I.

Laivas kaip komercins veiklos objektas

1. Laiv tipai Archeologiniai kasinjimai liudija, kad net prie kelet tkstani met jau egzistavo prekybin laivyba. Aptikti ir senovini laiv pieiniai. iuos laivus galima suskirstyti atskiras grupes. Pavyzdiui, senovs egiptiei laivai juddavo varomi didelio yrininko irklo laivagalyje; finikiei laivai turjo irklus ir vair; senovs graik ir romn laivuose, panaiai kaip karo laivuose, buvo audomosios angos ir ginkluot. Kai ant toki laiv prisieidavo jroje kautis, o pergal bdavo pasiekiama susirmime altaisiais ginklais ant borto, buvo pastebta, kad kautis patogiausia tuomet, kai laivo priekyje ir laivagalyje yra paauktinimai. Ant toki paauktinim bdavo rengiamos tvirtintos aiktels, kurios buvo naudojamos kaip tvirtovs ar boktai. Nuo j galima buvo mtyti ant prieo laivo akmenis norint j paskandinti. I ia ir kilo paauktint laivo dali pavadinimai, pavyzdiui, priekinis denis (forecastle) kas ivertus reikia tiesiog priekins dalies tvirtov. Taiau tiktai eioliktame amiuje pradjo rastis tristiebiai burlaiviai ir dvideniai laivai. Kai ant laiv buvo pradtos statyti patrankos, virutinis denis buvo paliktas ginkluotei, o apatinis yrjams. iame skyriuje mes tik apvelgme civilini laiv vystymsi, neapsistodami ties konstrukcijos detalmis ir varomosios jgos rengimais. Nuo medini laiv statybos dvyliktame amiuje buvo engtas ingsnis iki kompozitinio tipo laivo, kai vietoj pant ir iilginio karkaso buvo naudojama geleis, o korpuso ir denio apkalas buvo gaminamas i medio. Tokio tipo laivas nuties keli iki pilnai geleinio laivo. Reikia pasakyti, kad kompozitiniai laivai gana ilg laik sudar didij laivyno dal, o kai kurie i j (ypa nedideli pramoniniai laivai) sutinkami ir ms laikais. Kalbant apie laiv tipus (turimi omenyje architektriniai laiv tipai), vis pirma reikia paminti vienaden laiv (single decker), kurio trium krovini patalpos nra padalintos pagal aukt, o skersins pertvaros perskiria laiv atskiras sekcijas per vis laivo ilg. Tokio tipo laivas buvo labiausiai paplits suverstinio krovinio gabenime (o taip pat ir piltinio krovinio). Pastarj deimtmei bgyje enkliai padidjo ito architektrinio tipo specializuot laiv matmenys. Stambiatonainiai tanklaiviai, skirti naftos aliavos perveimui, laivai suverstinio krovinio perveimams, naftoveiai ir rdoveiai ir t.t. visi jie pasiek milinik dyd.

Dvideniai laivai arba tvindeko tipo laivai turi papildom apatin den po pagrindiniu deniu, tarp kuri esanti erdv ir sudaro tvindek ( tween deck). Sutinkami ir daugiadeniai krovininiai laivai, kurie be triumo dar turi virutin ir apatin tvindekus. Yra ir specials laivai, skirti sunkiasvori krovini veimui. Prie tokios kategorijos laiv galima priskirti ir paprastus vieno ar daugelio deni sausakrvius laivus, su specialiai sutvirtintais korpusais ir aprpintus sunkiasvormis strlmis ar didels keliamosios galios laivo kranais. Dauguma tradicins statybos sausakrvi laiv turi strles, kuri keliamoji galia 50-60 t, taiau yra daug laiv, kuriuose rengtos ymiai didesns keliamosios galios strls. Nereikt pamirti, kad daugelis uost yra aprpinti didels keliamosios galios kranais, kaip pavyzdiui portaliniai kranai ant prieplaukos ir plaukiojantys kranai. Kai kuriuose uostuose galioja nuostatai, reikalaujantys sunkiasvorio krovinio perkrovai btinai naudotis uosto kranais. Perveant sunkiasvor krovin visada btina atsivelgti paskirties uosto galimybes, t.y. ar bus galima ikrauti tok krovin uosto jgomis, ar tam btina turti special laiv. Pastaruoju metu daugelyje uost yra plaukiojantys kranai ypatingai didels keliamosios galios, savaeigiai arba nesavaeigiai, be to, dauguma j pritaikyti darbui atviroje jroje. J nereikia painioti su laivais, skirtais sunkaus krovinio veimui. Konteineriniai laivai arba konteinerveiai skiriasi savo dydiu ir tipu. Kaip matome i j pavadinimo, ie laivai i esms skirti konteineri veimui, be to, jie gali juos veti ir triumuose, ir ant denio, o konteineri skaiius gali svyruoti nuo keletos deimi iki keleto tkstani. Kai kuriuose i toki stambi ir greitaeigi konteinervei yra rengimai horizontaliam krovimo bdui (ro-ro tipo). iuo tikslu laivagalyje arba analogikai laivo pirmagalyje rengiama nuoulni rampa. Laivai, galinantys horizontal krovini apdorojim arba kitaip uvaiuojamieji laivai ( Rollon Roll-off) pastaraisiais metais labai paplito. Skirdamiesi savo dydiu, jie turi ir bendr bruo galimyb per laivagalio arba pirmagalio rampas, arba, retais atvejais, per portus bortuose priimti ant borto technik ant rat, su kroviniu ar be jo. Lygiadenis uvaiuojamas laivas paprastai yra vienadenis arba tvindekinis laivas su prailgintu priekiniu deniu (baku), pereinaniu vientis antstat, ir su laivagalio gyvenamuoju antstatu. Kabotainiai laivai arba laivai, skirti plaukioti pakrantse tai, kaip taisykl, vienadeniai laivai su vienu triumu ir laivagalyje idstytu main skyriumi. iuose laivuose danai bna rengtas platus krovini liuk atidarymas patogesnei pakrovai/ikrovai. Tanklaiviai tai specialus laiv tipas, pastatytas skyst pilam krovini, toki kaip nafta arba naftos produktai, rgtys, melasa (juodoji patoka) ir pan., veimui. Vietoj prastini

krovini trium tinklaiviuose rengti tankai (rezervuarai) skysto krovinio primimui. Dujoveiai tai tanklaiviai, specializuoti suskystint duj veimui. Reikia paymti, kad laivo tip gali nulemti sekantys parametrai: 1) Plaukiojimo rajonas, kuriam skirtas laivas. 2) Projektin gramzda, kurios dydis susijs su dedveitu. Vienais atvejais galima leisti padidint gramzd, kitais prieingai, gramzdos apribojimas yra lemiantis faktorius. Jeigu laivo gramzdos atvilgiu apribojim nra, tuomet lemiamas dalykas yra maksimalus krovingumas. Refrieratoriniai laivai skirti toki ualdyt arba ataldyt krovini , kaip vaisiai, msa ir pan., veimui. Visi i laiv triumai (arba j dalis) turi atitinkam izoliacij ir aldymo sistem, veikiani nuo laivo aldymo rengim. Izoliacijai naudojamos tokios mediagos kaip stiklo vata, granuliuotas kamtis, iuolaikins put mediagos. Laivai, turintys nedidelius aldymo renginius ir gana ribotas krovini patalpas (palyginus su bendru krovingumu) nepriklauso prie refrieratorini laiv kategorijos. Tokiais laivais paprastai veamos nedidels partijos greitai gendani krovini kartu su kitokiu (ne refrieratoriniu) kroviniu. Bendra laivyno pltros tendencija yra tokia, kad vis daugiau statoma specializuot laiv, iskyrus laivus, kuri dyd riboja ujimai tam tikrus uostus, kas jau anksiau buvo minta. Kas lieia tradicinius laivus (conventional ships), tai j matmen padidjimo nra ko tiktis. ioje knygoje nenagrinjami klausimai, lieiantys laivo energetinius rengimus. Galima tik paminti, kad kaip laivo energetiniai rengimai naudojama arba garo turbina arba dyzelin jgain (daniausiai). Jeigu praeityje kaip energijos altinis laivuose su garo energetine jgaine (i pradi garo maina, vliau garo turbina) degimui garo katiluose buvo naudojama anglis, tai dabar visuotinai naudojamas skystas kuras. Galimyb saugoti kur dvigubame dugne (dl ko padiddavo laivo krovingumas), paprastesnis ir atmosferos neteriantis laiv bunkeravimas, o taip pat slyginis skysto kuro pigumas padar savo. Reikia paymti, kad laiv bunkeravimas kietu kuru paprastai baigdavosi btinybe plauti vis laiv prie ieinant reis, nekalbant apie tai, kad tam reikdavo daug laiko ir sunkaus rank darbo. inoma, kad laiv bunkeravimas skystu kuru per kranto vamzdyn arba i alia stovinio laivo-bunkeruotojo nesukelia toki problem, tuo labiau, kad tam nebtina nutraukti krovos operacij. Nepaisant to, naftos ir naftos produkt kain augimas vert iekoti alternatyvi energijos altini. Atsirado atominiai laivo energetiniai rengimai bei gana skmingai kranto iluminse stotyse buvo deginama milteli pavidalo anglis. Nors slygos jroje skiriasi nuo slyg krante, taiau netolimoje ateityje galima bus naudoti angl kaip kur laivo energetiniams rengimams. Kai tiktai bus isprstos purkiamos anglies degimo laivo slygomis technins problemos, mes 3

tapsime anglies grimo laivyn liudytojais. Galimas daiktas, kad ir laiv bunkeravimas tokiomis slygomis taps racionalesnis jros ir atmosferos uterimo atvilgiu. Kalbant apie alternatyvius energijos altinius antroje vietoje reikia vardinti vjo panaudojim. Buriniai laivai, besinaudojantys tiktai iuolaikinio mokslo ir technikos pasiekimais, - tai ne fantastika, o realyb. Darbas ioje srityje koncentruojamas buri ir j valdymo metod tobulinim, tame tarpe buri paklimo ir nuleidimo mechanizavim. Visuose iuolaikini burini laivo reikmes jam stovint uoste. 2. Laivo pritaikymas laivybai Paveiksle 1 parodyti daniausiai pasaulio prekybos laivynuose naudojami krovinini laiv tipai. i analiz nra isami, bet ji parodo pagrindines laiv tip kategorijas ir kartu sudaro t bazin struktr, kuria mes remsims likusioje io skyriaus dalyje. Rinkos sektori atvilgiu ie laivai gali bti paskirstyti linijin laivyn, balkeri laivyn, tanklaivi laivyn, miraus tipo krovininius laivus ir laivyn laiv, skirt kokio nors vieno krovinio perveimui. Laivai Krovini laivai Laivai, aptarnaujantys transportavim jra laiv projektuose numatoma laivo pagalbin energetin ranga, utikrinanti laivo judjim nesant vjo, o taip pat ir paties

Linijiniai laivai
-Konteinerinis -Ro-ro -Universalus -Didels keliamosios galios (BCV) -Tvindekeris

Balkeriai
-Capesize -Panamax -Handy (lengvai valdomas) -Mini balkeris -Bedenis balkeris -Miraus/kombinuoto krovinio

Tanklaiviai
-Labai didelio tonao naftoveis (VLCC) -Suezmax -Aframax -Panamax

Specialios paskirties laivai

-Rdoveis -Keltas -Skaldoveis (Chip carrier) -Cementoveis -Skystj naftos duj tanklaivis (LPG Tanker) -Refrieratorius -Sunkij krovini laivas

-Ivalytos naftos
tanklaivis
-Supakuot krovini tanklaivis / Krovini partijos tanklaivis (Parcel tanker)

Pav. 1 Prekybiniai krovini laivai pagal tip altinis: Martinas Stopfordas, 1997

Linijinje rinkoje naudojami maiausiai penki skirting tip laivai, j pagrindine savybe yra galimyb viename laive sutalpinti daug ma krovini partij ir paprastai gana didelis greitis, atspindintis veamo krovinio vert. Jei irsime pagal krovinin talp, tai konteinerveiai iuo metu sudaro didij laivyno dal, bet ir toliau naudojami ro-ro tipo laivai ir visa eil daugiau ar maiau mantri universali laiv. Birij krovini gabenimo versle naudojami labai vairi konstrukcij laivai, i kuri pagrindiniai yra tanklaiviai, balkeriai, rdoveiai, kombinuot/miri krovini laivai, dujoveiai, chemini mediag tanklaiviai ir mikaveiai. Transportavimo operacija gali takoti laivo model keliais skirtingais atvilgiais. Tai galima pailiustruoti keliais pavyzdiais: 1 Pavyzdys. Plieno gamykla perka geleies rdove ilgalaikio geleies rdos tiekimo kontraktui tarp Brazilijos ir Japonijos. iuo atveju krovinys, jo apimtis ir prekybinis marrutas inomi i anksto, taigi laivas gali bti suprojektuotas tokiu bdu, kad gabenimo operacija bt optimizuota atsivelgiant veam krovin, uostus, kuriais bus naudojamasi bei ekonomikos eksploatacijos galimybes. Be to, kadangi laivas bus eksploatuojamas eil met, jo savininkas tikriausiai bus suinteresuotas pritaikyti visas technologijas, galinias sumainti eksploatacines ilaidas pavyzdiui, automatizavim ir kuro taupymo rengimus.

2 Pavyzdys. Sausakrvio balkerio operatorius perka balker naudojimui reisinio frachto rinkoje. iuo atveju laivo savininkas turi tik bendr supratim apie tai, kokiems kroviniams ir kokiems uostams bus reikalingas is laivas. Priklausomai nuo savo darbo stiliaus jis gali usakyti ma laiv, kuris gali plaukti daugel uost arba didesn laiv, galint sudaryti konkurencij kai kuriose svarbiausiuose biri preki perveimo verslo srityse. Jam bus ypatingai svarbu utikrinti, kad laivas bt patrauklus frachtuotojams, ir kad jo perpardavimo kaina ilikt gera net po kai kurio laiko. Dl i prieasi gali bti patruklus gerai rengtas standartinis modelis. 3 Pavyzdys. Balkerio operatorius silo transportavimo paslaugas ypating krovini rinkoje, toki kaip autotransportas ar miko produktai, iuo atveju laivo savininkas gali neturti tiksliai apibrto bsimojo darbo modelio (pavyzdio), bet jis turs aik supratim apie ypatingo krovinio savybes, kurioms turi bti pritaikytas jo laivas, kad sumat ekspoatacins ilaidos ir pagert aptarnavimo slygos, silomos krovinio savininkui. iuo atveju galt tikti ypatingos paskirties laivo modelis, kaip pavyzdiui keltas arba mantri kokio nors standartinio laivo,

pavyzdiui mikaveio, versija. Tokiais atvejais laivo model lemia krovinio pobdis bei uost ir terminal rendas (zona), ir krovini apdorojimo primons, naudojamos btent iame versle. Griet taisykli nra. Galiausiai, prekybinis laivas turi bti tinkamas verslui ir, kaip rodo anksiau pateikti pavyzdiai, skirtingi laiv savininkai turi skirtingus reikalavimus. 3. Laivo tipo pasirinkimo ekonominiai kriterijai 1. Pagrindiniai pasirinkimo kriterijai vairios klasifikacijos rys, kuriomis naudojasi informacij apie laivus akumuliuojanios organizacijos, tokios kaip klasifikacins draugijos, priskaiiuoja imtus laiv tip. i skirting laiv tip vairov laiv savininkams uduoda sudting klausim: Kokio tipo laiv bt tikslinga sigyti?Dauguma laivybos srityje dirbani ekonomist klausim atsakyt kitu klausimu:Kokia ateityje bus konteinervei paklausa?io skyriaus tikslas- isiaikinti iuos klausimus ir tuo paiu aptarti, kokiu bdu paklausa kiekvieno tipo laivui atitinka 2 skyriuje inagrint frachto rinkos konjunktr. Vis pirma, reikia aikiai suprasti termino paklausa reikm iame kontekste.Neirint tai, kad jros versle laivai uima centrin viet, ekonominiu poiriu ,paklausos objektu yra ne pats laivas, o jo gaminama transporto produkcija. ia prasme tonao paklausa yra krovinio gabenimo paklausos ivestiniu dydiu, ir laivo savininkas naudos toki tip laivus, kurie jam utikrins galimyb pelningiausiai nugabenti krovin. Kitaip tariant, konkurencinje rinkoje laivo tipo pasirinkimas bus pagrstas ekonominiais kriterijais. Kyla du papildomi klausimai: pirmas Kas lemia savininko laivo tipo pasirinkim? ir antras: Koks ekonominis kriterijus taikomas pasirenkant laiv?. Kadangi pasirinkimo pasekms svarbios, akivaizdu, kad jis priklauso nuo transporto paslaug, kurioms skirtas laivas, pobdio. I daugelio faktori, takojani laivo tipo pasirinkim, svarbiausieji yra ie, toliau ivardinti trys faktoriai. Krovinio ris. Veamo krovinio fizins ir komercins charakteristikos riboja laiv, kurie potencialiai gali bti naudojami jo gabenimui, tip pasirinkim. Atskirais atvejais, pvz. suskystint duj perveimui, reikalingas siauros specifikacijos tipo laivas, taigi, laivo savininko pasirinkim riboja bendra laivo konstrukcija ir eksploatacins charakteristikos, pvz. greitis ir kt. Taiau daugumos krovini atvejais laivo savininkas susiduria su pasirinkimu i keli alternatyvi laiv tip. Naftos aliav galima gabenti naftos perveimams specializuotais tanklaiviais arba 6

kombinuotais laivais, saus piltin krovin galima gabenti konvenciniais balkeriais arba kombinuotais laivais, pavienius krovinius linijins laivybos sferoje galima gabenti tvindeko tipo laivais, universaliais laivais arba rolkeriais. Transporto operacij pobdis. Yra vairi transportavimo jra operacij ri, pavyzdiui: ilgalaikis frachtavimas,kai laivo savininkas i anksto ino veamo krovinio r ir pakrovimo/ikrovimo uostus; laivo eksploatacija spoto rinkoje, kur laivo savininkas turi tik bendr supratim apie veamo krovinio r ir i anksto neino pakrovimo/ikrovimo uost linijinis gabenimas, kai laivo savininkas smulkiai informuotas apie ujimo uostus ir apie tiktin krovinio nomenklatr, taiau neino kur tiek viena, tiek kita gali pasikeisti laivo tarnybos laikotarpiu. Ilgalaikio taim-arterio frachtavimo atveju laivo tipo pasirinkimas bus kitoks, negu darbo spoto rinkoje atveju. Pavyzdiui, pirmuoju atveju didesnis dmesys bus skiriamas laivo technineieksploatacinei charakteristikai atskir transporto operacij poiriu, tuo tarpu antruoju atveju bus nagrinjami tokie faktoriai, kaip laivo priimtinumas frachtuotojams ir jo perpardavimo kaina artimiausioje ateityje. Komercin filosofija. Laivo savininko ar laivybos kompanijos poiris versl gali iplsti arba susiaurinti pasirinkimo galimybes. Pavyzdiui, laivybos kompanija gali atiduoti pirmenyb laivams, utikrinantiems didel paslaug lankstum, kurie gali dirbti vairiose rinkose ir, tokiu bdu, sumainti rizikos laipsn.Tokia komercin filosofija gali priversti laivo savinink atiduoti pirmenyb brangesniam balkeriui, kuris turi galimyb veti tiek saus piltin krovin, tiek konteinerius. Kitas laivo savininkas gali sekti specializacijos politika ir atiduoti pirmenyb laivui, kurio konstrukcija visais atvilgiais atitinka efektyvaus tam tikro tipo krovinio veimo reikalavimus ir tuo paiu utikrina aukt pelningumo lyg, esant maesnms ilaidoms, taiau maesnio paslaug lankstumo sskaita. i faktori inagrinjimas leidia suprasti, kodl laivybos srityje dirbantys ekonomistai mano bsimos konteinervei paklausos numatym, vien itirto konteinerini krovini srauto pagrindu, esant sudtingu udaviniu. Realioje rinkoje konteineri krovin gabenantis laivo konteinervei ir kitus laiv tipus, pavyzdiui, savininkas privalo atidiai inagrinti be

rolkerius ir universalius laivus. Tam tikro laivo tipo pasirinkimas i keli variant galutiniame rezultate priklausys nuo vis trij faktori: krovinio ries, transporto operacij pobdio ir

komercins filosofijos, taigi, bendru atveju nemanoma numatyti, kuris i i faktori taps lemianiu priimant galutin sprendim. Kai priimtin laiv tip rinkinys bus nustatytas, galutiniam laivo tipo pasirinkimui rekomenduojama atlikti pinig srauto analiz kiekvienam variantui. Reikia paymti, kad yra sudtinga perspektyvoje numatyti laiv darbo ekonominius rodiklius.Nors laiv savininkai kai kada gali ifrachtuoti laivus ilgalaikiam taim-arteriui, dauguma laiv sigyjami neturint informacijos apie bsim pajam lyg, krovinio r ir gabenimo krypt. Tais atvejais, kai to nemanoma tiksliai nustatyti, sumaja galimyb skmingai pasirinkti laivo tip ir atlikti kruopi ekonomin analiz. Trumpai tariant, tam tikro tipo laiv bsimos numatymo procesas nesusiveda vien ekonomin kriterij. Susidurdamas su neutikrinta ateitimi ir daugybe sprendim variant, laivo savininkas gali vadovautis konjunktriniais sumetimais. Kai populiars rolkeriai, jis sigis rolker, arba kai populiars Panamax klass balkeriai, jis usakys btent tokio dydio laiv, atiduodamas jam pirmenyb prie Handysize tipo laivus. Taiau laiv usakym statistika rodo, kad taip atsitinka tik atskirais atvejais. Kiek smulkiau apvelkime koki tak laivo tipo pasirinkimui turi veamo krovinio ris, transporto operacij pobdis bei komercin kompanijos filosofija. Vliau apvelgsime vairius laiv tipus, naudojamus kiekviename frachto rinkos sektoriuje, ir laivo tipo pasirinkimo ekonominius kriterijus. 2. Saus masini krovini transportavimo laivai Tvindeko tipo trampiniai laivai Dvideimto amiaus pradioje populiariausiais saus masini krovini vejais buvo tvindekiniai trampiniai 10-22 tkst.t dedveito laivai. Iki 50-tj met vidurio tvindekeriai dominavo saus krovini trampinje rinkoje. Juos naudodavo ir generalini krovini gabenimui i Vakar Europos besivystanias alis, o grtant juos pakraudavo masinius krovinius. Toks lankstumas leido labai efektyviai dirbti tuo periodu, kai linijinje ir trampinje frachto rinkoje buvo naudojami beveik vienodo dydio laivai. Tuo bdu laiv savininkai galjo nevaromi pervesti laiv i vieno rinkos sektoriaus kit. Didjant biraus krovinio partijoms, madaug 50tj met viduryje, tvindekinius laivus palaipsniui istm universals balkeriai, neturintys tvindeko. paklausos

Universalieji balkeriniai laivai iuo metu tarp sausakrvi laiv labiausiai paplit balkeriai vienadeniai sunkiakrviai laivai, skirti stambioms biraus krovinio partijoms veti. J pagrindiniai kroviniai anglis, grdai, tros, metalo lauas, boksitai ir pan. Balkeri deveitas svyruoja 10 300 tkst.t diapazone kalbant apie stambiatonainius laivus, skirtus geleies rdos veimui, atveju; j greitis 13-16 mazg. Balkeriai skirtomi kelet tonao grupi (1 lentel). 1 lentel Tonao grup Handysize Handymax Panamax Capesize Balkeri tonao grups Dedveitas, t 10 000 35 000 35 000 55 000 55 000 80 000 per 80 000

Panamax klass balkeriai priskiriami prie populiariausi, jie pervea jra didij dal masini saus krovini. Capesize klass balkeriai, vedami grdus ir angl i JAV Ramiojo vandenyno region, negali praplaukti Panamos kanalu, jie plaukia aplink Piet Amerik pro Horno kyul (Cape Horn), i kur ir gavo savo pavadinim. Handysize ir Handymax grupi balkeriai naudojami ne taip plaiai. J pavadinimas taip pat turi istorines aknis. Tik nedideli balkeriai turi krovos rengimus, stambiatonainiai laivai paprastai naudojami kryptyje tarp toki uost, kurie aprpinti specializuotais krovimo pajgumais, galinaniais krovos darbus atlikti daug intensyviau, negu su laiv krovimo renginiais. Iimt sudaro isikraunantis balkeris, kuriame rengta konvejerin 6000 t/val. intensyvumo krovinio ikrovimo sistema. Balkeriai Svarbus balkerini laiv konstrukcijos aspektas yra liuk plotis. prast balkeri liuk plotis sudaro 45-50% laivo ploio ir 65-75% triumo ilgio. Kai liuk plotis didesis, btini sutvirtinimai metalo konstrukcij pagalba, o tai padidina laivo kain. Priimtinas liuk plotis nustatomas suderinant tam tikro krovos darb inensyvumo lyg su laivo statybos kaina. Esminis i laiv trkumas tas, kad liuk atidarymo plotis per maas vertikaliam prijimui prie vis triumo dali, to rezultate apsunkintas pakrovimas toki stambi krovinini vienet, kaip popieriaus rulonai, metalo kroviniai, mediena strop-paketuose, kroviniai ant palet. Atvir trium balkeriai leidia i problem sprsti praplatinant liukus iki tokio ploio, kuris leist lengvai pakrauti stambius krovininius vienetus. 9

70-taisiais dvideimto amiaus metais tapo aiku, kad atvir trium balkeriai atlieka svarb vaidmen, bdami tarpine grandimi tarp suasakrvi trampini ir linijini rink. Pleiantis generalini krovini perveimo konteinerizacijai, balkeri atvirais ar praplatintais liukais panaudojimo privalumai tapo akivaizds. Jie leidia veti konteinerius tiesiogine kryptimi ir bir krovin atgaline kryptimi. Laivai, pastatyti btent tokio pobdio perveimams, danai vadinami konbalkeriais. Faktoriai, takojantys balkerini laiv dyd Laivo savininkui, noriniam sigyti balkerin laiv jo frachtavimui atviroje rinkoje, danai kyla klausimas: Kokio dydio laiv pirkti?. Biri krovini gabenimo ypatumai, nagrinti 4 skyriuje, leidia suprasti, kad balkerio dydis priklauso nuo sekani trij faktori sveikos: masto efekto; krovini partij dydio; ujimo uost gylio prie krantins ir krovos pajgum. Masto efektas buvo nagrintas III skyriuje. Gana enkli ilaid ekonomija pasiekiama naudojant stambiatonainius laivus; ios ekonomijos dydis priklauso tiek nuo laivo dydio, tiek nuo gabenimo atstumo. Lyginamosios ilaidos, tenkanios stambaus tonao laivams ir nedidelio tonao laivams, atliekant vairaus atstumo reisus, pateiktos lentelje. Lyginamosios ilaidos, tenkanios 15 tkst.t dedveito laivo 1 tonmyliai, beveik tris kartus didesns, nei 120 tkst.t dedveito laivui, kai apsukinio reiso atstumas 1000 myli, taiau kai atstumas siekia 22 000 myli, jo lyginamosios ilaidos tampa net 6 kartus didesns. Tai reikia, kad laivo savininkui reikia sigyti kuo didesn laiv. 2 lentel Balkeri masto efektas (tonmylios ilaid %) Apsukinio reiso atstumas, mylios 1 000 6 000 22 000 Laivo dydis, dwt 15 170 40 540 100 53 56 34 52 30 65 500 47 27 24 120 380 37 20 27

Vis dlto, renkantis laivo dyd atsivelgiama ne vien masto efekt, svarbus ir krovini partij dydis. Pagaliau, btina atsivelgti ir laivo dydio apribojimus, ryium su ujimo uost gyliu prie krantins, nes nedidels gramzdos laivams prieinamas didesnis uost skaiius, negu laivams su didele gramzda.

10

3 lentel Santykis tarp balkerini laiv dydio, gramzdos ir prieinam uost skaiiaus Standartinis Prieinam pasaulio Gramzda, m Vidutinis dydis, dwt nukrypimas*, dwt uost % 7,6 9,1 16 150 3650 73 9,2 10,7 23 600 3000 55 10,8 11,6 38 700 5466 43 11,7 13,4 61 000 5740 27 13,5 15,2 89 200 8600 22 15,3 16,7 123 000 9000 19 *Standartinis nukrypimas parodo nukrypimo nuo vidutinio dydio diapazon. Gali bti ir laivo ilgio bei ploio apribojim tiek uostuose, tiek praplaukiant kanalus. Skals pradioje esanio balkerio dedveitas 16 tkst.t, gramzda 7-9 metrai, jis gali ueiti du tredalius viso pasaulio uost. Didjant laivui ir gramzdai, prieinam uost skaiius maja. Analizuojant lentelje pateiktus duomenis, btina atsivelgti tai, kad laivo konstrukcija tam tikrose ribose numato vair gramzdos ir dedveito santyk. Be to, uost prieinamumo laipsnio vertinimas nra tikslus, kadangi kai kuri uost vaidmuo biri krovini gabenime yra svarbesnis nei kit, o krantini gylis gali bti nevienodas. Atsivelgiant ias ilygas, pateikti duomenys parodo santyk tarp laivo dydio ir jo eksploatacinio lankstumo sausakrvi trampinje rinkoje. Apibendrinus visus iuos faktorius, matome, kad rinka dalijasi tris dideles dalis. Smulkiausi handy balkeriai, kuri dedveitas 15-30 tkst.t, sausakrvi rinkoje atlieka lanksi darbini vienet vaidmen. Paprastai jie vea antraeilius birius krovinius ir nedideles pagrindini biri krovini partijas, pvz. grdus, angl ir boksitus. Pagrindin, centrin viet rinkoje uima 55-80 tkst.t dedveito Panamax klass balkeriai, aptarnaujantys anglies, grd, boksit bei stambi antraeili biri krovini partij perveim. Likusi rinkos dal aptarnauja 100-300 tkst.t dedveito balkeriai, i esms priklausantys nuo geleies rdos krovini srauto. Tokiu bdu, renkantis balker reikia atsivelgti santyk tarp perveimo savikainos ir laivo eksploatacinio lankstumo: nedideli laivai utikrina didel lankstum, bet kartu ir didesn perveim savikain, tuo tarpu stambaus tonao laiv perveim savikaina maesn, bet maesnis ir eksploatacinis lankstumas. Rdoveiai Rdoveiai tai siauros specializacijos laivai, kadangi geleies rdos lyginamoji pakrovimo apimtis (LPA) yra apie 0,5 m/t, o prast balkerini laiv lyginamoji krovini talpa yra 1,3 1,4 m/t. Dl siauros specializacijos rdoveiai paprastai dirba su didele balastine rida. Aviroje rinkoje pirmenyb atiduodama bendros paskirties balkeriams ir kombinuotiems laivams, nes j eksploatacinis lankstumas didesnis. 11

Kombinuoti laivai, OBO tipo laivai Nepakankamas balkeri ir rdovei eksploatacijos lankstum tam tikru laipsniu kompensuoja kombinuoti laivai nafto-balkeriai ir nafto-rdoveiai, kurie dar vadinami OBO tipo laivais (Oil-Bulk-Ore). ie stambiatonainiai laivai gali veti tiek piltinius, tiek birius krovinius priklausomai nuo krovini srauto struktros ir frachto kaini lygio. Jie vea tokius krovinius, kaip rda, anglis, grdai, fosfatai ir kitus birius arba piltinius krovinius, pavyzdiui, naftos aliav. Jie leidia laiv savininkams persimesti i sausakrvi rinkos tanklaivi rink palankios konjunktros periodais ir tuo paiu pagerinti laivo keliamosios galios panaudojim pakraunant j sausu ar piltiniu kroviniu jam grtant atgal. Realus kombinuoto laivyno tonao augimas prasidjo 60taisiais praeito amiaus metais. Mikoveiai Dideli medienos, popiermedi ir panai miko mediag lyginamoji pakrovimo apimtis slygoja nepakankam laivo krovingumo panaudojim, jeigu pakrauti vien triumai. Geresniam krovingumo panaudojimui priimta veti miko mediagas ir ant denio. Paprastai ant denio esantis krovinys nevirija vieno tredalio viso krovinio kiekio. Kadangi krovinys veamas ir ant denio, mikoveiai turi bti ypatingai stabils ir atspars pernelyg dideliam pasvirimui. Dl ios prieasties mikoveiai statomi su palyginti platesniu deniu. Mikoveis paprastai turi gerus krovos rengimus, kurie danai naudojami pakrovai ir ikrovai miko uostuose, neturiniuose toki rengim. Krovinio veimas ant denio diktuoja ir kitas slygas: denis turi bti varus, t.y. neapkrautas laivo ranga. Mikoveio krovos priemons rengtos iek tiek aukiau denio. Miko veimo specifika leidia laivams turti speciali miko krovinio mark, leidiani plaukioti iek tiek emesniu virvandeniniu bortu. Miko, o ypa popiermedi gabenimo paketizavimas pareikalavo i laivyno adekvataus progreso. Rezultate mikoveiai vis labiau panaja laivus-paketoveius, specialiai pritaikytus medienos gabenimui paketuose. Cementoveiai Veimo ir perkrovimo atvilgiu cementas yra sudtingas krovinys, todl buvo pastatyti specializuoti laivai cementoveiai. Jie apjungia pneumatines krovos priemones su udarais triumais ir drgms lygio kontrols sistema. Principe juos galima panadoti ir kit ri krovini, veam didelmis partijomis, gabenimui.

12

Laivai transporto priemoni gabenimui Dar viena problema yra ratins technikos transportavimas. I pradi automobilius ve linijiniai laivai, taiau didjant perveim jra apimiai 60-taisiais prajusio amiaus metais, tapo manoma juos veti kaip masin krovin. Pirmiausiai pasirod balkeriniai laivai, ant kuri deni buvo veami automobiliai. ie laivai galjo gabenti ir kitokius masinius krovinius, pavyzdiui, tiesiogine kryptimi laiv bdavo pakraunami automobiliai, o laivui grtant grdai. Taiau dl nedidels perveamosios galios kartu su papildomu denio svoriu, lto pakrovimo ir didelio krovinio sugadinimo rizikos laipsnio ie laivai buvo nepatraukls. Kadangi automobili perveim apimtis enkliai didjo, automobili ir smulki transporto priemoni, toki kaip furgonai ir pikapai, gabenimui buvo sukurti laivai-automobilveiai. ie laivai daugiadeniai (nuo keturi iki deimties, priklausomai nuo laivo dydio), j lyginamoji krovini talpa didel, greitis didelis (pai stambiausi tona - apie 20 mazg), o pakrova/ikrova atliekama horizontaliu bdu. Lloido registras iskiria juos i tarpo kit laiv, pakraunamu/ikraunam horizontaliu bdu, vadovaudamasis tuo, kad kiti ro-ro tipo laivai danai vea transporto priemones (skaitant lokomotyvus) su kroviniais arba keleiviais, tuo tarpu automobilveiai gabena tik transporto priemones. Automobilvei dydiai vairs, daniausiai nuo 499 bruto registrini ton (su keturiais deniais) iki 30 tkst.t dedveito laiv. I j tarpo isiskiria laivai su skirtingais deniais; pavyzdiui, deimties deni laive treias, penktas ir septintas deniai sustiprinti stambaus gabarito krovinini vienet iki 150 t svorio gabenimui, o ketvirtame, etame ir atuntame deniuose reguliuojamas auktis. Tai leidia papildomai gabenti stambias automobili partijas kartu su stambaus gabarito technika (autobusus, sunkveimius, ems kio technik), kuri neisitenka tarp prastini automobilvei deni.

Refrieratoriai Tarptautins prekybos prekmis, reikalaujaniomis aldymo gabenimo metu, pltra privert statyti refrieratorinius laivus, kuri bendras tonaas 20-tojo amiaus pabaigoje sudar 7,5 mln.t . Refrieratoriniai laivai (reefer) tai plaukiojantys daugiadeniai aldytuvai, skirti gabenti greitai gendanias prekes. Tarp refrieratori yra tam tikra specializacija: iskiriami laivai banan vejai banan ir kit tropini vaisi gabenimui, ir laivai-aldikliai stipriai ualdyt (iki -25 C) produkt gabenimui. Refrieratoriams bdingas bruoas didelis eigos greitis (apie 20

13

mazg). Refrieratoriniai kroviniai paprastai veami paletuose, todl paprastai reikalaujama, kad refrieratorius bt pritaikytas krovini ant palet veimui. Kadangi vaisiai, pvz. bananai, paprastai veami i besivystani ali uost, neturini didelio naumo krovimo pajgum, danai tenka laiv aprpinti krovimo ranga. grtanius refrieratorius danai pakraunami automobiliai. iuo metu vis daniau statomi refrieratoriniai laivai su papildoma konteinerine talpa, kad bt galima veti krovinius refkonteineriuose. Nors refrieratoriai vis dar aptarnauja enkli greitai gendani produkt rinkos dal, iuos produktus vea ir kit tip laivai, skaitant linijinius krovininius laivus su aldymo patalpomis, konteinerveius, gabenanius refkonteinerius, ir rolkerius. Laivai piltini masini krovini transportavimui Tanklaiviai Priklausomai nuo gebjimo plaukti vienais ar kitais marrutais, tanklaivius priimta skirstyti sekanias tonao grupes (4 lentel). Tanklaiviai produktoveiai skirti palyginti nedideli naftos produkt partij gabenimui. Panamax klass tanklaivio gabaritai leidia praplaukti Panamos kanalu. Aframax klass tanklaiviai dl dideli gabarit negaldavo praplaukti Sueco kanalu iki jo rekonstrukcijos, ir jiems tekdavo i Arabijos lankos uost plaukti aplink Afrik. Suezmax klass tanklaiviai gali praplaukti Sueco kanalu po jo rekonstrukcijos. 4 lentel Tanklaivi tonao grups Tonao grup Dedveitas, t Product carrier (produktoveis) 30 000 50 000 Panamax 50 000 70 000 Aframax 70 000 110 000 Suezmax 110 000 200 000 VLCC 200 000 310 000 ULCC per 310 000 60-taisiais prajusio amiaus metais rinkoje pasirod VLCC ( very large crude carrier labai didelio tonao naftoveis) ir ULCC (ultra large crude carrier supertanklaivis) klasi tanklaiviai-supergigantai naftos aliavos gabenimui, kurie palaipsniui rinkoje suformavo savo sistem. Nedidelis perveimo savikainos ir frachto kaini lygis neleidia i sistem siterpti maesni gabarit tanklaiviams. Be to, stambiatonainius tanklaivius galima naudoti tik tarp specializuot giliavandeni uost, turini atitinkamus krovos pajgumus magistralinse naftos aliavos perveimo kryptyse. Naftos aliavos veimui naudojami 550 tkst.t dedveito tanklaiviai, kuri gramzda iki 20 metr. 14

viesius naftos produktus gabenantys tanklaiviai ymiai maesni (30-55 tkst.t dedveito) ir turi didesn rezervuar (tank) skaii, todl gali veti vairius naftos produktus. Jie aprpinti pakrovos/ikrovos komunikacijomis, tankai padengti specialia danga, neleidiania uterti krovin. Jie naudojami ir naftos aliavos gabenimui. Dka apsaugins tank dangos i laiv tarnavimo laikas didesnis, negu naftos aliav gabenani tanklaivi. J amiaus vidurkis danai siekia 20-30 met. Tanklaiviai chemini mediag gabenimui Chemines mediagas veantys laivai labai vairs nuo sudtingos konstrukcijos tanklaivi, gabani veti vairi ri krovini partijas skirtingose talpose, iki laiv, kuri konstrukcija labai panai tanklaivi-produktovei. ie laivai vea penki pagrindini kategorij krovinius: melas, gyvulinius riebalus ir augalinius aliejus, tepalus bei organinius ir neorganinius chemikalus. Skiriami penki iuos krovinius gabenani laiv tipai: tanklaiviai vairaus krovinio smulki partij gabenimui; krovinys gabenamas izoliuotose krovininse patalpose. ie laivai paprastai naudojami tam tikrose kryptyse, taiau iose kryptyse numatomas didelis ujim uostus skaiius. Nors ie laivai gali veti pavojingus cheminius krovinius, chemikal gabenimui tenka maiau nei 30% j eksploatacinio laiko, tuo tarpu 40% laiko jie sugaita vedami melas ir augalinius aliejus. Pastaraisiais metais tokie tanklaiviai vea smulkias partijas toki krovini, kurie anksiau bdavo veami sausakrvi laiv diptankuose; chemikal tanklaiviai paprastai vea vienos ries krovin ir danai naudojami linijinje laivyboje gabenimui tarp dviej uost. Pgrindins krovini rys tai neorganiniai chemikalai (rgtys ir kaustin soda). Tais periodais, kai grynj naftos produkt veimo frachto kainiai aukti, kai kurie chemoveiai naudojami kaip tanklaiviai-produktoveiai; tanklaiviai tirpikli gabenimui konstrukcijos poiriu yra patys paprasiausi tanklaiviai, skirti chemini krovini gabenimui. Kai kuriuos io tipo tanklaivius priskiria prie produktovei. Pagrindins veam krovini rys tai benzinas, toluolas, ksilolas, spiritas ir j produktai. Kai nra ios ries krovini, ie laivai gali veti grynuosius naftos produktus; specializuoti tanklaiviai chemini krovini gabenimui tai gana sudtingos konstrukcijos laivai, skirti tam tikr ri kroviniams veti. Jie paprastai vea tepalus, augalin aliej arba melas; laivai skystos sieros gabenimui specializuoti tik ios ries kroviniui, kur veant btina palaikyti auktesn temperatr ( +80 C), negu veant kitus krovinius. iuose laivuose yra speciali ranga krovinio ildymui, o tank apkalas i nerdijanio plieno, nes skysta siera iaukia korozij.

15

Dujoveiai Techniniu poiriu dujoveiai i esms skiriasi nuo sausakrvi ir tanklaivi, negalini veti suskystintas dujas. Savo ruotu, dujoveiai be suskystint duj negali veti jokio kito krovinio. Suskystintas gamtines dujas jra transportuoja dujoveiai LNG (LNG-carriers; LNG liquified natural gas skystosios gamtins dujos); ie laivai pasiymi didele kaina ir ltu kapitalini djim atsipirkimu. Veant jra, dujos turi bti suskystintos, o tam reikia jas ataldyti iki -162C esant atmosferos slgiui. Tuomet dujos pakraunamos laivo krovinines talpas ir pristatomos pagal paskirt. Btent is reikalavimas lemia didel tiek LNG laiv, tiek duj suskystinimo rangos bei specializuot krovos pajgum pakrovos/ikrovos uostuose, kain. Kaip gamtins, taip ir alutins dujos turi bti suskystintos, kad jas bt galima trasnportuoti jra, o tai pasiekiama prie -50C. LPG dujoveiai (LPG-carriers; LPG liquified petrolium gas skystosios naftos dujos), naudojami alutini naftos duj veimui, gali veti ir chemines dujas, pavyzdiui, suskystint amoniak ir kt. alutini naftos duj, kaip ir gamtini duj transportavimas reikalauja enkli kapitalini djim duj suskystinimo rang, uosto krovos pajgumus ir specializuotus LPG dujoveius. 3. Laivo tipo atitikimas transporto operacij pobdiui Linijinje frachto rinkoje naudojami laivai, kuri konstrukcija leidia veti nedideles vairios ries krovini partijas; paprastai j greitis bna slyginai didelis, priklausantis, kaip taisykl, nuo veam krovini verts. Tradiciniai daugiadeniai laivai vis dar sudaro enkli tonao dal, taiau pastaraisiais metais didja didelio efektyvumo rolkeri ir konteinervei, o taip pat daugiau ar maiau sudting universalij laiv dalis. Trampinje laivyboje naudojami vairi tip laivai, be to, transportavimo operacij pobdis gali vairiais bdais takoti laivo konstrukcij. Pailiustruosime tam tikro tipo laivo pasirinkim sekaniais pavyzdiais: 1 pavyzdys. Metalo kombinatas perka rdove geleies rdos gabenimui tam tikra kryptimi pagal ilgalaik prekybin sutart. iuo atveju krovinio ris, krovinio srauto apimtis ir gabenimo kryptis inomi i anksto, todl laiv galima suprojektuoti transporto operacij efektyvumo optimizavimui pagal krovinio pristatymo termino, jo apdorojimo uostuose ir mastelio pasiekimo efekto kriterijus. 2 pavyzdys. Laivybos kompanija, dirbanti sausakrvi rinkoje, perka balker ifrachtavimui reisiniam arteriui. iuo atveju laivo savininkas turi tik bendr supratim apie krovinius ir pakrovos/ikrovos uostus. Priklausomai nuo transporto operacij 16

pobdio jis gali pasirinkti nedidelio tonao laiv, gebant ueiti daugel uost arba stambaus tonao laiv, kuris bus konkurencingesnis gabenant pagrindines masini krovini ris. Btina atsivelgti tai, kiek laivas patrauklus frachtuotoj poiriu, o taip pat jo rinkos perpardavimo kain. 3 pavyzdys. Laivybos kompanija silo transporto paslaugas specializuotose rinkose, tokiose kaip miko ar ratins technikos gabenimas. iuo atveju laivo savininkas gali neturti aikaus supratimo apie bsim perveim slygas, bet jis tiksliai ino krovinio, kuriam gabenti bus sigytas laivas, r. Ryium su tuo jis veikiausiai isirinks specializuoto tip laivus automobilveius, mikoveius ir kt. Tokiais atvejais krovinio ris tiesiogiai takoja laivo tipo pasirinkim, nes jis nulemia uost, terminal ir uost pajgum, aptarnaujani iuos perveimus reind. Laivo tipo pasirinkimas visada siejasi su kompromisu veam krovini nomenklatros atvilgiu. Laivo savininkas, investuojantis las specializuot tona, automatikai savo kompanijai udaro rinkas, kurias gali aptarnauti universalesni laivai. Kaip tik todl eksploatacinio lankstumo klausimas renkantis laivo tip tampa centriniu. Kiekvienas laivo tipas turi technologinio lankstumo koeficient LCM (lateral cargo mobility), charakterizuojant krovinini vienet ri kiek, kur manoma perveti konkreiu laivu (5 lentel). 5 lentel vairi tip laiv technologinio lankstumo koeficientas

Laiv tipai / koeficientas LCM Krovininiai vienetai Universals laivai 7 Strop-paketai, ryuliai Paletai Fletai Konteineriai Lichteriai Sunkiasvoriai ir stambaus gabarito Ratin technika + + + + + + Roro 6 + + + + + + Narvelins Lich- Auto- Bal- Kon- Tank- Kombisandaros teriai mobil- keriai bal- laiviai nuoti konteiveiai keriai lavai nerveiai 1 6 1 1 4 1 2 + + + + + + + 17 + + +

Saus masini krovini partijos Masini pilstom krovini partijos

+ +

+ +

Labiausiai specializuotais laikomi keturi laiv tipai (LCM=1): konteinerveiai, automobilveiai, balkeriai ir tanklaiviai. i tip laivai skirti tik vienos ries krovininio vieneto perveimui. Kombinuot laiv LCM=2, kas atspindi j gebjim veti ir saus bir krovin, ir naftos aliav; tuo tarpu kon-balkeriai gali veti konteinerius, paletus, ryulius, neskaitant saus masini krovini. Rolkeriai dar lankstesni, jie gali gabenti beveik vis ri krovinius, iskyrus birius krovinius ir lichterius, j LCM=6. Vis dlto, patys lanksiausi i vis laiv tip yra tradiciniai universalieji linijiniai laivai, kurie vea bet koki ri krovinius, iskyrus pilstomus masinius krovinius ir lichterius (LCM=7). is laiv tipas leidia ilaid lygio prasme pasiekti kompromis tarp lankstumo ir efektyvumo. Linijinje laivyboje naudojami laivai Ilg laik didelio kiekio smulki krovinini vienet partij gabenimo vienu laivu tradiciniu sprendimu buvo daugiadeniai laivai. ie laivai, kaip taisykl, turi krovinines talpas generalini ir piltini krovini gabenimui, o taip pat aldymo patalpas. Jie gali veti smulkias biraus krovinio partijas (rda, kopra, metalo kroviniai) apatiniuose triumuose. i laiv charakteringa savyb ta, kad juose yra gana didels keliamosios galios krovos rengimai. is laivo tipas efektyvus veant plaios nomenklatros krovinius, tokius kaip vienetiniai kroviniai, smulkios partijos biraus krovinio, kroviniai, kuriuos reikia aldyti, bei smulkios piltinio krovinio partijos; visus iuos krovinius galima veti vienu laivu. Pagrindinis i laiv trkumas yra enklios laiko ir darbo snaudos j pakraunant/ikraunant. Daugiadeni laiv stovjimo laikas paprastai sudaro beveik pus reiso laiko, o stividorins ilaidos labai didels. Pastoviai esant konvencionalaus linijinio tonao paklausai, iuolaikiniai daugiadeniai laivai pateikiami plaiame vari tip diapazone, daniausiai kaip universals ir lo-lo tipo (lift on, lift

18

off). i tip laiv dedveitas 15-22 tkst.t , juose keturi ar penki triumai, kuri kiekvienas turi tvindek. Pagrindinis skirtumas tarp ankstesni tradicini daugiadeni krovinini laiv ir universali laiv yra tas, kad pastarj konstrukcija pritaikyta konteineri gabenimui taip pat gerai, kaip ir generalini krovini gabenimui. Tai pasiekiama dka trium ir tvindek dydi suderinimo su standartini 20 ir 40 pd ilgio konteineri dydiais. Ekonominiu poiriu universalus laivas yra kompromisinis generalini krovini gabenimo variantas. Perkraunant konteinerius, ie laivai ne tokie efektyvs, kaip konteinerveiai, bet atviri triumai ir tvindekai leidia gabenti plaios nomenklatros krovinius. Jie gali veti krovinius ant palet, flet, ratin technik, sunkiasvorius ir stambaus gabarito krovinius, konteinerius. Panaios nomenklatros krovini veimo kryptyje pagrindine alternatyva yra rolkeriai. Operatoriaus ar laivo savininko poiriu pagrindine universali laiv naudojimo problema yra ta, kad nors jie pritaikyti plaios nomenklatros krovini gabenimui, ekonomikumo poiriu ne visos krovini rys veamos vienodai efektyviai. Dl ios prieasties kai kurie laiv savininkai renkasi sudtingesnius universali laiv tipus, kuri konstrukcija leidia sutrumpinti PID (pakrovos/ikrovos darb) laik ir pagerinti keliamosios galios panaudojim. ie laiv tipai taip pat galina vairi krovini ri gabenim vienetinius, birius, ratin technik, konteinerius. J krovos priemons didels keliamosios galios ir tai leidia perkrauti sunkiasvorius krovinius, grdus, ilgin miko krovin, automobilius. Kadangi vyksta smarki gabenin jra konteinerizacija, buvo sukurtas slyginai naujas laivo tipas konteinerveis. Tonains konteinervei grups (klass) pateiktos 6 lentelje.

