II.

Tarptautins teiss altiniai

1. Tarptautins teiss altini samprata ir j ypatumai. Tarptautins teiss norm samprata, hierarcija ir j krimo ypatybs. Tarptautins teiss subjektui normos yra privalomos pirmiausia todl, kad pagrindiniai tarptautini santyki veikjai valstybs viena ar kita forma pripasta, kad tam tikra taisykl yra privaloma. Tok pripainim arba net sutikim valstybs ireikia arba sudarydamos tarptautin sutart, arba savo praktikoje patvirtindamos, kad tam tikra nusistovjusi taisykl paprotys yra privaloma. Tarptautiniuose santykiuose nra joki tarptautini statym, t.y. koki nors tarptautini organ priimt teisini akt, turini privalom gali valstybms. To nepaneigia ir tendencija, kad vis daniau tarptautins sutartys, ypa universalios, sudaromos tarptautinse organizacijose, tiek tuo, kad vis daugja tarptautini organizacij rezoliucij, kuriomis remiantis kuriamos teiss normos (i esms jos ir lieka rekomendacijomis, taiau patvirtina ir pltoja jau egzistuojanias sutartines arba paprotines normas). i teiss norm krimo institucionalizacija egzistuoja kartu su klasikiniu konsensualiniu (bendro sutarimo) tarptautins teiss krimo bdu, pagrstu jos subjekt valia. Klasikin tarptautins teiss altini sra pateikia TTT statuto 38 str: 1. Teismas, kuris jam perduotus ginus turi sprsti vadovaudamasis tarptautine teise, taiko: ir bendrsias, ir specialisias tarptautines konvencijas, nustatanias taisykles, kurias aikiai pripasta nesutarianios dalyvs; tarptautin paprot kaip rodym visuotins praktikos, pripaintos teisine norma; civilizuot taut pripaintus bendruosius teiss principus; atsivelgdamas 59 str. nuostatas {59 str.: Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai bylai}, teismo sprendimus ir skirting taut vieosios teiss aukiausios kvalifikacijos specialist doktrin kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. 2. ios nuostatos nedraudia Teismui sprsti bylos ex aequo et bono, jei alys su tuo sutinka. TTT statuto 38 str. nebeatspindi vis iuolaikins tarptautins teiss altini ri, jis vienintelis pateikia tarptautins teiss altini sra ir j apibria. Teismo sprendimai kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti Formaliai irint teiss precedentas nra tarptautins teiss altinis. Vis dlto tarptautini teism ir arbitra sprendim bendrosios pasekms neapsiriboja tik tuo, kad byla isprsta (res iudicata). Jie yra pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. Jie gali padti nustatyti,

