rr

Liudv igas V itgeniteinas Rinknniai raitni

l
!

{'

I r=r tscq
vilNlt]s,,MiNTl..j,'
1995,

PRATARIVLE

hiloso p hische

nter suchung e n

hilo sophical tr nv estigatio ns

sedas, kurios man rupdjo pastaruosius
bas, trumpas pastraipas

Zemiau skelbiu mintis

filosofiniq tyrinejimq ntlo-'

ieiiolika metq., Jos liedia daugeli dalykq: reikBmes, supratimo, sakinio, logikos sqvokas, matematikos pamatus, sEmones busenas ir kitkq, Visas Sias mintis u2ra3iau haip pasta-

- kartais pakaitonlis skubotai mis apie tq pati dalykq, perBokdamas i5 vienos srities i kitq.- I3 pai pradZiq ketinau kada nors sudeti visa tai i vienq kn)'g4, kurios formq lvairiu metu vaizdavausi skirtingai. Bet svarbiausia man atrode, kad mintys joje eitq viena paskui kitq nattralia ir nenutrlkstama seka. Po keliq nesekmingq meginimq sulydyti savo rezultatus i tokiq visumq supratau, kad niekuomet ncpavyks to padary.ti, kad geriausia, k4 galejau paraiyti, visuomet liks tik filosofinemis pastal:omis; mano mintys bemat imdavo silpti, kai tik parnegindavau, prie3ingai jq naturaliam polinkiui, varyti jas viena kryptimi.- Zinoma, tai buvo susijq su paila tyrinejimo prigimtimi. Ji kaip tik ir verdia mus iSvaikicioti
platq minties laukq skersai ir i3ilgai, visotnis kryptimis.- Siq knygq sudarandios filosofines pastabos yra tarsi visuma kra$tovaizdlio eskizq, atsiradusiq Siq ilgtl ir painiq kelioniq metu.

kartais ilgesnemis grandine-

Tie patys arba beveik tie patys klausimai dla paliediami vis ii naujo ii skirtingq taikq, kiekvienqkart apmetant naujq jq vaizdq. Tarp jq buvo begale nevykusiq arba necharakteringq, pasiZymejusiq r"isais prasto pie3ejo trtkumais. Juos pa3alinus, liko Siek tiek la-

11 5i

biau pakeniiamq, kuriuos dabar reikejo taip sutvarjie galetq duoti stebetojui tam tikrq kra5to vaizdq.- Taigi ii knyga iS tikrqjq yra tik albumas. Dar neseniai buvau iB esmes atsisakqs minties paskelbti i! darbq dar gyvam tebesant. Tadiau ji vis atgydavo ir labiausiai del to, jog pastebejau, kad mano rezultatai,- kuriuos perteikdavau paskaitose, ra5tuose ir diskusijose,- patekq i apyvartq, budavo ivairiai ktaidingai suprantami, labiau ar maZiau praskiedZiami ar i5kraipomi. Tai erzino mano savimeilq, ir buvo nelengva jq nuraminti.
k)rti,. daZnai juos apkarpant, kad

ma, kad Siam kukliam darbui iiq laikq tamsoje btttl skirta ap5viesti tq ar kitq protq; tadiau nera ir tiketina.
Nenorediau savo darbu iSlaisvinti kitus nuo mqstymo. Prieiingai, jei tik butq lmanoma, nordiiau paskatinti kitq savoms mintims.

Mielai butiau paraSqs gerq knygq, Taip nei5ejo; tatiau laikas, kai bfltiau galejgs jq pagerinti, jau praejo.
KembridZas, 1945 m. sausis

Prie5 ketvertq metq turejau progE dar kartq perskaityti savo pirmqje knyge (,,Login! filosofin! traktatq") ir paaiikinti jos mintis. Tuomet man staiga at6jo i galvq, kad turediau kartu paskelbti ir anas, senqsias, ir naujqsias mintis, kad pastarqsias galima i5vysti tikroje iviesoje tik prieiinant jas senajam mqstymo budui ir jo fone. Kai lvgiai po ieSiolikns metq vel emiausi filosofijos, buvau priverstas pripaZinti anoje pirmojoje savo knygoje para5qs daug klaidingq dalykq. Suprasti tas klaidas tam tikru mastu, kuri pats vargiai galejau nustatyti, man padejo kritika, suiinojusi apie mano idejas ii Franko Ramsio, su kuriuo paskutiniuosius dvejr-rs jo gyvenimo metus daugybq kartq svarsdiau savo k^ygq. Dar labiau nei tai, visuomet nuodugniai ir pagristai kritikai aB dekoju 5io universiteto destytojui p. P. Srafai (Sraffa), kuris daug metq be paliovos kritikavo mano mintis. Siai paskatai esu dekingas uZ svarbiausias Sio darbo idejas. Daugiau nei del vienos prieiasties tai, kq dia skelLriu, susilies su tuo, kq Siandien ra3o kiti.- Jei mano pastabose nera antspaudo, kuris jas iymi priklausant man, tuomet ir toliau nepretenduosiu i jas kaip i nuosavybq.
ttA

Jas atiduodu vieiumon su abejone. Nera nelmano-

PIR.MA DALIS

kiekvienas Zodis turi reikimq (Bedeutung, meaning). Ta reik5me Zod2iui priskiriarna. Ji yra obje!,[as, kuriam Augustinas nekalba apie kalbos datiq skirtumus. Kas iitaip apra3o kalbos mokymqsi, tas, noreiiau manyti, pirmiausia galvoja apie daiktavardii-us, tokius kaip ,,stalas", ,,kede", ,,duona", bei asmenvardZius, tik po to apie tam tikrq veiksmq ir savybiq vardus, o apie likusias kalbos dalis kaip apie kaZkq, kas veliau savaime atsiskleis. Dabar pagalvok apie tokiq kalbos vartosenq: siundiu kq nors i parduotuvg. Duodu jam raiteli, kuriarne paZymeta ,,penki raudoni obuoliai". Jis nuneSa raitel!

iodii

atitovauj;a..