6 lentel Konteinervei tonains grups Tonao grup Fideriniai (Fider) Fidermaks (Fidermax) Hendisaiz (Handysize) Subpanamaks (Sub Panamax) Panamaks (Panamax) Postpanamaks (Post Panamax) Konteineri talpa, TEU 100-499 500-999 1000-1999 2000-2999 vir 3000 vir 4000

Pastaruoju metu vis didja stambi konteinervei, kuri krovingumas 2000-3000 TEU ir daugiau, paklausa. Pagrindinio konteinervei tipo krovini patalpos yra narvelinio tipo. Be 19

narvelini konteinervei dar yra pusiau narvelinio tipo konteinervei, kai dalis krovinini patalp neuimta narveliais, o skirta laisvai pakrovai. Vienas i pagrindini krovinins bazs prapltimo bd yra refkonteineri perveim pltra, tokiu bdu konteinerins kompanijos gali konkuruoti su refrieratorini laiv operatoriais msos, pieno produkt ir vaisi transportavimo sferoje. Nauji konteinerveiai statomi su gana didele aldymo talpa. Laipsnikas konteinervei tradicini riferini marrut sisavinimas naikina ribas tarp dviej rink. 4. Krovinio ris ir laivo konstrukcija Praeitame klausime buvo daroma prielaida, kad veamo krovinio ris ne visada riboja laivo savininko laivo tipo pasirinkim. Vis dlto, egzistuoja laivo technins-ekonomins charakteristikos, kurias galima optimizuoti, tam kad pasiekti maksimal efektyvum veant tam tikros ries krovin. Joms priklauso grynas krovingumas, trium ir tank matmenys, greitis su kroviniu ir priemoni pakrovos/ikrovos darbams buvimas. Visi ie laivo konstruktyvs ypatumai lemia apribojimus pagal jo technines-eksploatacines charakteristikas, atitinkanias konkreios ries krovinio perveimo reikalavimus. Laivo tipo pasirinkimo poiriu svarbi reikm turi tokios laivo charakteristikos, kaip kaina, lyginamoji pakrovimo apimtis ir krovinio vieneto ris. Krovinio vert Krovinio mas transportavimo proceso metu sudaro apyvartini laivo savininko l dal. Krovini pristatymo termin sumainimas laivo savininkams naudingas, ypa veant vertingus krovinius. Be to, vertingiausi krovini perveim srityje jr transporto konkurentu yra oro transportas ir nors jo perveamasis pajgumas palyginus nedidelis, konkurencijos lygis aukas; rezultate linijiniai operatoriai danai praranda pelningiausi korovini srauto dal. Konkurencijos tarp dviej transporto ri slygomis pristatymo laiko sutrumpinimas yra svarbiausia kryptis didinant transporto paslaug konkurencingum, todl laivai didels verts krovini perveimui statomi su padidintu eksploataciniu greiiu. Be to, didel verting krovini kaina duoda finansin stimul j transportavimui ir saugojimui maomis partijomis. Kita linijini laiv greiio didinimo prieastis yra susijusi su linijini konferencij sistema. Pagal konferencij susitarimus taikomi fiksuoti frachto kainiai, taigi laiv savininkai konkuruoja vieni su kitais gerindami paslaug kokyb, tai yra, vyksta nekainin konkurencija. Viena i transporto aptarnavimo kokybs gerinimo form yra greiio padidinimas ir krovinio pristatymo termino sutrumpinimas. 20

Maiausiai vertingais laikomi tokie birs kroviniai, kaip geleies rda ir anglis. ios preks, paprastai veamos didelmis partijomis (iki 300 tkst.ton), yra nedidels verts, taigi pagrindinis dmesys skiriamas 1 krovinio tonos perveimo savikainos mainimui. Toki krovini gabenimui paprastai apskaiiuojamas optimalus laivo eksploatacinis greitis, atsivelgiant esam eksploatacini ilaid lyg, ilaidas kurui ir metin krovini srauto apimt. Svarbia ios taisykls iimtimi yra atvejis, kai laivas skirtas eksploatacijai spoto rinkoje. Tokiomis aplinkybmis, net tuo atveju, jeigu laivo savininkas ruoiasi vykdyti geleies rdos transportavim, jis gali eksploatuoti laiv padidintu greiiu tam, kad atlikt kuo daugiau reis auktos frachto rinkos konjunktros periodu, kai perveim pelningumas pats didiausias. Lyginamoji pakrovimo apimtis Lyginamoji krovinio pakrovimo apimtis (LPA) takoja laivo pakrovimo laipsn, todl renkantis laivo tip btina atsivelgti kokios LPA kroviniai juo bus veami. Veant tam tikros ries krovin arba siauros nomenklatros krovinius specializuotais laivais, tai gana paprasta. Pavyzdiui, rolkeriai (daugiadeniai laivai su papildomu virvandeniniu bortu) turi didel krovini talp 3-4,5 m/t, tai susij su didele veam krovini LPA iki 8,5 m/t. Laiv, skirt plaios nomenklatros krovini gabenimui, atveju uduotis sudtingesn, nes btina atsivelgti vidutin LPA, skaitant maksimalias ir minimalias reikmes. Kai gabenam krovini LPA enkliai skiriasi nuo vidutins, danai ekonomikiau naudoti siauros specializacijos laivus. Charakteringiausiais toki laiv pavyzdiais yra rdoveiai, mikoveiai ir automobilveiai: pirmasis vea maos LPA krovinius, du pastarieji vea didels LPA krovinius. Krovini vienet rys Krovininiai vienetai, naudojami veant krovinius jra, gali bti klasifikuojami sekaniu bdu (7 lentel). Pirmosios keturios krovini vienet rys vadinasi natraliomis, nes krovinys veamas natraliame pavidale be specialios pakuots. Tipiniai generaliniai kroviniai ds, maiai ir kitokie kroviniai be specialios pakuots. io krovinio tipas yra pats imliausias darbo atvilgiu ir brangiausiai kainuojantis j veant jra; jo idliojimas laivo triume uima daug laiko ir reikalauja auktos klasifikacijos dokinink. 7 lentel Krovininiai vienetai, naudojami jr gabenime Krovinio vieneto ris Krovini charakteristika Natrals krovininiai vienetai Generaliniai kroviniai smulkios vairi krovini ri partijos dse, maiuose, 21

ranga ir t.t. vienariai piltiniai ir palaidi kroviniai, veami be pakuots, pvz., nafta, geleies rda, anglis, grdai, o top pat metalai ir mikas. Krovini partij dydis 3-300 tkst.t saus biri krovini atveju, ir iki 500 tkst.t piltini krovini atveju. Sunkiasvoriai kroviniai sunkiasvor pramons ranga lokomotyvai, jachtos ir t.t. Ratin technika automobiliai, traktoriai, sunkveimiai ir t.t. Dirbtiniai krovininiai vienetai Kroviniai strop-paketuo-se, tam, kad padidinti pakrovos-ikrovos greit, tokiu bdu ryuliuose paprastai veami kroviniai maiuose, ryuliuose ir miko kroviniai. Kroviniai ant padkl kroviniai sudedami ant padkl ir sutvirtinami plieninmis (palet) arba polietileninmis juostomis, nuo ilumos susitraukiania plvele ir pan. Fletai konteinerins platformos, danai su priemonmis krovinio idliojimui dviem auktais. Konteineriai 20-ties ir 40-ties pd standartini dydi konteineriai. Lichteriai lichteriai (baros) nedidels gramzdos upiniai laivai. Krovini perkrovimo uostuose intensyvumas, palyginus su konteinerine technologija, tris kartus didesnis. Masiniai kroviniai Masini krovini krovininiai vienetai tai partijos vienari krovini, kuri dydiai lygs laivo ar triumo talpai, pavyzdiui, 100 tkst.t geleies rdos, 50 tkst.t anglies, 12 tkst.t cukraus ar 200 tkst.t naftos aliavos. Triumo dydis yra minimaliu krovininio vieneto dydiu saus biri krovini atveju, o krovininio tanko pilam krovini atveju. Atskiros krovinins masini krovini vietos (unit bulk cargo) apima i vienet sudarytas laivo partijas, kuri kiekviena perkraunama individualiai, pavyzdiui, metalo kroviniai, miko kroviniai ir vilnos pundai. Pagaliau, iai krovinini vienet kategorijai priklauso sunkiasvoriai kroviniai, o taip pat ratuota technika. Sunkiasvoriai kroviniai iskirti atskir grup, kadangi j perveimas ir perkrovimas kelia tam tikras problemas. Prie dirbtini krovini vienet priskiriami vairs sustambinti krovininiai vienetai. Sustambintu krovininiu vienetu (SKV) vadinamas tam tikras kiekis krovinio, kur pakrauna, transportuoja, ikrauna ir saugoja keip viening mas. Sustambinti krovininiai vienetai taip pat ymimi sutrumpinimu ULD (unit load device). Krovininiai vienetai sustambinami dl dviej prieasi: pirma, krovinio pakavimas leidia padidinti intermodalini perveim nuo dur iki dur efektyvum. Jr transporte nadojamos penkios pagrindins sustambint krovinini vienet rys: strop-paketai ir ryuliai ( banded cargo), padklai (pallets), fletai (flats), konteineriai (containers) ir lichteriai (lighters). Labiausiai paplit padklai (pallets) ir konteineriai, kurie paisrod pirmoje XX a.pusje kaip efektyvus bdas sutrumpinti pakrovos-ikrovos darbo (PID) laik. Paletas tai krovininis vienetas ant padklo, turinio specialius PID renginius. Tokio krovinio perveimas turi sekanius privalumus: 22

paletai enkliai pigesni u konteinerius; paletai danai daug geriau tinka krovimo renginiams, esantiems ant kai kuri tip laiv, nepritaikyt konteineri perveimui; egzistuoja tui konteineri grinimo problema, tuo tarpu paletus galima naudoti vairi klasi krovini (pavieni, uritinam ir t.t.) gabenimui. Konteineriai tai daugiaapyvart tara, turinti specialius PID prietaisus. Standartiniai

konteineriai yra 6,1 m ir 12,2 m ilgio (atitinkamai 20 ir 40 pd ilgio). Konteinerizacijos privalumai yra ie: PID laiko sutrumpnimas ir j kainos sumainimas; Ilaid pakuotei ir tarai sumainimas; Krovini saugumo padidinimas dka hermetikumo.

J trkumas yra tas, kad tenka grinti tuius konteinerius savininkui bei didel perveimo kaina. Efektyviausias krovinini vienet sustambinimo bdas yra lichteriai, kurie patys yra lyg stambs plaukiojantys konteineriai ar baros su 150-375 t keliamaja galia. 5. Laivo tipo pasirinkimas Taigi, apvelgme vairias alternatyvas, su kuriomis gali susidurti laivo savininkas, nusprends investuoti savo kapitalines las laiv sigijim. Dl daugelio ms jau inagrint praktini prieasi, gana sudtinga aprayti ias alternatyvas, pasitelkus ekonominius arba finansinius rodiklius, todl gali susidaryti spdis, kad laivo tipo pasirinkimas labiau priklauso nuo verslininko intuicijos ar komercins nuojautos, negu nuo visapusikos ekonomins analizs. Praktiniais sumetimais analiz reikt atlikti dviem etapais. iuo atveju tai rinkotyra ir eksploatacin analiz. Rinkotyra Rinkotyra susijusi su ekonomini laivo parametr analize per vis laivybos kompanijos darbo period. Trampini laiv savininkui i analiz reikia btinyb nustatyti kokio tipo laivui bus lengviausia rasti frachtuotoj, o taip pat tokio laivo perpardavimo rinkos kain. Linijinis operatorius turt panagrinti, kokio laivo tipo jam reikt, atsivelgiant pasikeitimus krovini srauto struktroje ir pagrindinse perveim kryptyse esanioje konkurencijoje. Remdamasis atlikta rinkotyra, laivo savininkas turs geresn supratim apie transportavimo operacij, kurioms 23

atlikti ir skirtas laivas, ypatumus bei apie techninius parametrus, kuriuos is laivas turi atitikti. Rinkotyros metodika pateikta __ skyriuje. Eksploatacin analiz Sekantis ingsnis nustatyti laivo konstrukcinius ypatumus, galinanius pasiekti didiausi eksploatacijos efektyvum. Pavyzdiui, projektuojant tanklaiv-produktove, laivo savininkas pagrindini laivo charakteristik atvilgiu gali pareikti sekanius reikalavimus: gramzda ne didesn, kaip 10 m; didiausias laivo ilgis ne daugiau 175 m; gebjimas veti chemikalus, pvz., kaustin sod ir kt.; krovinini tank valymo ilaidos nedidels; eksploatacinis greitis 14 mazg; grynoji keliamoji galia apie 35-40 tkst.t .

Nors sra traukti gana konkrets reikalavimai, praktikoje vienareikmio sprendimo gali ir nebti. Gali bti taip, kad kai kurie reikalavimai bus sunkiai vykdomi. Pavyzdiui, gali bti sudtinga ilaikyti gramzdos apribojim dl kit ikelt charakteristikos slyg ir pan. Ar suvokia tai laivo savininkas, pateikdamas pagrindini laivo charakteristik reikalavimus, ir ar yra pasiruos prisiimti atitinkamas ilaidas? iuos du klausimus reikia inagrinti ekploatacins analizs etape. Ekonomin analiz Projektuojant laiv, pagrindinis udavinys yra vertinti vairius variantus ekonominiu aspektu, tam kad isiaikinti, kurie i j duos geriausi rezultat tiek ilaid atvilgiu, tiek techninieksploatacini charakteristik atvilgiu. iam tikslui naudojami du pagrindiniai metodai. 1.Grynosios tikrosios (diskontuotos) verts apskaiiavimas (Net present value, NPV). is metodas numato projektinio pinig srauto nustatym kiekvienam nagrinjamam variantui. Apskaiiuojamos projektins kasmetins pajamos ir ilaidos per vis laivo tarnybos laik bei grynoji diskontuota vert, atsivelgiant kapitalinius djimus, eksploatacines pajamas ir, gal bt, likvidacin laivo vert. ie metiniai piniginiai srautai diskontuojami (naudojantis minimaliu priimtinu diskonto kainiu) ir susumuojami, rezultate gaudanama grynoji diskontuota vert. Geriausiu laikomas variantas su maksimalia NPV. is metodas plaiai naudojamas kapitalini djim ekonominio efektyvumo vertinimui, atsivelgiant laiko faktori. Jo privalumas tas, kad apskaiiavim rezultate gaunamas rodiklis, 24

kuris tuo pat metu yra ir variant palyginimo kriterijumi, ir leidia suprasti koks ekonominis efektas bt gautas, realizavus projekt. Neigiama io metodo pus yra ta, kad sudtinga prognozuoti perveim pajamas, o nepagrstas/atsitiktinis pajam lygio numatymas gali duoti ikreipt rezultat. Dl ios prieasties NPV metodas labiau tinka kapitalini djim laivus, skirtus ilgalaikiam taim-arterio frachtavimui, efektyvumo vertinimui. 2.Reikalaujamo frachto kainio apskaiiavimo metodas (Required freight rate, RFR). is metodas padeda ivengti pajam prognozavimo problemos, nes jo pagalba galima palyginti vairi tip laivams tenkanias lyginiamsias transporto ilaidas. Rodiklis RFR apskaiiuoajamas dalinant vidutines metines eksploatacines ir kapitalines ilaidas i vidutinio metinio perveamo krovinio skaiiaus. i apskaiiavim tikslas nustatyti, kokio tipo laivas pareikalaus maiausio lyginamj transporto ilaid lygio, kartu atsivelgiant laivo savininko reikalavimus. Yra keletas i dviej metod variant; i j daniausiai naudojamas vidutins rentabilumo normos (Internal rate of return, IRR) nustatymo metodas, priklausantis prie NPV metodo variant (vidin projekto rentabilumo norma pasiekiama, kai NPV = 0).

4. Laivo gyvavimo ciklas ir konkurencingumas Transportini laiv konkurencingumas yra integralinis rodiklis, nustatomas dideliu kiekiu vairiausi slyg, kurios susideda i: reikalavim; laiv ir jr transporto paslaug pasaulins rinkos konjunktra; laiv savinink konkurencin kova pasaulinje jr transporto paslaug rinkoje; laiv statybos moni konkurencija dl palanki slyg gamybai ir pardavimams, laiv statymo finansavimo galimybs vairiomis lizingo schemomis ir kreditais; laiv statybos moni ir laiv savinink subsidijavimas; laiv savinink mokesi lengvatos, nukreiptos pirkimo pardavimo kontrakt tiekj aliavos ir laiv komplektavimo rengim bei laiv statyklos kokybs santykis tarp laiv technikos ekonomikos rodikli, slygojani projekt

patikimo produkcijos gamintojo reputacijos ukariavimas ir palaikymas;

sukrimui su savo alies staigomis laiv statybos monmis; sistemos sertifikavimas; konstrukcij dokumentacijos ir nustatom jr perveim rinkos, individuali laivo statytoj

25

santykis tarp rinkos laiv kainos ir ,,savininko kainos, kurioje numatytos

eksploatavimo ilaidos, techninis aptarnavimas ir remontas. Turint toki reikalavim rinkin, veikiant konkurencingumo pajgum, juos reikia vertinti visuose gyvavimo ciklo etapuose (ISO 9000 1), tame tarpe rinkodaros bei pasaulins laiv rinkos tyrimu, projektavimu ir konstrukcins technologins gamybos paruoimu, gamybos planavimu ir organizavimu, statymu, eksploatavimu ir laiv utilizavimu. Kaip pavyzdi pateiksime laivo konkurencingumo palaikymo visuose gyvavimo ciklo etapuose struktr (8 lentel). Be abejons, labai svarbus vaidmuo tenka pradiniam etapui rinkodarai ir pasaulio laiv rinkos tyrimams, kai prognozuojamos transporto sistem vystymosi kryptys. Gautos ivados lemia tolimesn pasaulio laivo statybos kompanij gamybin politik. Kitame laivo gyvavimo ciklo etape - laiv projektavime ir konstrukciniametechnologiniame gamybos paruoime, vyksta reglamentuotas daugkartinis eskizins, technins ir darbins projektavimo informacijos modifikavimas. Gamybos planavimo ir organizavimo etapo pagrindinis tikslas yra resurs optimalus panaudojimas.

8 lentel Laivo konkurencingumo rodikliai gyvavimo ciklo etapuose Laivo gyvavimo ciklo etapai Rinkodara ir pasaulio laiv rinkos tyrimai Laiv projektavimas ir konstrukcinistechnologinis gamybos paruoimas Gamybos planavimas ir organizavimas Laivo statyba Laivo eksploatacija Laivo utilizacija Efektyvumo rodikliai Realizacijos ilaid santykis su kontrakte numatyta kaina Projektavimo ir konstrukciniotechnologinio gamybos paruoimo ilaid santykis su kontrakto kaina Administravimo ilaid ir laivo kontrakto kainos santykis. Gamybini ilaid santykis su laivo kontrakto kaina Pelno ir kapitalini ilaid santykis Gauto i utilizacijos pelno ir materialinitechnini laivo statybos santykis

Pagrindinis laivo eksploatacijos ekonominis rodiklis atsipirkimo laikas lemia laivo statybos projekto patrauklum. J slygoja ie rodikliai: perveam krovini kiekis, perveimo savikaina, pelnas ir pan. Senstant pasaulio laivynui, iaugo utilizacijos etapo reikm. Pagrindinis laivo konkurencingumo iame etape rodiklis yra gauto pelno i antrini technini-materialini resurs realizavimo ir materialini-technini laivo statybos ilaid santykis. 26

II Frachto rinka 1. Rink charakteristika jr laivyboje Gyvenimo ciklo bgyje laivas funkcionuoja sekaniose rinkose: - frachto rinkoje; - naudot laiv pirkimo-pardavimo rinkoje; - naujos statybos rinkoje - utilizacijos (laivo atidavimo metalo lau) rinkoje. ios keturios rinkos nusako bendr laivybos rinkos struktr. Kiekvienai rinkai bdingos savo ekonominio funkcionavimo ypatybs, taiau jos visos susijusios su frachto rinkos ciklikumu. Be to, btent pagal ciklikum nustatomas atskir rink aktyvumas ir kain lygis. emiau pateiktoje schemoje pavaizduotos pagrindins laivybos rinkos, kuri pagrindiniu reguliatoriumi yra pinig srautas, ir j tarpusavio ryi sistema. 1. Frachto rinka Pasaulio prekyba
Ffrachtuotojas su kroviniu

2. Laiv ardymo rinka

Laiv metalo lauui-ardanios mons Pajamos i frachto Pajamos i metalo-lauo

Paklausa
Frachto kainis

Paklausa Pasila
Laiv pardavimas - ardymui

Pasila
Laiv savininkai su laivais nuomai Laivybos pinig srautas

metalolauo kaina

Laiv-savininkai (pirkjai)

Laiv savinink usakymai (portfelis) nauj laiv statybai

Paklausa Pasila

Paklausa Pasila
Naujo laivo kaina

Laivo pirkimopardavimo kaina

Laiv-savininkai (pardavjai)

Laiv statybos mon

1Pav. Keturios laivybos rinkos. altinis: Martin Laiv Stopford Maritime Economics, ,1997 Pardavjo pajamos statybos mons plaukos

2. Laiv pirkimo-pardavimo rinka

3. Nauj laiv statybos rinka 27

Laivybos rinkos pinig srautas pereina per visas keturias rinkas ir pasiskirsto tarp j. Apskirtai pamus, jis formuojasi l pritekjimo ir nutekjimo sskaita, be to, kiekviena rinka atlieka savo vaidmen. Vienas i pagrindini pinig srauto altini yra pelnas i laiv frachtavimo. Jo dinamika, augimas arba sumajimas kartu su frachto kainiu slygoja investuotoj aktyvum laivybos rinkoje. Frachto rinkos struktra gana sudtinga, k apsprendia veam krovini rys, veim geografija, rinkos atvirumo ar udarumo laipsnis. Smulkesnis frachto rinkos struktros ir jos funkcionavimo mechanizmo apraymas pateiktas antrame skyriuje. Kitas pinig srauto pelno altinis - plaukos i laiv pardavimo utilizacijai. Fizikai ir moraliai pasen laivai parduodami lau, kas utikrina laivo savininkui grynj l plaukas, ypa ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Naudot laiv pirkimas-pardavimas bendram pinig srautui atlieka sudtingesn funkcij. Investavimas tok laivyn yra labiau vidini operacij tarp laivo savininko ir investuotojo pobdio, kadangi jis neduoda nauj investicij i srit efekto. Vieno savininko tanklaivio ar balkerio pardavimas ir, atitinkamai, pinigini l plaukos jo sskait reikia tik tok pat l iplaukim i kito savininko sskait. Tuo bdu, is pinig srautas nekeiia bendro visos rinkos rombo srauto. Toki sandri rezultatu gali bti tik vienas realus efektas - apsirpinimas pelnu i krovini perveimo ilaikant bendr laivyno balans. Realus l iplaukimas vyksta tik naujos statybos rinkoje. Laiv statybos kompanijos naudojasi investiciniu srautu nedamos j materialius ir darbo resursus bei savo peln. Piniginio srauto judjim tarp keturi rink lemia bendras rinkos ciklas. Ciklo pradioje frachto kaini ir grynj pinig srauto padidjimas duoda start laiv savininkams padidinti naudot laiv kainas. Prasideda ir nauj laiv, kuri bsimas pelningumas investuotoj poiriu iauga, kain didjimas. Investuotoj pasitikjimo naujja statyba augimas lemia ir nauj laiv usakymo portfelio didjim. Madaug po dviej met i rink patenka nauji laivai, dl ko padidja bendra laiv pasila. Jeigu paklausa neturi tokios pat dinamikos, prasideda frachto kaini majimas. kaini majimas ir naujai pastatyt laiv apmokjimas pradeda gniauti pinig sraut. Laiv savinink finansini galimybi apribojimas jiems neleidia laiku sumokti sipareigojimus ir veria laivus nukreipti naudot laiv rink. Senesni laiv paklausos rinkoje nra, todl laiv savininkai patiria didel spaudim ir yra priversti tokius laivus parduoti i metalo lau. Visa tai rinkoje silpnina tos laiv savinink dalies pozicijas, kuri turtinis balansas menkas. Kuo daugiau laiv patenka metalo lau, tuo maesne tampa laivyno pasila, frachto kainiai vl pradeda kilti, ir procesas kartojasi.

28

Tokiu bdu, laivybos rinkos komercinio proceso kontrols ir koordinacijos pagrindu yra pinig srautas ir jo judjimas tarp rink. Grynieji pinigai - tai kas didina ir maina rinkos aktyvum. Laiv savininkai, pasireikiantys kaip bendro rinkos proceso dalis, privalo kontroliuoti kain ir pinig srauto judjim. 2. Frachto rinkos paklausos ir pasilos modelis Tonao paklausos ir pasilos tarpusavio sveika yra pagrindinis rinkos mechanizmas nustatant kainas trampinje frachto rinkoje. Rinkos struktra. Frachto rinka turi tam tikr technin ir geografin struktr. Technin struktr lemia laivyno specializacija, jos technins ir eksploatacins ypatybs. Geografin struktr apsprendia perveim kryptis, o ia prasme, tam tikros konao ries rink priimta dalinti kelet geografini sekcij. Tuo bdu, frachto rinka susideda i daugelio tarpusavyje daugiau ar maiau susijusi vietini rink. Vietine ( local) frachto rinka priimta vadinti jros transporto paslaug sferos panaudojim vairi ri krovini perveimui, kur efektyviausiai gali atlikti reikalingos charakteristikos laivai. Paklausa. Laivyno paslaug paklausos esm sudaro usienio prekybos ryi tarp konkretaus geografinio regiono ali apimties visuminis dydis, kai ie ryiai realizuojami jriniais perveimais. Gabenim jra paklausos pobdis daugialypis, j apsprendia poreikis perveti dideles ar maas krovini partijas. Paklausa, savo ruotu, gali bti pastovi, periodin ar epizodin. Tonao paklausa priklauso nuo perveim jra kain (frachto kaini), o taip pat nuo perveimo kain kitos ries transportu (kai perveimus galima sukeisti). Taiau tonao paklausos elstingumas priklausomai nuo frachto kaini yra emas, k slygoja visa eil prieasi: pernelyg maas jrinio transporto paslaug sukeiiamumas; pernelyg maa dalis nuo galutins veam krovini kainos tenka perveimui;

Pasila. Tonao pasilos maksimali apimt apsprendia perveamasis pajgumas laiv, kurie gali bti ifrachtuoti, skaitant nenaudojamus laivus.

29

Laivyno paslaug pasila labai elastinga frachto kaini atvilgiu, kol dar nepradjo veikti visas laivynas. Pasilos elastingum galima apvelgti ir atvilgiu toki kintamj, kaip atlyginim ir kuro kainos lygis. Rinkos pusiausvyra. Paklaus ir pasil frachto rinkoje galima nustatyti sekaniu bdu: Dt = f (Qt Lt) St = f (Ft Pt) (1) (2)

Kur: Dt perveim jra paklausa, tonos myli; Qt masini krovini kiekis, perveamas jra per nustatyt period, tonos; Lt vidutinis perveimo nuotolis 1 krovinio tonai, mylios; St tonao pasila, t/mylia; Pt vidutinis pajgumas 1 dwt, t/myli/1 dwt; Ft laivyno tonaas, dwt; t nagrinjamas laiko periodas. Perveim paklausa tonomis myli nustatoma pagal tam tikro krovinio kiekio perveimo btinum ir vidutin perveimo nuotol, tenkant 1-ai krovinio tonai, o pasila tonomis myli pagal laivyno pajgum dedveito tonomis ir laivyno naum. Tonao pasila tam tikru laiko momentu yra pastovus dydis, o perveamasis pajgumas kintamas, kur slygoja pakitimai rinkoje ir laiv technins charakteristikos. Lygi (1) ir (2) pagrindu galime urayti ias priklausomybes: Paklausai: Qk = (Et,...) Qt = Qtk Dtk = Qk * Ltk Dtkm = Atkm * Dtk Atkm = Dtkm / Dtk (3) (4) (5) (6) (7)

Kur: Et ekonominio aktyvumo rodiklis; Atkm specializacijos laiv rinkos dalis m; m laiv specializacija; k krovinio pobdis.

30

Lygtys (3) ir (4) parodo jrins prekybos sudedamosios apimt, kaip vis atskir krovini ri sudedamj visum. Lygtis (6) parodo perveim tam tikros specializacijos laivais paklaus. Lygtis (5) parodo perveim paklaus kiekvienai krovinio riai tonomis myli. Pasilai: Ftm = F(t+1)m + Utm Vtm AFtm = Ftm Ltm Stm = AFtm * Ptm (8) (9) (10)

Kur: Utm laivyno papildymas per metus, dwt; Vtm laivyno sumajimas per metus, dwt; AFtm veikiantis laivynas, dwt; Ltm nenaudojam laiv tonaas; ( skaii neeina avarijoje nukentj laivai ar neeksploatuojami dl kit prieasi). Lygtis (8) parodo konkreios specializacijos laiv tona skaitant laivyno papildym ir nuostol per laiko period t. ia eina vis specializacijos laiv tonaas m, taiau bet kuriuo metu dalis laiv neeksploatuojama. tai atsivelgta lygtyje (9), kuri parodo veikianio laivyno tonao dyd: i bendro tonao iskaiiuojamas neeksploatuojam laiv tonaas. Ir pagaliau (10) lygtis parodo, kad specializacijos laivyno tonao pasila m nustatoma remiantis veikianio laivyno tonau ir jo vidutiniu metiniu naumu. Tuomet pusiausvyros slyga arba trampins rinkos balanso slyg galima apskaiiuoti pagal lygt: Stm (FRtm) = Dtm (FRtm) (11) kur: FRtm pusiausvyros bsenos frachto kainis. Pagal balanso slyg atitinkamos specializacijos laiv tonao pasila lygi pasilai esant pusiausviram frachto kainiui FR. Jeigu pasila virys paklaus, frachto kainis mas iki pusiausvyros lygio. Jei paklausa virys pasil, frachto kainis dids iki tol, kol paklausa bus patenkinta, ekstremaliu atveju tai gali bti nemanoma dl laikino lago pradedant eksploatuoti naujus laivus. Paveiksle 2 pavaizduotos tipins trampinio tonao paklausos ir pasilos funkcijos esant skirtingiems frachto kaini lygiams.

31

Take A frachto kaini lygis emas, todl dalis laiv iimama i eksploatacijos, o dalis dirba sumaintais tempais. Take B frachto kainiai pakyla iki tokio lygio, kai tam tikra laiv dalis vl pradedama eksploatuoti, kad padidint pasil.

FR
Aukti frachto kainiai. (Visi laivai eksploatuojami pilnu tempu.) C B A emi frachto kainiai. (Dalis laiv nebeeksploatuojami, laivynas dirba sumaintu tempu) Frachto kainiai auga. (Visi laivai eksploatuojami, greitis didja)

D ir S, mlrd.t/mylios metus
Pav.2. Pasilos ir paklausos funkcijos trampinei frachto rinkai.

Take C pasila dar padidja, nes padidja vidutinis eksploatacinis laiv greitis. Toliau didjant frachto kainiams pasila nedidja, nes veikia visas esantis laivynas, kas ir reikia aukt pasilos kain elastingum. Tokia, bendrais bruoais, paklausos ir pasilos tarpusavio sveikos schema frachto rinkoje.

3. Faktoriai, takojantys frachto rinkos konjunktr ir frachto kainius Konjunktra. Svarbiausia rinkos charakteristika yra konjunktra. Frachto rinkos konjunktra laikomas santykis tarp trampinio tonao paslaug paklausos ir pasilos (pav.3), kuris parodo frachto kaini svyravim vidutins transporto produkcijos gamybos rinkos kainos atvilgiu. Frachto konjunktros lyg slygoja bendra pasaulins gamybos padtis. Frachto rinkos konjunktr charakterizuoja kaini lygio dinamika ir sudarom frachto sandori kiekis (aktyvumas). Paprastai didelis aktyvumas susijs su kaini lygio padidjimu, o emas su j sumajimu.

32

Pasaulin jrin prekyba

Pasaulin jrin prekyba Jrin prekyb galima klasifikuoti kaip biraus krovinio ir generainio krovinio priklausomai nuo PSD funkcijos kiekvienai prekei Didels krovini partijos (vir 2-3000 ton) Maos krovini partijos (iki 2-3000 ton)

Palaidas/birus krovinys Bet kokia privaiam asmeniui priklausanti krovinio partija, pakankamai didel, kad upildyt vis laiv (arba trium). Trys pagrindiniai tipai: - sausas krovinys - piltinis skystas krovinys - ypatingas palaidas krovinys Palaido/biraus krovinio gabenimo verslas Silo krovinin laivo talp pagal princip vienas laivas, vienas krovinys Balkeri laivynas teikia laivus palaido/biraus krovinio perveimui Pagrindiniai tipai: - tanklaiviai - balkeriai - kombinuoto krovinio laivai - ypatingo palaido krovinio laivai D /S D /S

Generalinis krovinys Bet kokia privaiam asmeniui priklausanti krovinio partija, per maa, kad upildyt vis laiv ar trium. Pagrindiniai tipai: - palaidas/birus krovinys - konteineriuose - paletuose/padkluose - ant sling - skystas - aldytas - ant rat

Linijins laivybos verslas Silo transport maoms krovinio partijoms pagal bendro vejo princip

Linijini laiv laivynas teikia laivus generalinio krovinio transportavimui. Pagrindiniai laiv tipai: - universals laivai - konteineiniai laivai - ro-ro tipo laivai

Nuosavi balkeriai

Frachto rinka Laiv savinink susivienijimas tiekia bendros paskirties tona, inuomot tikslu patenkinti nereguliari paklaus Pasaulio laivynas Daug vairaus tipo laiv

Nuosavi linijiniai laivai

Pav.3 altinis: Martinas Stopfordas, 1997

33

Rinkos konjunktros rodiklis ireikiamas kaip: K = D / S ... (12) Kai K = 1, stebima rinkos pusiausvyra, apie kuri rame aukiau. Btina tokios padties slyga yra vienodi frachto kainiai. Frachto rinkos padt esant K > 1 ar K < 1 charakterizuoja aukta ir ema konjunktra, kai frachto kaini lygis neatitinka transporto kat. Pagrindiniai faktoriai, takojantys frachto rinkos konjunktr, o tuo paiu ir paklausos bei pasilos lyg, pateikti 1 lentelje. Lentel 1 Pagrindiniai faktoriai, takojantys frachto rinkos konjunktr Paklausa 1.Pasaulin ekonomin padtis 2. Jrini krovini perveim apimtis 3.Vidutinis 1 t perveimo nuotolis 4.Transporto kat lygis 5.Tarptautin padtis Pasila 1.Pasaulinio prekybinio laivyno tonaas 2.Laiv statybos produkcijos gamybos apimtis 3.Laiv atidavimo metalo lauui ir ijimo i rikiuots apimtis 4.Laivyno naumas 5.Ioriniai faktoriai, takojantys laivyno eksploatavimo slygas

Be to, konjunktros faktorius galima klasifikuoti kaip: 1) ciklinius ir neciklinius, 2) trumpalaikius ir ilgalaikius, 3) iorinius ir vidinius. Svarbiausiu pasaulins frachto rinkos cikliniu faktoriumi yra bendra kin konjunktra. Kitas svarbus ciklinis faktorius yra kai kuri krovinio ri perveimo sezonikumas. Prie neciklini faktori priskiriamas tarptautins padtis paatrjimas, karini veiksm pradjimas ir vykdymas, konkurencija tarp linijini ir trampini kompanij, konkurencija tarp tanklaivi ir sausakrvi laiv. Prie trumpalaikio pobdio faktori priskiriami sekantys: valstybi politika (vyriausybins priemons suteikiant ekspoatacines subsidijas laivybos kompanijoms, krovini preferencijos ir kitos protekcionistins preimons); trampini laiv savinink veiksmai (tai gali bti susitarimai dl minimalaus frachto kaini lygio); socialiniai konfliktai (jreivi ir dokinink strekai); stichins nelaims ir kt. Ilgalaikiai faktoriai susij su rinkos ciklikumu ir bus nagrinjami sekaniame skyriuje. 34

Ioriniai faktoriai, kaip taisykl, turi ilgalaik poveik frachto kaini lygiui ir nepriklauso nuo krovini perveimo jra sandorio slyg. Be bendr ekonomini faktori ir tarptautins padties, prie j galima priskirti bendras pasaulini jrini perveim, uost ir laivyno charakteristikas (jrini perveim apimtys ir pasiskirstymas pagal laivybos ris, gamybos ir vartojimo geografija, uost kio ivystymas, laivyno perveamasis pajgumas, eksploatacini ilaid lygis). Faktorius, charakterizuojanius konkreias sandorio slygas, galima vardinti vidiniais, prie j priskiriamos pagrindins ir papildomos arterio slygos. Pagrindins i j yra: perveimo kryptis krovos darb pamokjimo slygos pakrovos/ikrovos darb vykdymo laikas frachto apmojjimo tvarka ir valiuta arterio trukm arterio sudarymo skubumas krovinio vertingumas krovinio partijos dydis. Jei i ar kita pradin arterio slyga bus performuluota, tai daniausiai keiiasi ir frachto kainis. Faktori, takojani frachto kainius, idstyta klasifikacija leidia j sivaizduoti kaip komponentus, kuriuos slygoja vidini ir iorini faktori taka. Iorinius faktorius galima traktuoti kaip nereguliuojamas kintamsias, o vidinius kontroliuoja laiv savininkai ir frachtuotojai. Iorini faktori takojama frachto kainio dalis yra frachto reiso kainio taimarterinis ekvivalentas. TCE = (NF Rn) / Tv kur NF neto-frachtas u reis (frachtas, iskaiius brokerio komisin rinkliav), $; Tv reiso trukm, paromis.

4. Rinkos ciklai frachto rinkoje Galima teigti, jog ciklas-tai laiko atkarpa, kurios bgyje vyksta nuolat pasikartojanti vyki grandin. Ciklikumas bdingas visoms rinkos rims, ne iimtis ir jr transporto rinka. 35

Atsivelgiant ekonomini proces svyravimus suklusias prieastis, skiriama keletas ekonomini cikl, kurie pirmiausia skiraisi savo trukme. Trukms atvilgiu skiriami trumpalaikiai ir iglalaikiai konjunktros svyravimai. inoma daugiau nei 1380 tip, i j daniausiai minimi ir ekonomikoje naudojami ie: Kitchen (trumpas 3-4 met ciklas), Juglar (6-8 met ciklas) Labrousse (10-12 met ciklas) Kuznets (apie 20 met) Kondratieff (apie 50 met).

Idja pritaikyti ciklikumo teorij frachto kaini svyravimo kitim ir prognozavimo analizei kilo palyginus neseniai (j pirm kart ireik 1986 m. Maiklas Hemptonas). Jr transporto rinkos istorija aprayta nuo 1869 iki 2002 met, t.y. 133 matai. I viso vyko 15 cikl. Paskutinysis, penkioliktas, prasidjo 90-j viduryje ir tsiasi iomis dienomis. Praktin cikl reikm neturt bti menkinama, nes btent rinkos ciklai takoj laiv pajamas ir kain. Pavyzdiui 1999 met pradioje VLCC tankerio, kurio DWT 280t.t, dienos atneamos pajamos sudarydavo 9000$, o t pai met pabaigoje, tas pats laivas udirbdavo iki 90000$ per dien. Nesunku suvokti, kad tokie svyravimai sukelia staigius pokyius laiv savinink pajamoms. Labai panaiai rinkos svyravimai veikia ir laiv kain, o tai reikia ir visos kompanijos kapitalizacijos laipsn. Pavyzdiu galt bti to paties VLCC tankerio kain, kuri gali pasikeisti per penkerius metus nuo 3mln. iki 30 mln.$ t.y. padidti 10 kart.() Ilgalaikis ciklas susideda i keli stadij:nuosmukio, atsigavimo, virns ir kolapso. 1-ma stadija: Nuosmukis Skiriamos trys io nuosmukio charakteristikos. Pirma, pasireikia tonao perteklius. Laivai rikuojasi eil pakrovos vietose, o laivai jroje ltina eig, kad sumaint kuro ieig ir nutolint atvykimo laik. Antra, frachto kainiai krenta iki eksploatacini ilaid lygio neefektyviausiai laivyne dirbani laiv, kurie vliau bna prastovoje. Treia, palaikomi emi frachto kainiai ir sunkiai gaunami kreditai sukelia neigiam grynj pinig sraut, kuris progresyviai didja. Neturinios grynj pinig laivybos kompanijos priverstos parduoti laivus u labai ma kain, nes pirkj labai maai. Sen laiv kaina krenta iki metalo lauo kainos, dl ko suaktyvja laiv imontavimo rinka. 2-tra stadija: Atsigavimas

36

Kai tik isibalansuoja pasila ir paklausa, pirmas padties pagerjimo enklas yra teigiamas frachto kaini padidjimas vir eksploatacini ilaid, po ko sumaja tonao prastova. Rinkos tendencijos lieka neaikios ir nenuspjamos. Optimizmo nuotaikas keiia gilios abejons tuo, ar ities padtis keiiasi gerj pus (kartais pasirodo teiss pesimistai, kaip natome i netikro pagerjimo periodo nuo 7 iki 9, pav.2.1). Kai netikrumo laikotarpis praeina, naudot laiv kainos kyla ir sigali optimizmas. 3-ia stadija: Virn(Pikas)/Plato(Aukuma) Kai bus ieikvotas visas perteklius, rinka pereis toki faz, kai pasila ir paklausa yra stabilioje pusiausvyroje. Frachto kainiai aukti, danai du ar tris karuts viryjantys eksploatacines ilaidas. Tokia padtis gali tstis kelias savaites ar kelet met, priklausomai nuo pasilos/paklausos slyg. Prastovoje yra tik neparduodami laivai; laivynas dirba visu pajgumu; savininkai tampa nenuspjami; bankai noriai duoda kreditus; inasklaida pranaauja laivybos verslo klestjimo laikotarp; steigiamos visuomenins laivybos kompanijos. Naudot laiv kainos pakyla vir registruotos kainos ir tai rodo, kad modernius laivus galima parduoti u didesn kain, nei kainuot pastatyti nauj. Laiv statyklos gauna vis daugiau usakym, i pradi nedau, bet vliau sibgja. 4-ta stadija: Kolapsas Kai pasila virija paklaus, rinka patenka kolapso faz. Nors nuosmuk paprastai sukelia tokie svarbs faktoriai kaip verslo ciklas, uosto isilaisvinimas nuo laiv susikaupomo ir laiv, usakyt rinkos piko metu, pristatymas; kai tai trunka ilgesn laik, pesimistins nuotaikos gali pagreitinti kolapso vyksm iki keli savaii. Laivai vl susitelkia pagrindiniuose uostuose. Frachto kainiai krenta, laivai maina darbo spart, ir maiausiai patruakls laivai turi laukti krovinio. Ilieka didelis netikrumas. Nuotaikos nevienodos ir keiiasi sulig kiekvienu rinkos pagyvjimu.

37

III Frachto rinkos ypatybs 1. Rinkos struktra Tonao frachto ir ufrachtavimo sandoriai sudarinjami frachto rinkoje. Tai viena i preki rinkos ri, isiskirianti tuo, kad vietoj preks, kaip pirkimo-pardavimo objekto, ia pateikiama ne darbo sudaiktinta prek, o perveimas, kitaip tariant, transporto paslaugos. Perveimo kaina, kaip transporto paslaug pinigin iraika, yra dviej form: frachto kainis ir tarifas. Frachto kainiai taikomi trampinje laivyboje ir sudaro kain, nustatom sudarant kiekvien atskir sutart ali susitarimu (frachtuotojo ir vejo) ir galioja tiktai iems partneriams ir tiktai io sandorio galiojimo laikotarpiu. Tarifai - perveimo kain sistema, veikianti linijinje laivyboje. J vienaalikai nustato linijini perveim kompanija kaip visuomeninis vejas, ir vliau ilg laik ji yra taikoma visiems krovinio siuntjams (iki pasikeitimo). Frachto tarif ir kaini ekonomine baze yra perveimo kaina, t.y. savikaina, plius vidutin pelno norma. Jos pagrindin dal sudaro ilaidos, kurios priklauso nuo laivo statybos kainos dydio nusidvjimo atskaiiavimai priklausomai nuo dto kapitalo pelno norma arba kredito palkanos, draudimas. Kitos svarbios perveimo savikainos sudtins dalys yra ilaidos kurui, remontui ir gulos ilaikymui. Iaugus laiv statybos katams, ir staigiai padidjus skysto kuro kainoms 1970-80 m.m., padidjo ir gamybiniai katai, atitinkamai iaugo krovini perveimo frachto kainiai ir tarifai. Kita vertus, dka nauj didelio naumo specializuot laiv ir terminal, ekonomik laivo rengim, vartojani sunkj kur ir automatizacija, tampa leido sumainti krovini pristatymo ir frachto kainius. Transporto paslaug rinkos svarbi ypatyb yra jos suskirstymas atvir ir udar frachto rinkas. Udarai rinkai priklauso tie krovini srautai, kuri sisavinimas leidiamas tik nustatytai laiv savinink grupei. Tai valstybs kontroliuojami krovini srautai, reguliars stambi kompanij perveimai ir linijin laivyba. Dabartiniu metu praktikai visose alyse statymai numato, kad vidaus perveimuose gali dalyvauti tiktai nacionalins laivybos kompanijos. Be to, usienio vyriausybs savo ali laivynams utvirtina strategini krovini perveim, karini bazi aprpinim, tiekim pagal vairias pagalbos programas, valstybinius kreditus ir kt. . Besivystaniose alyse priimti tam tikri statymai, galinantys apsaugoti usienio prekyb ir valiutini ilaid ekonomij; sutinkamai su

38

iais statymais, tam tikra importo-eksporto krovini srauto dalis (iki 40-50%) tenka savo alies laivynui, tuo bdu apsaugo j nuo usienio kompanij konkurencijos. Linijin laivyba yra ypatinga udaros frachto rinkos sfera. Kiekviena perveimo kryptimi stambios linijini perveim kompanijos sudaro kartelio tipo susivienijimus frachto konferencijas. J nariai nustato vieningus monopolinius tarifus u krovini perveim. Tam kad apribot konkurencij i nepriklausom laiv savinink puss, linijini perveim kartelis sukuria sistem, idant utvirtint sau krovini siuntjus, laiv krovos ir agentavimo kompanijas; veda frachto kar prie autsaiderius. Pagaliau, prie udaros frachto rinkos tenka priskirti stambi pramons kompanij pagrindin krovini srauto dal. i operatori (industrial carriers) nuosavas ir ilgam laikui ufrachtuotas ilgalaikiam taimarteriui laivynas iuo metu pervea 95% tarptautiniu mastu pristatomos rdos, 85%-90% anglies ir naftos, didel kiek fosfat, aliuminio rdos, medienos, grd. Savo rankose koncentruodami pagrindin specializuoto laivyno dal masiniams krovini perveimams, ios kompanijos ne tik garantuoja reguliar ir aliav pristatym savo monms, bet gali ir aktyviai daryti tak frachto kainiams. Atvira frachto rinka laikoma dalis tarptautini jrini krovini sraut, kur dalyvavimas perveimuose nra ribojamas ir vykdomas slyginai laisvos konkurencijos slygomis. Isivysius konferencinei linijinei laivybai ir pramons kompanij laivynui, enkliai sumajo laisvo frachto rinkos dalis, palyginus su priekariniu periodu ir iuo metu nevirija 15%-20% bendros tarptautini jrini perveim apimties. Taiau, ireikus skaiiais, i dalis sudaro apie 500 mln. ton metus, t.y. deimtis tkstani kasmetini frachto sandori. Atvira frachto rinka skirstoma pagal laivyno ris saus krovini ir skyst krovini perveimo rinkas. Savo ruotu, saus krovini frachto rinka susideda i geografini sekcij pagal masinio eksporto rajonus, kur yra trampinio tonao poreikis. Kiekvienoj sekcijoj yra vyraujantys krovini srautai, priklausomai nuo perveimo krypties ir krovinio pobdio, lemiantys laivo tipo ir dydio pasirinkim. iuolaikins atviros frachto rinkos pagrindins geografins sekcijos yra: Atlanto pagrindiniai krovinio srautai grdai i JAV ir Kanados uost Europ ir Japonij, anglis i JAV uost, pjautine mediena i Kanados; Ramiojo vandenyno daugiasia grdai ir rda i Kanados uost Japonij ir Europ; Australijos rda, anglis, pjautin mediena; Viduremio jros tros i .Afrikos uost. Skysto krovinio perveimuose isiskiria pagrindiniai alios naftos krovini srautai, o taip pat perveimai tamsi ir viesi naftos produkt, melasos, augalini aliej ir t.t. Dka laiv mobilumo ir tam tikro universalumo, atskiros laivybos sferos, pasaulins frachto rinkos geografins sekcijos ir net vairios perveimo rys yra tampriai tarpusavyje susij. 39

Konjunktros pakitimai vienoje kurioje nors geografinje sekcijoje veda prie laipsniko tonao perskirstymo iki tol, kol slyginai neisilygina laivyno darbo rentabilumo vidutinis lygis visoje sistemoje. Toks perskirstymas vyksta ir pagal krovinio pobd: priklausomai nuo konjunktros birij krovini laivai gali bti naudojami anglies, rdos, grd arba tr perveimams; laivai veantys naft ir naftos rd skyst krovini arba biri produkt perveimams; iuolaikiniai mikaveiai ir supakuot krovini perveimo laivai medienos, biri produkt ir konteineri perveimams. Tarp atviros ir udaros frachto rink taip pat yra tamprus ryys. Pavyzdiui, esant nedidelei tonao paklausai, daugelis trampini laiv savinink dalyvauja linijiniuose perveimuose: kaip autsaideriai arba inuomoja savo laivyn taimiarteriui konferencijos nariams. Ir prieingai, bumo periodo metu linijinis tonaas plaiai naudojamas masini krovini perveimams, ypa maai apkrautomis kryptimis. 2. Rinkos konjunktros analiz Tarptautins frachto rinkos konjunktra tai santykis tarp trampinio tonao paslaug paklausos ir pasilos, nulemiantis frachto kaini svyravimus ir atitinkamai gamybos katus. Frachto konjunktros lyg slygoja bendra pasaulins gamybos padtis, taiau jis turi eil specifini ypatybi. Kaip jau buvo minta, pagrindin rdos ir anglies perveim dalis tenka gamybini kompanij laivynui. Todl atviroje sausakrvi tonao frachto rinkoje vyrauja grd, tr, anglies, metalo lauo krovini srautai. Tarp kitko, grdams tenka apie pus bendros frachto apimties ir, tokiu bdu, nuo pasaulins grd prekybos bkls enkliai priklauso bendra paklausa sauso krovinio tonaui ir frachto sandori lygiui. Geografinje plotmje frachto rinkos konjunktra ypatingai daro tak Japonijos ir Vakar Europos ekonomikos bklei, t.y. t ali, kur pramonin gamyba tampriai susijusi su kuro ir aliav jriniais perveimais. Kaip ir visas pasaulio kis, frachto rinka vystosi ciklikai, be to jai charakteringas konjunktros ir kain (frachto kaini) ymus svyravimas. Tai galima paaikinti, vis pirma, preki perveimo ypatybmis. Transporto produkcijos negalima gaminti atsargai ir saugoti sandliuose iki paklausos padidjimo. Krizs atveju laivo savininkas priverstas tsti savo laivyno eksploatacij iki tol, kol su tuo susij nuostoliai taps maesni, negu laivo prastovos katai. Tuo bdu, esant tonao pertekliui, frachto kainiai krinta kartais emiau perveimo savikainos. Kita trampinio tonao kaini svyravimo prieastis yra ta, kad gamybins kompanijos turi savo laivyn. Kaip jau buvo minta, atviroje frachto rinkoje perveama tik 15%-20% kuro ir aliav krovini srauto, jo kintamoji dalis. Todl netgi, palyginus, nedideli usienio prekybos bendros apimties pakitimai veda prie enklaus trampini laiv paklausos padidjimo (sumajimo), kas, savo ruotu, atspindi frachto kaini lyg. Konjunktros padidjimo periodu 40

gamybins kompanijos, siekdamos i anksto apsirpinti tonau, frachtuoja taimarteriui didel laiv skaii. Ir prieingai, pramonins gamybos krizs slygomis jie nebeatnaujina kontrakt laivams, kuri nuomos terminas jau pasibaigs, o kartais net yra priversti perduoti frachtavimui rinkoje savo nuosav laivyn. Dl to, esant bet kokiam frachto konjunktros svyravimui labiausiai keiiasi didelio tonao specializuot tanklaivi ir birij krovini laiv kainiai. Frachto rinkos konjunktros pokyiai, kaip taisykl, iek tiek atsilieka nuo pramonins gamybos atitinkamo ciklo pradios. Pasibaigus krizei ir depresijai, ir padidjus perveim apimiai, frachto kainiai palyginus ltai auga iki tol, kol nepradedama eksploatuoti nenaudojamo laivyno pagrindin dalis. Ir prieingai, majant pramoninei gamybai, trampiniai laivai dar kur laik vykdo anksiau sudarytus kontraktus arba pasilieka taimarteryje, kas sulaiko kaini kritim. Atvirs frachto rinkos konjunktrai bdingas ne tik ciklinis svyravimas, bet ir reguliarus sezoninis svyravimas. Tai susij su tam tikros ries krovini gamybos sezoniniu pobdiu (pvz. grd) arba su sezonine navigacijos pabaiga kai kuriuose uostuose. iuo atveju atsilaisvin laivai pervedami kitas geografines rinkos sekcijas, ten didindami transporto paslaug pasil. enkls frachto konjunktros svyravimai periodikai vyksta dl vairi karini-politini ir socialini faktori. Paatrjus tarptautinei padiai, skubiai papildomos strategins kuro ir aliav atsargos, bendro tonao dalis skiriama karinio transporto perveimui, ir visa tai labai spariai kelia frachto kainius. kainiai gali taip pat padidti paskelbus tam tikr preki kain padidjim (nafta, grdai), vykus didelms stichinms nelaimms sausrai, potvyniui arba prekybinio laivyno jreivi masini streik atveju. Ir prieingai, tam tikros ries aliavos gavybos sumajimas, arba laikinas laiv krovos darb nutraukimas stambiame uoste (grupje uost) daro neigiami tak frachto rinkos konjunktros lygiui. Frachto rinkos konjunktros analiz atliekama pasitelkus taip vadinamus frachto indeksus. Jie skaiiuojami kaip duoto periodo frachto kaini santykis su atitinkama baze. Sausakrvio laivyno bazs indeksu laikomi vidutiniai kainiai per kok nors prajus laikotarp, kuomet frachto rinkos lygis buvo slyginai stabilus, o transporto paslaug pasila ir paklausa apytikriai lygios. Skystojo krovinio laivynui palyginimo baze laikomi WS skals kainiai, kurie utikrina vidutin laivoprototipo rentabilum. Tuo bdu, abiem atvejais neatsivelgiama atsitiktini spekuliatyvini faktori tak palyginimo bazei, ir frachto indeksas charakterizuoja konjunktros lyg duotu momentu rinkos normalios bkls atvilgiu. Individual frachto indeks konkreiam krovini srautui galima paskaiiuoti pagal paprast formul:

41

f1 i = -----fo kur f1 ir fo frachto kainiai, atitinkantys analizuojam ir bazin periodus. Noring paskaiiuoti frachto indeks pagal pasaulinio trampinio laivyno krovini srauto visum arba pagal kuri nors geografin sekcij, naudojamos agregatinio indekso formuls: qo f1 J = ----------- qo fo kur qo kiekvieno atskiro krovinio srauto bazinio periodo apimtis. Frachto indeksai skaiiuojami kas mnes ir vliau nustatomas kalendorini met vidutinis indeksas (pagal vidutinio aritmetinio vidurkio formul). Frachto indekso analiz vykdoma lentels arba grafiko pavidalu. i analiz galina sekti frachto kaini dinamik nagrinjamu laikotarpiu, vertinti rinkos konjunktros dabartin bkl bei prognozuoti jos vystymosi tendencijas artimiausiam laikotarpiui. Sausakrvio tonao frachto indeksai skaiiuojami atskirai linijiniams ir trampiniams perveimams. Linijinis indeksas nra plaiai taikomas, nes jis labai sunkiai skaiiuojamas ir jo patikimumas nedidelis. Linijins laivybos tarifai turi apie 50 atskir kaini, tuo tarpu krovinio paskirstymas pagal klases ir atskir klasi kaini santykiai i esms skiriasi priklausomai nuo linijos. Be to, ie kainiai maai atspindi tikrj kain lyg, kadangi praktikoje linijini perveim kompanijos taiko oficialaus tarifo sudting vairi nuolaid sistem, kuri jie reguliuoja priklausomai nuo rinkos konjunktros. Trampins rinkos frachto indeksai skaiiuojami reiso arteriui ir taimarteriui. Frachto indeksas sausakrvio reisiniam tonaui skaiiuojamas pagal masini krovini perveim sandorius (grdai, anglis, geleies rda, cukrus, fosfatai, metalo lauas, ryiai, kopra, tros) ir apima tarptautins prekybos svarbiausias kryptis, t.y. tampa pasauliniu indeksu. Pagal laiv frachtavim taimarteriui rinkos konjunktra vertinama ne tik imant apskritai, bet ir diferencijuotai pagal balkeri tonao grupes ir nuomos terminus (iki 3; 3-6 ir vir 6 mn.). Ypatingai grupei priskiriami universals sausakrviai, pasiymintys didesniu eigos greiiu, kuriuos frachtuoja linijini perveim kompanijos. Taimarterio indekso diferenciacija leidia tiksliau vertinti frachto konjunktros bkl vienai ar kitai trampinio tonao grupei. 42

Skystojo krovinio tonao frachto indeksai skaiiuojami atskirai alios naftos bei tamsi ir viesi naftos produkt perveimams. alios naftos aliavos perveimo indeksai, beje, skaiiuojami pagal pagrindinius krovini srautus ir pagal laivyno tonao grupes. Tuo bdu, laiv savininkai ir makleriai disponuoja reikalinga informacija, leidiania vertinti konjunktras pagrindinmis perveim kryptimis konkrei dydi laivams bei krovini rims. Fracht indeks sistemos metodo panaudojimas rinkos vertinimui turi eil trkum. vairi krovini sraut lyginamasis svoris, paskaiiuotas pagal bazinio periodo duomenis, danai neatspindi iuolaikins perveim struktros, dl ko ikraipomas indekso vidutinio svorio dydis. Kaip taisykl, nepakanka sausakrvio linijinio ir reisinio indeks diferenciacijos, kadangi ji nesudaro galimybs tinkamai vertinti konjunktr perveimams konkreiomis kryptimis. Infliacija ir kuro kain augimas nuolat didina frachto kainius. Tokiu bdu pagal prajus laikotarp paskaiiuotas indeksas jau nebeatspindi pasilos ir paklausos tonao santykio. Fracht indeksai, charakterizuojantys buvusi ir dabartin rinkos bkl, naudojami tiktai trumpalaikei rinkos prognozei. Darant trumpalaikes prognozes (ketviriui, metams), be frachto indeks naudojami papildomi rinkos konjunktros rodikliai, tokie kaip: krovini sraut apimtis ir struktra, pasaulio laivyno tonaas, jo sudtis pagal laiv tip, dedveit, amiaus grupes; pasaulins laiv statybos usakym apimtis; nenaudojamas tonaas; laiv perdavimas metalo lauui; buvusi eksploatacijoje laiv kainos. Aukiau ivardint rodikli dinamikos analiz galina numatyti tonao pasilos ir paklausos vystymosi tendencijas, o taip pat vertinti usienio laiv savinink rinkos vystymosi perspektyvas. Papildomai vertinami bendri pasaulio kio ir atskir ali ekonomikos rodikliai, usienio prekybos vystymasis, valstybi politika gamtini resurs srityje ir kt. Visi ie duomenys naudojami vertinant ar tikslinga perduoti laivus taimarter, sudaryti ilgalaikius kontraktus, pirkti ar parduoti laivus. Frachto rinkos bkls vertinimo informacija reguliariai skelbiama specialiuose statistiniuose inynuose. I j ymiausi mnesinis leidinys Shipping Statistics and market review, leidiamas Bremene Institute of Economics and Logistics (ISL); angl urnalas Lloyds Shipping Economist (LSE); rinkinys Shipping Statistics and Economics (SSE), kur leidia konsultuojanti kompanija Drewly Shipping Consultant, Anglija. Vienos didiausi pasaulyje makleri kompanijos Norvegijoje Astrup Fearnley tyrinjimo skyrius - Fearn research leidia savaitinius informacinius biuletenius, mnesini, ketviri ir metines tanklaivi ir balkeri laivyn apvalgas; angl urnalas Fairplay leidia metin statistin rinkin apie pasaulio laivyb; tarptautins laivybos apvalg ruoia inoma angl konsultuojanti firma Clarkson; stambiausia laiv savinink, laiv makleri ir agent organizacija (BIMCO ) ir kt. . iuose leidiniuose pateikiami pasauliniai ir regioniniai indeksai pagal tanklaivi, balkeri ir konteinerini laiv reis arterius ir taimarterius; frachto kainiai perveimams pagrindinmis kryptimis, vairios 43

paskirties laiv kainos (nauj ir buvusi eksploatacijoje), kainos laiv, perduodam metalo lauui; duomenys apie konkreius laiv frachtavimo, taimarterio ir pirkimo sandorius, sudarytus einamuoju mnesiu; statistins lentels, pateikianios duomenis apie veikiant laivyn, usakym apimt, nenaudojam laivyn arba laivyn, perduot metalo lauui; krovini perveim pagrindinmis kryptimis apimt.

44

IV Jr transporto ilaidos 1. Ilaid klasifikacija Pasaulinje praktikoje danai taikoma sekanti laivo ilaid klasifikacija: Einamosios ilaidos (operating costs) susijusios su laivo eksploatacija; joms priskiriami tokie straipsniai kaip gulos ilaikymas, atsargos, techninis laivo aptarnavimas ir remontas, draudimas, navigacins ir administracins valdymo ilaidos. Kelions (reiso) ilaidos (voyage costs) priklauso nuo perveim apimties bei krypties, joms priskiriami tokie straipsniai kaip bunkerinis kuras, uosto rinkliavos, mokestis u laivo agento paslaugas, u pasinaudojim vilkikais ir locmano palyd, rinkliavos u pravaiavim kanalais. Prie ilaid krovos darb apmokjimui (cargo handling costs) priskiriamos ilaidos u krovinio pakrov, sandliavim ir ikrov. Kapitalins ilaidos (capital costs) susijusios su laivo pirkimu, jos priklauso nuo investicij finansavimo bdo.

2. Einamosios ilaidos Einamsias ilaidas galima apskaiiuoti kaip sekani pagrindini straipsni sum: Rein = Rg + Rats + Rrem + Rdraud + Rnav + Radm-vald Kur: Rein Rg Rats Rrem Rdraud Rnav - einamosios ilaidos; - gulos ilaikymas; - atsargos; - remontas ir techninis aptarnavimas; - laivo draudimas - navigacins ilaidos;

Radm-vald - administracins valdymo ir bendros eksploatacins ilaidos. gulos ilaikymo ilaidos Ilaidos gulos ilaikymui gali siekti 50% einamj ilaid (laivams, uregistruotiems isivysiusi jrini ali valstybiniuose Registruose). tas ilaidas eina gulos darbo umokestis, ilaidos socialiniam draudimui, atskaiiavimai pensij ir kitus fondus, gulos maitinimas ir transporto ilaidos, repatrijavimo ilaidos. i ilaid lygis i esms priklauso nuo 45

dviej faktori: gulos kiekybins sudtis ir nuo vairi tiesiogini ir netiesiogini ilaid, susijusi su apmokjimu u gulos darb. gulos kiekybin sudt apsprendia laivo automatizavimo lygis, frachto rinkos konjunktra ir eil kit faktori. Darbo umokesio lygis i esms priklauso nuo laivo priregistravimo alies statym. Atsargos iam straipsniui priklauso toki laivo atsarg formavimas kaip atsargins dalys, denio rengimai ir main skyriaus ranga, tepalai ir kitos mediagos, inventorius. Didiausia i ilaid dalis tenka tepalams. Ilaidos atsarginms dalims ir keiiamjai rangai atitinkamai didja su laivo amiumi. Laivo remontas ir techninis aptarnavimas iam straipsniui priklauso ilaidos, susijusios su vairaus pobdio laivo remontu sutinkamai su klasifikacins benrijos ir laivybos kompanij technins politikos reikalavimais. ias ilaidas galima suskirstyti tris kategorijas: einamj remont eina pagrindinio variklio ir pagalbini mechanizm techninis aptarnavimas, antstat daymas, remontas doke. Ilaidos einamjam remontui atitinkamai didja su laivo amiumi; klasifikacinis remontas atliekamas tuomet, kai laivas pateikiamas klasifikacins bendrijos apirai klass patvirtinimui. iuo tikslu laivas statomas sausj dok, apirimi visi mazgai ir mechanizmai, o taip pat laivo korpusas. Visi pastebti defektai turi bti paalinti iki sertifikacini dokument idavimo. avarinis remontas susijs su nenumatytais gedimais. Toks remontas danai atliekamas laiv remonto monse atvir paraik sistemos pagrindu ir todl paprastai bna pakankamai brangus. Kompanijai tenka papildomos ilaidos, nes prarandamas laivo darbo laikas. Draudimas Einamj ilaid privalomas straipsnis draudimas. Didiausia ilaid dalis tenka laivo korpuso ir mechnizm Hull and Machinery (H & M) draudimui bei laivo savininko atsakomybs prie treiuosius asmenis draudimas Protection and Indemnity (P & I). Papildomos draudimo rys susijusios su karine rizika, streikais ir t.t. Ilaidos draudimui priklauso nuo laivo amiaus ir gali sudaryti 10% einamj ilaid.

46

Navigacins ilaidos iam stripsniui priklauso smulkios ilaidos laivui, kaip antai: apsirpinimas vandeniu, dezinfekavimo darb apmokjimas, jrini emlapi ir navigacini instrument sigijimas, pato ir kanceliarins ilaidos, kapitono reprezentacins ilaidos ir kt. Administravimo-valdymo ir bendros eksploatacins ilaidos AVI (administravimo-valdymo ilaidoms) ir BEI (bendroms eksploatacinms ilaidoms) priklauso ilaidos laivybos kompanijos administracinio valdymo aparato ilaikymui, ilaidos, susijusios su laivo gulos komplektavimu, laivo tiekimo organizavimu, bendradarbiavimas su laiv agentais ir t.t. i ilaid lygis priklauso nuo laivybos kompanijos tipo. Maoms trampinio laivyno kompanijoms, eksploatuojanioms 2-3 laivus, ios ilaidos minimalios, tuo tarpu stambiems linijiniams operatoriams tenka enklios kompanijos valdymo ilaidos. 3. Kelions ilaidos Kelions arba reiso ilaidas galima apskaiiuoti kaip sekani pagrindini straipsni sum: Rr = Rtep + Ruost +Rpasl + Rkan Kur: Rr Rtep - reiso ilaidos; - ilaidos pagrindinio variklio ir pagalbini mechanizm tepalams;

Ruost - uosto rinkliavos; Rpasl - mokestis u agentavim, pasinaudojim vilkikais ir locmano pagalba; Rkan - rinkliavos u praplaukim kanalais. Ilaidos kurui Didel dalis reiso ilaid tenka ilaidoms kurui. Laivo savininkas neturi galimybs takoti bunkerinio kuro kainos, taiau gali kontroliuoti jo sunaudojimo lyg. Kuro sunaudojimo lygis, vis pirma, priklauso nuo laivo energetins rangos galingumo, jos technins bkls, kuro tipo ir ries, variklio galingumo panaudojimo koeficiento. Projektuojant laiv pilns eigs greitis nustatomas atsivelgiant projektavimo metu esant ir peln slygojant frachto kaini lygi santyk bei bunkerio kainas, i esms nulemianius ilaidas. Jeigu realios laivo eksploatavimo slygos skiriasi nuo nustatyt projektuojant, tai faktinis greitis gali bti maesnis u projektin greit. iuo atveju, dirbant sumainto greiio 47

slygomis, galima sutaupyti ilaidas kurui, nes sumaja pasiprieinimas judjimui. Kuro sunaudojimo apimt galima apskaiiuoti pagal sekani formul: q = q* x (v / v*)a kur: q v - faktinis kuro sunaudojimas, t/par q* - kuro sunaudojimas, atitinkantis techin greit; - faktinis eksploatacinis greitis; v* - projektinis greitis; Laipsnis a dyzeliniams varikliams lygus trims. Ieina, kad kuro sunaudojimo lygis i esms priklauso nuo greiio. Pavyzdiui, Panamax klass balkeriui eksploatacinio greiio sumainimas nuo 16 iki 11 mazg leidia 2/3 sumainti kuro sunaudojim per par (1 lentel). Smulkiau laivo eksploatacijos greiio optimizacija bus apvelgta emiau esaniame tekste. Esant bet kuriam greiiui kuro sunaudojimo apimtis priklauso nuo laivo korpuso konstrukcijos ir bkls. Laivo korpuso apaugimas tarp remont dokuose padidina jo pasiprieinim judjimui, tuo sumaindamas laivo greit dviem-trim mazgais. Net reguliariai statant laiv sausj dok, korpuso bkl blogja su laivo amiumi, kadangi jo pavirius buvo valomas ir perdaomas daugel kart. is trkumas tam tikru mastu paalinamas naudojant specialius daus, mainanius korpuso utertumo laipsn tarp laivo pastatym sausj dok. 1 lentel. Kuro sunadojimo apimties priklausomyb nuo greiio (Panamax tipo balkeriams): Pagrindinio variklio Greitis, mazgai sunaudojamas kuras, tonos per par 16 15 14 13 12 11 55 45 37 29 23 18

Atsivelgiant ias kintamsias, galima padaryti ivad, kad, esant skirtingam greiiui, vienodo dydio laiv kuro sunaudojimas gali skirtis. Pavyzdiui, dviej Panamax klass balkeri kuro sunaudojimas gali skirtis 20-30%, priklausomai nuo laivo amiaus ir korpuso bkls.

Uosto rinkliavos, agentavimas, rinkliavos u praplaukim kanalais Viso pasaulio ali uostose imamos laivo, kanal, krantini, inkaro, vyturio ir kitos rinkliavos u suteikiam galimyb laivams saugiai plaukti, bti ir iplaukti i uosto. Pagrindin 48

i rinkliav paskirtis finansuoti hidrotechnini rengim ilaikym tokios bkls, kuri utikrint saug plaukiojim jra. Uosto rinkliava vairiuose uostuose apskaiiuojama skirtingai, pavyzdiui, priklausomai nuo krovinio apimties, mass, laivo bendrosios registro talpos (bruto tonao), laivo modulio*. tai Lietuvoje uosto rinkliav kainiams nustatyti pagrindu buvo imamas laivo mudulio 1m (laivo bruto tonao tona). Kadangi uost isidstymas ir rengimai, o taip pat ilaidos j ilaikymui yra skirtingi, skirtingi ir laiv rinkliav struktra bei lygis. Uosto rinkliav tikslo pobdis nulemia j slygin stabilum. 2 lentelje pateikiamos lyginamosios laiv ilaidos, tenkanios uosto rinkliav apmokjimams Vakar Europos, Baltijos ir Rusijos uostuose. 2 lentel Uost rinkliav lygis kai kuriuose Vakar Europos, Baltijos ir Rusijos uostuose (JAV doleriais u 1m laivo talpos vienam ujimui) alis Belgija Vokietija Uostas Gentas Brak Bremenas Hamburgas Liubekas Diunkerkas Bordo Havras(Le Havre) Marselis Halas (Hull) Imingemas Londonas Ryga Ventspilis Klaipda S.-Peterburgas Kaliningradas Archangelskas Reikm 0,51-0,78 0,38 0,54 0,27-0,32 0,38 0,70 0,50 0,61 0,31 1,1 0,90-1,35 0,81 0,336 0,267 0,481 0,458 0,512 0,825

Pranczija

Didioji Britanija Latvija Lietuva Rusija

*Laivo modulis slygin laivo apmitis apskaiiuojama sudauginus laivo didiausi ilg, didiausi plot ir didiausi borto aukt, ireiktus metrais. Be privalom uosto rinkliav laivui tenka apmokti uoste gautas paslaugas, pvz., locmano ir vilkik paslaugos vartuojantis, laiv judjim reguliuojani tarnyb paslaugas. 49

Bendr uosto rinkliav dydiai gali enkliai skirtis vairi region uostuose. Uost rinkliav lygis priklauso nuo uosto kain politikos, laivo dydio, stovjimo laiko, krovinio tipo. Laivas taip pat apmoka agentavimo paslaug uoste ilaidas, kurios apima plat vairi paslaug spektr. ias paslaugas teikia jrinis agentas sutarties su laivo savininku pagrindu. Didiausio rinkliavos imamos u praplaukim Sueco ir Panamos kanalais. Apskaiiuojant rinkliavas u praplaukim Sueco ir Panamos kanalais naudojamasi spacialiais matavim vienetais, kurie atsivelgia laivo dyd, be to, enkliai skiriasi pakraut laiv ir laiv balaste kainiai. 4. Ilaidos pakrovos-ikrovos darbams (IPD). Krovos darb tarifai atsivelgia pakavimo tip, krovos viet gabaritus ir krovinio veimo pobd. Bazinis krovos darb tarifas nustatomas u darbus, atliekamus prastu laiku, prastomis slygomis ir su prasta rizika. U bet kokius nukrypimus taikomos priemokos: u darb nenustatytu laiku, ieiginmis ar veni dienomis, u darb su kenksmingu kroviniu, u darb su kroviniu, kurio bkl sumaina IPD intensyvum, u darb utertuose triumuose. Prie papildomai apmokam darb priklauso: krovinio perdliojimas triumuose arba ikraunant krant, krovini riavimas pagal konosament partijas, krovini bkls patikra ir skaiiavimas. is ilaid straipsnis turi didel reikm linijiniams operatoriams, nes linijinje laivyboje krovos darb kain pakrovos/ikrovos uostuose pilnai ar dalinai, priklausomai nuo susitarimo slyg, apmoka pervejas. Trampinje laivyboje frachtuojant laiv reiso arterio slygomis u krovinio pakrovos/ikrovos darbus apmoka frachtuotojas. Krovinio ilaidos gali bti klasifikuojamos: 1. Pakrovimo, ikrovimo ilaidos; 2. Teisingo krovinio idstymo laive ilaidos; 3. Krovinio transportavimo iki laivo ir iveimo nuo laivo ilaidos; 4. Krovinio draudimo ilaidos; 5. Premijos, baudos; 6. Konteineri ilaidos.

50

Krovinio ilaidos yra kintamos ilaidos ir, jei laivas plaukia tuias ar su balastu, i ilaid nebus. ia iimtis gali bti konteineri ilaidos. Konteineri turjimas linijiniuose veimuose padidina ilaidas. Bendras krovini ilaid dydis priklauso nuo vietini slyg ir krovini vairovs, todl j nemanoma tiksliai nustatyti. Linijini veim mon turi arba nuomoja sandlius, frachto stotis, vilkikus ir t.t. Darbo, aptarnavimo, nuomos ilaidos - visos ios paslaugos gali bti priskirtos prie krovinio ilaid. Uosto ranga ir sandliai, kapitalins ilaidos priskiriamos prie nusidvjimo ilaid. 1. Pakrovimo, ikrovimo ilaidos pagal |vairius susitarimus yra paskirstomos tarp usakovo ir vejo. Esant linijiniams veimams, terminalo valdytojai suteikia 3-5 dien laisvo sandliavimo laik ne konteineriniams kroviniams. Tolimesnio sandliavimo ilaidas turi padengti usakovai. Pakrovimo, ikrovimo mokesiai mokami trims monms: terminalui (uostui), kran monei ir krovos darb monei. 2. Kada kroviniai kraunami sausakrv laiv per liukus, kai dalis trium dar yra tuti, krovinius btina tvarkingai idstyti. U tai atsako kapitono padjjas. 3. Prekms veti nuo siuntjo iki terminalo ir nuo terminalo gavjui, yra naudojami vilkikai, traukiniai ar upi laivynas arba j kombinacija. J panaudojimas sudaro bendrj jr transporto ilaid dal. ios ilaidos yra paskirstamos tarp usakovo ir vejo, net jei su kroviniu dirba ir kitos mons: keli transporto ir geleinkelio mons, upi laivynai, terminal operatoriai, ekspedicins mons ir t.t. Vejams yra svarbios tik linijini veim ilaidos. Esant arteriniams veimams, uost pristato ir i uosto krovinius isivea pats usakovas. 4. Veant krovinius, jie turi bti apdrausti nuo sugadinimo ar praradimo. Draudimas kiekvien kart yra aptariamas ir j apmoka siuntjas arba gavjas, priklausomai nuo susitarim. Jei krovinys yra sugadinamas arba prarandamas, draudimo staiga sumoka krovinio savininkui pinig sum, lygi sugadinto krovinio vertei, bet ne daugiau, kaip nurodyta franize. Draudimo staiga gali pradti iaikintis, kas yra kaltas dl krovinio nuostoli: ar vejas, ar jo "patarnautojas": locmanas, laivo agentas, krovos darb mon. Ir net, kada vejo . atsakomyb yra abejotina, draudimo staiga vis tiek gali isireikalauti : vis nuostolio sum i vejo. Vejas gali kreiptis arbitra, ir, jei nesutinka su juo, grina mokjimo sskait draudimo staigai. Draudimo staiga ias ilaidas padengia i vej draudimo mok. Vejas u didesn draudim moka didesn na ir franiz. Tiesioginiai draudimo naai priskiriami prie ilaid, kurios gali bti trauktos j frachto kain. Tai reik, jei usakovas bus apdrauds savo krovin, 51

frachtuodamas laiv dar kart moks u draudim per frachto kain. i ilaid beveik nemanoma statistikai nustatyti, todl dauguma draudimo staig taiko individuali krovini draudimo praktik. 5. Yra nustatomi terminai, kada laivas turi bti pakrautas ar ikrautas. Jei krovinio siuntjas ar gavjas gali krovin pakrauti ar ikrauti greiiau, tada vejas moka premij - dispa (angl. dispatch). 0 jei pakrovimas ar ikrovimas utrunka ilgiau, jis turs sumokti vejui baud - demered (angl. demurrage). Dispaas ir demeredas yra nustatomi vienodai, bet laikantis taisykls, kad dispaas lygus pusei demeredo. . Kai yra nustatytas pakrovimo ir ikrovimo laikas, tai paymima, kada pradedamas skaiiuoti laikas ir kaip skaiiuoti. Yra tokios slygos: SHEX SHINC - neskaitant sekmadieni ir veni dien; - skaitant sekmadienius ir veni dienas;

WW SHEX - neskaitant sekmadieni, veni dien ir oro dien (t.y. laikas neskaiiuojamas sekmadieniais, per ventines dienas ir, kada nepalankios klimatins slygos, neleidia laivo pakrauti, ikrauti). Skaiiuojamasis laikas kiekviename uoste priklauso nuo tame uoste naudojam taisykli. Laikas pradedamas skaiiuoti tik po praneimo, kad laivas yra paruotas pakrovimui ar ikrovimui. 6. Konteineri skaiius priklauso nuo rinkos struktros. Btent pagal konteineri, esani jroje skaii ir j saugojimo laik, yra pristatomas reikiam konteineri skaiius laivininkystje. (Pagal nustatytus reikalavimus, apytikriai reikalinga 2,5 konteinerio 1 konteineriui, telpaniam laive). Konteineri ilaidas galima suskirstyti kapitalines ir eksploatacines. Kapitalins ilaidos susidaro dl konteineri nusidvjimo. eksploatacines ilaidas eina aptarnavimas, draudimas, apira. Vejas konteinerius gali pirkti arba isinuomoti. Dauguma laivininkystes moni naudoja savo konteinerius, arba nuomoja i kitur. Jei konteineris yra inuomotas, tai nuomos mokest eina ir kapitalins, ir eksploatacins ilaidos. Nuomos mokestis mokamas pagal sutart dien skaii arba kasmetini mokesi pagrindu. Ilaidos priklauso nuo naudojam konteineri ries ir taikomo nusidvjimo skaiiavimo metodo. konteineri nuomos mokest taip pat eina palkanos, kurios negali bti priskiriamos laivininkysts moni konteineri ilaidoms. Nuomojant konteinerius, ios palkanos bus trauktos vartotojo, vejo mokesius. Konteineri vert galima suinoti i konteineri gamintoj. Pateikti skaiiavimai leidia kainuoti vairi ri konteinerius. 0, norint nustatyti konteinerio frachto tonos kain, reikia inoti kiekviename konteineryje veamo krovinio vidutin svor. 52

5. Kapitalins ilaidos Kapitalini ilaid lygis priklauso nuo laivo sigijimo finansavimo bdo. Jeigu pritraukiamos skolintos los, kapitalins ilaidos padidja procentini imok u prnaudot kapital sskaita. Be to, iuo atveju laivo savininko rizika didesn, nei tuo atveju, kai laivas perkamas savo lomis, kadangi, nepriklausomai nuo frachto rinkos konjunktros, laivo savininkas privalo mokti u paskol. Kapitalins ilaidos kompensuojamos amortizacijos sskaita. Amortizaciniai (nusidvjimo) atskaitymai traukiami laivo ekspoatacijos katus. Amortizacini atskaiiavim apskaiiavimas atliekamas vienu i bd, numatyt laivo vliavos valstybs statymais. Nusidvjimas - tai pastovaus kapitalo dalies perklimas j produkcijos vert. Jr transportas naudoja iuos rengimus ir struktras: krovinio klimo ir transportavimo rengimus, sandlius, laivus, kanalus, uostus ir t.t. Pasinaudojimas jais, skiriasi nuo gamybos specializacijos, bet, i esms, yra bendri fizinio ir periodinio atstatymo reikalavimai. Laivo savininkas, plaukdamas uost ar perplaukdamas kanal, moka j mokesius, buksyravimo mokesius ir t.t, kurios yra apyvartins los. Taip prisidedama prie uost, kanal remonto ir j ilaikymo. Materialiam ilgalaikiam turtui (pagrindinms priemonms) priskiriami objektai, kurie daugel kart dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese, isaugodami savo natrin form, o nusidvi naudojami ilgiau, negu vienerius metus. emei nusidvjimas neskaiiuojamas. Nematerialiam ilgalaikiam turtui priskiriama teis iradimus (patentai), moni enklai, dokumentacija. Materialaus ilgalaikio turto nusidvjimas skaiiuojamas pagal nusidvjimo atskaitymo normatyvus (procentais nuo objekt pradins (sigijimo) verts. ie normatyvai nustatomi, atsivelgiant konkrei objekt naudingo eksploatavimo laiko norm (metais), kuri mons taip pat nustato paios. Kiekvieno materialaus ilgalaikio turto nusidvjimo, per vis j naudojimo laikotarp, suma apskaiiuojama i jo pradins verts, atmus numatom likvidacin vert. Likvidacin vert nustato pati mon, taiau neturi viryti 10% jo pradins verts. informacijos apdorojimo programos ir technin

53

Nusidvjimo ilaidos bet kuriuo veimo atveju yra priskiriamos vejui. Jei yra tokie kiai kaip konteineri aiktels ar frachtavimo stotys, sandliai ar laivyno mons, stengiamasi pratsti ilgalaikio turto nusidvjimo ami tam, kad is turtas bt realiai atstatytas. Laivo verts majim gali sukelti 3 skirtingi ir aiks faktoriai: 1.Nusidvjimas, 2. Amortizaciniai atskaitymai, 3. Technins atgyvenos. Yra tokie materialaus ilgalaikio turto nusidvjimo skaiiavimo metodai: 1.Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) 2. Met skaiiaus metodas 3. Dvigubi - majanios verts metodas 1. Tiesiogiai proporcingo nusidvjimo metodo metais, pavyzdys: (F1 F2): T, ia F1 - sigijimo vert; toks laivas paprastai kainuoja 30 mln. JAVdol; F2 - likvidacin vert; 10% = 3 mln. dol; T - naudingo naudojimo laikas metais; paprastai 20 met. Taigi metin nusidvjimo suma lygi 30 - 3 / 20 = 1.35 mln. dol arba 5% per metus. 2. Met skaiiaus metodas. Formul ir pavyzdys tie patys, tik nusidvjimo suma pirmaisiais metais priskaiiuojama ( 1 + 2 + 3 + ...+ 20 = 210)= 20/ 210, antrais metais 19/ 210, treiais - 18/ 210, dvideimtais metais - 1/ 210 viso nusidvjimo dalis. Tuomet nusidvjimo normatyvai bus Met skaiiaus metodas
M 1 2 . 3 . 2 0 Nusidvjimo suma, mln. dol 30-3=27x20/210= 2.57 30-3=27x19/210= 2.44 30-3= 27 x 8/210= 2.31 30-3= 27 x 1/210= 0.13 27 Nusidvjimo norma, % 9.5 9.0 8.6 0.05 100

laivui " A ", pastatyto 19

3. Dvigubas-majanios verts metodas. io metodo esm ta, kad nusidvjimas skaiiuojamas nuo likutins verts. Pavyzdiui: 100%/20x2=10% 54

Dvigubas-majanios verts metodas (mln. dol)

Metai Pradin vert 30 30 30 30 Nusidvjimas Metin % nusidvjimo suma 10 10 10 3 2,7 2,48 0,1 Sukaupta susidvjimo suma 3 5,7 8,13 27 likutin vert 30 27 24,8 21,87 3

1 2 3 20

Pagal pastovumo principo reikalavimus mon nusidvjimo metodus gali keisti, bet tik vien kart per vis ilgalaikio turto eksploatavimo laik ir tik i pagreitinto tiesiogin. Nematerialiam ilgalaikiam turtui likvidacin vert nenustatoma ir nusidvjimas skaiiuojamas tik tiesioginiu proporcingu metodu, Ukonservuotam ir nenaudojamam materialiniam ilgalaikiam turtui nusidvjimas neskaiiuojamas. 6. Ilaid struktra 3 lentelje pateikta tipin Panamax klass balkerio, dirbanio su vienos Europos valstybs vliava, eksploatacini ilaid struktra. 3 lentel. Tipin Panamax klass balkerio ilaid struktra gulos ilaikymas Atsargos ir tepalai Remontas ir techninis aptarnavimas Draudimas AVI (Adminitravimo-valdymo) ir BEI (bendros eksploatacins ilaidos) Tepalai pagrindiniam varikliui Tepalai pagalbiniams mechanizmams Uosto rinkliavos, agentavimas ir kitos ilaidos, susijusios su ujimais uostus* Pagrindins skolos u kredit imokjimas 42% 26% 12% 10% 10% 80% 10% 10%

Einamosios ilaidos

2,2 mln. JAV doleri metus 2,3 mln. JAV doleri metus

Reiso ilaidos

Kapitalins ilaidos ir mokos

0-3 mln. JAV doleri metus

Procent u kredit imokjimas/dividend imokjimas akcininkams *Iskyrus pakrovos-ikrovos ilaidas, kurias apmoka frachtuotojas. Einamsias ir reiso ilaidas i esms slygoja ilaid gulos ilaikymui ir ilaid kurui lygis. Grynieji kapitaliniai atskaitymai pateiktame pavyzdyje gali sudaryti 55

sum iki 3 mln.JAV doleri; j lygis priklauso nuo sigyto laivo kainos ir investicij finansavimo bdo. Kaip matome i lentels, nedidel atskaitym lyginamji svor sudaro kapitalins ilaidos (iki 40%). Todl laivo savininkas, sigyjantis laiv savomis lomis ir nesinaudodamas kreditu, akcij ileidimu ir t.t., gali ilaikyti frachto kain kritim 40%. Svarbu paymti, kad visi ilaid stripsniai pavalds pasikeitimams, kurie gali bti susij su bunkerinio kuro kain svyravimais, laivo darbo operatyvinio valdymo lygiu ir t.t. 7. Perveim savikaina Perveim savikaina tai lyginamieji atskaitymai, susij su laivo eksploatacija, Ji gali bti apskaiiuojama reisui arba metams. Savikaina apskaiiuojama kaip lyginamj ilaid santykis su transporto produkcijos apimtimi per atitinkam laiko period. 1 t krovinio perveimo savikaina S1t = R/Q 1 ton--myli savikaina S1t-m = R/QL kur: R laivo eksploatacijos ilaid suma; Q veamo krovinio kiekis, t; QL transporto produkcijos apimtis, ton--myli. Nustatoma taip pat ir laivo-paros savikaina eksploatacijoje arba tonao-paros savikaina. Abstrakiai atsiribojus nuo ilaid pasiskirstymo bdo tarp laivo savininko ir frachtuotojo, galima nustatyti laivo eksploatacijos metines ilaidas 1 tonai dedveito: S1t = R/DWT kur: DWT laivo dedveitas tonomis. Perveim savikain takoja j apimtis ir nuotolis, laivo keliamoji galia, kuro snaudos, gulos kiekybin sudtis, balastins laivo ridos dalis, laivo darbo trukm met bgyje. Perveim savikainos analiz svarbi atliekant komercinius apskaiiavimus, kadangi leidia iekoti bd kaip padidinti peln. Laivo savininkas stengiasi kontroliuoti faktorius, takojanius perveim savikain. I daugelio savikainos lyg takojani faktori svarbiausias yra masto efektas 56

Masto efektas transporte pasireikia pasikeitus ilaidoms, susijusioms su atskir transporto infrastruktros element pakitimais. iame kontekste masto efektas gldi 1 tonos krovinio perveimo savikainos sumajime, padidjus laiv imatavimams. Tai susij su tuo, kad enkli ilaid dalis padidja netiesiogiai proporcingai padidjusiam laivo dedveitui. 4 lentel. Balkerini laiv ilaid pasikeitimo priklausomyb nuo dedveito Laivo dydis, tkst.dwt* Laiv dydio indeksas, % Kapitalini ilaid indeksas, % Eksploatacini ilaid indeksas (iskyrus ilaidas kurui), % Kuro sunaudojimo indeksas plaukiant, % gulos kiekybin sudtis, m. *dwt dedveito ton 15 100 100 100 25 167 140 121 41 267 197 134 61 432 291 155 120 793 457 201 200 1318 641 275

100 31

155 38

230 38

353 38

578 38

843 38

5 lentelje parodyta, kad 1 dwt tenkanios ilaidos laivui, kurio dedveitas 120 000, sudaro 50% ilaid, tenkani laivui 40 000 dwt. 5 lentel. Laivo dydis, dwt Masto efektas balkeriams Einamosios Ilaidos kurui*, Bendros ilaidos, tkst. tkst. JAV ilaidos, tkst. JAV doleri doleri JAV doleri Ilaidos 1 dwt metus, tkst. JAV doleri

40 000 1315 1890 3205 80 65 000 1540 2295 3835 59 120 000 1780 3051 4831 40 170 000 2120 3780 5900 35 *Daroma prielaida, kad laivas 270 par metus plaukia vidutiniu 14 mazg greiiu. Tai reikia, kad esant reikalingos apmties krovini srautui ir uosto pajgumams, didesnio laivo savininkas turi enkl privalum ilaid atvilgiu, kuris leidia jam gauti teigiam peln net esant tokiam frachto kaini lygiui, kuris bt per emas smulkesniems laivams.

57

Pavyzdiui, 40 000 dwt balkerio savininkas esant pelno lygiui 80 000 JAV doleri 1 dwt metus tik padengs savo ilaidas (ir.5 lentel), tuo tarpu laivo savininkas gaus teigiam 1,365 mln.JAV doleri peln. Dauguma konteinervei operatori magistralinse perveim kryptyse savo laivus keiia transokeaniniais Post Panamax klass laivais, kuri talpa yra per 4000 TEU*. Ekonominiai Post Panamax klass konteinervei privalumai palyginus su Panamax klass laivais yra tame, kad 1 TEU perveimo savikaina madaug 40% maesn, o lyginamosios laivo statybos ilaidos 1 TEU maesns 20%. Kalbant apie tanklaivius, tai, pavyzdiui, VLCC klass 280 000 dwt tanklaiviui reikalingas toks pat gulos skaiius, kaip ir 29 000 dwt tanklaiviui produkt vejui, o lyginamasis kuro sunaudojimas 1 dwt pirmajam laivui daug maesnis. Reikia pasakyti, kad laivo matmen didinimui yra technins ribos. Vienas i laiv matmen didinimo trkum yra maesnis lankstumas planuojant j darb, kas atsiliepia pelnui. Tai susij su ujim uost apribojimais bei tuo, kad sudtinga sumainti balastin rid. Be to, btina pabrti, kad masto efektas pasireikia pilnai pakrovus laiv. Todl optimaliu laivo dydiu yra toks maksimalus dydis, kuriam laivo savininkas gali utikrinti pakankam pakrovim. 65 000 dwt dydio

58

V Eksploatacini pajam apskaiiavimas 1.Pajam apskaiiavimo bdai Priklausomai nuo frachtavimo bdo ir pelno pasiskirstymo tarp laivo savininko ir frachtuotojo skiriami trys pajam apskaiiavimo bdai. Reiso frachto atveju frachtavimo kainis nustatomas u krovinio vieneto perveim tam tikra kryptimi. iuo atveju laivo savininkas apmoka visas ilaidas, iskyrus ilaidas pakrovos/ikrovos darbams (PID) (jeigu arteryje reglamentuota FIO slyga), ir atsako u reiso operatyv planavim ir vykdym. Laivo savininko pajamos (D) u reis apskaiiuojamos kaip: D = FRi * Qi kur: (1)

FRi frachto kainis u i krovinio vienet, JAV doleriai; Qi - i krovinio kiekis.

Frachtuojant taim-arteriui nuomos kainis nustatomas u laivo naudojim par arba mnes. iuo atveju laivo savininkas apmoka pastovias ir kapitalines ilaidas, o frachtuotojas apmoka ilaidas kurui, uosto rinkliavas, u krovos darbus ir kitas ilaidas, susijusias su kroviniu ir einamaja laivo eksploatacija. Laivo savininko pajamos u tam tikr laivo nuomos period taim-arterio slygomis gali bti apskaiiuotos, pavyzdiu, sekaniu bdu: D=A*T T taim-arterio periodas, paromis. Frachtuojant berbout-arteriui visas eksploatacines ilaidas, o taip pat su reisu ir kroviniu susijusias ilaidas apmoka frachtuotojas, kuriam tenka visa atsakomyb u laivo darb. Laivo savininkas gauna pajamas i laivo nuomos ir apmoka kapitalines ilaidas. Taip pat nustatomas nuomos kainis u laivo naudojimo laiko vienet. Apskaiiavimo tvarka tokia pati, kaip ir ankstesniu pateiktu atveju. (2) kur: A nuomos paros kainis taimarteryje, JAV doleriais par;

59

Laivo pajamos ir naumas Lyginamasis pajam dydis, tenkantis vienai dedveito tonai, gali bti nustatyas kaip: P * FR d 1dwt = DWT kur: P metinis laivo naumas, tona--myli; FR frachtas, tenkantis 1-ai tonai--myli; DWT visa laivo keliamoji galia (dedveito tonaas). P = 24Ve * Teig * Q kur: Ve eksploatacinis greitis; Teig eigos su kroviniu laikas per metus, paromis Q per metus perveto krovinio kiekis, tonomis. Tokiu bdu, laivo savininko pajam ir pelno lyg takoja eksploatacinis greitis, eigos su kroviniu greitis ir laivo keliamosios galios panaudojimo lygis, nuo kurio priklauso perveto krovonio kiekis. Apvelgsime ias sudedamasias dalis smulkiau. 2. Eksploatacinio greiio optimizacija Laiv optimalus eksploatacinio greiio nustatymas viena i atsivelgimo frachto rinkos konjunktr uduoi operatyviai valdant trampin laivyn. Esant auktiems frachto kainiams, laivas duos didiausi paros peln dirbdamas pagal galimyb maksimaliu eksploataciniu greiiu, o esant emam kaini lygiui, geriau apsimoka sumainti greit, kadangi ilaid kurui ekonomija gali viryti pelno sumajim. Be to, padidjus bunkerio kainoms, pasikeis ir eksploatacinis greitis esant bet kokiam frachto kaini lygiui, nes tai leidia sutaupyti kur sumainus jo sunaudojim. Optimal greit riboja visos eigos greitis ir maiausias leidiamas jo dydis sutinkamai su pagrindinio variklio eksploatacijos taisyklmis: Vmin < Vopt. < Vmax. kur: Vmax. visos eigos greitis; 60 (5) (4) (3)

Vmin minimalus leidiamas greitis sutinkamai su pagrindinio variklio eksploatacijos taisyklmis, daniausiai pasitaikantis: Vmin = 2/3 Vmax Optimalaus eksploatacinio greiio apskaiiavimo finansin logik gali pailiustruoti paprastas pavyzdys. Lentelje Nr. 1 parodyta greiio taka laivo pelnui esant skirtingoms luro kainoms ir frachto kainiams. Sumainus greit nuo 14 iki 11 mazg, pagrindinio variklio kuro sunaudojimas per metus sumaja beveik du kartus. Tai duoda ilaid kurui ekonomij, kurios dydis priklauso nuo kuro kain. Nepaisant to, kartu sumaja ir pelnas, nes sumainus greit, sumaja ir perveamo krovinio kiekis per tam tikr laiko period. Pelno sumajimo apimtis priklauso nuo frachto kaini lygio. Galiausiai laivo savininkui tenka rinktis: arba sumainti ilaidas, arba sumainti peln; jo sprendim nulems i dviej dydi pusiausvyra.

Lentel 1 Greitis, mazg. Greiio taka pelnui i laivo eksploatacijos Kuro Ilaid kurui Pelno sumajimas sunaudojimas ekonomija sumainus sumainus greit, tkst. greit, tkst.$ $ metus, t Kuro kaina Kuro kaina emas Auktas 200 JAV$/t 100 JAV$/t frachto frachto kanis kainis 10176 8184 398 199 224 448 6546 726 363 455 910 5156 1004 502 692 1384

14 13 12 11

Apvelgiant situacij, kai laivo savininkas sumaina laivo eksploatacijos greit iki 11 mazg: 1 atvejis: kuro kaina 100 $/t, o frachto kainiai emi laivo savininkas sutaupys 502 tkst. $ ilaidoms, o jo pelnas sumas iki 692 tkst. $, t.y., greiio sumainimas netikslingas. 2 atvejis: kuro kaina 200 $/t, o frachto kainiai emi laivo savininkas sutaupys 1004 tkst. $ ilaidoms, o jo pelnas sumas tik 692 tkst.$ - greiio sumainimas tikslingas. 3 atvejis: kuro kaina 200 $/t, o frachto kainiai aukti laivo savininkas sutaupys 1004 tkst.$ ilaidoms, o jo pelnas sumas 1384 tkst. $ - greiio sumainimas netikslingas. 61

Tokiu bdu, greiio sumainimas tikslingas, jeigu bunkerinio kuro kainos auktos, o frachto kaini lygis emas. Paveiksle Nr.1. parodytas laivo paros pelno priklausomybs nuo frachto kaini ir greiio pobdis. Esant bet kokiam frachto kaini lygiui ir bet kokioms kuro kainoms egzistuoja optimalus eksploatacinis greitis.

Auktas frachto kaini lygis

emas frachto kaini lygis Laivo greitis

Pav. Frachto konjunktros lyg slygoja bendra pasaulins gamybos padtis.

