Kam reikia žinoti psichologiją?
Pirmasis psichologijos vadovėlis, kurį sukūrė Aristotelis, prasideda tokiais žodžiais: “Pripažindami žinojimą gražiu bei vertingu dalyku, vis dėlto vienai jo sričiai galime duoti pirmenybę ar dėl nagrinėjimo gilumo, yra dėl to, kad vienas objektas reikšmingesnis už kitą, dėl šių priežasčių sielostyrinėjimui vertėtų skirti pirmą vietą“. Ką pasakytų Aristotelis, pamatęs, kad mokykloje dėstombiologiją, matematiką, muziką, o psichologijos nėra? Nors psichologija ir yra paplitusi, visgi ji tebėra savotiškas slaptasis mokslas. Atėjus laikui, kai psichikos sutrikimai bus dažnesni, negu kūno ligos, šimokslo sritis nebeturės teisės likti slaptu mokslu.
-daliai žmonių ji tarnauja tais tikslais, kuriais tarnavo religija bei dvasinės tradicijos ir padeda atsakyti itokius klausimus: kaip auklėti vaikus, kaip elgtis kritiniais gyvenimo atvejais;-žmonės visados stengėsi ne vien kaip nors prastumti gyvenimą, bet ir padaryti jį psichologiškaiturtingesniu;-psichologija įtakoja įstatymus ir politiką, pvz. rasinės diskriminacijos klausimais, seksualinio elgesioklausimais;-spaudoje daug straipsnių psichologijos tematika, pvz. “Hipnozė efektyvi skausmo mažinime” arba“Homoseksualumas susijęs su auklėjimu”. Norint turėti savo nuomonę šiais klausimais verta žinoti jaužinomus psichologijos dėsnius ir būdus, kuriais gaunami patikimi faktai, kokie būtini įrodymai;
-kam studijuoti, jei psichologu netapsi? Bet net jei nesi medikas, gali pasimatuoti temperatūrą (pvz. sužinoti savo IQ).
O kas yra psichologas?
Kas yra “tikras psichologas”, ar juo gimstama , ar tampama? Tai žmogus, sugebantis suprasti kitą, pvz. kai kurie rašytojai atskleidžia žmogaus vidinio gyvenimo sudėtingumą. Bet profesionalus psichologas nebūtinai garsėja kaip ypatingas žmonių žinovas, jeigu jis užsiima tarkim teorinėm studijom. Besimokantysis psichologiją daug sužino apie žmones, išmoksta juos stebėti ir suprasti.
Kas yra ta psichologija?
“Mokslas apie sielą”. Tokios sąvokos, kaip siela, dvasia laikomos pernelyg metafizinėmis, vietoj jų atsirado neutralesnė sąvoka - psichika. Psichologija gali būti apibrėžta remiantis jos objektu, metodaisarba tikslais: psichologijos objektas yra žmogaus tyrinėjimas, tiriamas jo elgesys, sąmonės būklė, jausena ir išgyvenimai. Psichologija siekia atrasti ir suformuluoti šių reiškinių dėsningumus, paaiškintikaip jie atsiranda, kad galima būtų juos veikti ir keisti.
Ir šiandien psichologijos ženklas yra graikų raidė psi, jinai yra ir Lietuvos psichologų asociacijosemblemoje.
Psichologijos mokslas
negali pasiūlyti neginčijamų atsakymų į kylančius klausimus.
Žmogaus psichinė realybė kartais praslysta pro teorinius terminus ir netikslius žodžius.
Tai spėjimų mokslas(remiasi tikimybių teorija).
Akivaizdu, kad psichologijos mokslo objektas - žmogus - turi būti rimtasrūpintis kitais principais, negu negyvieji kūnai, dėl įvairių tik žmogui būdingų savybių, kaip antaigebėjimo laisvė rinktis, atilt phrasings visum, sooty save (jeigu žmogus laisvas, tai negali būti pilnainumatomas).
Todėl pradėsime nuo psichologijos istorijos.
Psichologijos mokslas atsirado maždaug prieš šimtą metų - labai jaunas mokslas
(tapo savarankiškumokslu, atsiskyrė nuo filosofijos). Turėjo praeiti labai daug laiko,kol buvo sukurti moksliniai psichikos procesų tyrimo metodai ir psichologija pagaliau tapo savarankišku mokslu.
