Jurisprudencija, 2005, t.

66(58); 2433

EKSPERTIZS AKTO ANALIZS IR VERTINIMO YPATUMAI CIVILINJE TEISENOJE Dr. Rolandas Krikinas Doc. dr. Janina Jukeviit
Mykolo Romerio universiteto Teissaugos fakulteto Kriminalistikos katedra Ateities g. 20, LT08303 Vilnius Telefonas 271 46 11 Elektroninis patas krk@mruni.lt

Pagrindins svokos: specialiosios inios, ekspertas, eksperto ivada, ekspertizs aktas.

Santrauka
Straipsnyje, atsivelgiant specialij ini, teismo ekspertizs sampratas, nagrinjami aktuals teismo ekspertizs akto vertinimo aspektai. Prieastys, paskatinusios analizuoti mint tem, nepakankamas teisj, nagrinjani civilines bylas, specialij ini lygis. Straipsnyje siekiama isiaikinti, k reikt atsivelgti vertinant eksperto ivad. Nuosekliai apvelgiama susiformavusi praktika lyginama su panaiomis situacijomis usienio valstybse, nagrinjami probleminiai ekspertizs akto vertinimo teismuose klausimai bei teikiami silymai, kaip tobulinti teisj veikl. Straipsnis baigiamas ivadomis. Taikomi logins analizs, taip pat sisteminiai metodai.
Eksperto ivados tyrimas ir vertinimas teisme vienas svarbiausi teismins veiklos etap, kurio metu patikrinama ir vertinama ivados rodomoji reikm. Eksperto ivados tyrimas atliekamas vadovaujantis bendromis Civilinio proceso kodekso taisyklmis. Pagrindiniai tyrimo elementai yra ie: tiesioginis rodomosios informacijos teisj suvokimas, odinis tyrimas teisminio nagrinjimo metu. Ekspertizs aktas yra teismo pateikt objekt tyrimo atspindys, kur atliko ekspertas, remdamasis specialiosiomis iniomis ir moksliniu pagrindu tam, kad isiaikint duomenis, turinius reikms siekiant teisingai isprsti byl. Ekspertiz atliekama pagal tam tikr procesin tvark ir procesiniuose statymuose nustatytas taisykles [1, p. 126]. Teismas negali aklai pasitikti ekspertu, priimti jo ivad, prie tai jos kruopiai ir kritikai nevertins. iuo atvilgiu teisingai teigia N. Giudicandrea, kad net ir didiausias specialisto, kuris yra ekspertas, autoritetas negali bti pagrindu beslygikai jo ivad primimui [2, p. 531]. Kaip jau buvo minta, galiojanios civilinio proceso normos neiskiria eksperto ivados i kit rodinjimo priemoni. Teismas vertina eksperto ivad remdamasis savo vidiniu sitikinimu, pagrstu visapusiku, isamiu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu teismo posdyje, vadovaudamasis statymu. i statymo nuostat teiginiai pagrsti ir teism praktika. Eksperto ivada nra iimtinis rodinjimo bdas ir turi bti vertinama kartu su kitais rodymais; eksperto ivados vertinimas turi bti ufiksuotas teismo sprendime nurodant, kuo pagrstos eksperto ivados, ar visa ekspertizei pateikta mediaga buvo itirta ir ar padaryta atitinkama analiz. Taigi eksperto ivada turi bti vertinama remiantis bendromis rodym vertinimo taisyklmis, ir toks konstatavimas nereikalauja joki papildom argument. Kaip matome, teiss normos reguliuoja ne login veikl, o nustato teisminio vertinimo principus, jos tikslus ir vertinimo rezultat ireikim civilins teisenos aktuose. Reikia pripainti, kad rodym vertinimas turi ir vidin (login), ir iorin (teisin) puses ir ypa realizuojamas procesiniuose veiksmuose, nes yra mstymo aktas. Manytume, kad yra teisinga pripainti vertinim, kaip mstomj veikl, vertinimo rezultatas (susiformavs teismo sprendime) yra jos objektas; teismo sprendimas rodo ir vertinamj veikl, ir vertinimo rezultatus.