118

kalbos iodiiai ivardija daiktus.- Sakiniai yra tokiq lvardijimq junginiai'(Verbindungen, combinations).S:iame kalbos vaizde randame tokios idejos 6aknis:

1. ,,Cum ipsi (majores homines) appellabant rem alicluam, et curn secundum eam vocem corpus ad aliquid movebant, videbam, et tenebam hoc ab eis vocari rem iilarn, cluod sonabant, cum eam vellent ostendere. Hoc autem eos velle ex motu corporis aperiebatur: tamquam verbis naturalibus omnium gentium, quae fliunt vnltu et rrutu oculorum, ceterorumque membrorLlm actu, et sonitu vocis indicante affectionem animi in petenrlis, habendis, rejiciendis, fugiendisve rebus. Ita verba in variis sententiis locis suis posita, et crebro audita, quarum rerum signa essent, paulatim colligebam, rneasque jam voluntates, edomito in eis signis r-ire, per haec enuntiabam." (Augustinus. Confessiones, I. 8} (Kai suaugusieji pavadindavo kok! nors claiktq, o po to pasisukciavo i ji, madiau ir suvokiau, kad daiktas lruvo paivmetas garsais, kuriuos jie iitardavo, nes jie ll norejo irurroclyti. Taciau ttri suvokiau is jq judesiq -naturaliosios visq tautu kalbos, kuri veido iSraiikq ir akiq Zaismu, galtniq judesiais ir bal,so skambesiu parado sielos pojudius (Empfindungen der Seele, state of mind), kai ji ko nors geidZia arba laikosi, arba atmeta, arba Salinasi, Sitalp pamaZu emiau suprasti, kokius daiktus Zyrnejo i,odliai, kuriuos ir vel girdejau tariant tam tjkrose ivairirl sakiniq vietose. Ir kai mano burna prie tq ienklq priprato, jais reiSkiau savo norus.) ]v{an atrodo, kacl ii Siq zodiiq susidarome tam tikvaizclq apie ZmogiSkosios kalbos esmq, bfitent tok!:. rq

nam skaiciui iSima i3 staliitrus po obuoll, kurio spalva atitinka pavyzd!.- Taip ar panaiiai elgiamasi su iodZiais.- Tadiau i3 kur jis Zino, kur ir kaip jis turi ieskoti iodZio ,,raudonas" ir kq jam daryti su Zodiitt Kq gi, darau prielaidq, kad jis elgiosi taip, ,,penki"? - Ai3kinimai kaZkur baigiasi.- ir vis delkaip apra5iau. Apie toki dato, kas yra ZodZio ,,pDki" reikime? tai, kaip vartojalykq dia apskritai nekalbeta; tik apie mas Zodis ,,penki".

pardav6jui, tas atidaro staldiq, ant kurio Zenklas ,,obuoliai"; po to ieiko lenteleje Zodiio ,,raudonas" ir randa ji [paraiytq] priei spaivq pavyzdiius; dabar sadarau prielaidE, kad jis ko iS eiles skaiiiq vardus juos iki ZodZio Zino utmintinai,,,penki" ir kiekvie-

2. Toji filosofine reikBmes sqvoka kyla i5 primitl,vaus supratimo apie kalbos funkcionavimo btdq. Tadiau taip pat galima pasakyti, jog tai yra primityvesnes nei mrlsq kalbos supratimas. lsivaizduokime kalbq, kuriai tinka Augustino pateiktas apra5ymas: kalba turi tarnauti komunikacijai tarp statl,bininko A ir jo padejejo B. A konstruoja statini i3 statybiniq blokq: kubq, stulpq, plok5diq ir sijt1. B turi paduoti tuos blokus, ir tai daryti tokia tvarka, kurios reikia A. Siam tikslui jie vartoja kalbq, kuri4 sudaro i,odziai:,,kubas",,,stulpas",,,plokite",,,sija".

1'19

suBunka blokq, kuri iSmoko atneiti pa- B atne5a gal tq suSukimq.Suprask tai kaip uibaigtE primity_ viq kalbq.

3, Galetume pasakyti, kad Augustinas apra5o susi_ kalbejimo sistemq; tik ne viskas, kq vadiname kalba, yra tokia sistema. Ir tq reikia pasakyti visais tais atve_ jais, kai kyla klausimas: ,,Ar iis apra5ymas tinka, ar ne?" Tuornet atsakoma: ,,Taip, tinka; tadiau tik iiai ribotai sriiiai, o ne visumai, kuriq tariamai apraBai,,. Tai yra taip, tarsi kas nors aiikintq: ,,Zaidimq su_ claro tai, kad perstatai plok5tumoje objektus pagal tam tikras taisykies. . .tr o mes atsakytume: regis, galvoji - bet kaip apie iachmatus: yra ir kitq Zaidimrf. Cati sa_ vsji paaiSkinimq pataisyti, jeigu ji aiBkiai apriboji
Siuo Zaidimu. 4. lsivaizduok raStq, kuriame raides vartojamos gar_

bet taip pat ir kirdiui paiymeti, ir liaip skyrybos ienklai. (Raitq galima suprasti kaip kalbq garsq tipams apraiyti.) O dabar isivaizduok, kad kas nors tq raitq supranta taip, tarsi kiekvienq raidg atitiktq tarn tikras garsas, o raides neturetq jokiq kitq funkcijq. Tokia pernelyg paprasta rasto samprata prilygsta Augustino kalbos sampratai.
sarns Zyrneti,

5. I3 i g pavyzdZio galbfit nujaudiama, kokiu mastu brenrlroji iorlLio reikSmes s4voka apgaubia kalbos funkcionavirnq migla, kuri neleidiia aiikiai matyti dalykq.- Migla iisisklaido, kai kalbos rei3kinius nagrinejame paprastiausiais jq vartojimo atvejais,. kai gali ai3kiai apivelgti ZodZiq tikslq ir'funkcionavimq. Tokias primityvias kalbos formas vartoja vaikas, n<ai mokosi kalbos. Cia kalbos mokymas yra ne aiikininlas, o.,treniravimaq, (Abrichten, training).

apmokant mokymas nurodymu cluotq toki rezultat,4, kad tie patys iodZiai butq visiikai kitaip suprasti. ,,Sujungdamas strypq su svertu ijungiu stabdi." Zinoma, esant visam likusiam mechanizmui. Tik kartu su juo jis yra stabdiio svertas; o atskirtas nuo savo atramos jis yra netgi ne svertas, o gali btti bet kas arba niekas.

