TURINYS

V skyriaus 7-ojo skirsnio bendraautorius dr. VYTAUTAS TININIS, metodins dalies autor JRATE SAKUTE

PRATARME

k I SKYRIUS

Lietuvos

Respublikos

vietimo

ir mokslo

ministerijos

rekomenduota

PASKUTINIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS METAI 1. 20-ties nepriklausomo gyvenimo met rezultatai 2. Autoritarinis A. Smetonos valdymas 3. 1938 m. Lenkijos ultimatumas 4. Klaipdos netektis 5. 1939 m. spalio 10 d. sutartis su S S R S ir Vilniaus atgavimas II SKYRIUS :

6 '6 21 27 31 37

SOVIET OKUPACIJA.IR ANEKSIJA 1. 1940 m. gegus 25 d. S S R S nota. Derybos Maskvoje 2. S S R S ultimatumas 3. Liaudies" vyriausyb 4. Liaudieg" seimas III SKYRIUS , . .

50 50 54 59 63

LIETUVOS SOVIETIZACIJA ( 1 9 4 0 - 1 9 4 1 m.) 1. Valstybingumo griovimas 2. kin Lietuvos aneksija 3. Kultros sovietizacija. Banyios suvarymas 4. Sovietin kadr politika. Rusifikacijos pradia 5. Socialin-ekonomin soviet valdios politika 6. Soviet teroras. Gyventoj trmimas 7. Antisovietin lietuvi kova .. .i V . IV SKYRIUS

72 72 77 81 83 86 . 89 92

NACI OKUPACIJA (1941 1944 m.) 1. Antisovietinis Birelio sukilimas 2. Laikinoji vyriausyb 3. Okupacinis naci reimas 4. Socialin, kin ir kultrin naci politika 5. yd genocidas 6. Antinacin lietuvi rezistencija 7. Antinacin lietuvi komunist kova

98 98 102 105 109 113 116 121

SKYRIUS 125 125 130 135 142 150 159 166 177

PRATARM

ANTROJI SOVIET OKUPACIJA. POKARIO LAIKOTARPIS (1944 1953 m.) 1. Demografiniai karo bei okupacijos nuostoliai 2. Raudonosios armijos grimas ir soviet valdios atkrimas . . . . . . . . 3. Kadr politika. Lietuvos rusinimas 4. Okupant teroras 5. Tautos rezistencija. Partizaninis karas 6. Agrarin soviet valdios politika. Valstiei kolektyvizavimas 7. Kultrin komunist partijos politika. Banyios padtis METODIN DALIS

Kadangi istorija matuojama ne metais, o vyksmo intensyvu mu, tai 19381953 m. laikotarpis prilygsta imtmeiams. Len kijos ultimatumas ir Klaipdos netektis, Vilniaus atgavimas ir soviet kariuomens gul vedimas, okupacija ir aneksija, kra to sovietizacija ir bolevikinis teroras, Birelio sukilimas, dar viena, naci, okupacija ir yd genocidas, pagaliau Raudonosios armijos grimas, iurps pokario metai, tautos rezistencija ir partizan kovos, masiniai lietuvi trmimai, prievartin kolekty vizacijavisi ie ir kifi vykiai sutilpo labai trump 15 met laiko tarp. 19381953 m. labai kontroversikas laikotarpis. Ieivijoje jau seniai, o pastaruoju metu ir Lietuvoje ginijamasi, kaip rei kt vertinti vien ar kit t met vyk. Autorius siekia ne pirti vienoki ar kitoki schem, o parodyti gyvenimo vairov, jo prieingybes ir, pateiks daug fakt, leidia skaitytojui paiam susidaryti nuomon apie svarbiausius laikmeio vykius. Matyt, ne visais t laik vykiais dabar galima didiuotis. Taiau kalbti apie juos reikia, nes tik visapusika istorija yra gyvenimo mokytoja. Sovietmeiu naujausij laik istorija buvo labai politizuota bei ideologizuota. Bet dalis to laikotarpio istorik veikal, straips ni turi iliekamj vert dl juose paskelbtos faktins media gos. Nemaai verting darb apie netolimos praeities vykius paskelbta emigracijoje. Pastaraisiais metais, atgavus nepriklau somyb bei atsivrus archyvams, Lietuvos istorikai taip pat pra djo isamesnius tyrinjimus. Si knyga parengta remiantis Vilniaus pedagoginio universi teto studentams istorikams skaitytu naujausij laik Lietuvos istorijos kursu. J rengiant naudotasi oficialiais dokumentais, istorik veikalais, memuarine literatra, periodine spauda, taip pat archyvine mediaga. Leidinys skiriamas istorijos mokyto jams, studentams istorikams, visiems, besidomintiems naujausiuoju tvyns istorijos laikotarpiu.

I
PASKUTINIEJI

SKYRIUS
LIETUVOS METAI
/

RESPUBLIKOS

1. 2 0 - T I E S N E P R I K L A U S O M O G Y V E N I M O M E T REZULTATAI
20 met valstybs gyvenime neilgas laikotarpis. B e to, jis Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, buvo itin nepalankus, nes tar pukaris bene pats sunkiausias visos kapitalizmo istorijos tarpsnis: didioji 19291933 m. ekonomin kriz ir j lydjusi sunki depresija, po to vl nauja, 19371938 m., kriz. 1939 m. Vakar ali pramons ir ems kio gamyba nedaug pra lenk 1913 m. lyg. Ketvirt amiaus pasaulis i esms trypiojo vietoje. Lietuvos Respublikos kis buvo sudedamoji pasaulinio kio dalis. Per usienio prekyb ir kitais kanalais pasaulin konjunk tra dar esmin, net lemiam poveik visam ms krato gyvenimui. S i a u t j a n t krizei, ems kio produktai Vakar Europos rin koje 4-ame deimtmetyje atpigo beveik 3 kartus, o pramons ga miniai tik truput daugiau kaip du kartus. Dl toki kain irkli labai nukentjo agrarins alys, tarp j ir Lietuva, ku rios 80 procent eksportuojam preki sudar ems kio ga miniai. 1930 m. Lietuva ive usien 34,3 tkst. t jav, u ku riuos gavo 9,3 mln. Lt, o 1935 m . 150 tkst. t u 17,4 mln. L t ' . T a d grd eksportui iaugus beveik 5 kartus, pajamos u juos padidjo tik 1,8 karto. 4-o deimtmeio pabaigoje Lietuva, no rdama nusipirkti tiek pat pramons gamini kaip ir 1929 m., turjo iveti du kartus daugiau ems kio produkt. Ekono mistai apskaiiavo, j o g 1 9 2 9 - M 9 3 9 m. Lietuva dl kain irkli neteko 1,4 mlrd. L t , t. y. sumos, lygios 67 met eks portui (1938 m. Lietuva ive usien preki u 233, o sive u 224 mln. L t ) . Kriz labiausiai slg kininkus. ems kio ministerijos duo menimis, 1929/30 kiniais metais (. m.) vidutinis pelnas i hek2

taro siek 62,3 Lt, o 1929/30 . m. kininkai net turjo 1,2 Lt nuostol. ems kis pradjo atsigauti 1933/34 . m . pelnas vl pakilo iki 8 Lt. 1936/37 . m. j i s siek 32 Lt, o 1937/38 . m . 34,3 L t . Nors metas buvo itin sunkus, lietuvi tauta nepriklausomy bs laikotarpiu visose gyvenimo srityse pasiek nema lai mjim. e m s k i s . Vienas reikmingiausi nepriklausomos Lie tuvos vyki agrarin reforma, padjusi ne tik krato ems kio, bet ir visos tautins valstybs pamatus. Reformos me tais i ekonominio bei politinio Lietuvos gyvenimo galutinai buvo istumta politiniams lietuvi siekiams prieika kitataut, dau giausia sulenkjusi, dvarininkija, sudaryta beveik 40 tkst. nau jakuri ki, pridta ems 26 tkst. maaemi valstiei, i skirstyta vienkiemius 7 tkst. kaim, perduota valstybei ir kartu apsaugota nuo ikirtimo daugiau kaip 0,5 mln. ha miko, Reforma vienaip ar kitaip paliet apie 6 0 % visos Lietuvos teri torijos, todl j pagrstai galima vadinti didija (tuo paiu metu vykusi agrarin reforma ekoslovakijoje apm 1 3 % , Veng r i j o j e 8 , 5 % , J u g o s l a v i j o j e 1 0 % visos t e r i t o r i j o s ) .
3 4

Reformos metu sutvirtj Lietuvos kininkai vaidino svarbiau si vaidmen krato ekonomikoje, o j vaikai karininkai, auk tj mokykl dstytojai, valstybini staig tarnautojai ir kuni gai politiniame nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Pirmaisiais nepriklausomybs metais du tredaliai Lietuvos valstiei dar gyveno sodiuose, o j em buvo suskirstyta 3 mln. ri (vienam kininkui vidutinikai teko 20 r i ) . Iki 1940 m. beveik 9 0 % sodi kinink ijo vienkiemius ir galjo naiau dirbti vien sklyp sujungt savo em. Kartu valstieiai atsikrat dar nuo feodalizmo laik ilikusio trilaukio ems dirbimo, servitut, bendr ganykl. Prie Pirmj pasaulin kar, vyraujant trilaukei sistemai, beveik tredalis dirbamos ems pdymavo. Perjus prie daugialaukio ems dirbimo (610 lauk su racionalia sjomai n a ) , pdym labai sumajo (1938 m. j i e sudar 14,9% ariamos e m s ) . Pasliai dl to isiplt madaug 300 tkst. ha. Tarpukariu dirbama eme taip pat buvo paversta dau giau kaip 300 tukst. ha ganykl, krmyn ir mik. Dar 40 tkst. ha dirbamos ems dav panaikintos rius skyrusios eios. Apskritai pasli plo tas padidjo nuo 1,6 mln. ha (1923 m.) iki 2,3 mln. ha (1938 m . ) , t. y. visu tredaliu .
5

Tarpukariu keitsi pasli struktra: gerokai sumajo ru gi ir dvigubai padidjo kviei plotai. Pradti auginti cukri niai runkeliai, kuriais 1925 m. buvo apsodinta 120 ha, 1931 m . 2,8 tkst., o 1939 m . 8 , 9 tkst. ha.

lentel Dirbamos ems struktra 19121938 m. (procentais) 1912 m.

1

1938 m. 14,9 19,3 7,4 28 1 ; 2,8 20,7

6 8

Pdymai Rug?ai Kvieiai Vasarojus Bulvs Linai Paariniai augalai

1

28,4 25,3 3,6 26,6 5,3 2,7 8,1

Kauno gubernijos duomenys imti i leidinio: Mekauskien M. Ekonomine Lietuvos padtis Pirmojo pasaulinio karo ivakarse (19001913).V., 1963. P. 81. Vilniaus gubernijoje pdymai um didesn, o kvieiai maesn ariamos ems dal. Suvalk gubernijoje, prieingai, pdym buvo maiau, o kviei sjo daugiau. Duomenys imti i leidinio: Lietuvos statistikos metratis (toliau LSM). T. I I . P . 108111. ' Paarins ols, dobilai, runkeliai ir kiti akniavaisiai bei darovs.
2 3

kio naum labai didino ems melioravimas. Iki 1940 m. buvo nusausinta beveik 0,5 mln. ha pelkt ir drgn emi. iems darbams valstyb i biudeto skyr 4 0 mln. Lt. ems kio paanga neatsiejama nuo kooperacijos, kuri prie Pirmj pasaulin kar tik eng pirmuosius ingsnius, o nepri klausomoje Lietuvoje labai isiplt. Pieno ir kiauini k tvar k pieno perdirbimo bendrovs, susijungusios Pienocentr", lin k kooperatyv s j u n g a Linas". ems kio koopera tyv s j u n g a Lietkis" supirkdavo i kinink javus ir apr pindavo juos mineralinmis tromis, ems kio rankiais bei mainomis,_ taip pat geleimi, druska, cukrumi ir kitomis prek mis (Lietkio" preki apyvarta iaugo nuo 2,6 mln. Lt 1923 m. iki 139 mln. Lt 1939 m. P e r j jo madaug 1 5 % viso Lietu vos eksporto). Gyvulius ir paukius i kinink supirkdavo akcin M a i s t o " bendrov, kurioje vyravo valstybinis kapitalas. ems kio ministerija bei kitos ems kio staigos parduo davo kininkams geresns j a v sklos, veislini gyvuli, steig kaimuose daug breli, reng kursus. Vietoj Dotnuvoje veikusio ems kio technikumo buvo kurta ems kio akade mija, taip pat 2 auktesniosios specialios mokyklos (pienininkys t s B e l v e d e r y j e ir gyvulininkysts Gruzdiuose) bei 9 e mesniosios ems kio mokyklos, kurias iki 1940 m. baig 2,5 tukst. moni. Geriau dirbant em, gausiau triant j organinmis ir mi neralinmis tromis (1923 m. j buvo siveta 23,4, o 1939 m 138 tkst. t o n ) , sjant kokybikesn skl, jav derlingumas padidjo madaug nuo 9 cnt i ha (19091913 m.) iki 12 cnt ( 1 9 3 5 1 9 3 9 m . ) . P a g a l rodikl Lietuva gerokai atsiliko nuo Vakar Europos krat (Vokietijoje 20, vedijoje 2 1 , Dani6

joje 26, Pranczijoje 14 cnt i h a ) , taiau lenk daugum Ryt Europos ali (Lenkijoje 11, Rumunijoje 10, Soviet S j u n g o j e 9 cnt i h a ) , nors j em ir klimatins slygos buvo geresns. Ipltus pasli plotus ir padidinus derlingum, gerokai i augo (r. 2 lentel) bendroji jav kio produkcija. Tarpukariu bendrasis jav, bulvi ir cukrini runkeli derlius Olandijoje padidjo 57, D a n i j o j e 5 9 , vedijoje 27, Suomijoje 93, E s t i j o j e 2 8 , Latvijoje 77, Soviet S j u n g o j e 19, o Lietuvo j e 8 6 procentais . T a d p a g a l laukininkysts produkcijos augimo tempus Lietuva um vien pirmj viet Europoje. J i u siaugindavo maistini, paarini grd, o derlingesniais metais j pertekli parduodavo kitoms alims (1938 m . 1 3 2 tukst. t, 1939 m . 8 5 tkst. t ) . Prie Pirmj pasaulin kar svarbiausia Lietuvos ems kio aka buvo jav auginimas. Tarpukario Lietuvoje, taikantis prie Vakar Europos rinkos, taip pat didjant miesto gyventoj skai iui, vis svarbesn darsi msos ir pieno gyvulininkyst. Perjim prie gyvuli kio rodo ir pakitusi pasli struktra (r. 1 l e n t e l ) . Tarpukariu paarini augal, daugiausia dobil ir vairi oli, plotai padidjo apie 3 kartus. Daugiau sodino ir bulvi, kuri dalis taip pat buvo sunaudojama paarui. P a a riniais runkeliais prie Pirmj pasaulin kar buvo apsodinama maiau kaip 20 tkst., o 1939 m . j a u 57 tkst. ha. J derlius per t laik padidjo keturis kartus. Buvo gerinamos pievos. 3-iame deimtmetyje ems kio ministerija, kooperatyvai ir pa vieniai kininkai sive i usienio kelis tkstanius veislini gyvuli D a n i j o s , vedijos, Vokietijos alj bei juodmargi karvi, Anglijos jorkyr veisls kiauli. O 4-o deimtmeio pa baigoje veislinius gyvulius Lietuva j a u parduodavo Soviet S jungai.
7 8

lentel Bendrasis jav ir bulvi derlius Lietuvoje 19091939 m. (vidutinikai tkst. t per metus) nuo 19091913 m. iki 19341938 m. padidjo (procen tais) 125,6 295,1 162,0 144,6 ^275,3

1909 1913 m.

1924 1928 m.

1934 1938 m.

Rugiai Kvieiai Mieiai Avios Bullvs

496,7 ' 85,3 158,8 265,9 795,9

497,0 133,3 176,9 270,0 1119,2

613,5 249,7 257,3 384,4 2191,0

Duomenys imti i leidinio: Krikinas / / ems kis. 1943.Nr. 7.

I. Lietuvos ems kio paanga

Kaip rodo 3 lentels duomenys, 1913-1938 m. Lietuvoje be veik perpus sumajo avi, taiau padaugjo vis kit gyvuli. 19301939 m.,/t. y. vos per 9 metus, meliam karvi padaugjo 22 procentais. Taiau gyvulininkysts produkcij lm ne tik gyvuli skaiius, bet ir j produktyvumas. Prie Pirmj pa saulin kar ganyklose, pdymuose ir mikuose ganomos sodiaus karvs per metus duodavo 700800 1, o 4-o deimtmeio pabai goje, pagerinus j veisl ir riant dobiluose, 1,82 tkst. 1 pie- no. Padidjo ir j o riebumas. Karvi pieningumu Lietuva atsiliko nuo Vokietijos, vedijos, Anglijos (i karvs buvo primeliama apie 2,5 tkst. 1 pieno per m e t u s ) , taiau prilygo Pranczijai (1,75 tkst. 1) ir gerokai pralenk daugum Ryt bei Piet Europos ali (Lenkijoje 1,5, Rumunijoje 1,3, I t a l i j o j e 1 , 7 , I s p a n i j o j e 1 , 1 , Soviet S j u n g o j e 1 , 1 tkst. 1) .
9

Sovietmeio ekonomistai istorikai ra, kad maisto produkt eksport Lietuvos valdia plt gyventoj neprivalgymo sskaita. S mel paneigia duomenys apie ems kio gamybos didjim ir maisto produkt suvartojim (r. 4 lentel). Lietuvos Respublika pagal vertingiausi maisto produkt (msos, pieno, sviesto, kiau ini) suvartojim nedaug atsiliko nuo Vakar bei Siaurs Euro pos ali ir smarkiai pralenk Lenkij, Balkan kratus, juo labiau Soviet S j u n g . Palyginti maai Lietuvos mons var tojo cukraus ir vaisi bei darovi. Taiau didel rpest kl ems kio susiskaldymas, smul ks kiai. 1930 m. suraymo duomenimis, beveik pus ( 4 5 % ) vis kinink turjo iki 10 ha ir tik deimtadalis ( 1 0 , 3 % ) daugiau kaip 30 ha ems. Smulkesni kininkai nepajg gerai patrti ems, augino prastesni veisli, todl ir neprodukty vius, gyvulius. P r a m o n i r k i t o s k i o a k o s . Sovietiniai autoriai apgailestaudavo, j o g po Pirmojo pasaulinio karo atplus" Lie tuv nuo plai Rusijos rink j r jos aliav altini, ms kra to pramon vegetavo ar net smuko. Toki pesimistin nuomon paneigia statistikos duomenys. Prie Pirmj pasaulin kar Lie tuvos pramonje (monse, turjusiose ne maiau kaip po 5 dar bininkus) dirbo 1314 tkst., 1930 m . 19 tkst., o 1939 m . 38 tkst. moni. mones mechanizuojant, gamyba augo spariau negu darbinink skaiius. 5 lentel rodo, kad 4-ame deimt metyje Vakar ali pramons produkcija padidjo keliais
4 1ente1 Maisto produkt suvartojimas Europos alyse 19351938 m. (vidutinikai vienam gyventojui kg per metus) alis Grud ir bul vi
1

Prie Pirmj pasaulin kar Lietuvoje buvo auginamos l a inins kiauls, kurias reikdavo laikyti kelerius metus. J msos Vakar Europos alys nepirko. Tarpukario Lietuvoje bekono ga mybai skirti jorkyrai bei kit veisli kiauls buvo laikomos 68 mnesius. Todl auginant tiek pat kiauli, msos produk cija padidjo kelis kartus. Nepriklausomybs metais vis daugiau sviesto, msos bei kit gyvulininkysts produkt buvo iveama usien. 1937 m. j i e sudar daugiau kaip pus ( 5 2 % ) viso alies eksporto. Antai 1924 m. usien buvo iveta 524 t, 1930 m . 7 , 4 tkst. t,, o 1939 m . 17,4 tkst. t sviesto. 1928 m. Lietuva pardav u sienio alims pirmsias 584 tonas bekono, o 1930 m. jo buvo< iveta daugiau kaip 17 tkst. t ir 1932 m . net 41 tkst. ton. B e t vliau bekono eksportas sumajo net 4 kartus, nes Ang lija, kuri jo daugiausia buvo iveama, labai suvar msos pro dukt pirkim. Tik 1939 m. usienio alims vl buvo parduota 17 tkst. t bekono. Prie Antrj pasaulin kar i Europos ali daugiau u Lietuv ivedavo msos tik Danija, Olandija ir Lenkija.
3 lentel Gyvuli skaiius Lietuvoje 19131938 m. (tukst.) 1913 m. Arkliai Galvijai Kiauls Avys 451 918 1 138 1 152 1919 m. 280 480 750 806 1938 m. 558 1 193 1 249 619 (toliau L E ) . Bosto-

M sos 56,7 45,1 61,1 56,6 54,4 28,9 26,0 2(7,2 28,0

Svies to 7,6 10,1 8,4 5,0 7,0 4,0 0,9 2,2 1,3

Srio

Pieno

Kiau ini (vnt.) 120 135 150 150 108 87 90 85

Cuk raus 25,5 48,7 56,2 25,7 11,1 12,3 5,8 5,6 13,3

Vokietija vedija Danija Pranczija Lietuva Lenkija Rumunija Jugoslavija SSRS

3 1

201 182 162 206 230 252 252 250 266

3,7 6,2 6,1 6,3 2,5 2,5 3,0 2,4 1,6

110 290 145 100 170 90 100 70 90

Duomenys imti i leidinio: Lietuvi enciklopedija nas, 1968.T. 15. P. 180, 184.

Skaiiuojant 3,6 kg bulvi prilyginta 1 kg grd. Kartu su skerdienos ir augaliniais riebalais. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidurkis. Duomenys imti i straipsnio: Krikinas J. Lietuvos ems kis pokarins Europos slygomis // ems kis. 1943.Nr. 4 . P . 251.
2 3

procentais, o Lietuvos madaug 3,5 karto. Lyginant su 1913 m., Lietuvos pramons gamyba nepriklausomybs laikotarpiu i augo daugiau kaip 4 kartus. inoma, tai nra labai daug, nes priekarins Lietuvos pramon buvo rnenka. Nepriklausomoje Lietuvoje daugiausia | buvo pltojamos tos pramons akos, kurios perdirbo vietines aliavas arba gamino vidaus rinkai, t. y. krato monms. Svarbiausia alies pramons aka, gaminusi beveik pus vi sos pramons produkcijos, buvo maisto, daugiausia msos, pie no perdirbimo, cukraus, pramon. Priekariu didesni ios akos moni Lietuvoje nebuvo. Nepriklausomybs metais M a i s t o " ak cin bendrov pastat 5 modernius msos fabrikus (Kaune, P a nevyje, Tauragje, iauliuose, taip pat rekonstravo bei iplt Klaipdos fabrik ir aldytuvus), kuriuose buvo gaminamas be konas, deros, konservai bei kiti produktai. 1938 m. M a i s t o " mons perdirbo 0,5 mln. kiauli, 30 tkst. galvij, beveik mili jon pauki. Didioji produkcijos dalis, ypa bekonas, buvo veama usien (1939 m . daugiau kaip u 70 mln. Lt, ir tai sudar tredal viso Lietuvos eksporto). Nepriklausomybs metais labai spariai pltojosi pieno pramon. 1923 m. Lietuvoje buvo tik 3, o 1939 m . 186 pieno perdirbimo mons, kurios supirko i gyventoj 0,5 mln. t pieno ir pagamino 20 tkst. t . sviesto bei kit produkt. Beveik vis pieno pramon vald kinink pieno perdirbimo bendrovi s j u n g a Pienocentras". J finansikai rm valstyb. Keturi penk tadaliai Pienocentro" moni pagaminto sviesto buvo iveama usien. Iki 4-o deimtmeio Lietuva vis suvartojam cukr sivedavo i usienio (1923 m . 11,3 tkst. t ) . 1931 m. akcin Lie tuvos cukraus" bendrov, kurioje vyravo valstybinis kapitalas, pastat Marijampolje cukraus fabrik ir pagamino pirmsias to5 lentel Lietuvos ir pasaulio pramons gamybos augimas 19291939 m. (1929 m. l y g i s = 1 0 0 ) Metai 1929 1934 1936 1937 . 1938 1939
1

Lietuvos pramon 100 166 244 272 309 354

Pasaulio pramon 100 77 96 104 93

1 1

Priskaiiavus 1937 m. Klaipdos krato pramons produkcij. Lentel sudaryta remiantis altiniais: Lietuvos kio paskutinis deimtmetis. K., 1938.P. 24; L E . T . 15.P. 204.

nas lietuviko cukraus. 1935 m. buvo pastatytas cukraus fabrikas Paveniuose, o 1940 m . Panevyje. Vis trij fabrik staty ba valstybs idui atsijo 20 mln. Lt. Cukraus gamyba padidjo nuo 6,6 tkst. t 1931 m. iki 29 tkst. t 1937 m. ir 24 tkst. t 1939 m . ' (produkcija labai priklaus nuo cukrini runkeli der l i a u s ) . Prie Antrj pasaulin kar Lietuva jau pati apsirpin davo cukrumi. Antra svarbiausia Lietuvos pramons aka, gaminusi ma daug 2 0 % visos produkcijos, buvo tekstils pramon. Prie Pir mj pasaulin kar ms krate veik tik nedidelis Juodups audini fabrikas (Rokikio a p s k r . ) . Tuomet i pramons aka negaljo pltotis dl kit Rusijos imperijos tekstils pramons centr (Rygos, Maskvos, Lodzs) konkurencijos. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, protekcionistiniais muitais nuo usienio gamini konkurencijos apsaugota vidaus rinka, vietins alia vos ir pigi darbo j g a sudar palankias slygas iai pramons akai augti. 1930 m. alyje j a u veik 11, o 1939 m . 8 0 miniu, vilnoni, medvilnini, ilkini audini, trikotao bei kit teks tils moni. 4-o deimtmeio pabaigoje j o s e dirbo j a u 9,6 tkst. darbinink. Didiausios tekstils mons buvo Drob", Litek sas", L i m a " , Kauno audiniai", Cotton", S i l v a " . 1937 m. Lie tuvoje buvo iausta 16 mln. m medvilnini, 2,5 mln. m vilnoni bei pusvilnoni, 1,2 mln. m ilkini audini, pagaminta 3,6 mln. por kojini, per 1 mln. vienet kit trikotao gamini . Prie kar tekstils pramon j a u gamino apie 7 0 % vis vidaus rinkai reikaling audini, todl smarkiai sumajo j veimas. Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo batus siuvo tik amati ninkai. Nepriklausomoje Lietuvoje sisteig avalyns fabrik. Didiausias i j buvo iauli B a t a s " 1939 m. j a m e dirbo per 300 darbinink. 1932 m. avalyns fabrikai pagamino 260 tkst., o 1937 m . 530 tkst. por odins avalyns. B e to, kasmet buvo pagaminama daugiau kaip 1 mln. por gumins avalyns . Stiklo gamybos senos Lietuvos pramons akos mons po Pirmojo pasaulinio karo liko Lenkijos ugrobtame Vilniuje. Nepriklausomoje Lietuvoje pirmieji stiklo fabrikai buvo pastatyti 3-iame deimtmetyje. Didiausi i j buvo Kauno Aleksotas" ir Radvilikio laktinio stiklo fabrikas. _ Lenkams okupavus Vilniaus krat, Lietuva neteko popieriaus fabrik. 3-iame deimtmetyje vis aliai reikaling popieri tek davo siveti i usienio. Padtis i esms pasikeit 1933 m. pastaius modern Petrain fabrik, kuris gamino daugiau kaip 100 ri geros kokybs popieri. 1938 m. Lietuvoje buvo paga minta apie 10 tkst., o i usienio siveama 2,3 tkst. t popie riaus. Tad 8 0 % reikalingo popieriaus Lietuva gamino pati. Nepriklausomoje Lietuvoje sunyko tiktai metalo apdirbimo ir od pramon, t. y. akos, kurios prie kar daugiausia dirbo Rusijos rinkai.
10 u

Silpna buvo Lietuvos energetika. Nors tarpukariu ir pasta tyta keletas didesni elektrini (Petrain, Rkyvos, B a i n ) , o elektros energijos gamyba padidjo 14 kart, elektra buvo la bai brangi, ir 1939 m. j a naudojosi tiktai 19%; vis alies gy ventoj. Siuo atvilgiu Lietuva gerokai atsiliko nuo kit krat. Menka buvo ir statybini mediag pramon. Nors 4-ame deimtmetyje gana spariai pltojosi pra mon, Lietuvos Respublika buvo ir liko agrarinis kratas. Centrinio statistikos biuro duomenimis, 1939 m. pramons monse dirbo bei amatais vertsi tik 8,1, o ems kiu net 7 3 , 8 % vis a lies gyventoj . Tais paiais metais pramon ir amatai dav tru put maiau kaip tredal ( 3 2 , 4 % ) , o ems bei mik kis daugiau kaip pus ( 5 0 , 3 % ) nacionalini alies p a j a m . Vienas didiausi Lietuvos laimjim palyginti stabili j o s kin padtis ekonomikos nuoslgio pasaulyje metais. a l i s spariai pltojo prekyb su Vakar valstybmjs ir nuolat pre ki daugiau ivedavo, negu sivedavo (19231939 m. preki eksportas 185 mln. Lt p r a l e n k ' i m p o r t ) . 19281938 m., t. y. vos per 10 met, Lietuvos dalis pasaulio prekyboje iaugo dvigubai (nuo 0,08 iki 0 , 1 6 % ) . Prie Antrj pasaulin kar ms alis tiek pasaulio rink madaug 5 % viso lin pluoto, beveik 7% gyv kiauli, 3 % bekono, beveik tiek pat s v i e s t o . Lietuvos bankas kaup auks bei usienio valiut, gaut u kitoms valstybms parduotas prekes. Valiutos atsargos 1922 m. sudar 15 mln. Lt, o 1940 m. pradioje - 69 mln. Lt. Dl to lito kursas nepalijo net didiosios pasaulins ekonomikos krizs me tais. Lietuvos Respublikos valiuta buvo viena tviriausi pasau lyje, o jos vert dolerio atvilgiu net padidjo (1929 m. 1 L t buvo lygus 10, o 1939 m . 16 J A V cent) . Spariai pltojantis ems kiui bei pramonei, Lietuvos nacio nalins pajamos 19241939 m. iaugo beveik 2 kartus ir pasiek 2,5 mlrd. L t . Per 20 met neatpastamai pasikeit Lietuvos gyvenviets, ypa miestai. I apleisto gubernijos centro ir tvirtovs miesto, dar 3-io deimtmeio pradioje neturjusio'vandentiekio, kanali zacijos, aligatvi ir net padoresnio viebuio, Kaunas virto mo derniu Europos didmiesiu, jo gyventoj skaiius padidjo nuo 70 iki 154 tkst. (lenk okupuotas Vilnius 1939 m. gyventoj turjo maiau negu prie Pirmj pasaulin k a r ) . Gerokai gte ljo ir kiti nepriklausomos Lietuvos miestai. 1939 m. Klaipdoje gyveno 51 tkst. (1923 m . 3 0 tkst.), iauliuose 32, P a n e v y j e 27, Marijampolje 16 tkst. moni.
12 1 3 14 15 1 6

davo medines grindis (anksiau bdavo molin a s l a ) , didesnius langus, statydavo geresns konstrukcijos krosnis. Pastatus deng davo ne tik iaudais, bet ir medinmis lentelmis, skarda, erp mis. Aplink naujsias sodybas mons veis sodus, kuri 1930 m buvo 30,2 tkst. ha, o 1935 m . 3 8 , 3 tkst. ha, t. y. beveik 1 pro centas viso ems ploto . Taiau Lietuvos kaimas dar atsiliko nuo Latvijos ar Rytprsi kaim savo ivaizda: prastesns sody bos, daugiausia iaudiniais stogais, blogesni keliai. Siekdami rodyti revoliucins situacijos" brendim, soviet meio istorikai bei ekonomistai labai ipsdavo Lietuvos ekono m i n i u s sunkumus 1939 m. inoma, Klaipdos netektis, prasid js Antrasis pasaulinis karas, taip pat atgauto Vilniaus ekono min nata kl nemaai problem ir trumpam sutrikd Lietu vos kinio gyvenimo ritm. Taiau nra n maiausio pagrindo kalbti apie ekonomin kriz, nes jau pirmajame 1940 m. pusme tyje sunkumai buvo veikti.
18

Per 6 mnesius alies eksportas, palyginti su tuo paiu 1939 m. laikotarpiu, padidjo 20 procent, o importas 38 pro centais. Buvo gyva ir vidaus prekyba. Lietuvos banko aukso ir usienio valiutos atsargos 1940 m. sausiobirelio mnesiais padidjo nuo 69 iki 76 mln. Lt. valstybs biudet pirmj 1940 m. pusmet plauk 212, o ileista buvo 167 mln. Lt (1939 m. per t pat laikotarp 150 ir 162 mln. L t ) . 1940 m. pirmajame ketvirtyje dvigubai iaugo pramons investicijos . Buvo pradta statyti Turniki (prie Vilniaus) elektrin, 3 mln. Lt verts Skirsnemuns cemento fabrikas, tiesiami Darbnventosios ir LentvarioNaujj Trak geleinkeliai bei KaunoVilniaus plentas, statomas ventosios uostas. Nordama paspartinti pra mons raid, Ministr Taryba 1940 m. pavasar nutar steigti Pramons bank . Pramons ir prekybos firmos turjo sukaupu sios didiules aliav bei preki atsargas, kuri uteko per sovietmet ir dar iek tiek liko pirmiesiems vokiei okupacijos metams.
19 2 0

Lietuvos kio bkl vadinamosios Liaudies vyriausybs fi nans ministras J . Vainoras 1940 m. liepos 12 d. taip apibdi no: Ms bendra ekonomine padtimi ir kio gyvenimo eiga nusisksti netenka. Tiek ms valstybs ido bkl, tiek usie nio prekybos apyvarta, pasirodo, kur kas geresn negu tuo paiu laiku pernai" . Lietuvos kio raid nutrauk soviet okupacija. Kultros pltra. Daugiausia nepriklausomybs laiko tarpiu buvo nuveikta kultros srityje. 1913 ir 1939 m. rodikliai yra tiesiog nepalyginami.
21

D a u g buvo statoma ir kaimuose. Naujose vietose apsigyven davo naujakuriai, i sodi vienkiemius klsi kininkai. 19191939 m. Lietuvos kaime buvo pastatyta per 100 tkst. gy venamj nam bei 180 tkst. kini p a s t a t . Naujuose gyve namuosiuose namuose kininkai rengdavo daugiau patalp, d17

Pradios mokyklas lankiusi vaik skaiius tarpukariu pa didjo beveik 6 kartus (r. 6 lentel). Prie Pirmj pasaulin kar pradios mokyklas lank tik 20 procent vaik, o baigdavo j a s dar maiau. 1930 m. Lietuvos Respublikoje buvo vestas pri valomas pradios mokslas, o nuo 1933 m. miestuose bei mieste-

lentel Pradinis mokymas 19131939 m. Metai 1913 1919 1928 1939 Mokyklos 875 1 036 2 386 2 335 Mokytojai 1 022 1 232 3 479 5 578 Mokiniai (tkst.) 51,2 45,5 124,3 298.4

Lentel sudaryta remiantis altiniais: Pirmasis nepriklausomos Lietuvos de imtmetis.K., 1990.P. 308, 314; LSM. T. 11. P. 71.

liuose pradta steigti auktesniojo laipsnio 6 skyri mokyklas (4 skyrius turjo baigti visi vaikai, o auktesniuosius lank tie, kurie rengsi stoti g i m n a z i j a s ) . 1897 m. gyventoj suraymo duomenimis, pus Lietuvos gy ventoj buvo beraiai, pagal 1923 m. suraym tredalis, o 1941 m. pradioje uregistruota tik 181 tkst. berai, kurie sudar 6 procentus vis g y v e n t o j . Daugiausia berai buvo tarp vyresnio amiaus moni, gimusi X I X a. p a b a i g o j e X X a. pradioje, taip pat Vilniaus krate, kuris 20 met buvo okupuo tas Lenkijos. Pateikti duomenys galina daryti ivad, jog Lie tuvos Respublikoje i esms buvo likviduotas neratingumas. 4-o deimtmeio pabaigoje pradios mokyklas lank visi vaikai. P r i e Pirmj pasaulin k a j Lietuvos Respublikos teritori j o j e (ia ir kitur duomenys apie mokyklas pateikiami be Klaip dos krato) buvo 15 gimnazij ir 10 kit vidurini mokykl bei progimnazij; jose moksi 56 tkst. mokini, tarp kuri ne daug buvo lietuvi. 1938/39 mokslo metus Lietuvoje pradjo 62 gimnazijos, 27 progimnazijos ir 146 specialiosios vidurins bei auktesniosios mokyklos. J o s e dirbo 2,7 tkst. mokytoj, moksi daugiau kaip 31 tkst. m o k s l e i v i .
22 23

Lietuvos Respublikos tautini maum gyventojai naudojosi plaia kultrine autonomija. J i e moksi gimtja kalba ne tik pradios, bet ir vidurinje mokykloje, turjo savo kultros, spor to organizacij bei draugij. 1939 m. ruden alyje veik 18 y d, 1 rus, 3 lenk ir 2 vokiei gimnazijos bei progimnazi jos . Visas jas finansikai rm valstyb. ^ P r i e Pirmj pasaulin kar Lietuvoje nebuvo nei vienos auktosios mokyklos, o Rusijos bei usienio universitetuose mo ksi vos keli imtai lietuvi student. 1922 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Kauno universitetas (1930 m. gavs Vytauto Di diojo v a r d ) , kurio 6 fakultetai iki 1940 m. pareng 3,8 tkst. diplomuot specialist. 1939 m. pabaigoje perklus Vilni du Kauno universiteto fakultetus, vietoj buvusio lenkiko Stepono Batoro universiteto buvo steigtas antrasis lietuvikas univer sitetas. B e to, nepriklausomoje Lietuvoje buvo kurta Dotnuvos
2 4

ems kio akademija (1924 m . ) , veterinarijos akademija Vili jampolje (1936 m . ) , dails institutas Kaune (1939 m . ) , Vytauto Didiojo auktoji karo mokykla Auktojoje Panemunje (1931 m . ) , konservatorija Kaune (1933 m . ) , auktieji fizinio lavinimo kur sai Kaune (1934 m . ) , Klaipdos prekybos institutas (1934 m., nuo 1939 m . i a u l i u o s e ) , Klaipdos pedagoginis institutas (1935 m., nuo 1939 m. p a b a i g o s - V i l n i u j e ) . Visose auktosiose Lietuvos mokyklose (be auktosios karo mokyklos) 1939 m. rude n dst 450 profesori bei dstytoj, moksi 4 tkst. student. 1939 m. 1 0 tkst. alies gyventoj teko 16 student, o kitose Europos valstybs nuo 11 iki 30 s t u d e n t . Neatsiliko Lie tuva ir mokymo lygiu. Lietuvi ieivijos veikjas K. Drunga, pagal specialyb chemikas, prisimena: 1938 m. bendraudamas su Vokietijos studentais, galjau slapta didiuotis, j o g buvau ne blogiau pasiruos tada tik 16 met igyvenusiame Kauno V D U , negu mano pastami vokiei studentai, gav isimokslinim universitetuose, turjusiuose daugelio imtmei istorij" . Kauno universiteto studentai galjo be ypating sunkum tsti studijas usienyje, o Lietuvos gimnazij abiturientai jas ten pradti. 19191940 m. usienio auktosiose mokyklose su vy riausybs stipendijomis, paalpomis ar paskolomis studijavo ar specializavosi daugiau kaip 1,5 tkst. Lietuvos j a u n u o l i . Ne vienas j ten moksi ir u savo las. Nepriklausomoje Lietuvoje labai isiplt knyg leidyba. Prie Pirmj pasaulin kar krate kasmet j buvo ileidiama keli imtai, 1925 m . 4 3 0 , o 1938 m . 1 , 3 tkst. 1913 m. Lietuvoje jo 18 lietuvik laikrai bei urnal, o 1938 m . 159 periodi niai leidiniai: 13 dienrai (i j 5 lietuvi k a l b a ) , 40 savait rai (i j 30 lietuvi k a l b a ) , per 100 kit laikrai bei ur nal (i j 93 lietuvi k a l b a ) . Vis j vienkartinis tiraas 1937 m. siek 830 tkst. egzempliori ir 1,1 m l n . 1940 m. pradio j e . Knygos ir laikraiai buvo leidiami ne tik lietuvi, bet ir jidi, hebraj, vokiei, rus, lenk bei kit tautini maum kalbomis. 1931 m. profesori V. ir M. Birik, P. Dovydaiio bei kit inteligent entuziast rpesiu pradta leisti lietuvikoji encik lopedija, kurios iki antrosios soviet okupacijos (1944 m.) buvo ispausdinta 10 tom. Keliant krato kultr daug nusipeln urnalai Naujoji R o m u v a " (19311940 m . ) , idinys" ( 1 9 2 4 1940 m . ) , V a i r a s " (19291940 m . ) , iaulik K u l t r a " ( 1 9 2 3 1941 m.) ir kt. 1940 m. pradioje Lietuvoje veik 135 vieosios ir 2,3 tkst. mokykl bibliotek. B e to, savo bibliotekas ir bibliotekles turjo ministerijos, banytins bei visuomenins organizacijos (auliai, pavasarininkai, Jaunoji Lietuva", J a u n j kinink,, breli s junga ir k t . ) . Vis j fonduose buvo keli milijonai knyg. Di diausi bibliotek turjo Vytauto Didiojo universitetas (1940 m . 1 8 0 tkst. k n y g ) . (*&HO%
25 2 6 27 2 8

Savivaldybs vieosios! bibliotekos 5-asis filialas

Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teritorijoje veik tik Kauno miesto vieas muziejus. 1921 m. Kaune buvo atidarytas Karo, 1922 m . P e d a g o g i n i s , o 1925 m. pradjo veikti pirmasis Lietuvoje dails muziejus iurlionio paveiksl galerija. 4-ame deimtmetyje buvo steigtas Banytinio meno, memorialiniai Mai ronio, Vaiganto muziejai. B e to, entuziastai, savivaldybi re miami, kr daugiau kaip 20 kratotyros muziej. Vertingiausi i j, sukaup daug eksponat, buvo iauli Auros", Teli ,,Alkos", Alytaus Dzk" muziejai. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teatrui atstovavo tik mgj trups. 19181920 m. krsi profesionalusis lietuvi teatras: dramos, operos, o vliau (nuo 1925 m.) ir baleto tru ps Kaune (1925 m. visos trys susijung Valstybs t e a t r ) . 1931 m. sikr ir iauli dramos teatras (19351939 m. vaidi ns Klaipdoje)._ B e to, Kaune veik keli profesionals ir pu siau profesionalus visuomenini organizacij (kari, auli) teatrai.
1

1926 m. birelio 12 d. pradjo savo laidas Kauno, o 1936 m . ir Klaipdos radijo stotys. 4-ame deimtmetyje alis buvo spar iai radiofikuojama, ir 1940 m. vasar Lietuvos gyventojai turjo daugiau kaip 87 tkst. radijo aparat . 1938 m. duomenimis, 1000 gyventoj Lietuvoje teko 23, Latvijoje 58, Lenkijoje 25, B u l g a r i j o j e 5, Jugoslavijoje 7, Italijoje 18, Graikijoje 3, I s p a n i j o j e 13 radijo abonent. 1940 m. vasar Lietuvoje veik beveik 13 tkst. telefono apa rat: Kaune 9 tkst., iauliuose 1, Panevyje 0,6 ir Vil niuje 2,4 tkst. , nors pastarajame gyveno kur kas daugiau moni (215 tkst.) negu Kaune. Atgavus nepriklausomyb, lietuvi kalba pirm kart^ per il g a a m tautos istorij pasidar valstybin. Prie Pirmj pasau lin kar lietuvikai nekjo tik kaimieiai ir saujel inteligent. Nepriklausomoje Lietuvoje lietuvi kalba tapo valstybs staig ir kariuomens, universitet ir teatr, moni ir kavini kalba. Lietuvoje visais laikais netrko isimokslinusi moni, ta iau dauguma j buvo kitatauiai. Caro valdiai udarius Vil niaus universitet, mokslas krate labai sunyko. Profesionalu sis lietuvi mokslas, ypa gamtos ir technikos tyrinjimai, i esms pradjo pltotis tik nepriklausomoje v a l s t y b j e . Svar biausi mokslo centrai buvo Vytauto Didiojo universitetas bei kitos auktosios mokyklos.
2 9 30 31

Labai daug Lietuvos mokslui nusipeln profesorius T. Iva nauskas, kuris ne tik tyrinjo gyvnij, bet ir steig Kauno zoologijos muziej (1919 m . ) , Vents rago Ornitologijos stot (1929 m . ) , uvinto rezervat (1937 m . ) . Lietuvos augalij tyri njo J . Dagys, K. Brundza, A. Minkeviius ir kiti mokslininkai. 1923 m. Kaune buvo kurtas Botanikos sodas. Universiteto Geolo gijos ir mineralogijos katedra (P. Jodel, A. Darnusis, J . Vidman-

tas) tyrinjo Lietuvos naudingsias ikasenas. Lietuvos fizikos mokslo pradininkai buvo V. epinskis, P. Brazdinas, K. lipas, A. vironas ir kt. Visuomenini moksl raida tarpukario metais neatskiriama nuo broli Birik. Mykolas labai daug nuveik tyrindamas li teratros ir kultros istorij, o Vaclovas ivar gili v a g bib liografijoje bei knyg istorijoje (treiasis Birika, Viktoras, bu vo Vytauto Didiojo universiteto matematikos profesorius). K. Bga, J . Jablonskis, A. Salys, P. Skardius daug nusipeln tirdami ir normindami lietuvi kalb. 1939 m. Kaune buvo ati darytas A. Smetonos lituanistikos institutas mokslo staiga, ty rinjusi lietuvi kalb, tautosak, rinkusi ir tvarkiusi lietuvi kalbos, tautosakos bei Lietuvos istorijos mediag. Nepriklausomybs metais, ypa 4-ame deimtmetyje, daug dir bo istorikai. Kaune veik Lietuvos istorijos draugija, leidusi ts tinius mokslo veikalus: P r a e i t i s " (19301939 m . ) , S e n o v " (19351938 m . ) , Ms senov" (19211922 ir 19371940 m . ) . 1936 m. ijo gimnazijoms skirta A. apokos redaguota Lietu vos istorija". Pasirod daug istorik monografij: K. Avionio Lietuvi bajorijos atsiradimas ir raida iki Lietuvos-Lenkijos unijos 1385 m.", B a j o r a i valstybiniame Lietuvos gyvenime Vaz laikais", A. Janulaiio 18631864 m. sukilimas Lietuvoje", U nemun po P r s a i s " , Lietuvos bajorai ir j seimeliai X I X a.", Z. Ivinskio Lietuvos valstiei luomo susiformavimas ir raida", Mindaugas ir emaiiai", darbai apie Sauls ir Durbs mius, I. Jonyno Vytauto eimyna", J o g a i l a " , A. Kuinsko Kstutis", A. apokos Lietuva ir Lenkija J o g a i l o s laikais", Lenkija ir Lie tuva po 1569 m. Liublino unijos". ymiausi nepriklausomos Lietuvos filosofai buvo S. alkaus kis, A. Maceina, P. Dovydaitis, V. Sezemanas, L. Karsavinas. Lietuvos Respublikoje suklestjo literatra ir menas. Tuo lai kotarpiu ra J . Tumas-Vaigantas (romanas Pragiedruliai", apysaka Dds ir ddiens"), V. Krv-Mickeviius (apsakymai, istorin drama S k i r g a i l a " ) , B . Sruoga (istorins dramos Mil ino paunksm", Kazimieras S a p i e g a " ) , I. Simonaityt (Auk tj imoni l i k i m a s " ) , P. Cvirka (novels, romanas Zem maL t i n t o j a " ) , geriausius savo poezijos posmus sukr B . Brazdionis (poezijos rinkiniai Aminas ydas", Krintanios vaigds", enklai ir stebuklai", Kunigaiki m i e s t a s " ) , J . Kossu-Aleksandraviius (poezijos rinkiniai Elraiai", Imago m o r t i s " , Intymios giesms", Uges chimeros a k y s " ) , S. Nris (eilra i rinkiniai Anksti ryt", Pdos smly", Per ltant l e d " , Diemediu y d s i u " ) , V. Mykolaitis-Putinas (lyrikos rinkiniai Ratai", Tarp dviej aur", Keliai ir krykeliai", drama Val dovas", romanas Altori e l y " ) . Tarpukario laikotarpis svarbus vaizduojamojo meno raidos etapas. Skmingai dirbo tapytojai A. muidzinaviius, K. Simo-

nis, K. klrius, P . Kalpokas, grafikai V. Jonynas, D. Tarabildien, J . Jurknas, skulptoriai J . Zikaras, J . Miknas, B . Pundzius, V. Grybas, Lietuvos vitrao pradininkas S. Uinskas. Nepriklausomos Lietuvos architektai alies miestus, -ypa lai kinj sostin Kaun, papuo naujais pastatais. Iaugo M. K. iurlionio paveiksl galerijos ir Karo muziejaus rmai (ar chitektas V. Dubeneckis), centrinis patas Kaune ir iauliuose (architektas F. V i z b a r a s ) , Karinink ramov (architektas S. Kudokas), Kno kultros rmai, Pienocentro" pastatas, Preky bos, pramons ir amat rmai (vis trij autorius architektas V. Landsbergis-emkalnis). 1939 m. Europos krepinio pirmeny bms Kaune buvo pastatyta 11 tkst. viet sporto hal, tuo metu viena geriausi Europoje (A. Rozenbliumo projektas). Kauno aliakalnyje kilo Prisiklimo banyia, kuri, deja, iki soviet okupacijos nebuvo baigta. O lenk okupuotame Vilniuje beveik per 20 met buvo pastatyti vos keli visuomeniniai pastatai. S v e i k a t o s a p s a u g a i r s p o r t a s . Nepriklausomybs metais i esms pagerjo gyventoj sveikatos apsauga (r. 7 lentel). Per 18 met Kauno Vytauto Didiojo universiteto Medicinos fakultetas pareng 1,5 tkst. gydytoj (i j 0,4 tkst. stomato l o g ) . Klaipdoje, Maeikiuose, Teliuose, Raseiniuose, Kdai niuose, Panevyje, Alytuje, Marijampolje bei kituose miestuo se buvo pastatyta nauj ligonini. 1940 m. Kaune pradjo veikti 1000 viet Universiteto klinika, moderniausia gydymo staiga B a l t i j o s alyse. Gerjant sveikatos apsaugai ir kylant gyvenimo lygiui, la bai sumajo gyventoj mirtingumas. Prie Pirmj pasaulin ka r i 1000 Lietuvos gyventoj kasmet vidutinikai mirdavo 21 mogus, 3-io deimtmeio p r a d i o j e 1 7 , o 4-o deimtmeio p a b a i g o j e 1 3 moni. P a g a l rodikl Lietuvos Respublika nedaug atsiliko nuo pirmaujani Vakar bei Siaurs Europos
7 lentel Sveikatos apsauga Lietuvoje 19131938 m.}

valstybi ir lenk daugum Ryt bei Piet Europos ali (Len kijoje, Vengrijoje, Italijoje 14, Rumunijoje 20, Ispanijoje 17, S S S R 18 moni) . Ypa sumajo naujagimi mirtingu mas. 1925 m., nesulauk vieneri met, mir 18 procent, o 1939 n i . 19,3 procento vis kdiki. I esms tik nepriklausomoje Lietuvoje pradta sportuoti. Nuo 1921 m. buvo rengiamos lengvosios atletikos, krepinio, futbolo, dvirai sporto ir kit ak pirmenybs. 1924 ir 1928 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo Olimpinse aidynse. Kasmet vykdavo moksleivi olimpiados, o 1938 m. Kaune buvo surengta I tautin olimpiada, kurioje dalyvavo ir usienio lietuvi spor tininkai. 19341938 m. Kaune veik Auktieji kno kultros kursai pareng apie 100 kno kultros ir sporto specialist. Ge rjo materialin sporto baz. Iaugo kno kultros rmai Kaune ir Klaipdoje, Kauno sporto hal, stadionai iauliuose, Marijam polje, Vilkavikyje. Populiariausios sporto akos Lietuvos Res publikoje buvo krepinis (1937 ir 1939 m. Lietuvos krepininkai tapo Europos empionais, o 1938 m. Europos pirmenybse ms krepininks um II v i e t ) , stalo tenisas (1939 m. pasaulio pir menybse Lietuvos rinktin ikovojo I V v i e t ) , kulkinis audy mas (1937 ir 1939 m. pasaulio pirmenybse Lietuvos sportinin kai pasiek tarptautins klass rezultat).
3 2

2. A U T O R I T A R I N I S A. S M E T O N O S V A L D Y M A S
P o 1926 m. gruodio 17-osios perversmo, kur S. alkauskis ir Z. Ivinskis laik didija klaida, alyje pradjo formuotis auto ritarinis A. Smetonos reimas. Svarbiausi j o sigaljimo etapai buvo Seimo paleidimas, biurokratinis Savivaldybi statymas, po litini partij udarymas, sugrietinta cenzra ir galiausiai anti demokratin 1938 m. konstitucija. P a g a l 1931 m. Savivaldybi statym vietins valdios stai gos pateko grieton Vidaus reikal ministerijos kontroln . Nu staius turto (rinkim teis buvo palikt tik ki bei moni savininkams ir valstybini staig bei savivaldybi tarnauto j a m s ) ir padidinus amiaus (nuo 24 met) cenz, savivaldybi rinkimuose galjo dalyvauti labai nedaug gyventoj. Antai 1940 m. pradioje valsi taryb rinkj sraus buvo trauk ta 296,4 tkst. a s m e n , kai valsiuose gyveno daugiau kaip 2 mln. moni. Savivaldybs turjo menk valdi (be Vidaus reikal ministerijos leidimo jos net neduodavo naujai gat vei pavadinimo), o ministerijos skiriami apskrii virininkai buvo tikri karaliukai . J i e galjo uprotestuoti (o Vidaus reika l ministerija panaikinti) bet kur valsiaus, apskrities ir miesto tarybos sprendim. B e j pritarimo negaljo bti irinkti valsi viraiiai, kaim seninai, neretai n e t eiliniai savival3 3 34 3 5

Gydymo staig skaiius Gydytoj skaiius Lov skaiius ligoninse 1 gydytojui teko gyventoj 1 lovai teko gyventoj
2 1

1913* m.

1928 m. 59 443 2 287 4 800 940

1938 m. 89 877 5 100 2 600 450

230 912 9 100 2 200

Be Klaipdos krato. Be dant gydytoj, kuri 1938 m. buvo 0,6 tkst. Duomenys imti i leidinio: Lietuvos istorijos altiniai. V., 1961. T. 4 . P. 708.
2

dybi nariai. 1940 m. pradioje i 2,5 tkst. irinkt valsi taryb nari beveik 74 procentai buvo tautininkai ir jiems pa lanks neutrals asmenys (krikionims demokratams atstovavo 12,8, o valstieiams liaudininkams 10,3 procento taryb na ri) . Vyriausyb galjo savivaldybes paleisti, keisti j parei gnus. Apskritai 1931 m. statymas savivaldybes pavert Vidaus reikal ministerijos priedliais. Ir tokios, nuo valdios visikai priklausomos savivaldybs gavo labai svarbias funkcijas: rinkti nepaprastuosius tautos atstovus", t. y. prezidento rinkikus, ir kelti kandidatus Seim. 1931 m. lapkriio 25 d. buvo paskelbtas Respublikos prezi dento rinkimo statymas, pagal kur labai greitai, plaiajai vi suomenei net nespjus gerai igirsti, gruodio 11 d. irinktas prezidentas. J u o vl tapo A. Smetona. O tai j o biografas A. Mer kelis, apraydamas antruosius prezidento rinkimus 1938 m. lap kriio 14 d., mini, kad Seimo rmuose susirinko 120 tautos at stov. 49 atstov vardu buvo pasilytas vienintelis kandidatas A. Smetona. Per rinkimus jis gavo 118 bals (2 balsavimo kor tels buvo sugadintos, t u i o s ) . Tuoj po rinkim Kaune buvo ikeltos tautins vliavos, o rinkim prezidiumas nuskubjo l prezidentr pasveikinti A. S m e t o n o s . Prie pat rinkimus cenzra neleido krikioni demokrat laikraiui XX amius" paskelbti straipsn, kuriame buvo raoma, j o g prezidento post reikt ikelti daugiau k a n d i d a t . Taigi rinkimai buvo tik paro dija. 1927 m. pavasar A. Smetonai paleidus Seim, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ne vliau kaip per 2 mnesius turjo bti irinktas naujas. Taiau Seimo rinkimai vyko tik 1936 m. vasar. Rinkim ivakarse prezidentas paskelb naujj Drau gij statym, kurio 48-asis straipsnis vidaus reikal ministrui leido valstybs ir tautos saugumo sumetimais" udrausti bet kuri partij, organizacij, d r a u g i j . Vyriausyb nedelsdama juo pasinaudojo ir j a u po 5 dien (vasario 6 d.) udar opozici n s krikioni demokrat, valstiei liaudinink, socialdemok rat partijas, j padalinius ir net tautinink s j u n g i n i n k k i nink vienyb". Dar anksiau (1930 m.) gimnazijose buvo udrausta ateitinink veikla, o skautai, anot J . Girniaus, buvo su v a l s t y b i n t i " : atiduoti vietimo ministro prieiron, prezidentui pasiskelbus j efu. Nuo 1936 m. Lietuvoje liko tik viena partija Lietuvi tau tinink sjunga ( L T S ) , kuri tuo metu turjo jau 14,7 tkst. nari. Beveik 40 procent j buvo valdininkai bei tarnautojai, stoj valdanij partij daugiausia dl karjeros. Apskrii virininkai ir L T S apylinki pirmininkai pasir p i n o " , kad savivaldybs ikelt tinkamus kandidatus. I 1936 m. irinkt 49 Seimo atstov net 42 (beveik 8 6 % ) buvo L T S nariai, o kiti neregistruoti tautininkai", t. y. nepartiniai, bet val di visikai rm a s m e n y s . Seimas buvo tik demokratinio
3 6 38 39 40 41

parlamento fikcija. 91 procent j o priimt statym buvo pasi liusi vyriausyb, o 9 procentus pats Seimas, taiau ir tie buvo vyriausybs i anksto patvirtinti . Net ir autoritariniam reimui palankus A. Smetonos biografas A. Merkelis teig, kad seimo galia buvo ribota, o j o vaidmuo menkas" . 1938 m. vasario 11 d. Seimas be debat, vienu balsu prim naujj Konstitucij, pagal kuri ,,Lietuvos valstyb yra res publika. J o s prieakyje yra Respublikos prezidentas. J i s vado vauja valstybei". Visos ankstesns konstitucijos skelb, jog Lie tuva yra demokratin respublika. Pasak ymaus ms ieivijos teisininko K. idlausko, io odio paalinimas i Konstitucijos teksto reik formal atsisakym nuo demokratins valdios for mos" . Kartu buvo sulauytas 1918 m. Vasario 16-osios akto, taip pat 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo seimo deklaracijos tei ginys, jog atkuriama demokratiniais pamatais sutvarkyta Lie tuvos valstyb".
4 2 4 3 44

P a g a l 1938 m. Konstitucij prezidentas tapo svarbiausiu sta tym leidju. Tarp Seimo sesij, paprastai trukusi ne ilgiau kaip pus met, j i s galjo leisti statymus be seimo patvirtini mo. O Seimo nutarimai gaudavo statymo gali tik tada, kai j u o s paskelbdavo prezidentas. Prezidentas taip pat galjo bet kuriuo metu seim paleisti, skirti ministr pirminink, o j o teikimu ir ministrus. Vyriausyb buvo atsakinga ne seimui, bet prezi dentui, o is tik Dievui ir istorijai. Konstitucija neribojo pre zidento perrinkimo, t. y. suteik A. Smetonai galimyb preziden tauti iki gyvos g a l v o s . Cenzra nebuvo liberali. 1935 m. Spaudos statymas Vidaus reikal ministerijai dav teis valstybs ar tautos saugumo su metimais udrausti skelbti bet kur straipsn, konfiskuoti bet kur spaudin, laikinai sustabdyti arba visikai udaryti bet kur laikrat, urnal. Periodin spauda taip pat buvo parei gota skelbti savo puslapiuose (nurodytoje vietoje ir net nusta tyto dydio raidmis) valdios staig parengtus straipsnius be teiss leidinio redakcijai juos k o m e n t u o t i . Taip opozicin spauda buvo veriama propaguoti jai nepriimtin valdios po ir. statym skaitant, plaukai pasiiau i nusiminimo, ra J . lipas, nes kilo drovi mintis, ar kam nors nereiks nauj knygnei brius organizuoti < . . . > " . V. Krv pikti nosi, jog naujasis Spaudos statymas galutinai ugniau o dio l a i s v " , o K- Grinius tvirtino, kad nepriklausomos Lietu vos cenzra grietesn negu carins Rusijos po 1905 m . Kalti nimai anaiptol nebuvo ipsti.
4 5 46 4 7 4 8 49

1940 m. iem buvo konfiskuotas karinink urnalo K a r d a s " numeris u j a m e paskelbt vyriausyb kritikuojant generolo S. Ratikio straipsn. Prie tai dl tokios paios prieasties trims savaitms buvo sustabdytas pai tautinink leistas V a i r o " urnalas. 1939 m. A. Venclova u nekalto turinio antimilitaris-

tin eilrat neteko mokytojo vietos. O 1931 m. vyriausyb sak pato virininkams konfiskuoti net kunigams siuniamus vysku p laikus, raginusius nesitaikstyti su ateitinink veiklos gimna zijose u d r a u d i m u . Buvusio prezidento A. Stulginskio kalbos 1935 m. Kaune vykusiame Pasaulio lietuvi suvaiavime trans liavimas per radij buvo tuoj pat nutrauktas, kai tik jis usi min apie trypiam Lietuvoje demokratij. O kitas buvs prezi dentas, tautinio atgimimo veteranas, V. Kudirkos bendraygis K. Grinius negavo leidimo skaityti Kybart visuomenei paskait apie diov. F. Bortkeviien, taip pat tautinio atgimimo vete ran, ymi valstiei liaudinink veikja, svarbesniais klausi mais veng kalbti telefonu, nes inojo, kad jos pokalbi klau somasi . Beveik visus A. Smetonos prezidentavimo metus alyje buvo karo padtis. M a t ji padjo valdiai veiksmingai slopinti opo z i c i j : karo komendantai u tariam ar tikr antivalstybin veikl galjo skirt baud iki 5000 Lt, pasodinti kaljim iki 3 mnesi arba nubausti abiem bausmmis kartu, taip pat val diai nepatikimus asmenis itremti arba udaryti iki vieneri met Dimitravo priveriamojo darbo stovykl. Tiesa, 1938 m. lapkriio 1 d. karo padtis buvo ataukta, taiau jau po mnesio Kaune ir apskrityje, o nuo 1939 m. pavasario (kovo 22 d.) visoje Lietuvoje buvo vestas valstybs sustiprintos apsaugos metas, kuris nuo karo padties skyrsi tik tuo, kad karo komendant funkcijas perm apskrii virininkai. . Karo komendantai ir apskrii virininkai 19271940 m. ad ministracinmis 'baudomis nubaud per 6 tkst. asmen, daugiau sia u dalyvavim komunistinje v e i k l o j e . Taiau jos taip pat buvo taikomos veiklesniems socialdemokratams, liaudininkams, krikionims demokratams, ypa ateitininkams. 1938 m. Dimit rav buvo isisti yms krikioni veikjai L. Bistras ir P. Dielininkaitis. Administracinmis bausmmis paprastai buvo bau diami asmenys, kuri dl rodym trkumo negalima buvo per duoti teismui. Slaptoji policija ir jos agentai (informatoriai") sek ne tik prie valstyb veikusius komunistus, bet ir legalios opozicijos veikjus, net kunigus, karininkus, m o k s l e i v i u s . Pasak J . Gir niaus, persekiodamas moksleivius ateitininkus, reimas nesivar seklius verbuoti ir i j pai. Vieni buvo viliojami draugus ida vinti u pinigus, antri kokiu nors antau veriami (...) " . U dalyvavim udraustoje ateitinink veikloje moksleiviai buvo spjami, jiems mainamas elgesio paymys, o kai kada net a linami i g i m n a z i j o s . Kaip antivalstybiniam elementui" jiems danai buvo udaromos durys karo mokyklas ir valstybines staigas. Mokytoj seminarij moksleiviai ateitininkai negaudavo mokytojo vietos.
50 5 1 5 2 53 / 54 5 5 56

A. Smetona turjo beveik absoliui valdi, ne tik aukiau si vykdomj (skyr ministrus, generolus, auktuosius valdinin kus iki departament direktori), bet ir statym leidiamj. Prezidentas buvo Vyriausiasis kariuomens vadas, o Lietuvi tau tinink sjungos suvaiavimas 1933 m. paskelb j iki gyvos galvos savo vadu. A. Smetonos alininkai j taip pat titulavo Tau tos vadu. Taigi Lietuvoje, kaip ir kitose nedemokratinse alyse, vienas mogus pasidar ne tik valstybs, bet ir valdaniosios parti jos pirmuoju asmeniu. I bendradarbi prezidentas reikalavo ne originali idj, kritini pastab, o atsidavimo ir klusnumo, todl j supo gimi ns, biiuliai, pataiknai. mons kalbjo, kad Lietuvoje svaini valdia, nes J . Tbelis, deimt met js ministro pirmininko pareigas, buvo veds Smetoniens seser. O majoras S. Ratikis, taps prezidento dukterios vyru, buvo pakeltas generolus ir netrukus paskirtas kariuomens vadu. Kitas Ministr kabineto pirmininkas V. Mironas buvo prezidento jaunysts draugas ir artimas eimos biiulis. J . ernius, matyt, ministru pirmininku tapo todl, kad prezident, anot A. Merkelio, laik didiausiu autoritetu. Seimo pirmininkas K. Saukenis vyriausybs pos diuose arba tyldavo, arba pritardavo prezidentui. Garsiai savo nuomon reik ministrai L. Bistras ir J . Krikinas turjo grei tai savo postus uleisti kitiems, klusnesniems. Ko buvo vertas tokiais principais formuojamas kabinetas, parod 1940 m. bir elis. Mirus J . Tbeliui, kurio nuomon prezidentas labai vertino, svarbiausius sprendimus A. Smetona dar vienas. Ministr ka bineto vaidmuo alies vidaus ir usienio politikoje buvo menkas. K. Musteikis rao, kad J . erniaus vadovaujamuose Ministr Tarybos posdiuose atresni gin nebuvo. Pirmininkas er nius posdius ateidavo svarbesnius klausimus i anksto ap tars ( s u d e r i n s " . L. T.) su prezidentu. Posdiai, nors ilgi, < . . . > vykdavo s k l a n d i a i " . Paskutiniosios, A. Merkio, vyriau sybs nariai apie naujsias savivaldybes suinojo tik pasibaigus r i n k i m a m s . Ir J . erniaus, ir A. Merkio kabinet nariai man, jog reikt plsti ems reform, taiau A. Smetona pareik, kad i principo nesutinks joki emi nusavinti, nes es ne tik jam, bet ir Lietuvai ems reforma j a u padariusi daug gdos . Tuo viskas ir baigsi.
57 58 5 9

Dar jaunystje A. Smetona daug ra ir kalbjo apie lietuvi vienyb. Vienas i 1926 m. perversmo udavini buvo sutelkti taut. J u o labiau komplikavosi tarptautin padtis, didjo tam pa alyje, tuo kariau prezidentas ir jo alininkai ragino vie nytis. Taiau vienyb jie suprato kaip akl paklusnum, kit politini j g kapituliacij ir vis lietuvi spietimsi apie Tau tos vad. Net partij udarym 1936 m. Lietuvos aidas" ver tino kaip bd alingam tautai ir valstybei susiskaldymui lik-

v i d u o t i . Bet rezultatai buvo visai kiti. 4-o deimtmeio pabai goje tauta buvo susiprieinusi kaip niekada. Kai atjo 1940 m. birelis, ne vienas, anot V. Trumpos, galvojo, kas baisiau: ar svetimj okupacija, ar sava, iki kaul smegen kyrjusi dikta tra . A. Smetonos vaidmen naujausij laik Lietuvos istorijoje taikliai vertino vienas i krikioni demokrat veikj J . Ma tulionis: Istorijoje j i s bus minimas kaip vienas Lietuvos nepri klausomybs skelbj, krj, kaip jos pirmasis ir paskutinysis prezidentas. Bet kartu j i s bus minimas ir kaip diktatrinio reimo puoseltojas, kaip konservatorius, antidemokratas < . . . > . J i s kal bjo vienaip, o dar kitaip (A. Smetonos ratai Pasakyta para y t a " moni buvo perfrazuoti Pasakyta parayta, bet nepa d a r y t a " . L. T.) < . . . > . J i s kovojo u lietuvi vienyb, bet j o valdymo metu Lietuvos politin visuomen buvo labiausiai susi skaldiusi. Skelb tolerancij ir paang, o j o valstybs apara tas persekiojo kitaip galvojanius < . . . > . Skelb lietuvi santai k ir vienyb, o i tikrj reikjo autuvais ir kulkosvaidiais malinti kininkus, studentus, darbininkus, kurie band pasisa kyti prie jo valdymo b d " . To meto Europoje ne tik Lretuva krypo nuo demokratijos. velnesn ar grietesn diktatra siviepatavo visose tarpuka riu susikrusiose valstybse, iskyrus ekoslovakij bei Suomi j , ir net tokiose senos kultros alyse kaip Italija, Vokietija. Autoritarinio A. Smetonos valdymo n i tolo negalima lyginti su kruvinais totalitariniais reimais Soviet S j u n g o j e ar Vo kietijoje. Lietuvos komunist vadas A. Sniekus, 1939 m. pabai goje pakviestas Maskv ir bijodamas susilaukti Z. Angarieio likimo, sutiko pasiduoti policijai ir ssti faistins" Lietuvos kaljim. A. Smetonos valdia mirties bausme nuteis nedaug moni; jiems suskaiiuoti bema utekt abiej rank pirt. 19271940 m. Lietuvoje u politin veikl buvo nuteista 2,4 tkst. moni, i kuri du tredaliai buvo komunistai ar jiems prijau iantys . 1938 m. pradioje Lietuvoje buvo 587, o 1940 m . 350 politini kalini, i kuri 267 buvo nuteisti u komunistin veikl, 69 u nipinjim svetimos valstybs naudai ir tik 15 u kitoki politin veikl . Kauno laikrai kioskuose buvo g a lima nusipirkti Izvestijas", o u anekdotus apie Smeton, u prezident eidianias dainukas buvo baudiama daugiausia 3 0 0 5 0 0 lit bauda ar keli savaii aretu.
60 6 1 6 2 6 3 6 4

naavo Lietuvai didiausi katastrof, nes reimas ne tik mora liai nenuginkluoja, bet dargi daugina dvasios verg s k a i i . Daugel met slopinant politin iniciatyv ir diegiant akl komand vykdym (valstybs vadov leksikone greta vienybs" populiariausi odiai buvo drausm", ir organizuotumas", pasta rj vartojant kaip drausms" s i n o n i m ) , visuomen, anot prof. J . Brazaiio, buvo nupolitinta". J . Audnas ra, kad jo kios visuomenins iniciatyvos vieuose valstybs ir tautos rei kaluose pareikti, esam padt vertinti, streikuoti ir pan. nebuvo leista. Dirbti, jei darb turjai, valgyti, gerti, miegoti, linksmin tis, mokytis, sportuoti buvo plati ir nekliudoma laisv. B e t leis tis viej politin, socialin, darbo, savivaldybi ir kt. gyveni mo sritis < ; . . > administracija draud < . . . > " . Atimdamas i moni teis dalyvauti valstybs valdyme, re imas kartu atleido juos nuo pareigos rpintis valstybs reika lais, nes teis ir pareiga iuo atveju neatskiriamos. moni smon buvo kalama mintis, jog vadas budi, todl tauta galinti bti rami ir nesiblakyti, kad nekliudyt vairininkui vesti Lietu vos laiv per audring Europos politikos jr. Antidemokratinis valdymas ir sunki ekonomin 4-o deimtmeio padtis daugelio moni smonje nuvertino od nepriklausomyb". Visuome nje plito apatija. Defetizmas, anot J . Aisio, tvyrojo ore. Nors pagal 1936 m. Seimo rinkim statym dalyvauti rinkimuose buvo piliei pareiga, atjo balsuoti tik 68,3 procento vis rin kj (1926 m . 8 6 , 4 procento). 1934 m. valsi taryb rinkimuo se dalyvavo 51,7, o 1940 m. pradioje vos 42,7 procento tur jusi teis balsuoti g y v e n t o j .
66 6 7 68

3. 1938 m. L E N K U O S

ULTIMATUMAS

Taiau antidemokratinio valdymo politiniai ir moraliniai pa dariniai lietuvi tautai buvo sunks. Diktatros al visuomenei aikiai suvok K. Grinius. 1939 m. j i s ra, j o g bet koks 'anti demokratinis valdymas maoms valstybms ne tik netinka, bet tiesiog yra kenksmingas, nes atstumia gyventojus nuo visuome ns ir valstybs reikal, maina tautos atsparum ir gali pra udyti arba bent apriboti n e p r i k l a u s o m y b e . S. alkauskis pra65

1920 m. Lenkijai ugrobus Vilni, abi valstybs nepalaik politini, ekonomini ir kultrini ryi. Geleinkelis i Kauno Vilni baigsi Vievyje, nes bgiai toliau buvo iardyti. Taiau Varuva neatsisak sumanymo vienokiu ar kitokiu bdu pajungti Lietuv. Lietuvos vadovybje taip pat buvo moni, norjusi suardyti alies politin izoliacij sureguliuojant santykius su pietine kaimyne. Bet dl skirtingo poirio Vilniaus klausimu abiej valstybi slapti pasitarimai joki rezultat nedav. 1938 m. pavasar Varuva nusprend veikti j g a , nes momentas tam bu vo palankus. Parmusi Vokietijos agresij Austrijoje, Lenkija gavo tyl Berlyno sutikim paspausti Lietuv. Pretekstu pasitar navo, matyt, jos paios iprovokuotas pasienio incidentas. Kovo 11-j, t. y. t pai dien, kai vokiei kariuomen eng Austrij, prie Trasnyk kaimo (Merkins valsiuje) Lie tuvos pasienio policininkas mirtinai sueid demarkacijos linij perjus ir pradjus audyti lenk pasieniet. Lyg pagal komanv

d Lenkijos spauda ir radijas pradjo nirting antilietuvik kampanij, o Varuvoje ir kituose Lenkijos miestuose vyko de monstracijos, kuri dalyviai reikalavo ygiuoti K a u n " . Prie demarkacijos linijos buvo telkiama Lenkijos kariuomen. j S v a r s tydami ultimatumo Lietuvai slygas, lenkai i pradi galvojo reikalauti, kad lietuviai vieai isiadt Vilniaus ir demarkaci j o s linij pripaint kaip abiej valstybi sien. Lietuvos padt komplikavo Berlyno pozicija. Kilus Lietu vosLenkijos karui, Vokietijos karin vadovyb rengsi tuoj pat uimti Klaipdos krat ir didel dal emaitijos (iki pat Duby sos) . Tad Lietuvai buvo ikils padalijimo pavojus. P a l a n k i Lietuvai pozicij um Soviet S j u n g a ir Vaka r valstybs. Kovo 16 d. S S R S - usienio reikal liaudies komisa ras M. Litvinovas isikviet Lenkijos pasiuntin Maskvoje V. Gybovsk ir spjo, kad agresijos atveju Maskva denonsuos 1932 m. pasirayt su Lenkija nepuolimo sutart, pasilikdama veiksm laisv. P o dviej dien M. Litvinovas vl pareik Len kijos ambasadoriui, jog Maskva suinteresuota Lietuvos nepri klausomybs isaugojimu ir todl nori, kad konfliktas bt sure guliuotas t a i k i a i . Savo ruotu Pranczija ir Anglija, bijodamos, j o g dviej ali konfliktas gali virsti karu, kur sitraukt Vo kietija bei S S R S , spaud Lenkijos vyriausyb, kad j i i Lietuvos vyriausybs nereikalaut isiadti Vilniaus .
6 9 70 7 1

ms kariuomen viena su Lenkija kariauti negalinti ir todl kariuomens vadovyb yra linkusi taikiai sprsti konflikt. P o tokio kariuomens vado pasisakymo posdio dalyviai nutar priimti Lenkijos ultimatum . Abi alys umezg diplomatinius santykius. Kaun atvyko Lenkijos pasiuntinys F. Charvatas, o V a r u v - K . . k i r p a (ru den K. kirp perklus Berlyn, jo vieton Varuvoje paskirtas J . a u l y s ) . Buvo pasirayti taip pat prekybiniai bei kultriniai susitarimai. Atsinaujino susisiekimas tarp Kauno, ir Vilniaus. Vievyje buvo kurta pasienio muitin.
7

Tokiomis aplinkybmis Varuva sumaino savo apetit ir ko vo 17 d. vakar Lietuvos vyriausybei perduotame ultimatume rei kalavo tik nedelsiant umegzti diplomatinius santykius su Len kija. Ultimatumas negaljo bti diskusij objektu nei turinio, nei formos atvilgiu. Prieingu atveju Lenkija grasino karu. Lietuvos vyriausyb per 48 vai. turjo duoti a t s a k y m . Valstybs saugumo policija visuomens nuotaikas tomis grs mingomis Lietuvai dienomis savo biuletenyje taip apibdino: Visi suprato, kad Lenkija verianti atsisakyti Vilniaus. Dl to gyventojai labai jaudinosi ir su nekantrumu lauk vyriausybs pasisakymo < . . . > . Tikjosi, kad bus karas ir lauk mobilizacijos. Buvo pasiry kariauti". Lietuvos kariai taip pat buvo tvirtai pasiry ginti Tvyn < . . . > . Visi rpinosi vienu Lietuvos ne priklausomybs i s a u g o j i m u " . Kovo 18 d. devyni organizaci j (auli, tautinink, jaunalietuvi, pavasarinink ir kt.) at stovai teik prezidentui memorandum, raginus vyriausyb at mesti lenk ultimatum.
72 73

Tauta skaudiai igyveno ultimatumo primim. mones ste bino ne tiek pats ultimatumas, kiek j o beslyginis primimas: jei iandien priimamas ultimatumas, reikalaujs umegzti diplo matinius santykius, tai netrukus gals bti teiktas ultimatumas, reikalaujs Lietuvos unijos su L e n k i j a " . Nors 1938 m. vasar priimtoje naujoje alies Konstitucijoje liko straipsnis, jog Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostin, daugelis moni ultimatumo primim suvok kaip faktin Vil niaus atsiadjim. J u o labiau kad Varuva ir toliau persekiojo Vilniaus krato lietuvius, nerod Lietuvai jokio geranorikumo. 1938 m. gegus 18 d. Vilniuje buvo udaryta Lietuvi mokslo draugija. Neliko lietuvik pamald Sv. Mikalojaus banyioje, vienintelje, kur iki tol girdjosi lietuvikas odis. 1938 m. ruden, Lenkijai reikalaujant, Lietuvos vyriausyb udar 25 tkst. nari turjusi Vilniaus vadavimo sjung, taip pat Vilniaus fond, jungus 700 tkst: moni ir finansikai rmus Vilniaus krato lietuvi veikl. Nustojo eiti urnalas Ms Vilnius", o spalio 9-j pirm kart oficialiai nebuvo minima Vilniaus gedulo diena. ,
7 5

Vis usienio valstybi, taip pat Taut S j u n g o s atstovai primygtinai sil Lietuvos vyriausybei priimti, j manymu, gana saikingus Lenkijos reikalavimus. Tokiomis aplinkybmis kovo 19 d., prezidentui pirmininkau jant, vyko vyriausybs posdis, kuriame dauguma ministr pa sisak u Varuvos reikalavim primim. Papraytas pareikti savo nuomon kariuomens vadas gen. S. Ratikis aikino, kad

Ultimatumo primimas buvo moralinis smgis ir taip pali jusiam prezidento A. Smetonos prestiui (juk dar tik 1938 m. sausio 5 d. jis kalbjo: Lenkija < . . . > neprivers Lietuvos pasi rayti neteising sutart ir umegzti su j j a s a n t y k i u s " ) , taip pat visam autoritariniam reimui. Kaune ir kituose miestuose vyko protesto mitingai. Garsiausiai savo nepasitenkinim reik jaunimas. Student organizacijos, net tautinink takoje buv neolituanai, smerk kapituliacin vyriausybs politik. Primus Lenkijos ultimatum, suaktyvjo opozicini j g veik la. Susikr valdios paleist krikioni demokrat ir valstie i liaudinink partij veikj sjunga, gavusi Aies vard. J o s atstovai norjo teikti Ministr kabinetui memorandum, kuriame reikalavo sudaryti nauj koalicin vyriausyb. Ministr kabi netui atsisakius priimti memorandum ir net kalbtis su delega tais, opozicins jgos, pavadinusios dokument atsiaukimu taut ir vyriausyb, atspausdino j ir platino visuomenje. J a m e , be kita ko, buvo sakoma: Prievartos paeminta vyriausyb negali atstovauti Lietuvai ir ginti jos reikal. Konsoliduoti taut pa-

vojaus valandoje, suriti j ir paskatinti vieningam ygiui, su kelti jos pajgum ir padaryti atspari jos laukiantiems sun kiems ibandymams gali tik nauja, koalicijos pagrindais suda ryta ir visiems ms valstybikai nusistaiusiems sluoksniams atstovaujanti vyriausyb" . Nauja vyriausyb buvo sudaryta, taiau ne tokia, kokios ti kjosi opozicija. Kovo 24 d. kun. V. Mironas, vienas L T S vado v, Lietuvos suartjimo su Lenkija alininkas, prezidento ^pa vestas suformavo nauj Ministr kabinet. Anot A. Merkelio, t a i buvo pats tautininkikiausias i vis iki tol buvusi kabinet. B e paties premjero, dar 5 ministrai buvo yms L T S veikjai ( J . T b e l i s ' e m s kio, J . Tonknas vietimo, J . Indriinas finans, S. Staniauskis susisiekimo, B . Masiulis tei s i n g u m o ) . Krato apsaugos ministro pareigas jo gen. S. Rati kis, o usienio reikal nepartinis S. Lozoraitis. V. Mirono Ministr kabinete, kaip ir ankstesnse vyriausybse, opozicijos at stov nebuvo.
7 6

senosios g v a r d i j o s " J . Tbelio, V. Mirono, K. Sakenio bei ki t neveiklumas, bereikalingas, j nuomone, nuolaidiavimas opozicijai. ymiausi jaunieji radikalai buvo D. Ceseviius, V. Ras tenis, B . Dirmeikis, J . Statkus, B . Raila ir k t . ) , dani vyriau sybs kaitaliojimai rod, jog 1938 m. kovo mn., primus Len kijos ultimatum, Lietuvoje prasidjo politin kriz. Pasak y miausio ms ieivijos istoriko V. Trumpos, vienas rykiausi tos politins krizs Lietuvoje signal buvo Juozo Tbelio vy riausybs, kuri, mane per vis deimtmet kaip kokia Gibral taro uola. buvo stipri ir pastovi, griuvimas ir jos pakeitimas efe merika kunigo Vlado Mirono vyriausybe. Ir toliau tos vyriau sybs gana kaleidoskopikai keitsi, kas diktatriniam reimui nieko gero nelm. Tiesa, Smetona isilaik iki pat ios krizs galo, bet jo autoritetui Lenkijos ultimatumu buvo suertas bai sus s m g i s " .
7 8

Nepasitvirtino taip pat opozicijos viltys, kad bus bent kiek liberalizuotas alies valdymas. Balandio 9 d. naujasis premje ras Seime pareik: Jeigu 1926 m. mes buvome priversti imtis nepaprast priemoni ms valstybs vairui pakreipti kitas ves, tai tuo labiau dabar < . . . > negalime mes i tos vagos i krypti" . 1938 m. suaktyvjo voldemarininkai, orientavsi i hitlerin Vokietij ir net naudojsi finansine jos parama. Savo tab j i e kr Klaipdoje, kurioje buvo palankesns slygos politinei j veiklai. 1938 m. pabaigoje pradjo megztis voldemarinink, ir V. Mirono kabinetu nusivylusi Aies veikj sjunga. Gruodio mnes Klaipdoje susirink vis opozicini jg atstovai steig. Lietuvos aktyvist sjung, o 1939 m. pradioje pradjo leisti laikrat Bendras ygis". Taiau sjunga labai greit iiro, nes krikionys demokratai ir liaudininkai bijojo susikompromituoti bendradarbiavimu su prohitlerikai nusiteikusiais voldemarininkais.
7 7

4. K L A I P D O S

NETEKTIS

1938 m. gruod buvo i dalies reorganizuota V. Mirono vy riausyb. Usienio reikal ministru tapo iki tol viceministro pa reigas js J . Urbys, krato apsaugos gen. K. Musteikis ( S . Ratikiui, matyt, svarbesnis buvo kariuomens vado postas), ems kio J . Skaisgiris ( J . Tbelis sunkiai sirgo ir negaljo eiti p a r e i g ) . Matyt, nordamas prisijaukinti" voldemarininkus, A. Smetona antr V. Mirono kabinet trauk ir 2 j atstovus (K. German paskyr susisiekimo, o J . Gudausk teisingumo ministru). Didiulis visuomens nepasitenkinimas valdia, opozicijos veiklos pagyvjimas, valdaniosios partijos nesutarimai (1938 m. Lietuvi tautinink sjungoje susiformavo radikalusis, apie Vai r o " urnal spietsis sparnas, kur erzino A. Smetonos ir j o

Nespjo dar Lietuva atsigauti nuo oko, itikusio j primus Lenkijos ultimatum, o i vakar puss jau tvenksi nauji de besys. 1938 m. kovo 25 d. Berlynas pareikalavo, kad Lietuvos vyriausyb panaikint Klaipdos krate karo padt, saugumo policij, cenzr vokiei spaudai, apribot Kauno skiriamo gu bernatoriaus valdi, kl ir kit reikalavim, kuri esm nevaryti antilietuvikos vietos naci v e i k l o s . Lietuva apie iurkt kiimsi jos vidaus reikalus informavo 1924 m. Klai pdos sutarties signatares Anglij ir Pranczij. Taiau Londo nas ir Paryius, nuolaidiaudami Hitleriui, patar Lietuvai nusi leisti. Kitos dvi sutarties signatars Italija ir J a p o n i j a buvo Vokietijos sjungininks ir atvirai rm Berlyn. V. Mirono vy riausyb, tikdamasi bent nominaliai ilaikyti savo valdi Klai pdos krate, iki met pabaigos patenkino beveik visus Berlyno reikalavimus.
79

Slog spd lietuviams padar gdingas Anglijos bei Pran czijos sandris su Berlynu Miunchene ir Sudet srities atplimas nuo ekoslovakijos kaip to sandrio padarinys. Spalio 3 d. XX amius" ra: Bendroji tendencija aiki: lyginti konfliktus maj valstybi sskaita. Pirmoji sskaita jau apmokta, ir j apmokjo Praha. Lauksim ir irsim, kam dabar ateis eil". Atvirai rayti apie Lietuvai gresiant pavoj laikraiams nelei do cenzra. Nespjs suvirkinti Sudet, Hitleris spalio 21 d. pasira slapt direktyv, kad Vokietijos ginkluotosios pajgos kiekvienu ntetu bt pasirengusios ne tik likviduoti likusi ekoslovakijos dal", bet ir uimti Memelio k r a t " .

