TEISES TEORIJA

I TEMA

BMAT raida Europoje. Etapai : a)senovės Romosb)glosatorių XI glosos: brocardica ir notabiliac)komentatorių XIIId)viduramžių – T specializacijae)renesanso XVIf)racionalizmo – protas yra vienintelis tiesos pažinomo šaltinis ir įrankis. Nuo aksiomų reikia eiti dedukcinio tyrimo keliu. T – netikra,nes skirtingose šalyse skirtingi įstatymai. O tikruosius įstatymus kuria protas, dedukciniukeliu eidamas iš aksiomų. Aksioma – neginčijama, nedalijama sąvoka. Visuomenėjeaksioma – žmogus. Taigi tereikia rasti prigimtines žmogaus ypatybes. Taigi racionalizmas – prigimtinės T pradininkas. Šio idėjos pradininkas –

Hugo Grotius.

Jis davė pradžią ir tarptautinei T.g)istorizmo – Savigny, Puchta, Šelingas.h)pozityvizmoe)XX amžius – įvairovėBMAT objektas: visi teisinės prigimties faktai. Objektas skirstomas į 3 grupes:a)teisės dogmatika:T tskl atpažinimo požT tskl pritaikymo požT tskl prieštaringumo panaikinimo procedūra b)aksiologinis elementasc)sociotechninis elementasT tyrimo metodai (jie priklauso nuo to, koks elementas yra tiriamas – formalusis ar psichosocialinis): a)kalbotyros b)logikos:aprašymaslyginimasklasifikacijaapibrėžimasc)psichosocialinis: introspekcinis biheivioritinis psichoanalitinisd)sociologinis - statistikae)istorinisf)pozityviosios kritikosg)filosofinis/dialektinisTT vieta T mokslų sistemoje:Teisė, būdama žmonių santykių reguliatorius, yra daugialypis reiškinys. Todėl ji yratiriama įvairių teisės mokslų: vieni teisės mokslai ją tiria bendruoju požiūriu,aiškindamiesi, kas yra teisė apskritai, koks jos santykis su žmonių interesais, kaip ir dėlko ji keičiasi, kiti teisės mokslai ją tiria kaip konkrečių visuomeninių santykių reguliavimo techniką. Abu šie teisės tyrimo lygiai vadinami vienu bendru vardu - teisėsmokslas, arba jurisprudencija. Tačiau kiekvienas išplėtotas mokslas yra diferencijuotas.Iš jurisprudencijos diferenciacijos randasi šakiniai teisės mokslai.1

T mokslų klasifikacija:a)fundamentalūs b)šakiniai

c)papildomiToks teisės mokslų skirstymas, suprantama, nėra griežtas, nes tie patys teisės mokslai galiatsidurti ir pirmoje, ir trečioje grupėje. Šis skirstymas nėra ir išsamus. Plėtojantis rinkosekonomikai, atsiranda naujų teisės subjektų (pvz. akcinės bendrovės, komerciniai bankai,kitokie komerciniai dariniai), naujų teisinių reiškiniu (hipoteka, holdingas, užstatas ir kt.).Jų pagrindu klostosi nauji žmonių tarpusavio santykiai, keičiasi jų pobūdis. Juosreguliuoti, nukreipti bendrosios gerovės linkme neužtenka kurios nors jau esamos teisėsšakos normų, nes reikia kitokiu metodu ir kitokiu mastu reguliuoti naujai atsiveriančią socialinių santykių sritį. Todėl atsiranda naujų teisės šakų, pošakių: ekologinė teisė,komercijos teisė, biržos teisė, mokesčių teisė, kosmoso naudojimo teisė, kompiuterinėstechnikos naudojimo teisė ir kita.Be to, šis T mokslų skirstymas nėra ir principinis (esminis), nes jurisprudencijoje išesmės nėra nei pagrindimų, nei antraeilių teisės mokslų.TT f-jos:a)metodologinė b)analitinėc)prognozinėBMAT f-jos:a)formuoja T bendras sąvokas b)formuoja konkrečias T tskl taikymo procedūrasc)sprendžia kl, kaip naudoti teisėkūrą d)formuoja arg, leidžiančius įvertinti esamą T sistemą e)tarpininkas tarp T ir ne T mokslų f)apibendrina kitų T mokslų rezultatusg)prognozuoja T raidos tendencijasT įtaka valstybei:a)T nustato/garantuoja valstybės institucijų funkcionavimą b)T – pagrindinė kalba, kuria valstybė kreipiasi į žmogų c)valstybė pati save įpareigoja laikytis tesėkūros/teisėsaugostaisyklių.Valstybė ir BMAT siejasi dviem aspektais:a)teisėkūros b)teisėsaugosa)teisėkūra – stichiškas visuomenės procesas, kada formuluojamos T idėjos apie būtinybęvertybei suteikti valstybės prievartos garantą. Valstybė – priešingų interesų derintojas.Valstybė kuria T:a)formuluoja tskl T kalba b)suteikia tskl pripažintą pavidalą c)paskelbia oficialiai privaloma tvarkateisėkūra vykdoma dviem būdais:a)originalioji: totaliai nauja tskl b)sankcionuoja tskl, kuri anksčiau jau reguliavo žm.santykius ir atsirado ne dėl valstybės veiklos.2