kad egzistuoja konkreti tarptautins teiss norma, t.p. nustatomas ios normos turinys. T.p. Teism ir arbitra sprendimai gali parodyti, kad susiformavo anksiau neegzistavusi tarptautins teiss norma. Jurisprudencija yra pagalbin priemon tarptautins teiss normoms nustatyti ir iaikinti. 2. Ius cogens normos ir j reikm. Tarptautins teiss norm gyvendinimo utikrinimo priemons. 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 53 str. nustato: Sutartys, prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss imperatyviai normai (ius cogens). Sutartis yra niekin, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyviai normai. ios Konvencijos tikslais bendrosios tarptautins teiss imperatyvia norma laikoma norma, kuri tarptautin valstybi bendrija, kaip visuma, pripasta kaip norm, nukrypimas nuo kurios yra neleidiamas ir kuri gali bti pakeista tik vlesne tokio paties pobdio bendrosios tarptautins teiss norma. Nei Vienos konvencijoje, nei kituose tarptautiniuose aktuose ius cogens norm sraas nra pateikiamas. Ius cogens norm teisin prigimtis ir galia yra susijusi su tarptautins teiss norm hierarchija. Sutartis, prietaraujanti ius cogens, yra niekin dl to, kad tam tikros vertybs (ir atitinkamai ias vertybes tvirtinanios normos) pripastamos viresnmis u kitas ir jokia kita sutartis negali jas ksintis. Anot JT tarptautins teiss komisijos: Ius cogens pobdio norm atsiradimas palyginti naujas dalykas, nes tarptautin teis spariai vystosi. Komisija mano, kad teisingiausia yra nustatyti bendra fraze, jog sutartis niekin, jei prietarauja ius cogens normai, ir palikti ios normos vis turin ipltoti valstybi praktikai ir tarptautini teism jurispridencijai. Kaip akivaizdiausi ir nusistovj ius cogens norm pavyzdiai apm a) sutart, numatani neteist jgos panaudojim, prietaraujanti Chartijos principams; b) sutart, numatani bet koki kit, pagal tarptautin teis nusikaltam veiksm atlikim ir c) sutart, numatani ar sutinkani su tokiais veiksmais kaip verg prekyba, piratavimas arba genocidas, u kuriuos baudiant turi bti bendradrbiauti kiekviena valstyb. Bet ie pavyzdiai nebuvo traukti, nes 1) kokiu nors atveju, kai sutartys negalioja, nes prietarauja ius cogens normoms, pamintus pavyzdius gali, net ir kruopiausiai rengiant projekt, kilti nesusipratimas dl komisijos pozicijos kit, iame straipsnyje nepamint atvej atvilgiu. 2) jei Komisija pabandyt parengti net pasirinktinai sra tarptautins teiss norm, laikom ius cogens normomis, ji atsidurt padtyje, kai turt tsti tyrimus, kurie yra u io projekto rib. nktinai sra tarptautins teiss norm, laikom ius cogens normo

Nors nra visuotinai pripainto ius cogens norm srao, tarptautini teism ir arbitra sprendimuose galima rasti ivad, kad viena arba kita norma yra imperatyvi norma. Doktrinoje jau gerai inomi didels apimties specials tyrimai, kuriais siekta nustatyti, kokios kokreiai yra normos: jgos draudimas tarptautiniuose santykiuose, taut teis apsisprendim, mogaus teiss (genocido, kankinim, vergijos, prekybos monmis udraudimas ir pareiga bausti kaltus asmenis dl to), pareiga bausti asmenis, kaltus ugrobus jrlaivius, orlaivius, pagrobus kaitus, normos, nustatanios pareig apsaugoti karo aukas ir bausti karo nusikaltlius (humanitarins teiss principai), draudimas pasisavinti visos monijos palikim (atvirj jr, jos dugn, Antarkt, dangaus erdv ir knus).

iuolaikinje tarptautinje teisje ius cogens norm galia neapsiriboja vien tuo, kad jos padaro tam tikras sutartis negaliojanias. Tarptautins teiss komisija, rengdama konvencijos dl valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus projekt, nustat, kad tam tikros aplinkybs, kuriomis paprastai valstyb atleidiama nuo atsakomybs u sipareigojim nevykdym, negalioja, jei nevykdytas imperatyvus sipareigojimas (negalioja nukentjusios valstybs sutikimas dl kitos valstybs vykdyto ius cogens norm paeidimo; negalima remtis btinuoju reikalingumu ius cogens norm paeidimui pateisinti; draudiamos atsakomosios priemons, kurias vykdant nesilaikoma ius cogens norm).

