SOCIALISTŲ PATIRTĮ JUNGSIME SU „FRONTO“ VERŽLUMUMindaugas StakvilevičiusBirželio 20 d. posėdyje dauguma LSP tarybos narių išreiškė palankią nuomonę dėl jungimosi su„Fronto“ partija. Manau, kad verta šia proga viešai aptarti kai kurias socialistinio judėjimo problemas.Patiko Algirdo Paleckio per posėdį pareikštas radikalumas – atviras pasisakymas už socializmoidėjas. Matyt, ir pats sparčiai brendo per tuos dvejus rinkimus, ir reali politinė veikla negailestingaimokė atskirti perėjūnus nuo nesavanaudiškų politikų. Pats gyvenimas jį pastūmė į tikrą kairę. Nejučiom prisimenu Fidelio Kastro pažiūrų evoliuciją. Pradėjo jis kaip kovotojas už Kubos realią nepriklausomybę, o JAV priešiškumas, agresyvumas Fidelyje išugdė komunistą. Ir dar: viešą kategorišką buvusių ir esamų valdžių peikimą vis labiau atsveria sisteminis Algirdo požiūris į realią kovą, į naują visuomenės formaciją.LSP lig šiol deklaravo socialistinius principus, drauge kažkiek bendraudama su Europoskairesnėmis nei socialdemokratai partijomis. Pvz., su latvių socialistais, kurių pirmininką Alfredą Rubiką išrinko į Europarlamentą; į Europarlamentą išrinkti ir su mumis bendraujantys Graikijos,Čekijos ir Moravijos komunistai ir net 8 Vokietijos Demokratinio socializmo atstovai. Tik tiek veiklos, neturėjusios šalyje pastebimo poveikio, LSP ir tebūtaPer mokyklos vadovėlius, spaudą, radiją, televiziją vis kalama ir kalama netiesa, kad socializmas – kažkas blogo, net labai negero, smerktino. Deja, Lietuvoje daugumai, ypač apie tarybinius laikusnenutuokiančiam jaunimui, jau šita netiesa įkalta. Ir vis dažniau dominuoja politinis primityvumas...Ne šio straipsnelio tikslas – giliau aptarti ankstyvojo socializmo nesėkmių priežastis. Ir tai, kad70% pramonės buvo militarizuota; ir tai, kad su kiekvienais metais daugėjo apsimetusių socializmostatytojais. Ir tai, kad mokslo, technikos vystymas ir diegimas buvo nustumtas į formalias procedūras; kad šaltkalvio atlyginimas viršijo konstruktoriaus ar profesoriaus algą. Prisiminkime,kokius stebuklus kūrė tarybiniai lėktuvų, tankų reaktyvinių pabūklų konstruktoriai, kai didžiulė bėda prispyrė. Ir dar: labai daug vakarų mokslininkų, konstruktorių buvo palankiai nusiteikę Tarybų Sąjungai. Deja, po karo ir didelę dalį savųjų išvaikė, ir draugiškuosius atbaidė.Primityvieji ir agresyvieji ar tie, kas neatsispiria kapitalui, žiūrėk, ir užmeta Algirdui Paleckiui:kam jis neatsižada senelio, kad jis už jį neatsiprašo. Dar ko?! Duokdie daugiau tokių inteligentų Lietuvai, kaip Justas Paleckis. Atsimenu, kokį didžiulį autoritetą jis turėjo Lietuvoje. Tai liudija ir tometo mano kaimyninio Skovagalių kaimo Jaunimo organizacija, savo jėgomis pastatęs prieš 75metus kultūros salę, kurioje jau tada ne be Justo Paleckio pagalbos vykdavo ir kultūriniai, ir kairiosios politikos renginiai. Deja, aktyviausius po vokiečių okupacijos baltaraiščiai išžudė.Bet aš atsimenu ir tai, kaip daugelis tada laukusių tarybų valdžios, neužilgo karčiai nusivylė, pamatę, kad jis, tikrasis tarybinis gyvenimas kai kuriais aspektais labai jau toli nuo propaguoto. Vatada ir suskilo laukusieji. Vieni, kaip Vincas Krėvė Mickevičius, pasuko į Vakarus; kiti talentingi plunksnos meistrai, viešai neprisipažinę nusivylusiais, pritilo arba nusigėrė ir jų nišą užėmė prisitaikėliai.Bet liko – jų dogmatikais komunistais nepavadinsi – tie, kurie būdami Komunistų partijoje, prisidėjo prie socializmo kūrimo, drauge įmanomai slopindami valdančios sistemos agresyvumą,
Leave a Comment