Read without ads and support Scribd by becoming a Scribd Premium Reader.
See Premium Plans
 
Pirmas zvilgsnisTai buvo laikas kai svajojau galeti uzmigti. Mokykla, gal labiauskaistykla, jeigu jau noriu tai apibudinti tiksliau. Jeiguegzistuoja budas atpirkti savo nuodemes, mokykla butu vienas is ju. Problema, kad as vis tik pradejau prie to priprasti, kiekvienadiena man atrodo vis labiau monotoniska ir neimanoma, kaip irpraejusioji.Manau, kad man tai savotiskas budas miegoti, juk miegoti taisavotiska nejudri stadija tarp dvieju judriu periodu.As ziurejau i tolimiausia kafeterijos siena, iskilusia nuo grinduiki palubes ir isivaizdavau vaizda, kuris atsivertu, jeigu tossienos nebutu.Tai buvo vienintelis budas per daug neisiklausyti ibalsus, kurie zvimbe mano galvoje lyg biciu avilys. Keli simtaibalsu kuriu as nepazinojau ir kurie reke savo nuoboduli. Vos tikkas nors pasirodo kieno nors mintyse, as tai matau ir girdziuanksciau nei jis pats, anksciau nei jis tai suvokia ar pasako.Siandien visu mintys buvo uzimtos nereiksmingu vietiniuspektakliu- naujos mokines atvykimas i musu mokykla. Buvotaip lengva girdeti ka jie galvoja... As maciau ta nauja veidavisur, vis kartojantis daugelio galvoje, apziurejau ji is visupusiu. Paprasciausia, normali mergaite. Sujudimas, kuri nuleme jos atvykimas buvo numatomas ir man atgrasus. Jau pusemokyklos vaikinu, kaip avinu banda, isivaizdavo ja isimylejevien del to, kad ji i juos pazvelge. Stengiausi kaip galedamas junegirdeti.Stengiausi susikaupti ties mano seimos : dvieju broliu ir dviejuseseru balsais.Jie jau buvo priprate prie mano egzistavimo jumintyse ir gana retai jausdavosi nejaukiai. As stengiausi kiekgaledamas ju nesiklausyti.Tikrai stengiausi, bet... As visada ir viska zinojau.Rozali galvojo, kaip visada, apie save. Ji norejo matyti savoprofili veidrodyje ir maste apie savo kuno idealuma.Rozalimintys buvo lyg dirbtinis tvenkinys su labai jau mazai siurprizu.Emmetas kunkuliavo del sia nakti pralostu imtyniu Dzasperui.Jis stengesi buti labai kantrus ir islaukti pamoku pabaigos priesreikalaujant revanso.Niekada nesijauciau pasalinis Emmeto
 
mintyse, nes jis niekad negalvojo ko nors , ko nepaskytu garsiaiar nepadarytu. Galbut jauciausi kaltas skaitydamas ju mintis, nesvisi turi minciu, kurias noretu nuslepti. Bet jeigu Rozali mintysbuvo kaip dirbtinis tvenkinys, tai Emmeto - lyg skaidrus, tyrasezeras.Na o Dzasperas-kentejo. As sulaikiau atodusi."Edward'ai"Alise kviete mane savo mintyse ir dabar as sutelkiau i ja visasavo demesi. Tai buvo tas pats jeigu ji butu prasnekusigarsiai.As dziaugiausi savo vardu, nes siuo metu jis buvosenamadiskas ir neidomus, bet kai kas nors galvojo apieEdward'a, as automatiskai atsisukdavau.Bet si karta mano galvanesujudejo.Mes su Alise buvom priprate prie privaciu pokalbiu.Taigi ir toliau spoksojau i siena pries save."Ar jis vis dar laikosi ?" klause ji.As susilaikiau nejudejes, kiti nieko nepajuto. Alises mintys buvouzimtos Dzasperu, maciau, kad ji susirupinusi."Ar gresia pavojus?"Ji ieskojo artimoje ateity, monotoniskai islukstendama savovizijas ir ieskodama priezasties mano surauktiems antakiams.Asletai pasuku galva i kaire, lyg apziurineciau plytas, po to idesine. Vienintele Alise suprato mano judesius. Ji supalengvejimu nusiramino."Perspek mane , jeigu kas."Si karta judejo tik mano akys, i virsu link lubu, po to i apacia."Aciu."As dziaugiausi, kad nereikejo atsakyti garsiai. Ka gi buciaupasakes? Ner uz ka? Ne, sudetinga. As nemegau matytiDzaspero pastangu susilaikyti. Negi tokia patirtis yra tikraibutina? Kodel gi mes negalime buti saugus tol, kol jis nesugebeskontroliuoti savo troskulio ir isplesti limitu taip kaip mes?Kodelflirtuoti su likimu?Mes medziojome pries dvi savaites, bet mums nebuvo taipsunku kaip jam. Tik viena nepatogi situacija, jei kas norszmogisko praeitu pro sali, ar jei vejas padvelktu is blogos puses.Bet zmones gana retai praeidavo pro mus. Ko gero ju instinktai
 
