TVYNS SJUNGA-LIETUVOS KRIKIONYS DEMOKRATAI

*** Tapatyb, pasiekimai, ikiai ir ateitis

is dokumentas skiriamas Tvyns sjungos-Lietuvos krikioni demokrat nariams, skyri ir kit partijos struktr vadovams. Dokumento paskirtis yra dar kart apibrti partijos tapatyb, apvelgti, kaip seksi j puoselti ir stiprinti per pastaruosius ketverius metus, kai dirbome valdioje, apsibrti svarbiausius darbus, kuriuos pavyko nuveikti ir kuriems pristigo laiko, apvelgti partijos rinkim strategij bei kampanij ir nubrti partijos ateities veiklos gaires. is dokumentas nepakeiia TS-LKD politins ar rinkim programos. Jis irykina ir primena svarbiausius ms veiklos aspektus bei apvelgia praktin partijos veiklos dal. is tapatybs dokumentas nurodo kryptis TS-LKD veiklai ateityje, siekiant laimti didiausi Lietuvos moni pasitikjim bei prisiimti dar daugiau atsakomybs u ms alies perspektyv.

2013

I. MS VERTYBIN TAPATYB, IKIAI IR ATSINAUJINIMAS

Ms tapatybs itakos Mes, Tvyns sjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikionikieji demokratai) ir Lietuvos krikionys demokratai, 2008 m. gegus 7 d. suvienijome abi ms partijas ir lygiavertikumo bei lygiateisikumo pagrindais steigme jungtin partij Tvyns sjunga-Lietuvos krikionys demokratai bei primme jos Politins veiklos program, kurioje tvirtinome nekintamus TS-LKD tapatybs pagrindus. Jungtin partija suvienijo ir sutelk i Sjdio kilusias konservatizmo ideologij pasirinkusi Tvyns sjung bei imtamets krikionikosios demokratijos vertybi ir politins veiklos tradicij tsianius Lietuvos krikionis demokratus bendrai su politiniais kaliniais ir tremtiniais stiprinti Lietuvos laisvs kovotoj, rezistent ir Sjdio ygiais atgaut Tautos ir Lietuvos valstybs nepriklausomyb nuo Ryt imperijos ir utikrinti saugi Lietuvos ateit laisv Vakar demokratini valstybi bendrijoje. TS-LKD Politins veiklos programoje deklaravome, kad gerbsime kiekvienos i susijungianij partij itakas ir istorin patirt, atsivelgsime tam tikrus susijungianij partij tapatybs skirtumus ir sieksime, kad susijungimas sustiprint ms tarpusavio pasitikjim bei vienyb, nenaikindamas ms visuomenins minties ir patirties vairovs. Priimdami politins veiklos program usibrme esminius jungtins partijos veiklos tikslus telkti taut ir stiprinti Lietuvoje krikionikosiomis vertybmis bei klasikine dorybi tradicija grindiam demokratij, skatinti organik visuomens raid, stiprinti moderni nepriklausom demokratin valstyb, skatinti laisva iniciatyva ir bendrosios gerovs tikslais grindiamos alies ekonomikos pltr, isaugoti ir puoselti lietuvyb bei tradicine s Lietuvos kultros vertybes. Ms vertybs yra pagrsto s krikionikuoju ir klasikiniam konservatizmui bdingu poiriu mog, jo laisv ir atsakomyb. Svarbiausios vertybs, kuriomis remiasi ms pairos ir grindiama ms politin veikla yra: mogus kaip asmuo, jo prigimtinis orumas, laisv ir atsakomyb, eima ir bendruomen, pamatin lygyb, teisingumas ir solidarumas, ir valstybs nepriklausomyb. Esame sitikin, kad i vertybi puoseljimas utikrina asmens prigimt ir jo orum atitinkanio gyvenimo bei visuomenins-politins raikos pilnatv.

Savo veikloje mes remiams krikionikosios morals, iuolaikins konservatizmo minties, tautikumo ir europietikos centro deins politikos principais bei tradicijomis, morals nuostatomis ir teisingumo principais, atviros Europai lietuvybs idealais, puoseljame patriotizm, laisvs ir pasiprieinimo kov istorijos aminimo ir pagarbos j dalyviams tradicijas, siekiame sovietins okupacijos padarini panaikinimo ir istorins tiesos apie pasipr ieinimo kovas tvirtinimo. Lygia greta su krikionikosios Europos civilizacijos vertybmis mes remiams tautini sjdi ir visos Lietuvos valstybingumo tradicijos subrandinta lietuvi tautos savastimi, kuri imams gaivinti bei puoselti iuolaikiniame globali iki veikiamame pasaulyje. Pabriame, kad istorins atminties politika, kartu su vietimo politika, yra du svarbs ramsiai tautos gyvybingumui palaikyti, nes tik taip i kartos kart galima perduoti patriotizm, puoselti Tvyns meil, isaugoti buvusias, esamas ir bsimas kartas vienijant istorin stubur. Visa tai nubria ms pamatinms vertybms itikim valstybs gyvenimo atsinaujinim ir pilnutins Lietuvos nepriklausomybs tvirtinim. Nepriklausoma Lietuvos valstyb mums yra nelygstama vertyb. Ms politin tapatyb grindiama politine valia prisiimti atsakomyb u Lietuvos valstyb. TS-LKD nuo pat savo itak Sjdyje po Kovo 11-tosios nenuilstamai rpinasi, kad Lietuva nebt traukta posovietin erdv. Gerai suvokiame, kad po Kovo 11-tosios ilikusi dar nepaalinta Lietuvos energetikos priklausomyb Rusijos bei posovietinms energetinms sistemoms daro neigiam poveik Lietuvos ekonomikai ir laisvai vidaus politini proces raidai, yra gyvybin grsm Lietuvos valstybs ir visuomens saugumui. Todl energetin aukiausiu valstybs politikos dabarties ir ateities prioritetu. Priklausydami Europos liaudies partijos eimai, remiams jos programine nuostata, kad beribis ir neatsakingas neoliberalizmas, vienpusikai pabrdamas kiekvieno vyro ir moters individualias pastangas, nepaiso socialini rinkos ekonomikos matmen, o tai neretai atsigria prie silpniausius visuomens narius. Lietuvoje sivyravs posovietinio kio ir neoliberalaus ekonominio modelio susiliejimas slygojo tai, kad Europos Sjungoje tapome viena i didiausi socialin atskirt turini valstybi ir gilino socialines ir ekonomines takoskyras tarp centro ir periferijos, tarp Vilniaus ir Lietuvos region. nepriklausomyb bei energetikos sektoriaus visavert integracij Europos sistemas ir energijos rinkas laikome

Ms kins ir socialins pltros kryptis remiasi Europos liaudies partijos puoseljamu socialios rinkos ekonomikos modeliu. Sociali rinka tai ms pamatines vertybes atitinkanti alies kio santvarka, harmoningai derinanti ekonominius ir socialinius tikslu s, bendros gerovs ir socialins pusiausvyros principais utikrinanti darnius santykius visuomenje. Socialins pusiausvyros principas asmens atsakomyb sieja su solidarumu, kuris remiasi moni ir j bendrij tarpusavio ryiais bei labiausiai paeidiam visuomens grupi apsauga. Ibandymus atlaikiusi tapatyb Esame ta jungtin politin jga, kuri 2008 m. susivienijome vedini bendr vertybi, sitikinim ir tiksl. Kartu esame ir ta politin jga, kuriai globalios krizs slygomis Lietuvos pilieiai per 2008 m. rinkimus paved koalicijoje su liberaliomis partijomis prisiimti pagrindin atsakomyb u Lietuvos likim. Ijimas i krizs su kuo maiau skausmingomis pasekmmis buvo gyvybinis ikis valstybei, kur ikilusios grsms supratimo dka ir netikros gerovs sumajimo kaina Lietuvos pilieiams pavyko veikti. 2008-2012 m. krizs slygomis patyrme, kad pasaulins krizs sukeltas ekonominis sunkmetis suvar ms ipastamomis vertybmis grindiamos socialins politikos galimybes. Prisim atsakomyb apsaugoti Lietuv nuo ekonomins ir finansins grities ir ivesti i energetins priklausomybs, siekdami savo ilgalaiki strategini tiksl, turjome iekoti kompromis bei sutarimo su liberaliomis politinmis jgomis valdaniojoje koalicijoje. Valdanios koalicijos stabilumas buvo btina slyga usibrt permain gyvendinimui, todl privaljome siekti konsensuso ir kompromis. Teko tartis su koalicijos partneriais ir iekoti esmini sutarimo tak, o ten kur nuomons isiskirdavo, kartais tekdavo ir nusileisti. Taiau visa atsakomyb u kompromisinius sprendimus tekdavo tik mums vieniems, danai nesugebant ar negalint paaikinti, kokia buvo ms partijos pozicija ir kur bei kodl turdavome nusileisti iki kompromiso. Tokia buvo prisiimtos atsakomybs u Lietuv kaina: rykinamos skirtingos koalicijos nari pozicijos, vieai demonstruojami koalicijos nesutarimai bt tik main koalicijos pajgum dirbti, main visuomens pasitikjim visa koalicija ar net ved prie koalicijos iirimo bei, natralu, usibrt atlikti darb negyvendinimo.