rnasis nurodymais nustato asociatyvini iodlio ir daikto ryS!. tset kq tai reiSkia? Na, tai gali reikBti daug k4, taciau visq pirma dia turima galvoje tai, kad iigirdus iodi vaiko sqmoneje iikyla daikto vaizdas. Tadiau jei taip i5 tikrqjq atsitinka ar tai ir yra ZodZio tiks- tikslas.,[as? Taip, tai goli bnti Galiu i,sivaizduoti toki-Zodiiq (garsq serijq) vartojimq. (Zotli,io iStarimas yra tarsi klaviBo uZgavimas vaizduotes klaviat[roje.) Tatiau 2 0 kalboje LodLi,4 tikslas nero paZadinti vaizdinius. (Nors, Zinoma, gali paai5keti, jog tai padeda pasiekti jq tikslq.) Bet jel mokymas nurodymu turi toki poveiki - ar privalau sakyti, kad jis daro itakq 1odiio supratimui? Argi ne tas supranta suiukimq ,,PlokStq!", kuris atitinkamai elglasi? Zinoma, mokymas nuroclymu priside- tik ,clrauge d.a prie to, tadiau su apmokymu. Kitaip

formq. {Sito nevadindiau,,nurodomuoju (ostensiniuhinweisende, ostensive) ai5kinimu", arba ,,apibreZi[nlr", nes iraikas dar ne,gali paklausti pavadinimo. Pavadinsiu tai,,LodLio mokymusi nurodymais".-Todel sakau, kad ,tai sudarys svarbiq apmokymo dali, nes su trnonemis taip ir brrna; ne todel, kad kitaip iito ne,galinr,a isivaizduoti.) Galima pasakyti, kad ZodZiq rnoky-

varLodami tokius ZodZiu,s, ir tokiu brTdu reaguotq i kilus Zodiius. Didelq tokio ,apmokymo dali sudarys tai, kad mokovas rodys i daiktus, kreips vaiko demesi i juos ir kartu tars iodZius, pvz., lr:,di ,,plokBte", rodydamas tokiq

rzl

6. Gatreturne isivaizduoti, kad 2$ apraByta kalba yra viso A ir B kalba, netgi visa kokios nors genties kalba. Vaikai aukl6jami, kad ailiktq tokius veiksmus,

7. Kaibos (2) vartojimo praktikoje viena puse suBunka ZodZius, kita atitinkamai veikia; o kai apmokaana kalbos, vyksta loks procesas: mokinys vodino ob-

121

apie kalbos Zaidimq. Blokq pavadinimo ir anksdiau pasakytq ZodZiq kar_ tojimo procesus taip pat galetume vaclinti kalbos Zal_ dinrais. Pagalvok apie kai kuriuos i,odzit4 vartojimus rateliq Zaidimuose (Ileigenspielen, ring_a_ring_a_roses1" Vistrmq kalbq ir vciksrnus, ! kuriuoi ji yra !pinta,_ taip pat var.linsiu ,,kalbos iaiclimtr,,.

jektus, t. y. jis pasako iod!, kai mokytojas parodo blckq.- Bet buna ir dar paprastesnrq pratybr.l: moki_! nys kartoja mokytojo pasakytus ZodZius _ abu proce_ sai panaSus ! kalb4. Galime taip pat jsivaizduoti, kad visas Zodiiq var_ tojirno (2) procesas yra toks iaiclimas, kuri iaisdami vaikai ismoksta savo rEimia;q lkatnq. Tokius zaiaimus vadinsiu,,kalbos iaidimais,, (Sprachspiele, lenguage_ gamel), ir apie primityviq kalbq kartais katbesii tflp

pas" ir t. t. mokymq nurodymu tur6tq buti mokyrnas skaitvardiiq, kuriq reikia ne skaitiavimui, o Zvilgsniu aprepiamoms daiktq grupems paZymeti. Kaip tik taip rnaikai mokosi vartoti pirmuosius penkis ar 6eSis pagrindinius skaitvardiius. Ar ,,ten" ir ,,iis" taip pat i5mokomi nurodymu? __ [sivaizduok, kaip jmanoma i5mokyti juos vartoti! Tuormet rodoma vietos ir daiktai bet dia rodoma varto- jq jant ioclzitts, o ne tik mokantis vartojimo.10. Tai kq gi iymi sios kalbos Lodiial? turiu - Kaipbudu? parodyti, kq jie Zymi, jei ne paiiu jq vartojimo O tq buciq jau apraieme. Taigi iirai5ka: ,,Sis Zodis iymi iilci" turetq buti Sio apraBymo dalimi. Arba: apraE)"mas turetq tureti tokiq formq: ,,Zodis.. . iymi. . ." Taigi iodZio ,,plok3te" vartojimo apraBymE galima sutrumpinti tuo, kad pasakoma, jog Bis Zodis Zymi 5[ daiktq. Taip rlaroma, jei, pavyzdiiui, tik svarbu isvengti nesuslpratirno, tarsi iodis ,,plokite" nurodytq bioko {ormq, ii tikrqjq vadinarnq ,,kubu",-tuo tarpu Bis ,,sgry5is", t.y. iio Zodiio vartojimas, yra Siaip pa-

tam tikrq kalbos (2) iipletimq. Be ir ki., ji apima eilq ilodLiq; kurie vartojami taip, kaip pardar-e3u, 1t1 .,*rtoja skaitvardzius (tai gari b,ti eile abeceies raidzi*]; be to ZodZius, skambaniius, tarkime, ,,l.en,, ir ,,ii_ - du jais jau beveik nuroclorna jr1 paskirtis), kurie tas" (nes vartojami kartu su nuroclomuoju rankos jurlesiu; ir ga_ liausiai kiek! spalvq pavyzcliitl. A duija - tam tikr.1 toki paliepimq: ,,cl-plokStq-ten,, ir kartu rorlo pacleje_ jui spalvos pavyzdj, o sakydamas ,,ten,, nurodo t<ot<ia nors vietq statybos aikiteteje. IS plokSdiq kruvos il ima po vienq plokstg, atitinkandi4 spalvos pavyzei!, iki pat ,,d", ir neSa I vietq, kuriE nurocle a.- Xitais ai_ vejais A paliepia ,,iitq _. ten',. Sakydamas ,,Sitq,,, ro_ clo ! tam tikrq blokq. Ir t. t.
,,kubas,,, ,,stulpas,, 9. Kai vaikas mokosi tokios kalbos, jis turi atmintjnai iimokti eilq ,,skaitvardZiq": a, b, c. . . Jis taip pat turi iimokti juos vartoti.- Ar taip apmokant susiciu_ riama su nurodomuoju ZodZiil mokymu? pavyzriZiui, - ,,a, b, c nurodomos plokites ir jos suskaiiiuojamos:
122

