IAULI UNIVERSITETAS

PEDAGOGINIS FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Darb atliko: ..........................

Pedagogins praktikos psichologin (savi)analiz

Darb vertino:
.............................

iauliai, 2009
vadas.
Man savo pedagogin praktik teko atlikti iauli miesto Stasio alkauskio
gimnazijoje. Kai suinojau, jog teks praktik atlikinti btent ioje mokymo staigoje, nujau j.
jau ne viena. t pai gimnazij buvome paskirti tryse i grups. Jau nuo tos dienos jauiausi
drsiau, nes inojau, kad svetimoje aplinkoje galsiu pamatyti ir savo grupiok. Nors kaip teko
pastebti vliau, su grupokiais beveik nesusidriau.
Pati pirmoji diena mokykloje 2009 09 16. Nors praktika prasidjo kiek vliau
(2009 09 21d.), gimnazijoje pasirodiau anksiau. Taip dariau todl, kad reikjo susitrati su
mokyklos direktore ar mane priims atlikinti praktik. Eidama susitikim iek tiek jaudinausi, nes
pati esu ne iauliete. Nelabai inojau, kur yra pati gimnazija. Dien prie nuvykstant, pasinaudojusi
internetiniu gimnazijos puslapiu, suinojau adres, atsispausdinau tvarkaraius. Taip suinojau,
kokiu
laiku
vyksta
pertraukos,
kokiu

pamokos
(gimnazijos
tinklapis
http://www.salkauskis.org/lt/ ).
Buvau pasiruousi keliauti gimnazij. Vos pravrus duris pamaiau, kad vyksta
pertrauka. Pakilus laipteliais mane pasitiko gimnazijos budinioji. Pas j reikjo usiregistruoti,
pasisakyti kas esu, ko ir pas k atjau. Budinioji buvo gan grietai nusiteikusi, nesiypsojo, elgsi
altai, bet nukreip mane ten, kur reikjo. Jau po keli akimirk atsidriau direktors pavaduotojos
kabinete. Pavaduotoja elgsi prieingai buvo labai iltas mogus. Be perstojo ypsojosi, trumpai
paaikino, kur rasti gimnazijos pagrindinius mones (rtin sutartims patvirtinti, direktor ir t.t.).
I pradi vyko pokalbis, kokias tikslais a atjau. Visk paaikinus, buvau nuvesta mokytoj
kambar.
Buvo kiek nejauku, nes visi mokytojai matyti pirm kart. Jauiausi domiai, stebjau
aplink. Staiga prie mans prijo etikos mokytoja, kuri ir turjau pavaduoti praktikos laikotarpiu.
Tai buvo Dovil Adomaityt. Ji buvo labai draugika, maloni, ypsojosi, noriai prisistatinjo.
Kadangi, man dar reikjo ir aukljamosios klass (Dovils Adomaityts aukltinius pasime mano
koleg Giedr Gnedojut), tai buvau pristatyta ir kitai mokytojai Laimutei Martinkienei. Ji buvo
7b klass aukltoja. Susipainusi su mokytojomis, turjau susitarti dl etikos pamok, bet staiga
nuskambjo skambutis ir etikos mokytoja turjo bgti vesti pamokos 2d klass gimnazistams. Taigi
ji man pasil pastebti pamok tiesiog t pai dien, nelaukiant praktikos datos, o po pamokos
suderinti visus klausimus. A jauiausi labai gerai, nes jauiau etikos mokytojos palaikym,
padrsinim. Nuotaika buvo pakili, linksma, vyraujantis jaudulys dingo.
Prasidjus pamokai, atsisdau klass gale paskutiniame suole, kad galiau visus
stebti (mokytojos darb, mokini veikl, pai klas, jos aplink, atmosfer). Kadangi mokytoja
ved pamok savo aukltiniams, tai pamokos pradioje klas trumapai aptar savo problemas
kylanias mokyklos valgykloje. Mat pertraukos gantinai trumpos ir mokiniai nespja pavalgyti.
Apie tai, mokytoja nenorjo kalbti ilgai, nes mokinai gaiino pamokos laik. Gimnazijoje visi
klausimai aptarinjami treiadieniais per klass valandles. Po turmp mokini nusiskundim buvo
pristatyta pamokos tema: "Filosofins minties raida, epochos". Igird tem, mokiniai mt vairias
replikas, klausinjo mokytojos, kodl negali pakalbti apie vyr ir moter psichologij. Mokytoja
labai taktikai ir iradingai atsakindavo visus mokini atsakymus. Jeigu klasje kildavo urmulys,
mokytoja pakeldavo balso ton ir klas savaime nutildavo. Susikaupusi darbui klas dirbo labai
noriai, usirainjo tem, svarbiausias svokas, mintis, filosof pavardes. Tuo metu, kai klasje
prasidjo diskusija susijusi su pamokos tema, mokiniai labai noriai diskutavo, didioji dalis norjo
pasisakyti. Ypa buvo aktyvus vienas vaikinas Martynas.
Mokiniai mat, kad klasje yra nauj moni, todl pamokos metu panibdomis
aptarinjo ir stebjo mane. Mokytoja minjo, kad i klas 2d bna rami, o urmulys ikylantis
pamokos eigoje turbt pasekm to, kad klasje mato nepastam mog. Jie band atkreipti savo
dmes, vilgiojo, norjo pasimaivyti. Tai nenuostabu, nes pati nedaug skyriausi nuo gimnazist
2