1939 m. sausio 16 d. Lietuvos visuomen paminjo Klaipdos krato atgavimo 16 met sukakti. Taiau jubiliejus buvo lid nas. Lapkriio 1 dien panaikinus karo padt, i Berlyno diri guojami Klaipdos naciai elgsi vis liau. J i e reng triuk mingas demonstracijas, kuri dalyviai skandavo Heil Hitler" ir atvirai reikalavo susijungti su Vokietija. Paleistas i kaljimo E . Noimanas sujung visas vokiei organizacijas Kultrbund ir pasiskelb Klaipdos krato vokiei fiureriu. Vokietijos SA pavyzdiu naciai pradjo kurti smogik brius, kurie upuldi njo lietuvius. I autonomini staig buvo paalintas Lietuvos Respublikos herbas Vytis ir prezidento portretas. Gruodio 11 d. seimelio rinkimuose visos vokiei partijos susivienijo ir, panaudojusios III reiche imgintus metodus demagoginius pa adus, grasinimus, teror ir net politines udynes, laimjo: gavo 25 vietas i 29. Tuo tarpu Lietuvos vyriausyb slp nuo tautos Klaipdos krate susidariusi padt. Gruodio 1 d. ministras pirmininkas V. Mironas seime pareik, jog Lietuvos santykiai su Vokietija yra normals ir geri, o gandai apie Vokietijos ksinimsi Klai pdos krat melagingi ir p r a s i m a n y t i . 1939 m. pavasar Hitleriui ugrobus ekoslovakij, Lietuv uvald baim, nes visi suvok, jog atjo eil Klaipdai. Ilgai laukti nereikjo. Kovo 20 d. Vokietijos usienio reikal minist ras J . Ribentropas prim per Berlyn i naujojo popieiaus Pi j a u s X I I intronizacijos ikilmi grtant Lietuvos usienio rei kal ministr J . Urb ir teik j a m ultimatum, kuriame buvo reikalaujama grinti Vokietijai Klaipdos krat. J e i g u Lietu vos vyriausyb tai padarysianti graiuoju, tai Berlynas es pa sirys ^patenkinti Lietuvos interesus Klaipdos uoste. Taiau jei Lietuvos vyriausyb nenort eiti iuo keliu, tai Klaipdos kratas bt grintas Vokietijai kitu keliu. J e i g u ten vykt susidrim ir t bent vienas vokietis, < . . . > tada jau tuo rei kalu usiimt kariuomen, kuri, pradjusi yg, neinia kur su stot" .
80 8 1

kietijos reikalavim. Tokiam vyriausybs sprendimui turjo ta kos ir posdyje dalyvavusi kariuomens vado gen. S. Ratikio bei kariuomense tabo virininko gen. J . erniaus nuomon, kad Lietuvos ginkluotosios jgos nestengt vokieiams prieintis n. trij dien . Vl kovo 22-osios vakar J . Urbys ir J . Ribentropas B e r lyne pasira Klaipdos krato perdavimo Vokietijai sutart: J i str. Versalio sutartimi nuo Vokietijos atskirtas Klaipdos kratas nuo ios dienos vl sujungiamas su Vokietijos reichu. 2 str. I Klaipdos krato bus tuojau evakuotos Lietuvos ka rins ir politins pajgos. 3 str. Atsivelgiant kinius Lietuvos interesus, Klaipdos uoste Lietuvai bus steigta laisvoji zona. 4 str. Abi alys sipareigoja nevartoti viena prie kit j gos ir neremti prie vien kuri i j nukreiptos treiosios j g o s . 4-asis sutarties straipsnis i esms reik abiej valstybi nepuolimo sutart. Piliulei pasaldinti (Berlynas tikjosi primesti Lietuvai savo protektorat ir todl dar nuolaid) kartu buvo pasiraytas su tarties priedas, davs teis Lietuvai 99 metus laisvai, nemokant nuomos, naudotis dalimi uosto, vadinamja laisvja zona, taip pat gabenti per Klaipdos krat uost savo prekes. Kovo 22-osios ryt, t. y. dar iki sutarties pasiraymo, Klai pdos naciai um Lietuvos Respublikos staigas: muitin, pa t, radiofon. Lietuviai ir ydai pradjo bgti Didij Lietu v. Kovo 23 d. Klaipdos krat eng Vokietijos kariuomen, o uost plauk laivas Deutschland", atgabens A. Hitler, en tuziastingai sutikt vietos vokiei.
83

Apie Berlyno ultimatum Lietuvos vyriausyb informavo Klai pdos konvencijos signatares, taip pat gretimas valstybes. Ita lija ir J a p o n i j a Vokietijos vyriausybs reikalavimams pritar, o Pranczija bei Anglija apgailestavo, taiau pareik nieko padti Lietuvai negalinios. Soviet S j u n g a laiksi nuoaliai ( J . Stalinas, matyt, j a u brandino sjungos su Hitleriu i d j ) , o Lenkija, nujausdama, jog po Klaipdos ateis Gdansko eil, norjo, kad Lietuva prieintsi V o k i e t i j a i . Lietuva gavo ini, j o g Rytprsiuose pergrupuojama Vokietijos kariuomen, o vo kiei laiv eskadra su Hitleriu viename i j plaukia Klai pd.
82

Kovo 21 d. vyriausybs posdyje, kuriam pirmininkavo prezi dentas, buvo nutarta, jog nra kitos ieities, kaip priimti Vo-

Kovo 24 d. J A V valstybs departamento sekretoriaus pavaduo tojas S. Velsas, (Welles) pareik, kad Amerika nepripasta Klaipdos prijungimo prie Vokietijos. Taiau apskritai pasaulis Klaipdos ugrobimo beveik nepastebjo. J u o labiau kad Europos padang go sunkesni debesys: kovo 24 d. J . Ribentropas pa reikalavo i Lenkijos Dancingo ( G d a n s k o ) . K reik pasauliui Klaipdos kratas-, palyginti su Austrija, ekoslovakija, Lenkija. Skaudjo ird tik lietuviams. Prarastas kratas sudar 5 pro centus (2 848 k m ) visos Lietuvos teritorijos, o j a m e gyveno tik 6 procentai (per 150 tkst.) alies gyventoj. Taiau Klaipda vienintelis Lietuvos uostas, vartai pasaul, per kuriuos vyko 80 procent alies usienio prekybos. Lietuva neteko daugiau kaip dviej tredali (70 km) ir taip siauro savo pajrio. Klaip dos krate buvo sutelkta beveik tredalis (30,7 procento) Lietu vos pramons (visa celiuliozs, mineralini tr, faneros gamy ba, beveik visa medvilnini audini, didesn pus medio apdir bamosios, popieriaus p r a m o n s ) . Per 16 met Lietuva buvo investavusi Klaipdos kfato k per 100 mln. Lt (apie 40 mln. Lt uostui p l s t i ) . Netekus Klaipdos, gerokai sumajo valstybs
2

biudeto pajamos. Teko priglausti ir elpti daugiau kaip 10 tkst. Klaipdos krato pabgli. Dar skaudesn negu materialiniai nuostoliai buvo moralin aizda. Kaip ir prie metus, lenk ultimatumo dienomis, Lietuvai vl ikilo klausimas: prieintis smurtui ar ne. Kovo 22 d. Lietuvos aidas" ra: < . . . > Lietuva pastatyta prie dilem: arba per leisti Klaipdos krat Vokietijai, arba pastatyti pavoj visos valstybs nepriklausomyb. Tegul kiekvienas lietuvis atsako klausim pagal savo sin ir pilietin imint. Mums atrodo, kad reikjo pasirinkti t keli, kuriuo eidami mes galime nustoti vieno snario, bet galime igelbti savo brangiausi turt laisv". Klaipdos netektis dar labiau negu prie metus priimtas Len kijos ultimatumas iklibino autoritarinio reimo pamatus. P a sak J . Audno, mons pilna burna nekjo apie tautinink val dymo bankrot. Valdios sferos, kariuomen, jaunimas ir visa tauta aikiai ir j a u atvirai sak, kad taip toliau tstis negali, kad reikia pakeitim, < . . . > greito ir radikalaus valdios per tvarkymo" . Tai liudija ir tuometins vyriausybs nario gene rolo K. Musteikio prisiminimai: Klaipdos netekus, nuotaika visame krate pasidar prislgta. Visus apm baim, netikru mas. Kaip galima verstis be Vilniaus ir be Klaipdos? Opozicija kaltino prezident, tautininkus, kad krat nuved toki tragi k bkl. Visur buvo girdima bals, kad reikia visiems bendromis jgomis gelbti tai, kas dar buvo l i k " . O pasak S. Ratikio, buvo net ki nuversti vyriausyb, ir tokiems kiams nuotai kos buvo labai palankios" .
8 4 8 5 86

tariamos opozicijos mons. Kai kur jau yra padaryti tuo reikalu konkrets ygiai, o kitur praoma leidimo aukti susirinkimus tokiam frontui kurti" . 1939 m. pavasar visos politins Lietuvos jgos vardan ne priklausomybs isaugojimo kviet stiprinti vienyb, taiau suprato j nevienodai. Tautininkams bei j alininkams vienyb buvo beslygikas autoritarinio reimo rmimas, o opozicija ne sivaizdavo jos be lygi slyg vis politini jg veiklai, t. y. be politinio gyvenimo demokratizavimo, opozicijos atstov si leidimo vyriausyb. 19381939 m. apie nepriklausomybs gynim demagogikai prabilo ir pogrindyje veikusi komunist partija, kuri 20 met koneveik buruazin Lietuv" ir niekada nebuvo atsisakiusi minties prijungti j prie bolevikins Rusijos. Komunistins j gos Lietuvoje buvo negausios. 1939 m. L K P turjo apie 1,5 tkst. nari, i kuri du tredaliai buvo lietuviai, kiti ydai, lenkai, rusai, vokieiai. Komjaunuoli skaiius 4-o deimtmeio antroje pusje padidjo nuo 0,5 iki 1 tkst. Dar 56 tkst. moni buvo M O P R ' o (Medunarodnaja organizacija pomoi borcam revoliuciji), elpusio kaljimuose sdjusius komunistus, nariai. Ta iau esant sunkioms ekonominms gyvenimo slygomis ir stipr jant nepasitenkinimui A. Smetonos valdymu, komunist partijos taka kai kuriems visuomens sluoksniams, daugiausia miest bei kaim varguomenei ir kairiajai inteligentijai, buvo didesn negu jos nari skaiius.
8 8

1939 m. pavasar suaktyvino veikl valdios udaryt opozi cini partij vadovai. Krikioni demokrat ir liaudinink at stov grup, pasitelkusi voldemarininkus, aplank ministr pir minink V. Miron ir pasil sudaryti koalicin vyriausyb, kuria pasitikt kratas. T pat prezidentui sil ir kariuomens va dovyb. Visuomenje tapo populiari Patriotinio fronto, jungianio visas patriotines jgas, steigimo idja. Kovo 27 d. Lietuvos iniose" buvo paskelbtas vyriausybs globojamos Kariuomens krj sa vanori sjungos kreipimasis visuomen: Tutuojau imkime organizuoti < . . . ' > patriotin front, kuris visa tautos galia pasi prieint Lietuvos nedraug pasiksinimams {ms laisv! < . . . > Visomis jgomis turime gintis! Daugiau n pdos lie tuvikos ems be kovos!" Po keli dien gausiame VDU stu dent mitinge buvo nutarta steigti akademin Patriotinio fronto skyri, o priimtoje rezoliucijoje reikalaujama udaryti L T S ir amnestuoti politinius kalinius . Balandio 3 d. Valstybs saugu mo departamento direktorius A. Povilaitis konstatavo: Mintis apie io ( P a t r i o t i n i o . L. T.) fronto organizavimsi yra paskli dusi jau visame krate. Daugiausia iuo frontu domisi buvusieji
8 7

Vienas komunist partijos veiklos metod, ypa praktikuotas 19381939 m.,skverbtis buruazines" ir net f a i s t i n e s " (tautininkikos ideologijos) organizacijas siekiant jas ukariauti i vidaus. Ir i komunist taktika nebuvo visikai bevais. Nevisais duomenimis, Sauli sjung stojo 75, Lietuvos jauni mo sjung ( L J S ) 5 3 komunistai, jaunalietuviais tapo 14, sio nistini yd organizacij nariais 22, o i viso beveik 200 komunist . 4-o deimtmeio antroje pusje taip pat kairjo kai kurios politins, visuomenins bei kultrins organiza cijos. 1936 m. valdios udarytos liaudininkikos pakraipos Lie tuvos jaunimo sjungos valdybos nariai buvo J . Paleckis, M. Ged vilas, A. Drobnys, V. Knyva, P. Keinaitis, A. Tornau, J . Vai noras, 1940 m. um vadovaujanius postus sovietinje Lietuvos valdioje. Paskutiniuoju metu i organizacija i esms buvo vir tusi komjaunimo filialu. Prosovietin srov rykjo Lietuvi draugijoje S S R S kultrai painti, Laisvamani etins kultros draugijoje, kai kuriose yd jaunimo organizacijose.
8 9

Inteligent sielas bei protus vejojo" ir Soviet pasiuntiny b Kaune, rengusi ekskursijas bei keliones nugaljusio socia lizmo a l " . Kauno literatai, artistai ir menininkai, lengvatin mis slygomis keliav po S S R S , grdavo nuoirdiai susiavj ..milinikais soviet laimjimais" (eilini kolchoz" ir koncla-

gri jiems nerodydavo), puikiomis krybinio darbo slygomis ir paskait salse bei laikrai puslapiuose dalijosi spdiais su Lietuvos monmis. J . Paleckis knygoje S S R S ms akimis" tvirtino nemats Maskvoje girto ir neigirds keiksmaodi, ku rie taip buvo bdingi car Rusijai. Nuolatiniai pasiuntinybs arbatli", garsjusi valgi bei grim pramatnumu (l tam negailjo, nors soviet liaudis skurdo ir b a d a v o ) , lankyto j a i buvo P. Cvirka, L. Gira, A. Venclova, A. Staskeviit, V. Gir dzijauskas ir kiti inteligentai. Visi jie vliau, 1940 m. vasar, buvo irinkti Liaudies" seim arba gavo auktus postus. Kaip eiliniai Lietuvos mons sivaizdavo gyvenim Soviet S j u n g o j e gana taikliai savo atsiminimuose aprao buvs trem tinys A. ernas: Laikraiuose ir urnaluose buvo spausdinami straipsniai. apie Maskvos metro statyb, penkmeius, apie ems kio laimjim parodos atidarym ir V. kalovo skryd. Kine matografas rod kronikas apie papaniniei sutikim ir Magnitkos statyb. Darbininkai, valstieiai ir dauguma inteligent bu vo sitikin, kad Soviet S j u n g o j e visi dirba ir gauna atlyginim pagal nuopelnus (koks J u r g i s , tokia i r . k e p u r " ) , kad nra varg ir turtuoli, nra engiamj ir persekiojamj, visi gyvena nelabai turtingai, bet ir nebadauja. Trumpose inutse apraomi trockinink, bucharinink ir kariki (V. Bliucherio, M. Tuchaevskio, J . Uboreviiaus ir kt.) teismai buvo vertinami kaip vi sikai normalus reikinys. < . . . > Juk Lietuvoje taip pat teis premjero Augustino Voldemaro alininkus ir plekaitininkus" . Didjant alyje politinei tampai ir vis labiau smunkant pre zidento autoritetui, A. Smetona buvo priverstas laviruoti ir sileisti vyriausyb opozicijos atstov. Kovo 28 d. Respublikos prezi dento patvirtintoje gen. J . erniaus sudarytoje vieningo darbo" vyriausybje krikionis demokratas K- Bizauskas um minist ro pirmininko pavaduotojo, o kitas tos paios partijos veikjas L. Bistras vietimo ministro pareigas. Liaudininkai J . Krik inas ir A. Tamoaitis tapo ems kio ir teisingumo ministrais. Usienio reikal ministro poste iliko J . Urbys, krato apsau gos K. Musteikis, vidaus reikal ministru tapo buvs karinis ata Maskvos pasiuntinybje gen. K. Skuas, o susisiekimo mi nistru buvo paskirtas voldemarininkams artimas K. Germanas. Taiau i vyriausyb ne koalicin, nes opozicini srovi veikjai buvo pakviesti Ministr Taryb kaip privats asme nys, o ne kaip partij atstovai. Nei ministrai, nei j partijos realios takos valstybs reikalams neturjo. Naujasis premjeras buvo kadrinis karininkas ir blankus politikas. Valdios vair to liau tvirtai laik A. Smetona, nedarydamas nuolaid opozicijai. Joki alies valdymo demokratizavimo poymi nesimat. B a landio 3 d. vyriausyb atmet Patriotinio fronto krimo idj ir sil visiems telktis apie suvalstybint Sauli sjung. Ne trukus ji udraud rengti susirinkimus bei mitingus, raginu sius kurti Patriotin front. Opozicins jgos nusivyl.
9 0

Balandio 5 d. ministro pirmininko J . erniaus Seime per skaityta vieningo darbo" vyriausybs deklaracija, anot A. Mer kelio, buvo blanki, kartojanti ankstesni vyriausybi teiginius. Nors naujoji vyriausyb sako darb stojanti tautai sunkiu me tu, kuris i jos pareikalausis visos eils nauj udavini ir nauj problem, taiau paioje, deklaracijoje tie udaviniai ir problemos nekeliamos < . . . - > . I deklaracijos atrodo, lyg Lietuva gyvent savo nepriklausomybs vidudien, o ne sutemas, kurios pradjo j gaubti. Tarptautins politikos raida Lietuvai kaskart darsi nepalankesn, grsmingesn, uoliais artjanti prie ka tastrofos" . Lietuvos vadovai to lyg ir nejuto.
9 1

5. 1939 m. S P A L I O 10 d. S U T A R T I S S U IR V I L N I A U S A T G A V I M A S

SSRS

1939 m. pavasar pradjo rykti esminiai Europos politikos pokyiai. Anglija bei Pranczija, ligi tol nuolaidiavusios Hitle riui, pasijuto apgautos ir nusprend prieintis. O Soviet S junga, uoliausia kolektyvinio saugumo sistemos alinink, nutar tartis su Vokietija ir kartu dalytis Europ. Nuo pavasario vyku sios slaptos S S R S V o k i e t i j o s derybos baigsi skmingai ir rug pjio 23 d. J . Ribentropas ir V. Molotovas pasira Nepuolimo sutart bei slaptuosius jos protokolus, pagal kuriuos Soviet S jungos interes sferai atiteko Suomija, E s t i j a , Latvija, rumuni koji Besapabija ir visa rytin Lenkija iki pat Vyslos ups, o Vo kietijai likusi Lenkijos dalis ir Lietuva . Usitikrin saug unugar Rytuose, vokieiai ankst rug sjo 1-osios ryt upuol Lenkij. Savo ruotu lenk sjunginin ks Anglija ir Pranczija rugsjo 3 d. paskelb kar Vokietijai. Taip prasidjo Antrasis pasaulinis karas. , kar su Lenkija Vokietija stengsi traukti ir Lietuv. D a r rugpjio pabaigoje Berlynas Lietuvos vyriausybei leido su prasti, kad netrukus ji galsianti atsiimti geidiamj Vilni. Kilus karui, Vokietijos usienio reikal ministerija tris kartus per Lietuvos pasiuntin Berlyne K. kirp sil Lietuvos vyriau sybei atsiimti Vilni, addama Lietuvos kariuomen paremti aviacija ir tankais. Rugsjo 14 d. K. kirpai buvo perduoti J . Ri bentropo odiai: Lietuva turi skubiai, veikti, skubiai ygiuoti, skubiai, skubiai". Vokietijai, be abejo, nebuvo reikalinga Lietuvos karin pa rama. Berlynas norjo traukti ms al kar su Lenkija dl kit prieasi. Sisdama savo kariuomen > Vilni, Lietuva pir miausia bt parmusi Berlyn moraliai parodiusi pasau liui, kad su lenkais kariauja ne vieni vokieiai. Antra, Vokietija bt lengviau gyvendinusi rugpjio 23 d. susitarim ir paver tusi Lietuv savo satelite, primesdama j a i protektorat.
9 2

Taiau Lietuvos vyriausyb nesvyruodama atmet Berlyno silymus ir nepasidav visiems gundymams bei vilionms. D a r 1939 m. sausio 10 d. Seimas prim Lietuvos neutralumo statym. Pirmj karo dien Respublikos prezidentas pakartotinai pa skelb, kad Lietuva neutrali valstyb ir draudiami visi veiks mai, eidiantys neutralum. Uoliausiai neutralum gyn A. Smetona. J i s buvo sitikins, kad Vokietija kar galiausiai pralaimsianti ir vargas bsis Lietuvai, jeigu jinai susidsianti su vokieiais. Lietuvos neutra lumo idjai visikai pritar ir krikioni demokrat bei liau dinink vadovai. Didel spaudim Lietuvai, kad nepaklust B e r lynui, dar Anglija bei Pranczija. Anglijos reikal patiktinis Kaune T. Presionas net turjo su savimi kar Lietuvai skel biani not . Taiau alyje buvo 'jg, maniusi, j o g Lietuva padarys ne pataisom klaid, jeigu nepasinaudos tokia puikia proga ir neatsiims sostins, kuri ji turjo ir moralin, ir juridin teis. Didiausi ygio Vilni alininkai buvo voldemarininkai. Taip galvojo ir radikalieji jaunieji tautininkai, o ypa Lietuvos pasiun tinys Berlyne K. kirpa. J i s , veiklos mogus, buvo sitikins, j o g blogiausia politika yra pasyvumas ir plaukimas pasroviui. K. kirpa man, kad kar laims Vokietija ir todl Lietuva ne turinti kitos ieities, kaip eiti ivien su Berlynu ir atsiimti Vil ni. J i s kartai tikinjo vyriausyb, jog, einant ivien, Vokietija suteiksianti Lietuvai maiausiai Slovakijos s t a t u s . Lietuvos vyriausybs politika Vilniaus klausimu labai pa tenkinta buvo Maskva. 1940 m. liepos 1 d. V. Molotovas visi kai nuoirdiai kalbjo V. Krvei: Nenuslpsiu nuo tamstos, kad tuo faktu (Berlyno silymu Lietuvai atsiimti Vilni. L. T.) mes buvome netiktai uklupti ir labai susirpin. Jeigu Lietu va bt paklausiusi vokiei vyriausybs .reikalavim ir kartu pasisakiusi vokiei sjungininke, ji bt tapusi toli rytus ikitu vokiei placdarmu, ieigos punktu karo atveju su mu mis. O imtis prie j kuri nors priemoni nebtume galj, ne rizikuodami karu su vokieiais, ko mes nenorjome ir nenorime. Lengviau atsidusome tik suinoj, kad Lietuvos vyriausyb ne idrso paklausyti vokiei, atsisak ginkluota ranka uimti Vilni ir kartu neteko vokiei pasitikjimo" . Beveik dvideimt met aukus Mes be Vilniaus nenurim sim!", tokia Lietuvos vyriausybs pozicija nebuvo logika. Lie tuvai nepavyko ilaikyti ir neutralumo, tik jis buvo paaukotas ne Berlynui, o Maskvai. Nenordami atsiimti Vilni patys, lietu viai j prim i Stalino rank. Politiniu ir moraliniu atvilgiu tai nebuvo tas pats. Karinis Vokietijos pranaumas irykjo j a u pirmosiomis ka ro dienomis. Iki rugsjo vidurio vokieiai um didesn Len kijos dal ir apsupo Varuv. Rugsjo 17 d., kar prie Lenkij stojo ir Soviet S j u n g a . Po poros dien Raudonoji armija u93 94 9 5

m Vilni, o rugsjo 21 d. jos daliniai pasiek administracijos linij, skyrusi Lietuv nuo lenk okupuoto Vilniaus krato. Soviet S j u n g a tapo artimiausia Lietuvos kaimyne. " B g d a m i nuo Raudonosios armijos, demarkacijos linij perjo ir Lietuvoje buvo internuoti apie 14 tkst. Lenkijos kari bei 2 tkst. civili asmen. Lietuvos Raudonasis kryius rpinosi j kurdinimu (Birtono, Kulautuvos, P a l a n g o s vasarvietse, taip pat Ukmergje, Rokikyje bei kitose vietose), maitinimu, rinko internuotiems lenkams drabui, maisto, knyg siuntas. Bgliai nemaai kainavo ir Lietuvos ttdui, nes i tarptautini organizacij gaunam l neuteko.j'Lrra Lietuvos vyriausy-" bs ir visuomens elges su internuotais kariais pripaino tuometi nis Lenkijos karo ata Kaune L. Mitkieviius, taip pat pokario Lenkijos istorikai. Nelikus politiniame Europos emlapyje Lenkijos, sumajo Baltijos valstybi ilikimo galimybs. Anksiau j o s , ypa Lie tuva, laviravo tarp trij j g : Berlyno, Maskvos ir Varuvos, u kurios pei stovjo Vakar alys. Dabar galimybs laviruoti sumajo, o Maskva ir Berlynas galjo laisvai gyvendinti rugpj io 23 d. sandr. Rugsjo 20 d. Vokietijos usienio reikal mi nisterija baig rengti Vokietijos reicho ir Lietuvos Respublikos gynybos sutarties projekto pagrindinius principus, pagal kuriuos nekenkdama savo, kaip valstybs, nepriklausomybei, Lietuva pasiduoda Vokietijos reicho globai", sudaro su ja karin kon vencij, glaudiai susiria e k o n o m i k a i . Si sutartis reik ne k kit kaip Vokietijos protektorat Lietuvai. Usienio reikal ministras J . Urbys buvo pakviestas rugsjo 23 d. susitikti su J . Ribentropu, kuris bt j a m pasils pasirayti mintj doku ment. Taiau paskutinmis valandomis J . Urbio kelion buvo ataukta, nes J . Stalinas ir A. Hitleris j a u brandino nauj san dr. Supdami VaTtuv ir persekiodami lenk kariuomen, vokie iai forsavo Vysl ir um rytin Varuvos vaivadijos dal, taip pat Liublino srit, t. y. emes, kurios rugpjio 23 d. susitari mu buvo atiduotos Soviet S j u n g a i . Teritoriniams klausimams galutinai sureguliuoti ir abiej valstybi bendradarbiavimui i plsti J . Ribentropas antr kart atskrido Maskv ir po neilg, bet, j o odiais, vaising deryb su J . Stalinu bei V. Molotovu rugsjo 28 d. pasira V o k i e t i j o s S S R S sienos ir draugysts sutart, kuri kaip ir pirmoji, rugpjio 23 d sutartis turjo slap tuosius priedus. Mainais u lenk emes rytus nuo Vyslos (ry tin Varuvos vaivadijos dal, Liublino vaivadij ir vadinamj Suvalk trikamp) Berlynas atidav Maskvai Lietuv, pasilik damas tiktai nedidel lietuvikosios Unemuns dal pietvaka rius nuo linijos irvinta (dabar Kutuzovas, Kaliningrado sr.) PilvikiaiMarijampolSimnasSapackin, t. y. vis Vilkavi kio apskrit, tredal Marijampols, penktadal Lazdij ir
96

penkioliktj dal Alytaus apskrities. Sioj teritorijoje gyveno per 184 tkst. m o n i . Primetusi savitarpio pagalbos sutartis Estijai (09. 28.) bei Latvijai (10. 05.) ir isiderjusi Lietuv, Soviet S j u n g a ne dels n dienos. J a u rugsjo 29 d. V. Molotovas pasikviet Krem li Lietuvos pasiuntin Maskvoje L. Natkevii ir pabr, kad btina aptarti tolesnius abiej ali santykius ir tam Maskva, turi atvykti Lietuvos ministras pirmininkas ar kitas vyriausybes narys. Spalio 3 d. Maskv atvyko J . Urbys, ir tos paios die nos vl vakar (derybos ir posdiai Kremliuje paprastai vyk^ davo naktimis) prasidjo jo derybos su V. Molotovu, dalyvau j a n t J . S t a l i n u i . Pasak derybose dalyvavusio L. Natkeviiaus, J . Stalinas, ilgai nelaukdamas, atskleid k o r t a s " p r a n e , j o g Vokietija sutikusi, kad B a l t i j o s kratai priklausyt S S R S inte res sferai, ir pareikalavo pasirayti tris sutartis: 1) Soviet S j u n g o s L i e t u v o s savitarpo pagalbos, kurdinant Lietuvoje Raudonosios armijos gulas; 2) abiej ali sutart dl Vilniaus srities perdavimo Lietuvai; 3) VokietijosLietuvos sutart dl pietvakari Unemuns perdavimo vokieiams. B e t kuri impe rialistin valstyb uimt Lietuv ir viskas. Mes to nedarome. Nebtume bolevikai, jeigu neiekotume nauj k e l i " , p a r e i k V. M o l o t o v a s . Treiosios J . Stalino pasilytos sutarties tolesnje deryb eigoje neliko, nes J . Ribentropas prane V. Molotovui, j o g S S R S L i e t u v o s ir VokietijosLietuvos sutari vienalaikis pa siraymas Berlynui nepriimtinas (tokiu atveju pasauliui atrodyt, kad S S R S dovanoja Lietuvai Vilni, o Vokietija j apiplia), ir todl j i s pras palikti Vokietijai paiai nusistatyti dat, kada j i perims jai skirt Unemuns dal. V. Molotovas su iuo B e r lyno reikalavimu sutiko. Vykstant deryboms, Lietuvos vyriausyb kelint kart per pas kutiniuosius metus turjo sprsti t pai problem: prieintis smurtui ar pasiduoti. 1939 m. ruden identik reikalavim aki vaizdoje Suomija tar ryting Ne!" ir laimjo ilaik garb bei nepriklausomyb, o Lietuva, Latvija, E s t i j a kapituliavo, atsi dav Maskvos malonei ir visk prarado, iskyrus tai, kad Lietuva atgavo Vilni. B e j e , Lietuvos vyriausyb dvasikai kapituliavo dar neprad jusi deryb. Taupydama las, spalio 2 d. vyriausyb paleido namo rugsjo mnesi mobilizuotus atsargos karius. Matyt, rei kia sutikti su prezidento A. Smetonos adjutantu, paraiusiu apie j atsiminimus, V. liogeriu, j o g demobilizuodami savo kariuomen mes pasidavme" . P o savait laiko trukusi deryb spalio 10 d. J . Urbys ir V. Molotovas savo vyriausybi vardu pasira Vilniaus bei Vil niaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir LietuvosSovie t S j u n g o s savitarpio pagalbos sutart. L i e t u v o s S S R S sutarties data beveik sutapo su alyje kas97 98 99 10

met minta Vilniaus gedulo diena (spalio 9 d.). Beveik 20 met Lietuva lauk ios d i e n o s - - V i l n i a u s atgavimo. Bet is vykis netapo nacionaline vente. Diaugsmas, apms Lietuv pirmo siomis dienomis igirdus apie Vilniaus atgavim, buvo netikras. Tauta suvok Vilniaus atgavimo kain. Pasak V. Krvs, visa lietuvi tauta buvo tuomet pagauta didiausio nrimo ir skau daus sielvarto, nes kiekvienas suprato, kad prasidjo Lietuvos tragedijos pirmasis aktas. Veltui vyriausybs oficiozai stengsi atvaizduoti tok Vilniaus a t g a v i m " kaip politin laimjim. Net ikilmingas ms kariuomens ygiavimas Vilni, trans liuotas per radij, nepakeit lietuvi nuotaikos" . Pesimistines nuotaikas labai sustiprino Raudonosios armijos gul atvykimas. Lapkriio vidury Alytuje, Prienuose, Gaiinuose (prie J o n a vos) ir Naujojoje Vilnioje sikr 20 tkst. Stalino kari, t. y. be veik tiek pat, kiek buvo vyr Lietuvos armijoje (32 tkst.). S a v o nuomon apie spalio 10 d. sutart liaudis isak talpia fraze: Vilnius mus, o mes rus".
1 0 1

Bloga nuojauta moni neapgavo. Kartu su gulomis Lie tuv koj kl stalinin Soviet S j u n g a . Spalio 10 d. sutartis i esms reik S S R S protektorat ms aliai. Lietuvos Respub lika prarado neutralios valstybs status ir jau negaljo turti savarankikos usienio politikos. Gruodio 4 d. J . Urbys tele gramoje Lietuvos pasiuntinybei veicarijoje nurod: Turint gal voje ms sutart su rusais ir bendr politin padt, mums e nevoje tenka elgtis taip, kad nesupykintume rus < . . . > . P a l a i kykit kontakt su latviais, estais ir su paiais r u s a i s " . Gruodio 13 d. balsuojant u rezoliucij dl Soviet S j u n g o s paalinimo i Taut S j u n g o s , Lietuvos atstovas, kaip ir Latvi jos bei Estijos, susilaik. S S R S pasiuntinys Kaune N. Pozdniakovas, iurkiai kidamasis Lietuvos vidaus reikalus, priekaitavo vyriausybei, kad ji per daug nuolaidiaujanti Vilniaus lenkams, ir net grasino, j o g tvark padarysi raudonarmieiai. Cenzra neleisdavo laikraiams spausdinti Vakar politik kalb, de maskuojani Maskvos pataikavim Berlynui. Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, vyriausyb veng ne tik veiksmu, bet ir odiu ugauti Ryt kaimyn. Tai ypa jautsi S S R S ir Suomi jos karo m e t u . \
I 0 2

1939 m. ruden Lietuva atgavo beveik 7 tkst. k m teritorij, t. y. madaug ketvirtadal tos, kuri Rusija j a i buvo pripainusi 1920 m. liepos 12 d. sutartimi. Nebuvo grintos net visikai lietuvikos Druskinink, Marcinkoni, venioni, Adutikio apy links. Atgautoje teritorijoje gyveno apie 450 tkst. moni, i j 215 tukst Vilniuje. Visa Lietuvos Respublika, kartu su Vil niaus sritimi, bet be Klaipdos krato, 1940 m. pradioje turjo madaug 2,8 mln. gyventoj. Ekonominiu atvilgiu isvajotasis Vilnius Lietuvai buvo na ta. Per 20 lenk okupacijos met miestas buvo labai apleistas, j a m e buvo pastatyta tik viena didel gamykla ir vos keli didesni
2

namai. Gerokai skyrsi nuo Didiosios Lietuvos ir Vilniaus kra to kaimai. Latvi urnalistas, 1940 m. vasar lanksis Kaune fr Vilniuje, taip apra savo spdius: Perengus buvusi Lie tuvosLenkijos sien, < . . . > apylinki vaizdas smarkiai kei iasi. Vilniaus sritis yra daug vargingesn. Zem imarginta riais (bent pus sodi dar buvo neiskirstyti vienkiemius. L. T.), gyvuliai sunyk, arkliai liesi ir nedideli. I dalies tai es dl nederlingos ems, bet svarbiausia dl buvusios s a r r ^ tvarkos" . Raudonoji armija, prie perduodama Vilni Lietuvai, j labai apipl. I Minsk buvo igabenta moderniausios miesto mons radijo aparat fabriko Elektrit" rengimai, Turnikse lenk pradtos statyti elektrins ems kasimo mainos, net paprasiau si rankiai kastuvai, kirviai. Sovietai igrobst popieriaus, alie j a u s , konserv fabrik, spirito gamyklos, spaustuvi, radijo stoties rengimus, medicinos staig aparatr, ive 97 garve ius, 1500 vagon bei kitokio t u r t o . Nukentjo ir kultros stai gos, Minsk buvo iveta dalis archyv bei bibliotek (ypa Vrublevski) rankratyn fond. Buvo pliami ir butai, ypa priklaus burujams", lenk karininkams. Raytojas Ignas ei nius, spalio 29 d. atvyks Vilni, ivydo tok vaizd: Stai ten brazda sovietinis sunkveimis, perkrautas iki patrkimo civili niais baldais. alia pliuin sofa pastatyta galu tarp sukraut Vienos stiliaus tamsiai raudonai poliruot kdi. Nepalikta n isikerojusi palm < . . . > . Stai pro mus pravaiuoja du sovie tiniai sunkveimiai, prikrauti vandentiekio vamzdi, radiatori ir viesiai margiausios elektros armatros < . . . > . Visi sunkvei miai traukia ta paia kryptimi geleinkelio stoties link" . Spalio pabaigoje Vilni permus Lietuvai, dauguma moni nedirbo. Prie veikiani maisto krautuvi nuo vidurnakio ri kiuodavusi ilgiausios eils, taiau duonos utekdavo ne visiems. P e r eias Raudonosios armijos eimininkavimo savaites i Vil niaus buvo iveta Rusij, pagal vienus altinius, 350, pagal k i t u s , per 800 vilniei, daugiausia inteligent: dstytoj, urnalist, valdinink, taip pat moninink . NKVD siau tjo naktimis. Todl daugelis vilniei nemiegojo namuose, slapstsi. Stai kodl ne tik Vilniaus lietuviai, ydai, baltarusiai, bet ir lenkai diaugsmingai sveikino spalio 28 d. miest en gusi Lietuvos kariuomen. Nualintam ir apipltam Vilniaus kratui atkurti, j integ ruoti Lietuvos Respublik reikjo dideli l. Taiau tauta buvo pasiryusi aukoms. Kartu su Lietuvos kariuomene Vilni atvyko ir Maisto" bei Pienocentro" sunkveimiai. Itutju sios parduotuvs vl pakvipo kumpiais, rkytomis deromis, svies tu, cukrumi ir kitais maisto produktais. Gatvse prie kariuomens lauko virtuvi nutso ilgos eils ibadjusi vilniei, kuriems veltui buvo dalijama karta sriuba bei duona, net 2 0 2 5 tkst. porcij per dien.
1 0 3 1 0 4 1 0 5 106

Vilnieiai bgtavo, j o g kartu su Lenkijos valstybe dingo ir j santaupos: juk zlotai jokios realios verts neturjo ir buvo virt makulatra. Taiau Lietuvos vyriausyb, atsivelgdama sunki Vilniaus krato gyventoj padt ir siekdama palankiai juos nuteikti, ryosi aukai ir labai palankiomis slygomis supir ko didij dal j turt zlot, mokdama u 1 zlot 50 cent. Zlot keitimo operacija Lietuvos idui atsijo per 20 mln. Lt. Kaupdama las Vilniaus krato atkrimui, vyriausyb prim 4,5 procento Vilniaus paskolos statym, pagal kur Finans mi nisterija ileido 50 mln. lit verts paskolos laktus, platintus monse bei staigose.
1

Lietuvos valdia ne tik neslopino, bet net finansikai rm lenk vietimo bei kultros staigas. 1940 m. kovo 8 d. Lietuvos aidas" ra, j o g Lietuva iuo metu pasaulyje yra vienintel valstyb, kurioje ne itin gausi lenk mauma turi net tris dien raius, valstybs ilaikomas arba remiamas atuonias gimnazi jas, keliasdeimt kit mokykl, penkis teatrus, keliolika vairi organizacij, kad net valdinse staigose toleruojami lenki kai kalb ir lenkais save laik pareignai". Nieko panaaus ne buvo vokiei ir soviet uimtose lenk emse. Taiau ne visi Vilniaus lenkai vertino Lietuvos vyriausybs ir lietuvi tautos geranorikum. Nacionalistiniai lenk sluoks niai, ypa okupacijos metais i Lenkijos atsikraust asmenys (j buvo beveik 100 tkst.), laik lietuvius okupantais ir p r a d j o steigti slaptas organizacijas, siekusias atkurti Lenkijos valstyb. J nariai reng antilietuvikas demonstracijas, upuldinjo lie tuvi pareignus. Buvo net moni auk. Prezidentas, i dalies protestuodamas prie Lietuvai primes t spalio 10 d. sutart, i dalies nepatenkintas kai kuri ministr veikla, lapkriio 21 d. paleido J . erniaus kabinet. N a u j j vysiausyb A. Smetona paved sudaryti Antanui Merkiui. J o pavard Lietuvoje buvo gerai inoma: j i s kelis kartus jo krato apsau gos ministro pareigas, penkerius metus dirbo Klaipdos krato gubernatoriumi, vliau Kauno miesto burmistru. Taiau nei visuomenje, nei tautinink partijoje, kuriai j i s priklaus, popu liarus nebuvo. Nemgo jo ir pats prezidentas. Pasak A. Volde maro, A .Merkys auktesni polki neturjo ir pripaino tik savo materialinius interesus .
107

Lapkriio 21 d. prezidentas A. Smetona patvirtino paskutinij, Lietuvos Respublikos vyriausyb: ministras pirmininkas A. Merkys, ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, vidaus reikal ministras K. Skuas, usienio reikal ministras J . Urbys, krato apsaugos ministras K. Musteikis, finans ministras E. Galvanauskas, ems kio ministras J . Audnas,

21-j,

vietimo ministras K. Jokantas, teisingumo ministras A. Tamoaitis, susisiekimo ministras J . Masilinas, valstybs kontrolierius K. akenis. Keli ministrai priklaus opozicinms jgoms (K. Bizauskas ir J . Masilinas krikionys demokratai, o J . Audnas ir A. T a m o a i t i s liaudininkai), taiau A. Merkio vyriausyb, kaip ir ankstesnioji, J . erniaus, nebuvo koalicin. 1939 m. ruden paatrjo jau seniai brends prezidento A. Smetonos ir kariuomens vado gen. S. Ratikio konfliktas. Prezidentui nepatiko kariuomens vado politikavimas, j o liejimasis prie krikioni demokrat. Paskyrs A. Merk, asmenin S . Ratikio prie, premjeru, A. Smetona nutar atsikratyti karjuomens vado. 1940 m. sausio pabaigoje prezidento sakymu gen. S. Ratikis buvo paleistas atostog, po to a t s a r g ( tik r j karo tarnyb S. Ratikis vl buvo grintas birelio 7 d., kai prezidentas paskyr j Vytauto Didiojo auktosios karo mo kyklos Auktojoje Panemunje virininku). Atleidus S. Ratik, kariuomens vado post, vien svar biausi valstybje, A. Smetona paskyr ministro pirmininko A. Merkio proteguot gen. Vinc Vitkausk. Gen. V. Vitkauskas mslinga asmenyb. J o vaidmuo istori niuose 1940 m. vykiuose nevisikai aikus iki iol. Generolo brolis Juozas, 1919 m. bolevikins Panevio tarybos narys bei Kauno gubernijos (!) karinis komisaras, buvo suaudytas. T a iau is gen. V. Vitkausko biografijos faktas visiems, taip pat A. Smetonai, buvo inomas (smetoninje" Lietuvoje nereikjo atsakyti, kaip Soviet S j u n g o j e , u gimini, net pai artimiau si, nuodmes). Visi, kurie painojo generol V. Vitkausk, api bdino j kaip dor, kukl, labai darbt, bet kartu ir minkto bdo, silpno charakterio mog . J i s neturjo politini ambi cij (arba bent j nerod) ir niekada neprietaravo auktesnei valdiai. Tai savybs, kurias itin vertino A. Smetona. 1940 m. vasar pareikime L K P Centro Komitetui dl primimo partij generolas ra: Rekomendaciniais duomenimis, manau, gals patarnauti seni draugiki ryiai su S S R S atstovybs pareig nais, kas nulm ir mano asmens parinkim krato apsaugos mi nistru Liaudies vyriausybje" . kurdinus Lietuvoje Raudonosios armijos gulas, padrsjo pogrindyje veikusi komunist partija. Taiau jai taip ir nepa vyko suaktyvinti alyje revoliucin j u d j i m " . Valstybs sau gumo departamento iniomis, 1939 m. vyko 12 streik, kuriuose dalyvavo 1,5 tkst, darbinink, perpus maiau negu 1938 m. ir 5 kartus maiau negu 1937 metais . Visi streikai buvo eko nominiai ir trumpalaikiai. Joki didesni streik nebuvo ir 1940 m. Ramiai, be demonstracij prajo ir gegus l-oji. 1939 m. buvo ikabintos kelios raudonos vliavos, daugiausia Kaune, o 1940 met gegus 1-j j visai nebuvo.
1 0 8 1 0 9 u o

7-ame deimtmetyje liberalusis Metmen" urnalas pateik i kiliausiems ieivijos lietuviams anket . Kanauninkas ir ray tojas M. Vaitkus, atsakydamas anketos klausim, kokie buvo bdingiausi nepriklausomos Lietuvos gyvenimo reikiniai ir kuo j i s labiausiai didiuojasi, ra, kad pirmiausia paiu nepriklau somos demokratins valstybs krimu: tai beveik stebuklas, kad tokia maa tauta, neturinti pakankamai inteligent, taip pat valstybinio, administracinio, ekonominio, militarinio ir kitokio patyrimo, be reikiam valstybei itekli, apsupta prie < . . . > steng sukurti valstyb, ir visai padori!" Vienas i ymiausi antisovietins ir antinacins rezisten cijos vadov K. Drunga ( J . Valiulis) paminjo, kad tai savos mogikos verts pajutimas, menkavertysts komplekso inyki mas. Dar tik prie Pirmj pasaulin kar Didiosios Lietuvos lietuviai abejojo, ar manoma Lietuvos valstyb be Rusijos, o Maosios Lietuvos lietuvininkai man, j o g mes be vokiei prasime". Nepriklausomos Lietuvos 20-metis visas tokias abe j o n e s isklaid.
U 1

Istorik V. Sruogien ra, kad didiuojasi padjusia tvir tus ekonominius nepriklausomos tautins Lietuvos valstybs pa grindus ems reforma ir graias L D K tradicijas pratsusi to lerancija kitatauiams. Kiti anketos dalyviai kaip bdingiausius nepriklausomos Lie tuvos gyvenimo reikinius paminjo tautins lietuvi savimons sutvirtjim, lietuvikojo miestiei sluoksnio atsiradim, tvirt lito kurs hei kitus ekonominius laimjimus. A. J . Greimas ivardijo tris svarbiausius nepriklausomos Lie tuvos laimjimus. Tai: 1) perjimas i ekstensyvaus jav auginimo intensyv gyvuli k bei maisto pramons sukrimas ir jos pro dukt eksportas (Lietuva ioje srityje per 20 met padar imto met uol, siliedama modernik ems kio krat g r e t a s " ) ; 2) Kitas ne maiau reikmingas procesas kultrinis lis, Lietuvos suvakarjimas" < . . . > . Vakarietikumas nra tik svetim kalb mokjimas-, tik kultrini referencij sistema, tai specifinis bendro mstymo bdo sigyvenimas, iniciatyvos, veik lumo, individo teigimo, asmens atvirumo pasauliui s a m p r a t o s " ; 3) Pagaliau paskutin, jau grynai lietuvika revoliucija tai Lietuvos sulietuvinimas" " . Kuriantis Lietuvai, lenk kalba kiek vienam ingsnyje girdjosi ne tik laikinojoje sostinje, bet ir Kauno, Kdaini, Panevio bei kit apskrii apylinkse, ypa ,,akalicose" (bajorkaimiuose). Dar 1926 m. visuomenei nerim kl kone masikas lenk mokykl steigimas. 1939 m. lenk klausimo" j a u neliko.
2

Pasak poeto T. Venclovos, nepriklausomyb Lietuvai buvo reikminga dviem atvilgiais: pirma, lietuviai tada gijo pasiti kjimo savo jgomis, antra, Lietuva atsidar pasauliui, gavo

prog lyginti savo tradicij su senesnmis ir labiau nusistovju siomis tradicijomis" . Ieivijos sociologui V. Kavoliui pozityvusis nepriklausomy bs 20-meio naas tautos smonje valstybingumas ir savimi pasitikjimas, kaip tauta, pajgiania save valdyti. Nepriklauso mybs faktas, patirtas kiekvieno, iugd jaunosios kartos valstybin smoningum ir pasiryim kovoti, kuris vliau, bolevi kams ir naciams okupavus krat, spontanikai prasiver j a u n i mo rezistencine veikla. 1918 m. savanorius dar reikjo ir mobili zuoti, ir ems jiems adti. 1945 m. mikus ijo tkstaniai savo valia beviltikai kovai. Geresnio paminklo Nepriklausomai Lietuvai nereikia" . Atsakydamas Metmen" anketos klausim, kurio nepri klausomos Lietuvos gyvenimo reikinio ir vykio reikt labiau siai gdytis, M. Vaitkus ra: Vis pirma, kad po 1926 m. gruodio 17 d. ms valdantieji sluoksniai nukrypo nuo demokratinio kelio". Gruodio 17-j, kaip nelemtj dat tautos istorijoje, nurod ir kiti anketos dalyviai (Ivaik ne seim, bet tautos vali. Paeid ne de mokratin kair, bet pat Nepriklausomybs akt, Konstitucij. Demokratini diskusij laisv. Teis rpintis valstybe < . . . > " , ra tarpukario Vilniaus krato lietuvi veikjas J . C i c n a s ) . Vadinamieji saugumo organai iaugo baisi staig, kuri demoralizavo vis taut < . . . > . Tokie patriotai, kaip Steponas Kairys, Vincas Krv, B a l y s Sruoga ir kiti buvo apstatyti apmo kamais nipais, kurie < . . . > ia pat apsisuk nujo tarnauti ir Hitleriui, ir Stalinui < . . - . > . S a u g u m o " sistema tai didiausia g d a ! " , b a i s j o s i istorik V. Sruogien. Profesorius V. Vardys ra, kad j i s labiausiai gdisi Varni ir panai internavimo stovykl, kurias paskui imta kituose kra tuose vadinti kacetais < . . . > . Man nacionalizmas be laisvs yra gda, kad ir lietuvikiausiai k a l b s " . Gda, kai bni priverstas prisipainti, kad nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo civilins m e t r i k a c i j o s " , pridr A. J . Greimas. Ne odiais, bet visu savo gyvenimu patriotizm liudijs K. Drunga, neneigdamas kariuomens feikms, abejojo, ar gy venant galing kaimyn paonje Lietuvai turjo kokios n o r s prasms ginklavimosi varybos", t. y. pernelyg didels, net ket virtadal valstybs biudeto prarijusios, karins ilaidos. J i s ap gailestavo, kad valstybs vadovams pritrko fantazijos ir drsos dal t l panaudoti tam, kad Lietuvos veide nelikt pai bjauriausi rand: Kauno brazilk", nepaprasto Ryt Lietuvos kaimiei skurdo, daug kur dar labai sunkios ems kio sam domj darbinink padties ir kai kur usilikusi kumetyn su j rachitikais vaikais vaizdo. T. Daukantas, buvs ministras, gdingiausiu nepriklausomos Lietuvos gyvenimo vykiu laik 1938 m. lenk ultimatumo primi m, nes tai buvusi vis tolesni gding nusileidim anga.
U 3 1 U

V. Vaitieknas, antisovietins ir antinacins rezistencijos da lyvis, ir kai kurie kiti anketos dalyviai teig, kad nykiausias nepriklausomos Lietuvos gyvenimo vykis nesiprieinimas S o viet S j u n g o s agresijai 19391940 m. I esms tai buvo nepri klausomybs idavimas". Nepriklausoma Lietuva, be abejo, turjo problem, trkum negerovi. Dalis j, beje, buvo paveldtos i carins Rusijos val dymo met ir ilgainiui bt inykusios. Natrali lietuvi tau tos gyvenimo raid nutrauk Soviet S j u n g o s okupacija.
NUORODOS Cia ir toliau duomenys apie kio bei kultros raid daugiausia imti i Lietuvos statistikos metraio (toliau L S M ) . Jis apima Lietuvos Respublikos teritorij su Klaipdos kratu, bet be Vilniaus. Gregorauskas M. Taryb Lietuvos ems kis.V., 1960 P 46 ems kio ministerijos metratis.K., 1939.P. 15 Truska L. Buruazyjna reforma agrarna 1922 r. na' Litwie / / Roczniki dziejow spolecznych i gospodarczych. Poznan, 1978 T 39 * Povilaitis B Lietuvos ems kis 1 9 1 8 - 1 9 4 0 m. Jo raida ir p a a n g a . Torontas, 1988.P. 101. Lietuva skaitmenimis. 19181928,K., 1928.P. 111; L S M . T 12 kis ^m^N *4 p pokarins Europos slygomis // ems
1 2 3 4 e 6 ? L i U V 0 S e m s u k i s

Krikinas J. Lietuvos ems kio paanga / / ems kis 1943 ^ :~ (Atsivelgiant maistingum, sumuojant bulvi derlius daly tas s 3,6, o cukrini runkeli i 4,5). Zr. 7 nuorod. Lietuvos kio paskutinis deimtmetis.K, 1938 P 40- LSM T 10 Ten pat. ' . Statistikos biuletenis. 1939.Nr. 3 . P . 91. Lietuvos pramon ikisocialistiniu laikotarpiu.V., 1 9 7 6 P 410411 194 'l_ N 8 ' P Lietuvos naas tarptautin k / / Aidai. Makareviius A., Rekeviien V. Lietuvos Respublikos ekonomika V 1990. P. 7174. ' Zr. 13 nuorod. LSM.T. 112. Taip pat r. 15 nuorod L S M . - T . 11. P. 106. Statistikos biuletenis.- 1940. Nr. 18; Tarutis A. Lietuvos kio katasmin Pdia / / Lietuvi a r c h y v a s . - T . 2. P. 1 0 1 - 1 0 2 , Sodius H. Lietuva 19401941 metais // Gimtasis kratas. 1988.Nr. 21. T R Y, l s t v i? i n i s visuomenini organizacij archyvas (toliau tote? 3 3 7 7 . - A p . 5 8 . - B . 5 9 0 . - L . 51 (Vyriausybs posdio proto8 n 7 4 9 3 4 9 4 9 10 11 12 13 7 / ( r Z a f e

N e

r i k l a u s o m o s

16

17

18

19

,,!,
21 22

ietu

0S

Darbo Lietuva. 1940.Liepos 13. Taryb Lietuva.1941.Balandio 25. LSM. T. 12. P. 7278. Lietuvos aidas. 1939. Rugsjo 27. (vietimo ministro duomenys) ^Lietuvikoji tarybin enciklopedija (toliau LTE) T 10 P 444 Pergal. 1990. Nr. 2. P. 151. ' Vaivila A. ygis Vakarus / / vyturys. 1990, Nr. 9.P 1011 Centrinis valstybinis Lietuvos archyvas (toliau CVLA) F 377 Ap. 10.B. 431.L. 2. Lietuvi enciklopedija. T. 24 P. 357. Lietuvos aidas. 1940.Nr. 279. Raant apie moksl, naudotasi A. Garliausko knyga: Inteligentija 19401941 metais V . , 1991.P. 8284.
23 2 i 26 27 8 29 30 31

2 . XX . ., 1968. . 386. Vyriausybs inios. 1931. Nr. 356. CVLA.F. 378.. 9 . . 443.L. 1. (Politins policijos inios). Vien j savo atsiminimuose aprao buvs iauli burmistras J . Son deckis (Gyvenimas Lietuvai. iauliai, 1993. P. 148). ar* CVLA.F. 378.Ap. 9 . B . 443.L. 1; E. 378. Ap. .5. B. 4450. L. 134. Vyriausybs inios. 1931. Nr. 369. Merkelis A. Antanas Smetona. New York, 1964. P. 501. Ratikis S. vykiai ir mons.ikaga; 1972,P. 255. Vyriausybs inios. 1936, Nr. 522. M. 1926 1940 . / / Teis. 1973. . 12. Ss. L . 34; LTE. . 3.. 643. Maksim aitis M. Min. veik. P. 34. Merkelis A. Min. veik. P. 454. idlauskas K. Svarstybos visuomeniniais ir teisiniais klausimais. St. Pe tersburg, 1987.P. 74. Isamiau apie 1938 m. konstitucij r.: Dambrauskas S. Konstitucins respublikos doktrina // Atgimimas.1991.Nr. 5354. 'Vyriausybs inios. 1935. Nr. 510. lipas J. Kurlink einame? //' Politika. 1991. Nr. 2.P. 20. Krv V. Bolevik invazija ir liaudies vyriausyb. V., 1992. P. 34. Varpinink kelias.K., 1939.P. 34. Girnius J. Pranas Dovydaitis. ikaga, 1975. P. 415. LVVOA. F. 3377.Ap. 58.B. 269.L. 15 (A. Stulginskio ratas); Grinius K. Apie 1926 met gruodio 17-tos dienos perversm // Literatra. ikaga, 1954.P. 285; Audnas P. Paskutinis posdis.V., 1990.P. 100. Vaitieknas V. Demokratin Lietuva kreivame veidrodyje / / laisv. 1970.Nr. 50,P. 85. Maksimaitis M. Min. veik. P. 52. J . Sondeckis atsiminimuose rao, kaip iauli saugumas uverbavo' kai rij moksleivi veikloje pasireikus J . Daugl, inomo socialdemokrato sn: (Min. veik.P. 150151). , Girnius J. Min. veik.P. 441. 1930/31 m. m. u dalyvavim ateitinink veikloje buvo paalinti 3 mo kiniai po vien i Utenos, Pasvalio ir Marijampols gimnazij (LVOA. F. 3377.Ap. 5 8 . B . 390.L. 6. vietimo ministro pro memoria Kapelion prievalstybin veikla vidurinse ir auktesnse mokyklose"). Musteikis K- Prisiminim fragmentai. V., 1989. P. 24. Audnas J. Min. veik P . 147148. Ten pat.P. 165. Lietuvos aidas. 1936.-- Nr. 60. Metmenys. 1967.Nr. 14.P. 32. Matulionis J. Neramios dienos. Torontas, 1975.P. 317. Maksimaitis M. Min. veik. P. 52. CVLA. F. 378.Ap. 12.B. 661.L. 1. (1940.03.28. kaljim ins pektoriaus praneimas Valstybs saugumo departamentui). Varpinink kelias. P. 12. Naujoji Romuva. 1939.Nr. 1415.P. 316. Audnas J. Min. veik.P. 103104. CVLA.F. 378.Ap. 5 . B . 4 4 5 0 . - - L . 134. (Politins policijos inios). Isamiau apie tai r.: Atgimimas. 1990. Nr. 46. (S. Ratikio interviu 1975 m. Paryiaus lenk urnalui Zeszyty Historyczne"), taip pat: Navickas K. T S R S vaidmuo ginant Lietuv nuo imperialistins agresijos 19201940 metais. V., 1966.P. 203. .. 21.M., 1977.. 129, 131 132; . . 3. . 625. .... 21. . 135.
3 3 3 3 4 3 5 3 6 37 38 39 4 0 41 42 4 3 44 4 5 4 6 47 4 8 4 9 50 51 5 2 63 5 4 55 5 6 57 58 5 9 6 0 61 6 2 63 64 6 5 6 6 67 6 8 6 9 7 0 7 1

Lietuvos TSR istorijos altiniai.. 4.V., 1961.P. 668. Navickas K Min. veik.P. 210. Merkelis A. Min, veik.P. 482. Ten pat.P. 490. LVVOA.F. 3377.Ap. 58. B. 269.L. 6. Lietuvos aidas. 1938. Balandio 9. Metmenys. 1972. Nr. 23. P. 142. Navickas K. Min. veik.P. 22J0221. Ten pat.P. 233. Taryb valdios atkrimas Lietuvoje 19401941 . V . , 1965.P. 30. Merkelis A. Mi n. ve i k.P. 513. Navickas K. M i n. ve i k. P. 245246; Taryb valdios atkrimas... p 29 30. Audnas J. Min. veik. P. 128. Musteikis' K Min. veik.P. 17. Ratikis S. Kovose dl Lietuvos.T. 1.V., 1990.P. 545. Tautins minties keliu. ikaga, 1979. P. 146; -Navickas K. Min. veik. P. 251252. Taryb valdios atkrimas Lietuvoje. 1940 metai. Dokument rinkinys. V., 1986.P. 58. LVVOA.F. 3377.Ap. 4 8 . B . 648.L. 138140 (1940 m. pabaigoje LKP CK sudarytas Sraas politini organizacij, kuriose buvo LKP nari ir kandidat"). ernas A. Neinome savo kalts.V., 1991 P . 5. Merkelis Min. vei k.P. 526. Api e Molotovo-Ri bentropo pakt r.: 19391941. ... . 12. , 1989; Truska L., Konceviius V. Lietuva Stalino ir Hitlerio sandrio verpetuose. V., 1990. Kunceviius V. Politika, istorija ir romanas Vilniaus kalneliai" // Is torins prozos bylai.V., 1989.P. 229. Musteikis K. Min. veik.P. 26. ' / Krv V. Min. veik.P. 59. Taryb valdios atkrimas... P. 61-62. . . ... , . 1939 . 1940 . ., 1990. . 471472. The USSR German aggresion against Lithuania. Edited D. J . Kas ias. New York. 1973.P. 256257. Deryb Kremliuje eiga aprayta daugiausia pagal L. Natkeviiaus atas kaitas Lietuvos usienio reikjal ministerijai: Truska L., Kunceviius V. Min. veik.P. 205225. Urbys J. Lietuvai lemtingaisiais 19391940 metais.V., 1988.P. 25. liogeris V. Antanas Smetona.Cleveland, 1966 P. 137. Krv V. Min. veik.P. 35. epkait R. Lietuvos tarptautin padtis Antrojo pasaulinio karo iva karse / / Mintys apie Lietuvos komunist partijos keli. V., 1989. P. 133. ' Lietuvos aidas. 1940. Birelio 22. epkait R. Vilniaus istorijos atkarpa. 19391940. V., 1989. P. 2829. einius i. Raudonasis tvanas.V., 1990,P. 16. epkait R. Min. veik.P. 27; einius L Min. veik P . 24. Voldemaras A. Pastabos saullydio valand. V., 1992. P. 69. Musteikis K Min. veik P . 46; Ratikis S. vykiai ir mons. P. 381. Surgailis G. Itikimas snus ir... kolaborantas // Politika. 1991. Nr. 36. P. 23. Lietuvos TSR istorijos altiniai. T. 4 . P. 742. Anketos mediaga paskelbta Metmen" 19601965 m. numeriuose (2^ 3, 5, 9 ) , o santrauka: Pergal. 1990.Nr. 2. Greimas A. I arti ir i toli.Torontas, 1975.P. 257258. Venclova T. Vilties formos. Eseistika ir publicistika. V., 1991. P. 333. Zr.: A. Merkelis. Min. veik.P. 678679.
7 2 73 74 7 5 76 7 7 7 8 79 8 0 81 8 2 83 84 85 8 6 8 7 8 8 89 90 91 9 2 93 94 95 9 6 9 7 9 8 99 100 101 102 m 104 105 106 107 108 109 1 1 0 111 112 113 1 1 4

II

SKYRIUS

SOVIET OKUPACIJA IR ANEKSIJA

1. 1940 m. G E G U S 2 5 d. S S R S DERYBOS MASKVOJE

r

NOTA.

