Profesoriaus Ereto mokymas apie badavim

II
Gyvenimikai svarbs klausimai Pirmojo leidimo anga
A paklstu daugelio draug ir pasekj praymams ir publikuoju vienoje vietoje sudtus straipsnius, kurie buvo spausdinti vairiuose urnaluose. Tokia forma jie sudaro vientis vaizd ir juose idstyta patirtis bei gyvenimo principai gali atneti daugiau naudos. Mano knygos Sergantys mons, kuri taip greit paplito, turtojams Rinktiniai straipsniai bus pageidautinas papildymas.

Arnoldas Eretas
Arnoldo Ereto, kur svetimoje alyje netiktai itiko mirtis (nelaimingas atsitikimas?), knygos seniai ipirktos ir visados turs paklaus. Tai skatina leidj netgi labai sudtingomis slygomis rizikuoti ileisti papildom knygos Sergantys mons trylikos dvideimties tkstani kopij tira. Eretas mirs, bet is nusipelns sveikatos apatalas turi tsti savo gyvenim savo darbuose, pelnytai vertintuose daktar, pasekj diaugsmui ir ligoni bei sveikj moni naudai. Fiurstenfedbrukas, ruduo, 1923 Leidjas

Keturiasdeimt devyni dien badavimo patirtis

(Vegetarische Warte 1909; Nr. 19, 20 und 22, 1910; Nr.1 und 2.) Mano i vasar ibandyta septyni savaii badavimo patirtis yra daugelio dietos eksperiment, mano daryt paskutinij dvylikos met laikotarpiu, kuri pamokanius rezultatus a pirmsyk pristaiau visuomenei, ubaigimas. Faktikai panas mano pasiekimai pasitarnauja vegetarins mitybos ir ypa vaisi dietos naudai, kadangi atjo metas vegetarams susipainti su jais. Kai a buvau paverstas artistu, bdamas Kiolno Konstans Panoptikum kaliniu karalikojo notaro Dorstu uantspauduotoje stiklinje kameroje ir buvau stebimas publikos dien ir nakt, tai itai vyko dl trij svarbi prieasi, dl kuri a norjau duoti atkirt visuotiniam vieo pasirodymo pasmerkimui: kad apsaugoiau save nuo pagundos pasiimti kieto maisto; kad gauiau oficial pripainim, kad a likau visikai be maisto. Prajo tie laikai, kada buvo galima kaip atsiskyrliui badauti mike ir tokiu bdu gyti tikjim; kad pasidaliniau badavimo mokslu su plaija visuomene.

Taigi, 1909 m. birelio dvideimt etj, atunt vakaro, po paskaitos apie badavimo tak mogaus knui a buvau kalintas i anksto apirtoje stiklinje kameroje.

Kad bt k veikti, a pasimiau knyg, urnal, raymo reikmen ir pieimo taip pat. Taip pat a gavau 125 litrus mineralinio vandens, kuris turjo bti naudojamas ir prausimuisi. Be to, kameroje buvo ir gera lova, nes ilstis labai svarbu, o miegas daug svarbiau nei valgis, apie k a dar kalbsiu. Dar turjau iuos dalykus: automatines svarstykles, neiojam elektrin ventiliatori ir ildytuv kojoms. Vilkjau savo paties sitais drabuiais. Mano kamera buvo trij metr aukio, apaioje turjo 30 cm gipso cokol, o viruje buvo tankus tinklas nuo moskit, pro kur eidavo oras. Stiklo langai buvo 1,6 m aukio. Kad bt galima susirainti, vienoje sienelje buvo paliktas plyys, padarytas pjklu ir tinkamas tik popieriaus laktui prakiti. Laik buvo galima perduoti tik j atidarius ir prakiant lapus po vien. A buvau numats badauti 51 dien, bet buvau priverstas nutraukti po 49, nes atsidriau labai nesveikose slygose. viesos ir oro, o ypa ramybs ir miego trkumas padar bandym gerokai sudtingesn nei ankstesnieji, kuriuos a atlikau visikai laisvas. vieias oras pirmasis ir svarbiausias produktas. Jeigu jo pakanka, tai badavimas pareikalauja gerokai maiau jg. Panoptikume a pastaiau savo gyvyb pavoj ir kvpavau oru, kur paskutines dvi dienas ikvp laukiantys irovai. Todl po 49 dien a pareikalavau atidaryti kamer. Vietos laikratis apie tai ra: Vykstant 51 dienos badavimui vakar vakare turjo bti ivaduotas badavimo meistras Arnoldas Eretas, inomas kaip Numas Nazaras, i jo notarikai uantspauduotos kameros Konstans Panoptikum. Vienok kaip inoma, ne viskas vyko taip, kaip buvo numatyta. Apie tai turjo suinoti Panoptikumo direkcija. Ir i tikrj mogus, kuris gali kurti(arabikai Numas Nazoras) buvo tas, kas sukr jai bemieges naktis. Juo labiau Numo Nazoro vardui priklausantis gebjimas miegoti pastaruoju metu turjo tik teorin reikm, todl kad praktikai netinkamas daugelio naktini lankytoj elgesys trukd eksperimento skmei btinam Numo Nazoro miegui. Ir is faktas pirmiausia paaikina, kodl ne iki galo pasiektas badavimo meistro tikslas. Pavojus dl jo geros savijautos sutrikdymo praeit etadien pasiek grsming lyg, todl direkcija man esant btina ikviesti gydytoj ir po notarinio kameros antspaudo numimo is apirjo j. Gydytoj taryba sil pagal galimybes nedelsiant nutraukti jau 49dienas besitsiant badavim. Bet tvirta Numo Nazaro valia i pradi nepanoro paklusti nurodymui ir pareikalavo tsti eksperiment iki galo. Bet vargu ar verta i naujo uantspauduoti kamer, kadangi nervin kriz pasim Numo Nazaro energij (Kolektyvini paskutini dien lankym rezultatas. A.E.). Tokiu bdu tos dvi dienos buvo ibrauktos i numatomo pabaigos laiko. Bet trkstamos 48 valandos nesumenkina nuostabos, kuri mums kelia Arnoldo Ereto, kuris sugebjo 49 dienas atsisakyti bet kokio maisto, badavimo pasiekimai. I to matyti, kad mano energija dar mans neapleido. Bet viskas pagaliau turi savo ribas. 49 dien badavimu a pasiekiau nauj, neturint lygi, pasaulin badavimo rekord. inomas profesionalus badavimo meistras Rikardo Sakko vadina save badavimo empionu po savo 47dien eksperimento Breslau. Dabar jis nori badauti 55 dienas, kad pagerint mano rekord. Dl konkurencijos su manimi jis gali bti ramus, nes a badauju 2

ne dl profesionali paskat, o iimtinai moksliniais sumetimais ir ituo vieu pasirodymu baigiu. Nors Panoptikumas nusiunt Kiolno gydytojams cirkuliar su medicininmis ivadomis, kurios patvirtina tikrum ir patikimum ir mokslin io eksperimento vert, tik vienintelis (Dr. M) atvirai tuo susidomjo. Atsidriau kritinje situacijoje, nes neturjau galimybs maitintis pagal daug kart patikrint diet skirtingai (grimai ir maistas) po badavimo eksperimento. Todl atsitiko taip, kad netvirtai stovjau ant koj, kai raiau straipsn, negu po 32 dien badavimo, kai jau kit dien buvau visikai budrus. Antroje teorinje dalyje a kalbsiu apie diet po badavimo, kuri yra gydymo priemon. A tik tenoriu paymti, kad ia slypi svarbiausias viso eksperimento momentas ir vis pirma diletantizmas gydyme badavimu turi bti grietai atmestas. Nesilaikant patyrusio gydytojo rekomendacij arba nesant bent gero stebinio gydym praktiko, badavimo dien skaiiaus, individuali ypatum, met laiko, tai susij su pavojumi gyvybei, ypa jeigu i baims panaudojamos tokios skatinanios priemons kaip kavos pupels, alkoholis, buljonas ir pan. Paprastai laikotarpiu tarp 11 ir 13 dienos prasideda vadinamasis kritinis silpnumo periodas, kuris nepatyrusio asmens baims ir jo diletantiko skubjimo takoje tik progresuoja ir kelia grsm. Pati bsena laikui bgant stabilizuojasi ir tinkamomis slygomis 17 ar 18 dien vl galima bti darbingam kaip ir 13 dien. Taip a Kiolne sugebjau 17 dien ikelti 30 svar (apie 14 kg) daugiau kart nei kelet dien prie tai. Silpnumas iki tam tikro laiko pasireikia ne kylania linija priklausomai nuo dien skaiiaus, o kreive. Tiesa, madaug nuo 40 dienos Kiolne prasidjo besitsiantis silpnumas. Bet a manau, kad gryname, dulki neturiniame ore jgos isilaiko kur kas ilgiau. Kiolne, nors savitaigos bdu pasistengdavau umigti, kaip tai daro fakyrai, per visas 49 dienas negaljau ramiai miegoti n pusvalandio, nes Panoptikumas buvo atidarytas dien ir nakt, taigi tikrov kontroliavo publika. Pats personalas su savo triukmingais pokalbiais, nepaisant mano reikalavim, buvo toks pat neatsakingas kaip ir daugelis girt naktini lankytoj. Vadinamosiomis kritinmis dienomis ypa iauga dvasin tampa, kuri pavojinga naujokui, nes jis negali nugalti baims ir blogos nuotaikos bei gundym uvalgyti, o ypa tuo atveju, kai alia nra patyrusio praktiko, kuris moraliai nukreipt teising keli. Btent io psichinio momento vaidmuo gydant badavimu yra kur kas didesnis nei visa kita. Visgi tik nedaugelis pacient gydosi nuolat priirimi. Bet stebimj skm labiau garantuota. Mano svoris tomis dienomis sumajo 41 svaru (18,5kg), ir kalt tekt versti nemigai. A vidutinikai kasdien igerdavau pusantro litro vandens. Be mineralinio vandens a dar gerdavau laisvinani arbat, o nuo trokulio ir kosulio turjau pasims mtini tablei, kurios, beje, nelaikomos maistu. Bet a j nepanaudojau. Taigi a pragyvenau 49 dienas su 60 litr mineralinio vandens antisanitarinmis slygomis, stokodamas miego dl trukdi. Pulsas ir irdies veikla iki paskutinij dien buvo normals. Per metus a i viso badavau 105 dienas ir drstu tvirtinti, kad vidutinikai valgiau daugiau negu reikt, ir kad is vienintelis tokios ries eksperimentas ne tik nepakenk mano sveikatai, bet, prieingai, ijo naud. Jau eeri metai esu vegetaras. Beveik dvejus metus maitinuosi vien vaisiais, netgi altomis iemomis!

Kartais iimties tvarka a, i dalies eksperimento sumetimais, i dalies iaip sau valgydavau truput msos, o su msa ir ma kiek vyno ar alaus. Savaitmis prie ilg badavim a grietai laikiausi vegetarizmo, praktikai maitindamasis vien vaisiais, taiau kavos ir cigarei visikai atsisakyti nestengiau. Bet a noriu pabrti, kad prie tai buvs gana ilgas badavimas buvo lengvas dl to, kad iki jo keturias savaites a maitinausi vien vyniomis. is eksperimentinis faktas nuskambs kaip beprotyst netgi radikaliems vegetarams, o msdiams ir gydytojams visika nesmon. Juo labiau tai lieka faktas ir rodo daugiau nei tkstaniai knyg tom, kad maisto mediag apykaitos, ligos svokos, badavimo ir visikai sveiko mogaus gebjim atvilgiu paskutin tiesos instancija dar negreitai bus atskleista. Toliau a supaindinsiu su savo i dalies negirdtu poiriu mintu klausimu ir pirmiausia bandysiu rodyti, kad badavimas ne tik geriausias, patikimiausias ir svarbiausia, natralus gydymo bdas, o taip pat tai itin svarbus indlis vienos vis monijos msli domiausios sprendim. Vis vertybi perkainavimo filosofas Fridrichas Ny viename savo veikal sak: A didiuojuosi tuo, kad vienu sakiniu galiu pasakyti tai, dl ko kitam prireikt itis tom. Kitas jo posakis labai tinka temai: Tariamoji tiesa, kuri i pat pradi turi bti rodyta, ,, be abejo yra klaidinga. Dabar a noriu pasakyti du sakinius, talpinanius vertingo inojimo esm, ireikianius iminties Alfa ir Omega, nes pirma, jeigu jie tikri, atskleidia vis pasaulio lig prieastis, o antra, bent jau duoda rakt minti visus klausimus ir msles, kad mogus gali pakilti iki rojaus tobulybs tiek knu, tiek dvasia. Abi ios tezs sutampa su Nys odiais, kad i esms nereikalingi rodymai tam, kad mogaus kraujo tipas ir sudtis ir jo susidarymo vieta kaip ieities takas, i esms lemiantis jo kno ir sielos gyvenim, yra virkinamasis traktas. I esms tai taip tikra, kaip ir bet kuri tiesa, lieianti protin veikl, mstymo ir pasauliros kelius. Ne tiek smegen struktra ir forma nulemia protinius sugebjimus, kiek kraujo, maitinanio smegenis, kokyb. Kadangi ms dienomis mokslininkai ir protingieji klysta dl paprasiausi gyvenimik aplinkybi, jiems tai rodinjama, nes jie prarado bet kok tikjim. J nepasitikjimas gyvenimu ir gamta ir apskritai j pesimizmas siekia tiek toli, kad jie, pavyzdiui, nepripasta, jog n vienas virjas ar konditeris emje negali sukurti nieko daugiau tobulo nei obuolys ar bananas. Dar noriau atmesti tarimus, neva a esu vienaalikas grietas materialistas. A netgi esu prisieks dvasios pirmenybs prie materij ipainjas, k, kaip a manau, rodiau didiuliu badavimo eksperimentu. Kalbu apie tikinam apibrt materialini poveiki tak sielai ir protui, kurie iki iol nebuvo pakankamai aikiai idstyti. tai tie mano svarbiausieji sakiniai: 1. Visos ligos, skausmas, kanios, visos aistros, alkoholizmas (netgi morfijus ir tabakas), visas blogis, visos socialins kovos, moni nelygyb, gyventoj perteklius, karai, iaurumai, nelaisv ir vergija (netgi moters vergija virtuvje), moni isigimimai, senjimas ir netgi mirtis, visi filosofiniai ir doroviniai pseudomokymai, btent pesimizmas, trumpiau kalbant, visi isigimimai, kyla, iskyrus nedaugel aplinkybi, dl neteisingo, nenatralaus maitinimosi ir persivalgymo. 2. Badavimas vienintelis, gamtos naudojamas be mogaus veikimo bdas, kuris geriausiai ivaduoja nuo persivalgymo pasekmi, netgi nuo tv nuodmi ir jeigu

tinkamai susietas su varia gamtine dieta (grietai vaisi), yra vienintelis neklaidingas kelias, kuris padeda isivaduoti nuo visko, kas bloga iame pasaulyje! Remiantis mano patirtimi tai teorikai tikra. Bet kad monija gali bti tokiu bdu igelbta, a asmenikai netikiu, nes nedaugelis turi energijos itverti t gamtos reikalaujam laikin proces (lig), kuris lig iol suprantamas klaidingai. Anksiau nei a pasieksiu esm, a sivaizduoju savo patirtimi paremt mediag gretinam su kitais faktais, kuri dka ms ankstesns Ligos, Mitybos, Mediag Apykaitos, Miego, fizini ir protini mogaus galimybi svokos nuvieiamos kitaip.