3. Tarptautins sutartys, kaip tarptautins teiss altinis. Dentelmeniki susitarimai. Teis kurianios sutartys ir kontraktai. Tarptautins sutartys (bendrosios ir specialiosios tarptautins konvencijos) terminas sutartis reikia valstybi ratu sudaryt tarptautin susitarim, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu koks to susitarimo pavadinimas. Tarptautin sutart taip pat gali sudaryti ir kiti tarptautins teiss subjektai. Praktikoje inomos ir tarptautins sutartys, sudarytos odiu, t.y. vadinamieji dentelmeniki susitarimai (gentlemen's agreements). Tarptautin sutartis yra dviej ar daugiau subjekt susitarimas siekiant apibrto rezultato, kur reguliuoja tarptautin teis. Tarptautin sutartis yra grindiama sutarties ali sutikimu. Valstyb savo sutartiniuose santykiuose negali bti susieta sipareigojimais be jos sutikimo - TTT Tarptautin sutartis yra labiausiai formalizuotas tarptautins teiss altinis, nes jos taisykls forminamos ali pasiraytame dokumente arba dokumentuose. Iimtis dentelmeniki susitarimai, dl kuri privalomumo nra bendros nuomons praktikoje ir doktrinoje.

4. Tarptautinis paprotys, kaip tarptautins teiss altinis. Paproio susiformavimo slygos. Opinio iuris. Tarptautins sutarties ir tarptautinio paproio, kaip tarptautins teiss altini santykis. Nuolatinio prietaravimo doktrina. Tarptautinis paprotys kaip visuotins praktikos, pripaintos teisine norma, rodymas Teisinis paprotys bdingiausias primityviosioms teisinms sistemoms. Taiau jis gali ilikti tiek nacionalinje, tiek tarptautinje teisje. TTT 38 str. 2 b punkto formuluot visuotin praktika, pripainta teisine norma rodo, kaip tai visuotinai pripainta, du tarptautinio paproio sudtinius elementus: 1) visuotin praktika reikia tam tikr fakt, elgesio (veiksm ar neveikimo) ir pan. pasikartojim, pastovum; (Objektyvusis kriterijus) 2) tokios praktikos pripainimas teisine norma reikia, kad valstybs ne vien tik laikosi tam tikr prastini taisykli (pvz.: laikomasi t pai diplomatinio protokolo taisykli), bet aikiai ireikia savo sitikinim (opinio iuris), kad tokia taisykl yra privaloma. TTT savo sprendime pabr: Suinteresuotos valstybs turi bti sitikinusios, kad jos laikosi to, kas laikoma teisiniu sipareigojimu. (subjektyvusis kriterijus). Pagrindinis praktinis klausimas, kuris ikyla sprendiant, ar egzistuoja vienas ar kitas paprotys, ir yra io paproio egzistavimo rodymas. Svarbus rodymas taip pat yra tai, kokios pozicijos laiksi valstybs, rengdamos atitinkamos universalios konvencijos projekt (parengiamajame darbe valstybs danai pateikia savo komentarus dl projekto turinio), kaip jos balsavo priimant atitinkamas tarptautini organizacij rezoliucijas. Sudtingiau rodyti naujo tarptautinio paproio atsiradim. TTT yra nustats keturias slygas, kurioms esant sutarties nuostata gali liudyti paproio susiformavim: 1) nuostata yra teisin norma 2) ji neturi ilyg 3) dalyvavimas konvencijoje yra platus ir reprezentatyvus 4) norma atspindi bendr praktik, kurios laikosi ypa suinteresuotos j taikyti valstybs. Nereikt iekoti vienbalsikumo. Jeig vis regiono valstybi vyraujanti dauguma pripasta tam tikr teisin norm, tai vienos ar keletos valstybi neigiama pozicija praranda reikm. Tokiu atveju galima teigti, kad tarptautin valstybi bendrija pripaino tam tikr tarptautin paprot. Dl valstybi santyki intensyvumo, bendra praktika susiformuoja per gana trump laik, todl klasikinis teiginys, jog paproiui susiformuoti reikia daug laiko nra visikai teisingas. Tarptautinje teisje nra jokios altini hierarchijos. Klaidinga teigti, kad tarptautin sutartis turi pirmenyb prie tarptautin paprot. Be abejo, tarptautin sutartis turi t