savo ivaizda. Tuo metu a, galvojau kaip man seksis vesti pamokas savarankikai. Galvoje sukosi
vairios mintys apie klass suvaldym, arba tai - kaip atsakysiu klausimus, neinodama
tinkamiausio atsakymo. Galvojau kad mokiniai gali i mans aipytis, arba galiu jiems nepatikti dl
savo kalbjimo stiliaus, manier, galbt net dl savo ivaizdos, aprangos ir t.t.
Mokiniai klaus kas a, domjosi manimi. Po pamokos su mokytoja pasidalinome
spdiais. Taip pat susitarme, kada man reiks pravesti pamokas, pasiskirstme klases (nes buvau
as ir mano grupioke, todl vyresnes klases pasim ji, o man atiteko jaunesni mokinukai).
Suinojau, kad teks vesti pamokas 7a, 7b, 8 ir 1b klsms. Viena i j - 7b klas, buvo mano
aukltiniai (istorijos mokytojos L.Martinkiens, kuri jau minjau, aukltiniai).
Visk sudliojus savo vietas, liko atsisveikinti su mokytoja ir laukti praktikos, kai
pati savarankikai galjau pradti vesti pamokas ir painti mokinius.
I.

Mokini painimas.

Oficialiai praktika prasidjo 2009 09 21d. Pirmoji savait buvo skirta stebjimui.
Kaip jau minjau, susitarusi su mokytoja atjau antrj savo stebjimo pamok. Pamoka vyko 1b
klasei. Mokiniams nebuvo pristatyta, kas a esu , todl ir jie mane stebjo, elgsi nekasdienikai,
band atkreipti mano dmes. Pamokos tema buvo: "Pinigai". Mokinai i pradi blaksi. Manau
tam turjo takos ankstyvus rytas, pirma pamoka. Mokiniai iek tiek trukd mokytojai, nes mt
vairias replikas. Mokytoja pasakojo, koki uduot reiks atlikti. Tuo metu mokiniai komentavo,
nepiktybikai aipsi. Taigi buvo atliekamas savarankikas darbelis. Kol klas j atlikinjo, a
dmiai juos stebjau. Taip pat suskaiiavau klass sudt. I viso klasje buvo 18 mokini. I j 13
mergin, ir 5 vaikinai. Kaip paaikjo vliau, klasje mokiniai buvo nevisi. Taigi man kilo mintis,
kaip paiai reiks sudominti mokinius, kad pamokas jie ateit visi.
Kaip jau minjau, klasei buvo uduotas savarankikas darbas. J mokiniai atlikinjo
pasitardami, klasje jautsi urmulys. Paskui klas nurimo, susikaup darbui, bet tai truko neilgai.
Vaikinukai sdintys klass gale m nabdtis. Mokytojai paklausus ar uduotis jau atlikta, klas
tik "suriaumodavo", kad dar ne. Tai mane iek tiek gzdino, nes galvodavau, kad pamoka turi
praeiti sklandiai ir ramiai. Mokytoja, pastebjusi, kad klas gana aktyvi, suskirst j grupeles, kad
darbas vytkt sklandiau. Pastebjau, kad klasje buvo grupi susikirstymas, nes mokytojai
mokinius skirstant atsitiktinai, jiems tai nepatiko. Kiekvienas norjo bti kuo ariau sau mylimesnio
draugo. Kai kurios grupels buvo labai aktyvios, diskutavo, sukl triukm. To negalima pasakyti
apie kitas grupeles, kurios buvo ramios, nedrsios, maai diskutavo, usim paaliniais darbais,
valgsi kas kur sau, nesidomjo pamoka. Taigi buvo galima aikiai matyti, kaip klasje vyrauja
simpatijos, antipatijos ir neutralumas. Klasje labai aktyvios panels. J buvo dauguma. Labai
diugino tai, kad mokiniai tiek savo elgesiu, tiek ivaizda prilygo btent gimnazisto vaizdiui.
Merginos natralios, neisidaiusios, tvarkingos.
Kita mano stebta pamoka buvo t pai dien. Taiau, tai buvo mano bsima
aukljamoji klas - 7b. Pamokoje buvo kalbama apie eim, jos taisykles ir statymus. Dar
neprasidjus pamokai, pastebjau, kad klas labai energinga. Labai skyrsi prie tai stebta pamoka.
Mokiniai buvo labai nesusikaup, todl nenorjo klausytis mokytojos. Kadangi klass tikslas buvo
stebti film "Blalkonas", vos tik j pradjus rodyti mokiniai nutilo. Mokiniai irdami film,
komentavo filmo metu pasakytas frazes, juoksi, pusgarsiu aptarinjo personaus. Juos stebdama
supratau, kad pati vesdama pamokas galiu nesusitvarkyti. Mokiniai nelabai kreip dmesio
mokytojos pastabas. Jie klasje mat mane, todl norjo "pasirodyti".
Kadangi, mokiniai irjo tik likusi dal filmo (pus jau buvo mat), tai likusi
pamokos dal, mokytoja dalino vadovlius naujai temai. Klas buvo labai aktyvi, visi komentavo
filmo pabaig. Pradjus nauj tem, mokytoja dav savarankikai paskaityti tekstukus. Vienam
berniukui, skaityti seksi sunkiai, todl tekst skaityti ubaig mokytoja. Pastebjau, kad mokytoja
mokinukams dav savarankikas uduotis, kad tik ie nekelt triukmo. Klas didel, todl j sunku
suvaldyti. Daug mokini, daug nuomoni. Visi rk garsiau vienas u kit. Pamokos pabaigoje
mokytoja klausinjo apie film. Manau tai truputl klaidinga, nes klausinti apie film buvo galima
3