5
Trisdeimties met a nuo sunkaus darbo ir chroniko inkst udegimo buvau visikai iseks. A mokiau bema dukart daugiau realins mokyklos mokini negu mano kolegos, be to dar turjau privai pamok. Mano motina mir nuo inkst ligos, tvas ir brolis dar keleriais metais anksiau mir dl plaui tuberkuliozs. Atuoniolikmeiui man buvo grsmingas plaui kataras. Po to, kai a uoliai iekojau gydytoj ir mokslo viesuli pagalbos bei paaukojau vis turt, nuolatinio persivalgymo ikankintas a atsigriau vegetarizm ir gydym gamtos jgomis. Tada mano savijauta pagerjo ir a pagaliau supratau, kad tikro igydymo reikia iekoti ta kryptimi. Tada a tebebuvau toli nuo igijimo. Kart, iemodamas Alyre, a pabandiau vaisi diet, taiau nedaug pasistmjau priek todl, kad nebadavau, valgiau daug ir neinojau teisingo pasirinkimo. Tokios klaidos ir yra pagrindin prieastis, kodl vienintelio tikro ir grietai natralaus vegetarizmo - vaisi dietos - atstovai sudaro maum. Todl Lokarne a surengiau teorin ir praktin kurs tikslu sukurti apibrt model, kuris maiau nei anksiau galt bti ms oponent pajuokos auka. Alyre a pradjau neilgo badavimo bandymus, bet baisingai kentjau didelio, pirmojo nenugalimo sunkumo, taip vadinamos Krizs, nes a vis dar sivaizdavau, kad silpnumas ueina dl maisto trkumo, kai tuo tarpu mano ilgieji bandymai rod kaip tik prieingai. ia akivaizdi pati didiausia ir pragaitingiausia login klaida . Kart savo energijos dka a veikiau kriz, apie kuri a tiksliai nieko neinojau, ir nepaisant stipraus alkio, didelio silpnumo ir bjaurios nuotaikos net iki mini apie saviudyb, sdau ant dviraio. Tik noru, dvasios jga galima veikti materij, vis pirma tikti, pasitikti prigimtimi arba kitaip tariant, jeigu norisi bibliniais odiais nusakyti fiziologin nuodm: Dievas nenori nusidjlio mirties (gamtos statymo paeidimas), jis nori, kad is gyvent. Jau po pusvalandio vaiavimo a pastebjau, kad alkis, silpnumas ir nuotaikos kritimas sumajo juo toliau ir juo greiiau a vaiavau. Kai a atvykau Blidos miest (u 48 kilometr), a pasijutau lyg naujai gims, valus, linksmas, stiprus, o keisiausia buvo, kad alkio jausmas visikai inyko. A tik numalinau trokul keliais mandarinais, kurie iame krate yra nuostabs. Bet suvokus fakt, priverstin i esms eksperiment, man gim pirmos maitingos mintys apie ms mitybos principus. Po dviej mnesi a kartu su profesionaliu sportininku dviraiu nuvaiavau i Alyro Bistr ir Tunis (apie 1000 kilometr) per nepilnas 14 dien. Nepamirkite: pasmerktasis! Grs tarnyb a buvau aplinkybi priverstas i naujo gerai maitintis. I ties iandien tkstant kart sunkiau apsaugoti save nuo nesveiko maisto negu gauti tinkam maist. A vl susirgau.

Tada a su savo jaunu draugu B, kuris nuo tol yra mano itikimas mokinys ir sekjas, nusprendiau savo rizika ir atsakomybe gydytis, kad nugaliau mirt, ir ypa kad atsiriboiau nuo ger savo giminaii patarim. Kuriuo i daugelio gydymo metod ir kuriais vaistais, silomais ms aplinkoje, buvo galima pasitikti? Po septyni dien badavimo ir vieno pavalgymo mes sukrovme lagaminus ir ivykome La Eroir stot Piet Pranczijoje, kas nebuvo mums manoma iki tol. Po devyni dien badavimo ir dviej pavalgym (ia svarbiausia tinkamai pasirinkti) mes pradjome yg i Nicos per Kol di Tenda Mailand. Mes abu jautms tiek stiprs ir vals, kad ujus nakiai noras tsti yg padidjo ir atsirado tokia pakili nuotaika, kad mums labai norjosi tikti, kad mus uvald kakokia paslaptinga jga. Tokio neisenkani jg pojio a nepatyriau net savo sveikos jaunysts metais, be to, a n per ingsn neatsilikau nuo savo 12 met jaunesnio draugo. A pats negaljau patikti, kad buvau mirtinas ligonis ir laikytas nepagydomu. Nuo pat Nicos neturjome jokio maisto. Tik po 11 valandos nakties kaln ueigoje numalinome trokul limonadu. Alkio nejutome. Tsme savo yg spariu tempu, pasim su savim iek tiek vaisi ir limonado, vis nakt, kit dien ir kit nakt visai nedaug tesiilsdami. Tik kai vidurnakt pravaiavome tunel, pamiegojome ant suolelio ne daugiau kaip pusvaland ir to uteko atstatyti jgoms tiek, kad dabar vis yg buvo galima paversti tiesiog netiktinos jgos ibandymu ir ilaikyti j tol, kol aikiai nepasirodys nuovargio poymiai. Taiau t poymi nebuvo ir po 56 ygio valand, bet tada prapliupo litis, todl buvome priversti ssti traukin, kad pasiektume tiksl Mailando miest. I Mailando mes vl jome psti Genuj, neusukdami viebuius, nakvodami po atviru dangumi. Ms jgos ir emocin sveikata vien vaisi dietos dka nelauktai iaugo. Genujoje mes kelet dien turjome laukti savo bagao, ir is didelis miestas, kuriame mes turjome apsistoti viebutyje, sugrino mus prie vadinamojo gero maisto. Visa tai atm i mans ger nuotaik ir jgas tiesiog iki liguisto diskomforto. Vl apniko abejons dl visko. Mes ivykome Kapr ir ten a nusprendiau ibandyti savo garsj badavim, mirti ar gyventi. Dabar kas bebt a norjau sitikinti, kur tiesa. Geriau mirti negu likti neinomybje pusiaukelje, kur a visada buvau nei visikai sveikas, nei visikas ligonis. Gaila, bet tai yra tipika bsena daugelio prisiekusij vegetar ir natralaus gydymo alinink, kas, jei neklystu, vadinama Kurjaeger (Gydymo mediotojas). Mano draugas nuoalioje viloje Kapryje badavo 13 dien, to dka jis isivadavo nuo iki tol neigydomo mikiojimo ir paveldto nervingumo, vadovaudamasis mano nurodymais ir po to atitinkama dieta. A itvriau 21 dien, i kuri atuonias pastarsias buvau visai silpnas, u k netrukus turjau bti pelnytai apdovanotas. Po trij dien, kai pradjau maitintis, a ne tik atsikraiau savo inkst ligos, bet ir nuo tol suradau savyje tokius fizini ir protini gali iteklius, apie kokius negaljau svajoti savo jg ydjime, kai buvau dvideimties. A ne tik i naujo tapau sveikas, bet ir mano ivaizda atjaunjo, apie k a nuosekliai raau savo broiroje apie plauk ligas. Mediaga dabar yra knygoje Sergantys mons. Mes perjome vis Piet Italij, a itvriau varginanias ryt keliones per Brindizi, Egipt, Palestin, Konstantinopol, Vengrij, Vien ir Miunchen, pakeliui, priminsiu, per 14 mnesi ileidau tik 1800 marki ir, inoma, savo kelions metu pamaiau visa, kas domiausia. A trumpai suminsiu faktus, kurie yra mano poirio badavim ir vaisi diet pagrindas. Laikydamasis vien vynuogi dietos be duonos a darydavau 150 pritpim. Po septyni dien badavimo su mau kiekiu vaisi (po ksnel kasdien) pasidariau oro voni pgoje ir padariau 250 pritpim. Maitindamasis mau kiekiu vaisi 11 dien

laikotarpiu birelio kaitroje piet metu daugybs irov akivaizdoje, stebimas gydytojo bgau ilg distancij 2 valandas ir 15 minui. Gydytojas konstatavo pulso padanjim vos devyniais diais, kai tuo tarpu anksiau a kentjau dl stipri irdies negalavim. Tuo bdu buvo pastebtos didiuls fiziologijos klaidos, daromos klaidingai traktuojant kraujo ir irdies ry, kas badaujant yra ypatingai svarbu. Kai a buvau kareivis, dl nervingumo (a buvau demobilizuotas antr tarnybos mnes dl neurastenijos ir neurozs) buvau vienas blogiausi auli. Po septyni dien badavimo ir dviej dien vaisi dietos Marselio audykloje a ioviau be iankstinio bandymo ir pataikiau judant taikin. Savininkas man pasak, kad tokio vio jis dar n karto nemat. Sunki ems kio darb metu a badavau su vandeniu tris dienas ir pavargau maiau nei kiti. Ne kart padjau sudtinguose ienapjts darbuose laikydamasis vien vaisi dietos (vyni) ir be pasiruoimo pasiekiau ger rezultat. Per daugel met a dariau daugyb dietos eksperiment, susijusi su didelmis aukomis, sunkumais ir nemalonumais, kurie tokiu bdu galbt nebuvo niekad atliekami, ir to dka a pakeiiau poir daug k, skaitant alkohol, vegetarizm, kav ir t.t. Bet svarbiausia man liko badavimas ir vaisi dieta. veicarijoje a dariau du atvirus badavimo eksperimentus po 20 ir 24 dienas, iaurs Vokietijoje 32dienas su vandentiekio vandeniu, ko iki tol nedar niekas. Kiolno eksperimentas buvo atliktas du mnesiai po jo. Eksperiment mediaga remdamasis a vliau pateiksiu dvi tezes. Prie idstydamas savit poirio tak ir mano i dalies naujas valgas, a noriau dar kart priminti faktus, kurie turt ijudinti kiekvien mstant mog dl ms ankstesns mitybos koncepcijos. Profesorius Gremas savo Mitybos psichologijoje tvirtina, kad Kasparas Chauzeris iaugo vien misdamas duona ir vandeniu. Bet i kur jis m azot ir kalc savo kaulams? Mokslikai nustatyta, kad fakyrai mnesiais bna ukasti ir lieka gyvi, be to, nestorja kaip laukiniai vrys iemos migyje. Kaipgi dl mediag apykaitos iuo atveju? Katalik banyia parodo ventuosius, kurie met metais maitinosi tik vandeniu ir nerauginta duona, kas iomis dienomis laikoma badavimu. Be to, jie danai buvo gana seni, ir daugelis rod ger protin ir fizin darbingum. Paryiaus Akvariume sugauta laukin gyvat tris metus igyveno be maisto, o zoologijos profesorius Vaismanas stebjo, kaip vabalas, tik gaudamas oro, pragyveno eerius metus be vandens. Kur ia mediag apykaita, kuri turi palaikyti gyvyb? O mogus, aukiausias sutvrimas negali praleisti valgymo laiko. A prisimenu senuk, kuris per Mestinos ems drebjim 28 dienas mito vien ole. Dabar a pabriu, kad netgi natralios medicinos stovykloje egzistuoja klaidingos tariamai mokslins svokos ir poiriai, kad paskui priartiau prie abiej savo tezi. Liga, kuri yra natralus, geriausi ketinim fiziologinis procesas, kuris nukreipia mog igijimo link, silantis pailsti nuo maisto ir per vandeniu atskiest krauj paalinti supuvusius audinius ir raumen lsteles, iandien enklinama pesimistinio ir demoniko supratimo ir XX amiaus nuvitusij, besigiriani nepriklausomais nuo prietar, dka, nors jie vienintels bacilos bijo daugiau nei anksiau bijojo velnio. ia prasme yra tik viena liga. Btent vys, visos opos ir pliniai, visos ligos susijusios su ibrimais ir t.t. tam tikra prasme yra tik viso labo avarinis votuvas, gamtos pagalbin priemon surinkti visas atgyvenusias serganias mediagas ir imesti jas paviri ir taip igelbti ligon nuo mirties. Visi liauk mazgai, visi patinimai ir pan. yra pirmins atliekos, kad kraujas likt kaip galima varesnis, nepaisant nuolat didjanio maisto vartojimo. sivaizduokite vis

t sumaiyt maist skrandyje puotavusio mogaus: sriubos, miltini patiekal, ryi, msos, duonos, pieno ir pan., dargi penkis eis kartus daugiau nei reikt i ties, ir dl nuolatinio grimo plaukiojant milinikame skysi kiekyje!

8
O tada dar stebimasi, kodl susidaro tiek gleivi (plaui ligoniai) o paskui visa virsta pliais. Vandens, kuris yra gyvybs stichija, perteklius nea mirt augalams, gyvnams ir monms. Gyvn ir augal atvilgiu tai ino kiekvienas valstietis, bet mogaus atvilgiu is saikingumas tarsi umirtas. A manau, kad PERSIVALGIUS!vynas ir alus protingais kiekiais yra naudingi, nes btent alkoholis kliudo sisavinti riebalus ir baltymus. Nutuks valgytojas ne veltui instinktyviai griebiasi ito prienuodio. Greimas sako: girtuoklis gali pasenti, o apsirijlis ne. Tai, kad alkoholis prisivalgius msos veikia kaip prienuodis, yra tiesa. Tuo daugiau argument blaivininkui atsisakyti msos. Tai dl to, kad vegetarui prienuodis nereikalingas. Gamta su visomis jos galiomis ieko bd, kaip uglaistyti nuolatinio persivalgymo ir netinkamo maisto vartojimo pasekmes. Kai jai tai daugiau nepavyksta, ji duoda signal, vadinam skausmu, kur lydi isiderinimas, apetito praradimas, kartis ir t.t., pavyzdiui skaudant dantims tai reikia: Uteks valgyti. Uuot paklauss mogus atsako nuskausminimu ir danties traukimu. Todl, kad iandieniniam mogui, kurio laikas upildytas reikal ir pasilinksminim, nra kada sirgti, tai yra tapti sveikesniam. i dien alopatija ir chirurgija skirta kaip tik tokiai monijai. Su visais savo nuodais ir serumais ji atitinka iandienos paklaus ir masi, daugumos poreikius. Priemons slopina perspjanius signalus ir igijimo proceso (ligos) simptomus, kol neisibaigia paskutiniai jg rezervai ir neitinka mirtis. Jei teisingai suprantame ligos esm, tai reikia pasakyti: mes negalime susirgti pernelyg anksti. Btent badavimas yra dirbtin liga, ir tik kai nustojame kimti skrand, organizmas gauna jgos ir laiko, kad koncentruotas kraujas ramiai paalint atgyvenusias lsteles ir atliekas. Jeigu greitai pavargstame, tai ne dl maisto trkumo, kaip teigia daugelis vegetar, o dl apsinuodijimo, ypa kraujyje itirpusiais puvimo produktais, kurie pasialindami skleidia bais dvok. Kai taip atsitinka, ikart uplsta jgos be jokio maisto pavartojimo. Bet silpnumas, vadinamas krize, apie kuri lig iol nebuvo tinkamo supratimo, daugeliui vegetar tiek pratingas, nes jie atmeta stimuliatori, kuris alopatikai veikia netgi ms, tai yra ta prasme veikia kaip ligos atmetimas (tai yra krizs vengimas). Vegetaras, kuris nra absoliutus vaisi valgytojas ir danai daug valgo, nueina tik pus kelio. Todl knas nuolat bando paalinti ir periodikai ueina silpnumas, kuris klaidingai suprantamas kaip neprivalgymo rezultatas. Kriz sustoja ir visika sveikata neateina. A laikau savo nuopelnu, kad neiau aikumo ios pratingos klaidos ir jos atmetimo atvilgiu. Jei en bei ten egzistavo panaios teorijos, tai jos neatitinka mano pair, nes a pasiekiau pasaulin badavimo rekord ir veltui norima velgti mano isekim. Tiek apie ligos esm.

Nuolatinio valgymo poreikis tikriausiai yra kultringo mogaus liga, nes per mityb jis gauna mirusias mediagas, o to pasekm greitas susidvjimas. A i pagrind pripastu mokym apie azot ir daugiau netikiu, kad bdama suirusi (podagra) baltym molekul, kuri dar ir virinta, venia savo prisiklim kaip mogaus raumen sudtin dalis. Msa ir jos taka pripaintina kaip stimuliatorius. Esu sitikins, kad gyvas azotas, kurio jam reikia, yra ore ir kad sveikam mogui nereikalingas surogatas, dirbtin mediaga.