pranaum, jog ji apibria ratu tarptautins teiss norm turin ir todl suteikia daugiau tikrumo valstybi tarpusavio santykiams. Visuotinai pripaintos diplomatins nelieiamybs normos valstybei, kuri nedalyvauja Vienos konvencijoje dl diplomatini santyki, bt privalomos kaip tarptautiniai paproiai. Kartais tarptautinis paarotys gali keisti normas, tvirtintas universaliose konvencijose. Paymtina, kad kai beveik visos valstybs dalyvauja tarptautinje sutartyje, kodifikuojanioje tarptautins teiss normas, ios normos ilieka kaip paproiai. Pvz.: TTT nustat, kad nors atsisakymo grasinti jga arba j naudoti bei nesikiimo valstybs vidaus reikalus principai yra tvirtinti JT Chartijoje, ie principai lieka ir paprotinmis normomis. Universali tarptautini konvencij normos neretai bna lakonikos ir jas taikant bei aikinant danai tenka analizuoti valstybi praktik, t.y nustatyti, kokie yra i norm taikymo paproiai. Nuolatinio prietaravimo doktrina: ji galioja paproiui. Jeigu yra valstybi, kurios vadovaujasi kakokiomis taisyklmis, kvieia penkias valstybes, o viena i j prietarauja tai taisyklei, tai jos nuolatinis prietaravimas nevirs paproiu. Jei nuolatos prietarauju tai nevirs paproiu. Jei valstybs tai nelieia, paproiu virs. 5. Tarptautins teiss principai ir bendrieji teiss principai, kaip tarptautins teiss altinis. Civilizuot taut pripainti bendrieji teiss principai Atmetus kaip pasenusi TT statuto 38 str. nuorod civilizuotas tautas reikia pripainti, kad tam tikri teiss principai yra bendri visoms teisinms sistemoms, nesvarbu, ar kalbama apie romn teiss tradicijomis paremt valstybs vidaus teiss sistem, ar apie bendrosios teiss sistem ir t.t. Kuriant straipsn buvo siekiama ivengti situacij, kai Teismas negalt isprsti bylos dl spragos tarptautinje teisje. Tai rodo pagalbin io altinio, palyginti su sutartimi ar paproiu, pobd. Bendrj teiss princip vedimas tarptautin apyvart buvo visikai pateisinamas dl to meto tarptautins teiss isivystymo lygio. Bendro pobdio teiss principai taikomi tiek TTT, tiek kit tarptautini teism ar arbitra procedroje, tiek sprendiant bylas i esms. Daniausiai buvo naudojamasi romn teiss principais. i praktika leidia iskirti procesinius principus (ei qui incumbit probatio tas, kas teigia, turi rodyti; res iudicata byla isprsta, t.y. principas, kad negalima reikalauti i naujo sprsti t pai byl) ir materialins teiss principus ( ex injuria ius non oritur teiss paeidimas nesuteikia teiss; lex posterior derogat priori vlesnis st. pakeiia ankstesn; lex specialis derogat generali specialus st. pakeiia bendrj) ir pan. Tarptautin praktika perm bendro pobdio kategorijas kaip nenugalima jga, teisi permimas (sukcesija) ir pan. Daugelis bendro pobdio taisykli atjo tarptautin praktik i CT ir CPT, bet tai

nereikia, jog vidaus teiss kategorijos gali bti lengvai perkeliamos tarptautin teis. Lengviau rodyti procesini princip taikym tarptautinje teisje, nes jie dn. Iplaukia i procesini veiksm logikos. Todl neretai kalbant apie bendruosius teiss principus tarptautinje teisje kalbama apie teisins technikos taisykles. Tuo tarpu materialins teiss bendrieji principai labiau priimtini tada, kai nusistovjusi praktika leidia juos taikyti. Taigi, jie i esms tampa tarptautins teiss paproiais. 6. Tarptautini organizacij teiss aktai. Soft law. Tarptautini organizacij rezoliucijos Tarptautini organizacij rezoliucijos gali bti altiniu dviem atvejais:

1. Kai pati rezoliucija ireikia tarptautins teiss normas. 2. Kai tarptautins organizacijos rezoliucija gali bti patvirtinta universali tarptautin sutartis. Tiek vienu, tiek antru atveju GA rezoliucija tiesiogiai nesukuria valstybms teisi ar sipareigojim. Apskritai tarptautini organizacij rezoliucijos neturi privalomos teisins galios (iskyrus tas, kurios reguliuoja organizacijos vidaus klausimus). Tarptautini organizacij rezoliucijos, kaip tarptautiniai aktai, turi tam tikr turi tam tikr pranaum prie universalias konvencijas ar paprot, nes jos priimamos greiiau negu sudaromos universalios tarptautins sutartys. U paprot jos pranaesns tuo, kad j turinys formaliai apibrtas. Tarptautini organizacij rezoliucijos (pirmiausia GA rezoliucijos) yra ne tik teisiniai, bet ir politiniai aktai, kuriais valstybs siekia tam tikr tiksl. Politinis tarptautins organizacijos rezoliucijos pobdis jokiu bdu nepaalina jos, kaip tarptautins organizacijos akto, teisinio pobdio. JT chartija suteikia rekomendacin gali GA rezoliucijoms. GA neatlieka tarptautinio statymo leidjo funkcijos. Kita vertus, rezoliucij teisin galia neapsiriboja vien tik paprasta politine deklaracija. Galimos situacijos, kai GA rezoliucijoje idstomos normos yra privalomojo pobdio. Tam rezoliucija turi atitikti tam tikras slygas: a) nemaai rezoliucij patvirtina egzistuojanias tarptautins teiss normas, jas sukonkretina; b) tokio pobdio rezoliucijos formuluojamos taip, kad nustato tam tikras pareigas arba teises; c) toki rezoliucij primimui bdingas reprezentatyvumas - u jas balsuoja didioji dauguma vis pasaulio region valstybi dauguma arba jos priimamos vis valstybi pritarimu. Tai valstybi opinio iuris dl atitinkam tarptautins teiss norm privalomumo rodymas. Kad bt galima konstatuoti tokio pobdio rezoliucij nuostat privalomum, reikt

nustatyti taip pat, ar valstybi paskesnis elgesys atitiko ias nuostatas. Viena tarptautini organizacij rezoliucij kategorija tiesiogiai turi privalomj gali. Tai kai kuri specializuot JT staig (Tarptautins civilins aviacijos organizacijos ICAO, Tarptautins telekomunikacij sjungos) reglamentai. Taiau dn. jie i esms yra tarptautini tecnini taisykli pobdio. 7. Tarptautins teiss doktrina ir teism praktika. J teisins galios ypatumai. Skirting taut vieosios teiss aukiausios kvalifikacijos specialist doktrina kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti Klasikinje tarptautinje teisje, kai tarptautini sutari buvo palyginti nedaug, o tarptautin teismin ir abitrain praktika buvo negausi, teiss mokslo (doktrinos) reikm buvo gana svari. Mokslininkai atstovauja tik patys sau, todl doktrina vaidina maesn vaidmen negu jurisprudencija, nes teisja arba arbitras yra oficialiai paskirtas asmuo, jam suteikta kompetencija sprsti byl ir jo sprendimai tampa privalomi gino alims, o mokslininkas ireikia nuomon. TTT doktrin pripaino kaip pagalbin priemon tarptautins teiss normoms nustatyti. Ypating reikm mokslins ivados vaidina tarptautins teiss norm kodifikacijos procese. 8. Vienaaliai aktai ir j rys. Vienaaliai aktai. Manoma, kad valstyb, vien kart nustaiusi vienaaliu aktu tam tikr pozicij dl kit subjekt, jau nebegali sugrinti teisini pasekmi, kurios dl to atsirado. Akivaizdu, kad jeigu vienaaliu aktu valstyb leido atlikti tam tikrus veiksmus kitoms valstybms (pvz.: leido kitos valstybs laivui plaukti savo vidaus vandenis), tai tol, kol io vienaalio sipareigojimo valstyb nepanaikino, draudimas atlikti iuos veiksmus bus neteistas. Praktikoje yra labai daug vienaali veiksm ri ir j teisins pasekms taip pat labai vairios, taigi ne visi jie sukuria tarptautinius sipareigojimus. Daniausias vienaalis aktas yra valstybs arba vyriausybs pripainimas, kurio pasekm yra ta, jog viena valstyb nustato savo teisin pozicij dl kitos valstybs ar vyriausybs: pripasta, kad susikr nauja valstyb ir pan. Pripainti nra pareiga, taiau kart pripainus ataukti pripainimo nebegalima. Sutikimas su kitos valstybs veiksmais gali tam tikrais atvejais iuos veiksmus legalizuoti. Tarptautins teiss komisija, rengdama tarptautins konvencijos dl valstybi atskomybs u tarptautins teiss paeidimus projekt, nustat, jog valstybs sutikimas su tuo, kad kita