B. Paiitrekime i keturiq todLiuL

i!stamas,

Ir panasiai galima pasakyti, kad Zenklai ,,a", ,,b" in t. t. z1'mi skaidius; iitaip iSvengiama nesusipratimo, taryturn ,,a", ,,b", ,,c" kalboje atliktq vaidmen!, kur! its tikrqjq vaidina ,,kubas", ,,plokite", ,,stulpas". Taip pat galirna pasakyti kad ,,c" iymi 5!, o ne kitq skaiiiq, 3e.i, tarkiinr:, iiaiSkeja, kad raides turi brlti vartojamos Sia tvarkil: a, b, c, d, o ne tokia: a, b, d, c. Taciau del to, kad taip supanaiinami ZodZiq vartojilno apraiymai, pats vartojimas negali supanaSeti! Nes, $iaip matome, jls yra visiSkai kitokio pobudzio.
11. Pagalvok apie irankius lrankiq deZeje: ten yra plaktukas, reples, pjrlklas, atsuktuvas, liniuote, klij'ai, vinys, varZtai.- Zodlhl funkcijos yra iokios pat skirtingos, liai.p ir Siq objektq. (Ir abiem atvejais esama panaiurnq.)

plokiciq".- Labiau panaius i zodLi:q ,,kubas,,,

,,stnl_

123

Ai5ku, mus klaidina formos raSytines; - sakytines, spausdintos,* kuria jie mums reiikiasi, panaiumas, nes j\ vartoiimo nematome taip aiikiai priei save. ypad tuomet, kai filosofuojamel
garveZio ma5inisto kabinq: ten matome daugiau ar maZiau panaSias viena I kitE rankenas (tai suprantama, nes jos visos turi btti- ima_ mos ranka), tadiau viena yra paleidimo rankena, kuri gali bnti tolyd2iai pasukta (ja reguliuojamas voituvo a.tidarymas); kita yra jungiklio rankena, tik fiksuo.lan_ ti veiksmq: ji yra arba ijungta, arba iSjungta; tredii _ stabdZio sverto rankena: juo stipriau jq trauki, tuo smarkiau stabdoma; ketvirta - siurblio rankena: ji vei_ kia tik judinama pirmyn ir atgal.
12. Tarsi paZvelgtume

Filosofuojant daZnai naudinga sau pasakyti: kaikq pavadinti tai tarsi uZkabinti daiktui lentelg su vardur.

16. O kaipgi su spalvq pavyzdZiais, kuriuos A rodo E,- ar jie priklauso kalbai? Na, kaip nori. Sakytinei kalbai jie nepriklauso; tadiau kai kam nors sakome: ,,Iitark Zocii ,,tai" ", tuomet Sitq ,,tai" priskirsi ir sakiniui. Ir vis delto jo vaidmuo labai pana3us i spalvos pavyzdZio vaidmenl kalbos Zaidime (B); jis kaip tik ir

to, kq rturi pa,sakyti kitas. Naturaliausia ir maZiausiai painu, kai pavyzdZius priskiriame kalbos irankiams. ((Pastaba apie refleksyvqji ivardl ,,Sifos sakinys".))
17. Galesime pasakyti:

1.ra pavyzdys

13. Kai sakome: ,,Kiekvienas kalbos iorlis ka2kq zymi", tuo kol kas dar nieko nepasakome, nebent tiks_ liai Zinotume, ltq noretume iiskirti. (Galbr_rt noretume kalbos hodlius atskirti nuo neturindiq reik5mes iodZiq, kuriuos sutinkame Ljuiso Kerolo (Lewis Carrol) eile_ ra5diuose, arba nuo tokiq Zodiiq, kaip ,,tra-lia-lia,, ciainose.)

ksJbos dalis. Nes lodlitl ,,plokBte" ir ,,kubas" funkcijos pana5esnes viena i kitq nei i3rai3kq ,,plokite" ir ,,d"

kalboje (B) turime skirtingas

funkcijos. Ttrciau tai, kaip skirstome iodZius rtiimis, priklauso nuo skirstymo tikshg ir nuo mhsq polin-

14. lsivaizduok, kas nors sako: ,,Vrsi irankiai 1ryn tam, kad kq nors pakeistq, pavyzclZiui, plaktukas vinies padet!, pjuklas lentos formq ir t.t.,,- O kq modifikuoja liniuote,- klijai, prikaistuvis, vinys? ,,Musq ZinojimE apie daikto ilg!, klijq temperattr4 -ir deZes tvirtumE."-Ar kq nors pakeistume tokia raiBkos ,budq asimiliacija?

kiq" Fagalvok apie skirtingus poiihrius, kuriais galirna surliiuoti irankius. Arba Sachmatq figuras.

124

15. Zodis ,,Zymeti" galbut labiausiai tiesiogiai pritaikytas tuomet, kai 2enklas yra ant objekto, kuri jis Zymi. Tarkime, kad irankiai, kuriuos A naudoja staiymui, yra tam tikru budu paZcnklinti. Kai tik A purodo toki Zenklq savo padejejui, tas atne5a iranki, pazlrnetq tokiu Zenklu. Sitaip ir daugiau ar ma2iau panaBiu budu vardas iymi daiktq ir yra suteikiamas daiktui.-

18. Nesuk sau galvos ddl to, kad kalbas (2) ir (B.l sudaro vien paliepimai. Jei nori pasakyti, kad del to jos nera i.isamios, tuomet paklausk, ar musq kalba yra i$sarni; -- ar ji buvo Tolia, kol prie jos nebuvo prijungta chemijos ir bc galo maiq skaidiu skaidiavirno simbolika; nes tai yra tarsi mlsq kalbos priemiestiai. (O nuo kokio skaidiaus namq ar gatviq miestas pradeda buti miestu?) [ musq kalbq galima Zitreti kaip i senE rniestq: sEraizgq gatveliq ir aik3diq, senq ir naujql namq, namq su ivairiq laikq priestatais; ir visa tai su-; pa gausybe naujq priemiestiq su tiesiomis ir taisyklingai iSdestytomis gatvemis ir vienodais namais.

