14 pleneras_2.qxp 08.08.

2009 9:09 Page 526

Dainius Gintalas
„Ðiaurës Atënai“. Nr. 37. 2008 10 03

Tarp Kurðmariø ir Baltijos jûros besidrie-

Uþdarymas
Visada menininkams gero linkintis buvæs Neringos
miesto meras Romanas Kizevièius
Plenero ansamblis „Joldija“ ir plenero poetas
Dainius Gintalas su savo þmona Erika
kiantis ðventasis kurðiø pirðtas – Nerija, á kurià
ið þemyninës dalies urzgianèiais keltais mus
perkelia modernieji Charono palikuonys,
daugeliui tampa puikia nervø reabilitacijos
zona. XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje,
bëgdami nuo sociumo taisyklëmis iðraizgyto
miesto teritorijø ir su tuo susijusiø átampø,
ieðkodami per sàlytá su gamta iðsilaisvinimo
bûdø nuo bet kokios biurgeriðkos moralës, á jà
traukë vokieèiø menininkø sambûrio „Brücke“
nariai Maxas Pechsteinas bei Karlas Schmidt-
Rottluffas beigi þymiausiu Rytø Prûsijos eks-
presionistu tituluojamas Ernstas Mollenhaueris,
kurie apsistodavo prieglauda tapusiame
Hermanno Blodës vieðbutyje Nidoje. Èia jie,
atklydæ su savo modeliais, ne tik kûrë eks-
presionistinius aktus bei peizaþus, bet ir kuo
puikiausiai naudojosi talasoterapijos (druskingo
jûros vandens, aplinkos oro ir smëlio) gydo-
muoju poveikiu, þinoma, neatmesdami dar
vieno bûdo atsipalaiduoti nervø sistemà nuo
verþianèiø átampø – bohemos terapijos. Pasi-
rodo, ji buvo tokia gaji ir ugninga, kad, anot
E. Mollenhauerio, vienam senam ir apykurèiam
profesoriui, neiðtvërusiam triukðmo, yra tekæ
visø mandagiai atsipraðyti ir iðvykti á Karaliauèiø.
Bet jau po trijø dienø jis vël buvo Nidoje. O M.
Pechsteinà þmonës kartais aptikdavo miegantá
jau gerokai ásidienojus ant karðto kopø smëlio
ðalia molberto ir daþø. Kartais tenai gulinëdavo
ir koks konjako buteliukas.
Ðiømetë Sauliaus Kruopio iniciatyva Nidoje
rengiamo dailininkø plenero, vykusio rugsëjo
mënesá, tema – „Kurortas“. Kaip byloja
Valerijos Vaitkevièiûtës sudarytas „Tarptautiniø
þodþiø þodynas“ (1999), „kurortas – vietovë,
kurioje yra gamtiniø gydomøjø veiksniø:
sveikatai palankus klimatas, mineralinio van-
dens versmiø, gydomojo purvo, specialiø
ástaigø, pensionø bei árengimø ligoniams gyd-
yti; skiriami klimato, mineralinio vandens
(balneologiniai) ir purvo kurortai“. Ðiuo poþiû-
riu Nida – klimato kurortas. Pastarasis bend-
ràja prasme gali asocijuotis ir su galybe kitø, èia
neiðvardytø dalykø – su kultûrinëmis ir gam-
tinëmis pramogomis (kinu, koncertais, pa-
rodomis, diskotekomis, pasivaikðèiojimu, pasi-
vaþinëjimu dviraèiu, grybavimu, paukðèiø ðëri-
mu duona, sklandymu su specialiai tam skir-
tais aparatais), mityba, naujomis paþinti-
mis, erotiniais nuotykiais ir t. t. Kaip teigiama

