8.

Kvantins mechanikos elementai

8.1. De Broilio hipotez. De Broilio bang statistin prasm. Eksperimentinis pagrindimas
1924 m. de Broilis prijo ivad, kad ne tik fotonas, bet kiekviena dalel turi ir bang, ir daleli korpuskul! sav"bi
de Broilio #ipote$!. %aigi, kiekvien dalel& galima apra"ti banga, kurios ilgis kai v<<c!
.
mv
h
p
h

'.1!
(ikrodalel nra banga. )ei ji b*t banga, tai, jai kritus + paviri, dalis atsispindt, dalis praeit. (ikrodalel,
praeidama pro siaur pl"+ ir sveikaudama su juo, gali nukr"pti +vairiais kampais, ta,iau tikim"b nukr"pti +vairiais kampais
priklauso nuo dalels grei,io ir pl"io plo,io. -iems kampams apskai,iuoti labai patogu dalelei priskirti bangos ilg+ ir nagrinti
i bang difrak.ij. /ifrak.ijos maksimumas sutampa su dalels nukr"pimo tikim"bs maksimumu.
/e Broilis iuos samprotavimus pritaik elektronui. )ei elektrono energija0
m
p
m
m mv mv
W
2 2 2
2 2 2
1
mW p 2 , '.2!
tai jo judjim atitinkan,ios de Broilio bangos ilgis
mW
h
2

. '.2!
3lektrinio lauko pagreitinto elektrono kinetin energija l"gi lauko atliktam darbui
eU A W , '.4!
o de Broilio bangos ilgis iuo atveju priklauso nuo greitinan,iojo poten.ial skirtumo +tampos!0
meU
h
2

. '.4!
5av"$d6iui, kai elektronus greitinantis poten.ial skirtumas U = 177 8, tai 9 7,12224 nm. :r tai ma6iau nei nuotolis
tarp atom kristale. %aigi, jeigu elektronai pasi6"mi bang sav"bmis, sklisdami pro kristalines med6iagas, jie turt
difraguoti. 3lektron difrak.ij nikelio monokristaluose dar 192; m. pirmieji stebjo <./evisonas ir =./6ermeris.
5.%arkovskis ir >.%omsonas stebjo elektron difrak.ij, jiems praeinant pro plonas apie 7,1 ?m! metal folijas.
3ksperimento s.#ema pateikta 1 pav. ,o elektron difrak.ijos vai$das @ elektronograma @ 2 pav. 3lektronogramos buvo
stebtinai panaios + rentgeno spinduli difrak.ijos atvai$dus. Be to , kai >.%omsonas pasinaudojo de Broilio ir Brego
formulmis ir apskai,iavo elektronais apvitinto metalo kristalins gardels konstant, gavo t pat+ re$ultat, kaip ir rentgeno
spinduli difrak.ijos atveju.
1929 m. u6fiksuota #elio atom ir vandenilio
molekuli difrak.ija, 192A m. ltj neutron difrak.ija.
8isa tai patvirtino de Broilio #ipote$&.
3lektron difrak.ijos reikin"s parod, kad bangins sav"bs b*dingos ne tik mikrodaleli visumai, bet ir kiekvienai
atskirai dalelei. %uo buvo +sitikinta praleid6iant pro siaur pl"el+ elektronus vien po kito. =eid6iant elektronus ilg laik,
fotoploktelje gauti l"giai tokie pat"s difrak.iniai 6iedai, kaip kad praleidus elektron pluot. <iekvienas pro pl"el+ praj&s
elektronas fotoploktelje palieka pdsak @ tak. %ai rodo, kad elektrono ar kitos dalels negalima vadinti banga, nes,
difragavus bangai, ekrane susidaro difrak.iniai 6iedai, o ne takas. /ifrak.inius 6iedus sudaro daug"bs elektron pdsakai.
%aigi, 6iedai susidaro difragavus dideliam elektron skai,iui. : anksto atspti, + kur+ ploktels tak pataik"s pro pl"+
pralk&s elektronas, ne+manoma. Balima kalbti tik apie pataik"mo + vien ar kit tak tikim"b&.
(ikrodaleli difrak.ijos reikin"s rodo, kad svoka Cdalels trajektorijaD neturi prasms0 jeigu dalels judt
trajektorija, difrak.ijos ivis neb*t. Eegalima mikrodalels judjimo +sivai$duoti kaip jos perjimo i vieno erdvs tako +
kit. 8adinas, jos judjimas negali b*ti nusakomas klasikins me.#anikos dsniais.
/e Broilio bangos, susijusios su judan,iomis dalelmis, "ra spe.ifins, kvantins prigimties ir analogo klasikinje
fi$ikoje neturi. /e Brolio banga apraoma bangine funk.ija
( )
( )
1 ,
r p Wt
i
Ae t r