b)teisėsauga – valstybė kuria aparatą, turinti organizuotą prievartos mechanizmą. Jisveikia:a)lygina tskl modelį su realiu žmogaus elgesiu b)reaguoja į tskl pažeidimus taikydamas centralizuotą prievartą c)padeda asmenim realizuoti jų T, kai:asmuo negali realizuoti savoT be valdingus įgalinimus turinčių asmenų valioskiti asmenys nepripažįsta jo TValstybės prievarta yra legali tada, kai ji vykdoma siekiant aukščiausiuose doc. įtvirtintų tikslų bei kai siekia kiekvieno žmogaus teisių apsaugos vienodu intensyvumu.

II TEMA

Siauroji T samprata: T būtis – vienarūšė ir lieka susitarti, kokie ontologiniai faktai sudaro jos esmę.

T – vienarūšiai faktai

.Plačioji T samprata: T – sudėtingas/sudėtinis reiškinys, kurį sudaro keli ontologiniailygmenys, kuriuos ir reikia tirti.Vaišvilos plačioji T samprata:T idėja. Į elgesio taisyklę pretenduojantis interesas iš pradžių turi būti įsisąmonintas, vadinasi, perkeltas į žmogaus sąmonę ir transformuotas į atitinkamą idėją, kaip būsimo, pageidaujamo elgesio vizija (projektas)

T norma. Tai tas pats idėjinis elgesio taisyklės projektas (modelis), tik jau oficialiai valstybės paskelbtas, suvienytas su valstybės prie-varta ir dėl to tapęs visuotinai privalomo elgesio taisykle, pajėgia daryti tiesioginį poveikį žmonių elgesiui, jį normuoti, valdyti, kreipti įstatymų leidėjui (objektyvizuojamo interesoturėtojui linkme)T santykiai. T tapsmas prasideda nuo teisinės idėjosir rutuliojasi teisės normos ir teisinių santykių link, o vėliau šis procesas gali judėti priešinga linkme - nuo teisinių santykių teisinės idėjos kryptimi. Mat anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad, keičiantis žmonių gyvenimo sąlygoms, vertybinei orientacijai, turimosteisės normos nepajėgia toliau palaikyti visuomenėje pakankamo žmogaus teisių saugoslaipsnio, o dėl to - ir socialinės santarvės bei rimties. Tokio neatitikimo, nesaugumosuvokimas skatina formuotis naujas teisines idėjas, siūlančias kitokį, patikimesnį tų pačių santykių tvarkymo modelį. Šitaip vėl prasideda naujos teisės objektyvizavimais. Ji kylatai iš apačios (socialinių santykių) į viršų (idėjas), tai vėl iš viršaus leidžiasi žemyn - į teisės normas ir socialinių santykių tikrovę. Todėl teisė kaip procesas cirkuliuoja ir užtikrina nuolatinį teisės atsinaujinimą, prisiderinimą prie istoriškai besikeičiančių žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo poreikių.Pirmasis teisinės būties lygmuo užtikrina teisės sąmoningumą, antrasis - to sąmoningumonorminį pobūdį ir privalomumą, trečiasis - praktinį jos funkcionalumą (realumą). Neskirdami trijų teisinės būties lygmenų, turėtume laikytis teisės normatyvizmo pažiūros- tapatinti teisę su teisės normomis it šitaip susiaurinti pačią teisės sąvoką. Tada prieteisės negalėtume priskirti teisės principų (teisinių idėjų), legalizuoti precedentų teisės:teismas neturėtų teisės grįsti savo sprendimus „visuotinai pripažintais teisės principais",3