 jiems diktavo tai, ko nesutiko samone - mes buvome pavojingi.Dzasperas dabar buvo tikrai pavojingas.Stai siuo momentu viena mergaite sustojo prie gretimo stalopaplepeti su savo draugais. Ji greitu judesiu nusibrauke plaukusnuo kaklo. Radiatorius mums atsiunte jos kvapa. As buvaupriprates prie pojuciu, kurie uzplusta pajutus zmogaus kvapa:sausas skausmas gerkleje, begalinis alkis skrandyje, visiraumenys automatiskai isitempia ir nuodas uzplusta visa burna.Tai buvo kaip ir normalu, is iprocio netgi lengva ignoruoti.Tiesiog nelengva butent tuo momentu, bet as vis tik isitempesstebejau Dzaspera, kuris reagavo taip, kaip ir as.Dzasperas leido sau pafantazuoti. Jis isivaizdavo besistojantis,salia Alises, ir besiartinantis link mergaites. Isivaizduoja lengvaipasvirstantis i prieki, lyg noretu kazka pakuzdeti jai i ausi irleidziantis savo lupoms prisiliesti prie saldaus jos kakloislinkimo. Jis jau isivaisdavo, kaip siltas kraujas judejo po jossvelnia oda, jo skoni ir pojuti savo burnoje...As stipriai spyriau i jo kede. Jis sutiko mano zvilgsni ir nuleidoakis. Galejau girdeti jo geda ir pasipriesinima jo mintyse.-Atsiprasau, -susnibzdejo.-Tu juk nieko blogo nebutum padares, -atsake Alise, svelniai jiramindama. -As buciau tai pamaciusi.As sulaikiau savo grimasa pries si mela. Mes turejome laikytiskartu, Alise ir as. Tai tikrai nebuvo lengva, tarp minciu skaitymoir ateities viziju. Buvome lyg monstrai tarp zmoniu. Messaugojome vieni kitu paslaptis.-Galbut tau padetu, jeigu galvotum apie juos kaip apie zmones, -pasiule Alise savo zemu skambiu balsu, pernelyg greitai kadzmones suprastu ka ji sako tuo atveju, jeigu netycia netolieseatsirasu zmogus, galintis mus isgirsti. -Jos vardas Witney. Ji turimaza sesute, kuria dievina. Jos mama buvo pakvietusi Esmeja isvente, pameni?-Zinau, kas ji tokia, -sausai atsake Dzasperas.Jis nusisuko ir pradejo ziureti pro maza langeli pastogeje, visasavo poza rodydamas, kad pokalbis baigtas. Jis turetu eitipamedzioti sivakar. Tai jau buvo tikrai juokinga- rizikuoti norintisbandyti savo limitus.Dzasperas turetu tiesiog apsiprasti su
Search
Search History:
Searching...
Result 00 of 00
00 results for result for
  • p.
    • Notes
    Load more