24

Eksperto ivados vertinimas i esms reikia ioje ivadoje tvirtint eksperto teigini, tyrimo rezultat patikimumo vertinim [3, p. 147]. V. Arsenjevo nuomone, bet kokio rodymo turinio vertinim eina toki klausim sprendimas: a) rodymo altinis (rodinjimo priemons); b) rodymo leistinumas ir ssaja su vykiu; c) rodymo patikimumas [4, p. 132]. V. Fedosejeva eksperto ivados vertinim supranta kaip fakt, nustatyt eksperto, patikimumo ir rodomosios reikms nustatym [5, p. 13]. Beveik taip pat eksperto ivados vertinimo turin supranta ir V. Galkinas [6, p. 89], I. Krilovas [7, p. 413], M. Treunikovas [8, p. 260264]. Eksperto ivada, kaip vertinamosios veiklos objektas, tikrinamas remiantis teistumu, tyrimo isamumu ir pagrstumu, eksperto ivad patikimumu [9, p. 377]. Rengdami straipsn atlikome anketavim ir nustatme, kad 72 proc. apklaust teisj dl specialij ini stokos ekspert ivadas ne visai supranta. R. Jaworski, analizuodamas Lenkijos teisj situacij vertinant eksperto ivadas, teigia, kad teisjai daugiausia vadovaujasi keturiasdeimties met senumo teorinmis iniomis, perimtomis i savo vyresnij koleg patirties. Todl neretai teismai labai atsargs dl savo kompetencijos [10, p. 76]. P. Girdwoynis nurodo, kad teismas privalo patikrinti ekspertinio tyrimo isamum, aikum ir pagrstum [11, p. 51]. Kadangi nra galimybi detaliau apvelgti mokslinink teisinink skirting nuomoni, apsiribosime pateikdami savo pozicij. Vienas i pagrindini eksperto ivados vertinimo princip yra ios rodinjimo priemons vertinimas remiantis savo vidiniu sitikinimu. Civilin teisena nepateisina rodym vertinimo remiantis formaliu pagrindu. N vienas rodymas, taip pat ir ekspertizs aktas, negali bti i karto laikomas patikimu, ir atvirkiai nepatikimu. Kiekvienu konkreiu atveju teismas turi kruopiai patikrinti ir nustatyti kiekvieno rodymo patikimum, remdamasis nagrinjamos bylos konkreiomis aplinkybmis. Tokiu bdu teismas, vertindamas eksperto ivad, i anksto nra susaistytas koki nors formali reikalavim. Taiau tai nereikia, kad teismas, vertindamas rodym, nra susaistytas statymo reikalavimais bei tikrovs faktais. Kaip inoma, subjektyvi pus negali neturti objektyvaus pagrindo. Vidinis teismo sitikinimas vertinant eksperto ivad atsiranda ne spontanikai, jis turi bti pagrstas. Kaip teigia G. Juodkait-Granskien, atlikdamas objektyvj vertinim patikrinim fakto tyrjas nustato informacijos turin, o subjektyviai vertindamas suino jos svarb [12, p. 8186]. Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, galima daryti ivad, kad vidinis teismo sitikinimas subjektyvi kategorija, turinti objektyv pagrind. Teisingas teismo subjektyvi ir objektyvi veiksni nustatymas vertinant eksperto ivad yra viena i garantij, kad byloje bus nustatyta tiesa. Teismo veikla vertinant eksperto ivad turi du lygius: 1) ivados struktros ir turinio vertinimas tikrinant, ar ji atitinka juridin, gnoseologin ir etin kriterij; 2) eksperto ivados sugretinimas su kitais byloje esaniais rodymais ir nustatymas, ar ivados atitinka kitus rodymus. Manytume, kad sunkesnis yra pirmasis lygmuo, nes labiau pasireikia eksperto ivados formavimo specifika. Reikt pasakyti, kad juridinio, gnoseologinio ir etinio kriterij iskyrimas turi analogik specialij ini panaudojimo kriterij civilinje teisenoje. Tai susij logikai: vertindamas ekspertizs rezultatus, teismas visada privalo patikrinti j ir t bendr kriterij (rib), kuri pagrindu buvo skiriama ekspertiz, atitikim. Teistumo reikalavim laikymasis reikia ne tik ivados ir civilins procesins formos, bet ir kit teisini reikalavim, garantuojani mogaus teises, atitikim. Vertindamas ekspertizs ivad iuo poiriu, teismas iri, ar buvo laikomasi procesinio statymo reikalavim apie asmens, paskirto ekspertu, special veiksnum (ar nebuvo pagrindo j nualinti); ar buvo laikomasi procesins tvarkos skiriant ir atliekant ekspertiz (taip pat ar buvo laikomasi mediagos ir objekt siuntimo ekspertizei tvarkos; ar buvo laikomasi suinteresuot asmen teisi skiriant ir atliekant ekspertiz; ar ekspertas, laikydamasis statym, realizavo savo pareigas ir galiojimus, atlikdamas tyrim ir teikdamas ivadas); ar ivada pagal savo form ir turin atitinka statymo reikalavimus. Esminiai ekspertizs atlikimo procesini reikalavim paeidimai i karto veria abejoti eksperto

