1 Seminaras: Civilin teis kaip teiss aka, jos reglamentavimo objektas ir metodas 1. Civilins teiss visaapimantis pobdis.

Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. 2. Civilins teiss samprata, objektyvioji ir subjektyvioji civilin teis. Civilin teis - tai savarankika teiss aka, sudaranti visos privatins teiss, kurios normos sveikauja su morals normomis, pagrind. Tai objektyvios civilins teiss apibrimas. Taiau teiss doktrinoje ir teiss aktuose civilins teiss terminas vartojamas ir kitokia prasme, t. y. kaip asmens subjektins teiss apibdinimas. Subjektin teis - tai civilinio teisinio santykio elementas, kuris suteikia galimyb ios teiss turtojui atitinkamai elgtis ar reikalauti tam tikro elgesio i kit asmen. 3. Kokiomis prasmmis gali bti vartojama svoka civilins teis"? ymus Rusijos mokslininkas prof. I. Pokrovskis 1924 m. Savo veikale Romos teiss istorija ra: vieoji teis gali bti charakterizuojama kaip teisionio centralizavimo sistema-viskas joje persmelkta subordinacijos bei valdios ir pavaldumo dvasia 4. Kokiais kriterijais vadovaujantis atskiriama vieoji ir privatin teiss? Kokia io atskyrimo reikm? Esminis viej ir privaij teisini skirtumas yra tas, kad privats santykiai tai santykiai dl privaiosios nuosavybs bei asmeninio pobdio grybi, kurie formuojasi tarp automatik ir laisv asmen, kuri padtis teisikai lygi. i teiss dichotomija turi ideologin prasm-pabria valstybs nesikiimo privaius turtinius santykius principo esm, sudaro palanki atmosfer privatins teiss prioritetiniam pletojimui-ir metodologin reikm-naudojama kaip turtini santyki teisinio reglamentavimo diferencijavimo kriterijus. Dichotmija [gr. dicha pusiau + tomija], dalijimasis dvi dalis, akojimasis dvi akas. 5. Koki vieosios ir privatins teiss sveikos pavyzdi galite nurodyti? Pranczijos civilinis kodeksas, priimtas 1804 m. Veikiant Pranczijos revoliucijos ikovojim dvasiai, privatins nuosavybs ir sutari laisvs principus tvirtino kaip absoliuiais ir nelieiamas grybes. ios idjos buvo tapusios visuotinai pripaintais civilins teiss principais. Kitas pavyzdys atsirado pasibaigus po Pirmojo pasaulinio karp Vokietijoje kilusiai ekonominei suirutei.Vien tik privatins teiss pltros kontekste treiajame deimtmetyje Vokietijoje susiformavokins teiss doktrina, kurios atstovai visikai arba i dalies neig teiss skirstym viej ir privatin, pagrsdami galimyb privatiems santykiams reglamentuoti taikyti ir vieosios teiss normas. 6. Kokios teiss akos priskiriamos privatinei teise, o kokios - vieajai teisei? Prie vieosios teiss paprastai priskiriama administracin, baudiamoji, mokesi, aplinkos apsaugos teis, taip pat procesins-baudiamojo, administracinio bei civilinio proceso-teiss akos. Privatinei teisei priskiriama- civilin,darbo, eimos, komercin teis. 7. Koks yra privatins teiss ir civilins teiss santykis? 1