'.A!
,ia A plok,iosios bangos amplitud. -ios bangos amplituds modulio kvadratas "ra tikim"bs aptikti mikrodalel& tame take
matas. -is teigin"s @ statistin de Broilio bang prasm.
8.2. Heizenbergo neapibrt!m s"r#$is koordinatms ir imp!lsams% energi&ai ir laik!i
1 pav.
2 pav.
<lasikinje me.#anikoje dalels b*sena vienu metu pakankamai tiksliai apib*dinama mass .entro koordinatmis x, y,
z ir impulso projek.ijomis px, py, pz. )eigu 6inomas judjimo dsnis, tai ie d"d6iai bus 6inomi ir kitais laiko momentais. %uo
pa,iu bus 6inoma ir judjimo trajektorija. (ikrodaleli sav"bi dualumas ir funk.ijos statistin prasm ikelia klausim @
kur gi mikropasaul"je klasikins fi$ikos dsningum taik"mo ribos. %okio klausimo iklimas neturt stebinti. :r klasikinje
fi$ikoje kai kuri svok taik"mas turi savo ribas. 5av"$d6iui, temperat*ros svoka netaik"tina vienai molekulei. 5anaiai ir
kvantinje me.#anikoje mikropasaulio objekt mikrodalel&! negalima vienu metu .#arakteri$uoti tiksliomis koordina,i ir
impulso vertmis. : ko tai seka. Fugr+6kime prie viesos bang ko#erentikumo svokos. Eet ir mono.#romatins bangos, jei
jas skleid6ia atskiri altiniai, visada neko#erentins. Eeko#erentikumas u6programuotas pa,iame spinduliavimo me.#ani$me.
-vies elektromagnetines bangas! spinduliuoja atskiri atomai, pereidami i su6adintos b*senos + normali. %ai trunka tik apie
s
'
17

. 5o to atomas kur+ laik nespinduliuoja. 5akartotinai su6adintas, spinduliuos vl. %aigi, atomai spinduliuoja ne
itisai, o impulsus, bang paketus. <iekvieno tokio paketo ilgis erdvje ribotas ir susij&s su spinduliavimo trukme .
5av"$d6iui, vakuume bang paketo, sklindan,io iilgai 0x aies, ilgis c x , t.". siekia 1 17 m. /l riboto ilgio, taip pat
ir amplituds ma6jimo g&stant virpesiams bang paketas skiriasi nuo mono.#romatins bangos jos amplitud vienoda, banga
netr*ki erdvje!. 5asinaudojus spektrins anali$s metodais, bang paket galima ireikti suma mono.#romatini bang, kuri
.ikliniai da6niai "ra intervale nuo
2

iki
2

+ ,ia G bang paket spinduliuojan,io altinio .iklinis da6nis!.
Fpektro plotis priklauso nuo paketo ilgio erdvje x ir paketo formos, t.". virpesi amplituds kitimo paketo ilg"je
.#arakterio. Balima b*t +rod"ti, kad

1
arba
1 c x
'.;!
<adangi ,
c
k

tai , k c todl nel"g"b ; ! atrod"s taip0
. 1 k x '.'!
%aigi, ribotas bang paketo ilgis erdvje x susij&s su paketo nemono.#romatikumu, t.". pakete "ra daug
mono.#romatini bang, kuri da6ni intervalas arba bang skai,i intervalas k . Fr"is 1 k x teisingas bet
kokiam banginiam pro.esui, todl judan,ios iilgai 0x aies dalels jos judesio kiekio projek.ija , k p
x
o

x
p
k

!
de Broilio bangai galime u6ra"ti0
.
x
p x '.9!
%aigi, mikrodalels koordinats ir judesio kieki neapibr6tum sandauga "ra ne ma6esn u6 redukuotj 5lanko
konstant. -i nel"g"b vadinama >ei$enbergo nel"g"be arba >ei$enbergo neapibr6tumo sr"iu. )i ireikia fundamental
kvantins me.#anikos prin.ip0 jeigu mikrodalels b*sen tiksliai apib*dina judesio kiekis, tai koordinatmis tos b*senos
tiksliai apib*dinti ne+manoma.
H6ra"kime >ei$enbergo nel"g"b& taip0
1
m
v x
x