Nors psichologijos žinių rasime tiek dvasinių mokymų, tiek Antikos filosofų darbuose ir tos žiniosnebuvo atmestos, o išsamiai nagrinėjamos, bet psichologijos kaip savarankiško mokslo pradžia - 19 a. pabaiga
Pvz. Antikos psichologija - Hipokrato 4 temperamentai. Kaip į tai žiūrima dabar? Visų pirma pagal dėsnį: mūsų suvokimas tuo greičiau jungia žmones į vieną tipą, kuo jie mums tolimesni ir svetimesni, ir tuo sunkiai sujungti kai jie mums artimi. Žmonės į tipus vėliau jungti pagal: emocingumą ir emocijų kontrolę, pagal aktyvumą, pagal pasaulėžiūrą (materialistai, idealistai, estetai, valdžios siekiantys ir t.t., pagal kūno sandarą, pagal informacijos apdorojimo prioritetus: pojūčiais - intuicija,emocijomis - logika. Dabar tipizuojami nebe žmonės, o psichikos procesai ir jungiami pvz. į neurozių tipus.
Psichologijos mokslo pradininkai buvo gamtos mokslų atstovai: E.Weberis, G.Fechneris, jie mėginorasti ryšius tarp fizinio pasaulio ir psichinio (suvokimo). Atrado dėsnius kaip kintant fiziniams
parametrams – pvz. garso intensyvumui kinta jų suvokimas (garsumas). Tikėjosi šitaip paaiškinti visą psichiką.Pirmuoju psichologu laikomas W.Wundtas, kuris pradėjo tirti asociacijas, atmintį, mąstymą, vaistų poveikį sąmonei. 19a. pabaigoje įkūrė Leipcige (Vokietijoje) pirmąjį psichologijos, kaip filosofinėsdisciplinos, institutą.
Lietuvoje pirmoji profesionalių psichologų karta susiformavo nepriklausomybėslaikais, o sovietų laikais atkurta 1969 A.Gučo rūpesčiu. Nemažai psichologų tarp išeivijos.
Dabar taipsiaurai nebemąstoma.Šio amžiaus pradžioje atsirado dvi pagrindinės
psichologijos kryptys
- psichoanalizė ir biheviorizmas.Vėliau iš jos išsivystė šiuo metu labai paplitusi kognityvinė pakraipa. Humanistinė psichologijaatsirado šio amžiaus viduryje kaip atsakas į bihevioristinę. Tai ir yra pagrindinės psichologijoskryptys, kurios vadovaujasi skirtingomis pamatinėmis prielaidomis apie žmogaus prigimtį, kurias dabar trumpai apibrėšime.Panagrinėkime psichologijos tyrimo kryptis - į ką jos atkreiptų dėmesį tyrinėdamos pykstantį žmogų?
Psichoanalitinės krypties
šalininkas į pykčio protrūkį žiūrėtų kaip į išsiliejantį, pasąmonėjeslypintį priešiškumą.
Biheviorizmo krypties
atstovas stebėtų pykstančiojo veido išraišką, kūno judesius ar nustatytų, į kuriuos išorinius dirgiklius atsakoma pykčiu ar agresyviu veiksmu.
Humanistinės krypties
psichologas norėtų suprasti, ką pykstančio žmogaus požiūriu reiškia patirti ir išreikšti pyktį.
Kognityvinės krypties
atstovas tirtų, kaip erzinančių situacijų suvokimas veikia pykčiostiprumą ir kokią įtaką pyktis turi mūsų mąstymui.
Socialinės - kultūrinės krypties
šalininkasdomėtųsi, kuo skiriasi įvairioms kultūrinėms grupėms priklausančių žmonių pyktis ir jo išraiška.
Biologinės krypties
atstovas tirtų smegenų procesus, sukeliančius fizinę būseną, kai žmogus “raudonaskaip burokas” ar “netekęs kantrybės“. Skirtingi požiūriai skirtingai apibūdina individo struktūrą.
Psichoanalitinis požiūris
pabrėžia tai, kad pasąmonės procesai turi didelę įtaką žmogauselgesiui. Kadangi psichoanalitinė teorija atsirado evoliucionizmo pasekoje, Froidas tvirtina, kad didelęįtaka žmogaus elgesiui turi seksualiniai ir agresyvūs draivai, kurie yra nesutaikomi kultūrinėmisnormomis ir išstumiami į pasąmonę. Froidas asmenybę dalina į tris instancijas - Id, Ego, Superego.Taip pat svarbios psichoanalitinės aksiomos yra tai, kad žmogus turi tam tikrą psichinės energijos kiekį, ir tai, kad charakterį nulemia vaikystės išgyvenimai. Svarbiausi psichoanalitikai, be Froido, yra Jungas,Adleris, neofroidistai: Eriksonas, Fromas, Horni. Šiuolaikiniai psichoanalitikai: Vinikotas, Kernbergas,Lakanas, Maler, Klein ir kt.
