internuot
ų
j
ų
lageriai, karo belaisvi
ų
lageriai, - taip ir toliau, taip ir toliau. Vis
ų
šit
ų
lageri
ų
priešakyje, kaip hitlerin
s kult
ū
ros pažiba ir pasididžiavimas,
jo koncentracijos lageriai,atsirad
ę
Vokietijoje drauge su Hitlerio at
jimu
į
valdži
ą
. Ta
č
iau ir koncentracijos lageriaianaiptol nebuvo vienodi, nors j
ų
vis
ų
uždavinys vienas tebuvo -.naikinti hitlerin
sVokietijos, ypa
č
naci
ų
partijos, priešus, tikruosius ir
į
tariamus, šiaip atliekamus pilie
č
iusir partiniam pareig
ū
nam nepageidautinus padarus. Tod
l tie lageriai pradžioje, su Dachaupirmojoje vietoje, buvo beveik be išimties uždari tai yra, tokie, iš kuri
ų
niekas gyvasnebeišeidavo. Tod
l jie dažnai ir buvo vadinami Vernichtungslager - naikinimo lageris.Kol Hitleris vald
tiktai Vokietij
ą
-
į
lagerius kimšo ir naikino savo pilie
č
ius, - žuvo j
ų
tenai šimtai t
ū
kstan
č
i
ų
, - tikslaus skai
č
iaus niekas nežino. Kai jis prad
jo grobti svetimasžemes, Vokietijos pilie
č
iai gal
jo kiek lengviau atsidusti: atsirado naujos gausiosnaikinimo medžiagos. Lageri
ų
skai
č
ius spar
č
iai augo. Dachau, Oranienburgas,Buchenvaldas, Mathauzenas, Guzenas, Gros-Rozenas, Ravensbrukas, Flosenburgas,Ausšvicas - svarbesnieji Vokietijos lageriai gyventoj
ų
skai
č
iaus atžvilgiu buvo ištisimiestai su savo filialais ir fabrikais, su savo atskirais
į
statymais, su savo nuosava teise irmorale, niekur kitur nepraktikuojama, su savo nuosavomis partijomis ir partin
misrietenomis, su savo papro
č
iais ir gyvenimiška išmintim. 1943 met
ų
pabaigoj visiVokietijos koncentracijos lageriai pagal režimo kietum
ą
buvo suskirstyti
į
penkiaskategorijas. Tuomet Dachau
jo jau pirmojoj kategorijoj - buvo jau pats geriausias, patslengviausias lageris. Jis tuomet jau buvo virt
ę
s, tariant, reprezentacijos lageriu. J
į
ne kart
ą
aplankydavo tarptautin
Raudonojo Kryžiaus komisija, jis buvo naudojamas savotiškaipropagandai. Jame s
d
jo daugelis Anglijos, Amerikos, Pranc
ū
zijos pilie
č
i
ų
, su kuriaisbuvo privengiama elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su vidurin
s ar rytin
s Europosgyventojais.Pats bjauriausias lageris, ketvirtosios kategorijos, buvo Mathauzenas su savo filialuGuzenu. Penktos kategorijos lageriai buvo už Vokietijos sien
ų
, ypa
č
Lenkijoje,pavyzdžiui, Maidanekas. Penktosios kategorijos lageriai iki galo pasiliko uždari -naikinimo lageriai.Diev
ų
miškas, oficialiai vadinamas Štuthofo koncentracijos lageriu, aiškaus veidonetur
jo. Jame buvo galima rasti
į
vairiausi
ų
savum
ų
nuo pirmosios iki penktosioskategorijos. Pat
į
sunkiausi
ą
laikotarp
į
gyveno jisai nuo 1939 iki 1942 met
ų
pabaigos, -kai vokie
č
i
ų
kariuomen
triumfališku maršu žygiavo per Europ
ą
, kai vokie
č
i
ų
SS vyrammintis, kad Vokietija gali kar
ą
pralaim
ti, atrod
juokinga nes
ą
mon
, galinti gimti tiktaipamiš
lio galvoje. Tuomet ir Diev
ų
miškas buvo uždaras lageris. Tikrai, iki 1942 met
ų
pabaigos šiame lageri
ū
kšty atsid
ū
r
daugiau 20 000 žmoni
ų
, iš kuri
ų
per t
ą
laikotarp
į
šiokiu ar tokiu b
ū
du numarinta 18 000. Likusieji 2 000 - arba buvo iškelti
į
kitus lagerius,arba
č
ia pat vietoje gyvi išliko. Tiktai labai nedaugelis, sta
č
iai pavieniai asmenys, buvo išlagerio paleisti, žinoma, ne
į
laisv
ę
, bet
į
priver
č
iamus darbus arba darbo lagerius.1942-43 met
ų
sanvartoje Štuthofo lageryje buvo 3500-4000 kalini
ų
. Tame laikotarpyjekalini
ų
s
ą
statas keisdavosi 3-4 kartus per metus. Vieni kaliniai miršta, j
ų
vieton atvaromikiti, tokiu b
ū
du bendras skai
č
ius laikosi pastoviai, siekdamas 3500-4000 galv
ų
. Buvokelios dešimtys kalini
ų
, kurie sugeb
jo šiame lageryje išlikti gyvi nuo pat jo pradžios.Buvo kelios dešimtys ir iš kitur atkelt
ų
kalini
ų
, kituose lageriuose ištv
rusi
ų
popenkerius, po aštuonerius metus. Kiti iš j
ų
, be lageri
ų
, dar
į
vairiuose kal
jimuose buvoištup
j
ę
po kelet
ą
met
ų
. Tai buvo nepaprasti žmon
s, be išimties, per
j
ę
ugn
į
ir vanden
į
tiesiogine prasme, - speigus ir pragarišk
ą
karšt
į
. Tai buvo žmon
s - didel
s fizin
s j
gos
Leave a Comment