25

ivad teisingumu. Eksperto ivada neturi rodomosios reikms, jeigu ji pateikta paeidiant civilinio proceso statymo normas. Nagrindamas teisjo veiksm taktik, taikytin gavus eksperto ivadas, C. Balzeris nurodo, kad gavs ivad teisjas turt patikrinti, ar bylos aplinkybs, kurias nagrinjo ekspertas, yra teisingos. Teismas apmsto eksperto mini eig ir vertina, ar ekspertiz pateik atsakymus visus j dominanius klausimus [13, p. 126]. Civilinio proceso norm taikymas atliekant teismo ekspertiz numato iuos pagrindinius klausimus: ar teismo ekspertiz atlikta teismo nutarties skirti ekspertiz pagrindu; ar buvo laikomasi ali ir kit byloje dalyvaujani asmen teisi skiriant ir atliekant ekspertiz; ar ivadoje atsakyta visus ekspertui pateiktus klausimus, ar ekspertas buvo sptas apie baudiamj atsakomyb dl melagingos ivados davimo arba atsisakymo pateikti ivad; ar turjo ekspertas galimyb susipainti su bylos mediaga, susijusia su ekspertizs dalyku. Eksperto ivados ir gnoseologinio kriterijaus atitikimo vertinimas reikia eksperto ivad mokslinio pagrstumo ir patikimumo, atlikto tyrimo kokybs ir isamumo vertinim. A. Kovalenko [14, p. 135], A. Butirinas [15, p. 58], M. Treunikovas [16, p. 78] pabria, kad atliekant tok vertinim, irima, ar ekspertiz atliko kompetentingas asmuo, ar ekspertas nevirijo savo kompetencijos, taip pat vertinamas tyrimo faktinio pagrindo formavimas, tyrimo objekt pakankamumas ir kokyb, ivados login struktra, eksperto ivad, kurios buvo priimtos tyrimo metu, ir eksperto naudojam metodik pagrstumo ir leistinumo atitikimas. Vertindamas eksperto ivad, teismas kiekvienu konkreiu atveju turi dar kart sitikinti tuo, kad ekspertas yra kompetentingas atsakyti jam pateiktus klausimus. Eksperto kompetentingumas pirmiausia tikrinamas isiaikinant jo kvalifikacij (kok isilavinim turi ekspertas, koks jo ekspertinio darbo staas ir pan.). Be to, ivad apie eksperto kompetencij teismas gali pateikti ir analizuodamas ekspertinio tyrimo eig bei rezultatus, susipaindamas su paios ivados turiniu. Tokiu bdu eksperto kompetentingumas nustatomas aikinantis konkreius duomenis apie jo asmenyb, mokslikai vertinant to eksperto pateikt ivad. Vertinimo tokiu aspektu sudtingum nulemia eksperto ivad, kaip nauj ini gavimo proceso, ypatumai [17, p. 1620]. Gnoseologiniu poiriu eksperto profesionalus informacijos (tarpini fakt), gautos jam tiriant objektus, pateiktus teismo, vertinimas yra ivadinio pobdio inios, kuri teisingumui daro tak ie veiksniai: loginis ivados sudarymo nepriekaitingumas, susijs su pradiniais argumentais; pradins informacijos patikimumas [18, p. 45]. Sutikdami su idstyta nuomone, nortume papildyti, kad tyrimo objekt (lyginamj pavyzdi) kokyb taip pat turi nemaai takos nagrinjamai problemai. Eksperto ivados vertinimo ir etinio kriterijaus atitikimas leidia nusakyti eksperto naudot tyrimo bd ir priemoni moralin priimtinum, o tai gali bti svarbu kalbant apie specialij metod leistinumo vertinim. Viena i labiausiai diskutuotin problem yra eksperto ivados mokslinio pagrstumo vertinimo, kaip atskiro vertinimo elemento, problema. Ms poiriu, eksperto ivados mokslinio pagrstumo vertinimas yra ivados patikimumo vertinimo sudtin dalis. Eksperto ivados mokslinio pagrstumo analiz tai sudtingiausias eksperto ivados vertinimo momentas. i analiz sukelia keblum todl, kad eksperto ivada tai tyrimo, atlikto imananio asmens specialij ini pagrindu, rezultatas. Teismas, neturdamas specialij ini mokslo, meno, technikos srityse, turi teisingai vertinti mokslin eksperto ivados pagrstum. Manytume, kad analizuojant eksperto ivados mokslin pagrstum, reikt isiaikinti: a) ar i ekspertiz turi btin mokslin pagrind; b) ar eksperto ivada pagrsta mokslo duomenimis ir eksperto specialiosiomis iniomis; c) ar eksperto ivados atitinka atlikt tyrim, ar tyrimo turinys ir jo rezultat ivados yra logikai susij; d) ar ekspertas taik veiksmingiausius tyrimo metodus, ar jie atitinka iuolaikinio mokslo ir technikos reikalavimus; e) ar pakankamai gerai istudijuota mediaga, dl kurios buvo padarytos ivados; f) ar ekspertas teisingai isiaikino ir vertino tiriam objekt poymius ir savybes. Eksperto ivados vertinimas reikalauja, kad teisjas turt tam tikr ini. Kuo pagrsta teismo galimyb vertinti eksperto ivados mokslin pagrstum? Ms nuomone, tai pasiekiama vairiais metodais ir priemonmis: literatros, kurioje yra duomen apie specialij ini srit, studijavimu; konsultuojantis su imananiu asmeniu; apklausiant ekspert, sulyginant teismo ekspertizs rezultatus su kitais bylos duomenimis ir pan. Taikant iuos ir kitus metodus, teismui sudaroma galimyb kvalifi-