'.17!
,ia @ m G dalels mas. (at"ti, kad kuo didesn mas, tuo ma6esni koordinats ir grei,io neapibr6tumai. %aigi, tuo tikslesn
tokios dalels trajektorijos svoka. 5av"$d6iui, sak"kime, kad 17
G12
kg mass ir 17
GA
m skersmens dulkels koordinat nustat"ta
7,71 jos skersmens tikslumu. Brei,io neapibr6tumas b*t
s
m
v
x
14
17 74 , 1

, t.". b*t n"kstamai ma6as, l"ginant su
visais galimais dulkels grei,iais. -iuo atveju bangins sav"bs nevaidina jokio vaidmens.
<itas pav"$d"s. Fak"kime, vandenilio atomo elektrono koordinats neapibr6tumas
m x
17
17

. %ada grei,io
neapibr6tumas b*t apie 1,1I17
A
mJs, t.". tik apie por kart ma6esnis u6 pat+ greit+ s m v J 17 2 , 2
A
!. -iuo atveju
elektrono jau negalima laik"ti klasikine dalele ir jo judjimui apra"ti b*tina taik"ti kvantins me.#anikos prin.ipus.
-itokio tipo '.9 ! neapibr6tumas taikomas ir dalels energijai. )ei tam tikroje b*senoje dalel ib*na laiko tarp , tai
energija neapibr6ta intervale [W W+W]. -iuo atveju galioja toks sr"is0
W . '.11!
-io sr"io esm tokia0 kvantin sistema, kurios vidurin g"vavimo trukm , negali b*ti .#arakteri$uota konkre,ia
energijos verte, o tik energij intervalu W , kuris didja, ma6jant g"vavimo trukmei

W !. : pastarosios
nel"g"bs seka, kad spinduliuojamo fotono da6nis neapibr6tas0
h
W
, t.". spinduliuojamos ne vieno da6nio spektrins
linijos, bet siauros juostels, kuri da6niai "ra nuo iki + . Kealiai taip ir "ra. 5agal spektrins juostels plot+
apskai,iuojama G atomo buvimo su6adintoje b*senoje trukm.
8.'. Bangin (!nkci&a. Bangins (!nkci&os standartins s"l#gos
%amprioji banga sklinda tik med6iagine terpe, jos amplitud "ra eksperimentikai stebimas fi$ikinis d"dis.
3lektromagnetin banga sklinda ir vakuume, jos amplitud taip pat eksperimentikai stebimas d"dis. 8isai kitokia de Broilio
banga. )i nra fi$ikin banga. /e Broilio banga naudojama ne+prastoms mikrodaleli sav"bms paaikinti. Bangins funk.ijos
svok pirmasis panaudojo de Broilis, pasi*l&s laisvos dalels judjim apib*dinti mono.#romatine plok,ija banga ir j
apra"ti bangine funk.ija
! , , , t z y x
. Bangin funk.ija bendruoju atveju "ra kompleksin. Li$ikin& prasm& gali turti tik
jos modulio kvadratas
2
! , , , t z y x , nes jis "ra realus. -iuo metu priimta tokia vokie,i fi$iko (.Borno bangins
funk.ijos modulio kvadrato fi$ikins prasms interpreta.ija0 tikim#b aptikti dalel) bet k!ri!o laiko moment! t bet
k!riame erdvs ta$ke% k!rio koordinats x,y,z% #ra proporcinga &" apra$an*ios bangins (!nkci&os mod!lio kvadrat!i
2
! , , , t z y x . %ikim"b ! rasti dalel& laiko momentu t t*rio elemente
xyz "
u6raoma itaip0
" !
2
1 '.12!
,ia x, y, z @ dalels koordina,i intervalai. <ompleksins funk.ijos modulio kvadratas

2
,ia

"ra
funk.ijos jungtinis kompleksinis d"dis!. %ai +vertin&, '.12! l"g"b& perraome taip0
. " !

