• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
*PSICHOLOGIJA – TAI:
mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichikos reiškinius, jų dėsnius bei mechanizmus.
mokslas apie elgesį ir psichinius procesus.
 PSICHOLOGIJOS TIKSLAS 
yra aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios elgsenosypatybes.Šiuolaikinė psichologija apima įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis, todėl diferencijuojasi į atskirasšakas/disciplinas, kurios skiriasi tyrimo objektu, metodais, rezultatų pritaikymo sferomis. Yra ir tarpdisciplininiaidalykai, tokie kaip psichofizika, psicholingvistika ir t.t. Šie hibridiniai mokslai tiria žmogaus reiškinius dviejų ir daugiau mokslų metodais.
 PAGRINDINĖS PSICHOLOGIJOS ŠAKOS 
 Bendroji psichologija
– tiria bendriausius normalaus suaugusio žmogaus psichikos dėsningumus, įvairius psichikos procesus (dėmesį, mąstymą, atmintį).
 Asmenybės (diferencinė psichologija)
 
 – nagrinėja individualius žmonių skirtumus, ji apima asmenybės psichologiją.
Socialinė psichologija – 
tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius (pvz., kaipsuvokiame, vertiname vieni kitus bei save grupėje žmonių).
 Raidos (amžiaus tarpsnių; vystymosi) psichologija
– tiria, kaip keičiantis amžiui, keičiasi žmogauselgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui (pagal tai skiriama vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio ir seno žmogaus - geronto psichologija).
Medicininė psichologija – 
nagrinėja psichologinius įvairių susirgimų aspektus.
 Pedagoginė psichologija
– tiria psichologinius žmogaus ugdymo ypatumus, mokymo ir auklėjimo beimokymosi ir saviauklos psichologinius dėsningumus (pvz., santykiai tarp mokinių ir mokytojų; mokymometodų ir priemonių efektyvumo psichologinės sąlygos).
 Darbo ir inžinierinė psichologija
– tyrinėja darbo mokslinio organizavimo problemas, žmogaus ir mašinų sąveigamyboje, profesines asmenybės ypatybes ir t.t. (pvz., sprendžia profesinio apsisprendimo problemas).
 Kūrybos psichologija – 
aiškina mokslinės, techninės, meninės kūrybos procesų dėsningumus, kūrybinių sugebėjimų struktūrą ir pan.
Sporto psichologija – 
atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas, sportinių įgūdžių formavimoypatybes, tiria sportininkų elgseną varžybose ir t.t.
 Zoopsichologija – 
tyrinėja žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
Yra ir kitų įvairių psichologijos šakų, kurios intensyviai vystosi, pvz.,
reklamos, muzikos, teisės, prekybos psichologija
ir daugelis kitų.
 PSICHIKOS FILOGENEZĖ IR ONTOGENEZĖ 
Filogenezė
– gyvūnų rūšies istorinė raida; gyvūnų ir žmogaus psichikos atsiradimas ir raida. Filogenezętiria zoopsichologija, istorinė psichologija, etnopsichologija, be to, antropologija, etnografija, istorija ir kiti socialiniai mokslai.
Ontogenezė
 
 – individualus organizmo vystymasis; pagrindinių žmogaus psichikos struktūrų susiklostymas vaikystėje.
 Filogenetinis požiūris.
Yra manoma, kad savo ontogenezėje žmogus pakartoja filogenezę. Psichika gali būtiišsivysčiusi įvairiais lygiais, tiek filogenetiniu, tiek ontogenetiniu požiūriu. Psichikos vystymąsi sąlygoja nervų sistemos vystymasis.
Filogenezės lygiai:
Instinktyvioji psichika (taksis, refleksas, instinktas).
Išmoktoji (įgytoji) psichika.
Intelektinė elgsena (šiam lygiui priklauso tik žmonės; niekad nebandęs gali iš karto atlikti teisingą veiksmą).
 PSICHIKA IR SMEGENYS 
Stuburinių gyvūnų, įskaitant ir žmogų,
nervų sistemą sudaro dvi dalys:
 I. Periferinė nervų sistema (PNS): somatinė ir autonominė.
 Somatinė nervų sistema
impulsus iš jutimo ląstelių perduoda CNS ir iš CNS į vykdomuosius organus – raumenis.
 