i karto po jo, kol mokiniai pilni emocij. Tada refleksija daug efektyvesn, negu pradjus nauj
tem, atlikinjant kitas uduotis, mokinai buvo nukreipti jau kita linkme. Taip pat mokykloje vyko
pasiruoimas sporto ventei, todl didiausias mokini dmesys buvo orientuotas btent j. Per
pamok mokiniai nabdjosi, kaip viskas vyks ventje, kaip bus smagu dalyvauti ir pan.
Kit dien stebjau 3g ir 8b klases. Stebjau vyresn klas tam, kad galiau palyginti
mokini elges. Ir neklydau, nes vyresni mokiniai buvo daug santresni, ramesni, pagarbesni.
Pamoka buvo domi, buvo kalbama apie moni atpainimo sistem. Mokytoja rod mokiniams
film, tai pat vyko diskusijos, buvo pateikiama uduoi, kurios patiko gimnazistams. Pamokos
pabaigoje, buvo rodomas dar vienas filmukas, apie mogaus atpainimo kanalus, taiau jo perirti
klas nespjo. Atsirado urmulys, mokiniai m kalbtis, jiems labiau rpjo skambutis, negu
pamokos aptarimas.
Tuo tarpu atuntokai, labai drss, vikrs, gyvibingi. Atj klas, kalbjosi savo
asmeniniais klausimais. Pamokos tema buvo: "Bendravimas kaip vertyb". Buvo kalbama apie
bendravimo kultr. Mokytoja vardino, k veiks pamokoje. Klasje buvo 12 mokini: 7
merginos, 5 vaikinai. Tai nebuvo visa klas. Klasei buvo pateiktas testas apie charakter. Tuo
metu, kol jis buvo atlikinjamas, vyravo tyla. Tik pasibaigus testui, visi m siautti. Vienas
vaikinas, nordamas atkreipti mano dmes ir pasirodyti "kietu", pasim telefon ir ijo pakalbti.
Kiti mokiniai urmuliavo, kalbjosi, nesidomjo pamokos tema, klaussi ausinuk. Labai dmes
patrauk dvi atuntoks, kurios atrod, kaip k tik atjusios i klubo: rykus makiaas, lakuoti nagai,
dayti plaukai. Vis kramt kramtomj gum ir trukd pamokai vykti sklandiai, nes be perstojo
kalbjosi tarpusavyje.
Pradjus paiai vesti pamokas, tikjausi blogiausio. Prisiirjusi kaip buvo vedamos
pamokos patyrusios mokytojos, maniau, kad a nesusitvarkysiu su mokiniais. Man teko pravesti 10
pamok. Pati pirmoji pamoka "aukltiniams" 7b. Labai jaudinausi... Pamokos tema buvo:
"Nuotaikos, jausmai, j rodymas ir suvaldymas". Labai ruoiausi pirmjai avo pamoklei.
Pasiraiau pamokos plan, pasidariau prezentacij. Nujusi kabinet, susitikau etikos mokytoj,
kuri padjo man sijungti multimedij. Nuskambjus skambuiui, atrod "prasidjo mano siaubas".
Klasje 26 mokiniai. Visi jie labai aktyvs, net ir prasidjus pamokai negaljo nustoti kalbti,
urmuliuoti. Pasisveikinusi prisistaiau, pasakiau kas a, ir k veiki j mokykloje. Suprat, kad
atlikinsiu praktik, jie apsidiaug, nes paman, jog jiems visk leisiu daryti. Mokiniai labai daug
kalbjo, tarsi norjo visk man papasakoti. Taiau a miausi savo darbo ir bandiau jiems aikinti
pamok. Kai kurie mans klaussi dmiai, o kai kurie labai trukd. A net suglumau, bet
nepasimeiau. Mokiniai nusukdavo tem kitais klausimais, m klausinti i kur a, kas a ir pan.
Tada a jiems maikiai paikindavau, bet vl nejuiomis privesdavau juos prie pamokos temos.
Kad mokiniai netriukmaut, pateikiau uduoi ratu, bet ir tai nesutrukd jiems kalbtis
tarpusavyje. Tada man juos nuraminti padjo etikos mokytoja. Ji stebjo visas mano vedamas
pamokas. Kai mokytoja buvo kabinete mano pirmj mokytojavimo dien jauiausi daug
rytingiau, drsiau. Nepaisant to, kad klasje visi stengsi atrodyti "kieti", vos paminjus drausms
ssviun, mokiniai aprimdavo. Jau nuo pirmos dienos gimnazijoje, pastebjau, kad vyrauja grietos
taisykls, drausm.
Taip pat savo aukltiniams vediau ir kit pamok apie pojius. Kadangi vedant pirm pamok
pastebjau, jog jie urmuliuoja, kalbasi, nenori klausytis (didioji dalis mokini), padariau tam
tikras ivadas. Nusprendiau pamokos mediag jiems pateikti daug paprasiau, suprantamiau,
domiau. Skaidri pagalba, jas sudjau reikalingiausi informacij pasinaudojusi Liutauro Degsio
ir Rasos Akinyts vadovliu "Etika 7-9 klasms". Taip pat pridjau vaizdini priemoni, kad
mokinai atskirt mogaus pojius. Literatr aptarusi per pirmj pamokos dal, antrj dal
atlikinjome mano paruotus testus. Pastebjau, kad mokiniams sausa teorija nuobodu, todl jau
vesdama antrj pamok, pasirpinau, jog jie turt ir domesns veiklos. Mokiniams labai patiko
atlikinti uduotis, j buvo labai daug. Man paiai irgi buvo daug maloniau dirbti, nes jau inojau,
kokia klas ateis pamok ir kokie j poreikiai. Be to, norjau, kad jiems bt domu, suprantama.
Taip ir nutiko, pamoka sulauk didelio pasisekimo. Septintokai smalsavo stebdami mano parengtas
uduotis, noriai jas atlikinjo, komentavo. Pamoka vyko labai sklandiai. Man ne tik pavyko
4