Frachto rinkos konjunktr charakterizuoja kaini lygio dinamika ir sudarom frachto sandori kiekis (aktyvumas). Paprastai didelis aktyvumas susijs su kaini lygio padidjimu, o emas su j sumajimu. .1. Laivo paros pelno priklausomybs nuo frachto kaini lygio ir greiio pobdis Pelningiausias laivo savininkui laivo greitis daniausiai tenkina frachtuotoj, kai jis frachtuoja laiv reiso arterio slygomis. Taip pat kai kuriais atvejais frachtuotojas gali bti suinteresuotas perveti krovin iki tam tikro laiko, tuomet arteryje gali bti aptartas didesnis nei optimalus greitis. Tokiais atvejais frachtuotojas sutinka su auktesniu frachto kainiu, kad laivo savininkas gaut tok pat paros peln, kok jis gaut laivui dirbant optimaliu greiiu ir esant tokiam kainiui, kuris atitikt einamj frachto rinkos lyg. Tai, kas buvo idstyta, pasitvirtina praneimais apie frachto sandorius, kuriuose nurodomi vairs frachto kainiai, esant vairiam laivo greiiui, viena kryptimi. Aptarsime uduot nustatyti optimal greit i laivo frachtuotojo pozicij taim-arterio reisui trip-arterio slygomis. Padidinus eksploatacin greit (Ve), sumas reiso trukm (Trei), vadinasi sumas nuomos mokestis (Mnuom), taiau padids ilaidos kurui (Rkur). Sumajus greiiui, atvirkiai, padids reiso trukm ir nuomos mokestis, taiau sumas ilaidos kurui. Vadinasi, esant optimaliam greiiui: (Mnuom + Rkur ) min (6) 62

Frachtuotojo ilaidos frachtuojant taim-arteriui nustatomos sekaniai: Rf = [A + c1q1 + c2q2] Teig + (A + c2q2) Tstov + Ruost kur: A nuomos kainis u par taim-arterio atveju, $/par; c1, c2 atitinkamai, 1 t kuro kaina pagrindiniam varikliui ir pagalbiniams mechanizmams, $/par; q1, q2 pagrindinio variklio ir pagalbini mechanizm kuro sunaudojimas, t/par; Teig , Tstov eigos ir stovjimo laikas, paros; Ruost ilaidos, susijusios su ujimu uost. Uduotis nustatyti optimal greit suvedama frachtuotojo ilaid minimizacij 1 nuplauktai myliai. Padalinkime abi (7) lygties dalis i nuplaukto atstumo (L). Kadangi antrasis ir treiasis dmenys yra duoti iam perveimui ir nepriklauso nuo greiio, juos galime atmesti:
+ 1 q1 + 2 q 2 min 24V

(7)

r=

(8)

kur: r frachtuotojo ilaidos 1-ai nuplauktai myliai; L nuplauktas atstumas, L = Teig * 24 Ve, Pakeitus formul, gauname reikm q1 = avb , kur: a koeficientas, nustatantis projektin kuro sunaudojimo ir laivo greiio santyk: q* a = v*b raius reikm q1 formul (8), diferenciavus ir prilyginus nuliui, gausim:
A + c2 q2 (b 1)c1 a

V. = b

arba

Vopt. = F (A,.c1, c2 )

(9)

63

Tokiu bdu, tam tikro tipo trampini laiv eksploatacin greit frachto rinkoje nulemia jo kain lygis (duotu atveju, taimarterio nuomos kainiai) ir rinkos kuro kain lygis. Jeigu apvelgtume reiso frachto atvej, prieitume t pai ivad. 3. Eigos su kroviniu laiko maksimizacija. Eigos su kroviniu laikas nustatomas kaip: Teig krov = 365 Tneeksp. Tstov Teig bal kur: Teig krov eigos su kroviniu laikas per metus; Tneeksp. neeksploatacijos laikas per metus; Tstov stovjimo laikas per metus; Teig bal eigos su balastu laikas per metus. neeksploatacijos laik eina priverstins prastovos, susijusios su gedimais, remontu ir t.t. Pavyzdiui, kad palaikyti normal balkeri technin stov, numatomas neeksploatacinis periodas, vidutinikai apie 24 dienos per metus. Laiv savininkai visada siekia minimizuoti neeksploatacin laik, taiau frachto rinkos emos konjunktros laikotarpiu laivas gali bti priverstas stovti nesant krovinio. Pavyzdiui, tuo atveju, kai laivas, kurio einamosios ilaidos 6 000 $ per par, laukia krovinio 12 dien, jo nuostoliai bus 72 000 $. Stovjimo laikas priklauso nuo laivo tipo, uosto pajgum ir krovinio pobdio. Masiniai kroviniai, tokie kaip geleies rda arba grdai, gali bti kraunami itin intensyviai, pavyzdiui, vidutinis krovos darb intensyvumas kraunant rd yra apie 6 000 t/val. Krova toki krovini, kaip miko mediaga ir generaliniai kroviniai, vyksta daug liau. Treioji sudedamoji dalis eigos su balastu laikas. Tanklaivi ir kit laiv, specializuot vieno krovinio perveimui, negalima pakrauti antr kart jiems grtant, todl pus eigos laiko sudaro plaukimas su balastu. Balkerius, refreeratorius, linijinius laivus galima pakrauti jiems grtant, kadangi i tip laivai gali veti plaios nomenklatros krovinius. Pagal pasaulin statistik egzistuoja toks dsningumas: kuo didesnis laivas, tuo ilgesnis ridos su balastu laikas. Pavyzdiui, 30 000 t keliamosios galios balkeriui visada 64 (10)

lengviau rasti krovin grtant, negu 120 000 t keliamosios galios balkeriui, nes grimzls apribojimai sumaina didelio tonao laivams galimyb veti nedideles krovinio partijas seklius uostus. Tarkim, kad Panamax klass balkeris vea angl i Hempton Roads (JAV) Japonij tuo metu, kai frachto rinkoje vyrauja depresin bkl. 2 lentelje parodyta grtamojo pakrovimo taka finansiniams laivo darbo rodikliams. 2 lentel. Grtamosios pakrovos taka finansiniams laivo darbo rodikliams Perveto krovinio Frachto Metinis Metins Metinis Pakrova kiekis per kainis, pelnas, ilaidos*, pelnas metus, $/t mln. $ mln. $ (nuostolis), tkst.t mln. $ Su grtamaja 308 15 4,620 4,430 0,190 pakrova Be grtamosios 252 15 3,780 4,280 (0,500) pakrovos *skaitant kapitalines ilaidas Kai frachto kainis 15 $/t, o 50% eigos yra eigos su balastu laikas, nuostolis bus 500 tkts.$ per metus. Taiau su grtamuoju anglies kroviniu i Njukastlio Norvegij, esant frachto kainiui 15 $/t, laivo savininkas gaus apie 190 tkst.$ peln. 4. Laivo keliamosios galios panaudojimas. Laivo keliamosios galios panaudojimo koeficient () per tam tikr laiko period galima nustatyti kaip: Q * l = DWT * L kur: Q * l bendra krovinio apyvarta, ton--myli; DWT * L bendra tonao apyvarta, ton--myli. is rodiklis daug didesnis kombinuot trampini laiv atveju, nes jiems paprasiau rasti grtamj krovin, negu balkeriams ir tanklaiviams. Linijinje laivyboje keliamosios galios panaudojimo koeficientas taip pat auktas dka konteinerizacijos bei rolkeri ir kit specializuot laiv, galini veti plaios nomenklatros krovinius, panaudojimo. (11)

65

VI Pelnas ir pinig srautas 1.Kaip pinig srautas valdo rink. Dl frachto rinkos ciklikumo laiv savininkai periodikai jauia rinkos pakilimo ir depresijos poveik. Jeigu rinkos pakilimas nesukelia problem, tai depresijos period metu laiv savininkams tenka atidiai kontroliuoti situacij, nes rinkoje atsiranda enklus tonao pasilos perteklius. To pasekoje sumaja frachto kainiai ir kompanij pelnas. Be to, pinig sraut apimtis maja iki tol, kol maiausiai atsparios kompanijos neinaudoja savo finansini itekli ir bna priverstos parduoti laivus, tam kad padengt einamsias ilaidas. Kadangi grynj l trkumas tokiais periodais stebimas visoje laivybos akoje, tai gal gale vieninteliais pirkjais lieka spekuliantai, sigyjantys laivus u em kain. Kai i eksploatacijos iimt laiv skaiius bus pakankamas tam, kad sumat tonao perteklius arba kad pradt augti paklausa, pasila ir paklausa susilygins ir frachto kainiai iaugs, leisdami likusiems rinkoje laiv savininkams arba spekuliantams usidirbti didel peln i laiv eksploatacijos ar pardavimo. Aplamai is procesas praktikai nenuspjamas ir gali tstis pakankamai ilgai. Bet kuriuo atveju btent finansinio stabilumo lygis leidia likti rinkoje konkurencingiausioms firmoms. 2.Skirtumas tarp pelno ir pinig srauto Pirma negu apvelgsime proces smulkiau, btina gerai isiaikinti skirtum tarp svok pinig srautas (cash flow) ir pelnas. Skirtumas yra toks: terminas pelnas naudojamas matuojant finansin rezultat ir apskaiiuojamas kaip skirtumas tarp bendro pelno per nustatyt pariod ir visomis ilaidomis. Pinig srautas tai skirtumas tarp mok grynais pinigais ir mok gavimo u tam tikr period. Pinig srautas gali skirtis nuo pelno, kadangi pelnas gali bti gaunamas ne grynaisiais, ir ilaidos gali bti apmoktos ne grynaisiais. Pavyzdiui, laivo amortizacija u 10 met budavo skaiiuojama vienu metodu, t.y., 10% pradins laivo kainos bdavo skaiiuojama kompanijos ilaidas kasmet 10 met bgyje. Lentelje Nr.1 parodyta sekanti situacija: laivas sigytas u savas kompanijos las, jo kaina 10 mln.$, amortizacija sudarys 1 mln.$ metus.

1.lentel 66

Laivybos kompanijos, sigyjanios laiv u savas las pelno (nuostolio) ir pinig srauto apskaiiavimo pavyzdys, mln.dol. Rodikliai 1. Frachtas 2.Ilaidos: einamosios ilaidos reiso ilaidos amortizacija 3.Eksploatacinis pelnas/pinig srautas 4.Kapitalins ilaidos laivui 5.Bendras pelnas/pinig srautas Pelnas (nuostolis) 1 metai 2 metai 10 10 5 3 1 1 0 1 0 1 5 3 1 1 10 (8) Pinig srautas 1 metai 2 metai 10 10 5 3 0 2 0 2 5 3 0 2

Kiekvienais i dviej pirmj laivo eksploatacijos met kompanija gaudavo po 1 mln.$ pelno (3 eilut), kuris buvo apskaiiuojamas kaip skirtumas tarp viso pelno ir ilaidomis, skaitant amortizacij. Kaip matome i 1 lentels, apskaiiuojant peln ir pinig sraut, rezultatas nevienodas. Eksploatacinis pinig srautas (3 eilut) sudar 2 mln.$ kiekvienais metais, nes amortizacija nra moka grynaisiais, vadinasi, ji nra traukiama pinig srauto apskaiiavim. I ios reikms iskaiiuojama grynj pinig mok u laiv pirmaisiais metais ir gaunasi 8 mln.$ nuostolis. iame kontekste svarbu, kad pinig srauto apskaiiavimas yra metodas, naudojamas laivo kainos apmokjimui. Jeigu laivas bus sigytas naudojantis kreditu, galutinis pinig srautas pasikeis, kadangi kasmetin pinig sraut bus trauktos pagrindins skolos mokos u kredit ir procentus. i situacija parodyta 2 lentelje. 2 lentel. Laivybos kompanijos, sigyjanios laiv ir kredit su 5 met grinimo terminu, pelno (nuostolio) ir pinig srauto apskaiiavimo pavyzdys, mln.dol Rodikliai 1.Frachtas 2.Ilaidos: einamosios ilaidos reiso ilaidos amortizacija* 3.Visas pelnas i eksploatacijos/ pinig srautas 4.Ilaidos procent apmokjimui pagal 10% kain 5.Pelnas/pinig srautas sumokjus procentus 6.Ilaidos pagrindins skolos Pelnas (nuostolis) 1 metai 2 metai 10 10 5 3 1 1 1 0 5 3 1 1 0,8 0,2 Pinig srautas 1 metai 2 metai 10 10 5 3 0 2 1 1 5 3 0 2 0,8 1,2

67

grinimui 7.Bendras pelnas/pinig srautas

0 0

0 0,2

2 (1)

2 (0,8)

Nors kompanija gauna teigiam pinig sraut i laivo eksploatacijos, apie 2 mln.$ (3 eilut), bet iskaiiavus procentus (4 eilut) ir ilaidas kredito grinimui (6 eilut), jai tenka neigiamas pining srautas ir pirmais, ir antrais metais. Jeigu kompanija neturi grynj l rezerv, gali rastis rimos finansins problemos. 3. Pining srautas ir investicinis sprendimas Tam, kad suprasti kaip priimti investicin sprendim dl laivo sigijimo, btina apvelgti kaip formuojasi pinig srautas ir kaip j galima pakeisti. bendras laivo pinig srautas. Kadangi grynj l rezervai yra kompanijos isilaikymo frachto rinkoje kriterijumi, btina atsakyti klausim: kas lemia pinig srauto dyd?. tai sekanios trys kintamosios: 1).pajamos, gaunamos frachtuojant/eksploatuojant laiv; 2).su tuo susijusios eksploatacins ilaidos grynaisiais; 3).kapitalins ilaidos, susijusios su laivo pirkimo finansavimu. Yra vairi bd, kuri pagrindu ios trys kintamosios gali bti sukombinuotos, kad gauti tam tikr galutin pinig srauto reikm. Einamosios grynj pinig ilaidos gali bti labai didels, jeigu didelis laivo amius. Prieingai, iuolaikinis laivas su aukto lygio valdymo automatizacija gali pareikalauti nedideli gulos ilaikymo ilaid, jis ekonomikas pagrindinio variklio kuro sunaudojimo prasme, nereikalauja dano remonto, be to, didelei daliai laivo rengim dar galioja gamintojo garantija, taigi grynj pinig ilaidos tokiam laivui daug maesns. Be einamj laivo ilaid sumainimo, btina maksimaliai padidinti jo eksploatacijos pajamas. Pajamos gali bti stabilios taimarterio ilgam laikotarpiui atveju arba nereguliarios spoto rinkoje. Jos gali bti padidintos sumanaus valdymo, maksimaliai sumainant laivo tuios ridos ir prastov laik. Kapitalins ilaidos perkant laiv paskolintomis lomis bus didesns procent imokjimo sskaita, nei bt tuo atveju, kai laivas perkamas nuosavomis laivybos kompanijos lomis. Tokie faktoriai, kaip sveika tarp naujo ir seno tonao, universalios paskirties ir daugiatikslio tonao, galimyb pasirinkti laivo pirkimo finansavimo bd, suteikia laiv savininkams vairius investicinio sprendimo pasirinkimo variantus. 68 1-am paveiksle parodyta kaip formuojasi

Einamosios ilaidos priklauso nuo: gulos nari skaiiaus gulos atlyginimo ilaid perkant atsargas ilaid tepalams ilaid remontui ilaid laivo draudimui adminstracinivaldymo ilaid

Reiso ilaidos priklauso nuo: kuro sunaudojimo pagrindinio variklio ir pagalbini mechanizm tipo kuro kain eigos greiio uosto ir kanal rinkliav dydio mokesi u vilkik panaudojim ir t.t.

Laivo pajamos priklauso nuo: laivo perveamosios galios laivo dydio bunkeravimo dydio laivo panaudojimo efektyvumo operatyvaus planavimo pakrovimo grtant neeksploatavimo laiko keliamosios galios panaudojimo stovjimo laiko frachto kaini lygio rinkos paklausos/pasilos balanso paslaug kokybs konkurencijos Mokesi ir dividend imokjimas Krovos darb ilaidos priklauso nuo: krovinio ries laivo konstrukcijos rengini krovinio perkrovai buvimo sustambinto krovinio vieneto ries pakrovos/ikrovos organizavimo

Pining srautas

Kapitalins ilaidos priklauso nuo: - skolos grinimo bdo - paskolos dydio - grinimo periodo - valiutos ries - mok atidjimo procent imokjimo - paskolos altinio - paskolos dydio - rinkos procentinio kainio - paskolos suteikimo slyg
1 pav. Laivo pinig srauto modelis

4.Pinig srauto analiz 1.Pinig srauto analizs rys

69

Yra dvi pinig srauto analizs rys, suteikianios vairios ries informacijos apie laivybos versl reiso pinig srauto analiz ir metinio pinig srauto analiz. 1.Reiso pinig srauto analiz susijusi su konkretaus laivo reiso arba reis ciklo rodikli apskaiiavimais, kuriais remdamasis laivo savininkas priima sprendim apie tam tikro rieso tikslingum ir apie laivo pasirinkim jo panaudojimui tam tikroje kryptyje, atsivelgiant vairias slygas. 2.Metinio pinig srauto analiz susijusi su bendro pinig srauto apskaiiavimu laivybos kompanijai arba jos atskiram padaliniui finansini met bgyje. Jis parodo ar verslas gali pilnai apsirpinti pakankamu kiekiu grynj l, galini padengti visas ilaidas, skaitant privalomas mokas, susijusias su mokesiais ir kredito imokjimu. ie metodai vienas kit papildo ir kievienas pinig srauto nagrinjimo vertinimas galina priimti vairius sprendimus. .2.Reiso pinig srauto analiz Reiso pinig srauto analiz atsako klausimus: Ar priimti frachtuotojo pasilym, ar laukti palankesnio?, Ar yra bd kaip sumainti ilaidas ir padidinti pajamas, kurie suteikt galimyb pasiekti geresn finansin rezultat?. ios ries analiz naudojamasi priimant operatyvius sprendimus. Lentelje Nr.3 pateiktas reiso pinig srauto analizs pavyzdys. Nagrinjimo objektu yra Panamax klass balkeris, veantis angl iaurs Amerikos Rytins pakrants (ECNA) Japonijos kryptimi, vliau laivas balaste plaukia Australij, kur paima kitos ries angl pristatymui Europ, vliau grta balaste vien i ECNA uost. ECNA Japonija Australija Europa ECNA anglis tuia rida anglis tuia rida

Apskaiiavimo tikslas nustatyti pinig sraut, kuris bus gautas i io reiso. Dauguma rodikli lentelje apibendrinti, praktikoje naudojama isamesn analiz. Lentel 3 Reiso pinig srauto apskaiiavimo pavyzdys 65000 dwt balkeriui 1. Informacija apie laiv: Laivo tipas dwt

Kuro sunaudojimas t/par Greitis, mazgai pagrindiniam varikliui

Kuras pagalbiniam varikliui 70

balkeris

65000

Su kroviniu 14 Tuia rida 14 Uoste 0 Bunkeravimo kaina $/t Atstumas, mylios 9200 4740 12500 4500 30900

31 30 3 145 Krovinys, tonos 55000 balastas 61000 balastas 116 000 t Pastabos Oro slygos

1 1 2 250 Frachtas $/t 17,5 12 1 694 500

2. Informacija apie reis: Reiso kryptis ruoai 1 ECNA - Japonija 2 Japonija-Australija 3 Australija - Europa 4 Europa - ECNA I viso per apsukin reis

Dienos Dienos jroje uoste 28,8 9 14,7 39,2 10 14,1 96,8 19

3. Reiso laiko apskaiiavimas: 3.1 Greitis pagal arter 14 3.2 Maksimali pataisa 5% 3.3 Vidutinis greitis 13,3 3.4 Atstumas 30900 3.5 Eigos laikas 96,8 paros 3.6 Stovjimo laikas 19 par 3.7 Reiso trukm 116 par 4. Reiso pinig srauto apskaiiavimas: 4.1 Frachto pajamos, $ 1 694 500 $ 4.2 Brokerio komisija 33890 4.3 Reiso ilaidos: Kuras pagrindiniam varikliui 439 205 Kuras pagalbiniam varikliui 26 200 Uost ilaidos 380 000 Kanal ilaidos 80 000 I viso 959 295 4.4 Pinig srautas (neiskaiius einamj ilaid), $ 735 205 Einamosios ilaidos 652 268 4.5 Grynas pinig srautas u reis 82 937 4.6 Kapitalo padengimas $/par 1500 5. Einamj ilaid apskaiiavimas: 5.1 5.2 5.3 5.4 5.5 5.6 5.7 gulos ilaikymo ilaidos Atsargos Remontas ir techninis aptarnavimas Draudimas Administracins valdymo ilaidos ir bendros eksploatacins ilaidos I viso Lyginamosios einamosios ilaidos par $ 1 068 000 195 000 270 000 220 000 215 000 1 968 000 5623

ir.2 skyri 30900 : (13,3 x 24) ir. 2 skyri p. 3.5 + p.3.6 ir. 2 skyri 2,0% nuo frachto sumos

u 4 laivo ujimus Panamos kanalas p. 4.1 p. 4.2 p.4.3 116 par po 5623 $/par (ir. 5 skyri) p. 4.4 p. 4.5

30 moni, po 356 000 $ metus/mogui

T ekspl.= 350 par metus 71

1 skyrius: informacija apie laiv, kuro sunaudojim ir pan. 2 skyrius: informacija apie krovin, atsumus ir frachto kainius. iuo atveju veama po 55 tkst.t.anglies kiekviename reiso ruoe. 3 skyrius: stovjimo laik eina prieplaukos laukimo, dokument forminimo, krovinio pakrovos/ikrovos ir bunkeravimo laikas. 4 skyrius: I frachto iskaiiuojami brokerio komisija, reiso ir einamosios ilaidos, gaunamas grynas reiso pinig srautas. 5 skyrius: Einamosios ilaidos apskaiiuojamos u metus ir par, kai eksploatacijos periodas trunka 350 par per metus. Paros laidos naudojamos apskaiiuojant einamasias reiso ilaidas 4 skyriuje. Nors iame pavyzdyje laivo eksploatavimo pajamos ir utikrina teigiam pinig sraut, taiau jo neutenka bendr ilaid padengimui ir reiso nuostolis bus 91063 $. Ko tokiu atveju reikt imtis laivo savininkui? ioje situacijoje laivo savininko pagrindin uduotis bt rasti pakankam kiek grynj l mokoms pagal einamasias sskaitas ir kiek manoma sumainti ilaidas. Pagal paskaiiavimus, paros nuostoliai sudaro 785 $ jeigu reisas bus vykdomas esant tokiam frachto kaini lygiui. Jeigu laivo savininkas atsisakys veti krovin esant tokiems kainiams, tai jo nuostoliai bus dar didesni, nes einamsias ilaidas 5623 $/par btina sumokti neirint tai ar krovinys yra ar ne. Laiv galima privartuoti, tuo bdu gaunama didels dalies einamj ilaid ekonomija, taiau be tinkamos technins prieiros neveikianio laivo bkl pablogs ir tai sumains jo rinkos vert. Jeigu laivo savininkas gals sumainti savo metines einamasias ilaidas iki 4840 $ par, tai reisas bus be nuostoli. Galima panagrinti galimyb pervesti laiv pigesn registr, naudotis treiojo pasaulio ali gula, sumainti dal laivo remonto darb, sumainti administracines valdymo ilaidas. Ms konkreiu atveju, tokio tipo laivas turi turti apie 3500 t bunkerio ir atsarg bei gali talpinti 61500 t krovin, t.y., iame reise laivas pakrautas nepilnai. Taip pat btina atkreipti dmes tai, kad tuios ridos kelio ruoai sudaro 30% bendro reiso metu nuplaukto atstumo. Pinig sraut galima padidinti pakeiiant greit, sutrumpinus stovjimo uoste ir tuios ridos laik, padidinus laivo apkrovim. Jeigu ios priemons neduos reikalingo pinig srauto dydio, o laivo savininkas neturi kito pinigini l altinio, arba jeigu bankas reikalauja imokjim pagal sipareigojimus, tuomet lieka tik viena ieitis parduoti turt (daniausiai laiv). Taiau netgi gautos pardavus turt los gali neutikrinti pakankamo pinig srauto, kol nepagers rinkos konjunktra. Padidjus 72

parduodam laiv pasilai dl sunkios daugelio laiv savinink finansins bkls, laiv kainos krinta. Tokiu periodu naujiems laivams beveik visada galima rasti pirkj, bet senus laivus galima parduoti tik metalo lauui. Inagrintas reiso pinig srauto analizs pavyzdys parodo koks svarbus yra finansinis planavimas prie perkant laiv. 3.Metinio pinig srauto analiz i analizs ris susijusi su viso pinig srauto apskaiiavimu laivybos kompanijai, u tam tikr laikotarp. Ji maiau susijusi su laivu, kaip gamybiniu vienetu, negu su kompanijos mnesio ar met pinig srautu apskritai. Yra vairi metinio pinig srauto apskaiiavimo metod, i kuri pats paprasiausias parodytas 4 lentelje. Vykdoma 4 met veiklos analiz. paprasiau, neatsizvelgiama infliacij, kuro kain ir mokesi pasikeitimus. Lentel 4 Metinio pinig srauto apskaiiavimo pavyzdys 65000 dwt balkeriui, veaniam angl, tkst. dol Rodikliai 1. Pinig srautas pradioje 2. Gynj pinigini l plaukos 2.1.Bendros eksploatacins pajamos 2.2.Banko kreditas 2.3.Pajamos pardavus laiv 3. BENDROSIOS PLAUKOS 4. Ilaidos 4.1.Einamosios ilaidos 4.2.Reiso ilaidos 4.3.Laivo pirkimas 4.4.Skolos u paskol grinimas 4.5.Paskolos procent imokjimas 4.6.Mokesiai 5. Bendros ilaidos 6. Pinig srautas met pabaigoje 1 metai 8500 2 metai 3684 3 metai 2822 4 metai 1153 Kad bt

9570 7500 17070 1968 2668 15000 1500 750 21886 3684

5874 5874 1968 2668 1500 600 6736 2822

4917 4917 1968 2668 1500 450 6586 1153

4653 4653 1968 2668 1500 300 6436 (630) 73

Pastabos: frachto kainis, $/t Veamo krovinio kiekis, t Laiv kainos second hand, mln. $

29,0 330 000 15,9

17,8 330 000 13,8

14,9 330 000 5,9

14,1 330 000 4,6

p.2.1 frachto kainos ir krovinio kiekio sandauga; p.4.1 ir.lentel 2.11; p.4.2 ir.lentel 2.11; p.4.3 grynj l ilaidos laivo pirkimui; p.4.4 pagrindins kredito skolos grinimas (kredito suma 7,5 mln. $ 5 metams); p.4.5. kredito procent imokjimas pagal 10% metin kain; p.4.6. mokesius iame supaprastintame pavyzdyje neatsivelgta, taiau praktikoje is straipsnis gali bti svarbus. Grynj l likutis pirmj met pradiai yra 8,5 mln.$. Kompanija 1.01 perka 8 met senumo 65000 dwt balker u 15 mln. $. 50% laivo kainos apmokoma 7,5 mln. $ dydio banko kredito, privalomo grinti 5 met bgyje lygiomis sumomis (1,5 mln. $ metus), sskaita. Kita laivo kainos pus apmokama nuosav kompanijos l sskaita. Pirmaisiais metais vidutinis frachto kainis yra 29 $/t ir laivas gauna bendras 9,6 mln.$ pajamas. To daugiau nei pakanka vis ilaid padengimui, pirmj met gale pinig srautas teigiamas 3,68 mln.$ . Sekani 3 met bgyje frachto kainiai maja ir rezultate 4-t met pabaigoje pinig srautas neigiamas (630 000 $). Pirmoji ieitis i ios situacijos parduoti laiv, taiau dl rinkos konjunktros sumajimo jo kaina kris iki 4,6 mln.$. Turint omenyje, kad btina grinti gautus kreditan 1,5 mln.$ ir 630 tkst.$ skol, laivybos kompanijos pinig srautas sudarys tik 2,5 mln. $, palyginus su pradiniu 8,5 mln.$ srautu. i ieitis patenkins bank, kuris atgaus visus savo pinigus, taiau laivybos kompanija nustos egzistavusi. Antroji ieitis itirti galimus ilaid sumainimo bdus. Kompanija eksploatuoja laiv su Didiosios Britanijos vliava, mokdama gulai didel atlyginim ir utikrindama labai aukto standarto technin laivo aptarnavim ir reguliariai statydama laiv dok remontui. Be to, kompanijai priklauso staiga, kurioje dirba gerai apmokamas valdymo personalas. Visa tai einamsias ilaidas papildo dar 5000 $ par. gyvendindama tokias priemones kaip treiojo pasaulio alies gulos samdymas, maksimalaus ilaid sumainimo remontui ir techniniam aptarnavimui politikos taikymas, 74

administracinio valdymo ir bendr eksploatacini ilaid sumainimas, kompanija gali sumainti einamsias ilaidas iki 3500 $ par. Tai leis gauti teigiam pinig sraut bent jau iki tol, kol nustos krit frachto kainiai. Penktj met gale kredito skola bus pilnai grinta ir laivo savininko finansin padtis enkliai pagers. iuo atskiru atveju lemiamas klausimas yra ar gals laivo savininkas isilaikyti iki penktj met pabaigos? Laikui bgant, susikaups daug nesumokt skol u ketvirtuosius metus, ir gali bti per vlu uduoti klausim. Btina gerai inagrinti ilaid ir laivo eksploatacijos efektyvumo klausim prie perkant laiv. Tokiu bdu, metinio pinig srauto analiz suteikia informacijos strategijos ir laivybos kompanijos veiklos frachto rinkoje planavimo parengimui.

75

VII Laiv frachtavimas 1. Perveimo jra sutarties rys Yra dvi perveimo jra sutarties rys: krovinio perveimo sutartis ir frachtavimo sutartis. Pagal krovinio perveimo sutart vejas sipareigoja pristatyti siuntjo jam patikt krovin paskyrimo viet ir perduoti galiotam krovin atsiimti asmeniui (gavjui), o siuntjas sipareigoja sumokti u krovinio perveim nustatyt kain. Pagal frachtavimo sutart viena alis (laivo savininkas, vejas) sipareigoja u mokest suteikti kitai aliai (frachtuotojui) vienos ar keleto transporto priemoni vis ar dal talpos vienam ar keliems reisams krovinio ar bagao perveimui. Tokiu jros veju gali bti laivo savininkas arba kitas juridinis asmuo, turintis teis valdyti laivo darb per vis perveimo jra sutarties galiojimo laikotarp taimarterio, berbout-arterio arba sutarties apie eksploatacij (operuoti laivu) pagrindu. Frachtuotoju gali bti preki pardavjas ar pirkjas, multimodalinio perveimo operatorius, brokeris (makleris) arba ekspeditorius. Kiekvienoje perveimo jra sutartyje turi bti ie straipsniai: 1. sutarties pusi vardijimas; 2. laivo pavadinimas (tipas); 3. krovinio kiekis ir ris; 4. pakrovimo/ikrovimo uostai (reindai); 5. frachto apmokjimo slygos. Nesant kokiam nors i i straipsni, sutartis tampa neapibrta. Be privalom straipsni, ali susitarimu sutart gali bti traukti ir kiti straipsniai, detalizuojantys komercines krovinio perveimo slygas arba nustatantys vejo ir frachtuotojo juridinius tarpusavio santykius. Perveimo jra sandorio sudarymas patvirtinamas iduodant krovinio siuntjui konosament, o frachtavimo sandoris forminamas reiso arteriu arba fixture recap su nuoroda tipin arterio proform. Konosamentas (Bill of Lading) paprastai naudojamas linijinje laivyboje pristatant smulkias krovinio partijas. Atskiros krovinio partijos gali bti vejo (kapitono) patalpintos laive jo nuoira, priklausomai nuo bendr reiso interes. Tik krovinio idstymas ant virutinio denio turi bti suderintas su krovinio savininku ir tai atymima priekinje konosamento pusje. Vejas, prims duot krovinio partij, turi 76

teis pakrauti ar ikrauti bet kokius kitus krovinius iame ar kitame linijos uoste, atlikti vairias pagalbines operacijas ar remonto darbus, o taip pat pristatyti krovin, perkraunant j tarpiniame uoste kit laiv arba kit transporto priemon. Perveimo slygos ir tarifai nustatomi linijinje kompanijoje, jie galioja visiems krovini siuntjams ilg laikotarp iki pat pakeitimo. Tam tikrais atvejais (nuolatinis krovini siuntjas, didel partijos apimtis, nepilnai pakrautas laivas arba kai uoste yra tuti konteineriai) linija gali su klientu suderinti dideles nuolaidas nuo paskelbt tarif kaini (ir. pried Nr.1). 2. Reisinis arteris Reisinis arteris (voyage C/P) taikomas reguliarioje ir trampinje laivyboje masini krovini perveimuose. Frachtuotojui krovinio patalpinimui pateikiamas pilnai visas laivas arba tam tikros krovini talpos, arba tam tikra laivo talpos dalis.Vejas neturi teiss naudoti ufrachtuot laiv (arba jo patalpas) kitiems, netgi pakeliui veamiems kroviniams, jeigu tai nra suderinta su frachtuotoju. Tuo atveju, jei tokie kroviniai buvo pakrauti laiv, frachtuotojas gali pareikalauti juos ikrauti, o jeigu perveimas jau vyko atlyginti rodytus nuostolius (udelsus jo krovinio pristatym dl kroviniui padarytos alos arba jo sujaukimo). Vejas privalo nustatytu laiku pateikti pilnai paruot numatomam reisui laiv ir, j pakrovus, nedelsiant isisti j krovinio ikrovimo uost prastu marrutu ir prastu greiiu. Jei sandoryje nra aptartos laivo ikrovimo ir pakrovimo slygos, tai atsakomyb u prieplaukos pakeitim pakrovimo ir ikrovimo uostuose bei krovos darb atlikim sutinkamai su terminais (arba sutinkamai su normomis), nurodytas arteryje, tenka frachtuotojui. Jis taip pat sumoka u krovos darbus. arteryje smulkiai aptariamos pusi pareigos ir teiss tuo atveju, jeigu realaus reiso slygomis bt nukrypim nuo arteryje suderint slyg, kaip pavyzdiui: nra reikalingo krovinio kiekio, laivas neparuotas arba jis atplaukia uost anksiau sutarto laiko, laivo prastova laukiant prieplaukos, laivo ulaikymas arba krovos darbai baigti anksiau numatyto laiko, vairios force-majeure aplinkybs. Visos sandorio slygos, o taip pat frachto kainis smulkiai aptariami vejo ir frachtuotojo ir galioja tiktai sudaranioms sandor alims ir tiktai io sandorio galiojimo metu. Praktikoje naudojamas trij ri laiv frachtavimas pagal reisin arter:

77

Frachtavimas vienam reisui (one voyage C/P). iuo atveju, kai krovinys perduotas gavjui ir suvestos visos io reiso sskaitos, abi alys laisvos nuo abipusi sipareigojim. Jos gali sudaryti nauj sandor vienas su kitu ar su kitais partneriais tokiomis pat ar kitomis slygomis bei suderinti t pat ar kitok frachto kain. Laivo frachtavimas keliems paeiliui einantiems reisams (consecutive voyage C/P). Pagal i sutart operatorius, baigs pirmj reis, privalo nedelsiant pasisti laiv antr reis, o paskui trei, ir taip toliau, kol bus atlikti visi suderinti reisai. Frachto suma sumokama atskirai u kiekvien reis sutinkamai su anksiau suderintais kainiais. Viso sandorio galiojimo metu vejas neturi teiss veti laivu kit savinink krovinius, nesuderins to su frachtuotoju, net jeigu tie kroviniai veami pakeliui arba grtant i reiso. Laivo, aptarto sandoryje, pakeitimas kitu pirmojo reiso arba sekani reis metu taip pat turi bti suderintas su frachtuotoju. Frachto kontraktas (contract of affreighment). Tai susitarimas dl frachtuotojui priklausanio tam tikro krovinio kiekio perveimo reguliariais reisais sutarto kalendorinio periodo metu (3-12 mnesi). Kad vykdyt savo sipareigojimus, vejas turi teis pritraukti ne tik nuosav, bet ir isinuomot tona, naudotis vienu ar keliais laivais bei keisti juos per vis sandorio galiojimo laikotarp. Pagrindins frachto kontrakto slygos: sandorio galiojimo laikas, nurodant konkreias jo pradios ir pabaigos datas; pakrovimo/ikrovimo uostai (reindai); krovinio ris ir bendras kiekis, perveim paskirstymas pagal mnesius (tonomis arba reis skaiiais), laivo, kur vejas gali naudoti sandorio vykdymui, tipas arba keliamoji galia, laiv padavimo pakrovimui minimalus intervalas. Danai kontrakte nurodomi laivo amius ir imatavim apribojimai (ilgis, grimzl pilnai pakrovus), reikalavimai, lieiantys laivo tinkamum krovos operacijoms, paketuoto krovinio perveimui, pagal prieledins (ledo) klass turjim ir kt. ias slygas kontrakt traukia frachtuotojas; jos jam garantuoja: kad laivo savininkas nepateiks pakrovimui i karto du ar daugiau laiv, kad j keliamoji galia bus atitinkama veamo krovinio dydiui; kad bet kuris jam pateiktas laivas atitiks uosto charakteristikas, plaukiojimo slygas ir krovinio perkrovimo technologijas. Savo ruotu laivo savininkas aptaria maksimal skaii uost, kuriuos reiks ueiti reiso metu, minimal apskaiiuot laivo pakrovim, veant paskutin krovinio partij ir kitas slygas. Kontraktas forminamas remiantis viena i arteri tipini proform ir nustato vieningas perveimo slygas visam sandorio galiojimo laikui. Kiekvienam reisui

78

iraomas laikas apie laivo paskyrim, kuriame pateikiami pagrindiniai duomenys apie numatom reis ir nuoroda kontrakt. Linijinis konosamentas ir reisinis arteris tai pilna sandorio dl perveimo jra forma, nes j sudtyje yra visi btini komerciniai ir juridiniai straipsniai, nustatantys ali tarpusavio santykius duoto sandorio atvilgiu. 3. Laivo nuoma. Transporto priemoni (laiv) nuomos sutartys (frachtavimas tam tikram laikui) yra dviej ri: 1. laivo (su gula) nuomos sutartis, pagal kuri nuomotojas suteikia nuomininkui transporto priemon (laiv) laikinai turti bei naudotis u mokest ir savo jgomis teikia jos valdymo bei technins eksploatacijos paslaugas, taip vadinama time charter; 2. laivo (be gulos) nuomos sutartis, pagal kuri nuomotojas suteikia nuomininkui transporto priemon (laiv) laikinai turti bei naudotis u mokest, nesuteikdamas jos valdymo bei technins eksploatacijos paslaug, taip vadinama bareboat charter ir demise charter. Lietuvoje iuo metu time charter sutart prasta traktuoti kaip laikin arter, o bareboat charter ir demise charter kaip ilgalaik nuom. Nuomos sutartis gali bti sudaryta visam laivui arba tam tikrai jo krovinins talpos daliai kalendoriniam laikotarpiui (nuo trij mnesi iki 1520 met), arba vienam ar keliems reisams pirmyn ir atgal, arba net vienam laivo reisui viena kryptimi. Nuomininkas (frachtuotojas) nuomos laikotarpiu turi teis savo nuoira naudotis laivu sutartyje numatyt apribojim ribose. Laivo savininkas praranda operatyvin kontrol ir vadovavim laivo darbui. Vis informacij apie laivo darb kapitonas siunia frachtuotojui, kuris planuoja reiso grafik ir duoda kapitonui nurodymus dl jo koregavimo. Laivo savininkas nra vejas ir neatsako u krovinio apgadinim ar praradim. Tik tuo atveju, jei bus rodyta, jog tai buvo laivo navigacinio tinkamumo idava, atsakomyb prisiima laivo savininkas. Nuomos mokestis nustatomas ne u perveamo krovinio vienet, o u laiv per par ir mokamas laivo savininkui, nepriklausomai nuo laivo darbo apimties bei efektyvumo. Nuomininkas, pasibaigus sutarties galiojimo laikui, turi grinti laiv tokios pat technins bkls, kokios jis j prim, iskyrus prast fizin susidvjim. Tokiu bdu, ymiai sumaja laivo savininko komercin rizika. Laivybos praktikoje taikomos keli ri nuomos sutartys, kurios viena nuo kitos skiriasi tuo, kaip pareigos ir laivo eksploatacijos ilaidos paskirstomos tarp laivo savininko ir nuomininko. Tai mes galime pamatyti 1-oje lentelje.

79

1 lentel ATSAKOMYBS BEI ILAID PASKIRSTYMAS LAIV NUOMOS FORMOS bareboat charter time charter Laiko rizika uoste C C Pakrovimas/ikrovimas C C Uosto rinkliavos C C Kuras C C Laiko rizika jroje C C Rpinimasis kroviniu C C gulos parinkimas C O Remontas/tech.aptarnavimas CO O Draudimas CO O Kapitalins snaudos O O C= Charterer O= Owner (altinis: Gorton L., Ihre R., Sandevarn A. Shipbroking and chartering practice. Lloyds of London press LTD. 1995, psl.96)

i lentel glaustai ir akivaizdiai parodo, kaip, priklausomai nuo nuomos bdo, kinta atsakomyb bei ilaid padengimas dvej pagrindini laivo nuomos sutari atvejais. Laiv nuoma pagal time-charter arba bareboat-charter slygas plaiai taikoma tarptautinje jr laivyboje. Inuomoti laivai naudojami atskiriems trampiniams veimams, vejybai, nuosekliais reisais aptarnauti didelius bei stabilius masini krovini srautus ir, galiausiai, linijinje laivyboje. Nuoma nuo reisinio frachtavimo kardinaliai skiriasi forma bei laiv darbo apmokjimo bdu, laivo eksploatavimo valdymo funkcij tarp frachtuotojo ir laivo savininko pasidalijimu. ie skirtumai ir yra prieastis to, jog atitinkamomis aplinkybmis nuomos sutarties sudarymas tai ar kitai pusei tinka labiau, negu reisinis frachtavimas, o kai kuriais atvejais tokia forma objektyviai yra vienintel priimtina. Frachtuodamas pagal time-charter (time /), laivo savininkas privalo vis sutarties galiojimo laikotarp palaikyti laiv navigacins (darbins) bkls. Atitinkamai jis apmoka visas su tuo susijusias ilaidas: technin aptarnavim, tiekim, einamj remont, gulos ilaikym, laivo draudim, ilaidas tepalams bei luostymo mediagoms, eilinius tikrinimus. Frachtuotojas organizuoja komercin laivo eksploatavim ir apmoka ilaidas, tiesiogiai susijusias su transporto darbu, kuriam jis naudoja laiv. iai grupei priklauso tokios ilaidos: uosto rinkliavos, locman ir buksyr pagalba, vartavimo operacijos, stividori darbai, agentavimas, ilaidos kurui ir katil vandeniui. Frachtuotojui taip pat priskiriamas laivo ekstra draudimas tais atvejais, kai jis slygotas darbo pavojingame plaukiojimo rajone, ir ilaidos taisyti apgadinimams, padarytiems laivui per krovos operacijas ar dl laivo judrumo. (Limonov E.L.,2001) Viena i time-charter ri yra sutartis, pagal kuri frachtuotojas apmoka visas uosto ilaidas (rinkliavas, paslaugas, stividori operacijas, agentavim), o laivo savininkas laivo eksploatavimo ilaidas, skaitant gulos ilaikym, kur, remont ir pan. Tokia frachtavimo forma 80

naudojama daniausiai linijini kompanij, todl sandorio laikas paprastai nustatomas ne kalendorins bazs pagrindu (mnesi, met skaiius), o nustatytam skaiiui reis pirmyn ir atgal arba net vienam reisui viena kryptimi (trip time /). Kita time-charter ris laivo krovinins talpos dalies (space /) arba konteineri talpos dalies (slot /) nuoma. iuo atveju frachtuotojas apmoka tik krovinio pritraukimo, pakrovimo bei ikrovimo ilaidas, o visas kitas laivo eksploatavimo ilaidas apmoka laivo savininkas. Frachtuojant laivus pagal time-charter slygas, kaip ir reisinio frachtavimo atveju, paprastai naudojamos tipins arterio proformos. arteriai inomi vairiais pavadinimais, kai kurie i j nurodo tikslin arteri paskirt, susijusi su gabenam krovini rimi. arteri formose yra nuorod apie arterio ileidimo metus, j parengusi bei aprobavusi organizacij ir arterio perirjimo datas. Frachtuojant daniausiai naudojama paskutin perirta bei patvirtinta forma. (Centralnyj nauno-issledovatelskij i projektno-konstruktorskij institut morskogo flota,1998). Skirtingai nuo reisins rinkos, kur tipins proformos skaiiuojamos imtais, time-charter tipini proform skaiius gana nedidelis. Tai aikinama tuo, jog timecharter sutartis universalesn. Joje komercin rizika perkeliama frachtuotojui, suteikiant pastarajam plaias laivo panaudojimo kroviniams tarp vairi uost perveti galimybes. Todl nra btina labai detaliai pritaikyti tipines proformas atskir krovini transportiniams ypatumams, paproiams ir praktikai, susiklosiusiems t ar kit preki prekyboje vairiose alyse arba ekonominiuose-geografiniuose rajonuose. Ypatinga laiv nuomos forma yra bareboat-charter (/). Frachtuotojas pagal i sutart prisiima komercin ir technin laivo eksploatacij, atitinkamai jis apmoka visas laivo ilaidas, skaitant gulos ilaikym (tik amortizacij ir toliau skaiiuoja laivo savininkas). Laivas perduodamas frachtuotojui be gulos. Bareboat-charter taikomas sandoriuose ilgalaikiam laikotarpiui (5-10 met ir daugiau), kai laivo savininkas negali patikimai kontroliuoti, kaip intensyviai frachtuotojas eksploatuoja laiv. ios sutarties ris yra bareboat-charter su tolesniu perjimu nuosavybn. Sudarant tok sandor, frachtuotojas sumoka atitinkam suderintos laivo kainos dal (20-50%). Kita verts dalis, skaitant nustatyt procent u kapital, sumokama per nustatyt laikotarp. Kai atsiskaitymai visikai baigti, laivas pereina frachtuotojo nuosavybn. Faktikai tokia sutarties forma yra turto pardavimo isimoktinai variantas. Nuomojant pagal bareboat-charter slygas, visi sipareigojimai bei laiv eksploatavimo ilaidos tenka frachtuotojui. Tokiu bdu visikai ivengiama bet koki tipins sutarties modifikacij. Todl ios ries nuomai naudojama tik viena tipin proforma lentels formos Barekon-89.

81

alys, sudarydamos konkret sandor, daniausiai ne tik keiia spausdint proformos tekst, bet ir suderina taip vadinama addendum. Time-charter atveju tokiuose prieduose isamiai apraomas laivas, jo primimo ir grinimo i time-charter tvarka, bunkeriavimo, frachto mokesio, virvalandini darb skaiiavimai ir kt. Dabartiniu metu tarptautinje laivyboje galima iskirti keturias kompanij tonao nuomotoj - grupes. Pirmai grupei priskiriami stambs krovini siuntjai, kontroliuojantys atitinkamose kryptyse reikmingus ir stabilius masinius krovinius: naftos monopolijos, metalurgijos koncernai, stambs grd eksportuotojai ir tr pirkjai. Jie daniausiai turi nuosav laivyn 30......35% bendrojo poreikio dydio ir, be to, pagal bareboat-charter arba time-charter slygas nuomoja tona 45-50% savo veimams sisavinti. Pramonins kompanijos, nuomodamos laivus ilgam laikui, utikrina reikiam kuro ir aliav savo monms tiekimo ritmikum, gauna stabilaus ilaid jiems transportuoti lygio garantij, nepriklausomai nuo frachtavimo rinkos konjunktros. Nuomodami laivus pagal time-charter slygas, jie, be to, ivengia rpinimosi techniniu laivyno eksploatavimu, perkelia laiv savininkams laiv gul ilaikymo ilaid didjimo, remonto ir tiekimo kain kilimo rizik. Laiv savininkai, frachtuodami laivus ilgalaikiai pagal time-charter arba bareboat-charter slygas, utikrina sau ilgalaikes stabilias pajamas. Jei jie, pakilus frachtavimo konjunktrai, ir netenka galimybs gauti padidinto pelno, tai bent jau apdraudia save nuo praradim, esant nepalankiai frachtavimo rinkos bklei. Antrai tonao nuomotoj grupei priklauso linijins laivybos kompanijos. Jos frachtuoja laivus pagal time-charter slygas. Padidjus sezoniniams perveimams arba dl konjunktrini prieasi sukelto veim apimi padidjimo, esant btinybei, padidina laiv skaii arba nuosav laiv remonto laikotarpiu. Kai kuriais atvejais linijins kompanijos nuomoja laivus pagal time-charter slygas dirbti naujose, sisavinamose kryptyse. Kai linijin kompanija isikovoja ia atitinkamas pozicijas, sitikina linijos stabilumu, laivai, dirbantys pagal timecharter slygas, keiiami iam tikslui usakytais arba sigytais laivais. Treiai nuomotoj grupei priskiriamos vejyba usiimanios kompanijos. Jos ima bankuose kreditus, frachtuoja laivus pagal bareboat-charter slygas su tolesniu perjimu nuosavybn. i frachtavimo ris suteikia ir kitas galimybes. Pavyzdiui, pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymo Nr. 481 Dl jr laiv registravimo taisykli patvirtinimo 10 str., laivo frachtavimas pagal bareboat-charter slygas leidia, sudarius sutart, registruoti laiv su alies, kurioje registruotas frachtuotojas, vliava. Ketvirtai tona nuomojani kompanij grupei priklauso taip vadinami NV (non vessel rtr). Tai laiv operatoriai arba brokeriai, nuomojantys laivus pagal time-charter slygas, 82

tolesniam perfrachtavimui reisiniam arteriui. Kylant frachto konjunktrai, nuolat didja krovini veimo tarifai, ir operatoriai gauna pakankam peln time-charter laivo nuomai sumokti. Taiau, kritus rinkos konjunktrai, situacija staigiai keiiasi: tarifai bei laivo apkrovimas krenta, ir mokti nuom tampa problematika. Todl laivo savininkas, perduodamas laiv pagal time-charter slygas NVO, turi nuolat kontroliuoti, ar laiku mokamas nuomos mokestis, ypa nukritus rinkos konjunktrai. Jei mokesiai nemokami laiku, reikia pasinaudoti savo teise nutraukti laivo nuom. iandien didel dalis laiv kroviniams veti frachtuojama pagal time-charter arba reisines slygas (frachtavimas pagal bareboat charter ir demise charter slygas gana retas reikinys). Reisinio frachtavimo slygos ivaduoja frachtuotoj nuo beveik vis jrins veiklos rizik, todl reisinio arterio priimtinumas akivaizdus. Taiau, nepaisant to, didel dalis laiv frachtuojama pagal time-charter slygas. Reikini frachtavimo rinkoje analiz tikina tuo, kad frachtavim pagal time-charter slygas tik jo priimtinumu laiv savininkams paaikinti negalima, kadangi, kaip bebt keista, btent emos konjunktros laikotarpiu frachtavimas pagal time-charter slygas kaip tik pagyvja, o iniciatoriais tampa ne laiv savininkai, o frachtuotojai. Frachtuotojas, pasirinkdamas vienokias ar kitokias slygas, vertina jas ne tik naudingumo ar praradim aspektu, bet ir atsivelgdamas frachtavimo rinkos bkl, jos vystymosi perspektyvas bei realias paties veimo slygas. Frachtavimo rinka labai nestabili, jo konjunktra nuolat, o danai ir labai staigiai kinta. Todl danai susiklosto tokia situacija, kad frachto tarifas, ali suderintas prie kur laik, veimo pradioje pasirodo esantis auktesnis arba emesnis u rinkos tarifus. iais konjunktros kritimais ir pakilimais naudojasi frachtuotojai savo komerciniams tikslams pasiekti. Pasinaudodami nuosmukio laikotarpiais ir numatydami pakilim, frachtuotojai stengiasi tuo metu sudaryti laivo frachto pagal time-charter slygas sutart emais tarifais ir sudaryti tonao atsargas. Tokiu bdu frachtuotojai apsaugo save nuo nuostoli, kuri turt, jei bt priversti frachtuoti laiv konjunktros kilimo laikotarpiu. Laivo savininkas gali numatyti frachtavimo rinkos konjunktros pagerjim, taiau negali i anksto nusprsti, kiek auktai pakils frachto tarifai. Jis gali surizikuoti ir sulaukti kylanios konjunktros (kuri reikiamu laiku gali ir nesigalioti) ir gauti pelno i reisinio frachtavimo auktesniais tarifais. iuo atveju jis rizikuoja gauti nedidel peln arba netgi turti nuostoli, net esant auktiems frachto tarifams. Arba jis gali priimti time-charter. Frachtuodamas laivus pagal time-charter slygas, jis negaus labai didelio pelno (frachtuotojas silo tarif, truput auktesn u rinkos), taiau frachtuotojas prisiima sau daugyb jrini bei rinkos rizik ir garantuoja priimtin bei nerpesting peln. inoma, rinkos realyb neapsiriboja ia pakankamai supaprastinta situacija, taiau ji suteikia tendencij frachtuoti pagal 83

time-charter slygas, priklausomai nuo frachtavimo rinkos konjunktros isivystymo. Todl praktikai frachtavimo pagal time-charter slygas suaktyvjimas rinkoje laikomas artjanio pagyvjimo poymiu. Krovinio veimo sutartis, nors ji sudaryta nedalyvaujant gavjui, visada suteikia gavjui naud, nes krovinys turi atitekti gavjo faktiniam valdymui. Taiau gavjas pagal krovinio veimo sutart gali turti ne tik teisi, bet ir pareig. Kai kuri valstybi statymai gavjui tenkant krovinio ikrovim, sumokjim vejui priklausani sum, krovinio atsimim ir iveim i uosto suformuluoja ne tik kaip gavjo teis, bet ir kaip pareig. (Egiazarov V.A. 2002.) Dabartiniu metu tarptautinje jrinje laivyboje vis didesn reikm gauna ilgalaiki sutari sudarymas. Kai kuriais atvejais i sutartini ryi forma yra pagrindin. Manome, kad laivo savininko pasirinkim frachtuoti savo laivus ilgam laikotarpiui lengva paaikinti iuolaikinmis finansavimo slygomis. Ilgalaikis kontraktas bankams yra gera savalaikio laiv savininkams suteikiam ilgalaik kredit padengimo garantija. Pastarieji tokiu bdu gauna pinigini l statyti laiv, kuriam jau pasirayta frachtavimo sutartis. Ilgalaiks sutarties atveju laivo savininkas prisiima galimo eksploatacini ilaid padidjimo rizik, o kartais ir rizik, susijusi su mokjimo valiutos devalvacija. Eksploatacini ilaid padidjimo rizika ypa didel, sudarant ilgalaikes veimo pagal reisinio arterio slygas sutartis; ji maesn time-charter atveju ir visikai inyksta, inuomojant tik pat laiv, tai yra frachtuojant pagal bareboat charter slygas. Dabartiniu metu ilgalaikiai kreditoriai yra bankai bei draudimo bendrovs. i organizacij kapitalas dabar vis plaiau naudojamas laivyboje. is reikinys ugim Niujorko frachtavimo rinkoje ir netrukus jam buvo pritarta Londono rinkoje. Kredito utikrinimo priemon yra tiek pats laivas, tiek ir jo eksploatavimui sudaryta frachtavimo sutartis. (Kalpin A.G,1996) Bsimasis savininkas sudaro ilgalaik sutart, nors laivas, kur jis turi suteikti pagal sutart, dar tebestovi statykloje. Jo statyba finansuojama ateinanio pelno i frachtuojamo laivo sskaita. Ilgalaikis frachtavimas daniausiai vykdomas pagal time-charter arba bareboat charter slygas. Kalbant apie konkret time-charter sutarties vaidmen laiv statybai kredituoti, tai jis yra nuoseklaus sandori derinimo metodo elementas. Dedant bsimo laivo kyl, laivo savininkas sudaro su statykla ar kredito organizacija, kuri finansuoja laivo statyb, ilgalaik nuomos sutart pagal bareboat charter slygas, paskui frachtuotojas-kreditorius subfrachtavimo pagrindu sudaro su savo skolininku kit sutart pagal time-charter slygas. Tokiu bdu, laiv frachtavimas pagal time-charter slygas paplits laivybos praktikoje todl, kad tai naudinga, patogu sutart sudaranioms alims ir skatina kapitalinius djimus laiv statyb. 84

