• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
ROMĖNŲ CIVILINĖ TEISĖTema. Romėnų teisės dalykas, sistema, šaltiniai.Romėnų teisės sistemaIus civile, Ius peregrinorum, Ius gentiumSenovės Romoje nebuvo tokios teisės, kuri būtų privaloma visiems tamtikros teritorijos gyventojams, nesvarbu kokiai bendruomenei jie priklausytų.Ius civile – Romos piliečių teisė, reguliuojanti visas jų teises ir pareigas, taip pat numatanti atsakomybę už nusikaltimus.Romoje gyveno labai daug svetimšalių - peregrinų. Jiems buvo taikomaatskira romėnų reisės sistemos dalis - ius peregrinorum (peregrinų teisė).Romai plečiantis ir virstant imperija, formavosi nauja Romos teisės šaka – ius gentium.Ius gentium – taikyta visiems Romos gyventojams (tiek piliečiams, tiek  peregrinams).Ius publikum, ius privatumIus publikum (viešoji teisė) – teisė, reguliuojanti Romos valstybės reikalus(susijusi su Romos valstybės statusu).Ius privatum (privatinė teisė) - teisė, taikoma pavieniams asmenims (susijusisu konkrečių asmenų interesais).Ius commune, ius singulareIus commune (bendroji teisė) – universalios teisės normos, taikytos visaisatvejais, skurus tuos, kai specialioji teisės norma numatam tikrasišimtines teisinio reguliavimo taisykles.Ius singulare (specialioji teisė) – teisės normos, prieštaraujančios bendrajam principui (pvz. moterims galiojo išimtinės teisės normos)Romėnų teisės principai1. Aequitas (teisingumas) – visų asmenų lygybė įstatymui.2. Humanitas – pagarba žmogaus asmenybei.3. Natura rerum reglamentuojant visuomeninius santykius privalomaatsižvelgti į konkrečias gyvenimo problemas ir gyvenimo siūlomus jų sprendimo variantus.4. Ius naturale (prigimtiteisė) nekintamos, amžinos, belygistaisyklės.Romėnų teisės periodizacija
 
1. Seniausi laikai (753 m. pr. Kr. – III a. pr. Kr.)Pagrindiniai teisės šaltiniai: paprotys ir religinė tvarka. Teisminė ir įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė karaliams. Nuo 509 m pr. Kr. šią valdžią  perėmė magistratai – konsulai ir senatas. Priimti Dvylikos lentelių įstatymai,kuriuose susisteminti iki tol galioję papročiai, įvesta naujovių.2. Ikiklasikinis laikotarpis (367 -17 m. pr. Kr.)Prasidėjo prekybiniai santykiai (taip pat ir tarptautinė prekyba), Romojeatsirado daug svetimšalių. Susiformavo ius gentium.3. Klasikinis laikotarpis (I-III a.)212 . Imperatorius Karakala leidžia edik, kuriuo visiems Romosimperijos visuomenės narias suteikia Romos pilietybę. Išnyksta skirtumastarp ius civile ir ius gentium.4. Poklasikinis (smukimo) laikotarpis (III a. vid. – 565 m.)Pradėjo žlugti vergvaldinė santvarka, Romos imperija suskilo į dvi dalis – Vakair rytų. Pablogėjo įstatymų kokybė, daugiau reikšmės teikiamaimperatorių konstitucijoms.Romėnų teisės šaltiniai1.paprotinė teisė;2.įstatymai;3.senato nutarimai;4.imperatorių konstitucijos;5.pretorių ediktai;6.jurisprudencijaPAPROTINĖ TEISĖSeniausias teisės šaltinis. Vyravo per viseniausiąjį ir respublikoslaikotarpius. Dvylikos lentelių įstatymai juos kodifikavo.ĮSTATYMAI (leges)Pasirodė respublikos laikotarpiu ir reiškė tautos susirinkimo priimtą aktą.Turėjo tris dalis:1. Įžanga (sudarė įstatymo iniciatoriaus vardas, pavardė, balsavimo vieta,laikas)2. Teisiniai reikalavimai (dėstomas įstatymo tekstas)3. Sankcija (numatomos tam tikros priemonės, turinčios garantuoti, kad būtų laikomasi įstatymų)SENATO NUTARIMAIRespublikos laikotarpiu senatą sudarydavo princepsas. Formaliai kiekvienassenato narys turėjo įstatymu iniciatyvos teise, bet sprendžiamą išvadą dėl projekto pateikdavo princepsas.Vėliau senatas tik išklausydavo pranešimą 
 
apie senato nutarimo projektą, bet nebalsuodavo.IMPERATORIŲ KONSTITUCIJOSImperatorių leidžiami norminiai aktai, kurie buvo šių rūšių:1. Ediktai (bendrojo poio norminiai aktai, labiausiai panašūs į įstatymus)2. Mandatai (instrukcijos, suteikdavo tam tikru įgaliojimų provincijų vietininkams ir kitiems valdininkams)3. Dekretai (imperatoriaus kaip aukščiausio teisėjo sprendimai)4. Reskriptai (atsakymai i teisėjų, valdininkų ar eilinių piliečteisinio pobūdžio klausimus)PRETORIŲ EDIKTAITam tikro rango Romos magistratų (valdininkų) manifestai, kuriuose pastarieji skelbdavo būsimo valdymo programą bei formules, kurios suteikėgalimybę tenkinti ieškinius ir sąlygas.TEISĖS MOKSLAS (jurisprudencija)Žymiausiems Romos teisininkams leista oficialiai aiškinti teisę, atsakyti į  probleminius teisės klausimus. Atsakymai privalomi magistratams, teisėjai privalėjo jais vadovautis.Tema. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas Romos imperijoje.Ieškinio sąvoka ir rūšysIeškinys (actio) pagrindinė subjektinės teisės egzistavimo prielaida,apibrėžiamas kaip asmens teiįgyvendinti savo reikalavimą teisminetvarka.Rūšys:1. Daiktiniai (actio in rem) – gintos nuosavybės, servitutų, įkeitimo teisės.Rūšys:- Ieškiniai, dėl pažeistų turtinių teisių atkūrimo (ieškovas reikalavo grąžintiginčijamą daiktą, skolą, atlyginti padarytą žalą)- Baudžiamieji ieškiniai (tikslas – civiline tvarka nubausti atsakovą)- Mišrieji ieškiniai (siekta atlyginti padarytus nuostolius ir nubaustiatsakovą)2. Asmeniniai (actio in personam) – pateikiami reikalavimams, susijusiemssu asmeniniais teisiniais santykiais, ginti. Tai prievoliniai teisiniai santykiai,kurių pagrindas – sutartis, sandoris, deliktas.3. Geros valios (bonae fidei) - nagrinėdamas šiuos ieškinius teisėjas
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...