma "silant" tutuojau visikai atkurti TSRS konstitucijos ir LTSR konstitucijos galiojim bei ataukti anksiau priimtus "antikonstitucinius" aktus. Po u l t i m a t u m o TSRS kariuomen pradjo atvir agresija prie Lietuvos valstyb, o TSKP organizacija Lietuvoje sausio ii d. paskelb k u r i a n t i "nacionalinio gelbjimo komitet" ir kad is komitetas "ima valdi savo rankas".

297

Ikilusios realios grsms teist valstybs valdios institucij veiklai akivaizdoje Aukiausioji Taryba sausio 14 d. prim nutarim, jog tam atvejui, jei ji nebegalt vykdyti savo galiojim, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausyb emigracijoje. Vidaus reikal ir krato apsaugos daliniams svarbiausi valstybs objekt upuolimo atveju oficialiai suteikta teis prieintis. Tautos v i e n y b s ir pasiventimo dka nepriklausomos Lietuvos valstybs i n s t i t u c i j a s pavyko apginti. Bet TSRS ginkluotosios pajgos msi teroro akt prie Lietuvos staigas, pareignus, pilieius. Tomis grsmingomis dienomis 1991 m. vasario 28 d. priimtame Aukiausiosios Tarybos n u t a r i m e nurodyta, kad Taryb Sjungai t o l i a u vykdant prie Lietuvos Respublika agresijos veiksmus ir iliekant aktyvios okupacijos galimybei, visos TSRS ir jos kolaborant kuriamos Lietuvoje valdymo struktros yra neteistos, Lietuvos valdios institucijos ir pareignai negali bendradarbiauti su okupantais, o pilieiai aktyviosios okupacijos reimo a t v e j u kvieiami laikytis nepaklusnumo, gintis ir ginti kitus. Akte nurodyta, kad aktyviosios okupacijos pradia nusako padtis, kai Aukiausioji Taryba yra prievarta suvaroma. Kartu Laikinojo Pagrindinio statymo 2 straipsnis buvo papildytas piliei teise prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs suverenum ir vientisum [ATV. 1991. Nr. 8]. Tarybin agresij Lietuvos gyventojai sutiko rytingai nusiteik, vieningi ir susitelk. Tai parod Aukiausiosios Tarybos n u t a r i m u 1991 m. vasario 9 d . atlikta visuotin gyventoj apklausa (plebiscitas): daugiau nei trys ketvirtadaliai turini akt y v i j rinkim teis Lietuvos gyventoj slaptu balsavimu pasisak u Lietuva kaip nepriklausoma demokratin valstybe. Remdamasi ia aikiai pareikta tautos valia, Aukiausioji Taryba 1991 m. vasario l1 d. prim konstitucin statym "Dl Lietuvos valstybs" [ATV. 1991. Nr. 6], kurio teiginys "Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika" skelbiamas Lietuvos Respublikos konstitucine norma ir pamatiniu valstybs principu; ji gali bti pakeista tik visuotins apklausos bdu,

298

jei u tai pasisakyt ne maiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos p i l i e i u , t u r i n i u aktyvij rinkimu teis. Nepavyks 1991 m. rugpjio 19 d. puas Maskvoje ir po jo seks TSRS subyrjimas atitolino tiesiogine grsme Lietuvos nepriklausomybei, susidar palankesns jos tarptautinio sitvirtinimo ir reform slygos. Siekdama Lietuvos Respublikos sitraukimo laisv pasaulio tautu ir valstybi bendrija ir tam rengdamasi, Aukiausioji Taryba j a u 1991 m. sausio 29d. buvo primusi pareikim [ATV. 1991. Nr. 4], kuriuo sipareigojo gerbti ir siningai vykdyti J u n g t i n i Tautu status ir kitus tarptautinius aktus, reglamentuojanius diplomatinius ir konsulinius santykius. Per labai trumpa laika Lietuvos Respublika pripaino daugiau nei 100 pasaulio valstybi, tarp j ir Rusija. 1991 m. rugsjo 17 d. Lietuva tapo pilnateise Jungtini Tautu nare, po to buvo priimta kitas autoritetingiausias tarptautines organizacijas, pasira Helsinkio Baigiamj akt. Kartu matydama tam tikr jg pastangas bet kokiu pavidalu isaugoti buvusia Taryb Sjung bei ketinimus ir Lietuv traukti posovietinio Ryt bloko erdves, Aukiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo ir 1991 m. vasario 9 d. tautos pareikta valia, 1992 m. birelio 8 d. prim konstitucini statym "Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas", kuriuo sipareigojama niekada nesijungti jokias buvusios TSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ir kitokias valstybi sjungas; tokie mginimai laikomi prieikais Lietuvos nepriklausomybei ir utraukianiais atsakomyb pagal Lietuvos statymus. statyme taip pat nurodyta, kad Lietuvos teritorijoje negali bti joki Rusijos, NVS ir j einani valstybi karini bazi ir kariuomens d a l i n i u . Ikilo aktuali politins dienotvarks problema - buvusios sovietins kariuomens ivedimas i Lietuvos teritorijos. Aukiausiosios Tarybos iniciatyva 1992 m. birelio 14 d. vykusiame
299