iaikinti tem, bet ir prikaustyti j dmes. Manau prisidjau prie j tobuljimo, nes jie gavo nauj
ini, jas sisavino. Taip pat lavino savo mstym atlikindami logikas uduotis. Jauiausi labai
gerai, drsiai. Atsakinjau pateiktus klausimus, o mokiniai atsakinjo man, vyko diskusija.
Klasje pastebjau tai, jog mokiniai, kuri ini lygis emesnis, tuo jie labiau trukdo pamokai ir
neleidia savo klasiokams gyti nauj ini per keliam urmul. Taiau, nepaisant to, kaip mokosi
mokinys, j galima palenkti teigiam pus su juo nuoirdiai ir graiai pasikalbjus, paraginus,
pagyrus, paskatinus. Septintokai paaugliai. Jie bando atkreipti dmes bet kokia kaina ir tai nra
blogai. Jie kiekvienas turi savo nuomon, kuri nevisada bna klaidinga. Man teko matyti vyk,
kuris nutiko mano aukltinei Austjai. Jai i kuprins ikrito mobilusis telefonas. Aukltoja tai
pastebjusi - j atm, nes paman, kad ji su juo aidia. Per pertrauk, Austja band paaikinti
kaip viskas buvo i tikrj, taiau aukltoja ja nepatikjo. Mergait apsiverk, atjusi mano
pamok negaljo susikaupti darbui. Bandiau j paguosti, nuraminti... ji apsiramino. A maiau vis
situacij, bet Austjos aukltoja buvo labai usispyrusi ir net nesiklaus k jai sakme. Taigi, t
dien jauiausi prastai, nes negaljau padti Austjai atgauti telefono... Manau, kad nevisada kalti
yra mokiniai, tiesiog turime su jais bendrauti, isiaikinti situacij ir tik tada daryti sprendimus. Nes
mokinys paauglys vis pirma irgi yra mogus ir nereikia j irti kaip kito pasaulio btyb.
Austja miela mergait, kaupianti savo ini baga, maloni, paklusni.
Klsje nebuvo mokini, kurie bt nesukalbami. Pripastu, kad kiekvienoje
pamokoje kildavo urmuliukas, bet visada galima t urmul suvaldyti, mokinius sudominant
domiu pamokos pateikimu. Tai taikau ir gerai, ir blogai besimokantiems mokiniams.
Klasje buvo mokini, kurie labai aktyviai reiksi ir i karto matsi, kad yra klass
lyderiai. Jeigu vienas i t lyderi pasako, k nors juokingo, visi btinai juoksis, galbut net
pasiaipys. Taiau, man labai malonu, kad jie tai dar tarpusavyje ir i mans nesiaip. To a
bijojau labiausiai. Nors a jauna, jie su mainmi elgsi pagarbiai. Tai man suteik ger emocij.
Kaip minjau, klasje 26 mokiniai. Visi jie skirtingi. Taiau, a visus primiau
vienodai. Turbt todl, kad simpatijas man kl vien ta mintis, jog bsiu laikina j aukltoja. Man
patiko mano klass mokiniai. Jie maiktaudavo. Vos atjus mokykl, kad ir kitai klasei pravesti
pamok, jie mane pamat visada pasisveikindavo, paklausdavo kaip man sekasi ir kada vl vesiu
jiems pamokas. Tai labai diugino.
II.