526
14 pleneras_2.qxp 08.08.2009 9:09 Page 527
informaciniame Nidos plenero biuletenyje,
„pageidaujame, kad dailininkai tapytø –
mauduoles, nuogales jûros pakrantëje, kurorto
ðurmulá, bei patá paplûdimá..“. Panaðu, kad
kurorto sàvoka pateikiama siauràja, tai yra
pliaþo, prasme, inspiruojant kurti moters ar
vyro aktà arba figûras su maudymosi kostiu-
mais, na arba tiesiog perteikiant aplinkos
peizaþà ir siekiant gráþti prie tø paèiø motyvø,
kuriuos taip gausiai plëtojo garsieji „Brücke“
menininkai, netgi tos paèios tapymo manieros.
Vieniems ðis tradicinis poþiûris tapo gana
artimas (Artûras Savickas, Saulius Kruopis,
Romualdas Kunca, Arminas Riegers, Jûratë
Kadusauskaitë), kiti savo darbuose perteikë
daugiau vizualiniø asociacijø, susijusiø ne tik su
nuogalëmis, bet ir karnavalu, cirku, persi-
rengëliais. Ðiuo poþiûriu kurortas tampa
erotiniø þaidimø, gundymø, dþiaugsmingo
ðokio ir ðëlsmo, pirmykðèio polëkio zona
(Rimtas Tarabilda). Uþtektinai psichodelinio
ðëlsmo áneðë ir Lino Cicëno bei jo mokiniø
Mindaugo Ûbos bei Edgaro Gerasimovièiaus
meninës akcijos, eskaluojanèios neurotinio
komunikavimo, dvasinio kanibalizmo bei labai
stipraus prisiriðimo prie laisvës idëjø
problemas.
Dar gráþtant prie akto temos, galima prisi-
minti, kad moterys tapytojos, deja,
paklusdamos moters kaip erotinio objekto
vaizdavimo tradicijai, jos inercijai, irgi tapo ne
vyrø, o moterø aktà (Vija Tarabildienë, Ingrid
Kaftan). Antraip randasi gandrø (tautosakinis
geradario-neðëjo) ar ðernø (vyriðkos jëgos,
karingøjø galiø kulto) motyvai (Galina Marin-
Datloof), na, o geriausiu atveju iðdygsta uþslë-
pta nuoroda á stipriosios lyties nuogybæ –
vyriðkas (arba vyriðkos konotacijos) maudymosi
kostiumas (Karina Stängle). Ðtai ir viskas. Kal-
bant apie aktà, atrodo, kad plenero moterø
pasàmonëje dar vis kirba ið patriarchalinës
visuomenës atklydæ modeliai, pagal kuriuos vy-
ras yra dràsinamas savo subjektyviai iðraiðkai,
savæs áprasminimui, libido patenkinimui, o mo-
teris paverèiama anonimiðkumo siekianèia arba
vyriðkuosius polëkius imituojanèia bûtybe, kuri
savo libido, kalbant apie pasirinktà meninio
objekto lytá, nukreipia ta paèia linkme kaip ir
vyras.
Panaðu, kad ðiemetinë plenero tema –
„Kurortas“ vis dëlto daugeliui yra tapusi vidiniu
kurortu, tai yra vidinio atsipalaidavimo ir laisvës
nuo uþduotosios temos apraiðka. Jà gana aki-
vaizdþiai perteikë paèios laisvës problematikà
nagrinëjanti Aija Zarinia, taip pat Silvija Drebic-
kaitë, Graþina Vitartaitë bei sveèiai ið Vokietijos
Marlene Grassman ir Wolfgangas Leberis. O jos
apsireiðkimo kulminacija laikyèiau Dariaus
Joneikos labai subtiliai faktûrinëmis bangelëmis
drobæ nuklojusias ir tarsi nervinio audinio
pavirðiø perteikianèias baltà ir geltonà
abstrakcijas. Visiðkai netoli ðio pasirinkto kelio
ir Saulius Rudzikas bei vokietë Britta Naumann,
kuri savo pusiau abstraktiems, pusiau figû-
riniams darbams naudojo pajûrio smëlá. Beje,
pastaroji savo nelaime (paslydusi ant ðlapio
grindinio susilauþë kojà) labiausiai priartëjo prie
Hermanno Hessës romane „Kurortininkas“
perteikto kurortininko vaizdinio, „kurio
specializacija – sirgti ir gydytis“. Tokiu bûdu
kurortas akivaizdþiai apsireiðkia ne tik kaip
atsipalaidavimo, reabilitacijos, bet ir traumø
zona. Taip pat klastos ir agresijos vieta. Tà
patvirtina pasakojimas apie dar ðià vasarà pliaþe
supykusios ðernës pargriautà vienà moterá.
Kurorte ir taip nutinka. 
Rita Boèiulytë
„Klaipëda“, 2008 09 12