r e f e r e n d u m e u reikalavim beslygikai ir n e a t i d l i o t i n a i 1992 metais ivesti i Lietuvos teritorijos buvusi TSRS kariuomene ir atlyginti Lietuvai padaryta al, pasisak per 90 procent referendume dalyvavusi pilieiu. Reikalai pajudjo, bet svetima kariuomene Lietuvos teritorij paliko tik baigiantis 1993 m. rugpjiui. Lietuva eng i rinkos santykius, pamau sisibavo ekonomin ir ypa agrarin reformos. 1993 m. birelyje vl vesta nacionalin valiuta- litas. Laikinasis Pagrindinis statymas, turintis daugybe aikiai pasenusi norm, nors danai keiiamas ir taisomas, bent kiek j p r i d e r i n a n t prie spariai kintani Lietuvos visuomens politiniu, ekonomini ir socialini santyki, negaljo bti Lietuvos teisins sistemos reformos pagrindu jau vien dl to, kad atspindjo labiau ne Lietuvos Respublikos, o tarybini konstitucij tradicijas ir nuostatas. Naujos konstitucijos, atitinkanios Lietuvos konstitucines tradicijas ir demokratini valstybi konstitucinius principus, rengimas buvo pradtas dar 1990 m. lapkriio 7 d., Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui primus nutarim "Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo". Taiau is nutarimas buvo gyvendinamas ltai ir sunkiai. Lietuvos valstybs Konstitucijos samprata bei pagrindins jos nuostatos brendo diskusijose, danai atriai polemizuojant. Ypa daug buvo diskutuojama dl Aukiausiosios Tarybos Pirmininko galiojim, prezidento institucijos atkrimo, Konstitucinio teismo steigimo. Konstitucijos rengimo ir apskritai Aukiausiosios Tarybos darb komplikavo tai, kad Sjdyje susitelkusius vairiu politini pair mones, vienijamus Lietuvos nepriklausomybs idjos, t nepriklausomyb pasiekus m veikti icentrins jgos ir, kaip nekart Lietuvoje jau buvo atsitik, buvusios vienybs ir susitelkimo nebeliko. Esant iai situacijai 1992 m. vasar Aukiausiosios Tarybos deputatu frakcijoms vis dlto pavyko susitarti dl Aukiausiosios Tarybos g a l i o j i m u nutraukimo anksiau laiko ir nauj rinkim paskelbimo. Jiems numatyta pataisyti senj rinkim sta-

300

tym arba ileisti n a u j a , kuriuo remiantis pus deputatu bt renkama pagal maoritarin, pus - pagal proporcin sistema. Susitarimas teisikai buvo t v i r t i n t a s Aukiausiosios Tarybos tu paiu metu birelio 18 d. ir liepos 9 d. nutarimais [ATV. 1992. Nr. 19,21 ]. Kartu buvo engtas esminis konstitucins Lietuvos raidos ingsnis. Pirmiausia tai matyti i 1992 m. liepos 7 d. statymo "Dl Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybs valdios institucijos p a k e i t i m o " [ATV. 1992. Nr. 22]. statymo reikme ta, kad gaiojaniame nepriklausomos Lietuvos konstituciniame akte buvo atsisakyta tarybines vieningos Liaudies deputat taryb sistemos. iuo s t a t y m u apskritai panaikintas Laikinojo Pagrindinio statymo septintasis skirsnis ''Liaudies deputatu taryb sistema ir j veiklos principai", o Aukiausioji Taryba ia jau vadinama Seimu (nurodant, kad i nuostata sigalioja, kai pradedamas pirmasis po rinkim Seimo posdis). Paymta, kad Seimas susideda i 141 deputato, renkamo ketveriems metams, ir dviem tredaliais bals gali nutraukti savo galiojimus anksiau laiko. Vietines Liaudies deputat tarybos imtos vadinti savivaldybi tarybomis, j kadencija taip pat sutrumpinta iki ketveri met. Kiek anksiau, sausio 16 d. [ATV. 1992. Nr. 3], pakeistos Laikinojo Pagrindinio statymo nuostatos, reglamentuojanios teism sistema. Dabar ji susidjo i Aukiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, apygard teism ir apylinki teism. Nurodoma, kad teismai sudaromi i skiriamu teisju ir renkamu tarj. Aukiausij Teism skirti pavedama Aukiausiajai Tarybai, kitus - Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui. diegiant " t e i s j nepakeiiamumo" princip, nustatoma, kad teisjai skiriami penkeriems metams, o iam terminui pasibaigus - moterys, iki sukaks 60, vyrai - 65 metus amiaus. ie konstituciniai principai buvo ipltoti ir konkretinti, tiesa, jau atsisakant tarj instituto, vasario 6 d. Teism statyme [ATV. 1992. Nr. 8], i dalies gyvendintame 1992 m., o visa apimtimi-l995 m.
301

1992 m. spalio 13 d Aukiausioji Taryba pritar Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui [ATV. 1992. Nr. 31], kuriame b u v o atsivelgta Lietuvos valstybs konstitucines tradic i j a s - v i s a p u s i k a i vertintos Lietuvos 1922 m. ir 1938 m. Konstitucijos, j paskiros nuostatos: pasinaudota turtinga Vakar a l i k o n s t i t u c i n s krybos patirtimi. Kartu A u k i a u s i o j i Taryba pritar statymo "Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" projektui ir nutar abu projektus pateikti referendumui kartu su Seimo rinkimais. Specialiai iam referendumui buvo priimtas statymas "Dl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti". Jame paymta, kad dalyvavimas referendume yra laisvas, referendumas grindiamas visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Teise jame dalyvauti suteikta Lietuvos pilieiams, referendumo diena sukakusiems 18 met ami. Kons t i t u c i j a bus laikoma p r i i m t a , jei referendume jai pritars daugiau nei puse vis t u r i n i rinkim teise Lietuvos p i l i e i . Referendumas, vyks 1992 m. spalio 25 d., projektui pritar ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, lapkriio 6 d. pasirayta Aukiausiosios Tarybos P i r m i n i n k o [ATV. 1992. Nr. 33], tapo galiojaniu konstituciniu aktu.