 Autonominė nervų sistema
veikia autonomiškai (savarankiškai) ir reguliuoja vidaus organų veiklą:širdies, virškinimo, liaukų ir t.t. Viena autonominės nervų sistemos dalis – 
 simpatinė nervų sistema
–  parengia mus gintis: ji priverčia širdį greičiau plakti, plečia arterijas, padidina gliukozės kiekį kraujyje,sustiprina prakaitavimą, sulėtina virškinimą ir taip parengia veikti. Kita dalis – 
 parasimpatinė nervų  sistema
– veikia priešingai. Ji nuramina, sulėtina širdies plakimą, sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir  pan. Simpatinė ir parasimpatinė sistemos veikia kartu ir padeda organizmui išlaikyti pastovią mūsų vidinę būseną.
 II. Centrinė nervų sistema (CNS). Jai priklauso nugaros ir galvos smegenys. 
 Nugaros smegenys
reguliuoja atskirų raumenų grupių ir vidaus organų darbą.
Galvos smegenis sudaro trys pagrindinės dalys:
1)
Smegenų kamienas.
Tai
pailgosios smegenėlės
(
medulla
), reguliuojančios širdies darbą beikvėpavimą. Prie smegenų kamieno užpakalinės dalies prigludusios
smegenėlės
, kurios turireikšmės mokymuisi ir atminčiai. Svarbiausia smegenėlfunkcija raumeveikloskontroliavimas. Jos koordinuoja valingus judesius. Pažeidus smegenėles būna sunku vaikščioti,išlaikyti pusiausvyrą, sklandžiai atlikti kitus veiksmus. Smegenų kamieno viršutinėje dalyje yradvi tarpusavyje sujungtos dalys, vadinamos
gumburu.
Čia ateina informacija juntamųjų neuronų. Ji nukreipiama į aukštesnes smegenų sritis, kurios atsakingos už regą, klausą, skonį ir lytą. Į gumburą ateina ir impulsai iš aukštesniųjų galvos smegenų dalių, kurie nukreipiami į smegenėles ir pailgąsias smegenis. Prie smegenų kamieno vidinės pusės prigludęs vadinamasis
tinklinis darinys
. Šis neuronų tinklas padeda kontroliuoti budrumą ir dėmesį. Tinklinis darinystaip pat rūšiuoja į čia ateinančius dirgiklius. Svarbiausią informaciją pateikiančius dirgiklius jisgali perduoti į kitus galvos smegenų skyrius. Taip mūsų smegenys gali apdoroti informaciją,tvarkyti gyvybines funkcijas sąmonei mažai dalyvaujant arba visai nedalyvaujant. Gyvybinėsfunkcijos yra vienodai sėkmingai tvarkomos tiek miegant, tiek būdraujant. Tuo metu aukštesnėsesmegenų srityse gali vykti mąstymo, kalbos įsiminimo ir kiti psichikos procesai.
2)
Limbinė sistema.
Ji yra smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių sandūroje. Limbinė sistemasvarbi atminčiai, emocijoms, motyvacijai ir tenkinant pagrindinius mitybos ir sekso poreikius. Dulimbinės sistemos dariniai turi
migdolo
vaisiaus formą ir veikia agresiją bei baimę. Kita limbinėssistemos dalis vadinama
pogumburiu
(
hypothalamus
). Vienos pogumburio neuronų grupelėsreguliuoja alkio pojūtį, kitos – troškulio, taip pat kūno temperatūrą ir lytinę elgseną. Svarbiausiaendokrininė liauka yra
hipofizė.
Šios liaukos hormonai reguliuoja augimą (gigantizmas – nanizmas), veikia kitų endokrininės sistemos liaukų darbą.
3)
Smegenų žievė.
Didžiausią reikšmę turi
galvos smegedidžiųjų pusrutulių žievė
. Smegenų žievė yra plonas išorinis sluoksnis, dengiantis kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius. Jų storis yra3 mm, paviršiuje yra apie 10 – 15 milijardų neuronų, kurie jungiasi vieni su kitais. Smegenų žievė palyginti jauna, tik keli milijonai metų. Tai mikroprocesorius, kuris gauna tūkstančius bitų informacijos per minutę ir ją apdoroja. Dirba lėčiausiai iš visų trijų smegenų dalių. Tai smegenų dalis, kuri reikalinga mūsų kalbai, vaizdams, mokantis eilėraščius, rašant rašinius. Taigi, ji yra pagrindas kognityviniams procesams. Kiekvieną pusrutulį sudaro 4 dalys arba skiltys: kaktos,momens, pakaušio bei smilkinių.
 
 Didžiųjų pusrutulių funkcinė asimetrija
 
KAIRYSIS PUSRUTULISDEŠINYSIS PUSRUTULIS
Kontroliuoja dešiniąją kūno dalįKontroliuoja kairiąją kūno dalį Dirba su kiekvienu atskiru informacijoselementuDirba ne su sąvokomis, o su vaizdiniais,reginiais, traukia į žaidimusFunkcionuoja pagal logikos dėsniusKomponuoja elementus naujai, nustato naujusryšiusKontroliuoja žodinę informaciją: sakinio struktūrą,gramatiką Operuoja bendrybėmis, o ne dalimisTvarko ir perduoda informaciją, reiškiamą žodžiais ir matematiniais simboliaisKūno kalbos, judesių ir fizinio aktyvumošaltinisTuri specialius atminties centrus žodžiams ir skaičiamsTuri specialius centrus, leidžiančius atsimintine epizodus, o visumą: įvykių, daiktų ir žmonių Analizuoja, kritikuoja, pateikia kiekybinį vertinimąSpalvos ir formos pajautos ir kūrybinių išgyvenimų organizatorius
 