19. Lengva isivaizduoti kalbq, kuri4 sudaro vien isakymai ir praneSimai ii mu3io lauko.- Arba kalb4, sudarltq tik iS klausimq ir i$rai5kq, kuriomis patvirti- pS

narna bei paneigiama, ir begalq kitokiq.- O isivaizduoti kalbq rei3kia lsivaizduoti ,tam tikrq gyvenimo
Iormq.

Taciau kaipgi dia yra: ar su3ukimas ,,Plokite!" 12) pavyzdyje yra sakinys, ar Zodis? iodis, tuornet - Jeikuriq vis delto jis neturi tos padios reikSmes, turi taip pat skambantis musq kasdienes kalbos iodis, nes (2) jis kaip tik yra suSukirnas. Tadiau jei jis yra sakinls, tuomet jis nera eliptinis musq kalbos sakinys ,,Plokite!" -- O del pirmojo klausimo, tai [suiukimql ,,Ploktste!" galima vadinti ir i.odi.iu, ir sakiniu; galbut tiksliausia j! butq vadinti ,,iisigimusiu sakiniu" (kaip sakoma apie issigimusiq hiperbolq), ir kaip tik toks yrel rnusq ,,eliptinis" sakinys.- Tcrdiau tai galiausiai tera sutrumpinta sakinio: ,,Atncik man plokitql" forma, 'l tokio sakinio juk nera (2) p.rvyzdyje.- Tadlau kodel netureaiau, atvirkitiai, sakini: ,,Atneik man piokitq!" vaclinii sakinio ,,Plokitq!" prailginimu? Kadangi tas, - mintyje: kuris suiunka ,,Plokitq!", iS tikrqjq turi ,,r\tneBk man plokBtq!'|I _-- Bs[ kaip tu tai darai, kaip trrri tai mintyje, sakydamas ,,Plok3tel"? Ar priei tai sar_r iitari tq nesutrumpintq sakini? Ir korlel, noredarnas pasakyti, kq kas nors turi mintyjc suiukimu ,,Plokitel", privalediau i3versti iirl iiraiSkq j kokiq nors kitq katrb4? O jeigu tai rciskia tq pati, kodel neturecierr-r sakyti: ,,Sakydamas ,,PIokBte!", jis turi mintyje ,,Piokitgl"? Artra: jei gali tureti mintyje ,,Atneik man piokitg!", kodel negali tureti mintyje ,,Plok3tg!"? Tadiau kai sir- kad Srinku ,,Plokite!", tai vis d6lto noriu, 7is man ettneitq plokitgl Zinoma, bet ar ,,tas noras" girldi i;r- forma rnqstai kitq sakini nei tas, me, kad tam tikra

prieSai sakiniams, kuriuose musq paliepimo ZodZiai yra susieti kitokiais ryiiais.- Tadiau kq reiBkia vartoti sakini prieiprieiai kitiems sakiniams? Ar tie kiti sakiniai, sakylum, kartais iSkyla vaizduoteje? Ar visi? Ar tuomet, kai sakinys sakomas, ar priei tai, ar po to? Ne! Nors toks ai5kinimas mus vilioja, reikia tik valandelq pagalvoti apie tai, kas gi iB tikrqjq tia vyksta, kiid parmatytume, jog esame klystkelyje. Sakome, kad paliepimq vartojame prieBprie3ai kitiems sakiniams, nes tq kitq sakiniq galimybe gludi mr7s4 koibo7e. Kas nesupranta musq kalbos paqizclziui, sve- nors paliepiant: timtautis, kuris ne kartq girdejo kq

sakyti: suvokiame ii sakini kaip sudarytq i5 trijq iodiiq, kai ji vartojame prieiprieSai kitiems sakiniams,.,i,, tokiems kaip: ,,Perduok man plokitq", ,,AtneBk lom plokstq", ,,Atne3k dvf plok$tes" ir t. t.; taip pat priei-

kurj

sakai?

126

20. Tadiau kai kas nors sako: ,,Atneik man plokstg!", dabar atrodo, tarsi jis galettl Siq i5rai5k4 suvokti kaip vienq ilgq Zodi: butent kaip atitinkanci4 atskir4 iodi ,,PlokBtel" Tad ar galima jl vienqkart suvokii - kitqkartkaip vieng Zodi, kaip tris iodZius? Ir kaip paprastai jis yra suvokiamas? Manau, busirne linkq

galetq pagalvoti, kacl ,,Atneik man plokStgl", - tas visa 5i garsq cile yra vienas Zodis, maidaug atitinkantis Zodi,,plokite" jo kalbojc. Jei po to jis pats duotrl 5! paliepimq, galbtt tartq ji kitaip, o rlcrs pasakytume: jis taria ji taip keistai, nes laiko ji vienu zodi,iu.Taiiau kai jis j! taria, ar nevyksta jame dar kas nors Jtas atitiktq sakinio kaip vieno Zod2io su- tai, pratimq? -- Jame gali vykti tas pats arba taip pat kas nors kita. O kas vyksta tavyje, kai duodi toki paliepinrq? Ar tardamas j! suvoki, kad ji sudaro trys ZodZiai? Zinoma, tu moki Siq kalb4 yra ir tie kiti sa- kurioje kiniai,- taiiau ar tas mokejimas ir yra tai, kas ,,vykslo", kai tari tq sakini? -- O ai jau pripaZinau: svetimtautis tikriausiai kitaip i5tars sakini, kuri jis kitaip suvokia; taiiau tai, kq vadiname klaidingu supratimu, neprivalo slypeti tame, kas lydi paliepimo iitarim4. Sakinys yra ,,eliptiSkas" ne todel, kad praleidZia tai, kq turime mintyje, o toddl, kad jis yra sutrumpintas tam tikro mrlsq gramatikos pavyzdiio at2vil- Zinoma, giu.dia butq galima paprieltarauti: ,,Tu pripaiisti, kacl sutrumpintas ir nesutrumpintas sakinys turi t4 padiq prasme (Sinn, sense).-Tai kokia ta prasrne? Ar ji iBrei5kiama iodZiai52r' Bet ar ta pati sa-