Esame sipareigoj gyventi pagal tas dorybes ir vertybes, kurias skelbiame, ir prisiimti moralin atsakomyb, jeigu j tvirtai nesilaikome. Nesame neklystani moni partija, todl drstame pripainti padarytas klaidas. Galjome jautriau sprsti kai kuriuos socialinius klausimus, tame tarpe ir minimalios mnesins algos padidinimo klausim ir tuo paiu susiaurinti populistin erdv opozicinms partijoms. Tenka konstatuoti, kad ir ms frakcijos Seime solidarumas balsuojant ypa svarbiais klausimais ne visada bdavo absoliutus. Vis dlto, vadovaudami pirmajai po nepriklausomybs Vyriausybei, kuri dirbo visus ketverius metus, galime teigti, kad valdios egzamin ilaikme, o i klaid mokoms. Matydami, kad iandieniniame pasaulyje neribotas globalizmas kelia grsmes organikai tautos raidai ir paiai vertybi civilizacijai, privalome rpintis, kad Lietuva neitirpt Vakar politinse ir ekonominse struktrose. Esame Europos dalis ir, matydami Vakar civilizacijos silpnybes, turime j stiprinti. Europai reikia grti prie savo akn prie krikionikosios tradicijos, gerbti nacionalini valstybi tradicijas, kiekvienos tautos teis puoselti savo organik kultr. Plintanti neatsakingo individualizmo filosofija, papildyta genderizmo ideologija, pasireikia prieikumu vertybinei santuokos ir eimos sampratai. Tokios pasauliros propaguotojai ignoruoja prigimtin eimos paaukim, menkina santuok kaip pasenusi eimos krimo tradicij, propaguoja tariamai moderni alternatyvios eimos samprat, kuri es turt apimti net vaikinim vienalytje partnerystje. eim ir santuok laikome visuomens griu ir pagrindu, kur siekiame stiprinti. Mes suvokiame santuok kaip vyro ir moters sjung, kuri sukuria eim ir prisiima atsakomyb u palikuonis. Pripaindami kiekvieno asmens pasirinkimo laisv, mes pasisakome u atsaking vyro ir moters santuokos pasirinkim savo prigimtiniam eimos paaukimui gyvendinti. TS-LKD bdama nuosekli krikionik vertybi puoseltoja ir gynja, be ilyg pripasta valstybs pareig ginti vaiko gyvyb nuo pradjimo. Partijos nariai Seime nuosekliai statymuose siekia tvirtinti i valstybs ir ms vis pareig bei inicijuoja Seime gyvybs apsaugos ar mogaus teiss gyvyb statym svarstym. Juose kaip iimtiniai atvejai gali bti vardintos prieastys, kurioms esant galimas dirbtinis abortas, toki kaip ntumas po iprievartavimo, kraujomaia ar labai rimti vaisiaus defektai bei grsm motinos gyvybei ir sveikatai. Taiau jokiu bdu negalimi abortai dl moters ar vyro noro, tiesiog j praymu. 5

Siekiame, kad visuose statymuose bt tvirtinta pagarba gyvybei nuo pradjimo iki natralios mirties. Atsinaujinimas puoseljant vertybes Atsinaujinim suprantame kaip atvir kolegialios veiklos bd puoseljim ir nauj veiklos form paiekas, kaip lyderi ugdym ir demokratin j kait vis partijos struktr lygmenyse. Partijos atsinaujinim suprantame ir kaip esmin partijos skyri nuolatins veiklos pagyvinim ne tik rinkimini kampanij metu. Skyrius yra pamatin visuomenins-politins veiklos grandis. Skyriaus tikslas aktyviai veikti visuomenje, telkti mones bendrystei, santarvei ir solidarumui, rpintis bendruomens reikalais, aikinti ir skleisti TS -LKD vertybines ir politines nuostatas. Partijos veiklos atsinaujinimui turime skatinti jaunus mones ateiti ms partij bendrai veiklai, neti j nauj idj ir energijos. Pastaruoju metu augantis TS-LKD palaikymas jaunimo tarpe kai kuriuos ms partijos politikus veda pagund mginti dar labiau sustiprinti savo pozicijas jaunojoje kartoje, prisiimant liberali laikysen, atsisakant t vertybini konservatizmo ir krikionikosios demokratijos aspekt, kurie neva es svetimi jaunajai kartai: eimos vertybi akcenta vimo, patriotizmo ir rpesio valstybs saugumu. Taiau mes tikime, kad jaunimas balsuoja u TS LKD ne todl, kad mes esame beveik liberalai, o todl, kad pripasta ir galbt intuityviai nujauia liberali vertybi seklum ir siaurum, todl, kad jaunimui svarbios btent tos vertybins dimensijos, apie kurias liberalizmas nekalba. Todl neturtume abejoti savimi, privalome toliau puoselti vertybes, kurias laikome svarbiomis, vengdami kategorikumo, radikalumo, siekdami dialogo, stengdamiesi ne tik bti igirsti, bet ir bti suprasti bei patys geriau suprasti Lietuvos visuomen. Mes pabriame, kad partijos veiklos modernumas nra krikionikosios demokratijos, Sjdio ir tradicini europietik vertybi atsisakymas ar j isiadjimas, bet j tolesn krybika pltot. Modernumas yra vertybi ir ideal sklaidos visuomens ir valstybs gyvenim aktyviai sijungianiai jaunajai kartai patikjimas jai bdinga kalba, taip utikrinant Lietuvoje tinkam atsak ir liberalizmui, ir populistiniam radikalizmui Lietuvoje. Mes toliau veiksime kaip partija, gerbianti ir vertinanti savo nari nuomoni vairov ir iniciatyv, atviros diskusijos ir geranoriko tarpusavio bendradarbiavimo bdu iekanti 6

sutarimo dl ms vertybes atitinkani politini nuostat ir pozicij. Suprantame, kad tik demokratiniu kolegialiu bdu rengdami ir priimdami aktualius politikos sprendimus galsime ivengti klaid. Atsinaujinanios partijos struktros turi bti kuo plaiau traukiamos politini pozicij formavim, to nepaliekant vien tik virnms ir pasitenkinant tik pasyviu pritarimu. Esame laiko patikrint pamatini vertybi partija, privalanti nepasiduoti nevertybinei slinkiai. Ms veiklos bruoai principingumas ir nuosaikumas. Privalome toliau skleisti vertybes, kurias laikome svarbiomis, siekdami dialogo, vengdami kategorikumo, radikalumo, stengdamiesi ne tik bti igirsti, bet ir bti suprasti, patys geriau s uprasti Lietuvos visuomen. Suprantame, kad tik atsispyr idj supaprastinimo ir radikalizmo pagundoms, atliksime savo europin politin misij, kuri bendrai vykdo Europos liaudies partija krikionikosiomis vertybmis besiremiantis centro deinij partij susivien ijimas, kurio nariai mes esame. iuo dokumentu atnaujiname savo sipareigojim puoselti TS -LKD Po litins veiklos programoje tvirtintas vertybes ir kartu reikiame partijos vali nuolat atsinaujinti, kad labiau susitelktume, sustiprintume tarpusavio bendryst ir gytume kuo didesn visuomens pasitikjim bei param.

II. 2008-2012 METAI VERTYBMIS GRSTAS DARBAS

Esame ta jungtin politin jga, kuri 2008 m. susivienijome vedini bendr vertybi, sitikinim ir tiksl. Kartu esame ir ta politin jga, kuriai globalios krizs slygomis Lietuvos pilieiai per 2008 m. rinkimus paved koalicijoje su liberaliomis partijomis prisiimti pagrindin atsakomyb u Lietuvos likim. Ijimas i krizs su kuo maiau skausmingomis pasekmmis buvo gyvybinis ikis valstybei ir ms vadovautos XV-osios vyriausybs pirminis prioritetas krizs akivaizdoje. 2008-2012 m. laikotarpis, kai dl globalios krizs turjome ypating dmes skirti ekonomikos ir finans reikalams, kartais leidia susidaryti klaiding spd, kad mes, vis laik buv idj ir vertybi partija, kovodami su ia krize, rpindamiesi iimtinai ekonomikos ir finans reikalais bei priimdami sprendimus sudtinguose koalicins vyriausybs santykiuose neva pametme savo idjin ir vertybin krypt. Todl privalome aikiai atsakyti sau ir Lietuvos visuomenei, kad neatsisakme, nepametme savo tapatybs, vertybi ir programini nuostat. Tebesame ta pati jungtin politin jga, kuri susivienijome vedami sitikinim, kuri laikosi savo princip bei ideal ir lieka itikima pasiprieinimo kov, Sjdio ir krikionikosios demokratijos tradicijos dvasiai, kuri siekiame perteikti dabartinei Lietuvos visuomenei. Ms politins programos ais ir toliau yra krikionikasis ir klasikiniam konservatizmui bdingas poiris mog, jo laisv ir atsakomyb, konservatizmo vertybs, istorin tradicija ir ms pradta konservatyvioji Lietuvos modernizacija - valstybs, ekonomikos ir visuomens nuolatinis atsinaujinimas ir stiprinimas. Ms politins itakos daugiamats jos yra pagrstos tiek pokario laisvs kov patirtimi, tiek Sjdio ikelto valstybingumo tsa, tiek konservatyvija ideologija, tiek ir imtamete krikionikosios demokratijos politins veiklos tradicija. is ms pasauliros daugiamatikumas reikia, kad dabarties politinio gyvenimo ikiuose mes danai priversti iekoti pusiausvyros tarp i pairos prietaring tendencij tarp asmens laisvs ir bendrojo grio, tarp tradicijos ir inovacijos, tarp asmens ir bendruomens, tarp teisi ir pareig, tarp moralinio idealizmo ir antiutopinio realizmo, tarp tautikumo ir priklausomybs europietikajai civilizacijai, tarp lokali prisiriim ir universali princip. Ms pasirinktas kelias yra nuosaikus, sveiko proto kelias, taiau jis nuolat susiduria su pagundomis iskirti vien kur nors konservatyvaus krikionikojo mstymo aspekt ir j suabsoliutinti ar radikalizuoti, drauge paveriant j konservatyvaus mstymo karikatra. Tik atsispyr idj 8