valstyb nevykdyt jos atvilgiu savo tarptautinio sipareigojimo, paalina tokio nevykdymo neteistum. Kartais toks sutikimas nra ireiktas vienaaliame akte, o iplaukia i visos vyki sekos. Panaus vienaalis aktas yra teisi atsisakymas, kai, pvz., nukentjusioji valstyb atsisako jai priklausanio alos atlyginimo (reparacijos), taiau teisi atsisakymas negali bti numanomas jis visada turi bti aikiai ireiktas. Protestas yra plaiausiai paplitusi diplomatinio demaro forma. Jo pasekms atvikiai proporcingos pripainimo pasekmms kitos valstybs veiksmai vienaalikai kvalifikuojami kaip tarptautins teiss paeidimas. Protestu parodoma, kad valstyb nepripasta, jog paeidimas gali sukurti kokias nors teises valstybei paeidjai (neretai taip pat reikalaujama nutraukti paeidim, nubausti kaltus asmenis, atlyginti al arba rezervuojama teis reikalauti atlyginti al arba net imtis atsakomj priemoni). Programos klausimai Tarptautins teiss kodifikacija ir progresyvus vystymas; JTO tarptautins teiss komisija ir jos veikla iuolaikin kodifikacin praktika yra labai vairi. 1947 m. Jungtini Taut Generalin Asamblja sukr nuolatin pagalbin organ Tarptautins teiss komisj. Komisijos statutas apibria jos veiklos tiksl: tarptautins teiss kodifikavimas ir paangi pltra. Komisijos sudtis formuojama taip, kad bt atstovaujamos didiosios pasaulio civilizacijos formos ir pagrindins teisins sistemos. Trisdeimt keturi komisijos nariai yra nepriklausomi tarptautins teiss specialistai. is nepriklausomas Tarptautins teiss komisijos pobdis derinamas su valstybi pozicij atstovavimu kituose Generalins Asambljos organuose. Komisija glaudiai bendradarbiauja su Generalins Asambljos etja komisija (teisine komisija), kuri sudaro valstybi atstovai ir kuri svarsto Tarptautins teiss komisjos kasmetines ataskaitas. Tarptautins teiss komisijos procedrai bdinga tai, jog pirmiausia Komisija skirai vien savo nar specialiu praneju. Komisija gautus praneimus su atitinkam straipsni projektu apsvarsto ir parengia galutin tarptautins konvencijos projekt. Danai per proces valstybs Jungtini Taut nars praomos pateikti savo pastabas ir komentarus dl straipsni projekto.