Lietuvos vadovai, be abejo, buvo girdj Lenkijos usienio reikal ministro J . odius, kad R audonoji armija, kart atjusi, jau neieina. Taiau sileidusi soviet gulas, vyriausy b ramino mones, kad nieko baisaus neatsitiko ir guodsi, j o g Maskva laikysis pasiraytos sutarties. 1939 m. spalio 11 d. Lie tuvos aidas" redakciniame straipsnyje Lietuvos keliui pasisu k u s " tikinjo skaitytojus, j o g viskas krypsta g e r j pus. P a sak oficiozo, savitarpio pagalbos sutartis labai naudinga ir Lietuvai, ir Rusijai. D a b a r Rusija yra tikra, kad jokia svetima didel valstyb negals net bandyti Lietuv panaudoti kaip plac darm prie Soviet Rusij. Dl ios prieasties ir Lietuva, ir R u s i j a abidvi taikos politikos alininks nuo dabar gali daug s a u g i a u jaustis. Vadinasi, i sutartis saugumo ir taikos poiriu y r a aikiai naudinga abiem a l i m s " . S S R S vadovai visomis progomis pabrdavo savo itikimyb spalio 10 d. sutariai ir palankum Lietuvai. V. Molotovas spa lio 31 d. Aukiausiosios Tarybos sesijoje tvirtino, j o g pasiray t o s sutartys jokiu bdu nereikia Soviet S j u n g o s kiimosi Estijos, Latvijos ir Lietuvos reikalus", o gandus apie i vals tybi sovietizacij skleidia tik bendri ms.jprieai ir visokio plauko antisovietiniai provokatoriai" '. 1940 m. kovo 26 d. Pravd a " ra, kad pusmetis nuo savitarpio pagalbos sutarties suda rymo neginijamai rod, kokie nepagrsti ir kvaili yra tarinji mai, j o g S S R S Lietuvos atvilgiu turinti toli siekiani p l a n " ir tamsi" sumanym. Soviet vadovams pritar ir oficials Lietuvos asmenys. Mi nistras pirmininkas A. Merkys balandio 17 d. Pienocentro" at stov suvaiavime pareik: Lietuvos vyriausyb neranda jokio pagrindo galvoti, kad Lietuvai grst kokie nors pavojai. Tai T a m s t o m s primenu, nordamas isklaidyti visokius nepagrstus gandus, kuriuos kartais skleidia svetimi agentai arba silpnos

valios ir nesusiprat ms t a u t i e i a i " . Tokiais pareikimais Lietuvos vadovai i esms slopino tautos budrum ir psicholo gikai j nuginklavo. Negalima tvirtinti, j o g Lietuvoje nebuvo moni, suvokusi pavoj. Lapkriio pabaigoje prezidentas gavo pasiuntini usie nio alyse ( S . Lozoraiio Romoje, B . Baluio Londone ir P . Kli mo Paryiuje) parengt memorandum, kuriame jie rodinjo, kad Raudonosios armijos daliniai kelia tiesiogin grsm Lietu vos valstybingumui, ir rekomendavo vyriausybei apsvarstyti j o s ivykimo usienin kritiniu momentu galimyb, sudaryti finansin Nepriklausomybs fond u s i e n y j e . Lietuvos vyriausybei turjo kelti nerim S S R S agresija Suomijoje, Suomijos liaudies res publikos" paskelbimas ir O. Ksineno vyriausybs sudarymas. Gegus mnes Lietuvos kariuomens tab plauk inios, kad prie Lietuvos sienos, Baltarusijoje, telkiami dideli Raudonosios armijos daliniai. Tad birelio 14-osios ultimatumas neturjo bti Lietuvos vyriausybei staigmena. Laiko pasirengti uteko. Tik a r buvo j i s inaudotas? Vyriausyb ir Gynybos taryba (j sudar prezidentas, usie nio, vidaus reikal, krato apsaugos, finans, susisiekimo m i nistrai, kariuomens vadas ir kariuomens tabo virininkas) ne kart svarst, k reikt daryti, jeigu susidaryt grsminga situacija. Pasak tuometinio finans ministro E. Galvanausko, dar vasario mnes buvo nusprsta, j o g vyriausyb kritiniu mo mentu paliks Lietuv ir ivyks usien. Taip pat buvo nutarta per 3 mnesius perdislokuoti kariuomen, kad ji galt pridengti vyriausybs evakuacij. Nutarim vykdyti buvo pavesta prezi dentui ir krato apsaugos m i n i s t r u i . Gegus pradioje vyku siame Valstybs gynimo tarybos posdyje buvo nutarta, j o g kilus S S R S a g r e s i j a i : 1) bus prieinamasi ginklu; 2) preziden tas bei vyriausyb, dengiami kariuomens, pasitrauks Kudirkos Naumiest ir ten laikysis, kiek aplinkybs leis; 3) blogiausiu at veju prezidentas ir vyriausyb pasitrauks Vokietij . Deja, visi svarstymai ir nutarimai i esms buvo tik tuti pasinekjimai, nes nieko konkretaus agresijai atremti nebuvo padaryta. A. Sme tona vliau, 1940 m. liep, ra apie ministr pirminink A. Mer k: / < . . . > n u j a u i a u jo nesugebjim sunkiom|is valandomis dairytis ir k planingai ruoti. J i s tarytum lauk, j o g kitas kas u j padarys, k j i s pats privalt daryti. Nesiryo, s v y r a v o " . Sie odiai tiko daugeliui Lietuvos valstybs vyr, pirmiausia paiam prezidentui. A. Smetona sugebjo prezidentauti normaliu metu, o kritikoje situacijoje pasirod visikai nesugebantis v a dovauti valstybei.
2 3 4 5 6

Sovietai galjo uimti B a l t i j o s valstybes dar 1939 m. ruden: Lenkija buvo okupuota, su Berlynu pasirayta sutartis, Ang lija ir Pranczija, kilus karui, neturjo jokios takos vyki eigai Ryt Europoje. Maskva 8 mnesius kantriai lauk, nes ji kur

kas labiau negu Berlynas pais pasaulio nuomons ir todl r pinosi sudaryti agresijos teistumo regimyb, lauk patogaus momento. S udavin sovietams, deja, labai palengvino tuome tiniai ms vadovai. B a l t i j o s valstybi dienas, matyt, prailgino )ir didvyrikas pusketvirto mnesio truks suomi tautos gynybinis karas. Taiau 1940 m. kovo viduryje pasibaigus Suomijos kampanijai, soviet rankos buvo laisvos. Atjo Lietuvos, Latvijos, Estijos eil. Net ir pavirutinis vilgsnis S S R S politik B a l t i j o s alyse rodo, j o g ji buvo derinama su vokiei puolimu Vakaruose. Antai balandio viduryje Vokietijos kariuomen um D a n i j ir siver Norvegij, o Lietuvos pasiuntinys Maskvoje L. Nat keviius pajuto Kremliaus nedraugikum Lietuvai. Gegus 10 d. vokieiai pradjo didj puolim Vakaruose ir siver Olandij, B e l g i j , Liuksemburg. T pai dien L. Natkevi i u s prane Kaunui apie labai pablogjus S S R S vyriausybs poir Lietuv. Gegus 13 d. vokiei kariuomen pralau sjunginink front, siver Siaurs Pranczij ir atkirto pusmilijonin sjunginink kariuomen. Tomis dienomis nerim j a u t ir B a l t i j o s valstybi sostins, nes gegus 16 d. Izvestij o s " ra, j o g galimybs maiems kratams ilikti neutraliems ir nepriklausomiems yra sumajusios iki minimumo. Visokie samprotavimai apie teis ir neteis santykiuose su maomis vals tybmis, kai didels valstybs kovoja dl savo ilikimo, maiau s i a i yra naivs". Gegus 24 d. vokiei kariuomenei galutinai suverus kilp aplink Siaurs Pranczijoje ir B e l g i j o j e apsupt sjunginink kariuomen (Diunkerko katastrofa), irykjo Vokietijos perga ls Vakar fronte perspektyva. Btent tada pasigirdo rstus griaustinis Maskvos padangje. Gegus 25 d. V. Molotovas teik L. Natkeviiui not, kaltinusi Lietuvos vyriausyb rau donarmiei grobimu: Soviet vyriausyb silo Lietuvos vyriau sybei nutraukti tuos provokacinius veiksmus < . . . > ir neatid liojant surasti dingusius soviet karius < . . . > . Soviet vyriau s y b tikisi, j o g Lietuvos vyriausyb imsis ygi ir patenkins j o s silymus, neversdama griebtis kitoki priemoni". Tai buvo beveik atviras grasinimas. Lietuvos vyriausyb, apsvarsiusi soviet not, atmet kaip nepagrstus jai pareiktus kaltinimus, taiau paadjo pradti tariamai dingusi raudonarmiei paiek ir nuodugniai itirti vyk. Soviet kaltinimams tirti buvo sudaryta vyriausybin ko misija, kuriai vadovavo teisingumo ministras A. Tamoaitis, taip pat ypatingoji tardymo komisija. Usienio reikal ministras J . Urbys ir kiti oficials Lietuvos asmenys daugyb kart kreipsi S S R S pasiurftin N. Pozdniakov, Raudonosios armi j o s gul Lietuvoje vadovyb, S S R S Usienio reikal liaudies komisariat praydami leisti apklausti tariamai dingusius ir vl

atsiradusius raudonarmieius ir isiaikinti, kaip j i e buvo pa grobti, kur laikyti, kieno tardyti, taip pat pra pateikti dingu si kari nuotraukas, nurodyti j ymes, dingimo laik bei vie t. Taiau visus Lietuvos atstov praymus atsakymas buvo kategorikas: Ne!" Kaip Lietuvos vyriausyb galjo rasti tariamai dingusius raudonarmieius, jeigu soviet vyriausyb ir gul vadovyb atsisak bendradarbiauti? Ir ar galima surasti tai, kas nedingo? J a u po pirmojo susitikimo su Raudonosios armijos gulas Lietu voje vizitavusiu gen. A. Loktionovu (05.27) J . Urbiui liko sp dis, kad rusai kain kuriam neinomam mums tikslui ieko priekabi". Po Kremliaus kaltinim Suomijos vyriausybei dl tariam provokacij prie S S R S kariuomen Karelijos ssmau koje 1939 m. ruden Lietuvos usienio reikal ministrui derjo suvokti, kodl iekoma priekabi. Birelio 7 d. Kremliuje prasidjo V. Molotovo ir A. M e r k i o derybos, kuri metu Lietuvai buvo pateiktas antras kaltinimas: es jinai sudariusi su Latvija bei E s t i j a slapt, prie S S R S nukreipt karin sjung ir lauanti 1939 m. spalio 10 d. su tart . Sis kaltinimas, kaip ir pirmasis, dl raudonarmiei gro bimo, nebuvo pagrstas jokiais faktais. J ir nebuvo, nes antisovietin Baltijos ali . s j u n g a gyvavo nebent V. Molotovo vaiz duotje. Tiesa, 1934 m. buvo sudaryta viea politin ir kultrin trij Baltijos ali organizacija, vadinamoji B a l t i j o s santarv, kuriai Maskva niekada nereik joki pretenzij. V. Molotovas paprasiausiai iekojo priekabi. Vliau, kai B a l t i j o s valstybs jau buvo uimtos, sovietai atmet al maskavimsi ir kalbjo visikai atvirai. 1940 m. rugpjio 1 d. sakydamas kalb S S R S Aukiausioje Taryboje, V. Molotovas net neusimin apie pa grobtus raudonarmieius ar antisovietin Lietuvos, Latvijos ir Estijos blok, o tik pasidiaug, kad S S R S sienos perkeltos prie B a l t i j o s krant ir Soviet S j u n g a gavusi jai labai reikalingus neulanius uostus. Taigi riukas buvo kaltas ne todl, kad sudrumst upelio vanden, o todl, j o g alkanas buvo sovietinis vilkas. Po antrojo deryb posdio L. Natkeviiui atjo galv min tis, kad sovietai, matyt, numat artimiausiu metu okupuoti Lietuv, o A. Merkys telegrafavo Kaun, j o g padtis r i m t a " . Lietuvos vyriausyb birelio 10 d. posdyje dar kart kons tatavo, kad ji tvirtai laikosi draugik santyki su Soviet S j u n g a bei sutari, sudaryt tarp Lietuvos Respublikos ir S S R S . Taip pat buvo nutarta pakeisti vyriausybs sudt (V. Moloto vas kaltino provokacijomis" vidaus reikal ministr bei Vals tybs saugumo departamento direktori) ir net istoti i B a l t i j o s santarvs, jeigu Maskva to reikalaut. Usienio reikal ministrui J . Urbiui buvo pavesta tuojau vykti Maskv ir informuoti V. Molotov apie Lietuvos vyriausybs nutarimus, taip pat apie B a l t i j o s santarvs esm.
1

Birelio 11-osios vakar Kremliuje vyks treiasis ir pasku tinysis A. Merkio, dalyvaujant J . Urbiui bei L. Natkeviiui, pokalbis su V. Molotovu nepagerino abiej valstybi santyki. Soviet vyriausybs pirmininkas ir toliau kartojo tuos paius kaltinimus Lietuvos vyriausybei. Paliks J . Urb Maskvoje tsti deryb, ministras pirminin kas A. Merkys birelio 12 d. gro Kaun ir informavo prezi dent, po to ir vyriausyb apie derybas. A. Merkys padties ne dramatizavo ir net pareik mans, j o g santykiai su S S R S susi tvarkysi g e r u o j u . Tuo jis i esms klaidino vyriausyb. Pasak krikioni demokrat veikjo P. Karvelio, nusistebjim kl Merkio laikysena. Atrod, kad tikrai blogos valios esama . Pasi baigus vyriausybs posdiui, prezidentas paved ministrui pir mininkui pateikti silymus, k daryti, kaip susidariusioje situa cijoje turt elgtis vyriausyb. Sito A. Merkys nepadar, nes birelio 13 ir 14 d., kai i Maskvoje likusio J . Urbio plauk aliarmuojanios inios, jis buvo dings (ilsjosi pakaunje, sa vo kyje) ir niekas negaljo jo rasti. inoma, dertis su Molo tovu, tai ne kaitintis vasaros saulje. Taiau visikas vyriau sybs vadovo nusialinimas nuo valstybs reikal tomis lemtin gomis Lietuvai dienomis rod jo lengvabdikum, jeigu ne blogiau.
8 9

2. S S R S

ULTIMATUMAS

Birelio 14-osios ryt vokiei kariuomen eng Paryi, o tos paios dienos vl vakar, jau vidurnakt, V. Molotovas teik J . Urbiui soviet vyriausybs ultimatum. J a m e buvo tvirtinama, kad Lietuvos vyriausyb grobianti Raudonosios ar mijos gul karius ir norinti i j igauti Soviet valstybs ka rines paslaptis, kad ji sudariusi antisovietin karin sjung su i Latvija bei E s t i j a . S i e faktai, es rodo, j o g Lietuvos vyriausyb iurkiai paeidinjanti Soviet SjungosLietuvos savitarpio pagalbos sutart ir rengianti Raudonosios armijos gul upuo lim. Soviet S j u n g o s vyriausyb reikalavo: 1) atiduoti teismui vidaus reikal ministr K. Sku ir Saugumo departamento di rektori A. Povilait kaip tariamj provokacij prie Raudono sios armijos gulas kaltininkus; 2) sudaryti nauj, Maskvai pri imtin vyriausyb; 3) tutuojau utikrinti neriboto Soviet S j u n g o s kariuomens kontingento jim Lietuv. Tarptautinje praktikoje prastinis ultimatumo terminas yra 4 8 valandos, o V. Molotovas reikalavo, kad Lietuvos vyriausyb atsakyt iki birelio 15 d. 10 vai. ryto. P a s a k J . Urbio, Kremliuje vyks toks pokalbis. J . U r b y s : Sis ultimatumas man kelia baim dl Lietu vos likimo.

V. M o 1 o t o v a s: Gana pardavinjot Lietuv dein ir kai r! inom, kaip j u m s rpi Lietuvos likimas. J . U r b y s : Ar negalima bt prailginti ultimatumo ter mino? J a u greit pirma valanda nakties. Nesuspsime perduoti ultimatumo vyriausybei. J u k reikia dar ifruoti. V. M o l o t o v a s . Ultimatumo motyv nra reikalo perda vinti, o tuos tris punktus greit uifruokite ir iki 10 vai. ryto gausite atsakym. B e to, k a d ir k o k s bt js atsakymas, kariuomen rytoj v i s t i e k e n g i a L i e t u v " . Siuo ultimatumu S S R S vyriausyb iurkiai sulau 1920 m. liepos 12 d. LietuvosSoviet Rusijos taikos sutart, 1926 m. rugsjo 28 d. LietuvosSoviet S j u n g o s nepuolimo sutart (1934 m. pratst iki 1944 m. gruodio 31 d.), taip pat 1939 m. spalio 10 d- savitarpio pagalbos sutart, kurios 7-asis straips nis skelb: Sios sutarties gyvendinimas jokiu bdu neturi pa liesti susitariani ali suverenini teisi, ypa j valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini priemo ni ir apskritai nesikiimo vidaus reikalus principo" . Apie patogesn moment agresijai Kremlius negaljo ir s v a joti. Kai i politinio Europos emlapio viena po kitos buvo i braukiamos senos ir turtingos Europos valstybs, kai viso pa saulio dmesys buvo prikaustytas prie Paryiaus, kam tuo metu galjo rpti nedidelis ems lopinlis prie B a l t i j o s jros. Kol Lietuvai negrs tiesioginis pavojus, ir ministrai, ir ge nerolai deklaravo savo ryt ginti nepriklausomyb. Antai 1939 m. kovo 11 d. Sauli sjungos suvaiavime prezidentas A. Smetona pareik, kad nieko negali bti kilniau kaip mirti u savo tv em . Krato gynimas yra vis ms tautiei venta p a r e i g a " , pritar prezidentui krato apsaugos ministras K. Musteikis . , , < . . . > Nepriklausomyb yra brangiausias tautos turtas, ku ris turi bti ginamas visomis priemonmis, t. y. ir ginklu. i o j e kovoje geriau garbingai ti ar net t ginkluot kov su stip resniu prieu garbingai pralaimti, bet tik bejgikai nepasi d u o t i " , tvirtino 1939 m. kovo 23 d. savo atsiaukime kariuo men jos vadas ,'gen. S. R a t i k i s . Taiau kai agresoriaus ranka tiessi ne kur tautos kno snar, o pai jos gyvyb Nepriklausomyb, tie patys vals tybs vyrai nutar pasiduoti. Birelio 15-osios nakt, svarstant prezidentroje S S R S ultimatum, pasak A. Smetonos, visi buvo nusimin, kaip em pardav. Niekam nebuvo noro kalbti". Pirmasis prabilo prezidentas, kurio kalb J . Audnas savo atsi minimuose taip apibdino: Kaip paprastai, Smetonos kalbos ir jo ratai pasiymdavo plaia skale ir vaizdi dstymu, bet ne mini gilum. Taip ir kart. Dusliu balsu labai isamiai dst LietuvosSoviet Sjungos santykius, pindamas filosofini mini, vis pabrdamas, kad sovietai neturi kitis ms vi1 0 u 12 l a 1 4

daus reikalus. < . . . > I prezidento buvo laukta ko nors daugiau, negu rodinjim, kad sovietai neturi teiss kitis ms vidaus reikalus. Bt buv pravartu igirsti galimos okupacijos verti nimo, pasiruoimo gelbti tai, kas dar galima igelbti, be to, ir tolimesns Lietuvos padties vertinimo. Deja, tokios analizs j i s nepadar" . Prezidentas A. Smetona sil priimti tiktai antrj S S R S vy riausybs reikalavim ir prieintis agresijai. Prezident parm krato apsaugos ministras K. Musteikis, vietimo ministras K. J o kantas ir valstybs kontrolierius K. akenis. Taiau kiti pasi tarimo dalyviai, ypa ministras pirmininkas A. Merkys ir minist ro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, reikalavo beslygi kai priimti Maskvos ultimatum (Sakyk, Eduardai, ar a, ar jie visi pamio? J i e nori prieintis . < . . . > " , - t o k i a i s odiais K. B i zauskas pasitiko prezidentr atvykus Usienio reikal minis terijos Politikos departamento direktori E. T u r a u s k ) . Pasak K. Bizausko, ms prieinimasis labai supykdyt Maskv, ir ji tusi baisiai nuniokot k r a t " . Ministr kapituliant nuo mon svariai parm abu kariuomens vadai, %uvs g e n . S. Ratikis ir esamas gen. V. Vitkauskas. Posdio daly vius veik usienio reikal ministro J . Urbio ir pasiuntinio L. Natkeviiaus telefono skambuiai i Maskvos, ragin kuo grei iau priimti S S R S reikalavimus. Galiausiai atsisak prieintis ir pats prezidentas. Kaip gi kitaip vertinti jo potvark pavesti su daryti nauj vyriausyb gen. S. Ratikiui, nedviprasmikai pa sisakiusiam u kapituliacij.
15 1 6 17

Birelio 15 d. 7 vai. ryto posdis baigsi. Vyriausyb, net nevardijusi agresijos ir nepareikusi protesto, nutar priimti visus soviet reikalavimus. Vidurdien atjus i Maskvos iniai, jog S. Ratikio kandi datra soviet vyriausybei nepriimtina ir kad dl naujosios vy riausybs sudarymo reikia tartis su a t s k r e n d a n i ^ \ Kaun V. Molotovo pavaduotoju V. Dekanozovu, prezidentas A. Sme tona galutinai apsisprend palikti Lietuv. Prie ivykdamas, jis pasira akt: Ponui ats. (argos) pulk. eit. Antanui Merkiui, Ministrui Pirmininkui. Man sunegalavus, remdamasis Lietuvos Konstitucija (71 s t r . ) , praau Tamst pavaduoti mane Respubli kos Prezidento pareigose". Birelio 15-osios vakar prezidentas A. Smetona bei krato apsaugos ministras K- Musteikis pasiek Kybartus ir perjo Vokietijos sien. eimomis spjo pasirpinti abu, o Lietuv paliko likimo valiai. Toks buvo apgailtinas be veik 14 met trukusio A. Smetonos valdymo finalas. Birelio 15-osios pavakar Raudonosios armijos gulos i Aly taus, Prien ir Gaiin poligon um Kaun, o Naujosios Vil nios gula Vilni. Tuo paiu metu, gavusios kovins pareng ties sakym Nr. 1 (bti pasirengusioms stoti kautynes su p r i e u ) , Lietuvos sien pereng 8-oji ir 11-oji soviet armijos,

i viso 15 divizij, apie 300 tkst. kareivi. Viena j ygiavo UtenosPanevioiauli, o kita V i l n i a u s U k m e r g s KaunoRaseiniRietavo kryptimi. . Vir didesni Lietuvos miest pasirod soviet karo lktuv eskadrils, kurios um Kauno, Radvilikio, iauli ir kitus aerodromus. Lietuva buvo okupuota. Birelio 19 d. soviet kariuomen, paeisdahfa 1939 m. rug sjo 28 d. S S R S V o k i e t i j o s susitarim, um ir pietvakarin Unemuns dal, kuri buvo skirta Vokietijai. Maskvos ir B e r l y n o ' teritorinis ginas buvo sureguliuotas 1941 m. sausio 10 d. susi tarimu, kuriuo Vokietijos vyriausyb atsisak pretenzij lie tuvikosios Unemuns dal, o S S R S vyriausyb sutiko sumokti Vokietijai u mint teritorij 7,5 mln. aukso doleri (tiek 1867 m. J A V sumokjo Rusijai u Aliask) arba 31,5 mln. reichs marki kompensacij (1/8 sumos spalvotaisiais metalais, o 7/8 a u k s u ) . Lietuvos vyriausyb ne tik negyn nepriklausomybs, bet net msi teisinti agresori! Birelio 15 d. popiet buvo paskelbtas pareikimas, kuriame sakoma, kad atsivelgiant tarptau tins padties pltojimsi Europoje vykstanio karo akivaizdoje, ioje Europos dalyje taikai palaikyti ir saugumui sustiprinti reikjo padidinti Soviet Sjungos kariuomens gulas Lietuvoje" . Kariuomens vadas gen. V. Vitkauskas ir kariuome ns tabo virininkas gen. S. Pundzeviius sak kariams, o Sau li sjungos vadas pik. P. Saladius auliams kuo draugi kiausiai sutikti S S R S kariuomen. Dar i ryto J . Urbys telegrama i Maskvos paliep Usienio reikal ministerijai sudaryti usienio diplomatams spd, j o g Kremliaus reikalavimai nes ultimatumas, o tik saugumo pa geidavimai . Birelio 16 d. eins prezidento pareigas A. Merkys kalbda mas per radij vl pabr, j o g nauji Raudonosios armijos dali-, niai Lietuv atvyko kaip draugika sjungin kariuomen < . . . > tik dl paios Lietuvos ir Soviet S j u n g o s didesnio sau gumo sumetim" (auka teisina budel!). Valstybs vadovas kvie t gyventojus ilaikyti tvark bei rimt (nordamas sudaryti teistumo regimyb agresijai, tuo buvo suinteresuotas ir Krem l i u s . L. T.), < . . . > vengti nepagrst g a n d " (kad Lietuva oku puota, kad bus k o l c h o z a i " . L . T.) ir klausyti tik atsaking bei autoriteting altini (t. y. vyriausybini informacijos prie moni, kurioms artimiausiomis dienomis bus vesta V. Dekano zovo tabo kontrol. L. T.) teikiam i n f o r m a c i j " . Tokiais veiksmais A. Merkio vyriausyb dezorientavo taut, klaidino pasaul (daugelio valstybi spauda ir radijas beveik paodiui kartojo A. Merkio pareikimus) ir sudar S S R S agre sijos teistumo regimyb. Paskutinysis Lietuvos Respublikos usienio reikal ministras J . Urbys iki savo gyvenimo pabaigos buvo sitikins, j o g Lietu18 19 20

va 1940 m. birel neturjusi a l t e r n a t y v o s . Dr. J . aulys yra ras, kad Lietuvos likimas tada buvo ne pai lietuvi ir ne jos vyriausybs rankose " . Mes turjome paleisti bent simbolin v , ironizuoja monografijos apie Lietuvos kariuomen auto rius V. Statkus ir klausia: Kok ir kada? Tuo metu, kai Euro pos vakaruose griaud tkstaniai artilerijos pabkl, kas ir kada bt atsimins tok v ir ko j i s bt vertas?"
21 2 2 2 3

3. L I A U D I E S "

VYRIAUSYB

1940 m. vasar ilaikyti Lietuvos nepriklausomyb, matyt, nebuvo galima, taiau gdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Vyriausybs dispozicijoje buvo 32 tkst neblogai ginkluot ka ri (nepriklausomybs metais krato apsaugos reikalams buvo ileista daugiau kaip 1 milijardas l i t ! ) , 70 tkst. auli, laisv ginti pasiryusi tauta. Todl agresijai bent jau simbolikai Lietu va galjo prieintis ginklu. Kratutiniu atveju vyriausyb g a l j o prieintis politikai, atmesti ultimatum ir ivykti usien. J e i gu tai bt buv padaryta, lietuvi tautos moralins bei juri dins pozicijos kovoje dl nepriklausomybs atkrimo bt bu vusios tvirtesns ir nebt reikj rodinti pasauliui, j o g mes 1940 m. buvom okupuoti. Pasak prof. M. Remerio, taut isto rijoje daugiau ans atgimti turi tasai, kuris va besipriein damas, negu tasai, kuris < . . . > va pasyviai pasiduodamas liki mui. Kani bt buv daugiau, taiau kelias laisv veda per rytingum ir kanias" . J . Aistis keliomis eilraio eilutmis (Vienas kraujo laas bt 'tave nuplovs < . . . > . Vien vienas, odis bt tave apgyns") apie 1940-uosius metus pasak dau giau negu visi istorikai bei politikai deimtimis monografij ir imtais straipsni.
2 4

Deja, 1940 m. vasar Lietuvoje nebuvo politini jg, gal jusi vesti taut kov dl nepriklausomybs gynimo. Ir valdan ioji tautinink partija, ir opozicijoje buv krikionys demok ratai bei valstieiai liaudininkai, anot A. Smetonos, svarst, katriems geriau nusileisti: rusams ar vokieiams, katruos geriau lietis", orientavosi /vien iorines jgas. Vieni ir kiti Lietuvos ateit siejo tik su tarptautini santyki raida, i esms ignoruodami taut, nepalikdami jai vietos savo politiniuose ap skaiiavimuose. N, Tarpukario Lietuvos diplomat V. Sidzikausk birelio 15-oji uklupo Estijoje, kur vyko trij B a l t i j o s valstybi politik bei kultros veikj susitikimas. Taline su domumu stebjau lat vius ir e s t u s , rao jis atsiminimuose. Abeji, ypa latviai, i didiai tarp savs kalbjo, kad su j kratais nieko panaaus atsitikti negali, kad Lietuva nemokjusi tvarkyti savo santyki su R u s i j a " . S S R S ultimatum Ryga ir Talinas gavo dviem dienom vliau. B a l t i j o s valstybs mir po vien. Argi ne taip buvo 1939 m. rugsj, kai Latvija ir Suomija paliko nelaimje E s t i j , Maskvos spiriam pasirayti savitarpio pagalbos sutart? Arba 1940 m. iem, kai suomiai vieni kariavo su sovietais?
2 5

Vienas i svarbiausi birelio 15 d. pavakar Kaun atvy kusio Kremliaus emisaro V. Dekanozovo udavini buvo sudaryti marionetin vyriausyb, kuri maskuot komunist siviepatavi m ir surengt savanoriko" Lietuvos sijungimo S S R S spek takl. Svarbiausias V. Dekanozovo patarjas formuojant nauj vyriausyb buvo S S R S pasiuntinys Kaune N. Pozdniakovas, ge rai orientavsis vietos gyvenime, asmenikai painojs daugel visuomens veikj, inteligent. Buvo iklausyta ir L K P vado v nuomon (birelio 16 d. L K P Centro Komiteto Sekretoria tas svarst naujosios vyriausybs s u d t ) . V. Dekanozovo ir N. Pozdniakovo parengtas naujos vyriausybs nari sraas bu vo patvirtintas Maskvoje. J a u pirmosiomis dienomis V. Dekanozovas pradjo formuoti savo darbo grup, kuri buvo traukti S S R S pasiuntinybs dar buotojai, Raudonosios armijos dalini Lietuvoje vadovybs at stovai, L K P C K Sekretoriato nariai bei kiti ios partijos vado vai, Vidaus reikal ministerijos ir Lietuv atvyk NKVD dar buotojai. Si grup V. Dekanozovo nurodymais dirigavo Lietuvos vyriausybs, kompartijos, spaudos bei kit masins informacijos priemoni veikl. Su Dekanozovu buvo derinamos" svarbiausios vyriausybs nari ir L K P vadov kalbos, direktyviniai spaudos straipsniai. Birelio 17 d. Respublikos prezidento pareigas js V. Mer kys pasira-du aktus. Pirmuoju j i s paskyr J . Paleck ministru pirmininku ir paved jam sudaryti vyriausyb, o antruoju patvir tino V. Dekanozovo sudaryt, bet J . Paleckio pristatyt nau j j Ministr Taryb: ministras pirmininkas J . Paleckis, ministro pirmininko pavaduotojas ir usienio reikal minist ras V. Krv-Mickeviius, krato apsaugos ministras gen. V. Vitkauskas, teisingumo ministras P. Pakarklis, finans ministras E. Galvanauskas, ems kio ministras M. Mickis, sveikatos apsaugos ministras L. Koganas. Si vyriausyb buvo neteista, nes pagal Lietuvos Respubli kos Konstitucij, ministrui pirmininkui permus prezidento pa reigas, naujuoju ministru pirmininku tampa buvusiojo pavaduo tojas, iuo atveju K. Bizauskas. Einaniojo prezidento pareigas konstitucins galios buvo maesns negu prezidento, ir j i s netu rjo teiss skirti ministr pirminink. Taiau platesni gyventoj sluoksniai i juridini subtilybi neinojo ir n a u j j vyriausy b laik teista.
2 6

Tos paios dienos vakar J . Paleckis ir jo vyriausybs nariai prisiek itikimyb Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po to

A. Merkys atsistatydino ir Respublikos prezidento pareigas per m J . Paleckis, o ministro pirmininko V. Krv-Mickeviius. Dar 1940 m. kovo 20 d. Paryiuje js rus emigrant laik ratis Novyj mir" tvirtino, j o g Ulmanio, Petso ir Smetonos vei kiai Stalinui nereiksi. J a m bsi reikalingi ksinenai (Ksineno, kaip ir Kvislingo, vardas virto idaviko sinonimu). B a l t i j o s valstybse nra n vieno populiaraus komunisto, tai j i s ksinen iekosis tarp socialist ir demokrat. Pranaiki odiai! Vadi namojoje Liaudies vyriausybje i pradi nebuvo n vieno komunisto (iki birelio 24 d. Kominternas Lietuvos kompartijai net draud rengti mitingus bei demonstracijas). j daugiausia jo nepartiniai demokratini pair inteligentai ir valstiei liaudinink partijai artimi mons. Tik po dviej dien, birelio 19-j, J . Paleckis paskyr komunist M. Gedvil vidaus reikal ministru, o k tik i kaljimo ijus A. Sniek Valstybs saugumo departamento direktoriumi. Daugum naujosios vyriausybs nari Lietuvos visuomen gerai painojo. Justas Paleckis buvo valstiei liaudinink par tijos veikjas, urnalistas (urnalo Naujasis odis" redaktorius, knyg Paskutinis caras", S S R S ms akimis" ir kit a u t o r i u s ) , bent nuo 1938 m. aikiai pasuks kair ir j a u 1939 m. spal turjs parengt Lietuvos liaudies respublikos" skelbimo mani fest, tiktai N. Pozdniakovo sulaikytas nuo nesavalaikio, dar nepribrendusio i n g s n i o ; Vincas Krv-Mickeviius buvs tautininkas, V D U Humanitarini moksl fakulteto profesorius, bene populiariausias Lietuvos raytojas (pasak A. Merkelio, j i s buvo dinamikas, mus, ambicingas, kupinas vairiausi su manym, be atodairos siekis tikslo, nepaisydamas galim pa darini" ) ; gen. Vincas Vitkauskas karys savanoris, kariuome ns vadas, 1939 m. spal A. Smetonos paskirtas Vilniaus rinktins kariuomens dalini, spalio 28 d., engusi V i l n i , vadu; Ernestas Galvanauskas artimas valstieiams liaudinin kams, kelis kartus dirbs ministru pirmininku, A. Merkio vyriausybs finans ministras; Povilas Pakarklis praeityje veik lus tautininkas, vliau voldemarininkas, juristas, istorikas; Anta nas Venclova (birelio 18 d. paskirtas vietimo m i n i s t r u ) r a ytojas. /
27 2 8

P a s a k J . Audno, pastam asmen pasirodymas vyriausy bs sudtyje visiems, kas neinojo j parinkimo ukulisi, pirmo mis dienomis p a d a r - n e per blogiausi spd. Reikia pasakyti, kad tauta j a i s pasitikjo < . . . > " . Ne vienam atrod, j o g i vy riausyb negali Lietuvai pakenkti jau vien todl, kad jai vadovauja neabejotinas patriotas, populiarus raytojas V. KrvMickeviius.
2 9

ymiausias Lietuvos Respublikos valstybs teiss specialis tas prof. M. Remeris taip apibdino n a u j j vyriausyb: Liau dies" vyriausyb buvo soviet ekspozitra, j i e patys (minist r a i . L. T.) buvo marionets soviet rankose. Taiau jie patys i karto to gerai nesuprato. Naiviai pasitikdami sovietais, j i e man galsi Lietuvos valstyb, ivaduot nuo plutokratini" reakcini Smetonos tautinink reimo, < . . . > ilaikyti, pa sukant jos pltojimosi linij demokratijos ir liaudikumo krypti mi < . . . > . Soviet siekimams pakenkti jie negaljo < . . . > " . Birelio 1920 d. J . Paleck oficialiai aplank tautinink sei mo prezidiumas, kariuomens, auli, savanori krj ir kit vi suomenini organizacij atstovai, kartu pripaindami naujos vyriausybs teistum. Tikdamiesi, j o g . b u s atkurta demokrati n santvarka, savo lojalum bei pasitikjim Liaudies" vyriau sybei pareik ir valstiei liaudinink, krikioni demokrat vadovai. J i e net spyr V. Krv greiiau skelbti Seimo rinki mus, kad galima bt atkurti A. Smetonos pamint demokra t i j " . N a u j j a vyriausybe mes pasitikime, sveikiname j ir lin kime skmingai ir naiai dirbti < . . . > kuriant Lietuvos ir jos darbo moni gerbv ir viesi ateit. Visus valstybs pilieius mes kvieiame laikytis rimties, tvarkos ir d a r b i n g u m o " , ra Lietuvos inios" birelio 19 d. redakciniame straipsnyje. Krik ioni demokrat X X amius" diaugsi, jog nuo iol visi pi lieiai gals naudotis demokratinmis, taip pat tikybos ipai nimo laisvmis, kad bus sukurta nauja, laimingesn Lietuva. Ne be reikalo J . Aistis baiminosi, j o g 1940 m. vasar alyje nebuvo mogaus, kuris bt suvoks, kok lin stumiama Lietuva.
3 0 3 1

I kit isiskyr Meislovas Gedvilas. J o gimtoji kalba lenk, nes buvo kils i smulki bajor. Vliau j i s pasireik kaip lietuvikos smons idjinis bolevikas, protingas, veiklus. U dalyvavim 1927 m. T a u r a g s pue buvo itremtas Varni koncentracijos stovykl. 19281931 m. 10 kart suimtas u anti valstybin veikl, redagavo emaiio" laikrat, o 1931 m. pa baigoje buvo irinktas Teli apygardos ligoni kas direktoriu mi ir ias pareigas jo iki pat paskyrimo ministru. Aktyviai dalyvavo Lietuvos jaunimo sjungos, taip pat Laisvamani draugi jos veikloje. Buvo irinktas Teli savivaldybs nariu.

Liaudies" vyriausyb pripaino politins Lietuvos jgos, tai kodl to neturjo padaryti usienio alys? J u o labiau kad V. Kr vs-Mickeviiaus raginami Lietuvos pasiuntiniai tikinjo akre dituot ali vyriausybes, j o g naujoji vyriausyb Kaune yra teista, sudaryta konstitucine tvarka ir kad Lietuva nra oku puota. , , < . . . > Lietuva prim soviet pasilymus (birelio 14 d. ultimatum. L. T.) savo paios apsaugai. Buvusi vyriausyb nesugebjo lojaliai vykdyti sutarties su sovietais. Naujoji vy riausyb bus lojali tarptautiniams paadams, kartu saugos Lie tuvos nepriklausomyb < . . . > . Sovietai nesiksina nei in Lietu vos nepriklausomyb, nei in vidaus struktr. J i e skrupulingai korektiki, ir santykiai su soviet kariuomene kuo draugikiau-

si < . . . > " , birelio 26 d. telegrama V. Krv instruktavo Lie tuvos pasiuntin v e i c a r i j o j e . Usienio diplomatai ne tik ne buvo i Kauno ataukti, bet birelio 21 d. net vizitavo Liau dies" vyriausybs usienio reikal ministr. Tuo tarpu einanio prezidento pareigas J . Paleckio ir vidaus reikal ministro M. Gedvilo, kuris, galiojant smetoniniam S u stiprintos valstybs apsaugos statymui, turjo plaius galio jimus, aktais labai spariai buvo griaunamos politins Lietuvos Respublikos struktros ir visus svarbiausius postus keliami komunistai. J a u birelio 18 d. J . Paleckis paleido i kaljim komunistus. M. Gedvilo potvarkiais birelio 19 d. buvo udaryta Lietuvi tautinink sjunga bei jaunalietuvi organizacija, o bir elio 25 d. legalizuota L K P , keliomis dienomis vliau i r L K J S . Apie 1936 m. A. Smetonos valdios udaryt partij legalizavi m nebuvo ir kalbos. Nra Lietuvoje vietos kitoms partijoms, kurios ilg laik kovojo prie liaud ir prie Lietuvos nepriklau s o m y b " , birelio 26 d. ra J . imkaus, okupant trubadro, redaguojamas Lietuvos aidas". Vadinasi, tik komunistai, bet ne krikionys demokratai, liaudininkai, socialdemokratai kovo j o u Lietuvos nepriklausomyb. Pasak M. Mekauskiens, veik lios to meto L K P funkcioniers, tautininkai ir opozicins parti jos skyrsi tik tuo, kad Lietuvos tautinink sjunga ginkl laik nukreipt darbo mogaus krtin", o pastarosios da nai smeigdavo j a m peliu n u g a r " . Birelio 26 d. vidaus reikal ministro sakymu Lietuvoje bu vo kurta darbinink milicija, kuri, pasak Eltos (jai vadovau ti buvo paskirtas K. Korsakas), pasidar vyriausybs talkinink ir naujos santvarkos krja. Birelio pabaigoje buvo paleistas Seimas, taip pat nutrauktas 1927 m. sudarytas Sv. Sosto ir Lie tuvos Respublikos konkordatas. Vidaus reikal ministras valsty bs saugumo sumetimais" nuo liepos 1 d. udar visas politines, visuomenines, kultrines, religines organizacijas, net student korporacijas. Liko tiktai L K P , L K J S , M O P R ' a s ir komunistins profsjungos. Nuo liepos pradios M. Gedvilo potvarkiu taip pat buvo udaryti visi nekomunistiniai laikraiai bei urnalai. j o tik Lietuvos aidas" (netrukus pavadintas Darbo Lietuva", o dar v l i a u T a r y b L i e t u v a " ) , X X amius" ir Lietuvos inios", taiau j redaktoriai buvo pakeisti ir j a u pt soviet dd, tuo klaidindami skaitytojus. Liepos 11 d. J . Paleckis pasi ra statym dl Sauli sjungos likvidavimo.
32 33

Tuo tarpu V. Krvs vadovaujama Ministr Taryba svarst antraeilius ar net treiaeilius klausimus ir nepajg sukliudyti V. Dekanozovo tabo diriguojam Lietuvos valstybs griovim. J u o labiau kad birelio pabaigojeliepos pradioje buvo gerokai pakeista vyriausybs sudtis, atmieiant j komunistais: M. J u as-Kuinskas paskirtas naujai steigtos Darbo ministerijos vado vu, o S. Pupeikis susisiekimo ministru. Ekskunigas komunis tas L. Adomauskas tapo valstybs kontrolieriumi, o L K P narys K. Didiulis (Grosmanas) vyriausybs galiotiniu ministro tei smis Vilniaus miestui ir j o sriiai. 15 met isdjs kalji muose P. Glovackas buvo paskirtas usienio reikal viceminist ru (kontroliuoti V. K r v ) , o kitas kadrinis komunistas A. Guzeviius vidaus reikal ministro pavaduotoju. Komunistuojantis liaudininkas J . Vainoras tapo finans viceministru, o atleidus E . Galvanausk ( V I I . 5 ) ministru. Liepos pradioje prasidjo naujas Liaudies" vyriausybs veik los etapas (santykine riba laikytina V I I . 4 5 d., kai i Maskvos gro nusivyls V. Krv ir, Dekanozovui reikalaujant, buvo at leistas E. G a l v a n a u s k a s ) . Komunistai vyriausybje jau turjo tvirt daugum, o svyruojantys ministrai perjo j pus. Mask vos atstov diriguojama kompartija tapo vienintele valdanija j g a , o Ministr Taryba y - klusnia jos valios vykdytoja. Anot M. Remerio, valdios vairas jau aikiai isprdo i ios vyriau sybs rank; i tikrj ji niekuomet io vairo nevald, nors tu rjo saldi valdios iliuzij" . V. Krvs, E. Galvanausko, matyt, ir kit patriot iliuzijos, kad jie, eidami " vyriausyb, gals ilaikyti bent ribot Lietu vos valstybingum, greitai isisklaid (j visikai neliko po V. Krvs vizito liepos 1 d. Maskv, kai V. Molotovas nedvi prasmikai pareik, j o g Lietuva bsianti sovietin respublika). Taiau savo vieais pareikimais apie nepriklausomybs ilai k y m , Neinomo kareivio kapo p a g e r b i m u , o svarbiausia, savo kaip Lietuvos patriot reputacija j i e maskavo V. Dekano zovo tab, griovus Lietuvos valstybingum, klaidino taut bei pasaul ir tuo galiausiai pasitarnavo aneksionistinei Kremliaus politikai.
S4 3 5 36

4. L I A U D I E S "

SEIMAS

Nuo birelio pabaigos ministr (daugiausia M. Gedvilo ir P. Pakarklio) potvarkiais pradta masikai atleidinti i pareig auktesniuosius karininkus, apskrii virininkus, burmistrus, policijos virininkus, valsi viraiius, teisjus ir kitus valdi ninkus. j viet daniausiai buvo skiriami komunistai, kom jaunuoliai arba jiems palanks nepartiniai.

Siekdamas visk pavaizduoti taip, lyg pati taut atsisako nepriklausomybs (anot M. Remerio, sovietai buvo prityr klas ting inscenizacij m e i s t r a i ) , Kremlius nusprend sudaryti nau j Seim, kuris priimt reikiam nutarim ir prayt S S R S Aukiausij Taryb suteikti Lietuvai sovietins respublikos status. Rinkim spektaklio scenarijus buvo patvirtintas liepos 1 d. S S R S pasiuntinybje vykusiame pasitarime, kuriame da-

lyvavo L K P vadovai bei kai kurie Liaudies" vyriausybs nariai. Pasak ten dalyvavusio J . Grigalaviiaus, pasitarimui pirminin kavs V. Dekanozovas reikalavo, jog seimo rinkimai vykt ne vliau kaip po 10 dien, o kad. j rezultatai bt skmingi rinkj pasuose dti special spaud . Liepos 6 d. vis trij B a l t i j o s ali vyriausybs (neins ukulisi pasakyt: lyg susitarusios) paskelb, j o g liepos 14 d. bus renkami j parlamentai Lietuvos bei Latvijos seimai ir Estijos dma. Kam lietuvi tauta turjo bti dkinga u paskelb tus rinkimus, nurod Liaudies" vyriausybs oficiozas Lietu vos aidas", kuris liepos 6 d. ra: Didioji Soviet alis, jos didvyrika darbinink ir valstiei Raudonoji armija atne m s liaudiai laisv ir laim. Tik Soviet S j u n g o s dka mes dabar galime rinkti laisv, demokratin seim ir patys lemti savo likim".
37

Rinkim tvarka j a u buvo sovietin. Vyriausybs priimtas Seimo rinkim statymas skelb, j o g kandidat Seim silomai tiek, kiek apygardoje renkama atstov, t. y. vien viet vienas kandidatas . J . Paleckio potvarkiu buvo sudaryta Vyriau sioji rinkim komisija, kurios pirmininku paskirtas komunistas V. Niunka, o nariais taip pat komunistai ar jiems prijauian tys. Liepos 8 d. Vyriausioji rinkim komisija iaikino, j o g kan didatus Seim gali kelti valdios leidimus veikti turinios orga nizacijos, t. y. tik komunistins, nes visos kitos M. Gedvilo potvarkiais j a u buvo udarytos. Nenuostabu, j o g visi iki vieno kandidatai atstovavo lidnai pagarsjusiam komunist ir nepar tini blokui, kuris 1940 m. vasar vadinosi Lietuvos darbo liau'dies sjunga. Tai buvo fiktyvi anonimin organizacija, kurios vardu kl kandidatus L K P . Dauguma bsimojo Seimo nari buvo komunistai. Taiau kandidat srae buvo ir visai Lietuvai pa stam moni: raytojai S. Vaineikien, L. Dovydnas, L. Gira, P. Cvirka, A. Venclova, operos solist A. Staskeviit, aktoriai R. Jukneviius, H. Kainskas ir kiti. S. Vaineikien, L. Dovyd nas, R. Jukneviius savo atsiminimuose tvirtina, kad j sutikimo bolotiruotis niekas nepra ir jie tik i laikrai suinojo, j o g ikelti kandidatais Seim .
8 8 3 9

Lietuvos mons nebuvo abejingi savo valstybs likimui. Valstybs saugumo policijos Marijampols apygardos virininkas birelio 28 d. prane Vyriausybei, kad Varnos apylinkse tarp kinink ir inteligent jauiamas susirpinimas, ar dabartinei vyriausybei pavyks ilaikyti Lietuvos laisv ir nepriklausomyb, ir bijomasi, kad Lietuvoje nebt vesta komunistin santvarka, o pati Lietuva nebt prijungta prie S S R S . O Alytaus apskri ties gyventoj nuotaikas liepos pradioje jis taip apibdino: < . . . > ia tarp gyventoj kalbama, jog kas bebt toliau, svar bu tik, kad Lietuva likt nepriklausoma, nes dar gerai visi mena svetimj v a l d y m " . Tos paios staigos liepos 17 d. iniomis,
4 0 4 1

dauguma marijampoliei bgtavo, kad naujasis seimas nenu tart jungti Lietuvos prie S S R S . Dl ito daugelis ia labai susirpin, nes tuomet bt galima laikyti, kad Lietuva nete kusi nepriklausomybs" . Dl toki lietuvi tautos nuotaik Lietuvos darbo liaudies sjungos rinkim programoje, kuri V. Dekanozovo ir L K P C K Sekretoriato priirimi pareng V. Niunka, Ch. Aienas ir L. Gi ra, tebuvo pasakyta, jog svarbiausias usienio politikos udavi nys draugyst bei tvirta s j u n g a su S S R S , taiau n puse o dio neusimenama a p i e . Lietuvos stojim brolik sovietini taut e i m " . Taigi komunist ir nepartini blokas rinkjus apgavo. Vidaus politikoje Lietuvos darbo liaudies s j u n g a adjo atleisti darbo valstieius" (bolevik terminas: tarsi buvo ir' kitoki valstiei) nuo mokesi nepriemok bei skol, bee mius ir maaemius aprpinti eme, pagerinti darbinink bei tarnautoj padt, iplsti socialin draudim bei sveikatos ap saug, pltoti tautin kultr, utikrinti taut lygyb ir tikji mo laisv, taip pat odio, spaudos, susirinkim, sjung laisv, piliei asmens ir turto nelieiamyb, sumainti but nuom, vesti civilin metrikacij. Paadai ities buvo gras. Valstieiai, sudar rinkj dau gum, buvo tikinami, jog Lietuvoje nebsi kolchoz" ir apskritai nenumatoma joki esmini socialins sistemos pa keitim. Antai liepos 10 d. Lietuvos darbo liaudies s j u n g a kreip damasi rinkjus sak: Valstieiai ir valstiets! Neklausykite ms liaudies prie skleidiam nepagrst gsdinim, es liau dies vyriausyb versianti j u s kurti kolchozus ir persekios tikin iuosius. Tai yra pikti prasimanymai ir meitas" . . I vakaro prie rinkimus, liepos 13 d ems kio ministras M. Mickis per radij kalbjo: Tie, kurie em dirba savo rankomis, gali bti visikai rams ir su viltimi irti ateit. Niekas nemano to ki kinink ems n pdos paliesti. Niekas nesiruoia versti kininko stoti k o l c h o z u s " . Finans ministras J . Vainoras tikinjo gyventojus, j o g visi gandai apie rublio vedim vietoj lito yra smoningas siekimas pakenkti darbo monms < . . . > . Kategorikai pareikiu, kad litas 'ir toliau lieka vienintel teis ta mokjimo priemon < . . . > . Niekas dabartins kins santvar kos i esms keisti n n e m a n o " .
4 2 4 3 44 45 4 6

Taiau V. Dekanozovo tabas vien paadais, t. y. melu, nepa sikliov. Seimo rinkim statymas skelb, jog balsuoti yra kiek vieno rinkiko p a r e i g a " . Rinkim komisija paymi pase, kad rinkikas yra b a l s a v s " . Politiniame leksikone atsirado Lietuvoje negirdtas terminas liaudies prieai", kuriems buvo piktai grmojama. Liaudies p r i e o " svoka labai plati ir smonin gai neapibrta buvo taikoma ne tiek burujams", kiek vi siems tiems, kurie, nepatenkinti n a u j j a valdia, kalba apie

kolchoz" Lietuvoje krim ir rublio vedim, o pirmiausia tiems, kurie neisi balsuoti. Liepos 9 d. Vilniaus b a l s a s " sp j o rinkjus: Asmenys, kurie nebalsuos, < . . . > yra liaudies prie ai. Tokiems asmenims nra vietos darbo Lietuvoje". Naujasis Valstybs saugumo departamento direktorius A. Sniekus pasisteng, kad liaudies p r i e a m s " nebt vietos Lietuvoje ir kad rinkimai praeit skmingai. Liepos 6 d. visi apygard ir rajon virininkai gavo j o slapt sakym, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta: Seimo rinkimams pravesti ir tvarkai palaikyti Saugumo policijos organai privalo susisiekti ir palai kyti glaud kontakt su komunist partijos vietos organizacijo mis, darbinink profsjungomis, liaudies milicija < . . . > . Destruk tyv, prievalstybin element, agituojant prie Liaudies vy riausyb r ardant rinkim tvark, sakau Vietoj aretuoti < . . . > " . Nakt i liepos 11-osios 12-j visoje Lietuvoje buvo vykdyti pirmieji masiniai liaudies prie" aretai. Bauginimai ir grasinimai, ypa pas ymjimas, buvo veiks minga valdios priemon surenkant liepos 1415 d. prie balsadi rinkjus. Vokietijos pasiuntinys Kaune E. Cechlinas liepos 13 d. aplank usienio reikal ministr V. Krv ir ireik j a m savo susirpinim dl vokiei tautybs Lietuvos piliei, kurie bijo susilaukti represij, jeigu nedalyvaus r i n k i m u o s e . Savai me suprantama, jog ne vokiei tautybs rinkjai baiminosi dar labiau. Politins policijos Marijampols apygardos liepos 17 d. biuletenyje, t. y. jau po rinkim, nurodyta, kad jei pase nebt buvs dedamas balsavimo spaudas, tai vargu ar tiek ki nink bt j balsuoti. Es dabar lengvai galima patikrinti, kas balsavo, kas ne, ir tie, kurie nebalsavo, gali bti pavadinti liaudies p r i e a i s .
4 7 48 49

Taiau nei melagingi paadai, nei bauginimai nedav gei diam rezultat. 1940 m. buvo balsuojama ne u sra, o in dividualiai u kiekvien kandidat. Rinkjas, priklausomai nuo rinkim apygardos (j buvo 8) dydio, gaudavo nuo 8 iki 14 biu leteni su kandidat pavardmis, kuriuos reikjo dti vok, uklijuoti ir mesti balsad. Dal j rinkjai balsavimo ka binose subraiydavo, priraydavo antisovietini ki, t. y. su gadindavo. Vienas iaulietis vietoj balsavimo lapeli djo vok ranka rayt pareikim: Spjaunu jums veid, nelaimingieji tautos idavikai ir kruvino komunizmo garbintojai. Vargas j u m s , umirusiems tautos aspiracijas ir, jos viesiausius idealus < . . . > . Tik komunistai ir j sukvailinti darbininkai gali tikti, kad per iuos rinkimus tauta savo vali pareik < . . . > . Prakeikimas jums, tautos engjai. Salin prievartos bdu sudaromas niek parsidavli seimas" < . . . > . Salin i Lietuvos visi komunistai ir kruvinojo Stalino garbintojai < . . . > . Tegyvuoja laisva, nepri klausoma, demokratin Lietuva! (taip bt atsak 95 procentai rinkj, jeigu rinkimai i tikro bt buv laisvi ir kiekvienas bt galjs isakyti savo s i t i k i n i m ) " . Daugelis rinkj dal balsavimo lapeli djo ne vokus, o met ant kabinos grind.
5 0

Taiau 1940 m. vasaros Lietuvoje vyki nesuprasime, jeigu ignoruosime fakt, kad nemaai gyventoj, ypa vargingesnij, daugiau ar maiau tikjo demagoginiais komunist paadais ir' turjo iliuzij, jog pagersis gyvenimas, o gal nieko baisaus neatsitiksi ir Lietuvai. Beemiai ir maaemiai tikjosi gauti ems (padav praymus 200 tkst. moni, t. y. kas treia Lie tuvos e i m a ) , bedarbiai darbo, darbininkai bei tarnautojai didesnio darbo umokesio ir kit darbo slyg pagerinimo, kininkai skol panaikinimo (i politins policijos praneim matyti, jog kaimuose buvo nekama, kad prie naujosios val dios nebsi mokesi), kitatauiai gyventojai galimybs u imti valstybines tarnybas. Nemaai piliei buvo nupolitinti" ir pratinti klausyti valdios dar A. Smetonos valdymo metais. Taut trikd ir klaidino oportunistiniai A. Merkio bei V. Krvs vyriausybi pareikimai. P a g a l i a u 1940 m. vasar Lietuvoje ne buvo politins jgos, kuri bt demaskavusi soviet demagogij ir kvietusi visuomen boikotuoti marionetins vyriausybs pa skelbtus rinkimus.

P a g a l rinkim statym irinktais liaudies atstovais laiko mi tie kandidatai, kurie gavo bals daugum". Taiau ilik rinkim duomenys rodo, j o g bent pus kandidat surinko ma iau kaip pus bals. Antai Alytaus apygardoje, kuri sudar Alytaus, Sein (Lazdij) bei Trak apskritys, madaug 180 tkst. rinkj (tikslaus j skaiiaus niekas neinojo, nes dl skubjimo nebuvo sudaryti rinkj sraai) rinko 9 kandidatus. Urnose daugiausia balsavimo lapeli buvo rasta u ioje apygardoje kandidatavusius Balin (89,3 tkst.) ir T. Tamulevii (87,7 t k s t . ) ; u P. Cvirk balsavo 76,2 tkst., u P. P a k a r k l 82,2 tkst. m o n i . Dar prasiau balsavo emaiiai. iauli apygardai priklausiusioje Taurags apskrityje buvo apie 70 tkst. rinkj, o ikelta 14 kandidat. Tad maksimalus bals skaiius 980 tkst., o urnose buvo rasta tiktai 380 tkst. bal savimo lapeli, t. y. maiau kaip 40 p r o c e n t . Vilniaus mieste bei apskrityje i madaug 190200 tkst. galim bals J . P a keviius gavo 108,7, S. J e n d r i c h o v s k i s 1 2 1 , 4 , S. V o l k o v i i u s 106,9, J . Stachelska 116,5, K. Didiulis 93,4, V. Jadzgeviius 92,3, M. Miceika 88,9, R. Jukneviius 90,8, J . Budionovas 70,3, B . Fridmanas-Latvis vos 37 tkst. bals . P a nas rezultatai buvo ir kitose rinkim apygardose. Taiau tikrieji rinkim rezultatai, t. y. kiek moni balsavo u kiekvie n kandidat, nebuvo praneti. Tebuvo paskelbta, jog rinkimuo se dalyvavo 95,51 procento turjusi balsavimo teis gyventoj, kuri 99,2 procento es balsav u Lietuvos darbo liaudies s jungos kandidatus. Tai buvo iurktus rinkim falsifikavimas, tikra rinkim komedija.
51 52 5 3

Dar nepasibaigus rinkimams, L K P pradjo rengti miestuose bei miesteliuose, monse ir staigose mitingus, kuriuose buvo keliami reikalavimai, kad Seimas priimt Stalino konstitucij ir prayt Lietuv prijungti prie Soviet S j u n g o s . Vis daniau pasigirsdavo kis: Lietuva 13-oji S S R S respublika!" Liepos 21 d. (ir vl sinchronikai!) susirinko naujieji Lie tuvos ir Latvijos seimai bei Estijos durna. Vis trij parla m e n t " darbotvarks klausimai buvo tokie patys: 1) dl valsty bs santvarkos; 2) dl sijungimo S S R S ; 3) dl ems; 4) dl bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo. Nutarimai irgi buvo identiki. Kitaip ir bti negaljo: liepos 17 d. R y g o j e vyko V. Dekanozovo, J . Viinskio (Kremliaus emisaro Latvijoje) ir A. Zdanovo (emisaro Taline) susitikimas, kuriame j i e aptar ir galutinai suderino vis trij parlament" darb. Atidarydamas pirmj Liaudies" seimo sesij, J . Paleckis pabr, j o g Lietuvos revoliucionieri kovos ilgai bt dar likusios be vaisi, jei ne ta brolika pagalba, kurios susilau kme i visada mums brolik ir draugik didiosios Soviet S j u n g o s taut ir kuri atne mums taut ivaduotoja Raudo noji a r m i j a " . Po deputato M. Gedvilo praneimo apie valsty bs santvark bei deputat D. Roiaus, S. Vaineikiens, Zebenkos ir Abdulskaits pasisakym, Seimas paskelb, j o g Lietuvoje ve dama soviet santvarka, kad Lietuva Soviet Socialistin Res publika. Pirmj darbotvarks klausim Seimas svarst 1 va land ir 5 minutes . Po to Seimo nariai, iklaus P. Pakarklio praneim ir deputat P. Cvirkos, L. Giros, B . Fridmano-Latvio, M. Mekauskiens, T. Tamuleviiaus pasisakymus, nutar pra yti Soviet Socialistini Respublik S j u n g o s Aukiausij Soviet priimti Lietuvos Socialistin Taryb Respublik So viet Socialistini Respublik S j u n g o s sudt sjungine res publika" < . . . > . Primus i rezoliucij, svei loje sdjusi V. Dekanozovo ir N. Pozdniakovo garbei pasigirdo kiai: Da zdravstvujet velikij Sovietskij S o j u z ! " , Da zdravstvujet ruskaja semja narodov!", Da zdravstvujet Socialistieskaja Sovietskaja Respublika!"
5 4 5 5 5 6

sybs galiotinis, vyriausiasis spektaklio reisierius V . Dekano zovas. Antroji Seimo darbo diena, skirta ems ir bank bei pramons nacionalizavimui, jo jau nedomino. Su savo udaviniu, ikeltu J . Stalino ir V. Molotovo, jis susidorojo puikiai. Spek taklis nuo pradios, birelio 15-osios, iki pat pabaigos, liepos 21-osios ir rugpjio 3-osios, vyko sklandiai, be didesni usi kirtim. Tai dar garb jam, B e r i j o s bendraygiui, bet ne Lie tuvai, pirmiausia, inoma, A. SmetonosA. Merkio bei J . P a l e c kioV. Krvs vyriausybms, taip pat kariuomens vadovybei ir tautos elitui inteligentijai. \ Paskutinij liepos dien i Kauno Maskv ivyko Seimo delegacija J . Paleckis, L. Adomauskas, A. Venclova, L. Gira, gen. V. Vitkauskas ir kt. ( S . Nris buvo ivykusi keliomis dieno mis anksiau, o A. Sniekus formaliai vyko kaip delegacijos vertjas, nes dar nebuvo aiku, kaip Kremliuje bus vertinta j o veikla) parveti Lietuvon Stalino s a u l s " . Rugpjio 3 d. Maskvoje buvo suvaidintas paskutinysis farso aktas: Soviet S j u n g o s Aukiausioji Taryba prim" Lietu v S S R S . Taiau ji taip ir netapo 13-ja respublika. Skaiius 13 atiteko Moldavijai, kuri S S R S buvo priimta" viena diena anksiau. Lietuva tapo 14-ja, L a t v i j a 1 5 - j a , o E s t i j a 16-ja S S R S respublika. Taip J . Stalinas baig skinti" sovieti ni taut p u o k t " grino imperijai po Pirmojo pasaulinio karo isprdusius kratus. Deja, teisus Maskvos urnalistas I. Sedych, sakydamas, kad Lietuvos seimo delegacijos neve Maskv su antrankiais kaip Dubeko, nelaik kaljime kaip Gomulkos, nesuaud kaip Nagy. Dar daugiau karios tiesos B . Railos odiuose: Hacha (eko slovakijos prezidentas. L. T.) nusilenk smurtui, bet niekada nepra ir joks ek poetas nepra, kad ekija bt prijungta prie reicho. Net norveg Kvislingas, kurio pavard tapo kolaboracijos ir idavysts sinonimu, nepra Hitlerio, kad Norve gija bt prijungta prie Vokietijos < . . . > . Prancz okupacinio laikotarpio prezidentas maralas Petainas ir j o ministras pir mininkas Lavalis < . . . > nedirbo Pranczijos valstybei nuudyti ir vokiei naci nepra, kad ji bt paversta vakarine reicho provincija" .
5 7

Liepos 21 d. Valstybs teatre, kur posdiavo Liaudies" sei mas, stebuklas nevyko: neprasivr em ir neprarijo savo Tvyn idavusi deputat. Didvyri taip pat neatsirado: vieni liaupsino J . S t a l i n ir n a u j j Soviet tvyn, kiti susig ty ljo. Kai kurie j vliau aikinsis, jog buvo isklaidyti tarp spe- cialiai tai dienai parinktos komunistins publikos, j o g balsuo j a n t rankas kl visi, ir sveiai, jog bals niekas neskaiiavo. Taip, visa tai tiesa. Taiau tiesa ir tai, kad n vienas deputatas neprotestavo prie Lietuvos idavyst. Praktins naudos i to nebt buv (vis tiek bt buv v i e n b a l s i a i " ) , taiau bt bu vusi nuplauta gda prie istorij ir bsimas kartas. Tos pa ios dienos vakar i Kauno ivyko ypatingasis S S R S vyriau-

Stalinas ir Molotovas pasiek savo tiksl Lietuvoje, kaip Lat vijoje bei E s t i j o j e : okupacijai ir aneksijai buvo sudaryta sava noriko sijungimo S S R S regimyb. Lietuva krito Soviet S j u n g o s glb lengvai be aktyvaus ir pasyvaus pasiprieini mo < . . . > . krito lengviau, nei bolevikai t i k j o s i " , pagrstai daro ivad J . Brazaitis . 1940 m. vasara didiausio politinio ir moralinio nuopuolio metas, gal pats gdingiausias ilgaams Lietuvos istorijos laikotarpis. O tai kaip 1940 m. vasaros vykius vertino ymiausias ms valstybs teiss specialistas prof. M. Remeris: Visa, kas nuo
5 8

birelio 15 iki liepos 21 d. (ir net iki rugpjio 3 d. L. T.) vyko Lietuvoje, tai buvo tiktai < . . . > politinio teatro vaidinimas. S i o inscenizavimo ymiausias smoningas veikjas buvo Lietu vos kompartija, reisieriai Dekanozovas su Pozdniakovu, Molotovo ir Stalino vadovaujami, o agentai Liaudies vy riausyb ir Liaudies seimas < . . . > . Lietuvos liaudis jokio spren diamojo vaidmens ia nevaidino < . . . > , taiau svetimj viskas buvo daroma j o s vardu; j o s vardu kalbjo ir veik Liaudies vy riausyb; jos vardu buvo organizuojami mitingai, eisenos ir demonstracijos < . . . > ; jos vardu rk mitinguose agitatoriai bei oratoriai; jos vardu buvo skiriama Liaudies seimo sudtis, jos vardu tasai seimas pasivadino ir ileido dvi liepos 21 d. dekla racijas, padjusias pagaliau takus ant i " .
5 9

L i a u d i e s " seimas, paskirtas okupant, neturjo lietuvi tau tos g a l i o j i m o likviduoti Lietuvos valstybingum. Todl j o nu tarimai buvo neteisti. \ NUORODOS . 1939. Lapkriio 1. Lietuvos aidas. 1940, Nr. 179. Truska L., Kunceviius V. Lietuva Stalino ir Hitlerio sandrio verpetuose. P. 228238. Galva G. Ernestas Galvanauskas.ikaga, 1982 P . 403404. Musteiki K Prisiminim fragmentai. P. 46. Lietuvos aneksija.V., 1990.P. 9. Deryb Maskvoje eiga aprayta pagal L. Natkeviiaus ataskaitas, r.: Truska L., Kunceviius V. Min. veik. P. 239255. Pasak K. Musteikio, A. Merkys pasaks: spdis toks, kad viskas baigsis geruoju" (Prisiminim fragmentai. P. 6 1 ) . Lietuvos aneksija.P. 53; A. Merk vyriausybs dezinformavimu kaltino ir gen. M. Rklaitis (Audnas J. Paskutinis posdis P . 234.). Urbys J. Lietuva lemtingaisiais 19391940 metais.V., 1988.P. 50. Lietuvos TSR istorijos altiniai T . 4 . P . 732. Lietuvos aidas. 1939.Nr. 115, Ten pat. Lietuvos aidas. 1939.Nr. 136. Audnas J. Min. veik. P. 204205. Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybs netenkant.V., 1990.P. 193. Lietuvos aneksija.-P. 11. Lietuvos aidas. 1940.Birelio 16. 1940 m. birelio 15 d. J . Urbio telegramos tekstas: Perduodami vy riausybs atsakym, mgisime reikal vesti sutarties ves, nuimdami jam ultimatyvinj atrum. Tam tikslui reikalinga diskrecija i ms puss. Todl bukite yktus informuodami diplomatus. Kalbkite ne apie reikalavimus, bet apie tam tikrus saugumo pageidavimus. J . Urbys". (CVLA. F. 383 Ap. 7. B . 2259.L. 14). Lietuvos aidas. 1940,Birelio 17. Urbys I. Min. veik.P. 9194. J . aulys cituojamas pagal: Ratikis S. Kovose dl Lietuvos T 2. P. 55. Statkus V. Reikjo prieintis? / / Karys. 1989. Nr 9. Remeris M. Lietuvos sovietizacija 19401941.V., 1989,P. 35 Dirva. 1978. Balandio 20. LKP istorijos apybraia.T. 2.V., 1978.P. 593594.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 i a 13 14 15 16 17 1 8 19 2 0 21 2 2 2 3 2 4 2 8

... . 87. Merkelis A. Antanas Smetona. P. 540. Audnas J. Min. veik P , 241. Remeris M. Min. veik. F . 2122. Krv V. Min* veik. P. 74. CVLA. F. 383.Ap. 10.B. 100.L. 4. Lietuvos aidas. 1940.Liepos 1. , Remeris M. Min. veik. P. 25. Liepos 18 d., perimdamas ministro pirmininko pareigas, V. Krv-Micke viius pareik, kad jo vadovaujama vyriausyb padarys visk, kad ilaikyt Lietuvos Respublikos nepriklausomyb. Gen. V. Vitkausko birelio 28 d. sakyme kariuomenei buvo sakoma: pareikiu, kad ms' kariuomen pasiliks kaip bu vusi, ji ir toliau, pavojui kilus, gins Lietuvos laisv ir nepriklausomyb < . . . > " . Net M. Gedvilas birelio 21 d. kalbdamas per radij tvirtino, jog Raudonoji armija atjo j ms krat ne mus gyvenimo santvarkos pakeisti ar vykdyti koki okupacij, o tik apsaugoti mus nuo karo pavojaus ir padti ilaikyti mums savo nepriklausomyb". Birelio 26 d. V. Krv-Mickeviius, dalyvaujant vyriausybs nariams ir mi niai kauniei, kalbjo: Pirmieji ms ingsniai yra pagerbti Neinomo ka reivio kap, kuris visai Lietuvai yra simbolis nepriklausomos Lietuvos < . . . > u tuos idealus, u kuriuos uvo pirmieji kovotojai u Lietuv, laiming, nepriklausom, mes kovosime ir jos naudai dirbsime". Po to orkestras, vis dalyvavusi pritariamas, sugrojo Lietuvos himn, V. Krv-Mickeviius ir V Vitkauskas ant Neinomo kareivio kapo padjo vainik. Tiesa. 1989.Vasario 14. Vyriausybs inios. 1940. Nr. 715. Lietuvi archyvas. T. 3. P. 4766. CVLA.F. 378.Ap. 10.B. 611.L. 201. Ten pat.L. 210. Ten pat.L. 239. Lietuvos aidas. 1940. Nr. 319. Ten pat. Nr. 326. Ten pat. Nr. 336. Ten pat. Nr. 334. CVLAF.' 378.Ap. 10.B. 608.L. 52. ' ... . . 464. CVLA.F. 378.Ap. 10.B. 611.L. 238239. Ten patAp. 12,B. 296.L. 14. si LVVOA. F. 1771.Ap. L B . 110.L. 25 (Statistikos inios Liau dies seimo rinkim rezultatai Alytaus apygardoje".) Ten pat.L. 1. (Taurags apskrities virininko inios apie rinkim re zultatus.) Darbo Lietuva. 1940.Liepos 17. (Vilniaus rinkim apygardos komi sijos inios.) Liaudies seimo stenogramos K., 1940 P. 4. Ten pat.P. 2940. Ten pat. P. 58. Raila B. Kodl antraip? V . , 1991.P. 214. laisv. 1956.Nr. 11.P. 24. Remeris M. M i a veik. P. 40.
2 7 2 8 29 3 0 31 3 2 3 3 34 3 5 3 6 3 7 3 8 3 9 41 4 2 4 3 4 4 4 5 4 6 4 7 4 8 4 9 6 9 5 2 1 5 3 5 4 5 5 6 6 57 5 8 5 9

III

SKYRIUS m.)

LIETUVOS SOVIETIZACIJA (1940-1941

1. V A L S T Y B I N G U M O

GRIOVIMAS

Liepos 21 d. bei rugpjio 3 d. aktais primetus Lietuvai so vietins sjungins respublikos status, pradta skubiai griauti j o s valstybingum ir visas gyvenimo sritis pertvarkyti pagal soviet model. 1940 m. ruden iek tiek prasiplt pietrytin Lietuvos siena: Soviet S j u n g a grino daugum lietuvik apylinki, kurios 19201939 m. buvo okupuotos Lenkijos, o 1939 m. rudeni, u mus jas Raudonajai armijai, atiduotos B a l t a r u s i j a i . 1940 m. rugpjio 3 d. S S R S Aukiausiosios Tarybos statymo dl Lier tuvos T S R primimo S S R S sudt 2-ame straipsnyje buvo pa sakyta: Priimti Gudijos S S R Aukiausiosios Tarybos pasily m perleisti sjunginei Lietuvos Taryb Socialistinei Respubli kai < . . > rajonus, turinius lietuvi gyventoj daugum". P a sirms Lietuvos T S R ir Baltarusijos 7SR( AT Prezidium su derintu projektu, S S R S AT Prezidiumas lapkriio 6 d. ileido sak dl LietuvosBaltarusijos sienos nustatymo. Prie Lietu vos buvo prijungtos lietuvikos venioni, Mielagn, Daug likio, Tvereiaus, Adutikio, Dieveniki, Marcinkoni, Rudnios, Ratnyios, Druskinink apylinks; 2647 km teritorija su 82 tkst. gyventoj K 1940 m. pabaigoje Lietuvos T S R turjo beveik 3 mln., o- kartu su vokiei okupuotu Klaipdos kratu madaug 3,1 mln. gyventoj. Rugpjio 25 d. Liaudies" seimui primus L K P C K sekreto riaus K. Preiko vadovaujamos komisijos parengt Lietuvos T S R Konstitucij, kaip du vandens laai panai bet kurios kitos sovietins respublikos pagrindin statym", nustojo galiojusi 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. L T S R Konstitucijoje deklaruotas socialistinis valstybingumas" ir net teis ieiti i S S R S gryniausia fikcija, nes S S R S buvo grietai centrali zuota vieninga valstyb. Sovietins konstitucijos skelbiamos spaudos, odio, sins, rinkim, demonstracij, organizacij steigimo ir kitos demokratins laisvs tebuvo demagogija, nes lietuviai, kaip ir visi Soviet S j u n g o s gyventojai, galjo rengti
2

demonstracijas 2 kartus per metus gegus 1-j ir lapkriio 7-j, o odio laisv reik laisv liaupsinti Stalin ir komunist partij. B e t kokia valdios kritika buvo vertinama kaip antisovietin veikla. Liepos 21 d. i Kauno bei Vilniaus radiofon program buvo ibrauktas Lietuvos himnas, o Gedimino kalne Vilniuje ir Vytau to Didiojo muziejaus bokte bei prie uvusiems u Lietuvos laisv paminklo Kaune paskutin kart pakelta trispalv. P a gal L T S R konstitucij respublikos vliava buvo raudonas audek las, kurio virutiniame kampe atvaizduotas pjautuvas ir kjis, o vir j aukso raidmis urayta Lietuvos T S R " . Soviet Lie tuvos herbas buvo uolo lap vainikas su spinduliuojania saule jo papdje ir pjautuvu, kju bei raudona penkiakampe vaigde vir jos. Internacionalas" buvo ne tik S S R S , bet ir vis sjungini respublik himnas. Nuo rugpjio pabaigos lie tuvika trispalv, Vytis ir V. Kudirkos Tautika g i e s m " virto buruazinio nacionalizmo" simboliais, u kuriuos buvo bau diama visu sovietini statym grietumu. Sovietinje 1940 m. konstitucijoje, kaip ir ankstesnse Lietuvos Respublikos konstitucijose, buvo raytas straipsnis, j o g Lietu vos T S R sostin yra Vilnius. Aukiausiosios Tarybos sesija rug pjio pabaigoje pareigojo Liaudies Komisar Taryb iki 1941 m. gegus 1 d. perkelti Vilni vyriausyb ir respubliki ns valdios staigas. 1940 m. ruden i Kauno Vilni persi kl Sveikatos apsaugos ir vietimo, o 1941 m. pavasar Tei singumo liaudies komisariatai. Taiau i tikrj Vilnius iki karo sostine taip ir netapo, nes L K P Centro Komitetas, Aukiausio sios Tarybos Prezidiumas, Liaudies Komisar Taryba, dauguma liaudies komisariat bei vyriausybini staig liko Kaune. Spalio 11 d. L T S R Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas pri m sak Apie Lietuvos T S R veni dienas". ventmis buvo paskelbti Naujieji metai, sausio 22-oji (V. Lenino minjimo die n a ) , gegus 1 bei 2-oji (tarptautinio proletariato solidarumo bei kovotoj revoliucini jg apiros" dienos), liepos 21-oji, lapkriio 7 bei 8-oji ir, gruodio 5-oji (Stalino konstitucijos die n a ) . Komentuodama sak, Taryb L i e t u v a " spalio 12 d. ra, kad nuo iol nereikalingos visos kitos iki iol vstos vents, tiek religins, tiek buvusios buruazins Lietuvos nu statytos". Paskelbus Lietuv sovietine respublika, jos valdymo struk tra buvo suvienodinta su S S R S valdymo struktra. Rugpjio 25 d. Liaudies" seimas pasivadino Aukiausija Taryba ir pa naikino prezidento post. J pakeit AT Prezidiumas, kurio pir mininku buvo irinktas (i tikrj L K P C K paskirtas, o V K P ( b ) C K patvirtintas) J . Paleckis, o jo pavaduotoju komu nistas pogrindininkas (vliau Raini budelis) D. Roius. Minist r Taryba buvo pavadinta Liaudies Komisar Taryba (pirminin kas M. Gedvilas), o ministrai liaudies komisarais.