Mokymo veiklos analiz.

Prasidjus savarankik pamok vedimui, ne kart prie tai pagalvodavau, kad

neviskas gali pasisekti. Glvodavau, jog man bus sunku. Taiau, nors ir nusiteikiau blogiausiam,
vistiek tikjausi, kad vedant pamokas viskas laikui bgant pakryps geresne linkme.
Pirmosiose pamokose sunkiausia buvo inaudoti vi pamokos laik. Atrod, kad labai
daug mediagos prisirenku pamokai, bet tai ir pirmoji neskm liko penkios minuts iki pamokos
galo, o a nebeturiu k pasakyti mokiniams. Kai liko laisvo laiko, klas m urmuliuoti, o a
mintyse galvojau kas bus, k darysiu, kaip isisuksiu, jauiausi kvailai. Maniau, kad labai
"susimoviau". Taiau, tas nelemtas skambutis nuskambjo ir po pamokos paklausiau mokytojos, k
mano apie mano pamokos vedim. Ji mane pagyr, paskatino, tada nusiraminau, primiau jos
patarimus. Lengviausiai pamokose sekdavosi bendrauti su mokiniais, atsakinti j pateikiamus
klausimus. Mano manymu, pamokas idstydavau suprantamai, paprastai, taip, kad suprast ir
gabs ir ne tokie gabs mokinukai. Ruodamasi pamokai, visad atkreipdavau dmes mokini
pageidavimus. Jiems labai domus vaizdinis pateikimas ir aikinimas, taigi a jiems pririnkdavau
vairiausi test, aidim, flmuk. Visa tai buvo susieta su pamok temomis. Kalbdavau garsiai,
aikiai, suprantamai. Jeigu pamokoje vykdavo diskusija j sitraukdavau ir pati. Jeigu mokiniai
keldavo rankas, stengdavausi pastebti kiekvien, kad galiau iklausyti nuomons. Pamokos
pabaigoje, daniausiai uduodavau mokiniams uduot, kuria siekiau, jog mokiniai vertint
pamokos darb. Pateikdavau uduotl su pamokos tema. Kai j atlikdavo, surinkdavau atsakymus
ir pairdavau ar suprato apie k jo kalba pamokoje ar ne. Nepasitaik atvejo, kai mokiniai bt
ko nors nesuprat, todl jauiausi labai gerai. Kuo toliau tuo labiau seksi geriau ir geriau.
5

Atkreipiau dmes, kad nevisi mokianiai domisi mokslu. Mano manymu tai priklauso
nuo mokytojo. Jeigu mokytojas sugeba sudominti mokinius, net ir didiausias tinginys pakels akis ir
stebs pamok. Taip manau todl, kad pati tai patyriau. Ir labai diaugiuosi, nes man pavyko
sudominti vaikus. Vienas i j net isitrauk ausinukus i aus ir klaussi k a pasakoju.
Buvo akimirk, kai mokinai imdavo siautti, bet taip buvo tik pirmosiomis
pamokomis. A labai rami, todl man nesinorjo ant j rkti ir nusileisti iki j lygio. Taigi,
nordama nuraminti klas, a tiesiog nutildavau ir irdavau juos. Pastebj, jog tyliu, imdavo
vieni kitus raminti ir liepdavo vieni kitiems klausytis mans. Jeigu triukmas darydavosi pastovus ir
vis garsesnis, liepdavau jiems patiems pasisakityti mediag garsiai, sekant knygoje esanius
sakinius, arba duodavau uduoi. Kadangi, nei vienam nepatikdavo skaityti prie klas (gda
skaityti balsu pri draugus), arba usirainti svarbiausias svokas, tai palaipsniui jie nurimdavo, kol
gal gale i vis palikdavo rams ir darydavo tai, k pasakydavau.
Pamokose visad padrsindavau mokinius. Nesvarbu ar tai bdavo vaikinukai, ar
panels. Jei matydavau, kad jiems nedrsu, visad ustodavau, liepdavau pasitikti savimi. Jiems tai
labai patikdavo. Taip pat pagirdavau u menkiausius teigiamus dalykus (pvz.: mokinys su intonacija
perskait dialog, pagiriu u tai).
Visas mano vedamas pamokas stebdavo etikos moytoja. Ji visada pasakydavo, kaip
mano vedama pamoka atrodo irint i alies. A priimdavau visas, net ir menkiausias pastabas.
Man tai buvo naudinga, nes su lig kikviena pamoka ruodavausi vis atidiau. Mokytoja mans
labai nekritikuodavo, prieingai pagirdavo. Laikui bgant, mokykl jau kaip vent.
III.

Bendravimas su mokiniais.