26

kuotai ianalizuoti eksperto ivados mokslin pagrstum, painti vidin eksperto veiklos mechanizm. Patikimumo nustatymas tai bet kokio teisminio rodymo vertinimo elementas. Taikomas eksperto ivadai vertinti, jis gyja specifin turin. vertinti ivados patikimum reikia vertinti eksperto ivad ir tikrovs atitikim ir iuo poiriu eksperto taikom metodik patikimum. Tyrj nuomone, patikimumo vertinimas apima ekspertizs pradins mokslins nuostatos vertinim, ekspertui pateikt pradini duomen pakankamum, eksperto atlikto tyrimo isamum, eksperto isiaikint poymi (tarpini fakt) teisingum, isiaikint tarpini fakt ekspertins interpretacijos teisingum ir j pakankamum pateikti eksperto ivad. Akivaizdu, kad toki eksperto ivados element vertinimas, kaip mokslini teigini pasirinkimas ir j realizacijos tyrimo metu teisingumas, reikalauja panaudoti specialisias inias [19, p. 75]. Taip pat akivaizdus reikalavimas, kad teismas visais atvejais sprst apie eksperto pritaikyt mokslini teigini ir patirties teisingum. Ms poiriu, ia reikt rasti proting kompromis. Nereikia pareigoti teism veikti kaip specialist, kuris tiria eksperto ivad remdamasis specialiosiomis iniomis. Patikimumo vertinimas apima vis eksperto ivados dali login analiz. Eksperto nesilaikymas reikalavim, pateikiam ivados struktrai, yra paeidimai, kurie gali turti takos ivados patikimumui. Kvalifikuoti i aplinkyb teismo pareiga. Teismas privalo patikrinti, ar ivadai gauti taikytos tam skirtos ir aprobuotos specialiosios metodikos. Teismas neteikia vertinimo specialij ini poiriu. Teismas gali paprayti, kad ekspertas paaikint, kodl jis savo tyrime taik tam tikr metod, bet jis negali nurodyti ekspertui, kad pastarasis turi taikyti t, o ne kit metod. Metodikos pasirinkimas ir jos taikymas specialij ini sritis, ir tai eksperto teis, bet jis privalo savo ivadoje tok pasirinkim pagrsti. eksperto ivados patikimumo vertinim traukiamas ir eksperto pritaikyt metodik patikimumo vertinimas [20, p. 46]. Ginytinas yra pats problemos klimas apie tai, ar teismas turi teis vertinti mokslini metodik, pritaikyt eksperto, pagrstum, atsivelgdamas j pasirinkim specialiam tyrimui atlikti ir turinio teisingum. Palyginkime: Vakar valstybse pripastama, kad teismas negali nustatyti taikyt metod mokslinio pagrstumo, nes tam reikia profesionali ini [21, p. 4489]. Taip JAV anksiau ekspertizs rezultat patikimum tikrino specialistai, kurie patvirtindavo arba ne patvirtindavo tyrimo atlikimo bd tinkamumo. Patvirtinus teismas priimdavo ivad. Dabar teismai to atsisak. Kaip pakankami pripastami patys tyrimai, neaptariant j procedr su specialistais [21, p. 4489]. Ms poiriu, eksperto ivados patikimumo patikrinimas nereikia, kad teismas privalo tikrinti pai metodik pagrstum ir kokyb remiantis j inagrinjimu ir iuolaikini specialij ini isivystymo toje srityje atitikimu. Teismas turi teis ir privalo patikrinti, ar yra ivadoje nurodytas tyrimo metodik pasirinkimo pagrindas. Jeigu pagrindo arba mokslinio apraymo apie j taikym nra, teismas gali pripainti ekspertiz nepagrsta. Klausimas apie eksperto ivados pagrstumo patikrinim susijs su eksperto taikom specialij metod ir metodik leistinumo vertinimu. iuo atveju nereikt painioti dviej aspekt: eksperto ivados vertinimas procesini taisykli leistinumo aspektu ir specialij tyrimo bd leistinumo vertinimas. Pirmu atveju teismas vertina procesins formos laikymsi skiriant ir atliekant ekspertiz (ar ji atlikta teismo nustatytu pagrindu, eksperto ivada ar atitinka visus reikalavimus ir rekvizitus, nurodytus statyme, ar nra pagrindo nualinti eksperto remiantis Civilinio proceso kodekse nustatytais pagrindais ir pan.). Antru atveju kalbama apie eksperto pritaikyt metodik leistinumo nustatym, atsivelgiant Konstitucijoje ir tarptautiniuose teiss aktuose garantuojamas mogaus teises. Speciali metod leistinumo vertinimo problema gyja savarankik reikm vertinant ekspertizs rezultatus, kuri objektas yra mogus, o bendrasis dalykas jo organizmas ar psichika. Ms poiriu, tikslinga bt sukurti atitinkamus principus, kuriais vadovaudamasis teismas galt vertinti eksperto pritaikyt specialij metodik leistinum. Tokie principai turt bti teisinti, o tai leist vertinti metod leistinum logikai analizuojant eksperto ivados struktr ir turin. Specialij metod leistinumo principai taip pat leidia vertinti j patikimum. Atsivelgiant bendrj j formavimo baz, jie atlieka svarb vaidmen tikrinant viso tyrimo pagrstum. Teismo galimyb vertinti ekspertizs akt faktiniu aspektu aikinama tuo, kad statymas pateikia nustatytus reikalavimus ir eksperto ivados formai, ir turiniui. Kaip jau buvo minta, ekspertizs

27

aktas turi bti raytins formos. Ji sudaryta i trij dali: vadins, tiriamosios ir baigiamosios (eksperto ivados). Praktika rodo, kad daniausiai ekspertas pateikia ivad, kurioje nurodo negaljim atsakyti pateiktus klausimus dviem atvejais: pirma, kai pateiktas klausimas nepatenka eksperto specialij ini srit; antra, kai ekspertui pateiktos mediagos neutenka pateikti kategorik arba tiktin ivad. Analizuodamas tiriamj akto dal, teismas turi isiaikinti: ar pakankamai mediagos buvo pateikta teismo ekspertizei; ar i mediaga buvo tinkama teismo ekspertizei atlikti ir pateikti ivad; ar isamiai atliktas tyrimas; ar ekspertas taik veiksmingiausius tyrimo metodus, pagrstus iuolaikiniu mokslu ir technika; ar yra tiriamuosiuose objektuose t poymi, kuri pagrindu ekspertas padar ivadas, ir ar teisingai ekspertas iuos poymius vertino; ar eksperto ivados atitinka atlikt tyrim; ar nra tiriamosios (dstomosios) akto dalies ir pai eksperto ivad prietaravim. Lygindamas angin ir tiriamj ekspertizs akto dalis su eksperto pateiktomis ivadomis, teismas turi nustatyti, ar ekspertas atsak visus jam pateiktus klausimus, ar atsakymai klausimus yra pakankamai isams, apibrti ir patikimi, ar eksperto ivados mokslikai pagrstos. Praktikoje kai kurie teismai, vertindami eksperto ivad, atkreipia dmes tik eksperto ivadas, ignoruodami tiriamj ivados dal. Toks eksperto ivados vertinimas neleistinas, nes neleidia vertinti mokslinio pagrindo, kuriuo paremtos eksperto ivados ir metodai, taikyti atliekant specialius tyrimus. Taigi teismas, vertindamas eksperto ivad, ne tik gali, bet ir privalo analizuoti visus eksperto ivados elementus, taip pat ir patikrinti jos pagrstum, eksperto taikom metod mokslikum. Ekspertizs aktas su tiktinomis (spjamomis) ivadomis nra rodymas byloje. Tiktinoje eksperto ivadoje nra patikim duomen apie tam tikrus faktus, o yra tiktai numanymas apie j egzistavim (ekspertin versija). Klaidinga reikt laikyti nuomon, pateikt procesinje ir kriminalistinje literatroje, apie tai, kad tiktinos (spjamos) eksperto ivados, turinios rodomj reikm, turi bti trauktos kit byloje esani fakt visum [22, p. 127134]. Pagal eksperto ivados vertinimo rezultatus teismas pripains nepatikima ivad gali atmesti. Savo nesutikim su eksperto ivada teismas turi motyvuoti. Motyvacijoje turi bti ianalizuota eksperto ivada ir nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas eksperto ivadas laiko neteisingomis arba nepakankamai argumentuotomis. Proceso norm paeidimai atliekant teismo ekspertiz gali rodyti ekspertinio tyrimo isamum ir visapusikum, eksperto ivados objektyvum. Jeigu vertinant eksperto ivad isiaikinama, kad ekspertiz atlikta paeidiant procesinius statymus, tai remdamasis vien tik iuo pagrindu, teismas gali atmesti teismo ekspertizs ivad. Nustatant eksperto ivados patikimum, btinas jos iorinis vertinimas, t. y. ivados vertinimas kartu su visa bylos mediaga. Tik su kitais byloje esaniais rodymais eksperto ivada yra pagrindas teismui teigti, kad yra arba nra aplinkybi, rodani ali iekinio reikalavimus bei prietaravimus. Eksperto ivada dl fakto tikrinama jos pagrindu ir santykiu su kitais rodymais faktini bylos duomen sistemoje [23, p. 121]. rodym tyrimas tai j tiesioginis suvokimas ir analizavimas teismo posdio metu tam, kad bt nustatytas kiekvieno i j patikimumas, ar j vis pakanka teisingai nustatyti juridinius faktus bei kitas bylai reikmingas aplinkybes. i nuostat galima laikyti pripainta procesinje doktrinoje, ji taikoma ir eksperto ivados tyrimui atlikti [24, p. 1415; 8, p. 4041]. Tyrimo tikslo siekiama tikrinant rodymus, aikinantis informacijos isaugojimo slygas, lyginant kiekvien rodym su kitais rodymais, alinant rodym sistemos prietaravimus. Pirmiausia teismas, vadovaudamasis odikumo ir tiesioginio ryio principais, balsu perskaito ekspertizs akt taip, kad j suprast visi byloje dalyvaujantys asmenys. Tai teismo pareiga, neutenka tik vizualiai susipainti su eksperto ivada. Civilinio proceso kodekso 217 straipsnio 2 dalis nustato, kad perskaiius ekspertizs akt, teismas turi teis pasilyti ekspertui, kad jis savo ivad iaikint odiu. Eksperto ivadai iaikinti ir papildyti ekspertui gali bti duodami klausimai. Pirmasis duoda klausimus tas asmuo, kurio pareikimu paskirta ekspertiz, o po to kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus iekovas. Teisjai turi teis duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu. Tai atliekama eksperto apklausos metu, kuri yra vienas i eksperto ivados tikrinimo bd. Reikt pabrti, kad eksperto apklausos rezultatai nra savarankikas tiriamo teisinio fakto rodymas. Apklausiant ekspert, negali bti uduota nauj klausim, kurie nebuvo paskirtos eksperti-