Lietuvoje, kaip ir visoje Soviet S j u n g o j e , vienas i svarbiau si stalinins diktatros ramsi buvo komunist partija. J o s na ri skaiius Lietuvoje pirmuoju sovietmeiu iaugo no 1,5 iki 4,7 tkst., o artimiausio partijos pagalbininko bei rezervo" V L K J S nuo 1 iki 13 tkst. 1941 m. sausio pabaigoje tarp L K P (b) nari lietuvi buvo 53 procentai, rus 25 procentai, y d 1 5 procent, baltarusi, ukrainiei ir k t . per 6 procen tus. Svarbiausias akstinas stoti partij bei komjaunim no ras padaryti karjer (1941 m. pradioje du tredaliai komunist buvo t a r n a u t o j a i ) . Taiau netrko ir idealist, nuoirdiai tik jusi greitu viesaus komunizmo rmo pastatymu", net fana tik. Toks buvo A. Sniekus, 1941 m.- birel sankcionavs savo tikro brolio itrmim. 1940 m. ruden vietoj sekretoriato buvo sudarytas L K P C K biuras, kurio nariais tapo A. Sniekus, I. Meskupas (antrasis C K sekretorius), K- Preikas (CK sekretorius ideologijai), J . P a leckis, M. Gedvilas, A. Guzeviius (vidaus reikal liaudies ko misaras) ir Maskvos atsistas D. Supikovas ( L K P C K organiza cinio skyriaus vedjas). 1941 m. vasar (po L K P (b) V suvaia vimo) biur papild partijos Kauno miesto komiteto sekretorius J . Grigalaviius, L K P C K sekretorius kadrams (buvs S S R S pa siuntinybs Kaune darbuotojas) N. Gridinas, kagbistas P. Gladkovas ir Raudonosios armijos karininkas V. Morozovas. L K P (b) C K biuras buvo aukiausia respublikos valdios staiga ir tvar k visus bent kiek svarbesnius reikalus, pradedant socialistinio lenktyniavimo, priegaisrins apsaugos, pavasario sjos ir bai giant moni trmimo bei AT sesij darbotvarks bei jos nu tarim projekt tvirtinimu. B e biuro pritarimo, nebuvo skiria mas n vienas auktesnis valdininkas. Taiau L K P Centro Komi tetas ir jo biuras anaiptol nebuvo visagaliai, nes pati L K P 1940 m. spalio 8 d. buvo jungta V K P (b) Rusijos srities parti ns organizacijos teismis ir todl neturjo jokio savarankiku mo, net savo programos bei stat. Visus svarbiausius Kaune priimtus nutarimus, taip pat ir aukiausij pareign skyrimus t v i r t i n o ' V K P (b) Centro Komitetas bei S S R S Liaudies Komisar Taryba. Kremlius nepasitikjo nacionalais", n'et bolevikais. Mask vos akys ir ausys" Lietuvoje buvo V K P (b) C K bei S S R S L K T galiotinis N. Pozdniakovas. J i s dalyvavo L K P (b) C K biuro po sdiuose, o atskiras kio bei visuomens gyvenimo sritis pri irjo jo instruktoriai: F. Girko teistvark, M. D e r e v n i n a s profsjungas, A. Zubkovas komjaunim, A. Petrovas kio planavim, I. Zitkovas ems k, F. Tereinas pramon, Zurmuktavilis bankus. Vliau jie buvo paskirti kuruojam" i nyb vadovais. , Soviet Lietuvos vyriausybje neliko usienio reikal, krato apsaugos ir susisiekimo ministerij, nes visas j funkcijas per-

m sjunginiai liaudies komisariatai. Vykdydama V. Molotovo rekomendacij", Lietuvos Ministr Taryba rugpjio 10 d. nu tar sustabdyti vis Lietuvos pasiuntinybi bei konsulat usienio alyse veikl, o j turt, taip pat archyvus perduoti So viet S j u n g o s p a s i u n t i n y b m s . Lietuvos pasiuntinybi dar buotojai nepakluso iam nutarimui, taiau kai kuri ali (Vokie tijos, vedijos, Italijos) vyriausybs, kurios pripaino B a l t i j o s valstybi aneksij, privert Lietuvos diplomatus apleisti pasiun tinybes ir perdav jas Soviet S j u n g a i . Lietuvos pasiuntinybs taip pat buvo udarytos Rygoje ir Taline, o pasiuntinyb Mask voje pertvarkyta L T S R atstovyb. Rugsjo pradioje Kaune buvo udarytos usienio valstybi pasiuntinybs. Lapkriio 30 d. Lietuvos T S R AT Prezidiumas ileido sak Dl R S F S R baudiamj, civilini ir darbo statym laikino taikymo L T S R teritorijoje", kuriuo panaikino ligi tol Lietuvoje g a l i o j u s i teis. 1940 m. pabaigoje1941 m. pradioje pagal sovietin ablon buvo pertvarkyta Lietuvos teism sistema: pa naikintas Vyriausiasis tribunolas bei Apeliaciniai rmai ir suda rytas L T S R Aukiausiasis teismas, taip pat apygard bei apy linki liaudies teismai. Nuo rudens Lietuvoje pradjo veikti spe cialieji teismai Raudonosios armijos kariniai tribunolai, kurie teis auktuosius Lietuvos Respublikos pareignus, lietuvius ka rius, kovotojus prie okupacin valdi. Soviet pavyzdiu per tvarkytos prokuratros vadovu buvo paskirtas L K P (b) C K na rys V. Niunka. Rugsjo 7 d. S S R S AT prim sak Apie Lietuvos, Latvijos Ir Estijos piliei S S R S pilietybs sigijimo tvark", kuriuo visi Lietuvos Respublikos pilieiai, visikai ignoruojant j vali, nuo rugpjio 3 d., t. y. atgaline data, buvo padaryti S S R S pilie i a i s . 1941 m. pavasar, vykdant S S R S L K T vasario 8 d. nuta rim, Lietuvos Respublikos piliei pasai buvo pradti keisti sovietinius, taiau prasidjs karas sutrukd tai ubaigti. 1940 m. pabaigoje, remiantis L T S R AT Prezidiumo lapkriio 12 d. saku, S S R S pavyzdiu buvo pertvarkyta vietos valdia: paleistos savivaldybs, o miest burmistrus, apskrii virinin kus, valsi viraiius ir kaim seninus pakeit vykdomieji ko mitetai. Rinkim vietos tarybas nebuvo, todl apskrii ir mies t vykdomuosius komitetus skyr AT Prezidiumas (i tikrj L K P C K ) , o valsi, miesteli ir apylinki apskrii partin bei sovietin valdia. 1940 m. birelio pabaigoje i prosovietikai nusiteikusi as men sukurta darbinink milicija kur laik veik kartu su sme tonine" policija. Taiau liepos 26 d. policija buvo paleista ir liko tik sovietin milicija. Liaudies" vyriausyb liepos 29 d. panaikino kreipin po n a s " , o vietoj jo ved draugas". Rugpjio 7 d. Ministr Ta ryba nutar 1 valand pirmyn pasukti laikrodius, t. y. ved Lietuvoje Maskvos laik.
2 3

Lietuvos kariuomen, nepasiprieinusi okupantams, pati pa sira mirties nuosprendi. V. Dekanozovas pareikalavo tuoj pat paalinti reakcingus", t. y. naujosios valdios poiriu labiau siai nepatikimus, vyresniuosius karininkus. Liepos 3 d. J . Palec kio aktu Lietuvos kariuomen buvo pavadinta Lietuvos liaudies kariuomene. J o j e atsirado politini vadov pareigyb. Liaudies" kariuomens vadu buvo paskirtas Raudonosios armijos generolas, buvs Frunzs karo akademijos dstytojas F. Baltuis-Zemaitis, o vyriausiuoju politiniu vadovu-buvs Oriolo pstinink mo kyklos politinio skyriaus virininko pavaduotojas J . Macijauskas. Liepos 11 d., t. y. juridikai dar neforminus aneksijos, S S R S gynybos liaudies komisaro S. Timoenkos sakymu buvo steigta P a b a l t i j o karin apygarda, kuri jo ir Lietuvos terito r i j a . Rugpjio 17d. V K P ( b ) CK ir S S R S L K T nutar Lietuvos armij, apvalius" j nuo nepatikim element" ir pertvarkius 29-j teritorin auli korpus, palikti vieneriems metams (kad lietuviai karininkai spt imokti rus kalb ir gyt Raudono sios armijos karinink kvalifikacij), po to p a n a i k i n t i . Vis ruden ir iem vyko Lietuvos kariuomens sovietiza cija bei rusinimas. Visi jos daliniai buvo perkelti Ryt Lie tuv, daugiausia Vilni bei j o apylinkes, t. y. kuo toliau nuo Vokietijos sienos. 1940 m. ruden visi vietins kilms politiniai vadovai buvo pakeisti i brolik respublik" atsistais politrukais, n odio nesupratusiais lietuvikai ir bendravusiais su kariais per vertjus. Korpuso Ypatingasis skyrius, kuriam vado vavo i Maskvos atsistas ekistas J . Bartainas, kartu su J . Macijausko vadovaujama Politine valdyba ts kariuomens valym". 1941 m. vasario 23 d. lietuviai kariai turjo duoti soviet kario priesaik.
4 5

2. K I N L I E T U V O S

ANEKSIJA

1941 m. birelio 10 d. pakeista 29-ojo korpuso vadovyb. J o vadu (vietoj gen. V. Vitkausko) buvo paskirtas gen. Samochinas, vado padjju gen. Rozanovas, tabo virininku pik. Tienka, korpuso komisaru Danilovas, 179-osios divizijos vadu pik. Ustinovas, 184-osios divizijos-pik. Vinogradovas. Birelio viduryje buvo suimta ir isista Rusij dar 276 karininkai, 18 puskarininki, 15 viril, 16 eilini, 4 civiliai tarnautojai, i viso 329 asmenys . Po ios akcijos auktesnij karinink lietu vi beveik neliko. J u o s pakeit soviet karininkai, reikalav, j o g visos komandos ir raportai bt tik rus kalba, ir net lietuvi kas dainas vertin kaip buruazinio nacionalizmo" apraik. Siekiant greiiau internacionalizuoti" lietuvikj korpus, bir elio pradioje j buvo perkelta keli tkstaniai eilini soviet kari.
6

Paskelbus Lietuv sovietine respublika, tuoj pat pradta kur ti socializmo pamatus", t. y. naikinti privatin nuosavyb. Visos kio akos labai spariai (stachanovietikai") buvo pertvarko mos pagal soviet model, visikai neatsivelgiant vietos s lygas, istorines tautos tradicijas bei ekonomin efektyvum. Visus Lietuvos kio nacionalizavimo bei sovietizavimo projektus reng S S R S pasiuntinyb ir L K P Centro Komitetas, tvirtino Maskva ir tik po to prim L T S R vyriausyb. J a u liepos 12 d. V. Dekanozovo spaudiama Liaudies" vy riausyb nutar perduoti S S R S Valstybiniam bankui usienyje laikom Lietuvos auks. J A V , Anglijos bei Pranczijos vyriau sybs nepripaino io nutarimo teistu, todl Maskvai pavyko pasiglemti tik vedijos ir veicarijos bankuose buvus (19 mln. Lt verts) Lietuvos auks. Liepos 26 d. prezidento pareigas js J . Paleckis paskelb B a n k nacionalizavimo statym, kuriuo buvo nusavintos 46, o su skyriais 202 kredito mons: bankai, draudimo staigos, tau pomosios kasos, kredito draugijos, lombardai. Vis j kapitalas siek 114, o kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vert 33,4 mln. L t . Smulkesns nacionalizuotos kredito mons buvo likviduo tos, o kitos pertvarkytos ir jungtos S S R S kredito sistem. Antai spalio 10 d. Lietuvos bankas buvo pertvarkytas S S R S Valstybinio banko Lietuvos respublikin kontor, kuriai vadovavo i Maskvos atsistas ir valdytojo A. Drobnip pavaduotoju pa skirtas V. Uakovas. Vietoj nacionalizuot ems ir Kooperacijos bank buvo steigta S S R S ems kio banko Lietuvos respubli kin kontora (valdytojo p a v a d u o t o j a s i i Maskvos atsistas F. K o v r i g a ) . Vietoj nacionalizuoto Komercijos banko 1941 m. pradioje pradjo veikti S S R S Pramons banko Lietuvos respub likin kontora (valdytojo pavaduotojas S. Movoviius), o i na cionalizuot Tarptautinio, kio ir Vilniaus miesto bank buvo kurtas respublikinis Komunalinis bankas (valdytojo pavaduoto jas A. E r o v a s ) . Apskritai Lietuvos kredito mons prarado bet kok savarankikum ir virto centrini S S R S bank skyriais.
7

B e perstojo valant", taip pat demobilizuojant atitarnavu sius karius, i 32 tkst. 1940 m. vasar Lietuvos armijoje tar navusi kareivi bei karinink 1941 m. birel 29-ajame kor puse buvo lik madaug 8 tkstaniai.

Liepos 26 d. buvo paskelbtas ir Stambiosios pramons nacio nalizavimo statymas, pagal kur valstyb perm mones, kurio se dirbo daugiau kaip 20 darbinink, taip pat mones, kuriose dirbo nuo 10 iki 20 darbinink ir kurios turjo mechanini va rikli. Vykdant statym, rugpjio ir rugsjo mnesiais buvo nusavinta apie 600 moni, t. y. visa stambioji ir vidutin pra mon. Vliau, 1941 m. iem ir pavasar, vietos valdia nusavino dar 400 smulki moni, nors j neliet pramons nacionaliza vimo statymas (revoliucinis t e i s t u m a s " ! ) . I viso Lietuvoje buvo suvalstybinta per 1 tkst. pramons moni, kuriose dirbo

madaug 40 tkst. darbinink bei tarnautoj ir kuri vert buvo didesn negu 4 1 3 mln. lit. Nacionalizuotos mons kartu su koo peratinmis) gamino apie 70 procent visos Lietuvos pramons bei amat produkcijos. R u g s j o 27 d. Lietuvos T S R AT Prezidiumas ileido prekybos nacionalizavimo sak. P a g a l j buvo nusavinta 1,6 tkst. par duotuvi, sandli, restoran, valgykl bei kit prekybos moni, kurioms kartu su kooperatinmis monmis teko apie 63 pro centai visos preki apyvartos. Daugiau kaip 80 procent nacio nalizuot moni priklaus ydams, per 9 procentus lietu viams, kitos lenkams, vokieiams arba buvo mirios. Rugpjio 24 d. L T S R Ministr Taryba nutar perduoti S S R S Usienio prekybos liaudies komisariatui Lietuvos usienio pre kyb, taip p a t muitines. Usienio prekybos departamentas kaip Finans ministerijos padalinys buvo likviduotas. 1940 m. pabaigoje i esms buvo suvalstybintos ir Lietuvos kooperatins mons. Lietkio" pagrindu buvo kurta Lietu vos T S R vartotoj kooperacijos sjunga, kuri perm tris ketvir tadalius nacionalizuot prekybos moni ir turjo organizuoti socialistin" prekyb kaimo vietovse bei maesniuose miestuo se. Pienocentras" ir vaisi, darovi bei uog augintoj koope ratyv s j u n g a S o d y b a " trest teismis buvo perduotos respub likiniam Maisto pramons liaudies komisariatui, o lin augin toj kooperatyv s j u n g a Linas" virto sjungins lin paruo kontoros Zagotlion" skyriumi, kurio valdytoju Maskva paskyr M, Poloterov. J a u rugpjio pabaigoje S S R S Susisiekimo liaudies komisa riatas perm Lietuvos geleinkelius, taip pat garvei bei v a gon remonto dirbtuves. J veiklai priirti buvo sudaryta respublikin Geleinkeli valdyba, kuriai vadovavo Maskvos pa skirtas Lochmatovas. Geleinkeliai buvo platinami, t. y. vieno dinami su S S R S keliais, 1940 m. ruden Lietuvoje buvo nacionalizuotos privaios t r a n s porto priemons: 6 nedideli LietuvosBaltijos Loydo" bendro vei priklaus jr laivai (vis talpa 4,6 tkst. ton, o vert 2,3 mln. L t ) , 7 upi laivai, didesns baros, motorlaiviai, taip pat 320 autobus ir 630 sunkveimi. Nacionalizuotus jr gar laivius, taip pat ventosios uost perm S S R S J r laivyno liaudies komisariatas, o kitas transporto priemones respubli kins inybos, daugiausia Komunalinio kio liaudies komisa riatas. Rugpjio pabaigoje S S R S ryi sistem buvo jungtos svarbiausios Lietuvos telefono ir telegrafo linijos. 1940 m. spalio 31 d. Lietuvos T S R Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku buvo nusavinti namai, kuri plotas didiuo siuose miestuose (Vilniuje, Kaune, iauliuose ir Panevyje) b u vo didesnis kaip 2 2 0 - o k i t u o s e 1 7 0 kvadratini metr. Toki
r

nam Lietuvoje buvo apie 5,4 tkst., o nusavinta net 14 tkst. Vadinasi, buvo atimta ir daug maesni nam, kuri neliet na cionalizavimo statymas (vl revoliucinis t e i s t u m a s " ) . I viso buvo suvalstybinta daugiau kaip pus Lietuvos miest bei mieste li gyvenamj nam fondo. Taip pat buvo nacionalizuoti priva ts kino teatrai, ligonins, poliklinikos, vaistins, 43 didesni (turj daugiau kaip 10 viet) viebuiai. Pasinaudojus socializmo krimo" Soviet S j u n g o j e patir timi, Lietuvoje prasidjo kapitalistini element apribojimai bei Istmimas", t. y. ekonominis smulki verslinink, kuri mons nebuvo nacionalizuotos, lugdymas. Udjus didiulius mokes ius, labai suvarius darbinink samdym, aliav bei preki sigijim, dauguma j nesteng isilaikyti ir patys (savanori k a i " ) udar savo mones. 1941 m. birel respublikoje buvo lik tik 3 tkst. privai prekybos (1940 m. p r a d i o j e p e r 30 tkst.) ir 2,2 tkst. visikai smulki (su 13 darbininkais) privai pramons moni. Dauguma miest ir miesteli amatinink (apie 10 tkst.) buvo suvaryti arteles, t. y. i esms taip pat eksproprijuoti . Nacionalizuot moni savininkai ne tik negavo jokios kom pensacijos, bet dar patys turjo padengti nacionalizuot moni skolas, sumokti papildomus mokesius (42,6 mln. L t ) , nors j santaupas bankuose valdia nusavino kartu su monmis. J i e buvo laikomi liaudies p r i e a i s " : nepriimami darb, o 1941 m. birel tremiami i Lietuvos. Valdia, jei ne Kauno, tai Maskvos, inojo, kad netrukus B a l t i j o s krat ems kis bus kolektyvizuotas, taiau pirmiau sia nutar daryti ems reform, kuriosi svarbiausias tikslas sukirinti valstieius tarpusavyje ir iplsti socialin savo baz kai me. Sovietin ems reforma i esms buvo demagogija: i pra di vieniems kit sskaita t duoti, po^to i vis visk atimti. Liepos 22 d. Liaudies" seimui primus ems nacionalizavi mo deklaracij, skelbusi, j o g visa Lietuvos em, mikai ir van denys yra valstybs nuosavyb, kininkai tapo savo ems val dytojais. Seimas taip pat nustat didiausi 30 ha ems vienam kiui valdymo norm. Prie ems kio ministerijos, buvo steig ta Valstybin ems komisija, o vietose apskrii ir valsi ems komisijos. Reforma buvo vykdoma labai spariai ir u baigta iki lapkriio pradios, t. y. per 3 mnesius. Reformai vykdyti Valstybin ems fond i 24 tkst. ki nink buvo paimta beveik 545 tkst., i vairi visuomenini organizacij, staig, taip pat banyi ir vienuolyn apie 6 0 tkst., o i viso 608 tkst. ha ems. Zem amiais buvo di diausia valstiei svajon, todl norini jos gauti netrko. P e r 200 tkst. moni, t. y. .beveik kas treia Lietuvos eima, pa r a pareikim praydami ems. Visiems norintiems ems
8

neuteko, todl ji buvo idalyta 27 tkst. beemi (vidutinikai po 7,5 h a ) , 42 tkst. maaemi valstiei (vidutinikai po 4 ha) ir 3,2 tkst. kaimo amatinink eim (po 2,5 h a ) . Visa Valsty binio fondo em buvo paskirstyta taip: beemiams ir maaemiams valstieiams 68,3 procento, valstybiniam mik kiui (nusavinti mikai) 19,1 procento, valstybiniams kiams ( s o v c h o z a m s " ) 7 , 8 procento, vairioms valstybinms bei visuomeninms staigoms ir orga nizacijoms 4,8 procento. 1940 m. ems reforma paliet apie 15 procent viso respub likos ploto. Savo mastu, nors ir neprilygdama 1922 m. reformai, ji buvo vienas didiausi pertvarkym agrarinje Lietuvos isto rijoje . t Labai svarbus ingsnis kiniu atvilgiu aneksuojant Lietuv buvo rublio vedimas. Nors abu Liaudies" vyriausybs finans ministrai, i pradi E . Galvanauskas, po j o J . Vainoras, pri siekinjo, j o g vienintel mokjimo priemon Lietuvoje bsis litas, o gandus apie rublio vedim skleidia tiktai liaudies prieai", lapkriio 25 d. L T S R L K T paskelb, kad respublikos teritorijoje greta lito apyvart ileidiama sovietin valiuta. Nuo tada litai buvo tik priimami, t. y. surenkami, o i bank kas apyvart j a u neileidiami. 1941 m. kovo 25 d. buvo pra neta, jog litas j a u negalioja ir vienintel atsiskaitymo priemon yra rublis. Iimant Lietuvos valiut, ji buvo keiiama sovietin san tykiu: 1 litas = 90 kapeik, kai reali lito vert buvo 34 kartus didesn. Nustatytas emas lito kursas buvo naudingas Raudono sios armijos karininkams, kurie su savo eimomis pigiai pirko Lietuvoje prekes ir gabeno jas Soviet S j u n g (nugaljusio socializmo" alyje labai trko preki, todl karininkai ir j mo nos Lietuvos parduotuvse lav visk i eils, ypa jo i proto dl laikrodi). Lapkriio mnes Lietuvoje cirkuliavo 223 mln. lit. Tad, uuot gavus u juos pagal real kurs 7 0 0 8 0 0 mln., tebuvo gauta 200 mln. rubli. Tai reik, kad dl neekvivalentiko litorublio kurso Lietuva neteko 0,5 mlrd. rubli . jungiant Lietuv S S R S kio sistem, lapkriio 23 d. buvo nustatytos Soviet S j u n g o j e galiojusios preki kainos bei dar binink ir tarnautoj darbo umokestis, vietoj Lietuvos Respub likos mokesi vesti sovietiniai, taip pat sovietin sveikatos apsaugos bei socialinio aprpinimo sistema. 1941 m. pradioje Lietuvos Respublikos kis buvo galutinai jungtas S S R S liau dies k, o L T S R biudetas tapo sudedamja sjunginio biudeto dalimi. Maiau kaip per metus laiko nuo okupacijos pradios visose Lietuvos kio akose, iskyrus ems k, nuo privaia bei koope ratine nuosavybe besiremianios rinkos ekonomikos buvo pereita prie grietai centralizuoto valstybinio biurokratinio S S R S kio modelio.
9 10

3. K U L T O R O S BANYIOS

SOVIETIZACIJA. SUVARYMAS

Sovietikai ugdant nauj mog", daug reikms buvo ski riama kultrai, ypa mokyklai. Rugpjio 14 d. visuotiniame Lie tuvos mokytoj suvaiavime M. Gedvilas nurod sovietins vietimo politikos gaires: tautines bei religines, t .y. bendramogiksias vertybes mokini smonje pakeisti klasi kovos ir pro letarinio internacionalizmo (i tikrj komunistins Rusijos liaupsinimo) nuostatomis. Pirmj naujj mokslo met dien mokiniai nerado mokyk lose ant sien Vyio ir kryiaus, o alia kol kas dar palikt J . Basanaviiaus ir V. Kudirkos ivydo Lenino ir Stalino portre tus. Naujose mokymo programose neliko tikybos, o atsirado rus kalbos, S S R S istorijos bei literatros, S S R S konstitucijos pamo kos. Trkstant nauj vadovli, laikinai buvo leista mokytis i sen, tik vaikai turjo ikirpti netinkamus" j puslapius. Spalio 8 d. vietimo liaudies komisaro aplinkraiu gimna zijoje buvo sakyta steigti komjaunimo organizacijas, kad moks l einanti jaunuomen bt skmingiau aukljama komunistine dvasia". J vadovai, vadinamieji komsorgai, kontroliavo direkto ri ir vis mokytoj darb. Skmingesniam pradios mokykl ideologiniam aukljimui < . . . > steigiamos pionieri organizaci j o s . J tikslas leninizmo-stalinizmo dvasia auklti bsimuosius socialistinio gyvenimo k r j u s " , skelb kita (spalio 14 d.) vie timo liaudies komisaro instrukcija. Mokytojai turjo persiauklt i " po pamok studijuodami, t. y. skaitydami ir dogmatikai ko mentuodami aibikai lietuvi kalba ileist V K P ( b ) istorijos trumpj k u r s " . Lietuvos Respublikos laikraiai bei urnalai buvo udaryti dar liepos pradioje. Rugsjo 11 d. L K P Centro Komitetas pri m nutarim Apie periodin spaud", skelbus, j o g naujus leidinius galima leisti tik nutarus L K P C K ; vis periodini lei dini redaktorius taip pat skiria L K P C K " ". B e to, iuo nuta rimu prie L K T buvo steigta Vyriausioji literatros valdyba, t. y. lidnai pagarsjs Glavlitas, kuris turjo cenzruoti visus spau dinius ir apvalyti" bibliotekas bei knygynus. Naujajai staigai vadovavo i Maskvos atsistas V. Procenka. vietimo liaudies komisariatas savo ruotu sudar vicekomisaro L. Giros vado vaujam komisij, kuri privaljo iimti i mokykl bibliotek netinkamas" knygas.
n

Kartu su antikomunistinio, religinio ir abejotino turinio" (pastaroji svoka buvo labai plati, ypa apsidraudliams) kny gomis neretai buvo naikinami ir C. Dikenso, F. ilerio, L. Tolsto jaus, A. echovo, M. Lermontovo, emaits, V. Krvs, Lazdyn Peldos bei kit raytoj kriniai.

Bibliotek, knygyn, leidykl apvalym" nuo netinkam" knyg, kaip svarb ideologins veiklos bar, kontroliavo komu nist partijos vadovyb. 1941 m. gegus 28 d. nutarimu L K P C K pareigojo Glavlit spariau valyti" knyg saugyklas, o ko munist partijos miest bei apskrii komitet sekretorius organizuoti specialias grupes ( b r i g a d a s " ) , kurios padt Glavlito darbuotojams per 2 savaites iaikinti ir iimti politikai aling literatr". vietimo liaudies komisariatas bei Glavlitas buvo pareigoti steigti prie centrini Kauno bei Vilniaus mies t bibliotek, taip pat prie abiej universitet ir Moksl akade mijos bibliotekos specialius a l i n g o s " literatros saugojimo sky rius, vadinamuosius specfondus .
12

4. S O V I E T I N K A D R P O L I T I K A . RUSINIMO PRADIA
Kuriant nauj gyvenim", svarbiausias vaidmuo priklaus kadrams (Sovietuose buvo populiarinamas kis Kadrai lemia v i s k ! " ) . J a u pirmosiomis savaitmis nauja valdia atleido i darbo vadovaujanius senojo reimo" darbuotojus: departamen t direktorius, miest burmistrus, apskrii virininkus (liepos viduryje i 260 valsi viraii buvo pakeisti 1 7 5 ) . Po to prasidjo emesnij grandi valymas". Lapkriio 5 d. L K P C K pareigojo visus liaudies komisarus per 2 savaites paalinti i darbo buvusius kapitalistus, dvarininkus ir akty vius smetoninio reimo veikjus" . C K biuras sistemingai kontroliavo, kaip is nutarimas vyk domas, ir grietai baud nepakankamai uolius inyb vadovus. Antai A. Mickis, kurio vadovaujamas ems kio liaudies komi sariatas buvo utertas" dvarininkais ir buomis", 1941 m. iem buvo .atleistas i pareig. j o viet paskirtas ortodoksi ni pair bolevikas B . Puinis pasisteng: per pirmsias ke turias dienas atleido i darbo 9 2 k o m i s a r i a t o darbuotojus . I atleistj viet buvo skiriami nauji, kil i liaudies gel mi", daniausiai maaraiai. Soviet valdia ini ir kompe tencijos nevertino. Svarbiausia partikumas, revoliucin pra eitis", taip pat g e r a " (darbininkika ar pusiauproletarin) kil m. Didiausios Lietuvoje Spindulio" spaustuvs direktoriumi tapo raidi rinkjas komunistas P. Navakauskas, tekstils fab riko Pluotas" direktore eilin audja A. Svilpien, D r o b s " vadovuseniai prijauiantis V K P ( b ) " (taip rayta anketoje) mons sargas V. Litvinaviius. 1941 m. pradioje mons parti n organizacija j a m iduotoje charakteristikoje ra: tvarkos monje n r a " , taiau, nepaisant to, L K P CK Kadr skyriaus i vada buvo tokia: Silpnas, bet palikti g a l i m a " . Nors naujo Gumos" fabriko direktoriaus V. Gerono, nebai gusio pradios mokyklos, taiau seno L K P nario, charakteristi koje buvo rayta: Neranda bendros kalbos su darbininkais < . . . > . Trksta organizacini gabum. Neturi autoriteto < . . . > . Danai skundiasi darbininkai", jis liko direktoriumi. 1941 m. pradioje i 374 Vietins pramons liaudies komisariato moni net 248 vadovavo buv darbininkai . Nepaisant to, V K P ( b ) C K Politbiuro narys A. Andrejevas ba r L K P vadovus, kad j i e nepakankamai kelia eilinius darbo mones" vadovaujanius postus. B e j e , maamoksliai uimdavo ir kur kas auktesnius postus. Antai pradin mokykl tebaigs, taiau u komunistin veikl 10 met kaljimuose isdjs V. B a n a i t i s tapo komunalinio kio liaudies komisaro pavaduotoju, o tokio pat isilavinimo partijos narys nuo 1921 m. B . Baranauskas Lietuvos N K G B antruoju
l4 15 16 17

Per pirmj sovietmet Lietuvoje dinim knyg bei broir, t. y. bent Didij ileist knyg dal sudar t politin-propagandin literatra, smukis i tikrj buvo didesnis.

buvo ileista apie 700 pava perpus maiau negu 1938 m. maavert arba visai bever todl knyg leidybos nuo

19401941 m. muziejuose buvo sunaikinta daug religinio meno krini. Dal nacionalizuot dvar meno krini priglaud muziejai, taiau nemaai antikvarini bald, paveiksl, kilim igrobst Raudonosios armijos karininkai, saugumieiai, igabe n juos Rusij. Raudonarmieiai, vietos komjaunuoliai bei ak tyvistai alojo ir naikino koplytstulpius, ventj skulptras, koplytles bei kitus meno turtus. Sunkios dienos atjo Lietuvos katalik banyiai. P a g a l L T S R konstitucij Banyia buvo atskirta nuo valstybs, o mo k y k l a n u o Banyios. Liepos mnes buvo atleisti i darbo kariuomens kapelionai ir vis mokykl tikybos mokytojai. To paties mnesio pabaigoje nustojo veikti Vytauto Didiojo uni versiteto Teologijos-filosofijos fakultetas, o rugpjio pradioje i radijo program paalintos religins valandls bei pamald transliavimas. 1940 m. vasar buvo nutraukta vis religini or ganizacij bei draugij veikla, konfiskuotas j turtas, o j i laikomos kultros, vietimo bei labdaros staigos suvalstybintos ar udarytos. Per visus metus neijo n vienas religinio turi nio leidinys. Nuo rudens pradta tardyti ir net suiminti veiklesnius ku nigus bei vienuolius. Ne vienas j (pvz., M. Krupaviius) turjo slapstytis. Spalio 2 d. vidaus reikal liaudies komisaro pava duotojas P. Gladkovas sak saugumo apskrii skyri virinin kams paimti apskaiton" visus dvasininkus. Nuo rugsjo 1 d. kunigai negaljo mokyti vaik tikybos mokyklose, o 1941 m. ba landio pabaigoje jiems buvo udrausta tai daryti ir banyiose. 1941 m. gegus 21 d. L K P (b) C K nutar udaryti vis tiky b dvasines seminarijas .
13

mogumi. Eilinis darbininkas M. Sumauskas tapo L K T pirminin ko pavaduotoju. Skis Kas buvo nieks, tas taps viskuo!" susuko galv ne vienam naiviam mogui. Gavs i naujos valdios aukt post, apie_kur anksiau nebt drss ir svajoti, netiktai ikils pa reignas labai uoliai tarnavo reimui. Tokie buvo daugelis inte ligent: A. Venclova, K. Korsakas, J . iugda, prekybos liaudies komisaras M. Gregorauskas bei kiti. daugel auktesni post paprastai skirdavo importinius" kadrus, tiek kitatauius, tiek S S R S lietuvius (danai prastai kal bjusius lietuvikai), turjusius darbo sovietinse staigose patirt. J a u 1940 m. antroje pusje i brolik respublik" Lietuv buvo atsista apie 500 darbuotoj. Matyt, j neuteko, nes A. Sniekus ir M. Gedvilas 1941 m. sausio 16 d. kreipsi V K P ( b ) C K sekretori A. Andrejev praydami atsisti nuolatiniam darbui Lietuv patyrusi k a d r . Vien tik 1941 m. pirma me ketvirtyje buvo atsista per 700, o 19401941 m . a p i e 1,5 tkst. darbuotoj. Maiau kaip per metus laiko Lietuvoje buvo diegta antrj asmen" sistema: virininkas lietuvis, o jo pavaduotojas rusas, daniausiai turs lemiam bals stai goje.
1 8

lentel LTSR liaudies komisarai ir j pavaduotojai Komisaras) A. Guzeviius P. Gladkovas P. Z. B. M. Pakarklis Tverkus Morknas Gregorauskas
2

Liaudies komisariatas Vidaus reikal Valstybs saugumo Teisingumo Valstybs kontrols Finans Prekybos vietimo Sveikatos apsaugos Socialinio aprpinimo Darbo ems kio Vietins pramons Maisto pramons Msos ir pieno pramons Tarybini ki Miko pramons Komunalinio kio Plano komisijos

Pavaduotojai F. K r a s t i n a s I . Vradis D. Bykovas, B. Baranaus kas L. Bacila, B. Bodekas 0 . Voinik-Letyevskis A. Batalovas, J . Paknys A. Plakchinas , M. Gurovas J . iugda, L. Gira V. Micelmacheris , A. Karandaevas," J . Parnarauskas 1. Bobrovas, V. Narvydait A. Somovas, A. Knyva N. Kraisikovas, P. klrius Ch. Alperaviius M. Kuznecovas V. Cokanovas I. Zitkovas A. Ponamariovas V. Astafjevas, V. Banaitis A. Petrovas, P. Nosovas
3 3 3

A. Venclova V. Girdzijauskas S. Braikis M. Junas-Kuinskas B. Leonas-Puinis F. Tereinas E. Bileviius J.Laurinaitis V. Vazalinskas J . Gluauskas V. Knyva P. Glovackis
2 3

Kaip rodo 8 lentel, 1941 m. pavasar beveik visi liaudies ko misarai buvo lietuviai, taiau du tredaliai j pavaduotoj nevietiniai, daugiausia rusai. Vienintelis liaudies komisaras ne turjs kitatauio pavaduotojo, buvo A. Venclova, taiau 1941 m. pavasar ir j i s gavo konsultant i rytini respublik Artiuchin. P a n a u s vaizdas buvo ir kitose inybose. Tarp L K P Centro Komiteto nari 1940 m. vasar nebuvo n vieno ruso, c 1941 m. vasar j a u daugiau kaip tredalis. T pai met saus tarp pirmj L K P miest bei apskrii komitet sekretori buvo 77, o tarp antrj tik 8 procentai lietuvi (rus 44, baltarusi 4 0 ir yd 8 procentai) . Beveik visi apskrii bei miest vykdomj komitet pirmininkai buvo lietuviai, o j pavaduo t o j a i r u s a i , baltarusiai ir kit tautybi mons.
19

1 latvis, 2 importinis" lietuvis, 3 ydas

S u atvykusiais d r a u g a i s " staigas skverbsi rus kalba. Tiesa, Stalino laikais formaliai buvo reikalaujama, kad darbuo tojai mokt vietos kalb. Todl 1941 m. pavasar L K P C K ir L K T prim nutarim, pareigojus atvykusius darbuotojus i mokti lietuvikai. Taiau is nutarimas (pakartotas 1945 m.) j o kios praktins reikms neturjo. 1941 m. pavasar respublikinse staigose pasitarimai, o i dalies ir dokumentacija, j a u buvo ve dama rus kalba. Taiau 19401941 m. migracijos i brolik" ko siena tarp senj ir propaganda kal galv, darbas, skurdas, badas dar nebuvo masins (neorganizuotos") respublik. M a t iki karo pradios ili naujj respublik. Soviet pilieiams j o g kapitalo pasauly" viepatauja ne (1940 m. arbz prikrauti traukiniai

Lietuv vaiavo su uraais Badaujaniai L i e t u v a i " ) . Todl valdia nepageidavo, kad nugaljusio socializmo" alies gyven tojai pamatyt apvarintas, bet dar netuias P a b a l t i j o respub lik parduotuvi lentynas ir auktesn gyvenimo lyg. Sovietizuojant krat, buvo griaunama ir naikinama viskas, kas primin Lietuvos nepriklausomyb. 1941 m. pavasar L K P (b) C K nutar paalinti i Kauno Karo muziejaus sodelio pirmj nepriklausomybs kov auk: eilinio P. Lukio ir karininko A. Juozapaviiaus, taip pat nepriklausomybs kov dalyvio gen. S. ukausko bei Sauli sjungos krjo V. Putvinskio bius tus (dar prie tai, 1941 m. gruod, buvo nutarta statyti pa minkl V. Leninui V i l n i u j e ) . Siekdama itrinti i moni smo ns valstybines bei tautines aspiracijas ir sovietizuodama bei rusindama Lietuv, soviet valdia masikai keit moni, gatvi, aiki, net kaim pavadinimus, skelbdama, j o g tai daroma ten kinant darbo moni praymus". Centrin Kauno Laisvs alja buvo pavadinta J . Stalino prospektu, Prezidento gatv M. Ka linino gatve, Savanori prospektas Raudonosios armijos pros pektu, Vasario 16-osios gatv Liepos 21-osios gatve, o Petro Vileiio aikt Raudonja aikte. 1941 m. pavasar L K P C K sudar KaunO gatvi pavadinim keitimo komisij ( J . Paleckis,
2 0

N. Pozdniakovas, K. Preikas, A. Guzeviius). Buvo pakeista apie 100 Vilniaus gatvi pavadinim. Gedimino gatv virto Lenino, J . Basanaviiaus gatv Stalino, Vilniaus gatv Gorkio gat vmis, Gotauto ir ygimanto gatvs buvo sujungtos vien ir pavadintos Molotovo vardu. Kauno audini fabrikas Pluotas" gavo 'Proletaro", Spin dulio'^ spaustuv Maksimo Gorkio, A. Soloveiiko malnas bei lentpjvRaudonosios auros", G. Falkovskio avalyns fabri k a s R a u d o n o s i o s vliavos", o Oinskio lentpjv Rusijos la kno P. Ckalovo vard. Vilniaus apskrities Pabers valsiaus Zemaitli kaimas, neva praant j o gyventojams, buvo pavadin tas S. Kirovo kaimu. Ypa nepageidautini kaip Lietuvos valstybingumo simboliai pasidar didij kunigaiki vardai. Vytauto Didiojo vardo neteko Kauno universitetas, Kultros muziejus, Aleksoto tiltas, o Vytauto parkas virto Liaudies parku.

5. S O V I E T V A L D I O S S O C I A L I N EKONOMIN POLITIKA

Pirmaisiais naujosios valdios mnesiais dalis Lietuvos gy ventoj, veikiami bolevik propagandos, tikjosi ekonominio gyvenimo pagerjimo. Taiau sovietinio gyvenimo tikrov greitai isklaid iliuzijas. Nors 1940 m. vasar liaudies" ministrai prisiekinjo, j o g kininkai nebsi veriami stoti j kolkius, taiau j a u ruden pradjo aikti, kad siekiama kaip tik ito. Pirmieji bsimos ko lektyvizacijos enklai buvo sodi skirstymo vienkiemius nu traukimas ir vadinamosios grupins sodybos. Naujakuriai galjo kurtis tik alia trobesi to kininko, kurio em jiems buvo i dalyta. Tokios sodyb grups turjo virsti kolki brigad cent rais. Valdia, nordama nuskurdinti kininkus ir greiiau suva ryti juos kolkius, didino mokesius. 1941 m. valstieiai, vald per 10 ha ems ir samd darbinink (toki kinink buvo be ma 110 tkst., t. y. tredalis v i s ) , turjo mokti papildomus mokesius u 1940 metus. 1941 m. gegus 14 d. AT Prezidiumo saku nustatytas ems kio mokestis 1020 ha kiams buvo madaug 50 procent, o stambesniems dvigubai didesnis negu nepriklausomybs m e t a i s . Bet tai buvo ne viskas. Balandio mnes L K P (b) CK ir L K T nutar apdti valstiei kius di diulmis grud, bulvi, msos, pieno, kiauini ir viln duok lmis. Valstybs nustatytos kainos U pristatomus produktus buvo deimteriopai maesns negu turguje. Natriniai mokesiai Lietuvos kininkams buvo naujiena ir primin Pirmojo pasauli nio karo met kaizerins Vokietijos valdios rekvizicijas. Pylia2 1

vas turjo atiduoti visi valstieiai, net patys smulkiausi, vald vos 1 ha ems, taip pat naujakuriai. K reik ios pyliavos, rodo tokie pavyzdiai. 5 ha kinin kas Varnos valsiuje turjo pristatyti valstybei 250 kg grd, tiek pat bulvi, 50 kg msos, 125 1 pieno. 0,5 kg viln. O juk maaemiai, ypa prastose emse, i savo ki" nesteng pramisti patys ir eidavo udarbiauti. 20 ha kininkas M a r i j a m pols apskrityje kartu su buos" priedu privaljo atiduoti 2,7 t grd, tiek pat bulvi, per 2 t pieno, 220 kg msos, 4,5 k g viln. Stambesniems kaip 25 ha kiams buvo udta dar papildo ma pyliava u 1940 m. derli. 34 tkst. toki kinink iki ge gus 1 d. privaljo pristatyti 92 tkst. t grd, t. y. vidutinikai beveik po 3 t kiekvienas . Nustatytos prievols buvo aikiai nevykdomos. Taiau sovie t valdia inojo, k daro: tai buvo jau kitose respublikose i bandyta priemon nuskurdinti, bauginti valstieius ir suvaryti juos kolkius. 1941 m. pavasar Lietuvos kaimieiai igirdo nau j grsming od sabotaas. Spaudoje ir per radij prasidjo buoi demaskavimo" kampanija. E s j i e nevykdo prievoli, slepia ir pdo grdus, meiia soviet valdi, kursto darbo valstieius", odiu, visaip kenkia ir elgiasi kaip nesutaikomi prieai. Iki gegus pabaigos atsiskait tik 8 tkst., t. y. maiau kaip ketvirtadalis vis papildoma pyliava apdt k i n i n k . Kit lauk turto konfiskavimas ir net kaljimas. U piktybin vengi m " atlikti prievol 1,1 tkst. valstiei buvo perduoti t e i s m u i . Nemaai j buvo udaryta Pravieniki darbo stovykloje. Didiuli prievoli, o dar labiau artjanios kolektyvizacijos \ igsdinti valstieiai j a u nebegeid ems, kurios amiais troko. 1941 m. pavasar naujakuriai masikai pradjo atsisakyti gaut sklyp. Iki gegus vidurio 4,5 tkst. valstiei grino valdiai 30 tkst. ha, t. y. beveik 8 procentus visos 1940 m. beemiams ir maaemiams idalytos ems. Atsisakiusij ems bt bu v dar daugiau, jeigu L K T nebt udraudusi apskrii bei vals i vykdomiesiems komitetams priimti sklypus.
1 2 2 23 24

Vykdant buoijos apribojimo" politik, smuko ems kio gamyba. 1941 m. pirmame ketvirtyje pieno i valstiei buvo su pirkta 22 procentais, o kiauli net 45 procentais maiau negu per t pat 1940 m. l a i k o t a r p . Miestieius labai prablaiv kain uolis 1940 m. ruden. Du kartus (spalio 5 ir lapkriio 23 d.) paklus preki kainas, mais to produktai vidutinikai pabrango 2,1 karto, o pramons g a m i niai net 2,9 karto . Antai kilogramas cukraus buruazins valdios" metais kai navo 1 Lt, o 1941 m. pradioje 2,8 rb, sviesto kaina paoko nuo 23 Lt u kilogram iki 10 rb, odini vyrik bat nuo
25 2 6

20 Lt iki 80 rb. B e to, parduotuvi lentynos kasdien vis tutjo, nes Lietuvos moni produkcija buvo gabenama plaij a l " , daug preki ipirkdavo karininkai bei j eimos. 1941 m. pavasar parduotuvse pradjo stigti maisto produkt, ypa m sos (negirdtas Lietuvoje dalykas!). Kai kuriuose miestuose buvo normuojama duona. Neretai darbininkui ar tarnautojui, i stovjus kelet valand eilje ir negavus msos ar sviesto par duotuvje, tekdavo eiti turg, kur kainos buvo gerokai dides ns. O darbo umokestis per pirmj sovietmet padidjo tik 2 kartus (257 tkst. darbinink bei tarnautoj vidutinis nomi nalus darbo umokestis 1941 m. gegus mnes buvo 290 r b ) . Tiesa, soviet valdia 2 0 3 0 procent atpigino but nuom ir 1020 procent elektr, nereikjo mokti u gydym ir moks l. Taiau tai negaljo kompensuoti didiulio kasdienio var tojimo preki kain uolio. Nuo 1940 m. rudens Lietuvoje danai buvo galima igirsti sakant: Pinig gaunam daugiau, o gyvenam blogiau". Nepasitenkinimas buvo visuotinis. 1940. m. lapkriio pabaigoje NKVD informatorius" taip apibdino Kau no darbinink nuotaikas: J i e sako, kad vietoj adto darbinin kams rojaus prasidjs tikras pragaras. Ne tik apsirengti ne manoma, bet teksi net badauti arba maitintis bulvmis ir koe < . . . > . I udarbi padidinimo j i e tik juokiasi, sakydami, kad ia ess tik aki dmimas" .
2 7 2 8

6. SOVIET GYVENTOJ

TERORAS. TRMIMAS

Soviet valdia atm i gyventoj j santaupas. J a u pirmo siomis savo veiklos dienomis Liaudies" vyriausyb suvar bank indli imim. Slaptu S S R S vyriausybs nutarimu nuo 1941 m. kovo 25 d. buvo nusavintos bankuose bei taupomosiose kasose laikytos didesns kaip 1 tkst. rb gyventoj santaupos. Dl to apie 10 tkst. indlinink neteko madaug 38 mln. Lt verts santaup .
2 9

1940 m. vasar soviet valdia adjo pagerinti buitines miesto gyventoj slygas. Taiau pirmiausia teko aprpinti bu tais rus karinink eimas. Iki spalio pradios Kaune Raudo n a j a i armijai buvo perduota 4 tkst., V i l n i u j e 2 , 6 , iauliuose 1,2, Marijampolje per 1, T a u r a g j e 0,9, Teliuose 0,6, Raseiniuose 0,5 tkst. kambari. Nepaisant to, soviet karininkams dar trko 10 tkst. kam bari. Neturdama kur apgyvendinti Raudonosios armijos karinin k, Vidaus reikal ministerija j a u 1940 m. rugpjio 9 d. pa reigojo burmistrus ikeldinti i but ir isisti kaimus asmenis, kuriems nra btino reikalo" gyventi miestuose: dvasininkus, prekybininkus, pramonininkus, pensininkus, bedarbius ir kt. Nu tarimas buvo pakartotas 1941 m. pavasar. Taip pat buvo su glaudinamos" eksproprijuot element" ir inteligent eimos, atimant i j dal gyvenamj patalp.

Lietuvos Respublikos vadov bei inteligentijos virns opor tunizmas ir net eminimasis prie okupantus neapsaugojo tau tos nuo smgi. J a u i anksto soviet valdia buvo numaiusi likviduoti politikai aktyvi visuomens dal, nes gyventoj lai kymas nuolatinje baimje, represijos, aretai, kankinimai ir tr mimai sudedamoji bolevik politikos, stalininio socializmo modelio dalis. Soviet Rusijos priespauda buvo kur kas sunkesn negu carin, nes tik per vienerius metus valdia sum ir ka lino, itrm - ir nuud daugiau lietuvi negu per vis X I X ami. B e n e svarbiausias sovietinio reimo ramstis buvo Saugumas, kurio vien vardas kl monms baim_. Todl j a u pirmomis nau josios valdios dienomis i staig pradta kurti ir Lietuvoje. Pirmosios enkavedist grups Lietuv atvyko kartu su V. De kanozovu. Koks svarbus buvo represinis aparatas, rodo tai, kad pirmuoju sovietinio Saugumo virininku tapo ne kas kitas, o L K P pirmasis sekretorius A. Sniekus. Rugsjo viduryje j a m gr us dirbti CK, Saugumui vadovavo i Maskvos atsistas ma joras P. Gladkovas. 1941 m. kovo pradioje Lietuvoje, kaip ir vi soje Soviet S j u n g o j e , Saugumas buvo iskirtas i Vidaus rei kal liaudies komisariato ( N K V D ) ir tapo atskiru Valstybs sau gumo liaudies komisariatu ( N K G B ) . 1941 m. birel NKVD sistemoje dirbo per 5 tkst. (milicijo j e 3, kaljimuose 1, pasienio milicijoje 0,6 tkst.), o N K G B beveik-700 d a r b u o t o j . Taiau tai tik ledkalnio virn: Saugumas kiekvienoje mo nje, staigoje, mokykloje, kiekviename moni kolektyve turjo savo a u s i s " ir a k i s " a g e n t u s informatorius. 1941 m. kovo mnes vien Alytaus apskrityje j buvo 6 3 7 . Lietuvoje tada buvo 23 apskritys. O kur dar didesnieji miestai, kuriuose N K G B turjo ypa daug informatori. N K G B , ta soviet okupacinio reimo citadel, buvo labiau siai rusika staiga. 1941 m. pavasar i 12 komisariato skyri virinink ir j pavaduotoj tik 1 buvo lietuvis (A. Gaileviius). Daugelio apskrii skyriams vadovavo vietiniai komunistai, ta^ iau j pavaduotojai visi iki vieno buvo atsisti i Maskvos. 1941 m. saus, kai Saugumas dar priklaus NKVD, io komisa riato Vilniaus miesto valdyboje i 74 darbuotoj komunist 57 buvo rusai, 7 ukrainieiai, 5 ydai, 3 kit tautybi ir tik 2 lie tuviai . Soviet sistemai bdinga skirstyti mones 2- polius: liaud" (jos sinonimas darbo mons") ir liaudies prieus" (sinoni mas antisovietiniai e l e m e n t a i " ) . Vienintel liaudies nuomons bei valios reikj buvo komunist partija. Liaudies p r i e a i " ne tik burujai", inaudotojai", nepriklausomos Lietuvos pa30 3 1 s 2

reignai, faistini" ir buruazini" partij bei organizacij nariai, bet ir visi tie, kurie nepritar komunist partijai, okupa cinei valdiai. Tai savotikas baubas, vzdas, kybojs vir kiek vieno soviet pilieio galvos. Vienas neatsargus ingsnis, odis, ir bet kuris asmuo, net uims labai aukt post, g a l j o bti paskelbtas liaudies prieu". Visuomen buvo laikoma nuo latins baims atmosferoje, paraliavusioje moni ryt prie intis, pavertusioje juos sraigteliais" ir padjusioje isilaikyti reimui. Lapkriio 28 d. vidaus reikal liaudies komisaras A. Guzeviius, vykdydamas Centro" direktyv, pasira sakym Nr. 0054, kuriuo liep suregistruoti vis antisovietin ir socialiai sveti m element": nuo tautinink, jaunalietuvi, krikioni demok rat, valstiei liaudinink partij nari, Sauli sjungos bei student korporacij aktyvist, auktesnij Lietuvos Respubli kos tarnautoj iki esperantinink bei filatelist (sovietams kl tarim kiekvienas mogus, turjs ryi su usieniu), i viso 63 kategorij asmenis . 1941 m. gegus 26 d. P. Gladkovas prane A. Sniekui, j o g perirjus tik nedidel buruazins" Lietuvos staig bei politini-visuomenini organizacij archy v dal j a u iaikinta 28,6 tkst. antisovietinio ir nusikalstamo elemento" . inoma, tai buvo tiktai didelio darbo pradia. Pirmieji masiniai aretai Lietuvoje buvo vykdyti 1940 m. liepos 12-osios nakt ir nuo tada tapo naujojo gyvenimo" kas dienybe. Su kiekvienu pasirodaniu ms gatvje automobiliu, ypa nakt, a, ir dar jautriau mano mona, laukm atvykstan i enkavedist mans suimti. Vakarais, eidamas gulti, pasid davau prie lovos kareivikus batus, iltus drabuius ir kitus rei kalingiausius daiktus kelionei kaljim. Ir taip kiekvien dien ir n a k t " , ie gen. S. Ratikio igyvenimai bdingi daugeliui lietuvi. Aret ypa pagausjo ruden. Rugsjo 11 d. vienuoli koje L T S R kaljim, NKVD iniomis, sdjo 4,1, o spalio 20 d. 4,6 tkst. kalini .
3 3 3 4 3 5

Vilniaus kaljime 1941 m. pradioje buvo 1 tkst., o po 4 m nesi (V.l d.) 1 , 5 tkst. kalini, t. y. 1,5 karto d a u g i a u . Karo ivakarse respublikos kaljimus buvo udaryta 12 tkst. kalini (Kaune 3 7 0 0 , Vilniuje 3200, iauliuose 800, Marijampolje 750, Pravienikse 500 ir i t . ) , be t, kurie j a u buvo iveti i Lietuvos. Madaug 85 procentai vis kalini buvo kaltinami R S F S R baudiamojo kodekso 58-uoju straipsniu: kontrrevoliucine ir antisovietine veikla. Juos muda vo, daugel kankindavo. Bolevik teroro sistemoje ypating viet um eim tr mimas. U Uralo, ems g a l o " Lietuvos mones caro valdia ve dar X I X a., taiau tada trmimai nebuvo masiniai ir tokie iaurs (moter ir vaik neatskirdavo nuo v y r ) .
36 9 7

Soviet trmim pradia laikytina 1940 m. liepos 16 d., kai J . Paleckis pasira M. Gedvilo pakit r a t : Valstybs saugu mo sumetimais manau, kad buvus Lietuvos Respublikos minister pirminink A. Merk ir usienio reikal minister J . Urb kartu su j eimomis reikia isisti i Lietuvos teritorijos kaipo pavojingus Lietuvos valstybei ir Soviet S j u n g o j apgyvendinti < . . . > " . Spalio 8 d. L K P Centro Komitetas kreipsi V K P ( b ) Centro Komitet, silydamas itremti i Lietuvos baudiavininkins kilms dvarinink e i m a s (toki buvo apie 5 0 0 ) . Nuo rudens Saugumas pradjo rengti numatyt iveti eim sra us. 1941 m. gegus 23 d. P. Gladkovas, vykdydamas S S R S valstybs saugumo liaudies komisaro V. Merkulovo direktyv, pasira sakym sudaryti moni trmimo operacijai vadovauti centrin tab, kur jo 7 aukti N K G B pareignai (Bykovas, Cholevas, Bakulinas, Medvedevas, Popovas, Gerasimoviius, Iva novas) . Trmimo operacijai parengti ir vadovauti vietose i N K G B bei NKVD darbuotoj buvo sudaryti apskrii tabai. 1941 m. birelio 14-j per pirmsias Lietuvos ivadavi m o " metines prasidjo masiniai moni trmimai. Oficialiai pa ties Saugumo duomenimis, tada buvo iveta 7,4 tkst. eim, i viso 16,2 tkst. asmen . Taiau L. Kerulio 1981 m. Jungtinse Amerikos Valstijose ileistame Ivetj lietuvi s r a e " (sudarytame daugiausia pagal Lietuvos Raudonojo kryiaus vokiei okupacijos metais surinkt mediag) raytos 19,3 tkst. tremtini pavards. S i s sraas, matyt, nra galutinis. B e . t o , j a m e tik lietuvikos pa vards. O juk trm ir kit tautybi Lietuvos mones. Jeruzals universiteto istorijos prof. D. Levino duomenimis, buvo iveta apie ~ 7 - t k s t . , t. y. 3 procentai vis Lietuvos y d . P a g a l 1941 m. pabaigoje lietuvi periodinje spaudoje pateiktus duo menis, i Vilniaus buvo itremta 5 tkst. l e n k . Todl visi autoriai, tyrinj 1941 m. tremt, mano, j o g i Lietuvos ive ne maiau kaip 30 tkst. moni. B e j e , A. Sniekus 1941 m. ru den V K P ( b ) Centro Komitetui pateiktoje ataskaitoje ra, j o g kilus karui kontrrevoliucini element" veimas nebuvo baigtas . Birelio tremtis neaplenk n vieno Lietuvos visuomens sluoksnio. Taiau labiausiai nukentjo inteligentija. Buvo i veti yms Lietuvos Respublikos politiniai veikjai: buvs pre zidentas A. Stulginskis, seimo pirmininkas K- akenis, Nepri klausomybs akto signataras S. ilingas, buv ministrai J . Masi linas, J . Tonknas, Eltos direktorius V. Gustainis, profesoriai P. Dovydaitis, I. Tamoaitis, raytojai V. Biinas, A. Gricius ir kt. Tarp tremtini buvo 1 tkst., t. y. beveik 10 proc. vis Lietuvos mokytoj. moni trmimas dar labai slog spd. Kaimieiams, retai perengusiems savo parapijos slenkst, atrod, kad atjo
3 8 39 4 0 4 1 42 43

pasaulio pabaiga. Birelio 15-j, sekmadien, banyiose su kniub mons verk, tarytum atjus paskutiniojo teismo dienai. Birelio dienos atvr akis net tiems, kurie dar turjo naujo gyvenimo" iliuzij, o kitus padar antikomunistais visam gyve nimui. A. Terleckas, kurio eima 1940 m. vasar gana palankiai sutiko Raudonj armij, prisimena: 1941 m. vyko lis mano gyvenime. Birelio 14-j sum ir ive Sibir motinos bro lio eim < . . . > . Kitas dd buvo ivetas 1946 m. < . . . > Nuo tada pajutau neapykant komunizmui ir nekeiiau p a i r " . Kanados lietuvi veikjas kun. F. Juceviius rao: < . . . > turi me pripainti, kad mes aikiai supratome, kas yra raudonieji ru sai, tik iveim metu, o galutinai praregjome prie Pravieni ki, Raini mikelio ir ervens. Sakoma, kad tik mirties aki vaizdoje mons susidaro teising vaizd apie mones, vykius ir daiktus. Atrodo, kad tai galioja ir tautoms" .
44 4 5

7. A N T I S O V I E T I N E

LIETUVI

KOVA

Tauta, sutrikdyta ir suklaidinta savo ministr, generol ir intelektual, atsipeikjo ir suvokusi, kas atsitiko, j a u ruden pra djo prieintis okupantams. Rezistencija pltsi atsiskleidiant bolevizmo esmei, susiduriant su sovietinio gyvenimo tikrove, sklaidantis iliuzij oms, kurios 1940 m. vasar buvo apmusios dal visuomens. Religinius ir tautinius moni jausmus adino lapkriio 27 d. pradtos transliuoti lietuvikos Vatikano radijo laidos. Pasiprieinimas reiksi vairiai. Tai ir antisovietini la peli platinimas, ir rugpjio 14-j i tkstani mokytoj, su sirinkusi Kauno Sporto halje, krtini isivers tautos himnas, taip pat Lietuvos kari kap puoimas Vlini vakar, vi suotinis Kald ventimas, rinkim S S R S Aukiausij Tary b 941 m. sausio 12 d. dalinis boikotas, Vasario 16-osios min jimas. 1941 m. iem nuotaikos Lietuvoje jau buvo visai kitos negu prie pusmet. Nra sil, nra mediag, viskas velnikai pa b r a n g o ! " rkte rk valstieiai. Seimas adjo visk pagerinti, bank skolas panaikinti, o dabar viskas atvirkiai ir labai pa sunkjo. I Kauno atsistiems agitatoriams nekaip seksi, nes kalbti trukd ir kumtimis g r a s i n o " , ra sausio pabaigoje AT deputatas P. Eidukaitis savo ataskaitoje apie politin padt U n e m u n j e . O L K P Alytaus apskrities komiteto sekretorius prane A. Sniekui: apskrityje veikia soviet valdios prieai, platinamos kontrrevoliucins proklamacijos. Miroslavo valsiaus Parn kaime provokaciniai elementai susirinkimo metu m giedoti Lietuvos himn. Tas pats buvo Seirij valsiaus Meteli kaime. Susirinkim teko nutraukti, nes norjus kalbti apskri ties komjaunimo sekretori apmt bulvmis. Skirstantis i su46

sirinkimo, apskrities ir valsiaus pareignams i paskos skriejo akmenys . Vasario mnes mokesi reikalu pradjus surainti em, kaimuose pasklido kalbos, j o g kininkai bsi varomi kol chozus". Vasario 28 d. prie Simno valsiaus (Alytaus apskr.) vykdomojo komiteto susirinko apie 100 valstiei ir reikalavo leisti jiems ibraukti savo pavardes suraymo blankuose. Nepai sant pirmininko aikinim, j o g nieko blogo nebsi, j i e triuk mavo ir auk < . . . > i r vis reikalavo grinti blankus. P o keli dien vl buvo susirink 80 m o n i " , prane A. Guzeviiui NKVD Alytaus apskrities skyriaus v a d o v a i . Labai sustiprjo inteligentijos, ypa moksleivi ir student, patriotins nuotaikos. Antai L K P Centro Komitetui buvo pra neta, kad sausio 11 d. Ukmergje S S R S AT rinkim mitinge, kuriame dalyvavo 600 moni, daugiausia moksleivi, mokytoj seminarijos dstytojas Ciinas pareik, j o g Lietuvoje viepa tauja rusai, lietuvi kalba istumiama, lietuvi nepasitenkini mas rus priespauda didja < . . . > " . Susirinkusieji j o kalb su tiko ovacijomis . Svarbus vaidmuo tautos laisvs byloje teko Lietuvos diplo matams. 1940 m. liepos 2 1 2 3 d. Lietuvos Respublikos pasiun tiniai Vokietijoje, Anglijoje, Pranczijoje, Italijoje, Vatikane, veicarijoje, vedijoje, J A V ir Argentinoje teik t ali vyriau sybms notas (Vokietijos usienio reikal ministerija notos neprim), kuriose demaskavo Kremliaus klast ir pra nepripa inti * Liaudies" seimo nutarim, naikinani Lietuvos valsty bingum. Lietuvos diplomat veiklai usienyje vadovavo pasiun tinys Italijoje S. Lozoraitis, birelio 2 d. prezidento A. Smeto nos paskirtas diplomatijos efu, jeigu Lietuv itikt katastrofa". Neliko nuoalyje ir usienio lietuviai. Rugpjio 10 d. svar biausios J A V lietuvi organizacijos susijung Lietuvai gelbti taryb, vliau pasivadinusi Amerikos lietuvi taryba (ALT) ir organizavusi J A V vyriausybs bei visuomens opinij prie Lietuvos okupacij. Kit krat lietuviai taip pat steig Lietuvos valstybingumui atkurti komitetus bei tarybas. Lietuvos vadavimo tab usienyje steig Lietuvos Respub likos pasiuntinys Berlyne K. kirpa. Pirmasis Lietuvos kariuo mens savanoris, nepriklausomybs kov dalyvis, kartas savo tvyns patriotas Kazys kirpa buvo A. Smetonos, A. Merkio, S. Ratikio bei kit 4-ojo deimtmeio pabaigos Lietuvos poli tik, besiorientavusi tik Vakar valstybes ir umirusi pai lietuvi taut, prieingyb. J i s rytingas ir veiklus mogus. Sovietmeio istorik K. kirpai ikelti kaltinimai, es jis buvs germanofilas ir net hitlerinink talkininkas, yra nepagrsti ir meiikiki. K. kirpa man, j o g Lietuvos ateit turi kurti pati tauta (1939 m. ruden atsiimti lenk okupuot Vilni, 1941 m. birel sukilti ir atkurti nepriklausomyb). 1941 m. birelio
4 7 48 4 9

23 d. ilyddamas i Berlyno grup Lietuv vykstani lietu vi, K. kirpa kalbjo, j o g pasiekus Lietuv svarbiausias js tikslas aikinti ir veikti taip, kad patys lietuviai kuo skubiau siai imt savo rankas valstybs atstatym ir vadovavim. ino kit, kad niekas svetimas mums nepads atgauti laisv. Nepads anglai, nepads ir < . . . > vokieiai. Pastarieji mums kliudys. Bet mes turime siekti savo laisvs, neirdami joki klii. Taip daro kiekviena smoninga tauta. Tiktai taip ikovojama laisv ir sukuriama valstybi nepriklausomyb" . K. kirpa tikjo, kad vienintel reali j g a , galjusi tuomet igelbti Lietuv i sovie t priespaudos, ilaikant ribot savarankikum, yra Berlynas. Tai buvo didiausia jo klaida Vokietijos geranorikumo Lietu vai pervertinimas. Taiau 1941 m. vasar, sitikins, kad Berly nas nesirengia atkurti Lietuvos valstybingumo, j i s nenujo tar nauti naciams, nepasidar j bendrininku.
5 0

1940 m. lapkriio 17 d. vakar susirink K. kirpos but Berlyne 28 lietuviai, daugiausia pabgliai i okupuotos Lietu vos, politikai, intelektualai, karininkai, kunigai, steig Lietuvi aktyvist front ( L A F ) , kurio tikslas atgauti Lietuvos nepri klausomyb. Irinktas LAF-o vadu, K. kirpa savo p a d j j a i s pa sirinko liberalus E. Galvanausk bei R. Skipiti, voldemarinink K. Bruni, tautinink A. Valiukn, jaunj 'katalik atstov filosof A. Macein ir liaudinink K. Zaikausk. LAF-o nariu galjo bti kiekvienas, rytingas ir veiklus lietuvis, nutrauks ryius su savo buvusija partija. LAF- gana taikliai apibdino vienas i jo steigj publicis tas Bronys R a i l a : Lietuvi aktyvist frontas buvo karikai poli tin organizacija, jungusi didel dal aktyvesni polki lietuvi < . . . > , pradedant voldemarininkais ir baigiant socialdemokra tais, einant per tautininkus, krikionis demokratus, liaudininkus ir, inoma, daugum nepartini lietuvi patriot. Pagrindinis LAF-o tikslas < . . . > buvo planingas ruoimas ir aktyvi pastanga atkovoti Lietuvos nepriklausomyb, pasinaudojant artjanio vokiei-soviet karo proga < . . . > . LAF-o epizodas ms laisvs kov istorijoje tebra vienas i kontraversikiausi < . . . > , ta iau tai vienintelis pastarj met Lietuvos isilaisvinimo sj dis, kuris ne tik apie tai kalbjo ir skelb, bet ir t p a d a r " .
5 1

Bdamas neabejotinai patriotinis sjdis, LAF-as, deja, tu rjo ir eli. Kai kuri jo padalini, ypa berlynikio Centro, voldemarinink, veikloje netrko antisemitizmo. Ne viename Lietuvoje platintame LAF-o atsiaukime ydai tapatinami su komunistais ir skelbiami kone svarbiausiais nepriklausomybs netekties bei krato sovietizacijos kaltininkais. 1941 m. pava sar LAF-o tabo Berlyne parengtuose Nurodymuose Lietuvai ilaisvinti" raoma, kad ivejant i Lietuvos Raudonj armij labai svarbu ta paia proga atsikratyti yd. Todl reikia su daryti jiems alyje toki slogi aplink, kad n vienas ydas

nedrst net ir pagalvoti, j o g naujojoje Lietuvoje j i s gali turti bent minimalias teises ir apskritai pragyvenimo galimybes. Tiks las priversti visus ydus bgti i Lietuvos kartu su raudonai siais ir rusais. Kuo daugiau j i Lietuvos pasialins, tuo leng viau bus po to ubaigti isivadavim i yd. S a v o laiku Vy tauto Didiojo suteiktas ydams svetingumas Lietuvoje naikina mas visiems l a i k a m s " . Patriotiniai breliai okupuotoje Lietuvoje stichikai krsi j a u nuo rudens, dar nepradjus veikti LAF-o tabui Berlyne. Viena pirmj antisovietini pogrindio organizacij buvo rug sjo mnes Kaune kurta Laisvosios Lietuvos sjunga (spalio mnes ji buvo NKVD s u s e k t a ) , ileidusi tris Laisvosios Lietu v o s " laikraio numerius. 1940 m. pabaigoje1941 m. pradioje pogrindio organizacijos susikr visoje Lietuvoje: staigose ir monse, kaimuose ir miesteliuose, o ypa mokyklose. Karo iva karse jos turjo apie 36 tkst. nari. Masikiausiai ir aktyviau siai pogrindio veikloje dalyvavo moksleiviai, studentai, apskri tai jaunimas, taip pat auliai, tarnautojai, darbininkai. 1941 m. iem Vilniuje susikrs karinis-politinis, o Kaune organizacinis LAF-o Lietuvoje tabai msi telkti pogrindio jgas. 1941, m. birel N K G B sumus daugum Vilniaus tabo nari, vis vado vavim pogrindiui perm Kauno tabas, galutinai parengs sukilimo plan. Artimiausias LAF-o udavinys'buvo suvienyti patriotines j gas ir apsaugoti jas nuo aret iki sukilimo. Tai lm ir pogrin dio veiklos metodus: buvo leidiami laikratliai, keliamos lietuvikos vliavos, vieose vietose raomi patriotiniai bei antisovietiniai kiai (Tegyvuoja .Nepriklausoma Lietuva!", Tegy vuoja Vytis!", Salin S t a l i n ! " ) . Banyiose buvo giedama Ma rija, M a r i j a " . Si giesm, udraudus V.' Kudirkos Tautin gies m " , tapo neoficialiu Lietuvos himnu. 1941 m. saus Maskvai raytame praneime A. Guzeviius kaip svarbiausi pogrindio veiklos metod pagrstai nurod kontrevoliucins propagandos lapeli ir anonimini raini platinim. Tais lapeliais kurstoma nuversti soviet valdi, boikotuoti rinkimus Soviet S j u n g o s Aukiausij Taryb, platinami pikti meitai apie partijos ir vyriausybs vadovus, taip pat skleidiami provokaciniai gandai apie artjant Soviet S j u n g o s kar su Vokietija < . . . > . Kontr revoliucins propagandos lapeliai buvo masikai platinami vi sose apskrityse" .
52 53

Karo ivakarse pogrindio veikla kai kur peraugo partiza nin kov. Besislapstantys nuo sumim vyrai pradjo burtis mikuose ir ginkluotis. Pirmuosius partizan brius papild pa bg tremiam eim nariai. Birelio 19 d. partijos Utenos ap skrities komiteto sekretorius prane A. Sniekui, kad ikeldi nant i respublikos prieikus elementus" pabgo 47 eim gal v o s p o l i c i j o s darbuotojai, auliai, tautininkai. Visi ginkluoti

pistoletais, kiti net autuvais. J i e suorganizavo 4 bandas", ku^ rios terorizuoja sovietin aktyv. L K P (b) Utenos komitetas pra leisti apginkluoti a k t y v i s t u s . L T S R valstybs saugumo liau dies komisaras P. Gladkovas raportavo Maskvai, j o g M a r i j a m pols, Prien, Utenos, Radvilikio, iauli apskrityse veikia par tizan briai. Kamaj ile (Rokikio apskr.) 'veikusiame Nemunio-Matuliausko bryje buvo 47 vyrai, ginkluoti kulkosvai diais bei kitokiais ginklais. E s a n t Lietuvoje tokiai padiai, atjo birelio 22-oji.
54

NUORODOS Sienos apraym r.: Taryb Lietuva. 1940. Lapkriio 15. LVVOA. F. 3377,Ap. 5 8 . B . 591.L. 45 (Ministr Tarybos posdi protokolai). Darbo Lietuva. 1940. Rugsjo 8. ... . 462463. , Ten pat. P. 505. Ratikis S. Kovose dl Lietuvos.T. 2.V., 1990.P. 106107. Isamiau apie nacionalizacij r.: Lietuvos T S R istorija. T. 4 . V., 1975. P. 2331. Truska L. Visuomens klasins sudties pakitimas Lietuvoje socializmo statybos metais (19401941 m.) // Lietuvos T S R Moksl akademijos darbai. Serija A.T. 2 ( 1 9 ) . 1965. Isamiau apie sovietin ems reform r.: Gregorauskas M. Taryb Lie tuvos ems kis.V., 1960, P. 7480. Isamiau: Terleckas V. Pinigai Lietuvoje 19151944. V., 1992. P. 175187. LVVOA.F. 1771.Ap. L B . 1 (Biuro posdio protokolas). Ten pat.Ap. 2 . B . 120,L. 1011 (Biuro posdio protokolas). Ten pat. B. 117. L. 12 (Biuro posdio protokolas). Ten pat.Ap. L B . 23.L. 23. Garliauskas A. Inteligentijai 19401941 metais.V., 1991.P. 19. LVVOA.F. 1771.. 1.B. 328,L. 7988. Butktut-Ramelien A. Lietuvos komunist partijos kova u Tarvb val dios tvirtinim respublikoje (19401941 m.).V., 1958.P. 88. LVVOA.F. 1771.Ap. 2 , B . 45.L. 1. Ten pat. B. 457. (LKP CK Kadr skyriaus duomenys). Ten pat. B. 117. L. 12 (Biuro posdio protokolas). 2i' T p nskcc L JVLin str Taryb Lietuva. 1941,Balandio 1619. Lietuvi archyvas. T. 1. P. 253. Ten pat. laisv.1941. Liepos 25. Glnalt S, Taryb Lietuvos gyventoj pajamos. V., 1970. P. 7275. LVVOA.F. 1771.Ap. 2 . B . 162.L. 18 (Respublikins taupomj kas ir kredito valdybos duomenys). CVLA. F. R-756.Ap. 6 . B . 45,L. 119121. Lietuvi archyvas.T. L P . 271. LVVOA.F. 1771.Ap. 5 . B . 102,L. 191 (A. Guzeviiaus 1942 m. LKP CK Kadr skyriaus pateikti duomenys). CVLA.F. R-756.Ap. 6 . B . 648,L. 2 (NKGB Alytaus apskrities skyriaus duomenys). LVVOA.F. 1737,7.Ap. L B . L L . 89 (NKVD Vilniaus miesto valdybos duomenys). v Lietuvi archyvas.T. 1 P . 1921. LVVOA.F. 1771.Ap. 4 . B . 225.L. 23.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 2 13 1 4 15 16 17 1 8 1 9 2 0 2 2 2 3 2 4 2 5 26 2 7 2 8 2 9 3 0 31 3 2 3 3 B 4

CVLA.F. R-756.Ap. 6 . B . 72,L. 19. Ten pat.L. 2630, 124. Lietuvi enciklopedija. T. 7. P. 266. LVVOA.F. 1771.Ap. L B . 10.L. 3 (Biuro posdio protokolas). P. Gladkovo sakymas buvo paskelbtas 1943 m. sausio 16 d. Ateityje". Kaauskien V. Skausmingi istorijos puslapiai // Tiesa. 1988. Ge gus 21. Levinas D. Lietuvos yd aretai ir trmimai 19401941 metais / / Per gal. 1990. Nr. 1. laisv. 1941. Gruodio 6. LVVOA.F-. 1771.Ap. 5 , B . 48. L. 2. Politika. 1990.Nr. 9.P- 19. Juceviius F. Tautai tikrovs ir mito aisme. 1970. P. 99. Lietuvi archyvas.T. 3 . P . 129. LVVOA.F. 1771.Ap. 2 . B . 179.L. 23. CVLA.F. R-756.Ap. 6 , B . 485. L. 14. LVVOA.F. 1771.Ap. 2 . B . 154 L . 92. kirpa K- Sukilimas...P. 561. Raila B. Dialogas su lietuviais. Bostonas, 1970. P. 6162. LVVOA.F. 3377.Ap. 5 8 . B . 805 L . 321. kirpa K. Min. v e i k P . 128. LVVOA.F. 1771.Ap. 2 , B . 157.L. 17.
3 3 3 6 37 3 8 3 9 40 41 4 2 4 3 4 4 45 4 6 47 4 8 4 9 50 51 5 2 5 3 5 4

IV

SKYRIUS

NACI OKUPACIJA (1941-1944 m.)

i. ANTISOVIETINIS

BIRELIO

SUKILIMAS

Ankst birelio 22-osios ryt pradjusi puolim, vokiei ka riuomen sutiko silpn Raudonosios armijos pasiprieinim. J a u pirmj karo dien vokieiai um P a l a n g , Jurbark, Taura g ir vietomis pasiek Dubys, o arvuotos divizijos, puolusios Unemunje, vakare j a u buvo Alytuje ir Merkinje. Antrj karo dien vokiei daliniai, puol pajriu, pasiek Latvijos sien, o pietuose Vilniaus apylinkes. Prasiau vokieiams seksi centriniame fronto ruoe, kur prie-Raseini Raudonosios armi j o s tankai pradjo kontrpuolim. Birelio 24 d. vokieiai istm raudonarmieius i emaitijos, um Kdainius, Ukmerg ir Vil ni. Ketvirtj karo dien vokiei kariuomen eng Kaun, 26 d. um iaulius, 27 d. Panev. Birelio 28-oji pasku tinioji karo veiksm Lietuvoje diena. Fronto linija nutolo B a l tarusij ir Latvij '. Lietuvos monms karas visada buvo didiausia nelaim. Todl kiekvien sekmadien banyiose j i e melsdavo Diev gie dodami Nuo karo, bado, ugnies ir maro gelbk mus, Viepa t i e " . Taiau metus laiko kent bolevik teror, ypa po baisij birelio tremties dien, tie "patys mons pra Dievo, kad grei iau prasidt karas, nes tikjosi bsi igelbti. Ir dar vienas paradoksas: nuo kar su kryiuoiais laik lietuviai nemgo vokiei. Liaudies pasakose velnias danai turi vokietuko pavidal. Senesni mons dar nebuvo umir sun ki kaizerins okupacijos met, o jaunesni neseniai atpltos Klaipdos. Taiau 1941 m. vasar lietuviai sutiko vokieius su diaugsmo aaromis ir glmis. K. Skebra savo atsiminim knygoje rao: 1941 m. bolevikin-maskolikj okupacij pa keit kita-vokika nacionalsocialistin. Prek toji pati, tik mai as kitoks... Bet reikia bti teisingam 1941 m. birelio 22 die n ir kelias savaites po to Lietuva digavo ir buvo l a i m i n g a " . Tomis dienomis vokiei ginklas ne vienam grino gyveni m, prarast vilt, namus ir eimas. I mik ijo nuo sumim
2

ir itrmimo slapstsi mons. I kaljim gro kaliniai. Dar ru seno viltis, j o g spariai Rytus riedantis frontas pavysis trem tini ealonus. kininkai diaugsi, kad negresia rekvizicijos ir kolchozai". Vl suskambjo ilgai negirdtas Tautos himnas, kratas skendjo trispalvse. Prasidjus karui, lietuvi tauta tikjosi atkurti nepriklauso myb. J a u pirmj karo dien Vokietijos pasienyje pradjo veikti partizanai. LAF-o Kauno tabas (L. Prapuolenis, in. A. Darnu s i s , pik. J . Vbra, J . Valiulis ir kt.) buvo nutars pradti suki lim birelio 23 d., taiau jis prasidjo anksiau. Vl birelio 22-osios vakar aktyvistai um centrinio pato rmus, centrin telefono-telgrafo stot ir susprogdino Raudonosios armijos te lefono centrin aparatin Vilijampolje. Ryi permimas vie na svarbiausi sukilimo skms Kaune prieasi. Pirmadien, birelio 23-j, pus deimtos ryto centrinio LAF-o tabo Berlyne galiotinis Lietuvoje Leonas Prapuolenis per Kauno radij paskelb valstybs atkrimo akt: Susidariu si laikinoji vl atgimstanios Lietuvos vyriausyb iuo skelbia atstatanti laisv ir nepriklausom Lietuvos valstyb '<...>. iau raus bolevik teroro ikankinta lietuvi tauta rytasi kurti savo ateit tautins vienybs ir socialinio teisingumo pagrindu". Po to buvo paskelbta Laikinosios vyriausybs sudtis ir eterio ban gomis per Lietuv nuskriejo metus laiko negirdto Tautos him no garsai. Kauno radijo laidas (praneimas buvo kartojamas u sienio kalbomis) prim ir iplatino Helsinkio bei Stokholmo radijo stotys. Viso pasaulio spauda ra apie lietuvi sukilim prie sovietus. Paskelbus nepriklausomyb, miestas pradjo puotis trispal vmis. Sukil kaunieiai upuldinjo pavienius besitraukianius raudonarmieius ir atiminjo i j ginklus. Umus Raudono sios armijos sandlius aniuose, sukilli rankas pateko tks taniai automatini autuv, pistolet, net kulkosvaidi. Ginkl netrko, norini apsiginkluoti taip pat. Ltn. M. Vytnas, vado vavs sukilliams aniuose, taip apibdino s o c i a l i n - j sudt: Darbininkai buvo pati entuziastingiausia, pati kovingiausia su killi grup < . . . > . Antr labai smoning ir koving grup sudar studentai ir moksleiviai. Trei grup sudar kariai, tar nautojai ir kiti smoningi l i e t u v i a i " . Birelio 23 d. didiausios kautyns vyko aniuose, kur partizanai i Metalo", T i l k o s " bei kit fabrik apaud Juozapaviiaus prospektu besitraukian i soviet kariuomen ir neleido raudonarmieiams persikelti per Nemun miest i Auktosios Panemuns. Policininko J u o zo Savulionio gyvybs kaina pavyko uimti Vilijampols tilt per Ner. Taiau sargybos, apaudomos partizan, pasiskubino isprogdinti Nemuno tiltus kartu su besitraukiania per juos ka riuomene. Birelio 23-osios vakar vis laikinj sostin j a u buvo u m sukilliai. Naktis i birelio 23 24-j buvo LAF-o triumfo
3

naktis. Kaun valdme vis: aliakalnis, aniai, Vilijampol ir aerodromas buvo visikoje ms kontrolje. Kauno centre ple vsavo lietuvikos trispalvs, per garsiakalbius buvo perduoda mos Kauno radiofono transliacijos. Spaustuvje buvo spausdinama l a i s v " pirmasis numeris. Mes buvome padties viepa iai, o besislapst rus kariai ir komunistai gaudomi ir nugink l u o j a m i " , ra K. k i r p a . Birelio 25-osios pavakar Kaun kone paradins rikiuots tvarka eng vokiei kariuomen. Birelio 23 d. sukilimas prasidjo ir Vilniuje. Sukilli bran duol sudar mieste buv 29-ojo teritorinio korpuso kariai, ku riuos rm studentai, staig tarnautojai, lietuviai policininkai. Teiss fakulteto dekanatas tapo sukilimo Vilniuje tabu. Miesto reikalams tvarkyti buvo sudarytas Vilniaus miesto komitetas, ku riam vadovavo universiteto docentas S. akeviius (pavaduoto j a s p r o f . V. J u r g u t i s ) . P a v a k a r e buvo uimtos svarbiausios Vil niaus staigos. Vir centrini universiteto rm, po to ir Gedi mino kalne suplevsavo trispalv. Iki pat ryto miesto gatvse aidjo viai. uvo ir Ras kapinse buvo palaidoti 24 s u k i l l i a i . Kauno radijo laida (buvo s i g n a l a s sukilti visai Lietuvai. Ginkluoti briai, kuri branduol sudar LAF-o nariai, suim davo sovietinius pareignus, sulaikydavo pavienius raudonar mieius. Visur buvo atkuriamos savivaldybs, policijos, teismo ir kitos nepriklausomybs laik staigos. Partizan briai veik ir daugelyje kaim. Apie periferijos partizan veikl galima sprsti i 1941 m. vasar laikraiuose pasirodiusi korespon dencij: Linkuvoje partizan atsirado dar iki karo, i auli ir moksleivi. Kovose su komunistais uvo 10 partizan. D a b a r partizanai, kinink padedami, baigia igaudyti mikuose besi slapstanius Raudonosios armijos kareivius. S e d o j e trispalv ikelta birelio 23-osios ryt. Per susir mimus su kareiviais ir vietos komunistais uvo keliolika par tizan. \ Kazl Rdoje mons, igird Kauno radij, su aa romis giedojo Tautos himn. Miestelyje ikelta trispalv. Parti zan brys i pradi veik plikomis rankomis, taiau netrukus atsirado autuv ir kulkosvaidi. Buvo likviduotas soviet ko mendantas. Bolevikai iud daug nekalt gyventoj. Z a r a s u o s e partizanai pradjo veikti birelio 24 d. Parti zanas akalys, sitaiss banyios bokte, i kulkosvaidio ple kino j bolevikus, net tankus, taiau ir pats u v o . Pasak gen. S. Ratikio, birelio pabaigoje buvo beveik 100 tks tani organizuot ir neorganizuot sukilli bei partizan. i noma, daugumai j neteko kovoti su ginklu rankoje. O uvo apie 2 tukst. partizan (vokiei kariuomen, uimdama Lietu v, neteko beveik 3 tkst. k a r i ) . LAF-o tabas Berlyne buvo susitars su vermachto vadovy be, j o g Lietuvos partizanai kaip skiriamj enkl rys ant kai4 5 6

rs rankos balt rait su tamsiomis raidmis T D A " (Tautin darbo apsauga taip oficialiai vadinosi ginkluoti LAF-o b r i a i ) . Todl Lietuvos partizanai danai buvo vadinami b a l t a r a i i a i s " . Soviet urnalistai, raytojai ir istorikai per 50 met iam o diui suteik perdm neigiam prasm, i esms prilygusi o diui ydaudys". Sukilimo prasme abejojo ir kai kurie Ameri kos lietuviai: ar ne veltui buvo pralietas kraujas, juk laisv neikovota, o vien okupacij pakeit kita. T. Venclova net tvir tina, jog sukilliai geriausiu atveju buvo labai naivs, o blo g i a u s i u nusikalt ydams, lenkams ir patiems lietuviams. B u vo svetimos valstybs agentai. Nacistins v a l s t y b s " .
1

1940 m. birelio 15-oji juodiausia Lietuvos istorijos diena. Kit met birelio 14-oji skausmo diena, tautos genocido pra dia. O birelio 23-j lietuviai pirmieji Europoje sukilo prie sovietin Rusijos imperializm, prie bolevik teror. Nepri klausomybs ikovoti, deja, nepavyko. Taiau tiesioginis sukili mo tikslas buvo pasiektas: paskelbta savos vyriausybs vadovau j a m a nepriklausoma Lietuva. Sukilimas paneig bolevik mel, j o g lietuviai 1940 m. patys prasi S S R S globos, ir parod pa sauliui, kad ms tauta nori gyventi nepriklausoma. Gal dar svarbesn buvo moralin-psichologin sukilimo reikm: sukilli krauju nuplauta 1940 m. utraukta gda, kad tauta negyn savo nepriklausomybs. Pasak B . Railos, trij nesen ultimatum de moralizuotai, palautai ir viskuo nusivylusiai ms tautai tai buvo tartum garbs atstatymo aktas, gdos nuvalymas <...>" . Birelio sukilimas tarsi moralinis tautos apsivalymas: tauta atgavo pasitikjim savimi, kuris buvo reikalingas naujai okupa cijai itverti.
8

Mintas ani partizan vadas M. Vytnas prisimena, j o g name, ant kurio stogo sitvirtino sukilli brys, buvo P a r a m o s " parduotuv, taiau n vienam dalinio vyrui per dvi tempt "kautyni dienas neatjo galv mintis nueiti < . . . > ir paimti duonos kepal, derigal ar stipresnio grimo bonk. Prabgomis uksdavome tiktai mergin atnetais sumutiniais" . D e j a , m gj pasiglemti svetim turt, suvesti asmenines sskaitas at sirado, ypa ikovojus pergal, kai j a u negrs pavojus. Tada daugelis pasidar partizanais". Istorija mena, j o g prie pai kilniausi sjdi, ypa jiems laimjus, prisiplaka lengvo pi nigo mgjai, karjeristai, net visuomens padugns. Taigi ir 1941 m. vasaros saultas dienas lydjo kraups eliai: kerta vimai, sskait suvedinjimas, yd turto dalybos ir nekaltai lie j a m a s kraujas.
9

iauli apygardos teismo prokuroras M. Krygeris 1941 m. liepos 29 d. aplinkratyje apskrii virininkams ra: Susi pains su vykdytais ir vykstaniais < . . . > lietuvi aretais, randu, kad daugelis moni suimami, nors iuo metu sumimas kai kuriose vietose tolygus perdavimui suaudyti, be rimto

pagrindo ir be jokio tyrimo. Daug kur suimama labai lengvap dikai ir dargi suvedant asmenines sskaitas. Nra n vieno miesto, miestelio ir valsiaus, kur patys lietuviai nesuimint lietuvi. Tarp suimtj yra tarnautoj, kinink, amatinink, darbinink, moter, nepilnamei jaunuoli ir net 1516 met paaugli. Daugelyje viet suimtiesiems be joki kvot j a u vyk dytos mirties bausms" . Pasak J A V lietuvi istoriko S. Suie dlio, 1941 v a s a r a - p a t s kruviniausias naujausij laik Lietu vos istorijos puslapis, nes niekada per tok trump laik nebuvo nuudyta tiek beginkli moni. Antinacins rezistencijos spau da ra, kad atsiskaitymo valandos"- Lietuvai kainavo per 5000 gyvybi, kad dl j tauta pirmosiomis karo savaitmis ne teko daugelio patriot, net buvusi savanori krj . Ne vis tautiei sin vari ir dl Lietuvos yd tragedijos. Sukilimo vadovyb band ukirsti keli savivalei ir smurtui. Birelio 29 d. LAF-o Vilniaus srities vadovybs atsiaukime bu vo sakoma: Aktyvist vardu kai kurie gaivalai padar isioki m, taiau vadovyb pabria, kad j i e nieko bendro neturi su tikraisiais aktyvistais. Aktyvist vardo terjai bus visu grietu mu sudrausti" . O birelio 24 d. Laikinosios vyriausybs atsi aukimas aulius ir partizanus skelb, kad grietai draudiama patiems vykdyti teism. Visi gaivalai, kurie yra nusikalt lietu vi 'tautai, susilauks atpildo teisimo sprendimu" . Deja, Laikinoji vyriausyb realios valdios neturjo ir todl jos pa stangos buvo maai veiksmingos. J a u birelio 28 d. vokiei karo komendantas Kaune Pohlis sak paleisti visus lietuvi ka rinius dalinius , o liepos 2 d. S S tandartenfiurerio F. J g e r i o vadovaujamas operatyvins A " grups 3-iasis brys pradjo vykdyti saugumo policijos Lietuvoje funkcijas . Todl ne tik faktikai, bet ir formaliai (juridikai) u tvarkos palaikym krate ir visk, kas j a m e darsi, buvo atsakingi vokieiai.
10 11 12 13 u I5

2. L A I K I N O J I

VYRIAUSYB

1941 m. birelio 23 d. Kauno radijas prane, kad sudaroma Laikinoji vyriausyb. Paaikjus, j o g kai kurie ministrai iveti Rusij, o kit (ministro pirmininko K. kirpos, usienio reikal ministro R. Skipiio) vokieiai neileidia i Berlyno, ji buvo papildyta naujais asmenimis. J o s sudtis tokia: eins ministro pirmininko pareigas ir vietimo ministras J . Ambrazeviius, krato apsaugos ministras S. Ratikis, finans J . Matulionis, vidaus reikal J . lepetys, ems kio B . Vitkus, pramo ns A. Darnusis, prekybos ir valstybs kontrols P . Vainaus kas, komunalinio kio V. Landsbergis-emkalnis, teisingumo M. Mackeviius, susisiekimo A. Novickis, sveikatos apsau g o s K. Vencius, darbo ir socialins apsaugos J . P a j a u j i s .