9
Arba tai, kad ore, kuriuo kvpuojame, yra 75 proc. azoto, yra atsitiktinumas? Ar laisvje gyvenanio jauio raumen baltymai susidaro tik i ols? Ar tai buvo kada apskaiiuota? Betgi kur dingsta stirnos kartos kalorijos iemos speige? Ar i principo gali bti apskaiiuotos gyvo organizmo funkcijos? Tai ms kultros progresas, kai kiekvienas profesorius mums kak apskaiiuoja, kiek ir kokiais kiekiais mes turime valgyti, ir kad gudragalviai mokslininkai ir artistai tiki dalykais, kuriuos paneig patys kvailiausi tamsiaisiais viduramiais. Kaip pavyzdys gali bti sitikinimas, kad dvokiantis, pusiau pradviss jauio kraujas (hematogenas) gali pagerinti ir papildyti kasdien racion. Apskritai visa i fiziologija remiasi baisiomis klaidomis, nes pirmieji mokslininkai, kurie pradjo moksl, neturjo gili gamtamokslini ini. Taigi moko, kad irdis tai siurblys, ir yra kraujotakos prieastis, kas mano nuomone yra didel fiziologin klaida, ir tai nesusimstydami kartoja daugelis natropat. A manau, kad gyvn organizm galima palyginti su duj varikliu, nes oras ir deguonis, esantis jame, per plauius pneumatikai ir chemikai (deguonies utvaras) priveria krauj tekti. irdis yra votuvas, ios siurblins sistemos reguliatorius. Nes i kurgi, jei bt atvirkiai, irdis gaut stmimo jg? Tai bt galima paaikinti tik metafizikai, o tuo iandien nebetikima. Prieingai, argi irdies darbas nepriklauso nuo oro pritekjimo, o taip pat nuo ildani ir aldani veiksni. Argi irdis nesustoja kai tik oras nebepatenka plauius? Ir tuo bdu irdis turi bti kraujo tekjimo prieastis! inoma, irdis dar atlieka kelet di kai kvpavimas liaujasi, bet tik tol, kol nepasibaigia i oro gautas suadinimas ir neisilygina pneumatinis spaudimas. Dl mintos prieasties ipjaut triuio ird galima priversti kelet valand dirbti fiziologiniame tirpale arba praskiestoje gliukozje. Mokslin erezija apie irdies paskirt yra kaliausia dl vis neiaikinam lig prieasi ir ypa dl irdies lig. A primygtinai kartoju, kad yra vidins dujos, gal gale kvapiosios mediagos, kurios palaiko irdies darb ir gyvyb. Kvapiosios mediagos yra gyvybs nejos, kurias profesorius Jager pavadino dvasios mediagomis, tik su tuo skirtumu, kad jos moguje dvokia dl to, kad susidaro i atgyvenusi, suirusi maisto mediag. Bet tas, kas valgo vaisius, nepaisant dar neivengiam pakaital, palaiko savo organizmo veikl vaisi aromato dka. Tai vienintel tikra energija, kuri atsiranda i vaisiaus minktimo ir kuri paios gamtos skirta naujos gyvybs augimui. iuo teiginiu a priartjau prie svarbiausio mitybos klausimo, kurio atvilgiu kai kurie vegetarai yra daugiau atsilik negu kultringi visavalgiai. Svarbiausias dalykas, teikiantis jg mityboje yra Aromatas, ir iuo atvilgiu visi, kas gaminama (verdama) beveik neturi verts ir tampa balastu. Kol organizmas susidoroja su iuo balastu, ir alina j, o yranios mediagos nepradjo pratingo veikimo, besimaitinantis pagamintu maistu mogus gyvena trumpiau nei tas, kas valgo vaisius. Tuo atvilgiu daktaras Dewen teisus tvirtindamas, kad tkstaniai moni mirta i bado todl, kad jie vis dien valgo. Tuo

poiriu yra daugyb mitybos produkt: oras, viesa, vanduo, aromatas, ypa gli, aromatingi, kultros nesusilpninti, maistingsias druskas ilaik vaisiai. ventoji Jekaterina deimt met pragyveno visikai sveika roi sode, maitindamasi vandeniu ir nerauginta duona, o profesorius Jgeris rimtai kalba apie Aromaterapij. Darosi suprantamiau, kodl mogus, turintis viduje pvani ir klajojani mediag jau po pirmos badavimo dienos tampa silpnas.

10
Ne tik krauj nuodijanios mediagos paralyiuoja ir apnuodija motorik, nerv jautrum, bet ypatingai nuodingos dujos, kurios susidaro skylant ioms mediagoms kraujyje, kai nebegaunama maisto. Dabar aikiau, kodl Indijos fakyras ilgiau gali badauti jis igyvena vien datulmis, ir a pats lengvai badavau, nes prie tai mano pagrindinis racionas buvo vynios. Idealiai sveikas mogus turt ymiai vliau pavargti ir ialkti, nes jame nra arba beveik nra mediag apykaitos, kaip kad kultringiems monms. Miegoti reikia valgyti suprantama, kad miegas kur kas svarbiau u valg. uo be maisto gali itverti 60 70 dien, be miego neitvers n 10. Niekas neims tvirtinti, kad nuo nepertraukiamo valgymo tapo stipresnis, tuo tarpu kai trumpas ramus miegas gali paalinti sunk nuovarg. Miego vaidmuo, ypa ligos atveju, daug svarbiau nei valgis. Remiantis visu tuo, ypa mano badavimo eksperimentais, mityboje svarbu ne suvalgyto maisto kiekis, o tai, kad mokslinis mediag apykaitos supratimas i principo grina. Taigi turt susiformuoti teigiamas poiris grynai gamtin dietetik, o taip pat dietos terapij, kuri pati savaime yra stiprus gydymo bdas, kurio dka mogus gali pasiekti rojaus sveikat ir neapsakom palaim. A apsistojau ties fiziologiniais savo tezi aspektais, nes juos laikau labai svarbiais. Dabar a noriu paaikinti, kad dvasin neganda monijai kyla i t pai altini kaip ir kno ligos. Dar daugiau, bt galima rodyti, kad aukiau minti ir visi kiti mano tezse pateikti degeneracijos reikiniai kyla dl lig ir tokiu bdu nuo prisivalgymo bei netaisyklingos mitybos. Tiek dl ligos, tiek dl jos pasekmi galima kaltinti ir dar kelet aplinkybi bei prieasi. A tai labai gerai inau. Bet lig iol jie ne tokie svarbs palyginti su skrandio reikme likimo statybai(Der Mensch ist was er isst mogus yra tai, k jis valgo Feerbachas). Trumpai tariant, odiais nieko negalima rodyti. rodymui tarnauja tik faktai, ir kas pats patikrino faktus, tas gali reikalauti jais patikti. Pats tiksliausias mokslas turi juos pripainti. Ta prasme visas mokslinink mokslas, iskyrus paremt patirtimi, tra alutins inios, tai yra tikjimas, su tokiu skirtumu, kad atitinkamu autoritetu turi bti ne Romos Popieius, o maiausiai profesorius arba daktaras, kad j bt galima vadinti neklystaniu. Taigi aiku, kad sistema visur vienoda; keiiasi tik vardai, asmenybs ir valdi turintieji. Vargas tam, kas idrs suabejoti mokslinink dogmomis. Jis bus sudegintas kaip ankstesniais laikais, bet tik dvasikai, tai yra, viskas bus nutylima. Remdamasis savo eksperimentais ir savo ligos koncepcija darau ivad, kad nra visikai sveik moni. Tai, kas iandien reikia nerv ir smegen patologij kaip dvasinius susirgimus, atitinka mano koncepcij, kadangi a jau minjau, jog msos vartojimas sukelia potrauk alkoholiui, ir tokiu bdu yra ir alkoholizmo bei dvasini susirgim prieastis, tuo tarpu mons neino, kad vegetaras gali ti nuo alkoholio. Yra inoma, 10

kad dl priverstinio badavimo mons danai tapdavo dvasiniais ligoniais ar net iprotdavo, kaip pavyzdiui Paryiaus apgulties metu. Kaip eksperimentatorius a nustaiau, kad i patologijos taka protui ir charakteriui turi reikms tik tada, kai prie badavim vartota daug msos, kai prieastis yra kraujyje ir smegenyse cirkuliuojantys mirtini maisto likui nuodai. Remiantis moksliniu poiriu savo kno valgym badavimo metu, apie kur kalba ir daktaras Kellogas, tenka priminti, kad 70-80 procent msoje yra vandens, ir kaip jau sakiau ankstesniame paaikinime tiktina, kad tik serganios lstels minta savo knu, k patvirtina ir tas faktas, jog badaudami sveiki mons praranda nedaug svorio (fakyrai).

11
Itin psichopatiki simptomai (alkoholizmas ir apsinuodijimas atliek nuodais) yra tegu ir netiesiogiai rodyta netaisyklingo maitinimosi ir persivalgymo idava. Bet kratutin tiesa tikra ir mauose dalykuose. ia teisinga mintis, neutertas painimas, varus mogaus protas sekundl suabejoja vos tik pirmieji irstanios lstels ar maisto pdsakai, o taip pat nuodai ima cirkuliuoti kraujyje ir smegenyse. Filosofavimas, visi apmstymai ir klausimai, pats mokslas ir ypa medicina, jei tokia ivis egzistuoja (Igydymas buvo, yra ir bus menas) suprantami kaip patologiniai reikiniai. Netgi jeigu jie iandien btini monijai, visgi jie kenkia fizinei ir psichinei sveikatai, ir tai turi svarbos. Bet koks vadinamasis ndienos progresas tarnauja lugimui. Pats Ny filosofij vadina dekadentizmu, o igirtj Kant didiausiu jo amiaus proto invalidu. Mauteris para du tomus, kad rodyt, jog kalbos sukr Babelio sumait, tad niekas nesupranta knyg, kurios upildo ms bibliotekas ir visus bties klausimus atsako TAIP lygiai tiek pat kart kaip ir NE. Kas domisi naujausiais tyrinjimais ir dvasinmis kryptimis, ino, kad atrodiusi nepajudinama mokslo aka, btent gamtos mokslai, susvyravo. Daugelis mokslinink, taip pat ir iuolaikini, suprato, kad mes nieko negalime inoti ir nesuinosime. O a pasakysiu, kad mums ir nereikia inoti. Galbt to reikia monijai dl tariam pasiekim, bet mogui to nereikia. Kuriems galams mokslas, kai viskas i naujo painiojama ir kenkia ir mstymas pats savaime patologikas, kol mogus netaps visikai sveikas. Mstymas tai fakt, stebjim lyginimas, j loginis ryys. Visos pasauliros ir mokslai kenia nuo to, kad jie nenagrinja pasaulio, tai yra nenagrinja jo krybikai kaip jausminio atradimo reikinio, o visk, skaitant ir organizmus, atsietai apirinja per mikroskop. Apie virjausmin atradim kaip vienintel sveik ir nauding mogaus mint a dar kalbsiu. Btent Hekelio gamtos paslapt, koks buvo prieistorinis mogus, a atskleidiu eksperimentuodamas. Duokite man grup protikai ir knikai degradavusij. Mike badaujant ir laikantis vaisi dietos a sugrinsiu jiems sveikat. Ir tada pamatysime, ar jie pavirs pusbediones dl kultros stokos, ar tie visi iuolaikiniai atsidurs j groio, jgos ir proto elyje. Kai mogus per savo nuodmes nusigr nuo vienintels teisingos mitybos, tada ir prasidjo visos jo negandos. Apie tai tiksliai pasakyta Biblijoje. Vartojant netinkam maist ir persivalgant prasideda savaiminio valymosi procesas, tai yra liga, kuri didinant maisto kiek bei vaist, o vliau ir alopatini priemoni dka pereina latentin bsen.

11

Susirgimo prieasi atvilgiu iandien viepatauja sumaitis ir giliausias neinojimas. Bet vis dvasini bties klausim ir ypatingai Blogio ir t.t. atvilgiu ms laikais nueinama visikai unkeliais, kaip jau minjau anksiau. Ir visgi galima pasakyti vienintel ties ir vien atsakym visus KODL, KAIP ir I KUR. Kultra, o su ja ir nuosavyb, tapo btinos tada, kai mogus m neteisingai ir itin gausiai maitintis, ir pirmas, kuris pradjo dirbti em, buvo ne pirmasis piktadarys (Russo), o pirmasis kultringas mogus.

12
Jis taip elgsi ne todl, kad apgint nuo bado save ir savo gausius palikuonis, kuriuos jis pradjo takojamas savo padidjusi lytini instinkt, sukelt neteisingo maitinimosi. Todl jo maistas tapo sumaiytas ir tokiu pat laipsniu supainiotas tapo jo charakteris ir mintys. Jis sugalvojo bd pridengti savo nuogum, kad apgaut savo kaimynus, kurie tikriausiai dar tebebuvo nuogi, nes jo grois nukentjo nuo neteisingos mitybos. Todl atsirado drabui gamyba - priekaitas nuogybs alininkams. Dl groio ir mitybos ryio yra dar vienas bandymas pasiaikinti. Su nuosavybs atsiradimu baigsi laisv, lygyb ir brolyb. Kuo daugiau uvald mogus, tuo daugiau darsi apsstas. moni nelygyb kyla ne i turto nelygybs, kaip teigia Russo, o i maitinimosi nelygybs. Mityba juk gali bti vienoda ir biologikai tikra, o tai vaisi dieta. Taip su neteisinga mityba ikilo socialinis klausimas, ir jis niekada negali bti isprstas bent jau Socializmo ar Anarchizmo kryptimi, todl, kad kaip tik bsimoji moni lygybs valstyb ne teiss, o kokybs atvilgiu. Tai, kad kaip tik vegetarai savo pairomis tokie prietaringi ir priekabs, nepaneigia mano teigini, todl, kad tarp j yra daugiausia mitybos atspalvi. Industrin visuomen niekada nesimaitins vaisiais. Tai tikroji ateities valstybs utopijos prieastis uuomina socialiniams svajotojams. Tolimesn gausios mitybos plitim apsprendia stimuliatori atradimas prieskoniai, tabakas, kava, alkoholis ir pan., kad stimuliuot apsilpus kn, slegiam persivalgymo, ir palikti j ant vandens uuomina saikingo vartojimo (alkoholio) alininkams. iandieninis itin stiprus lytinis instinktas iaugino pirm liaud ir su jos iplitimu brolybs svoka gamtiniu ir doroviniu poiriu subyrjo ipulius. Todl tapo btinas diktatorius, graiausias, stipriausias, mieliausias ir protingiausias. Tokiu buvo tas, kuris maiausiai nutolo nuo natralios mitybos nuostat, kieno venomis tekjo kilmingas, t.y. varus kraujas. Tokiu bdu atsirado pirmasis valdytojas, vergai ir vergov, pirmosios valstybs dievikumas. Bet ir kunigaikio kraujas isigim dl jau mint prieasi ir todl jo valdios jga susilpnjo. Ir tuoj pat naujas rungtyniauja su juo. Liaudis skaidosi, atsiranda tautos, valstybs, o taip pat ir karas dl ems ir nuosavybs, kad prasimaitint. Dabar btinas socialinis ir moralinis kodeksas, ir karo laimtojas lygiai taip pat tampa blogiu kaip stiprus kovoje u bv priekaitas moralistams, pacifistams ir Nys prieininkams. Liaudis tampa nacija ir dabar btina pramon padidinti produkcijai ir judjimui, kai tuo tarpu lig tol vien prakeikta ariamoji pridarydavo bd. Dabar produktai ir stimuliatoriai ir atitinkamai lytini instinkt reguliavimas tampa rafinuoti. Atsiranda prostitucija priekaitas morals apatalams. Meils poreik tkstant kart sunkiau veikti nei valgymo. Dl to mons daugiau valgo ir geria. Patarlje apie tai, kad mogus gali bti gyvas oru ir meile, dalel tiesos yra.