28

zs dalyku, ekspertas taip pat negali formuluoti nauj ivad. Apklausos metu tik patikslinama ir isiaikinama ekspertinio tyrimo eiga ir tos ivados, kurias prijo ekspertas. Iaikinimo nevienareikmikum gali sukelti tik nuostata, kad atlikti eksperto apklaus galima ir norint gauti papildom ivad, taiau kalbama apie isamesn ivados paaikinim, o ne apie paaikinimo papildym naujomis ivadomis, nes tai galima padaryti tik papildomos ekspertizs metu. Ikviesti ekspert teism nra btina tai sprendiama teismo nuoira, atsivelgiant tai, ar ekspertas btinai turi dalyvauti tam, kad bt atliktas visapusikas ir isamus eksperto ivados tyrimas. Baudiamojo proceso doktrinoje buvo bandoma nustatyti prieastis, kurioms esant eksperto dalyvavimas teisme yra pageidautinas. Prie j galima priskirti: eksperto apklaus, abejojim eksperto ivados pagrstumu, ivados prietaravim su kitais byloje esaniais rodymais, ivad prietaravim paioje eksperto ivadoje, byloje dalyvaujani asmen praym ikviesti ekspert. Ms poiriu, tokios rekomendacijos gali bti taikomos ir tiriant eksperto ivad civilinje teisenoje. Taip tiriant ivad, dalyvauja visi suinteresuoti asmenys, bet ivados tikrinimo pareiga tenka teismui. Manytume, kad kvieiant ekspert teism apklausai, teisjui btina gerai pasiruoti, o atskirais atvejais ir pasikonsultuoti su atitinkamos srities specialistu. Nra prasminga leistis su ekspertu diskusijas, jeigu nagrinjama sritis nra gerai inoma. Tyrimo metu eksperto ivada lyginama su kitais byloje esaniais rodymais, isiaikinamas jos isamumas ir objektyvumas, irima, ar proceso subjektai laiksi procesini taisykli (skiriant ekspertiz). Ekspertizs ivados vienu patikrinimo bd gali bti papildoma ekspertiz ir pakartotin ekspertiz. Civilinio proceso kodekso 219 straipsnis nustato, kad jeigu eksperto ivada yra nepakankamai aiki ar neisami, teismas gali paskirti papildomj ekspertiz. Jeigu teismas nesutinka su eksperto ivada dl jos nepagrstumo, taip pat jeigu yra keli ekspert ivad prietaravim, teismas gali skirti pakartotin ekspertiz ir pavesti j daryti kitam ekspertui arba ekspertams. Tokia taisykl motyvuojama tuo, kad teismas, konstatuodamas eksperto ivados nepagrstum, kartu pripasta ir jos nepatikimum. I tikrj ivad apie eksperto ivados nepagrstum ar neisamum galima daryti tik j vertinus. Kita vertus, teismas gali skirti pakartotin ekspertiz btent tam, kad patikrint pirmin eksperto ivad. Patikrinimas yra vienas i teisminio tyrimo element, skirt isiaikinti informacijos kokyb, vertinti jos formavimo altinius. Toki teisminio rodinjimo stadij, kaip tyrimas, patikrinimas, vertinimas, formalaus atskyrimo sunkumas priveda prie patikrinimo ir vertinimo sutapatinimo. Vertinimo supratimas atskleidiamas per patikrinimo kategorij, ir prieingai, patikrinimas vadinamas vertinimo elementu. Kadangi ir pats tyrimas susijs su rodym vertinimu, sudarant teorin baudiamojo proceso statym pagrind tyrimo stadijos galima ir nereglamentuoti, apsiribojant tuo, kad rodinjimas susideda i rodym rinkimo ir vertinimo. Manytume, kad tokia pozicija turi pagrind. Realiai rodym tyrimas, patikrinimas ir vertinimas yra glaudiai tarpusavyje susij. Tikrindamas rodymus teismas kartu juos ir vertina; priklausomyb ia yra ne linijin (pirmiau patikrinimas, paskui vertinimas), o funkcin. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad rodym vertinimas yra mstymo, login veikla, o tikrinimas dar apima ir tam tikr procesini veiksm atlikim tam, kad bt itirti rodymai, rasta nauja informacija apie dominanias aplinkybes (tam, kad bt nustatytas tikrinamo rodymo patikimumas). Taigi patikrinimas ir vertinimas ne visikai sutampa. Reikia turti omenyje tai, kad galutinis rodym vertinimas, turintis procesin reikm, visada yra formuluojamas atitinkamuose teismo aktuose, pirmiausia teismo sprendime. Preliminarus vertinimas vyksta viso rodinjimo proceso metu. Pavyzdiui, priimdamas nutart dl eksperto ikvietimo apklausai, teismas taip pat preliminariai vertina eksperto ivad tuo atvilgiu, ar reikia papildom ivados paaikinim. Preliminarus vertinimas yra btinas tyrimo stadijos elementas, bet teisminio rodinjimo savarankika stadija yra galutinis eksperto ivados vertinimas, kuris fiksuojamas teismo sprendime. Priimdamas nutart dl pakartotins ekspertizs skyrimo, teismas pateikia pirmins ekspertizs vertinim. Galutinis vertinimas pateikiamas tik teismo sprendime [13, p. 89]. Ms poiriu, nepagrsta gali bti pripainta tokia ivada, kurioje, teismo nuomone, nra pakankamai rodym tam, kad bt pagrstos eksperto daromos ivados. Apie tok eksperto ivados trkum gali liudyti tai, kad, pavyzdiui, nra faktinio arba mokslinio pagrstumo. Teismo sprendimas atsiranda i eksperto ivados struktros analizs. Tokiu atveju pakartotinai atlikti ekspertiz negalima skirti tam paiam ekspertui.