Istorikas Z. Ivinskis, aktyviai dalyvavs LAF-o veikloje, bu vo paskirtas tarpinybiniu padjju ryiams su vokiei staigo mis palaikyti. K. kirpa Kaun taip ir neatvyko, todl Laiki najai vyriausybei vis jos gyvavimo laikotarp vadovavo vie timo ministras, literatros tyrintojas, prof. Juozas Ambrazeviius ( B r a z a i t i s ) . K. kirpa savo pavaduotoj taip vertino: vy riausybs veikla parod, j o g geresnio pasirinkimo negaljo bti. Nors prof. J . Ambrazeviius prie tai jokioje valdioje nebuvo dalyvavs ir todl patirties < . . . > neturjo, taiau greitai pasi reik kaip tvirtos valios, greitos orientacijos ir sumanus politi koje valstybininkas" . Dauguma vyriausybs nari, taip pat J . Ambrazeviius, buvo krikionys demokratai. Pirmasis Laikinosios vyriausybs posdis vyko birelio 24-osios ryt, kai Kauno gatvse dar pokjo viai. Vyriausyb siek, kad vokieiai engt Kaun, kai bus atkurta Lietuvos valstyb, kurios vyriausyb kontroliuos padt krate. Vadavu siems krat partizan briams vadovauti ir j veiklai koordi nuoti buvo sudaryta Krato gynimo taryba (gen. S. Pundzevi ius, gen. M. Rklaitis, pik. J . V b r a ) , o pik. J . Bobelis paskirtas Kauno komendantu. Laikinoji vyriausyb atkr nepriklausomy bs laik administracij: nualino soviet pareignus (daugelis j buvo pabg R u s i j ) ir paskyr naujus apskrii virinin kus, burmistrus, teisjus, atkr savivaldybes, suorganizavo po licij. Liepos 2 d. vyriausyb panaikino soviet valdios vestus R S F S R statymus ir atstat Lietuvos Respublikoje veikusi bau diamj, civilin bei darbo teis. J i taip pat panaikino sovieti nius ir grino ligi 1940 m. birelio 15 d. galiojusius gyventoj mokesius. Vyriausybs potvarkiu" nuo birelio 26 d. Lietuva gro prie Vidurio Europos laiko. Svarbus Laikinosios vyriausybs veiklos baras buvo priva ios nuosavybs atkrimas. Liepos 17 d. vyriausybs priimtas ems denacionalizacijos statymas skelb, j o g asmenims, kuri em bolevik^ okupacins valdios buvo nacionalizuota, gri nama 60 ha j turtos ems, o beemiai ir maaemiai bus ap rpinti eme i Valstybinio iondo, kur sudarys grinamos e ms norm virijanti bei kita e m . Taip pat buvo priimti na m, pramons, prekybos bei kit moni grinimo j buvusiems savininkams statymai. Turto denacionalizavimo aktai nebuvo taikomi ydams ir asmenims, aktyviai veikusiems prie lietuvi tautos interesus". Laikinj vyriausyb rm visi Lietuvos mons. P a s a k Z. Ivinskio, entuziazmas jo per kratus < . . . > . Sveikinimai Vyriausybei plauk deimtimis i vairiausi viet." Vokieiai draud naudotis telegrafu bei telefonu, taiau sveikinimai ( Kaun) bdavo pristatomi savomis priemonmis motocik lais, dviraiais, arkliais ir psiomis" . Vokietijos planuose nebuvo vietos B a l t i j o s valstybms, todl Lietuvos vyriausyb vokieiams buvo labai nepageidautina, j u o
16 1 7 18

l a b i a u kad nei latviai, nei estai savo vyriausybi neturjo. Ber lyno radijas ir spauda n odiu neusimin apie antisovietin lietuvi sukilim. Tai neadjo nieko gero nei Lietuvai, nei jos Laikinajai vyriausybei. J a u birelio 24 d. vokiei sausumos ka riuomens vadas feldmaralas V. Brauchias (Brauchitschas) in struktavo per Lietuv ygiavusi Siaurs armij grups vado vyb: kirpos vyriausyb kurta be vokiei valdios staig paramos, todl bet koks jos palaikymas draudiamas". O bire lio 26 d. Brauchias nurodo, kad naujoji lietuvi vyriausyb ne pripastama ir jos kariniai daliniai turi bti geruoju nugink luoti . Gestapas net sil tuoj pat suimti vyriausybs narius. Taiau kariuomens vadovyb nesutiko: labai negraiai bt at rods smurtas prie vyriausyb, kuri ikl antibolevikinis sukilimas, i esms palengvins ir vokiei armijos yg per Lietuv. Buvo nutarta Laikinj vyriausyb sulugdyti netiesio ginmis priemonmis.
19

Liepos 5 d. Kaun atvyks reicho Vidaus reikal ministe rijos pareignas H. Gref (Greffe) pasil Laikinajai vyriausy bei isiskirstyti. J a i atmetus pasilym, liepos 11 d. Kaun atvyks auktas nacionalsocialist pareignas P. Kleistas sil L a i k i n j vyriausyb pertvarkyti okupacins vokiei valdios patariamj komitet ar taryb, t. y. tapti jos priedliu. Visais manomais bdais buvo trukdoma vyriausybs veikla. Tik en gusi Kaun karin vokiei valdia pradjo grietai cenz ruoti radij ir spaud (LAF-as Kaune leido dienrat _ lais v " , o V i l n i u j e N a u j j L i e t u v " ) , udraud skelbti Laikino sios vyriausybs nutarimus ir net minti jos vard, konfiskavo k tik ispausdintus pato enklus su rau 1 9 4 1 . V I . 2 3 " . Vy riausyb neturjo teiss naudotis ryi priemonmis, i jos bu vo atimti automobiliai, vliau net patalpos. Okupant valdia grasino suimti ministrus ir isisti j koncentracijos stovykl (taip naciai pasielg su Lvove susikrusios Ukrainos vyriausy bs n a r i a i s ) .
v

sutartys dl glaudi santyki susisiekimo ir kultros s r i t y s e . Politin lietuvi vadovyb kelis kartus silsi vokieiams orga nizuoti karinius Lietuvos dalinius ir sisti juos Ryt front. Taiau Berlynas pasilym neprim, nes tikjosi kar laimti savo jgomis ir neman, j o g bsianti reikalinga karin Ryt Europos taut parama. Galiausiai vokieiai paband sugriauti Laikinj vyriausyb ir LAF- i vidaus pai lietuvi rankomis. Tam jie pasitelk voldemarininkus, nepatenkintus, kad vyriausybje yra maai j moni. Kartodami hitlerins propagandos teiginius, A. Volde maro alininkai sil nekelti vokieiams sav reikalavim, o kar tu su reichu kovoti prie bolevizm ir kurti n a u j j E u r o p " , kurioje po karo fiureris atseiksis kiekvienai tautai pagal nuo pelnus, nenuskriausis ir lietuvi. Liepds 24-osios nakt gestapo inspiruoti majoro J . Pyragiaus vadovaujami voldemarininkai vykd pu: sum kelis ministrus, um Kauno komendatr, pradjo kontroliuoti lietuvi kari batalion bei policij. Gestapas tikjosi kraujo praliejimo, kuris bt davs j a m prog vesti tvark". Visaip vokiei varoma ir terorizuojama Laikinoji vyriau syb isilaik 6 savaites. Rugpjio 5 d. ji nutar sustabdyti sa vo veikl. P o posdio buv ministrai ir Karo muziejaus sodely j e gausiai susirink kaunieiai padjo vainik prie Neinomojo kareivio kapo. Usibrto tikslo atkurti nepriklausom Lietuvos valsty b Laikinoji vyriausyb nepasiek. Bet tai ne jos kalt. Aplin kybs, Vokietijos kumtis, buvo u j stipresnis. Taiau savo pa reig Tvynei ji atliko su kaupu.
2 0

3. O K U P A C I N I S N A C I

REIMAS

Siekdama diskredituoti Laikinj vyriausyb, vokiei propa ganda tvirtino, j o g nepriklausomybs norinti ne lietuvi tauta, o tik inteligentija, ir tai ne visa. E s dauguma gyventoj nepa sitiki Laikinja vyriausybe ir nori tik vieno tvarkos bei ra mybs. Birelio 30 d. Kaune vyks politini grupi bei ymes ni visuomens veikj pasitarimas visikai pritar vyriausybs veiklai ir nutar jokiomis aplinkybmis neatsisakyti valstybin gumo, nepasiduoti vokiei spaudimui ir nesusigundyti j si lymais. Siekdama, kad vokieiai bent i dalies pripaint Lietuvos savarankikum, Laikinoji vyriausyb ryosi kompromisui. Lie pos 19 d. K. kirpa instrukcijoje nurod, j o g maksimali riba, iki kurios galima eiti derybose su vokieiais, tai sutartis dl bend ros usienio politikos, karo sutartis, glauds kiniai santykiai,

Liepos 17 d. Hitleris pasira civilins vokiei valdios (va dinamojo Civilvervaltungo) vedimo uimtuose Ryt kratuose dekret, kuriuo i Lietuvos, Latvijos, E s t i j o s ir B a l t a r u s i j o s te ritorij buvo sudarytas Ostlandas administracinis vienetas, pa valdus reicho Ryt krat ministrui A. Rozenbergui. Nuo tol oficialus Lietuvos pavadinimas Lietuvos generalin sritis (Generalbezirk L i t a u e n ) . T pai dien fiureris paskyr H. Loz (Lohse) Ostlando reichskomisaru, o buvus caro armijos kari nink Rusijos vokiet Adrian Renteln Lietuvos generaliniu komisaru. Lietuvos generalin sritis buvo suskirstyta j Kauno miesto, Kauno krato, Vilniaus miesto, Vilniaus krato, iauli ir Pane vio apygardas. J a s vald diktatori teises turj vokiei komisarai. Atm i Lietuvos Druskinink bei Marcinkoni (iki Ulos ups) apylinkes, kurios buvo prijungtos prie reicho (Nau-

j j Rytprsi), 1942 m. pavasar vokieiai iplt Lietuvos ge neralin srit madaug 4 tkst. km , prijungdami Amenos bei Svyri apskritis, kuriose gyveno apie 180 tkst. gyventoj. 1942 m. pavasar vokiei valdios vykdyto gyventoj suraymo duome nimis, visoje Lietuvos srityje (67,2 tkst. k m ) gyveno 2,8 mln. moni (be yd), i kuri madaug 81,1 procento buvo lietu viai, 12,1 procento lenkai, 3 procentai rusai, 2,9 procento gudai .
2 2 2 1

Civilvervaltungas okupacinis valdymas. Liepos 11 d. A. Ro zenbergas instrukcijoje H. Loei nurod: Estijos, Latvijos, Lie tuvos ir B a l t a r u s i j o s reichskomisaro tikslas turi bti < . . . > pa vertimas ios srities didiojo vokiei reicho dalimi, germani zuojant rasiniu poiriu tinkamus gyventojus, apgyvendinant german tautas ir ikeldinant nepageidaujamus gyventojus. B a l tijos jra turi tapti didiosios Vokietijos priirima german vidaus j r a " . Atvyks Kaun, A. Renteinas pareik: A per miau civilin buvusios laisvosios Lietuvos valdi". J i s nurod, j o g lietuvikos staigos negali tvarkyti vokiei ir yd tauty bs gyventoj reikal, taip pat valdyti Lietuvos ems ir moni. Vokiei staig sprendimai es viresni. Tarnybin kalba Lie tuvoje vokiei, lietuvi leistina. Okupacin valdia grino Laikinosios vyriausybs panaikin t sovietin teis, nes ji buvo jai naudinga. Naciai panaikino Laikinosios vyriausybs priimtus denacionalizacijos statymus ir automatikai tapo teistais" soviet nacionalizuoto Lietuvos tur to paveldtojais, skirdamiesi tik tuo, anot B . Railos, j o g vietoj liaudies nuosavybs" atsirado reicho nuosavyb". Reicho nuo savybe tapo ir be savinink lik kiai bei mons, daugiausia Rusij itremt moni turtas. Taip Lietuva buvo paversta becirku", o lietuvi tauta Ryt krato gyventojais. Vietoj Tautos himno mons galjogiedoti Deutschland, Deutschland". J a u birelio pabaigoje bu vo udrausta be vokiei komendant leidimo kabinti Lietuvos vliavas. Rugpjio pradioje Gedimino pilyje ir Karo muziejaus bokte Kaune buvo nuleistos trispalvs. Nam savininkai turjo sigyti reicho vliavas, o visos staigos bei mons ikabinti fiurerio portretus su urau Hitleris ivaduotojas". Nebuvo lei diama vsti tautini veni. Vasario 16-oji buvo paskelbta darbo diena.
2 2

leisti, taiau turjo ratu pasiadti, kad neusiimins politika (naciai, kaip ir bolevikai, netoleravo politikavimo", kuris bu vo j vien monopolis). Kur laik legaliai veik daugiausia i voldemarinink susidariusi Lietuvi nacionalist partija ( L N P ) , kuri ipaino nacionalsocializmo ideologij ir tikjosi gauti Lie tuvai jaunesniojo Vokietijos partnerio status. Taiau ididiems bei tariems naciams ir ji nebuvo reikalinga. Lapkriio 11 d. A. Rozenbergas, turdamas galvoje LNP, ra H. Loei: Poli tins partijos < . . . > kelia pavoj, kad gali susidaryti i centro vadovaujama opozicija, kuri turi bti i anksto e l i m i n u o t a " . Gruodio 17 d. A. Rentelno sakymu LNP buvo udaryta.
23

Okupacinis reimas slopino bet koki opozicij, neleido veikti partijoms ir organizacijoms. Antai Lietuvi aktyvist fronto (LAF-o) vadovai, protestuodami prie okupacin politik, 1941 m. rugsjo 20 d. teik vokiei valdiai Kaune memoran dum, taiau j a u kit dien buvo gestapo suimti. Rugsjo 22 d. A. Renteinas sak udaryti LAF- ir konfiskuoti jo turt. L. P r a puolenis buvo isistas Dachau. Kiti LAF-o vadovai buvo pa-

1941 m. lapkrit Ostlando komisaro H. Los ileistas potvar kis skelb, jog visokiems sambriams, sjungoms ir draugi j o m s veikti reikia leidim (kurie nebuvo iduodami. L. T.). B e i anksto gauto leidimo negals vykdyti joks vieas, net ir sporti nis, susirinkimas". Iimtis buvo padaryta tik laidotuvi apeigoms bei religiniams susirinkimams banyiose ir k a p i n s e . B e val dios leidimo nebuvo galima steigti organizacij mokyklose. sakymui nusieng mokytojai buvo atleidiami i darbo, o mo kiniai alinami i mokyklos. Mokyklose galjo veikti tik moky toj priirimi dalykiniai breliai, kuri tikslas pagilinti mo kini pamgt dalyk inias . Okupacin naci valdia gerokai skyrsi nuo sovietins. So vietai, atleisdami i darbo liaudies prieus", reakcionierius", antisovietin element", pakeit beveik vis valdios aparat nuo aukiausi iki emiausi jo grandi, pradedant minist rais ir baigiant kurjeriais bei kiemsargiais (pastarieji danai dir bo S a u g u m u i ) . Vokieiai pakeit tiktai valdios virn, o viso se vidurinse ir emesnse grandyse liko Laikinosios vyriausy bs paskirti pareignai miest burmistrai, apskrii virinin kai, valsi viraiiai. Paleidus Laikinj vyriausyb, rugpjio 18 d. A. Rentelno potvarkiu buvo paskirti vadinamieji generaliniai tarjai. Pirmuo j u generaliniu tarju ir vidaus reikal tarju tapo gen. P. Kubi linas, krato kio prof. V. Jurgutis, finans J . Matulionis, ems kio prof. B . Vitkus, vietimo P . Germantas, teisin gumo M. Mackeviius, susisiekimo K. Germanas, darbo ir socialins apsaugos J . Pauktys, administracijos kontrols mjr. S. Puodius. Naci propaganda tvirtino, jog generaliniai tarjai tai mi nistrai, atstovaujantys lietuvi interesams, nes j i e savo vardu leido potvarkius bei sakymus gyventojams. Taiau kiekvienas generalinis tarjas turjo generaliniam komisarui pavald vo kiet referent ( a k i s " ir a u s i s " tarjo s t a i g o j e ) , o kiekviena apskritis apygardos komisaro atstov (sovietins antrj as m e n " sistemos vokikas v a r i a n t a s ) . Tiesa, formaliai tarjai ga24 2 5

jo nesutikti su jiems paskirtais referentais. Tuomet sprendim priimdavo A. Rentelnas. iaip ar taip, tarjai turjo takos na ci politikai Lietuvoje. Lietuvi savivalda, kuriai atstovavo ge neraliniai tarjai ir miest, apskrii, valsi savivaldybs bei seninijos, galutinai buvo forminta 1942 m. kovo 18 d. reicho Ryt krat ministro A. Rozenbergo dekretu. Lietuvi savivaldos, ypa generalini tarj, vaidmens ver tinimas keitsi. Ne tik sovietin istoriografija, bet ir karo met lietuvi nelegali spauda generalinius tarjus vertino neigiamai, vadino juos kolaborantais. 1947 m. Vakar Vokietijoje ijusioje H. emelio knygoje Okupant replse" raoma: Faktikai j a i s ( t a r j a i s . L . T.) buvo paskirti palanks vokieiams asmenys, kurie neturjo nei joki teisi, nei balso, o automatikai vykd visus vokiei civilins valdios nurodymus. Tai savos ries politins ikamos, < . . . > klusns vokiei valdios t a r n a i " . Ta iau ilgainiui vertinimai darsi ne tokie kategoriki. Pasak J . Brazaiio, tarjai jaut atsakomyb u lietuvi interesus ir turjo umezg ry su pogrindio vadovybe < . . . > . Generalinis komisaras aikiai norjo tarjus paversti tik paprastais j o valios vykdytojais, o tarjai savo ruotu siek tapti kolektyvine j g a ir reikti lietuvi .tautos v a l i " . Neretai lietuviai pareignai skmingai sabotavo ir net lug d tautai pavojingus naci reikalavimus. Net tarjas J . Pauk tys, visuomens labiausiai kaltintas nuolaidiavimu A. Rentelnui, atsisak pasirayti naci potvark dl 100 tkst. darbinink iveimo Vokietij. Matyt, nebuvo abejingas Lietuvos reikalams ir pirmasis generalinis tarjas gen. P . Kubilinas. tampa tarp vokiei generalinio komisariato ir lietuvi tarj stiprjo. Vie nas po kito u nepaklusnum buvo atleisti 3 ems kio tarjai. O tarjai P . Germantas, M. Mackeviius, S. Puodius ir J . Narakas buvo iveti tuthof. konclagerius buvo itremti iau li apskrities virininkas J . Noreika, Vilniaus apskrities viri ninkas P. Kerp, Vilniaus miesto viceburmistas B . Grigas ir kt. Buvo suimti Trak, venioni ir Varnos apskrii policijos virininkai, naci tarti prane gyventojams apie okupant reng tas darbinink gaudynes. U atsisakym vykdyti vokiei sa kym kelis lietuvius policininkus S S teismas nuteis mirti. Pasak J . Brazaiio, Lietuvos mons, inoma, iskyrus y dus, lengviau pakl trejus metus trukusi naci, nei vieneri met sovietin okupacij. Nuoalesnse vietovse kaimieiai da niau susidurdavo ne su vokieiais, o su sava, lietuvika valdia, kuri daugiau ar maiau pro pirtus irjo naci reikalavimus. Vokiei valdia Lietuvoje buvo velnesn negu Lenkijoje, juo labiau B a l t a r u s i j o j e ar Ukrainoje. inoma, dl to ji nenustojo bti okupacin.
2 1

4. S O C I A L I N , K I N IR K U L T R I N NACI POLITIKA
Lietuvoje, kaip ir kituose uimtuose kratuose, naciai siek panaudoti kinius bei darbo jgos iteklius savo karinei mainai stiprinti. Kratas buvo pliamas daugiausia netiesiogiai. Bire lio 26 d. karins vokiei valdios potvarkiu 1 mark prilyginta 10 rb. Toks pinig keitimo kursas ekonomikai buvo nepagrs tas ir dirbtinai didino perkamj marks gali. 1941 m. rugsjo 20 d. LAF-o memorandume sakoma: Kiekvienas marki savi ninkas, o tokie yra tik vokiei kariai ir vokiei civilins ad ministracijos mons, gali sigyti Lietuvoje bet kuri vietos ar usienio gamybos prek beveik veltui. Toks rus rublio kursas yra ne kas kita kaip kontribucija Lietuvai. Toji kontribucija gy j a visai ypatingos reikms, jeigu atsiminsime, kad muit sie nos tarp Lietuvos ir Soviet S j u n g o s nra. I Rusijos veami Lietuv popieriniai pinigai ir paveriami ia vertingomis pre kmis. Ieina, kad Lietuva turi mokti kontribucij u vis S o viet S j u n g " . B e to, 1943 m. pavasar i Lietuvos banko na ciai ive Vokietij per 30 ton sidabrini lit. Ko nespjo sovietai, padar vokieiai. Generalinis komisaras A. Rentelnas rugpjio 19 d. potvar kiu sureguliavo agrarinius santykius: 1) valstieiai tvirtinami teistais savo ki valdytojais (ne s a v i n i n k a i s ! ) ; 2) naujakuriai ir maaemiai, 1940 m. gav ems, ios teiss netenka ir pagal galimybes grinami ankstesnes samdini vietas; 3) tarybiniai kiai, M T S ir kiti valstybiniai ems kiai pereina civilins vo kiei valdios i n i o n . S i s A. Rentelno potvarkis paliet apie 75 tkst. naujakuri ir maaemi eim. S a v a i m e supranta ma, irdyje jos uslp nuoskaud. 1943 m. iem, j a u po S t a lingrado mio, A. Rentelnas paskelb potvark dl ems nuo savybs kai kuriems kininkams pripainimo. Komentuodamas dokument, pogrindyje js laikratis l a i s v " ra, j o g denacionalizacija ribojama tokia gausybe ilyg, kad turto gri nimas tra komedija. ems nuosavybs dokumentai buvo iduoti tik keliasdeimiai eim.
28

Vokiei valdia, kaip ir sovietai, ukrov kininkams nat rines duokles. U kiekvien karv reikjo pristatyti nuo 400 iki 1000 kg pieno, nuo avies 1,5 kg viln, ne maiau kaip 50 kiau ini nuo kiekvienos vitos, apie 5 cnt duonini j a v nuo kiekvieno pasli hektaro. Vidutinio dydio kis ( 8 1 6 ha ems kio naudmen) privaljo pristatyti ne maiau kaip 100 kg kiaulie nos. Si rekvizicij vieni kininkai nesteng atlikti, kiti j a s smoningai sabotavo. Todl 1942/43 kiniais metais duonini

j a v pyliava buvo vykdyta tik 57, miei 64, bulvi 5 2 , pieno 51, msos 76, kiauini 66 p r o c e n t a i s . Vis dlto i Lietuvos buvo igabenta labai daug ems kio grybi. P e r pirmuosius dvejus okupacijos metus kininkai pristat beveik 32 tkst. t kiaulienos, 550 tkst. t pieno, 430 tkst. t grd, 426 tkst. t bulvi, 94 mln. k i a u i n i . Maiau kaip per dve j u s metus i valstiei buvo atimta 100 tkst. arkli. Nevyk dius prievoli, grs ikraustymas i kio, isiuntimas darbams Vokietij, koncentracijos lagerius, net suaudymas. Labiausiai buvo terorizuojama Ryt Lietuva, kurioje buvo. rengiami vie ieji skolinink teismai": suvaryti aplinkiniai gyventojai turjo stebti, kaip baudiami mirtimi pyliav neatidav kininkai. Nuo 1942 m. pradios lietuviams savininkams buvo pradta grinti soviet nacionalizuotas mones, kuriose dirbo maiau kaip 20 darbinink. P a g a l Vokietijos verslo statymus tokio dy dio mons buvo traktuojamos kaip amat dirbtuvs. Taiau visos didesns, t. y. pramons mons, buvo perduotos vokiei bendrovms (Gesellschaften). 1943 m. vasar Lietuvoje veik:: 2ems apdirbimo bendrov (Landbewirtschaftungs Gesell s h a f t ) , valdiusi buvusius tarybinius kius, 1941 m. tremtini kius, yd em, Lietuvos ems sklyp bendrov (Grundstck-Gesellschaft L i t a u e n ) , valdiusi soviet nacionalizuotus namus, Ryt centrin prekybos bendrov (Zentralhandels-Gesellschaft-Ost) skerdyklas, cukraus fabrikus, malnus, lentpjves, i viso per 300 moni, tarp j M a i s t " ir Lietuvos cukr", Ostlando tabako pramon (Tabakindustrie Ostland) apie 50 tabako bei kit moni, Ostlando pluoto bendrov ( O s t l a n d - F a s e r ) , valdiusi 74 teks tils bei popieriaus pramons mones, Ostlando bendrovi sjunga (Genossenschaftsverband Ost l a n d ) , permusi kooperatyvus, tarp j Pienocentr" ir Lietk", kurie buvo panaudoti prievolms i kinink i r i n k t i . Apskritai pramon merdjo. 1943 m., palyginti su 1940 m., buvo pagaminta maiau: avalyns 60 procent, vilnoni audi n i 1 0 kart, ilkini audini 3 kartus, sviesto 2 , 5 karto, msos ir cukraus 4 0 p r o c e n t . Okupantai siek su kuo ma esniais kapitaliniais djimais arba visai be j pagaminti i vietini aliav kuo daugiau produkcijos, kuri beveik vis ga bendavo Vokietij arba front. Sunkiausiai vertsi miestieiai. Nuo 1941 m. liepos mnesio buvo vestos svarbiausi maisto preki kortels. Rugsj Kaune pagal jas savaitei vienam mogui parduodavo normuot produk t k i e k :
29 w 31 32 3 3

lietuviams Duonos (kg) Msos (kg) Sviesto (kg) Cukraus (kg) Milt (kg) Kruop (kg) Srio (kg) Druskos (kg) 1,960 0,200 0,100 0,050 0,400 0,150 0,050

vokieiams 3,500 1,350 0,250 0,250 0,700 0,250 0,100 0,125

Vliau normos pasidar dar skurdesns. Tarjo J . Paukio duomenimis, 1941 m. pabaigoje pagal korteles perkami maisto produktai duodavo 1,1 tkst. kalorij per dien. B e to, trks tant produkt, pagal korteles buvo galima nusipirkti tiktai 3 6 37 procentus skiriamo maisto. Prekyba turgavietse buvo u drausta, o juodojoje rinkoje 1941 m. ruden Kauno darbininkas u vidutin mnesio udarb (50 marki) galjo nusipirkti 1 kg sviesto. Baldus, drabuius, indus miestieiai main kinink atve amus lainius, sviest, miltus. Lengviau vertsi turjusieji gi mini kaime. Okupantai slopino Lietuvos kultr ir tautin smon. 1941 m. liepos 11 d. A. Rozenbergas instrukcijoje H. Loei nurod, j o g reikia sustabdyti B a l t i j o s krat universitet bei auktj mo kykl veikl. Ruden vokiei valdia vis atidliojo mokslo met pradi, todl visos Lietuvos mokyklos spalio 1 d. pradjo dirbti be leidimo. Naciai kol kas nesiryo griebtis prievartos. 1942 m. ruden mokslo metus pradjo 59 gimnazijos, kuriose dirbo 1,2 ,tkst. mokytoj ir moksi 33 tkst. mokini. B e W veik 2 3 progimnazijos su 200 mokytoj ir 4,9 tkst. m o k s l e i v i . Nuo 1942 m. pradios generalinio komisariato potvarkiu visose vidurinse mokyklose buvo vestos 5 savaitins vokiei kalbos pamokos. Kur kas blogesn buvo auktj mokykl padtis. Na ciai labai var nauj student primim, o 1943 m. pavasar visai udar Kauno bei Vilniaus universitetus ir- 4 mokytoj se minarijas.
34

1941 m. liepos 29 d. Ostlando reichskomisariatui sakius pa alinti i bibliotek yd, komunist autori knygas ir apskri tai prietaraujani naci ideologijai literatr, prasidjo, kaip ir soviet valdymo laikotarpiu, bibliotek valymas". Si kart pirmiausia buvo naikinama T. ir H. Man, M. Anderseno Nekss, E. Remarko, P. Cvirkos, S. Nries, I. Simonaityts ir dauge lio kit autori knygos. Naciai labai suvar knyg leidyb. Per trejus metus ijo i spaudos, kartu su mokykliniais vadovliais, vos 100 pavadinim knygos bei broiros. Dalis j buvo atspausdinta nelegaliai, be vokiei valdios leidimo. Valstybins leidyklos (ypa ' j o s

direktoriaus A. Kniuktos) pastangomis pasirod B . Brazdionio poezijos rinktin Per pasaul keliauja mogus", J . Maironio Pavasario balsai", V. Kudirkos Laisvos valandos", L. Dovydno U r a a i " , J . Petruiio Kaip j i e mus suaud" ir kitos knygos. Labai skurdi buvo hitlerins okupacijos met periodin spauda. Vietoj vokiei valdios udaryto Kaune leisto dienraio lais v " nuo 1943 m . ' p r a d j o eiti Ateitis". Vilniuje jusi Naujj L i e t u v " vokiei valdia padar savo politikos ruporu. B e i, Kaune buvo leidiami keli savaitraiai bei urnalai (ymiau sias j J . Keliuoio 19431944 m. redaguota K r y b a " ) , taip pat iauli, Panevio, Teli, Marijampols ir kai kurie kiti vietiniai laikraiai, i viso per 20 periodini leidini. Legali spauda buvo grietai vokiei cenzruojama, ji negaljo nagri nti, lietuviams aktuali politikos, ideologijos, kultros klausi m. S i sprag upild pogrindio laikraiai. P e r visus trejus naci okupacijos metus Lietuvos mons buvo verbuojami darbams Vokietijos monse, statyboms, karo transportui, aerodrom apsaugai. I pradi buvo kvieiami sa vanoriai. Kadangi j nedaug teatsirado (iki 1942 m. balandio pabaigos 1,5 tkst.), vokieiai griebsi prievartos. 1942 m. ge gus 5 d., jiems reikalaujant, tarjas J . Pauktys paskelb 19191922 m. gimusi vyr darbo prievol. 1943 m. gegus 23 d. A. Rozenbergas ileido potvark, pareigojus visus Ryt srii gyventojus, vyrus nuo 15 iki 55, o moteris nuo 15 iki 45 met, registruotis darbo staigose. I pradi Lietuvai buvo nustatytas 30, o vliau net 100 tkst. darbinink kontingentas. mons i prievol boikotavo, todl aukiamieji buvo prista tomi prievarta. O jeigu j i e slapstosi, skelb 33-iasis darbo j g o s telkimo instrukcijos straipsnis t a i kaip pakaitalas darbui reich imamas vienas arba keli eimos n a r i a i " . mones gaudy davo gatvse, turguose, traukiniuose, stotyse, kino teatruose, kavinse, net banyiose. P e r vis okupacijos laik i Lietuvos, daugiausia i rytini apskrii, darbams Vokietij buvo iveta apie 75 tkst. moni .
3 5

tuti odiai. J a u 1942 m. pradioje Kaune sikr tiesiogiai S S vadui Himleriui pavaldi Lietuvos kolonizavimo staiga (Ansiedlungsstab), o vasario 4 d. Ryt krato ministerijos ir S S atstovai pasira susitarim dl dalinio Lietuvos kolonizavimo. Pirmiausia vokieius buvo numatyta kurdinti Vakar Lietuvoje, kad kolonist ruoas nusidriekt nuo Rytprsi iki senj Or dino emi" (Latvijos ir E s t i j o s ) . 1942 m. vasaros pabaigoje Saki, Marijampols, Vilkavikio, Kauno, Taurags, Raseini, Kdaini, iauli bei kitose apskri tyse okupacin valdia pradjo ikeldinti i ki valstieius, ku ri em buvo skiriama kolonistams. Savininkai galjo pasiimti tik 1 karv, 1 kiaul, 5 vitas, nam apyvokos daiktus ir po 15 kg maisto kiekvienam eimos nariui. Nelegaliai jusi Ne priklausoma Lietuva" r a : Raudonieji naikino ms kininkus, paskelb kov su buomis", rudieji mto i ,ki kolonizacijos sumetimais". Ikeldintiems kininkams buvo siloma ems rytinse apskrityse, atimtose i lenk bei gud. 1942 m. lapkrit Lietuvoje j a u gyveno 3,5 tkst. vokiei kinink eim. Kolo nistai buvo apginkluojami ir danai tapdavo vietos gyventoj skundikais. Vokieiai, daugiausia valdininkai, krsi ir miestuose. Dl to Kaune atsidr gatvje keli tkstaniai vietini gyventoj ei m. /Lietuvos miestuose atsirado parduotuvi su urau Nur fer Reichsdeutsche", kurios aptarnavo vokiei karius, valdininkus ir kolonistus. Tolesn kolonizacij pristabd vokiei kariuome ns neskms frontuose. Vokiei laikraiai jau buvo pradj rayti apie vokikas Kauno aknis. E s vokiei ininieriai surad gotikos pastat. M a t gotik naci ideologai laik vokiei monopoliu, ir vietov, kur stovjo bent keli io stiliaus pastatai, buvo skelbiama vokie i statytu miestu. Kaunas buvo paverstas Kauen, Kdainiai Kedahnen, Jurbarkas Georgenburg, Vilkavikis Wolfsbur, Zarasai Osersee...
v (

1941 m. liepos 11 d. A. Rozenbergas instrukcijoje Ostlando komisarui H. Loei nurod, jog Lietuvoje rasiniu poiriu tin kam germanizuoti gyventoj yra maiau kaip pus. Vis kit vietas tursi uimti kolonistai pasiymj vokiei kariai, u vusi kari palikuonys ir Pirmojo pasaulinio karo v e t e r a n a i . 1942 m. rugpjt esesinink urnalas vedamajame straipsnyje maas tautas pavadino vandens laais ant kaitusio akmens ir citavo H. Himler: Ms udavinys yra ne germanizuoti Rytus s e n j a prasme, t. y. primesti ten gyvenantiems monms vokiei kalb bei statymus, bet rpintis, kad Rytuose gyvent tik vo kiko, germaniko kraujo mons < . . . > . I fronto kario pada ryti rytojaus kolonist graiausias ir didiausias udavinys, kur mums skirs likimas iam karui pasibaigus". Ir tai nebuvo
a6

5. Y D

GENOCIDAS

Didiausias ir iurpiausias hitlerinink nusikaltimas Lietuvo j e - masins yd udyns. Antisemitizmas sudedamoji na ci ideologijos dalis. Todl j i e naikino ydus visuose uimtuose kratuose. Neginijamas taip^pat faktas, j o g Lietuvoje yd u dyns prasidjo tik tada, kai atjo vokieiai, kurie ikart pam savo rankas policij, karinius lietuvi dalinius, vis valdi ir todl buvo atsakingi u tvarkos palaikym krate. J a u nuo 1941 m. pradios Vokietijoje i gestapo, S D ir S S pareign pradta formuoti specialios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kuri udavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo u-

frontje pretekstu udyti S S R S teritorijoje komunistus, politrukus, partizanus, ydus, igonus, psichinius ligonius. B a l t i j o s kratus kontroliavo A " grups briai, kuriems vadovavo brigadenfiureris V. Stalekeris (Stahlecker) . Birelio 18 d., t. y. dar karo ivakarse, ypatingosios paskirties dalini vadai gavo odin H . Himlerio nurodym naikinti uimtoje S S R S teritorijoje min t kategorij asmenis. Vos prasidjus karui, birelio 24 d. S a u gumo policijos ir S D operatyvins A" grups vadas V. Staleke ris sak Karaliauiaus ir Tils gestapininkams udyti ydus bei komunistus uimtoje Lietuvos t e r i t o r i j o j e .
3 7 38

Birelio 25 d. su pirmuoju A " grups briu atvyks Kau n ir umezgs ry su Klimaiio partizan briu, V. Staleke r i s sureng pirmj yd pogrom . Nakt Senamiestyje ir Vili j a m p o l j e buvo nuudyti imtai moni, sudeginta keliasdeimt nam. Partizan grups vadui Klimaiiui pasisek remiantis Kaun pasistos maos pirmosios komandos nurodymais vyk dyti pogrom taip, kad neikilt vieum kokia nors vokiei uduotis arba vokiei i n i c i a t y v a " , rays vliau savo ataskai toje V. S t a l e k e r i s . Naciai norjo visk pavaizduoti taip, tarsi vietos gyventojai patys atsiskaito su savo raudonaisiais en g j a i s " ir j tarnais ydais".
3 9 40

Lietuvos yd. P a g a l tai Lietuva um pirm viet tarp vis naci okupuot krat. urnalistas ir kultrologas B . Kviklys taip apra yd u dynes: Paskirtose vietose buvo ikasami ilgi gils grioviai m a siniams kapams. Prie j suvaromi ydai vyrai, moterys, vai kai. juos audoma i autuv, kulkosvaidi, pistolet. Sueis tieji pribaigiami autuv buomis, lazdomis, durtuvais, peiliais. Kdikiai perveriami autuv durtuvais ir veriami duobes ant j tv lavon. Kartais gyvus duobse kalkmis upildavo. Nuo gyv ir mirusi lavon nusegdavo laikrodius, papuoalus, nu imdavo iedus, akinius, iimdavo net auksinius dantis, nuvilkdavo drabuius. Vis t mant riuodavo ir sisdavo Vokie tij, kai k kareiviai imainydavo samagon < . . . > . Lietuvos em turbt niekada nesugr tiek daug nekalto k r a u j o " . Dabar a inau, j o g Dievo nra, nes jeigu j i s bt, ne leist daryti to, k a vakar m a i a u " , po vien toki udyni 1941 m. ruden ra laike monai vokiei kareivis i Kauno.
44

Liepos 1 d. Kaune dislokuotas 3-iasis A " grups brys gavo i Berlyno sakym pradti Lietuvoje bolevik ir yd valy m o " a k c i j . Vien liepos 6 d. V I I forte i kulkosvaidi buvo suaudyta 2,5 tkst. yd. Liepos mnes Kaune sikr ypatin goji obertumfiurerio Hamano vadovaujama grup, kuri rinko i visos Lietuvos ydus, telk juos didesniuose miestuose ir ten ud . Iki spalio vidurio Lietuvoje buvo nuudyta daugiau kaip 70 tkst., o iki lapkriio pabaigos apie 120 tkst. y d . B e ypatingosios A " grups, udynes vykd 11-asis vokiei rezer vins karo policijos batalionas, taip pat i vietos savanori ir lietuvi savisaugos batalion kari sudarytos komandos. 1941 m. ruden maesniuose Lietuvos miestuose bei mieste liuose yd j a u nebuvo, o lik gyvi Vilniaus, Kauno ir iauli ydai buvo udaryti getus, kur j taip pat lauk mirtis, tiktai ltesn. Vilniaus ydai buvo audomi Paneriuose, Kauno I X forte, iauli Kui apylinkse. Vilniaus getas likviduotas 1943 m. ruden, lik gyvi j o gyventojai buvo iveti Maida neko, Osvencimo bei kitas koncentracijos stovyklas. 1944 m. lie pos pradioje Kauno gete (Vilijampolje) dar buvo lik 7 tkst. moni, i kuri 2 tkst. buvo suaudyti arba sudeg gyvi likvi duojant get, o kiti iveti tuthof ir Dachau.
4 1 4 2 43

Soviet istoriografija tvirtino, j o g naikinant ydus hitleri ninkams talkino lietuvikieji nacionalistai". I esms tai me las, nes faktai rodo k kita. 1941 m. birelio pabaigoje generolai S. Pundzeviius bei M. Rklaitis, Laikinosios vyriausybs pa reigoti, ikviet mintj Klimait ir spjo j nedalyvauti yd naikinimo a k c i j o s e . Liepos viduryje gen. S. Ratikis atkreip vokieiu karo komendanto Kaune gen. Pohlio bei unugario ka riuomens dalini Lietuvoje vado gen. K. Rocgues dmes, j o g lietuvi tauta bei Lietuvos vyriausyb labai susirpinusios vo kiei akcija prie ydus ir prao j s u s t a b d y t i . To paties gene ralin komisar A. Renteln spalio pabaigoje pra Kaune vykusi Lietuvos vyskup konferencija . 1942 m. ruden yd udynes pasmerk gulos banyioje sakytame pamoksle vyskupas V. Brizgys. Prie yd udym taip pat protestavo 1942 m. lapkriio 14 d. A. Rentelnui teiktame memorandume yms lietuvi tau tos veikjai: buvs Lietuvos Respublikos prezidentas K. Grinius bei buvusieji ministrai kun. M. Krupaviius ir prof. J . Aleksa. ydus slapst, gelbdami juos nuo mirties, P. Baublys, S. B i n kien, S. iurlionien, Kutorg, Landsbergi, Zubov ir dauge lis kit eim. Keliasdeimt Vilniaus geto kalini slapst I s t o rijos archyvo Vilniuje direktorius kun. J . Stakauskas. ydai taip pat buvo slepiami po didiuoju Teli katedros altoriumi. J e r u zalje yd gelbtoj giraitje Lietuvos moni garbei pasodin tas ne vienas medis.
45 46 4 7

Karo ivakarse Lietuvoje gyveno madaug 215 tkst. yd, sudariusi per 7 procentus vis gyventoj. I j liko gyvi pirmosiomis karo dienomis spj pasitraukti Rusij, isislaps t arba sulauk karo pabaigos lageriuose apie 20 tkstani. Tad buvo sunaikinta apie 200 tkst., madaug 9 0 procent vis

Taiau, pasak raytojo J . Mikelinsko, hitlerins Vokietijos sukelta antisemitin psichoz savo kruvin orbit trauk ir ne vien lietuv". Antisemitin psichoz, deja, kurst ir kai ku rios politins lietuvi j g o s , ypa voldemarininkai. Visa yd problema, atrodo, geriausiai bt taip sprstina: tegul j i e kraus tosi i ms krato < . . . > . J e i tuo tarpu nra kur, tai vietins

administracijos organai, rodos, nepadaryt klaidos steig spe cialius lagerius ir apgyvendin ten savo miest bei miesteli y d u s " , 1940 m. liepos 13 d. ra Lietuvi nacionalist par tijos ( L N P ) iauliuose leista Tvyn". Net kaunik l a i s v " liepos 5 d. vedamajame Apvalyti lietuvi taut nuo g r y b o " tvirtino: ydai, burliokai, rusai, baudiavins ponijos likuiai ir lenkai kolonistai bei atbgliai yra ms tautos grybas, kur reikia kuo greiiausiai ipjauti". D e j a , kaip ir kituose kratuose, Lietuvoje atsirado naciams talkinusi ydaudi. Vieni j buvo visuomens padugns, ki t i antisemitins propagandos apakinti fanatikai (Klimaiio brio vyrai buvo k tik ij i k a l j i m o ) , dar kiti ydaudiais tapo ne savo valia. Jeigu lietuvi karininkai atsisako audyti grasoma suaudyti juos paius. Egzekucij metu fotografuoja mi ir filmuojami tik lietuviki daliniai, nes vokieiai tuo metu pasitraukia a l " , raoma 1941 m. gruod L N P rengtame memorandume Vokietijos vyriausybei. Taiau niekas negali pa teisinti nekaltai pralieto kraujo. Pirm kart per ilgaam tau tos istorij buvo suteptas lietuvio vardas. Ir vien-rizikavusi savo gyvybe vardan yd, ir kit audiusi savo tvynainius, buvo palyginti nedaug, gal po kelis tkstanius. Milijonai lietuvi su siaubu ir uuojauta be jgikai stebjo genties, su kuria' draugikai sugyveno penkis imtus met, t. Nuo pat atsiradimo odis ydaudys" lietu vi kalboje turi niekinam prasm. Lietuvio ydaudio vaizdis toks pats nepagrstas, kaip ir ydo Lietuvos nepriklausomybs duobkasio, ydo komunisto ir kagbisto vaizdinys.
48

6. A N T I N A C I N L I E T U V I

REZISTENCIJA

Pirmasis lietuvi entuziazmas greitai iblso paaikjus, ko kios nepagrstos buvo viltys, kad vokieiai leis atkurti nepri klausomyb. Laikinosios vyriausybs paleidimas, yd udyns, kin ir kultrin Berlyno politika parod, j o g krienas ne saldes nis u ridik. J a u vasaros pabaigoje Lietuvoje buvo galima igirsti sakant: Vienas okupantas ijo, kitas a t j o " . O lietuvi nuo taikas 1941 m. ruden isak generalinis finans tarjas J . M a tulionis savo dienoratyje: Nuo vilko bgom, ant mekos patai km. Tik toks skirtumas, kad per pirmj bolevik okupacij peilis lietuviui j a u buvo po kaklu, o dabar, vokiei okupacijoje, j i s tik g a l a n d a m a s " .
50

P a s a k H. emelio, bolevizmas ir nacionalsocializmas tai lyg du broliai, tik skirting tv ir iek tiek skirting metod. Ikabas turjo abu vienodas: Lietuv atjo kaip ivaduoto j a i " . Pirmasis i buoi ir kapitalist priespaudos", antra sis i bolevizmo vergovs". Lietuvi tauta greit perkando"
5 1

abu okupantus ir su abiem kovojo, siekdama atkurti savo vals tyb. Ms tikslas laisva ir nepriklausoma Lietuva su sos tine Vilniumi ir Klaipdos u o s t u " , ra 1942 m. ruden po grindio spauda . Kitaip negu Vakar ar Vidurio Europos tautos, baltai patyr dvi okupacijas sovietin ir naci. Karo metais lietuviai savo svarbiausiu prieu laik sovietus ne tik todl, kad j i e pirmieji atjo Lietuv ir tauta nuo j labiau nukentjo. Vokiei na ciams ir rus bolevikams mes lygiai v e r t i , 1942 m. ruden ra Nepriklausoma L i e t u v a " . Taiau ms svarbiausias prieas yra bolevikai, nes vokieiai kar pralaims, o j i e vl gali ateiti Lie tuvon". B a l t i j o s tautos neturjo sjunginink. Vakar Europos a li, taip pat Lenkijos rezistentus rm Anglija bei J A V , o ko munistinius Ryt Europos krat partizanus visokeriopai rm Maskva. Kai kurie lietuvi rezistencijos centrai band umegzti ry su Vakarais (1943 m. vasar Stokholm pasiek Lietuvos laisvs kovotoj sjungos ( L L K S ) ir Vyriausiojo lietuvi komi teto ( V L K - o ) galiotinis A. Vokietaitis). Taiau naudos i to buvo maa, nes Anglija ir J A V buvo Soviet S j u n g o s svar biausio Lietuvos prieo sjungininks ir B a l t i j o s kratai ne jo j karini operacij sfer. P a g a l i a u karo metais pripai-nusios nauj vakarin S S R S sien, Vakar valstybs tylomis sutiko ir su sovietine B a l t i j o s valstybi aneksija. Todl lietu viai, anot J . Brazaiio, buvo vien vieni. Lietuvi rezistent padt karo metais komplikavo ir tai, kad Lietuvos teritorijoje veik trys antihitlerins j g o s : be patrioti nio lietuvi sjdio, aktyviai veik Maskvos diriguojami soviet partizanai ir Lenkijos vyriausybs i Londono vadovaujama Ar mija krajova. Soviet bei lenk partizanai, veik daugiausia Ryt Lietuvoje, kovojo ne tik su naciais, bet ir su lietuviais, siekusiais atkurti nepriklausom valstyb. Net Latvija ir E s t i j a neturjo lenk problemos. Dl vis i prieasi lietuvi tauta pasirinko pasyvaus prieinimosi naciams keli, nes, pasak vieno i rezistencijos vadov A. Vokietaiio, laik, kad bt saviudika ginkluotu pasiprieinimu, aktyviai kovojant prie vokiei kariuomen fronto unugaryje, palengvinti savo prieo Nr. 1 grim Lietu von. B e to, aktyvusis pasiprieinimas bt logikai veds lietu vi pogrind bendradarbiavim su pavojingiausiu ms prie u Soviet S j u n g a ir jos diriguojamais bolevik partizan daliniais Lietuvos teritorijoje, tai bt tolygu tautos idavi m u i " . Tokia labai komplikuota ms krato situacija ne vie nam kl nevilt. Pulgis Andriuis karo metais ivert Don Ki chot", o A. J . Greimas, recenzuodamas i knyg, ra apie beviltikas ms kovas, mes kovojam su vokieiais, kad su grt rusai. Kokia prasm kovoti?" Lietuva atsidr tarp kjo
6 2 5 3

Ir priekalo. Patriotinis lietuvi sjdis siek telkti aktyvisias tautos jgas ir ilaikyti jas iki karo pabaigos. Tada, jo manymu, laimjus Vakarams, kaip ir po Pirmojo pasaulinio karo, susida rysianios slygos Lietuvos valstybei atkurti. Pasak J . Brazaiio, ateities vizija buvo visiems aiki: kar vokieiai pralaims; ka da jie trauksis, lietuviai turi bti pasireng savo krat perimti, j a m e rimt ilaikyti pereinamuoju momentu, apsaugoti nuo ga limos sovietini jg, tegul ir karo ivargint, invazijos. Vargu kas man, kad vieni lietuviai galt atlaikyti sovietin karin invazij, taiau visi ia mat bsim sjunginink Vakar valstybi jgas, kurios neleis bolevikams vertis E u r o p " . Lietuvi rezistencijos vadovai pervertino J A V bei Anglijos gali mybes bei geranorikum Ryt Europos tautoms ir umiro ka rin soviet gali.
5 4

Soviet istorikai didiausia lietuvi antinacins rezistenci j o s nuodme laik tai, kad ji neatmet galimybs kartu su hit lerine Vokietija kariauti prie stalinin Soviet S j u n g . A. Bub nys yra teisus, primindamas, j o g soviet istorikai umiro" esmin aplinkyb: lietuvi rezistencija kl btin bendradar biavimo su Berlynu slyg Lietuvos valstybingumo atkrim. Naciams atmetus i slyg, neliko galimybs bendradarbiauti. inoma, galima ginytis, ar Lietuva bt laimjusi, jeigu Ber lynas bt nepasididiavs ir suteiks jai marionets, kaip, pa vyzdiui, Slovakijai ir Kroatijai, status, u kur bt reikj sisti Ryt front savo divizijas ir tapti pasaulio akyse naci sjungininke. O atkurti karo metais tikr nepriklausomyb, de j a , nebuvo n maiausios galimybs. Pasyvioji lietuvi rezistencija reiksi iomis formomis: 1) vokiei organizuojam Lietuvoje kariuomens dalini boikotavimu, 2) slapstymusi nuo iveimo reicho darbus, 3) ems kio prievoli nevykdymu, 4) sabotau pramonje bei transporte, 5) tautins kultros, kultros ir vietimo staig ilaikymu, 6) naci persekiojam moni yd, sovietini karo belais vi, lietuvi karo prievolinink elpimu bei slapstymu, 7) naci talkinink bei tautos idavik d e m a s k a v i m u . Svarbiausias rezistencins veiklos metodas buvo antinacin propaganda, varyta per nelegali spaud, kuri pasiekdavo toli miausius Lietuvos kampelius ir turjo didel autoritet tarp moni, o jos nurodymai paddavo jaunimui apsisprsti. H. e melis prisimena, kad vokiei valdiai ileidus kok potvark ar paskelbus koki registracij, visi laukdavo, k pasakys dl to pogrindis. P a t i reikmingiausia antinacins veiklos akcija buvo vokie i organizuot karini dalini Lietuvoje sulugdymas. Pirmai siais karo metais naciai vietos gyventojus laik nevertais gar55

b s " tarnauti Vermachte; jie tiko tik kaip darbo j g a . T a i a u neskms frontuose privert keisti poir. 1943 m. iem, j a u po Stalingrado katastrofos, Lietuvos generalinje srityje vokie iai/ paskelb 19191924 m. gimusi vyr registracij lietuvi S S legion. Kituose kratuose i akcija dav pustin rezultat. Pranczijoje S S dalinius buvo sutelkta 100 tkst., B e l g i j o j e 60 tkst. vyr. Lietuvoje atsirado tik 286 savanoriai. P a s a k gen'. S. Ratikio, stipri lietuvi pogrindio spauda pasisak prie S S legion. Lietuviai studentai nutar neiti legion. J pavyz dys ukrt moksleivius ir kitus jaunuolius. Visos vokiei, pa stangos susilauk visiko lietuvi boikoto. Beveik visos vasa lins tautos, net latviai ir estai, tokius legionus arba S S divizi jas turjo. Lietuva ne. Jokiuose vokiei karo praneimuose lietuviai nebuvo minimi kaip tauta, kovojanti Vokietijos pus j e " , ra H. e m e l i s . Ne k skmingesns buvo ir vlesns Lietuvos vyr mobilizacijos.
56

Reikia sutikti su B . Raila, j o g iskyrus labai negausius komunistins ideologijos likuius ir sovietinius desantininkus, lietuvi tauta naci okupacijos laikotarpiu nepaprastai vienin gai siek atkurti valstybs n e p r i k l a u s o m y b " . Deja, vienybs trko lietuvi politikams. LAF-ui trumpam laikui buvo pavyk suvienyti visas patrio tines jgas nepartini pagrindu. Taiau jau po Birelio sukili mo, o ypa vokieiams" udarius LAF-, patriotai aktyvistai ne legalias organizacijas pradjo burtis partiniu-ideologiniu pa grindu. Vieni buvusio LAF-o nariai, daugiausia tautininkikos pakraipos (K. Brunius, J . Deksnys, J . Valiulis, S. akeviius bei k t . ) , atgaivino iki 1941 m. pavasario savarankikai veiku si Lietuvos laisvs kovotoj sjung ( L L K S ) , kiti, kataliki kos srovs veikjai ( J . Ambrazeviius, A. Darnusis, A. M a c e i n a , Z. Ivinskis ir k t . ) , nuo 1941 m. pabaigos pradjo kurti nauj nelegali Lietuvi fronto ( L F ) organizacij. L L K S nuo 1942 m. rudens leido nelegal laikrat Laisvs kovotojas", o nuo 1943 m. pradios savo laikrat laisv" turjo ir Lietuvi frontas. 1942 m. pogrindio organizacij padaugjo. Atgij vals tieiai liaudininkai nuo birelio pradios pradjo leisti Nepri klausom Lietuv", vien svarbiausi pogrindio laikrai. K a zys Veverskis suorganizavo Lietuvos laisvs armij ( L L A ) karin organizacij, vienijusi daugiausia buvusios Lietuvos armijos karius, o buvs Naujosios Romuvos" redaktorius, vie nas i krikioni demokrat ideolog Juozas Keliuotis kr Lietuvi vienybs sjd ( L V S ) , jungus katalikikos pasaul iros akademin j a u n i m . B e it, anot H. emelio, buvo ir ki t, maesni pavieni organizacij, leidusi savo spaud, tur jusi radijo imtuvus, nari ir rmj.
57

Visos pogrindio organizacijos siek t pai tiksl (atkurti nepriklausomyb), kovojo su tais paiais prieais (Soviet S -

j u n g a ir nacistine V o k i e t i j a ) , naudojo tuos paius kovos meto dus (pasyv pasiprieinim), taiau sudaryti bendr rezisten cini j g vadovyb seksi sunkiai, nes jos skirtingai sivaiz davo nepriklausom Lietuv. Bet svarbiausia klitis susi vienyti buvo partij ir frakcij ambicijos, ginai, kas vadovaus, kas vadovybje turs daugiau viet (posakis du lietuviai trys p a r t i j o s " atsirado vokiei okupacijos m e t a i s ) . 1943 m. Lietuvoje buvo du antinacins rezistencijos centrai: krikioni koji Tautos taryba ir liaudinink, socialdemokrat, tautinink bei nacionalist Vyriausiasis lietuvi komitetas ( V L K - a s ) . P o ilg ir sunki deryb lapkriio 25 d. abu centrai pagaliau susijung Vyriausij Lietuvos ilaisvinimo komitet ( V L I K - ) . J o pir mininku tapo S. Kairys (socialdemokratas), vicepirmininkais A. Darnusis (krikionis demokratas) ir B . Gaidinas (tauti ninkas), nariais J . Audnas (liaudininkas), K. Brunius (na cionalist p a r t i j a ) , J . Deksnys ( L L K S ) ir kt. Iki nepriklausomybs atkrimo VLIK-as turjo vykdyti nele galios Lietuvos vyriausybs funkcijas: vadovauti tautos kovai dl valstybs atkrimo, atstovauti Lietuvai ir ginti jos reikalus usienyje. Taiau sunkiai pasiekta vienyb i esms buvo for mali. Nebuvo sudaryta vieninga karin organizacija bei cent rin karin vadovyb. Nejo V L I K - Lietuvos laisvs armija, kai kurios kitos rezistencins organizacijos, o susivienijusios nepasitikjo viena kita ir toliau varsi dl takos vadovybje. Veiklus antinacins rezistencijos dalyvis J . Valiulis 1944 m. kovo 20 d. ra A. Vokietaiiui, kad nedarbingumo vys smarkiai grauia V L I K - o pastat, vyksta rivalizacija, konkretus darbas n per plauk n e p a g e r j o . Tik po 3 mnesi, 1944 m. vasario 16 d. pasirod pirmasis vieas V L I K - o pareikimas. B e keli dek laracij, nieko konkretaus nebuvo nuveikta ir vliau. Artjant prie Lietuvos sienos Raudonajai armijai ir pleian tis rytinse apskrityse teroristinei sovietini partizan bei Ar mijos krajovos veiklai, aktuali darsi Lietuvos kariuomens dalini krimo problema. Apie lietuvik ginkluotj pajg or ganizavim iandien kalbama visur, kur susirenka bent du mo ns < . . . > , ra pogrindio spauda.Visuomen pritaria or ganizavimui ginkluotos jgos, kuri bt skirta Lietuvos terito rijai ir jai artimoms sritims nuo bolevik g i n t i " . V L I K - a s pritar visuomens veikj bei generalini tarj idjai sukurti lietuvikj divizij. Vokieiai, apie tai anksiau nenorj ir gir dti, blogjant reikalams frontuose, pasidar nuolaidesni. 1944 m. vasario 13 d. gen. P. Plechaviius ir S S bei policijos vadas Jeckelnas pasira kompromisin susitarim: kovai su besi pleianiu banditizmu steigiama savanori Vietin rinktin, ku riai vadovaus lietuvi karininkai, taiau j o s vadas (gen. P. Ple chaviius) bus atsakingas vokiei staigoms. Naciai pasiadjo rinktin apginkluoti, nesisti jos i Lietuvos, taip pat neveti krato moni darbams Vokietij.
58 5 9

Lietuvi tauta pritar sav kariuomens dalini krimui. Vos per kelias savaites Vietin rinktin usiregistravo 30 tkst. savanori, i j buvo sudaryta 15 batalion po 750 vyr kiek viename. Taiau j a u kovo mnes paaikjo, kad naciai gen. P. Plechavii apgavo: pareikalavo duoti deimtis tks tani darbinink ir net skelbti visuotin vyr mobilizacij vokiei kariuomen. Lietuviams sabotuojant naci reikalavi mus', gegus viduryje gen. P. Plechaviius ir keliasdeimt auktesnij karinink buvo suimti ir isisti Salaspilio (Lat vijoje) koncentracijos stovykl. 3 tkst. Vietins rinktins ka ri buvo igabenti darbams Vokietij, taiau dauguma j isi bgiojo ir pradjo slapstytis. Dar prie tai, balandio p a b a i g o j e gegus pradioje Kaune gestapas sum daugum V L I K - o bei L L K S vadovybs nari (K. Bieliuk, K. Bruni, J . Deksn, B . Gaidin, J . Valiul, J . Katili, A. Tumn, A. D a m u ) , taip pat daugel pogrindio spaudos darbuotoj.

7. A N T I N A C I N E L I E T U V I

KOMUNIST

KOVA

Kartu su besitraukiania Raudonja armija S S R S evakuavosi apie 23 tkst. Lietuvos gyventoj, i j daugiau kaip 2,5 komunist (53 procentai vis n a r i ) , per 2 tukst. komjau nuoli, nemaai sovietini pareign (tarp j 160 N K G B ir 1,2 tkst. NKVD d a r b u o t o j ) , aktyvist, j eim n a r i . Rugpjio pabaigoje Maskvoje buvo sudaryta L K P (b) C K tei smis veikusi 7 asmen grup (A. Sniekus, N. Pozdniakovas, A. Guzeviius, M. Gedvilas, J . Paleckis, N. Gridinas, I. Meskupas), kuri vadovavo komunistiniam pogrindiui Lietuvoje ir rpinosi karini lietuvik Raudonosios armijos dalini organizavimu. Pirmosios diversant grups Lietuv buvo atsistos j a u 1941 m. lieposrugpjio mnesiais. Taiau beveik visus j na rius sunaikino vokieiai ir policija. L K P C K duomenimis, nuo karo pradios iki 1943 m. pabaigos Lietuv dirbti pogrindio darb buvo atsisti 175 komunistai, madaug 100 komjaunuo li bei 70 nepartini aktyvist. Dar 100 paraiutinink" nusi leido 1944 m. pirmame pusmetyje. Soviet istorikai gerokai perddavo ne tik kovinius komunistini partizan nuopelnus, bet ir padidindavo j skaii tvirtindami, kad j i s siek daugiau kaip 10 tkst. Soviet partizan tabo duomenimis, 1944 m. birel Lietuvoje veik 56 briai, kuriuose kovojo 3,9 tkst. partizan: 1386 lietuviai, 1475 rusai, 676 ydai, 367 kit tautybi mons. Daugiau kaip ketvirtadalis soviet partizan buvo i stovykl pabg karo belaisviai. 1942 m. lapkrit S S R S Valstybs gynimo komitetas soviet partizanams Lietuvoje vadovauti Maskvoje steig Lietuvos par tizaninio judjimo tab, kurio virininku paskyr A. Sniek,
60 6 1 62

o jo pavaduotoju L K P CK Organizacinio skyriaus vedj D. S u pikov. Partizan veiklai Lietuvoje vadovauti buvo sudaryta M. Sumausko ir G. Zimano vadovaujama operatyvin L K P C K grup, 1943 m. pavasar sikrusi prie Naruio eero B a l t a r u sijoje, o nuo rudens persikrausiusi pietryi Lietuv. Apie soviet partizan moral galima sprsti i 1943 m. ge gus 11 d. drg. J u r g i o " (G. Zimano) laiko A. Sniekui: I gyventoj danai atima ne tik drabuius bei maisto produktus (nors gyventojai nustatyta tvarka aprpina b r i g a d a s ) , bet ir iedus, pinigus, laikrodius < . . . > . Taip pat labai paplits gir tuokliavimas. S a m a g o n varo ir patys partizanai, ir gyventojus veria < . . . > . Kas neduoda, tam grasina ginklu, veda suau dyti, m u a " . Tiesa, G. Zimanas ra apie B a l t a r u s i j o s parti zanus. Taiau tas pats darsi ir Lietuvoje. 1944 m. birelio 19 d. L K P CK Ypatingasis skyrius informavo A. Sniek: < . . . > iki pastarj dien partizan briuose nusikalstami veiksmai prie vietos gyventojus ne majo, o didjo. Pasitaikydavo plikavi mo, iaginimo ir nuudymo f a k t " . Nors soviet partizan briai ventvagikai buvo pasivadi n Grainos, Margirio, algirio, Kstuio,! Vytauto, Laisvosios Lietuvos" vardais, taiau j tikslas buvo ne atkurti Lietuvos nepriklausomyb, o grinti j atgal Kremliaus imperij. Sprogdindami traukinius, udydami vokiei 'pareignus, j i e utraukdavo naci kert nekaltiems aplinkiniams gyventojams. 1943 m. buvo sudeginti Fermos (Trak apskrityje), Lazdn (prie Vievio), Milin, Laucin, Slapeiki (Rokikio apskrity j e ) , Sarkiki (Valkinink valsiuje) bei kiti kaimai. Dalis j gyventoj buvo iudyta, kiti iveti darbams Vokietij. 1944 m. birelio 3 d. soviet partizanams nuudius 5 vokieius, esesininkai sudegino Piriupius. Liepsnose uvo arba buvo nu auta 119 io kaimo gyventoj. Raudonieji partizanai kovojo ne tik su vokieiais, bet ud ir lietuvi savivaldos pareignus, terorizavo savigynos brius krusi kaim gyventojus. 1944 m. sausio 29 d., kerydami u ginkluot prieinimsi, jie sudegino Kanik (Jain vals iuje) kaim ir nuud 36 bei sunkiai sueid 14 j o gyventoj. Balandio 12 d. soviet partizan U tvyn" brys, vadovau j a m a s kapitono Sergejevo, sudegino Trak apskrities Onukio valsiaus Bakaloriki kaim ir nuud 18 j o v y r . Birelio 24 d. Musteikos kaime (Marcinkoni valsiuje) buvo nuudyta 14 vyr.
6 3 64 6 5

Komitetas i Pavolgyje kuriam divizij taip pat nusiunt per 7 tkst. jaunesnio amiaus i Lietuvos evakuavusi vyr. Vi suose sovietmeio istorijos vadovliuose raoma, j o g 16-oji di vizija kovos krikt gavo 1943 m. prie Aleksejevkos (Oriolo s r i t y j e ) , o usigrdino prie Kursko. I tikrj tie miai, ypa pirmasis, labiau primin skerdynes. Dl nepakankamo parengi mo ir apginklavimo bei vadovybs (daugiausia divizijos vado gen. F. Baltuio-Zemaiio) nemokikumo uvo 3,4 tkst., buvo sueisti 8,4 tkst., ir dingo be inios daugiau kaip 400 divi zijos k a r i . 16-oji divizija lietuvika buvo slyginai, nes 1944 m. pradioje i 5,1 tkst. jos kari, (be 2150 kari, buvusi 2-ame atsargos batalione B a l a c h n o j e ) 32,3 procento buvo lietu viai, 39,9 procento rusai, 22 procentai ydai . Papildyta ki t sovietini respublik vyrais, 16-oji auli divizija ts savo kov keli, kuris, deja, ved ne Lietuvos laisv.
6 6 6 7

NUORODOS Isamiau apie karo veiksmus Lietuvos teritorijoje r.: kirpa K. Sukili mas Lietuvos suverenumui atstatyti. Vaingtonas, 1973.P. 282298. Skebra K. Reikjo ms kani. V., 1990. P. 8. laisv. 1984.Nr. 9 1 . P . 59. kirpa K- Min. veik. P. 323. Rimkus V. Lietuvi sukilimas Vilniuje 1941 m. Londonas, 1984. laisv. 1941. Liepos 11, 15, 21. Lietuvos aidas. 1993. Sausio 15. Raila B. Dialogas su lietuviais.ikaga, 1960 P . 63. laisv. 1984.Nr. 9 1 . P . 60. Masins udyns Lietuvoje. T. 1. V., 1965. P. 87. Nepriklausoma Lietuva. 1942.Nr. 1112; 1943.Nr. 1516. Naujoji Lietuva. 1941.Birelio 29. laisv. 1941.Birelio 24. Ruknas K. Hitlerinink politika Lietuvoje 19411944 m. Disertacija istorijas moksl kandidato laipsniui gyti.V., 1970. // MA CB rankrai skyrius. F. 261475. Mastins udyns Lietuvoje. T. 1. P. 330. kirpa K- Min. veik. P. 482. Lietuvos Laikinosios Vyriausybs statymai. P. 4951. kirpa K Min. veik. P. 444. kirpa K Min. veik.P. 348; Bubnys A. 1941 m. birelio sukilimas it Lietuvos Laikinoji vyriausyb // altvykslNr. 11.P. 3839. kirpa K. Min. veik. P. 456457. laisv. 1942.Kovo 30; L E . T . 15 P . 463. Masins udyns Lietuvoje. T. 1. P. 22. kirpa K- Miin. veik.P. 520521. laisv.1941.Lapkriio 22. Ten pat.1941.Spalio 30. Vliau vidaus reikal tarju buvo paskirtas J . Narakas. Sduvis N. Vien vieni. 1964. P. 4243. laisv..1941.Rugpjio 20. Ketvirtis amiaus socializmo keliu. V., 1965. P. 4950. Nepriklausoma Lietuva. 1944. Nr. 1. (37). Kviklys B. Lietuvi kova su naciais. 1946. P. 1314. Ketvirtis amiaus... P. 51. LVVOA. F. 3377.Ap. 5 8 . B . 271.L. 40.
1 2 3 4 5 7 8 9 10 11 1 2 13 14 15 17 18 19 20 21 2 2 2 3 2 4 2 5 2 6 27 2 8 2 9 3 0 31 3 2 3 3

1941 m. gruodio 18 d. S S R S Valstybs gynimo komitetas, praant L K P Centro Komitetui bei Lietuvos T S R vyriausybei, nutar kurti 16-tj lietuvikj Raudonosios armijos auli di vizij. J o s branduol sudar pirmosiomis karo dienomis i P a brads R u s i j ivaryti 29-ojo teritorinio korpuso kariai bei Vil niaus pstinink karo mokyklos kursantai. 1942 m. L K P Centro

Ateitis. 1943. Rugpjio 3. Sduvis N. Min. veik. P. 64. T. 1.M., 1965.C. 213 Masins udyns...T. L P . 328330. Ruknas K. Min. veik. P. 94. Masins udyns...T. L P . 11; Ruknas K- Min. veik P 94 Ten pat. ' ' Ruknas K. Min. veik.P. 91. L E . T . 7.P. 193; Masins udyns...T. L P 138 Masins udyns...T. 1.P. 131137. Kviklys B. Min. veik. P. 1620. Brazaitis J. Vien vieni. V., 1990.P. 143. Ratikis S. Kovose dl Lietuvos. T. 2. P. 306307 Brazaitis J. Min. veik.P. 143. LVVOA. F. 3377.Ap. 5 8 . B . 176.L. 50. Isamiau apie lietuvi kov su naciais r.: Bubnys A. Lietuviu rezisten cija 19411944 . V . , 1991. Matulionis J. Neramios dienos.Torontas, 1975.P. 122. em elis H. Okupant replse.P. 13. Nepriklausoma Lietuva. 1942. Nr. 9. Laisvs besiekiant.ikaga, 1983.' P 910 Brazaitis J. Min. veik.R. 108. Bubnys A. laisv: lietuvi antinacinis pasiprieinimas 19411944 m // Pergal. 1990,Nr. 3, emelis H. Man. veik. P. 5253. Raila B. Dialogas...P. 71. Laisvs besiekiant. P. 295. laisv. 1944,Balandio 3. LVVOA. F. 1 7 7 1 , - A p . 5 . - B . 1 0 2 . - L . 191 (NKVD 1942 m duo menys). " Ten p a t . - B . 4 8 . - L . 5; B. 1 0 0 . - L . 1 - 3 ; Ap. 6 . B . 3 2 . - L . 19- Ap 7 B 172.L. 8. (1941 m. rudens A. Sniekaus ataskaita, 1942 m. balandio N. Gndino payma, LKP CK Kadr skyriaus duomenys). Ten pat.Ap. 6 . B . 39.L. 2, 27 Ten pat.B. 40. L. 200. 64 Ten pat Ap. 7 . B . 195.L. 61. 65 Ten pat.B. 116,L. 1619 (sovietini partizan tabo 1944 m ba landio mnesio ini suvestin). ! , ?n P a t . - B . 3 1 2 . - L . 1 - 4 (LKP CK Karinio skyriaus vedjo P Ja kovlevo 1944 m. pradios payma Centro Komitetui). Ten pat.
3 4 35 3 6 3 7 3 8 3 9 4 0 41 4 2 4 3 44 45 46 47 4 8 4 9 5 0 51 5 2 5 3 5 4 55 5 6 57 5 8 5 9 6 0 6 8 Tf 6 7

SKYRIUS

ANTROJI SOVIET OKUPACIJA. POKARIO LAIKOTARPIS ( 1 9 4 4 - 1 9 5 3 m.)