Privatin teis ir civilin teis yra sinonimai. I tikrj ie terminai yra labai glaudiai susij, bet atspindi to paties reikinio skirtingus aspektus. Bet laikui bgant, ekonomini santyki pltra sudar prielaidas privatins teiss skaidymuisi kaip savarankikos privatins akos susiformavimokomercin, o vliau ir darbo teis. Todl civilins teiss terminas vl tapo reikalingas naujoms civilins teiss funkcijoms ir jos morm taikymo riboms apibrti. 8. Kokie yra civilins teiss tikslai? Civilins teiss tikslai tai civilins teiss paskirties konkretizavimas, atsivelgiant konkreius valstybs ekonomins ir socialins politikos u-davinius, kuriuos vykdyti savo valstybs pilieiams (rinkjams) yra sipareigoj valstybs politikai asmenys , tiesiogiai dalyvaujantys statym leidyboje. Taigi civilins teiss tikslus lemia valstybs vykdoma politika ir jos suformuota teisin ideologija. 9. Koks yra civilins teiss reglamentavimo objektas? Reglamentavimo objekt sudaro trij ri visuomeniniai santykiai: Turtiniai santykiai; Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais santykiais; Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais santykiais. 10. Ar civiliniai statymai pateikia turto apibrim? Kodl? LR civiliniam kodekse nera konkretaus savokos "turtas" apibrezimo nes yra labai daug ivairiu nuomoniu kas yra turtas todel turtas yra ivardijamas ne tik kaip materialiosios vertybes ,bet ir kaip ne materialiosios vertybes. 11. Civilins teiss paskirtis ir funkcijos iuolaikins teiss sampratos kontekste. Civilins teiss paskirtis-siekiant socialinio kompromiso sureguliuoti preki ir pinig apyvartos santykius ir utikrinti apyvartos dalyvi, taip pat turto ir kitoki grybi savinink (valdytoj) galimyb patiems tavrkyti savo reikalus, utikrinti j teisi ir interes apsaug ir gynim nuo kit asmen nesining ir neteist veiksm alingo poveikio. 12. Ar civilin teis reglamentuoja visus turtinius santykius? Jei ne, koki turtini santyki civilin teis nereglamentuoja? Civilin teis reglamentuoja visus turtinius santykius, kuri nereglamentuoja vieoji teis bei kitos privatins teiss akos, ir kartu nustato CK normu taikymo slygas ir tvark turtiniams santykiams, kurie priskirti kit teiss ak reglamentavimui. 13. Turtiniai santykiai, reglamentuojami civilinje teisje (pateikite turtini santyki reguliuojam vieosios teiss bei civilins teiss pavyzdi). 14. Ar civilin teis reglamentuoja visus asmeninius neturtinius santykius? Asmenini neturtini santyki reglamentavimas yra iimtis civilins reglamentavimo objektas, t.y. civilin teis reglamentuoja tik tuos asmeninius neturtinius santykius, kuriuos numato CK arba kitas statymas. 2

15. Asmenini neturtini santyki rys. Kuo ie santykiai skiriasi nuo turtini santyki? Civilins teiss reglamentuojami asmeniniai neturtiniai santykiai skirstomi dvi ris: Asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais; Asmeninius neturtinius, nesusijusius su turtiniais. Pirmajai riai priskiriam santyki objektas yra tokia asmenin vertyb, kurios naudojimas gali sukurti turtinius santykius. Tokios vertybs yra autoryst, juridinio asmens pavadinimas, preks enklas. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos produkt: mokslo, literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo bei naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo ir pasiekia tam tikr krybos rezultat. Jeigu tas dvasins krybos produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl nematerialini grybi, neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra vertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus, organizuoto moni kolektyvo individualyb), atskleidia jos visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas, vardas (pavard), nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio gyvenimo, susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs neatsiejamos nuo asmens, j negalima perleisti, pasisavinti ir pan. 16. Ar eimos santykiai eina civilins teiss reglamentavimo objekt? Taip eina. eimos teiss reglamentavimo objektas yra specialiai apibrtas ir iimtinis (specialus), palyginti su bendruoju civilins teiss reglamentavimo objektu. Taigi, eimos teiss atribojimo kriterijus teisini santyki subjektai, kuriuos sieja santuoka, tvyst ar kiti eiminiai santykiai. 17. Ar LR civilinis kodeksas gali bti taikomas vieosios teiss reglamentuojamiems santykiams? Jei taip, ar yra koki nors taikymo apribojim? CK 1.1 straipsnyje civiliniai statymai netaikomi: Turtiniams santykiams, kurie pagrsti statym nustatyta asmen pavaldumu valstybs institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba statym nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko statym nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas, skaitant valstybs mokesi, kit privalom rinkliav ar mok valstybei ar jos institucijoms, valstybs biudeto santykius bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos 18. Atribokite civilin teis nuo kit teiss ak (baudiamosios, administracins, konstitucins). Atriboti CT nuo valstybins ar BT nesunku, nes j reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss, nes jos turi daug bendro su CT. Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin teis reguliuoja santykius, atsirandanius valstybs institucijoms gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini bendrovi steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, valstybinms monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracin teis , bdinga tai, kad viena i i santyki ali yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip 3

jai pavest vykdomj tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybs miesto valdyba) lygybs pagrindu sudaryt rangos sutart dl savo patalp remonto, iuos sutartinius santykius reguliuot jau ne administracins, bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo, koordinavimo elementai ir teisin lygyb. CT reguliuoja daugiau bendrus privaius santykius, kitos privaios teiss akos, - siaurus, specifinius privaios teiss santykius. 19. Kokiais kriterijais vadovaujantis civilin teis atskiriama nuo darbo teiss? Darbo teiss atribojimo nuo civilins teiss kriterijus yra teisini santyki objektas.Darbo teisini santyki objektas darbin funkcija, o civilini teisini santyki objektas konkreiai apibrtos grybs (daiktai, teiss, veiksmrezultatai, kitos grybs).