• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
1. EKONOMIKOS MOKSLO DALYKAS1.1 Ekonomika kaip visuomenės aspektas (posistemė). Ekonomika – visuomenė,nagrinėjama turto judėjimo požiūriu. Turtas turėtų judėti pagal ekonomizacijos principą – mažiausiom sąnaudom didžiausią rezultatą.Terminas ekonomika priklauso nuo to, kur naudojamas. Turi dvi prasmes:Ų mokslo šakos pavadinimasŲ šalies, ar tam tikro kito vieneto ūkio pavadinimas.Ekonomika – tai visu pirma materialinis visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla). Žmonių ūkinėveikla yra visų ekonomikos mokslų tyrimo objektas.Ūkinė veikla reikalinga tam, kad visuomenė ir jos nariai galėtų patenkinti savo poreikius. Pagrindinė ekonomikos problema, su kuria susiduria bet kokia visuomenė,tai konfliktas tarp žmonių begalinių poreikių ir išteklių, kurie gali būti naudojami šių  poreikių tenkinimui, ribotumų.Ekomonikos teorija – tai mokslas apie tai, kaip efektyviai paskirstyti, naudoti ir valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialinius žmonių  poreikius.Ekonomikos teorijoje ekonomika nagrinėjama kaip sistema, turinti savo elementus ir ryšius tarp jų.Ekonomikos elementas – tam tikras ekonomikos subjektas, priimantis ekonominiussprendimus ir jo turtas, kurį jis panaudoja gaminant prekes, teikiant paslaugas.Ekonomikos subjektas savo veikloje remiasi ekonominiu skaičiavimu ir jo pagrindusugeba priiminėti racionalius sprendimus.Ekonomikos subjektas – tai santykinai atsiribotas vienetas, nes su turtu, kurį turi ir valdo, jis susietas nuosavybe. Nuosavybės teisė į tam tikrą objektą reiškia, kadsavininkas gali su tuo objektu atlikti tuos veiksmus, kuuriuos leidžia nuosavybėsįstatymas, kartu apribojant kitų individų galimybes pasinaudoti tuo objektu.Ekonomikos teoriją domina žmonių santykiai, kylantys iš gamybos veiksnių nuosavybės.Ekonomikos subjektai yra atsiriboję, tačiau visi ekonomikos elementai, ūkiniaivienetai yra susieti įvairiais ekonominiais ryšiais ir santykiais, kurie nsavo ruožtususiję su ekonominių subjektų turto judėjimu.Ekonomikos sistema – tai būdas kaip tirti ... ir pasirinkimo klausimus.Ekonominę sistemą formuoja tokie veiksniai:Ų gamtiniai išteklaiŲ gyventojų skaičius, jų amžius, kvalifikacija, išsilavinimasŲ turimas gamybinis potencialas, atsargosŲ per ilgus metus susiklostę atitinkami individų poreikiai prekėms bei paslaugoms,technologinės žinios, turto paskirstymasŲ institucinė struktūra, papročiai, įstatymai.1.2 Ištekliai, jų ribotumas. Ištekliai (resursai) – visa tai, kas naudojama, kaip sąnaudos prekių ir paslaugų gamyboje.Yra 3 pagrindinės išteklių grupės: gamtiniai išteklai, darbo jėga, kapitalas.Ištekliai – tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti. Jų pagrindą sudaro gamtosištekliai. Skiriami realūs ir potencialūs gamtos ištekliai. Realūs naudojamiūkinėježmonių veikloje. Potencialūs dar nenaudojami, nes žmonija dar nesugeba jų valdyti.Gamtos ištekliai yra išsenkami ir neišsenkami. Neišsenkamų išteklių yra nedaug. Oras
 
ir vanduo priskiriami prie jų, tačiau matome, kad ir jie yra riboti. Išsenkamus ištekliusgalima suskirstyti į atkuriamus ir neatkuriamus. Dirvožemis – atkūriami. Gyvenamojierdvė, naudingosios iškasenos – neatkuriami ištekliai.Dauguma išteklių – riboti ištekliai, jie vadinami ekonominiais ištekliais arba gamybosveiksniais. Juos galima suskirstyti į tris grupes:1. Žemė – Ekonomistai šį terminą vartoja plačiąja prasme (žemė, ir kitas gamtosturtas – naudingosios iškasenos, saulėsenergija, vanduo)2. Kapitalas – Šis terminas vartojamas apibūdinti tuos daiktus, kurie bus naudojamigamybos procese. Tai pastatai, įrenginiai, medžiagos. Skirtingai nuo žemės turtų,kuriuos mums teikia gamta, kapitalas – žmonių darbu sukurtas produktas, naudojamas prekėms ir paslaugoms. Kapitalas – visos žmonių darbu sukurtos darbo priemonės,naudojamos ūkinėje veikloje.Kapitalo gamybos ir kaupimo procesas dar vadinamas investicijomis. Skirtingai nuovartojamų prekių, kapitalinės prekės arba investicinės prekės nėra pritaikytostiesiogiai žmonių poreikiams tenkinti. Jos yra naudojamos kitų prekių gamybai. Dabar sukurtas kapitalas tenkins mūsų poreikius netiesiogiai ir vėliau, tada kai jis bus panaudotas vartojimo prekių gamybai. Kapitalo gamyba reiškia vartojimo atidėjimą ateičiai, laukimą. Taigi, kapitali formavimas (kaupimas), priklauso nuo pasirinkimotarp dabartinio vartojimo ir didesnio vartojimo ateityje.Ekonomistai