Sveikas protasIntuicijos, spontaniškumo ir emocijų centrasPagrindinis tokioms profesijoms: lingvistams,matematikams, analitikams, tyrinėtojamsPagrindinis profesijoms: menininkams,muzikantams, pedagogams, dizaineriams
VALIAValia
 
yra sąmoningas veiksmų ir poelgių pasirinkimas bei reguliavimas, susijęs su pastangomis nugalėtisutiktas kliūtis ir sunkumus, siekiant tikslo.Sąmoningai numatytas, suplanuotas ir vykdomas veiksmas tikslui siekti vadinamas
valios
arba
valiniu
veiksmu.
 Nevalinis veiksmas
yra toks, kurį žmogus atlieka be išankstinių ketinimų. Dažniausiai tai savo kilmesąmoningi veiksmai, bet ilgainiui virtę automatiniais, pvz., ėjimas, bėgimas ir pan.
 Sudėtingo valios veiksmo etapai:
Tikslo įsisąmoninimas.
Jis priklauso nuo asmenybės kryptingumo, motyvų.
Motyvų kova-apsisprendimas.
Atsiradus kelioms alternatyvoms, žmogus patenka į konfliktinę situaciją,kurioje tarpusavyje kovoja motyvai. Motyvų kovoje turi išryškėti veiksmo tikslas bei kryptis, o nevykdymo būdai. Motyvų kova baigiama apsisprendimu.
 Priemonių numatymas.
Priemonės gali būti planuojamos kartu su tikslo įsisąmoninimu. Tačiau detalus planas sudaromas prieš praktinį sprendimo įgyvendinimą.
 Praktinis įgyvendinimas.
Įgyvendindamas apsisprendimą, asmuo ne tik veikia, bet ir kontroliuoja,koreguoja savo veiksmus.
 Asmenybės valios ypatybės
Stimuliuojančios valios ypatybės
: tikslingumas, ryžtingumas, atkaklumas, energingumas, iniciatyvumas,savarankiškumas ir drąsumas.
Slopinančios valios ypatybės
: ištvermingumas, kantrumas, santūrumas, savitvarda, savikontrolė.
Tarpinės valios ypatybės
: organizuotumas ir drausmingumas.
 DĖMESYS  Dėmesio objektas ir fonas.
Visa tai, į ką sutelktas dėmesys yra dėmesio objektas, o tai, kas jį supa
 – 
dėmesio fonas. Dėmesio objektas ir fonas gali keistis vietomis. Pagrindinės priežastys, dėl kurių daiktai beireiškiniai tampa dėmesio objektais, yra dvi: a) jie kažkuo reikšmingi ir dėl to sąmoningai pasirenkami pažinti; b) jie patys ryškiai išsiskiria iš fono (pvz., yra keistesni, naujesni, intensyvesni ir pan.).
 Dėmesys
yra psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelktumas ties tam tikrais objektais.
 Dėmesys atlieka3 funkcijas:
Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.
Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais objektais.
Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir pertraukimą.
 Dėmesio rūšys:
 Nevalingas
 – atsiranda be išankstinio tikslo, o jam palaikyti nereikia pastangų. Nustatyta, kad nevalingą dėmesį sukelia stiprūs dirgikliai.
Valingas – 
atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti reikalingos valios pastangos. Jis pasireiškiatokiu atveju, kai žmogus imasi nepatrauklios, bet būtinos veiklos.
Savaiminis (povalinis) – 
atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti nereikia pastangų.
 Dėmesio ypatybės
 Intensyvumas – 
dėmesio sutelktumas į objektą, atsiribojimas nuo pašalinių poveikių.
 Patvarumas
 – patvarus toks dėmesys, kuris ilgesnį laiką nenutrūkstamai sutelktas į vieną dalyką ar darbą.Dėmesys svyruoja kas 1 – 2 sek. Tačiau atliekant kokią nors prasmingą veiklą, dėmesys gali išbūti patvarus net iki 15 – 20 min.
 Apimtis – 
objektų kiekis, kurį gali apimti žmogus vienu metu per trumpą laiką. Tyrimai parodė, kad vienumomentu žmogaus dėmesys apima 7-+ 2 objektus (raides, skaičius, geometrines figūras ir kt.).
 Paskirstymas – 
žmogus vienu metu gali atlikti skirtingus veiksmus, kiekvienam veiksmui skiriant dalį dėmesio. Yra daug veiklos rūšių, kur vienu metu žmogui reikia atlikti dvi ar daugiau skirtingų operacijų, pvz., grojant pianinu, vairuojant automobilį ir pan.
 Perkėlimas
– sąmoningas – valingas ar nevalingas – dėmesio objektų pakeitimas.
 PSICHOLOGIJOS METODAI 
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...