Time-charter tai sutartis, pagal kuri viena alis (laivo savininkas) sipareigoja pateikti u mokest kitai aliai (frachtuotojui) atitinkamam laikotarpiui laiv ir laivo gulos paslaugas sutartyje numatytiems tikslams gyvendinti Daniausiai time-charter kvalifikuojamas kaip laivo nuomos sutartis, teikiant laivo valdymo paslaugas, taiau dl iai sutariai bding savitum ji bna vertinama ir kaip savarankika sutartis. Tokia tipin civilins sutarties ris numatyta ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXVIII skyriaus penktame skirsnyje "Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas". Laivas suteikiamas frachtuotojui laikinai, t.y. nustatytam laikotarpiui, kuriam pasibaigus frachtuotojas privalo grinti j savininkui. is laikotarpis gali bti ireiktas kalendoriniu laikotarpiu nuo keli mnesi iki keleri met (kartais iki 10-15 met) arba laiku, btinu vienam ar keliems reisams. Kartu su krovini veimu inuomotas laivas gali bti naudojamas ir keleiviams veti bei kitiems prekybins laivybos tikslams, - tokiems, kaip su laiv panaudojimu susij vandens biologini itekli verslui, jros dugno ir jos gelmi mineralini ir kit negyvj itekli valgybai ir kasimui, locman palydai, ledkalni plukdymui ir kt. Galimyb frachtuoti laiv ne veimo, o kitiems, prekybins laivybos tikslams vienas i timecharter sutari skirtum nuo krovinio jrinio veimo sutarties ir konkreiai nuo laivo frachtavimo reisui sutarties - arterio. Atitinkamam laikotarpiui frachtuojamas laivas gali bti eksploatuojamas tik prekybins laivybos tikslais. Laivas pagal i sutart negali bti naudojamas kaip viebutis, sandlis, restoranas. Pirmasis laivo savininko sipareigojimas - laivo suteikimas frachtuotojui. iuo atveju suteikimas suprantamas pirmiausia kaip perdavimas frachtuotojui teiss naudotis, teiss komercinei laivo eksploatacijai savo vardu. Taiau frachtuotojas pagal time-charter neturi teiss kapitonui ir kitiems gulos nariams duoti nurodymus, lieianius laivavedyb, laivo vidaus tvark ir laivo gulos sudt. is draudimas iplaukia i to, jog jam neatitenka navigacinistechninis laivo valdymas, nes jis ilieka laivo savininko inioje. Antras laivo savininko sipareigojimas - laivo valdymo ir techninio eksploatavimo paslaug teikimas frachtuotojui. Frachtuotojo sipareigojimas sumokti fracht tvirtintas paiame time-charter apibrime, nes laivas suteikiamas jam u nustatyt mokest. Tokiu bdu, sutartis yra mokjimo pobdio. Frachto dydis nepriklauso nuo perveamo krovinio kiekio arba laivo eksploatavimo bet kokia kita forma efektyvumo. Tarptautinje laivyboje labiausiai paplitusi yra universalaus time-charter proforma, kurios kodinis pavadinimas Baltaim 1939 (Uniform time-charter Baltime1939). Parengta dar 1909 metais BIMKO, i proforma buvo priimta Jungtins Karalysts Laivybos rm. 1974 85

metais vesta iuolaikin io arterio proforma dalinama pastovi ir keiiamj dalis. Keiiamoji dalis, parengta box form principu, yra patogi pildyti mainle bei apdoroti informacij. prasta frachtuojamo laivo eksploatacini ilaid pasidalijimo schema tokia: laiv savininkai apmoka nuolatines snaudas (darbo umokestis, draudimas ir t.t.), o frachtuotojai kintamas snaudas (kuras, vairios rinkliavos, mokesiai ir t.t.). Kadangi komercin laivo eksploatavim kontroliuoja frachtuotojas, jam daniausiai tenka su tuo susijusios ilaidos, ir jis privalo kompensuoti laivo savininkui nuostolius, kuriuos patyr, vykdydamas frachtuotojo nurodymus. Smulkiau ilaid paskirstym savo knygoje aprao Limonov E.L.,2001, Laivo savininkas apmoka visas pastovias ilaidas, susijusias su laivo navigacins bkls palaikymu ir nepriklausanias nuo to, kur laivas dirba ir kokius krovinius gabena. Joms priskiriama gulos ilaikymo ilaidos (darbo umokestis, maistas, socialinis draudimas, geriamasis vanduo), prastas remontas ir techninis aptarnavimas, skaitant korpuso daym, motovalymus ir kt., prastas laivo draudimas, tepalai ir luostymo mediagos, maavertis inventorius ir pan. Laivo savininkas privalo (frachtuotojo reikalavimu) savo sskaita utikrinti krovos priemoni darb ir krovos darb vietos apvietim nakt. Frachtuotojas apmoka kintamas ilaidas, tiesiogiai susijusias su veimais. iai grupei priskiriamos ilaidos kurui, uosto rinkliavoms, locman ir vilkik pagalbai, vartavimo operacijoms, agent komisiniams, stividorins ilaidos, ilaidos krovinio sskaitai, separavimui, tvirtinimui, katil vandeniui. Frachtuotojas pagal sutartyje nurodyt tarif apmoka kapitono reprezentacines ilaidas. Tais atvejais, kai tai aptarta arteryje, jis taip pat kompensuoja laivo savininkui, pagal suderint tarif, ilaidas gulos virvalandiniam darbui apmokti. Atsiskaitoma, pridedant priemok prie bazinio nuomos u laiv per mnes (par) mokesio, arba pagal atitinkam tarif u faktikai atlikt laik. Be to, gali bti suderinti specials tarifai u frachtuotojo nurodymu gulos atliktas kai kurias papildomas operacijas (trium valymas ir kt.). Taiau, jei arteryje nurodyta, jog kapitonas turi atlikti reisus gulai prastai padedant, tai gali bti numatyta, kad triumus gula turi valyti be papildomo mokesio (Limonov E.L., 2001.) Time-charter galiojimo laikotarpiu frachtuotojas turi teis savo vardu frachtuoti laiv tam tikram laikotarpiui treiajam asmeniui, t.y. sudaryti sutart subfrachtavimui tam tikram laikui (subtime charter) Sutartyje paprastai nurodomas geografinis rajonas, kuriame frachtuotojas gali eksploatuoti laiv (time-charter Baltaim 2 punktas, time-charter Nujork Prodjus 27-31 eiluts). (Ministerstvo transporta Rosijskoj federacii department morskogo transporta. Proformy arterov.Sankt-Peterburg.1995.) Nustatant io rajono ribas, atsivelgiama laivo techninius-eksploatacinius parametrus bei charakteristikas ir ali komercinius-politinius interesus. Daniausiai nustatomas pasaulio 86

vandenyno rajonas, kuriame leidiama plaukioti laivui, draudiant eksploatuoti laiv auktose platumose arba laivybai pavojingose zonose arba plaukti tos ar kitos valstybs (valstybi) kai kuri pakrani uostus. Tokia sutarties slyga reikia, kad laivas gali bti isistas bet kok geografin rajon, iskyrus ali suderintas ir sutartyje numatytas iimtis. (Ivanov G.G., Barinova I.I., Jegorov L.M., Kalpin .G., Kolodkin .L., Musin V.. ir kt. Kommentarij k kodeksu torgovogo moreplavanija Rossijskoj Federacii. . Spark. 2000.) Atsivelgiant aukiau mintus time-charter principus, buvo apibrti pagrindiniai straipsniai, naudojami sudarant tokios ries sutartis. Laivas. Be charakteristik, apibdinani laivo navigacin bkl ir krovinio draudimo slygas (laivo registrinis bruto tonaas, statybos metai, vliava, registro klas), frachtuojant pagal time-charter slygas, apibdinamas dedveitas, liuk skaiius ir dydis, strli (kran, siurbli) tipas, skaiius ir krovingumas, greitis, kuro tank talpa, kuro ris ir sunaudojimas per par plaukiant ir stovint. ios charakteristikos yra svarbios frachtuotojui, nes apsprendia laivo veimo galimybes time-charter laikotarpiu ir jo ilaid laivo eksploatacijai dyd. Sudarant sandor, btina utikrinti atitinkam duomen patikimum. Dedveito, krovingumo arba greiio padidinimas sukels pagrstas frachtuotojo pretenzijas, nes laivas neutikrins numatytos veim apimties. Tais atvejais, kai registrinis tonaas pagal galiojanius laivo dokumentus didesnis u nurodyt sutartyje, frachtuotojas mokdamas uosto rinkliavas bei apmokdamas paslaugas, turs papildom ilaid. Frachtuotojas visais nurodytais atvejais gali pareikalauti kompensuoti jam nuostolius, o kartais netgi nutraukti sandor. Todl, dirbant pagal time-charter slygas, btina detaliai fiksuoti laivo urnale greiio sumajimo prieastis, prastovas dl frachtuotojo ir jo stividori kalts, laivo nepilno pakrovimo prieastis ir t.t. Time-charter proformoje yra prasta pastaba apie laivo navigacin bkl. Be to, jei plaukiojimo rajonas ir krovinio ris nebuvo apibrti sudarant sandor, tai navigacin bkl suprantama kaip laivo pritaikymas gabenti prastus krovinius prastomis slygomis. Vis papildom tiekim bei laivo rang, susijusius su specifiniais reisais (pavyzdiui, medienos, grd perveimas), frachtuotojas tiekia savo sskaita. Slyga apie laivo greit tipinje time-charter proformoje nurodoma su standartine pastaba kai geras oras ir ramus vanduo. Laivo savininkas turi nurodyti arteryje tok greit, kok laivas tikrai gals garantuoti vis sutarties laikotarp, atsivelgiant jgain, korpuso apaugim, ubortinio vandens temperatr numatomame plaukiojimo rajone. Pagal time-charter slygas yra numatyta laivo savininko teis keisti laiv. Taiau, skirtingai nuo reisinio arterio, naujas laivas turi bti ne vien tik labai panai poymi keiiam (substitute), bet bti tos paios serijos laivas, visikai identik technini-

87

eksploatacini charakteristik (sister ship). Toks keitimas galimas ne tik iki time-charter pradios, bet ir sutarties laikotarpiu, pavyzdiui, laivo remonto (dokavimo) laikotarpiu. Uostai. Pakrovimo/ikrovimo uostai, frachtuojant pagal time-charter slygas, nenurodomi. Tipinje proformoje yra standartin pastaba apie saugum, t.y. apie tai, kad laivo plaukimo uostai turi bti saugs navigaciniu, kariniu-politiniu ir sanitariniu-karantininiu atvilgiu. Be to, sudarant konkret sandor, laivo savininkas gali pateikti sra ali ir region, kuriuos frachtuotojas neturi teiss sisti laiv, pavyzdiui Grenlandijos rajonas; u draudimo polise numatyt geografini rajon rib; alys, neturinios diplomatini santyki su laivo vliavos alimi; alys, trauktos kokios nors alies arba grups ali (JAV, Arabijos alys) juodj sra; alys ir uostai, kuriuose laivo savininkui pareiktas iekinys dl neapmokt sskait ir jo laivas gali bti aretuotas, ir, galiausiai, draudimas plaukioti tam tikrame rajone iem. Taiau, nagrinjant ginus dl laivo utrukimo, apgadinimo ir sugriovimo, Anglijos ir Amerikos teisje kardinaliai skiriasi nuostoli kompensavimo samprata. Krovinys. Sudarant sutart pagal time-charter slygas, krovinio ris ir kiekis nenustatomi. Tipinje proformoje yra standartin pastaba apie tai, kad frachtuotojas turi teis gabenti laivu tik teistus krovinius, t.y. krovinius, kuriuos leidiama iveti i pakrovimo uosto ir leidiama veti ikrovimo uost. Be to, aptariamas sraas krovini, kurie neturi bti veami frachtuojamu laivu. Negali bti veami ginklai, sprogios mediagos, rgtys, radioaktyvs elementai, kroviniai, kuriems veti laivas nepritaikytas, ir kuri gabenimas gali apgadinti krovinines patalpas arba pareikalaus daug darbo jiems ivalyti po ikrovimo, gyvi galvijai, metalo lauas ir kita. Kai kuriais atvejais sutartyje nurodoma, kad laivas frachtuojamas tam tikros ries kroviniams gabenti, tada laivo savininkas privalo savo sskaita aprpinti j atitinkamais reikmenimis bei ranga. Jei nenumatyta kitaip, tai krovinio pakrovimas ir idstymas yra laivo savininko pareiga. Pagal proformas Baltaim, Naip, Asbataim i pareiga perduodama frachtuotojams. Nuomos mokestis. Nuomos mokestis pagal time-charter slygas nustatomas u laiv per par arba u dedveito ton per mnes. Nuomos mokestis mokamas u 30 kalendorini dien priek. Paskutiniu metu danai aptariami naai kas 15 par. Laivo kapitonas turi teis reikalauti patvirtinimo apie pirmojo nao sumokjim iki iplaukimo reis. Laivo prastov, jei mokjimas udelstas, prisiima frachtuotojas. Frachtuotojui nesumokjus eilinio nao, po iankstinio praneimo ir pasibaigus ikrovimui, laivo savininkas turi teis nutraukti laivo nuom, netakodamas jam priklausani mokjim. Laivo ties atveju nuoma apmokama ties momentui, o jei laivas dingo be inios u pus laikotarpio nuo paskutins radiogramos iki apskaiiuotos atplaukimo uost datos. 88

Ilgo time-charter laikotarpio atveju nustatomas nuomos mokesio perirjimo terminas. Tipinje time-charter proformoje laivo savininkui numatyta teis ustatyti krovin bei fracht, siekiant patenkinti bet kokias pretenzijas, kylanias i pagrindins sutarties. Remontas ir kitoks laivo neeksploatavimas time-charter laikotarpiu. Sutarties slygos numato, kad motovalymas turi bti atliekamas pagal galimybes, nenutraukiant laivo eksploatavimo. Taiau btinais atvejais frachtuotojas suteikia iam tikslui 48 (24) valandas, nenutraukiant sutarties galiojimo laikotarpio. Be to, laivo savininkui suteikiamos 24 (12) valandos laivo eilinio techninio aptarnavimo reikmms. Jei laiv reikia remontuoti dl susidrimo ar kit force major (laivo savininko nekontroliuojam) aplinkybi, tai galioja principas kiekviena pus turi dengti savo ilaidas. Frachtuotojas nemoka suderinto nuomos mokesio ir savo dalies laivo eksploatacini ilaid u tokio remonto laikotarp. Visas remontas atliekamas laivo savininko sskaita. I kitos puss, laivo savininkas neatsako u al kroviniui ir kitiems frachtuotojo interesams tokios avarijos atveju. Kartais frachtuotojas nustato arteryje, jog nuomos mokestis ir laivo ilaidos nemokamos u vis laikotarp, pradedant laivo neeksploatavimu, kai laivas gr po remonto ankstesn gegografin tak ir ts nutraukt reis. Taiau frachtuotojas neturi teiss reikalauti i laivo savininko pratsti time-charter sutarties laikotarp laivo neeksploatavimo terminui. Sudarant sandor, gali bti suderinta laivo savininko teis nutraukti laivo eksploatacij eiliniam remontui, dokavimui, gulos keitimui, dokument pratsimui ir kt. Vis nurodyt darb vert ir laivo ilaikymo tuo laikotarpiu ilaidas apmoka laivo savininkas, o time-charter sutarties terminas nutraukiamas. Kituose time-charter proformos straipsniuose idstytos standartins, daugiausia teisins sutarties slygos: karins pastabos, arbitrao, bendrosios avarijos slygos, slygos, kada laiv savininkas turi mokti brokeri komisinius. alys, sudarydamos konkreius sandorius, daniausiai ne tik keiia spausdint proformos tekst, taiau ir suderina jos pried addendum. Tokiuose prieduose tikslinami ir detalizuojami pagrindiniai komerciniai sutarties straipsniai: isamus laivo apraymas, jo primimo ir grinimo pagal time-charter sutart tvarka, kuro talp skaiiavimai, frachto, virvalandini darb apmokjimo skaiiavimai ir kt. Time-charter terminas. Sutarties pagal time-charter slygas terminas nustatomas kalendoriniu laikotarpiu ar reis skaiiumi. Frachtuojant iki 12 mnesi, time-charter sutarties terminas nustatomas mnesiais, nuo 1 iki 3 met mnesiais arba metais, vir 3 met - metais. Laivas gali bti frachtuojamas vienam ar keliems reisams pirmyn ir atgal tarp nustatyt uost arba vienam reisui vien gal. Jei sutartis sudaryta vienam ar keliems reisams, tai laivo savininko naudai yra aptariama maksimali kalendorin trukm (taiau ne daugiau...par). Reisiniu pagrindu daniausiai laivus pagal time-charter slygas frachtuoja linijins 89

kompanijos. Frachtuojant atitinkamam kalendoriniam laikotarpiui, arteryje gali bti numatytas mardinas, pavyzdiui 6 mnesiai 20 par. Taiau frachtuojant ilgam laikotarpiui (keleriems metams) mardinas nenustatomas. Laivui utrukus time-charter, frachtuotojas privalo sumokti u vis papildom laik pagal galiojanius rinkos tarifus (pagal ne maesn u pirmin sutarties tarif). Laivo perdavimas. Laivo perdavimas pagal time-charterslygas gali bti numatytas atitinkamame uoste arba nuo jo iplaukimo momento suderint geografin tak. Kai kuriais atvejais suderinama, jog laivas perduodamas pagal time-charter slygas, atplauks nustatyt uost, taiau frachtuotojas sumoka laivo savininkui nustatyt kompensacijos sum bonus u balastin plaukim. Laivo perdavimo pagal time-charter sutart terminas paprastai apsprendiamas datomis laydays ir cancelling, kaip tai priimta reisiniame arteryje. Kartais nurodomas laikotarpis, per kur laivas turi bti perduotas frachtuotojui (pavyzdiui, pirmoji balandio pus). Tipinje Baltaim proformoje numatyta, jog, jei laivas vluoja canceling datai, jis gali praneti apie tai frachtuotojui, kuris per 48 darbo valandas privalo atsakyti, ar jis sutinka priimti laiv, ar nutraukia sandor. Frachtuojant ilgam laikotarpiui (keleriems metams), priimta, kad laivo vlavimas apie mnes nra pakankamas pagrindas sandoriui nutraukti. Laivas frachtuotojo priimamas paprastai oficialiomis uosto darbo valandomis. Frachtuotojas turi teis laivui apirti savo sskaita pasamdyti siurvejer. Apiros metu tikrinami laivo dokumentai ir j galiojimo laikas, skaitant deratizacijos ir fumigacinius liudijimus, krovos patalp ir krovos priemoni bkl, gulos nari skaiius ir kvalifikacija pagal tarptautines normas. Pagal apiros rezultatus suraomas siurvejeri raportas. Be to, alys pasirao laivo primimo akt. Jame nurodoma laivo perjimo pagal time-charter sutart data ir laikas bei laivo kuro atsargos. Akt pasirao laivo kapitonas arba laivo savininko agentas ir frachtuotojo agentas; laivo perjimo pagal time-charter sutart laikas raomas laivo urnale. Laivo grinimo pagal time-charter sutart vieta paprastai aptariama sutartyje. Per atitinkam laikotarp iki numatomo laivo atlaisvinimo frachtuotojas privalo praneti laivo savininkui tiksli laivo grinimo dat ir viet. Laivo perdavimas forminamas taip pat, kaip ir primimas. Jei laivo perdavimas pagal time-charter sutart suderintas atitinkamame geografiniame take, tai paprastai aptariama, jog tai gali bti atlikta bet kuriuo paros metu ir bet kuri savaits dien (skaitant ieigines bei ventes). Atsivelgiant tai, kas idstyta, galima paymti, jog: pagal time-charter sutart laivas perduodamas su gula.

90

time-charter sutarties slygos skiriasi nuo reisinio arterio tuo, kad laivas, frachtuojamas tam tikram laikui, gali bti suteiktas ne tik kroviniams gabenti, bet ir keleiviams veti, gelbjimo operacijoms atlikti, jrinei vejybai ir t.t.

pagal time-charter sutart frachtuotojas turi teis atlikti subfrachtavim. pagal time-charter sutart laivo savininkas perkelia frachtuotojui rizikos galimybes, susijusias su laivo operatyvine veikla, ir pasilieka sau rizik, susijusi su laivo eksploatacija.

naudojama keletas universali time-charter sutarties form. frachtuotojui pagal time-charter sutart laivo savininko bei draudimo keliami vairs laivo komercins veiklos apribojimai. pagal time-charter sutart, prieingai bareboat charter sutariai, laivas btinai sugrinamas savininkui.

KOMERCINI BAREBOAT CHARTER SUTARI SLYG ANALIZ.

Pagal laivo frachtavimo be gulos sutart (bareboat-charter) laivo savininkas sipareigoja u nustatyt mokest (fracht) suteikti frachtuotojui naudotis ir turti atitinkam laikotarp laiv be gulos ir reikmen kroviniams, keleiviams gabenti ar kitiems prekybins navigacijos tikslams. (Ivanov G.G., Barinova I.I., Jegorov L.., Kalpin .G., Kolodkin .L., Musin V.. ir kt. Kommentarij k kodeksu torgovogo moreplavanija Rossijskoj Federacii. . Spark. 2000.) Danai prekybinje laivyboje i sutartis ymima kaip demise charter. Daugeliu atvej abu ie terminai vartojami kaip sinonimai. Nepaisant to, bareboat-charter yra laivo, kurio gulos formavime laivo savininkas visikai nedalyvauja, frachtavimo sutartis. Demise charter apima kaip sutart, pagal kuri frachtuotojui pereina tik laivas, taip ir sutart, pagal kuri frachtuotojui pereina ne tik laivas, bet ir pereina dirbti gula ar jos dalis. Bet kuriuo i i dviej variant visi ankstesns gulos nariai laikomi frachtuotojo tarnautojais. Kartais frachtuotojas specialiai sudaro sutart ir palieka keliems mnesiams kai kuriuos ankstesns gulos narius tam, kad jie darbo eigoje parodyt ir paaikint naujiems gulos nariams techninius ir kitus io laivo eksploatavimo niuansus. Laivas pagal bareboat-charter slygas suteikiamas frachtuotojui kaip plaukiojantis renginys, naudojamas prekybinei laivybai, todl toks laivas turi bti navigacinis . Perduodant laiv sandlio, viebuio arba restorano reikmms, nenumatoma eksploatuoti j kaip plaukiojant rengin ir, inoma, jis gali bti ir ne navigacinis. Tipin bareboat-charter proforma BARECON 89 pirm kart ileista BIMKO 1974 m. ir perirta 1989 m.; ji aprobuota Japonijos laivybos biros Dokument komiteto. Proformos 1 dalis yra lentels ir sudaryta i 42 langeli, kuriuos, sudarant sutart, raomi pagrindiniai 91

sandorio rekvizitai: brokeris, sandorio sudarymo data ir vieta, laivo savininkas, jo juridinis adresas; frachtuotojas, jo juridinis adresas; laivo pavadinimas, jo radijo aukiniai ir vliava; laivo tipas; BRT/NRT; pastatymo data ir vieta, dedveitas pagal vasaros krovinin ym; Registro klas; paskutins Registro klasifikacins apiros data; kiti laivo duomenys; perdavimo pagal bareboat-charter sutart uostas arba vieta; perdavimo laikas; kanceling data; laivo grinimo, pasibaigus bareboat-charter sutariai, uostas arba vieta; iankstini notice pateikimo slygos; laivo pastatymo dok bareboat-charter sutarties laikotarpiu danumas; plaukiojimo rajono ir krovinio ri apribojimai; bareboat-charter sutarties trukm; nuomos mokestis; nuomos mokesio valiuta, mokjimo bdas ir vieta, brokeri komisiniai. Specials langeliai numatyti sutarties slygoms dl banko garantijos, ustat, draudimo, arbitrao. Tuo atveju, kai pagal bareboat-charter sutart perduodamas k tik pastatytas laivas, ypatinguose langeliuose nurodomas statyklos pavadinimas ir vieta; laivo gamyklinis numeris, laivo statybos sutarties data. Ypatingai paymima, ar laivas, pasibaigus bareboat-charter sutarties laikotarpiui, pereina frachtuotojo nuosavybn, ar ne. Bareboat-charter- pakankamai neprasta arterio ris, taiau, pasikeitus komerciniam darbui ir investiciniams ablonams, tapo priimtinesnis. Kartais nenaujo laivo pardavimas numato bareboat-charter sutart su ipirkimo opcija, siekiant ivengti mokesi. Frachtavimas pagal bareboat-charter slygas taip pat gali bti apraytas kaip laivo finansavimo ris, kuri skiriasi nuo tikrosios arterio sutarties. Viena i prieasi yra ta, jog laivo savininkas turi papildomo kapitalo investavimui, tuo tarpu kai frachtuotojas tokio kapitalo neturi ir jam savo laivynui reikia laivo. Tokia bareboat-charter sutartis tai finansinio lizingo forma. iuolaikin finansavimo ris, pagrsta trialiais santykiais tarp pardavjo, finansininko ir frachtuotojo, kur frachtuotojas, arteriui pasibaigus, paprastai tampa laivo savininku. Dl vairi prieasi, toki, kaip taikomi jriniai pliusai, bareboat-charter sutarties taikymas gali didinti vairi problem, kurios gali kilti dl laivo tautybs, gulos sudarymo taisykli ir t.t. (Gorton L., Ihre R., Sandevarn A. Shipbroking and chartering practice. Lloyds of London press LTD. 1995.) 90-j met pradioje-viduryje i laiv nuomos ris su tolesniu sigijimu pradta plaiai taikyti Rusijos vejybinse bendrovse. Nortsi pateikti kelias mintis i iniasklaidos iuo klausimu. Paskutiniaisiais demokratini reform metais Rusijos vejai susidr su btinybe atnaujinti laivyn. Kai visi aplinkui buvo usim kompanij krimu, nuosavybs dalybomis ir rusiko tipo rinkos iradimu, laivai pasiek kritin bkl ir bet koks delsimas reik katastrof. Pasidar nemanoma atnaujinti laivyn alies pramons ir bank sistemos irimo slygomis. vejai turjo iekoti igyvenimo keli ir jie tai padar. Laivai, perkami isimoktinai pagal bareboat-charter slygas, pasirod iaurs baseine. vejai mokjo u juos uv produkcija; net 92

usienio partneriai vadina toki laiv atnaujinimo schem umaskuotu Rusijos kvot ipardavimu. (Vera SINITSKAYA. http://npacific.kamchatka.ru/np/review/doc/6/0001t.htm) Laivyno atnaujinimo problema yra ta, kad kiekviena vejybos kompanija, planuojanti tolesn vystymsi, susiduria su sunkumais. Klausimas kaip juos isprsti, jei valstyb nenori tai investuoti pinig. inoma, galima nueiti bank ir gauti ilgalaik kredit. Taiau, deja. Beprasmika kalbti apie Rusijos bank sistem. Paimti kredit Rusijos banke - pasirayti mirties nuosprend savo verslui. Visa tai tapo prieastimi, kodl laiv savininkai savo laivyno atnaujinimui panaudojo sutartis pagal bareboat-charter slygas. (Aleksandr Tuguev. http://npacific.kamchatka.ru/np/review/doc/6/0001t.htm) Sutari pagal bareboat-charter komercines slygas esm: Laivo savininkas turi perduoti laiv navigacins bkls ir su galiojaniais Registro dokumentais. Frachtuotojo priimtas laivas yra rodymas, jog laivo savininkas visikai vykd savo sipareigojimus; frachtuotojai, pasira laivo primimo akt, neturi teiss reikti joki pretenzij dl laivo apiros rezultat. Taiau laivo savininkas privalo savo sskaita paalinti paslptus laivo defektus su slyga, kad jie buvo iaikinti ne vliau, negu per 18 mnesi po to, kai frachtuotojas prim laiv. Jei laivas nebus perduotas canceling datai, frachtuotojas turi teis nutraukti sutart. Laivo utrukimo atveju laivo savininkas privalo praneti frachtuotojui numatom laivo paruotumo perdavimui dat ir pasiteirauti, ar frachtutojas ketina nutraukti sutart. Pagal bareboat-charter slygas laivo gul visais atvejais komplektuoja frachtuotojas. Taiau frachtuotojas, komplektuodamas gul, gali tai daryti vienu i dviej bd. Jei sutartyje nra jo iuo atvilgiu pareigojani slyg, frachtuotojas turi teis pasikviesti frachtuojam laiv anksiau iuo laivu neplaukiojusi gul. Kai bareboat-charter sutartyje numatyta, kad jis sutarties galiojimo laikotarpiu privalo pakviesti ankstesn gul ar atskirus jos narius (kapiton, vyr.mechanik ir kt.), jis turi vykdyti i slyg ir priimti dirbti jreivius-ankstesnius gulos narius. Nepaisant to, koks gulos formavimo bdas bt naudojamas, bet kuriuo atveju jos nariai tampa frachtuotojo tarnautojais ir yra pavalds jam navigaciniu-techniniu, taip pat ir komerciniu atvilgiu. (Ivanov G.G., Barinova I.I., Jegorov L.., Kalpin .G., Kolodkin .L., Musin V.. ir kt. Kommentarij k kodeksu torgovogo moreplavanija Rossijskoj Federacii. . Spark. 2000.) Vis sutarties laikotarp laivas yra visikoje frachtuotojo inioje ir jo kontroliuojamas. Frachtuotojai privalo ilaikyti laiv, jo mechanizmus, taisus ir atsargines dalis geros darbins bkls bei pagal prast jrin praktik ir utikrinti, kad laive bt sutartyje nurodyti galiojantys Registro klass dokumentai bei kiti dokumentai, patvirtinantys, kad laivo ranga bei reikmenys atitinka tarptautines normas. Laivas turi bti naudojamas teistiems reisams, teistiems kroviniams, atitinkantiems laivo specializacij, gabenti. Frachtuotojai sipareigoja, kad laivas bus 93

naudojamas tik draudimo polise nurodytuose rajonuose. Nukrypimai nuo to galimi, tik suderinus su draudiku, apmokant frachtuotojui, jei btina, ekstra draudim ir jam vykdant kitus draudiko reikalavimus; apie planuojamus tokius veimus frachtuotojai turi i anksto praneti laivo savininkams ir kreditoriams. Frachtuotojai taip pat sipareigoja nenaudoti laivo tokiems veimams ar kitiems veiksmams, dl kuri laivas gali bti patrauktas atsakomybn, aretuotas arba konfiskuotas. Laivo savininkai turi teis bet kuriuo metu tikrinti ir apirti laiv arba pavesti darb siurvejeriui, nordami vertinti frachtuotojo atlikto remonto bkl bei kokyb ir ar teisingai jis eksploatuoja laiv. Frachtuotojai, norintys keisti laivo konstrukcij ar jo mechanizmus, katilus, pagalbin rang, kiekvien kart turi gauti special laivo savininko leidim, o laivo savininkas iuo atveju gali reikalauti, kad iki sutarties laikotarpio pabaigos frachtuotojas grint laiv ankstesn bkl. Frachtuotojai turi teis naudotis visais laive esaniais reikmenimis, ranga bei mechanizmais su slyga, jei visa tai arba j ekvivalentas bus grinta laivo svininkui, grinant laiv i nuomos tokios pat geros bkls, kokios jis buvo, perduodant laiv nuomai, neskaitant prasto susidvjimo. Frachtuotojai privalo dokuoti, valyti ir dayti laiv, kai tai btina, taiau ne reiau, negu kas 18 kalendorini mnesi po laivo nuomos pradios, jei sutartyje nesuderinta kitaip. Nuomos mokestis nustatomas liumpsum u kalendorin mnes ir mokamas u vis ar bet kuri mnesio dal, pradedant nuo laivo bareboat-charter sutarties valandos ir datos ir iki valandos ir datos, kai frachtuotojas grina laiv. Suderinta suma mokama avansu pirmj mnesio dien. Frachtuotojui nesumokjus nuomos septynias paras, laivo savininkas turi teis nutraukti sutart, nesikreipdamas teism ir be alos savo kitoms pretenzijoms frachtuotojui. Be to, bet koks delsimas mokti nuomos mokest suteikia laivo savininkui teis gauti procentus pagal sutartyje suderint metin tarif, o tuo atveju, jei toks tarifas nebuvo suderintas pagal banko procentus u kredit rinkos tarifu laivo savininko pagrindins kontoros registravimo alyje. Frachtuotojai vis bareboat-charter sutarties laikotarp savo sskaita turi drausti laiv nuo jrins ir karins rizikos bei atsakomybs tretiesiems asmenims. Tokio draudimo slygos turi bti suderintos su laivo savininku. Draudime turi bti numatytas laivo savininko, frachtuotojo, kreditori (jei laivas ustatytas) bei frachtuotojo paskirt valdytoj, esant vadybos sutariai, interes gynimas. Jei frachtuotojai neformins ar laiku neprats bet kurio i aukiau numatyt draudim ir nepadarys to per septynias dienas po specialaus laivo savininko praneimo, pastarasis turi nutraukti sutart.

94

Laivas turi bti grintas laivo savininkui tokios pat darbins bkls ir klass, kuriomis buvo pradtas nuomoti, neskaitant prasto natralaus susidvjimo, netakojanio laivo klass. iuo atveju laivo klass liudijimas turi galioti bent jau tiek mnesi, kiek buvo suderintas, pasiraant bareboat-charter sutart. Frachtuotojas, pasibaigus bareboat-charter sutariai, privalo grinti laiv laivo savininkui. Taisykls dl bareboat-charter sutarties atnaujinimo neribotam laikotarpiui ir dl iskirtins frachtuotojo teiss sudaryti sutart naujam bareboat-charter sutarties laikotarpiui netaikomos. (Ivanov G.G., Barinova I.I., Jegorov L.., Kalpin .G., Kolodkin .L., Musin V.. ir kt. Kommentarij k kodeksu torgovogo moreplavanija Rossijskoj Federacii. . Spark. 2000.) Be aukiau mint, bareboat-charter slyg 2-je dalyje idstyti standartiniai juridiniai straipsniai dl bendrosios avarijos, subnuomos, konosament, karin pastaba, straipsnis apie arbitrae taikom teis, jo tvark ir viet. i straipsni formuluots panaios tuos, kurie numatyti iuolaikinse time charter proformose. Nuomos su vlesniu laivo sigijimu varianto atveju, sumokjus nuom u paskutin mnes, laivas laikomas visikai apmoktu ir sigytu frachtuotoj. Jis turi bti pardavjo (anksiau-laivo savininkas) perduotas ir pirkjo (anksiau-frachtuotojas) priimtas. Mainais nuomos mokest u paskutin mnes pardavjai turi perduoti pirkjams iperkamj rat, tinkamai patvirtint ir legalizuot, ir laivo ibraukimo i laiv registro liudijim. Jie taip pat garantuoja, jog laivas neustatytas, nekeistas ir neturi joki skol. Jie sipareigoja kompensuoti pirkjams bet kokias rodytas treij asmen pretenzijas dl prieasi, veikusi iki laivo perdavimo momento. Laivo primimo/perdavimo ilaidos paskirstomos ali taip pat, kaip ir pagal pirkimo-pardavimo sutart. Sutinkame su autoriais ir manome, kad pagrindinis barerboat charter sutarties privalumas yra galimyb sigyti reikaling laiv, frachtuotojui atliekant atitinkamus juridinius veiksmus su finansininku ir laivo savininku. Atsivelgiant tai, kas idstyta, galima paymti, jog: pagal bareboat charter sutart laivas perduodamas be gulos. sutartis pagal bareboat charter skiriasi nuo time charter tuo, kad laivas gali bti navigacinis arba nenavigacinnis, priklausomai nuo to, kas numatyta sutartyje. pagal bareboat charter sutart frachtuotojas turi teis atlikti subfrachtavim. pagal bareboat charter sutart laivo savininkas perkelia frachtuotojui visas rizikos galimybes, susijusias su laivo operatyvine veikla ir eksploatacija. naudojama viena universali bareboat charter sutarties forma.

95

pagal bareboat charter sutart frachtuotojas turi maiausiai laivo komercins veiklos apribojim. pagal bareboat charter sutart laivas gali pereiti frachtuotojo nuosavybn, jeigu sutartis sudaryta su vlesniu sigijimu.

3. Kitos trumpos sandori formos. Be j dar yra trumpos sandori formos. Jose suderinamos tik pagrindins sandorio charakteristikos, o likusi slyg atvilgiu daroma nuoroda arter ar konosament. Tokios formos yra: 1. BUKING-NOTAS (booking note) - iankstin krovinio savininko paraika rezervuoti viet laive tam tikrai krovinio partijai. Paprastai naudojama linijinje laivyboje. Kai vejas ar jo agentas pasirao buking-not, jis tampa perveimo jra sandoriu. Jame aptariamos konkreios susitarimo charakteristikos: krovinio kiekis ir ris, pakrovimo ir ikrovimo uostai, krovinio paruoimo data, laivo pavadinimas, frachto kainis. Likusi perveimo slyg atvilgiu daroma nuoroda duotos linijos konosament (ir. pried Nr.2). 2. BERS-NOTAS (berth-note) susitarimas pakeliui perveti masinius krovinius. Naudojamas linijinje ir trampinje laivyboje, paprastai pakrovimo metu tame paiame uoste (toje paioje prieplaukoje), kur priimamas pagrindinis krovinys. Skirtingai nuo buking-noto, jame yra keletas straipsni, bding arteriniams perveimams: stalijinio laiko apskaiiavimo tvarka, ilaid paskirstymas pagal krovos operacijas, frachto kainis. Likusi komercini-teisini slyg atvilgiu bers-note daroma nuoroda vien i tipini arterio proform. 4. Sandori ypatumai: Visoms sandorio dl perveimo jra rims bdingi ie ypatumai: 1) Laivo operatorius sandorio galiojimo laikotarpiu rezervuoja sau teis kontroliuoti ir valdyti laivo darb. Visa informacija i kapitono siuniama vejui, jis taip pat priima sprendimus, lieianius reiso planavim ir koregavim: plaukimo krypties pasirinkim, darbo virvalandi usakym uoste (krovikus, vilkikus, locman), ujimo kanceling. 2) Laivo operatorius veikia kaip vejas ir atsako u krovinio praradim 96 arba jam padaryt al prie frachtuotoj.

3)

Laivo operatorius nuomotojas prisiima visas komercines rizikas,

susijusias su laivo ulaikymu reiso metu, jeigu jis vyko ne dl frachtuotojo kalts, uosto rinkliav, kuro ir tiekimo kain padidjimo rizikas (palyginus su kainomis arterio sudarymo metu), privalo savo sskaita apdrausti laiv ir vesti j vien i P&I klub. Frachtuotojas sumoka tik sandoryje suderint frachto sum, iskyrus tuos atvejus, kai laivo ulaikymas arba nuostoliai vejui vyko dl frachtuotojo kalts. 5. Reisinio arterio tipins proformos Sudarant reiso arter, nuomotojas ir frachtuotojas turi su visomis smulkmenomis suderinti tarpusavio sipareigojimus laivo, krovinio, pakrovimo ir ikrovimo uost, taip pat stalijinio laiko skaiiavimo ir frachto apmokjimo tvarkos bei ilaid paskirstymo krovimo operacijoms, ir kt.atvilgiu. Kiekvienu i i klausim btina numatyti vairias situacijas, galinias susiklostyti vyksianio reiso metu, o taip pat alims tenkani atsakomyb dl aplinkybi sutrikdymo. Sandorio formuluots turi garantuoti vienareikmik j aikinim ir atitikti arbitrao bei teismo organ praktik. Uduot komplikuoja tai, kad derybos, kaip taisykl, vedamos naudojantis telefonu, teleksu arba faksu, ir danai jas reikis ubaigti per kelias dienas ar net valandas. Santyki sudtingumas, kylantis i frachto sandorio slyg, kuriomis vyksta krovini perveimas jra, vairiapusikumas, alims tenkantis ribotas laikas sandorio sudarymui visa tai praktikai neleidia naujai suformuluoti visas sandorio slygas sudarant kiekvien konkret sandor. Todl iuolaikinje prekybinje laivyboje visuotinai priimtas tipini arterio proform naudojimas. Tai standartins arterio slygos, parengtos remiantis ilgamete tarptautine patirtimi, kuriomis partneriai, sudarantys sandor, gali naudotis kaip pradine baze deryboms. Tipines proformas rengia tarptautins laiv savinink ir makleri organizacijos arba stambs frachtuotojai, pasitelkiant pagalb jrins teiss srities specialistus, kas garantuoja aukt profesin i dokument lyg. Naudojantis iomis proformomis, alys gali neti arter atskiras pataisas, raant jas tekst arba traukiant ypating papildym pavidalu. Patais ar papildym traukimas arter automatikai panaikina visas jiems prietaraujanias slygas, esanias tipografiniame arterio tekste, nors tai specialiai neaptariama. Kaip taisykl, arterio straipsniai ir tipografinio teksto eiluts yra sunumeruoti todl lengviau suderinti reikalingus tipografinio teksto pakeitimus, ypa kai derybos vedamos naudojantis ryio priemonmis (teleksas, telefonas). Pagrindin nuomotojo ir frachtuotojo uduotis iuo atveju yra klausim, lemiani konkret sandorio turin, 97

suderinimas: laivas, jo padavimo pakrovai laikas, krovos darb normos, frachto kainis, demeredo kainis. Kai dl komercini-teisini perveimo slyg, tai alims pakanka pasirinkti tipin arterio proform ir suderinti tuos pakeitimus ir papildymus, kurie turi bti rayti jos tipografin tekst. Laiv frachtavimo praktika egzistuoja jau ilgiau nei pusantro tkstanio met. Dabartiniu metu kasmetin perveim pagal reisin arter apimtis siekia apie 500 mln.t metus, o sandori kasmet sudaroma keliasdeimt tkstani. Ilgalaik frachtavimo darbo praktika, pagrindini krovini sraut pastovumas ir sandori masikumas leido sukaupti turting patirt, kuri buvo panaudota rengiant tipines arterio proformas. Tarptautinje frachto rinkoje sandori sudarymui iuo metu naudojami keli imtai vairi tipini arteri proform, kurias bt galima susisteminti pagal parengimo, panaudojimo sferos ir sudarymo formos princip. Pagal parengimo princip skiriamos rekomenduotos ir specialios proformos. Rekomenduotoms proformos priklauso tipins arteri proformos, parengtos, rekomenduotos arba aprobuotos stambi tarptautini ar nacionalini laiv savinink ir laiv makleri organizacij. Tokios organizacijos yra, pavyzdiui, Baltijos ir tarptautin jr taryba (BIMCO), kuri eina per 100 nacionalini laiv savinink organizacij, Tarptautin laiv makleri ir agent asociacija (FONASBA), Britanijos laivybos generalin taryba, Japonijos laivybos bira. Tai, kad duota tipin proforma yra rekomenduota ar aprobuota vienos ar kitos laiv savinink organizacijos, patvirtinama atitinkamu urau ant pirmojo arterio lapo ( recommended, adopted). Aprobuotos ir ypa rekomenduotos proformos skiriasi tuo, kad jos patikimai gina laivo savininkonuomotojo interesus traktuojant visas komercines-teisines sandorio slygas. Prie speciali priklauso proformos, vienaalikai parengtos stambi krovini siuntj arba j sjung. ios proformos, kaip taisykl, numato vienokias ar kitokias pirmenybes frachtuotojui vejo sskaita. Tai lieia tokius svarbius klausimus kaip reikalavimai laivui, uost skyrimo tvarka, atsakomyb u laivo pavlavim atvykti pakrovimo datai, stalijinio laiko skaiiavimo pradia ir tvarka, krovos darb kainos paskirstymas, frachto apmokjimo terminas. Todl sudarant sutart laivo savininkui reikia vengti speciali proform, o jeigu tai nemanoma detaliai istudijuoti proformos tekst ir padaryti jame btinus pakeitimus ir papildymus. Pagal panaudojimo sfer skiriamos specializuotos ir universalios proformos. Specializuotos proformos parengtos iuo metu vis ri masiniams kroviniams. Atitinkamai egzistuoja ir taikomi biri krovini, grd, anglies, rdos, fosfat, boksit, 98

medienos arteriai. Kiekviena i i grupi apima kelet tipini proform, specializuot pagal pagrindinius eksporto rajonus. Pavyzdiui, i grd arteri galima paminti iaurs Amerikos grd arter, Australijos arter, arter grd perveimui i uost, isidsiusi ant La-Platos ups ir kt. Tokiu bdu, specializuotos proformos ne tik atspindi vienos ar kitos krovinio ries perveim ypatumus, bet ir atsivelgia laiv pakrovos/ikrovos slyg specifik ir vietos paproius vairiuose uostuose ir alyse bei pagrindini eksportuotoj grupi prekybin praktik. Dauguma specializuot proform yra privaios, t.y.parengtos krovini savinink eksportuotoj, taiau tuo pat metu kai kurios i j yra aprobuotos laiv savinink organizacij. Universalios proformos rengiamos tarptautini laiv savinink organizacij ir jos skirtos naudotis veant vienetinius, be pakavimo arba medienos krovinius tomis kryptimis, kur nra specializuot arteri. Tarptautinje laivyboje labiausiai paplito universali proforma Denkon, rekomenduota BIMCO. Pagal mediagos paskirstym ir sudarymo form skiriami archaiko tipo ir iuolaikiniai arteriai, taip vadinamos amerikietikos proformos. Archaikos tipo arteriuose straipsni paskirstymas nestruktrizuotas: besikeiianios slygos, atspindinios duoto konkretaus sandorio turin ir teisinio pobdio straipsnius, kuri turinys identikas visuose arteriuose, kaitaliojasi per vis tekst. Tai apsunkina kapitonui ir agentui darb su arteriu ir neleidia naudotis automatizuotomis proformos upildymo priemonmis. iuolaikinio tipo arteriai susideda i trij skyri: preambuls, kur nurodomos alys, sandorio sudarymo vieta ir data; pirmos dalies, kurioje pateikiamos visos besikeiianios slygos, charakterizuojanios konkretaus duoto sandorio turin (laivas, krovinys, laivo paruoimo data, stalijos skaiiavimas, frachto apmokjimas); antros dalies, kurioje yra standartiniai teisinio pobdio straipsniai, traktuojantys ali atsakomybs, sandorio nutraukimo slyg, arbitrao klausimus, o taip pat sandorio komercini slyg taikymo tvark. Paprastai, sudarant arter, ie straipsniai partnerio priimami pilnai pagal duotos arterio proformos tipografin tekst arba su minimaliais pakeitimais. iuolaikin arterio forma palengvina naudojimsi juo operatyviomis slygomis, nes visa informacija sandorio turinio atvilgiu suvesta vien, pirmj lap. Be to, palengvinamas ir arterio nukopijavimas, nes visa pastovioji dalis gali bti padauginta i anksto tipografijos bdu, o sudarant kiekvien konkret sandor, pakanka upildyti tik vien pirmj lap, kuriame idstytos besikeiianios slygos. Pastaraisiais metais naudojama ypatinga arterio forma, kur pirmame lape kiekvienos ries besikeiianios 99

informacijos uraymui numatytas specialus skyrelis (taip vaidnama box form). Tokio pobdio idstymas patogiausias ta prasme, kad mediaga tampa akivaizdia, o arterius tampa manoma upildyti mainls pagalba. Derinant komercines arterio slygas, ypa jei derybos vedamos pasenusios proformos pagrindu, kyla btinyb keisti didel skaii standartini formuluoi. Daugelio papildym ir patais neimas tipografin tekst apsunkina arterio forminim ir studijavim. Todl visuotinai priimta tapo praktika tiesiog ibraukti atitinkamas tipins proformos slygas, o vietoje j suformuluoti naujas. Visi naujai suformuluoti ar papildomi sandorio straipsniai sujungiami vien papildym prie arterio (addendum arba rider). Straipsniai, traukti addendum, paeiliui sunumeruojami pratsiant tipins proformos straipsni numeracij. Paskutiniame tipins proformos lape (boxo formoje specialiame skyrelyje pirmame tipinio arterio puslapyje) pateikiami addendumo straipsni numeriai ir nurodoma, kad jie yra neatskiriama io arterio dalimi. Addendume daniausiai formuluojamos sekanios sandorio slygos: pilnas laivo apraymas, frachto apmokjimo slygos, ilaid krovos darbams paskirstymas, notiso apie pasiruoim isiuntimo tvarka, stalijos skaiiavimas, frachtuotojo inspektoriaus trium paruotumo patikra, ilaid, skirt apmokti krovinio, frachto ir laivo rinkliavas ir mokesius paskirstymas; papildomo draudimo apmokjimas; ali tarpusavio santykiai tuo atveju, jeigu frachtuotojo krovjai padaryt al laivui ir kt. Stambs laiv savininkai, frachtuotojai ir net brokeriai, pastoviai dirbantys ioje rinkoje, turi savo sukoreguot tipins arterio proformos variant ir prie jo standartin addendum, kurias, esant atitinkamai rinkos konjunktrai, stengiasi pilnai traukti arter. Btina atsivelgti tai, kad tokie addendumai, kaip taisykl, vienaalikai gina partnerio interesus, todl juos btina rpestingai istudijuoti. Raideriai paprastai formina atskirus arterio papildymus konkreiam duotam reisui, jie, kaip taisykl, bna konfidencials, pavyzdiui, frachto apmokjimo slygos. (iur. Pried II)

100

VIII Linijin laivyba 1. Laiv savinink sjungos linijinje laivyboje Tarptautin linijin laivyb pagrindinse perveimo kryptyse reguliuoja Linijini kompanij konferencijos (freight conference). Konferencija tai kartelio tipo susivienijimas, savo nariams nustatantis vieningus tarifus, viening paslaug ir rizik einani tarif, sudt, o taip pat vieningus apmokjimo ainius ekspeditoriams u krovinio pristatym. Be to, konferencija kontroliuoja bendr perveim aptarnavimo reim, o atskirais atvejais derina atskir linij tvarkaraius. Konferencij veikloje galima iskirti du prietaraujanius aspektus. I vienos puss, jos garantuoja reguliari laivyb ir didel tonao pateikimo dan, ir utikrin stabilius perveimo kainius. Tai laiv savininkams garantuoja savalaik preki pristatym, leidia palaikyti su rinka pastov ry ir teisingai vertinti perveimo komponent preks kainoje. Visa tai skatina tarptautins prekybos vystymsi. I kitos puss, dauguma dabartini konferencij yra monopolistins sjungos. J tikslas - gauti virpelnius, alinant iorin ir vidin konkurencij i savo veiklos sferos, palenkiant savo takon krovini siuntjus ir primetant jiems monopolinius tarifus. Kai kurios konferencijos yra udaro tipo susivienijimai; kad stoti toki konferencij, btina gauti 75% jos nari bals. Net atviros konferencijos atsisako priimti naujas laivybos linijas, pasiteisindamos tonao pertekliumi, perveim sumajimu ir t.t. Standartinis susitarimas dl narysts konferencijoje skiriamas vienam klausimui tvirt tarif sjungos sukrimui. Jame suformuluotas partneri sipareigojimas grietai laikytis suderint tarif; numatytos baud sankcijos u susitarimo lauym ir banko garantijos suma, kuri kiekvienas partneris nea konferencijos sskait, o taip pat baud ir na apmokjim utikrinimas. Konferencijos nariai neturi teiss u krovinio perveim kotiruoti emesn kain, negu nustatyta konferencijos tarifuose. Susitarimas taip pat nustato konferencijos veikimo sfer (uostus, regionus), gin ir pretenzij svarstymo tvark ir istojimo i konferencijos tvark. Konferencij kontroliuojanios organizacijos seka, kad kroviniams bt taikomi teisingi tarifai, jos turi teis tikrinti krovinins vietos turin, pakartotiniai matuoti krovin, lankytis gamykloje, pakartotinio preks kainos patikslinimo tikslu, ir taiko laiv savininkams baudos sankcijas piktnaudiavimo atveju. Kelis kartus paeidus sutart, kompanija alinama i konferencijos. iuo metu pasaulyje yra per 380 konferencij. Kiekviename pasaulins laivybos rajone veikia, kaip taisykl, keletas toki karteli; skirtingos konferencijos kontroliuoja tiesiogines bei atgalines perveim kryptis, o taip pat perveimus tarp vairi uost grupi. Konferencij nari 101

skaiius svyruoja nuo dviej-trij iki 50-ties vairi ali kompanij. Stambios laivybos kompanijos yra vis arba daugumos duoto geografinio rajono konferencij nars ir takoja j politik savo interes naudai smulki ir vidutini laiv savininku sskaita. 2. Konkurencijos formos tarptautinje linijinje laivyboje Karteli sukrimas nepanaikina konkurencijos, o tik keiia jos formas. Siekdama utikrinti sau monopolin padt perveimuose, kiekviena konferencija pastoviai kovoja su autsaideriais, konferencijomis, aptarnaujaniomis gretimas perveim kryptis, ir su trampinio laivyno kompanijomis. Tai taip yra vadinama iorin konkurencija. Be to, paties kartelio viduje nesiliauja kova tarp atskir kompanij-partneri. 1. Konkurencija su autsaideriais. Kad nesustiprt autsaideri padtis, konferencijos pajungia sau krovini siuntjus, taikydamos kontraktini tarif nuolaid ir atidt mokjim sistem. Kontraktines nuolaidas (contract rebates) krovinio siuntjas gauna pagal susitarim u sipareigojim preki pristatymui naudoti tik konferencijos laivus. Paprastai jos sudaro 5-10% tarifo ir suteikiamos atskirai kiekvienu krovinio siuntimo atveju. Kontraktai sudaromi 6-12 mnesi laikotarpiui ir vliau automatikai pratsiami, jeigu nei viena i ali i anksto nepranea, kad atsisako nuo kontrakto. Kita kontraktini nuolaid ris yra dvejop kaini sistema (dual rate system), kai krovinio savininkas, pasiras susitarim su konferencija, apmoka u perveimus pagal sumaintus sutartinius kainius. Jeigu krovinys veamas autsaiderio laivu, siuntjas privalo sumokti konferencijai didel baud, o pakartotinai paeidus susitarim, konferencija gali pristabdyti arba nutraukti kontrakt. Kontraktiniais susitarimais su konferencija susieti ne tik krovinio savininkai, bet ir ekspeditori firmos, kurios rizikuoja prarasti ne tik nuolaid, bet ir komisin rinkliav, kuri paprastai sudaro 2,5% frachto sumos, jeigu naudotsi autsaiderio laivynu. Visa eil konferencij taiko trejop kaini skal: krovinio perveimui be nuolaidos, krovinio, parduoto CIF slygomis, perveimui; be to, krovinio savininkui suteikiama teis papildomas nuolaidas, jeigu kroviniai, parduoti FOB slygomis, taip pat veami tiktai konferencijos laivais. Konferencijos siekis pajungti sau krovini savininkus, atimti i j galimyb naudotis autsaideri laivais ypa akivaizdus atidedam nuolaid taikymo praktikoje. Atidedam nuolaid taikymo praktikoje numatoma, kad jeigu krovinio savininkas suderinto termino laikotarpiu (nuolaidos periodas) pateikia konferencijai visus savo krovinius, tai jam grinama dalis frachto (paprastai 10%), apmokto u iuos perveimus. Taiau krovinio siuntjas gauna nulaid ne ikart, o tik po tam tikro atidjimo periodo, kurio laikotarpiu jis taip pat neturi teiss naudotis 102

autsaiderio laivais. Nuolaidos periodas ir atidjimo periodas yra vienodi 3-6 mnesiai. Pavyzdiui, tam kad gauti nuolaid nuo frachto mokesi u pirmj pusmet, krovinio siuntjas privalo ir sekani 6 mnesi laikotarpyje veti krovinius tik konferencijos laivais. U krovinius, pervetus antrojo pusmeio laikotarpiu, jis gaus nuolaid tuo atveju, jei ir sekani met pirmj pusmet naudosis tiktai konferencijos laivais ir t.t. Tuo bdu, atidjimo terminas veria krovinio siuntjus metai po met veti krovinius tik kompanij konferencijos nari laivais. Dauguma konferencij taiko abi nuolaid sistemas, be to, atidedamosios nuolaidos 0,51% didesns u kontraktines. Tenka paymti, kad jeigu kontraktini nuolaid suteikimas urmininkams bei pastoviems pirkjams atitinka prast ekonomin praktik, tai atidedam nuolaid sistema yra diskriminacinio monopolisto diktuojam reikalavim pobdio. Jos pagrindins ypatybs: konferencija neprisiima joki sipareigojim krovinio savininko atvilgiu (t.y.vienpusis sipareigojimas), susitarimas juridikai neformintas ir lojalumo rodymo nata tenka krovinio savininkui; nuolaidos suma neimokama nedelsiant, bet kaupiasi per dvigub susitarimo termin (nuolaidos periodas ir kontrolinis periodas), kurio metu linijins kompanijos savo veikloje be atlygio naudojasi iomis apyvartinmis lomis. Todl prie atidedam nuolaid sistem vis aktyviau pasisako Krovini savinink tarybos ir taip pat visas eil valstybi vyriausybi. Tarp kitko, atidedam nuolaid sistemos praktika JAV jriniais statymais pripainta neteista. Kompleksini pramonini rengim perveimams konferencijos taiko specialius kainius, priklausanius nuo krovinio kiekio ir pobdio, o taip pat nuo konkurencijos slyg i trampinio laivyno autsaideri puss. Kova tarp konferencijos ir autsaideri danai priveda prie atvir frachto kar, kuri metu tarifai u krovinio perveim sumaja iki 30-60% pradins kainos. Kova baigiasi arba autsaiderio paalinimu, arba jo susitarimu su konferencija. Be to, perveim kvota, tenkanti naujam konferencijos nariui, priklauso nuo jo krovini bazs, t.y. nuo to, kok krovinio kiek jam pavyko usitikrinti sau iki stojimo konferencij. Ypatingai atria konkurencijos su autsaideriais forma yra vedimas linij taip vadinam kovini laiv. Tuo atveju, konferencijos pavedimu vienas i jos nari organizuoja linij, kurios laivai lanko tuos paius uostus kaip ir autsaiderio linija, plaukia tuos uostus prie pat autsaiderio laiv atvykim ir pervea krovinius ypatingai emomis dempingo kainomis. Rezultate autsaiderio linija praranda savo krovinin baz, ir jis priverstas ieiti i rinkos arba iekoti susitarimo su konferencija. Kovini laiv eksploatacijos nuostolius padengia konferencija vis partneri speciali na sskaita. iuo metu kovini laiv vedimas eils ali ir tarptautini bendrij (ES, JAV) antimonopoliniais statymais pripaintas neteistu.