Buvo manoma, kad jei žmogus pakankamai save tramdo, gali kontroliuoti savo ydas ir manijas,kurios buvo smerkiamos. Kaip tik šią padėtį Froidas ir apvertė aukštyn kojomis. Jeigu šiandien kasnors ko nors nenori, visi mano, kad jis ir negali. Froidas pašalino moralę ir vietoj jos įkurdino psichologiją.
Bihevioristinis požiūris
tvirtina, kad, jei psichologija nori būti mokslu, turi tirti tik tai, ką galiišmatuoti - elgesį ir aplinkybes, verčiančias vienaip ar kitaip pasielgti.
Tiriama , kaip išmokstama kaikurių elgesio formų ir kaip jas galima keisti.
Organizmas gauna dirgiklį, stimulą ir atsako į jį tam tikruveiksmu, reakcija. Biheviorizmas atskleidžia ryšius tarp stimulo ir reakcijos, nagrinėja paskatinimo ir bausmės įtaką. Žmogus turi įgimtus draivus, kurie išmokimo procese transformuojasi į sudėtingą elgesį. Biheviorizmas mažai gilinasi į asmenybės konstruktus. Išstūmimas, pasąmonė arba neigiami,arba verčiami į mažiau mistinę kalbą. Žymiausi biheviorizmo pradininkai: J.Vatson, F.Skiner,Torondaikas, šiuolaikiniai bihevioristai: Miler, Dolard, Bandūra. Vėliau buvo atkreiptas dėmesys į kognityvinius procesus vykstančius tarp stimulo ir reakcijos, ir atsirado kognityvinė kryptis. Joje,manoma, kad kiekvienas žmogus tam tikra prasme yra mokslininkas, suvokia pasaulį, išveda dėsnius,renkasi, ir ši veikla galingesnė už pasąmonę ar išmokimus.
Humanistinė psichologija
analizuoja kaip žmonės siekia savo tikslų ir įprasmina savo gyvenimą.
Tyrinėja sudėtingą žmogaus santykį su pačiu savimi.
Nesudarinėja bendrų receptų. “Mes, psichologai humanistai, apgailestaujame, kad esame psichologai, jeigu psichologija laiko žmogų tik didesne baltąja žiurke ar lėtesniu kompiuteriu”. Pagrindiniai humanistinės psichologijos principai yrašie: kiekvienas žmogus yra neskaidoma visuma. Todėl, ardydami asmenybę ir sudarinėdami schemas,verčiame žmogų objektu ir prarandame jo esmę. Psichologija turi gilintis į tik žmogui būdingascharakteristikas, visų pirma į pasirinkimo laisvę ir siekimą vystyti savo asmenybę. Kiekvienas žmogusyra unikalus, todėl visapusiškas vieno žmogaus tyrimas yra geriau negu statistinis daugelio žmonių tyrimas.Svarbiausi humanistinės pakraipos atstovai: K.Rogers, A.Masalow, R.May.
Baugia ir stingdančia alegorija ‘metamorfozės” kafka parodo kaip atsitinka, kai žmogus atsisako savo galių. Šio apsakymo veikėjas - tai tipiškas tuščiaviduris jaunuolis, gyvenantis kasdienišką beprasmį
prekybininko gyvenimą, jis kasdien po darbo grįžta į namus ir valgo tą patį rostbifą sekmadieniais, o jo tėvas kaip visuomet užmiega prie stalo. Jaunuolio gyvenimas toks tuščias, kad vieną dieną jis pabunda ne žmogum , o tarakonu, juk jis atsisakė savo kaip žmogaus potencialo.
Bet humanistinės psichologijos darbuose daug kalbama ir apie neribotas žmogaus tobulėjimogalimybes iki susiliejimo su kosmosu, o mokslinių darbų stinga.