29

Faktikai pakartotin ekspertiz, kaip ir papildoma, galima tik teismui vertinus pirmiau paskirto eksperto ivad. Taigi ir pakartotin, ir papildoma ekspertiz yra tarsi teisminio vertinimo procesinis tyrimas. Kita vertus, pakartotins ekspertizs metu atliekamas ir pirmins eksperto ivados patikrinimas (teisminio tyrimo elementas). P. Poinas laikosi nuomons, kad nesutinkant su eksperto ivada, ne visada btina skirti pakartotin ekspertiz. Pritariant idjai teiktina, kad reikia atsivelgti byloje esamus rodymus, susijusius su aplinkybmis, kurios yra ekspertizs tyrimo dalykas, bei praktines galimybes atlikti pakartotin ekspertiz [25, p. 25]. Manytume, kad teismas gali nesutikti su eksperto ivada, taiau vis tiek inagrinti byl remdamasis kitais rodymais, jeigu jie leidia daryti teising ivad apie faktines bylos aplinkybes. Tokiu atveju motyvuojanioje teismo sprendimo dalyje turi bti pateikti tikinami kritiniai ekspertins ivados motyvai, kuo remdamasis teismas j atmeta. Pakartotins ekspertizs paskyrimas pripastamas privalomu, jeigu statyme yra nustatytas ekspertizs privalomumas tam tikriems faktams nustatyti. Pirmin ekspertiz atliekama teismo iniciatyva (be ali praymo), o pakartotins ekspertizs klausim sprendia teismas, remdamasis bendru teisiniu pagrindu: ar btina panaudoti specialisias inias sprendiant atitinkamus klausimus. Taip pat teismas gali pasielgti ir tuo atveju, kai pirmin ekspertiz buvo paskirta vienos i ali praymu. Kartu reikia, ms poiriu, atsivelgti rungtynikumo sustiprinim civiliniame procese. Jeigu pirmin ekspertiz buvo paskirta abiej ali praymu, o ekspertiz teismo sprendimu pripainta nepagrsta, ali praymas skirti pakartotin ekspertiz turt bti tenkintinas. Manytume, kad tokia nuostata turt bti reglamentuota naujame Civilinio proceso kodekse. Reikia pabrti, kad eksperto ivada, priimta pakartotins ekspertizs metu, taip pat turi rodomj reikm. Atsivelgiant tai, kas paminta, teisinje literatroje sprendiamas klausimas apie galimyb vertinti pirmin eksperto ivad atliekant pakartotin ekspertiz. I esms tai klausimas, ar gali bti pakartotin ekspertiz skirta tam, kad iimtinai tik bt patikrinta pirmin eksperto ivada. Sprendiant i problem, reikt atsivelgti tokias nuostatas: 1. Eksperto ivados (ir pirmins, ir pakartotins) galutin teisin vertinim atlieka tik teismas ir tik toks vertinimas turi juridin reikm. Negalima skiriant pakartotin ekspertiz uduoti ekspertui klausimus, susijusius su pirmins ivados vertinimu. 2. Reikia, be abejo, atskirti eksperto ivados procesin vertinim ir vien arba kit fakt specialios prigimties (tarpiniai faktai) teisingumo nustatymo special vertinim, speciali metodik taikymo teisingumo metodik tiriant konkreius objektus. Ekspertologijoje priimta, kad jeigu ekspertas, atliekantis pakartotin ekspertiz, prieina prie kit ivad, jis savo ivadoje turi nurodyti tokio skirtumo prieastis, t. y. i esms pateikti special pirmosios ivados vertinim. Taigi teismo funkcijos vertinant eksperto ivad ir eksperto funkcijos atliekant pakartotin tyrim yra skirtingos ir turinio, ir reikms atvilgiu. Ekspertas, atliekantis pakartotin ekspertiz, nevertina pirmins eksperto ivados kaip rodymo (toki teis procese turi tik teismas), bet jis yra kompetentingas pateikti profesional vertinim t specialij fakt, kurie buvo nustatyti pirmine eksperto ivada. Toks vertinimas yra specialij ini pritaikymo dalis atliekant tyrim. Kaip jau buvo minta, proceso normos numato galimyb atlikti papildom ekspertiz tais atvejais, kai eksperto ivados patikimumas abejoni nekelia, bet teismas nusprendia, kad eksperto ivada nepakankamai aiki ir isami. ios ekspertizs skyrimo pagrindai nesusij su eksperto ivados pagrstumu, todl atlikti papildom ekspertiz gali bti pavesta ir tam paiam ekspertui. Ivados neisamumas gali pasireikti tuo, kad ekspertas atsak ne visus klausimus, kurie buvo jam uduoti, ir neargumentavo atsakym nebuvimo (pvz., negaljo duoti atsakymo, nes jam nebuvo pateikta pakankamai mediagos tyrimui atlikti). Nevisikas aikumas reikia tai, kad nra tikslaus atsakymo ekspertui uduot klausim. Uuot atsaks klausim, galjo ar negaljo subjektas visikai suvokti savo veiksmus, ekspertas apsiribojo konstatavimu, kad tiriamasis (turima galvoje asmuo, kurio atvilgiu atliekama ekspertiz), atlikdamas veiksmus, negaljo priimti situacijai adekvataus sprendimo. Papildomos ekspertizs atlikimas neatima nauj tyrim galimybs, ji yra papildomojo (ne pakartotinio) pobdio. Jeigu tyrimo nereikia, ivados neaikumas gali bti itaisomas eksperto apklausos metu. Jeigu ekspertas sumaino savo uduoties apimt, bet teismui nekyla abejoni dl eksperto isprst klausim, tai yra pagrindas papildomai ekspertizei, nes ia reikia papildomo tyrimo. Jeigu neisamumas pasireikia tuo, kad ekspertas neatliko vis reikiam tyrim ir dl to abejojama ivad teisingumu, tokiu atveju kalbama apie ivados nepagrstum ir tai gali bti pakartotins ekspertizs pagrindas.