Mano bendravimo stilius su mokiniais demokratinis. Su visomis mokini klasmis

bendravau taip, kad jiems bt jauku, nereikt gdintis. Norjau, kad jie bt savimi, nebijot su
manimi bendrauti. Manau man tai pavyko, nes visada drsindavau mokinius, kai jiems reikdavo
skaityti balsu, arba atlikti savarankikas uduotis ir po to savo darb pristatyti prie klas.
Mokiniams savo nuomons isakymas prie klas sunkiausia uduotis. Jie labai sureikmindavo
savo vie kalbjim, nes bijodavo kad klasiokai nesiaipyt. Tai pastebjusi, visad juos
ragindavau, aikindavau, kad kiekvieno nuomon yra svarbi, lygiavert kito pasisakymui. Pasakojau
jiems kad nra blog nuomoni, kad pasisakymai yra geri jau vien todl, kad mes nebijome j
isakyti garsiai.
Su mokiniais stegiausi bendradarbiauti, visada sitraukdavau diskusijas, aidimus,
uduotis ir kt. Siekiau, kad jie mane laikytu, ne tik praktik atliekani mokytoja, bet ir drauge
mogumi kuriuo gali pasitikti, pasipasakoti, kreiptis juos dominaniais klausimais. Vienas i mano
kalbos trkum - kartais "ilendantys" iaulietiki odiai, su nukirsta galne, tada vaikai imdavo
juoktis, bet jie to nekritikavo piktybikai, prieingai atsakydavo su iaulietiku akcentu ir vl
susikaupdavo pamokos temai.
Paioje pradioje, mokiniai mane tarsi tyrinjo, stebjo mano reakcij, irjo, k a
jiems sakysiu, kaip elgsiuos vienoje ar kitoje situacijoje. Klausindavo toki klausim, kuriais
nordavo mane "prigauti". Taiau, pamokoms ruodavausi labai siningai, todl pateiktus
klausimus lengvai rasdavau atsakymus. Jeigu mokini klausimai bdavo netaktiki, atsakydavau su
humoru, suprantamai, nepaiepeniai. Problem nekildavo, nes esu bendraujantis, komunikabilus
mogus.
Bendraudama su mokiniais, visus juos laikiau vienodais. Neikyriau j nei pagal
gebjimus, nei pagal ivaizd. Buvo kelios merginos, kurios pagal savo ami, prie savo klasiokus
atrod, kaip TV vaigds, taiau nuomon apie tai pasilaikiau sau ir tai man nedar takos vedant
pamokas, (kiek teko pastebti, tos merginos tikriausiai tik ir rpinosi savo ivaizda, bet ne
isilavinimu). Vedant pamokas, stebdavau mokini darb. Bendraudama stengiausi visus suprasti,
sijausti kiekvieno i j padt, emocin bsen, tiesiogiai suprasti mokini jausmus, patarti, diegti
ini tiek humoro, tiek rimtumo forma.