12

Dabar ikyla btinyb daugiau virti, trokinti, kepti ir gaminti tiek daug maisto produkt, kad trys ketviriai visos monijos ir moterikoji lytis tapo io darbo vergais. Prieingai, a ilgai trukusiais eksperimentais apskaiiavau, kad 10 tinkamai pasodint vaismedi gali imaitinti keturi asmen eim pridedant iek tiek nereikming pried. Taigi rojus vis dar egzistuoja, tereikia jo panorti. Visa emdirbyst fiziologikai tampa beprasmybe, nes ji be nereikaling stimuliatori, kuriems a priskiriu ir ms, i esms gamina angliavandenius, kuriuos organizmas i pradi turi paversti gliukoze, kuri mogus gali gauti tiesiogiai i vaisi, be savo veido prakaito (Mozs.3,17i.18).

13
Be to, btent angliavandeniai (krakmolas), kuri likuiai arnyne sudaro patologinius idinius priekaitas vegetarams, valgantiems duon ir ko, o taip pat ekonomistams. Daktaras Vainingeris, kurio knyga Lytis ir charakteris sukl didel sensacij, sako, kad yra tik viena genijaus ris, tikrai universalaus genijaus, ir jie yra religijos ramsiai. Jie visi badavo, kad per tai gaut tiesiogins Dievo iminties. Kalbant iuolaikine kalba: jie bdavo gryname kaln ar dykumos ore, laisvanorikai, tolygiai sukeldami ligos proces, atsisakydami maisto tokiam laikotarpiui, kol, mano supratimu paskutin patologine tapusi lstel inykdavo. Tik esant tokiai bsenai prasideda visikai aikus smegen darbas ir verting mini suvokimas, tarsi aukiausios visainysts instinktyvus atsivrimas, kur poetai vadina kvpimu. Tai virjausminis atradimas tiesiogine prasme universalaus genijaus ir religijos pradininko, kuris anot daktaro Vainingerio ino visus vertingus mokymus be tiesioginio j studijavimo, sveiko mstymo fiziologija. Kartu su iais gebjimais vienu metu atsiranda auktesns fizins ir psichins savybs. Plaiau apie tai kalbsiu kitoje vietoje, a turiu mintyje detalesn pasiekt paslapting galimybi aptarim. Tai tik uuomina tikintiems stebuklais ir visiems atmetantiems apsivietusiems ir iuolaikiniams. Transcendentin klausim a aptarsiu kit kart, nes jis ia nelimpa, nors jis gali tikti tik biologinei ir i esms dietinei problemai, todl atrodys beprasmis. Gal gale is klausimas nesibaigia iuolaikine fraze tamsi naktis, kas i esms ireikia nor, kad taip galt bti, todl, kad mogus nepaisant vadinamojo vietimo, nra sitikins ir iuos momentus apeina. A laikau savo teiginius teisingais tiek, kiek leidia erdv. Neginytina, kad ia yra svarbiausi bties klausim sprendimo altinis. Kaip iuolaikinis asketizmo atstovas a enkliai skiriuosi nuo toki, buvusi praeityje. A supratau, kad asketizmas (badavimas) nra pats sau tikslas, ir jeigu atliekamas i pagrind, tai btinas tik kart, kad mogus tapt visikai sveikas fizikai ir psichikai, o taip pat gaut jausm palaim, apie kuri iuolaikinis mogus nebeturi supratimo. A enkliai skiriuosi nuo kit ios krypties atstov tuo, kad nenoriu atvesti tiesos keli monijos ir viso pasaulio, nes man aiku, kad tai nemanoma. ia atsiskleidia naujas pasaulis nedaugeliui. A jau prie dur ir bandysiu, kiek tai mano jgoms, pasistmti toliau, todl, kad ia kryptimi a radau tiksl, mogui nubrt gamtos dsni. Kas nori su manim siekti tikslo beslygikai ir be joki msli ir pirmiausia laisvos nuo lig bties, t a sveikinu, o jeigu jis dar netiki, tai a j kvieiu eksperiment mokykl ir jis suinos, kad netiktina tampa akivaizdu.

Taip kalba liga

(Lebenkunst1911, Nr.1 und 2.)

13

A moteris, todl nepasiekiama mokytiems vyrams. Mano motina sveikata, mano tvas mogus, todl kad jis vengia biologins laisvs ir per klaiding kultr nori tapti protingesnis, kaip gamtos dsni dievikoji imintis. Mano dukterys iaukltos venta, t.y. igydym teikiania dvasia, j vardai visikos sveikatos Atgimimas, Grois, Imintis ir aminas Gyvenimas, rojaus Laim ir Palaima. Mano sns Skausmas, Kentjimas, Paklydimas, Netikjimas, Mirtis, udymas.

14
A dvasia, principas, kryptis, tikslas, pakilimas, kalts ipirkimas, sveikatos reguliatorius, gynyba, apsauga nuo mirtingo, blogo, prieiko gyvenime, apskritai, a ta jga, jei norite, iuolaikikai, gal gale ta mano jgos dalis, kuri nori blogo, o daro gera. Savo esme a gera, geranorika, sininga, bet taipogi ir pikta, iauri iki mirties ir galiu bti dargi kertinga. Anksiau mane laikydavo paiu velniu. Kaip moters mans nesuprato tkstantmeiais, eng, niekino, ir neleido net odio itarti. I pat pradi a pasmerkta kovoti su velniu, su pikto ir mirties principu, a veriuos gyvenim, sveikat. mogus visais manomais bdais mano darb dl gyvybs isaugojimo ir kovos su jos prieais daro sudtingesn, nuolatos sunkina mano nat, kuri sudaro mirusios, atgyvenusios, pvanios, suiedjusios, perkaitusios vis gyvnini ir augalini darini liekanos, ir todl man sunku paalinti i organizmo susikaupusias gleives. Jau motinos siose a duodu spjamj signal skausm, ir ten jau dirbu ir alinu i motinos rezerv, kad igelbiau nauj mogut nuo js netinkamo maisto iukli. Vietoj kalcio i vaisi js man duodate pervirint pien su veriena. Bet a veriau imu kalc i dant, i motinos kaul netgi statydama j mirtin pavoj. A gera, sakau jums, bet a ir iauri. A ivien su jaunyste; man bsima mogaus btyb, su kuria a vis bandau gyvendinti sveik mogikos paderms atgimim, turi didesn vert nei tkstaniai motin. Gimimas, pats veniausias ir kilniausias gyvenimo aktas, jums tampa skausmu ir mirtimi. Veltui a keliu prietaraujant bals dl nij mitybos ir kalbu apie trokim kitokio, neinomo, neprasto, kalbu apie vaisius; mane vadina nij isterija ir sukelia pavoj umokti gyvybe u embriono permaitinim. Vargu ar maylis ivys vies, jis bus suvystytas tams ir bus prikimtas pervirintu, sutrauktu ir maai kalcio turiniu pienu ir visu arsenalu gleivt produkt. A i naujo keliu savo spjant bals padedant baisiai klykianiam lavono spalvos kdikiui; bet js nesuprantate mano kalbos be odi. Netgi apnuodyt motinos krauj teikti bsimam kdikiui apvalyt man kainavo daug pastang ir ne visikai pavyko, bet a stengiuosi tai pataisyti su js pienu. Vietoj jo karalikajam kdikiui paduoda valstiets pien, kurio sudt paveik alkoholis ir suirusi msa arba serganios karvs pienas. A daugiau nebegaliu apvalyti krauj nuo ito lamto, nes js taip pradedate saugoti naujagim nuo tyro oro, kad darosi nemanoma trkstant io svarbiausio gyvybs elemento sudeginti maisto liekanas arba paalinti jas natraliu keliu. A nebegaliu paalinti i kraujotakos rato supuvusi liekan ir nuoding gleivi, a panaudoju visas priemones, visas liaukas, kad sugaudyiau tuos cirkuliuojanius nuodus ir padiau juos tinkam viet, bet it ma mogut tiesiog umaitina gleivmis. Dabar a atveriu odos poras ir noriu t kraujo apnuodijim temperatrai ir prakaitui veikiant imesti paviri, ir mane vadina skarlatina. Dabar jau ateina mokytas vyras, pila stipriai veikiani nuod skrand, ir a turiu nedelsdama visomis jgomis ir visa kraujo mase mestis tenai, kad nukenksminiau iuos gyvybei pavojingus dalykus. Dabar ten skrandyje a rpinuosi krauju, bet vargas tau, maas

14

sutvrime, a negaliu kovoti dviem frontais, negaliu vienu metu nugalti dviej prie. Skarlatina, mano dabartinis pasireikimas, inyksta, bet kartu ir tu vis giliau pasineri mano sn karalyst, protoplazmos, mirties element. Jeigu tas mokytasis nebt pasipainiojs mano kelyje ir man bt pasisek isaugoti gyvyb imetant nuodus ibrimu, tai vargelis bt paverks iek tiek, kol jam pagal valstybs statym nevirkt aizd verio pli.

15
Dabar man labai sudtinga, a apnuodijimo vietoje sukeliu tok udegim, usandarinim tikslu, kad skiepytas nuodas aplinkiniuose audiniuose sukelt vietin pliavim ir bt paalintas.Jeigu man tai nepavyksta arba pareikalauja daug sveikatos,norint nukenksminti it kraujo ukrtim, tai pas mane vl ateina su tais verio pliais, kol a vaikeliui nesukeliu kartligs, nesuimu gerkls ir, pagrasinu mirtimi ir, jei nesutrukdo, bus inscenizuotas didiulis nualinimas. Dabar gimdytojus ir aplinkinius mokyto vyro dvasioje apima didiul mans ir mirties baim, ir jeigu pavyksta mane nutildyti, sutrukdyti man natral valymo proces, tada tiesiog ima t mayl apipilti pienu ir gleiviniais preparatais, kol viso to likuiai virsta pliais jo gerklje, tampa grybelio, udegimo ir trachjos suspaudimo prieastimi ir valdov liga nepradeda grasinti udusimu. Dabar mane vadina difterija. Dabar yg eina serumas, daromas i dirbtinai ukrsto gyvulio, gynybos mechanizmas, kuris, patekdamas krauj naikina grybel gerklje, bet jo sunaikinimui man reikia tiek jg, kad gali bti, jog tas jaunas mogus ir igelbs savo gyvyb, bet tikrai nepagerins. Tai reikia isigelbjim nuo mano elemento, gleivi, lygiai taip kaip ivaryti velni padedant Belzebubui. Jeigu jau mayliui nepaisant nieko ir pavyks atsistoti ant koj, jis pradeda vogti vaisius, sveikatos element, kuris atnea diaugsm ir padeda man i skrandio ir arnyno paalinti gausyb pvani gleivi su didiausiu dvoku. Dabar mane vadina diegliais arba viduriavimu. Valdov liga diaugiasi gyvo elemento - vaisi - pagalba nugalint mirt pagrindiniu apvalymu nuo gleivi. Bet vargas jums, kur buvs, kur nebuvs vl pasirodo mokytas vyras ir vl kartojasi aukiau apraytoji procedra dvokianios, pvanios iskyros, nuodingos ir mirusios mediagos neieina lauk, mogus usikema ir liga usiiaupia. iuo atveju a melagingai vadinuosi sveikata, todl, kad a ilsiuosi, todl, kad a miegu, tada nusilpsta, nurimsta nervins arnyno reakcijos, ir jeigu mans ir to jauno organizmo nenuramins aminai, tada a kaupiu savo galingame tyljime paias galingiausias jgas iki mogus subrs. Nepastebimos ramybje a ir tiesa geros tiek, kiek tai manoma dirbant jaunomis jgomis. Nors visos valinanios priemons stimuliuoja sveikat ir jg, i ties jos ryja mano kn, reakcijos jg, ir apsikvailinimas ndien siekia taip toli, kad js giriats savo sveiku skrandiu igerdami penkis litrus alaus ir suvalgote pietus i ei patiekal ir is pasityiojimas darosi pastebimas. Jei a usinorsiu pasiautti, apsaugoti nuo kylanios grsms gyvybei per skausm ir apetito praradim, kaip atsakymas bus morfijaus milteliai, nes mogus dl darbo ir linksmybi neturi laiko man, neturi laiko sirgti. Klausykite, ligoniai laikas gydo visas aizdas. Bet per vis gyvenim js ir monija tkstantmeiais niekinote mane, nesiklauste, k sakau, neskyrte man laiko; ir dabar js norite mans, ligos, pareikalauti, kai man reikalinga prievarta, akimirksniu visk itaisyti ir pagerinti. Jeigu medicina demonstruoja savo jg, ydi ir klesti visi pertekliaus mgjai, mokslo gerbjai, kurie nori mane pribaigti, igyvendinti padedant mgintuvliui. A snaudiu js kne ir mano malnas ltai ir tyliai, bet tiksliai mala. A

15

turiu laiko palaukti. Bet vargas jums, kai man pagalb vien kart vasar ateis motina pasaulin sveikata. A jums parodysiu kaip ir anksiau, kad js mans neurakinote po stiklu. A asmenikai rpinuosi ms dabar jau paaugusiais monmis. A dirbu su didiausia jauno organizmo jg tampa, pirmiausia laikydama varius jo lyties organus. Nes kaip tik dabar kraujas usiteria ir beprasmikai atsiskiedia geru maistu dideliais kiekiais, gyvn lavonais, lavon nuodais, kuriuos vadina buljonais, nuodingais grimais, tad man daugyb sunkaus darbo.

16
Kad ivalyiau gimdymo aparat nuo chroniko kultrinio lamto, prie galim periodin pastojim kas keturios savaits, a nustatau moteriai numatytu laiku apvalant kraujavim, ir mane vadina menstruacija; anksiau sak aikiau ir vadino mane apvalymu. ana d Ark, Bernadeta i Lurdo, ios moterys mito tik miko vaisiais, ir daugelis kit ventj, tai yra isigydiusij (odi aismas vokikai Heilige ventas, Selbstgeheilte savarankikai isigyds), niekada neturjo menstruacij. Js i didiul, aukiausij sveikat vadinate isterija, melu. A, valdov liga. Sakau jums, iuolaikiniams, visainiams, jeigu js netikite, tai a privalau jus imokyti, kad ir iandien galimas panaus eksperimentas. Pasirpinkite visika moters sveikata, dievika maisto , kuris iki galo suvirkinamas, vara, t.y. rojaus dieta, vaisiais, ir tada ji taps nesuteptoji, ir primusi ventj dvasi, pagimdys be skausmo, ir valdov liga, menstruacija, paliks kovos lauk. Klausykite, skeptikai ir tikintieji, a bema nepastebjau, kad su jumis kalba mano motina sveikata. Turintys ausis teklauso (kam reikalingas apvalymas, jei niekas neuterta; kodl gyvnams nebna menstruacij?). Bet mes nujome taip toli, iandienos gimdyvs su js geru ir gausiu gleiviniu maistu, kad a neivengiu io reguliaraus apvalymo. Dabar a iskiriu gleives danai chronikai, ir mane vadina baltosiomis; ma maiausiai nekaltoms mergelms ir kuklioms monoms. A ten siuniu kaip galima maiau kraujo, ir mane vadina chloroze, nes su manim eina baltos gleivs, ir todl veidas ir rankos darosi maakraujis. Bet taip pat, o ko gera dar blogiau a kalbu su jaunais vyrukais. Jeigu man vos vos pavyksta itaisyti motinos nuodmes, tai su vyrais mano kova perengia visas manomas ribas. Nejaugi niekas Europoje nenori mans tikinti, kad gydyti reikia ne mane, lig, ne mane reikia versti inykti, o prieingai, reikia su manim bendradarbiauti, reikia priimti mane kaip princip, kaip sveikimo proces ir palaikyti mane; kad kiekvienas dl to turi rizikuoti savo gyvybe, ir kad jam, ligoniui, niekas negali padti, kol jis pats nesupras mano valios ir pats to nepadarys? Mums reikalingi ne gydymo pagalbininkai, o globjai, kurie eit mano keliu smoningai ir tvirtai, bet globjai gydant nedaugel, kurie turi laiko ir noro isigydyti save, mones, o ne mane, lig. A, liga, tampu pavojinga ir mirtina tik todl, kad js man trukdote valgiu arba medicina. Pirmu atveju atsakingas ligonis, antru gydytojas, iandienin medicina nekelia sau udavinio igydyti ligon, o i jos reikalaujama primygtinai paalinti mane, lig, kas daroma tik pavirutinikai, dl to mano kova tampa rami ir tyli, chronika uuot buvusi nirtinga. Nemalonum, mano nor igydyti nuslopina, kad vliau greiiau numirt ir uleist viet kitiems pagimdytiems per jg. Js mane nuraminate, bet liejate vanden ant mano malno, kuris reguliuoja maiau verting gimim pertekli. Js uolieji pataupykite jgas kovodami ivien su

16

medicina, js nieko nepasieksite, todl, kad a esu tam, jog sunaikiniau visus tuos, kurie prarado tikjim mano motina, absoliuia sveikata; bet odio laisv tiems, kas skleidia mano mintis, mano imint, laisv tiems nedaugeliui, kurie seka manimi ir nusigria nuo medicinos. Mokytieji nebijokite toki moni, j dien su iburiu neaptiksite, jie neatims js veiklos erdvs. Rpindamasi bsima motina a taip pat rpinuosi ir pasirengusiu apvaisinti vyru. Savo kraujo gamybos centr jis paveria atmat duobe ir jo sultys perpildytos nevarum. Esant dideliam spaudimui ir temperatrai organizmas dirba, ir mogus mano, kad yra sveikas, kai tuo tarpu dl gero stokos jam ima kristi plaukai ir dantys. Jo knas prigrstas vandens, riebal ir gleivi ir nepertraukiamai apkrauna pat apatin aukt, kas dabar man kelia didiausi nerim.