127

('
kini f.l9!{Trye ne_|1_j,t t1n1!119- vortojimas? (Rusirkai sa_ komaa,,Pllrta ra-u-dijna"' viOta: ;;pf,i" Vr,i--1""01".;;, ar jungties nebuvimas paliediJ p.ur*q, ar ji prijungia_ ma mintyje?) ,,Ivirtinama, kad..." paraiau,,Tvirtinama: yra taip ir Itrip", tuomet Zodiiai,,tvirtinama,, paprastiausiai nerei_
k"alingi.

tarimas atlieka kalbos Zaidime. Tatiau ir tonas, kuriuo i5tariami, galetq buti kitoks, ir veido iiraiska, ir dar_ daug kitq dalykq. Bet galima isivaizduoti ir vieno_ dq tonq paliepimu., i. pran",Bimas gali bu,ti is- nes ir tonu tariami skfttingu ir ivairiomis veido isriiitomis,o skirtumq sudaro tik var,tojimas. lziniii,- i;J;iW ,,.tvirtinimas" ir,,paliepimas,, galetume vartoh grarna_ tinei sakinio forma,i ir jntonaclijai paiymeil; ka]p an_ tai: ,,Ar ne puikus iiandien oraJ?,, vadiname klausimu, nors jis vartojamas kaip tvirtinimas.) Galeturne isivalz_ duoti talbq, kurioje visr' tvirtinimai iuri retoriniq klau_ simq formq ir intonacijq; arba kiekvienas paliepimas _ klausimo formq: ,,Ar malonetumei tai padaryti?,, Tuo_ met brltq atsakyta; ,,Tai, kq jis sako, turi klausi_ -galbut rno formq, tatiau ii tikrqjq yra pitiepimas,,, y. t. atlie_ ka paliepimo funkcijq t<aibos praktiko;e. (panaSiai sa_ kome: ,,Tu tai padarysi,, ne kaip prurr"ii*q, t<aip pao triepimq. Kas lemia viena, o kas kita?)

jie

i asmens A rsim-q B praneEa i kruvq ,rra"tq plokiiiq arba -kla kubq skaidiq arba itai 1en gritndiq btokq ,pui"el; Toks praneiimas gutEtq st<a,nUefi tulp, I9r*q.,,e"n_ kios plokites". Tai kuo tu&net skiriasi prane5imas ba tvirtinimas ,,penkios plok5tes,, ir paliepimas ar_ ,,pen_ kias plokBtes!"? - Ogi vaidmeniu, kuri Siq Zodiiq is-

21. [sivaizduok kalbos iaidimq, kuriame

nlrs man dar nieko nesako.

slypi klausirnas? Zinorna, iurime teisq vartoti tvirtinimo Zenhi4 prieiprieSai, pvz., kiausimo ienklui; arba kai norjrne tvirti_ nrmq atskirti nuo fikcijos arba nuo prjelaidos. Tjktai klait.linga manyti, kad tvirtinimq sudaro ilu veiksmai svarstymas ir teigimas (teisingurno reiksmirl prisi,vri_ mas arba pan.) ir kad Siuos veiksmus atliekame pagal sakinio ienkl4 maZdaug taip, kaip dainuojarne iB natq. Zincrna, su dainavimu iB natq lyglntinas garsus arba tyius para3)rto sakinio skai,tymas, o ne perskaityto sakinio,,l:irr tijiraas" (,,lr4einen,,,,,meaning,,) Fr<:gds tvirlinimo ienklas pabreiia sakinio pradiiq. 1.rrgi jo lunkcija panaii i tatsko funkcijq sakinio gtrle. Sis ienklas atskiria i5tisq sakinio jungini (periodi:) nuo sakinio iunginyje. I{ai girdiiu kaZk,1 sakant ,,lyja,,, ne;rinau, ar girdiiu praCii4, ar pabaigq, tuoineit toks saki-

Visai taip pat kiekvienq tvirtinimq galdturne uira_ Alrti klausimo forrna su prijungtu- patviriinimu, pvz.: ,,tr-yj.e? Taip!" Ar tai rodo, kad kiekvienarae tviriinime

?3. Taiiau kiek yra sakiniq rr5iq? Tvirtinirnas, kiausimas ir paliepimas? ruiiq yra nesuskaiiitto- Tokiqlvairove iorrto trihe: nesuskaidiuojama vartojimo huchi tro, kq v,rrlinamc ,,ir:nklais", ,,iodZiais", ,,sakiniais,,. Ir ii ivairove nera kaZkas tvirta, amiina; atsirancla l_r.ruji

. 22. Freges poZiuris, jog kiekviename tvirtinime (Behauptung, assertion) cianti prielaida {Annahme, assumption), kuri ir yra tai, kas yra tvirtinama, iS tik_ rqjq remiasi mr:sq kalboje slypindia galimybe kiekvie_ nq tvirtinamq sakinj uira5yti tokia forma: ,,Tvirtina_ ma, kad yra taip ir taip,,. _ Tadiau ,,kad yia t;rp ;, taip" mtsq kalboje kaip tik ndro joks sakinys_tai dar nera joks eTrmos kalbos Zaidime. O jei vietoje

{sivaizduokiine paveikslq, vaiziiuojant! boksininkq tihra kcvos poza. Sis vaizdas gali buti panaudotas prrrr)t'iti kam nors, kaip jis turi stoveti, kaip laikytis; ,rrbrr kaip jis neturi laikytis; arba kaip koks nors imolus lcn ir ten stovejo; arba ir t. t., ir t. t. Sl vaizdq (kirlbiirrt chr:rr-rijos terminais) galetume vadinti sakinio ladikalu. Turbut panaiiai Frege lsivaizdavo savo ,,prie_
,'ori;r

liaidas".