supaprastinimo ir radikalizmo pagundoms, atliksime t udavin tsti nesibaigiant stiprios, modernios Lietuvos valstybs, visuomens ir ekonomikos krimo darb, kuriam istorija yra mus paaukusi. Konservatyvioji modernizacija Dabar, i laiko perspektyvos, matyti, kad jau deimt met TS-LKD engia savitu keliu, kurio negalima sutapatinti nei su liberalizmu, nei su socialistiniu gerovs valstybs krimo projektu, remdamasi konservatyviosios modernizacijos principais, kuriuos dera tsti, pltoti ir pasitelkti tiesiant keli ateities politines pergales. Konservatyvi modernizacij suvokiame kaip ms pamatinms vertybms itikim valstybs atsinaujinim. Ms vizija yra stipri, moderni, atvira ir pasitikinti, pasiturinti, dinamika ir saugi, teisinga ir morali valstyb bei visuomen, itikima savo tradicijoms ir tapatybei, solidari ir jautri silpniausiems bei paeidiamiausiems savo nariams. Bdami pakeliui ios vizijos gyvendinim, mes aikiai suvokiame ir pabriame, kad modernizacijos siekis nra krikionikosios demokratijos, Sjdio ir tradicini europietik vertybi atsisakymas ar j isiadjimas, bet j tolesn krybika pltot, t pai idj i r ideal teigimas valstybs gyvenim ateinaniai jaunajai kartai suprantama kalba , taip utikrinant tinkam atsak Lietuvoje liberalizmui ir populistiniam radikalizmui. Ms pamatin laikysena jokiu bdu ne isiadti vertybi, bet rasti joms iuolaikin kalb, atnaujinti vertybi kalb iuolaikinei visuomenei. Mes tikime, kad jaunimas balsuoja u TSLKD ne todl, kad mes esame beveik liberalai, o todl, kad pripasta ir galbt intuityviai nujauia liberali vertybi seklum ir siaurum, todl, kad jaunimui svarbios btent tos vertybins dimensijos, apie kurias liberalizmas nekalba: eimos vertybs, patriotizmas ir rpestis valstybs saugumu. Tikime, kad tik pamatines krikionikojo tikjimo, laisvs ir atsakomybs, prigimtinio mogaus orumo ir lygybs, eimos ir bendruomens, teisingumo, solidarumo ir patriotizmo vertybes ilaikanti, jas vis i naujo atrandanti ir prasminanti visuomen pajgi drsiai engti priek kurdama tvari ir saugi ateit, nes yra nenukirtusi tautos ir valstybs gyvyb maitinani akn. XV-osios Vyriausybs darbai ir TS-LKD vertybin tapatyb Ms vadovautos XV-osios Vyriausybs neretai skausminga kova su krize, kova u valstybs fiskalin bei ekonomin stabilum ir pastangos, nukreiptos Lietuvos kio augim , neliudijo vertybi atsisakymo ar nutolimo nuo TS-LKD vertybins tapatybs nuostat. Esame tikri, 9

kad ekonomikos augimo, saugumo, stabilu mo utikrinimas yra neatskiriama ms sieki stiprinti visuomen ir valstyb dalis. Kartu pripastame, kad moni gerov yra pamat in prielaida ms puoseljam vertybi, siekiam tiksl ir vizij gyvendinimui. TS-LKD siekis stiprinti valstybs ekonomik, laikytis fiskalins drausms didiausios po nepriklausomybs atkovojimo itikusios finansins ir ekonomins audros metu remiasi dviem vertybinmis nuostatomis. Viena vertus, ekonomins veiklos laisv laikome konkurencingos, dinamikos ekonomikos pagrindu. Kita vertus, siekiame socialios rinkos, kuri suvokiame toli grau ne kaip auktu perskirstymu, didiuliu valstybiniu sektoriumi ir progresiniais mokesiais pagrst paternalistin valstybs pasirpinim. Sociali rinka tai laisvos kins veiklos viduje gldinios socialumo, krybikumo, solidarumo, atsakomybs u bendrj gr vertybs, pasireikianios per asmeninius solidarumo veiksmus, labdar ir moralin asmenin nuostat padti artimui, per horizontalias bendruomenikos savitarpio pagalbos iniciatyvas ir darniai bei proporcingai pasiskirsiusios ekonomins gerovs krim, harmoning ekonomini ir socialini tiksl derinim. Taiau turime pripainti, kad pasaulins krizs sukeltas ekonominis sunkmetis suvar ms ipastamomis vertybmis grindiamos ekonomins ir socialins politikos galimybes. TS-LKD atliekami darbai atkuriant bei stiprinant alies valstybingum ir ekonomik, nepaneigia, netrukdo ir nesumenkina darb treiojoje strategin je ms politikos kryptyje vykdyti stiprios visuomens atkrim. Konservatizmas ir krikionikoji demokratija, pagrindins politins tradicijos, kuriomis grindiama TS-LKD politin platforma, nuo kit didij politini ideologij skiriasi btent tuo, kad kelia moralin bei socialin visuomens ideal ir postuluoja savit kultrin laikysen, santyk su istorija ir tradicija. Tai ymiai sodresn, turtingesn ir platesn politin vizija, neapsiribojanti vien ekonomins gerovs rodikliais valstybs ir visuomens klestjimui pamatuoti. Ekonomika labai svarbi, taiau stipri ekonomika suvokiama kaip prielaida laisvos ir darnios visuomens, orios valstybs krimui, o ne kaip galutinis politins veiklos tikslas. Rpestis kio paanga neugoia ir niekados neturi ugoti ne maiau svarbaus, bet ymiai sudtingesnio, daug daugiau krybini pastang reikalaujanio visuomeninio moralinio audinio atkrimo darbo. Tam reikalingas tikras rpestis visuomene tai reikia, kad visuomens atkrimas btinas realiai, o ne deklaracijomis, kad svarbiausia mogus, ir rpinantis realiai egzistuojania visuomens bkle, su jos problemomis, ne pasiliekant savo pai nostalgik iliuzini konstrukt nelaisvje. 10

III. 2008-2012 M.: PASIEKIMAI, KLAIDOS IR PALIKIMAS

2008 m. paveldta situacija vertinti tai, kaip TS-LKD pavyko ilaikyti valdios egzamin, kas buvo padaryta tinkamai, o kam pritrko jg ar laiko, pradti reikia nuo padties, kuri radome stoj prie Vyriausybs vairo po ilgo kairij ir populist valdymo: Vos pradjusi dirbti XV-oji Vyriausyb susidr su paiu didiausiu visos kadencijos ikiu sunkia ekonomine krize. Ji buvo nulemta tiek pasaulins finans suiruts, kuri ymiai pablogino situacij Lietuvos eksporto rinkose bei apsunkino Lietuvos skolinimosi tarptautinse rinkose galimybes, tiek alingos ankstesni kairij Vyriausybi finansins politikos. Iki 2008 m. pabaigos vyravs ilaidavimas, realios finansins padties slpimas, moni ir verslo lkesi dirbtinis iptimas prived prie to, kad Lietuva atsidr paiame ekonomins audros epicentre. alies finansin situacij dar labiau pablogino ankstesni kairij Vyriausybi trumparegika socialin politika, kurios pasekm prie pasaulin kriz 2008 m. ivaistytas SODROS biudeto rezervas ir ignoruotos demografins problemos, kurios grasino sugriauti vis alies socialinio draudimo pensij sistem. Taip pat irykjo socialini imok sistemos ydos: imok dubliavimas, nesolidarus j mokjimas ne tik tiems, kam j labiausiai reikia. Drauge paveldjome ir nekonkurencing bei neproduktyvi Lietuvos ekonomik, kuri nuo 2006 m. buvo isiptusi dl lengv kredit ir nekontroliuoto vidaus vartojimo augimo, 2008 m. pabaigoje dl pasaulins krizs sukelto oko staigiai subliuko. 2006-2008 met ekonomikos perkaitim lydjo nelanksios verslo slygos, atstumiami investuotojai, neefektyviai valdomos valstybins mons, nepasirengimas tikslingai ir veiksmingai naudoti ES struktrini fond las. Lietuvos energetikos sektoriuje iki 2008 m. vyravo Lietuvos nepriklausomybei alinga chronika priklausomyb nuo rusiko Gazprom monopolio . LEO LT projektu buvo sukompromituota Lietuvos elektros energijos gamybos ir tiekimo pertvarka statant atomin elektrin. Nebuvo gyvendintas III-asis ES energetikos paketas, neatliekami kiti strateginiai energetins nepriklausomybs darbai.

11

Valstybs sektoriaus institucijos ir valstybins mons nebuvo valdomos strategikai, orientuojantis ilgalaikius alies ir moni poreikius, o versl, kuriant ekonomins gerovs pagrindinius, slg perdta biurokratin nata, skatinusi verslo traukimsi el, mainusi paskatas solidarumui.

2008 m. pagal Transparency International korupcijos suvokimo indeks Lietuva buvo tik 58-oje vietoje (46 balai i 100). Tai reik, kad pagal tarptautinius standartus alis buvo laikoma korumpuota. Tuometin valdia imitavo kov su korupcija, valdios veikl lydjo viej ir privai interes konfliktai, valdinink savival, pasipelnymo i uimam pareig istorijos, didels problemos teism sistemoje, vejo kontrabanda.

Valstybs gyvenime vairios elini interes grups siek daryti tak politiniams bei ekonominiams alies procesams, ypa stabd ydamos pertvarkas energetikoje ir visame kame, kas lieia Rusijos interesus Lietuvoje.

Valstyb, ypa susidurdama su finansine krize, negaljo gyvendinti pompastik politikos formuotoj umoj tapti Vidurio ir Ryt Europos regiono lydere ar net pagrindine ES dialogo su Rytais stratege, kurie nebuvo suderinti su realiais strateginiais valstybs pajgumais.

vietimo sistema pasiymjo krentania bendrojo ugdymo kokybe, auktojo mokslo stagnacija ir udarumu, prot nutekjimu kitas alis, menku mokslo finansavimu ir politik nesirpinimu mokslo kuriamos ini ekonomikos pltojimu.

Majo gimstamumas ir vyravo didelis mirtamumas nuo iorini mirties prieasi, irdies kraujagysli, onkologini lig, didiulis sergamumas tuberkulioze ir kitomis ligomis. E il met buvo nedidintas sveikatos sistemos finansavimas ir tai lm majani vidutin alies gyventoj gyvenimo trukm bei blogjani Lietuvos gyventoj demografin situacij.

Visuomens santarvei svarbi tautini maum politika kairiesiems valdant buvo deklaratyvi ir neefektyvi, skatino tautini maum udarum, nepatiklum ir atri socialin atskirt.