17
A valau, a alinu gleives i vidini audini, todl kad man pasiseka dl aukto kraujospdio prasibrauti pro gleivt apvalkal ir dabar a inoma kaip gonorja. Dabar jaunuoliui mans nereikia ir jis pasitinka mane pragarikomis priemonmis, kol sidabro nitratas neublokuoja ir neunuodija audini tokiu laipsniu, kad a nebegaliu prastumti gleivtosios kraujo dalies (baltj kraujo kneli) ir a prasiskverbiu pro atsitiktin nedidel aizdel paviri. Dabar a vadinuosi nekalta opele, bet dabar a privalau paalinti tiek sidabro nitrato ir gleivt jungini, o man udengia ir t avarin votuv, o dl sidabro nitrato atsiranda savitos ivaizdos arba usandarinta aizda, ir a jau kieta opa, kuri gali pasidaryti dar baisesn. Dabar a stengiuosi atlikti savo darb gerklje, kad tuo pat metu priminiau apie badavim, kad virkinimo energija galt padti man alinti. Mans nesupranta, nes a moteris, ir galbt klaidingai kaltina kak kit, kai tuo metu jaunuolio kne dvokianti kloaka, o sidabro nitratas cirkuliuoja jo kraujyje. Pslels gerklje kaip ir kitos ibrimo rys sidabro nitrato dka turi atitinkam ivaizd. Dabar a sifilis. Anksiau, kol prie mane nenaudojo sidabro nitrato, mano ibrimai buvo siejami su seksu tiek, kiek tuo metu brendimas buvo susijs su netvarka, bet sifilio bruo iandienine prasme jis neturjo, kaip pavyzdiui drumstos akys, kas atsitinka dl sidabro nitrato. Dl visko, bet kuriuo atveju dl daugelio sifiliui bding aki susirgim negalima kaltinti mans, tai medicinos kalt, kaip ir pats sifilis. Klausykite js, iuolaikinio Babilono ligoniai, kodl a iandien pas jus, o ne kaime? Kaltina alkohol, prostitucij ir bacilas, o sidabro nitratas, kuris da js kaulus ir js kasdienis nesantrumas laikomi nekaltais. Bet ir i gerkls mans neileidia. Dabar man viskas mirguliuoja, sidabro nitratas turi bti bet kokiu atveju paalintas, kitaip jis gali sunaikinti gyvybs daig. A j pagaunu limfos liaukoje kirknies srityje, palaikau ten iki ramesni laik, pramuu od, kur tai manoma, ir pasirodau kaip rudas ibrimas (nuo sidabro nitrato). Dabar a tikrai tampu konstitucine, ir kai man ublokuoja odos poras, ijimo vartus, dar pavojingesniu nuodu gyvsidabriu, greitai a tiems dviem nuodams padedant pereinu antr stadij. Dabar mogus eina pas specialist, bet jis nevaiuot Frankfurt, jei nebt geleinkelio. Bet valdov liga turi dar ir kit bd. Dabar ji keli ultimatum gyvyb ar mirtis, nes specialistas dar padidina dozes. A supliuoju tau pirmiausia rykls srityje, priveriu tavo dantis ikristi ir seiles tekti, vis dar su gerais norais, kad tu igirstum mano bals: tu turi nieko nevalgyti, bent jau nieko mirusio, tik gyv. Mokytas vyras deda tau gerkl vamzdel, kad tik tu galtum sulaikyti btinas gleives, kurios dabar eina pro visas angas. Ne a, o medicina dabar lengvina tavo ir mano nat, kurios tu

17

nenorjai neti, kol ji buvo dar labai maa. Dar vienas garbingas vardas, klaidingas ligos apkaltinimas: treiasis periodas ir tu mirti mokslikai. Netrukus man ima priskirti daugyb vard ir tiek pat prieasi ir todl prikuriama tiek priemoni, ir tiek pat iekoma, kai tuo tarpu tikrasis mokslas veriasi prie vis prieasi vienovs, bent jau grupini simptom lygiu. Kvailiausia su kuo mane tapatina, tai bacilos. Kiekvienai mano pasireikimo formai yra skirtinga bacila! Be kasdieni msik ir krakmoling patiekal mogus vartoja blogos kokybs vanden, pagalb gali ateiti neprinok vaisiai arba netiktas kartis, ir tada papuvusi produkt likui rgimas skrandyje ir arnyne darosi toks didelis, kad i ties

18
susidaro grybeliai ir bacilos, ir jeigu a dabar pabandau radikaliai valyti, nes grybelin puvimo stadija pavojinga gyvybei, mogus man kliudo ir mirta vardan viduri iltins arba choleros. Uuot iekoj irimo produkt, kuriuos a geranorikai noriu paalinti, savame kne, prieasties iekoma iorje ir ji pradedama medioti, kad tik nepriminus monms j pai kalts. Apsiginklav Erlich Chata arba Tuberkulinu, iandieniniai netikri gelbtojai, kuriuos apiberia love, garbe ir pinigais, mano, kad mane, lig, galima sunaikinti umuant produkt grybel ir pvanius maisto likuius. Jeigu jiems tai pavyksta, tai pirmiausia kerta per nuosav kn. Tos bacilos yra mano paskutin priemon prie kultrin imunitet, todl kad jos uslptas gleives ijudina, sugyvina, bet dl persivalgymo, o metams bgant dl perdozuot vaist a j nebegaliu paalinti i organizmo. Graiausius ir kilniausius mones a noriau ilaikyti grynakraujus, tai yra laisvus nuo gleivi, bent jau reproduktyviame amiuje, kad jie palieknt ir gaut rojaus tipo form gro, kvpt, angelik, ivesdama gleives per plauius, nes skrandis ir arnynas susilpninti persivalgymo. mogus persivalgymu trukdo mano gydomosioms pastangoms paalinti gleives aplinkiniais keliais ir apsunkina i uduot nuodais. Kad isaugoiau daugyb jautri kraujo indeli plauiuose, a idstau gleives atskiruose mazgeliuose, ir dabar a tuberkulioz, lig karalien, nes btent ji daugel siunia eli karalyst, bet tik dl vienos vienintels prieasties, nes mogus valg tiek gleivto maisto gyvenimo malne, ir dl pervirinto pieno (dl bacil baims) buvo maai kalcio jo krtins lstoje, tad visas organizmas, ypa plaui kraujagysls, prisipildo gleivi ir plyta, ir a, liga, noras igydyti, nusileidiu savo snui, kurio vardas Mirtis. A privalau kasdien, kol man sekasi, nekreipdama dmesio mano darbo signalus, be viso kito paalinti i organizmo krv msik nuod (lapimo rgtis), kraujo indai spaudimo vietose (snariai) degeneruoja, ir a siuniu poji signalus, o mokslininkai iuo atveju vadina mane reumatizmu ir podagra, kad jais pasakyt tiek pat nedaug kaip ir odiu tuberkulioz. Dar a privalau ivyti salicil, kitus vaistus ir ivis daugyb nuod ir gleivi per velnius irdies kraujo indus, tokius, kuriuos a met metais atidlioju kne iki ramesni laik (maiau virkinimo), todl silpnja varg irdis, o taip pat ivystytos kultringos smegenys (arba jose plyta kraujagysl) ir mogus mirta nuo smgio su lotyniko ligos pavadinimo spindesiu. Kaskart, kai a iekau bent vien vart ijimui arba nebegaliu paalinti ligotos mediagos per organ (ak, aus, nos, kepenis ir t.t.) , atsiranda vietinis blokavimas, ir

18

tuoj pat mane pakriktija nauju, dar ir usienietiku vardu, kad a mogui atrodyiau kiek manoma svetimesn ir paslaptingesn. Ligoniai, siminkite be galo paprast, bet tikinani logik: visame gyvnijos pasaulyje tik viena priemon, kuria a igydau, tai badavimas, todl a galiu ir privalau paiam aukiausiam i gyvn, mogui, bti vienintele ir pagrindine prieastimi, tai supuv maisto likuiai (gleivs), kuriuos a js labui ir sveikatai nepertraukdama turiu alinti, ir js patys save pasmerkiate praiai, nes kliudote man dirbti, kai daug valgote arba netinkamai maitinats. Gyvulys tvarte, kuris atpratintas nuo gryno oro ir dirbtinio maitinimo dka tampa linkusiu persialdyti, nustoja sti arba tvirtai atsisako sti pagerint maist ir tada jis protingesnis u bet kur gydymo sistemos krj. Ir suprantama a kalbu jums, kad reikalinga imintis, o ne inios i knyg, kad suprastume mano nuod alinimo strategij. Jeigu js pagrindins lavonins gleivs nusdo giliai audini ir vidaus organ tvirtovje, tai reikia atsargiai pulti prie.

19
Ligoniai, mano dvasia, mano jausmai dabar kreipiasi jus. Ar turite dar prieasi pykti ant mans, nesuprasti mans, mans, amino apsivalymo dsnio, atsistatymo, kuris i naujo nori sugrinti jums sveikat, gro ir jaunatvikas jgas? Ar dar turite prieast pulti pesimizm, jeigu vis gyvnij, kuri dl sueidim arba ligos negali apsirpinti maistu, gydau badavimu? Pagaliau prisiminkite, kad sveikas mogus gali praktikai gyventi be nieko, kai mogus laikui bgant gali atgimti i vandens ir dvasios. Argi mano, ligos, veikla neprasideda nuo Adomo laik, kai nuo senosios vaisi dietos pradjo pereiti prie virto gleivto maisto? Kada gi pagaliau tikiniuosius ir skeptikus apvies tikrasis krikto esms supratimas, kaip vaisto su ventosios dvasios ugnimi, tai yra sudeginimu blog, suirusi element, veikiant fiziologiniam lauui virkinimo badavimo metu, kai Jonas i gimtj nuodm norjo itaisyti vandens kriktu (vandens pylimu ant galvos ir koj). Argi tikrai protingas nepriims mans, kol mano darbas lengvas, kad apsivalyt nuo mans pirma nei taps ligoniu? Argi nra aukiausias ir vienintelis likimo meistrikumas, jei man laiku leidia paalinti gleives ir imuti em i po koj katastrofai, o tada per negaus tinkam maitinim galutinai mans atsisakyti? Ar js suprantate i odi reikm ir tikrum, odi, kuri js laukiate i mans, apipildami mane gausybe valgi, stimuliuojani priemoni ir nuod, manydami, kad a ieisiu, kai tuo tarpu a ilsiu paviri stipresn ir labiau garantuota? A nesu laike, a dvasia, a jga u laiko ir erdvs rib, visur ir visada a esu statymas tiems sutvrimams, kurie link dykinti, kurie umiro aukiausia: a aminas progreso variklis, vystymosi variklis, a tas kirminas, kuris grauia nuolatos, netgi kai miega, a uola, a spstai tam, kuris iandien mieguistas, kam jauku, kas visko turi ir kam sotu, a nepakaltinamas naikinimas vis iandienini visaini ir dievotj, kurie netiki dievikuoju maistu. A neduosiu jums nei dvasins, nei fizins ramybs, kol js vis emik ir galbt neemik mirties atom nesudeginsite gydaniosios dvasios skaistykloje. A ne nelabasis, a nuo pat vis padar pradios kovoju su mirties kunigaikiu, kad nusisiau j alio, tamsos, mirties, tvaiko, tamsios dykyns karalyst, ko taip kartai trokta po mirties iuolaikika dvasia, nes ji pati prisotina kn ir save mirusiu maistu. Ko gera tai yra lygiai taip, kaip ito linkima mirusioje planetoje.

19

A, liga, esu visos evoliucijos impulsas, stimulas, sukurta tiems, kurie neklauso mano motinos, sveikatos, a iaurus dievas, kurio nepasiek net Kantas, kuris negailestingai udo visus tuos kenianius ir verkianius, kurie nesugeba prisikelti auktesne forma, naujam gimimui. A pratis, vis silpn ri, vis nesugebani gyventi imirimas, t, kurie mirta dl naujai susikuriani isigimimo form (Darvinas, tarpinis elementas?) Vargas tau, monija, tu piktnaudiavai savo stipriausiu organu, smegenimis, kad apipltum augalus, gyvnus ir panaius save, tu giriesi, kad ant skms sparn pasiekei kultros virni, ir tuo bdu pats svarbiausias, sveikata pasitrauk nuo tavs toliau nei nuo gyvn. A, liga, tavyje jauiuos kaip namie. Tu patekai praties jros srov ir joje nra tau kelio atgal prie gamtinio apdovanojimo jgos ekvivalento statymo; tau vadovauja smegenys, kurios auktina gamtos plim kaip teising ir ger sprendim, dl ko tu vis giliau grimzti it srov, aklaviet. 20 Vis laik pranaai, tokie kaip Get, Ruso ir pan. neig tavj kultr ir siejo su mano vardu liga. Dabar netgi a negaliu tavs igelbti, todl kad daugelis negali igirsti mano balso, kad ir nort. A utemdiau js mstym, ukimau js ausis, apakinau jus kaip js nusigrimo nuo statymo pasekm. Js klaidingai laikote savo skme pinigus, valdi, inias, tuo tarpu i ties didiausia laim yra js sveikata. Dabar, monija, kaltink pati save, kad piktnaudiavai smegenimis, nordama bti pati protingiausia, o ne statym, gamt ar diev. Sugrimo, atgimimo, sielos ir kno igydymo principas, a, liga, tapau tau chronika, paslpta, mieganti. Tu nebeturi laiko man, kad a galiau tave igelbti. sveikat, tikr gyvenim a galiu atvesti tik atskiras asmenybes, kurioms laiku suiba dievikoji kibirktis, mans atpainimas, anksiau nei tai tampa pernelyg vlu, ir jie gali i purvino, greito mirties srauto ieiti sault krant, jeigu jie nori nueiti pas mano motin, didingiausi ir absoliui sveikat. Taip kalba liga.