'.12!
Bangins funk.ijos modulio kvadrato prasms postulatas reikalauja, kad funk.ija tenkint ias sl"gas0
1! funk.ija M turi b*ti baigtin, tol"din ir vienareikm1
2! ivestins
t z y x

, , ,
turi b*ti tol"dins1
2! funk.ija NMN
2
turi b*ti integruojama.
8isos ios sl"gos vadinamos standartinmis. Kemdamiesi '.12 ! l"g"be, galime u6ra"ti tikim"b& dalelei rasti
didumo "# baigtinje erdvs dal"je laiko momentu t0
.
7 7



" "
" ! !
'.14!
:ntegruojant visoje dalels eg$istavimo srit"je, gaunama b*tino +v"kio tikim"b, todl

"
" . 1
'.14!
Lunk.ija, tenkinanti '.14 ! l"g"b&, vadinama normuotja, o '.14 ! l"g"b @ funk.ijos normuotumo sl"ga.
8.+. ,rdingerio l#gtis
8iena i svarbiausi kvantins me.#anikos problem buvo rasti toki l"gt+, kuri atstot Eiutono judjimo l"gt+
klasikinje me.#anikoje. /e Broilio bang statistinis aikinimas ir >ei$enbergo neapibr6tum sr"is rodo, kad kvantinje
me.#anikoje mikrodaleli judjim jg laukuose apraan,ioji l"gtis turi b*ti tokia, kad i jos iplaukt eksperimentikai
stebimos daleli bangins sav"bs. /alels padt+ erdvje duotuoju laiko momentu kvantinje me.#anikoje apibr6ia bangin
funk.ija x,y,z,t!, tiksliau tariant d"dis NN
2
. %odl pagrindins kvantins me.#anikos l"gties ne6inomasis turi b*ti funk.ija
x,y,z,t!.
5agrindin& kvantins me.#anikos l"gt+ 192A m. sudar -rdingeris. -rdingerio l"gtis, kaip ir visi pagrindiniai fi$ikos
dsniai pav"$d6iui, antrasis Eiutono dsnis me.#anikoje ir (aksvelio l"gt"s elektromagnetiniam laukui! nra ivedama, o
nusakoma postuluojant. -ios l"gties teisingum patvirtina gaus"b eksperiment, kurie suteikia jai vieno i pagrindini gamtos
dsni pob*d+. -rdingerio l"gtis u6raoma itaip0
( ) , , , ,
2
2
2
2
2
2
2 2
t
i t z y x W
z y x m
p

,
_

'.1A!
,ia @ redukuotoji 5lanko konstanta, m @ dalels mas, Wpx,y,z,t! @ dalels poten.in energija jg lauke, kuriame ji
juda, 1 i @ menamasis vienetas.
H6ra"toji l"gtis "ra bendroji -rdingerio l"gtis, arba -rdingerio l"gtis, priklausanti nuo laiko. /augeliu atvej,
nagrinjant mikrodaleli reikinius, b*na svarbu rasti sta.ionariuosius, t.". nuo laiko nepriklausan,ius -redingerio l"gties
sprendinius. %okie atvejai galimi, kai dalels juda sta.ionarij jg lauke. %uomet d"dis Wpx,y,z,! "ra dalels poten.in
energija, kuri nuo laiko tiesiogiai nepriklauso. -iuo atveju -rdingerio l"gties sprendin+ galima u6ra"ti dviej funk.ij
sandauga0
( ) ( ) t z y x , ,
1 '.1;!
,ia $ "ra tik koordina,i funk.ija, o % @ tiktai laiko funk.ija. 5astaroji ireikiama taip0
( )
t
W
i
e t

, '.1'!
,ia W @ dalels pilnutin energija. %odl sta.ionariojoje b*senoje esan,ios dalels pilnoji bangin funk.ija u6raoma taip0
( ) . , ,
t
W
i
e z y x

'.19!
-iuo atveju -rdingerio l"gtis turi paprastesn& iraik0
( ) . 7
2
2 2
2
2
2
2
2
+

p
W W
m
z y x
'.27!
%ai sta.ionarioji -rdingerio l"gtis. Fkirtumas W @ Wp ireikia dalels kinetin& energij. Fta.ionariems atvejams
dalels aptikimo tank+ galima u6ra"ti taip0
O O O
t
W
i t
W
i
e e