Vesdama pamokas, su sunkumais susidriau tik pirmose pamokose. Paskui miau

perprasti sistem, mokinius, j elgsen, norus, nuotaikas. Kuo toliau, tuo labiau miau suprasti
mokinius. Jeigu matydavau, kad mokinys nori pasisakyti, niekada jo nepertraukdavau. Man
kiekvieno mokinio nuomon buvo be galo svarbi. Taip suinodavau, kokie jo poreikiai. Buvo ir
toki atvej, kai mokinys nordavo pasisakyti, bet neisdrsdavo. Tai pastebdavau i vaiko judesi,
veido mimikos, vilgsnio. Tokiu atveju, pati paragindavau kalbti ir mokinys pasisakydavo,
nebesivarydavo. Per kitas pamokas jau net nebereikdavo raginti, jie jausdavosi drsesni, keldavo
rankas noriai, nebesikuklindavo, nes inojo, kad a juos palaikysiu, ustosiu, neleisiu aipytis
klasiokams.
Bdavo pamok, kai ne viskas sekdavosi labai sklandiai. Pvz.: mokiniai nordavo
irti filmus, kad tik nereikt usirainti, skaityti. A to neinojau. Jie choru rkdavo, kad nori
irti film. Tada buvau pasimetusi, lyg neinojau k atsakyti, visi triukmavo, nenorjo klausytis
pamokos. Taiau a ant j nerkiau. Man utekdavo nutilti ir minutl pervelgti klas. Jie vienas
kit imdavo raminti, tildyti ir susikaupdavo darbui. Buvo atvej, kai por kart a juos sugdinau,
sakydama, kad jie negerbia nei mans, nei savo klasiok rkaudami. Nuo tos dienos jie imoko
vieni kit klausytis, nes jiems pasidar gda. Jeigu mokiniai bdavo kuo nors nepatenkinti, mes
graiai pasiaikindavome prieastis ir rasdavome sprendim. Klasje nesddavau vienoje vietoje,
vaikiodavau, taip jie bdavo ramesni, nes matydavo, kad yra stebimi. Atvej, kai klass bdavo
aktyvios ir dkstanios, pasitaik labai retai, nes man pasisekdavo juos sudominti. Mokini
prietaravimas, neklusnumas man problem nesukl, nes jie paaugliai. Jie nori pasimaivyti,
ikelti savj A. Negaljau rodyti grieto tono, nes tiesiog nebuvo u k.
Neteko patirti lidn akimirk. Prieingai danai pasitaikydavo kurijozik situacij
su mokinias. Viena i j kai septintokas Karolis, per pamok nupie savo nuotaik ir j
pakomentavo labai maikiai. inoma, a j pagyriau, o kai tik ateidavau mokykl jis visada
bgdamas pro al pamojuodavo man ir paklausdavo kaip man sekasi. Tai labai diugindavo, nes
sulaukdavau mokini pripainimo.
IV. Konfliktai su mokiniais, mokytojais, draugais.
Per vis savo praktikos laikotarp, nesusidriau su konfliktais. Esu labai tuo
patenkinta, nes geri dalykai diugina, o kadangi blog nepasitaik, tai diugina dar labiau. Bdavo,
kai klasje atsiranda urmulys, bet dl to neikildavo konflikt, dl kuri paskui reikt pergyventi,
galvoti kaip atsiprayti ir t.t.
V.Pedagogini mokjim bei gebjim tobulinimas.
Atlikindama praktik, atradau savyje vairi gebjim. Praktika man padjo painti
savo savybes, kuri kasdienybje galbt net nepastebdavau. Su mokiniais seksi puikiai
komunikuoti. A jiems perteikinjau inias, siekiau, kad mokiniai visk suprast. Informacij
pateikdavau aikiai, suprantamai.
Taip pat gerai seksi organizuoti darbus, rengti pamokos planus, organizuoti klass
valandl. Taiau, praktikoje susidrus su mokiniais ne visada ieidavo pamok pravesti btent taip,
kaip suplanuota. Todl, tekdavo labai daug bendrauti.
Vienoje pamokoje susidriau su labai keblia situacija. Buvau paruousi mokiniams
film: "Pykt pokt ir tu negyvas". Norjau film susieti su pamokos tema. Taiau, mus stebinti
etikos mokytoja, pasak, kad btent film jie jau yra mat (filmas apie mokyklos gyvenim,
agresij tarp mokini, atstumtuosius), ir kad jo neirtume antr kart. Tada, iek tiek suglumau,
nes pagal mano plan, mokiniai turjo irti film. Nepasimeiau, miau pasakoti tai, k buvau
pasiruousi neskms atveju, nes numaiau, kad gali taip vykti. Labai diaugiausi, kad upildiau
vis pamok. Nulidino gal tik tai, jog nenustebinau mokini, nes pamoka buvo tradicin.
VI.Ivados apie mano pedagogin veikl.
7

Visos praktikos metu, man seksi gan neblogai. Teko painti mokinius, juos perprasti.
Stebjau mokini asmenines savybes, gabumus, gdius, elgsen klasje. Bandiau suprasti, kurie
mokinai klasje yra lyderiai, kurie maai vertinami, ir kurie visai nepastebimi savo klasiok.
Norjau mokiniams ne tik diegti nauj ini, bet ir padti jiems labiau susidraugauti vieniems su
kitais, pamatyti tuos, kurie ne visada bna dmesio centre. Kai klas didel, klasje atsiranda
maesni grupeli susiskirstymas. Man tai pavyko pastebti. Taiau, praktikos laikotarpis (mnesis
laiko), maas, kad galiu visikai suprasti mokini elges. Man dar ypa reikt patobulinti savo
pedagoginius gebjimus. A labai stengiausi mokiniams neti nauj dalyk. Aikindavau jiems
pamokas suprantamai, vaizdiai, bet tai nebuvo tubula. Su lig kiekviena diena mokinius painojau
vis geriau, taiau nepainau j iki galo. Manau tam reikt ilgesnio laikotarpio.
Mokydama mokinius, pasiymjau stropumu, maiktumu, tolerancija, geronarikumu
padti. Visada klas ateidavau ypsodamasi, norjau vesti pamokas, bendrauti su mokinukais. Juos
kankindavo smalsumas, tyrinjo ne tik mane, bet ir mano darb. Stebjo kaip pateikiu informacij,
kuo a kitokia nei j etikos mokytoja. Kadangi, nesu linkusi rkti, aukti ir ginytis, visada
susitardavome graiuoju. Todl slopinti "neger" savo savybi per pamokas netekdavo.
i psichologin uduotis studentui labai naudinga. Jos dka galiu pergalvoti, apmstyti
savo veiklos rezultatus per pamokas. Galiu analizuoti savo darb pamokoje, taip pat su mokinukais.
Psichologin analiz leidia man suprasti, kur dariau klaidas, o kur elgiausi teisingai. Visa tai
apmsiusi, inau, kad ateityje dirbant mokytoja, galsiu toki klaid nebekartoti. Atlikdama i
uduot pastebjau savo kaip mokytojos trkumus ir privalumus. Taip pat, pradjau analizuoti ne tik
mokini elges, bet ir savo. Susimsiau apie savo daromas pedagogines klaidas ir nusprendiau jas
isiaikinti. inoma, klaid per pamokas buvo, jos neymios. Pvz.: pirmos pamokos metu delsiau
atsakyti klausimus mokiniams, taip atsirado baim ir m kilti abejons, ar a "susimausiu". Bet
viskas baigsi gerai, nes inojau, kad nieko nra nemanomo ir nepasidaviau igasiui. inojau, kad
esu mokini autoritetas - mokytoja. Taigi, laiko drebti ir bijoti septintok nebuvo, nes reikjo
tobulinti j ini baga. Imdavau drsiau kalbti, pastebdavau, kad mokiniai klausosi, tai mane
nuramindavo. Inaudodavau kiekvien minut pamokoje.
Apibdinti save kaip bsimj mokytoja gana sunku. Bet i savo atliktos praktikos
drstu manyti, kad mokiniams patiko mano veikla j mokykloje. Kadangi dabar gyvenamae XXI
jame amiuje, informacins technologijos yra ms kasdienyb. Pamokas mokiniams visada
vesdavau demonstruodama prezentacijas multimedijos pagalba. Taip mokiniai klausosi ne tik saus
teorij, bet ir patys mato kaip viskas vyksta. Prezentacijas pavairindavau judaniais paveikslliais,
trumpais filmukais susietais su pamokos tema. Vaizdins priemons labai patikdavo mokiniams,
patraukdavo j susidomjim. Klasse bdavo vaik, kurie mieliau rao, negu iri filmukus. Tai
pastebjusi, pamok padarydavau vairiapusik, kad patenkiniau vis norus. aizdavome
aidimus, darydavome testus, sudarindavome kryiaodius, atlikindavome vairius pratimus.
Atliekant iuos dalykus, mokiniai lengvai sisavindavo ir pamokos esm. Negana to pamokos
nebuvo nuobodios.
Vertinti mokini paymiais man neteko. Daniausiai pamokos pabaigoje, paruodavau
jiems savs vertinimo lentel. Toje lentelje, prie klausimo mokiniai nupiedavo veiduk, atitinkant
j supratimo lyg. Taip suinodavau, ar mokiniai suprato pamok ar ne ir darydavau ivadas
sekanioms pamokoms, (lentels pvz.: Nr. 1.).
Pvz.: Nr. 1
Pamokos tema:
GRIS IR GROIS