30

Neatsitiktinai Vakar valstybse daug dmesio skiriama ekspertizs atlikimo taktikai, eksperto elgesiui teisme. Tai i dalies yra svarbi ekspertologijos kryptis JAV. R. Smitas ir B. Wainas teigia, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais ekspertas susiduria teisme, yra ie: btina demonstruoti sitikinim, rodinti savo profesin kvalifikacij, pateikti ivadas ir paaikinti jas prisiekusiesiems suprantama forma, veiksmingum reikia rodinti btent tais metodais, kuriuos ekspertas pritaik. Ekspertas turi vengti mini, kurios gali bti suprastos neteisingai [9, p. 2326]. Taigi galutiniam eksperto ivados vertinimui teisme takos turi ivados tyrimas, kurio metu isiaikinami veiksniai, turintys takos teisjo vertinimo formavimuisi. Tai gali bti ir kiti rodymai, sugretinimas, su kuriais teismas isiaikina rodomj ivados reikm, ir neprocesinio, psichologinio pobdio veiksniai. Taigi psichologiniai tyrimai, atlikti JAV, leido isiaikinti, kad profesionaliam ir procesiniam vertinimui takos turi eksperto ivaizda (aprangos stilius, laikysena ir pan.). Psichologams inomas vadinamasis aureols efektas pirmojo spdio efektas, kuris, nepaisant paplitusios nuomons, yra gana stabilus ir turi takos teisjo tikjimui tuo, k sako vienas arba kitas mogus (taip pat ir ekspertas). Egzistuoja ir kiti psichologiniai veiksniai, susij su teismo psichologijos ypatumais, vairi subjekt elgesiu procese. Tai i esms lemia tai, kad ir ekspertas, ir proceso dalyviai patenka ypating teisminio nagrinjimo kontekst, kurio dinamik psichologai apibdina kaip klasikin dirbtinai sukelto elgesio pavyzd. Psichologiniu aspektu negalima konstatuoti, kad teisjas visada vertina be iankstinio nusistatymo. Be abejo, patys savaime psichologiniai veiksniai procesins reikms neturi, bet jie gali daryti tak juridinio vertinimo teisingumo formavimui. Visapusikas, isamus ir objektyvus eksperto ivados vertinimas yra garantija, kad teismas civilines bylas inagrins ir isprs teisingai.

Ivados
1) Teisingas teismo subjektyvi ir objektyvi veiksni nustatymas vertinant eksperto ivad yra viena i garantij, kad byloje bus nustatyta tiesa. 2) Teismo veikla vertinant eksperto ivad yra dviej lygi: 1. Ivados struktros ir turinio vertinimas tikrinant, ar ji atitinka juridin, gnoseologin ir etin kriterij; 2. Eksperto ivados sugretinimas su kitais byloje esaniais rodymais ir nustatymas, ar ivados atitinka kitus rodymus. 3) Eksperto ivados mokslinio pagrstumo vertinimas yra ivados patikimumo vertinimo sudtin dalis. Eksperto ivados mokslinio pagrstumo analiz sudtingiausias eksperto ivados vertinimo momentas. i analiz sudaro sunkum todl, kad eksperto ivada tai tyrimo, atlikto imananio asmens specialij ini pagrindu, rezultatas. Teismas, neturdamas specialij ini, turi teisingai vertinti mokslin eksperto ivados pagrstum. Analizuojant eksperto ivados mokslin pagrstum, teismui reikt isiaikinti: a) ar i ekspertiz turi btin mokslin pagrind; b) ar eksperto ivada pagrsta mokslo duomenimis ir eksperto specialiosiomis iniomis; c) ar eksperto ivados atitinka atlikt tyrim, ar tyrimo turinys ir jo rezultat ivados yra logikai susij; d) ar ekspertas taik veiksmingiausius tyrimo metodus, ar jie atitinka iuolaikinio mokslo ir technikos reikalavimus; e) ar pakankamai gerai istudijuota mediaga, dl kurios buvo padarytos ivados; f) ar teisingai ekspertas isiaikino ir vertino tiriamj objekt poymius ir savybes.