1 . D E M O G R A F I N I A I KARO B E I NUOSTOLIAI

OKUPACIJOS

Antrojo pasaulinio karo metais bei pokario laikotarpiu Lie tuva patyr didiuli demografini nuostoli, savo mastu pri lygstani X V I I a. antrosios puss ir X V I I I a. pradios katakliz mams. Dl to i esms pasikeit kiekybin ir kokybin, ypa tautin, krato gyventoj sudtis. 1941 m. sausio 10 d. Maskvoje buvo pasiraytas S S R S ir Vo kietijos vyriausybi susitarimas dl Vokietijos piliei bei vo kiei tautybs asmen perklimo i Lietuvos T S R Vokietij, o Lietuvos piliei bei lietuvi, rus ir baltarusi tautybi as men i Vokietijos Lietuv. Remiantis iuo susitarimu, va sariokovo mnesiais i Lietuvos Vokietij ivyko 53 tkst. gyventoj, o i Klaipdos ir Suvalk krat atsikl gyventi 12 tkst. lietuvi ir 9,3 tkst. rus bei baltarusi. Tarp Lietuv palikusi moni nemaai buvo ir vokieiais usiraiusi lietu vi, kurie tik tokiu bdu galjo isigelbti nuo bolevik teroro. Per pirmj sovietmet beveik 20 tkst. moni buvo iveta i Lietuvos Rusij kaip tremtiniai ar politiniai kaliniai. Lietuva prarado daug moni hitlerins okupacijos metais. Naciai sunaikino beveik visus ydus, i viso apie 200 tkst. moni. B e to, frontuose ir paiame krate uvo arba buvo nu udyta keliasdeimt tkstani kit tautybi Lietuvos gyventoj. B a i g i a n t i s karui, daug Lietuvos gyventoj atsidr Vakar Vokietijoje. Vieni j buvo atveti darbams ir po karo negro namo. o kiti atbgo patys, isigand Lietuv engusios Rau donosios armijos. Visi j i e tapo tremtiniais, monmis be tvy nes. Po karo amerikiei, angl ir prancz zonose gyveno 64 tkst. lietuvi Tauta patyr ir intelektualin nuostol, nes Vakarus pasitrauk daug Lietuvos inteligent. Emigracinio Lietuvos Raudonojo kryiaus duomenimis , 1947 m. Vakar Vo kietijoje glaudsi:
2

/ 5,5 tkst. kinink, 250 kunig, 548 karininkai, beveik 300 gydytoj, 150 ininieri, 225 teisininkai, 220 auktj mokykl dstytoj, 600 mokytoj, 4,2 tkst. mokini, 2,0 tkst. student. Vakaruose atsidr 60 procent vis Lietuvos raytoj drau gijos nari, bent pus dailinink, muzik, kit meno ak mo ni, taip pat didesn dalis mokslinink. Pasak B . Railos, ai Dievui, pavyko isigelbti beveik visam lietuvikam elitui, o kur elitas, ten juk tikroji tautos esm, jos pulsas, irdis, smegenys <> Beliko manyti, kad usieniuose esama kakas visikai panaaus maj Lietuv". Su tokiu optimizmu vargu ar ga lima sutikti. Matyt, labiau teisingi kiti B . Railos odiai: Tau tos gyvenime tai jau buvo ne ipjova, o geriausio kraujo nu leidimas iki pavojingo laipsnio" . Tragik Lietuvi padt D P (deplaced persons perkeltj asmen) stovyklose atskleidia J . Brazaiio apraytas epizodas: Lietuviai? Joki reikal! Eikit sau pas vokieius, pa reik D P kapitonas lietuvi tremtini atstovui. P a m a t s lietuv nustebus, kietai pridr: Taip, pas vokieius. Su vokieiais suriot savo likim, dabar su j a i s likimu ir dalinkits.
3

kkite vairi meiik skleidiamais gandais, es grusius j Lietuv taryb valdia persekios < . . . > . Liaukits abejoj. Grkite savo tvyn < . . . > " . Taiau naivuoli atsirado nedaug, vienas kitas. Dauguma Vakar Vokietijoje prisiglaudusi lietu vi 19491950 m. persikl gyventi JAV, Kanad, Australij bei kitas alis. 1945 m. pradioje Lietuvai atiteko beveik tuias Klaipdos kratas, kuriame prie kar gyveno 154 tkst. moni (i j per 47 t k s t . Klaipdos m i e s t e ) . Beveik visi klaipdieiai vokieiai ir lietuvininkai, artjant Raudonajai armijai, pasitrauk Vokietijos gilum. 1945 m. kovo 31 d. L K P C K galiotinis Klai pdos krate Zolingas prane A. Sniekui, j o g Klaipdos, ilu ts ir Paggi apskrityse tiktai 1530 ki yra lik moni, o 10,8 tkst, ki visikai tuti, be g y v e n t o j . P a i a m e Klai pdos mieste buvo lik tik 3,6 tkst. moni. Tiesa, iki met pabaigos, sugrus daliai bgli, vietini gyventoj iek tiek pa daugjo. 1946 m. sausio 1 d. Klaipdos apskrityje gyveno 1353, i l u t s 1055, P a g g i 245, i viso 2653 vietini valstiei eimos, turjusios 7,8 tkst. m o n i . Pateikti duomenys leidia daryti ivad, j o g Klaipdos krato gyventoj sumajo madaug 140 tkst. Apskritai 19411944 m. Lietuvos gyventoj skaiius suma jo madaug nuo 3,1 iki 2,5 mln. Itutjo ne tik Klaipda, bet ir Vilnius, kuriame 1945 m. pradioje gyveno apie 110 tkst. moni, t. y. beveik perpus maiau negu prie kar. Kaunas 1946 m. pradioje turjo 120 tkst. gyventoj, t. y. 20 procent maiau negu 1940 m. Karas baigsi, o gyventoj Lietuvoje ir toliau majo. 1944 m. rugsjo 22 d. Liubline Lietuvos T S R ir prosovietins Lenkijos vyriausybi atstovai pasira susitarim, pagal kur visi lenk tautybs Lietuvos gyventojai, taip pat Vilniaus krato ydai galjo repatrijuoti Lenkij. Repatriacija prasidjo 1945 m. pa vasar ir tssi iki 1946 m. lapkriio 1 d. Nor ivaiuoti parei k 134,4 tkst. eim, i viso 377,8 tkst. a s m e n . Antisovietinis lenk pogrindis bendro poirio repatriacij, matyt, netu rjo. Buvo atsitikim, kai lenk partizanai mu nenorjusius vaiuoti Lenkij v a l s t i e i u s . Taiau 1945 m. gegus 30 d. L K P CK ir L K T nutarime Apie lenk tautybs piliei evakua cijos Lenkij e i g " buvo konstatuota, j o g lenk nacionalis t a i " sabotuoja repatriacij. Milicijos valdyba, Vilniaus miesto bei apskrii vykdomieji komitetai buvo pareigoti rytingai sustiprinti kov su < . . . > evakuacijos sabotuotojais, organizuoti vengiani evakuacijos lenk dokument tikrinimus, ukirsti keli fiktyvi poliklinik bei ligonini paym apie tariamus susirgimus idavimui, utikrinti, kad ivykim sabotuojantys as menys netekt maisto korteli, teiss naudotis komunaliniais butais ir pan." I viso Lenkij ivaiavo 172,8 tkst. Lietu5 6 7 8 9 1 0

Kaip tuvis.

tai

savo

likim

suriom? paklaus

nustebs

lie

Yes, norit aikiau? Gerai. J s esat hitlerininkai, nacius rmt. su jais prie sjungininkus kariavot, nacizm skelbt ir vykdt, nuo sjunginink pas nacius atbgot... Tai dabar j u o s ir kreipkits" .
4

1947 m. birelio 9 d. L K P CK prim nutarim Apie propa gand tarp Lietuvos T S R piliei, esani nesovietinse zono se Vokietijoje ir Austrijoje, taip pat kitose alyse", kuriuo pa reigojo specialiai i L K P CK, S S R S Valstybs saugumo ministe rijos ( M G B ) ir Vidaus reikal ministerijos ( M V D ) atstov sudaryt komisij raginti visuomens veikjus, inomus intelek tualus, taip pat repatriantus rayti laikus, kvieianius Vaka ruose esanius lietuvius sugrti tvyn. 1948 m. vasario 7 d. specialiai usienio lietuviams leistas laikratis Tvyns b a l s a s " paskelb Lietuvi inteligent atsiaukim karo audros ibla kytus tautieius", kuriame, be kita ko, buvo sakoma: Tik savo tvynje J u s atgausite mogaus vert ir viesios ateities per spektyvas. Materialiniai rpesiai grusiems nesukels proble mos: vyriausyb jums pads vl sikurti tvynje < . . . > . Neti-

vos moni: 88,9, tkst. Vilniaus, 42,6 t k s t . Vilniaus apskri ties, 16,8 t k s t . T r a k , 13,9 t k s t . v e n i o n i , 5,3 tkst. Zaras, 3,4 t k s t . V a r n o s , 1,7 tkst.kit apskrii (Kauno, Kdaini, Panevio, Ukmergs) g y v e n t o j . Tarp ivykusij buvo ir lietuvi, net rezistent, kurie vaiavo Lenkij gelbda miesi nuo kaljimo ir Sibiro.
u

B e n t 3040 tkst. Lietuvos gyventoj 19451953 m. persi kl gyventi kitas sovietines respublikas, daugiausia Kalinin grado srit bei Latvij. Daniausiai jiems Lietuvoje grs vie nokie ar kitokie pavojai ir j i e bgo pasislpti svetur. Pokario met kovos nusine apie 5060 tkst. gyvybi. Tai uv parti zanai, taip pat partizan, bandit ir valdios nuudyti civiliai gyventojai. Taiau labiausiai Lietuv praretino soviet valdios represijos. Netgi paios valdios, t. y. minimaliais, duomenimis, 19441953 m. i Lietuvos buvo iveta per 200 tkst. tremtini bei kalini I . ;
2

Sumajus gyventoj, atstatomiems miestams trko darbo j g o s . Labiausiai tai jaut Vilnius ir Klaipda, netek daugiau sia gyventoj. 1945 m. L K P C K bei L K T pareigojo vis respub likos apskrii valdi pasisti Vilniaus miest ir Klaipdos krat nustatyt skaii darbing moni. Taiau pustin re zultat buvo pasiekta tiktai apgyvendinant Klaipdos krat, kurio tuiuose ems kiuose iki 1947 m. pavasario sikr 6,6 tkst: eim, atvykusi daugiausia i Taurags, Kretingos, Teli bei kit emaitijos a p s k r i i . Kur kas blogiau seksi valdiai apgyvendinti itutjusi sostin ir uostamiest. Mat lietuviai kaimieiai, gyvendami permain" laukimo nuotaikomis ir esant sunkioms ekonominms gyvenimo miestuose slygoms (trko maisto, maas darbo umokestis), nenorjo juos keltis. J u o labiau kad i valdios priemon prieikai irjo parti zanai, pripain tiktai vien tautins atsparos form gink luot kov su okupantu. J . Aistis nesmerk moni, kurie sutiko talkininkauti okupantui ir sikr Kuri mari pakraty j e " , laimdami j Lietuvai, taiau buvo links manyti, j o g nie kada nebus pateisintas partizan draudimas lietuviams keltis Vilni .
13 14

rus ir 5,9 tkst; kit tautybi_ (nelietuvi) demobilizuot ka reivi bei karinink, i j 4,5 tkst. Vilniuje, 2,5 tkst. Kaune, per 1 tkst. Klaipdoje/ . Dar 2,5 tkst. j atvyko 1947 m . Visi jie buvo aprpinti butais ir darbu: karininkai staigose, o eiliniai kareiviai pramons monse, transporte, statybose. Vilni taip pat klsi gyventi Vakar B a l t a r u s i j o s gyventojai. I viso 19451951 m. Lietuv i kit sovietini respublik, daugiausia iaurs vakarini R S F S R srii ir Baltarusijos, at vyko gyventi madaug 130 tukst. moni. Pirmasis po karo gyventoj suraymas Lietuvoje, kaip ir v i : soje Soviet S j u n g o j e , buvo tiktai 1959 m. Todl tiksli duo men apie gyventoj skaii bei sudt pokario laikotarpiu ne turime. Taiau remiantis aukiau pateiktais duomenimis, taip pat atsivelgiant natralj prieaug (19451951 m a p i e 180 tkst. moni), galima sprsti, j o g 1952 m. pradioje Lie tuva turjo madaug 2,3 mln. gyventoj, t. y. ketvirtadaliu ma iau negu prie kar. Po karo smarkiai surusjo respublikos miestai. 1951 m. pabaigoje i 179 tkst. Vilniaus gyventoj lygiai tredalis (33,3 procento) buvo rusai, 7 procentai balta rusiai, 4 procentai ukrainieiai, 3,1 procento ydai, 21,1 pro c e n t o l e n k a i ir tik 30,8 procento l i e t u v i a i . 1950 m. Klai pdoje i 48,5 tkst. gyventoj lietuvi buvo madaug 40 pro cent . 6-ojo deimtmeio pradioje i 7 vidurini uostamies io mokykl 4 buvo rusikos. Pakeitus senuosius gatvi bei aiki pavadinimus, Klaipdoje atsirado Gorkio, Kalinino, Kirovo gatvs. Mieste buvo steigtas rus dramos teatras, o evan gelik liuteron banyia paversta staiatiki cerkve. Lietuvi kalbos tais metais beveik nesigirdjo Vilniaus gatvse, juo la biau staigose. Beveik penktadal ar net ketvirtadal vis Kauno ir iauli gyventoj taip pat sudar rusai bei kiti slavai.
5 16 11 , 8

Itutj Lietuvos miestai buvo apgyvendinami i esms sti chikai ir daugiausia nelietuviais. Kit sovietini respublik gy ventoj migracij Lietuv skatino Rytprsi (Kaliningrado srities) kolonizavimas. Vilniaus ir Klaipdos moni direktoriai rusai geleinkelio stotyse nesunkiai kalbdavo savo tautieius nevaiuoti toliau, Vokietij", o pasilikti ia, soviet Lietuvoje, kurioje netrksta duonos ir kur j laukia darbas, butai. sikr patys, kolonistai laikais kviesdavo atvykti Lietuv ir savo gimines, pastamus. Kita kolonist kategorija buvo demobili zuoti sovietins armijos kariai. Lietuvos T S R Karinio komisa riato duomenimis, 19451946 m. Lietuvoje apsigyveno 7,3 tkst.,

P a g a l karo bei pokario met demografinius nuostolius Lietu va tarp Europos ali atsiliko tik nuo B a l t a r u s i j o s . Priekarin lyg p a g a l g y v e n t o j skaii kratas pasiek tiktai 7-ojo ir 8-ojo deimtmei sandroje, t.-y. praslinkus 25 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kaip karo bei pokario metais pasikeit tautin Lietuvos gyventoj sudtis, rodo emiau pateikti duo menys (procentais):
Tautyb Lietuviai Lenkai ydai Vokieiai Rusai Kiti
1 2

1941 m. 71,0 13,0 7,0 5,4 2,4 1,2

1959 m. 79.3 8,5 v 0,9 0,4 8,5 2,4

Orientaciniai duomenys. Kartu su Klaipdos krato lietuvininkais.

2. R A U D O N O S I O S A R M I J O S G R I M A S IR S O V I E T V A L D I O S A T K R I M A S
1944 m. birel Raudonajai armijai pradjus puolim B a l t a rusijoje, frontas visikai priartjo prie Lietuvos. Liepos 4 d. I Pabaltijo fronto kariuomen (vadas g e n . I . ' B a g r a m i a n a s ) pereng iaurrytin Lietuvos sien ir po keli dien um venionis bei Uten. pieiau puolusi III B a l t a r u s i j o s fronto kariuomen, vadovaujama gen\ I. erniachovskio, liepos 7 d. um Nemenin, N a u j j Vilni ir pradjo supti Vilni, ku riame gynsi 15 tkst. vokiei gula. Raudonarmieiams tal k primygtinai silsi Vilniaus apylinkse sutelkti lenk Armi j o s krajovos briai, turj Londone buvusios vyriausybs uduot uimti Lietuvos sostin, kurti j o j e savo valdi ir parodyti pa sauliui, jog is miestas yra Lenkijos. L T S R vadovai A. Sniekus ir M. Gedvilas du kartus (liepos 9 ir 12 d.) kreipsi V K P ( b ) C K sekretori G. Malenkov bei NKVD ir N K G B vadovus, si lydami, nuginkluoti Armijos krajovos dalinius ir isisti j u o s unugar . Liepos viduryje taip ir buvo padaryta.
19

Liepos 13 d. Vilni um soviet kariuomen ir Gedimino kalne ikl Lietuvos T S R vliav. Puldami toliau vakarus, I I I B a l t a r u s i j o s fronto kariai rugpjio 1 d. um Kaun, o to paties mnesio viduryje pasiek Rytprsi sien Unemunje. iaur nuo linijos VilniusKaunas puolusi I P a b a l t i j o fronto kariuomen iki liepos pabaigos um vis Auktaitij, taip pat iaulius, Radvilik, Pakruoj. Rugpjio antroje pusje vokie iai pradjo kontrpuolim Siaurs Lietuvoje, neskmingai ban dydami atsiimti iaulius. Atremiant vokiei puolim, kovose da lyvavo 16-oji lietuvikoji divizija, permesta i Polocko. Nu blokus vokieius nuo iauli, fronto linija laikinai stabilizavosi. Spalio 5 d. soviet kariuomen atnaujino puolim emaitijoje Klaipdos kryptimi. Istumiant vokieius i emaitijos, kovose dalyvavo 16-oji divizija, kurios gretose kovsi nemaai lietuvi. O prie Sedos ir Barstyi pozicijas gyn Tvyns apsaugos rink tins vyrai bei Lietuvos laisvs armijos v a n a g a i " , taip pat lie tuviai. Ir vieni, ir kiti liejo krauj, deja, ne dl Lietuvos. 1945 m. sausio 28 d. Raudonoji armija um Klaipd, o po dviej dien Nid bei kitas Kuri nerijos gyvenvietes. Pir m kart nuo X I I I a. vidurio visos lietuvi ems, iskyrus Sei n krat Lenkijoje ir nedideles lietuvi salas B a l t a r u s i j o j e , bu vo sujungtos krv, deja, ne suverenios Lietuvos valstybs, o S S R S respublikos sudty. Lietuvos teritorija isiplt iki 65 tkst. k m (1938 m . 5 6 tkst. k m ) .
2 2

kariniai, nors visikai nevakarietiki! Tai skaudus kuriozas mums, nes visoms kitoms Ryt Europos tautoms, nuo Suomijos iki Bul garijos, Rusija yra j rytinis kaimynas." I vis pusi Rusi j o s arba jos aneksuot krat apsuptai Lietuvai beliko 2 nedideli langai Vakarus: siauras B a l t i j o s pajrio ruoas ir neilga siena su Lenkija. Antrojo pasaulinio karo pabaiga, padariusi gal naci prie spaudai Europoje, neatne laisvs tik B a l t i j o s kratams, ku riuose rudj okupacij pakeit kita raudonoji. 1944 m. gruo dio 20 d. P r a v d a " ra, j o g Lietuva sugrinta sovietini taut eim". Ne ivaduota, o sugrinta! Didesnje Lietuvos dalyje 1944 m. vasar, o emaitijoje ruden vl siviepatavo soviet reimas, kuris rmsi komunist partija, daugybe val dinink, N K G B ir NKVD, prokuratra, kariuomene ir strib briais. P o karo daug kart buvo keiiamas administracinis Lietu vos T S R suskirstymas. i 9 4 0 m. respublikoje (kartu su Klaipdos kratu) buvo 25 apskritys, suskirstytos 267 valsius, o 1947 m. pabaigoje jau 37 apskritys su 320 valsi, suskirstyt 2,9 tkst. apylinki. 1950 m. vasar (VI.20) apskritys ir vals iai buvo panaikinti, o vietoj j sudaryti 87 rajonai, priklaus keturioms Vilniaus, Kauno, iauli ir Klaipdos sritims. Vi s i administracini perskirstym tikslas buvo suvienodinti Lietuv su Soviet S j u n g a ir kontroliuoti gyventojus, ypa rezistencijos slopinimo, priverstins kolektyvizacijos laikotarpiu. Antai 1946 m. rugpjio 3 d. L K P C K biuras, svarsts politin padt labiausiai banditiniame" Bir apskrities Vabalninko valsiuje, nusprend, j o g is valsius per didelis, nes miestelyje gyven pareignai ir kareiviai nesteng tinkamai kontroliuoti nutolusi apylinki gyventoj. Buvo nutarta Vabalninko vals i padalyti kelet maesni, kurdinant kiekviename NKVD kariuomens g u l . Kartu su administracini vienet skaiiu mi daugjo valdinink, strib, saugumiei, rus kareivi. Nu slopinus pasiprieinim ir sovietizavus krat, 6-ojo deimtme io viduryje rajon ir apylinki gerokai sumajo, o srii visai neliko.
2 0 1 2 1

Po Antrojo pasaulinio karo gerokai pasikeit Lietuvos geo politin padtis. P r i s i j u n g ir kolonizav Karaliauiaus (Kali ningrado) srit, rusai pirm kart istorijoje tapo tiesioginiai Lietuvos kaimynai. Ir ne bet kokie, anot J . Vidzgirio, o va-

Lietuvoje, kaip ir visoje Soviet S j u n g o j e , kasmet kas nors buvo renkama": 1946 m. iem (vasario 10 d.) S S R S AT deputatai, 1947 m . Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba, 1948 m . vietins tarybos, 1949 m . teisjai ir teism tarjai, po to vl nuo pradios. Rinkim kampanijos buvo ilgos ir labai triukmingos, atimdavo i valdios daug laiko, energijos ir popieriaus (plakatais buvo aplipdomi visi stulpai, tvoros, na m s i e n o s ) . Usienietis (pokario metais jie Lietuv nebuvo leidiami) tikriausiai bt pagalvojs, j o g komunist partija bijo pralaimti rinkimus. I tikrj tokio pavojaus nebuvo. Nors pirmaisiais pokario metais dauguma moni rinkimus" boiko-

tavo, oficialiais duomenimis, komunist ir nepartini blokas" vis tiek surinkdavo beveik 100 procent bals. Valdios paskirti rinkim komisij nariai sumesdavo balsades tiek biuleteni, kiek reikjo. L K P CK darbuotoj grup, 1946 m. gegus mnes tikri nusi, kaip laikomasi socialistinio teistumo Taurags apskrityje, savo ataskaitoje ra, kad partijos komiteto instruktorius Timofejenka i apylinki rinkim komisij reikalavo: Darykite, k norite, nors ir patys balsuokite, bet kad bt ne maiau kaip 90 procent balsavusij". Apylinki rinkim komisijos t ir da r. Antai Pajrio apylinkje i 741 sraus rayt rinkj atjo balsuoti 150; u kitus biuletenius balsad sumet komi sijos n a r i a i . Taip buvo b a l s u o j a m a " ne tik T a u r a g s apskri tyje, bet visoje Lietuvoje. V K P ( b ) C K Lietuvos biuro narys I. Tkaenka L K P Centro Komiteto 1946 m. balandio plenume pripaino, jog Alytaus, Marijampols ir Lazdij apskrityse iki 20 vai. (tuo met laiku temsta jau apie 17 vai.) buvo balsav tik 2 0 3 0 procent rinkj .
2 2 2 3

Centrin rinkim komisija prane, j o g rinkimuose dalyvavo 91,8 procento vis rinkj, i kuri 95,4 procento balsav u komunist bei nepartini bloko bandidatus. Komentuodamas rin kim rezultatus, J . Paleckis demagogikai tvirtino, j o g lietu vi tauta dar kart, kaip ir 1940 bei 1941 m. rinkimuose, parei k savo tvirt pasiryim eiti tarybiniu keliu" .
2 4

Aukiausioji Taryba, formaliai aukiausioji valdios Lietu voje institucija, jokios realios valdios neturjo, todl ir j o s sesijos, kuriose buvo tvirtinami L K P C K bei Ministr Tarybos parengti statym projektai, paprastai trukdavo 5 6 dienas per metus: Bene svarbiausias nuolat veikusio AT Prezidiumo ( j o pirmininkas vis pokario laikotarp buvo J . Paleckis) veiklos baras buvo daugiavaiki motin apdovanojimas medaliais. Mi nistr Tarybos (iki 1946 03 15 Liaudies komisar t a r y b o s ) , kuriai vadovavo M. Gedvilas, valdia buvo didesn. D a u g j o ministerij. 1953 m. dirbo net 24 ministerijos (1940 m . 1 3 ) . Viena i nauj ministerij Usienio reikal, steigta 1944 m., kai dar buvo tikimasi, jog visos sjungins respublikos gals tapti Jungtini Taut Organizacijos narmis. Vliau i ministe rija virto gryniausia fikcija. J o j e darbavosi keli pareignai, ta iau ir tie patys neturjo k veikti. Pokario metais Soviet S j u n g o j e dar labiau sustiprjus centralizuotam valdymui, ne tik usienio reikalai, gynyba, u sienio prekyba, bet ir susisiekimas, ryi sistema, jr bei upi laivynas, energetika, ems kio produkt paruoos, chemijos, popieriaus, stakli gamybos bei kitos pramons akos buvo vi sikai nepavaldios respublikai, joms vadovavo sjungini mi nisterij galiotiniai. B e to, dauguma L T S R ministerij buvo sjunginio-respublikinio pavaldumo. Respublikini ministerij

tebuvo penkios: vietimo, socialinio aprpinimo, darbo, vietins pramons ir komunalinio kio. Taiau ir j savarankikumas buvo ribotas. Aukiausi valdi Lietuvoje, kaip ir visoje S o viet S j u n g o j e , turjo partija, centre L K P CK, o vietose apskrii bei valsi komitetai. Lietuvos komunist partija buvo tik V K P ( b ) padalinys. 1945 m. pradioje ji turjo 3,5 tkst., 1948 m . 22,2 tkst., o 1953 m. 36,2 tkst. nari. mons paprastai stodavo par tij dl karjeros, nes buvo siekiama, kad visus vadovaujanius postus uimt komunistai. 1946 m. pradioje 56, o 1953 m. net 88 procentai vis vadovaujani L T S R darbuotoj buvo komu nistai ir k o m j a u n u o l i a i . Pokario laikotarpiu priimant darb kur kas labiau buvo vertinamas partikumas ir g e r a " socialin kilm negu isilavinimas ir inios. Net maaratis, turjs ki enje partin biliet, galjo tiktis vadovaujanio posto ir so taus gyvenimo. 1946 m. pradioje asmenys tik su pradiniu isi lavinimu respublikins valdios staigose sudar 16, miest ir apskrii 31, o valsiuose net 68 procentus vis vadovau jani d a r b u o t o j . Tokia kadr politika lm ir L K P sudt. 1948 m. 7,3 procento jos nari buvo darbininkai, 1,1 procento valstieiai ir net 80 procent tarnautojai, kuri daugiau kaip tredal sudar staig bei moni vadovai. Dauguma partijos nari buvo ne vietos gyventojai, o atvy kliai. 1948 m. lietuviai sudar 18,5 procento, lenkai maiau kaip 1 procent, o i brolik respublik" atvyk rusai, balta rusiai, ukrainieiai bei kit tautybi komunistai apie 80 pro cent vis L K P nari. Tad L K P i esms buvo svetimali or ganizacija. Tiesa, lietuvi partijoje daugjo, ir 1953 m. j buvo 38 procentai. J a u nuo 1944 m. pabaigos Kremlius, nepasitikda mas vietos komunistais, pradjo sisti Lietuv antruosius sek retorius: A. Isaenk ( 1 9 4 4 1 9 4 6 m . ) , A. Trofimov ( 1 9 4 6 1952 m.) ir V. Aronov (19521953 m . ) . Taiau to neuteko. 1944 m. lapkriio 11 d. nutarimu buvo sudarytas V K P ( b ) CK Lietuvos biuras kaip aukiausioji valdios staiga, kuriai iki 1946 m. pavasario vadovavo M. Suslovas, o j ataukus Mask v, iki biuro panaikinimo 1947 m. kovo m n . V. erbakovas. Biu ro nariai buvo F. Kovaliovas (pirmininko pavaduotojas, kuravs pramon bei prekyb), gen. I. Tkaenka (koordinavs N K V D , N K G B bei kit represini staig v e i k l ) , V. Pisarevas (kura vs ems k, 1946 m. ruden paskirtas L T S R Ministr Tary bos pirmininko pirmuoju pavaduotoju) ir kiti. I vietini drau g " biur buvo traukti tik A. Sniekus ir M. Gedvilas. P a sak M. Suslovo, , , V K P ( b ) CK Lietuvos biuro sudarymas, kaip ir tam tikro kadr skaiiaus i kit sovietini respublik Lietuv atsiuntimas, yra brolikos paramos jaunai sovietinei Lietuvos respublikai i r a i k a " . Sio biuro nari odis buvo ventas vi soms Lietuvos staigoms, taip pat ir Ministr Tarybai, L K P Centro Komitetui.
25 26 2 1

Pokario metais V K P ( b ) Centro Komitetas kelis kartus (1944 10 30; 1945 08 15; 1946 10 05) svarst Lietuvos partins organizacijos veikl ir bar jos vadovus u nepakankam kov su vokikai lietuvikaisiais nacionalistais" bei buomis". L K P vadovai musi krtin, dkojo u klaid" bei trku m " nurodym ir adjo juos itaisyti. Tam tikr poveikj Lietuvoje vykusiems procesams, ypa pa naikinus V K P ( b ) CK Lietuvos biur, dar A. Sniekus. Visi, kurie painojo A. Sniek, prisimena j kaip principing, idji k, nuoird bolevik staliniet, visk vertinus i klasini proletarinio internacionalizmo pozicij". Politologas A. tromas taip apibudino savo globj: K jis dar dar i irdies. Tar navo Sniekus Maskvai i sitikinimo < . . . > . Sau, savo pasaul irai j i s liko itikimas ir tada, kai (1941 m . L. T.) su kitais nepriklausomos Lietuvos veikjais represavo savo brol, ir tada, kai negailestingai slopino liaudies prieus", ir tada, kai sprog dino Karo muziejaus sodel (paminklus j a m e 1950 m . L. T.), ir tada, kai prievarta kolektyvizavo Lietuvos kaim; j i s buvo vi sikai nuoirdus, kai ra 1949 m. savo knygel apie Stalin Didysis lietuvi tautos d r a u g a s " i r baig j odiais lietu vi tauta bus aminai dkinga Didiajam Stalinui u pagalbos rank, itiest jai 1940 m e t a i s " . A. Sniek galima kaltinti fa natizmu, j o sitikinimus laikyti klaidingais, o veiksmus nusikals tamais, taiau sunku j vadinti idaviku" .
2 8

Bet A. Sniekus buvo ne tik bolevikas. J i s ir apsigims S u valkijos kininkas (tvai turjo bema 100 ha e m s ) . Sei mininko jausmas, ypa vlesniaisiais metais, kartais veikdavo net komunist. A. Sniekus norjo, anot A. tromo, kad j o kis Lietuva klestt. Matyt, todl 1944 m. liepos pabaigoje j i s .pra J . Stalin neimti kariuomen vyresni kaip 35 m. amiaus vyr, taip pat atleisti nuo mobilizacijos kai kuri pro fesij inteligentus (mokytojus, gydytojus, agronomus), nes visuotin (Raudonosios armijos vadovyb buvo pradjusi mobili zuoti 1845 m. amiaus vyrus) mobilizacija katastrofikai atsi liept ems k i u i . A. Sniekus nepritar i Centro" atsis tiems Lietuv draugams", kurie urmu norjo nurayti visus vietos kadrus. J i s rodinjo, kad senj inteligentij reikia per auklti", panaudoti socializmo statyboje". Tokia A. Sniekaus pozicija ekstremaliomis pokario slygomis Lietuvai buvo nau dinga. Kaip kininkas A. Sniekus 1948 m. pradioje sil G. M a lenkovui neforsuoti Lietuvoje kolektyvizacijos, taiau igirdo at sakym: Draugas Sniekau, js galite ginytis su mona. C K nutarimai ne svarstomi, o vykdomi" .
2 8 a 29

vyriausybini staig rusifikavimu bei lietuvi kalbos istmimu i vieojo gyvenimo, kartai pritar L. Berijos 1953 m. vasar pradtai kadr lietuvinimo politikai. A. Sniekus ir kiti komunis tai dogmatikai atriai kritikavo J . Paleck u 1947 m. Vilniuje ijusi jo knyg Taryb Lietuvos kelias" ir 1949 m. Maskvo je Sovietskaja Litva", kuriose i esms teigiamai buvo verti namas X I X a. p a b a i g o s X X a. pradios tautinis lietuvi sj dis. Sios knygos buvo pasmerktos kaip propaguojanios ideolo gikai aling vieningosios srovs" teorij, o j autorius 10 met neturjo teiss spausdinti savo kryb. J . Paleckis padjo grti Lietuv kai kuriems itremtiems inteligentams. Labai sunkia tuomet nacionalizmo" nuodme buvo kaltinamas ir M. Gedvilas. V. Pisarevas 1952 m. L K P CK plenume net tvirti no, jog M. Gedvilo elgesys nesuderinamas su buvimu partijoje. Pokario metais pakenkti mogui, net j praudyti (parayti skund ir pasmerkti kaljimui, tremiai) galjo kiekvienas eilinis stribas, sargas, nam eiminink, o nuveikti k nors po zityvaus, ypa Lietuvos mastu, buvo labai sunku. Visus svar besnius nutarimus priimdavo Maskva, ir juos turjo vykdyti vi si ir internacionalistas" A. Sniekus, ir nacionalistas" M. Gedvilas, ir liberalas" J . Paleckis. Viskam reikjo V K P ( b ) C K leidimo: Sporto" laikraiui leisti, naujam partijos apskri ties komiteto etatui vesti, svarbesniam pareignui paskirti, net soviet valdios atkrimo" jubiliejui v s t i . B e n t kiek nu krypus nuo partijos l i n i j o s " grs pareig netekimas arba dar didesni nemalonumai. P a a u k o j emesniuosius savo bendradar bius, padar juos atpirkimo oiais", postus isaugojo ir A. Snie kus, ir M. Gedvilas, ir J . Paleckis. Didvyri Lietuvos vadovybje nebuvo.
30

3. KADR P O L I T I K A . L I E T U V O S

RUSINIMAS

Tautins smons komunistai buvo respublikos vadovai J . P a leckis ir M. Gedvilas. Abu 1940 m. skausmingai igyveno Lietu vos inkorporavim S S R S , 1950 m. prieinosi lietuvik mo kykl pavertimui lenkikomis Vilniaus krate, buvo nepatenkinti

Soviet reimas laiksi prievarta, todl valdymo aparatui buvo skiriamas ypatingas dmesys. Brolik respublik" pavyz diu Lietuvoje Maskva dieg iki maiausi smulkmen apgal vot nomenklatrin kadr sistem. Aukiausios respublikos pareigybs (1952 m. j buvo 275 L K P C K ir partijos srii komitet sekretoriai bei skyri virininkai, miest bei rajon komitet pirmieji sekretoriai, AT Prezidiumo, Ministr Tarybos, komjaunimo, profsjung aukiausi vadovai) buvo V K P ( b ) C K nomenklatra. ias pareigas darbuotojus buvo galima priimti ir atleisti tik gavus V K P ( b ) CK sutikim. Kur kas gausesn bu vo L K P C K nomenklatra madaug 2 tkst. vadovaujani partini, administracijos, kio, kultros bei kit staig darbuo toj. Primim ias pareigas bei atleidim lm L K P CK. T u rjo savo nomenklatr taip pat partijos srii (1952 m .

4,9 tkst. pareigybi) ir miest bei rajon komitetai. Pastarj inioje buvo emiausi, todl pai gausiausi grandi vado vaujanios pareigybs (1952 m . 3 5 , 2 tkst. darbuotoj): vis vietini staig, moni, verslo arteli, kooperatyv, ki bei j skyri vadovai, mokykl direktoriai, gydymo staig, bibliote k, skaitykl vedjai ir 1.1. I viso Lietuvoje 1952 m. buvo dau giau kaip 42 tkst. vairi kategorij nomenklatrini parei gybi .
31

Nomenklatriniai darbuotojai, ypa auktesni kategorij, turjo daug privilegij. Iki 1947 m. pabaigos, esant normuotam aprpinimui, jiems buvo nemokamai skiriama deficitini preki, organizuojamas specialus maitinimas. Pavyzdiui, partijos Kau no miesto komiteto darbuotojai turjo savo atskir valgykl Met ropolio" restorane. B e prast maisto norm, prekybos liaudies komisaras V. Augustinaitis 1945 m. lapkriio mn. kiekvienam ios valgyklos lankytojui paskyr i nenormuot fond papildo mam maitinimui po 5 kiauinius, 100 g milt, 300 g darovi, 200 g pieno, 100 g gryb, 20 g riebal per d i e n . Nuo 1948 m! auktesnieji vadovaujantys darbuotojai prie alg gaudavo dide les priemokas. Antai L K P C K sekretori, Ministr Tarybos ir Aukiausios Tarybos Prezidiumo pirminink bei pavaduotoj priemoka 3 kartus buvo didesn u darbo umokest ( L K P CK pirmojo sekretoriaus: 2000 rb darbo u m o k e s t i s + 6000 rb priemo ka = 8 0 0 0 r b ) , ministr 2,5 karto, CK skyri vedj 2 kartus, apskrii partini komitet sekretori, vykdomj komitet pir minink bei kit darbuotoj priemoka prilygo j darbo umokes iui (1400 rb a l g o s + 1 4 0 0 rb priemokos = 2800 r b ) . Tuo metu vidutinis mnesinis darbinink ir tarnautoj darbo umokestis respublikoje buvo 500 rb. Auktj nomenklatrini darbuotoj alg priedams 1948 m. i respublikos biudeto buvo skirta 8,2 mln. r b . Vieomis ar nevieomis privilegijomis butais, kelialapiais sanatorijas ir poilsio namus, deficitinmis prek m i s n a u d o j o s i net emiausij grandi nomenklatra. Savo pajamas ji gerokai papildydavo pasisavintu tremtini, bandi t " , buoi" ki turtu. 1946 rm partijos Raseini apskrities komiteto sekretorius Moniunskas" apstat savo but suimt moni baldais. Tos paios apskrities Krai valsiaus partor gas Stakeviius ne tik pats nepirko msos, milt, kit maisto produkt , bet ir aprpindavo j a i s mint Moniunsk bei visus Raseini v i r i n i n k u s . Ministr Tarybos darbuotojas S. Maiminas, 1946 m. vasar lanksis Lazdij apskrities Leipalingio vals iuje, savo ataskaitoje ivardijo 12 to valsiaus valdinink, lai kiusi po 13, daniausiai neteistai sigytas karves, taiau nepristaiusi valstybei n litro pieno , kai kininkams, net ma aemiams, u pieno prievols nevykdym grs turto konfis kavimas ir net kaljimas.
5 2 3 3 34 35

Pokario metais i staig ir inyb nuolat buvo valomi" liaudies prieai", faistai", nacionalistai", buos", antisovietinis elementas", visi bent kiek nepatikimi tarnautojai. Vien iki 1945 m. spalio vidurio i valdios staig buvo atleista 6,1 tkst. d a r b u o t o j . Dar didesn umoj aparato valymas" gavo 1946 m. Tarp nukentjusij buvo ir aukt pareign. 1945 m. u susitaiklik poir buoes" i pareig buvo atleistas S S R S Paruo liaudies komisariato galiotinis K. B a nys, o u aparato terim svetimais ir politikai abejotinais ele m e n t a i s " ems kio liaudies komisaras J . Laurinaitis. 1946 m. u bolevikinio budrumo atbukim" neteko vis post L K P C K biuro narys partijos Kauno miesto komiteto oirmasis sekretorius J. Grigalaviius. Valstybins plano komisijos 'pirmininkas J . Vainoras u brolio partizano slpim ne tik buvo paalintas i darbo, bet ir isistas g u l a g u s " . Atleisti darbuotojai buvo keiiami i Rusijos atsistais valdininkais, demobilizuotais so vietins armijos kariais, buvusiais partizanais, vietiniais komu nistais ir komjaunuoliais. Brolika p a r a m a " kadrais buvo teikiama nuo pirmj i vadavimo" dien. Internacionalist", trokusi vesti lietuvius i viesi ateit" netrko. Vien tik 1944 m. antroje pusje 1945 m. pradioje (iki 04 01) su V K P ( b ) CK kelialapiais Lietuv atvyko 6116 darbuotoj: 379 i L K T bei komisaria tus, 2783 NKVD, 664 N K G B , 1986 dirbti geleinke liuose (i j 1 tukst. vadovaujanias p a r e i g a s ) , 1 2 6 parti nes s t a i g a s . Internacionalist" srautas neiseko ir vlesniais metais. Iki 1947 m. rudens vien tik organizuot", t. y. su s jungini staig bei inyb kelialapiais, atvyko 12,3 tukst. dar b u o t o j . Nemaai atvaiavo ir neorganizuot", ypa demobi lizuot sovietins armijos kari. Dl tokios kadr politikos labai surusjo vyriausybins, ki ns ir net kultros staigos. Ir juo auktesn bei svarbesn buvo staiga, tuo maiau j o j e liko lietuvi. 1946 m. pradioje vals i staigose lietuviai sudar 67 procentus, miest bei apskri i 61 procent, o respublikins valdios staigose tik 35 pro centus vis vadovaujani darbuotoj . 1951 m. pradioje, L K P C K Kadr skyriaus duomenimis, i 2,6 tukst. vadovaujan i L T S R darbuotoj, 1,4 t k s t , t. y. truput daugiau negu pus, buvo lietuviai. Taiau tas santykis vairaus rango staigo se buvo nevienodas: rajon valdios staigose lietuviai sudar 59,3 procento, miest valdios staigose 45,8 procento, o res publikinse staigose 40,8 procento vadovaujani darbuo toj . I respublikini valdios staig lietuvikiausias buvo Auk iausiosios Tarybos Prezidiumas, kurio ne tik pirmininkas, bet ir abu pavaduotojai bei sekretorius vis laik buvo lietuviai. Tuo tarpu i 5 Ministr Tarybos pirmininko M. Gedvilo pava36 37 38 3 9 4

duotoj 6-ojo deimtmeio pradioje net 3 buvo rusai (1945 m . tik v i e n a s ) . 1952 m. vasar i 54 respublikini valdios staig (ministerij, valdyb, komitet) vadov lietuvi buvo 30, o i 132 pavaduotoj tik 52 l i e t u v i a i . Pokario laikotarpiui ma iau negu pirmajam sovietmeiui bdinga antrj asmen" sis tema: rusai buvo skiriami ne tik pavaduotojais, bet ir minist rais, valdyb, komitet pirmininkais. 6-ojo deimtmeio pradio j e P l a n o komisijai vadovavo A. Petrovas, valstybs kontrols ministras buvo A. Efremovas, tarybini ki D. Mamajevas, lengvosios pramons F. Terioinas, komunalinio kio minist r a s G. Svisevas, statybini mediag pramons T. Liubimcevas ir 1.1. Lietuvos ryi sistemai vadovavo N. Bielianinas, Nemuno laivininkystei V. Smirnovas, Eltai surusjs, toto rius A. Marachtanovas, Meteorologijos tarnybai E. Piuginas.
41

Labai stiprias pozicijas i Maskvos atsisti kadrai turjo par tins valdios staigose. T944 m. pabaigoje i 76 L K P C K apa rato darbuotoj 61,8 procento, o 1952 m. (i 109) t i k 39,4 pro cento buvo l i e t u v i a i . Kadangi dalis ia dirbusi lietuvi gimtj kalb jau buvo umir, tai lietuvikai mokjo tik 20 pro cent CK d a r b u o t o j . Panaikinus V K P ( b ) C K Lietuvos biu r, C e n t r o " atstov padaugjo L K P C K biure, kuris faktikai buvo aukiausia respublikos valdia. 1945 m. j a m e buvo 2, o 5-ojo deimtmeio pabaigoje6-ojo pradioje 5 i Maskvos atsisti nariai (i viso buvo 13 n a r i ) : valstybs saugumo ministras P. Kapralovas, vadovavs rezistencijos slopinimui, LKP C K .antrasis sekretorius A. Trofimovas, kontroliavs A. Sniekaus veikl ir bendr politin situacij Lietuvoje, Minist r Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Pisarevas, globojs" M. Gedvil ir priirjs ekonomik, L K P (b) C K kadr sekretorius D. Supikovas, vadovavs kadr politikai respublikoje, L K P (b) Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekreto rius A. Cistiakovas, rpinsis" politiniu-visuomeniniu sostins gyvenimu .
42 43 4 4

1945 m. rugpjt L K P C K plenume dalyvavs S S R S valsty bs saugumo liaudies komisaras A. Kabulovas kalbjo: < . . . > Lietuvos respublika neturi moni, kurie galt vadovauti ms organ apskrii skyriams < . . . > . Mes net negalime rasti 2 3 ger darbuotoj lietuvi, kurie vadovaut respublikini orga n darbui". Taiau slopinant rezistencij, ypa verbuojant agen tr, buvo reikalingi darbuotojai, mokantys lietuvi kalb. Todl 1946 m. iem L. Berijos nurodymu Vilniuje buvo steigta me tin N K G B mokykla, rengusi nacionalinius ekist kadrus, dau giausia operatyvinius darbuotojus. J u o s reng ir Vilniuje veikusi M V D , o Kaune milicijos mokykla. Todl i emesnij M G B ir MVD darbuotoj 6-ojo deimtmeio pradioje lietuviai sudar j a u 20 procent, taiau tautin vadovybs sudtis i esms liko ta pati. 1952 m. vasar tarp 56 aukiausij M G B pareign (ministerijos skyri bei srii valdyb virinink ir j pavaduo toj) lietuvi buvo 7, o MVD i 22 4. I 87 M G B rajon skyri virinink nacional" buvo 9, o i tokio pat skaiiaus rajon milicijos skyri v i r i n i n k 1 2 l i e t u v i . Pokario metais aukiausius postus mielai buvo skiriami importiniai" lietuviai, t. y. Rusijoje gim arba didel gyveni mo dal ten praleid ir daniausiai jau nutautj, o neretai ir gimtj kalb umir, taiau lietuvikas pavardes' turj parei gnai. 1953 m. pradioje i ministerij bei kit respublikini inyb vadov j buvo net 13. V. Augustinaitis buvo ems kio ministras, B . Penkauskas ( P e n k o v s k i s ) s v e i k a t o s apsaugos, A. Mikutis prekybos, J . Maniuis statybos, K. Andriatis
443

lentel Vadovaujani bei operatyvini MGB ir MVD darbuotoj skaiius bei tautin sudtis 1946 m. Lietuviai Rusai 26 102 396 60 65 51 368 496 Kiti 4 11 67 4 34 16 90 105 I viso 32 119 525 70 109 72 471 783

Taiau daugiausia rus dirbo represins valdios staigose. P a g a l nerayt statym j vadovais buvo skiriami tik rusai. 1945 m. vasar nualinus i pareig valstybs saugumo liau dies komisar A. Guzevii, post net iki 1953 m. um i Maskvos atsisti generolai: D. Jefimovas (19451949 m . ) , N. Gorlinskis (1949 m . ) , P. Kapralovas (19491952 m . ) , P. Kondakovas (19521953 m.). LTSR prokuroras buvo M. Baliasnikovas (19441946 m . ) , D. Salins (19471948 m . ) , G. Bacharovas (19481957 m . ) . Tiesa, per vis pokar Vidaus reikal ministerijai vadovavo surusjs lietuvi kilms ekistas gen. J . Bartainas, taiau dl to i staiga nebuvo lietuvi kesn. Kaip rodo 9 lentelje pateikti duomenys, 1946 m. vasar lietuviai nesudar ir deimtos dalies auktesnij M G B ir MVD darbuotoj.

MGB: Ministerijos aparatas Miest ir apskrii skyriai Operatyviniai valsi darbuoto jai . MVD: Ministerijos aparatas Miest ir apskrii skyriai Kovos su banditizmu" skyri vadovai Valsi poskyri vadovai Operatyviniai darbuotojai
1 2 1 2 3 4 1

2 6 62 6 10 5 13 82

Ministras, valdyb ir skyrf virininkai, j pavaduotojai. Skyri bei poskyri virininkai, j pavaduotojai. Virininkai ir j pavaduotojai. Virininkai ir.j pavaduotojai. Lentel sudaryta remiantis altiniu: LKP CK Kadr skyriaus payma ( L V V O A . - F . 1 7 7 1 . - A p . 9 . B . 416.L. 44, 59).
2 3 4

maisto pramons, V. Boreika vietins pramons ministras. K. Gabdankas vadovavo verslo kooperacijai, J . Kumpis (Kompekeviius) architektros valdybai ir kt. Apskritai tokie darbuo tojai buvo ypa konservatyvs ir danai uolesni Lietuvos rusin tojai negu tikrieji rusai. I Pokario metais daugelyje centrins valdios staig beveik nebuvo lietuvi. 1946 m. Statybos ministerijoje (ministras Seremetjevas) i 27 vadovaujani darbuotoj tik 2 buvo lietuviai, S S R S Paruo ministerijos galiotinio Lietuvai staigoje (galio tinis P. Andrejevas) i 46 6, Grd paruo valdyboje (val dytojas importinis" lietuvis K. Gruas) i 46 1, S S R S vals tybinio banko Respublikinje kontoroje (valdytojas Biriukovas) i 47 9, Lietuvos geleinkeli valdyboje (virininkas lietuvi kai nemokjs kalbti lietuvis A. Kouchovskis) i 29 aukiau sio rango darbuotoj buvo 3 lietuviai, tie patys importiniai", S S R S Ryi ministerijos galiotinio Lietuvai staigoje nebuvo n vieno l i e t u v i o . Viename i L K P CK plenum M. Gedvilas apmaudiai pastebjo, j o g kai kurie draugai" mano, kad lie tuviai tink tik sargauti. Visose auktesnse staigose buvo kal bama, vedama ratvedyba tik rus kalba. M. Gedvilas 1953 m. vasar L K P C K plenume kalbjo: Beveik visose staigose, ku rias j a m (lietuviui. L. T.) tekdavo kreiptis sostinje, apskri ties ir net i dalies valsiaus centre, pareignai atsakydavo nelietuvikai. J e i g u j pakviesdavo kok nors posd ar pasita rim, tai ten daugiausia taip pat buvo kalbama nelietuvikai. J e i g u kolk ar fabrik atvykdavo pranejas, tai daniausiai j i s kalbdavo rusikai, nors pats buvo lietuvis. J e i mogui pri reikdavo parayti kuri nors staig skund ar pareikim, tai j i s bdavo priverstas rayti rusikai, nes inojo, kad tada j o laikui bus greiiau duota e i g a " .
45 4 6

Nelietuviai paprastai vadovavo M V D ir M G B skyriams bei poskyriams. I toli atvykusi ir nemokjusi lietuvikai valdi nink atsirado net valsi centruose, banytkaimiuose. R a y t o j o V. Dautarto gimtajame Raudondvaryje valsiaus galva kal bjo rusikai, enkavedistai, vadovaujami ypa iauraus ir klas tingo padaro, moni praminto B a r s u k u " , rusikai, kari kiai rusikai, neinia kokios tautybs, nuolat sikands S t a l i n o stiliaus pypk, partorgas taip pat rusikai < . . . > . Ne kart maiau, kaip miestel atjs ir atsidrs tarp kitataui Lie tuvos kininkas suglumdavo, pasimesdavo ' < . . . > . P a r t o r g a s , nemokdamas n vieno odio lietuvikai, vis pirma uoliai grie bsi naikinti visas Nepriklausomybs metais ileistas lietuvikas knygas, o vienoje eimoje utiks Vaiganto portret, trauk j liaudies prie sra... B a r s u k a s " atvirai plikavo vals iuje, mudavo, jo nuomone, tartinus mones (tam tikslui buvo sirengs baudiavinio pavyzdio kankinimo oius), j i s pats vie nas buvo statymas, teismas, aukiausias t r i b u n o l a s . . . "
48

Taiau surusjo ne tik didieji miestai. Kaip rodo emiau p a - ' teikti 1952 m. d u o m e n y s , daugyb nevietini pareign dirbo ir rajonuose:
47 v

Girtuokliavimas, kyininkavimas, smurtavimas bdingiau sios i brolik respublik" atsist svieto perjn savybs. Apie partijos Vilkavikio apskrities antrj sekretori elyev L K P C K instruktorius J a c k o 1945 m. ra, kad vietos gyvento jai j pirtais rodo. S a v o kabinete j i s dirba, girtuokliauja ir miega. veniant 27-sias Spalio revoliucijos metines, e lyevas gr 7 dienas i eils, o Naujuosius metus v e n t " 6 dienas. Degtins jis reikalauja ir i savo valdini, sakydamas Gaukit i kur n o r i t " . V K P ( b ) C K Lietuvos biuro pirmininko pavaduotojas F. Kovaliovas sudeg" ikilus vieumon, kad j o mona turguje perpardavinja deficitines specialioje parduotu vje gautas prekes . 1946 m. ruden u valdiko turto savinimsi buvo paalintas i pareig L K P CK antrasis sekretorius A. Isaenka.
4 9 5 0

I viso Partijos komitet antrieji sekretoriai Propagandos bei agitacijos skyri vedjai Vykdomj komitet pirminink pavaduo tojai ems kio produkt paruo galiotiniai Bank skyri valdytojai Rajon prokurorai Prekybos skyri vedjai Main ir traktori stoi direktoriai Tarybini ki direktoriai 86 81 88 86 80 83 82 126 95

Tarp j nelietuvi 84 61 51 65 59 31 39 74 58

Maskvos atsist pareign iniciatyva Lietuvoje buvo pra dta deginti buruazines" knygas, udarinti banyias, griauti Nepriklausomybs kov paminklus. Kiekviename ingsnyje j i e m s vaidenosi nacionalizmas", klerikalizmas", kenkjika v e i k l a " , sabotaas". Gen. I. Tkaenkai netiko net A. Guzeviius. J i s kartu su D. upikovu rezg intrigas prie pat A. Sniek. Sovietins propagandos pastangos tikinti lietuvius, j o g R a u donoji armija atne jiems laisv, buvo visikai neskmingos. J a u 1944 m. rugpjio 2 d. L K P Alytaus komiteto sekretorius V. Sakalauskas ra A. Sniekui: Didel lietuvi tautos dalis Raudonosios armijos grim Lietuvon laiko lygiu vokikajai okupacijai < . . . > [mons neka, kad] jokios lietuvikos val dios nes, ia visk daro rusai < . . . > . T pai met r u g s j o 22 d. partijos Lazdij komiteto sekretorius J . Grigonis savo a t a skaitoje CK ra: Kai jiems (monms. L. T.) pradedi ai kinti, jog dabar tarnausi ne okupantui, o ginsi savo k r a t ,
5 1

t a i j i e atsako, kad nra jokio skirtumo: pirma mus buvo oku pav vokieiai, dabar rusai. Toks vaizdas jiems susidaro todl, k a d staigose, kariniame komisariate, NKVD, N K G B , visur dirba rusai, tarnautoj lietuvi labai maai" . O Liaudies komisar tarybos pirmininko pavaduotojas M. Gregorauskas, 1945 m. va s a r skaits paskaitas Rokikio apskrityje, prane, kad inteli g e n t i j a kelia klausim dl lietuvi kalbos vartojimo. E s kodl visi keliai, vietovi pavadinimai raomi tik rusikai, o lietuviki pavadinimai nutrinti, kodl vietoj Saugokis traukinio" visur ukabinta Beregis pojezda", taip pat kodl net menkiausi s t a i g vietovse, kur nra rus, ikabos dviem kalbom < . . . > , kodl veik visi auktesnieji pareignai rusai < . . . > " .
5 2 5 3

4. O K U P A N T

TERORAS

1944 m. liepos 5 d. paskelbtame L K P Centro Komiteto ir L T S R Liaudies komisar tarybos kreipimesi Lietuvos gyvenj u s buvo sakoma: Jau atjo seniai lauktoji ivadavimo valan da. Atjo laikas, kai galite su diaugsmu sveikinti Lietuv engiani Raudonj armij ivaduotoj..." Taiau j a u pirmai s i a i s laisvs" mnesiais pasitvirtino pati blogiausia Lietuvos moni nuojauta. Vos praslinkus frontui, Lietuv upldo ypa t i n g o s paskirties NKVD kariuomen, vadinamieji Smero (smert p i o n a m " ) briai, kurie suiminjo 1941 m. birelio sukilimo dalyvius, vokiei okupacijos metais tarnavusius policijoje, Vie tinje rinktinje, savisaugos batalionuose, kaim savigynos b riuose, dalyvavusius antinacinje rezistencijoje arba iaip kuo n o r s tariamus asmenis. Dalis suimtj, ypa Birelio sukilimo dalyviai, buvo udomi. Ms apskrityje gerai dirba kontravalgybos ir Smero o r g a n a i , 1944 m. rugsjo pradioje prane L K P Centro Komitetui partijos Vilkavikio apskrities komiteto sekretorius J . P i l i g r i m a s . Yra daug aretuot. Smeras suim tuosius, kurie yra kalti, tuoj pat s u n a i k i n a " . Kaimuose buvo deginamos tariamj sodybos, kai kur net su monmis (pa vyzdiui, 1944 m. Ki nakt buvo sudeginti Klepoiai bei kiti Alytaus apskrities k a i m a i ) .
54

Atkuriant Raudonosios armijos uimtoje teritorijoje soviet valdi, kartu su partiniais ir vykdomaisiais komitetais buvo steigiami NKVD bei N K G B skyriai apskrityse ir poskyriai vals iuose. Kartu su prokuratra ir teismu j i e buvo pagrindiniai represij bei teroro vykdytojai. 1948 m. pradioje MVD sistemoje dirbo 11,2 tkst. darbuo toj, i kuri 930 ministerijos aparate, 5,6 t k s t . milicijoje, 1,2 t k s t . kaljimuose, 4 5 0 karo belaisvi lageriuose ir 1.1.

M G B (be strib ir technini darbuotoj) turjo 2,3 tkst. dar buotoj, i kuri per 1,5 tkst. buvo operatyviniai d a r b u o t o j a i . Viena svarbiausi soviet santvarkos ir ypa okupacins val dios Lietuvoje atram buvo baim, slopinusi visuomens vali ir ryt prieintis, pavertusi pilieius sraigteliais", aklai ir be slygikai vykdaniais komandas. Visuotin ir nuolatin baim palaik masiniai moni aretai, trmimai, kankinimai ir net u dyns. NKVD ir N K G B duomenimis, 1944 m. buvo nukauta 2,4 tkst., o 1945 m. (iki lapkriio 15 d . ) 9 , 2 tkst. bandi t " . Manytina, j o g daugelis j buvo beginkliai civiliai gy ventojai. Pokario metai baisiosios naktys" Lietuvos istorijoje. Svarbiausi ir iurpiausi dalykai darsi naktimis. Kadangi S t a lin kankino nemiga, tai ne tik Kremliuje, bet ir Vilniuje da nai buvo posdiaujama naktimis ( L K P C K plenum dieniniai posdiai vykdavo nuo 12 iki 17 vai., o vakariniai prasiddavo 20 v a i . ) . Svarbesnse staigose nakiai likdavo budtojai, nes kiekvienu momentu i Maskvos galjo ateiti sakymas k nors suimti, itremti, apsvarstyti. Naktimis buvo^-veami i Lietuvos mons, naktimis buvo tardomi ir kankinami kaliniai. Naktimis i miko ateidavo kaimus partizanai, o rus kareiviai ir stribai reng jiems pasalas. Daugelis enkavedist Lietuvoje jautsi kaip okupuotoje a lyje ir neslp savo prieikumo vietos gyventojams, kuriuos, jeigu ne visus, tai bent kas antr, laik banditais". Danas j i aukto irjo ir nesiskait net su sovietiniais vietos pa reignais. NKVD Veliuonos poskyrio virininkas ltn. Kuznecovas valsiaus vykdomojo komiteto pirmininkui sakydavo: Val dia ia mes, nes mes jus ukariavom". 1945 m. rugsj Vabalninke dislokuoto NKVD kariuomens bataliono vado pava duotojas vyr. ltn. Guliajevas, matyt, igrs, susirinkusiems koncert miestelio gyventojams pasak kalb: Rusija buvo ir bus laisva, ir niekas to nepakeis. O lietuvi pareiga tiekti mums grdus, ms, kiauinius < . . . > . Nuo rytdienos pradsime naikinti visus, kurie to nedarys". 1945 m. pavasar atvyks e kik (Kauno apskritis) NKVD galiotinis Kakinas vietos gy ventojams taip prisistat: Ne mylti mane turi vietiniai, bet bijoti, o tvark a vesiu teroru". Ir tai nebuvo tuti odiai. Gegus mnes j o vadovaujami kareiviai, gaudydami bandi t u s " , nuov 9 nekaltus gyventojus . Lietuv uvald baim. Vieni bijojo nakties, kiti dienos, ir niekas nebuvo tikras dl rytdienos. Savival ir smurtas vie patavo kiekviename ingsnyje, o mogaus gyvyb tuomet maai k reik. 1945 m. rugpjt NKVD Kupikio skyriaus virininkas S . S a p ko Laukminiki kaime i automato nuov niekuo nekaltas dvi moteris: 50-met A. Rasiulien ir 70 met amiaus Kalkien. Vien to kaimo gyventoj, nusikaltimo liudinink, S. Sapko sa55 5 6 5 7

k stribams nuauti, o kit mesti gyv padegt Rasiuli nam . 1945 m. NKVD Saldutikio valsiaus poskyrio operatyvinis galiotinis Z. Isaikinas liep stribams paslpti prie J a k i m a v i iaus namo autuv, kur darant krat rado". Pakeliui mies tel suimt Jakimavii nuov, o i j o atimt akordeon Z. Isai kinas pardav ir gautus pinigus pasidalijo su NKVD Saldutikio virininku S. Sorokinu . 1946 m. pavasar Saki NKVD virininkas Kolentjevas B a g di kaime sum 67 met amiaus valstiet J . Zakarevii, kur 7 dienas tard ir kankino, po to pakbr. Zakareviiaus kis buvo konfiskuotas, o eima isista priverstinius darbus d u r p y n e . 1947 m. saus kareivi brys, vadovaujamas ltn. Terechovo, Kupikio apskrities Didiagrai kaime P. Keburio name rad (o gal rad") 2 granatas, tuoj pat suaud eiminink ir 4 j o eimos narius, o sodyb s u d e g i n o .
5 8 59 60 61

niai ir sovietiniai darbuotojai, komjaunuoliai... Danai bandit" buvo iekoma komodose ir staliuose. Po toki krat" gyven tojai pasigesdavo pinig, brangenybi, drabui, avalyns, kit vertingesni daikt. 1945 m. liepos 6 d. partijos Kdaini ko miteto sekretorius J . Piligrimas, informuodamas C K apie mo ni nuotaikas, prane, jog daugelis valstiei skundiasi, kad milicija, darydama kratas, pasisavina daug daikt; danai are tai bei kratos daromop tyia, kad bt galima mones apiplti. P o to suimtieji paleidiami, bet daiktai negrinami. mons bijo skstis, kad nesusilaukt nauj krat ir aret .
6 5

1947 m. vasar M V D iauli apskrities skyriaus operatyvinis galiotinis Romanovas ir du stribai Bumbul kaime (Uvenio valsiuje) viu i automato sunkiai sueid i Raudonosios armijos demobilizuot Pamol, o j o tvus su visa eima su var nam, kur apkrov iaudais ir p a d e g .
6 2

1946 m. birelio 21 d. M V D kariuomens prokuroras S. Grimoviius praneime A. Sniekui ra, j o g daniausi MVD ir MGB darbuotoj nusikaltimai neteistas civili gyventoj audymas, muimas ir apiplimai. Vien tik per pirmuosius tris 1946 m. mnesius buvo nuudyti 55, sueisti ar sumuti 62 ir apiplti 122 a s m e n y s . S. Grimoviiaus pateikti skaiiai tik maa kareivi, strib bei pareign padaryt nusikaltim da lis. Smurtas bei teroras tais metais Lietuvoje viepatavo kiek vienoje apskrityje, kiekviename valsiuje, kaime, kiekviename ingsnyje. bauginti gyventojai bijojo arba nemat prasms skstis, todl dauguma nusikaltim nebuvo registruojami bei ti riami.
63

Kaip valdia reagavo savo pareign nusikaltimus, rodo ie pavyzdiai. Raseini partijos komiteto instruktorius P. Armanaviius 1945 m. pavasar, bdamas girtas, nuov 20-met S. Bru ir u tai, kaip buvs partizanas, apdovanotas ordinu, tegavo griet papeikim. L K P Bir apskrities komitetas M G B virinink N. Kuznecov, kurio sakymu kareiviai 1946 m. pa baigoje nuov 2 ir sueid 2 niekuo dtus gyventojus, nubaud papeikimu. L T S R valstybs saugumo ministras D. Jefimovas by l perirjo ir bausm sugrietino: paskyr N. Kuznecovui 20 par areto ir paemino p a r e i g o s e . Tik iimtinais atvejais ci vili gyventoj udikai susilaukdavo grietesni bausmi.
64

Vienas bdingiausi pokario met Lietuvos moni gyveni mo bruo buvo dokument tikrinimas ir kratos. Tikrino kas norjo ir krt kas netingjo: kareiviai, stribai, milicija, parti-

Neretai gyventojai buvo apipliami. L T S R usienio reikal liaudies komisaras P. Rotomskis ataskaitoje C K apie savo ko mandiruot 1945 m. vasar Bir apskrityje ra: < . . . > per tas 12 dien Biruose buvo surengtos 2 tikra to odio prasme plikautoj ekspedicijos: viena Pabirs valsiuje, kur atvyks kariuomens dalinys krt kaim ir m visk, kas jiems patiko < . . . > . Kitas atsitikimas Pasvaly birelio 17 d. Specialiu trau kiniu atvyks kariuomens dalinys apipl Papyvesi kaim, atimdamas i gyventoj pinigus, laikrodius, dviraius. Tas pats dalinys Pasvaly Joniklio gatvje stabd praeivius ir rinko i kiekvieno duokl po 30 rb. Pas k pamat daugiau atm vi sus < . . . > . Kas neturjo arba atsisak duoti, tuos susodino trau kin ir isive Panevio link" . moni, ypa kaimiei, sumimai buvo tokie dani, kad tapo gyvenimo kasdienybe ir nieko nestebino. Net respublikos prokuroras M. Baliasnikovas 1946 m. birelio 18 d. praneime V K P ( b ) CK ir A. Sniekui ra, j o g dauguma moni suimami be pagrindo ir kad daugelis M V D darbuotoj laikosi taisyk ls pirmiausia suimti, o po to aikintis" . Respublikos pro kuratros duomenimis, j a u 1945 m. pavasar kaljimuose buvo 10,8 tkst. kalini. B e to, tais metais 18,7 tkst. moni buvo patek NKVD apskrii aretines ( K P Z " kamera predvaritelnogo zakliuenija) . Nra ini, kiek moni buvo N K G B aretinse, taiau apskritai i staiga suimdavo ne maiau kaip NKVD. Bet ir tai dar ne viskas. Pokario metais aretins buvo rengtos prie vis NKVD valsi poskyri, ir jose suimtj b davo daugiau negu apskrii aretinse. Todl apytikriai galima sprsti, j o g visose kalinimo vietose ilgiau ar trumpiau 1945 m. pabuvojo bent 7 0 8 0 tkst. Lietuvos gyventoj. Dauguma sulaikytj, vieni po kelias savaites, o kiti m nesius ir net metus trukusi tardym, nesudarius byl buvo pa leidiami. Taiau ir sudaryt byl skaiius spdingas. NKVD ir N K G B duomenimis, nuo 1944 m. liepos iki 1945 m. gruodio pradios buvo teista 49,1 tkst. asmen, i kuri 407 buvo pa skirta mirties bausm, 1923 isisti katorgos darbus, 12 144 pa sodinti kaljimus, 16 804 iveti lagerius, o 7420 itei sinti . I 1959 m. balandio 9 d. A. Sniekaus praneimo T S K P
6 6 6 7 6 8 6 9

Centro Komitetui apie Stalino kulto padarini likvidavim res publikoje galima sprsti, j o g 19441953 m. buvo nuteista kalti apie 100 tkst. Lietuvos g y v e n t o j . Bendras kaljimuose ir aretinse kalint asmen skaiius buvo 23 kartus didesnis. Apskritai pokario metais retas suaugs Lietuvos vyras, y p a kaimietis, ilgesniam ar trumpesniam laikui nebuvo pateks ka linimo vietas.
70

Tai metais kalini buvo kur kas daugiau negu kaljimuose viet. 1945 m. kovo 17 d. L K P Marijampols apskrities komi teto sekretorius Naudinas prane A. Sniekui, j o g nra kur dti suimt bandit", nes kaljime 500 viet, o kalini 2,5 tukst. Todl miestuose bei miesteliuose suimtieji buvo gr dami staig ir net gyvenamj nam rsius. Kokiomis sly gomis j i e ten buvo laikomi, galima sprsti i L K P CK darbuo toj grups, 1946 m. birel apsilankiusios Sakiuose, ataskaitos: aretinje 111 moni, i kuri 53 suimti M V D , o 58 M G B . Aretuotj laikymo slygos nepakeniamos. Kamerose taip ankta, j o g suimtieji, nusivilk baltinius (tvanku, trko o r o . L. T.), stovi prisispaud vienas prie kito. 20 kvadratini metr patalpoje laikomi 36 mons. Ligoniai neatskirti nuo sveik. iurkiai paeidiami aretuotj sulaikymo terminai. Vietoj apskrii M V D skyriams nustatyto 10 dien termino, aretuotieji laikomi po 23 ir 6 mnesius (kiek norjo, tiek l a i k . L . T.), <> jiems priklausanti duonos norma n e i d u o d a m a " . Tardymo metodus gerai parodo M V D karo tribunolo 1946 m. II ketvirio veiklos ataskaita, kurioje aprayta keletas socialis tinio teistumo" paeidimo" atvej: M V D Jonikio skyriaus darbuotojai P. Isajevas ir Sulajevas aretuotj Kuliav 3 va landas dau gumine lazda, kumiais ir spard kojomis. Kit dien Kuliavas mir. Piliet Gelait t pai tardytoj buvo muama iki smons netekimo. Lazdij M V D operatyvinis ga liotinis M. Chomatovas kartu su valsiaus partorgu Tatornu tardydami suimtj Jarmalavii mu j autuvo grstuvu, kumiais, spard kojomis. Dl to suimtasis 5 dienas buvo be smons, o darbingum, pasak gydytojo, atgausis tik po puss m e t . Ne vien tardant ir umu, pavyzdiui, poet K. J a kubn.
71 7 2

Intelektualai danai buvo kankinami psichologikai. Buvs Naujosios Romuvos" redaktorius J . Keliuotis 1952 m. kasaci niame skunde L T S R Aukiausiajam teismui r a : < . . . > be veik du mnesius buvau tardomas kas nakt, o kartais ir dien, ir nakt. Tardant danai dalyvaudavo ne vienas, bet trys, keturi ir net penki tardymo darbuotojai. B e to, tardant buvau 'plsta mas odiais, kuri ia negaliu pakartoti. Toks tardymo bdas sutrikd mano nervus. Tapau psichiniu ligoniu, miau kliedti per dienas ir naktis, pradjo vis daniau itikti mane beproty bs ir irdies priepuoliai < . . . > " . 1955 m. i gulag " g r s
7 3

buvs L T S R Prano komisijos pirmininkas J . Vainoras savo pa stamiems pasakodavo, j o g tardant j o n karto nemu, taiau daniausiai vidurnakt ikviets tardytojas 4 5 valandas at kakliai, metodikai kaldavo galv sugalvot kaltinimo bei pri sipainimo versij, po to udarydavo tamsi siaur s p i n t " , kur nemanoma nei atsigulti, nei atsissti. Ten ilaikydavo dvi paras. Atvrus duris, kalinys lyg pdas krisdavo i tos spin tos". Dar nespjus atsigauti, vl tard < . . . > " . P o toki tar dym prisipaindavo visi arba beveik visi, prisipaindavo net ir tai, ko nebuvo sapnav. Dal suimtj u aki teis lidnai pagarsjusios treju k s " M a s k v o j e prie NKVD (nuo 1946 m . M G B ) ministro vei ks 3 valdios instancij partins, teistvarkos ir represins atstov Nepaprastasis pasitarimas (OS Osoboje s o v e a n i j e ) . Nevisais duomenimis, 19441953 m. j i s nuteis 15,3 tukst. Lie tuvos gyventoj. Lietuvos moni baim, j o g atjus r u s a m s " vl prasids trmimai, pasitvirtino. Prievartinis gyventoj ikeldinimas i gimtj viet buvo sudedamoji stalinins politikos dalis. B u v o tremiami vis S S R S taut mons. Taiau negalima dti lygy bs enklo tarp rus valstiei ikeldinimo ir lietuvi, latvi, est, ukrainiei bei kit nacional" trmimo. Rusai buvo per keliami i vienos kit tos paios Rusijos dal ir veami s a v o tautiei. Rus trmimai nemaai prisidjo prie Sibiro koloni zavimo, t. y. rus gyvenam emi ipltimo. O nacionalini so vietins imperijos pakrai gyventojai okupant buvo tremiami i savo tvyns svetim krat Rusij. Lietuviai tremt su vok kaip skaud valstybs netekimo ir svetimali valdymo padarin, kaip tautos genocid. Pokario metais moni trmimo iniciatyva jo i apaios". 1944 m. ruden daugelio apskrii bei valsi partiniai ir vyk domieji komitetai kreipsi L K P Centro Komitet praydami itremti eimas, kuri nariai su ginklu kovojo prie soviet valdi, nes kitaip nebsis veiktas banditizmas". L T S R pro kuroro pavaduotojas F. Girko 1944 m. lapkriio 13 d. ataskaitoje S S R S prokurorui K. Goreninui pasil itremti i Lietuvos par tizan eimas. Papildydamas savo pavaduotojo silym, respub likos prokuroras M. Baliasnikovas lapkriio pabaigoje ra S S R S prokurorui: Dabartins kovos su banditizmu priemons reikia m rezultat nedav < . . . > . Reali priemon banditizmui likvi duoti bt represuot bandit (kuri konfiskuoti kiai L. T.), su vokieiais pabgusi asmen, besislapstani nuo aukimo Raudonj armij ir kit aktyvi vokiei okupant talkinink eim itrmimas. Todl praau J u s pateikti atitinkamiems di rektyviniams organams pasilym paalinti i Lietuvos mintas e i m a s " . L T S R prokuratros silymui 1945 m. pavasar pri tar V K P ( b ) CK Lietuvos b i u r a s .
7 4 7 5 76

10

lentel 19451952 m. itremt Lietuvos gyventoj skaiius

Trmimo metai 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 I viso
1

Itremt eim skaiius 1504 501 1027 11233 9633 360 5139 526 29923

Itremt moni skaiius 5479 2082 3938 39482 32735 1355 20357 2934 108362

Lentel sudaryta remiantis altiniu: V. Kaausklen. Trmimaitautos pa eminimas ir skausmas // Mintys apie Lietuvos komunist partijos kelia V . , 1989.P. 193.