103

Neskaitant vairi form tarif nuolaid konferencija sudaro klitis autsaideriams sudarydama sutartis su uost kompanijomis. Linijiniai agentai pagal tipin kontrakt, neturi teiss pritraukti krovinius ir aptarnauti autsaiderio laivus. Analogikus reikalavimus konferencija gali pateikti ir laiv krovos kompanijoms. 2.Konkurencija tarp vairi konferencij, veikiani gretimomis arba sutampaniomis kryptymis vykdoma tokiais pat metodais kaip ir konkurencija su autsaideriais. Kova baigiasi susitarimo sudarymu ir konferencij asociacijos (sjungos) suformavimu arba vieningo darbinio organo sekretoriato krimu. Asociacija arba bendras sekretoriatas tarpusavyje susijusioms konferencijoms nustato suderintus tarifus ir perveim slygas, susitaria dl takos sfer pasidalijimo. 3. Treia iorins konkurencijos forma tai kova tarp linijini ir trampinio laivyno kompanij. Linijiniai laivai vea ne tik generalinius, bet ir masinius krovinius tam kad utikrint laivo savybes (grimzl, diferent), o taip pat kad sumainti balastini reis atgaline, maiau apkrauta, kryptimi. Atsivelgiant konkurencij i trampinio tonao puss, linijini konferencij taisykls nustato masiniams kroviniams atvir kaini (open rate) reim, t.y. kain u j perveim kiekvienas laivo savininkas nustato savarankikai susitarimo su krovinio savininku pagrindu. Tokie atviri kainiai nustatomi kroviniams be pakavimo ir biriems kroviniams, o taip pat kai kuri ri masiniams vienetiniams kroviniams (cementas, miltai, cukrus, metalas) arba tokiems kroviniams paskelbiami emi laikini kainiai. Atviri ir laikini kainiai danai bna emesni u trampins laivybos frachto kanius, nes turi padengti tik papildomas linijos ilaidas laivo deviacij (nuokryp), krovos darb kain ir papildom laivo stovjimo laik. Be to, garantuojamas reguliarus aptarnavimas ir galimyb sisti krovin nedidelmis partijomis. Visa tai leidia linijinms kompanijoms aktyviai dalyvauti masini krovini perveime. I kitos puss, stambs krovini siuntjai ir laiv savinink sjungos, galinios utikrinti reguliar generalini krovini siuntim partijomis, naudojasi trampiniu tonau frachto kontrakto arba taimarterio slygomis, dka to gali enkliai sumainti perveimo ilaidas. Tokis bandymus ne kart dar australai vilnos eksportuotojai, kauiuko ir miko mediag eksportuotojai i Pietryi Azijos uost, Vakar Afrikos kompanijos, eksportuojanios arach (ems rieutus), kav, raudonmed. Be to, ia svarbia slyga yra laivo savininko sugebjimas utikrinti viso pateikt krovini kiekio perveim reguliariais reisais per ilg laikotarp, kadangi prieingu atveju, krovinio savininkas turt didiuli nuostoli dl ryi nutraukimo su konferencija. Konkurencija kartelio viduje yra ypating form. Kadangi visi linijins konferencijos nariai privalo laikytis vienod tarif ir komercini perveimo slyg, kova u krovinio 104

pritraukim pagrinde vyksta aptarnavimo kokybs gerinimo srityje: didinat reis dan, vedant linij greitaeigius laivus, laivus su specialiomis patalpomis ir rengimais, geresniais krovos darb mechanizmais; organizuojant laiv judjim pagal kelias tarpusavyje susijusias okenanini linij ir fiderinio aptarnavimo schemas. Danesni reisai suteikia krovinio savininkui galimyb sumainti krovini sukaupimo terminus. Padanjus vis kompanij laiv ivykimui viena duota perveim kryptimi, susidaro bendras tonao perteklius ir laiv pakrovimas sumaja iki 50-70%. Taiau aukti tarifai ir vyriausybins subsidijos leidia ir tokiomis slygomis rentabiliai eksploatuoti linij. Padidjus laiv greiiui sutrumpja krovinio pristatymo laikas, o taip pat ir apyvartini l ualdymo periodas perveimo procese. Todl kompanija, eksploatuojanti greitaeigius laivus, gali tikts, esant kitoms lygioms slygoms, pritraukti didesn kiek ir aukiau tarifuojam krovini, o jos konkurent padtis atitinkamai pablogja. Toki laiv statyba ir eksploatacija daugelyje ali tiesiogiai ar netiesiogiai yra subsidijuojama vyriausybs, nes esant didesniam greiiui, didja ir kapitalins bei eksploatacins ilaidos. Tokiu bdu, konkurencija kartelio monopolijos slygomis veda prie tonao pertekliaus ir neekonomik didelio greiio laiv statybos, t.y. prie perveimo ilaid didjimo, prie visuomeninio darbo neproduktyvi nuostoli. Kita vidins kartelio konkurencijos ris yra krovini savininkams daromos slaptos konfidencialios nuolaidos nuo galiojanio tarifo. ios nuolaidos gali bti vairios: neteisingai nurodomos krovinio dydio, mass, apimties kainos, perveimo kainos apskaiiuojamos ne nuo apimties, o nuo mass (nuo 1000 kg, o ne nuo 1 m ), krovos darb ir rinkliav ilaidas laivo savininkas prisiima sau, nors pagal tarif slygas jas turi apmokti krovinio savininkas; savininkui imokami komisiniai u krovinio pritraukim, atsisakoma nuo mokjimo u laivo prastov, u konteineri ulaikym ir t.t. Kaip taisykl, konferencijose, kurios monopolizavo perveimus duota kryptimi ir grietai bei efektyviai kontroliuoja savo nari komercin veikl, vyrauja pirma kartelio vidins konkurencijos forma (aptarnavimo kokybs gerinimas) ir, prieingai, ten, kur viekia daug autsaideri, pagrinde vyrauja vairi konfidenciali ir netiesiogini nuolaid nuo tarifo taikymas. Susitarimas dl minimali tarifini kaini ir viening perveimo slyg apima toli grau ne visas linijini kompanij veiklos puses. Konferencija yra tik plaiausias linijini kompanij susivienijimas, kurio viduje jo nariai stoja kitas, daug glaudesnes sjungas. Dauguma konferencij kiekvienam savo nariui nustato uostus, kuriuos gali aptarnauti duota kompanija, ivykim i kiekvieno uosto skaii per metus ir laiv, naudojam ioje linijoje dyd (tona). Be to, paprastai aptariami madaug vienodi intervalai tarp reis, o kartais reis pasiskirstymas pagal sezonus. Gali bti ribojamos kompanijos teiss priimti krovin i vieno ar 105

keli linijos uost tam tikrame konferencijos aptarnaujamame reinde. Laivyno dydis danai nustatomas pagal krovini talp, be to, nurodomas ne tik kiekvieno laivo dydis, bet ir bendras tonaas ioje linijoje (krovini talpa), metams. Visa tai leidia apriboti bendr tona, dalyvaujant perveimuose ir aprpinti geresn laiv apkrautum. Taiau lieka konkurencija technins-eksploatacins laiv charakteristikos gerinimo (pirmoje eilje, greitaeigi laiv panaudojimas) ir konfidenciali nuolaid taikymo srityje. 3. Krovini pulai Glaudiausia bendradarbiavimo konferencijos rmuose forma yra krovinio pulas, kai kiekvienai kompanijai nustatoma jai tenkanti dalis nuo bendros perveim apimties, atskirai generaliniams ir biriems kroviniams. Konkurencija labiausiai apribojama pasiekus susitarim dl frachto pulo tarp partneri. Visuotinio frachto pulas numato bendrs pelno nuo perveim sumos pasiskirstym; slyginio netto-frachto pulo atveju, i kiekvienos kompanijos pagal tarif kaini vidurk iskaiiuojamos ilaidos u krovinio pritraukim ir perkrovim (komisija agentams, krovos darbai), o likusi netto-frachto suma perduodama pulo nuoirai ir vliau perskirstoma tarp partneri atitinkamai pagal nustatytas kvotas. Nepriklausomai nuo pulo tipo susitarime aptariamas jo veiklos galiojimo rajonas (uostai, reindai); sraas krovini, kuri neapima is susitarimas; sraas ilaid, iskaiiuojam i brutto-frachto sumos; pulo galiojimo terminas kalendoriniai metai arba laisvas nuo led vandens periodas (open water). Visiems partneriams nustatomas minimalus ujim kiekvien aptarnaujamo rajono uost skaiius pulo galiojimo metu. Nevykdius numatyto skaiiaus ivykim i kokio nors uosto, o taip pat nevisikai vykdius arba virijus susitarime numatyt perveim kvot, nusikaltusiai kompanijai udedama bauda. Be to paprastai suderinamas leidiamas nukrypimo nuo kvotos procentas (+/- 10-20%), kai dar netaikoma bauda. Kompanijos, aptarnaujanios perveimus vieningo tvarkaraio pagrindu, gali savo sskaitas su pulu grsti bendros sumos kvotos pagrindu, nes tuomet sumaja baudos tikimyb. Atitinkam paskaiiavim vykdymui kompanijos pulo nars privalo per grietai numatyt laikotarp atsisti sekretariat pilnus manifest apie vykdytus reisus komplektus ir kitus reikalingus dokumentus. Kitu atvilgiu kiekviena kompanija pilnai ilaiko finansin nepriklausomyb, savarankikai sprendia laivyno sstato ir laiv judjimo tvarkaraio klausimus. Reikia paymti, kad ir pulo susitarimas nepaalina konkurencijos. Taip, esant krovinio pului, kiekviena kompanija stengiasi ipildyti savo kvot pagal ton kiek, pervedama 106

aukiausiai tarifuojamus krovinius ir, tuo bdu, gauti maksimal peln. Esant biraus krovinio frachto arba slyginio netto-frachto pulo susitarimui, kiekviena kompanija stengiasi privilioti krovinius, kuriems reikt minimali ilaid (u krovos darbus, rinklavas) frachto dolerio atvilgiu, nes tuomet padidja grynas pelnas. Be to, paiame pule tarp jo nari vyksta nenutrkstanti kova u kvot perirjim, o taip pat u sra uost ir krovini, traukt susitarim. Tarptautini jrini perveim konteinerizacija sustiprino horizontalij ir vertikalij linijins laivybos integracij. Horizontalioji laivyba suprantama kaip laiv savinink, eksploatuojani laivyn tolimomis kryptimis, susivienijimas, o vertikalioji tai kompanij, utikrinani vis krovinio (konteineri) pristatymo nuo siuntjo vartotojui transportavimo proces, tikslus organizuotas bendradarbiavimas ir glauds finansiniai ryiai, net iki visiko susiliejimo. Reguliarios, didelio judjimo danio linijos sukrimas, naudojantis stambiatonainiais konteinerveiais (kiekviename 3000-5000 TEUs) reikalauja krovini srauto koncentracijos ir dideli kapitalo djim, kas nemanoma vienai, net stambiai kompanijai. Todl, pradedant nuo 80-tj met, dideliais tempais formuojami tarptautiniai konsorciumai ir slot-arterins sutartys. Sprendiant stojimo konferencij klausim, didiausias dmesys skiriamas komerciniekonomini faktori kompleksui. ie faktoriai yra: linijinio kartelio perveim apimties laipsnis; buvimas ioje kryptyje stambi krovini savinink, su kuriais galima bt sudaryti ilgalaikius dvipusius kontraktus dideli krovini partij perveimui; laivo savininko teiss ir pareigos, jam tenkanti perveim kvota, jeigu jis stot konferencij (pul). Svarbia linijos darbo efektyvumo slyga konferencijos sudtyje yra jos konkurencingumas. Dirbant pagal vieningus tarifus ir norint pritraukti krovinius, svarbu utikrinti, kad paslaug kokyb bt ne emesn, negu kit partneri. Tam reikia danesni reis, iuolaikini greitaeigi krovinini laineri ir konteinerizuoto bei paketuoto krovinio perveim ivystymo. Ryium su konferencijos monopoline padtimi, auktais tarifais bei nuostoliais, kuriuos patyr besivystanios alys, 1964 m. ios alys pareikalavo i SNO, kad bt priimta tarptautin konvencija, reguliuojanti konferencij veikl. 1974 m.baland ali SNO nari diplomatini atstov konferencijoje i konvencija buvo priimta. Bovo nustatyta, kad ji prads galioti, kai j pasirays 24 alys, kuri laivynas sudaro 25% pasaulinio linijinio laivyno. 1983 m. spalio mnes konvencija, pavadinta Konferencij Elgesio Kodeksu, pradjo galioti. Pagrindiniai konvencijos nuostatai yra sekantys. Linijins konferencijos santykiai su krovini savininkais: 107

konferencijos tarifai turi turti minimal vairi kaini kiek, bti nesudtingai

takomi ir privalo bti pateikti virsa apimtimi bet kuriam krovinio siuntjui pareikalavus, taiau u tam tikr mokest; tarif kainiai turi bti nustatomi tokio lygia, kad utikrint racional peln konferencija privalo reguliariai praneti krovini savinink taryboms savo veiklos konferencija gali bendrai didinti tarifus ne daniau kaip 1 kart per 18 mnesi ir vejui, taiau pelnas turi bti apskaiiuojamas pagal viso aplinkinio reiso rezultatus; komercinius ir finansinius rezultatus; btinai apie tai prie 15 par praneti iankstiniu notisu. Kiekvienas toks padidinimas turi bti pagrstas, t.y. konferencija turi pateikti duomenis apie savo ilaid padidjim. Jeigu kokia nors Krovini siuntj taryba nesutinka su tarif padininimu, vyksta taikinamasis pasitarimas, o jeigu nepavyksta susitarti, klausimas perduodamas tarptautinei taikinamajai komisijai, kurios sprendimas privalomas visoms alims (treij teismo teisjas). Duotos alies vyriausybs pareikalavimu jos atstovas gali dalyvauti iose derybose patariamuoju balsu. krovini savininkams suteikiama teis dal krovinio veti ausaideri laivais konferencija privalo su Krovini savinink tarybomis derinti visus paslaug Lininjins konferencijos ir laiv savinink tarpusavio santykiai: ali usienio prekybos partneri laivybos kompanijos turi lygias ir pirmenybines teises dalyvauti perveimuose. Treij ali laivybos kompanijos turi teis dalyvauti perveimuose, bet ne daugiau kai 20% bendro krovini srauto ( principas 40:40:20); pertekliui). iuo metu, neirint tai, kad Kodeksas jau galioja, jis taikomas tik 17-18% linijini perveim. I Kodekso veikimo sferos eliminuoti: laivynui; visi JAV usienio prekybos kroviniai, nes JAV nepripasta Kodekso; 108 perveimai autsaideri laivynu, kurie atskirose kryptyse siekia 30-50% bendro vyriausybini krovini perveimai, kurie statymais utikrinti nacionaliniam krovini srauto; kiekvienos alies partners kompanija gali dalyvauti perveimuose duotos alies treij ali kompanijos priimamos dalyvavimui konferencijoje be kvotos ribose, nepriklausomai nuo to ar ji naudojasi nuosavu, ar frachtuotu tonau; diskriminacijos, lygiomis slygomis, bet tik tuomet, kai tai komercikai tiklsinga (nesant tonao neprarandant teiss kontraktin nuolaid. Tokio perveimo slygos aptariamos atskirai; kokybs keitimo klausimus.

perveimai tarp Europos Sjungos ali, o taip pat tarp ali, einani kitas multimodaliniai perveimai ir perveimai, atliekami konteinerini konsorcium ir Aplamai, linijini konferencij sistemoje jauiama kriz.

regionalines sjungas (iaurs Amerikos, Vakar Afrikos, Piet Afrikos); slot-arterini susitarim ribose. Jos prieastys yra: 1.Nacionalini asociacij ir regionalini federacij steigimas. Krovini siuntj tarybos savo rankose koncentruoja vis arba didij dal duoto krovinio eksporto ir, tuo remdamosios, siekia i konferencijos gauti sutartinius kainius, o jeigu nepasiseka pasiekti kompromis su konferencija, savo perveimams pritraukia trampinius arba autsaideri laivus. 2.Aktyvi Azijos, Lotyn Amerikos ir Afrikos ali pozicija nuosavo laivyno sukrimo atvilgiu, konferencijos tarif augimo sulaikymas, dalies perveim utikrinimas nacionaliniams laiv savininkams. Tokie perveimai vykdomi nuosavu arba frachtuotu tonau ir reguliarioje, ir trampinje laivyboje. Nacionalin linijin kompanija gali savo dal perveim perleisti kitam vejui u atitinkam komisin atlyginim. 3.Prietaravimai tarp jrini valstybi ir stambi kapitalistini ali, neturini pakankamai didelio laivyno, kuris utikrint perveimus (JAV, Kanada, Australija). Pastarosios priima statymus, ribojanius konferencij monopolij. T ali vyriausybs kontroliuoja ir reguliuoja konferencij veikl ir, esant nustatytos tvarkos paeidimams, nusikaltusiai kompanijai udedamos baudos arba jai udraudiamas tolimesnis dalyvavimas perveimuose. 4.Prietaravimai tarp tradicini linijini vej i vienos puss ir multimodalini i kitos puss. Multimodalini perveim operatoriai organizuoja krovinio pristatym nuo dur iki dur, todl is krovini srautas visikai eliminuojamas i linijins konferencijos veiklos sferos. Konteineriniai konsorciumai ir slot-arterins sjungos, naudodamosios stambiatonainiais laivais, utikrina savo linijos perveamj pajgum iki 1,5-2 mln.t kiekviena kryptimi, laivams ivykstant kas savait. Tai tenkina kiekvieno krovinio savininko reikalavimus ir galina konsorcium dirbti u konferencijos rib. Konferencijos veikl enkliai riboja Europos Sjungos ir JAV Pasaulins prekybos sjungos konkurencijos prieiros organai. Todl plaiai paplito taip vadinamos globalins sjungos, kurias organizuoja stambs konteineri operatoriai, kad suderint savo linijos darb vairiuose tarptautins laivybos regionuose. Kita iuolaikin tendencija dviej ar daugiau stambi konteinerinio biznio kompanij susivienijimas ir iuo pagrindu savarankikos bendros komapnijos sukrimas. Tuo bdu, nepaisant maksimalaus linijos darbo suderinimo, gaunama ekonomija personalo, laiv, konteineri parko skaiiaus bei terminalo ilaid mainimo sskaita. 109

4. Linijins laivybos tarifai Tarifai tai perveimo kaini ir j taikymo taisykli rinkinys, kur sudaro linijins kompanijos arba j susivienijimai. is rinkinys ilg laik taikomas visiems krovini savininkams, besinaudojantiems duotos linijos (linij grups) paslaugomis. Tarifo kainiai diferencijuojami priklausomai nuo krovinio ries ir pakrovimo/ikrovimo uost. Tarif sudarymas priklausomai nuo krovinio ries yra trij form: 1.Klass tarifai class rate. iuo atveju tarife pateikta tarif skal ( class scale). Kiekvienai klasei nurodytas ypatingas kainis. Papildomai pateikiamas abclinis krovinio sraas, kuriame prie kiekvienos krovinio pozicijos nurodyta tarifo klas. Kad bt patogiau, abclinis sraas suskirstytas pagal krovinio ris. 2.Pastraipsninis tarifas commodity rate. kainiai pateikiami abcline tvarka prie kiekvieno pavadinimo. Abiem atvejais kaini kiekis bema vienodas (30-50), o bendras krovini tarif pozicij skaiius apie 3-4 tkstaniai. 3.Mirs tarifai mix rate. iuo atveju pagrindiniams ar specifiniams kroviniams nurodyti kainiai pastraipsniui, o likusiems tarif klas. i tarif sudarymo sistema taikoma perveimams i ali su monokultrine eksporto struktra (Australija, Brazilija), o taip pat specifini krovini perveimams (kateriai, a/technika). kaini lygis vairiems kroviniams priklauso nuo sekani faktori: 1.Preki transportavimo charakteristikos taka laivo pakrovimui, krovos darb trukmei ir kainai, o taip pat nuo vejo ilaid ir rizikos, susijusi su krovinio isaugojimo, laivo ir gulos saugumo utikrinimu. 2.Krovinio mokumas. 3.Valstybs, uosto ir laivo savininko suinteresuotumas duoto krovinio srauto pltra. Pirmoje faktori grupje vis pirma atsivelgiama krovinio pakrovimo apimt. Krovini, kuri (lyginamoji krovos apimtis) LKA<1m/t , tarif kainiai imami u krovinio mass vienet, atitinkamai abcliniame krovini srae po tarifo kainio eina raid W (weight). Jeigu LKA > 1m/t, kainis apmokamas u apimties vienet tarif inyne po kainio dydio stovi enklas M (measurement). Jeigu pakrovimo apimties negalima i anksto nustatyti, mokestis imamas u svorio arba apimties vienet priklausomai nuo to, kas duoda didesn peln (W/M). Atskirais atvejais kainis nustatomas pagal svor arba apimt, taiau diferencijuotai. Krovinys

110

priklausomai nuo LKA dalijamas kelias tarifo grupes. Jeigu kainis nustatomas u vien ton, jo suma didja didjant LKA, o jeigu kainis nustatomas pagal 1 kubin metr maja. LKA frachto kainis euro m/t iki 1,3 1,3-1,7 1,7-2,9 >2,9 W 200 250 320 350 M 200 180 160 150

Formuojant tarifinius kainius svarbu atsivelgi krovinio transportavimo charakteristikos poveik krovos darb trukmei. Stovjimo laikas sudaro per 50% universalaus linijinio laivo reiso laiko, o krovos darb kaina 30-40% ilaid u reis. Todl kainiai diferencijuoti ne tik skirtingiems kroviniams, bet ir tam paiam vienam kroviniui priklausomai nuo jo pakavimo ries ir perveimo bdo. Skirtingi kainiai nusatyti metalo paketams priklausomai nuo paketo gabarit ir mass; metalui rulonuose; metalo strypams ryuliuose; cheminms mediagoms maiuose, metalinse statinse, dse, big-beguose arba suverstinai. Paketuotam kroviniui nustatyti sumainti kainiai. Priemons, reikalingos saugiam krovini gabenimui bei su juo susijusios laivo savininko ilaidos ir rizika taip pat takoja tarifini kaini lyg. Padidinti kainiai nustatyti greitai gendantiems kroviniams: ventiliuojamiems kroviniams; kroviniams lengvoje kartoninje pakuotje, visiems pavojingiems kroviniams; stripr kvap turintiems kroviniams (kailiai); kroviniams, sukeliantiems korozij, kroviniams, iskiriantiems drgm ir dulkes. Ypatingai vertingiems kroviniams, kuriuos gali pasiksinti vagys, kainiai nustatomi ad valorem slygomis (procentais nuo draudimo sumos). Daugumai krovini, kuri vert skirtinga priklausomai nuo ries ir pobdio, tarifai nustatomi diferencijuotai skirting kain prekms. ie skirtumai atsiranda dl padidintos rizikos laivo savininkui veant vertingus krovinius. Kai kuriais atvejais ad valore procentas nustatomas kaip priedas prie bazinio tarifo kainio. Krovinio mokumas tai tas maksimalus kainis, kur gali nustatyti linija ar kompanija, nerizikuodama prarasti duot krovini sraut. Nesant konkurencijos, monopolinis vejas perpaskirsto savo naudai pagrindin dal pelno, kur gali gauti pardavjas, pardavs krovin (kain skirtumas ivykimo uoste ir alyje, kuri atvykstama). Konkurencijos slygomis, be preks kain skirtumo, linijins kompanijos priverstos atsivelgti vairius alternatyvius krovini pristatymo paskirt al variantus. Tokiais variantais 111

gali bti tonao frachtavimas trampinje rinkoje, autsaideri pritraukimas, krovini srauto nukreipimas gretutin uost grup, vidaus transport ri panaudojimas arba multimodalini perveim organizavimas. Esant kitoms lygioms slygoms, maksimaliai leidiamas yra toks kainis, kur krovinio siuntjas gali gauti sisdamas krovin pagal alternatyv variant. Papildomai atsivelgiama transportavimo paslaug kokyb tranzito laik, laiv ivykimo dan, tvarkaraio prisilaikymas ir t.t.

Tarifini kaini diferencijacija priklausomai nuo pakrovimo/ikrovimo uost. Trampinje rinkoje kainiai nustatomi priklausomai nuo gabenimo nuotolio ir nuo pakrovimo ir ikrovimo slyg: krovos darb norm, uosto rinkliav kaini, stividorini tarif. Linijinje laivyboje laivas, atlikdamas aplinkin reis, aplanko eil uost, be to, kiekvienas laivo savininkas suinteresuotas sudaryti maksimalias lengvatines slygas nacionaliniams siuntjams, o konferencija aplamai siekia nutraukti (sumainti) kov dl krovinio tarp jos dalyvi. Todl kainodaros principas yra toks: visi konferencijos aptarnaujami uostai dalinami sekanius: 1.Baziniai uostai basic ports tai uostai, einantys konferencijos (linijos) tvarkarat, kaip privalomi uostai. Tarifas u krovinio perveim tarp bet kuri dviej bazini uost vienodas. Linijose, aptarnaujaniose didel geografin region (Vakar Afrika, Indija, Europa), baziniai uostai sugrupuojami sekcijas ir kiekvienai sekcijai nustatomas ypatingas tarifas. 2.Aut-uostai outports jiems priklauso uostai, ujimas kuriuos numatomas tik esant ne maesniam, kaip tam tikram minimaliam krovinio kiekiui. Perveimams iuos uostus numatomas priedas prie bazinio tarifinio kainio. vairiems kroviniams jis vienodas. Priedo dydis apskaiiuojamas taip, kad esant minimaliam krovinio kiekiui, nustatytam ujimui out-uost, papildomas frachtas kompensuot visas paildomas laivo savininko ilaidas reiso trukms prailginim bei uosto rinkliavas ir paslaugas. Jei veamas didesnis nei minimalus kiekis, laivo savininko pelnas padidja. Svarbia tarifo sudtine dalimi kartu su perveimo kain srau yra bendros tarif taikymo slygos. jas eina: 1.iame tarife naudojamos krovinio mass ir apimties nustatymo taisykls. Kaip taisykl, tarifas nustatomas u metrin ton (1000 kg); kartais naudojama trumpoji (amerikietikoji) 112

906,6 kg arba ilgoji (anglikoji) 1016 kg. Krovinio mas nustatoma kartu su tara ir pakuote. Jei krovinio vieta yra ne staiakamps formos, jos apimtis nustatoma kaip slyginio gretasienis kubatra, kuri raoma duoto krovinio vieta (rulonas, statin ir pan.). Autotechnikai (metalo konstrukcijai) gretasienis apraomas skaitant visas atsikiusias dalis. Vejas turi teis bet kuriame krovinio gabenimo etape, nuo primimo sandl isiuntimo uoste iki pat atidavimo sandl pristatymo uoste, tikrinti dokumentuose nurodyt krovinio ries, apimties, mass ir kainos rodmenis. Jeigu duomenys neteisingi, krovinio savininkui udedama bauda, pavyzdiui: dviguba kaina pagal tarif, arba tris kart didesn u skirtum tarp pradioje apskaiiuotos ir faktins kainos. 2.Priedai prie bazinio kainio: - u ilg (vir 6 metr) ir sunkum, paprastai vir 3 ton. Aptariama pried taikymo tvarka: dviej vienu metu, arba vieno, paties didiausio. - priedas u degaus krovinio perveim priklausomai nuo usidegimo temperatros, gar, paprastai 35 laipsni ir emesns temperatros. - koeficientai, atsivelgiant tarifo valiutos kurso pakitimus (CAF) ir bunkerio kain (BAF), o taip pat priedus u laiv prastov tam tikruose uostose. itie priedai reguliariai vedami ir koreguojami paioje linijoje ir skelbiami krovini siuntjams trumpuoju notisu. Be to, tarifo taikymo slygomis aptariama bendro tarifo padidinimo tvarka. Paprastai pagal i tvark numatoma, kad laivo savininkas turi pateikti savo motyvavim, turi bti pravestos konsultacijos su krovinio siuntjais arba j susivienijimais bei, ne vliau kaip prie 6 mnesius, isistas notisas. 3.Informaciniai tarifo kainiai nustatomi u perveim ir prast krovinio apdorojim uoste. Kiekviename tarife nurodoma, kas eina it kain, o taip pat mokjim sistema u papildomas paslaugas. standartin linijin tarif eina mokestis u krovinio primim vejo sandl, jo saugojimas tam tikr nustatyt laik, u pakrovim laiv, u sudliojim laive pasitelkiant prast separavim, ikrovim paskirties uoste, saugojim sandlyje numatyt laik ir krovinio atidavim gavjui. Papildomai apmokami: a) naudojimasis specialiu separavimu, krovinio tvirtinimas ir laivo papildomas rengimas; b) sunkij kranto ir plaukiojani kran panaudojimas; c) krovinio peradresavimas reiso metu; d) krovinio savininko pasinaudojimas paskirties uosto opciono pasirinkimo teise; e) smulki krovinio partij isiuntimas. Be to, bendrose tarifo slygose pateikiamos taisykls kaip naudotis daliniu konosamentu, arba kombinuoto perveimo sutartimi: aut-uost sraas ir pried dydis u 113

gabenim kiekvien i j; iskirtiniai ir specials kainiai kai kuriems kroviniams (pavyzdiai, kroviniai parodoms). Paketuot krovini perveimui numatomos nuolaidos nuo bazini kaini su ta slyga, kad paket pilnai suformuoja krovinio siuntjas. Vejas atsako u paket skaii, o ne u viet skaii pakete (jeigu paketas nepaeistas).

5. Isivysiusi ali laivybos politikos pagrindai Pasaulio visuomen susirpinusi sukrimu stabilaus, abipusiai naudingo ir lygiateisio bendradarbiavimo pasaulins jr laivybos srityje, kuris turt bti be joki diskriminacijos form ir ekonomini sankcij. Btini kylani problem savalaikiai ir teisingi sprendimai, bendr progresyvi tarpusavio santyki princip sukrimas bei j pritaikymas praktikoje, nacionalins ir regionalins laivybos politikos humanizavimas pasauliniu lygiu. 1987 m.vasario mn. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos Organization of Economic Cooperation and Development OECD) Taryba prim ali organizacijos nari bendr laivybos politikos princip rekomendacij, o taip pat eil kit dokument. Juos patvirtino visos valstybs EBPO dalyvs. Minta rekomendacija turi penkis pagrindinius elementus. Tai: laisvos konkurencijos politikos palaikymas ir skatinimas teisingu ir sukoordinuotas atsakas iorin spaudim, remiantis daugiapusikomis ali - EBPO nari veiklos tikslingumo pripainimas joms traukiant savo komerciniu pagrindu; konsultacijomis tarp ali - EBPO nari; vyriausybes laisvo konkurencingo prijimo prie krovini isaugojim bei krovinio siuntjams laisvo vejo pasirinkimo utikrinim; atvilgiu. ie elementai traukti 13 rekomendacijoje ivardint princip. 1 Principas. ali EBPO nari laivybos politikos pagrindai bendras poiris konkurencingumo politikos taikym linijinje laivyboje; bendra linija laiv transportins veiklos, aptarnaujant jros renginius,

114

ali organizacijos nari laivybos politika turi bt nukreipta atvir perveim ir laisvos konkurencijos slyg teisingu komerciniu pagrindu isaugojim bei pltr tarptautinje laivyboje j pai tarpusavio santykiuose, o taip pat j santykiuose su alimis ne EBPO narmis. Tokia politika turi dominuojania padtimi. 2 Principas. Slygos, kuri privaloma laikytis norint normaliai isprsti kilusias problemas Kilus perveimo problemoms su alimis ne EBPO narmis negalima priimti sprendimus, prietaraujanius bendriems EBPO tikslams, tai yra pasaulins prekybos pltrai daugiapusiku ir nediskriminaciniu pagrindu. alys EBPO nars privalo aktyviai prieintis sigaljimui reim, kurie riboja prijim prie krovinio, veamo tarptautiniu susisiekimu, ir prie laivybos kompanij, besilaikani laisvos konkurencijos komerciniu pagrindu. Kalbant apie alis su valstybine prekyba ir i ali vejs, btina atsivelgti nekomercin ir neturini tarpusavio ryi praktik, turint tiksl sukurti lygi galimybi ir apibpusikumo situacij. 3 Principas. Konsultacijos tarp ali EBPO nari Jeigu tarp alies EBPO nars ir kitos alies kilo nesutarimai dl krovini perveimo j kvot ir rezervavimo klausimu tos kitos alies ne EBPO nars, nacionalins vliavos naudai, tai alies EBPO nars vyriausyb turi pradti konsultacijas su kitomis ali EBPO nari vyriausybmis, kad apginti ios rekomendacijos tikslus ir isiaikinti sukoordinuoto atsako galimybes. Nepaisant pilno konsultacij principo palaikymo ankstyvoje praktinje stadijoje, alies organizacijos nars vyriausyb kartais bna priversta imtis tam tikr priemoni dar neprasidjus konsultacijoms, sutinkamai su savo jros statymais arba politikos reikalavimaisi, vykdomj organ veiksmais arba jeigu ikyla btinyb nedelsiant atsakyti alies ne EBPO nars apribojamasias priemones. 4 Principas. Atsakas spaudim i alies ne EBPO nars puss Jeigu tarpvyriausybins konsultacijos arba derybos negali patenkinti prietaraujanius interesus arba jeigu alis ne organizacijos nar atsisako jose dalyvauti, tai alys EBPO nars turi pasirpinti tokia kompensuojania priemone, kokia joms atrodo reikalinga. Galiausiai, gali prireikti kontrpriemoni, taiau jas taikant btina siekti susitarimo, sutinkamai su principais, idstytais ioje rekomendacijoje. ukirsti keli bet kurios komercins puss piktnaudiavimui

115

5 Principas. Pusiausvyra atstatani jg buvimas Kai treij ali veiksmai paeidia laisvos konkurencijos slygas jros laivyboje arba kai tokia alis ignoruoja savo tarptautinius sipareigojimus, tai alys EBPO nars turi turti galimyb atitinkamai reaguoti susiklosiusi situacij. 6 Principas. Pusiausvyr atstatani jg panaudojomas Jei numatoma panaudoti kontrpriemones, tai sutinkamai su 3 Principu turi bti pravestos iankstins konsultacijos tarp suinteresuot ali EBPO nari vyriausybi tikslu sukoordinuoti ias priemones. Iskirtinais atvejais, kai pravesti okias konsultacijs nemanoma, kiekviena alis EBPO nar privalo nedelsiant ir kuo isamiau informuoti kitas alis apie priimtas priemones. Kiekviena alis EBPO nar gali atmesti pasilym dalyvauti taikant suderintas kontrpriemones, jeigu ji laikosi nuomons, kad alis, silanti ias kontrpriemones, pati griebiasi tokios praktikos, prie kuri ir nukreiptos numatomos priemons. 7 Principas. Teisingas elgesys sudarant laivybos sutartis alys EBPO nars turi, kai to reikia, ginti savo laivyn interesus traukdamos susitarimus dl prekybos, jr laivybos ir kit klausim, punktus, galinanius utikrinti vis ali EBPO nari vej konkurencing prijim prie uost ir krovinio atitinkamuose perveimuose. 8 Principas. Masini krovini perveim laisv alys EBPO nars patvirtina savo sipareigojim prisidti prie laisvos konkurencijos sigaljimo saus ir piltini masini krovini perveime. Krovinio dalinimas masiniuose perveimuose enkliai padidina transporto ilaidas ir stipriai takoja vis ali prekybos interesus. 9 Principas. Vyriausybin perveim kontrol alys EBPO nars pripasta, kad tarptautini sipareigojim, kuri jos prisiima kit ali atvilgiu, efektyvumo padidinimui btina, kad i ali kontroliuojantys organai pagal galimybes koordinuot savo veiksmus EBPO rmuose. 10 Principas. Vyriausybs vaidmuo ir konkurencijos politika linijinje laivyboje Vyriausybs vaidmuo yra tame, kad ji turi prisidti prie atviros ir teisingos konkurencijos pltros, neleisti pktnaudiauti savo dominuojania padtimi jokiai komercinei pusei. Jos kiimasis turi bti minimalus, taiau pakankamas konkreiais atvejais ir suderinamas 116

su laisvos ir teisingos konkurencijos, komercini slyg ilaikymu. Nustatant nacionalins konkurencijos politikos vykdymo metodus tarptautinje laivyboje, vyriausybs turi aikiai suvokti, kaip j priemons gali takoti usienio kompanij veikl, konkurencijos politik ir kit ali EBPO nari vyriausybi interesus. 11 Principas. Vyriausybs reakcija laivybos linij ir konferencij veikl. Nustatant ar laivybos linij ir konferencij veikla yra pageidautina ar nepageidautina, vyriausybs veikla turi bti nukreipta pusiausvyros ilaikym tarp krovini siuntj ir laiv savinink interes, turint omeny pasekmes galutiniams krovini vartotojams. Jeigu pasirodys, kad nepakankamai atsivelgta iuos interesus ir pasekmes, tai atsakomyb u atitinkamos pusiausvyros atstatym tenka vyriausybms. Taiau tuo pat metu neturi kilti nepagrstos klitys ir krovini siuntj, laiv savinink ir konferencij komercins veiklos ikraipymo. 12 Principas. Konflikt, lieiani laivyb konkurencijos politikos klausimuose, vengimas ir sprendimas Jei bt manoma susitarti dl to, kokia veikla ir kokiu bdu turi bti kontroliuojama konkurencijos poiriu, tai nelikt konflikto altinio tarp valdios vykdomj organ. Taiau tai gali bti uduotis, kurios nemanoma vykdyti, ir tarptautinje laivyboje pastoviai kils konfliktai tarp statymo ir politikos. Kilus konfliktui, arba grsiant konfliktui dl to, kad kuri nors pus prim, pakeit ar pritaik konkurencijos statymus, lieianius laivyb arba konkreiu atveju vykdom politik, ali EBPO nari vyriausybs turi dti pastangas surasti visiems priimtin sprendim vedant dvipuses ir daugiapuses konsultacijas sutinkamai su visapusikai priimtinais susitarimais, suderintais abipusiu arba daugiapusiku pagrindu tarp ali-nari. Vyriausybs turi pilnai pasinaudoti esaniais EBPO organais, skaitant Jrinio transporto Komitet. ie susitarimai ir pati atmosfera, kurioje jie sudaromi, turi utikrinti visik tarpusavio supratim tarp ali EBPO nari, konkurencijos politikos teorijos ir praktikos taikymo i ali laivyboje atvilgiu. 13 Principas. Nekonferencin laivyba Laisvo laiv plaukiojimo konkurencingoje komercinje aplinkoje apsaugojimas reikalauja palanki slyg teisingai konkurencijai laivybos linijoms, nepriklausanioms konferencijoms, kad krovini siuntjai turt teis pasirinkti tarp priklausani konferencijoms laivybos linij ir nepriklausani laivybos linij. Vyriausybs neturt riboti atskir laivybos linij teiss dirbti konferencijos sudtyje ar ne. ali EBPO nari vyriausybs turi imtis 117

atitinkam priemoni, jei kita alis kliudo teisingai konkurencijai komerciniu pagrindu linijini perveim srityje. Nurodyti principai pateikia nauj savitarpyje susijus tarptautins ali EBPO nari laivybos praktikos j santykiuose su kitomis valstybmis traktavim. Tuo pat metu, i princip parengimas i ali traktuojamas kaip rinkos paslaug nenutrkstamo liberalizavimo proceso dalis.

118

IX Investicins veiklos finansavimas laivyboje 1. Finansini institucij vaidmuo laivybos kompanij kreditavime Stambiausi kredit teikjai laivybai yra bankai, kuriuos galima slyginai suskirstyti komercinius, ipotekos ir investicinius bankus. Be to, kreditoriais gali bti ir finans namai bei brokerins kompanijos. Ypating reikm turi valstybins laiv statybos kreditavimo programos. Komerciniai bankai laivybos pramonje atlieka svarbiausi vaidmen. Jie veda einamsias banko sskaitas, priima depozitus ir teikia kreditus. Stambiausi laivybos pramon aptarnaujantys bankai yra Chase Manhattan, Citybank, Midland, Manufactures Hanover, Hong Kong & Shanghai, Indosuez & Der Norske Bank. Jie silo kreditus, kuriuos finansuoja paskol finans rinkose sskaita. Dauguma j nenoriai teikia kreditus ilgesniam nei 5-6 met laikotarpiui. Norintiems gauti paskol 12-ai met veriau kreiptis kitas organizacijas, tokias kaip hipotekos bankai arba lizingo kompanijos. ie bankai procentin kain kotiruoja 0,5-2,5% (ypa rizikingiems sandoriams) auktesnio lygio negu LIBOR (London Interbank Offered Rate) silomas tarifas. Kreditai sumoms, virijanioms 50 mln. JAV doleri, paprastai yra sindikuoto pobdio, tai yra, teikiami keletos bank. Hipotekos bankai iduoda keistu laivu apdraust paskol. Jie pritraukia las rinkoje arba ileidia obligacijas, suteikianias vietiniams investuotojams mokesi lengvatas. inomiausi i j yra Vokietijoje ir Nyderlanduose. J pagrindiniai juridiniai reikalavimai apima iuos punktus: kredito dydio apribojimas; jis negali viryti 60% laivo kainos; kredito grinimo terminas; kredito suma imokama vienodais naais kas

mnes, kas ketvirt arba kas pusmet, taiau paskolos grinimo terminas neturi viryti 12-os met, o esant kompetentingo organo sutikimui 15-os met. Investiciniai bankai organizuoja pinigini l pritraukim, taiau patys, kaip taisykl, j neteikia. Jie sukuria banko sindikatus kredit teikimui, organizuoja vie akcij paskirstym, obligacij ileidim ir privat skolos ir akcij paskirstym tarp finansini institucij arba privai investuotoj. Pastaruoju metu padidjo prekybini JAV bank aktyvumas akcij pagalba organizuojant laiv prikimo fondus. Finans namai ir brokeri kompanijos valdo didiules las, kurias jie tiesiogiai nukreipia laivyb. Be to, egzistuoja eil speciali organizacij ir finansini brokeri, kurie specializuojasi ruoiant netradicinius finansinius paketus.