LITERATRA
1. . . . M, 1982. 2. Giudiceandrea Nicola Consulente tecnico in Enciclopedia del Diritto, Bd. IX, 1961. 3. . . . , 1967.

31

4. . . . M, 1964. 5. . . a a . Daktaro disertacija. M, 1966. 6. . . . . II. M, 1968. 7. . . . . , 1976. 8. . . a. M, 1999. 9. Smith R., Wynne B. Expert evidence interpreting Science in the Law. New York, 1991. 10. Jaworsk R. Wiedza przecitnego czowieka a wiadomoci specjalne // Jurisprudencija. Vilnius: LTU, 2000. T. 18(10). 11. Girdwoy P. Ocena dowodu z opinii biegego. Zagadnienia kryminalistyczne i procesowe // Jurisprudencija. Vilnius: LTU, 2001. T. 22(14). 12. Juodkait-Granskien G. Teismo ekspertizs ivad vertinimas // Jurisprudencija. Vilnius: LTU, 2001. T. 22(14). 13. Balzer C. Beweisaufnahme und Beweiswrdigung im Zivilprozess. Dsseldorf, 2000. 14. . . . , 1989. 15. . . , - . . . . . . M, 1996. 16. . . // . 1985. . 1. 17. . . (, - ). M, 1987. 18. . . . , 1995. 19. . . . M, 1982. 20. . . . M, 1987. 21. Law Reform Committee. Seventeenth Report. (Evidence of Opinion and Expert Evidence). London: HMSO, 1985, cmnd. 4489. 22. . . a e. M, 1956. 23. Stein J. Kommentar zur Zivilprozessordnung. Band 1 (190), 21. Aufl. Stuttgart, 1994. 24. . . . M, 1998. 25. Poinas P. Teismo ekspertizs pagrindai. Vilnius, 1994.

Inspection Act Analyses and Evaluation in Civil Law Dr. Rolandas Krikinas Assoc. Prof. Dr. Janina Jukeviit Mykolas Romeris University
Keywords: special knowledge, expert, experts findings, expertise act.

SUMMARY
This article covers the main topical aspects of law expertise evaluation taken into consideration special knowledge and concepts of law expertise. Experts findings and evaluation in court are the core stages in judicial proceeding when finding proof significance is reviewed and evaluated. Evaluation of experts findings is performed following general rules of the Civil process code. Core elements of the proceedings: direct understanding of evidentiary information, verbal trial at the time of judicial proceeding. Writing this article and giving tests we discovered that 72 per cent of the questioned people dont understand experts findings because of lack of knowledge. Correct determination of court subjective and objective factors evaluating experts findings is one of the main guarantees the truth in the case will be disclosed. Court proceedings evaluating experts findings have two levels: 1. Evaluation of findings structure and content according to juridical, gnoseologic and ethic criteria; 2. Comparison of experts findings with another evidence of the case and determination if findings coincide with other evidence. Scientific legitimate evaluation of experts findings is part of findings reliability evaluation.

32

Scientific legitimate analyses of experts findings are the most complicated moment of experts findings evaluation. This analysis is complicated because the experts findings are the result of inquiry performed by a professional on the bases of special knowledge. The court having no special knowledge has to correctly evaluate scientific experts findings justification. Analyzing experts scientific justification the court has to analyze: a) if this inspection has scientific presumption; b) if experts findings are based on scientific data and experts special knowledge; c) if experts findings coincide with investigation of the case, if the data and results of the investigation are logically bound; d) if the expert used the most effective methods and if they meet the requirements of modern science and technology; e) if the material the findings were made had been studied well enough; f) if the expert correctly studied and evaluated the investigated objects evidence and characteristics. Courts possibility to consider inspection act from a factual aspect is explained by the fact that law describes requirements for both: form and content of experts findings. As it was mentioned before inspection act has to be submitted in a written form. It should consist of three parts: introduction, investigation and final (experts findings). Practice shows that experts findings usually state he couldnt find answers to given questions in two cases: first, when given question is not of experts special knowledge field, second, when the material provided to the expert is not enough to give peremptory and correct conclusion. Analyzing investigation part of the act the Court has to find out if court investigation received enough material, if the material was good enough to perform judicial inspection and give conclusion, if the trial was performed well enough, if the expert used the most effective methods which are based on modern science and technologies, if there is evidence in the subjects case to make conclusions and if the expert evaluated them correctly, if the experts findings coincide the trial, if there are no contradictions between investigation part of the act and the experts conclusions. Comparing the introductory and investigation part of the inspection act with experts findings the Court has to determine if expert answered all questions, if the answers to the questions were thorough, well-defined and trusted, if experts findings are based on science. In practice some courts evaluating experts findings pay attention only to experts findings by ignoring the investigative part. Such evaluation of experts findings is forbidden. Such evaluation doesnt evaluate scientific base of experts findings and methods while using special investigations. In this way the court evaluating experts findings not only can but must analyze all elements of experts findings, review its justification and the scientific evidence of the methods.

33