Kaip ir prieð gerà ðimtmetá, menininkai ið
Lietuvos ir svetur vël ieðko ákvëpimo, buriasi ir
kuria vaizdingoje Nidoje. Menininkø asociacija
„Tiltas“ ðá rudená jau 14-àjá kartà sukvietë
dailininkus á tarptautiná tapybos plenerà „Nidos
ekspresija“.
Nutiesë Kûrybos tiltà
XX a. pradþioje Nidoje buvo sukurta
tûkstanèiai paveikslø, èia lankësi gausybë Eu-
ropos menininkø. Ekspresionistinës „Brücke“
grupës nariø Nidoje tapytos drobës Europos
aukcionuose dabar kainuoja milijonus. Jos
eksponuojamos þymiausiuose pasaulio muzie-
juose ir galerijose. 1968-aisiais Berlyne ákurtas
„Brücke“ muziejus, primenantis, kad 1905-ieji,
kai susikûrë ði grupë, laikomi ekspresionistinës
tapybos gimimo metais.
Pleneras „Nidos ekspresija“ tæsia ekspresio-
nistines „Brücke“ kartos tradicijas. Rengiamas
nuo 1995-øjø, jis siekia atnaujinti iki 1945 m.
Nidoje veikusios garsios Nidos menininkø
kolonijos kûrybinæ nuotaikà. Pirmiausia jis at-
gaivino vokieèiø dailininkø ekspresionistø tradi-
cijà rinktis H. Blodës „Dailininkø verandoje“
(Dabar vieðbutis „Nidos Smiltë“) ir jau ketu-
rioliktus metus rudenëjant Nidos kûrybinëje
erdvëje suburia ávairiø ðaliø menininkus.
Asociacija „Tiltas“ jungia 140 menininkø ir
sveèius, iki ðiol dalyvavusius pleneruose.
Sukauptos jø tapybos ir grafikos kolekcijos
parodos surengtos Lietuvoje ir uþ jos ribø –
Italijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Rusijoje,
Vokietijoje.
Á plenerà – ið ávairiø ðaliø
Ðiemet „Nidos ekspresija“ nutiesë kûrybos
tiltà tarp Druskininkø ir Neringos. Pasibaigus
Druskininkø tapybos plenerui „Raigardas“, dalis
jo menininkø atvaþiavo ir á Nidà.
Rugsëjo 5–16 dienomis èia vykstanèiame
plenere dalyvauja 24 menininkai ið Lietuvos,
Vokietijos, Latvijos ir Izraelio – daugiausia
tapytojai ir grafikai, Nidoje kuriantys kurorto
tema.
Lietuvai atstovauja dailininkai Romualdas
Kunca, Darius Joneika, Saulius Rudzikas, Ar-
turas Savickas, Graþina Vitartaitë, Silvija Dre-
bickaitë, Vija ir Rimtas Tarabildos, Arûnas
Rutkus, Jûratë Kadusauskaitë, Linas Cicënas su
savo mokiniais ir plenero iniciatorius Saulius
Kruopis. Plenero poetas – Dainius Gintalas,
videodokumentalistas – Algirdas Tarvydas.
Prie Lietuviø tapytojø prisidëjo Galina-
Datloof ið Izraelio, latvë Aija Zarinia, Vokietijos
menininkai Wolfgangas Leberis, Marlenë Gos-
smann, Karina Stängle, Arminas Riegeris, In-
grida Kaftan, Waltraud Schwarz ir Britta Nau-
mann, Viola Vassilieff.
Kurortas – neiðsemiama tema
Ðiø metø plenero teminis orientyras, kaip ir
pernykðèio, yra kurortas. „Plati ir turbût
neiðsemiama tema. Antri metai bandome á jà
ásijausti. Tapome besimaudanèiuosius, nuogales
jûros pakrantëje, kurorto ðurmulá ir rudenëjantá
paplûdimá, – pasakojo plenero vadovas tapy-
tojas S. Kruopis. – Bendraujant ir kuriant Ni-
doje, smagu atrasti sau patiems gilesniø sàsajø
su praeitimi, tradicija ir gyvu jos tæstinumu bei
paslaptingomis stichijomis, veikianèiomis mûsø
esatá“.
Praëjusá ðeðtadiená pleneras prasidëjo „Ug-
nies þibintø“ performansu: dailininkai specia-
liais daþais iðtapë dvi deðimtis kiniðkø þibintø
ir juos áþiebæ paleido á nakties dangø. Plenero
finiðas – pirmadiená. Plenero uþdarymo metu
Nidos informacijos ir turizmo centre „Agila“
bus eksponuojamos dar neiðdþiûvusios drobës.
Kasmetiná renginá globoja Neringos mies-
to savivaldybë, Vokietijos ambasada, Lietuvos
kultûros ministerija ir Lietuvos dailininkø
sàjunga. 
527
14 pleneras_2.qxp 08.08.2009 9:10 Page 528