119

Valstybins laiv statybos kreditavimo programos numato paskol suteikim savo alies ir usienio laiv savininkams. Eksporto kredito slygos, suderintos Ekonominio Bendradarbiavimo ir Pltros Organizacijos (EBPO) rmuose, iuo metu sudaro 80% laivo kainos 8,5 met laikotarpiui (17 na), skaiiuojant 8% metus. Taiau tokios etalonins finansavimo slygos neturi nieko bendra su vidiniu nacionaliniu kreditavimu, kuris vairiose alyse skirtingas, o be to, jos pastoviai paeidiamos daugumos EBPO nari. Konkreiai kalbant, tai susij su minimaliu procentu - 8%, kurio kitimas per pastaruosius 10 met sudarant ilgalaikius banko kreditavimo sandorius, svyravo nuo 5% iki 12%. is kreditas paprastai iduodamas nacionaline valiuta, jis pereina per nacionalin arba komercin bank, turint vyriausybines garantijas ir subsidij, kompensuojanius skirtum tarp komercinio procentinio kainio ir kainio EBPO slygomis. 2. Laiv pirkimo finansini paket struktra iuo metu finansuojant laiv sigijim naudojamos sekanios pagrindins finansini struktr rys: finansavimas kompanijos kapitalo sskaita, leidiantis investuotojui dalytis biznio rizika ir pelnu, paprastai be jokio laiko termino. Tam, kad likviduot savo investicijas, jis turi parduoti savo akcijas; finansavimas skolos organizavimo bdu, reikiantis juridikai btino susitarimo dl skolos sudarym, pagal kur paskolos davjas kas tam tikr nustatyt laikotarp gauna procentus, o prajus sutartam laiko periodui, imokama pagrindin suma. Paprastai tokia skola vadinama vyresnija skola; mezanininis finansavimas (jaunesnioji arba subordinuota skola) yra tarpin finansins struktros forma. Toks finansavimas gali bti vairi form utikrintos ar neutikrintos obligacijos, subordinuoti vekseliai, kreditas u jau ustatyt nuosavyb, pelningos, taiau nepatikimos obligacijos ir t.t. Toks finansavimas maiau utikrintas negu vyresnysis finansavimas, taigi ir procentinis kainis yra ymiai didesnis. Iiekojimo atveju mezaninin skola turi maiau teisi kompanijos aktyvus j likviduojant, palyginus su vyresnija skola, taiau didesnes, negu akcinis kapitalas. Lizingas, sudaromas perkant laiv isimoktinai, t.y., nuomininkas skolintojas frachtuoja laiv berbout-arterio slygomis i jo nominalaus savininko su teise vliau j ipirkti. Kartais lizingas naudojamas kaip paskolos gavimo alternatyva. Lentel 1. Laiv sigijimo finansavimo bdai
Finans kategorija 1.Kompanijos Finans ris 1.1.Nuosavas Finansams bdingi bruoai 1.1.Las savo fond ir

120

kapitalas

kapitalas 1.2.Ribota draugija 1.3.Laiv sigijimo fondai 1.4.Vieas akcij pasilymas

nepaskirstyto pelno sskaita pateikia savininkas 1.2.Las pateikia partneriai 1.3.Kompanijos akcijas perka privats asmenys arba jas registruoja fond biroje 1.4.Akcijos parduodamos fond biroje pagal raytin pasiadjim 2.1.Utikrinimas, kotiruojamas kapital rinkoje 2.2.Teikiama banko. Stambios paskolos gali bti sindikuotos keletos bank 2.3.Duodamas vyriausybs ar vyriausybins agentros nacionalini laiv statybos moni palaikymui 2.4.Skola, organizuota privaiu pagrindu pensijiniame fonde, draudimo kompanijoje ir t.t. 3.1.Skola su dideliu procentiniu kainiu ir, gali bti, teismis pirkti naujas akcijas lengvatinmis slygomis 4.1.Ilgalaikis ir mokesi atvilgiu efektyvus finansavimas laivo pardavimo kompanijai, besinaudojaniai amortizacijos lengvatomis, pagrindu. gali bti su kredito panaudojimu 4.2.Tas pats

2.Vyresnioji skola

2.1.Obligacij ileidimas 2.2.Komercinio banko paskola 2.3.Laiv statybos mons kreditas 2.4.Privatus paskirstymas 3.1.Privatus paskirstymas 4.1.Finansinis

3.Mezanininis finansavimas 4.Lizingas

4.2.Operatyvus

Yra daugyb i struktr variacijos bd. Faktoriai, kuriuos galima keisti, yra paskolos terminas, likvidumas (kai nesunku investicijas paversti grynais pinigais iki oficialaus termino pabaigos), rizika (galimyb prarasti pagrindin sum), pelnas i investicij ir ypatingos slygos, skiriamos kreditoriaus. Paprastai investuotoj reikalavimai, lieantys pelno dyd priklauso nuo j prisiimtos rizikos ir imokjim gavimo tvarkos (2 lentel). Praktikoje finansavimo mechanizmas gali bti sekantis: a) vyresnioji skola, t.y. kreditai arba obligacijos, kuriuos btina apmokti vis primiausiai, kaip tik todl jie maiausiai rizikingi ir, kaip taisykl, prieinami pagal kainius, iskirstytus po 1,0-1,5% metus, virijanius LIBOR. Kadangi toks paskirstymas turi padengti administracines ilaidas, rizikos elementas labai nedidelis, t.y. kreditoriai, turintys vyresnij skol, nedalyvauja sandoriuose, susijusiuose su didele rizika. Dl nepastovi laiv kain, ie kreditoriai retai kada sutinka padengti didesn negu 50% laivo verts rinkoje dal, jei nra alternatyvios apdraudimo formos. Esant papildomam apdraudimui (arteris, kiti laivai, asmenin garantija), paskola gali bti didesn, taiau net 50% jau nemaa rizika. Jei laivai visai nusensta, tai vienintel nauda korpuso plieno vert pardavus j metalo lauui. b) mezanininis finansavimas, kaip jau buvo minta, yra emesnio statuso palyginus su sipareigojimais pagal vyresnij skol. Kapitalo djimai nuo 50 iki 75% 121

prekybinio laivo korpuso verts laikomi gana rizikingais, nes nenauj laiv kainos gali nukristi emiau duoto diapazono. Todl kreditorius, padengiantis duot investicij dal, tikisi didels pelno normos apie 20-25% metus. Mezaninin skola naudojamasi tik tuo atveju, kai veikia tokie faktoriai, kaip didelis gryn pinig srautas nuo pat pirmos dienos, auktos klass valdymas, perspektyvus pelno ir apyvartos augimas. c) finansavimas akcij sskaita, galintis padengti likusius 25% pirkimo kainos. Atitinkamiems investuotojams sumokama paskiausiai. Vol-Stryte inoma tokia praktika, kai akcinio kapitalo investuotojams reikia apie 30-40% pelno metus. 2 lentel. 100% laivo korpuso verts apdraudimas
Pelno norma metus, % 1. 30 40 2. 20 25 3. LIBOR plius 1,0 1,5 4. Rizika Labai didel Labai didel Pakankamai utikrinta Visikai utikrinta Apdraudimo (garantijos) altinis Kompanijos kapitalas Mezaninin skola Vyresnioji skola Likutin laivo korpuso vert

Tam kad usitikrint garantuot kredito l grinim bankai taiko sekanius metodus (3 lentel): Perkamas laivas ustatomas banko-kreditoriaus naudai. Be to, keitimo objektas turi bti atitinkamai uregistruotas. Toks apdraudimo bdas bankams pavojingas, nes finansinis skolinink bankrotas danai sutampa su enkliu laiv kain sumajimu. Paskolos dydis tokio apdraudimo atveju priklauso nuo laivo amiaus (pvz., 20% second hand laivo kainos ir 50% naujo laivo kainos) bei ciklo fazs jros pramonje. Kiti kompanijos laivai arba kiti pagrindiniai fondai keiiami bankuiLaiv udirbamas frachtas keiiamas bankui-kreditoriui, kaip garantas, kreditoriui. keistas turtas privalo bti tinkamai apdraustas. kad imokos bankui yra pirmaeilis reikalavimas. Tai labai silpna apdraudimo forma, kadangi viena i pagrindini paskolos sandorio nevykdymo prieasi kaip tik ir yra grynj pinig trkumas. Frachto rinka pernelyg nenusakoma, kad bt galima pakankamai utikrintai prognozuoti peln, gaunam eksploatuojant laiv reiso arterio slygomis. Pelnas, gautas inuomavus laiv taim-arterio slygomis ir keistas banko-kreditoriaus naudai kaip paskolos utikrinimas, enkliai padidina apdraudimo 122

patikimum. Faktinai bankas naudojasi frachtuotojo kreditingumu. Taiau ir is bdas turi trkum: arterio slygos danai yra ne itin palankios ir laivo savininkas gauna nedidel peln, be to, ne visi frachtuotojai yra moks. Kitas paskolos l grinimo garantijas gali suteikti asmenikai laivo savininkas, laivybos kompanija, laiv statybos mon arba koks nors valstybinis organas. 3 Lentel. Paskolos l grinimo utikrinimo altiniai.
Utikrinimo altinis 1.Laivo vert 2.Frachto plaukos 3.Pelnas i taimarterio 4.Kompanijos balanso ataskaita Kompanijos organizacinis tipas Privati Draugia Viea Tie patys altini charakteristika Paprastai priimamos beveik 50% laivo verts dydio utikrinimas ustato pagrindu Grynj pinig paluk i darbo skubiojoje rinkoje utikrinimas pasiymi didele rizika Labai svarbus patikimas frachtuotojo mokumas Stipri balanso ataskaita danai priimama kaip pakankamas utikrinimas. Nesant publikuotam balansui, galima naudotis asmenine garantija.

---

Tuo atveju, kai laivo savininkas negali padengti kredito, bankas turi dvi alternatyvas. Pirmoji alternatyva reikia galiojanio susitarimo restruktrizacij, o antroji reikalavim pilnai grinti skol ir jos utikrinimo realizavim. Bankininkai nepritaria antrjai alternatyvai, kai i skolininko atimama teis ustatyt turt, nes tuo atveju, kai nuosavyb aretuojama nepaisant savininko nenoro, tarp savininko ir bankininko galima ilgalaik ir atri kova dl ikilusi problem sprendimo.

123

X LAIV PIRKIMAS-PARDAVIMAS 1.DERYB VEDIMO TECHNIKA

Tik nedaugelis laiv per vis eksploatacijos laik pasilieka pas savo pirmj savinink. Tai lemia frachto rinkos konjunktros pokyiai, tonao keitimo programos vykdymas, veiklos sferos pakeitimas ir kompanijos finansin padtis. Laivo savininkas per savo makler gali pastoviai sekti ir prognozuoti vairi tip, amiaus ir vliavos laiv kain dinamik. Tokiu bdu jis gali pasirinkti optimal moment ieiti rink. Savarankikai arba maklerio pagalba laivo savininkas randa tinkam partner, veda su juo derybas ir sudaro sandor. Laiv pirkimopardavimo makleri ymiai maiau, nei frachto makleri. Dauguma j stambios kompanijos, gerai inomos laivybos sferoje. Jos tampriai susijusios viena su kita, gerai ino potencialius pirkjus ir tonao pardavjus. Pirminiame pardavjo arba jo maklerio pasilyme pateikiama pagrindin laivo technin-eksploatacin charakteristika: paskirtis (tipas), vliava, pastatymo metai ir vieta, dedveitas, pagrindiniai imatavimai ir grimzl, Registro klas ir paskutins apiros data, krovinin talpa, trium ir liuk skaiius, pakrovos priemons, pagrindinio variklio tipas, galingumas ir apsuk skaiius, eigos greitis, kuro ris ir snauda eigos metu. Paprastai makleris, gavs laivo duomenis i principalo, savo pirminiame pasilyme nurodo be tikslumo garantij (WOG). Tai reikia, kad pateikta charakteristika teisinga, taiau ji vliau, galbt, bus iek tiek patikslinta pagal laivo dokumentus. Taip pat nurodoma, kad pirkjo praymu jam bus pateikti bet kurie papildomi laivo duomenys. Pirminiame pasilyme, be laivo charakteristikos, turi bti sekantys duomenys: Dabartin laivo buvimo vieta ir jo darbo programa artimiausiam periodui. Pvz., laivas vykdo reis tarp Baltijos ir iaurs jros uost, o spalio mnes planuojama laiv statyti dok viename i Baltijos uost. Pardavjo siloma laivo kaina (pirkjo kainos idja). Gali bti aptarta maksimali maklerio komisin rinkliava (pavyzdiui, komisin rinkliava ne daugiau 2%). Arba aptariama, kad laivo kaina nurodoma neto, t.y. iskaiiavus maklerio komisin rinkliav. Savo pasilyme makleris gali nurodyti, kad i rinkliav jis gavo tiesiogiai (direct) nuo laivo savininko ir/arba, kad jo pasilymas negali bti perduotas kitiems makleriams. Laivo savininkas nesuinteresuotas, daug labiau negu ufrachtavimo atveju, kad jo pasilymas bt pavieintas rinkoje. Tai gali sudaryti spd, kad jis turi sunkum parduodant laiv arba kad jis atbaido vienus pirkjus ir suteikia kitiems vilt numuti kain. Deryb pradioje suinteresuotas pirkjas uklausia papildom duomen apie laiv: 124

bendro idstymo brinius ir laivo talpos plan; paskutins klasifikacins arba doko apiros akt bei duomenis apie paskutini 2-3 reis perveimus ir kt. Po to arba ikart jis gali prayti pardavjo leidimo inagrinti laivo dokumentus, esanius klasifikacinje draugijoje. Klasifikacin draugija po laivo pastatymo suteikia laivui klas ir vliau pastoviai j patvirtina pagal apiros rezultatus. Draugija isaugo visus kiekvieno laivo apir, atlikt per vis laivo tarnybos laik, aktus. Kiekviename akte nurodomi apiros metu nustatyti laivo defektai, o taip pat fiksuojamas rekomendacij, duot ankstesni apir metu, vykdymas. Pirkjas, gavs atitinkam pardavjo leidim, gali pasamdyti ininieri-inspektori, kuris privalo atidiai istudijuoti klasifikacins draugijos dokumentus ir pateikti smulki ataskait. ioje ataskaitoje turi bti sekantys duomenys: laivo klass ir vis tarptautinse konvencijose reikalaujam sertifikat defektai ir problemos, kuriuos inspektoriai nuolat nurodydavo per vis galiojimo laikas; laivo eksploatacijos laikotarp. Savo ataskaitoje ininierius-inspektorius pateikia registro inspektori nurodytas pastabas ir defektus, kuriuos pardavjas turi paalinti iki laivo pirkimo momento, arba pardavjas turi rodyti, kad jau buvo atliktas btinas remontas. Pirkjas gali sutikti priimti laiv, pardavjui nepaalinus atskir smulki registre nurodyt trkum, kurie netakoja laivo klass, taiau u tai pareikalauti sumainti kontrakto kain. Visumoje, pirkjui laibai svarbu gerai inagrinti laivo dokumentus klasifikacinje draugijoje. U toki dokument pateikim (esant laivo savininko leidimui) klasifikacin draugija ima nedidel, taip vadinam paiekos rinkliav. Ininieriaus-inspektoriaus darbas paprastai apmokamas pagal skal, priklausomai nuo laivo amiaus (t.y. turint omenyje reikaling perirti dokument skaii). Pirkjo makleris turi bti pasiruos jo praymu rekomenduoti kvalifikuot inspektori. Pervelgs inspektoriaus ataskait, pirkjas sprendia ar tikslinga vesti tolimesnes derybas ir pateikia savo pagrindines slygas. Atitinkamai jis paveda makleriui paruoti plaiau idstyt pasilym. Jame bna sekantys pagrindiniai punktai: Pirkjo ir jo maklerio pilnas oficialus pavadinimas. Siloma laivo kaina ir apmokjimo slygos (perimant laiv arba perkant

isimoktinai). Perkant isimoktinai, nurodoma kredito suma, isimokjimo terminas ir procentinis kainis.

125

Iankstins sandorio (subject) sudarymo slygos. Paprastai nurodoma, kad

sandoris bus sudaromas istudijavus klasifikacins draugijos dokumentus (jeigu tai dar nebuvo atlikta) ir/arba nuodugniai apirjus laiv, skaitant trium, varikl, krovos priemones, pagalbinius mechanizmus, laivo ir main skyriaus urnalus. Duodamas terminas galutinio sprendimo primimui, t.y. duodamas periodas po inspekcijos, kurio metu pirkjas turi praneti ar jis priima laiv, ar jo atsisako. Laivo perdavimo pirkjui vieta ir apytikr data, ir vliausia perdavimo data (cancelling date). Prie laivo perdavim, pardavjas privalo j pastatyti saus dok, o pirkjas turi teis savo sskaita usakyti korpuso valymo/daymo darbus, kol laivas stovi doke. laivo kain traukti renginiai ir atsargins dalys. Laivo tiekimas, atliekamas pardavjo u papildom kain. Slyga, kad laivas turi bti perduotas variais triumais, o gervs, krovos Terminas, iki kurio pardavjas turi gauti licencij laivo pardavimui. Pirkjo teis, neus depozit, laive kurdinti suderint savo atstov skaii

strls ir kranai turi bti gero stovio.

kaip stebtojus iki laivo perdavimo forminimo. Praktikoje, susitarus alims, galimi nedideli nukrypimai nuo klasikins schemos. Tuo atveju, kai yra padidjusi laiv paklausa, pirkjas, bijodamas konkurent, ir nordamas pagreitinti derybas, gali atsisakyti klasifikacins draugijos dokument studijavimo, apsiribodamas i laivo pardavjo gauta informacija. Tuo atveju jis, inoma, vertina pardavjo patikimum ir savo kontakt su juo patirt. Laivo dokument ir akt, kuriuos registro inspektoriai sudaro klasifikacini apir metu bei apirdami laiv doke, istudijavimas gali bti atliekamas iorikai apirint laiv. Pagal istudijuot dokument ir laivo iorins apiros rezultatus galima priimti sprendim atsisakyti nuo laivo apiros doke. Taip pat, atsivelgiant konjunktr, pirkjas nusprendia kas jam geriau: reikalauti paalinti jo pastebtus trkumus ar sumainti kain ir pan. Laivo iorin apira yra btinas derybos proceso elementas. Pirkjo pageidavimu pardavjas privalo jam praneti datas, kada numatomi laivo ujimai planuojamus uostus. Po to, kai pirkjas jam nurodo apiros viet ir laik, pardavjas, reikalui esant, privalo nedelsdamas praneti pirkjui apie bet kokius laivo judjimo grafiko pasikeitimus. Laivo apirai pirkjas gali pasitelti arba savo specialistus, arba (jei laivas dirba toli esaniame regione) juos pasamdyti i inspektori kompanijos. Prie apir inspektorius turi istudijuoti laivo dokumentus, registro apiros aktus bei laivo ir main skyriaus urnalus. Tuo bdu, jam bus lengviau nustatyti, kuriuos mechanizmus ir patalpas reiks apirti ypa atidiai 126

ir sitikinti ar registro inspektori nurodyti defektai tikrai paalinti jau atlikto remonto metu. Optimaliausias laikas atlikti apir yra laivai esant doke, kai jis remontuojamas arba kai jis tik k ikrautas (tuiais triumais). Taiau bendra taisykl yra tokia, kad iorin apira atliekama laivo eksploatacijos metu, nes ji neturi sudaryti laivo savininkui papildom ilaid ir laiko praradimo. Visos apirai neprieinamos laivo dalys (povandenim korpuso dalis, laivo mainos ir mechanizmai, triumai, sraigtas, sraigto velenas) bus pirkjo apirimos prie laivo permim, kai jis bus pastatytas sausj dok. Pardavjas turi iki laivo perdavimo paalinti visus sausjame doke pastebtus korpuso, main ir rengim defektus. Apirdamas laiv iorikai, inspektorius paprastai apsiriboja bendra krovinini trium ir liuk, dvigubo dugno tank, main skyriaus, forpiko (laivapriekio), navigacins ir radio aparatros apira. Pagal prikimo-pardavimo sutart visos atsargins dalys, esanios ant laivo borto, saugojamos krante arba jau usakytos laivo apiros metu, pereina pirkjo nuosavybn. Todl inspektorius privalo inventorizuoti visas atsargines dalis ir taip pat i kapitono gauti vis inuomot (t.y. esani ant laivo borto, taiau nepriklausani pardavjui) radio- ir navigacini irengim sra. Laivo iorin apira gali trukti nuo keli valand iki dviej dien. Ataskait apie laivo apiros rezultatus inspektorius perduoda pirkjui. Toms korpuso ir rengim dalims, kurioms reikalingas remontas arba kurias reikia pakeisti, pateikiamos nuotraukos. Ataskaita, kurios pagrindu pirkjas pateikia tvirt pasilym (firm offers), duoda pirkjui btin informacij apie laivo technin bkl ir patikimum. Atsakydamas pirkjo tvirt pasilym, laivo savininkas per sutart laikotarp turi pateikti kontrpasilym (counter). Jis sudaromas accept/except principu. ia pateikiamos tiktai t tvirto pasilymo slyg naujos formuluots, kurias laivo savininkas nori pakeisti. Tuo paiu, visos likusios slygos laikomos suderintomis ir priimtomis (accept). Kontrpasilyme (counter) nustatomas terminas, per kur i pirkjo turi ateiti atsakymas, ir jeigu iam terminui pasibaigus atsakymo nra, laivo savininkas atleidiamas nuo tolimesni deryb vedimo ir nuo jau anksiau prisiimt sipareigojim. Pirkjas, gavs laivo savininko counter, savo ruotu, ir pagal t pai schem (accept/except ), siunia savo kontrpasilym. Toks apsikeitimasi kontrpasilymais tsiasi tol, kol viena i ali pranea parneriui, kad sandorio slygos pilnai suderintos. Po to pardavjo makleris paruoia laivo pardavimo ficture recap, pilnai idstydamas visas suderintas slygas. Kai j patvirtima pirkjas, laikoma, kad derybos skmingai ubaigtos ir prikjas (arba jo makleris) turi paruoti susitarimo Memorandum (Memorandum of Agreement MOA). Pagrindins sandorio slygos, iaukianios diskusij tarp parneri, yra: kaina; apmokjimo slygos (kredito suma ir isimokjimo terminas); maklerio komisins rinkliavos, apmokamos pardavjo sskait, dydis; laivo iorins apiros terminai ir apimtis 127

(variais triumais ar ne; atidengiant pagrindinio variklio cilindrus, ar ne); terminas po laivo ir dokument inspekcijos, iki kurio pirkjas turi patvirtinti laivo permim (pardavjas suinteresuotas termin sutrumpinti); pristatymo terminas, cancelling date; ar bunkeris ir tepimo alyvos skaitomos laivo pardavimo kain (pirkjo pozicija), ar apmokamos atskirai (pardavjo pozicija). Visumoje laiv pardavimo-pirkimo deryb procesas susideda i toki pat etap, kaip ir frachtavimo deryb procese: laivo indikacija, kuri atlieka laivo savininkas (arba jo makleris); tvirtas pirkjo (arba jo maklerio) pasilymas; counteris, t.y. plaiai idstytas laivo savininko kontrpasilymas; atskir straipsni suderinimo terminas (accept/except); ficture recap, paruotas pirkjo maklerio; recapas, patvirtintas pardavjo, pirkjo maklerio paruotas sandoris (MOA); abiej partneri susitarimo pasiraymas. Sudarydamas MOA, pardavjo makleris privalo atidiai sekti, kad tipin proform bt traukti visi deryb metu partneri suderinti pakeitimai, o taip pat, reikalui esant, paruoti prie tipins proformos Addendum, j traukdamas visus straipsnius, kuri nra MOA ir kurie buvo suformuluoti deryb metu. 2. LAIV PIRKIMO-PARDAVIMO DERYB PAGRINDINS SLYGOS Pirkimo-pardavimo sutartis gali bti sudaryta laisva forma. Taiau daugumoje atvej naudojama Norvegijos laiv makleri asociacios parengta ir BIMCO (SALEFORM kodinis pavadinimas) patvirtinta tipin proforma. iuo metu naudojamos dvi ios proformos versijos 1987-j ir 1993-j met. Parduodant laiv savinink-japon laivus, naudojama Japonijos laiv biros (kodinis pavadinimas NIPPONSALE 1977 ) parengta proforma. TIPINS SALEFORM 1993 M. PROFORMOS PAGRINDINIAI STRAIPSNIAI Preambul. Pardavjas (pateikiamas pilnas kompanijos pavadinimas) sutinka parduoti, o pirkjas (pateikiamas pilnas kompanijos pavadinimas) pirkti laiv (laivo pavadinimas). Pateikiamos laivo charakteristikos: Registro klas, statybos metai ir vieta, vliava, registravimo uostas; aukiniai; GRT/NRT, registro numeris. Laivo pavadinimas, vliava, registravimo uostas, aukiniai ir registro numeris nurodomi tokie, kokie jie yra prie laivo pardavim.

128

1. doleriais. 2.

Laivo pardavimo kaina. Nurodoma skaiiais ir ratu, paprastai JAV Depozitas. Pasiraius MOA, sandorio vykdymo utikrinimui pirkjas per

suderint banko dien laikotarp (paprastai 3-5) nea depozit, sudarant 10% laivo kainos. Depozitas neamas pardavjo banko bendr Pardavjo ir Pirkjo sskait. Procentai, jiegu bankas juos imoka, tenka pirkjui, o ilaidos, susijusios su depozito sskaitos atidarymu, apmokamos abiej partneri po lygiai. 3. mok tvarka. Sandoryje nurodyta laivo pirkimo kaina gali bti pirkjo pervesta pardavjui po laivo perdavimo, bet ne vliau 3 banko dien bgyje po to, kai laivas visais atvilgiais bus fizikai paruotas perdavimui sutinkamai su MOA slygomis ir kai apie tai bus nustatyta tvarka paduotas parengties notisas. Sutartyje aptarta suma turi bti pervesta pilnai, banko rinkliava apmokama pirkjo sskaita. 4. Inspekcija. Pirkjas turi teis tikrinti klasifikacins draugijos inspektori aktus apie pravestas laivo apiras ir per tam tikr kalendorin laikotarp turi patvirtinti pasiruoim tolimesnms deryboms. 5. Apira. Pardavjas privalo paruoti laiv iorinei apirai; apiros terminas ir vieta nurodomi MOA. Pirkjas privalo atlikti laivo apir ivengiant laivo prastovos. Dl pirkjo kalts vykusios prastovos pardavjo nuostolius kompensuoja pirkjas. Pirkjas inspektuoja laiv neatidengiant mechanizm ir nesudarydamas pardavjui papildom nuostoli. Apiros metu laivo ir maim skyriaus urnalai turi bti prieinami pirkjui. Jeigu laivas pirkjo priimtas remiantis apiros rezultaitais, sandoris laikomas vykusiu, su slyga, kad abi alys vykdys kitas MOA slygas. Pardavjas 72 valand laikotarpyje po laivo apiros privalo gauti pirkjo notis, kad jis priima laiv pagal apiros ir registro dokument istudijavimo rezultatus. Jeigu per nurodyt laikotarp pardavjas negaus tokio patvirtinimo, tai depozitas kartu su banko procentais nedelsiant grinamas pirkjui, o susitarimas anuliuojamas. MOA 1993m. proformoje terminas, per kur pirkjas privalo praneti pardavjui, kad priima laiv pagal inspekcijos rezultatus, yra prailgintas nuo 48 iki 72 valand, palyginus su 1987 met proforma. Be to, proformoje numatomas alternatyvus ito straipsnio teksto variantas, kuriame fiksuojama, kad iki MOA pasiraymo momento prikjas jau istudijavo registro dokumentus ir atliko iorin laivo apir. 6. Notisai, laivo perdavimo laikas ir vieta. Pardavjas privalo informuoti bus galima apirti 129 pirkj apie laivo judjim ir isisti iankstin ir galutin notisus, praneanius apytiksl laivo atvykimo laik suderint pastatymo dok viet, kur

povandenin korpuso dal ir perduoti laiv. it notis pateikimo terminas aptariamas sutartyje. Kai laivas pasiekia perdavimo viet ir yra visais atvilgiais tam fizikai paruotas sutinkamai su MOA slygomis, pardavjas siunia pirkjui notis apie pasiruoim. Laivas turi bti perduotas ir priimtas saugiai, laivui esant vandenyje prie saugios ir lengvai prieinamos prieplaukos arba, pardavjo pasirinkimu, laivui stovint ant inkaro suderintose uost opciono ir reindo ribose. Susitarime aptariami pardavimo laikas ir kancelingo data. Jei pardavjas nustatys, kad dl nuo jo nepriklausani prieasi laivas negali bti paruoas perdavimui suderintai kancelingo datai, jis gali isisti pirkjui notis apie udelsim ir nurodyti jame nauj laivo perdavimo termin ir kancelingo dat. Gavs tok notis pirkjas turi teis arba nutraukti sutart, arba sekani 7 dien bgyje patvirtinti nauj kancelingo dat. Jei pirkjas 7 sekani dien po notiso gavimo bgyje neprane pardavjui savo sprendimo arba nepatvirtino pardavjo pasilytos kancelingo datos, tai itie susitarimo pakeitimai laikomi suderintais. Laivo ties atveju depozitas nedelsiant grinamas pirkjui, o kontraktas laikomas negaliojaniu. 7. Sausasis dokas. Perdavimo uoste pardavjas turi pastatyti laiv sausj dok, kad Registro inspektorius galt apirti korpuso povandenin dal ir laivo vairo ir sraigto kompleks. Registro inspektoriaus reikalavimu jis taip pat privalo sudaryti galimyb apirti sraigto velen. Jei tokios apiros rezultate bus aptikti defektai arba apgadinimai, takojantys laivo klas, jie turi bti paalinti pardavjo sskaita. Laivas pirkjui turi bti perduotas Registro patvirtintos klass be joki apribojim, rekomendacij ar ilyg. Jeigu Registro inspektorius, apirdamas vairo ir sraigto kompleks ir povandenin korpuso dal nepastebjo joki defekt ar apgadinim, takojani laivo klas, tai laivo vedim/ivedim dok ir inspektoriaus darb apmoka pirkjas. Taip pat pirkjas apmoka u sraigto veleno upakalins dalies imim ir apir, jeigu pats usak iuos darbus, o apiros metu nebuvo aptikta joki laivo klas takojani gedim. Laivo atstovas gali dayvauti dirbant Registro inspektoriui, bet jis neturi teiss kitis jo sprendimus. Laivo pastatym dok ir grinim stovjimo viet apmoka pardavjas. 1993 met proformoje numatytas alternatyvus ali sprendimas. Pardavjas perduoda laiv jo nestatydamas dok. Taiau pirkjas, suderins su klasifikacine draugija bei laikotarpyje iki laivo permimo, turi teis savo sskaita organizuoti povandenins dalies inspekcij laivui stovint vandenyje (akvalangist arba nar pagalba). Pardavjas turi savo sskaita paruoti laiv tokiai apirai. Tokios apiros trukm ir jos 130

atlikimo slygos turi atitikti klasifikacins draugijos reikalavimus. Jeigu uosto, kuriame laivas turi bti perduotas pirkjui, slygos netinkamos apiros atlikimui, tai pardavjas privalo nukreipti laiv atitinkam viet netoli nuo laivo primimo/perdavimo sutarto uosto. Jei laivo povandenins dalies, sraigto ir vairo apiros metu bus aptikti apgadinimai ar trkumai, takojantys laivo klas, o j remontas, sutinkamai su klasifikacins draugijos reikalavimais, negali bti atliktas laivui plaukiant, tai pardavjas privalo nukreipti laiv sausj dok, kad laivo povandenin dal galt apirti klasifikacins draugijos inspektorius. Jeigu tos apiros metu bus aptikti defektai arba trkumai, itakojantys laivo klas, jie turi bti paalinti pardavjo sskaita, kad laivo stovis atitikt klasifikacins draugijos reikalavimus be apribojim ir rekomendacij. Tuo atveju pardavjas taip pat sumoka u povandenins laivo korpuso dalies apir ir klasifikacins draugijos ivad. Jei po povandenins laivo dalies apiros ikyla btinyb statyti laiv sausj dok, o sutartame laivo perdavimo uoste nra laivui tinkamo sausojo doko, tai pardavjas turi savo sskaita pristatyti laiv uost, kur toks dokas yra, nepriklausomai nuo to ar tas uostas yra laivo perdavimo sutarto regiono ribose, ar u j. Laivui ijus i doko jis privalo j pristatyti vien i MOA suderinto regiono uost. Tokiu atveju kontrakte suderinta kancelingo data nukeliama tam tikram terminui, kol laivas bus apirtas doke, skaitant jo kelions iki doko ir atgal perdavimo uost trukm, taiau ne daugiau kaip 14-ai par. 8. pirkjui. Galiojant sertifikat, nurodant, kad laivas neturi uregistruot ustat ar Sertifikat, patvirtinant, kad laivas ibrauktas i Laiv rejestro laivo kit sipareigojim. perdavimo metu arba, jeigu toks dokumentas negali bti iduotas nedelsiant, tai ratik Dokumentacija. Kai pirkjas sumoka suderint laivo kain, pardavjas Juridin laivo pardavimo dokument (pirkimo akt), formint atitinkamai Konsulo arba kito kompetentingo asmens notarikai patvirtint liudijim, Galiojant laivo nuosavybs sertifikat, iduot laivo vliavos alies Laivo klass patvirtinim, iduot 72 valand bgyje iki laivo perdavimo jam perduoda sekanius dokumentus: su tos alies, kur pirkjas ruoiasi registruoti laiv, reikalavimais. kad laivas neturi skol, jrini ustat ar kit pretenzij. kompetentingo organo.

131

pardavjo sipareigojim pateikti tok sertifikat ne vliau kaip 4-i savaii bgyje po to, kai pirkjas sumoks u laiv. Ustatai. Pardavjas garantuoja, kad laivas perdavimo momentu neturi skol, finansini sipareigojim ir jrini ustat. Tuo paiu, pardavjas sipareigoja atlyginti pirkjui bet kokias ilaidas jeigu pirkjui iki laivo perdavimo ikilt kokios nors pretenzijos. Mokesiai. Visi mokesiai, rinkliavos ir ilaidos, susij su laivo pirkimu ir registravimu pirkjo vliavon, apmokami paties pirkjo, o ilaidos, susij su laivo iregistravimo i pardavjo alies Registro, tenka pardavjui. Pirkjo sipareigojimai. Jeigu pirkjas pilnai ir suitinkamai su MOA numatytais terminais nenea depozito, pardavjas turi teis nutraukti sutart ir pateikti pretenzij savo nuostoli ir ilaid dydio sumai, skaitant banko procentus. Jeigu laivo pirkimo kaina neapmokama MOA numatytais terminais, tai pardavjas turi teis nutraukti sandor. Tuo atveju, visas depozitas su procentais pereina pardavjui. Jeigu depozito suma nepadengia vis pardavjo nuostoli, jis gali pareikalauti j kompensacijos, skaitant banko procentus. Pardavjo sipareigojimai. Jeigu pardavjai, sutinkamai su MOA numatytais terminais, neatsiunia notiso apie pasiruoim juridikai perduoti laiv, pirkjas turi teis nutraukti sutart. Taiau pardavjas, po to kai perduoda notis apie pasiruoim, privalo turti maksimum 3 banko dienas, kad paruoti visus reikalingus juridinius dokumentus. Jeigu padavus notis apie pasisiruoim laivas nra fizikai paruotas perdavimui, tai pirkjas gali nutraukti sutart arba nustatyti nauj kancelingo dat, kuri silo pardavjas. Tuo atveju, jeigu jis ataukia sutart, depozitas ir jo procentai nedelsiant pereina pirkjo sskait. Jeigu pardavjas laiku neperdav notiso arba laivas neparuotas perdavimui, tai jis turi kompensuoti pirkjui su tuo susijusius nuostolius ir ilaidas, skaitant banko procentus. Jeigu laivas neparuotas dl pardavjo aplaidumo, tai nuostoli kompensacija imokama pirkjui, nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta, ar ne. alys pasirao protokol apie laivo primim/perdavim, nurodant laivo perjimo i pardavjo pirkjui dat ir laik. Pardavjas perduoda pirkjui laivo planus, sertifikatus ir brinius, taiau jis turi teis pasidaryti i dokument kopijas. Krovini knyg ir kitus laivo eksploatacijos dokumentus pardavjas gali pasilikti sau, taiau pirkjas turi teis pasidaryti j kopijas. Kol pirkjas dar neapmokjo visos kainos ir kol jam dar neperduoti laivo dokumentai, pardavjas apmoka visas ilaidas ir laivo rizik; po laivo perdavimo visos ios ilaidos tenka pirkjui. Laivas turi bti perduotas pirkjui tokio stovio, kokio jis buvo iorins apiros metu, ikyrus maus defektus, netakojanius laivo klass. Jis turi bti perduotas ilaikant klas be joki 132

apribojim ir rekomendacij; visi nacionaliniai ir tarptautiniai sertifikatai, kurie jau buvo apiros metu, taip pat turi bti galiojantys be apribojim ir ilyg. Jeigu klasifikacin draugija patvirtino klas be apribojim ir ilyg, tai pastabas, padarytas apiros inspektoriaus ataskaitoje, nekreipiama dmesio. Prims laiv, pirkjas keiia jo pavadinim ir enkl ant kamino. Susitarimo memorandume, kaip ir bet kokiame susitarime, yra slyga, lieianti arbitra. Jis pateikiamas trimis skirtingais variantais: tuo atveju, jeigu ginai sprendiami Anglijoje; tuo atveju, jeigu ginas sprendiamas JAV, ir laisva forma tuo atveju, jeigu ginai sprendiami kitose alyse.

133

XI Bsimj sandori frachto rinka 1. Bsimj (fiuersini) frachto sandori sudarymo principai Kaip inome, biros sandoriai skirstomi dvi klases priklausomai nuo j vykdymo termino ir preki pobdio. Pirmajai klasei priklauso sandoriai realioms prekms. Jie taip pat vadinami realiais sandoriais ir susij su betarpiku preki perdavimu i pardavjo pirkjui. Antroji klas sandoriai terminui arba terminuoti sandoriai. Juose pirkimo-pardavimo objektu paprastai yra ne paios preks, o j pristatymo sipareigojimai ir kontraktai. Sandoriai terminui gali numatyti preki pristatym tokiam terminui, kok slygoja sudarytas biros kontraktas, ir u kontrakte ufiksuot kain. Pastaruoju metu vis plaiau taikoma antroji biros sandori klas terminuoti sandoriai. Terminuoto sandorio atmaina yra fiuersiniai sandoriai, kurie sudaromi fiuersini kontrakt pagrindu. Fiuersas arba fiuersinis kontraktas yra standartizuotas kontraktas bsimam tam tikro aktyvo pristatymui, daniausiai slyginiam, tai yra, kai neplanuojama prieiti iki pristatymo. Fiuersinis kontraktas tai visada biros sandoris, kurio vykdymo garantu yra fiuersins biros atsiskaitymo rmai. Ypatinga usienio prekybos operacij atmaina tarptautinje frachto rinkoje yra fiuersiniai frachto sandoriai. Fiuersiniai frachto sandoriai sudaromi birose, i kuri stambiausios yra tarptautin fiuersini sandori bira Bermuduose INTEX ir Baltijos tarptautin frachto fiuersini sandori bira BIFFEX (the Baltic International Freight Futures Exchange) Londone. Toki bir steigimo tikslas suteikti laiv savininkams ir frachtuotojams (krovini savininkams) galimyb apsisaugoti nuo staigi frachto kaini pakitim fiuersini frachto sandori sudarymo pagalba. Organizaciniu teisiniu funkcionavimo aspektu biros turi daug bendro, taiau ir iek tiek skiriasi viena nuo kitos. Pavyzdiui, savo veikl abi biros grindia vienu indeksu Baltijos frachto indeksu (BFI), vienu kontraktu Baltijos fiuersiniu kontraktu (BFK), o atsiskaitymai vykdomi Londono tarptautiniuose rmuose. Tuo pat metu BIFFEX vadovaujasi Didiosios Britanijos statymais, o INTEX Bermud statymais; BIFFEX naudojasi atvira kalbine informacija, o INTEX ioje srityje pilnai automatizuota. Biras kontroliuoja direktori taryba. Pagrindinis bir pelnas susideda i plauk pardavus vietas biroje, rinkliav u kontraktines operacijas, nari mokesi ir mok u parduot informacij. Naryst (pirktos vietos) gali bti su leidimu patekti operacines bir sales ir be leidimo. 134

Prekybines operacijas vykdo bir nariai, turintys leidim eiti operacines sales, kur jie vykdo laiduotoj nurodymus pirkti ar parduoti reikiam kiek BFK tam tikromis slygomis (pristatymo terminas, kaina ir t.t.). 2. Hediravimas Hediravimas (hedging) yra tam tikra laivo savininko ir frachtuotojo pelno apdraudimo nuo staigi frachto kaini pasikeitim atviroje frachto rinkoje forma. Hediravimas tai operacija, galinanti skubi arba fiuersini sandori pagalba ivengti rizikos kasdieninse operacijose. (hedging) yra tam tikra laivo savininko ir frachtuotojo pelno apdraudimo nuo staigi frachto kaini pasikeitim atviroje frachto rinkoje forma. Hediravimas tai operacija, galinanti skubi arba fiuersini sandori pagalba ivengti rizikos kasdieninse operacijose. Frachtuotojo hediravimo pavyzdys Pradiniai duomenys: veama 50 tkst.t grd, JAV uostai Meksikos lankoje Roterdamas; pakrovimo data balandio pabaiga; frachto kainis hediravimo metu 9 $/t; frachtuotoj nuomon galimas frachto kaini padidjimas.

Hediravimas: frachtas esant einamajam rinkos kainiui 50 000 x 9 = 450 000 $ ; frachtuotojas perka tam tikr kiek (BFK) esant einamajam indekso rodikliui 710, atitinkamai jo ilaidoms u fracht (64 BFK po 7100 $ u bendr 454 400 $ sum); laikotarpyje tarp fiuersini kontrakt pirkimo ir laivo frachtavimo frachto kainiai padidja 10%, todl frachtuotojas laivo savininkui moka po 9,9 $/t ir jo ilaidos u fracht padidja 45 tkstaniais $ - iki 495 000$; tuo pat metu BFI (Baltijos frachto indeksas), atspinddamas kasdieninius pasikeitimus spoto rinkoje, taip pat padidja 10% - iki 781 punkto; dabar frachtuotojas parduoda 64 kontraktus pagal nauj indekso lyg, tuo bdu gaudamas 45 440$ peln (64 BFK x 7810 $ = 499 840 $ minus ilaidos perkant 64 BFK - 454 400 $); fiuersinio frachto sandorio sudarymo rezultatas: 64 BFK po 7100 $ pirkimas u 454 400 $ sum; 64 BFK po 7810 $ pardavimas u 499 840 $ sum; hediravimo pelnas: 499 840 454 400 = 45 440 $.

135

Laivo savininko hediravimo pavyzdys Pradiniai duomenys: laivo perveamasis pajgumas 55 tkst.t; laukiamas perveimas grdai, JAV uostai Meksikos lankoje Roterdamas; numatomas frachto sandorio sudarymo laikas po 3 mnesi; hediravimo data sausio pabaiga; frachto kainis hediravimo metu: 10 $/t; laivo savininko nuomon galimas frachto kaini kritimas. laukiamas frachtas: 55 000 x 10 = 550 000 $; laivo savininkas i anksto parduoda balandio mnesio BFK ekvivalentikai laukiamo frachto sumai: 69 BFK po 8000 $ u kiekvien (ekvivalentas 552 000 $); laikotarpyje tarp hediravimo ir laivo ufrachtavimo frachto kainiai sumajo 10%, todl laivo savininkas gauna tokio dydio fracht: 55 000 x 9 = 495 000 $; tuo pat metu fiursini sandori BFI u baland taip pat sumaja 10% - iki 720 punkt, tuomet 1 BFI balandio pabaigoje kainuoja 7 200 $; laivo savininkas perka 69 BFK, jo parduotus tuo laikotarpiu, kai BFI sudar 800 punkt, pagal emesn lyg (69 BFK x 7 200 $ = 496 800 $); fiuersinio frachto sandorio sudarymo rezultatas: 69 BFK po 8 000 $ pardavimas u 552 000 $ sum; 69 BFK po 7 200 $ pirkimas u 496 800 $ sum; hediravimo pelnas: 552 000 496 800 = 55 200 $. Skirtumas tarp laukiamos ir realiai gautos frachto sumos: 550 000 495 000 = 55 000 $, kompensuoja sumajus peln nuo realaus frachto sandorio (55 000 $). Taim-arterio sandorio hediravimas Hediruojant taim-arterio sandorius btina sumokti ymiai didesn sum, negu nuomos kaina, kadangi BFI kinta procentikai frachto u reis atvilgiu, kuris padengia ilaidas bunkeriui, uosto rinkliavoms ir t.t. Apvelgsim pavyzd. Taim-arterio periodas: 3 + 3 + 3 + 3 mnesiai frachtuotojo opcione. Gryna laivo keliamoji galia 50 tkst.t. Nuomos kainis 4 250 $/par, mokestis u metus 1,5 mln.$. 1) Laivo savininkas turi parduoti BFK u sum, ekvivalentik 3,8 mln.$: 8,5 reis metus x 50 000 t x 9 $/t = 3,8 mln.$. 136

Hediravimas:

BFI = 1 000, t.y. 380 BFK metus arba 95 BFK ketvirt: 95 x 10 000 = 950 000 $ u pirmj ketvirt. Antrj ketvirt laivo savininkas pratsia sandor dar 3 mnesiams u kain 3 050 $/par. Frachto kainis reiso arteriui sumajo nuo 9 iki 8 $/t (t.y. apie 11%). 2) Frachtuotojas perka 95 BFK u kain, atitinkani 11% BFI lygio (890 punkt): 95 BFK x 8 900 $ = 845 500 $. Pelnas, gautas i fiuersinio sandorio: 950 000 845 500 = 104 500 $. Pelno sumajimas realioje rinkoje: (4 250 3 050) x 90 par = 108 000 $. Tokiu bdu, pelnas, gautas sudarius fiuersin sandor, 97%-ais virijo pelno sumajim realioje frachto rinkoje. 3. Rizika, sudarant fiuersinius frachto sandorius Fiuersini sandori sudarymas dl rinkos konjunktros nestabilumo susijs su tam tikromis finansinmis rizikomis kaip laiv savininkams, taip ir frachtuotojams arba biros verteivoms, sudarantiems kontraktus savo vardu. Apvelgsim rizikos ris sudarant fiuersinius frachto sandorius. 1).Laivo savininkui neverta hediruoti prie kaini padidjim rinkoje, o frachtuotojui prie j sumajim. iuo atveju fiuersinje rinkoje jie praras tai, k ilo realioje. 2).Rizika, susijusi su pradiniu skirtumu. BFK Tuo bdu, hederiai praranda: a) dl pirminio skirtumo; b) pirkdami (parduodami) antr kart. Apvelgsim tai pavyzdyje. BFI = 900 punkt. Laivo savininkas parduoda BFK po 8 100 $ (o ne po 9 000 $), kadangi laukiamas frachto rinkos konjunktros sumajimas. Tuo bdu, laivo savininkas ikart praranda 900 $ u kiekvien BFK. Perkant antr kart BFI = 700 punkt (BFI sumajo 20%, kadangi frachto kainiai sumajo 20%). Laivo savininko pelnas: 8 100 7 200 = 900 $ (tai 11% BFK kainos pardavimo metu). O kainiai sumajo 20% ir padengti jie tik 11%, jeigu, inoma, laivo savininkas nepirko didesnio kiekio BFK. paprastai parduodami ir perkami u kain, auktesn arba emesn u einamj BFI, sutinkamai su laukiamomis bendromis tendencijomis.

137

Apvelgsime kit pavyzd. Esant tokioms pat slygoms (BFI = 900 punkt, BFK = 8 100$ ) frachto kainiai iauga 12%, o ne sumaja, kaip tikjosi laivo savininkas. Laivo savininkui nepavyko sigyti BFK, kai kaina buvo 8 100 $ , o pirko u 10 080 $ kain (BFI padidjo 12% ir sudar 1008 punktus). Tokiu bdu, laivo savininkas fiuersinje rinkoje prarado: 10 080 8 100 = 1 980 $ u 1 BFK (kas sudaro 24% pradins BFK kainos), o pelnas realioje rinkoje padidjo tik 12%. 3).Hederiai taip pat rizikuoja, j rizika susijusi su nesutapimu tarp BFI svyravimo dydio ir tendencijos, ir frachto kaini atskiromis BFI kryptimis. Subindeksai danai keiiasi vairiomis kryptimis kintant BFI. i aplinkyb gali sumainti hediravimo perspektyvas, o gali bti ir naudinga. Kaip jau anksiau buvo minta, fiuersinio frachto sandorio skmei labai didel reikm turi frachto kaini pakitim prognoz BFI kryptimis. 4).Kiekvieno biros sandori dalyvio rizikos dyd nulemia pirkt kontrakt kiekis, kuris, savo ruotu, priklauso nuo spjimo kaip keisis frachto rinkos konjunktra. Pavyzdiui, frachtuotojas gali pirkti tok BFK kiek, kuris padengs vis frachto sum, jeigu jis mno, kad frachto kainiai dids. Taiau jis gali pirkti maesn BFK kiek, tik dalinai padengdamas fracht, arba nepirkti visai, jeigu jis galvoja, kad frachto kainiai nesikeis, - tai jo sprendimas. 4. Baltijos frachto indeksas Fiuersiniai sandoriai BIFFEX-se sudaromi pagal BFK, kuris vertinamas Baltijos frachto indekso (BFI) pagrindu, kai vienas pilnas indekso punktas lygus 10 $. Frachto indeksas yra pagrindinis fiuersini frachto sandori instrumentas. Baltijos frachto indeks pareng Baltijos biros, Londono prekybos biros ir Prekybins grd ir paar asociacijos komitetas. Buvo nusprsta, kad BFI turi atspindti saus krovini perveim rinkos bkl. Saus krovini rinkos pasirinkimas paaikinamas tuo, kad i rinka aptarnauja didelio nuotolio marrutus ir daugiau rizikos faktori, negu perveimuose tanklaiviais. BFI i esms grindiamas reiso sandoriais, kadangi taimarteri kainiai neatspindi vis transporto ilaid ir, tarp kitko, neskaito ilaid bunkeriui, kurio kain svyravimas ypa staigus. Vis dlto, apskaiiuojant BFI naudojami ir sandoriai, sudaryti reiso-arteriui. Apskaiiuojant BFI, nepaisomos sezonins kryptys. BFI - tai bendras statistinis frachto indeksas, apskaiiuojamas pagal frachto kaini svertin vidurk 11-oje krovini srauto krypi. Toms kryptims tenkanios partijos skirtingos, tai yra,

138

kalba eina apie vairias vietines bakleri rinkas. Indeksas apskaiiuojamas kasdien ir spausdinamas laikratyje Lloyds List. 11 krypi, pasirinkt BFI apskaiiavimui, pateiktos lentelje 1. I indekso kompozicijos matosi, kad sauso krovinio trampinio tonao frachto rinkoje pagrindinis vaidmuo tenka grdams (40%). Lentel 1 Baltijos frachto indekso kompozicija BFI kryptys 1. Meksikos lanka - Kontinentas 2. Atlanto apskritiminis reisas 3. Meksikos lanka Jponija 4. Meksikos lanka Tolimieji Rytai 5. JAV Ramiojo vandenyno pakrant Japonija 6. Ramiojo vandenyno apskritiminis reisas 7. Hempton Roads /Richards Bay - Japonija 8. Hempton Roads / Roterdamas 9. Kvynslendas (Queensland) Roterdamas 10. Tolimieji Rytai iaurs Amerika (Ramiojo vandenyno pakrant) / Kontinentas 11. Tubarao (Brazilija) - Roterdamas krovinys grdai reiso-arteris grdai grdai grdai reiso-arteris anglis anglis anglis reiso-arteris geleies rda Svertinis vidurkis % 10 10 10 10 10 10 7,5 7,5 7,5 10 7,5

Tam, kad nustatyti frachto kainius kiekvienai krypiai, be krovinio pobdio ir kiekio, pakrovos/ikrovos norm ir kain, atsivelgiama kitus elementus, takojanius frachto kainius. Bazinis indekso lygis, lygus 1000, buvo paskelbtas 1985 met sausio 4 d. ir nuo tos datos indeksas pradjo apspindti kaini lyg frachto rinkoje kiekvien darbo dien. BFI patikimumas turi didel reikm skmingai biros veiklai, ryium su tuo sudaryta atuoni brokeri grup kuri vertina frachto kainius 11-oje krypi kiekvien atskir darbo dien. vertinime, kuris atliekamas konfidencialiai, atsivelgiama faktikai sudarytus sandorius arba jame yra apytikri apskaiiavimai, jeigu atitinkama kryptimi sandori i praeitos dienos nebuvo sudaryta. Kad ivengti indekso falsifikacijos, i atuoni frachto kaini, kuriuos paruo brokeri grup, imetamas pats aukiausias ir pats emiausias, o likusi ei vidutinis rodiklis taikomas subindekso apskaiiavimui kiekvienai i 11 krypi ir paties BFI. Individuali indeks (subindeks) svoriai pateikti lentelje 1. 5.Fiuersini sandori sudarymo BIFFEX-ui tvarka Prekybines operacijas vykdo BIFFEX nariai, turintys leidim patekti biros operacin sal. Laivo savininkas arba frachtuotojas, turintis ketinim sudaryti fiuersin sandor, privalo duoti

139

tokiam biros nariui (brokeriui) nurodymus pirkti ar parduoti tam tikr kiek BFK nurodytam pristatymo terminui. Kaina, u kuri kiekvienas brokeris perka ir parduoda BFK, priklauso nuo frachto rinkos konjunktros pasikeitim tendencij vertinimo. Pavyzdiui, jeigu sausio mnesyje laukiama, kad frachto kainiai padids balandio mnes, tai balandio pabaigoje BFK kaina bus didesn, negu dabartin, ir atvirkiai. Apvelgsime hediravimo pavyzd. Lentelje 10.2 pateikta informacija apie dabartines ir laukiamas BFI reikmes ir apie BFK kainas. Dabartin BFI reikm 01.14 d. buvo 857. Taiau BFK buvo parduoti i anksto sausio pabaigai u 8300 $, o liepos pabaigai u 7100 $. Tai reikia, kad brokeriai tikjosi frachto kaini sumajimo sekani ei mnesi bgyje. Frachtuotojas, pirks 01.14 d. vien BFK liepos pabaigai u 7100 $, gaus po 10 $ u kiekvien realaus BFI punkt liepos gale (praktikoje apskaiiuojant imamas BFI vidurkis per 5 paskutines mnesio biros dienas). Jeigu, pavyzdiui, BFI padids iki 850 liepos gale, tai parduodant BFK u 8500 $ kain frachtuotojas gaus 1400 $ didesn peln, negu buvo pradin pirkimo kaina. I tos sumos jis turi sumokti komisinius brokeriui, sudariusiam sandor. Lentel 2 BIFFEX apyskaitos pavyzdys
Data BFI (Bazinis lygis BFI = 1000 punkt) 857 830 800 710 760 8300 8000 7100 7600 1 BFK kaina (po 10 $ u BFI punkt)

Einamoji (01.14 d.) Bsimas BFI lygis: sausio pabaigai balandio pabaigai liepos pabaigai spalio pabaigai

Laivo savininkas, pardavs BFK u 7100 $ sausio mnes, turi i sandorio nuostoli po 1400 $ u 1 BFK (pav. 10.1, 1 variantas). Jeigu laivo savininkas parduoda BFK liepos pabaigai po 7100 $, o liepos mnesio BFI krito emiau 710 (pavyzdiui, iki 680 punkt) tai jis i sandorio gaus peln, lyg 300 $ u 1 BFK (pav. 10.1, 2 variantas). is pelnas laivo savininkui kompensuoja nuostolius tuo atveju, jeigu ifrachtuos laiv u emesn frachto kain. Ir prieingai, jeigu BFI pakils iki 850, laivo savininkas turs nuostoli fiuersinje rinkoje, kuriuos jam teks padengti papildomu frachtu. Tokiu bdu, rinkos depresijos bsenos metu nuostoliai, patirti realioje rinkoje, enkliai kompensuojami pelno, gauto fiuersinje rinkoje (kadangi visikai manoma, kad laivo savininkai anksiau pardav fiuersinius kontraktus u auktesn kain), ir prieingai, 140

fiuersiniai sandoriai sumaina peln tuo atveju, kai yra galimyb j gauti realioje rinkoje, kadangi ioje situacijoje laivo savininkams teks vl pirkti kontraktus u auktesn kain, negu ta, u kuri jei pardav juos anksiau. Tam, kad apsidrausti nuo frachto kaini padidjimo, frachtuotojams reikia parduoti fiuersinius kontraktus (pirktus anksiau) perkant vejo paslaugas, t.y. kai jie frachtuoja laiv. Pardav fiuersinius kontraktus u didesn kain, negu prikimo metu, jie gauna peln, kuris panaudojamas nuostoli padengimui frachtuojant laiv. Pardav fiuersinius kontraktus u emesn kain negu ta, u kuri pirko, jie turi nuostoli, bet tuo pat metu laivo frachtavimas u emesn kain duoda jiems peln. Taip trampinio laivyno savininkai ir frachtuotojai vykdo hediravim prie kaini svyravim frachto rinkoje.
1 variantas Parduoti BFK u 7100 $ kain

Ofsetin BFI augimas operacija

Pirkti BFK u 8500 $ kain

2 variantas Parduoti BFK u 7100 $ kain

BFI sumajimas

Ofsetin Operacija

Pirkti BFK u 6800 $ kain

Laivo savininko draudimo (hediravimo) nuo frachto kaini sumajimo pavyzdys Fiuersini sandori sudarymo ilaidos nedidels, jos sudaro apie 2% nuo parduot/pirkt BFK kainos sumos ir susideda i: brokeri komisins rinkliavos; 141

procent pagal depozit (sandorio dalyvis privalo neti depozit ir pasirayti sipareigojim sumokti pradin skirtum ir skirtum maroje, jeigu rinka pasikeis jam nepalanki pus);

fiuersini sandori rinkliav. Neirint isireikim kontrakto kaina, kontrakto vert, ios sumos niekada

neimokamos ir negaunamos. Operacijos vykdomos su BFI kainos skirtumu ir btent skirtum imoka ir gauna BIFFEX operacij dalyviai. is skirtumas gaunamas dl: skirtumo tarp pradins kontrakto kainos ir BFI kainio rinkoje; kasdieninini BFI svyravim (skirtum maroje). Apskaiiuojant mar ir skirtum, tai yra, pajamas ir nuostol, svarbu tai, kuo yra sandorio dalyvis pirkju ar pardavju. Pardavjo nuostolis reikia peln pirkjui, ir atvirkiai. Pardavjai ir pirkjai pasilieka tokiais iki kontrakto likvidavimo pristatymo mnes, jeigu tik sandoris neubaigiamas anksiau, tai yra kai pardavjas perka lygiaverius kontraktus, kad kompensuot savo pradinius sandorius, o pirkjas parduoda lygiaverius kontraktus. Garantija, kad tiesioginiai sandorio dalyviai arba biros nariai vykdys savo sipareigojimus, yra j neamas depozitas (apie 5% kontrakto kainos) ir paraas, liudijantis sutikim sumokti pradin skirtum maroje, jeigu pasikeis rinkos konjunktra. Taiau tokios garantijos sigalioja tik po to, kai sandoris patvirtinamas biros nari vedani sskaitas, ir uregistuojamas Tarptautiniuose atsiskaitym rmuose. Nuo rinkos prognozi tikslumo priklauso fiuersini sandori dalyvi rizikos laipsnio dydis, kurio absoliuti reikm nustatoma skirtumu tarp apskaiiuotos tendencijos ir BFI svyravimo dydio bei frachto kaini atskirose kryptyse.

