1928m.

Lietuvos valstybs konstitucija

Pareng: Ieva Grigelionyt TEbd06_03

1928m. Konstitucij skelbianios faktins valdios susiformavimas

1926m. gruodio 17d. perversmas

valstybje padar gal ne tik paiai 1922m. Konstitucijai, bet ir turjo tiesiogin tak bsimj konstitucij demokratikumui. Perversmas buvo pusiau legalizuotas t pai dien, taiau liko paeistas konstitucinis principas, kad pakeitimai valstybs virnse bt vykdomi nepaeidiant demokratijos princip

Naujos konstitucins santvarkos formavimasis (1927m. Balandis)

Politin policija Kaune aretavo seimo nar

liaudinink J.Pajauj be Seimo sutikimo tuo paeidiant Konstitucijos nustatyt Seimo nario imunitet Todl valstiei liaudinink frakcija nedelsdama Vyriausybei teik interpeliacij. Seimas pareik nepasitikjim Vyriausybe. Vyriausybs atsakas - Seimo paleidimas prezidento aktu, remiantis tuo, kad konstitucija neva duodanti rinktis Vyriausybei atsistatydinti paiai ar paleisti Seim

Taiau iuo atveju dar svarbiau tai, kad prezidentas paleisdamas Seim, ignoravo kit to paties Konstitucijos 52 straipsnio reikalavim skirti naujus jo rinkimus, privaljusius vykti ne vliau kaip po eiasdeimt dien Seim paleidus. O is neskyrimas reik atsisakym neterminuotam laikui konstitucins institucijos Seimo, kuriai galiojusi Konstitucija buvo pavedusi statym leidyb.

 Anot tarpukario teisininko Masiulio

Nuomons

gruodio 17d. vykiai laikytini rm perversmu, o Seimo neirinkimas tikrasis konstitucinis perversmas. Riomerio odiais, pastarojo perversmo niekas legalizuoti jau nebemgino, kadangi jis tyia buvo nukreiptas prie formalin konstitucin santvark, o pagaliau Seimo neirinkimo ir jo visiko nebuvo i viso nebuvo galima legalizuoti.

Vyriausyb tarsi alia savs nepastebinti pagrindins konstitucins institucijos nebuvimo, tarsi ir toliau besitvarkanti pagal Konstitucij. Taiau i ties apie senj konstitucin santvark, kaip po pozityviai veikiani ir imperatyvin, nebeliko ko kalbti, kadangi vietoj konstitucijos atsirado savita tutuma, susiklost visikai nauja faktin konstitucija.

Savavalikai prasidjo buvusi Seimo funkcij perjimas Respublikos prezidento rankas, o ileidus nauj konstitucij tai buvo teisikai aprobuota.

1928 gegus 15d. Konstitucija

Respublikos Prezidentas, pritariant Ministr kabinetui, nesilaikydamas Konstitucijos

pakeitimo ir papildymo procedros, nustatytos Steigiamojo Seimo Konstitucijos, ileido nauj Konstitucij. Gegus 15d. Iki perversmo buvo veniama kaip Steigiamojo Seimo suaukimo diena, taip pat tai buvo Kariuomens vents diena. M.Riomerio
nuomone, pasirinkimas neatsitiktinis: pabrti ne valstybs gynimo funkcij, kiek tai, kad gruodio perversmas kariuomens pajg darbas.

Struktra

Preambul 15 skyri (kaip ir 1922m. Konstitucijoje), 107 straipsniai; 62 straipsniai (arba 58% nuo vis straipsni) liko

visikai identiki atitinkamiems senosios Konstitucijos straipsniams. Nepakeisti liko: VII skyrius Tautini maum teiss; VIII skyrius Respublikos gynimas; IX skyrius vietimo reikalai; XII Valstybs finansai ir XIII Socialin apsauga. Daugiausia buvo reformuoti IV skyrius Vyriausyb ir III skyrius Seimas.

Preambul

Konstitucijos preambulje teigiama,

jog Ministr kabineto pritariamas prezidentas, ne tauta ar jos atstovai, nutar paskelbti Konstitucij, i karto leidia vertinti jos primimo bd oktrojuota (valstybs valdovo duodama). Nors vieai vardinti to neveng ir patys LTS lyderiai.

I skyrius Bendrieji dsniai

Lietuva nepriklausoma demokratin v-b, suverenitetas Tautai; Valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas; statymas prieingas Konstitucijai neturi galios Apie teritorij Didinti galima statymu leidimo keliu, mainti atsiklausiant Tautos. Vilnius Sostin Autonomini krat valdymas Valstybin kalba lietuvi, simbolika

II skyrius Lietuvos pilieiai ir j teiss

Pilietybs gijimas. Natralizacijos

slygos. Dvigubos pilietybs negalimumas. Lygyb prie statym. Nelieiamas pilieio asmuo, bei ivardijamos kitos teiss ir laisvs (tarp j peticijos teis Seim, statym iniciatyvos teis 25tkst. piliei)

III skyrius Seimas

Seimas nebra nuolatin institucija, o dirba

kasmet aukiamomis dviems sesijomis, kurios, kartu pamus, galjo trukti iki 6mn. (28str.) Prezidentas savo iniciatyva arba remdamasis 3/5 Seimo atstov raytiniu pareikimu, gavo teis suaukti Seim nepaprastosioms sesijoms, i anksto numatytiems klausimams sprsti. (36str.) Abi sesijas Prezidentas galjo baigti anksiau laiko arba paleisti Seim (53str.)