'.21!
8.-. ,rdingerio l#gties taik#mas laisva&ai dalelei
=aisvja vadinama dalel, kurios neveikia jg laukas, todl jos poten.in& energij galime laik"ti l"gia 7. )eigu tokia
dalel juda tik 0x aies kr"ptimi, jos sta.ionarias b*senas apraanti -rdingerio l"gtis u6raoma taip0
1 7
2
2 2
2
+

W
m
x

'.29!
-i l"gt+ tenkina funk.ijos
& A si' kx ir ( ) c#s kx. '.27!
,ia A ir ) @ tam tikros konstantos, k @ taip pat konstanta, priklausanti nuo dalels energijos0
.
2

mW
k '.21!
Lunk.ijos
1
ir
2
"ra '.29! l"gties daliniai sprendiniai. '.29! l"gties bendrasis sprendin"s l"gus j sumai0
A si' kx + ) c#skx* arba ,
P P
ikx ikx
e ) e A

+ '.22 !
,ia
A
P
ir
)
P
nuo A ir ) priklausan,ios kompleksins konstantos. =aisvj dalel& apraanti bangin funk.ija gali b*ti
u6ra"ta taip0

,
_

+
,
_

+
kx t
W
i kx t
W
i
e ) e A

P P

. '.22!
-i l"gtis aprao plok,i arba vienmat& mono.#romatin& bang, kurios de Broilio bangos da6nis

W
, o k G jos
bangos skai,ius. 5irmasis nar"s aprao bang, sklindan,i +x kr"ptimi, antrasis nar"s atitinka toki pa,i, tik prieingos
kr"pties bang. %aigi, laisvoji dalel apraoma plok,ija mono.#romatine banga, be to, dalels energija nekvantuota, nes
'.22! turi prasm& bet kurioms teigiamoms energijos W vertms.
8... ,rdingerio l#gties taik#mas dalelei potencialo d!ob&e. Energi&os diskreti$k!mas
/alels poten.in energija priklauso nuo jos koordina,i. <ai i energija, kintant dalels pad,iai erdvje, "ra minimali,
sakoma, jog dalel "ra poten.ialo duobje. 5av"$d6i galima rasti ir klasikinje me.#anikoje. 5av"$d6iui, kiekviena
me.#anin sv"ravim sistema tam tikroje padt"je turi minimali poten.in& energij. Q tokios sistemos sv"ravim galima
6i*rti kaip + j sudaran,i k*n judjim poten.ialo duobje.
5anagrinkime situa.ij, kai dalel gali judti tik 0x aies kr"ptimi, ta,iau jos judjim riboja nelaid6ios sienels, kuri
koordinats x 9 7 ir x 9 , 2 pav.!.
=aik"sime, kad dalels poten.in energija l"gi nuliui, kai
, x 7 , ir begal"bei, kai xR7 ir xS,. Eagrinjamuoju atveju
dalels energija priklauso tik nuo koordinats x, o nuo laiko
nepriklauso, todl jai galima taik"ti '.29 ! l"gt+ ir jos sprendin+
'.22 !. /alel i poten.ialo duobs ieiti negali, todl tikim"b
dalel& rasti duobs iorje l"gi nuliui. 8adinasi, duobs iorje
d"dis . 7
2
<adangi bangin funk.ija "ra tol"din, tai l"gi
nuliui ji turi b*ti ir duobs kratuose
. 7 ! 1 7 ! 7 ,
!
5irmoji sl"ga
7 7 .os 7 sin ! 7 + k ) k A
tenkinama
tada, kai koefi.ientas . 7 ) %aigi, sprendin"s supaprastja0
1 sin ! kx A x
'.24!
Tntroji sl"ga
7 sin ! k, A ,
tenkinama tada, kai ... 2 , 2 , 1 , ' ' k, (atome, kad , plo,io poten.ialo
duobje esan,i dalel& apraantis bangos skai,ius k gali turti tik tam tikras vertes0
,
'
k

. '.24!
: 21 ! ir 24 ! seka, kad tokios dalels energija "ra kvantuota.0
.
2
2
2
2 2
'
m,
W
'

'.2A!
<vantuotos energijos verts vadinamos energijos l"gmenimis. '.24 ! ir '.2A ! l"gt"se esantis koefi.ientas ' visada
sveikasis skai,ius! vadinamas kvantiniu skai,iumi. )is nusako dalels b*senos energij. : '.24 ! ir '.24 ! gauname dalels
bangin& funk.ij0
. sin x
,
'
A
'