XII INCOTERMS slygos

142

Tarptautiniai kontraktai privalo bti sudaryti atsivelgiant Tarptautini prekybos rm rekomenduojamus dokumentus. Sudarant kontrakt, danai tarp prekybos partneri ikyla nesutarim dl skirting poiri traktuojant kontrakte idstytas slygas. Jos partneri alyse gali bti skirtingai vertinamos arba visai neinomos. Siekiant ivengti neteisinio kontrakto punkt traktavimo bei teisinio arba arbitrainio nagrinjimo, esant nesutarimams, 1936 metais Tarptautiniai prekybos rmai pirm kart nustat tarptautines taisykles - INCOTERMS slygas. 1990 m. liepos 1 d. ios slygos buvo patikslintos ir paliktos galioti iki i dien. INCOTERMS slygos iimtinai reguliuoja santykius tarp pardavjo ir pir-kjo - paskirsto tarp abiej pusi ilaidas ir rizik, susijusi su kontrakto sudarymu ir jo vykdymu. Kuo detaliau ir isamiau bus suderinti ir ufiksuoti kontrakte ivardyti punktai, tuo maiau ikils neaikum ir nesutarim j vykdant. INCOTERMS slygos iuo metu skirstomos 4 grupes: Pirma grup: E slygos. Yra tik viena slyga - EXW (x works - is savo gamyklos): pardavjas pateikia prekes pirkjui nuosavoje teritorijoje. Antra grup: F slygos. FCA (Free Carrier - franko transportuotojas) nusako vietos pavadinim. Pardavjas pristato prekes nustatyt viet ir perduoda jas ekspeditoriui. Preki sugadinimo ar netekties rizik prisiima pirkjas. FAS (Free Alongside Ship - franko laivas) nusako isiuntimo uosto pavadinim. Pardavjas pristato prekes} prieplauk prie laivo borto. Pirkjas sumoka u pakrovim ir rizik prisiima sau. FOB [Free on Board - franko laivo denis) nusako isiuntimo uosto pavadinim. Pardavjas vykdo sipareigojim, kai preks pakraunamos laiv. Pirkjas nuo io momento prisiima rizik dl preki sugadinimo arba netekties. Treia grup: C slygos. CFR (Cost and Freight - kaina ir frachtas) nurodo paskyrimo uosto pavadinim. Pardavjas sumoka pristatymo paskyrimo uost ilaidas ir fracht. Pirkjas prisiima preki netekties ar sugadinimo rizik, taip pat papildomas ilaidas. CIF (Cost, Insurance and Freight - kaina, draudimas ir frachtas) nurodo paskyrimo uosto pavadinim. Pardavjas atlieka tuos paius sipareigojimus kaip ir CFR slygomis, tik papildomai pasirpina draudimu. Pirkjas priima prekes ir sumoka u ikrovim, jei tai nenumatyta frachto slygose. CPT (Carriage Paid To - transportavimas apmoktas iki...) nurodo paskyrimo viet. Pardavjas sumoka fracht iki nurodytos paskyrimo vietos. Pirk-jas perima preki netekties ar praradimo rizik bei papildomas ilaidas. 143

CIP (Carriage and Insurance Paid To - transportavimas ir draudimas apmoktas iki...) nurodo paskyrimo viet. Pardavjas atlieka tuos pacius sipareigojimus kaip pagal slyg CPT, tik privalo pasirpinti krovinio draudimu transportavimo metu. Pirkjas privalo inoti, kad is draudimas yra minimalus. Ketvirta grup: D slygos. DAF {Delivered at Frontier - perduota pasienyje) nurodo vietos pavadinim. Pardavjas, gavs muitins leidim, prekes pristato teritorij, esani greta kitos alies muitins. DES (DeUuered Ex Ship - perduota laive) nurodo paskyrimo uosto pavadinim. Pardavjas vykdo savo jsipareigojimus, kai preks laivo denyje yra paruotos pirkjui paskyrimo uoste. Pardavjas, gabendamas prekes iki nurodyto paskyrimo uosto, prisiima visas ilaidas ir rizik. DEQ (Deliuered Ex Quay - perduota krantinje, muitas sumoktas) nurodo paskyrimo uosto pavadinim. Pagal i slyg pardavjas pristato prekes paskyrimo uosto prieplauk. Pardavjas apmoka visas ilaidas (taip pat muito) ir prisiima rizik iki paskyrimo vietos. DDP (Deliuered Duty Paid - perduota, muitas sumoktas) nusako paskyrimo vietos pavadinim. Pardavjas, gavs muitins leidim, turi prisiimti preki pristatymo nurodyt viet rizik ir ilaidas. INCOTERMS slygos galioja tik tuo atveju, jei abi susitarianios alys rao jas j kontrakt arba patvirtina atskiru susitarimu. Jeigu kontrakte nurodomos kitos nei INCOTERMS slygos, tada kontraktas vykdomas pagal nurodytsias. FAS, FOB, CFR, CIF, DES ir DEQ slygos daugiausia taikomos gabenant krovi-niusjr ir vidaus vanden transportu, FCA - oro, nebginiu ir geleinkelio transportu. Visos kitos slygos gali bti taikomos visoms transporto rims (jskaitant ir multimodalinj). Vis kit klausim, kaip nuosavybs, senaties, apmokjimo bei pristaty-mo netesyb, INCOTERMS nereguliuoja. INCOTERMS slygos taip pat netai-komos treiosioms alims ekspedicijoms arba frachto vadovams. Siekiant i-vengti finansini nuostoli arba preki sugadinimo, btina apdrausti krovini transportavim. Visi ikil ginai kontrakte numatyt punkt netesybos atveju sprendiami abiej partneri tarpusavio susitarimais. Jeigu susitarim metu klausim nepavyksta isprsti, juos nagrinja ali valsfybiniai teismai, arbitraai arba tarptautinis arbitrao teismas. Tarpusavio gin sprendimui priimtinesni yra arbitraai, nes juose teisjauja nagrinjam klausim specialistai, o sprendimai priimami EXW - i mons. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai savo patalpose pateikia prekes pirkjui. Pirkjas (tiesiogiai ar netiesiogiai) turi organizuoti preki pakrovim bei 144

eksporto formalum sutvarkym. Tai maiausius pardavjo sipareigojimus numatanios slygos. Jei pirkjas pageidauja, kad preks bt pakrautos pateikt transporto priemon - tai turi bti aikiai nurodyta sutartyje. FCA - pristatyta iki vejo. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes vejui viet, kuri nurodo pirkjas. Jei preks perduodamos vejui pardavjo patalpose -tai pakrovimas transporto priemon yra pardavejo pareiga ir atsakomyb. Jei preks perduodamos veejui pastarojo patalpose arba bet kurioje kitoje vietoje, tai pardavjas nra atsakingas u j ikrovim. Eksporo formalumus FCA slyg atveju taip pat turi atlikti pardavjas (tiesiogia ar netiesiogiai). ios slygos naudotinos transportuojant prekes visomis transporto rimis. FAS - pristatyta prie laivo borto. Slygos naudojamos tik jr transporte. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes krantin nurodytame uoste. Nuo to momento visi krovos darbai bei rizika yra pirkjo atsakomyb. Eksporto formalumus iuo atveju turi sutvarkyti pardavjas. FOB - pristatyta ant denio. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato krovin ant laivo denio t.y. kai krovinys yra keliamas per laivo borto turklus nurodytame uoste. Pagal ias slygas pardavjas turi atlikti muitins eksporto formalumus. iuo metu laivo turklai nra ta riba, kuri labai aikiai skirt pardavjo ir pirkjo rizik (pvz. roll on/ roll oftipo laivai). Todl dabar daniau yra naudojamos FCA slygos. Pardavjui FCA slygos yra palankesns, nes rizika ir snaudos pereina pirkjo atsakomybn nuo to momento, kai preks perduodamos vejui. FOB slygas galima naudoti tik jrtransporte. Bet del tarn tikr prieasi (pvz. gana aikus snaud paskirstymas tarp pardavjo ir pirkjo) jos gana plaiau taikomos gabenant krovinius oro transportu. CFR - kaina ir frachtas. Naudojama tik jr transporte. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes laivo den isiuntimo uoste bei apmoka visas snaudas, kurios reikalingos io krovinio pristatymui sutart paskirties uost. Rizika del krovinio sugadinimo ar praradimo nuo io momento perduodama pirkjui. Pardavjas taip pat atlieka muitins eksporto formalumus. CIF - kaina, draudimas ir frachtas. Naudojama tik jr transporte. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes laivo den isiuntimo uoste bei apmoka visas snaudas, kurios reikalingos io krovinio pristatymui sutart paskirties uost. Pardavjas taip pat turi apdrausti krovin nuo sugadinimo ar praradimo transportavimo metu pirkjo naudai bei sumokti draudimo mok. Rizika del krovinio sugadinimo ar praradimo nuo io momento perduodama pirkjui. Pardavjas taip pat atlieka muitins eksporto formalumus. CPT - transportavimas apmoktas iki.... Visikai tokios paios slygos kaip ir CFR, bet gali bti naudojamos gabenant krovinius vairiritransportu. Taigi pardavjas vykdo savo 145

sipareigojimus, kai pristato prekes vejui bei apmoka visas snaudas, kurios reikalingos io krovinio pristatymui i sutart paskirties viet. Rizika del krovinio sugadinimo ar praradimo nuo io momento perduodama pirkjui. Pardavjas taip pat atlieka muitins eksporto formalumus. CIP - transportavimas ir draudimas apmoktas iki.... Visikai tokios paios slygos kaip ir CIF, bet gali bti naudojamos gabenant krovinius vairi ri transportu. Taigi pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes vejui bei apmoka visas snaudas, kurios reikalingos io krovinio pristatymui sutart paskirties viet. Pardavjas taip pat turi apdrausti krovin nuo sugadinimo ar praradimo transportavimo metu pirkjo naudai bei sumokti draudimo mok. Rizika del krovinio sugadinimo ar praradimo nuo io momento perduodama pirkjui. Pardavjas taip pat atlieka muitins eksporto formalumus. DAF - perduota pasienyje. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes nurodyt pasienio viet. Pardavjas turi atlikti muitins eksporto formalumus, bet nra pareigotas ikrauti prekes i transporto priemons.iems sipareigojimams vykdyti reikalingos tam tikros slygos, kurios leist pardavjui tinkamai perduoti prekes pirkjui. Todl tai paprastai atliekama muitins terminale arba transporto kompanijos terminale. DES - perduota laive. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes ant laivo denio numatytame paskyrimo uoste. Nuo io momento visos snaudos ir rizika yra pirkjo atsakomyb. DEQ - Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes krantin numatytame paskyrimo uoste. Pardavjas yra atsakingas u visas snaudas ir rizik iki to momento, kai preks yra ikraunamos nurodyto uosto krantinje. Muitins formalumai yra pirkjo atsakomyb. DDU - Perduota, muitas nesumoktas. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes, kurioms nra atlikti muitins formalumai, nurodyt paskirties viet. Taiau preki ikrovimas i transporto priemons nra pardavjo atsakomyb. Visos ilaidos, susijusios su muitins formalumais (procedures atlikimas, mokesiai, muitas) yra pirkjo atsakomyb. DDP - Perduota, muitas sumoktas. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes, kurioms atlikti muitins formalumai, nurodyt paskirties viet. Taiau preki ikrovimas transporto priemons nera_pardavjo atsakomyb. Visos ilaidos, susijusios su muitins formalumais (procedros atlikimas, mokesiai, muitas) yra pardavjo atsakomyb. EXWsalygos numato maiausius pardavjo sipareigojimus, o DDP - didiausius pardavjo sipareigojimus. Lentel 1 sipareigojim pasiskirstymas Transportavim o bdas
EXW Pirkjas turi organizuoti preki Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai savo

Pirkjo sipareigojimai

Pardavjo sipareigojimai

146

pakrovim bei eksporto formalum FCA sutvarkym. Pirkjas turi organizuoti preki

patalpose pateikia prekes pirkjui. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes vejui viet kuri nurodo pirkjas; Eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes krantin nurodytame uoste; Eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato krovin ant laivo denio, t.y. kai krovinys yra keliamas per laivo borto turklus nurodytame uoste; Muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes laivo den isiuntimo uoste bei apmoka visas snaudas, kurios reikalingos io krovinio pristatymui sutart paskirties uost; Muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes laivo den isiuntimo uoste bei apmoka visas snaudas, kurios reikalingos io krovinio pristatymui sutart paskirties uost; Draudimas, muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato snaudas, prekes kurios vejui bei apmoka io visas reikalingos krovinio

transportavim, draudimo, importo formalum sutvarkym. FAS Visi krovos darbai nuo krantins bei rizika yra pirkjo atsakomyb. FOB Pirkjas draudimo, sutvarkym. CFR Rizika dl krovinio sugadinimo ar praradimo nuo laivo denio pereina pirkjui; Draudimo, CIF importo formalum sutvarkymas. Rizika dl krovinio sugadinimo ar praradimo nuo laivo denio pereina pirkjui; Importo formalum sutvarkymas. CPT Rizika dl krovinio sugadinimo ar praradimo Draudimo, sutvarkymas. CIP Rizika dl krovinio sugadinimo ar praradimo nuo paskirties vietos pereina pirkjui; Importo formalum sutvarkymas. DAF Pirkjas ikrovim, turi organizuoti transportavim preki iki nuo paskirties vietos pereina pirkjui; importo formalum turi organizuoti importo preki

transportavim iki paskirties vietos, formalum

pristatymui sutart paskirties viet; Muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato snaudas, prekes kurios vejui bei apmoka io visas reikalingos krovinio

pristatymui sutart paskirties viet; Draudimo, muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes nurodyt pasienio viet; Draudimo, muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes ant laivo denio numatytame paskirties uoste; Draudimo, muitins eksporto formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes krantin numatytame paskirties uoste, preki ikrovimo snaudos paskirties uoste; Draudimo formalumai.

paskirties vietos, importo formalum DES sutvarkym. Rizika ir snaudos dl krovinio sugadinimo ar praradimo nuo laivo denio pereina pirkjui; DEQ Importo formalum sutvarkymas. Pirkjas turi organizuoti preki transportavim iki paskirties vietos, muitins eksporto, importo formalum sutvarkym.

147

DDU

Pirkjas ikrovim,

turi

organizuoti transportavim

preki iki

Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes, kurioms nra atlikti muitins formalumai, nurodyt paskirties viet; Draudimo formalumai. Pardavjas vykdo savo sipareigojimus, kai pristato prekes, kurioms nurodyt atlikti paskirties muitins viet; formalumai,

paskirties vietos, muitins eksporto, DDP importo formalum sutvarkym. Pirkjas turi organizuoti preki pasimim i pardavjo.

Draudimo formalumai.

I Priedas odynas Laivas - savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis savo pavadinim, gul ir valstybs vliav. arteris - krovini veimo jra sutarties ris, kai frachtuotojui suteikiamas visas laivas, jo dalis ar atskiros patalpos. Sutartis forminama to paties pavadinimo dokumentu (arteriu).

148

Demeredas - netesybos, kurias laivo valdytojui sumoka frachtuotojas arba krovini gavjas u laivo prastov uoste, atsiradusi dl frachtuotojo arba krovini gavjo kalts. Dispaas - premija, kuri laivo valdytojas sumoka frachtuotojui arba krovini gavjui u pirmalaik laivo pakrovim arba ikrovim. Frachtas - umokestis laivo valdytojui u krovini veim. Frachtavimas - viso laivo arba jo dalies suteikimas kroviniams veti jra. Frachtuotojas - asmuo, sudarantis su laivo valdytoju krovini veimo jra sutart. Konosamentas - vejo krovinio siuntjui iduodamas dokumentas, rodantis krovini veimo jra sutarties sudarymo ir pristatyti krovinius konosament pateikusiam asmeniui. Krovini gavjas - asmuo, turintis teis atsiimti krovinius. Krovini veimo jra sutartis - susitarimas, kuriuo vejas u tam tikr umokest sipareigoja veti krovinius jra i vieno uosto kit. Krovini siuntjas - asmuo, sudars su veju krovini veimo jra sutart. Laivo gula - laivo kapitonas ir kiti jrininkai, vykdantys laive uduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, ir kuri pavards yra raytos laivo gulos srae (rolje). Laivo iperkamosios nuomos sutartis - susitarimas, kuriuo laivo savininkas sipareigoja tam tikram laikui u umokest duoti laiv be gulos iperkamosios nuomos gavjui ir perduoti laiv jo nuosavybn pasibaigus nuomos terminui, o iperkamosios nuomos gavjas sipareigoja priimti laiv ir sumokti u j sutart pinig sum, skaitant ir t, kuri jis sumokjo u naudojimsi laivu. Laivo frachtavimo sutartis - susitarimas, kuriuo laivo valdytojas sipareigoja suteikti frachtuotojui laiv ar jo dal kroviniams veti jra, o frachtuotojas sipareigoja naudotis laivu pagal sutart ir pasibaigus sutariai grinti laiv. Laivo valdytojas - asmuo, eksploatuojantis laiv, neatsivelgiant tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teistu pagrindu. Laivo savininkas - asmuo, kuriam laivas priklauso nuosavybs teise. Vejas - mon, su kuria sudaryta veimo jra sutartis. Bendroji avarija - nuostoliai, kai smoningai ir pagrstai aukojimai, kroviniai. Dispaa - dokumentas, kur raomas bendrosios laivo avarijos nuostoli dydis ir j padalijimas laivo valdytojui, krovini ir frachto savininkams. Dispaeris - ekspertas, suraantis dispa. 149 kad padaromos ilaidos arba bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu veami krovini bei primimo faktus bei vejo atiduoti sipareigojim paskirties uost juos konosamente nurodytam arba

II Priedas

1. LAIVO CHARAKTERISTIKA

150

arteryje yra skiriamas didelis dmesys laivui kaip priemonei vykdant susitarim. Vienas i pagrindini laivo poymi linijiniams iarteriams yra: laivo vliava, gulos tautyb, tonaas, klas. i duomen daniausiai pakanka tam, kad iskirti nuomojam (frachtuojam) laiv i kit. arterio pavadinimas turi sutapti su esamais dokumentais laive. Laivo pavadinim galima pakeisti tik tuo atveju jei sutinka sutartyje dalyvaujantys asmenys. Jei laivo pavadinimas pakeiiamas vienaalikai, kita pus turi teis arter nutraukti. Substituto teis leidia savarankikai pervadinti vien laiv, bet daugiau pakeitim negalima daryti be kit sutartyje dalyvaujani pusi. Keiiant laivus laivo savininkas yra vykds arterio slygas jeigu laivas substitutas visikai pagal savo parametrus atitiks pakeisto laivo, o frachtuotojo interesai visikai nenukents. Daug grietesns slygos yra tuo atveju jeigu keiiantysis laivas yra sistership , o ne substitutas. Sistership gali bti priimtas tik tuo atveju jei laivas yra tos paios serijos, t.y. analogikas visomis slygomis. Pastarojo laiko praktikoje, gerai ivysitom laiv serijom, laivo naudotojas gali nevardinti laivo, tokiu atveju laivas yra nurodomas kaip nominuotas (to be nominated TBN). Laivo vardijimo pagrindas tai laivo alis ir vliava. Vliava parodo, kad laivas priklauso tam tikrai teritorijai ir alies jurisdikcijai. Be to laivo vliava suteikia jam tam tikr privilegij kai kuriuose uostuose, nuo vliavos gali priklausyti uost rinkliav sumos. Pakeitus laivo vliav, laivo frachtuotojas gyja teis nutraukti sutart. Tokiu atveju laivo savininkas atsidurtu sudtingoje situacijoje, todl laivo savininkas turi i anksto numatyti tok atvej ir tai turi bti itraukta arter. Pagrindins slygos arteryje yra laivo klas, kuri ir yra pagrindinis garantas, techniniai duomenys ir krovinio saugumas. Yra butina drausti laivo krovin, draudimo kompanijos specialistai ir frachtuotojas stengiasi gauti garantijas, kad laivas atitinka arter ir yra technikai tvarkingas. Visuose jrinse valstybse egzistuoja specializuotos institucijos, kurios vykdo tam tikrus laivo dumen techninius patikrinimus. i institucija vadinama bendrieji klasifikacijos reikalavimai ir registras. Pagal susitarim su laivo savininku, registras siunia savo specialistus, tam, kad kontroliuot kaip statomas laivas, tikrina darbo kokyb, mediagas, rang. Jei viskas atitinka reikalavimus, yra iduodama registro klas. Draudimo organizacijoje, kaip taisykl, nedraudiama tokio krovinio, kuris yra gabenamas laivu be klass. Taip pat didel dmes draudimo kompanijos skiria tai, registro kompanija patikrino klas, tak turi kompanijos reputacija. Draudimo kompanijos premija priklauso nuo klass, vliavos, laivo amiaus. Lai laivas plaukioja po tartina vliava, laivo 151

amius yra didelis, tuomet laivo premija bus ymiai didesn, ji vadinama ekstra draudimo premija. Daniausiai frachtuotojas stengiasi tokia premija permesti laivo savininkui. 2. LAIVO PRISTATYMO DATA KROVIMUI Vienas i pagrindini arterio reikalavim laivo pozicija: laivo savininko sipareigojimas pristatyti laiv krovimui tam tikram laiko tarpe. Klasikinje formoje laivo pozicija riboja dvi kalendorines datos: data laydays ir data cancling . Data laydays riboja termina ankstyvesnio laivo pristatyma i uost pakrovimui, o data cancling vlyvojo pristatymo. Prasm tame, kad frachtuotojas nra sipareigotas priimti laiv pakrovimui iki datos laydays ir nenea atsakomybs u laivo prastov. Jeigu laivas bus pristatytas po datos cancling, frachtuotojas turi teis nutraukti arter. Laivas skaitosi pristatytas uost ir paduotas pakrovimui tada, kai vykdyti visi uosto reikalavimai. Frachtuotojas turi teise nutraukti arterio sutart, taip pat turi teise reikalauti rodytu nuostoli grinim. Tokiais atvejais laivas perfrachtuojamas su tais paiais arterio reikalavimais, bet pigesniu tarifu. Laiko tarpas tarp datos laydays ir cancling gali bti nuo nulinio, kada datos sutapo ir laivo savininkas sipareigoja padoti laiv tam tikra dien, iki mnesio ir daugiau.

3. KROVOS DARB APMOKJIMAS Visus, reiso arteriuose naudojamus, krovos darb ilaid pasidalijimo tarp laivo savininko ir frachtuotojo galima suskirstyti eias standartines schemas: laivo savininkui priklauso visos krovos darb ilaidos pakrovimo ir ikrovimo uostuose (gross terms); laivo savininkas neapmoka pakrovimo darb, bet jam priklauso krovinio idstymo (stowage) ir ikrovimo ilaidos (free in); laivo savininkas neapmoka pakrovimo ir krovinio idstymo darb, bet apmoka ikrovimo darbus (free in and stowed); laivo savininkas neapmoka ikrovimo darb, bet apmoka pakrovimo ir idstymo darbus (free out); 152

laivo savininkas neapmoka nei pakrovimo nei ikrovimo darb, bet apmoka idstymo darbus (free in and out); laivo savininkas neapmoka nei pakrovimo, nei ikrovimo, nei idstymo darb (free in and out and stowed).

Paskutin i ivardint schem labai danai taikoma reiso arteriams, taiau tokiais atvejais kai naudojamas senas laivas, kurio triumai nepatogs, oliukai mai, frachtuotojui reiktu, kad arteryje bt nusakyt, jog idstymo darbus apmoka laivo savininkas. Anksiau mintos schemos labai trumpai nusako slyg esm, jos naudojamos deryb metu, prie pasiraant sutart. Paiuose arteriuose naudojamos daug sunkesns formuluots. Daugumoje arteri slygos apraomos atskirai pakrovimo ir ikrovimo ilaidoms. Ypatingai yra aptariamos krovinio separacijos ilaidos, t.y. kas turs apmokti mediagas krovinio tvirtinimui ir t.t.. Daugumoje tipini arteriu proform, ios ilaidos priklauso frachtuotojui. Visuose, anksiau apraytuose, variantuose nusakoma kaip pasiskirsto tik pakrovimo nuo krantins laiv ir ikrovimo i laivo ant krantins ilaidos. Krovinio pristatymas ant krantins (pakrovimo uoste) ir ir nuo krantins sanndl (ikrovimo uoste) vissais atvjais yra apmokamas frachtuotojo. Kai laivas frachtuojamas, kai laivas frachtuojamas vienetiniam kroviniui perveti, danai aptariamos linijins krovos darb slygos (liner torms). Tokiu atveju laivo savininkas apmoka apmoka ne tik laivo operacijas, bet ir kranto operacijas i nsandlio krantin (pakrovimo uoste), nuo krantin sandl (ikrovimo uoste). Beja todl, kad krovos darbus organizuoja laivo savininkas, stalijinis laikas neskaiiuojamas, o tai reikia nemokamas ir dispaas ar demeredas. Taip pat daugelyje arteri yra slyga, vadinama gervi slyga. Joje kalbama, jog laivo savininkas, turi suteikti frachtuotojui galimyb be papildomo naudotis gervmis (kranais), aprpinant jas energija ir paskirti darbininkus i gulos, taipogi nakti turi bti apvieiami triumai. Jei dl tam tikr prieasi, kapitonas negali paskirti darbinink i gulos, tai laivo savninkas turi pasamdyti juos krante. Kitas variantas jei vietins taisykls neleidia, kad dirbt gulos nariai, tokiu atveju pats fractuotojas samdo darbininkus krante. Daug specializuot balkeri, o taip pat ir universals laivai, neturi savo kran ar gervi. Tokiais atvejais norint ivengti gin su laivo frachtuotoju, laivo savininkas turt arayti tai laivo apraym, kaip papildom punkt.iuolaikinse arteri proformuose skirt byriems kroviniams (rdos, anglis, tros, grdai) yra specialus punktas apie greiferin ikrovim. Jame sakoma, kad laivas turi bti pritaikytas ikrovimui greiferiais, o visos ilaidos dl idstymo priklauso laivo savininkui, be to frachtuotojas nra atsakingas u ilaidas sukeltas paeidus 153

trium konstrukcijas naudojant greifer. Frachtuojant didelio tonao balkerius greiferio talpa turi buti aptarta kubiniais metrais. Atliekant krovos darbus neretai darbininkams tenka dirbti virvalandius (over time). Laivo savininkas gali pareikalauti , kad laivas nestovt uoste ieiginmis ar veni dienomis, arba nelaukt kito potvinio, kad iplaukti i uosto ar panaiai. Frachtuotojas gali pareikalauti virvalandi nenordamas viryti stalijinio laiko. Pagal kai kuri ali statymus virvalandi gali pareikalauti ir uosto administracija. Tokiu atveju arterio addendum raoma, kad tokios ilaidos dalijamos per pus tarp laivo savininko ir frachtuotojo. Akcentuotina tai, kad, nepriklausomai nuo to, kam priklauso krovos darb ilaidos, vis atsakomyb u krovinio idstym laive, laikantis vis reikalavim, tenka laivo kapitonui. Kapitono sakym privalo laikytis ir stividoriai. PILNAS KROVINYS. KROVINIO MARDINAS(Cargo margin). NEGYVAS FRACHTAS(Dead feight) Terminas pilnas krovinys turi aikia komercin ir juridin prasm. Nuoroda i piln krovin paprastai nurodoma krovinio kiekiu tam atitinkamais vienetais. inoma, kad prie sudarant sutart nei laivo savininkas, nei laivo kapitonas paprastai negali nustatyti tikslu krovinio perveimo gali, nes prie sudarant sutart dar nra aiki situacija su bunkeriu, su vandens atsargom ir kitais panaiais faktoriais, nustatant tikslia krovinio perveimo gali. iuose slygose laivo savininkas arba jo galiotas laivo kapitonas turi teis patikslinti krovinio kiek prie pakrovimo pradi. teis formuluojama reisiniuose arteriuose opciono pavidalu ir turi special pavadinim krovininis mardinas. Krovinins mardinas gali bti formuluojamas arba nurodytas minimalaus ir maksimalaus krovinio kiekiu arba nominalaus krovinio kiekiu su pliusiniu ir minusiniu procentu. Kapitonas paprastai deklaruoja esama krovinio krovinio kiek prie pakrovimo pradi. is kiekis ir yra juridine prasme pilnas krovinys. Krovinio mardinas gali bti panaudotas tik vien kart. Krovinio kiekio koregavimas be frachtuotojo sutikimo draudiamas. Pilno krovinio deklaravimas kapitonu turi reikm abiem pusm. Jeigu frachtuotojas neturi galimybs suteikti piln krovin, tai pas laivo savininka atsiranda teis nuostoli grinimui, t.y. skirtum tarp frachto sumos , kuri krovinio savininkas turjo gauti u pilno krovinio perveima ir faktins frachto sumos. is skirtumas turi specialu pavadinim negyvas krovinys (dead freight). Teis negyv fracht laivo savininkas turi ir tada, kai pateiktas pilnas

154

krovinys , bet laivas negaljo paimti vis krovin dl prieai nepriklausiani nuo laivo savininko. Bet svoka pilnas krovinys sukelia atsakomyb ir laivo savininkui. Jeigu deklaruojamo krovinio kiekis klaidingai pateiktas padidintas ir laivas neprim pateikt krovin, frachtuotojas turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo. Krovinius su didele kubatura galima transportuoti ant denio. Kapitonas ne pareigotas skirti viet ant denio krovinio gabenimui, jeigu nra sutarta arterio dokumente. 4. PAKROVIMO IR IKROVIMO UOSTAI Anksiau nurodytuose aplinkybse yra traktuojamas klausymas apie pakrovimo ir ikrovimo uostus, kurios gali buti nurodytos ivairiose formuose. Paprasiausia forma yra tiesioginis pakrovimo ir ikrovimo uosto nurodymas, pavyzdiui Odesa, Roterdamas, Sidnejus. Kartais arteris su nurodytais pakrovimo ir ikrovimo uostais vadinamas dar uosto arteris skirtingai nuo prieplaukos arterio, kai aptariama arteryje ne tik uostai, bet ir konkreti prieplauka, prie kurios turi laivas prisivartuoti. Paskutiniu atveju teisin konstrukcija iek tiek keiiasi, nes nurodytos konkreios prieplaukos, danai traktuojama, kaip absoliutus sipareigojimas laivo savininko, priplukdyti laiv t prieplauk, nepriklausomai nuo laivo gabarit. Be to tai savininko sipareigojimas laukti prieplaukos u savo sskait, jeigu ji uimta atplaukus laivui, nors arterije gali buti nurodyta vieta ir aptarta kitaip apie prieplaukos laukim. Kartais frachtuotojai yra priversti pakrauti ar ikrauti krovinius keliuose uostuose, arba pasirinktinai viename ar keliuose uostose i keli uost. Danai frachtuotojams sudarius arterius, ivis neinomi konkrets uostai, ir kalba gali buti tik apie rajon, kur yra numanomi pakrovimo ar ikrovimo uostai. Tokiais atvejais arteryje fiksuojami rajojiniai punktai konkretaus kranto ruoo, kuris vadinamas range, ir jo uostus gali bti nukreiptas laivas su slyga, kad bus laikomasi garantij, saugaus priejimo, jeigu kitaip nera aptarta. Frachtuotojo teis, tai pasirinkti uost ar uostus i skaiiaus tiesiogiai ar netesiogiai aptart arteryje, t.y. jis gali pasinaudoti ta teise tik vien kart. Po pasirinkimo uost, tolimesn pasirinkimo teis anuliuojama, perpasirinkimas uost gali bti daromas tik su laivo savininko sutikimu. Jeigu arteris suteikia teis frachtuotojui nukreipti laiv kelet uost, tai suprantama, kad laivas gals plaukti uostus geografins ratacijos tavrka, t.y. pradedant nuo ariausiai esanio uosto ir tokiu budu tsti iki tolimiausio uosto. Bet frachtuotojas gali aptarti teis dlsavs, atvirktins geografins ratacijos ir nukreipti laiv atvirktine nuo tolimiausio link artimiausio

155

uosto. Iimties tvarka gali pasitakyti ir lauyta rotacija : tolimiausias uostas, artimiausias uostas, trias uostas tarp it uost ir t.t. 5. STOVJIMO LAIKAS vykdius reisin arter, laivo savininkas padengia savo ilaidas i nustatytos frachto sumos. Vienas svarbiausi faktori yra bendras reiso ilgumas. Plaukiojimo laikas priklauso nuo laivo kokybs, jo techninio stovio ir iorini reiso aplinkybi. Laivo savininkas negali perkelti atsakomybs fraktuotojams u laivo utrukim kelyje. Kitas reikalas laikas uoste, panaudotas krovininms operacijoms. Pakrovim ikrovim ilgumas daugumoje priklauso nuo fraktuotoj. Todl laivo savininkas skaiiuodamas savo reiso ilaidas, reikalauja fraktuotoj nurodyti, kiek laiko trunka krovinins operacijos. Dalis reiso dalis laivo reiso apyvartos, naudojama fraktuotojo krovininms operacijoms, normuotas laikas, skirtas, pagal arterio slygas, krovos darbams, vadinamas lay time. Paprastesniu laiko fiksavimo metodu arteryje yra nurodomas jo ilgumas valandomis arba dienomis. Jeigu krovinius galima perkelti esant bet kokiam orui (rda, anglis, apatitai, nafta ir t.t) ir nepriklauso nuo ieigini dien, tai stalija aptriama eilini dien ar valand forma. Tokiu atveju stalij skaiiuojamas visas laikas neiimant blogo oro ir ieigini dien. Toks stalijos fiksacijos metodas priimtas tankeri arteriuose. Bet is metodas neuniversalus. Transporto slyg kontraktuose, kai juos sudarnt nei krovinio partijos, nei laivo tonaas dar neinomi, priimta nustatyti normatyvin stalij, naudojant taip vadinam krovos darb norm, kuri nustatoma tuo krovinio kiekiu, kur fraktuotojas turi pakrauti/ikrauti kasdien per vien liuk. Kai liuko-paros norma dauginama i laivo liuk kiekio, tai gaunama laivo paros norma. Dalinant pakrauto/ikrauto krovinio kiek laivo-paros norm, gaunamas normatyvinis laiko ilgumas (stalijinis laikas). Paprastai arteris pareigoja fraktuotojus pakrovimo darbus atlikti darbo dienomis. Nedarbo ir netinkamos darbui perijodais (excepted periods). Darbo dienomis laikomos visos savaits dienos, iskyrus ieigines ir ventines. ventins dienos laikomos bendranacionalins alies, kurioje yra uostas, ir taip pat pripaintos vietins vents. alyse, kurios ipasta islam, poilsio diana yra ne sekmadienis , o penktadienis. Darbo dienos ilgis pagal arter gali bti vairus. Priklausomai nuo to, laikas,skirtas krovininms operacijoms, nustatomas vairiai. Bet jei nra aptartas kitoks laikas, suprantama, kad darbo dienos ilgumas lygus duoto uosto darbo dienos ilgiui ir gali bti ir 7val.ir 24 val. Su tuo i dalies susijs virvalandinis laivo ekipao darbo apmokjimas. Jeigu fraktuotojas, vienais 156 dienos i stalijos ibraukiamos ir vadinamos iskirtiniais

ar kitais sumetimais pakrauna ar ikrauna po oficialios darbo dienos pabaigos, tai jis moka virvalandius ne tik stivdoriui, bet ir laivo ekipaui, jei arteryje neaptarta kitaip. Kad ivengti vairi interpretacij dl darbo dienos ilgumo pagal arter, abi alys paprastai aptaria darbo dien i 24 i eils einani valand ( 24 consecutive hours) t.y. paros, tai reikia, kad fraktuotojui suteikiama teis vykdyti krovimo operacijos bet kiek valand paros bgyje. Tam tikr problem ikyla skaiiuojant stalijinius etadienius, prieventines dienas, pirmadienius ir dienas po veni. Ypatingai atrus klausimas ikyla todl, kad daugelyje ali etadieniai yra poilsio dienos. Ir vis tik neirint tuos pasikeitimus, visumoje patirtis liko ta pati, kuri buvo iki etadieniai tapo ieiginmis. Praktikai etadienio ir prieventini dien laikas uskaitomas nepilnai : iki pusiaudienio t.y. iki 17 val., arba priklausomai nuo vietos paproi, o pirmadienis ir poventins dienos nuo 7 ar 8 ryto.Tokiu bdu perijodas nuo atitinkamo laiko etadien (prieventin dien) iki atitinkamos valandos pirmadien (poventins dienos) neeina stalij ir laikomas iskirtiniu perijodu. Kai kuriose alyse pvz. JAV, priklausomai nuo uost tradicij etadienis i vis gali bti neskaiiuojamas stalij, net jeigu faktikai darbai atliekami ir apmokami pagal virvalandin tarif. Europietikuose alyse etadieninis darbo laikas paprastai skaiiuojamas stalij ir nepriklauso nuo stividoriaus darbo. Stalijos priklauso ir nuo oro slyg. Tinkamos laikomos tos dienos, kuri metu oro slygos leidia vykti krovos darbams. Krovos operacijoms gali kenkti ne tik lietus ir sniegas, bet ir rkas stiprus vjas, kuris gali trukdyti dirbti kranams. Kai kuri preki negalima krauti lyjant, nes jos gali sugesti, bet velgiant formaliai, formul tinkama diena leidia esant blogam orui nekrauti ir t preki, kurioms atmosferiniai reikiniai nekenkia anglis, rda. Todl vietoj termino tinkama diena (weather day) iuolaikiniuose arteriuose geriau naudoti termin jei oro slygos leidia (if the weather permiting). Kartais frachtuotoj patogumui pakrovimo ir ikrovimo laikas apjungiamas vien (reversible). Kai stoviniame laive atliekamos krovos operacijos, visi krovos darb nutraukimai, atnaujinimai, su prieasi nurodymais, ikrauto ar pakrauto krovinio kiekiai fiksuojami specialiame stovjimo laiko apskaitos akte (Statement of Facts), kuris pasiraomas ali. io dokumento pagrindu sudaromas ir pasiraomas Time Sheetas, kuriame visas stalijinis laikas idalinamas pagal kalendorines dienas atsivelgiant iimtinius periodus, kurie padidina normatyvin laivo stovjim uoste laik. Time Sheetas yra labai svarbus dokumentas dl tolimesni paskaiiavim tarp ali.

6. DISPAO / DEMEREDO APMOKJIMAS 157

Jei kraunant ar ikraunant laiv yra virijamas stalijinis laikas, yra pradedamas skaiiuoti virstalijinis laikas, u kur frachtuotojas moka laivo savininkui demered (demurrage). Demeredas tai priedas prie frachto, kuris mokamas u laivo prastov. Demeredo suma nurodoma arteryje, daniausiai skaiiuojama u kiekvien prastovos par ir valand. Kai kuriuose arteriuose (pvz. kai kraunama anglis ar rda) prastova skaiiuojama ne paromis, o valandos tikslumu. virstalijini laik skaiiuojamos ieigins ir veni dienos, o taip pat ir blogos oro slygos. Taip daroma omeny turint tai, kad laiv pakrovus / ikrovus laiku, jis nestovt uoste ieiginmis dienomis ar blogomis oro slygomis. Vienintlis dalykas neskaiiuojamas demered, tai prastovos dl laivo kalts (remontas). Kai kuriuose arterio proformose nustatomos tam tikras virstalijini dien skaiius, t.y. frachtuotojas gali ulaikyti laiv, mokant demered tik tam tikr dien skaii. Pavyzdiui pagal Gencon-76 arter, pakrovimo ir ikrovimo uostuose kartu, toki virstalijini dien, 10. Kai tos dienos baigiasi, laivo savininkas perspja frachtuotoj, gali isisti laiv sekant uost. Tokiu atveju laivas gali buti pakrautas / ikrautas ne iki galo, o frachtuotojas u tai turs sumokti mirus fracht. Taiau, daniausiai laivo savininkas ir frachtuotojas i anksto susitaria kokia turi bti kompensacija u numatyto laiko virijim. Demeredas, kuris skaiiuojamas po numatyt virstalijini dien, vadinamas detenenu (detention). Detenenas skaiiuojamas pridedant tam tikr procent prie demeredo, arba pridedant tam tikr sum, prie kiekvienos dienos demeredo. Frachtuotojas suinteresuotas, kad i arterio bt ibraukta nuoroda apie maksimal demeredo dien skaii. Dispaas Dispaas tai premija, kuri moka laivo savininkas frachtuotojui u laivo pakrovim / ikrovim anksiau, arteryje numatyto, stalinijinio laiko, t.y. igelbto laiko. Dispaas daniausiai skaiiuojamas kaip pus demeredo mokesio. Taip daroma, nes galvojama, jog laivo svininkas turi pasidalinti su frachtuotoju papildomu pelnu, gautu sumainus krovos darb laik. Taiau, laiko sutaupimas nevisada palankus laivo savininkui. Pavizdiui, jeigu kito reiso laydaysai prasideda negu laivas galt atplaukti pakrovimo uost. Todl dispaas apmokamas tik to atveju, jei tai numatyta arteryje. Neretai dispao sumos bna labai didels, taiau kiti laiko praradimai gali sumainti laimjim, sutaupius stalijin laik. Be to, jeigu i arter traukta dispao slyg, frachtuotojas gali reikalauti viso frachto arba jo dalies apmokjimo ikrovimo uoste tam, kad garantuoti sau dispao gavim. Tai maina vejo finansin efektyvum, ypa esant emai rinkos konjuktrai. Todl laiv savininkai bando atsisakyti dispao arba bent jau sumainti jo dyd. Vietoje anksiau paplitusios paplitusios slygos, kad dispaas mokamas u vis sutaupyt laik, dabar arteriuose yra slyga, kad dispaas mokamas tik u sutaupyt darbo 158

laik (working time saved). Kai kuriuose arteriuose numatoma, kad dispaas mokamas ikrovimui / krovimui tik jei laivo savininkas ir frachtuotojas susitars tuo klausimu. Arba ivis nenumatomas joks dispaas pavizdiui tankeriniuose arteriuose. Taipogi paplito slyga, kad kad frachtuotojas atsisako dispao, u tai laivo savininkas jam moka tam tikr procent nuo perveto krovinio vieneto. Tai leidia laivo savinikui i anksto nustatyti savo ilaidas ir atsivelgti tai nustatant fracht. Frachtuotojui danai apsimoka traukti arter free despatch slyg, dka to gauti maesnes krovos darb normas ir taip sumainti demeredo galimyb. Jeigu pakrovimo / ikrovimo uoste laivo aptarnavimas organizuotas linijins laivybos slygomis, tuomet stalijinis laikas neskaiiuojamas, o demeredas ir dispaas neapmokamas. Tuo atveju, jei laivo aptarnavimas vyksta ltame uoste, laimi frachtuotojas, o laivo savininkas turi kompensuoti laivo prastovas didindamas frachto kain. Jeigu ikrovimo ir pakrovimo uostams stalijinis laikas skaiiuojamas atsikirai, tai dispao ar demeredo mokjimas viename, nepriklauso nuo to kaip vyksta darbai nuo to, kaip vyksta darbai ikrovimo uoste. Toks bdas vadinamas reversible. Apskaita pagal revesible gali bti naudojama ir tada, kai apskaiiuojamas tik demeredas (dispaas nemokamas), demeredas skaiiuojamas tik virijus virstalijin laik atsivelgiant krovos darbus visam reisui. Turint omeny, kad dispaas sudaroro tik pus demeredo, revesible slyga yra nepalanki laivo savininkui, todl, kad jos atveju mainama kompensacija u laivo prastov. Detali stovjimo laiko apskaita nuo vartavimosi momento iki krovos darb pabaigos ir dokument forminimo fiksuojama specialiame dokumente statement of facts. Steitmento pagridu sudaromas time sheet, kuriame yra duomenys apie taktin laivo stovjim, bei nurodoma stalijinio laiko ir dispao (demeredo) apskaita. Time sheetas turi iuos duomenis: data, kelint valand ir minut laivas prisvartavo prie krantins; kada buvo iteiktas kapitono noticeas; arterin krovos darb norma, krovinio kiekis ir stalijinio laiko trukm; faktinis laikas, kada pradti ir ubaigti krovos darbai, j trukm; kiekvienos dienos stalijinio laiko trukm ir iimtys i jo; demeredo ir dispao suma, atsivelgiant krovos darb rezultatus.

Time sheetas pasiraomas laivo savininko (jo brokerio) ir isiuniamas frachtuotojui, kad is patvirtint ir apmokt. Paskutiniuoju metu vietoje termino time sheet naudojamas kitas demmurage calculation. Laivo kapitonas privalo gerai istudijuoti ir vykdyti visas arterio slygas, ypa tas, kur kalbama apie iankstini notice padavim, bei notice apie laivo paruoim krovos 159

darbams. i slyg paeidimas yra visuomet nuostolingas laivo savininkui. Ypatingai svarbu laiku forminti pasiruoimo krovos darbams notice , nes nuo to momento yra fiksuojama, kad laivas atvyko.taip pat reikia susipainti su visom arterio slygomis ir uosto tradicijomis, susijusiomis su uosto stalijinio laiko apsktaita; nuosekliai patikrinti statement of facts raus; stalijos skaiiavimo pradi; krovos darb pertraukas, j trukm. Reikia nepamirti, kad statementas pasiraytas kapitono arba laivo savininko agento ir frachtuotojo atstovo (ekspeditoriaus ar stividoriaus) yra vienintelis dokumentas kuriame apraytas visas laivo stovjimas uoste, tik pagal j skaiiuojamas dispao ar demeredo mokestis. Visais btinais atvejais reikia siekti klaiding ra pataisymo iame dokumente arba traukti pataisymus grindiant juos nuorodomis laivo urnal ir Gidro-metro tarnybos paym.

160