terminą “kapitalas” vartoja, galvodami apie realų kapitalą, o ne apiefinansinį kapitalą.Realusis kapitalas – tai gamyklos ir įrenginiai naudojami kitų prekių gamybai. Realiosinvesticijos – mašinų ar kito realaus kapitalo kaupimui.Finansinis kapitalas reiškia tik finansines vertybes – akcijas, obligacijas ar bankoindėlius. Akcijų ir obligacijų savininkai turi turtą tokia forma, kuri duos pajamų ateityje, dividendų ar palūkanų. Ekonomisto požiūriu akcijos nebus tiesioginiskapitalas. Akcijos nėra išteklius, kuriuo betarpiškai gaminamos prekės ir paslaugos.3. Darbas. Šis terminas reiškia žmogiškąjį išteklių, tai yra fizinį ir protinį žmogaussugebėjimą, reikalingą prekių ir paslaugų gamybai. Darbo jėga taip pat yra ribotasišteklius. Jis pirmiausia susijęs su paties žmogaus darbingo amžiaus riba, su darbingoamžiaus gyventojų skaičiumi, su jų išsimokslinimu. Ūkio sistemoje darbo jėga yra pagrindinis produktas.Būtina išskirti žmogiškąjį išteklių – tai verslumas, tai yra kažkas, kas įpareigoja.Tiksliau, tai verslininkas:Ų organizuojantis gamybą, sujungdamas gamybos veiksnius – žemę, darbą, kapitalą, prekių ir paslaugų kūrimui;Ų priimantis verslo sprendimus apie tai, kokias prekes ir kaip gaminti;Ų rizikuojantis, žinodamas, kad tie sprendimai gali būti ir netikslūs, klaidingi.Ų Teikiantis prekių gamyboje naujas technologijas ar verslo organizavimo formas. Norėdamas, kad pavyktų organizuoti verslumo sugebėjimus, asmuo privalo gautiinformaciją apie pasikeitimus ekonomikoje. Kiekvieno tokio verslininko versloorganizatoriaus klausimai yra šie: ar žmonės yra linkę mokėti už tai, ką aš galiu padaryti? Ar galiu parduoti prekę ar paslaugą pakankamai aukšta kaina, padengiančiakaštus ir atnešančia pelno.1.3 Poreikiai ir jų tenkinimas. Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės
 
 prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių)tenkinimą, atsiranda naujų, sudetingesnių (sveikatos apsaugos, išsimokslinimo,kultūros) poreikių, taigi bendra poreikių apimtis didėja. Gamyba negali patenkintižmonių visų poreikių, o norint tai įgyvendinti, reikia nuolat didinti produktų, o vėliau – prekių gamybos ir paslaugų teikimą Mūsų materialiniai poreikiai yra iš tiesų begaliniai. Ekonominiai poreikiai – riboti.Ekonomikos problema – galimybė rinktis iš tų galimybių, kurias mums leidžia ribotiištekliai.Ekonomika – mokslas apie tai, kaip yra paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai,siekiant patenkinti alternatyvius konkuruojančius žmonių poreikius.Ekonomiškumas (ekonomiška veikla) – tai didžiausias naudos pasiekimas mažiausiaiskaštais.Sąnaudų ir rezultatų kalkuliavimas, lyginimas (kiekybinė ir kokybinė pusė). Sąnaudos – tai gamybos procese naudojami ekonominiai ištekliai. (darbo jėga, medžiagos ir žaliavos, įrenginiai, kapitalas ir kt.).Ekonominės gėrybės ir laisvos (nekaštuojančios) gėrybės. Ekonominė gėrybė.Ekonomistai skiria gėrybes ir ekonomines gėrybes. Gėrybė – realios tikrovėsobjektas, tenkinantis žmonių poreikius. Žaliavos, miškai, vanduo, įvairios prekės ir  paslaugos ir tt. – tai gerybės. Gerybės gali būti laisvosios. Tačiau tokių gėrybių yralabai mažai (pvz. saulės šviesa, vėjas, lietus). Tokios gėrybės tiesiogiai negali būtiekonominės veiklos nei rezultatu, nei objektu.Ekonominėms gėrybėms būdingi specifiniai bruožai:Ų Ekonominės gėrybės yra ribotos. Tai reiškia, kad jų turimas kiekis negali patenkintivisus poreikius. Jeigu būtų jų perteklius, lyginant su poreikiais, tai jos nebūtų vertingos ir naudingos. Vertingumas ir naudingumas – tai irgi ekonominių gėrybių  bruožai;Ų Ekonominės gėrybės – tai būtinai nuosavybės objektas;Ų Ekonominės gėrybės visada yra sąmoningos veiklos rezultatas. Jų gamybareikalauja kaštų;Ų Ekonominės gėrybės rinkoje turi tam tikrą kainą, nes jos turi paklausą.Pagrindinis ir svarbiausias ekonominių gėrybių bruožas yra ribotumas.Privačios ir visuomeninės gėrybės. Visuomeninės gerybės – suteikia naudos visiems. Neįmanoma išskirti nei vieno vartotojo, nepaisant, kas už ją sumokėjo.Visuomeninėms gėrybėms nauda yra neišsenkanti: jeigu ja naudojasi vienas asmuo,tai kitiems vartotojams gėrybės teikiama nauda nemažėja.Išorės efektai (externalities).Ekonomikos mokslų sistema.1. Ekonomiksas nagrinėja racionalaus ūkininkavimo problematiką.2. Politinė ekonomija.3. Konkrečios ekonomikos, kurios skirstomos į šakines ir funkcines ekonomikas.
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...