'.2;!
x
,
7
W
p
W
p
9U W
p
9U W
p
97
x
2 pav.
Bangins funk.ijos amplitud& A surandame i normuotumo sl"gos '.14 !, kuri iuo atveju u6raoma taip0

,
x x
7
2
1 ! arba 1 sin
7
2 2

x
,
'x
A
,

. '.2'!
Fuintegrav& gauname0
,
A
2
. %aigi, bangin funk.ija
x
,
'
,
'

sin
2
. '.29!
Bangins funk.ijos, atitinkan,ios skirtingas dalels b*senas ' 9 1,2,2!, pateiktos 4 a pav., o 4 b pav. pavai$duoti
funk.ij modulio kvadratai.
<aip matome, ma6iausios energijos b*senoje ' 9 1!
did6iausia tikim"b dalel& rasti ties duobs viduriu, su6adintoje
b*senoje ' 9 2! ties duobs viduriu dalel ivis b*ti negali.
Qvertinkime skirtum tarp gretim energijos l"gmen, esant skirtingoms dalels mass m ir poten.ialo duobs plo,io ,
vertms. -is skirtumas l"gus0
!. 1 2
2
2
2 2
1
+
+
'
m,
W W W
' ' '

'.47!
Fak"kime, dalels mas "ra molekuls mass eils P17
G2A
kg!, o duobs plotis 17 .m. Bauname, kad
. 17
29
- W
'

3lektronui k. m
27
17

!, judan,iam tokio paties plo,io duobje taip juda laisvasis elektronas

metale! gautume . 17
24
- W
'

%oki ma6 energijos skirtum ne+manoma u6fiksuoti jokiais band"mais. %aigi, nors
mint daleli energijos kvantuotos, ta,iau joms galima taik"ti klasikins fi$ikos dsnius. Ke$ultatas kitoks, kai elektronas
juda atomo matmen P17
G17
m! d"d6io poten.ialo duobje. Via . 177 17
1;
e" - W
'


-iuo atveju energijos
diskretikumas gana didelis ir kvantiniai reikiniai r"k*s.
8./. 0ikrodalels s"veika s! potencialo bar&er!1 pra&imas ir atspind#s. 2!nelinis rei$kin#s
4 pav.
W
W
p0
1
4 pav.
/alel& veikian,iame jg lauke gali b*ti tokia erdvs sritis, kurioje dalels poten.in energija "ra didesn negu
gretimose erdvs srit"se. %okia erdvs sritis vadinama poten.ialo barjeru. %arkime, kad dalel juda teigiamja +x aies
kr"ptimi, o jos poten.in energija nuo koordinats priklauso taip 4 pav., a !0

'

> <

1 7 ,
1 1 7 , 7
!
7
, x W
, x x
x W
p
p
'.41!
<lasikin dalel, turdama energijos W, arba netrukdoma praeit vir barjero jei W/Wp0!, arba nuo jo atsispindt jei
W<Wp0! ir toliau judt prieinga kr"ptimi. )eigu juda mikrodalel, netgi tada, kai jos energija W/Wp0, "ra tam tikra atspind6io
nuo barjero tikim"b. )ai WRWp7, vlgi "ra tam tikra prajimo pro barjer tikim"b. -rdingerio l"gtis pirmajai ir tre,iajai
sritims0
1 7
2 , 1
2
2
2 , 1
2
+

k
x

'.42!
-rdingerio l"gtis antrajai sri,iai0
1 7
2
2
2
2
2
+

'.42!
,ia 1
2
2
2
W
m
k

!.
2
7
2
2
p
W W
m

-i l"g,i bendrieji sprendiniai0

1
P P
!
1 1 1
ikx ikx
e ) e A x

+ '.44!
1
P P
!
2 2 2
x i x i
e ) e A x

+ '.44!
1
P P
!
2 2 2
ikx ikx
e ) e A x

+ '.4A!
<oefi.ientai
1
P
A ,
2
P
A ir
2
P
A nusako teigiamja +x aies kr"ptimi sklindan,i bang amplitudes,
1
P
) ,
2
P
) ir
2
P
)
G atsispindjusij. <oefi.ientas 7
P
2
) , nes tre,ioje srit"je de Broilio banga atsispindti neturi nuo ko. Lunk.ijos $& ir $0 "ra
#armonins, o $( G eksponent. )os pavai$duotos 4 pav., b.
5oten.ialo barjer prajusios de Broilio bangos ir + j+ kritusios bangos amplitud6i moduli kvadrat sant"kis
vadinamas poten.ialo barjero skaidriu0
2
1
2
P
P
A
A
1 . '.4;!
)is apib*dina dalels prasiskverbimo pro poten.ialo barjer tikim"b&. Fta,iakampio poten.ialo barjero skaidris
ireikiamas formule0
.
X Y 2
2
7
, W W m
p
e 1