T pai met birelio 16 d. S S R S vidaus reikal liaudies komisaras L. B e r i j a pasira potvark dl buruazini naciona list gauj vadeiv" ir aktyvi dalyvi eim i t r m i m o . Ankst 1945 m. liepos 17-osios ryt, vintant, numatyt i veti eim sodybas atvaiavo sunkveimiai su vietins valdios galiotiniais ir NKVD darbuotojais. Prasidjo Lietuvos moni trmimas (dar prie tai, ankstyv pavasar, buvo iveta keli imtai vokiei tautybs e i m ) . Kaip rodo 10 lentels duome nys, 1945 m. i viso buvo iveta 1,5 tkst. eim, arba 5,5 tkst. asmen.
77

Pirmasis moni trmimas beveik sutapo su 5-siomis L T S R metinmis. Valdios organizuot jubiliejini susirinkim metu buvo aikinama, kad veamos tiktai bandit", nepasinaudojusi vyriausybs paskelbta amnestija, eimos. Maesnio masto trmimai, kuri juridin pagrind sudar S S R S NKVD ( M V D ) ir M G B vadov sakymai, buvo vykdomi 1946 ir 1947 m. Visas 19451947 m. itremtas eimas valdia laik bandit" eimomis, nes j nariai partizanavo. Masikai imta tremti 1948 m. pavasar, kai partizan sjdis j a u buvo pradjs blsti, taiau tada Lietuvoje prasidjo kolektyvizacija. Matyt, valdia siek masiniais trmimais bau ginti valstieius ir greiiau suvaryti juos kolkius. 1948 m. va sario 21 d. S S R S Ministr Tarybai primus slapt nutarim, M G B ankst gegus 22-osios ryt pradjo V e s n a " ( P a v a s a r i s " ) operacij didiausi per vis Lietuvos istorij moni trmim, kur vykd daugiau kaip 18 tkst. kareivi, beveik 7 tkst. strib, 4,5 tkst. operatyvini M G B darbuotoj, 11,5 tukst. partini ir sovietini aktyvist. Per kelias dienas buvo iveta apie 40 tkst. moni. Tremtiniams i Lietuvos
78

igabenti prireik 1,8 tkst. vagon, i kuri buvo sudaryta 30 di diuli ealon. Remiantis S S R S Ministr Tarybos 1949 m. sausio 29 d. nu tarimu, mons masikai buvo tremiami t met kovo 25 d. Kadangi nemaai tremiam eim nari pabgo, tai j i e buvo gaudomi ir veami i Lietuvos net iki vasaros pradios. I vi so 1949 m. buvo iveta beveik 33 tkst. moni. B a n d i t " ei m jau maai buvo lik, todl 77 procentai t met tremtini buvo buos" . Tai rodo, jog svarbiausias 1949 m. trmimo ope racijos (jos kodas P r i b o j " , t. y. M a " ) udavinys buvo pa spartinti kolektyvizacij. 1951 m. rugsjo 5 d. S S R S Ministr Taryba prim nutari m Dl buoi su eimomis ikeldinimo visam laikui i Lie tuvos T S R " . Tuo metu kolektyvizacija respublikoje i esms bu vo baigta, ir kinink jau nebuvo. Todl buvo tremiami kolkius prasiskverb" buos", t. y. kolkieiai. 1951 m. "trmimo operacij, kurios kodas buvo O s e n j " (Ruduo") kartu su L T S R saugumo ministru P. Kapralovu pareng specialiai Vilni atsistas auktas S S R S M G B pareignas gen. J . Jedunov a s . Sis treiasis masinis Lietuvos moni trmimas vyko spalio 2 d. J o metu buvo iveta 20 tkst. moni. Paskutin kart mons i Lietuvos buvo veami 1952 m. Kaip rodo 10 lentels duomenys, 19451952 m. buvo iveta beveik 30 tkst. eim (daugiau kaip 108 tkst. asmen). Po kario metais lietuviai daugiausia buvo tremiami Komij, Kras nojarsko ir Altajaus kratus, Irkutsko bei Tomsko sritis, Kaza chij. Neinia, kiek dar bt buv moni itremta ir koks bt buvs lietuvi tautos likimas, jeigu 1953 m. pavasar nebt mirs J . Stalinas. Tremtis vienas iurpiausi tautos istorijos puslapi. Lie tuvos moni gyvenimas pokario metais nuolatin slogi bai m. Kiekviena lietuvi eima, bent j a u kaimuose, ukrosnyje laik mai divsi: visi buvo pasiruo kelionei. Masini trmim dienomis ssliems kaim gyventojams atrod, kad atjo pasaulio pabaiga. surinkimo punktus veami mons giedo davo ventas D i e v e " diding ir iurpi banytin giesm. 1988 m. vieai prabilus apie tremt, daug kas klaus: u k, kokia buvo ivetj k a l t ? " . Taiau bolevikams svarbiausias principas buvo kodl". Trmimais okupantai siek bauginti mones, palauti rezistencin tautos dvasi, priversti j susitai kyti su sovietinio gyvenimo tikrove. Kartu i esms tai buvo tautos genocidas.
7 9 80

5. TAUTOS REZISTENCIJA.

PARTIZANINIS

KARAS

Antrj soviet okupacij, kaip ir pirmj, Lietuva sutiko nepasiruousi. Vieniems antinacins rezistencijos vadovams at sidrus vokiei kaljimuose, o kitiems ivykus j Vakarus, tau ta liko be politins ir karins vadovybs, be informacijos, kas darosi pasaulyje, be veiklos strategijos ir taktikos. Anot pokario rezistencijos dalyvio L. Dambrausko, vadai isigelbjo, o sks tanio laivo gula buvo palikta likimo valiai" . 1944 m. liepos mnes i vedijos emaitij atvykusiam A. Vokietaiiui susi dar spdis, jog VLIK-as, prisims labai atsaking tautos po litinio vadovavimo udavin, kritikiausiu momentu kapituliavo; < . . . > tokio chaoso, panikos ir tokio staigaus didiumos ms pogrindio organizacij < . . . > subyrjimo a nesitikjau. B e va d lik eiliniai pogrindininkai buvo pasimet ir kiekvienas elgsi kaip i m a n " . \ .
8 I 8 2

Tauta buvo kupina ryto prieintis, taiau bendros nuomo ns, kaip tai reikt daryti, nebuvo. Ginkluotos kovos alinin kai vadovavosi nuostata, j o g Vakarai laikysis Atlanto chartijos ir nepaliks nelaimje Ryt Europos taut, j o g greitai kilsis Va kar valstybi karas su S S R S . Pasak P. Juceviiaus, tai buvo didysis ms tautos mitas, ir joks kitas mitas nekainavo jai taip brangiai, kaip mitas apie Soviet okupacijos l a i k i n u m . Pasy vaus prieinimosi alininkai, ir Lietuvoje, ir ieivijoje daugiausia tai buvo i n t e l i g e n t a i , a b e j o j o greitu konfliktu ir buvo link manyti, j o g okupacija bus ilgalaik. J . Aistis yra saks, kad paprasti mons mato, o poetai regi. Intelektualai labiau negu paprasti mons, labiau negu partizanai suvok, kad atkurti ne priklausomyb tuomet nebuvo n maiausios galimybs, kad eks^ tremaliomis slygomis svarbiausia isaugoti t a u t . Taiau inteligentijos niekas neklaus. Lietuvos pogrindyje aikiai viepa tavo ginkluotos kovos nuotaikos, juo labiau kad jas savo veiks mais stiprino okupacin valdia. Masins represijos nepaliko lie tuviams pasirinkimo galimybs, pastmjo taut j prieinimsi ginklu ir nuolat kurst partizaninio karo liepsn. Taiau neleistina rezistencij. Lietuvoje susiaurinti ir apri boti tik ginkluotu pasiprieinimu, t. y. partizan kovomis. Prie inosi visa tauta, bent jau pagrindin jos dalis. T mat ir juto okupantai bei j bendrininkai. 1946 m. ruden L K P CK plenu me M. Gedvilas kalbjo: Klasi kov (suprask, nacionalin pa s i p r i e i n i m . L. T.) mes juntame kiekvien dien ir visur: kaimuose ir miestuose, monse ir staigose, mokyklose ir mi kuose" . Todl ir i Rusijos atvykusiems d r a u g a m s " atrod, j o g visi lietuviai banditai". Tautos pasiprieinimo formos buvo vairios. Dvasin rezistencija. Tai buvo bene svarbiausia pasiprieinimo forma. Tauta nesitaikst su tikrove ir daugel me t kantriai lauk permain", angl ir amerikon, stebuklo (tais
83 8 4 8 5

metais kaimuose apsiviesdavo" kryiai), netgi karo. Savo kai liu patyr du pasaulinius karus, lietuviai tikrai nebuvo kraujo itrok militaristai, taiau pernelyg baisi buvo taika, labai j a u sunkus ir nepakeliamas gyvenimas, o nestokodami blaivaus pro to, j i e suvok, jog permain" gali atneti tik karas. Anot U nemuns partizan kapeliono kun. A. Yliaus, lietuviai lauk laisvs labiau negu gerv giedros, labiau negu panaktinis au ros, nuo 1 iki 15 ir nuo 15 ligi 30 kiekvieno mnesio dienos I vietins valdios pareign praneim L K P Centro Komitetui matyti, kad jau 1944 m. vasar ir ruden Raudonosios armijos uimtoje teritorijoje buvo plaiai nekama, j o g sovietai Lietuvo j e ilgai neisilaikysi, ilgiausiai iki karo pabaigos, o tada bu sianti kita valdia. Paklausus, koki kit valdi mons turi galvoje, atsako, j o g nepriklausom L i e t u v " , savo ataskaitoje ra F. Bieliauskas, vykds politin-aikinamj darb" Kauno apskrityje . Politines nuotaikas pokario Lietuvoje rodo gyventoj uduo dami lektoriams, kurie tada danai buvo siuniami skaityti pa skait apskritis ir valsius, klausimai (daniausiai r a s t u ) : ar bus Lietuvai taikomi Atlanto chartijos principai? Ar bus ple biscitas? Kodl Lietuvai reikalinga globa? Argi negalt ji gy vuoti nepriklausoma? Ar numatomi Lietuvoje demokratiniai rin kimai? Kada js, raudonieji banditai, isidanginsite? Kodl jus tiek daug meluojate? Kodl aretuojami nekalti mons? Ar bus veami Sibir mons? Ar vers stoti kolchozus"? Kodl turtingoje Soviet S j u n g o j e mons b a d a u j a ? Mobilizacijos Raudonj armij boikotv i m a s. Lietuviai nenorjo tarnauti jokioje svetimoje kariuome nje. Senesni mons dar atmin, kaip caro laikais aukiami vyrai bgo Amerik. Naci okupacijos metais buvo boikotuo j a m a s Vermachtas. Todl sovietams 1944 m. rugpjio 1 d. pa skelbus 19091926 m. gimusi vyr mobilizacij, dauguma j aukimo punktus neatvyko. Kauno apskrities karinis komisaras prane, jog kaimuose nekama, kad vokieiams nepavyko mus sumobilizuoti per 3 metus, neidegs ir rusams. O Kraki vals iaus kininkas P. Ambrazas su mona soviet pareignams pa reik: Tegul mus suaudo savo emje, bet Raudonj ar mij ms sns n e i s " . Rugpjio 29 d. L T S R karinis komisa ras J . Soblys prane A. Sniekui ir M. Gedvilui, j o g per mnes laiko Raudonosios armijos uimtose apskrityse i 92 tukst. auk t vyr atvyko 56 tkst.; Alytaus apskrityje atvyko tik 24, Ute n o s 3 1 , Rokikio 3 2 , o daugelyje valsi v o s 1012 pro c e n t . Tiesa, 1944 m. ruden ir 1945 m. iem, kariuomenei ukuojant" gyvenamsias vietoves ir mikus, nuolat tikrinant dokumentus, darant kratas, daugum besislapstani vyr pa vyko sugaudyti (iki karo pabaigos armij jau buvo paimta
8 6 ; 8 7 8 8 8 9

108,4 tkst.).

Rinkim b o i k o t a v i m a s. Nepaisant valdios vilioji mo, spaudimo ir grasinim, dauguma, arba bent jau labai dau gelis Lietuvos gyventoj, ypa kaimuose, nebalsavo net iki 6-ojo deimtmeio pradios. Valstiei spyrimasis kolektyvizacijai (r. 6-t io skyriaus skirsn, p. 1 5 9 1 6 6 ) . Atsisakymas stoti partij ir komjaunim. L L K J S pirmasis sekretorius A. Raguotis 1946 m. lapkrit vyku siame L K P CK plenume prane, j o g nuo met pradios i 424 tkst. komjaunuoliko amiaus vaikin ir mergin tik 5 7 tkst. susiejo savo gyvenim su komjaunimu". Tuo metu gimnazijose bei progimnazijose i 13,5 tkst. komjaunuoliko amiaus moksleivi buvo tik 1,4 tkst., o auktosiose ir specia liose vidurinse mokyklose vos 352 L L K J S n a r i a i , tie patys daniausiai nelietuviai. Kauno universitete 1947 m. i 2 tkst. student tik 13 buvo komjaunuoliai. Dar 6-ojo deimtmeio pra dioje daugelyje vidurini mokykl nebuvo komjaunimo organi zacij (komsorgo ar aukltojo kamantinjami, kodl nestoja L L K J S , mokiniai atsakydavo: esu nesmoningas", dar neatsikraiau religini prietar", o daniausiai,neleidia t v a i " ) . Demonstratyvus b a n y i o s l a n k y m a s ir reli gini veni ventimas. Pokario metais banyios lo" nuo moni. Miestuose pamaldas ateidavo net tie inte ligentai, kuri anksiau niekas ten nebuvo mats (pavyzdiui, prof. B . S r u o g a ) . Religini veni dienomis mokiniai eidavo ne mokykl, o pamaldas, nors prie banyi dur komjau nuoliai registravo jas lankanius; nedirbdavo net dalis pramo ns moni. P a r t i z a n d a i n k r i m a s i r d a i n a v i m a s . Lie tuviai niekada nedainavo apie vagis, plikus, banditus. Ne girdjom n vienos dainos apie vadinamuosius liaudies gynjus. O apie partizanus pokaris palikp tkstanius dain. J a s kr vi s Lietuvos region mons. J o s skambjo, stiprindamos tautos dvasi, ilgai dar po to, kai j a u iblso partizan sjdis. inoma, aukiausia tautos pasiprieinimo forma buvo gink luota kova. Lietuvos partizan kovos, ypa pirmaisiais metais karas po karo". Tuomet Lietuvoje buvo dvi valdios: viena dien, kita nakt, viena mieste, kita mike. Okupacin soviet valdia kontroliavo miestus, o partizanai kaimus ir i dalies miestelius, kuriuose gyveno 80 procent vis krato mo ni. 1945 m. vasar (08.23) L K P C K plenume M. Suslovas priekaitavo, j o g daugelyje Panevio, Bir, Rokikio, Trak, Kauno, Alytaus, Marijampols ir kit apskrii vietovi nra soviet valdios. O partijos Trak apskrities komiteto sekreto rius M. Afoninas tame paiame plenume kalbjo: Jeigu vado vas (lydimas kareivi arba strib b r i o . L. T.) atvyksta kai m, pasikalba su valstieiu, < . . . > tai vos pradjus temti, tuojau s p r u n k a " . 1945 m. spalio 30 d. partijos Kauno apskrities komir 9 0 9 1

teto karinio skyriaus vedjas Rodionovas praneime L K P Centro Komitetui ra, j o g yra kaim, kuriuos dar nebuvo kls ko jos joks soviet valdios pareignas; ten nepatenka laikraiai ir j gyventojai neino, kas darosi alyje. Per vis sovietmet istorikai ir urnalistai, visa oficialioji propaganda partizanin kar vaizdavo kaip klasi kov. 1946 m. sausio 16 d. T i e s o j e " paskelbtame straipsnyje M. Suslovas tvir tino, j o g partizanai tai kapitalistai, dvarininkai, vokiei sam diniai, policininkai, stambs smetoniniai valdininkai, kurie bet kokia kaina stengiasi susigrinti prarastus turtus ir valdi. Si versij tikinamai paneigia M V D karo tribunolo pirmininko Chaliavino 1946 m. vasar V. erbakovui bei A. Sniekui pa teikti statistiniai duomenys apie socialin nuteistj rezistent sudt (11 l e n t e l ) . Inaudotoj klasi" (dvarinink, buoi") atstovai nesu dar ir deimtadalio laisvs kovotoj.
11 11 l le en nt te el l e 946 m. 1caro tribunolo nuteist asmen sudtis Socialin 9441 Inteligentija Dvarininkai Vargingieji valstieiai Dvasininkai Amatininkai

Mokiniai

Nuteistj kategorija

! -t
9, 3
:

1944 m. 2. Organizacij dalyviai 3. Talkininkai I viso 1945 m. 2. Organizacij dalyviai 3. Talkininkai I viso
1 1

1.

ral

ll&licn

9 1 1 1 3 28 229 64 56 2 r 486 47

78 28 45 232 1293 466 454 2865 575

29 4 14 81 225 275 193 947 195

10 5 13 65 327 275 90 823 107

1 1 2

5 96 3 105 7

Ir
14 93 25 14 150 40 11 52

1 1 1 1 2

2574 1199 811 5879 973 563 225 1966

1 QT11 1. Dor J r a r+7 lla llal

1946 m.
1.

25 65 2. Organizacij 97 334 30 9 dalyviai 21 168 26 1 3. Talkininkai , 33 215 348 1189 122 2 I viso ir e ^ n i finai . Skirtum sudaro nipai", policininkai ir seninai.
1 S a

Dd )lr tlxcijiii 7 ITlfl i r

2 Iki birelio 1 d. i - H r LVVOA F . 1771,Ap. 9 . B . 269. Lentel sudaryta remiantis altiem. L V V U A . - L . 7374.

j 131 38 81 423

I viso

valstieiai

J e i g u partizaninis karas bt buvs buoi" sjdis, kaip tvirtino soviet istorikai, tai partizan kratu bt tapusi- ne Dzkija, o iaurs ir vidurio Lietuva, kurioje gyveno daug stip ri kinink. Taiau vyko prieingai. Pasiprieinimo atskiruo se Lietuvos regionuose analiz rodo, j o g atkakliau j i s vyko ten, kur silpnesn buvo socialin valstiei diferenciacija. Antai Lei palingio valsiuje, kuris partizan gausumu garsjo ne tik Laz dij apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje, i 1429 valstiei ki 621 turjo iki 5 ha ems (traktuojant vis em kaip treia r ) , 603 n u o 5 iki 10 ha, 173 n u o 10 iki 15 ha ir tik 3 2 daugiau kaip 15 ha ems. Siame valsiuje gyveno tiktai 111 nau jakuri. 90 procent jiems idalintos ems buvo paimta i dva r, o tik 10 procent i b u o i " . Dzkijoje, i dalies ir emaitijoje nebuvo arba beveik nebuvo prieikumo tarp kai myn, kuri vieno turtas atimtas, o kitam atiduotas. Valstieiai ia sudar bendrij, kuri j u n g nacionalin idja ir neskald socialiniai prietaravimai. Tuose regionuose, kuriuose gyveno nemaai didiaemi kinink, atsirado daugiau naujakuri, so viet valdiai labiau pavyko supjudyti kaimieius, ir tai silpnino rezistencij. Neretai buo" partizanas iudydavo boleviko" naujakurio eim.
92

Apskritai partizan briuose buvo vis valstiei sluoksni atstov. Tai rodo 19441947 m. valdios konfiskuot bandit" (partizan bri vad bei aktyviausi j dalyvi) ki sudtis. I 4,8 tkst. toki ki 27,0 procentus sudar kiai iki 10 ha, 29,7 procento 1020 ha. 19,0 procent 2030 ha, 16,2 procento 30-50 ha, 8,1 procento daugiau kaip 50 h a . Pokario kov negalima vadinti pilietiniu karu, nes Lietuva buvo okupuota, o pasiprieinim malino daugiausia svetima liai. Tai, kad j i e turjo pagalbinink i vietini gyventoj, ne keiia reikalo esms. Per Antrj pasaulin kar vokiei naciai kolaborant Pranczijoje, Olandijoje, B e l g i j o j e turjo daugiau negu po karo sovietai Lietuvoje. Taiau niekam neauna min tis antinacin rezistencij Vakar Europoje vadinti pilietiniu karu. Pilietiniai karai vyksta tiktai nepriklausomose a l y s e . Skaitant J . Lukos, A. Ramanausko, kit partizan atsimini mus, prie akis ikyla kelias, atveds tkstanius Lietuvos vy r (ir moter!) laisvs kovotoj gretas. Esminis veiksnys, s lygojs partizan bri atsiradim, buvo 1944 m. vasar pa skelbta mobilizacija Raudonj armij. Saukiamojo amiaus vyrai slapstsi kluonuose ir tvartuose, sulind ien ir iau dus, o kiti ir mikuose. 1945 m. valdiai paskelbus amnestij, apie 40 tkst. vyr legalizavosi, taiau nemaai nujo ir pas partizanus, nes nuo slapstymosi iki partizanavimo tebuvo vie nas ingsnis. Net ir praslinkus penkeriems metams nuo karo
9 3 9 4

pabaigos, kai kurie jaunuoliai rinkosi ne tarnavim sovietinje armijoje, o partizanavim. Leipalingikis A. Vaitulionis, 1951 m. ijs pi" (Leipalingio mikas, vadinamoji p i a , vie na svarbiausi Dzkijos partizan b a z i ) , prisimena, j o g Vyte nio tvnijoje i 11 partizan net 6 buvo neij kariuomen jaunuoliai. Kai paklausiau Dobil, kodl ijo mik, o ne armij, j i s atsak, kad po armijos gda bt grti n a m o " . Daugel pastmjo ieiti mik tampymai NKVD, tardymai, pavojus bti udarytiems kaljim. Partizan brius papild ir tremiam eim nariai. MVD karin prokuratra savo veik los u paskutinj 1948 m. ketvirt ataskaitoje nurod, j o g per tuos 3 mnesius suimti 923 asmenys. I j prieik veikl" pradjo: iki 1941 m . 10, 1941 1945 m. 272, 1946 m. 121, 1947 m. 177, . 1948 m. 343. ' Bandas papildo daugiausia pabg tremiam eim nariai, taip pat buos ir prieikai soviet valdiai nusiteik asme n y s " , raoma a t a s k a i t o j e . Pokario metais tkstaniams Lie tuvos moni teko pasirinkti Sibir, bendradarbiavim" su M G B ar mik. Taiau nesuvoksime ginkluoto pasiprieinimo esms, jeigu irsime j a m e tik nenor tarnauti svetimoje kariuomenje, bgim nuo kaljimo ar tremties, o nematysime svarbiausios partizan sjdio varomosios j g o s patriotizmo. Pasirinkti kovos keli nieko sau asmenikai nesitikdami, o rizikuodami viskuo ne tik savo gyvybe, bet ir artimj likimu, galjo tik idealistai, savo tautos patriotai. 1947 m. pradioje vykusiame Lietuvos partizan vad pasitarime Kstuio apygardos (e maitijoje) vadas Visvydas kalbjo: Savo laiku (1944 m. vasa r . L. T.) kelias i Vakarus buvo atviras ir laisvas. Ms tau tieiai puikiai inojo, kas j laukia, pasilikus Tvynje < . . . > . Taiau dauguma lietuvi per daug myljo savo tviks laukus, gimtuosius namus, kad bt rysi juos palikti. Su savo gim tuoju kratu juos siej dvasiniai saitai buvo stipresni u pavoj gyvybei < . . . > " . O emaitijos rezistentas L. Simutis, dar pa auglys sijungs kov ir karinio tribunolo nuteistas 25 metams grieto lagerio, 1970 m. pareikime SSRS AT Prezidiu mui ra: Po antisovietine pogrindio L L K S vliava a at sidriau ne todl, kad man nepatiko socializmo idjos tada a dar buvau per jaunas, kad gantinai susivokiau teorijoje o todl, kad Raudonosios armijos Lietuv atnetoji soviet valdia su begaliniu ir nusikalstamu iaurumu dorojosi su j o s nesuprantaniais ir nepriimaniais monmis < . . . > . A ino jau, kad Lietuvos laisvs kov sjdio lietuviai savikiai, o Soviet armijos kariai kalbjo man nesuprantama, svetima ru9 5 96 9 7

s kalba. A inojau, kad Lietuvoje revoliucijos nebuvo, kad Raudonoji armija nekviesta atjo j ms al ir pradjo daryti j o j e savo tvark ir kad tai vadinasi okupacija < . . . > . A nor j a u gyventi, mokytis ir aisti. Betgi koks gyvenimas, kai treia diena gatvje tyso nuudytas kaimynas ir niekam nevalia jo palaidoti... Koks gi mokymasis, kai ia vienas, ia kitas moksla draugis liaujasi rodytis mokykloje juos drauge su eimomis ukaltuose prekiniuose vagonuose ive Sibir... Kokie aidi mai, kai suaugusieji r a u d a " .
r 98

Partizan briai krsi ne tuioje vietoje. Lietuvos laisvs armijos, karins Kstuio" organizacijos nariai, isibgioj Vietins rinktins kariai, savisaugos batalion ar tarnav poli cijoje vyrai 1944 m. vasar tapo pirmaisiais partizanais. Pasyvi antinacin rezistencija virto ginkluota antisovietine kova. Mus ved ta pati kovos dvasia, kuri pasireik 1941 m. Bire lio sukilimu, ta pati, kuri per kelerius metus spyrsi rudj oku pant u m a i o m s " , ra J . Luka apie pokario kov tstinum. Kova su okupantais, prasidjo nuo pirmj Raudonosios ar mijos atjimo dien. Rokikio apskritis buvo ivaduota" rug pjio 12-j, o jau kit dien buvo rastas Nepriklausomos Lietuvos" pasiraytas lapelis, kviets vyrus nestoti kariuome n. Spalio viduryje per pietin Taurags apskrities ^dal dar jo fronto linija, o mikuose, pasak partijos komiteto sekretoriaus, j a u knibdte knibdjo vairiausio plauko kontrrevoliucionie r i " . Liepos 18 d. L K P C K galiotiniai prane i Utenos, jog vienam ar dviese eiti kaim pavojinga: i mik apaudo banditai". Liepos pabaigoje, NKVD duomenimis, Trak, Aly taus ir ypa Panevio apskrityse partizanai upuldinjo maes nius raudonarmiei dalinius. Buvo nuudyti pirmieji soviet valdios pareignai bei aktyvistai, talkin kariniams komisaria tams mobilizuojant Raudonj armij vyrus. Rugpjio pra dioje partijos Panevio apskrities komiteto sekretorius Sorokinas prane Vilni, kad apskrityje veikia net keli imt vy r partizan briai ir vyksta tikri miai su kariuomene. Lie pos pabaigoje praneime J . Stalinui apie padt ivaduotoje" respublikos teritorijoje A. Sniekus su M. Gedvilu prane apie mikuose bei kaimuose veikianias lietuvikj faist gau j a s " ir pra atsisti NKVD kariuomen kovai su j o m i s .
9 9

P r i e kovojani Lietuv Maskva sutelk didiules jgas. J a u 1944 m. rugpjio pradioje respublik buvo atsista gen. P. Vetrovo vadovaujama NKVD kariuomens 4-oji divizija (apie 13 tkst. k a r i ) , prie tai dalyvavusi tremiant i gim tj viet iaurs Kaukazo enus bei inguius ir Krymo toto rius. 1945 m., pasibaigus karui, iaurs vakar Lietuv buvo atkelta gen. I. Pijaevo NKVD 7-oji divizija. S u partizanais taip pat kovojo pavieniai NKVD pulkai bei pasienio kariuomen, i viso apie 5 0 tkst. soviet kari . B e to, pasiprieinim
10

slopino 1,5 tkst. operatyvini M G B darbuotoj, apie 6 tkst. milicinink, beveik 10 tkst. strib, tkstaniai ginkluot so vietini aktyvist. 1946 m. kurdinus valsi centruose kariuo mens gulas (kuop arba pulk NKVD kareivi), kiekvieno miestelio valdia savo inioje turjo nuo 60 iki 180 kareivi, iki 30 liaudies gynj", po kelis operatyvinius M G B darbuoto jus ir keliasdeimt ginkluot sovietini ir partini pareign, komjaunuoli. Dar gausesns slopinimo j g o s buvo apskrii miestuose. Stai kuo rmsi soviet valdia Lietuvoje pokario metais. Istrebiteli (naikintoj) batalionai buvo kuriami remiantis 1944 m. liepos 24 d. L K P CK nutarimu. I pradi buvo many ta, kad jie veiks tik apskrii centruose. Taiau gruodio 3 d. C K nutar 3 0 4 0 naikintoj brius kurti ir valsiuose. 1945 m. ruden naikintojai buvo pavadinti liaudies gynjais, taiau mo ns ir toliau juos vadino stribais (variacijos: skrebai, stribukai, stribiteliai). Kaip ir bolevikas", is odis Lietuvoje virto keiks maodiu. Norini ginti" liaud atsirado. Vienus viliojo galimyb isisukti nuo karins tarnybos, kitus sugund 700 rb alga, ne mai tais laikais pinigai. P a j a m a s , beje, buvo galima i esms papildyti atimtu i buoi" turtu, pasisavintais tremtini daik tais. Buvo ir idjini strib, ypa i partizan iudyt eim. 1945 m. pradioje Lietuvoje buvo 5,8 tkst., t pai met va sar 9,7 tkst., 1946 m . 8 , 6 tkst., 19471949 m.per 7 tkst., o 19501952 m . daugiau kaip 6 tkst. istrebiteli . Liaudies g y n j " briai buvo labiausiai nacionalin represin institucija. 1951 m. i 6,3 tkst. strib 64,3 procento buvo lie tuviai, 16,6 procento vietiniai rusai, 12,4 procento atvyk rusai, 3,8 procento lenkai, 2,9 procento kit tautybi mons. Dauguma lietuvi strib buvo kil i miesteli varguomens, Lietuvos lumpenproletariato". Soviet vaj^diavykusiai panaudojo j irdyse rusenusi nuoskaud ir pavyd aplinkini kaim kininkams ( b u o m s " ) , pas kuriuos samdiniais dirbo j tvai arba ir j i e patys. Pokario metais, kai miestelio skurdius (ubagas, kaip sakydavo kininkai), vakaryktis samdinys dis ponavo kininko ( g a s p a d o r i a u s " ) , klebono, smetoninio" val dininko, inteligento likimu, galjo j apiplti, sumuti, udaryti kaljim, net itremti Sibir, bolevik fraz Kas buvo nieks, tas taps viskuo" nebuvo tuti odiai. Istrebiteliai < . . . > yra labiausiai mums atsidav mons k a i m e " , 1945 m. vasar L K P C K plenume kalbjo M. Suslovas. 19451952 m. daugiau kaip 1,3 tkst. liaudies g y n j " buvo darbinti sovietins bei partins valdios staigose, o 3,5 t k s t . M V D M G B (daugiau sia operatyviniais darbuotojais) sistemoje. Strib vaidmuo antipartizaniniame kare buvo antraeilis. 1948 m. nuo j rankos uvo apie 20 procent vis tais metais
1 0 1

nukaut p a r t i z a n , ankstesniais metais, matyt, dar maiau. Svarbiausia partizaninio sjdio malintoja buvo reguliarioji okupant kariuomen. J e i g u ne ji, soviet valdia nebt isi laikiusi n savaits. Partizan kovos Lietuvoje truko tol, kol prieinosi tauta. Nuo 1940 m. vasaros viena kit keitusios okupacijos, Antrasis pasaulinis karas, bet labiausiai baisus ir kruvinas pokaris (karas po k a r o " ) isekino Lietuv. Tauta pavargo belaukdama permai n ir susitaik su tikrove. kininkai, svarbiausia socialin par tizan atrama, virto kolkieiais, o j v a i k a i k o m j a u n u o l i a i s . Btent tada (19491953 m.) ugeso ir laisvs kovotoj s jdis.
102

Kovojusios Lietuvos ir sovietins imperijos jgos buvo per nelyg nelygios, o Vakarai, kuriuos tuomet dta tiek daug vil i, buvo kurti ir paliko baltus likimo valiai bei Stalino malo nei. Neatsak Lietuvos partizan laik ir popieius. Partiza nai nesteng apginti moni nuo okupanto prievartos, aret ir trmim, rekvizicij ir smurtins kolektyvizacijos, kolonist antpldio. Btent tada, partizanini kov laikotarpiu, surusjo didieji Lietuvos miestai. Bet ar tai reikia, j o g pokario lietuvi kovos buvo beprasms? Partizan kovos buvo nacionalinis isivaduojamasis lietuvi karas, r a s didvyrik puslap krato istorij. Pasiprieinimas raudonajai rus priespaudai buvo, anot B . Railos, giliausia ir prasmingiausia lietuvi tautos valios, jos laisvs siekio nau j a i s i a i s istorijos laikais iraika. Pokario partizan kovos, kaip ir 1941 m. birelio sukilimas ar antinacin rezistencija, pasitar navo (ir ateityje tarnaus) lietuvi valstybins smons ir rezis tencins psichologijos, tautos dvasios ugdymui. Pokario lietu vi pasiprieinimas patvirtina inom ties, kad istorijoje niekas nevyksta veltui ir niekas nenueina umartin. Igirdo pa vergt balt auksm ir Vakarai: 1985 m rugpjio 17 d. J A V kongreso akte apie Ryt Europos taut teises B a l t i j o s krat partizan kova minima greta 1953 m. ryt vokiei sukilimo, 1956 m. Vengrijos ir 1968 m. ekoslovakijos revoliucij, 1956, 1970 ir 1980 m. Lenkijos vyki. Apytikriai pokario Lietuvoje ne savo mirtimi baig gyveni m apie 50 tkst. moni: madaug 20 tkst. partizan, keli tkstaniai soviet pareign (daugiausia apylinki pirminin k, valsi bei apskrii t a r n a u t o j ) , 2 tkst. strib, o visi kiti valstieiai, kaim ir miesteli gyventojai. Yra inoma, j o g partizan vardu plikavo ir ud mones banditai. T pat dar partizan sjd terpti M G B agentai, siekdami diskredituoti laisvs kovotojus. Deja, ne tik jie. A. Ramanauskas pripasta, j o g buvo partizan, kurie s moningai prasiengdavo teisingumui ar lengvabdikai vaistydavosi mirties bausmmis" . Kitas Dzkijos partizanas A. Vai1 0 3

tulionis rao: P e r tuos metus maudms purve iki kaklo. I r , kas baisiausia, purvas buvo kruvinas. Atlikta toki ygdarbi, i kuri ms vaikai galt mokytis, ir padaryta toki nusi kaltim, kuri irgi nedert pamirti, kad j nekartot kiti" . Partizan vadovyb band sustabdyti savival. Tauro apygardos drausms nuostatai numat aukiausi mirties bausm par tizanams u palaid girtuokliavim, sunki vagyst, moters i prievartavim, savavalik gyventoj udym. S a v o atsimini muose A. Ramanauskas ivardija bent 7 Dainavos apygardos partizanus, kuriuos j i s pats atidav karo lauko teismui. D e j a , partizan vadovyb ne visur ir ne visada, ypa j pabaig, pa j g kontroliuoti situacij. Ginkluota pokario r e z i s t e n c i j a n e tik didvyrika kova su prieu, savs isiadjimas, pasiaukojimas Lietuvai, bet ir asme nini sskait suvedinjimas, kertavimas, didiausios verty bs mogaus gyvenimo nuvertinimas. Neretai buvo udomos itisos eimos, net maameiai vaikai, kurie tikrai nebuvo M G B agentai. Istorija rodo, j o g savival, iaurumas vis partiza nini kar dsnis. Taiau tai nepateisina nekaltai pralieto krau j o , net vardan kilniausio tikslo, ir j i s nenusiplana. Nekaltas kraujas geram partizan vardui pakenk labiau negu visos prie o provokacijos, negu visi meiikiki 40 met sovietini istorik bei urnalist rainiai. Tai tamsiausias ginkluotos rezis tencijos elis, daugelio moni smonje lyds j net ligi iol.
1 0 4

6. A G R A R I N S O V I E T V A L D I O S P O L I T I K A . VALSTIEI KOLEKTYVIZAVIMAS
Pirmaisiais pokario metais (19441947 m.) svarbiausia so viet agrarins politikos, siekusios iplsti sau socialin atram kaime ir sukirinti valstieius, priemon buvo ems reforma. Juridin j o s pagrind sudar 1944 m. rugpjio 30 d. L T S R Aukiausiosios Tarybos priimtas vokiei okupacijos padarini ems kyje likvidavimo statymas. Nors j a m e buvo kalbama apie 1940 m. beemiams ir maaemiams idalytos ems g r inim, i tikrj prasidjo nauja reforma, kur kas radikalesn negu pirmuoju sovietmeiu. valstybin fond buvo imama visa likusi be eiminink, taip pat ivykusi Vakarus, repatrijavu si Lenkij asmen em. Buoms" buvo paliekama iki 2 0 3 0 , o aktyviems hitlerini okupant t a l k i n i n k a m s " tik 5 ha e ms. Kadangi fondui buvo perduodama ir partizan bei trem tini em, tai reforma nusits net iki 1948 m. rudens. I viso valstybin fond buvo paimta beveik 1,6 mln. ha ems, t. y. pustreio karto daugiau negu 1940 m. 59 procentai fondo ems (688 tkst. ha) buvo idalyta 96 tkst. beemi ir maaemi kaim bei miesteli gyventoj eim, 0,5 mln. ha valsty-

biniams kiams, main ir traktori stotims, vairioms staigoms, draugijoms, o kita, beveik 4 0 0 tkst. ha, liko neiskirstyta. Sie agrariniai pertvarkymai i esms buvo ne autentika reforma, o labiau jos karikatra. Po karo em buvo silyte siloma, kone brukama. ems buvo kur kas daugiau negu no rini jos gauti. Daugelis n a u j a k u r i " m i e s t e l i stribai, stai g tarnautojai pasiimt sklyp nepradjo dirbti ir j i e dirvonavo. Bir apskrities, vykdomojo komiteto pirmininkas Grainis 1945 m. rugpjt L K P CK plenume kalbjo: , , < . . . > mons vi- sai ne tie, kokie buvo 1940 m., pasyvs. Kada pradjome re form, pareikim valsiuose nebuvo". i o j e apskrityje i 3,4 tkst. 1940 m. gavusi ems eim po karo 1,3 tkst. imti sklypus a t s i s a k . Pasak A. Terlecko, j o tvai, 1940 m. ruden gav 3 ha ems, buvo laimingiausi mons, o 1944 m. atrtus 7 hektarus m be noro . 1946 m. pavasar paymoje apie po litin padt Utenos apskrityje nurodyta, j o g dalis naujakuri grina ems gavimo dokumentus, sakydami: Mums ems nereikia, norime gyventi, o ne mirti" . Beemiai kaimieiai noriai imdavo be eiminink likusi, taiau veng apkarpyt buoi" ir ypa likviduot partizan ki ems.
1 0 5 1 0 6 1 0 7

Ir vis dlto danas beemis ar maaemis m soviet val dios silom svetimos ems sklyp. Nors ore j a u tvyrojo ko lektyvizacijos elis ir u gaut sklyp buvo galima nukentti, odis em" dar nebuvo visikai prarads savo ker. Po karo Skardupiuose (Unemunje) klebonavs kun. A. Ylius savo at siminimuose rao, j o g gavusieji ems digaute digavo ir neinojo, kaip atsidkoti g e r a d a r i a m s " .
1 0 8

Slygos ems kiui ms krate kolektyvizuoti buvo labai nepalankios. R u s i j o j e bent buvo ilikusi kaimo bendruomen, o lietuvi kinink, gyvenusi vienkiemiuose ir valdiusi e m nuosavybs teise, individualizmas bei savininko jausmas bu vo itin stiprus. B e to, kolektyvizacija j a u buvo susikompromi tavusi kitose sovietinse respublikose, ir odis kolchozai" Lie tuvoje buvo beteiss padties, skurdo ir net bado sinonimas; j i s asocijavosi su miniomis i Rusijos bei B a l t a r u s i j o s atvyks tani duoneliautoj. Todl Lietuvos valstiei valiai palauti prireik vis bolevikins prievartos bei smurto arsenalo prie moni. Po 1947 m. gruodio 14 d. pinig reformos labai atpigo e ms kio produktai. Antai centneris (100 kg) rugi Vilniaus turgavietse 1947 m. kainavo 3000, o 1949 m . t i k 2 0 0 3 0 0 rb {ia ir toliau visi duomenys to meto rublio v e r t e ) . Kilogra mas kiaulienos atpigo nuo 90 iki 1825, sviesto nuo 130 iki 35 rb. Tiek pat sumajo ir valstiei pajamos. O mokesiai ir pyliavos kasmet didjo. Kaip rodo 12 bei 13 lenteli duome nys, ems kio mokestis nuo 1947 iki 1951 m. buvo padidintas daugiau kaip 5 kartus, grd pyliava beveik dvigubai, msos prievol 2,55 kartus, pieno madaug 2 kartus.
109

Agrarinje komunist partijos politikoje, ypa prasidjus ko lektyvizacijai, labai svarbi viet um kova su buomis".. Pirmaisiais pokario metais buoi" kiais daniausiai buvo laikomi reformos apkarpyti arba per 20 ha ems turj kiai.
121 l e n t e l

Kaip 1940-j, taip ir pokario met sovietin ems refor ma pasjo kaime nesantaik. 1945 m. ruden Pasvalio valsiuje 13-metis buos" snus, gindamas savo tvo em, i mediok linio autuvo sunkiai sueid naujakur. O t pai met pava sar ekiks valsiuje partizan nuudyto naujakurio Z. B a k a nausko mona tarp udik atpaino du kaimyn Diaug, kuri ems buvo gav Bakanauskai, snus. Diaug sodyba strib buvo-sudeginta. Savo emje, ieidami mik, Diaugiukai pa liko ura: Kas ims i em, u s " . P o Sibiro" kolchozai" buvo antras Lietuvos kininkus labiausiai baugins odis. 1944 m. vasar i Maskvos sugru sius soviet valdios pareignus kaimieiai sutiko klausimu: ar bus Lietuvoje kolkiai? ems kio, kaip ir kit gyvenimo srii, svarbiausi spren dimai buvo daromi ne Vilniuje, o Maskvoje. 1947 m. gegus 21 d. V K P ( b ) C K prim slapt nutarim dl kolki steigimo B a l t i j o s kratuose. Remiantis juo, L K P Centro Komitetas ir L T S R Ministr Taryba 1948 m. kovo 20 d. prim nutarim Dl kolektyvini ki organizavimo respublikoje".

kinink ems mokestis 19471950 m. 1947 1950 m. padidjo (kart) 43,6 42,7 32,6 24,4 22,0 17,0 11,7 8,8 6,0 5,1 3,4 5,4

Okii dydis (ha)

Vidutin mokesio suma 1 kiui (rb) 1947 ra. 5 12 25 51 99 208 405 738 1365 2186 3648 378 1948 m. 5 24 52' 88 170 343 696 1140 2221 3784 5144 547 1949 m. 62 119" 210 301 436 684 4091 1710 2879 4619 7208 778 1950 m. 218 512 815 1246 2173 3525 4754 6496 8076 11220 12247 2048

iki 1 1 2 2 3 3 5 51- 7 710 1013 1316 1620 2025 2530 Vidurkis

Lentel sudaryta remiantis straipsniu: Truska L Lietuvos valstiei kolek tyvizavimas / / Lietuvos istorijos metratis. 1988 m e t a i . - V . , 1989. P. 81.

J a u nuo 1944 m. vasaros visa galinga sovietins propagandos .maina kr buos kaip ukietjusiu prieo, darbo valstiei" siurbls vaizd. B u o " v i s o , kas pikta siknijimas, blogio simbolis. E s nordami pakenkti n a u j a j a i " santvarkai, buo s " naikina gyvulius, pdo grdus, sabotuoja sj. Ne tik G. Zi mano vadovaujama Tiesa", bet ir visi laikraiai mirgjo ant ratmis: Nepataikauti buoms", Kovoti su buoi sabotau", Buos slepia gyvulius", Buos basliais mu v a l s t i e i u s " ir pan. J a u nuo 1945 m. u prievoli valstybei laiku neatidavim buos" buvo baudiami iki 2 met kaljimu ir turto konfis kavimu. 1946 m. Alytaus apskrityje nuteist buoi" s r a e buvo J . Jarueviius, valds 20 ha ems ir turjs 2 arklius bei 2 karves; S. Juozapaviius dirbs 17 ha ems ir laiks 2 arklius, 2 karves. B u o " J . Diksa vald tik 15 ha, taiau turjo 2 arklius ir net 4 karves. Nuteistojo A. Abramaviiaus kyje buvo 21 ha ems ir tik 1 arklys, 1 karv, taiau jis tu rjo kuliamj (labai svarbus buoikumo" poymis) .
u o

Pradjus ems kio kolektyvizavim, partija ir vyriausyb, anot soviet istoriografijos, perjo nuo buoijos" apribojimo prie jos, kaip klass, likvidavimo politikos. 1947 m. gruodio 12 d. Lietuvos T S R Ministr Taryba ir L K P Centro Komitetas patvirtino buoikumo" poymius ir pareigojo apskrii vyk domuosius bei partijos komitetus parengti buoi" s r a u s . B u o m i s " buvo laikomi kininkai, naudoj samdomj darb, turj ems kio main (kuliamj, traktori, varikli), m a ln, lentpjvi, nuomav kitiems valstieiams gyvulius ar sko lin grdus, darbo rankius.
13 lentel 19471950 m. ems kio produkt prievols (pyliavos) 7 ha dydio kiui Prievol 1947 m. 1950 m. 1947 m. 15 ha dydio kiui 1950 m. darbo valstie iui" 1,75 1,25 20 258 30 3,0 3,0 100 500 150 7,2 5,4 72 540 * 96 7,2 7,2 240 720 360 buoei"

Grd, cnt Bulvi, cnt Msos, kg Pieno, kg Kiauini, vnt.

10,8 10,8 360 1080 540

Lentel sudaryta remiantis straipsniu: Truska L. Lietuvos valstiei kolek tyvizavimas // Lietuvos istorijos metratis. 1988 metai.P. 82.

Vietos valdia ne visada io nutarimo pais ir neretai ki n i n k u s " ibuoydavo" vien u- didesn hektar skaii, ypa tuos, kurie nenorjo stoti kolk. Buoi" sraai buvo s u d a - , rinjami net iki 1953 m., ir i viso juos buvo rayta apie 15 tkst. kinink, madaug 4 procentai vis valstiei. 1947 m. buoi" sraus raytiems kininkams vidutinikai priklaus 18,3 ha, 1948 m . 17,6 ha, 1949 m . 13,8 ha, 1950 m . 5,0 ha, 1951 m . 2 ha ariamos ems bei piev. Mokesi bei pyliav normos buoms" buvo 50100 procent didesns. B e to, j i e nebuvo priimami kolkius. Mintame 1948 m. kovo 20 d. nutarime buvo nurodyta, jog partins ir tarybins organizaci j o s , komunistai, komjaunuoliai ir kolektyvini ki valstieiai turi sustiprinti budrum ir neleisti siskverbta kolektyvinius kius buoms pikiausiems kolektyvini ki santvarkos p r i e a m s " . Dauguma buomis" paskelbt eim buvo itrem tos, kitos persikl gyventi miestus arba ivyko kitas respub l i k a s (Latvij, Kaliningrado srit) ir tik nedaugelis prasiskver b " kolkius. Kasmet didinam mokesi bei pyliav nesteng atiduoti ne tik buos", bet ir kiti kininkai. 1949 m. darbo valstieiai" sumokjo pus, o b u o s " v o s 8 procentus jiems paskirto e ms mokesio. Ne k geriau buvo atiduotos ir pyliavos. 53,6 pro cento vis kinink liko skolingi valstybei u pien ir net 70 procent u ms. siskolin kiai buvo apraomi, o patys skolininkai teisiami ir nepriemokos iiekomos nusavinant gyvulius, grdus, kit turt. 19481950 m. vien u pinigini mokesi skolas, ne vi sais duomenimis (trksta tredalio apskrii ataskait), buvo aprayta 103 tkst. kinink, i kuri 45 tkst. buvo perduoti teismui (kiti, apraius turt, skol sumokjo). Teismo spren dimu 9,3 tkst. kinink buvo nusavintas turtas, o 1,2 tukst., kaip piktybiniai" skolininkai, nuteisti kalti. Prievarta buvo i reikalaujamos ir neatpiltos pyliavos. 1949 m. tik u pieno prie vols nevykdym buvo spta arba aprayta 45,7 tukst., perduo ta teismui 3,5 tkst. valstiei. statymas reikalavo, kad, nusavinant turt, kininkams bt paliekami trobesiai, laukams apsti sklos, plgas, akios, ark lys, karv, kiaul, 2 avys, taip pat asmenini daikt (kiekvie nam asmeniui kostiumas, paltas, kepur, pora odins avaly ns, kalioai, o visai eimai dar ir vieneri kailiniai). I buo i" buvo galima atimti visk, iskyrus gyvenamj nam ir btiniausius asmeninius daiktus. L T S R Finans ministerijos va dovai (ministras A. Drobnys) ne kart skundsi sjunginei Fi nans ministerijai, jog nenusavinamo darbo valstiei" turto sraas per ilgas, ir tai trukdo jiems vykdyti mokesi plan. Maskva praym atsivelg, ir nuo 1950 m. visi valstieiai pavienininkai, ireikalaujant skolas, buvo prilyginti buoms".

Nuo tol buvo leista atimti i j kinius pastatus, arkl, net pas kutin karv. Vietos valdia neretai atimdavo visk. Ekonominio teroro ir masini trmim slygomis 1949 m., anot sovietins istoriografijos, Lietuvos kaime vyko lis". Met pradioje kolkius buvo suvaryta 3,8, o pabaigoje net 62,4 procento vis valstiei. Siekdama padti greiiau apsi sprsti dar likusiems pavienininkams, 1950 m. valdia ems kio mokest padidino beveik trigubai, o maaemiams net 4 5 kar tus. Mat didiaemiai" j a u buvo kolkiuose, o pavieniui ki ninkavo daugiausia smulks valstieiai (1950 m. spalio 1 d. vidutinis pavieninink ki dydis 3,7 ha ariamosios ems ir 1,5 ha piev). Lietuvos T S R Finans ministerijos 1950 m. gruo dio 16 d. praneime sjunginei ministerijai raoma, kad, tei kus mokesio'praneimus, < . . . > pavienininkai pradjo masi kai stoti kolkius, o rajon finans skyriai tuoj pat msi perskaiiuoti jiems mokest. < . . . > Nuo 1950 m. spalio 1 d. iki lapkriio 5 d. vien tik kolkius, uregistravusius savo status, stojo 52 940 ki, i kuri 47 554 kiams, perskaiiavus mo kest, buvo nurayta 110 723 tkst. rb, o liko mokti 33 882 tkst. r b " . 1950 m. pabaigoje beveik 90 procent kinin k buvo kolkieiai. 1951 m. ems kio kolektyvizavimas i esms buvo baigtas. Ekonominis teroras, ibuoinimai" ir trmimai nebuvo vie nintels valstiei kolektyvizavimo priemons. Netrko ir tiesio gins prievartos. Atvyk i miest aktyvist briai isemdavo kinink aruodus, apsdavo j laukus ir taip steigdavo kolkius. Ne vienas kininkas, atsisaks stoti kolk, buvo sumutas ir, sufabrikavus byl, teismo sprendimu isistas lagerius. V a rnos rajono, kuriame itin sunkiai vyko kolektyvizacija, valdia 1951 m. sak nupjauti dar neprinokusius pavieninink sava v a l i k a i " pastus javus: Strib suvaryti kaimo gyventojai buvo laikomi ir nepaleidiami tol, kol neparaydavo pareikim stoti kolk. Tuo pat metu oficialioji propaganda skelb apie valstiei entuziazm", milinik pakilim kaime", begalin partijos ir vyriausybs rpinimsi darbo monmis". Savo poir so vietin santvark ir neabot bolevikin demagogij Lietuvos kaimieiai isak lakonika, bet taiklia fraze: Vagi ir melagi valdia". Lietuvoje, kaip ir visoje Soviet S j u n g o j e , kolkiuose vie patavo pusiau baudiaviniai santykiai. Kolkieiai privaljo i dirbti darbadieni minimum (vyras 1 5 0 , moteris 1 0 0 ) . B e kolkio valdybos (o i tikrj pirmininko) leidimo buvo drau diama keisti gyvenamj viet. Miest moni vadovai buvo raginami nepriimti darb savavalikai" kolkius palikusi moni.

Kuo labiau buvo turmuojama kolektyvizacija, kuo stambes ni buvo kiai (1949 m. vidutinis kiem skaiius kolkyje buvo 25, o 1953 m 160. Po sustambinimo 1953 m. respublikoje liko 2,3 tkst. kolki), tuo grietesn darsi centralizacija, tuo la biau smuko kolki ekonomika. Nors ir labai nukentjs nuo karo, Lietuvos ems kis kolektyvizacijos ivakarse buvo be pasiekis priekarin lyg (nuostabus privaios nuosavybs ga j u m a s ! ) . Oficialiais, gal kiek padidintais duomenimis, vidutinis j a v derlius 1947 m. buvo 11,7 cnt, o 1949 m n e t 15 cnt i h e k t a r o . O 1950 m. tebuvo gauta 8 cnt, 1953 m 5 , o 1955 m . v o s 4 cnt i hektaro. Smuko ir gyvulininkyst. U dar badienius (vargadienius") kolkieiams, anot J . Avyiaus, bu vo seikjama graminmis svarstyklmis. Pagrindinis kaimiei pragyvenimo galtinis buvo 0,6 ha sodybinis ems sklypas ( a r a i " ) , i kurio iki 6-ojo deimtmeio vidurio kolkieiai gau davo tris ketvirtadalius vis savo pajam (i visuomeninio kio t i k 1520 procent) . Lietuvos ems kis priekarin gamybos lyg (pagal jav derlingum, gyvuli skaii bei j produktyvum) pasiek t i k ' 7 - o j o deimtmeio viduryje, t. y. pra slinkus 20 met nuo karo pabaigos (po Pirmojo pasaulinio karo ems kis buvo atkurtas per 3 m e t u s ) . Tokfe buvo ekonominiai socialistinio ems kio pertvarkymo" katai. Dar didesni buvo moraliniai nuostoliai. Geriau gyveno ne tas, kuris gerai dirbo, o tas, kuris buvo apsukresnis ir sugebdavo daugiau pavogti (sigaljo nuomon, j o g vogti i kolkio ne nuodm). Visuomeninio kio reikalams mons buvo abejingi (ia n e mano, ia k o l k i o " ) . Neliko pagarbos darbui (kvai l darbas m y l i " ) , pradjo plisti girtuokliavimas. A. Vaitulionis savo atsiminimuose apie 6-ojo deimtmeio pradios Dzkijos kaim rao: < . . . > mons lyg ir nepasikeit. Tik lidnesni kakokie < . . . > . Amerikon jau nebelaukia. Dabar pakeiksnoja j u o s prie stikliuko sddami < . . . > . Ir kas baisiausia prie stik111 1 1 2
v

14 1 e n t e 1 Kolkiei darbo apmokjimas 19481960 m. (u darbadien vidutinikai iduota)

Grdu, kg Pinig, rb
1

5,6 0,16

3,9 0,16

2,1 0,06

1,4 0,03

1,7 0,04

1,1 0,06

1,3 0,11

1,6 0,32

1,2 0,31

1960 m. rublio vert. Lentel sudaryta remiantis leidiniu: Treinys P. 96.

M, Talkos galia. V., 1990.-

liuko (arba ir prie stiklins L . 7".) j a u sda ir tie, kurie anks iau garsjo kaip pavyzdingi kininkai, kurie igerdavo tik per didisias ventes. Susda, igeria ir udainuoja: Dzkai gr, dzkai gers, Kol kolchozai susitvers. Kai kolchozai susitvers, Dzkai kolchozus p r a g e r s "

1 1 3

Btent tada prasidjo didysis kaimiei bgimas j miest (19481963 m. emdirbi Lietuvoje sumajo nuo 1,7 iki 1 m l n . ) . Atsiradus kolkiams, baigsi kaimikasis, i dalies dar patriar chalinis lietuvi tautos istorijos laikotarpis, kai 80 procent lietuvi gyveno kaimuose ir mons, anot M. Katkaus, ibaline lempa vietsi, medinmis klumpmis avjo, spragilais kl, daug dirbo, taiau ir daug dainavo, dar meldsi, bijojo nuod ms, saikingai gr...-

7. K U L T R I N

KOMUNIST PARTIJOS BANYIOS PADTIS

POLITIKA.

Literatra, menas ir mokslas buvo visikai ideologizuoti. Svarbiausias po karo vykdytos kultrins revoliucijos" udavi nys slopinti tautin bei religin moni smon ir skiepyti bolevikin nepakantumo bendramogikosioms vertybms ideo logij. Visaip peramas proletarinis internacionalizmas" pir miausia liaupsino visk, kas rusika, ir ugd tautin lietuvi nepilnavertikum. Tiesa, oficialioji stalininio laikmeio kul trins politikos formul, kad kultra yra nacionalin savo forma, socialistin turiniu", pripaino ribot galimyb vartoti gimt j kalb kultros ir vietimo staigose, taip pat propaguoti ap. v a l y t " nuo nacionalistini bei religini a p n a " liaudies kul tr. Inteligentija buvo -ideologinio fronto" darbuotojai, prival j tarnauti liaudiai ir p a r t i j a i " , t. y. keikti isigimstanius V a k a r u s " (pirmiausia imperializmo citadel" J u n g t i n e s Ameri kos V a l s t i j a s ) , niekinti ir dergti nepriklausomos Lietuvos dvide imtmet, atskleisti gaivinant dar pirmyktje bendruomenje prasidjusios draugysts su didija" rus tauta vaidmen, de maskuoti reakcing krikionybs bei katalik dvasininkijos e s m " ir visa savo kryba lovinti socialistin santvark, komu nist partij, o labiausiai, inoma, didj lietuvi tautos drau g " J . Stalin. Visas kultros sritis kontroliavo ir grietai administravo par t i j a . Raytojus, dailininkus, kompozitorius ir teatralus prii rjo Meno reikal valdyba, bibliotekas, muziejus, kultros na-

mus Kultros ir vietimo staig komitetas,_ mokyklas vie timo ministerija, o visas jas L K P C K kultros ir mokslo bei agitacijos ir propagandos skyriai. Pirmaisiais pokario metais didiausi kultros, mokslo ir meno idjinio grynumo" sargai buvo i Rusijos atsisti pareignai, ypa L K P C K propagandos ir agitacijos skyriui vadovavs N. Kaluginas, auktj mokykl skyriaus vedjas Loktevas ir kt. MVD ir M G B galiotinio Lie tuvoje gen. I. Tkaenkos iniciatyva 1946 m. buvo paalintas i darbo Kauno universiteto prof. A. Janulaitis, o i rektoriaus pa reig prof. A. P u r e n s . Vilniaus universiteto profesorius aukljo" neinia i kur atsirads labai lus prorektorius Malkovas, Moksl akademijos Istorijos institutui komandavo direk toriaus pavaduotojas Koniuchovas. Ir taip buvo visose svarbes nse staigose. Maskvos emisar iniciatyva buvo pradta nai kinti buruazines" knygas ir griauti Nepriklausomybs kov paminklus. I vietini draug" didel tak kultriniam bei moksliniam gyvenimui, ypa panaikinus V K P ( b ) CK Lietuvos biur, be paties A. Sniekaus, turjo K. Preikas, V. Niunka, G. Zimanas, J . iugda, A. Venclova. Po karo pradtas kadr valymas" neaplenk ir kultros, mokslo, vietimo staig. 1946 m. vasar i Moksl akademijos buvo, atleistas teisininkas prof. K. alkauskis, kultrininkas ir kratotyrininkas P. Bugailikis, agronomas prof. J . Aleksa. Dar prie tai, kaip tvyns idavikai", i tikrj MA nari buvo ibraukti M. Birika ir V. Krv. I Kauno universiteto buvo atleistas istorikas I. Jonynas, ekonomistas P. alius ir kiti pro fesoriai bei dstytojai. 1946 m. liepos 2 d. vietimo ministras J . iugda pasira sakym Nr. 145, pareigojus ministerijos valdybas bei apskrii vietimo skyrius atidiai kontroliuoti" visus mokytojus ir irti, kad aling" nuotaik asmenys, ne tinkami ms auganios kartos mokymui bei aukljimui, netu rt sau vietos Lietuvos T S R mokyklose" . 1947 m. gruodio 12 d. L K P CK nutarimas reikalavo alinti i mokykl priei k veikl" vykdanius moksleivius .
1 1 4 1 1 5 1 1 6

Daugelis i Maskvos atsist pareign nepasitikjo bur uazine" lietuvi inteligentija ir norjo j vis nurayti. Taiau oficiali komunist partijos nuostata, kuri rm A. Sniekus, M. Gedvilas, taip pat M. Suslovas, buvo senosios" inteligen tijos peraukljimas", t. y. naujo gyvenimo" krim sijun gusi raytoj, meninink ir mokslinink gyrimas, premij bei garbs vard jiems suteikimas ir neklusnij baudimas. Nuo pirmj pokario met lovino naujj gyvenim", liaup sino taut draugyst" ir siunt prakeiksmus lietuvikai voki kiems banditams" P. Cvirka, L. Gira, A. Venclova, V. Grybas, T. Tilvytis, V. Valsinien, k tik Hitler gyrs A. Jonynas. 1944 m. spalio 15 d. T i e s o j e " buvo paskelbtas straipsnis apie trejus metus sovietin pas isaugojus ir savj" sulaukus

Kipr Petrausk. 1946 m. lietuvikosios operos tvas tapo S S R S AT deputatu, o netrukus S S R S liaudies artistu ir Stalino pre mijos laureatu. 1945 m. liepos 21 d. Vilniuje Filharmonijos sa lje, minint L T S R 5-sias metines, buvo atlikta kompozitoriaus A. Klenickio kantata Marija Melnikait", o kompozitorius K. Galkauskas tais paiais metais sukr kantat, kurios I da lis buvo skirta sovietiniam B a l t a r u s i j o s partizanui K. Zaslonovui, o II (Pergal")parayta Lebedevo-Kumaiaus odiais. Kompozitorius A. Rainas para pirmj sovietin lietuvi oper Maryt". Skulptoriai B . Pundzius ir P. Vaivada sukr skulptr V. Leninas ir J . S t a l i n a s " , o N. Petrulis ir B . Vy n i a u s k a s K e t u r i komunist suaudymas". V. Dilka pagar s j o " paveikslu Organizacinis kolkio susirinkimas". Kai kurie raytojai ir menininkai tarnavo liaudiai ir p a r t i j a i " i idjos, taiau dauguma taikydamiesi prie konjunktros, nordami dirbti krybin darb. Tylenius", nesiskubinusius atiduoti duokls naujajam gy venimui", nenorjusius daryti kompromis su sine, partija rsiai bar ir grietai baud. 1946 m. spalio 12 d. Vilniuje vykusiame visuotiniame Lietuvos raytoj susirinkime, skirta me direktyvins A. Zdanovo kalbos svarstymui, L K P CK sekre torius K. Preikas reikalavo apsivalyti nuo beidjikumo iuk li, nuo viso to, kas galt pakirsti sveiko, tvirtavalio, doro, pat riotiko ir giliai idjinio tarybinio mogaus aukljim". Pasyvumu ir apolitikumu buvo- apkaltinti J . Graiinas, E . Matuzevi'ius, A. Mikinis, J . Pauktelis, P. Vaiinas, B . Sruoga ir kiti raytojai . L K P C K 1946 m. lapkriio plenume K. Preikas vl puol B . Sruog ir j o naujj krin Diev mikas", apolitinius, pesimistinius ir dviprasmius" eilraius raant A. Mikin, iki aus nacionalizmo pelk nugrimzdus" E. Mieelait, i rau donj gurguoli besiaipant dailinink J . Vienoinsk, atseit hitlerin rasin t e o r i j " propaguojani dailtyrinink H. Kai riktyt, studentus prie rus taut nuteikianius" istorikus A. J a n u l a i t ir I. Jonyn.
U 7

U tyljim" buvo kritikuojami kompozitoriai J . Bendorius, A. Kaanauskas, E. Laumenskien, J . Nabaas; formalistais pa skelbti J . Gruodis ir S. Vaininas. Dekadentizmu buvo kaltina mas net M. K. iurlionis, kurio vard norta itrinti i tautos atminties ir kultros istorijos. 1948 m. u ryius su pogrindiu buvo itremtas daininkas A. Kuingis. 1948 m. prasidjo organizuotas Lietuvos mokslinink puoli mas, kuris tssi iki pat J . Stalino mirties. Partijos l i n i j " moksle vykd priekarini gramatik autorius, L K P C K narys, MA viceprezidentas, vis istorijos veikal redaktorius, t. y. cen zorius, J . iugd. ymiausi Lietuvos mokslininkai J . Baliko nis, A. Janulaitis, P. Pakarklis, J . Lebedys, V. Girdzijauskas, T. Ivanauskas, V. Laas, V. Kairiktis, A. Purens, V. Ruokis buvo kaltinami vergiku keliaklupsiavimu prie pvant Va kar moksl", prieakinio rus ir tarybinio mokslo vaidmens ignoravimu" bei kitomis nuodmmis. Neretai mokslininkai buvo kaltinami pasidavimu buruaziniam objektyvizmui" arba vie ningosios, srovs teorijai". Prasidjus Soviet S j u n g o j e kovai su tamsybininkais mendelininkais-morganistais", nukentjo J . Dagys, M. Natkeviait-Ivanauskien, P . S i v i c k i s bei kiti bio logai. Buvo udrausta genetika. 1949 m. L K P VI suvaiavime A. Sniekus pagyr MA Prezidium, pasmerkus Lietuvi kalbos instituto ileist Lietuvi kalbos odyno" II tom, kuriame pil na reakcingos klerikalins frazeologijos < . . . > . Nenagrinjama lietuvi revoliucins spaudos kalba, tarybins dabarties k a l b a " . Apibendrindamas L K P CK nuveikt d a r b " mokslo srityje, mokslo ir auktj mokykl skyriaus vedjas S. Lazutka 1952 m. i partijos VII suvaiavimo tribnos kalbjo: Partin organi zacija sudav triukinam smg buruazins nacionalistins ideologijos likuiams, iaikino ir ivijo i auktj mokykl i r Moksl akademijos ios ideologijos reikjus Vilniaus univer siteto prof. Sezeman, prof. ali, dstytojus Serbent, B a l e vii, Stulginsk, Gumitick, Airapetian < . . . > . Partin organi zacija patais profesori Korsako, Dagio, akademiko Matulai io rimtas k l a i d a s " . Pokariu buvo suimti ir itremti filosofai L. Karsavinas ir V. Sezemanas, ekonomistai D. Ceseviius ir P. alius, architektas S. Stulginskis, agronomas J . Aleksa ir kiti mokslininkai. Ne vienas j Sibire mir. 1944 m. ruden vl prasidjo bibliotek valymas". S p a l i o 8 d. Raudonosios armijos Pabaltijo fronto politin valdyba krei psi A. Sniek silydama imtis priemoni, kad i mokykl, organizacij, taip pat ir gyventoj bt paimta visa faistin, profaistin bei kita prieika" literatra. Spalio 26 d. A. Snie kus, M. Gedvilas, A. Guzeviius ir J . Bartainas sak visiems partijos apskrii komitet sekretoriams, vykdomj komitet pirmininkams bei N K G B ir NKVD skyri virininkams nedel siant surinkti i mokykl, staig ir gyventoj faistines" bei
119

Vliau u tyljim bei kitas nuodmes" ne kart buvo ba rami raytojai J . Gruas, V. Mykolaitis-Putinas, K. Inira, S. Anglickis. A. Martinkaus duomenimis, 19401953 m. buvo suimta, itremta, nuudyta ar kitaip nubausta 91 l i t e r a t a s . Gulaguose atsidr K. Inira, K. Boruta, A. Mikinis, P. J u o delis, V. Drazdauskas, E. Viskanta ir kiti raytojai. Poet K. J a kubn saugumieiai nuud. Buvo udrausta spausdinti B . Sruo gos Diev mik", nors i knyga bt buvusi pirmas tokio an ro krinys ne tik lietuvi, bet ir pasaulinje literatroje.
118

Vykdant 1948 m. V K P ( b ) C K nutarim Dl dramos teatr repertuaro ir priemoni j a m pagerinti" buvo labai sugrietinta teatr repertuaro cenzra. Pokario metais teatr scenose dau giausia buvo statomos rus klasik ir sovietini autori pjess.

kitokias antisovietines" knygas ir udrausti j a s naudoti buities reikalams (pavyzdiui, pakavimui). Asmenis, nuslpusius prie i k " literatr, traukti grieton atsakomybn . Bibliotek valymui" bei knyg naikinimui vadovavo Vy riausioji literatros ir leidykl valdyba ( G l a v l i t a s ) , kurios viri ninkas buvo A. Malyginas, o j o padjjas B . Gurviius. J i taip pat cenzravo visus spaudinius. Vien tik per 1946 m. 3 paskuti niuosius mnesius Glavlitas udraud spausdinti J . Bilino ap sakymus Lidna pasaka" (motyvas antirusikas turinys) bei P i e s t u p y s " (apsakymas pilnas p r i e t a r " ) ; 10 S. Nries eilra i antrame jos krybos tome (mistinio ir dekadentinio t u r i n i o " ) ; S . Kapnio apsakym Susitikimas" (ideologikai nebrandus ir ikraipo Taryb Lietuvos kaimo gyvenimo t i k r o v " ) ; B . J a s u kaiio apsakym Samdomo berniuko v a s a r a " (kaip neteisin g a i nuvieiant klasin kov su b u o m i s " ) ; taip pat sulaik A. Venclovos apsakym rinkin, nes j a m e buvo tik 2 Didiojo Tvyns karo met apsakymai, o visi kiti parayti dar ikitarybiniu laikotarpiu ir todl reikalingi komentar. Per tuos 3 m nesius, toli grau nepilnais duomenimis (i dalies apskrii trko ini), Glavlitas taip pat im i bibliotek 42,7 tkst. ir sunaikino 17,5 tkst. aling" k n y g . Per vis 1 9 4 4 1951 m. laikotarp, V. Pibilskio apskaiiavimu, i bibliotek bu vo iimta per 600 tkst. knyg, kuri nedidel dalis buvo per duota specfondams, o visos kitos sunaikintos .
1 2 0 m 1 2 2

gaujomis sustiprinim" ivardyti trys lietuvi tautos p r i e a i " : buos, buruaziniai nacionalistai ir reakcingoji" katalik dva sininkija . O Lietuvos M G B vadovas gen. Jefimovas 1946 m. ruden ministerijos partins organizacijos susirinkime kalbjo: Svarbiausia ne bandos. J karin galia nedidel < . . . > . Pir masis ms prieas yra katalik dvasininkija, patyrs (gerai pakaustytas"), dars tak gyventojams prieas < . . . > " .
I 2 4 1 2 5

Sovietinius pareignus, ypa atvykusius i Rusijos, piktino buruaziniai" paminklai. L K P CK 1946 m. lapkriio plenume V K P ( b ) CK Lietuvos biuro pirmininkas V. erbakovas priekai tavo, j o g miesteliuose, paiame j vidury, stovi nepriklausomy bs mt paminklai, kuriuos lietuviai pagerbia tautini ven i dienomis . 1948 m. prasidjo masinis paminkl griovimas. 1950 m. buvo susprogdinta Laisvs statula, Neinomojo karei vio kapas bei kitos skulptros Karo muziejaus sodelyje Kaune. K. Preiko iniciatyva 1 9 5 0 , m . nuo Vilniaus Arkikatedros buvo nuimtos ir susprogintos ventj skulptros, o po dvej met susproginti Trys kryiai. 5-ojo deimtmeio pabaigoje6-ojo pra dioje buvo nugriauti beveik visi istoriniai, ypa su kovomis u Nepriklausomyb susij paminklai. Nugriautj vietoje buvo statomi nauji, amin kov dl soviet valdios, ymiausius rus tautos mones ir Soviet valstybs vadovus. Antai Vil niuje atsirado I. erniachovskio, V. Lenino, J . Stalino, A. Puki no paminklai.
123

Oficialiai Banyios ir dvasininkijos veikl priirjo prie Ministr Tarybos veikusi Religini kult reikal taryba ( R K R T ) , kuriai pirmaisiais pokario metais vadovavo buvs ekistas A. Gaileviius, o nuo 1948 iki 1957 m.'labai dogmatikas bol evikas veteranas B . Puinis. Taiau svarbiausius Banyios rei kalus sprend L K P CK, M G B ir Maskva. 1944 m. pabaigoje buvo dar kart udraustas tikybos dstymas mokyklose. 1945 m. ruden buvo udaryta Vilniaus, o 1946 m. pavasar ir Teli dvasin seminarija (Vilkavikio seminarija neveik j a u nuo karo pradios). Respublikoje teliko viena Kauno kunig seminarija, kuri kasmet buvo priimama vis ma iau klierik (1946 m. moksi 350, 1953 m . 75 klierikai). R e s publikos vadovai norjo udaryti ir j , paskutinj Lietuvos se minarij, taiau nesutiko Maskva . Siekdama sustiprinti savo kontrol Banyiai, valdia 1946 m. pradioje ved vis reli gini bendruomeni registracij. Buvo reikalaujama, kad tikin ij irinkti parapini banyi komitetai tvirtint pareigose savo kunig, kuris po to usiregistruot vykdomajame komitete. Kadangi tai buvo akivaizdus kiimasis Banyios bei tikinij vidaus gyvenimo tvark, kuri galjo keisti tik Vatikanas, tai 1946 m. vykus Lietuvos vyskup konferencija valdios rei kalavim atmet. J a u nuo 1944 m. rudens NKVD ir N K G B pradjo suiminti kunigus, pirmiausia tuos, kurie rm partizanus ar dalyvavo patriotinje veikloje. 1946 m. kalinus Vilniaus vyskup M . Rei n (1953 m. mirus Vladimiro k a l j i m e ) , itrmus Kaiiadori vyskup T. Matulion, suaudius Vilniuje Teli vyskup V. B o risevii o netrukus, 1947 m., itrmus ir j o pdin vyskup P . Ramanausk, Lietuvoje teliko vienas Panevio vyskupas K. Paltarokas (Kauno arkivyskupas J . Skvireckas bei vyskupas V. Brizgys ir Vilkavikio vyskupas V. Podolskis 1944 m. vasar ivyko V a k a r u s ) .
1 2 6

Vienintel legali ideologin, o i dalies ir politin opozicija soviet valdiai, turjusi didel autoritet tautoje, buvo Katalik banyia. Todl valdia Banyiai skyr ypating dmes, siek paversti j tokia paia marionete, kokia buvo Rusijos staiati ki cerkv. 1947 m. gruodio 12 d. L K P C K nutarime Apie ko vos su buruaziniu-nacionalistiniu pogrindiu ir j o ginkluotomis

Taiau tai buvo tik pradia. Didysis Lietuvos Katalik ba nyios puolimas prasidjo 1948 m. Liepos 8 d. nutarimu Minist r Taryba nacionalizavo vis tikyb maldos namus bei kitus banytinius pastatus ir kulto reikmenis. Nacionalizuotomis ba nyiomis buvo leidiama naudotis tik toms religinms bendruo menms, kuri komitetai ir kunigai buvo usiregistrav vykdo muosiuose komitetuose. Kit dien po io nutarimo L K P Centro Komitetas prim sprendim Dl partini organizacij udavi-

ni demaskuojant prieik reakcins katalik dvasininkijos v e i k l " , pareigojus partijos komitetus imtis aktyvi priemoni prie dvasininkij . P e r kelis metus buvo udaryta 'apie 130 banyi, neskaitant koplyi . 1949 m. spalio 6 d. Minist r Taryba prim nutarim udaryti Vilniaus arkikatedr. T s s i kunig aretai. I viso 19441953 m. buvo suimta ir ka linta apie 360 kunig. 19481949 m. buvo udaryti ir paskuti niai katalik vienuolynai.
1 2 7 1 2 8

Prie kar visoje Lietuvoje veik 834 banyios, o 1953 m . tik 672. Sumajo ir kunig: 1940 m. j dirbo 1,6 tkst., 1945 m . 1,2 tkst., o 1953 m . t i k 823 . Labiausiai nukentjo V i l n i a u s katalikai. I 1939 m. mieste veikusi 34 banyi bei 14 koplyi, kurias aptarnavo 106 dvasininkai, 1950 m. liko 11 banyi su 12 k u n i g .
1 2 9 1 3 0

Buvo udarinjami ir kit tikyb maldos namai. R K R T inio mis, 1949 m. pradioje Lietuvoje veik 60 staiatiki, 74 senti ki cerkvs, 35 evangelik liuteron maldos namai, 11 evangelik reformat banyi, tik 2 yd sinagogos, 5 meets, 2 ka raim kiness, 6 adventist, 1 metodist maldos namai ir 1 ma rijavit banyia .
1 3 1

Kaip 1950 m. buvo naudojamos udarytos ios, rodo ie duomenys: Arkikatedra tuia, S v . Mykolo muziejus, Sv. Jono popieriaus sandlis, Misionieri sporto sal, Sv. Kazimiero grd sandlis, Vis ventj grd sandlis, Prancikon MVD archyvas, S v . Kotrynos grd sandlis, S v . Jurgio knyg sandlis, Sv. Ignoto popieriaus sandlis, S v . Trejybs sporto sal, S v . Juozapo tuia, Bernardin muziejus, Vizii cukraus sandlis, Sv. B a l t r a m i e j a u s dailinink dirbtuvs, Sv. Andriejaus garaai ir sandlis, Sv. Kryiaus muziejus, Trinapolio tuia.
1 3 2

Vilniaus

bany

Per vis pokar nebuvo ileista n viena religinio turinio knyga. 1948 m. Panevio vyskupijos kurijai papraius leidimo ispausdinti Gavnios g i e s m e s " , buvo atsakyta, kad jos pilnos antisemitizmo, o Stalino konstitucija draudianti taut pjudym. Spausdinti katekizm nebuvo leista todl, kad j i s neugds sovie tinio patriotizmo .' 1949 m. pradta varyti didiuosius atlaidus. emaii K a l varijose anksiau j i e vykdavo nuo liepos 1 iki 15 d., o 1949 m. leista maldininkams rinktis tik 2 dienas. Tas pats buvo ir Vil niaus Kalvarijose bei iluvoje. atlaidus neleisdavo svetim parapij kunig. Todl i 30 tkst. maldinink, 1949 m. liepos 3 d. susirinkusi emaii Kalvarijas, dauguma gro n a m o neatlik ipainties, nes vietiniai kunigai nesteng vis aptar nauti. Garsioji Plungs Lurdo Sv. M a r i j o s statula 1948 m. buvo perkelta i groto parapin banyi, o altinis urakintas. 1949 m. be Vatikano sutikimo ir prie Lietuvos dvasininkijos vali buvo pakeistas Banyios administravimas. Vyskupas K. Paltarokas buvo perkeltas Vilni ir pareigotas valdyti Vil niaus, Panevio ir i ' a i i a d o r i vyskupijas. Kit 3-j vysku p i j Kauno, Vilkavikio ir Teli valdytoju valdia paskyr kan. J . Stankevii. Valdia band sugriauti Lietuvos Katalik banyi ir i vidaus. 1947 m. balandio 14 d. bei kiti L K P C K nutarimai pa reigojo partines organizacijas, taip pat M G B organus l o j a l i u s soviet valdiai kunigus prieinti kunigams reakcionie r i a m s " . Gen. Jefimovas reikalavo, kad saugumieiai izoliuo t " aktyviuosius kunigus, o kitus patraukt soviet valdios pusn . Pirmasis udavinys buvo vykdytas, taiau antrasis i esms lugo. B . Pusiniui nepavyko sukurti nei Nacionalins Katalik banyios", nei suorganizuoti P a a n g i j Katalik kunig komiteto". Tiesa, 1949 m. vykdomieji komitetai ir M G B skyriai grasinimais bei antau igavo 100 kunig paraus po dokumentu, smerkianiu popieiaus P i j a u s X I I karo kurstymo politik". Taiau kolaborant tarp dvasininkijos teatsirado vie nas kitas. Lietuvos Katalik banyia, nors ir patyrusi didiuli nuostoli, padariusi kompromis, atsilaik.
1 3 3 1 3 4 1 3 5 136

NUORODOS Brazaitis J. Ratai. T. 5. P. 5968; Zemskov V. Repatriacija \ vtoraja volna emigracii // Rodina. 1991. Nr. 67. Brazaitis J. Min. veik.; Lietuvos ems kis ir statistika. D. 2. Dillingen, 1948.P. 1013. Raila B. Tamsiausia prie aur. P. 197198; Dialogas su lietuviais. P. 418, 539. * Brazaitis J. Ratai.T. 5 ; P. 429. LVVOA. F. 1771.Ap. 8 , B . 249,L. 101102. Ten pat. Ap. 9. B. 276. L. 2627 (Payma apie Klaipdos krato apgyvendinim). Ten pat. B. 264. L. 184 (Maisto korteli biuro duomenys).
1 2 3 5 s 7

Sv. Teress banyi ir Auros Vartus einantys tikintieji matydavo, kaip i visa Didija gatve nusitsusios raudonosios gurguols veim ikraunami grdai sandliu paverst Sv. Ka zimiero banyi. Neubaigta statyti Prisiklimo banyia Kau ne buvo perduota radijo fabrikui, o buvusioje Kauno sinagogoje j r e n g t a kino bei oki sal.