' I

125

vitqensteinas

kalbos tipai, galima sakyti, nauji kalbos Zaidimai, o kiti pasensta ir yra pamiritami. (Apytikri vaizd"q mums gali duoti matematikos metamorfozes.) Terminas ,,halbos iaidimas" tia turi pabreZti tai, kad kalbejimas yra tam tikros veiklos arba gyvenimo formos dalis. [sivaizduok kalbos iaidimq lvairovg tokiuose ir kitokiuose pavyzdiiuose: Paiiepti ir veikti pagal paliepimq - arba pagal jo ApraSyti objektq pagal jo i5vaizdq
matavimus - objektq pagal jo apraSyma gieBin!) Sukonstruoti Duoti ataskaitq apie irrykiq tekmg Iidestyti speliojimus apie ir,ykiq tekmg Iskt:lti hipotr:zq ir jq patikrinti Pateikl.i ckspt'riurcnto rczultatus lentelemis ir cliagramomis I3galvoti istorij4; ir skaityti Vaidinti kaip teatre Sokti ir dainuoti ratelyje Spelioti misles Laidyti sqmoji; pasakoti Ve:rsti iS vienos kalbos ! kitq PraSyti, dekoli, keiktis, sveikinti, melstis. Biiiq idomu kalbos irankiq ir jq vartojimo b0dq ivairovq palyginti su tuo, kq logikai yra pasakg apie kalbos strukturq. (Taip pat ir ,,Loginio filosofinio traktato" autorius.) 24. Kam prie3 akis neiSkyla kalbos iaidimq ivairove, tas bus linkqs kelti tokio pobud7io klausim4: ,,Kas yra klausimas?" -- Ar tai yra tvirtinimas, kad neZinar-r Stai to ir to, ar tvirtinirnas, jog noriu, kad kitas man pasakytq. . .? O gal tai mano psichines (seelischen, mc'ntal) busenos apraSymas? --- O ar su5ukimas ,,Pagalbos!" yra toks apra5ymas? Pagalvok, kiek ivairiq dalykq vadinama ,,apraS\-mais": kuno padeties apraiymas koordinatemis, veicio

iiraiskos apraiymas, lytejimo pojudio apra5ymas, nuoterikos apraiymas.

kalbos Zaidimai dar nesuartinami. Tokiq transformavimo galimybiq pavyzdiiui, visq tvirtinimo sakiniri pavertimo sakiniais, prasidedanciais klauzule: ,,AS manau" arba ,,AS galvoju,, (t.y. IrTeno vidinio gyvenimo apra5ymais), - reikimingumas paaiSkes kitoje vietoje. (Solipsizmas.)
25. Kartais sakoma: 2verys nekalba, nes neturi atitinkamq proto galiq. O tai reiBkia: ,,Jie nemqsto, toclel ir nekalba". Tadiau: jie paprastiausiai nekalha. Arba geriau: jie nevartoja kalbos -- joi ncminesimc primityviausiq kalbos formq.-Liepti, klausti, pasakoti, pk:pel.i t.tip pat priklauso musu prigimties istorijai, kaip ir vaikicioti, valgyti, gcrti, Taisti.

tvirtinimo arba apraiymo formomis: ,,Norediau Zinoti, ar , ." arba ,,Abejoju, ar. . ." tadiau tuo skirtingi

Zinoma, lprastines klausimo formas galima pakeistir

skaitiq ir t. t. I{aip saklrta -r lvardijimas yra kaZkas panaiu ! Ienteles su vaizdu prikahinim4 prie daikto. Tai galima pavadinti pasiruoilmu iodiio vartojimui. O kam gi dia ruo5iamasi?
skausrnq, nuotaikq,

jektq ivardijimui, butent: imoniq, formq,

26. Manoma, kad kalbos mohyrnasis prilygsta obspalvq,

,)

27. ,,Pavadinanlc daiktus, o po to galimc kalltrjl.ir apie juos, nuroclyti juos nriisq incrkojo." .. , 'l'aip liartu su ivardijimo veiksmu tarsi jau butq duota tai, kq rlarysime toliau. Tarsi bttq tik kaZkas viena, kas :radinasi ,,kalbejimu apie daiktus". Tuo tarpu su snkiniais iSclarinejame ivairiausius dalykus. pagalvokime vien apie suiukimus ir visiBkai skirtingas jq funkcijas:
Vandens! Salin!

Au!
Pagalbos!

,30

Puiku!

Ne!

Ar vis Car esi linkqs

paviitlinirnais"
?

Siuos Zodiius vadinti ,,oirjcirttl

mu -- galetume sakyti, yra savarankiSleas kalbos iaidirnas. Tai iB tikro rei3kia: esarne auklejami, nokorni iaip, kari paklausturne: ,,Kalp tai vadiuasi'i" -- tt po to einir pavailinimas. Yra ilioki kal-oo,s i;.riditttas: sugalvok kanl nors VarA4. Tai reiBkia pasakyti: ,,Tai vadinasi' . ." ir cia pavartoti tq nauja varcla. {Pavyziiiii,ri, iaip r'6-11tsi pavadina savo leles, o po Lo iiaii;a apie.j l: ir su jomis. Kiirtu pagaivok, kaip savotiSkai yra vartojarnas tas asmlnr.ar{is, huritto ji pcrinukiame!)
28. Ve'rciinasi, nurodynto bl1du galirna apibreiti asmenvardj, spalvos pavadinirnq, mediiagos pavadinimq, pasarilio lir.rltils ir t. t. Skaiiiaus 2 apibreiimas ,,tai reiSkia ,,Liu-" " --kai roclora i du rieSul-rts-yra visiikai tikslus,- Taiiau kaip irnanoma apibreiti clvejetE tokiu b,.rclu? Tas, kuriam sakorne apibrdrZim4, juk neiirio, Jtc noritnc vadinti l.uo ,,tlu"; jis g.rli padarlzti Toiiiq prieleiciq, kacl ,,du" vadini Siq ricsutq grupq! prielairiq jis goli paclaryti; tadiau galbrlt jis jos nedaro. Prlriiugai, jis galetq mano duodamq grupes rie3utq pavaclinirnq klaidingai suprasti kaip skaidiaus varclq. Visai taip pat rnanqji nurodomeljl astren';ardiio paaiikinimq jis galetq suvokti kaip spalvos pav:rclinrmq, ras6s paiymejimq, pasaulio krypties vardq. Tai reiiI kia, karl nurorlomasis apibreiimas gali kiekvienu aLve' i ju bi-rti vicnaip arba kitaip interprctuolas.
I

i(albose (2) ir (e) nekilo pavadinirnrl kiar-rsimo. Toks nutotlornuojil paaiikilriklausirna.s su savo llorelial-u