Dl Ereto koncepcijos apie venerines ligas

Autorius E.P. Chefera, Miunchenas (Lebenskunst 1911, Nr.4) Jau viename paskutinij numeri Arnoldas Eretas prane, kad jam pavyko surasti vis susirgim prieast: visi jie kyla dl gleivto maisto ir visi gydomi badavimu bei vaisi dieta. Tai, kad vaisi dieta, o kai kuriais atvejais ir badavimas gali turti labai ger poveik, jau seniai inoma, bet dl vis lig prieasties dar neprieita vieningos nuomons. Padars atradim profesorius Eretas pasiliko sau teis ir, kaip aikja i priedo, apie mokjim gyventi, jis surado daug vert pasekj. Bet alin juokus; nedaug kompetencijos visgi ia galima pareikalauti. Kai a pirm kart skaiiau apie didel atradim, man buvo smalsu, kaip Arnoldas Eretas pasielgs su ukreiamomis, vis pirma venerinmis ligomis, dl kuri kiekvienas diletantas gali nurodyti, kur jas pasigavo. Be viso to Arnoldas Eretas m mums demonstruoti savo moksl apie ligas ir ten jis mums tarp kitko prane, k jis mano apie venerini lig kilm. Jo pasisakym maniera

20

iuo poiriu parodo, kok stipr nor jis turi aptarinti medicinos klausimus. (Straipsnis Taip kalba liga talpina atvir laik Arnoldui Eretui, kuris atsako tokiu pat laiku. Kad pastarasis bt suprantamas, reikia pateikti ir pirmj). Tai, kas ia toliau pateikiama, tai pliki, nepaneigiami, praktikoje gauti faktai. Esant gonorjai moterims ir vyrams visada pastebimi atviri Niserom Breslau gonokokai. J yra daugyb gonorjiniuose pliuose, ir vos tik pdsakas patenka ant gleivingos lytini organ plvels arba aki, gonokokai ima ten toliau daugintis. Usikrtusieji tampa gonorjos neiotojais. Perduodama paprastai per lytin kontakt; bet taip pat ir per neatsargum galima ukrsti akis, nesilaikant varos; tada kyla plingas konjunktyvo udegimas, kurio takoje galima apakti...

21
Kad gonorja nesusijusi su mityba, galima sprsti i to, kad mogus niekada nesusirgs gonorja, jeigu vengia netvarking lytini santyki, ir gali maitintis tiek netinkamai, kiek tik norisi. Ir atvirkiai, jis gali ilgai badauti ir misti vaisiais, bet jis susirgs gonorja, jeigu lyties organo ar akies gleivin turs slyt su gonorjos iskyromis. Panaiai su sifiliu. Po adinino ir Hochmano atradim 1905 metais, i ilgalaik liga grindiama Spirocheta pallida, mikroskopikai mao, panaaus kiet spiral organizmo, kolonija, kuri aptinkama sifilikose aizdose. Ukrtimas ia kyla ne dl sukljo patekimo ant gleivins, bet dl jo prasiskverbimo kraujotak, kas manoma dl mayi aizdeli odoje arba gleivinje. Perdavimas ia taip pat paprastai vyksta per lytinius santykius su serganiu sifiliu. Sifilio neiotojo kne atsiranda kieta aizda, taip vadinamas kietasis ankeris. Spirocheta tuoj pat iplinta visoje kraujotakoje, ir liga apsigyvena met metams, deimtmeiams ligonio organizme, jeigu tinkamai nesigydoma, ir gali pasireikti vairiausiais simptomais. Laimei, pastaraisiais metais mes jau turime arseno preparat, kuris po ankstesni bandym gali visikai igydyti sifil. Labai keista, kad Arnoldas Eretas sieja minktojo ir kietojo ankerio atsiradim (sifil) su gonorjos gydymu sidabro nitratu. Neseni bandymai parod, kad ios ligos tarpusavy visikai nesusijusios. inoma, kai kada taip nutinka, kad tas pats pacientas gali pasigauti vien ir kit lig, bet tai jau atsitiktinumas. Arnoldo Ereto teigimu ieina, kad kiekvienas, kas turi minktj anker arba sifil, turi bti prie tai sirgs gonorja ir gydsis sidabro nitratu, kas yra netikima. i ivad, kurios, inoma, tik maa dalimi palieia Arnoldo Ereto teiginius, pakanka ekspertui pasakyti, kad kompetencija ir patirtis nra stipriosios Arnoldo Ereto vietos, ir jo pareikimai viso labo atstovauja teorinei sistemai, kuri su faktinmis gyvenimo aplinkybmis neturi nieko bendro.

Atviras laikas ponui E. P. Cheferui, Miunchenas

21

Nuo Arnoldo Ereto (Lebenkunst 1911) Mielasis pone! Likimas egzistuoja. Protu tai suvokiama taip: jeigu neorganiniame pasaulyje viskas vyksta matematikai, tai taip pat turt bti ir organiniame, ir mogaus gyvenime. Kai a i met vasario 18 dien 8 valand ryto atvykau Miunchen, kad vakare padaryiau praneim vegetar draugijoje, man perdav io urnalo ketvirt numer su js kritika dl mano koncepcijos venerini lig atvilgiu ir prie keturias dienas iki man atvykstant Lokarn su manim susitiko vienas ligonis, kad pirmasis isigydyt nuo Erlich Chata 606, tai yra

22
pasimokyti mano mokykloje, kaip isigydyti gamtai padedant. Argi tai ne likimo ironija, pone Daktare Cheferai? Apiros duomenys: pslels burnoje, udegimas iuolaikins stebuklingos priemons vedimo vietoje, mintys apie saviudyb. Trys dienos su trupuiu vaisi ir pagrindin doz tiesos apie sifil jo sukrstai dvasiai panaikino psleles ir psichin nuopuol. Kodl gi js neapsilankte mano paskaitoje, kuri a pakartojau savo klausytojams Miunchene sekmadien, kad pateiktumte man js faktines gyvenimo aplinkybes? Js garbs ir vyrikumo labui a tikiuosi, kad jums sutrukd. Dabar apie esm. Vis lig prieastis, bendras pagrindinis vis lig prigimties faktorius aptariamas mano straipsnyje. Tikriausiai tai vienas ir tas pats, ir js naudojats js skaitytoj prasta atmintimi? Arba pats tuo skundiats? alin juokai: js pajuokavote? Js pliki, nepaneigiami faktai Brokhauze, o a leisiu sau paklausti: kodl usikreia ne kiekvienas, ir kur pirmas mogus usikrt gonorja? Tinkama terp, pasakysite js; bet tuo js sakote tiek pat maai kaip ir medicininiu terminu polinkis, kurio js savo urnale dl prabudusi diletant galbt saikingai vengiate. Dar kart perskaitykite mano straipsn 1910 met Lebenkunst 17 ir 18 numeriuose, kuriuos js koneveikte, ten sakoma taip: gleivs yra polinkio, tinkamos terps prieastis. Pagaliau smoningai a ten pabrtinai tvirtinu, kad dabar polinkio esm paaikinta, todl kad mano gleivs yra bacil maitinimosi terp. Taigi a net neatmetu infekcijos. Ten tai tiksliai parayta, tik mano koncepcija ne visikai mokslika. Tai baltieji kraujo kneliai, vokikai gleivs, maitina bacilas, o ne atvirkiai. Granuliuota baltymin gleivi lstel rgsta, pva ir dauginasi, susidaro pliai ir kaip pasekm udegimas ir pavojus. Tai mano nuomon, be mikroskopo, bet ne daugiau. I kur jums inoma, kad neturintis gleivi mogus (vaisi ir bado dka), usikreia? Ar kada nors toks mogus, sveikas mano supratimu, nors vienoje pasaulio ligonini stebimas gydytoj? A silau jums perskaityti mano nauj straipsn Vys (Naturlischere Heilmethoden Wien und Gesundheit Zurich Staffa). Ten a apraau tris eksperimentus su aizda kne, kurie tiksliai parodo, kaip knas, laisvas nuo gleivi, reaguoja gleives. Ar js neskaitte Wegetarishe Warte, kad a buvau maliarijos idinyje Piet Italijoje be chinino? Js ikviette mane protin dvikov, ir a praau js stebti plik eksperimento fakt. Argi pats Neiseris arba jo kolega neupild unims lapimo psls gonokokais, nors gyvuliai neusikrt? Pone Cheferi, a

22

pasiruos panaiai procedrai, o kaip js? Js, inoma, galite sau i anksto susileisti doz Erlich Chata, jeigu tai gydo sifil, tai maiausiai atstums triper. mogus turi bti toks pat sveikas kaip ir uo. Kertu layb, kad a jums rodysiu, jog bsiu ne tik atsparus ligai, bet man netgi nepakils temperatra. Keliaukite su manimi maro arba choleros idinio centr. A pasiadu praryti bacilas ir valgyti tik neprinokusius vaisius. Prie kelet met a jau siliau vienam gydytojui itai. Tai bt vertinga mokslui, bet itas mokslas nepageidauja ir todl imasi sprsti klausim taip pat ltai kaip Romos Popieius priima modernizm. Argi js neskaitte, kad japon vegetarai, gyvenantys Mandirijoje, praktikai neusikrt maru, kai tuo tarpu Charbine daugyb europiei gydytoj sunerim isilakst kas kur? Bet grkime prie venerini susirgim. Kur riba tarp iskyr i lapimtaki ir gonorjos? Kodl seno, chroninio triperio atveju nerandama sukljo? Arba moter baltosiose? Js apveriate faktus, pone Cheferi. Js sakote, jog esant gonorjai visada randami gonokokai;

23
Ne, iek tiek daugiau logikos; jeigu iskyrose randa gonokok, nustato fakt, tai be abejo, tai yra gonorja. O jeigu j neranda, o vis dlto jie ten; kas tada? Pabaigoje tai bt gydytoj rodymas, kad mogus dorybingas ir kuklus. Kodl kalbdami apie sifil js detaliau neaptarinjate ibrimo ir pilk aki apna? onins spalvos brimas ir pilkai paspalvintas aki baltymas, tai pagaliau matoma bet kuriam diletantui be mikroskopo, jeigu a jam atveriau akis. Argi js neinote apie daktaro Hermano knyg:konstitucinis sifilis neegzistuoja (Es gibt keine konstitutionelle Syphilis)? Mano vienas gerbjas man rao js pasisakym tema, kad vienu atveju i 14 jis liko sveikas; vegetaras, pone Cheferi! Galbt ne visikai isivadavs nuo gleivi! A taip pat pasirengs eksperimentui, jei norite. Js taip pat utikrintai vertinate 606 kaip ir pats profesorius Erlichas. Argi jau dabar neateina praneimai apie labai abejotinas pasekmes? (Verl. klin. Wochenschrift, 1910, 50) i Lesserschen Klinik ir t.t.? A noriau jums iburti, pone Cheferi, kad Erlich Chata itiks toks pat likimas kaip ir Tuberkulin. Bt stebuklas, kaip jeigu atmestume banyi kaip prietar, jei taip akimirksniu, stebuklingu bdu, mogus galt sunaikinti bkl, lig, kuri gamta prie jo vali pagimd kaip jo neimanymo pasekm. Bti ar nebti mogui sprendia smegenys, sako ponia Liga. Daugelis moni ir patys mokslininkai tiki mokslo stebuklu; vadinasi, jis turi bti. Gi mes, atskalnai, tiek pat maai tikime priemonmis, kaip ir monijos igelbjimu. Mes taip pat netikime gyvenimo aplinkybmis, t.y. tikime daugiau gamta negu monmis. Gamta ms neapgaudinja, jegu j suprantame, sekame ja. Tik ja viena mes galime beslygikai pasikliauti. Nurimkite, pone Cheferi, stebuklas, tai yra tikjimas netiktu igijimu nuo banyios perjo moksl, ir ten visada rasis stebuklo gerbjai, mass: tai taip patogu. Mes norime bti mauma, kuri sudaro iimt. Locarno (Ascona), vasaris 1911.

23

Miunchenas. Vasario18 d. (Lebenkunst 1911, Nr. 4) ponas Arnoldas Eretas, kno ir dvasios dietetikos mokyklos vadovas, Miuncheno vegetar draugijos kvietimu skait paskait tema Kaip mes galime valgyti sveik maist? Nepaisant karnavalo ir kit gausi rengini, paskaitoje buvo nemaai klausytoj. Ponas Eretas sugebjo sudominti klausytojus savo turiningu pasisakymu. Paprastais, bet sodriais odiais jis i vienos puss pateik jam inomas lig prieastis, gleivi susidarym, sutelk dmes kn, o i kitos puss parod kelius ir bdus maist, nesudarant gleivi, badavim kaip galima skmingai pasiprieinti sveikatos prieams. Suprantama oratoriaus paskaita buvo labai pasisekusi. Kaip ponas Eretas prane, kitoje paskaitoje sekmadien vegetarikame restorane Ethos, taip pat skaitlingai publikai, po keleto savaii pasirodys knyga su tolimesniais atvir ir jo paties knu patikrint princip paaikinimais, ir ta knyga bus pavadinta Sergantys mons (Kranke Menschen) (Karl Kuhn, Verlag, Furstenfeldbruck beu Munchen), kuri sukels plaiausi susidomjim. Seb. Buchner (Paul Liberner.).

Kas tas vys?

Gesundheit 1911, Nr.3 Prie kelet savaii laikraiuose mirgjo naujiena, kad Amerikoje Misis Eddi, Christian Science (iniuoni draugija) mir nuo vio ir paliko didel milijono doleri turt. Kadangi tokia visuomen veria kalbti apie j ir Europoje, ypa Berlyne, tai natrali gydymo metod pripainjams gali bti naudinga aptarti mint lig. Netgi pastorius Knapias, sako, mir nuo arnyno vio; vokiei vio tyrim draugija disponuoja milijonais ir specialiu institutu iam tikslui Hailderberge: Rokfeleris jau paaukojo milijardus universitetams, kad itirt viui artim lig tuberkulioz. Visi ie vykiai ir faktai kelia ypsen, nes i monijos ryki nuolatos daugja. Kas tas vys? Kokia tai yra liga? Pastarj svok a jau bandiau pateikti vieam inojimui prajusiais metais iame urnale ir parodiau, kad yra bendra substancija, gleivs, kurios isiskiria i organizmo vis lig atveju, ir lygiai taip pat nutrksta kiekvienam kultringam mogui, kai jis liaujasi maitintis, ima badauti, tai yra dirbtinai, laisvanorikai leidia vykti valymo procesui, kuris vadinasi liga. Tai eksperimentinis faktas, kurio man niekas negali nuginyti, nes jis pasireikia kiekvienam ligoniui ir kiekvienam mogui, vos tik liga j priveria arba jis pats savo noru sumaina vartojamo maisto kiek. Btent ant lieuvio, kuris yra tikslus skrandio upildymo gleivmis atspindys, tos gleivs pasirodo. Jei iorje ar viduje yra aizda, plinga votis, tai nutraukus maitinim, gleivs ir pliai pagausja btent toje vietoje. Jei badausime toliau (daniausiai pakanka keli dien), tai laipsnikai vyksta imetimas per atvert viet ir plinga aizda, votis ugyja. Patirtis rodo, kad votys, brimai, utertos aizdos ir t.t. savaites ir mnesius prieinasi alopatinms priemonms ir gydymui gamtinmis mediagomis, bet igydomos keli dien badavimu. Btent vys yra ne kas kita kaip aizda, sutirtjimas, vliau plinys, paalini mediag ir gleivi alinimo vieta, tam tikru laipsniu avarinis votuvas, taps chroniku, o jo aplinkiniai audiniai tiek prisotinti gleivi ir pli, kad susidaro ikilimas, panaus vulkano krater, apaugimas aplink imetimo ang, kuri laikui bgant pati tampa pliais, pva, irsta, jeigu anksiau, pavyzdiui, esant krties liaukos viui, visas organas arba jo dalis nebus paalinti. 24

Sergantis organizmas pats links sukurti tokias imetimo angas, tokius avarinius votuvus, tikslu imesti paviri utertus kraujo komponentus, priemaias, gleives ir plius, ir kai tik pliavimas pakankamai ilgai tsiasi, tampa chroniku, tai nori nenori visa aplinkui virsta tam tikra forma, klostosi, auga, taigi simptomikai pereina karcinom, v. (Gleivs tai priemaia, metabolizmo produktas, kur knas stengiasi imesti paviri, kol mogus tam nesiprieina. Nuodijanios gleivs mechanikai, fiziologikai blokuoja smulkius kapiliarus (patologinis idinys, vys, votis). Cheminiu poiriu ios gleivs turi augalini ir gyvnini azoto molekuli, kurios yra tam tikrame skystyje, vandenyje. Tos azoto molekuls natraliai paklsta irimo procesui tiek kno viduje, tiek ir iorje, mokslikai kalbant, chemikai. Jos susiskaido savo sudtines dalis ir sudaro naujus knus, kuriuos Chenselis rod cheminmis formulmis, kad tai ciano rgtis. Chenselis su skaudia ironija priekaitavo mokslininkams, tyrinjantiems bacilas, nes tai, k jie vadina bacilomis, kaip tik yra nuodingi ciano rgties junginiai. Kaip inoma, ciano rgtis susidaro, kai pva msa (lavon nuodas). Visgi turdamas kuklias chemijos inias, a teigiu, kad yra taip: ciano rgtis laisvu pavidalu puvimo stadijoje sudaro naujus puvimo glius, nauj gyvyb, galbt netgi gyvnin, nes gyvybs atsiradimo problema, kuri msi tyrinti Chenselis, dar neisprsta. Pats blogiausias, nuodijantis, susargdinantis dalykas yra ne bacilos, o j metabolizmo produktai, kaip neseniai m tvirtinti ie mokslininkai, ir a pats ne kart girdjau paskaitose, ir ie nuodingi bacil metabolizmo produktai tikriausiai ir yra Chenselio ciano rgtis).

