NKE
PRATARMĖ
Renesanso epochos gydytoją ir mąstytoją Mišelį Nostradamą gaubia tūkstančiai legendų. To priežastis — jo parašytos „Pranašystės", numatančios įvykius ligi pat 3797 metų. Nostradamo pranašavimaipo jo mirties ne tik neprarado populiarumo, kiekvieną dešimtmetį visplačiau pasklinda po pasaulį, pasiekdami toli nuo Prancūzijos esančiasšalis. Jo „Centurijos" („Šimtmečiai") verčiamos į daugelį kalbų. Nostradamo knyga, kaip sakė vienas jo kūrybos tyrinėtojų, yra bene vienintelė, išskyrus Bibliją, knyga, kuri jau 400 metų be perstojo leidžiama. Peršį laikotarpį susikaupė ir didelė knygų apie Nostradamą biblioteka. Pirmosios iš jų pasirodė pranašautojui dar gyvam esant.Kiekvienas Nostradamo knygų aiškintojas, pradedant jo amžininkais ir baigiant mūsų dienų tyrinėtojais, pritaikydavo pranašavimussavo laikmečiui, kartais daugelį garsiojo mąstytojo minčių savaip komentuodamas. Jei komentatoriaus užgaidoms Nostradamo žodžių neužtekdavo arba jie būdavo ne visiškai aiškūs, pranašo vardu būdavoleidžiami nauji ketureiliai. Taip 1649 m. Frondos laikais, Prancūzijojeišėjo suklastotas „Šimtmečių" leidimas, į kurį buvo įtraukti kardinolą Ma-zarinį demaskuojantys ketureiliai. Antrojo pasaulinio karo metais Gebelso žinyba išleido daugybętariamų Nostradamo pranašavimų apie Trečiojo Reicho pergalę.Mūsų laikais Nostradamo kūriniai ir publikacijos apie jį leidžiami vis didesniais tiražais. Situaciją nesunku paaiškinti. Lengvų laikų, atviraikalbant, nebuvo niekada. Visais amžiais žmoniją domino ateitis, o dabar, neramiais suirutės laikais, tai tapo itin svarbu. Kiekvieno iš mūsų netikrumas dėl rytdienos skatina susidomėti iki pastarųjų metų oficialiosios spaudos nutylimomis Nostradamo pranašystėmis.Tik susipažinęs su Nostradamo gyvenimu ir kūryba, skaitytojasgalės spręsti, ar jo ketureiliuose iš tikrųjų slypi būsimasis žmonijos likimas.Kas buvo Mišelis Nostradamas?Nostradamas — taip lotyniškai skamba Mišelio de Notr Damo,gimusio 1503 m. gruodžio 23 d. Prancūzijos pietuose, mažame SenRemi miestelyje, notaro šeimoje, pavardė. Mišelio senelis iš motinospusės — Žanas de Sen Remi — buvo garsus gydytojas, daugelį metų dirbęs Rene Gerojo, vieno stambiausiųjų Prancūzijos feodalų, rūmuose.Pjeras de Notr Damas, Mišelio senelis iš tėvo pusės, taip pat daugpasiekė medicinos srityje. Jis tapo Rene Gerojo sūnaus Žano rūmų gydytoju. Bet po pastarojo mirties (hercogą nunuodijo priešai) Pjeras deNotr Damas, kaip ir Žanas Sen Remi, ėmė dirbti Rene Gerojo rūmuose. Abu gydytojai nesivaržė, kaip galima buvo tikėtis, dėl tarnybos, bet,priešingai, labai susidraugavo, o po Rene Gerojo mirties nutarė apsigy venti viename mieste ir vėliau sutuokti savo vaikus.Taip ir įvyko. Mišelis augo didelėje šeimoje, globojamas tėvų irabiejų senelių, kurie stengėsi perduoti vaikaičiui savo žinias. SenelisŽanas jį mokė matematikos, lotynų, graikų ir hebrajų kalbų, supažindinosu astrologija, kurią tais laikais visi (ar beveik visi) laikė rimtu mokslu.Po to tėvai pasiuntė jį mokytis į Avinjoną, tuometinį humanitarinių mokslų centrą. Baigęs mokslus Avinjone, 1522 metais devyniolikmetis Mišelis įstoja į Monpeljė universitetą, vieną garsiausių Europoje. 1525 m. jisgauna bakalauro laipsnį ir teisę savarankiškai verstis medicinos prakti
ka.
Kaip tik tais metais Pietų Prancūziją nusiaubė maro epidemija.Mišelis, atlikdamas savo pareigą, ne tik pasirodė kaip nepaprastai gabus gydytojas, bet jau tuomet išsiskyrė iš kitų taikydamas tų laikų medicinai neįprastas gydymo priemones. Užuot bet kuria proga nuleisdamas kraują ir gydydamas klizmomis, jis pasikliauja liaudies medicinospriemonėmis, pirmiausia vaistažolėmis, iš kurių gamina piliules.Ilgam nelikdamas vienoje vietoje, Nostradamas daug keliauja. Išpradžių jis gydo ligonius Provanse, po to važiuoja į Narboną, kur lankoalchemikų paskaitas (tada medicina ir alchemija vertėsi tie patys žmo-
Leave a Comment