Apibendrintai šias tris kryptis galime palyginti remdamiesi šiais penkiais kriterijais:
1. Pasąmonės reikšmė. P akcentuoja didelę jos reikšmę, tuo tarpu B ir H nemano, kad ji turi didesnęreikšmę;2. Elgesio mechaniškumas . B ir P asmenybė suprantama kaip mechanizmų suma, tuo tarpu H iš principo atmeta tokį požiūrį;3. Analitinis požiūris į žmogų. B ir P analizuojamos atskiri asmenybės ir elgesio vienetai, o H žiūri į žmogų kaip į visumą;4. Dėmesys patologijai. P mano, kad psichinius procesus galima suprasti tik nagrinėjant jų sutrikimus,tuo tarpu H teigiama, kad asmenybę galima suprasti tik nagrinėjant žmogaus galimybes. B neturiapibrėžtos pozicijos.5. Aplinkos reikšmė. B žmogaus elgesys didžiąja dalimi priklauso nuo aplinkos ir stimulų, o P ir H -nuo vidinių veiksnių vidinių asmenybės konfliktų arba laisvų pasirinkimų.
Taigi, kritikas jeigu nenori vien pasibarti turėtų pasakyti, kokios rūšies psichologiją jis smerkia, okokios - palaiko.Šiandien viską bandoma sujungti. Nežiūrint to, kad nėra suvienodintos sąvokos, psichologai ieškobendrų dėsnių konkrečiuose reiškiniuose, kuria mini teorijas, kurios yra gerai patikrintos.
Svarbiausios psichologijos šakos:1. Mokslinis ir tiriamasis darbas - 18 proc.
1. Bendroji psichologija aptinka ir aprašo bendrus psichologijos principus ir dėsnius, sąvokas, metodus.Tai fundamentalus atskirų psichologijos šakų pagrindas, kuris nuolat pasipildo apibendrinant atskirų šakų tyrimus ir dėsnius.Bendrosios psichologijos objektas - psichiniai procesai ir savybės. Psichiniai procesai yra: 1) pažinimo procesai: pojūčiai, suvokimas, atmintis, vaizduoti, mąstymas; 2) emocijos; 3) motyvacija.Psichinės savybės atspindi psichinių reiškinių pastovumą, kuris yra įsitvirtinęs asmenybės struktūroje, pvz. pažinimo procesų pastovios savybės yra sugebėjimai, motyvacijos, charakteriai, emocijų temperamentas.2. Asmenybės psichologija susideda iš asmenybės teorijų. Teorija - idėjų rinkinys kaip opozicijafaktams. Asmenybės teorija - prielaidų sistema apie žmogaus elgesį. Asmenybės sąvoka pabrėžiasubjekto vientisumą, ja ne gimstama, o tampama kai atsiranda sugebėjimas sąmoningai reguliuotielgesį. Asmenybės teorija nustato, kurios charakteristikos svarbiausios, ir kaip jos individuoseorganizuotos, paaiškina individų panašumus ir skirtumus, apibrėžia normalią, sveiką asmenybę.Kiekvienas, žino tai ar ne, turi savo asmenybės teoriją. Daugeliui tai įdomiausia, bet mažiausiaimoksliška psichologijos dalis.3. Biologinė psichologija randa psichinių reiškinių paaiškinimus atskleisdama jų biologiniusmechanizmus. Remiasi tiksliais objektyviais fiziologiniais metodais: registruoja sensorines, motorines,vegetacines reakcijas, smegenų pažeidimus. Tai yra tarpdisciplininių tyrimų sritis tarp psichologijos,neurofiziologijos ir medicinos. Smegenų tyrimai, psichokibernetika (skaitmeninis informacijos perdavimas).4. Socialinė psichologija tiria, kaip žmonių mintys jausmai ir elgesys yra įtakojamos aktualių,įsivaizduojamų ar numatomų kitų, aprašo žmonių grupių charakteristikas, bendravimo dėsnius.5. Vystymosi psichologija - fizinio ir psichinio augimo bei elgesio pokyčio analizė nuo gimimo ikimirties. Psichologijos įvade apžvelgsime šias šakas kiekvieną atskirai, tik asmenybės psichologiją jungdami suklinikine psichologija, kadangi atskiros asmenybės teorijos yra atskirų klinikinių koncepcijų ir terapijų pagrindas. Biologinei psichologijai skirsime minimaliai dėmesio.
of 00
Psichologija
5,455 Reads
Info and Rating
| Category: | |
| Rating: | |
| Upload Date: | 10/21/2009 |
| Copyright: | Attribution Non-commercial |
| Tags: |
Leave a Comment