Mieli mūsų skaitytojai!
Nuo šio rudens
„Salvę“
– Prienų „Žiburio“ gimnazijos laikraštį – skaitysite kartu su „Kraštovitrina“ kartą per mėnesį. Šiskūrybinis projektas Jums leisgeriau pažinti ir mūsų gimnaziją,ir rajono situaciją. Tad gražių ir prasmingų minčių bei darbų Jumslinki „Salvės“ komanda!Kitas mūsų laikraštis planuoja
-
mas spalio 23 dieną.
Kad nepritrūktųkantrybės ir stiprybės
Mums, dvyliktokams, ši Rugsėjo
1-o
ji paskutinė. Šią dieną messtojame į nišo tiesiąją, kuriojematome vieno gyvenimo etapo pabaigą. Kokias emocijas ji suke
-
lia mūsų abiturientams?Didžiajai daliai ji – liūdna šventė,nes asocijuojasi su ypač sunkausdarbo pradžia. Tačiau taip manone visi – yra ir optimistiškiaunusiteikusių: ,,Šiemet Rugsejo1-oji tikrai džiugi šventė. Kodėlturėčiau liūdėti? Juk tuoj baigsisvisi vargai mokykloje. Kol kasnet negalvoju apie egzaminus“(A.). ,,Man – nei linksma, neiliūdna šventė. Keistai jaučiuosi būdama abituriente. Atrodo, dar visai neseniai žengiau netvir
-
tus žingsnius į pirmąją klasę“(L.). ,,Stengiausi negalvoti apieartėjantį ruošimąsi egzaminams.Džiaugiausi paskutine Rugsėjo1-ąja šioje mokykloje“ (I.).Panašios optimistinės mintysneleidžia liūdėti netgi tiems,
Gimnazijos laivas – į naujus kokybės vandenis
Kaip rugsėjį pasitinka Prienų„Žiburio“ gimnazija, kal
-
biname jos direktorių Aidą Aldakauską.Kas pasikeitė mokykloje perJūsų pirmuosius direktoriavimometus?
Sustiprėjo tai, ką mes vadiname„Žiburio“ dvasia. Vis daugiaugimnazijos bendruomenės narių užsikrečia virusu „Daryti gera yranormalu“. Man labai smagu, kad paminėję Prienų „Žiburio“ gim
-
nazijos 90-metį bei jos įkūrėjo Pe
-
likso Martišiaus 130-ąsias gimimometines, pasigavę „Šviesk“ min-ties vėją, pro tūkstantmečio vartusšį didelį mokslo laivą pasukome į naujos kokybė vandenyną.
Kokia mokyklos direktoriauspareiga Jums sunkiausia?
Popierizmas. Man atrodo, kad per paskutinius 10 metų Lietuvačia padarė didelę pažangą, galbūt,net pasiekė kitą – „durnizmo“ lygį.Madinga tapo ne dirbti „vardantos...“, kaip sakė Vincas Kudirka, bet rašyti apie tai, kaip tu dirbi.Bet ir šita lazda turi du galus – padaugėjo „rašytojų“: vieni rašo į stalčius, o kiti – į spaudą.
Kokių tikslų turite artimiau
-
siam metui?
Didžiausias tikslas, kad „Žiburio“gimnazija taptų ta ašimi, apie kurią sukasi ir auga rajono švietimosistema. Labai sudėtinga pama
-
tuoti ir pasakyti, kada taip bus, bet... Esame suformulavę prior
-
itetus ketveriems metams: gerintiugdymo kokybę ir informacijossistemą, kelti gimnazijos prestižą.Todėl kiekvienas mažas tikslas, pavyzdžiui, išmokyti jaunusžmones programuoti savo ateitį arba atvesti APPLE kompiuteriusį Prienus, propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą arba „be skaus
-
mo“ dėvėti mokyklinę uniformą,atnaujinti gimnazijos bendrabutį arba kreipti didesnį dėmesį į vai
-
kus, kurie nesugadinti pinigų beifonogramų ir t.t., yra žingsneliai,vedantys didžiojo tikslo link.
Kas Jums galėtų palengvintidarbą mokykloje?
Aš niekada nesakiau, kad dar
-
bas mokykloje man sunkus. Tekodirbti Norvegijoje akmens ap
-
dirbimo įmonėje. Ne lengviau! Nesunku ir gerai tik ten, kur mūsų nėra. Mokykloje dirbtisudėtingiau. Mokykloje dirbi nesu akmenimis, bet su žmonėmis.O padėti direktoriui (o gal sau?)šiame sudėtingame darbe gali visi bendruomenės nariai sutartinaiirkluodami ta pačia kryptimi, juk kartu mes galime viską.
Ko trūksta iš mokinių irmokytojų, tėvų pusės, kadmokykloje visiems būtų dargeriau?
Gimnazijos bendruomenėje,kaip ir visoje visuomenėje, yrasudėtingi sisteminiai gedimai.Kasmet bandau apčiuopti bentvieną priežastį, kuri sukeliatokius gedimus. Dvi iš jų galiuįvardinti: visuotinis abejingumas(po manęs – kad ir tvanas!) beivisuotinis – „neapsimoka“ (norslabai sunku paaiškinti – kodėl?).Vienas iš galimų kelių – pradėtnuo savęs. Kad mokykloje būtų geriau visiems, reikia būti neabe
-
jingiems ir dažniau galvoti, kuomano buvimas ir darbai čia, šiojemokykloje, „apsimoka“. Nevykęs, bet visgi pavyzdys.Uniformas mokiniams nešiotineapsimoka (kodėl?), tėvams jas pirkti neapsimoka (vaikainenešioja), siūti neapsimoka(neperka). O gal atvirkščiai?
(Nukelta į 2 psl.)
kurie jau pirmomis mokslometųdienomis jaučia egzaminų grėsmę. Todėl įdomu, koksabiturientų pasiryžimas mokytis.,,Formulės, kaip išlaikyti egzami
-
nus, neturiu. Tačiau manau, kadstropus mokymasis tikrai padės“(A.), ,,svarbiausia – nesijaudintiir pasitikėti savo jėgomis. Moky
-
masis taip pat labai svarbu“ (R.),,,Mokytis, mokytis! Svarbu ir sėkmė, tačiau, jei nepasiseks, bent žinosi, jog padarei viską, kadišlaikytum egzaminus“ (L.).Visų troškimai bei norai la
-
bai panašūs – išmokti tai, kasnesuspėta, ilgiau pasėdėti prieknygų, galutinai apsispręsti, kur studijuoti. Nors, kaip linksmai pasakė vienas dvyliktokas, ko ne
-
privalgei – neprilaižysi.Ryžtingai nusiteikę abiturientai jau pasiruošę ,,krimsti” vadovėliusir kopti į mokslo aukštumas. Tadlinkime jiems kantrybės, noromokytis, stiprybės bei drąsoslaukiant artėjančio išbandymometo.
Neringa Kandrotaitė
Nr. 1 (68) 2009 m. rugsėjis
Kad būtų kuo daugiaušviesos - gerumo!
Kad būtų gera ... Tai - svarbu:Kasdien dalintis gerumu.Ir jeigu toks kilnus esi,Tavęs jau niekas nepažemins.Kiekvienas esame patyręMamos dosnumą begalinį.Geriausia dovana motuleiVaikai, tėvynės žiburiais pasklidę.Gerumas turi daug spalvų -Jau kūdikis šypsotis moka.I
eš
kokime progų gerumuiIr žemiškasis kelias neprailgs!
Petras Eidukevičius
Leave a Comment