Rimtas Tarabilda
Paukðèiø turgus prie vieniðosios
kopos. 2008
Tempera, popierius, 30x43
/Vieðbuèio „Nidus“ nuosavybë/

528
14 pleneras_2.qxp 08.08.2009 9:11 Page 529

Silvija Drebickaitë
Jûra. 2008.
Aliejus, drobë, 70x70
/autorës nuosavybë/

„Buvo ðilta apniukusi rudens diena, jûra – beveik rami, viena kita lûþtanti ban-
ga, o dangus virð jûros kybojo gana grësmingas – pilkas. Laukëme operatoriø ið
,,Panoramos“, turëjo filmuoti tapanèius menininkus. Kas atsineðë jau nutapytà
drobæ, kad uþdëtø paskutinius potëpius, kas – visiðkai baltà...
Vëjas plaikstësi, vertë nuo molbertø drobes, smëlis maiðësi su daþais. Tapy-
dama perteikiau tos dienos nuotaikà...
Paskui mus matë visa Lietuva savo ekranuose.“
14 pleneras_2.qxp 08.08.2009 9:12
Saulius Kruopis. Smëlio moteris. 2008
Aliejus, drobë /S. Eidrigevièiaus nuosavybë/
Vida Maþrimienë
plenero mentyrininkë
„Literatûra ir menas“. 2008 09 20 Santrauka
Pleneras „Raigardas 2008“, ágavæs skambø
projekto „Nida – Druskininkai. Smëlio tiltai“
pavadinimà, ðiemet spalvingomis gijomis
sujungë du kurortinius miestus, iðjudindamas
ne tik druskininkieèius menininkus, bet ir jø
IX tarptautinio tapybos plenero „Raigardas 2008“
projekto „Nida – Druskininkai. Smëlio tiltai“ dalyviai
530
Page 530
Skaidrë Butnoriutë. Smëlio tiltai. 2008
Akrilas, drobë /S. Rudziko nuosavybë/
kolegas ið Vilniaus, Kauno, Latvijos, Lenkijos.
Didþiausias ðio plenero privalumas, kad
ruoðtasi jam ið anksto, siekta idëjos vientisumo,
tobulintos plenero suvokimo amplitudës.
Nuolatinis „Raigardo“ plenerø organizatorius ir
iniciatorius Saulius Rudzikas, ne kartà prie
Nidos temø sugráþtantis tapytojas Saulius
Kruopis, ið Lenkijos atvykæs garsus dailininkas
Stasys Eidrigevièius, bei visa dailininkø
komanda – Darius Joneika, Rûta Katiliûtë,
Jûratë Kazakevièiûtë, Skaidrë Butnoriûtë,
Arturas Savickas, Viktorija Kosenko – tapë
peizaþø ir laisvas kompozicijas, sugáþdavo prie
figûriniø ar abstrakèiø regimybiø, tapybos
vaizdus praturtino fotomeno ir grafiniø iðraiðkø
vaivorykðte.
Pleneras (prancûziðkai plain air – atviras oras,
reglamentuoja jo savitumà, dailininko bûtinybæ
dirbti atviroje erdvëje. Plenero ðaknys siekia
romantizmo epochà, driekiasi impresionizmo
ðedevrø kaleidoskope... Plenerinës tapybos
intencijos neaplenkë ir lietuviø dailininkø.
Freiburgo apylinkëse Adomas Galdikas nuliejo
geriausius savo peizaþus, plenerinei tapybai
didþiàjà savo kûrybos dalá paskyrë Adomas
Varnas, Justinas Vienoþinskis, Petras Kalpokas.
Dailininko V. K. Jonyno palikime galima aptikti
unikaliø peizaþo kompozicijø, atliktø Paryþiuje,
Maince ir Niujorke. „Að visada neðiuojuosi su
savim daþus, nes neþinia kur man jø gali
prireikt“, – mëgdavo sakyti lietuviø dailës
klasikas Antanas Gudaitis.
Nuo potëpio iki poezijos
Abstrahuotø vizijø sukûryje gimsta Sauliaus
Rudziko „Puðys“, „Smëlio tiltai“. Susitikimø su
ðiuo dailininku lauki, jauti jo kûrybos potencialà.
Plokðtumos pojûtis, spalvø kontrastai, ritmikos
ir potëpiø þaismë jo kûrybai teikia raiðkø,
emociðkai átaigø atspalvá. Gelsvø ochros ir þaliø
tonø reginyje sintezuojasi Sauliaus Kruopio
darbai. Gilinæsis á Nidos istorijà, sàsajas su
vokieèiø tapyba, autorius ieðko savo keliø.
Ðmëþuojanèios burës, ákaitæ nuo saulës kûnai –
tai Kruopio matymo trajektorijos, skatinanèios
keliauti Romualdo Lankausko „Kelionës per
kopas“ ar Kobo Abës „Moters smëlynuose“
vizijø takais. Arturas Savickas ir ir Viktorija
Kosenko (Latvija) – dekoratyvistai. A. Savicko
„Saulëta diena prie eþero“, „Natiurmortas su
puðimis“ lakina vaizdus diagonalëmis, skraidina
energingais teptuko potëpiais, ryðkiais spalvø
deriniais. Rûta Katiliûtë, Skaidrë Butnoriutë,
Jûratë Kazakevièiûtë, Darius Joneika – A.
Savicko prieðingybës. Iðgrynintos erdvës,
perregimi pojûèiai, lakoniðka vaizdo traktuotë –
jø intravertiðkos kûrybos esmë. R. Katiliûtës
„Raigardas“, „Kompozicija“, – tai minèiø
slinkties þenklai, tiltai link esaties. Tokioje tyloje
gimsta eilës, mintys sijoja laikà. Visai ðalia girdi
Dariø Joneikà, grafiðkai grojantá savo preliudus.
Kaip neprisiminsi Antonio Gaudi þodþiø:
„Medþiaga pati atsiskleis gausybæ þvaigþdëtø
vingiø, o saulë ðvies ið visø keturiø pusiø, ir tai
bus panaðu á eilëraðèio vizijà“. 
14 pleneras_2.qxp 08.08.2009 9:12 Page 531