Tai t ik keletas rykiausi problem, kurios atskleidia, koki sunki valstybs padt TS LKD ir koalicijos partneriai rado atj po daug met trukusio kairij ir populist valdymo. Kokius esminius darbus padarme ir k paliekame XVI-jai Vyriausybei? 12

1. veikme ekonomin kriz Lietuvos ekonomikai jau 2009 m. pavasar susitraukiant 15 proc., rytinga TS-LKD vadovaujamos Vyriausybs fiskalin ir ekonomin politika sunkiais, bet btinais sprendimais, savo vykdoma nuoseklia ir atsakinga taupymo politika leido stabilizuoti valstybs padt, likviduoti krizs pasekmes bei vesti drausming fiskalin politik, kuri padjo btinus pamatus ekonomikos atsigavimui. Krizs suvaldymo metu reikjo didelio ms pai susitelkimo Seime ir Vyriausybje, nes to meto kairioji opozicija elgsi destruktyviai ir neatsakingai, smoningai trukdydama priimti reikalingus sprendimus, kurstydama moni emocijas. Reikalingus sprendimus turjome priimti didiajai daliai iniasklaidos laikantis atrios kritikos ir klaidinant mones negatyvia propaganda. 2. Atvrme keli konkurencingai Lietuvos ekonomikai. Dirbdami susitelkme priemones, kurios skatino alies ekonomik ir padjo verslui atlaikyti krizs audr blakymus. Tam panaudojome ES struktrin param, pagerinome jos sisavinimo efektyvum ir tempus. Ms Vyriausybs taikyto ekonomikos skatinimo paketo dydis santykinai atitiko panaaus ekonomikos skatinimo paketo JAV apimtis (5 proc. BVP). Stagnuojani ir nekonkurencing ekonomik pavyko perorientuoti eksport, kuris tapo tikru lokomotyvu, tempianiu vis alies k i krizs (nuo 2009 m. eksportas iaugo 71 proc.). 3. Palengvinome slygas monms kurti ir vystyti savo versl, nes visada tikjome, kad prie alies kio klestjimo labiausiai prisideda privati iniciatyva. Pasiekimus ioje srityje iliustruoja 2011-2012 m. rekordikai iaugs steigiam moni kiekis. Taip pat po ilg diskusij ir pastang patvirtinome nauj teisin smulkiojo verslo mons form Maj bendrij. Ji ypa tinka smulkiems eimos verslams kurtis ir ja pasinaudodami versls pilieiai mon Lietuvoje gali kurti per labai trump laik, be dideli finansini resurs. gyvendinome nuoseklias programas, kurios lengvino ir skaidrino verslo prieir, maino tokios prieiros biurokratij. 4. Lietuv pavyko pritraukti stambius usienio investuotojus, tokius kaip Barclays, Western Union, ir investicijos Lietuv iaugo 35 proc. Pagal 2012 m. pritrauktas investicijas Lietuva tapo treia valstybe Europoje ir penkta pasaulyje. Tai vienas didiausi investicij augimo temp per vis Nepriklausomybs laikotarp, ir verta pasidiaugti, kad garsi vakarietik kompanij buvimas Lietuvoje prisideda ne tik prie

13

ms ekonomikos augimo, verslo aplinkos gerinimo, bet ir dar labiau integruoja Lietuv Vakarus. 5. Pradjome keisti socialins politikos krypt. Socialins politikos srityje svarbiausias rpestis buvo utikrinti, kad sunkiausiu ekonomins krizs laikotarpiu pensijos ir socialins imokos monms bt mokamos nevluojant, nors tokia grsm jau buvo kilusi. alia to pertvarkme privataus kaupimo pensij sistem ir padjome pagrindus SODROS pertvarkai. Pradjome reformuoti socialini paalp mokjimo sistem, kuri nereformuota bt toliau gilinusi elgesio skurdo ir priklausomybs nuo paalp problemas. Atlikdami ypa svarb socialins politikos darb, vadovavoms konservatyviaisiaiskrikionikaisiais solidarumo ir subsidiarumo principais, krme naujj socialini imok mokjimo sistem, pagal kuri imok paskirstymas bt perkeliamas savivaldybi ir bendruomeni lygmen, suteikiant bendruomenms aktyv vaidmen paalp skirstyme ir socialini problem sprendime. pertvarkos projekt pradjome gyvendinti penkiose pilotinse savivaldybse. 6. Kartu su viesiausiais alies protais sukrme Lietuvos paangos strategij Lietuva 2030. J sukrus pagaliau atsirado reali ilgalaik Lietuvos ekonomikos ir reform kryptis bei priemons efektyviau planuoti gaunamas ES las. ioje strateginje vizijoje prioritetas tenka kultros ir regioninei politikai, nes manome, kad tai vieni svarbiausi ranki stiprinant Lietuvos visuomens audin. Todl kultra ir regionin politika buvo iskirtos kaip prioritetins planuojant ES l panaudojim nuo 2014 m. 7. Pradjome keisti valstybini moni vaidmen alies kyje. Nors pasiprieinimas valstybini moni pertvarkymui buvo milinikas ir visos pertvarkos iki galo gyvendinti nepavyko, spjome padidinti valstybini moni atskaitomyb, veiklos skaidrum bei strategikum, ir j indl alies biudet vien per 2011-2012 m. padidinome penkis kartus. 8. Ilaikme socialin rimt ir suvaldme skaudiausi ekonomins krizs pasekm didjus nedarb. Btent ekonomin kriz padar didiausi tak nedarbo augimui ir nors krizs pradioje nedarbo augimo tempai buvo dideli, juos pavyko suvaldyti laikantis grietos principins nuostatos, kad tiesioginis valstybs dalyvavimas darbo viet krime negali bti efektyvus, o atvirkiai, netgi alingas. Todl gerinome slygas steigtis naujiems verslams, esamiems verslams kurti naujas darbo vietas ir pritraukti usienio investuotojus. Darbdaviams buvo sukurtos paskatos darbinti jaunim, bedarbius, stiprintas 14

pastarj perkvalifikavimas. ios politikos rezultatas suvaldytas nedarbo augimas, ivengiant proces, kurie vyko kai kuriose ES valstybse, kurios susidr su panaiomis ekonominmis problemomis ir kuriose matome iaugusio nedarbo sukeltus socialinius neramumus. Lietuvoje pavyko ilaikyti socialin rimt ir pastaraisiais metais buvo pasiektas spartus nedarbo majimas. Kaip ir kitose krizs paveiktose alyse, dar reiks laiko, kad nedarbo lygis grt preikrizin lyg. 9. Energetins nepriklausomybs srityje XV-osios Vyriausybs pasiekimai akivaizds: a. likviduotas LEO LT ir valstybs rankas susigr inti A. Brazausko vyriausybs nepelningai privatizuoti Vakar skirstomieji tinklai; b. skmingai pradtas gyvendinti suskystint gamtini duj terminalo projektas; c. skmingai isprsti klausimai su Latvija, trukd gyvendinti Nord -Balt projekt Baltijos jroje kartu su vedija pradtas tiesti elektros kabelis. Taip pat tiesiama elektros perdavimo linija Lenkij; d. steigta elektros bira, kurios pagalba Lietuva kartu su Latvija ir Estija kuria bendr, konkurencing Baltijos ali elektros rink; e. pasiekme, kad ES lygmeniu bt tvirtinta btinyb iki 2015 m. isprsti Baltijos valstybi, kaip energetini sal, problem; f. Lietuvos pastangomis, Europos Taryba paved Europos Komisijai dertis su Rusija bei Baltarusija ir gyvendinti Baltijos ali sinchronizacijo s su Europos kontinentine elektros sistema projekt; g. pradti reals darbai siekiant pastatyti atomin elektrin Visagine atrinktas strateginis VAE investuotojas Japonijos Hitachi. Deja, Seime nepavyko sustabdyti klaidingos iniciatyvos rengti patariamj referendum, kurio rezultatai gali i esms sulugdyti Lietuvai pat svarbiausi strategin projekt; h. Pasiektas proveris derybose su Gazpromu ir pradtas realus ES III energetikos paketo gyvendinimas i Gazpromo valstyb perima dujotieki valdym; i. Lietuvos energetinio saugumo interesai tvirtinti NATO darbotvarkje. steigtas Energetinio saugumo centras; pavyko pasiekti, kad jis bt akredituotas kaip NATO energetinio saugumo kompetencijos centras.

15

alia i, geriausiai matom ms Vyriausybs darb, yra atlikta ir pradta daug kit labai reikming energetikos darb, kurie visi kartu nubr labai aiki Lietuvos energetins nepriklausomybs krypt. Deja, per iuos ketverius metus nepavyko gyvendinti plaios gyvenamj nam renovacijos, kuri pr adiniame laikotarpyje strigo dl gilios krizs sukelt mogikj baimi bei todl, kad nepavyko pakankamai greitai surasti viso proceso vadybos tinkam model. Dl i prieasi gyvenamj nam renovacija realiai pajudjo per vlai tik paskutiniaisiais kadencijos metais. Ignalinos AE udarymo reikaluose taip pat susidrme su didelmis problemomis, paveldtomis dar i ankstesni Vyriausybi. 10. Sustiprinome Lietuvos ems k. ioje kio akoje pavyko pasiekti, kad ji krizs laikotarpiu nepatyr tokio masto nuosmukio, kok patyr bendras alies kis, o jau 2011 m. ems kio produkcijos apimtys virijo 2008 m. apimtis. Palengvin slygas emdirbiams pasinaudoti ES investicine parama pasiekme, kad ia parama besinaudojani emdirbi, ypa smulkesnij, skaiiai iaugo daugiau nei 12 kart, ir tai tapo pamatu Lietuvos ems kio sektoriaus modernizavimui, emdirbi stiprjimui. Lietuvos ekonomika per prajusius metus buvo viena spariausiai augani Europos Sjungoje, 2012 metais realusis BVP Lietuvoje padidjo 3,6 procento. Didiausi tak BVP augimui turjo ems kio sektorius (8,6 proc.), pramons sektorius prisidjo perpus maiau (4,2 proc.). 2012 metais ems kio produkcijos pagaminta u 9,4 mlrd. Lit, tai 13,8 procento daugiau palyginus su 2011 m., 2012 m. gautas rekordinis grd augal derlius 4,7 mln. ton, arba 43 proc. daugiau negu 2011 metais. Geresniems ekonominiams rezultatams takos turjo iaugs ems kio ir maisto produkt eksportas: 2012 metais eksportuota ems kio produkcijos u 14,6 mlrd. lit arba 17,4 procent daugiau negu 2011 metais. Teigiamas prekybos balansas sudar 3,39 mlrd. lit ir palyginus su 2011 metais padidjo 1,4 mlrd. lit, arba 74 proc. Deja, toki rezultat neuteko, kad pagerjim pajust ne vien emdirbiai, bet ir visas Lietuvos kaimas. 11. Kova su korupcija buvo svarbus XV-osios Vyriausybs prioritetas. Visuomen pastebi tik didelius, rezonansinius ir danai negatyvius ios srities reikinius, net ir tada, kai yra pasiekta labai reikming kovos su korupcija rezultat , pradedant kasdienini viej pirkim skaidrinimu, elektronini paslaug pltimu, rimta kova su kontrabanda ir baigiant Vyriausybei pavaldi institucij (Viej pirkim tarnyba, Valstybin mokesi inspekcija ir t.t.) antikorupcins veiklos stiprinimu. TS -LKD vadovaujamos Vyriausybs pastangos lm, kad per ketverius metus Lietuva Transparency 16

