Vladislav B. Sotirovic "Pecopatriarchatas"

Docentas Dr. V

LADISLAV B. SOTIROVIĆ

(VU

Filologijos fakultetas; el. paštas:

vladislav.sotirovic@if.vu.lt)

SERBŲ PEĈO (PEĆ)

PATRIARCHATAS OSMANŲ

IMPERIJOJE NUO 1557 IKI 1595

ĮVADAS

Peĉo patriarchatas buvo viena svarbiausių institucijų serbų istorijoje,ypatingai jų religijos ir kultūros istorijoje. Institucija buvo įkurta 1346 m., valdantvienam įtakingiausių Serbijos monarchų –

Stefanui Dušanui Didţiajam (1331–

1355m.). Nacionalinio

serbų Peĉo patriarchato įkūrimas buvo naujos politinės situacijosBalkanų pusiasalyje pasekmė, kai Serbija tapo viena galingiausių valstybių regione,siekianti pakeisti Bizantijos imperiją. Tais paĉiais metais Dušanas Didysis Peĉo patriarcho buvo karūnuotas serbų ir graikų (t.y. bizantieĉių) imperatoriumi. PrasidėjoSerbijos Viduramţių baţnyĉios visiškos nepriklausomybės nuo graikų baţnyĉios

Konstantinopolyje laikotarpis.

Peĉo patriarchato istorija gali būti padalinta į du laikotarpius, su ilga

pe

rtrauka tarp jų, trukusia apie vieną amţių: 1) 1346–

1459 m., 2) 1557

–

1766 m.

Vladislav B. Sotirovic

Pečo patriarchatas

Psl.

2

©

2007 Vladislav B. Sotirovi

ć

Pirmajame laikotarpyje Peĉo patriarchatas buvo Viduramţių Serbijos valstybinė baţnyĉia. Kai Osmanų imperija uţkariavo Serbiją 1459 m., patriarchatas, kaipSerbijos nacionalinė baţnyĉia, buvo panaikinta šimtmeĉiui iki jos atgaivinimo 1557m. Taĉiau naujasis patriarchatas įgavo kitokį statusą, lyginant su ankstesne jo pozicija,kai patriarchatas gyvavo nepriklausomos Serbijos rėmuose. O būtent, naujasis Peĉo

patriarchatas buvo pilnai

kontroliuojamas Osmanų imperijos valdţios. Vis dėlto,“antrajam” patriarchatui pavaldi teritorija buvo gerokai didesnė.

“Antrasis” Peĉo patriarchatas valdė visus serbus Osmanų imperijoje. Svarbu pastebėti, kad tik du staĉiatikių (ortodoksų) patriarchatai

(graikų Konstantinopolio ir serbų Peĉo patriarchatai) turėjo teisę veikti turkų valstybėje, po to kai Osmanų imperija uţvaldė didţiają dalį Balkanų pusiasalio. Suţlugus nepriklausomai SerbijosViduramţių valstybei Peĉo patriarchatas buvo vienintelė institucija, galėjusi suvienytivisus serbus Osmanų imperijoje. Iš tiesų patriarchatas tapo reprezentacine serbų institucija prieš Osmanų imperijos vadovybę. Serbų akyse patriarchatas iš esmės buvo prarastos serbų Viduramţių valstybės substitutas.

Vladislav B. Sotirovic

Pečo patriarchatas

Psl.

3

©

2007 Vladislav B. Sotirovi

ć

Susiformavo trys pagrindiniai du amţius (nuo 1557 iki 1766 m.) gyvavusionaujojo patriarchato vaidmenys: 1) išsaugoti Serbijos valstybės ir tautos kultūrinį Viduramţių paveldą; 2) apsaugoti serbus nuo perėjimo prie islamo ir 3) išlikti serbų

politiniu atst

ovu Portoje (turkų vyriausybėje).

Šis straipsnis nagrinėja naujojo Peĉo patriarchato istoriją pirmaisiaistrisdešimt aštuoniais gyvavimo metais: nuo patriarchato atgimimo iki Šv. Savosrelikvijų sudeginimo ant Vraĉaro kalvos prie Belgrado (nuo 1557 iki 159

5 m.).

Pagrindiniai šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai yra : 1) patriarchatoatgimimo prieţastys; 2) serbų sukilimo prieš turkus 1593–1595 m. prieţastys; 3) Šv.Savos relikvijų sudeginimo prieţastys ir šio įvykio pasekmės santykiuose tarp serbų ir

tur

kų; 4) tolerancija ir netolerancija Osmanų imperijoje ţvelgiant į santykius tarpislamo ir staĉiatikių religijų Peĉo patriarchatui pavaldţiose ţemėse ir 5) klausimas, ar “antrasis” patriarchatas buvo tik naujas patriarchatas susenu pavadinimu, ar tęsė Serbijos Viduramţių patriarchatoveiklą.

2. SERBŲ PADĖTIS VALDANT

TURKAMS (XVI a.)

Osmanų valstybės, kaip pasaulinės jėgos,iškilimas buvo Mehmedo II al

-

Fatiho, “Uţkariautojo”

(1451

–

1481 m.) nuopelnas. Jo Konstantin

opolio nukariavimas 1453 m. pašalino paskutinį didesnį barjerą osmanų ekspansijai į šiaurinę Anatoliją ir leido jiemsdominuoti sąsiauriuose ir pietinėje Juodosios jūros pakrantėje. Po Konstantinopoliouţkariavimo Mehmedas II

-

asis keturiais kariniais ţygiais Serbiją padarė priklausomair galiausiai ją prisijungė 1459 m., ţlugus Serbijos sostinei Smederevui.

1

Mehmedas

Uţkariautojas 1463 m. okupavo Bosniją, 1483 m.

-

Hercegoviną, o galiausiai, ir paskutinė serbų valstybė Juodkalnija (Viduramţių Doclea arba Zeta) buvo uţkariautaturkų 1499 m. Iš tiesų serbai ir jų valstybės buvo nukariautos turkų per šiek tiek daugiau nei šimtmetį: nuo 1371 m. iki 1499 m. Osmanų ekspansijos į Balkanus metumaţosios turkų provincijos –

sanjakai, išsidėsĉiusios prie turkų sienų

su

krikšĉioniškomis valstybėmis tapo svarbiausiomis turkų valdymui ir stabilumoregione uţtikrinimui. Šiuose pasienio sanjakuose buvo pastatytos galingos tvirtovės ir