'.4'!
5agal klasikin& fi$ik dalel, kurios energija W<Wp0, pro poten.ialo barjer prasiskverbti negali. 5rieingu atveju
barjero srit"je jos energija turt b*ti didesn u6 turt pilnutin& energij, o tam prietarauja energijos tverms dsnis. %odl
ma6os energijos mikrodalels prasiskverbimas pro poten.ialo barjer "ra gr"nai kvantinis reikin"s, vadinamas t2'e,i'i2
e3ekt2. <vantins me.#anikos po6i*riu link barjero judanti dalel turi apibr6tus energij ir judesio kiek+. Barjero srit"je dalel&
veikia jg laukas ir jos energija tampa neapibr6ta. <ai barjeras labai siauras, sveikos laikas labai trumpas. : >ei$enbergo
nel"g"bs energijai ir laikui W seka, kad energijos neapibr6tumas gali pasidar"ti barjero auk,io eils ir dalel
barjer +veiks.
%uneliniu efektu pagr+sta altoji arba autoelektronin emisija, kai kurie puslaidininki p' sand*ros reikiniai.
8.8. 2iesinis osciliatori!s. 3sciliatoria!s energi&a
Zs.iliatorius "ra bet kokia fi$ikin sistema me.#anin, elektromagnetin, kvantin!, virpanti apie pusiausv"ros padt+.
%iesinis os.iliatorius virpa iilgai tiess, jo virpesiai apraomi tiesine diferen.ialine l"gtimi. %iesinio me.#aninio os.iliatoriaus
poten.in energija propor.inga nuokr"piui nuo pusiausv"ros padties, o nuo laiko tiesiogiai nepriklauso0
2
2
kx
W
p
1 '.49!
<adangi
7

m
k
, gauname kitoki poten.ins energijos iraik0
2
2 2
7
x m
W
p

1 '.47!
,ia 40 @ virpesi savasis da6nis. Fv"ravim amplitud priklauso nuo pilnutins energijos. %rajektorijos takuose, kuri
koordinats
ma[
x x t , pilnoji energija l"gi poten.inei. %aigi, klasikinis os.iliatorius "ra poten.ialo duobje, kurios
koordinats
ma[ ma[
x x x . Fta.ionarioji -rdingerio l"gtis tiesiniam os.iliatoriui atrodo taip0
7
2
2
2 2
7
2 2
2

,
_

+
x m
W
m
x

1 '.41!
/iferen.ialini l"g,i teorijoje +rodoma, kad i l"gtis turi sprendinius, tenkinan,ius standartines sl"gas tik tuomet, kai
os.iliatoriaus pilnutin energija "ra kvantuota ir ireikiama taip0
7
2
1
2
1

,
_

+
,
_

+ v h v W
v
1 v 7, 1, 2,... '.42!
(at"ti, kad kvantinio os.iliatoriaus minimali energija nel"gi nuliui h W
2
1
7
!, be to, energijos l"gmen"s vienodai
nutol& vienas nuo kito A pav.!.
5agal klasikin& fi$ik, 7 < temperat*ros kristalo atomai nustoja virpti, todl ir j energija turi b*ti l"gi nuliui. %a,iau
eksperimentai rodo, kad artimos absoliutiniam nuliui temperat*ros atom virpesiai nein"ksta. -i eksperimentin ivada
sutampa su kvantins me.#anikos teorine ivada '.42!. <vantin sistema gali pereiti i vienos sta.ionariosios b*senos + kit,
t.". atlikti kvantin+ uol+. <vantiniam os.iliatoriui leistini kvantiniai uoliai tik tarp gretim energijos l"gmen A pav.!, tuomet
kvantinis skai,ius v pakinta vienetu, t.". \v 9 ]1.