Galutinis Tarptautins teiss komisijos parengtas tarptautins konvencijos projektas pateikiamas JT organizuojamai tarptautinei konferencijai. Neretai tarptautinms konferencijoms parengti aukiamos specialios konferencijos, kurios paios rengia Konvencijos tekst. Kodifikacija taip pat vyksta specializuotose JT staigose (Tarptautinje darbo organizacijoje, Tarptautins civilins aviacijos organizacijoje ir kt.), kuri plenariniai organai tvirtina atitinkamas tarptautines konvencijas, rekomendacijas, reglamentus ir pan.

Tarptautini konferencij aktai 1958 m. enevoje buvo pasiraytos 4 konvencijos jr teiss klausimais; 1961 m. Vienoje pasirayta konvencija dl diplomatini santyki; 1963 m. Vienoje pasirayta konvencija dl konsulini santyki; 1969 ir 1986 m. Vienoje pasiraytos konvencijos dl sutari teiss (reglamentuoja tarptautini sutari sudarymo tvark, pateikia definicij, reglamentuoja galiojimo ir pasibaigimo klausimus); 1978 ir 1983 m. Vienoje pasiraytos konvencijos dl valstybi teisi permimo; Labai svarbus vykis daugiaali konferencij diplomatijoje buvo 1982 m. Jr teiss konvencija (kodifikuota tarptautin jr teis; apibrtos bei tvirtintos tarptautins nuostatos, pamatins jr teiss svokos). Bendrieji teiss principai Tarptautins teiss principai savo pobdiu yra bendriausios normos, nustatanios valstybi tarpusavio santyki pagrindus. ie principai pirm kart buvo tvirtinti Jungtini Taut Chartijos 2 straipsnyje: Organizacija ir jos Nariai, siekdami Tiksl, nustatyt 1 straipsnyje, veikia vadovaudamiesi iais Principais: 1. Organizacija remiasi vis jos nari suverenios lygybs principu. 2. Visi nariai, siekdami pasinaudoti teismis ir pirmenybmis, atsirandaniomis i narysts, siningai vykdo sipareigojimus, prisiimtus pagal i Chartij. 3. Visi nariai sprendia j tarptautinius ginus taikiomis priemonmis tokiu bdu, kad nesudaryt pavojaus tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingumui. 4. Visi nariai susilaiko j tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb, ar bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut Tikslais. (...) 7. Niekas ioje Chartijoje nesuteikia teiss Jungtinms Tautoms kitis reikalus, kurie i esms

priklauso bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nereikalauja, kad Nariai pateikt iuos reikalus sprsti pagal i Chartij; taiau is principas neukerta kelio prievartinms priemonms pagal VII skirsn". 1970 m. spalio 24 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos deklaracija dl tarptautins teiss princip, susijusi su draugikais santykiais ir bendradarbiavimu tarp valstybi, pagal Jungtini Taut Chartij (Rezoliucija 2625 (XXV) tvirtina ir detalizuoja septynis principus: 1. Principas, pagal kur valstybs susilaiko savo tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba kokiu nors kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais; 2. Principas, pagal kur valstybs sprendia savo tarptautinius ginus taikiomis priemonmis taip, kad nesukelt pavojaus tarptautinei taikai ir saugumui; 3. Principas, nustatantis pareig nesikiti reikalus, pagal Chartij priklausanius bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijai; 4. Valstybi pareiga bendradarbiauti vienai su kita remiantis Chartija; 5. Taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principas; 6. Valstybi suverenios lygybs principas; 7. Principas, pagal kur valstybs siningai vykdo prisiimtus sipareigojimus remdamosi Chartija. Helsinkio baigiamasis aktas (1975 m. rugpjio mn.) pirmiausia reikmingas tuo, kad tarp i princip tvirtino ir mogaus teisi bei pagrindini laisvi gerbimo princip ir sien nelieiamumo Europoje princip. Bt klaidinga manyti, kad visi tarptautins teiss principai yra jus cogens normos. Doktrinoje daniausiai sutariama, kad jgos draudimas, taut laisvas apsisprendimas bei mogaus teiss yra imperatyvaus pobdio. Didel dalis bendrosios tarptautins teiss norm nustato ypatingo pobdio sipareigojimus: vadinamuosius erg omnes sipareigojimus (sipareigojimus vis atvilgiu). Visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos - tai ne tik daugelis pagrindini tarptautins teiss princip. Didiausi i princip ir norm dal sudaro tarptautiniai paproiai vairiose tarptautins teiss akose ir institutuose: tarptautinje jr, oro (aviacijos) teisje, valstybi atsakomybje. Imperatyvins ir dispozityvins normos. Visos tarptautins teiss normos yra privalomos, nes kitaip jos bt ne teiss normos, o tik