25
Dabar, kada aiku, kaip atsiranda ioriniai vio ligos simptomai, kur kas svarbiau aptikti, vilgterti kaip ir i kur tokia imetimo vieta maitinasi gleivmis ir pliais serganio organizmo fiziologiniame fabrike. Jeigu pavyks aptikti, kur ugimsta ie svetimkniai, gleivs ir pliai, ir jeigu mogus panors vilgterti ir objektyviai pripainti, kad tiksliai taip chronikos gleivs ir pliai i anksto vartojami (mirs msos ruoimas ir t.t.), tada gali bti taip pat logika ir akivaizdu, kad minta votis chronikai iskiria plius, j sankaupa auga ir tuo paiu sudaromos slygos diagnozuoti v, spjant, kad irimo mas, laipsnis ir imetimo trukm tampa atitinkamai didel. ia a vl turiu apsistoti ties savo straipsniu Bendrosios vis lig prigimties prieastys, kuris taip pat bus knygoje Sergantys mons. Ileidiami milijonai ir tkstaniai tyrintoj ieko bacil, sukeliani v. Vos tik pasirodo maai inomas mogus ir kai jis tam, kad atskleist ties, aukoja savo gyvenim, tai niekam nerpi, o vis maiausiai mokslininkams. Netgi socializmo didioji politika nepripasta ios dvasins tironijos, ko dka tkstaniai ligoni neteistai nesuino tiesos. Iki iol net netarta io dvasinio kapitalizmo vietimo sistemoje, tai buvo nutylima ir su tuo kovojama. Bet kaltinti kitus dl apgailtinos monijos bkls visada lengviau ir patogiau negu pradti nuo savs. Visiems iuolaikiniams venteivoms ir visainiams liga vis dar tebra tamsi neganda. Apibrtu laipsniu tiksliai reaguoja tik varus, sveikas, laisvas nuo gleivi organizmas. Po beveik dvej met grietos vaisi dietos, po to, kai a badaudamas gijau toki sveikat, apie kuri Europoje mons ir supratimo neturi, k a detaliai apraiau savo

25

straipsnyje 49 dien badavimas (Veget. Warte, 1909/10), a padariau dar vien eksperiment (r. t.p. Kranke Menschen, Karl Kahn, Verlag, Furstenfeldbruck). A padariau pjv dilbyje. Kraujas nebgo, jis ikart sutirtjo ir aizda usitrauk, jokio udegimo, jokio skausmo, joki gleivi, joki pli. Po trij dien kraujo aas nukrito. Vliau tai dariau maitindamasis vegetarikai su gleives gaminaniais produktais (krakmolingas maistas) be kiauini ir pieno: aizda truput kraujavo, iek tiek skaudjo ir buvo truputis pli, ioks toks udegimas, visikai ugijo tik po keli dien. Vliau tokia pat aizda maitinantis msikai ir vartojant truput alkoholio: aizda ilgai kraujavo, kraujas buvo daug rykesnis ir drumstesnis negu bgdavo i aizd jaunystje, udegimas, skausmas, pliavimas kelet dien, ir ugijo tik po dviej dien badavimo.

26
A pasiliau vokiei karo ministerijai pakartoti eksperiment. Kodl japon aizdos tuometiniame kare ugydavo greitai ir geriau negu rus, vartojusi ms ir degtin? Negi per du tkstanius met niekas nesusimst, kodl atverta arterija ir taur su nuodais negaljo nuudyti Senekos, kai jis prie tai atsisak msos ir badavo kaljime? Kai mons pakankamai ilgai ruoia riebi ms, kuri ikart po nuudymo iskiria lavonin nuod, tai jis gauna gleives ir klijus. Tas pats atsitinka pakankamai ilgai gaminant patiekalus i milt, ryi ar bulvi. Lygiai taip pat pieno kazeinas ir pats sris tampa mirtinomis, klijingomis, gleives gaminaniomis mediagomis. Virkindamas iuos produktus knas i j itraukia iek tiek gliukozs, prarasdamas daug energijos, o i msos visikai nieko naudingo: visa tai tik stimuliuojanios priemons, turinios lavonini nuod ir sukurianios apgauling jgos ir sotumo jausm. Viso to likuiai klijai ir lavonins gleivs, kuriomis mogus pripildo skrand ir arnyn, metams bgant uteria krauj ir mintu disfunkcijos atveju atliekos i vamzdins sistemos, vadinamos organizmu, tampa chronikomis, taip pat sankaupa iauga iki apmirimo ir sudaro savitas lsteles ir mazgelius. Ar dabar mogus ino, kas tas vys ir kodl nuo jo galima mirti, nepaisant vis mald, bet vengiant pakeisti dievikj gleivt maist vaisiais? Arba kodl mogus neapdraustas nuo itos negandos, kada pakanka nuolatinio dirbtinio peralimo (persiliejimo altu vandeniu) ivaikyti gleivms, kuriomis mogus kasdien i naujo pasipildo?

Saviudyb dl mados
(Lebenkunst 1911, Nr. 16 und 17) Apie drabui mados beprasmikum jau daug kalbta. Ji charakterizuoja ne tiktai iuolaikinio mogaus nepastovum, neapibrtum, nepasitikjim, charakterio neturjim, fiziologikai ji yra iorin iraika jo svyruojanios pasauliros, kuri taip pat neapibrta, neutikrinta, besikaitaliojanti ir sumaiyta, kaip ir jo kraujas bei maistas. Smoningai ji atsiranda iimtinai i reikalo iorikai atstovauti socialiniam rangui atitinkamai pajamoms. Nevalingai ji tampa rafinuotu kultros pasiekimu, kuris kenkia sveikatai ir tuo paiu gyvybei; ji apgaulinga priemon pridengti kno isigimimus ir sudarkymus, demonstruojant tariam sveikat ir gro. Aprangos mada tokiu bdu tampa atvira melagyste, ypa lytinje atrankoje, falsifikuojant kno ypatybes. Pagal drabu sutinka, bet dar maiau a jus paksiau nuogus, jums,

26

amininkai, kalba Zaratustra: U visk pasaulyje reikia mokti, tai yra u mel, ir mano mokestis kertas, kalba jis, vokikai: Mada drabuiams, o taip pat iuolaikinis btinumas gerti ir valgyti, mada vartoti be poreikio, tampa motyvu nesmoningai valdaniojo, pasituriniojo, ugyvenusiojo saviudybei. Kiekviena viesos stokojanti akimirka priartina augalo mirt, lygiai taip pat kiekvienas nereikalingas maisto ksnis mums kainuoja gyvenimo akimirk, nes jis yra nenaudingas energijos eikvotojas. Niekas nra taip pastovu kaip permainos: tai pagrindin madinga i laik fraz, kuri dramatikai charakterizuoja material ir bedvas ms amiaus mini pobd. Pastovus, organizuotas, itikimas, nuoirdus, dvasingas, nepaklstantis laikui ir beribis, o taip pat aminai dievikas, ir vienintelis vertingas tarp vis reikini ir visos bties, turintis likti visada jaunatvikas - paties mogaus sveikata viskas iandien yra po permain enklu, nepastovios mados enklu. iuolaikinis pats sparnuoiausias ir charakteringiausias ndiens ms kultros odis, iuolaikinis ir nepastovus, neprisitaikantis prie gyvenimo tkmje besitsianio

27
laiko, todl neatitinkantis tikrovs tapo ne tik ms asmeninis ir visuomeninis gyvenimas, bet ir religija, menas, filosofija, mokslas turi mados antspaud. Ms reform siekiai, pavyzdiui vienpus antialkoholin kampanija arba judjimas u taik gresia pasinrimu mad, isigimsta, kai tik tampa universals ir tuo paiu pakerta milinik visuomens organizm savo ekonominiu egzistavimu. ia a susiduriu su didiausiu i vis visuomenini statym, kuri neinodami uvo visi didieji reformatoriai ir didvyriai. Dl ito dievikojo pasaulinio ties statymo, smukimo, neskm patyr visos socialins vis kultr pertvarkos. is statymas skamba taip: nemanoma pagerinti didiulio monijos organizmo, pertvarkyti, suteikti kit form, nukreipti tiesos keliu; tik atskir mog ar mones. Bet ir irinktieji priversti radikaliai pasukti i ties kelio, i audringo monijos srauto. Tokius vadina beproiais, nes jie keiia savo asmenin a, eina nepramintais takais ir apleistomis gyvenimo salomis. Minia, mas, liaudis ir tautos, monija paklsta istorikai susiklosiusiam statymui; nesmoningam udymui mados vardan, tai yra dl liguisto bandos instinkto, dl painiavos, kvailumo daugeliui eiti stanij kandin. iandien reikia parodyti, kaip mada, mgdiojimo instinktas, nemstant, pradedant nuo pastatytos apykakls, baigiant Erlich Chata pasmerkia mstani liaud iai. Grois ir sveikata yra svarbiausi viso kas gyva gyvenime. Rojaus mogui drabuiai nereikalingi nei dl moralini, nei dl groio ar ilumos reikmi. Tik kai viena dalis m nusidti, tai yra nusigrti nuo rojaus suvokimo, nuo rojaus vaisi dietos, mogus tapo negraus, nemylimas, ir tada sugalvojo drabuius, kad paslpt trkumus kaip kat maie, vis pirma kad atlaikyt konkurencin kov genties atrankoje. Tokiais pat tempais mogus tapo jautresnis kariui ir aliui, kai netinkamo ir per gausaus maitinimosi likuiai ir lavonins gleivs buvo veriamos nuolat virkintis. Dl to asmens temperatra tapo tokia nepastovi, kad ikilo nepastovaus, permainingo vidurins zonos klimato poreikis, vietoj tipins nesikeiianios tropik ilumos normos. Per badavim, amin, nemading ir dl to vienintel skming apsivalymo statym, o taip pat biologikai tikr diet pirmkart sergantis kultringas mogus taps toks tobulas, kad nei itirps Afrikos kartyje, nei suals 12 laipsni altyje be drabui. A pirmasis Europoje eksperimentu patvirtinau i ties. Kol mogus i vidaus nra varus ir graus rojaus lygiu, jis toks nebus ir iorikai. Todl nudizmo kultra niekad neprasiskverbs, kol

27

mogus vartos kultrin maist. Bet pastarojo produkcija yra kultringos monijos ekonominio egzistavimo slyga ir socialiai bei ekonomikai reikalingesn negu jo fiziologiniai gyvybs poreikiai. Todl drabuiai lieka btini, atitinkantys paproius, mad ir policijos reikalavimus. Tokiu bdu nuogali valstyb drabui mados valstybje lieka utopija, nes ta baukti oro, viesos ir nakties madinga visuomen ekonomikai ilaikoma mados, bet tuo paiu metu didja jos pagreitis palinkimo nesmoning saviudyb, ten, kur (didelis miestas) visi lt saviudyb vadina gyvenimu (Ny) Natrali galvos apsauga plaukai ir barzda - kerpami tiek ilgai, kol j n nelieka, ir tada mogus priverstas skatinti pramon gaminti skrybles ir tualetin vanden plaukams, netgi jei jis kaip mados prieininkas to nenori. Savo broiroje apie plaukus, kuri dabar eina mano knyg Sergantys mons (Verlag Carl Kahn, Furstenfeldbruck Preis 2 Mark) a atskleidiu, kad plaukai tuo paiu yra svarbus ir btinas visikai sveikatai organas. is aromatingas organas, is natralus mogaus smegen idinys uuot buvs paliktas nenukirptas, dl mados atlieka nepastebim, bet pavojing saviudyb udedant skrybl nerv sistemos centre ir tokiu bdu kenkiant normaliam protins veiklos funkcionavimui.

28
Anktomis madingomis iki pat aus apykaklmis suveria sau kvpuojamj gerkl ir dl mados sdi daugiamilijoninio miesto koncerte ir teatre apnuodytame ore, kad palaikyt mados ir visuomens ger ton. Natrali iluma ir mogaus duj variklio darbo efektas silpnja ir jam reikia tiek daug, taip danai dirbtinai pasiildyti, kad valgis ir grimai i ildani ir skatinani mediag (msa ir alkoholis) pasidar didiausias i dien mados dievas. iandien visuomen be valgio ir grim tiesiog nesuprantama, o taip pat todl, kad mogus daugiau nebegali sau pasilyti dvasinio maisto. Tai yra materializmas. Tokio pobdio mada tapo tironija, nes dabar tkstant kart sudtingiau badauti nei gauti maisto. Numirti i bado iandien paprasiausiai nemanoma. Tie vargai, badaujantys iem stambiuose miestuose arba alyse, kur viepatauja badas (Indija, Rusija) mirta ne nuo maisto trkumo, o nuo kraujo unuodijimo badavimo takoje, bet tik todl, kad jie valg blog maist ir i baims numirti. Jeigu jie savaime nebt ligoniai, jie galt savaitmis nekenkdami sau gyventi vandeniu ir oru kaip inomi ventieji. Kokios perspektyvos nedaugeliui, jeigu inot, kas naudinga ir ko netenka sveikas mogus ne teigiamai, o neigiamai suvokdamas savo gyvenimo prasm. Neprivalgymas buvo vadinamas paiu pavojingiausiu mados prietaru vietimo amiuje. Todl dabar mogus dirbtinai ildosi, gyvybs ugnel taip pat tsiasi momentais ir gsta greitai po pragaro produkt msos ir alkoholio pavartojimo; ir todl mada reikalauja dvti vasarin vyrik palt ne tik miestieiui, bet ir kaimieiui. Prekyba msa ir spiritiniais grimais greitai klests kaime kaip ir mieste. Kylanti lavoninio maisto, irstanio, pagaminto mirusio ir todl dvokianio (variai nosiai) kultrinio maisto paklausa eina greta su viesos, oro trkumu ir kno, ypa vyriko, perkaitimu, kai jis veriamas mading drabui. Nors moter drabui audini lengvumas palyginti su vyriko garderobo balastu kur kas maiau kenkia, bet korsetas yra didiausias ir klastingiausias mados udikas, didiausias chronikas mados nuodas moters pilvui ir tokiu bdu gimdymo vietai, auganiai mogikai gyvybei. Grois, graktus knas ir standi krtin laikoma moters groio idealu.