Ten pat. B. 279 L. 24 (LTSR vyriausybs atstovo evakuacijai A. Kny vos ataskaita). Ten pat.Ap.8.B. 253,L. 30. Ten pat.Ap. 190.B. 3.L. 2427. " Ten pat.Ap. 9 . B . 279.L. 24. Kaauskien V. Prietaringi istorijos puslapiai / / Tiesa. 1988. Lie pos 5. LVVOA. F. 1771.Ap. 9 . B . 276.L. 2627 (ems kio minis terijos duomenys). Aistis J. Milfordo gatvs elegijos. P. 5657. 1 LVVOA.F. 1771.Ap. 9 , B . 268.L. 87; B. 253.L. 9; B. 252. L 45, 73 74. Ten pat.B. 589. L. 6970. 1 Vilniaus miesto istorija T . 2.V., 1972 P . 175. TLE. Str. Klaipda; Aukuras.Klaipda, 1992,P. 9. 1 LVVOA.F. 1771.Ap. 7.B. 97.L. 7, 8. laisv.1983.Nr. 88 P . 52. LVVOA.F. 1771.Ap. 190.B. 4.L. 101102. Ten patAp. 9 , B . 251.L. 26. Tininis V. Farsas: pokario rinkimai // Laikas ir vykiai. 1990. Nr. 17. P. 14. T i e s a 1946.Vasario 27. LVVOA.F. 1771.Ap. 8 . B . 266.L. 3134; Ap. 130.B. 111 L. 3233 (LKP CK Kadr skyriaus duomenys). Ten pat. Tininis V. Grsmingas Maskvos rankis // Politika. 1990. Nr. 22. P. 22. enklus T. Pasibaigusi Lietuvos gyvenimo epocha // Gimtasis kratas. 1990.Nr, 38. L V V O A F . 1771.Ap. 7 , B . 85.L. 1824. A. Sniek gerai painojusio prof. M. Gregorausko informacija. 1945 m. birelio 26 d. A. Sniekus kreipsi G. Malenkov, praydamas leisti liepos 21-j paminti 5-sias taryb valdios Lietuvoje metines (LVVOA. F. 1771.Ap. 8 , B . 152.L. 151). Ten patAp. 130.B. 124.L. 4 (LKP CK Kadr skyriaus payma). Ten pat. Ap. 8. B. 265. L. 6970. Ten pat.Ap. 190.B. 6.L. 1418. Ten patAp. 9 . B . 250.L. 175177. Ten pat. B. 286. L. 85. Ten patAp. 8 . B . 266.L. 1718. Ten pat. B. 272.L. 1 (LKP CK Kadr skyriaus duomenys). Surblys K. Taryb Lietuvos visuomens socialins klasins struktros raida.V., 1985.P. 116. L V V O A F . 1771.Ap. 8 . B . 266.L. 3437 (LKP CK Kadr sky riaus duomenys). Ten patAp. 130,B. 67.L. 3334. Ten pat.B. 109.L. 2 5 . B . 120.L. 514 (CK Kadr skyriaus duo menys) . Ten pat.Ap. 7.B. 249,L. 40; Ap. 130.B. 109.L. 3237. Ten pait.Ap. 9 . B . 243.L. 68. Tininis V. Lietuva 19401991 m.V., 1994. L V V O A F . 1771.Ap. 130,B. 121.L. 1017 (LKP CK nomenk latrini darbuotoj sraai), LVVOAAp. 130.B. 121.L. 103. Politika. 1990.Nr. 7.P. 14. LVVOA.F. 1771.Ap. 130.B. 109. Dautartas V. aizdos ms kasdienins // Literatra ir menas. 1989. Nr. 8. L V V O A F . 1771.Ap. 8 . B . 265.L. 30.
8 9 1 0 12 13 14 5 7 1 8 9 2 0 2 2 23 2 4 2 5 2 6 27 28 2 8 a 2 9 3 0 3 1 3 2 3 3 3 4 3 5 3 6 3 7 3 8 3 9 4 0 41 4 2 4 3 4 4 4 4 a 4 5 4 6 4 7 48 4 9

Grunskis E. Lietuvos vicegubernatoriaus" karjeros lugimas // Gim tasis kratas. 1991.Nr. 44. LVVOA.F. 1771.Ap. 7 . B . 148.L. 52. Ten pat.B. 150,L. 41. LVVOA.F. 1771,Ap. 8 . B . 159.L. 189191. Ten patAp. 7.B. 149.L. 8. LVVOA.F. 1771.Ap. 5 2 , B . 3.L. 23, 4650 (MVD ir MGB kad r skyri ataskaitos LKP CK). Ten patAp. 9 . B . 242.L. 2. Ten pat.Ap. 8.B. 158.L. 93; B. 177. L. 51; B. 180 L . 56 (sovietini pareign komandiruoi ataskaitos). Ten pat.Ap. 9 . B . 269 (MVD karo tribunolo ataskaita). ^ T e n pat. Ten p a t B . 252,L. 12. Ten pat. Ap. 190. B. 5. L. 31 (LKP CK payma apie soc. teistumo paeidimus). Ten pat. Ten patAp. 9 . B . 260.L. 151; B. 261. L. 67. Ten pat Ap. 190.B. 5,L. 103105. Ten patAp. 8 . B . 254.L. 110. Ten p a t B . 157.L. 9697. Ten patAp. 9 . B . 260.L. 108. Ten pat.L. 121124. Ten pat.Ap. 8 . B . 179.L. 9394. Kaauskien V. Min. str. LVVOA.F. 1771.Ap. 9 . B . 252,L. 1314. Ten p a t B . 269.L. 51. Respublika. 1990, Gruodio 12. Pergal. 1988.Nr. 10.P. 125126. LVVOA.F. 1771.Ap. 7.B. 92.L. 3543. LKP CK VI plenume (liepos pabaigoje) M. Suslovas kalbjo, kad vyk dant VKP(b) CK Lietuvos biuro gegus 24 d. nutarim, i Lietuvos tremia mos aktyviausi bandit eimos (Ap. 8. B. 9. L. 289). Grunskis E. Pokario trmim Lietuvoje pradia // Metai. 1991. Nr. 9,P. 129. Grunskis E. Didiausi pokario trmimai // Gimtasis kratas. 1992. Nr. 1315. Ten pat. * Ten pat. Dambrauskas L. Gyvenimo akimirkos. T. 1. V., 1990. P. 267. Laisvs besiekiantikaga, 1983.P. 315. Juceviius F. Tauta tikrovs ir mito aisme. Putnam, 1970. P. 105. Isamiau apie tai r.: Truska L. Garb ar gyvastis // Literatra ir me nas. 1992. Nr. 3. LVVOA.F. 1771.Ap. 9 , B . 19.L. 142. Laisvs kov archyvas.T. LV., 1991.P. 54, 59. LVVOAi F. 1771.Ap. 8 . B . 158,L. 77. Ten part..' B. 254 L. 109110; B. 157.L. 102. Ten patAp. 7.B. 315.L. 1622. LVVOA.F. 1771.Ap. 9 . B . 19.L. 171173. Ten pat.Ap. 8 . B , 14.L. 51. Ten patAp. 9 . B . 286,L. 84. Apskaiiuota autoriaus, remiantis vardiniais ios kategorijos kiu. sra ais, saugomais ems kio ministerijos archyve. Isamiau apie tai r.: Girnius K. Partizan kovos Lietuvoje. V., 1990. p 53 79 Metai.1991.Nr. 5 . P. 158. L V V O A F . 1771.Ap. 5 2 . B . 47.L. 162. Daumantas J. Partizanai.V., 1990. P. 228. laisv.1972.Nr. 5 6 ^ - P . 38.
5 0 5 1 5 2 5 3 5 4 5 5 5 6 57 5 8 6 0 61 6 2 6 3 64 6 5 6 6 67 6 8 6 9 7 0 71 7 2 73 7 4 7 5 7 6 77 8 7 9 8 0 81 8 2 8 3 8 4 8 5 8 6 8 7 8 8 8 9 9 0 9 1 9 2 9 3 9 4 9 5 9 6 97 9 8

LVVOA. F. 1771,Ap. 7.B. 85,L. 1824. Grunskis E. Baudjai / / Literatra ir menas. 1989.Gruodio 9. Dauguma statistikos duomen apie stribus paimti i R. Stanislovaiio darbo Nuverstj klasi pasiprieinimo slopinimas Taryb Lietuvoje 1940 1951 m." (LVVOA.F. 3377.Ap. 4 8 . B . 1086). Grunskis E. Min. str. Ramanauskas A. (Vanagas). Daugel krito sn...V., 1991.P. 232 233. Metai.1991.Nr. 3,P. 159. LVVOA. F. 1771,Ap. 8 . B . 14.L. 77; B. 252.L. 69. Terleckas A. Trys politiniai laikai.V., 1992.R. 23. LVVOA.F. 1771.Ap. 9 . B . 251.L. 117. Laisvs kov archyvas.T. 1,K., 1 9 9 1 P . 57. Dauguma io poskyrio duomen imti i: Truska L. Lietuvos valstiei kolektyvizavimas // Lietuvos istorijos metratis. 1988 metai. V., 1989. LVVOA.F. 1771.Ap. 9 . B . 256.L. 10. Taryb Lietuvos valstietija.V., 1979.P. 95; LVVOA.F. 1771. Ap. 9 2 , B . 3.L. 297309. Taryb Lietuvos valstietija. P. 157. Metai.1991.Nr. 6.P. 147. LVVOA.F. 1771.Ap. 9 . B . 262.L. 7475. (1947.07.11 I. Tka enkos ratas A. Sniekui). Ten pat. B. 278.L. 120121. Ten p a t A p . 190.B. 5.L. 186. U tarybin lietuvi literatr. K., 1947. P. 544. Literatra ir menas. 1990. Gruodio 22. LVVOA.F. 1771.Ap. 7 . B . 107.L. 12. Ten p a t B . 81.L. 35. Ten patAp. 9 . B . 278.L. 79 (Glavlito 1946 m. IV ketvirio veiklos ataskaita). Mintys apie Lietuvos komunist partijos keli.V., 1989.P. 207208. i? LVVOA.F. 1771,Ap. 9 , B . 19.L. 225. Ten patAp. 190.B. 5.L. 179. Ten p a t F . 17377.Ap. L B . 3.L. 164. Zr. 1960 m. gruodio 7 d. A. Sniekaus rat S S K P Centro Komitetui // Pozicija. 1993.Nr. 14. LKP istorijos apybraios.JT. 3.P. 259. Zr. 126 nuorod. LVVOA.F. 1771.Ap. 190.B. 12.L. 117; Lietuvos valstybinis archyvas. F. R.1881,Ap. L B . 70.L. 47. . LVVOA.F. 1771.Ap. 9 2 . B . 21.L. 64. (RKRT 1950 m. I ket virio ataskaita. 1950 m. be 6 kunig invalid). Tn pat. Ap. 52. B. 78. L. 32. Ten p a t L . 136; B. 21.L. 3132 (RKRT ataskaitos). >P Ten pat.Ap. 5 2 . B . 78.L. 22 (RKRT 1948 m. IV ketvirio atas9 9 100 101 102 103 104 1 0 5 106 107 108 1 0 9 1 1 0 111 1 1 3 1 1 4 1115 1 1 6 1 1 7 118 1 1 9 12 1 2 1 1 2 2 1 3 1 2 4 125 1 3 6 127 1 2 8 1 2 9 1 3 0 1 3 1 1 3 2

METODIN DALIS
Pareng Vilniaus 18-osios vidurins mokyklos istorijos mokytoja J R A T SACKUT

p t . _ A p . 190.B. 5,L. 97, 186. Ten pat.F. 17377.Ap. L B . 3.L. 164165 (1946.10.10 kalba MGB partins organizacijos susirinkime). 1948 m. kunigai pradjo registruotis vykdomuosiuose komitetuose. 1945 m. liepos 7 d. Kauno vyskupijos valdytojas prelatas S. Jokubauskis, o 1953 m. vasario 11 d. ir kanauninkas J . Stankeviius vieai pasmerk gink luot rezistencij. Pastarasis 1950 m. pradioje paragino kunigus kviesti ki ninkus stoti kolkius (LVVOA.F. 16895.Ap. 2. B. 312.L. 317).
k a t a T e n a 135 136

' iL

VADAS

Metodin dalis parengta pagal L. Truskos knyg Lietuva 19381953" (nurodomi ios knygos puslapiai) vadovaujantis 1993/94 m. m. vidurins bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programos reikalavimais. Ji skiriama mokytojams, dstantiems X klasje Lietuvos isto rijos kurs (19381953 m. laikotarp), taip pat dirbantiems XII klasje (kartojant Lietuvos istorijos atitinkam laikotarp). Metodinje dalyje pateikiami nagrinjamos pamokos temos ar klausimo tikslai; nurodoma, kokie mokini gdiai formuoja mi remiantis mokomja mediaga; silomi keli temos ar konkre taus temos klausimo dstymo bdai, pateikiama uduoi. Silyiau ias uduotis panaudoti ne tik aikinant tem ar konkret klausim, bet ir savarankikam mokini darbui, me diagos tikrinimui ar tvirtinimui, nam darbams. Darbo bdus ir uduotis mokytojas gali pasirinkti pagal gali mybes, klass profil ir lyg.

SKYRIUS 3 . Surenkite diskusij, pateik mokiniams tok teigin: ,, ... atpl us po Pirmojo pasaulinio karo Lietuv nuo plai Rusijos rink ir jos aliav altini, ms krato pramon vegetavo ar net smuko" (r. p. 1 1 ) . 4. Apibdinant eksport ir import, arba nubraiyti toki schem: galima remtis emlapiu

PASKUTINIEJI LIETUVOS R E S P U B L I K O S METAI

20-TIES N E P R I K L A U S O M O G Y V E N I M O M E T ( k a r t o j i m o - a p i b e n d r i n i m o pamoka)

REZULTATAI

Pamokos tikslas. Parodyti, koki rezultat per 20 nepriklausomo gyvenimo met pasiek Lietuvos kis ir kultra. gdiai. Naudojantis temos mediaga, formuoti darbo su sta tistikos duomenimis gdius; mokyti sudaryti dia gramas, klasifikuoti, pildyti lenteles lyginant tuos paius dalykus skirtingomis slygomis.
MINERALINES TRAS DRUSK EMS KIO MAINAS CEMENT NAFT CUKR (iki 1935 m.) GELEI

LINUS MS IR JOS GAMINIUS SVIEST GRDUS | ANGLIJ, VOKIETIJ, JAV,

ISIVE

MIKO MEDIAG PIEN KIAUINIUS OD ERIUS KAULUS

Rekomenduojami

darbo bdai ir

uduotys

SSRS

1 . Nagrinjamos 17 lentels (r. p. 820). Statistikos duomen ( l e n t e l i ) n a g r i n j i m o a t m i n t i n 1. Kodl pateikti i kio ak (gyvenimo srii) statisti kos duomenys? 2. Kuri met duomenys lyginami? Kodl? 3. Kuo j i e yra panas ir kuo skiriasi? 4. Kodl taip vyko? 5. Kokias ivadas galite padaryti, susipain su iais statis tikos duomenimis? 6. Remdamiesi iais statis tikos duomenimis, nubraiykite schem ar diagram. 2. Aptariant pramons ak raid ir pasiskirstym, gali ma 'braiyti schem ir j nagrinti pagal klausimus: 1. Kokios pramons akos bu vo pltojamos nepriklausomo. j e Lietuvoje? 2. Kas lm tok pramons a k pasiskirstym ir raid? 3. Apibendrinkite pateikt pra mons ak bkl.

Mokiniams pateikiami tokie klausimai: 1. K eksportavo Lietuva? Kodl? 2. K ji sivedavo? Kodl? 3. kokias alis Lietuva eksportavo maisto produktus? dl? K rodo tokia eksporto kryptis?

Ko

5 . Nagrinjant nepriklausomos Lietuvos mokslo ir literatros laimjimus, neverta detaliai nagrinti raytoj kryb, tam yra literatros pamokos. Silyiau aptarti mokslinink bei literat veikl pagal iuos klausimus: 1. Kokioje srityje yra inomas is veikjas? 2. K esi girdjs ar skaits apie j ? 3. Ar minimi j o darbai iandien? Kuo j i e reikmingi? 4. Kokie istorijos vykiai atvaizduoti jo (literato) kryboje? 6. Vis pamokos mediag galima pateikti ir lentelje (mokiniai, klausydamiesi mokytojo pasakojimo, aikinimo, klasifikuoja nepriklausomos Lietuvos gyvenimo rezultatus ir pildo lentel, daro apibendrinimus ir ivad apie Nepriklausomybs laiko tarp, trukus 20 met.

ems kis

Pramon

^oksfas""

Sveikatos

apsauga

1897 1902 Ivada. Kokia buvo Lietuvos bkl vairiose gyvenimo sri tyse? Kokia buvo krato padtis tarp kit to meto Europos valstybi? 1902 1904

I Mintaujos gimnazijos paalintas u tai, kad kartu su dar keliolika mokini atsisak prie pa mokas kalbti mald rusikai. baig Petrapilio IX gimnazij. Petrapilio universitete baig teiss mokslus. Stu dij metais dalyvavo slaptoje lietuvi veikloje, u j buvo kalinamas, tremiamas. apsigyveno Vilniuje, dirbo ems banke, rpinosi lietuvikais leidiniais ir kita tautine veikla. ved dvarinimkait Sofij Chodakauskait. priklaus Lietuvos demokrat partijai ir jai stovavo Didiajame Vilniaus seime. at

7. Apibendrinant nepriklausomos Lietuvos laimjimus, galima komentuoti, aptarti p. 4 5 4 6 autoriaus pateiktas V. Daugirdaits-Sruogiens ir A. J . Greimo mintis. A U T O R I T A R I N I S A. S M E T O N O S VALDYMAS

Pamokos tikslas. Nagrinjant A. Smetonos valdymo laikotarp, isiaikinti asmenybs vaidmen istorijoje: koki vie t ji uima valstybje, ar mogaus asmenins savy bs turi takos politikos reikalams, ar galima asme nyb vertinti teigiamai ir neigiamai, kodl A. Sme tonos valdymas vadinamas autoritariniu. gdiai. Remiantis temos mediaga, pratinti mokinius dirbti su informaciniais leidiniais, groine literatra, mo kyti juos vertinti ir apibendrinti pateiktus faktus, tei ginius, daryti ivadas. Mokyti suprasti ir visapu sikai vertinti kiekvien asmen. darbo bdai ir uduotys

Rekomenduojami

1. Apibdinant A. Smetonos valdym, silyiau supaindinti mo kinius su svarbiausiais A. Smetonos biografijos faktais, j o straipsniais, knygomis, autoriaus (L. Truskos) pateiktu prezi dento asmenybs vertinimu ir pamokos metu atlikti S. Staai io parengt uduot ,,A. Smetonos asmenyb". J atlikdami mokiniai turs aptarti pateiktus teiginius, nusprsti, ar j i e yra teisingi, ar klaidingi, ar netrksta argument. O tada j a u galima bus suformuluoti ivad apie A. Smetonos viet Lie tuvos valstybs istorijoje. I prezidento A. Smetonos biografijos 1874 05 10 U k m e r g s apskr. Uulnio kaime maaemio ki ninko eimoje gim bsimasis Lietuvos preziden tas A. Smetona. moksi Taujn, Ukmergs, P a l a n g o s , Mintau jos mokyklose.

Nuo 1904 m dirbo Vilniaus ini", Lietuvos kininko", Vil t i e s " laikrai redakcijose, aktyviai dalyvavo lietuvi kultros draugij veikloje, daug dme sio skyr tautiniam aukljimui, kur laik dst lietuvi kalb Vilniaus gimnazijose, buvo vienas i pirmosios dviklass mokyklos globj. pradjo leisti urnal Vairas", kuris ts Vil 1914 t i e s " idjines tradicijas, propagavo mint, kad mus visus jungia tautins kultros pagrindas < . . . > , bendra sielos kultra, aukljama krikio nybs principais". dirbo Draugijoje nukentjusiems nuo karo elpti, rpinosi lietuvik vadovli leidimu. Vilniuje sudarytame Lietuvi politikos centre at 1915 stovavo vidurio srovei. drauge su kitais Lietuvi mokslo draugijos at 1916 stovais pareng du memorandumus apie vokiei okupacins valdios Lietuvai darom al ir tei k juos Ryt fronto vadui. pirmininkavo Lozanos konferencijoje, talkino ren giant 1917 m. Lietuvi konferencij Vilniuje. kaip Lietuvos aido" leidjas ir atsakomasis re 1917 daktorius pirmajame jo numeryje ikl svarbiau si lietuvi tautos tiksl atkurti nepriklauso m valstyb. 1917 09 18 23 Vilniaus konferencijoje buvo irinktas Lietu vos Taryb, tapo jos pirmininku, ne kart vai njo Berlyn dertis su vokiei valdia, drauge su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasi 191802 16 ra Lietuvos Nepriklausomybs akt. Vokietijoje iekojo finansins ir karins pagalbos 1918 Lietuvai, t pai rpesi slegiamas lanksi Skandinavijos krat sostinse.

 V a l s t y b s taryba irinko A. Smeton valstybs prezidentu. 1920 06 19 p r e z i d e n t o pareigas perdav Steigiamojo seimo pirmininkui A. Stulginskiui, i bendradarbiavo laikraiuose, buvo delegacijos Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti pirmininkas. 19231927 d s t Lietuvos universitete etik, senovs filoso fij, lietuvi kalbos stilistik ir skait kitus kur sus, paskelb kelet straipsni etikos ir kitais klausimais, vert senovs filosof ratus. buvo vienas i Lietuvi tautinink sjungos k rj. 1926 p o gruodio 17 d. perversmo laikinoji karo val dia titulavo A. Smeton valstybs vadu ir pa kviet vadovauti Lietuvai, o t pai met gruo dio 19 d. Seimas irinko j Respublikos prezi dentu. 1927 04 12 i k i l u s konfliktui tarp Seimo ir vyriausybs, pa leido Seim. Kai konstitucijoje numatytu laiku nepaskelb Seimo rinkim, krikionys demokra tai i prof. A. Voldemaro vyriausybs pasitrauk. 1927 m. vasara lank varias Lietuvos vietoves, kad pats pa tirt krato moni nuotaikas, aikino naujos vy riausybs siekius. 1928 p r i t a r i a n t Ministr kabinetui, paskelb nauj Lie tuvos valstybs Konstitucij, kuri suteik prezi dentui daugiau galios. daugiausia rmsi kariuomene ir Tautinink s junga. 1919 04 04 1931 y p a t i n g j tautos atstov buvo vienu balsu i rinktas Respublikos prezidentu septyneriems me tams, o 1938 m. juo perrinktas. savo kultrine ir visuomenine politine veikla sie k tautos vienybs. tik sijungs visuomenin darb A. Smetona bu vo aikus deinysis liberalas. Vliau j o liberaliz mas m blsti. I pradi jis prijaut ital fa izmui, taiau laik j svetimu Lietuvai, o vokie i nacionalizm vis laik peik ir ne kart sa vo kalbose smerk. jis siek sukurti tok valdym, kuris atitikt lie tuvi charakter ir ugdyt tautos dvasin kult r, kelt krato moni gerov. spaudiant tarptautiniams vykiams ir vidaus opozicijai, autoritarinis Smetonos reimas buvo pradjs demokratti.

A. Smetona buvo links atmesti Soviet S j u n gos ultimatum ir ginklu prieintis smurtui. 1940 06 15 d a u g u m a i vyriausybs nari ir kariuomens va dui pasisakius prieingai, A. Smetona savo pa reigas perdav ministrui pirmininkui A. Merkiui ir pats su eima pasitrauk j Vokietij. 1941 atvyko J A V ir prisiglaud J . B a c h u n o Tabor F a r m o j e , o vliau nuolatos gyveno snaus J u . liaus eimoje Klivlende ( C l e v e l a n d ) , lank lietu vi kolonijas, ra tautinink spaudoje. 1944 01 09 u v o gaisro metu snaus bute Klivlende. P a l a i dotas Klivlendo kapini mauzoliejuje.
Lietuvi enciklopedija. T. 1963.P. 174178. 28. Boston,

Uduotis. UiCUUUUV.

A. Smetonos "
"

asmenyb T

Trksta Tiesa 2
Varin

i. Teiginiai 1 A. S m e t o n a - p i r m o s i kaimo ijusios kartos politikas. Jis vidurins kartos lietuvi inteligentijos at stovas. A. Smetona vienas i nedaugelio lietuvi tau tinio isivadavimo veikj ir ideolog, baigusi auktj moksl. Jis laikratininkas, gimnazijos mokytojas, universiteto dstytojas, klasikini kalb moko vas. A. Smetona tipikas vidutinis" inteligentas. Jis buvo jei ne ikilus, tai bent padorus. Nuosaikumas svarbiausias jo asmenybs bruo as. Savo" politinmis pairomis A. Smetona atsto vavo Lietuvi politikos centro deiniajam spar nui. A. Smetona tautinink grups ideologas. Po 1926 m. gruodio perversmo taps Lietuvos prezidentu, jis istm i valdios galing krik ioni demokrat partij, likvidavo radikal voldemarinink sparn ir tapo beveik absoliu iu krato valdytoju. Tautos vadu", beje, prastu, A. Smetona buvo padarytas prie savo vali. A. Smetonos pavertimas tautos vadu" epo chos dvasios lietuvikas atspindys.
. " 7Z ~. .

Netiesa o
o

stf cm -

ment 4

1 Jis igelbjo Lietuv nuo faizmo. A. Smetona liko itikimas didij Vakar vals tybi demokratijai, tuo igelbdamas Lietuvos garb. A. Smetona vienas konservatyviausi asmen Lietuvos valstybei kuriantis ir lungant. A. Smetonos valdymo kriz sukl brstanti tarptautin kriz. A. Smetonos pasitraukimas i Lietuvos kriti kiausiu momentu idavyst. \ A. Smetonos pasitraukimas pateisinamas dip lomatinis ingsnis. Jis turjo dideli strategini sugebjim, buvo gudrus politikas. A. Smetona nesugebjo pasirinkti padjj. Jie, tiesa, padjo jam isilaikyti valdioje, bet kra tas patyr daug alos. A. Smetonos valdymo metais galutinai susi formavo krato socialin sankloda, pasikeit vi sa kultrin situacija: Lietuva sulietuvjo" ir suvakarjo". J o valdymo metais Lietuva sustiprjo ekonomi kai. Smetonin Lietuva darsi grietinin". Rusija turjo J . Stalin, Anglija V . eril, Pranczija de Go|l, Lietuva A. Smeton. A. Smetonos valdymo metai tai Lietuvos ne priklausomybs laikotarpis. Jis nepriklausomy bs laik simbolis.

3. A. Smetonos asmenyb galima nagrinti remiantis atmintine, galima ir surengti seminar p a g a l j (atmintin tinka ne tik A. Smetonos, bet ir kit politik asmenybei v e r t i n t i ) . Asmenybs v e r t i n i m o atmintin

1. Kokie svarbiausi A. Smetonos asmenybs biografijos mo mentai? 2. K jis nuveik visuomens labui? 3. Ar turjo takos jo, kaip prezidento, veiklai asmenins sa vybs? 4. Kokios buvo j o politins pairos? Ar j o s keitsi? 5. Kaiip galima vertinti A. Smetonos asmenyb? 4. Kad ivengtume vienpusikumo (tik peikimo arba g y r i m o ) , galime nagrinti A. Smetonos asmenyb, suraydami lentel j o nuopelnus vairiose srityse:
Ekonomikoje Vidaus politikoje Usienio politikoje

Ivados:

Uduotys sudarytos remiantis-,, A. J . Greimo straipsniu Antanas Smetona ir kas toliau" (Naujoji viltis. 1988.Nr. 21.P. 3240), A. Eidinto straips niu Asmuo ir reimas" (XX amius: Lietuvos valstybingumo problemos.K., 1990.P. 5157). A. Smetona. Pro memoria (Ten pat. P. 7692) ir kt.

2 . I n a g r i n j A. Smetonos valdymo laikotarp, mokiniai lentel:

pildo

Kaip A. Smetonai seksi vairuoti valstybs eikonotmin, politin gyvenim? Kokias problemas A. Smetona sprend vidaus ir u sienio politikoje? Ar prezidento charakterio savybs turjo takos tvar kant reikalus iose gyvenimo srityse? v J o nuopelnai Lietuvos Respublikai.

1938 m. L E N K U O S
Valdymo forma A. Smetonos valdymo faktai

ULTIMAJUMAS. KLAIPDOS

NETEKTIS

I. Demokratija ir jos svarbiausi bruoai: II. Autokratija ir jos svarbiausi bruoai: III. Faizmas ir jo svarbiausi bruoai:

Pamokos tikslas. Parodyti, kokia buvo Lietuvos Respublikos tarp tautin padtis 1938 m. Kokie buvo Lietuvos san tykiai su Lenkija, Vokietija? Kodl Lietuva prim 1938 m. Lenkijos ir 1939 m. Vokietijos ultimatu mus? Koki reikm j primimas turjo Lietuvai? gdiai. Pratinti savarankikai nagrinti dokumento itrau kas, mokyti kelti problemas ir iekoti j sprendimo bd. Kritikai vertinti sprendimus, pateikti ir ginti savo nuomon.

Ivada.

Koki valdymo form A. Smetona ved po 1926 12 17 perversmo? Kaip j vertinti (vairiapusikai)?

Rekomenduojami

darbo, budai ir

uduotys

1. 19381939 m. Lietuva susidr su daugybe politini proble m, svarbiausios i j buvo 1938 m. Lenkijos ultimatumas ir 1939 m. Klaipdos netektis. Nagrinjant laikotarp, galima parodyti mokiniams, kaip sunku sprsti problemas. Manau, jas galima nagrinti pagal Problemos sprendimo model:

2. Kad mokiniai geriau suvokt, kokia skausminga Lietuvai bu vo Klaipdos krato' netektis, galima nagrinti Klaipdos kra to perdavimo Vokietijai sutarties itrauk (p. 3 3 ) . J galima nagrinti pagal dokument nagrinjimo atmintin. Dokument n a g r i n j i m o atmintin

PROBLEMA Lietuvai ikyla grsm netekti Klaipdos krato

KODL JI ATSIRADO?

ALTERNATYV

IKLIMAS

ir

PRIE

1. Dokumento autorius. J o turinys. Remdamiesi dokumentu, padarykite ivad apie jo autori. 2. Dokumento pasiraymo data. Kuo ji ypatinga? Laikmeio, kuriame pasiraytas dokumentas, skiriamieji bruoai. 3. Kur vyko dokumente minimi vykiai? Kuo ypatinga ta vie tov? 4. Dokumente minimi faktai. Kokias ivadas jus padarytu mte? 5. Dokumento reikalingumas. Kas nulm dokumente apray tus vykius. 6. K naujo suinojote i dokumento apie praeities vykius? . 3. Mokiniams galima pasilyti inagrinti (tegul jie pateikia ir savo samprotavimus, argumentus) ias nuomones: . . . jei iandien priimamas ultimatumas, reikalaujs u megzti diplomatinius santykius, tai netrukus gals bti teik tas ultimatumas, reikalaujs Lietuvos unijos su L e n k i j a . " (A. Merkelis, r. p. 29) Visi suprato, kad Lenkija verianti atsisakyti Vilniaus. < . . . > Tikjosi, kad bus karas ir lauk mobilizacijos. Buvo pasiry kariauti." (I Valstybs saugumo policijos biuletenio, r. p. 28) <> gdingiausias nepriklausomos Lietuvos gyvenimo vykis 1938 m. lenk ultimatumo primimas, nes tai buvo vis tolesni gding nusileidim a n g a . " (T. Daukantas, r. p. 4 6 ) Moralin aizda dl prarasto Klaipdos krato buvo sunkesn negu materialiniai nuostoliai (r. p. 3 4 ) . dar

1. Priimti 1939 m. Vokietijos ultima tum ir atiduoti Klaipdos krat.

2. Neatiduoti Klaipdos krato ir nepriimti 1939 m.ultimatumo.

3. Ar buvo galimi kiti keliai? (rao patys mokiniai)

SPRENDIMAS K nutar?

SPRENDIMO PRIMIMO PRIEASTYS Kodl taip padar?

Klaipdos netekus, nuotaika visame krate pasidar pri slgta. Visus apm baim, netikrumas." (K. Musteikis, r. p. 3 4 )

4. Aikinant mokiniams Klaipdos krato problem, galima lai ko juostoje ymti Klaipdos' krato politins raidos etapus ir aptarti juos pagal klausimus: 1. Kokia buvo emaitijos padtis X I I I a . M i n d a u g o valdy mo metais? 2. Kuo ir kodl 1422 m. reikmingi Klaipdos kratui? 3. Kodl 19181923 metai svarbs Klaipdos kratui? 4. Ar juridikai Klaipdos kratas yra laikomas Lietuvos dalimi?
1 1 1 ,

2. Lietuvos santykius nagrinti remiantis Pasirenkamos ios sutartis su S S R S ,

su S S R S ir sutarties pasiraym galima problemos sprendimo modeliu (r. p. 1 8 8 ) . problemos: Vilniaus krato atgavimas santykiai su S S R S , neutraliteto problema.

3. Pamokoje mokiniai supaindinami su dviem Vokietijos ir S S R S sutartimis: 1939 rugpjio 23 d. Nepuolimo sutartimi ir 1939 m. rugsjo 28 d. Sien ir draugysts sutartimi. J a s ga lima nagrinti pagal dokument nagrinjimo atmintin (r. p. 189). 4. Apibendrindami mokini inias, galite padiskutuoti su j a i s , pateik iuos, teiginius, mintis: Lietuvai nepavyko isaugoti neutralumo, tik j i s buvo pa aukotas ne Berlynui, o Maskvai. Lenk okupuot Vilni Lietuvai atidav S S R S . Nelikus politiniame emlapyje Lenkijos, sumajo B a l t i jos valstybi ilikimo galimybs. , 5 . Pamokoje galima daug dirbti su emlapiu ir parodyti, kaip keitsi Lietuvos valstybs politin raida 19391940 metais. Mokiniai turt atsakyti iuos klausimus: 1. Ivardykite valstybes, turjusias bendr sien su Lietuvos Respublika 19201938 metais. 2. Ivardykite valstybes, turjusias bendr sien su Lietuvos Respublika 1940 metais.

XIII a.

1422 m.

1918 m. 1923 m.

1939 m.

1939 m. S P A L I O 10 d. S U T A R T I S S U SSRS IR V I L N I A U S A T G A V I M A S Pamokos tikslas. Parodyti, kaip Europos politikos pokyiai 1939 m. lm Lietuvos usienio ir vidaus politik. Kodl 1939 m. sausio 10 d. Lietuva, skelbusi neutra litet, j o neilaik? Kodl pasiraydama 1939 m. spalio 10 d. sutart su SSRS Lietuva atgavo Vil ni, bet prarado nepriklausomyb. Pratinti mokinius dirbti su dokumentu, emlapiu, mokyti chronologikai ir logikai dstyti vykius, reikinius. darbo bdai ir uduotys

gdiai.

Rekomenduojami

1. Pamokoje aptariama daug vyki, politini moment, atve dusi prie 1939 m. spalio 10 d. sutarties su S S R S . Kad moki niai lengviau suvokt, kaip klostsi vykiai Lietuvoje 1939 m. ir kokios buvo j prieastys, patariau pildyti vyki sekos grandin:

1.
.

1939 08 23
/

2.

1939 09 01

3.

1939 09 17

4.

1939 09 28

5.

1939 10 10

6.

1940 06 15

II

SKYRIUS

Mokiniams pateikiami tokie klausimai:

SOVIET

O K U P A C I J A IR

ANEKSIJA

1940 m. G E G U S 25 d. SSRS NOTA. D E R Y B O S M A S K V O J E . SSRS U L T I M A T U M A S Pamokos tikslas. Apibdinti situacij Lietuvoje ir gretimose vals tybse 1940 m. Paaikinti, kokios prieastys lm, kad Lietuvos vyriausyb prim 1940 m. birelio 14 d. SSRS ultimatum? Koki reikm jis turjo Lietuvos valstybingumui? [gdiai. Mokyti nustatyti ryius tarp to laikotarpio valstybi, politini j g ir juos paaikinti, rodyti teiginius, nagrinti dokument, rasti chronologin vyki sek. darbo budai ir uduotys

1. Kokie buvo Lietuvos Respublikos santykiai su Latvija ir E s t i j a ? Kodl? 2. Kaip keitsi Lietuvos Respublikos santykiai su Vokietija 19391940 m.? Kodl? . 3. Kaip reagavo Anglija ir Pranczija politinius pasikeiti mus B a l t i j o s alyse? Kodl? 4. Kaip pasikeit Lietuvos Respublikos ir S S R S santykiai po 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutarties? -Kodl? 5. Kaip atsiliep B a l t i j o s valstybms S S R S santykiai su Vo kietija? 6. Ar turjo takos B a l t i j o s valstybms S S R S santykiai su Suomija? 7. Koki tak B a l t i j o s valstybms turjo S S R S santykiai su Anglija ir P r a n c z i j a ? 2. Aptardami Lietuvos Respublikos ir S S R S tarpusavio santy kius iki 1940 m. birelio 14 d. ultimatumo, pildykite chronolo gin vyki sekos lentel:

Rekomenduojami

1920 m. LIEPOS 12 d. SUTARTIS SUTARTIES TURINYS:-

1926 m. RUGSJO 28 d. SUTARTIS

1939 m. SPALIO 10 d. SUTARTIS

1940 m. BIRELIO 14 d. ULTIMATUMAS

1. Prisiminus situacij Europoje 1940 m., aptarus Lietuvos Res publikos tarptautin padt po 1939 m. spalio 10 d. pasiray tos savitarpio pagalbos sutarties, galima kartu su mokiniais analizuoti schem:

REIKM

ANGLIJA PRANCZIJA

Ivada.

Kaip keitsi Lietuvos santykiai u S S R S po i su tari ir ultimatumo? Koki tak ie dokumentai turjo Lietuvos valstybingumui?

3. Teiginiai diskusijai:
SUOMIJA ESTIJA LATVIJA LIETUVA SSRS

VOKIETIJA

Viskas krypsta gerj pus. ! < . . . > Lietuva ir R u s i j a abidvi taikos politikos alininks nuo dabar gali daug sau giau jaustis. Vadinasi, i sutartis saugumo ir taikos poiriu yra aikiai naudinga abiem a l i m s . " (Lietuvos aidas. 1939 m. Spalio 11, r. p. 50)
13. Lietuva 1 9 3 8 - 1 9 5 3 metais. 193

HR

 ' < . . . > Pasiraytos sutartys jokiu bdu nereikia Soviet S j u n g o s kiimosi Estijos, Latvijos, ir Lietuvos reikalus, o gandus apie i valstybi sovietizacij skleidia tik bendri ms prieai ir visokio plauko antisovietiniai provokatoriai". (I V. Molotovo kalbos, pasakytos 1939 m. SSRS Aukiausiosios Tarybos sesijoje, r. p. 5 0 ) 4. Mokiniai, susipain su 1940 m. birelio 14 d. S S R S ultima tumo tekstu, gali j nagrinti savarankikai pagal iuos klau simus: 1. Ultimatumo autorius. Ultimatumo turinys, 2. Ultimatumo teikimo data. K ji mums sako? skiriamieji bruoai.) (Laikmeio

7.

Kuris teiginys teisingas? Pateikite argument. Lietuvos vyriausyb ne tik negyn nepriklausomybs, bet net msi teisinti agresori! (r. p. 5 7 ) . < . . . > nauji Raudonosios armijos daliniai Lietuv at vyko kaip draugika sjungin kariuomen tik dl paios Lie tuvos ir Soviet S j u n g o s didesnio saugumo sumetim." (A. Merkys, r. p. 57) 1940 m. vasar ilaikyti Lietuvos nepriklausomyb, ma tyt, nebuvo galima, taiau gdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kokia? (r. p. 5 8 ) .

3. Kokie ultimatumo kaltinimai ir reikalavimai? Kokias galite padaryti ivadas? 4. Ultimatumo reikalingumas abiem alims. 5. K suinojote i ultimatumo apie praeities vykius? 5. Paneikite arba pagrskite teigin: Ultimatumas buvo pasiksinimas myb.

S.

Inagrinjus Lietuvos Respublikos tarptautin padt 1 9 3 9 1940 m mokiniams galima pasilyti laiko juostoje ymti vykius Europoje ir Lietuvoje, taip pat nustatyti, kaip j i e tar pusavyje susij.

Lietuvos

nepriklauso

EUROPOJE
ikiiiitiiiliiIl!iiiiiiilli
1

6. Lietuvos vyriausybs poir, reakcij 1940 m. birelio 14 d. ultimatum galima aptarti pagal problemos sprendimo mo del (r. p. 188) arba pildyti lentel:

1930 m LIETUVOJE

l940,m

1941 m

POIRIAI ULTIMATUM 1. A. Smetonos pasilymas:

PADARINIAI

LIAUDIES"

VYRIAUSYBE. L I A U D I E S "

SEIMAS

2. A. Merkio ir K. Bizausko nuomon: 3. Kitos nuomons:

Pamokos tikslas. Parodyti, kad Liaudies" vyriausybs sudary mas, Liaudies" seimo rinkimai, Lietuvos jungimas S S R S buvo neteisti veiksmai, griov nepriklau som Lietuvos valstyb. . gdiai. Mokyti savarankikai dirbti su vairiais altiniais: vadovliu, dokumentais, istorijos knygomis, mokyti pagrsti arba paneigti savo nuomon remiantis ar gumentais. Rekomenduojami darbo bdai ir uduotys

Ivada.

Kodl Lietuvos vyriausyb pasirinko tok sprendi m? Koki reikm jis turjo Lietuvos vidaus ir tarp tautinei padiai? '

1. Si tem patariau nagrinti taikant grupin darbo metod, t. y. suskirsius klas dvi grupes, kurios turt surinkti ar gumentus ir jais rodyti skirtingas nuomones: a) Liaudies" vyriausybs sudarymas, Liaudies" seimo rin kimai ir Lietuvos jungimas S S R S buvo teisti ir demokratiki aktai.

b) Liaudies" vyriausybs sudarymas, rinkimai Liaudies" seim ir Lietuvos jungimas S S R S buvo neteisti ir nedemokra t i k i aktai. Pirmajai nuomonei ginti labai tikt senojo Lietuvos T S R is torijos vadovlio (aiku, jei mokykloje dar j yra) atitinkamo paragrafo mediaga. Antrj nuomon galima pagrsti remian tis A. Gumuliausko vadovliu Lietuvos istorija nuo 1915 iki 1953 m e t " ir L. Truskos pateikta mediaga. Tema n a g r i n j a m a pagal plan (kiekvien plano dal gali nagrinti ne visa grup, o kelios smulkesns mokini g r u p e l s ) : I. ^Liaudies" vyriausybs sudarymas: 1. Liaudies" vyriausybs sudarymo teisinis pagrindas. 2. Liaudies" vyriausybs socialin sudtis. 3. Liaudies" vyriausybs pirmieji pertvarkymai. 4. Visuomens poiris Liaudies" Vyriausyb. I I . Liaudies" seimo rinkimai:1. Seimo rinkim statymas. 2. Rinkim kampanija ir rinkimai. 3. Rinkim rezultatai. I I I . Liaudies" seimo nutarimai: 1. Dl valstybins; santvarkos. 2. Dl ems. 3. Dl pramons ir bank nacionalizavimo. 4. Dl Lietuvos stojimo S S R S . IV. Lietuvos jungimas S S R S : 1. Juridinis jungimo pagrindas: 2. jungimo S S R S padariniai ir reikm. Inagrinjus tem pagal plan, argumentuotai ginamos pa mokos pradioje pateiktos nuomons. 2. rodykite, kuris teiginys teisingas: Pastam asmen pasirodymas vyriausybs sudtyje vi s i e m s , ' k a s neinojo j parinkimo ukulisi, pirmomis dieno mis padar ne per blogiausi spd. Reikia pasakyti, kad tauta jais pasitikjo". (/. Audnas, r. p. 61) Liaudies" vyriausyb buvo soviet ekspozitra, j i e patys (ministrai) buvo marionets soviet rankose". (M. Remeris, r. p. 61) Liaudies" vyriausyb sugriov Lietuvos valstyb. Rinkimai Lietuvoje buvo vadinami komedija, apgaule, pro pagandiniu spektakliu. 1940 m. birelio 15-oji, liepos 21-oji -buvo spektaklis, o rug pjio 3-ioji farsas. 1940 m. vasara didiausio politinio ir moralinio, nuopuo lio metas, gal pats gdingiausias ilgaams Lietuvos istoririjos laikotarpis (r. p. 6 9 ) .

III

SKYRIUS

LIETUVOS SOVIETIZACIJA

(19401941

m.)

VALSTYBINGUMO GRIOVIMAS. LIETUVOS KIO ANEKSIJA. KULTROS SOVIETIZACIJA. BANYIOS SUVARYMAS. SOVIETINE KADR POLITIKA. R U S I N I M O PRADIA. SOVIET VALDIOS SOCIALIN-EKONOMINE POLITIKA Pamokos tikslas. Parodyti, kaip Lietuva buvo sovietinama 1941 m., kaip, sugriovus valstybingum, pradjus varyti soviet valdios socialin-ekonomin, kult rin politik, Lietuvos kis i esms tapo S S R S kio sudedamja dalimi. Ikelti neigiamus rusinimo pa darinius. Mokyti konspektuoti, nagrinti statistikos duomenis, daryti ivadas, nustatyti prieastis. darbo bdai ir uduotys parengt

[gdiai.

Rekomenduojami

1. Silyiau per pamok mokytojui skaityti paskait, remiantis L. Truskos pateikta mediaga.'* P a s k a i t o s' p 1a n a s I. anga. I I . Valstybingumo griovimas. 1. Valstybs sienos keitimas. 2. L T S R konstitucija. . 3. Valstybs simboliai ir vents. 4. L K P vaidmuo. 5. Teis ir teism sistema. 6. Vietins valdios pertvarkymai. 7. Lietuvos kariuomen.' I I I . Lietuvos kio aneksija. 1. Privatins nuosavybs naikinimas. 2. Kredito sistemos ardymas. 3. Pramons nacionalizacija. 4. Transporto sistemos pertvarkymai. 5. ems reforma^

IV. Kultros sovietizacija. Banyios suvarymas. 1. Jaunimo aukljimas k o m u n i z m o dvasia". 2. Spaudos, literatros suvarymas. 3. Banyios atskyrimas nuo valstybs. V. Sovietin kadr politika. 1. Senojo reimo" darbuotoj atleidimas. 2. E i l i n i darbo m o n i " klimas vadovaujanius postus. 3. Tautin kadr politika. V I . Soviet valdios socialin-ekonomin politika. 1. P o l i t i k a kaime. 2. Pyliavos, buoijos apribojimas". 3. Darbo umokestis. 4. Soviet lengvatos. V I I . B a i g i a m o j i dalis. Rezium. 2 . M o k i n i a i , klausydamiesi paskaitos, g a l i konspektuoti mokyto j o pateikiam mediag, atsakyti mokytojo duotus prie pa skait klausimus, p i l d y t i lentel urayti, kas padaryta pir mosios Lietuvos sovietizacijos l a i k o t a r p i u :
Valstybin gumo grio vimas kio aneksija Kultros sovietizacija Banyios suvarymas Sovietin kadr politika Socialinekonomin politika

Pyliavos 5 ha kiui 250 kg grd, 250 kg bulvi, 50 kg msos, 125 1 pieno, 0,5 kg viln 20 ha kiui 2,7 t grd, 2,7 t bulvi, 220 kg msos, per 2 t pieno, 4,5 kg viln
v

daugiau kaip 25 ha kiui

tiek, kiek ir 20 ha kiui, taip pat papildoma pyliava u 1940 m. derli

Ivada.

Palyginkite ryti?

duomenis. Kokias ivadas galite pada

ems kio politikos rezultatai 1/4 arba 8 tkst. valstieiu atsiskait su valstybe iki 1940 m. gegus mn. 1,1 tkst valstiei buvo atiduoti teismui 4,5 tkst. valstiei atsisak ems (30 tkst. ha)

Ivados.

K rodo ie duomenys? Kokias ivadas galite padaryti?

Kain uolis Nepriklausomoje Lietuvoje 1941 m.

Ivada.

Kodl tybe?

teigiama, kad

Lietuva

tapo sovietine

vals
1 kg cukraus 1 kg sviesto Odiniai vyriki batai

3 . Skaitant paskait, galima naudoti schemas, diagramas, statis tikos duomen lenteles:
TERITORIJA KONSTITUCIJA

1 Lt 23 Lt 20 Lt

2,8 rub. 10 rub. 80 rub.

Ivada.

K rodo ios kainos? inodami, kad 1 litas buvo l y gus 90 kap., paskaiiuokite, kiek k a r t pabrango produktai ir preks.

PASIUNTINYBS IR KONSULATAI

VALSTYBINGUMO GRIOVIMAS

VALSTYBS SIMBOLIAI IR VENTS

4, M o k i n i a i t u r i paaikinti paskaitoje mokytojo pavartotus nau jus sovietinius terminus: Senojo reimo" darbuotojai", e i l i n i a i darbo mons", importiniai kadrai", b u v u s i e j i kapitalistai, d v a r i n i n k a i ir aktyvs smetoninio re imo v e i k j a i " , s v a r b i a u s i a partikumas, revoliucin praeitis", g e r a (darbininkika ar pusiau proletarin) k i l m " .

TEISTVARKA.

VALDYMO STRUKTRA

S O V I E T T E R O R A S IR A N T I S O V I E T I N LIETUVI KOVA Pamokos tikslas. Parodyti, kad teroras, trmimai buvo soviet politikos sudedamoji dalis. Aikinti, kodl, kaip ir kur trm Lietuvos gyventojus. Kaip kilo antisovietin lietuvi kova, kodl ji taip vyko ir koki turjo reikm? gdiai. Mokyti nustatyti prieastis ir sieti jas su padari niais, skatinti krybinius sugebjimus, formuoti sa varankiko darbo su emlapiu gdius.

3. Mokiniai plan: 1. 2. 3. 4. 5.

gali

pamokai

parengti

ir

praneimus

pagal

tok

Kas yra trmimai ir kodl j i e buvo vykdomi? U k buvo tremiama ir ko tuo siekiama? Kur trm? Kokios gyvenimo slygos tremtyje? Trmim rezultatai ir reikm Lietuvai.

4. Galima pamok pasikviesti tremtin, kad j i s papasakot apie savo gyvenim tremtyje. 5. emlapyje galima ymti trmim kryptis ir vietas, taip pat parengti tremties keli schemas. 6. rodykite lietuvi antisovietins reikm, ubaigdami sakinius: Nuo nes Kovos formos buvo ios: Kova buvo (pobdis) 1940 m. rudens prasidjo kovos prieastis, esm ir

Rekomenduojami

darbo

bdai ir uduotys

1. Soviet teroras ir gyventoj trmimas buvo bolevik politi kos ir stalininio socializmo sudedamoji dalis. Aikindami tai, priminkite mokiniams, kaip buvo pertvarkomos visos gyveni mo sritys, ir susiekite su trmim prieastimis. Kartu nusta tykite ir trmim reikm Lietuvos kiui:

antisovietin

lietuvi

kova,

VALSTYBES GRIOVIMAS

TRMIM PADARINIAI-

.SOCIALISTINIO EMES KIO KRIMAS K TRM IR KODL? PRAMONES NACIONALIZAVIMAS

KULTROS SOVIETIZAVIMAS

2.

Kadangi mokiniai daug girdj apie trmimus, pai tremt, galima surengti pamok-seminar, kuriai j i e turt parengti rainius tokiomis temomis: U k mus trm", / Aminojo alo emje", Tremtini kryba", Lietuviki kryiai aminojo alo emje", Tremtis baisiausias Lietuvos istorijos vykis", Ukal vagonuos Lietuvos vaikus, Per Ryt dirvonus kelias j k l a i k u s " .

IV

SKYRIUS

NACI O K U P A C I J A

(1941-1944

m.)

4 . A i k i n d a m i Laikinosios vyriausybs sudarym ir veikl, g a l i me p i l d y t i lentel:

Vyriausybs darbai 1. Siekimas atkurti Lietuvos valstyb 2. Nepriklausomybs jos atkrimas laik administraci Rezultatai ir reikm (

3. Teiss ir teistvarkos atkrimas 4. Mokesi sistemos pakeitimas

ANTISOVIETINIS BIRELIO SUKILIMAS. LAIKINOJI VYRIAUSYBE Pamokos tikslas. Atskleisti geopolitin Lietuvos padt prasid jus A n t r a j a m pasauliniam k a r u i . P a r o d y t i , kaip i padtis lm antisovietin sukilim Lietuvoje, ko siek sukilliai, kokie buvo sukilimo rezultatai ir reikm. gdiai. M o k y t i emlapyje parodyti k r y p t ir vietov, api b u d i n t i surinkt kratotyros mediag, argumentus, motyvuoti padarytas ivadas. darbo budai ir uduotys

5. Privaios nuosavybs atkrimas

Ivada.

Kodl L a i k i n o j i vyriausyb msi i pertvarkym? Koki reikm turjo jos veikla?

5. Pagrskite argumentais iuos teiginius: Usibrto tikslo a t k u r t i Nepriklausom Lietuvos vals tyb L a i k i n o j i vyriausyb nepasiek. Taiau savo pareig T vynei j i atliko su kaupu (r. p. 105). . . . B e t reikia b t i teisingam 1941 m. birelio 22 dien ir kelias savaites po to Lietuva digavo ir buvo l a i m i n g a " . (K. Skebra, r. p. 1 65)
N

Rekomenduojami

1. N a g r i n d a m i 1941 m. birelio 22 d. vokiei puolim, galite k a r t u su mokiniais emlapyje ymti uimtus Lietuvos mies tus, vis teritorij... Nurodykite umimo datas. I visuotins istorijos kurso prisiminkite, kodl Raudonoji ar m i j a silpnai prieinosi vokieiams ir trauksi. 2. N a g r i n d a m i doti p l a n u : 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Birelio antisovietin sukilim, galite pasinau _

NACI

OKUPACINIS NACI REIMAS. S O C I A L I N E , K I N E IR K U L T R I N E YD GENOCIDAS

POLITIKA.

Pamokos tikslas. r o d y t i , kad naci politika Lietuvoje neatitiko l i e t u v i lkesi, buvo kolonijin, siekianti L i e t u v paversti savo k i n i u priedliu, vesti tvirt reim kaip ir kituose okupuotuose kratuose. gdiai. M o k y t i l y g i n t i tuos paius reikinius, t i k skirtingo mis slygomis, nustatyti panaumus ir skirtumus, p r a t i n t i savarankikai r i n k t i duomenis, faktus, pa r e n g t i praneim ir j perskaityti. darbo bdai ir uduotys

S u k i l i m o prieastys. Vadovavimas s u k i l i m u i . Sukilliai ir j tikslai. S u k i l i m o pobdis. S u k i l i m o eiga. P r a l a i m j i m o prieastys. S u k i l i m o rezultatai ir reikm.

Rekomenduojami

3. Jeigu sukilimas vyko ir j s gyvenamojoje vietoje, m o k i n i a i g a l i r i n k t i dalyvi arba s u k i l i m maiusi moni atsimini mus, skaityti pamokoje trumpus praneimus.

1. Aikindamas a d m i n i s t r a c i n B a l t i j o s ali ir B a l t a r u s i j o s v a l dym, mokytojas pats braio schem arba j upildo moki niai, klausydamiesi mokytojo pasakojimo.

4 . Surenkime pamokoje diskusij. J a i pateikime tokius teiginius:

OSTLANDAS BALTARUSIJA

LIETUVOS GENERALIN SRITIS, SUSKIRSTYTA | APYGARDAS

LATVIJA

Lietuvos mons, inoma, iskyrus ydus, lengviau pak l trejus metus trukusi naci nei vieneri met soviet okupa cij." (/. Brazaitis, r. p. 108) Vokiei okupacijos metais kratas buvo pliamas dau giausia netiesiogiai (r. p. 1 0 9 ) . Ms udavinys yra ne germanizuoti Rytus senja pras me < . . . > . I fronto kario padaryti rytojau kolonist graiau sias ir didiausias udavinys." (H. Himlerio odiai, cituoti rugpjio mn. esesinink r. p. 112) 1942 m. urnale,

ESTIJA

o si i z o
(0 v*

tu 13 z> i* <
>N L U > L U Z < 0.

2. Mokiniams duokime klausim: kodl naci vykdoma politika vadinama reimu? Tegul j i e suranda argument ir atsako klausim pildydami lentel:
, Reimas, valstybs santvarka, tvarka; , Naci politika

P a g a l naci genocid yd tautos atvilgiu Lietuva u m pirm viet tarp vis naci uimt krat (r. p. 1 1 5 ) . Vokiei naciams ir rus bolevikams mes lygiai verti. Taiau ms svarbiausias prieas yra bolevikai, nes vokieiai kar pralaims, o j i e . . . " (r. p. 1 1 7 ) . 5. Mokiniai gali rinkti vietini moni atsiminimus apie naci okupacij, masines yd udynes ir papasakoti juos ar per skaityti praneimus pamokoje.

valdymo forma; valdia; vyriausyb

Ivada.

Kodl ie reim?

pertvarkymai,

priemons

tvirtino

naci

A N T I N A C I N E L I E T U V I REZISTENCIJA. ANTINACINE L I E T U V I KOMUNIST KOVA Pamokos tikslas. Parodyti, kodl lietuvi tauta kilo rezistenci n kov, kokios buvo jos jgos, tikslai, formos, me todai. Koki reikm turjo antinacin lietuvi kova? gdiai. Mokytis savarankikai nagrinti tuos paius reiki nius pagal pateikt schem, daryti ivadas, dstyti ir pagrsti savo nuomon. darbo bdai ir uduotys \

3. Idsius naci politik, galima j palyginti su soviet pir mosios okupacijos tvarka, vesta Lietuvoje:
Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Naci politika Soviet politika Panau mai ir skirtumai

Lyginami dalykai

Valdia ems kio pertvarkymai Pramon ., Pinig sistema Socialin gyventoj padtis Kultrinis gyvenimas Teroras

Rekomenduojami

Ivada.

Kuo buvo panai naci ir soviet varyta politika ir kuo skyrsi?

\. Rezistencin judjim Lietuvoje galima aikinti braiant sche m. J gali pildyti ir mokiniai. Viena grup nagrinja antinacin lietuvi rezistencij ir pildo jai skirt schemos dal, kita antinacin lietuvi komunist rezistencij. Upildius schem, darb aptaria grupi vadovai, o mokytojas tik kon sultuoja ir pateikia apibendrinanius ir ivad reikalaujanius klausimus.

V
REZISTENCIJA

SKYRIUS

ANTROJI SOVIET OKUPACIJA. POKARIO LAIKOTARPIS (19441953 m.)

ARMIJA KRAJOVA
ANTINACIN LIETUVI REZISTENCIJA. TIKSLAI: ANTINACIN LIETUVI KOMUNIST REZISTENCIJA TIKSLAI:

LAF'as VLIK'as

LKP(b) CK 7 ASMEN GRUP LIETUVOS PARTIZANINIO JUDJIMO TABAS

PASIPRIEINIMO FORMOS

PASIPRIEINIMO FORMOS

D E M O G R A F I N I A I KARO BEI OKUPACIJOS N U O S T O L I A I . R A U D O N O S I O S A R M I J O S G R I M A S IR S O V I E T V A L D I O S ATKRIMAS. KADR POLITIKA. LIETUVOS RUSINIMAS Pamokos tikslas. Atskleisti pokarin Lietuvos padt. I s i a i k i n t i , kodl demografiniai pasikeitimai buvo tokie nepa lanks Lietuvai ir kiekybiniu, ir t a u t i n i u p o i r i u ; kaip sugrusi Raudonoji a r m i j a msi soviet v a l dios atkrimo ir Lietuvos r u s i n i m o politikos. gdiai. D i r b t i su statistikos duomenimis, m o k y t i daryti api bendrinimus ir ivadas, r i n k t i mediag i s t o r i n i a m praneimui, chronologine tvarka ymti laiko juos toje politinius vykius. darbo bdai ir uduotys

METODAI

METODAI

Ivados.

1. Kokie buvo antinacins rezistencins kovos tiks lai? 2. Kuo skyrsi pasiprieinimo formos ir metodai? 3. Koki reikm turjo antinacins rezistencijos jgos?

Rekomenduojami

2.

Paaikinkite iuos posakius:

1. Demografinius karo bei okupacijos nuostolius galima n a g r i nti panaudojant statistikos duomenis, braiant schemas, dia gramas, p i l d a n t lentel:
Lietuvos demografiniai duomenys iki 1941 m. Buvo gyventoj Ivyko Atvyko Sunaikino 19411944 ra Buvo gyventoj Ivyko Atvyko Sunaikino 19451953 m. Buvo gyventoj Ivyko Atvyko Sunaikino Pokario kovose uvo

Vienas okupantas ijo, kitas atjo." N u o vilko bgom, ant mekos pataikm." Bolevizmas ir nacionalsocializmas tai l y g du broliai, t i k skirting tv ir iek tiek skirting metod." A k t y v u s pasiprieinimas bt t o l y g u ms tautos idavi mui." B e v i l t i k o s kovos, mes kovojom su vokieiais, kad su g r t rusai. Kokia prasm kovoti?" (A. J. Greimas)

1. Kokias ivadas padarytumte i pateikt statistikos duo men? 2. Kada ir kodl Lietuvoje smarkiai sumajo gyventoj? 3. Bendra ivada apie demografinius pasikeitimus nuo 1941 i k i 1953 met.

2. Nagrindami tautin Lietuvos gyventoj sudtj, pasinaudo kite 148 p. esania lentele ir atsakykite klausimus: 1. 2. Kokie 3. K rodo ie duomenys? Kodl majo lenk, yd ir vokiei tautybs gyventoj? politiniai veiksniai tam turjo takos? Kodl Lietuvoje daugjo rus tautybs gyventoj?

atjo seniai lauktoji ivadavimo valanda. Atjo laikas, kai g a lsite su diaugsmu sveikinti Lietuv engiani Raudon j armij ivaduotoj". Taiau Lietuva nesidiaug. Kodl? 2. Pagrskite gyvenamosios vietos faktais tok teigin: Smurto bei teroro akt tais metais Lietuvoje buvo tkstaniai, kiek vienoje apskrityje, kiekviename valsiuje, kaime, kiekviename ingsnyje..." 3. Pateikite argument ir fakt iems soviet teroro aktams: a) b) c) d) e) visuotin ir nuolatin baim, moni aretai, trmimai, udyns, intelektual psichologinis kankinimas. (r. p. 148, 10-a lentel) nagrinkite pa

3. Laiko juostoje paymkite Lietuvos valstybs raidos etapus: soviet pirmj okupacij, naci okupacij, soviet antrj okupacij.
1 H 1 1 1 1 1 1

1939 m

1940 m

1941 m.

1942m.

1943 m.

1944 m.

1945 m.

1946 m.

4. emlapyje nurodykite Raudonosios armijos puolimo kryptis ir uimtas vietoves. 5 . Remdamiesi spauda arba atsiminimais, mokiniai gali parengti praneim apie Armijos krajovos bri veikl Lietuvoje. Silomos praneim temos: Armija k r a j o v a " Armijos krajovos tikslai ir veikla Lietuvoje". 6. Pasikeitusi geopolitin Lietuvos padt akivaizdiai rodo vals tybs sienos. Palyginkite Lietuvos valstybs sienas 1939 m. ir 1945 m. Kodl politiniai aktai turjo takos sienoms? 7. Nagrindami administracinius pertvarkymus, galite patys su mokiniais sugalvoti ir nubraiyti valdymo aparato schem.

4. Trmim duomenis gal klausimus:

a) koks laikotarpis nagrinjamas, kodl; b) kuriais metais itremta daugiausiai, kuriais maiausiai? Kuo tai paaikinti; c) koki reikm turjo Lietuvai t met gyventoj trmi mas? Remdamiesi 10-a lentele, galite, sudaryti chemas, diagramas.
x

5. Palyginkite pirmosios ir antrosios soviet okupacij trmim duomenis ir slygas.

Pirmoji soviet okupacija 1. K trm (kuriuos gyventoj socialinius sluoksnius)? 2. Kodl trm? 3. Kiek itrm? 4. Kur trm? Antroji soviet okupaeija

S
O K U P A N T TERORAS. TAUTOS REZISTENCIJA. PARTIZANINIS KARAS Pamokos tikslas. Parodyti, kaip sovietai, nordami tvirtinti savo valdi Lietuvoje, griebsi teroro, kodl lietuvi tauta kilo rezistencin kov, kaip ji vyko ir koki turjo reikm. gdiai. Mokyti savarankikai nagrinti statistikos duome nis, rinkti reikmingus faktus ir ginti savo nuomo n, kaupti kratotyros mediag. darbo bdai ir uduotys

Ivada. Kuo skyrsi pirmosios ir antrosios okupacij

trmimai?

6. Nagrindami tautos rezistencij, rodykite, kad tai buvo par tizaninis karas:
Partizaninis karas (bruoai) rodymo argumentai

Rekomenduojami

1. Nagrindami pamokoje mediag apie okupant teror, pa grskite arba paneikite 1944 m. liepos 5 d. L K P C K ir L T S R L K P kreipimosi Lietuvos gyventojus teigin: J a u

Ivada. Kodl tautos rezistencija vadinama partizaniniu karu?

7. Aptardami visas tautos pasiprieinimo formas, mokinius gali te skirstyti j grupes, kurios kiekviena savarankikai nagrins vien i ios kovos form, aikins, kuo ji pranaesn u kitas ir kuo reikminga? Aptardami partizan dainas kaip vien i tautos pasiprieini mo form, mokiniai gali urayti gyvenamojoje vietoje sukurtas ir dainuotas dainas. Kaip j o s atspindi to meto politinius vykius? Pateikite pavyzdi ir paaikinkite. 8 . Rezistent socialin sudt (r. 11- lentel, p. 153) aptarkite pagal klausimus: 1. Kurie gyventoj socialiniai sluoksniai dalyvavo cinje kovoje? .Kodl? Kurie vyravo? 2. Ar turjo takos socialini sluoksni dalyvavimui cinje kovoje L. Truskos pateikti 1944, 1945, 1946 met vykiai? Kokie? 3. Padarykite bend ivad apie vairi socialini dalyvavim rezistencinje kovoje. rezisten rezisten politiniai sluoksni

menini sskait suvedinjimas, kertavimas, didiausios verty b s mogaus gyvenimo nuvertinimas (r. p. 1 5 9 ) . Partizan kovos buvo nacionalinis isivaduojamasis lie tuvi karas, ras didvyrik puslap krato istorij (r. p. 1 5 8 ) . SOVIET VALDIOS AGRARIN POLITIKA. VALSTIEI KOLEKTYVIZACIJA. K U L T R I N E K O M U N I S T PARTIJOS POLITIKA. BANYIOS PADTIS. Pamokos tikslas. Parodyti, koki agrarin politik vykd soviet valdia Lietuvoje po karo, kuo ji skyrsi nuo ikika rins soviet agrarins politikos, kodl. Koki re zultat dav kio kolektyvizacija? Paaikinti kul trin komunist partijos politik Lietuvoje, kodl kultra buvo politizuota. gdiai. Pratinti mokinius lyginti faktus, daryti ivadas, nag rinti statistikos duomenis. darbo bdai ir uduotys

9. Ivardykite prieastis, kurios atved tkstanius lietuvi re zistencin kov. Koki reikm turjo patriotizmas? 10. Palyginkite 19401941 m. antisovietin lietuvi kov su po kario rezistencija.
Lyginimo klausimai 19401941 m. antisovietin lietuvi kova Pokario rezistencija

Rekomenduojami

1. Aikindami soviet valdios agrarin politik ir valstiei ko lektyvizavim, pasilykite mokiniams lentel surayti svar biausius ems kio pertvarkymus abiej soviet okupacij metais:
ems kio pertvarkymai pirmosios soviet okupacijos metais 1 2 3 4 ' [ 3 4 ^ 2ems kio pertvarkymai antrosios soviet okupacijos metais

1. 2. 3. 4. 5.

Kovos tikslai Kovos prieastys Kovotoj socialin sudtis Kovos formos Kovos rezultatai

Ivada.

Kuo skyrsi 19401941 m. antisovietin lietuvi ko va ir pokario rezistencija? Kas yra bendro?

Ivada.

11. Paaikinkite iuos teiginius: Partizanai tai kapitalistai, dvarininkai, vokiei sam diniai, policininkai, stambs smetoniniai valdininkai, kurie bet kokia kaina stengiasi susigrinti prarastus turtus ir valdi." (I M. Suslovo straipsnio Tiesoje", r. p. 153) Ginkluota pokario rezistencija ne tik didvyrika kova su prieu, savs isiadjimas, pasiaukojimas Lietuvai, bet ir as-

Kodl ems reforma, pradta 1944 m., buvo kur kas radikalesn negu pirmuoju sovietmeiu?

2. Inagrinkite 12- lentel (r. p. 161) apie kinink ems mokest 19471950 m. pagal klausimus: 1. Nuo ko priklaus ems mokesio dydis? 2. Kurie kininkai mokjo didiausi ems mokest? 3. Kaip keitsi ems mokesio dydis? 4. Kaip ems mokesio dydis slygojo agrarin soviet val dios politik? Kodl?

3. Aikindami kio kolektyvizacij, nagrinkite 13- lentel p. 162) pagal tokius klausimus: 1. 2. 3. 4. 4.

(r.

Kas sudar pyliavas? Nuo ko priklaus pyliav dydis? Kaip skyrsi pyliav dydis nuo met ir ems kiekio? Kodl buos" turjo duoti daugiau pyliav nei valstieiai? ir jos rezultatus, iskirkite tokias

vertindami kolektyvizacij grandis:

KOLEKTYVIZACIJOS TIKSLAI

KOLEKTYVIZACIJOS ' BUDAI IR PRIEMONS

KOLEKTYVIZACIJOS PADARINIAI

5. Nagrindami komunist partijos kultrin politik, apibdin kite jos esm ir tikslus, papasakokite, kaip ji buvo gyvendina ma Lietuvoje:
Kultrins politikos esm gyvendinimo bdai ir rezultatai

Ivada. Koki kultr sukr Lietuvoje soviet valdia? 6. Nagrindami vairiose kultros srityse nuveiktus darbus pil dykite lentel:
r **

Literatra

*-

Menas (muzika, dail, architektra)

wtxVoi.
M o k s l a s

Ivada. Kas buvo budinga visam kultriniam Lietuvos gyvenimui? 7. rodykite ir pagrskite faktais, kad Lietuvos Katalik bany i buvo siekiama paversti valdios marionete.
Liudas Truska LIETUVA 1 9 3 8 - 1 9 5 3 METAIS Redaktor L. Juneviien Virelis V. Orekausko SL 259. 1994 12 14. 15,03 leidyb. apsk- 1. Tir. 2000 egz. Leid. Nr. 12924. Usak, Nr. 2757. lstybin akcin viesos" leidykla, Vytauto pr. 25, 3000 Kaunas. Valstybin Auros" spaustuv, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.

Sutartin k '
a

n a

j^"^7^

Tr252

Truska L. Lietuva 19381953 metais / [Pratarm, aut.] K.: viesa, 1995 212 p.: lent. Bibliogr., skyri gale. ISBN 5-430-01907-0

p.

5,

19381953 metai pats tragikiausias lietuvi tautos isto rijos tarpsnis, kuriame sutilpo daug vyki: Lenkijos ultimatumas ir Klaipdos netektis, soviet okupacija ir aneksija, bolevik te roras. Birelio sukilimas, naci okupacija, iurps pokario metai, masiniai trmimai, prievartin kolektyvizacija. Autorius pateikia daug nauj fakt ir nuomoni apie lai kotarp, remiasi oficialiais dokumentais, archyviniais duomenimis. Leidinys skiriamas istorijos mokytojams, auktesnij klasi mokiniams, studentams ir visiems, kas domisi nesena Lietuvos praeitimi. i UDK 947.45.07