Vieta veidukui
nupieti
(linksmas,liudnas ir
t.t.)

Buvau aktyvus / -vi?

Tema sudomino?
Tema nesudomino?

Per praktik man buvo sunkiausia, kai reikjo pravesti pirmsias pamokas. Jaudinausi,
maniau, kad galiu nesusitvarkyti su mokiniais, maniau ims drebti balsas, nesugebsiu aikiai
kalbti. Galvojau, kad dl to mokiniai gali i mans aipytis. Neinojau kaip mane priims klass,
kok pirmin spd susidarys. Tai vert mane nerimauti. Pamaiusi mokykloje mokini - mergin,
labiau panai "top modelius", miau jaudintis dl savo ivaizdos, nes nesu "perkaitusi
soliariume". Tai truputl mane glumino, bet paskui nurimau, nes nebuvo nieko panaaus, ko a
tikjausi. Visi mokiniai buvo draugiki, tik kol priprato prie mans, sunkiai sitraukdavo
diskusijas.
Skaudiausia man buvo... is klausimas privert mane susimstyti, nes nepatyriau
nieko tokio, kas man sukelt skaudias emocijas. Atlikti savo darb seksi gana gerai, todl
nusyvylim per vis praktik patirti nepavyko.
Laimingiausia buvau, kai maiau jog mokiniai mane priima, kaip sav mog. Su
daugeliu seksi bendrauti taip, lyg biau juos painojusi i seniau. Nors visi veidai buvo matyti tik
pirm kart. Ypa diaugdavausi, jeigu pamoka sudomindavo mokinius. Tai tarsi atpildas u mano
pasiruoim pamokai. Ger nuotaik kl ir mokini aktyvus dalyvavimas pamokose. Dar prie
pamokas, mokiniai klausindavao ar btent a jiems jas vesiu. Laukdavo mans, tai rodo mano
pripainim, kuris man buvo labai svarbus ir paglostydavo man ird.
gyvendinti savo tikslus ir norus man labiausiai trukd, esanti kriz Lietuvoje...
Norjau savo aukltiniams surengti ne vien domesn renginuk, negu klass valsandl. Taiau,
vis sumanym teko atsisakyti, nes norint apsilankyti kine, teatre, ar kitoje vietoje visur reikalingos
los. Taip pat stengdavausi pateikti vaizdini priemoni, kurias man reikdavo pirkti i savo
pinig, todl ne visada gyvendindavau savo sumanymus ir tekdavo pamok pravesti paprasiau nei
buvo sumanyta.
Visgi manau, kad i praktika man labai naudinga. Prapliau savo, kaip bsimos
mokytojos, akirat, gijau nauj ini, jas galjau pritaikyti praktikai. Pamaiau, kaip viskas vyksta
realybje. Esu tuo labai patenkinta.