28

iuolaikinis netinkamas persivalgymas suniokojo Veneros tip; todl irado korset ir naujausias Paryiaus modelis su aikiai radikaliai suvarstytu chronikai drno itampytu pilvu. Kadangi groiu pilvas nepasiymi, jis gali bti paspaustas. Todl jokia jga pasaulyje negali karaliens mados pasisti an pasaul, kol ji pati i vidaus, t.y. taisyklingai ir saikingai maitinantis taps nereikalinga. O kol korsetas vaidina ne tok jau ma vaidmen ltoje saviudybje mados vardan, atnedamas al motinos sioms iki visiko ios lyties inykimo mieste. Tik Worishofene, kur dabar pasirod sandal mada, ministras ir vyskupas taip pat gali pravdinti savo prakaituotas kojas. Jeigu jis panort leisti sau it palengvinim prieingame savo smegen polyje, namuose ar tarnyboje, mados dvasia priauks jam psichiatr, o taip pat visuomenin ir tarnybin negalim. Kai iandien ms auktai ivystytos kultros protinio darbo atstovas faktikai skryble ir pusbaiais greitina savo smegen irim, tai patologinje stadijoje bus gaila jo bkls kaip io organo perkrovos rezultato, bet vargas jam, jei jis idrso paklusti skrybls ir pusbai madai ir tuo paiu vykdyti savo smegen (mstymo aparato) saviudyb.

29
Dar daugiau udanti mogui yra mada galvoti, manyti, kad gera, tikra, teisinga, sveika tai, kas priimtina daugumai, nors tikra kaip tik yra prieingi dalykai. i mada, vokikai tariant, vidins ir visuomenins nuomons minties tingumas, tikjimas vietoj tvirto inojimo yra dvasin ir paskutinioji prieastis mogaus saviudybs prieasi grandinje. N vienas vis istorini taut kultros faktorius laik tkmje taip nepasiduoda mados stabui kaip medicinos mokslas ir gydymo menas. Gryno, dieviko instinkto badauti ligos atveju praradimas, kaip biologikai netinkamos mitybos pasekm, byra mados dvasios pasireikimo gydymo metoduose rezultatas. Aminas drakonikas apsivalymo badavimu statymas iandien, kaip ir anksiau ir, inoma, visada numatytas visai zoologinei gyv organizm grandinei, ir mogui yra aukiausias, tikriausias ir nepakeiiamas igijimo statymas. Tik racionalus mogus reikalingas pagalbos, pagalbininko, priemoni ir metod, kurie visi turi terapeutin, gydomj tendencij vengti pirmapradio statymo susilaikyti nuo maisto ir modifikuoti tas priemones pagal laiko dvasi, priderinti prie mados. Paslaptingai tamsus ir demonikas ligos esms sivaizdavimas istorikai siejasi su visomis tautomis. Atitinkamai visi gydymo metodai su neapibrtomis, miglotomis ligos proceso stabdymo priemonmis ir j taka gali bti pateisinama empirikai, bet ne fiziologikai. Atitinkant laiko dvasi, magija, burtai, uuojauta, medicina ir paios natralios medicinos formos yra veikiantys, padedantys, igydantys metodai; bet pats procesas, KAIP ir KODL jo taka taip pat neaiki, neapibrta ir tamsi kaip ir pats ligos supratimas. Demonika gyvenimo prieo ligos kauk atitinka dviamen kalavij, padedant, bet tuo pat metu kenkiant gyvybei ginkl vis gydymo metod kovojant u gyvyb. is iki i dien iliks nepasitikjimas slygoja ios besikeiianios vaist mados permain, metodus. Daugyb iekani pagalbos visada griebiasi mading bd kvepiami atitinkam apsiaukli. Dabartinis amius iuo atvilgiu iskirtinis, nes jis knija iliuzijas ir klaidas, o i dalies ir vis tkstantmei ties, kas ir yra mada. Pati savaime mada trumpalaik, taigi gydymo mados ir bdai atsiranda ir greitai inyksta. Pats i permain laikas toks greitai prabgantis, kad po puss imtmeio is gana margas mados drabuis persiuvamas i naujo. Pasaulio statymai tiek pat universals kiek ir

29

nepakeiiami, jie niekada nesikeiia, pakeiiami tik reikiniai ir formos. Tai tvirtinta gamtos mokslais, taip pat kaip ir Dievo sivaizdavimas dalyvauja kaip nepakeiiamas pasaulio statytojas. Medicina gamtos mokslo, o taip pat natropatijos drabuiais neigia dvasi, pagaliau pastaroji nenori turti nieko bendra su nenatraliu, antgamtiniu, jausminiu madingos pasauliros atvilgiu materializmu. Todl mogus sutinka, kad liga yra reikinys, bloga bkl, palijusi sveikata, charakterizuojama nepatogumo simptomais, trumpiau tariant, kas turi bti paalinta vairiomis priemonmis. Vientisa vis lig koncepcija buvo visikai prarasta, kai atsirado alopatinis simptominis gydymas. Natralioji medicina turi numatyti iuolaikin materialistin atlyg, bendr ligos materijos supratim apie lakus, svetimknius. Bet i ligos mediaga nebuvo rodyta vis lig atvilgiu. Taip pat nebuvo apibrta nei ligos prigimtis, nei kilm ir todl po permain vliava prasidjo mada nuo Lamano angliargts iki lapimo rgties. Beje, ie svetimkniai kurie traktuotini kaip latentin liga nebuvo konstatuoti sveikiems kultringiems monms. A manau, kad bendras ligos materijos elementas rodytas visiems atvejams, nes j turi visi kultringi mons; jis universalus, be iimi, ir todl yra beslygin, absoliuti tiesa. Kiekvienam iandien gyvenaniam mogui ant lieuvio ir gleivini, kurios taip todl ir vadinamos, isiskiria gleivs, o taip pat su lapimu, kai mogus naudojasi gamtiniu igijimo statymu badaudamas. Ir tada kiekvienas ligonis teisus. I ia login ivada, kad visi kiti mogiki gydymo metodai, kurie sudirginimu kliudo iam pasialinimui (alopatija) ir tuo paiu stabdo ligos eig arba j spartina (gamtinis gydymo metodas) semia i gyvybini jg fondo, nes ia sijungia virkinimo energija, o gamta visame gyvajame pasaulyje badavimu ivaduota energija sukelia valymo ir savaiminio gydymo proces, nors maina tuo atveju nesijungia. Kam ateit galv valyti main, maln, sudting vamzdin sistem be maitinimo ir dar nevariomis mediagomis? Toki didiul skm mums atne natrals gydymo metodai, kurie prietaraujant grietam ir absoliuiam gamtiniam igydymo metodui, nors ir ymiai maesniu mastu negu medicininiai nuodai, yra taip pat dalel saviudybs mados vardan. Radikalus gyvenimo dsnis pradeda veikti kaip tikrov laisviems nuo mados, rojaus monms, be lig ir mirties kaip tikrov, Dievo paadta ems karalyst, silanti palaiming gyvenim be rpesi, apie kok iandieninis mados pasaulis n supratimo neturi.

Meil
Publikuojama rankraio teismis Ny kalba: ne dauginkits, o tobulkite. A sakau: geriau ivis nesidauginti nei degraduoti, tai vienintel celibato vertyb. Ny: netgi konkubinatas (nesantuokinis gyvenimas) tapo ikreiptas santuokos. Veriant vokiei: laisva meil daugiau ir daniau atitinka grynos atrankos dsn ir grai bei sveik atrank, kai tuo tarpu santuoka danai esti biznis (prekybin operacija), sandris (Kiek ji turi? Kas jis? Kuo jis gali tapti?). Prostitucija ir visas vis kultring taut seksualini nukrypim itvirkimo idinys kartu pamus maiau kalti nei paleidimas pasaul ligonio ar luoo. odis nekaltumas charakteringas ms kalbos neapibrtumui. Kalt nustatoma tik veiksmo rezultatu, dl

30

kurio vienas mogus tampa sipareigojs kitam, tampa jam atsakingas. Skaistyb ir nekaltumas grietai skiriasi. iandienin vartosena abi svokas vartoja kaip lygiavertes. Meil kalta tik kdikio pradjimu. Kokia tv nuodms pasekm vienintelis apnuodytas isigimlis, silpnas, nelaimingas, imirtantis per 4-5 kartas. Jeigu iandieniniai gyvulininkysts tyrimai tikri, nustat, kad tvo savybs artim gimini dauginimosi atveju paveldimos be pabaigos, tada a nedrstu sakyti, kok nusikaltim gyvenime daro nekaltieji. Ny: kam gimdyti, gimdomos tik nelaims.

31
Vokikai: Pradti mog pats atsakingiausias veiksmas, koks tik i viso egzistuoja. iandieninis pasileidimas, taip pat skatinamas vadinamosios kultringos mitybos, ir velnikas alkoholio vartojimas suteikia gyvyb kur kas didesniam skaiiui moni negu tyras gamtinis tikrosios meils dauginimosi instinktas. iandienin vyro potencij sukelia daugiausia ir beveik visada kraujuje cirkuliuojantys kultriniai nuodai, o ne tik moterikosios skatinaniosios priemons, kurios vienintels buvo natralios. Morals fanatikams ir j prieininkams naujiena: lytinis proveris ir lytin bejgyst (impotencija) gydoma badavimu tai yra aukiausias io preparato universalumo rodymas. Visos lytins ligos iuo bdu igydomos, ypa jauname amiuje, nes ia gamta be jokio pavojaus gali ivalyti organizm paalindama gleives ir aprpinti nauju vieiu krauju. Uuot tai dar, naudoja injekcijas, pridegina, nuodija ir tepa tv ir kdik tuo paiu darydami juos invalidais. Negi iandieniniai gudruoliai dar nesuvok, kad nuo Erlich Chata injekcijos laukia stebuklo, kur taip noriai ijuokia banyios atvilgiu? Argi tai gamtos mokslas, kai per penkias minutes nori igydyti be atsaking pastang i individo puss tai, k jis gal pus gyvenimo neiojasi kaip koki statin su nuodais? Beveik dl vis venerini lig, ypa sifilio, dert kaltinti medicininius vaistus, apnuodijanius organizm, ir vienpusik msos vartojim. Kodl fabrik darbininkai, gaminantys veidrodius, mirta nuo t pai simptom kaip ir sifilitikai? tai ia bt veiklos dirva moralistams, tai yra moni gynybai. Santuokos paslaptis valgymu ir grimais vis labiau suteriama naujagimis apsinuodija kaip dl vis Sodomos nuodmi. Todl prakeikia pat veniausi meils akt, kuriam mes skolingi gyvyb, kaip nenatrali klaid gamtos planuose. Dem Reinen ist alles rein, den Shweinen wird alles Shwein (Ny) variam viskas varu, kiaulei viskas purvina. Dabartin kno nevara pasireikia pvaniais maisto likuiais virkinamajame mogaus trakte ir nepertraukiamai nuodija jo kraujotak. Dabar lytinis brendimas atima labai daug kraujotakos, ir tuo paiu sumaio natralias vaisiaus ir motinos liauk gleives su nenatraliomis gleivmis, su nevariomis mediagomis ir nuodais. Jei vidin kno nevara didja, tai po daugkartinio nevaraus lytinio akto gleivi alinimas tsis. Bet bnant imintingiems arba badaujant kraujotaka inea i organ nevarias, dvokianias gleives, jeigu kne kas nors pva. Man paiam, nepaisant kasdieninio apsivalymo ir neirint ankstesnio varaus gyvenimo bdo, Kiolne po keturiasdeimties dien badavimo pasialino blogos iskyros. Ar dabar aiku, kad dl iandienini gyvenimo paproi, valgymo ir grimo proi venta santuoka neapsaugota nuo nevarios lytins sueities? Nenatralus lytinis instinktas

31

kyla dl ligas sukelianio maisto, ir stimuliuojanios mediagos tampa vis lytini ikrypim ir nedorovingumo altiniu. Tik per begleiv, t.y. pirmiausia ir btent vaisi diet reguliuojamas lytinis instinktas, kyla, bet nenutrksta, kaip maitinantis prastu vegetariku krakmolingu maistu, kuris, kaip ir mirs patiekalai eikvoja skrandio ir arnyno krauj. Bifteksas ir ampanas turi toki pat tak smegenims, suadindami tik laikinai ir netrukus duodami prieing efekt. ita vyr neurastenija ir maistu prislopinta

32
moter meil ir grois yra tikrosios ir galutins vis santuokos tragedij prieastys. Aukiausias meils ir gyvenimo ingredientas yra vaisi gliukoz (vynuogi cukrus). Taip ankstyvaisiais amiais bakchanalijose valg vaisius ir gr vynuogi sultis. iandien mogus baudia save maistu su lavoniniais nuodais ir perrgusiomis vynuogi sultimis (alkoholis). Tuo paiu is ventas aktas iniekinamas, uteriamas ir pavirsta sekinania orgija. Santuokos paslaptis vestuvi puota iuolaikinis nesusilaikymas sualoti palikuonys apie tai turt rimtai pamstyti dvasiniai vadovai. iandieninis persivalgymas iaugo iki socialins nelaims ir sumaino pasimgavim meile. Persivalgymas tai vis stanij enklas, nes sergantiesiems, taip pat monijai, tampa natrali, biologikai tvirta tik vaisi dieta. Aukiausia rojaus laims pakopa kaip ems realija tampa meil, mogus valdo meils gro ir tyrum tik rojaus dieta. Dievikai mylti, bti fiziologiniu idealu, mgautis gyvenimu gali tik sveikas mogus, sveikas mano supratimu. Nuo vertejo Siulau taip pat perskaityti ankstesnius musu vertimus,tai labai vertingos knygos sveikatos tema,jeigu kazkuri nuoroda neatsidaro,iveskite i narsykle raktinius zodzius-knygos pavadinima! kaip sugryzti i gyvenima http://www.sarmatas.lt/02/kaip-sugrizti-gyvenima-a-p-stolesnikov-2/ http://www.sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=319:apstolenikov-qkaip-sugrti-gyvenimq&catid=73:literatra&Itemid=94 racionalus pasninkavimas http://www.geragyventi.lt/2010/07/arnoldas-ehretas-racionalus-pasninkavimas/ begleives dietos sistema http://www.sveikuoliai.lt/index.php? option=com_content&view=article&id=568:arnoldas-eretas-qgydomoji-begleivs-dietossistemaq&catid=73:literatra&Itemid=94 kuo pripildyti organizma http://www.sarmatas.lt/07/kuo-pripildyti-organizma-prof-a-p-stolesnikovas/

32

gydymas vynuogemis http://www.sarmatas.lt/03/johanna-brandt-gydymas-vynuogemis/ naturalus zmogaus maistas http://www.sveikuoliai.lt/index.php? option=com_content&view=article&id=791:konstantinas-moes-oskragello-natralusmogaus-maistas&catid=73:literatra&Itemid=94 vakcinacija http://www.scribd.com/doc/120909984/Visa-Tiesa-apie-Skiepu Goju akuserija http://www.scribd.com/doc/143857601/Goju-Akuserija Neradus verteju i Lietuviu kalba, sekancias knygas isvertem i Rusu kalba!
http://zarubezhom.com/Christopher.htm http://golodanie.su/forum//downloads.php?do=file&id=225 http://zarubezhom.com/Christopher.htm http://golodanie.su/forum/downloads.php?do=file&id=236 , 1 http://zarubezhom.com/Christopher1.htm http://golodanie.su/forum/downloads.php?do=file&id=250 , 2 http://zarubezhom.com/Christopher2.htm http://golodanie.su/forum//downloads.php?do=file&id=252 , 3 http://zarubezhom.com/Christopher3.htm http://golodanie.su/forum/downloads.php?do=file&id=263 , 4 http://golodanie.su/forum/downloads.php?do=file&id=271 http://zarubezhom.com/Christopher4.htm , 5,6,7 http://golodanie.su/forum//downloads.php?do=file&id=277 http://zarubezhom.com/Christopher567.htm http://zarubezhom.com/Schultze30.pdf http://golodanie.su/forum/downloads.php?do=file&id=280 " " http://www.zarubezhom.com/Schultze20steps.pdf Samogita@gmail.com

33

34