International indekse pakilo i 58 48 viet (nuo 46 iki 54 indekso bal) ir perlipo 50 bal rib, kai pagal tarptautin praktik laikoma, jog korupcija alyje enkliai maja. 12. Usienio ir krato saugumo politika buvo orientuota tikruosius alies, tautos ir moni poreikius. Net ir dl krizs sumajus krato apsaugos finansavimui, modernizavome ginkluotsias pajgas, gynybos politikos darbotvark sugrindami visuotins teritorins gynybos prioritet. Pasiekta, kad NATO turi realius Baltijos valstybi gynybos planus, pratsta NATO oro policijos misija, didelmis ms diplomatijos pastangomis usitikrinta ES ir JAV parama strateginiams Lietuvos energetikos projektams, atkreiptas tarptautini partneri dmesys branduolin saugum Lietuvos pasienyje, ipltoti ekonominiai, politiniai ir kult riniai ryiai su Skandinavijos valstybmis, nuosekliai keltas ir specialia vyriausybine komisija Lietuvos darbotvarkje su Rusija tvirtintas okupacijos alos atlyginimo klausimas, skmingu 2011 m. pirmininkavimu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai sustiprina tarptautin reputacija, Lietuvos pripainimas tarptautinje erdvje ir padaryta daug kit darb, kurie prisidjo prie TS-LKD strateginio tikslo Stiprios Valstybs nuoseklaus gyvendinimo. 13. gyvendinome auktojo mokslo reform ir padidinome finansavim vietimui bei mokslui. Pradta auktojo mokslo reforma ne tik sukr paskatas auktojo mokslo kokybs augimui, bet ir paskatino universitet jungimsi, artjim prie pasaulini standart. vietimo ir mokslo finansavimas padidintas efektyviau inaudojant ir papildomai skiriant ES las. Aukt pridtin vert kurianti ini ekonomika pagaliau buvo pradta kryptingai pltoti, ypa suintensyvinant mokslo slni veikl. Vis dlto reali pertvark bendrojo lavinimo srityje, gerinant mokymosi turin gyvendinti nepavyko. 14. Tautini maum politika buvo orientuota real tautini maum ekonomini ir socialini problem sprendim. Btent ios problemos, ms nuomone, tampa pretekstu nesiningiems politikams manipuliuoti tautini maum emocijomis, nuomonmis, skatina j udarum ir radikalizavimsi. Naujosios tautini maum politikos dka sukurtas Vilniaus apskrities socialins ir ekonomins pltros 2011 -2014 m. priemoni planas, jam skirtas realus finansavimas. Net ir ekonomins krizs metu sugebjome probleminiam, tautini maum dominuojamam Vilnijos regionui tris kartus padidinti skiriamas nacionalines ir ES las, kurios nukreiptos gyvenimo kokybs, 17

socialins infrastruktros, verslo skatinim. veiktas Vilnijos regiono atsilikimas ems nuosavybs restitucijos procesuose. Kartu su priimtomis labai reikmingomis vietimo statymo pataisomis, kurios atveria tautini maum mokyklas valstybinei kalbai, visos mintos ekonomins ir socialins gerovs krimo priemons atveria perspektyv realiai tautini maum integracijai Lietuvos valstybje. Nesant sutarimo nepavyko iki galo isprsti pavardi raymo ne lietuvikais ramenimis problem, diskusija iuo klausimu neiveng radikalios eskalacijos, o tai buvo naudinga tautini maum politinms jgo ms. 15. Tredaliu padidinome sveikatos sistemos finansavim, pagerjo alies demografin situacija. enkliai padidinome finansavim sveikatos apsaugai, nuo 3,6 mlrd. 2007 metais iki 4,6 mlrd. 2012 metais. Skmingai gyvendinome irdies ir kraujagysli lig sergamumo mainimo ir kitas prevencines sveikatos programas. Dl to pradjo mati sergamumas ir mirtingumas dl i lig. Tris kartus sumainome mirtingum ir traumas keliuose, tredaliu - darbo vietose. Dl anksiau diagnozuojam lig pradjo mati mirtingumas nuo kai kuri onkologini lig, tredaliu sumajo sergamumas tuberkulioze. Visa tai lm, kad nuo 2008 iki 2012 met moter vidutin gyvenimo trukm pailgjo 2 metais iki 80 met, o vyr pailgjo 4 metais iki 69,9 met. 16. Skmingai kovojome su alkoholizmu. Tai iliustruoja priimti sprendimai alkoholio kontrols srityje. Jie buvo atlikti sudtingomis aplinkybmis, dirbant koalicijoje su liberaliomis, prieingos pozicijos besilaikainiomis partijomis. Nepaisant i koalicini problem, buvo priimta daug vertybikai svarbi sprendim: panaikinta naktin alkoholio prekyba, prekyba alkoholiu sporto arenose, alaus pardavimas kioskuose, udrausti stipraus alaus bambaliai ir kt. Partija daug diskutavo dl neudraustos, nors labai apribotos alkoholio reklamos. Per iuos ketverius metus enkliai sumajo alkoholio sukelt psichozi bei avarij keliuose kiekis. Apibendrintai galime drsiai teigti, jog per ketverius metus valstybs, ekonomikos ir visuomens stiprinimo srityse pasiekme daug. Taiau neesame neklystani moni partija ir gyvendami pagal tas dorybes ir vertybes, kurias skelbiame, turime prisiimti moralin atsakomyb ir u tai, k padarme ne taip, arba tai, ko ubaigti iki galo nepavyko: nesugebjome sutelkti reikiamo Seimo nari skaiiaus patariamojo referendumo dl VAE nutarimui atmesti;

18

nepasiekme permain, ar esminio juolab lio, teissaugoje: teismai liko vis dar per daug udari ir atsiriboj nuo visuomenes, kuri jais nepasitiki; nepriimti sprendimai esmingai pertvarkant ilumos k ir sumainant ilumos kainas; jautriau galjo bti sprendiamas minimalios mnesins algos didinimo klausimas, tuo paiu susiaurinant populistin erdv opozicinms partijoms;

rytingiau ir anksiau galjo bti diegiamas alternatyvus gyvenamj nam renovacijos modelis, kur pradjome gyvendinti tik paskutiniais metais ir kur kaip savo atradim pristato ir gyvendina XVI-oji Vyriausyb;

imantis nepopuliari, nors valstybs finans tvarumui btin sprendim, stigo dmesio komunikacijos strategijai: nepavyko Lietuvos pilieiams suprantamu bdu iaikinti sunki sprendim poreik ir prasm; susikalbjimo su atokesni region gyventojais stygius pakenk partijos populiarumui ir galimybms tsti valstybei reikalingus darbus po 2012 m. Seimo rinkim.

19

IV. RINKIM KAMPANIJOS APVALGA

2012 m. Seimo rinkim rezultatai TS-LKD yra geresni nei buvo prognozuojama prie rinkimus, o gautas bals procentas pranoko visas ikirinkimines vieosios nuomons apklausas. ie rinkim rezultatai pasiekti nepaisant sunki sprendim, kuriuos Vyriausyb ir Seimas turjo priimti, siekdami suvaldyti gili ekonomin kriz. Tai leidia teigti, kad pasiteisino partijos pasirinkta kryptis eiti rinkimus remiantis visus 4 metus vykdyta atsakinga ir sininga politika, nearstant populistini paad. Rinkimuose pasiekti rezultatai turi bti vertinami kaip rinkj parama 2008-2012 metais partijos vykdytai atsakingai politikai globalios ekonomins ir finansins krizs slygomis. Nors TS-LKD rezultatai neblogi, rinkim rezultatai Lietuvai nra geri, nes valdanij koalicij po rinkim sudar kairiosios politins jgos, rinkim kampanijoje nevengusios nesiningumo ir populizmo, o valdios formavime kriminalinio leifo. Rinkim kampanijos strategijos ir pasiekt rezultat apibendrinimas 1. Seimo rinkimuose dalyvavo 52.9 proc. vis alies rinkj. Atsivelgus ir tai, kad 2012 m. bendras rinkj skaiius dl demografini prieasi sumajo 3 proc., rinkimuose dalyvavusi rinkj nuoimtis yra aukiausias per kelet pastarj rinkim. Didesnis rinkj aktyvumas gali bti paaikinamas referendumo agitacija, aktyvia rinkim kampanija ir didesniu jaunimo sitraukimu politin gyvenim. Pastarj teigin rodo tai, kad didiausias rinkj aktyvumo uolis buvo demografikai jaunesniame Vilniaus mieste kai kur iose apygardose rinkj aktyvumas ia virijo 60 proc. 2. TS-LKD 2012-2016 m. Seime turi 33 atstovus, 13 i j Seim pateko per partijos sra, 20 irinkti vienmandatse apygardose. 2008 met Seimo rinkimuose buvo irinkti 45 TS-LKD atstovai. Paymtina, kad LSDP 2008 m. rinkimuose po savo valdymo santykins gerovs laikotarpiu tegavo 25 vietas. Taigi, TS -LKD rezultatas po krizs yra geresnis, nei socialdemokrat po ekonominio augimo laikotarpio. 3. 2012 m. daugiamandatje rinkim apygardoje gauti 206 590 rinkj balsai. Palyginimui 2008 metais buvo gauti 243 823 balsai. 2012 m. Seimo rinkim bals kiek lyginant su 2008 m. rezultatu, sumajo 15,3 proc. (skaiiuojant nuo 2008 m. gaut bals kiekio), taiau vis vien yra didesnis nei 2000-2008 m. TS-LKD vidutinikai vairiuose rinkimuose gautas bals kiekis (apie 180 000 bals). Tai byloja apie stiprjani TS LKD elektorato baz. 20

4.