Kiekvienas plenero menininkas turëjo savo studijà, Universalusis menininkas Stasys Eidrigevièius tapo
Paskutinë plenero diena prasidëjo atsisveikinimo savo „Smëlio þmogø“
portretais ir uþdarymo paroda

Stasys Eidrigevièius.
Þmogus ið smëlio. 2008
Aliejus, drobë. 70x50
/Menininkø asociacijos „Tiltas“ nuosavybë/

Ðiø metø plenero tema „Kitos erdvës“. Tai

jungtinis projektas. Simbolinis „Tiltas“ tarp
dviejø miestø kurortø – Druskininkø ir Nidos.
Simboliná tiltà tarp dzûkijos ir pajûrio nutiesë
M. K. Èiurlionis, paraðæs dvi simfonijas „Miðke“
ir „Jûra“. Projektas skiriamas menininkø grupës
„Kopëèios“ ir menininkø asociacijos „Tiltas“
bendradarbiavimui stiprinti. Vyks du plenerai,
vienas po kito. Nidoje plenerà organizuos me-
nininkø asociacija „Tiltas“, o Druskininkuose –
grupë „Kopëèios“. Dalis atvykusiø uþsienieèiø ir
lietuviø menininkø dalyvaus abiejuose plene-
ruose. Bus surengtos bendros parodos abie-
juose miestuose. Menininkai dirbs skirtingose
erdvëse (vietovëse). Tuo bûdu turës galimybæ
patirti skirtingà aplinkos poveiká ir já perteikti
savo darbuose.
Smëlio tiltas tarp Druskininkø ir Nidos su-
kvietë bûrelá tapytojø á tarptautiná plenerà
„Raigardas“. Tas trumpas laikas, praleistas èia,
po savaitës nuties tiltà á Nidà ir tæsis, trans-
formuodamas unikalø kraðtovaizdá meno kûri-
niuose.
Saulius Rudzikas

531