pageidavimai-rekomendacijos. Sutartis yra niekin, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyviai normai. Nors nra visuotinai pripainto jus cogens norm srao, tarptautini teism ir arbitra sprendimuose galima rasti ivad, kad viena arba kita norma yra imperatyvi norma (taiau iki iol dar nebuvo byl, kuriose tiesiogiai bt sprendiamas ginas dl sutari negaliojimo jus cogens pagrindu): 1) tam tikros konsulins teiss normos yra imperatyvios; 2) mogaus, taut ir etnini, religini ar kalbini maum teiss, taip pat draudimas naudoti jg tarptautiniuose santykiuose yra imperatyvaus pobdio; 3) sutartis negalioja, jeigu ji sudaryta grasinant jga ar j panaudojus, paeidiant tarptautins teiss principus, tvirtintus Chartijoje. Atrodo, kad iuolaikinje tarptautinje teisje jus cogens norm galia neapsiriboja vien tuo, kad jos padaro tam tikras sutartis negaliojanias. Ne visi pagrindiniai tarptautins teiss principai yra jus cogens normos. Kai kurie principai yra dispozityvs ir leidia valstybms tam tikrus nukrypimus. Pavyzdiui, siningo tarptautini sipareigojim laikymosi principas (pacta sunt servanda) leidia valstybms sudaryti susitarim, pagal kur bt sustabdoma arba net nutraukiama j anksiau sudaryta sutartis. Nesikiimo valstybs vidaus reikalus principas nedraudia valstybei savanorikai perleisti sprsti tam tikrus klausimus tarptautiniams organams arba net kitoms valstybms, aiku, nepaeidiant lygiateisikumo bei laisvanorikumo reikalavim. Taiau, pavyzdiui, jokie valstybi susitarimai negali ksintis j mogaus teises ir pagrindines laisves, tarptautin taik ir saugum ir kt. Tarptautins teiss akos ir institutai akos tarptautin vieoji teis, tarptautin privatin teis. Tarptautins vieosios teiss institutai: 1. tarptautini sutari teis, 2. diplomatin ir konsulin teis, 3. tarptautin jr teis, 4. tarptautin oro teis, 5. tarptautin humanitarin teis.

2010 09 13 Seminaras Ius cogens norm srao nra, nes atsiranda vis nauj norm. Ius cogens norm gali pakeisti tokia pati ius cogens norma. Dentelmeniki susitarimai egzistuoja seniai. J galia ir privaomumas gali bti prilyginami galia sutariai, ypa tais laikais, kai nebuvo populiaru pasiraytu sutartis. Dabar nra populiars dentelmeniki susitarimai, daniausiai pasiraomos sutartys. Kontraktai panaiai kaip civiliniai sandoriai. Dl j priskyrimo ar nepriskyrimo teiss altiniams ginytinas klausimas. Jie sudaromi pagal Vienos konvencij, atitinka visus tarptautini sutari poymius, dl ko ir galima juos laikyti altiniu. Nuolatinio prietaravimo dortrina. Nra altini hierarchijos ir t.t. Kitam kartui 3, 7 bylos ir 3 seminaras ir jei profesorius sps idstyti subjektus ir juos kitam spsim.