Apie rinkimus

Seimas renkamas 5m.visuotiniais, lygiais, tiesioginiu bei slaptu balsavimu, proporcine

sistema paremtais rinkimais. Naujo Seimo rinkimai tiek senojo kadencijai pasibaigus, tiek paleidus j, turjo vykti ne vliau kaip per 6mn.; Taiau is laikotarpis netaikomas pirmajam Seimui rinkti
Vadovaujantis iuo 28str. Prezidentas, neaukdamas Seimo, 8m. Pats vienas vykd vis statym leidyb, be to sukonkretino Konstitucij, ileisdamas tokius st. kaip Prezidento rinkim st.

Vietos savivaldybs rinkimai

Rinkim reikalavimas vietos savivaldybms

buvo nutyltas naujoje konstitucijoje, pakeistas nurodymu, kad savivaldybs organ rinkim tvark nustato statymas (71str.) Tai sudar nustatyti ne tiesioginius o cenzinius rinkimus ir vedimo tvark, lmusius savivaldybi patikimum ir leidusiems valdantiesiems jas skmingai pritaikyti prezidento, o vliau ir Seimo rinkimams.

IV skyrius Vyriausyb Prezidento galios stiprinimas

nebesiejama su seim kaita, nes atsisakyta valstybs vadovo rinkim Seime; Konstitucija skelb, kad prezidentas bus renkamas specialiai tam tikslui irinkt rinkik, ia vadinam ypatingais tautos atstovais, kolegijos, t.y. netiesioginiais rinkimais.

Prezidento kadencija iplsta iki 7m. Ir

Tiesioginiai rinkimai negaljo garantuoti konkretaus norimo rezultato Smetonai, todl tiktasi rengiant special statym rasti bd taip suformuoti prezidento rinkim korpus, kad rinkim metu jis galt usitikrinti norim rezultat. Taigi, nustaius sudtingus daugialaipsnius rinkimus pagal schem: rinkjai savivaldybi tarybos ypatingi tautos atstovai prezidentas. Viskas udangstoma tuo, jog Prezidentas kildinamas i tautos.

Toliau auginamos Prezidento institucijos galios...

Tam paiam asmeniui prezidentavimo kadencij skaiiaus; Atsisakyta galimybs nualinti anksiau laiko; O ikelti baudiamj byl prezidentui
dl tarnybinio nusikaltimo ar tvyns idavimo reikjo Seimo nari daugumos.

Esminis Prezidento teisins padties pasikeitimas:

ioje Konstitucijoje jis jau buvo ne tik Vyriausybs sudedamoji dalis, bet ir aktyvus bei savarankikas statym leidiamosios galios subjektas dviem atvejais: Neesant irinkto Seimo arba Pertrauk tarp sesij metu

1.

2.

(ie statymai turi galios lig Seimas juos pakeis)

Ministr kabinetas

Prezidentas gavo teis pats skirti ir

atleisti ministr pirminink, o jo teikimu ir kitus ministrus, taip pat paleisti Ministr kabinet arba atskirus jo narius. Ministr kabinetas turjo turti Seimo pasitikjim, o nepasitikjimui pareikti kvalifikuojama 3/5 Seimo atstov bals dauguma.

Valstybs taryba prezidento sudaryta institucija

Auktos kvalifikacijos patariamoji teiss dalyk institucija.Tvark statymus, reng ir svarst j sumanymus; Naujoji institucija talkino Vyriausybei ne tik gyvendinti statym iniciatyvos, bet ir j primimo funkcij.

Taip pat 1928m. Konstitucijos naujovs

Skyriuje Teismai nebeliko nuostat dl administracinio teismo funkcijos; Nauja dar buvo tai,kad Seimo priimtas ar atmestas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas turjo bti atiduotas sprsti Tautai, jei per tris mn po primimo ar tametimo to pareikalaut prezidentas arba 50tkst. Turini teis rinkti Seim piliei. Tokio reikalavimo negavus, Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, prajus trims mnesiams po jo paskelbimo dienos, turjo sigalioti.

Privalomo referendumo atvejai

Mainant valstybs teritorij ir vykdant sipareigojim tikrinti Konstitucij. Konstitucija leido skelbti referendum

dl Seimo priimt ar atmest jos pakeitim ir papildym, taip pat dl jo priimt ar atmest paprastj statym (104str. ir 104str.)

XV skyrius vedamieji nuostatai

106str. i Konstitucija veikia nuo jos paskelbimo dienos, bet ji tikrinama ne vliau kaip per deimt met, tautos atsiklausimo keliu. i nuostata turjo suvelninti oktrojavimo fakt, kad Konstitucija bus tikrinama referendumu. Btent dl ios aplinkybs 1928m.Konstitucija literatroje vertinta kaip laikinas aktas.

1928m. Konstitucijos charakteristika:

Vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos Prezidento, gali ipltimas, autoritarini element valstybs valdym diegimas, kartu isaugant svarbiausius demokratinius institutus, netgi demonstruojant padidjus pasitikjim tokiu tiesiogins demokratijos institutu kaip referendumas.

M. Riomeris teig, kad pats provizorinio (iankstinio, parengiamojo) dokumento paskelbimas reiks diktatros akt, taiau tok, kuris turjo kaip tik pai diktatr suvaldyti ir jai suteikti teisin valdios pobd, apriboti i perversmo kilusi faktin valstybs valdi , kurios galia iki Konstitucijos buvo teisikai nerinbota.

Atsivelgdamas visas aplinkybes, pats Antanas Smetona Konstitucijos keitim apibdino kaip drs ir atsarg ingsn: drs todl, kad tai padaryta neatsiklausus tautos, atsarg, nes Konstitucija nebuvusi galutin.

Literatra:

K. L. Valanius Lietuvos valstybs

konstitucijos 1928m. Lietuvos valstybs konstitucija M.Maksimaitis Lietuvos valstybs konstitucij istorija Lietuvos teisinink draugija Lietuvos teiss krimo principai (Tarptautins konferencijos mediaga)