Tendencijos Vilniuje rykiai isiskiria i vis kit Lietuvos vietovi. ia TS -LKD surinko 53 729 balsus. Tai reikia, kad u TS -LKD balsuojani piliei skaiius Vilniuje per ketverius metus iaugo 2 368 rinkjais arba 4.6 proc. is gautas bals kiekis yra antras didiausias TS-LKD Vilniuje surinktas bals kiekis po 1996 m. rinkim rezultato. Pastebtina, kad rinkj, balsavusi u T S-LKD, skaiius iaugo ir VilniausTrak, Vilniaus-irvint, Vilniaus-alinink apygardose, o taip pat Dzkijos apygardoje (Alytaus rajonas). reikin bt galima paaikinti aktyvesniu jaunimo sitraukimu politin gyvenim per socialinius tinklus bei naujakuri gausjimu Vilniaus rajone. Taip pat akivaizdiai matoma, kad miestuose TS -LKD bals kiekis geografikai didjo priemiesiuose. Juose tradicikai gyvena daugiau politini kalini ir tremtini, taip pat daugiau jaunesni, labiau isilavinusi ir privaiame sektoriuje dirbani asmen, jaun eim. Btent pastarieji sudaro TS-LKD naujj elektorat.

5.

Iaugs rinkj skaiius Vilniuje reikia, kad TS-LKD geriausiai sekasi patraukti labiau isilavinus, santykinai geriau gyvenant ir ambicingesnius tikslus sau ir valstybei keliant elektorat. iems dvideimtmeiams-trisdeimtmeiams, kylantiems ir ambicingiems vidurins klass atstovams buvo pakankamai patraukli drsi alies modernizavimo, usienio investicij pritraukimo, orientacijos auktsias technologijas ir ini ekonomik, atvirumo pasauliui politika.

6.

Naujas, danai jaunesnis TS-LKD rinkjas Vilniuje yra iek tiek kitoks negu tradicinis elektoratas. Centrin rinkim kampanija geriausius rezultatus pasiek btent Vilniuje, nes skmingai pritaikytos priemons internete ir socialiniuose tinkluose pritrauk modernesnius ir dinamikesnius, kartu konservatyvias vertybes natraliai gerbianius rinkjus. Naujas, moderniai konservatyvus rinkjas reikia, kad TS-LKD gali susidurti su tam tikro savo vert ybi atnaujinimo ir kart kaitos problema. Sugebti patraukti jaunesn elektorat, kaip ilgalaik partijos ateities atram, taiau nenusisukti nuo vyresnio amiaus rinkj, stipriai prisidjusi prie Lietuvos valstybingumo atkrimo ir utikrinusi palaikym partijos darbams per pastaruosius du deimtmeius, yra pagrindinis iandienos TS-LKD ikis.

7.

Be Vilniaus ir jo apylinki, visur kitur Lietuvoje stebimas TS -LKD rinkj skaiiaus majimas vidutinikai 20.6 proc. (skaiiuojant nuo 2008 m. gaut bals kiekio). Taiau net ir madamas jis daug kur ilieka didesnis nei 2000 -2008 m. vidurkis.

21

8.

Kituose didiuosiuos miestuose (ne Vilniuje) tendencijos panaios kaip ir likusiojoje Lietuvos dalyje: Kaune TS-LKD rinkj sumajo 21.6 proc., Klaipdoje 18.3 proc., iauliuose 13.2 proc., Panevyje 24.1 proc., Marijampolje 14.5 proc., Alytuje 6.8 proc.

9.

Visuose miestuose, iskyrus Kaun, elektorato praradimo miestuose prieastys veikiausiai nesiskiria nuo elektorato praradimo prieasi provincijoje didesnis nedarbas, atitinkamai paatrjusios socialins problemos, o daugiau nuo valstybs imok priklausomi mons yra labiau link balsuoti u kairiuosius -populistus. TS-LKD pastangos iuos rinkjus tikinti, jog taupymo politika yra nukreipta ilgalaik gerov, nepasiek adresato.

10. Provincijoje rinkjai girdjo DP ir LSDP inias, kurios buvo be skrupul orientuotos mones, priklausomus nuo valstybs socialins paramos sistemos . Kairiesiems tokia situacija yra palanki, todl jie niekados nesieks ios ydingos sistemos pertvarkyti. Tai reikia, kad TS-LKD rinkimuose niekada nepakaks vien formuluoti socialiai jautresnes politines-retorines inias. Esmin persilauim provincijoje galima pasiekti tik isprendus priklausomybs nuo socialins sistemos problem, o ia lengvo sprendimo ar panacjos atradimo tiktis yra sunku. 11. Didesnius rinkj praradimus Kaune galima paaikinti Drsos kelio veiklos taka (tiktinas praradimas - iki 5-7 proc. bals). Panevyje prastesni rezultat sulaukme dl nesutarim TS-LKD Panevio miesto skyriuje ir Vito Matuzo iklimo kandidatu Vakarinje apygardoje. 12. TS-LKD darbas savivaldoje vienareikms takos rinkim rezultatams miestuose neturjo: nors sostins taryboje TS-LKD yra opozicijoje, Vilniuje priauginta bals ir laimta, tuo tarpu daugelyje savivaldybi, bdami valdanioje koalicijoje, balsus praradome. 13. Utikrinta Andriaus Kubiliaus pergal Antakalnyje, Irenos Degutiens pergal Naujamiestyje prie Drsos kelio kandidatus liudija, kad TS-LKD bazinis elektoratas atmeta ekstremizm ir radikalum. i pergali laipsnis rodo, kad Vilniuje TS -LKD turi pakankam rezerv konkurencijai su radikaliais deiniaisiais populistais. Taiau santykinai sunkesns vienmandatinink pergals prie Drsos kelio kandidatus ir sumaj absoliuts TS-LKD rinkj skaiiai Kaune liudija, kad deiniojo elektorato radikalizacijos problema yra atri ir kelia nuolatin pavoj TS -LKD. 22

14. Paymtina, kad prie TS-LKD nukreipti deiniojo radikalizmo politiniai naujadarai atsiranda ir atima balsus btent tuomet, kai dl energetins nepriklausomybs partija i vis jg kaunasi su vidaus ir iors interes grupmis. Kita vertus, tokiems prie TS LKD nukreiptiems politiniams projektams buvo palikta erdv skleistis, nes diskusijos apie teisingumo stygi nepavyko nukreipti racionalaus dialogo ir konstruktyvi sprendim keliu. Negana to, prie TS-LKD nukreiptas Drsos kelio projektas naudojosi ir dalies TS-LKD inom nari viea parama. Reikia pripainti, kad rinkim kampanij galima pagrstai kritikuoti dl reiklumo stokos utikrinant kai kuri agitacini priemoni solidum, kai kuriose agitacinse priemonse pasitaikiusio turinio banalumo ar abejotino etikumo. Taip pat neaikum sukl partijos nevienodos agitacins paramos vienmandatse apygardose skirstymo kriterijai, o pagalba vienmandatininkams buvo nepakankama. Vienmandatinink kampanijos nebuvo pakankamai integruotos daugiamandats apygardos rinkim kampanij. I i klaid turi bti pasimokoma ir jos ateityje nebekartojamos. Seimo rinkimai taip pat atskleid nemaai partijos vadybos sprag, ypa santykiuose su regionais. Turime pripainti, kad skyri veikloje reikalingos enklios permainos, kurios skatint vidin regionini skyri motyvacij ir sustiprint partijos gebjim konkuruoti dl rinkj paramos ne tik didiuosiuose miestuose. Apibendrinant, TS-LKD rezultatas 2012 m. Seimo rinkimuose turi bti ver tinamas kaip gana neblogas. Viena vertus, turime matyti, kad pavyko ilaikyti stabil TS -LKD elektorat ir pasitelkus naujus, jaunesnius rinkjus pasiekti geresn rezultat nei TS-LKD prognozavo visos iankstins apklausos. Kita vertus, turime vertinti per didelius bals paradimus u Vilniaus rib, kurie susij su kitokiomis nei sostinje rinkj demografinmis charakteristikomis, socialins ir ekonomins sistemos problematika. i rinkj nepavyko tikinti ms skleidiama inia, taiau kol kas tebra sudtinga konkreiai vardinti, kokie galjo bti kiti keliai jiems pasiekti.

23

V. TS-LKD POLITINS VEIKLOS GAIRS

Po ketveri met darbo valdioje, pasiekus ger rezultat, daugiausiai ekonomikos ir valstybingumo, ypa energetins nepriklausomybs, stiprinimo srityse, irykjo ir dalykai, kuri iki galo gyvendinti nepavyko. Tai atsispindi ir rinkim rezultatuose. Turime pripainti, kad nepaisant paangos, didjanios ekonomins gerovs ir optimizmo didiuosiuose miestuose, dalis Lietuvos visuomens, ypa atokesniuose regionuose, susiduria su didiausiais ekonominiais bei socialiniais ikiais, elgesio skurdo problemomis, vietos elinms takoms, o savo bendruomenje ir valstybje neranda tinkamos pagalbos, todl jauiasi apleista. iai Lietuvai reikalingas didesnis dmesys, poreikis siklausyti vietos problemas, pagalba kovojant su sovietine nostalgija ir vilgiojimais ne Vakarus, o Rytus. Jei takoskyros tarp Lietuvos didij miest ir atokesni region nebus velninamos, gresia ne tik socialiniais neramumais ar maesniu pasitikjimu kuriomis nors politinmis jgomis, bet ir rimta valstybs pamat erozija. Geriausias nuo 1996 m. rinkim rezultatas Vilniaus mieste, reikia, kad turime tsti pradt konservatyvij Lietuvos modernizacij ir jokiu bdu negalime atsisakyti ar pamesti savo principini vertybi. Privalome tsti darbus energetins nepriklausomybs srityje, taiau daugiau dmesio skiriant ilumos kio problemoms bei ilumos taupymui. Turime ir toliau palaikyti bei siekti gyvendinti drausming finans ir ekonomin politik, kuri padt aliai stovti ant stabilaus finansinio pagrindo ir leist klestti privaiai moni iniciatyvai. Kartu turime siekti didesnio ir subalansuoto jautrumo teisingumo srityje, neleisti kilti rezonansini vyki paveiktoms politinms audroms. Labai svarbi yra ir ms principinga laikysena usienio ir gynybos politikos srityse, antikorupcijos reikaluose ir teistvarkos reformavime. Visa tai yra darbai, kurie tsiasi ir utikrina ms partijos ilgalaik skm ypa didiuosiusoe miestuose. Taiau negalime likti abejingi tam negatyviam Lietuvos skilimui ir problemoms, kurios kankina mones provincijoje, turime suvienyti Lietuv ir vis taut telktis bendriems geriems darbams. Matydami ir suvokdami iuos ikius, mes briame gaires trims artimiausio laikotarpiui ypatingos svarbos politinio veikimo kryptims. iomis kryptimis turi bti kuo greiiau ivystyta TS-LKD strategija, padsianti ms politinei jgai suvienyti Lietuv, veikiant j skaldanias atskirtis, ir pakelti j ilgalaikei skmei. Tai yra: 1. Suvienytos Lietuvos socialin politika. 2. Naujoji regionin politika. 24

3. Visuomens moralinio audinio atkrimo politika. Suvienytos Lietuvos socialin politika Tikruoju jautrumu grstos veiksmingos socialins politikos ieities taku turi tapti nuostata nebijoti matyti tai, k matai, ir priimti visuomen toki, kokia ji yra, su visomis jos problemomis, ikiais ir sunkumais. Mums reikalinga nauja socialin politika, kurios pagrindin tiksl vardijame dviem odiais: suvienyta Lietuva. Jos tikslas panaikinti visus tuos veiksnius, kurie ms valstyb ir taut skaldo dvi Lietuvas: skurd, socialin ir ekonomin atskirt, nesantaik ir pagieos politik gimdant socialin, politin, etnin tarum. Ypa rimtas ikis iuo metu ms visuomenei yra skurdas tiek ekonominis skurdas, tiek tai, k mokslininkai ir mstytojai vardija kaip elgesio skurd. Tai vienas rimiausi iki tiek visuomens darnai, tiek ekonomikos augimui, tiek demokratijai ir valstybingumui, nes sudaro palanki terp stiprti populistinms partijoms, kurios, eskaluodamos nepasiturini gyventoj lkesius, jiems neisipildius semiasi stiprybs i nusivylimo, pagieos, susvetimjimo nuotaik. Priklausomybs ir nesavarankikumo nuostatas skatina ir politin kair, savo valdymo laikais didindama skurdiau gyvenani moni priklausomyb nuo valstybs per paalpas ir imokas, tvirtindama paternalistins valstybs globos struktras, kuri netekti bijantys valstybs klientai norom nenorom balsuoja u juos maitinani valstybs aukls rank. ia reikia paminti ir skurdo rato formavimsi, kai uauga itisas i paalp gyvenantis sluoksnis, karta, n neinanti, kas yra darbas, aspiracijos ir atsakomyb u save Lietuvoje tai nesenas, taiau spriai aknis leidiantis reikinys. Todl reikalinga veiksminga Suvienytos Lietuvos socialin politika, kuri maint vis pobdi skurd Lietuvoje. Kai kurie svarbs ingsniai ia linkme jau padaryti: didiausios imtmeio ekonomins krizs akivaizdoje neleidome valstybei bankrutuoti, nors buvome paveldj (kitaip negu Estijoje ar Latvijoje) ivaistyt id ir nepamatuot biudet, o tai esmin apsisaugojimo nuo skurdo prielaida. Bta ir tolesni veiksm sukurtos smulkias ir vidutines mones, eimos verslus remianios priemons. Penkiose pilotinse savivaldybse gyvendintas paramos skirstymas per bendruomen ir reikalavimas pajgiantiems u bedarbio paalp iek tiek atidirbti visuomenei jau sutaup deimtis milijon lit ir daugyb moni grino darbo rink. Taiau to negana, todl artimiausiu metu TS -LKD, pasitelkdama viesiausius savo protus ir remdamasi savo idjins tapatybs pagrindais, vertybinmis nuostatomis ir tradicijomis, turi sukurti Suvienytos Lietuvos socialins politikos program,

25

kurios gyvendinimas padt realiai isprsti ivard ytas problemas bei kartu su ms krato ekonomine paanga atvert keli tikrajai Lietuvos moni gerovei. Naujoji regionin politika Btina kryptinga regionin politika, kuri vadiname naujja, nes jos iki iol nebuvo . Regionins politikos udavinys - isprsti nuolatin yding rat, kai provincijoje trkstant darbo viet, nebelieka kvalifikuotos ar bent iaip pajgios darbo jgos, o be jos neateina investicijos, nes besisteigianioms monms nemanoma surasti tinkam darbuotoj, ir t.t. Regionin politik btina derinti su tokiais socialins politikos instrumentais, kaip mintas paramos skirstymas per bendruomenes, ir kitais tiksliniais instrumentais. i priemoni programa, kuri vadiname Naujja regionine politika, turi apimti aiki tolygaus alies ekonominio vystymosi strategij, pridtin vert kuriani investicij visus Lietuvos regionus skatinim, modern ems k, kuris kartu su ems kio produkcijos perdirbimu tapt provincijos moni gerovs ir darbo viet altiniu, viena i pagrindini vietos uimtumo ak. Siekdami tolygesnio Lietuvos ekonominio vystymosi, diegdami Naujj regionin politik kursime lankstesn mokestins sistemos model, skatinant investuoti ir kurti darbo vietas monms norintiems dirbti ir gyventi regionuose. Taip pat iniciatyva grti gimtuosius regionus, panaudojim. Visuomens moralinio audinio atkrimo politika Stiprios eimos politika Vienas kertini ms politins programos dali yra eimos politika. Suprasdami stiprios eimos svarb visuomens darnai, moralins tradicijos tsai, asmenybs raidai, vertybins sanklodos perdavimui, gal gale, demografiniam visuomens atsinaujinimui, savo paramos eimai politik turime kurti sismonindami realiai egzistuojani visuomens bkl: tai, kad pus susituokusi por skiriasi, kad vis daugiau vaik dl vairi prieasi uauga neturdami pilnos eimos patirties, kad sipareigojimui, itikimybei ir pastovumui vis svetimesn tampa vieoji Lietuvos kultra. iai visuomenei eimos institucijos, eimos patirties ir gyvenimo eimoje teikiam grybi reikia dar labiau, negu tokios eimos santyki krizs nepatyrusioms visuomenms. eim ir santuok laikome visuomens griu ir pagrindu, kur siekiame stiprinti. Mes suvokiame santuok kaip vyro ir moters sjung, kuri sukuria eim ir prisiima atsakomyb 26 btina atsivelgti minktj vietimo sistemos priemoni, kurios padt jauniems specialistams j pai valia ir

u palikuonis. Pripaindami kiekvieno asmens pasirinkimo laisv, mes pasisakome u atsaking vyro ir moters santuokos pasirinkim savo prigimtiniam eimos paaukimui gyvendinti. eimos santyki rekonstrukcija turi prasidti ne nuo kategorik imperatyv, o nuo ilgo, kantraus darbo su visuomene tokia, kokia ji realiai yra: traumuota, susvetimjusi ir pasimetusi, nuo tikro jautrumo, kuris neidealizuoja ir nepasmerkia, kuris ino nepasieksis tobulos visuomens bkls, taiau dl to neisiada paties vertybinio idealo. Tai reikia, kad turime atsiremdami ms politins bendruomens vertybes, siekti, kad Lietuvoje kurtsi stiprios tradicins eimos, o valstyb arba bendruomen ( remiantis subsidiarumo principu) sugebt eimai sukurti pai palankiausi aplink, kad Lietuvoje bt gera gyventi ir auginti vaikus. eimos politika yra kertin ais TS -LKD Visuomens moralinio audinio atkrimo politikoje. Bendruomeni politika Po eimos, bendruomen yra antras svarbiausias mogaus bendrysts su kitais monmis, bendrapilieiais pavidalas. Kartu tai labai svarbus konservatyvusis principas, kuris visados buvo TS-LKD politinje darbotvarkje. Taiau velgdami ateit, privalome matyti bendruomens, kaip ypatingai svarbios moni veikimo kartu formos, stiprinimo btinyb. Per ketverius metus padarme nemaai darb, kad sustiprintumme vietos bendruomenes ir j veikl, taiau to nepakanka. Reikia permstyti savo poir vietos bendruomenes ir atrasti nauj j stiprinimo bd bei nauj form bendruomenms sitraukti vietos sprendim primim. Aktyvios ir gyvybingos vietos bendruomens yra labais svarbus ms veiklos udavinys, nes matome, jog ten, kur vietos bendruomens yra stiprios ir gyvybingos (ypa kaimikoje Lietuvos dalyje), vyrauja kaim ir miesteli grajimas, ten mons msto kitaip, lengviau atsispiria populizmui, patys imasi iniciatyvos kurti savo gerov. vietimo ir kultros politika Reikalingos vietimo priemons, kurios keist bendrojo ugdymo turin bei jo dvasi. Lietuvos mokykla turi isikelti ambicing udavin skatinti aspiracij ir socialin mobilum, diegti darbtumo, savarankikumo , patriotizmo ir atsakomybs vertybes, suteikti reikiamas inias ir gdius, kad jaunoji karta, ypa auganti provincijoje, nebt pasmerkta nei ekonominiam, nei elgesio skurdui. 27

Kartu su vietimu kultr laikome ta terpe, kurioje reflektuojamos, formuojamos ir perduodamos visuomens moralins vertybs. vietimo ir kultros politika yra nekainojami minktieji valstybs politikos rankiai, kuri dka atkuriamas bendruomeninis ir moralinis visuomens audinys, kuriama ir stiprinama moderni tautos tapatyb. Tvirta tautos tapatyb neatsiejama nuo deramo savo itak painimo bei gyvybingos Lietuvos istorins atminties. Semdamasi kvpimo i savo praeities, tauta turi ir nuolat permstyti savo tapatyb spariai besikeiianio globalaus pasaulio iki akivaizdoje, artikuliuoti savo ateities vizij ir misij regione, Europoje ir pasaulyje. Ypatingai svarbus TS-LKD darbas laukia iose srityse, nes sueijusioje Lietuvoje irykjus grtanios sovietins nostalgijos bei visuomens moralinio pasidavimo populizmui ir politiniam nihilizmui tendencijoms, ypa svarbiu udaviniu ikyla visuomeninio audinio, tautos dvasios ir vakarietikos ateities siekio atkrimas. *** Koordinuotai veikiant iomis trimis TS-LKD politikos kryptimis vykdant krypting regionin politik, taikant apgalvot socialini -ekonomini stimul paket, galiausiai, usiimant tikslinga eimos, bendruomeni politika, vietimo veikla ir vieosios nuomons formavimu, per deimtmet galima pasiekti ities svarbi ilgalaiki, struktrini poslinki mainant skurd ir suvienijant Lietuv.

28

VI. BENDROSIOS PARTINS VEIKLOS GAIRS

Suprantame, kad TS-LKD net ir bdama klasikine nepopulist ine partija gali ilgainiui susidurti su politins minties ir veiklos sustabarjimu. To leisti negalime, todl yra btinas nuolatinis partijos atsinaujinimas, kad nuo sustabarjimo btume apsisaugoti ateityje. Atsinaujinim suprantame kaip atvir kolegialios veiklos bd gaivinim ir nauj veiklos form paiekas, kaip lyderi ugdym ir demokratin j kait vis partijos struktr lygmenyse. Partijos veiklos atsinaujinimui turime skatinti jaunus mones ateiti ms partij bendrai veiklai, neti j nauj idj ir energijos. Mes veikiame kaip partija, gerbianti ir vertinanti savo nari nuomoni vairov ir iniciatyv, atviros diskusijos ir geranoriko tarpusavio bendradarbiavimo bdu iekanti sutarimo dl ms vertybes atitinkani politini nuostat, pozicij ir veiklos bd. Suprantame, kad tik demokratiniu kolegialiu bdu rengdami ir priimdami aktualius politikos sprendimus galsime ivengti klaid. Remiantis idstytomis TS-LKD tapatybs, ketveri met politins veiklos valgomis bei politins veiklos gairmis, velgiant 2012 -2016 metus partijos vidaus veikl turime orientuoti kelis esminius tikslus: 1. Jeigu 2004-2008 m. ms strateginis udavinys buvo plstis, vienijant deinj alies politini jg sparn, o 2008-2012 m. partija siek ilaikyti valdios egzamin, tai po 2012 m. naujosios TS-LKD strategijos gairs turi bti briamos gilinant ir stiprinant partij i vidaus, orientuojantis partijos struktr, politinio turinio ir politikos atsinaujinim. 2. Partija turi isaugoti bei stiprinti politin ir mogikj potencial, kuriuo per paskutinius rinkimus buvo patrauktas didij miest ir jaunesns kartos, jaunj profesional rinkj balsas. Tai ekonomins paangos rinkjai, kurie perima j tv ir seneli nuo Sjdio laik puoselt skmingos vakarietikos Lietuvos vizij. 3. TS-LKD turi sitvirtinti didiuosiuose miestuose ir miest elektoratas turi ilikti TS LKD elektorato branduoliu, nuo kurio bt galima atsispirti tolimesnei pltrai ateities rinkimuose regionus. Pozicij stiprinimas miestuose yra neatsiejamas nuo partijos modernjimo, jos atsinaujinimo ir politins platformos gilinimo . 4. Per pastaruosius rinkimus stebta situacija Kaune, kai atsiranda konkuruojanti, radikali, i esms regionin ir didele dalimi i buvusi TS-LKD nari sudar yta 29

politin grup, kuri stipriai pakenkia bendram TS-LKD rinkim rezultatui, byloja, kad ateityje reikia veikti rytingiau ir ukirsti keli vidiniam partijos radikalizavimui. 5. Dl rinkj praradimo provincijoje negalima daryti analize nepagrst ivad ar imtis skubot, panikos padiktuot veiksm. Kaip matome i pateikt argument, nra vienos prastesni rezultat provincijoje prieasties ir vienos konkreios priemons, kuri pataisyt situacij. Turi bti parengta ilgalaik TS -LKD strategija kaimikosios teritorijoms, kuri atsiremt ivardintas partijos regionins ir socialins politikos gaires. Efektyvus TS-LKD struktr ir vidinio gyvenimo atsinaujinimas Skmingas TS-LKD pasirodymas ateities rinkimuose yra manomas tik tuo atveju, jei bus modernizuojama partijos vidaus vadyba, stiprinamos vidaus struktros ir skyriai. Partijos veiklos atsinaujinimas turi vykti efektyvinant TS-LKD Sekretoriato ir kit partini struktr (bendruomeni ir frakcij) veikl, pleiant skyrius, padedant jiems gerinti savo vidin ius veikimo bdus, kryptingai pritraukiant partij nauj nari. Didel reikm turi bti skiriama TS-LKD Politinei akademijai, kaip pagrindinei partijos savivietos ir vidini diskusij platformai. Ypating dmes reikia rodyti partijos programoms, kuri dka bt ugdomi nauji, jauni, partijoje brstantys politikai, gebantys jau artimiausioje ateityje prisiimti atsakomyb u TS-LKD ir Lietuv. 1. Ypa svarbu vystyti intelektualin partijos veikl, kuri turi atsispindti per: a) pirmosios elins Vyriausybs sukrim ir aktyv vie veikim, liejant jos darbus nauj, perspektyvi lyderi ir ekspert; b) iki 2008 m. skmingai vystyto konservatyviojo smegen centro (angl. thinktank) atgaivinim; c) politini diskusij, forum ir konferencij organizavim akademinje erdvje, miestuose ir ypa regionuose, visuomenje aikinant partijos politines gaires bei silomus alternatyvius sprendimus; d) alies intelektual, ekspert ir vie asmenybi brim po deiniuoju sparnu nacionaliniu mastu ir regionuose. 2. Ypatingas dmesys turi bti skiriamas partijos nari vidaus bendruomens ir struktr, esani ariausiai realios savivaldos, stiprinimui ir naujam startui. TS LKD Apskrii (region) koordinacins tarybos ir Tvyns savivaldos bendruomen, 30

vienijanti TS-LKD narius, irinktus ir dirbanius savivaldybi tarybose, turi tapti svarbiomis platformomis ir reguliariais forumais, kuriuose bt operatyviai keiiamasi gerja vietos valdios veiklos praktika ir skmingomis patirtimis: a) darbo bei atskir projekt gyvendinimo savivaldybi veiklos srityse; b) efektyvaus opozicinio veikimo bdais ir priemonmis ten, kur esame priversti kontroliuoti rajono ar miesto valdi patys nebdami valdanioje daugumoje ; c) partinio darbo rezultatyvaus organizavimo, informacijos apie politini konkurent veikim apsikeitimo bei politini iniciatyv regionuose

koordinavimo. Rengiantis 2015 m. Savivaldybi taryb rinkimams ioms, ariausiai vietos savivaldos esanioms, struktroms bei veiklos sritims privalo bti sutelktas enklus organizacinis palaikymas ir finansiniai resursai. 3. Apsikeitimas skminga patirtimi ir naujomis idjomis turi vykti ne tik region lygiu, bet ir pagal partijos nari darbo, profesines, interes sritis. Todl turi bti atgaivinami anksiau skmingai veik partijos nari klubai, kuriuos nariai galt burtis pagal interesus ar dominanias temas, pavyzdiui, TS -LKD vietimo ir kultros darbuotoj klubas; TS-LKD Medik klubas; TS-LKD verslinink klubas; TS-LKD eim, kinink, sporto entuziast ir kt. klubai. Dalyvavimas tokioje v eikloje leis ne tik apsikeisti aktualia informacija, kurti bendras idjas ir iniciatyvas, bet ir stiprins neformalaus bendravimo ryius, tarpusavio pasitikjim. 4. Pasibaigus 2011-2012 met laikotarpiui, kai svarbiausias partijos Sekretoriato tikslas buvo pasirengimas Seimo rinkimams ir rinkim kampanijos koordinavimas, btina i naujo apsibrti pagrindinius Sekretoriato veiklos prioritetus proverio kryptis 2013-2014 met laikotarpiui. iame etape svarbiausiu partijos tikslu turi tapti partijos vidaus struktr (skyri, sueig, apskrii koordinacini taryb ir paties sekretoriato) veiklos modernizavimas, perjimas prie programinio -projektinio veiklos finansavimo ir valdymo sistemos, imatuojam darbo tiksl ir vertinimo rodikli diegimo. Drauge tai utikrins ir skming pasirengim bsimiems Europos parlamento, Prezidento ir Savivaldybi taryb rinkimams. Todl keliame iuos naujus TS-LKD Sekretoriato veiklos prioritetus:

31

a. Partijos narysts pltra. Keliamas tikslas: pritraukti partijos gretas 15 proc. nauj nari. Tai turi bti pasiekta organizuojant inovatyvias tikslines nari pritraukimo kampanijas; koordinuojant visuomens lyderi ir nuomons formuotoj skirtingose srityse tinklinimo projektus; partijos skyriams skiriant finansavim projektiniu pagrindu, nustatant konkreius nauj nari

pritraukimo rodiklius. b. Organizacinis ir finansinis skyri veiklos stiprinimas bei perjimas prie programinio-projektinio skyri veiklos papildomo finansavimo. Keliamas tikslas: nari motyvacijos aktyviai veiklai padidinimas; perjimas prie modernios partijos centrinio sekretoriato vadybos; enklus finansini, organizacini ir mogikj resurs skyriuose sustiprinimas. Taip pat toliau btina skirti didel dmes Seimo rinkimuose skmingai pasiteisinusi tiesioginio bendravimo su rinkjais priemoni pltrai, stiprinimui ir sukauptos patirties sklaidai visuose skyriuose. c. Objektyvios informacijos apie TS-LKD veikl sklaida, komunikacijos internetinje erdvje ir socialiniuose tinkluose koordinavimas bei sociologini tyrim ir elektorato analizs organizavimas. Keliamas tikslas: objektyviai ir isamiai atlikti elektorato tyrim, ypating dmes skiriant regionams; didinti TS-LKD ir jos nari populiarum visuomenje; ilaikyti pirmaujanias pozicijas interneto vartotoj, jaunim o tarpe. *** iame TS-LKD tapatybs apibrimo, ketveri met veiklos vertinimo, rinkim kampanijos apvalgos ir ateities politins veiklos strategijos gairi brimo atnaujintame dokumente patvirtiname savo sipareigojim puoselti TS-LKD Politins veiklos programoje tvirtintas vertybes ir kartu reikiame partijos vali nuolat atsinaujinti, kad labiau susitelktume, sustiprintume tarpusavio bendryst ir gytume kuo didesn visuomens pasitikjim bei param.

TS-LKD Pirmininkas

Andrius Kubilius

32