dius" nurodo tq vietq, kuriq jam skiriame.- Taip pat galime iivengti nesusipratimo sakydami: ,,Sj spo/vc vaciinasi taip ir taip", ,,Sis i/gts vadinasi taip ir taip,, ir t. t. Tai reiSkia: iitaip kartais iBvengiama nesusipratimq. Tadiau ar tik iitaip gali bhti sui.okii i-crliriai ,,spalNa kE gi, turime juos tiesiog pa".ra" arba ,,ilgis"? aiikinti.- Taigi paaiSkinti kitais Zodiiais! C leaip atroelo galutinis plaiikinimqs,._5ioje grandineje? -(Nesak1,k ,,nera jokio galutinio paaiikinimo". Tai butq visi5kiii 'raip, t(lrsi noret"trrn pasakyti: ,,Nera jokio paskutinio Ilamo sioje gatveje; visuomet galime pristatyti datr vienq".) Ar 2odis ,,skaiiius" yra butinas nurodomajame dviejit .:pibreiiile, priklauss iluo to, ar be iio Zodiio apibre2irnas suvokiarnas kiiaip, nei to noriu. O tai, matyt, priklausys nuo aplinkybiq, kuriomis jis pateikiamas, ir nuo imogaus, kuriarn ji ciuodu. O tai, kaip jis ,,suvokia" aiSkinimq, matosi i5 to, kaip jis vartojer paaiSkintq Zodi.
30. Taigi butq galima sakyti: nurodomasis apibrev, Zimas paaiSkina i.odLio v_ag.ojimq - reikimq - tuomet, kai aiiku, kokl vaidmeni apskritai tas Zodis turi atlikti kalboje. Tad jei Zinau, kad kas nors man nori ,,raudonas" aiikinimui butq galima nurodyti tai, kas neraudona? Butq panaiu i tai, tarsi tam, kuris nelabai gerai moka vokietiq kalbq, turetume paai5kinti iodi ,,bescheiden" (,,kuklus"), o paaiikinimui parodytume i koki pasipflteli sakydami: ,,Sitas ndra kuklus". Tai, kad toks ai5kinimo btdas yra daugiareik3mis, nera argumentas priei ji. Kiekvienas ai3kinimas gali buti neteisingai suprastas. Bet galetume paklausti: ar dar turime tai vadinti Nes skaidiavime 3'is savaime atlieka ,,ai5kinimuttz - nei kitq vaidmeni tas, kuri mes ipratq vadinti lodLio ,,raudonas" ,,nurodomuoju ai3kinimu"; netgi tuomet, kai jis turi tuos patius praktiikus padarinius, tE pati po-

Ar iodiio

132

29. GaIbLrt sakoma: 2 gali brtti nuroclomai apibreitas tik Sitaip: ,,Sitas skoiiius vadinasi ,,dti"". Ne's Zodis ,,s1taiiitts" rodo, kokiq vietq kalboje, gramatikoje jam skiriame. Tatiau tai reiBhia, kad pirma, nei nurodomasis apibreiimas gali biti suprastas, turi blti paai5kintas Zoclis ,,skaitius".- Zinoma, apii:riiirrre iodis ,,skai-

veiki

besimokandiajam.

paaiikinti spalvos vard4, tuomet nurodomasis apibreiimas ,,Tai vaclinasi ,,sepija"" man pades suprasti 5j Zo<ti.-- Ir tq galima pasakyti, kai neuimirBtame, jog ir su iodZiais ,,:zinoli" arba ,,bflti aiSkiu" susijq ivairiausl
kleiusimai.

Turi jau kaZkq Zinoti (arba galeti), kad galeturn pasitelrauti pavadinimo. Bet k4 gi reikia Zinoti?
ra ir sakoma: ,,Tai iachmatq karalius", tuo budu nepa.ai3kinama, kaip 3iq figurq naudoti,- nebent jis jauL iino[q iaidimo taisy-kles, iSskyrus paskutinq detalq; karaliaus figflros formq. Galima isivaizduoti imogq, iirnokus! 2aidimo taisykles, nors jam ir nebuvo parodyta tikra Zaiclimo figura. Zaiclimo fighros forma dir atitinka i,od't,io sktrmbesi arba jo iivaiztl4' Taiiau galima taip pat lsivaizduoti, kad kas nors ismoko 2aidimq, nors nesimoke ir neformulavo jokitl taisykiiq. I5 pradiiq stebedamas jis i3moko iaisti paprastiausius Zaidimus, po to pereidavo prie vis sudetingesnirl. Jam irgi butq galima Sitaip paaiSkinti; pavyzdziui, roclant jarn nelprastos ,,Tai - karalius", Bachmatq figurq. Taciau ir lis aiSkinimas moko formos naurloti figurq tik rlel to, had, taip sakant, vieta, ! ktlriq figura buvo pastatyta, jau buvo partto3ta. Arba iaip pat: tik tuomet sakysime, kad jis iSmoko jq naudoti, kai vieta jau yra paruo5ta' O ji paruoita ne detr to, kacl tas, kuriam mes aiBkiname, jau Zino taisykles' o clel to, kad jis jau perprato Zaidimq kita prasme' Panagrinek ir tok! atvej!: kam nors aiBkinu iachm'rtq Zaiclimq; pracleciu tuo, kad parodau kokiq nors {igurq ir sakau: ,,Tai-karalius. Jis gali citi taip ir taio ir t, t., ir t. t." - Tokiu atveju pasakysime: 2odiiai ,,tai. yra karalius" (arba ,,tai vadinasi ,,kariilills"") yra tik tuomet i.odLiu, aiSkinimas, kai tas, kuris mokosi, 3'au Zino, kas yra Zaidimo figtra. Taigi kai jis jau )'re Zaidqs kitus iaidimus arba ,,supratingai" stebejgs kiir i ii ponosius Zaidimus. Taip pat tik tuomet tus
31. Kai kam nors parodoma iachmatq karaliaus figt-t-

jrs, mokydamasis iaidimq, gali relevantiBkai paklausti: ,,Kaip vadinasi Sitas?,, figura. - t. y. Si Zaidimo Galipa pasakyti: ... _.plqsmiqgai klausia pivaciinimq'i tik tag,-_kuris jau Zin9, kq iu jais daryti. i Galima taip pat lsivaizOuoti, kad paklausiasis atsako: ,,Pats nustatyk pavadinimq,, ir tuomet klausiantysis turetq prisiimti visq naitq. Salj atvykqs Zmogns kartais mokosi -. _32. I svetimq diabuviq kalbos nurodomjisiais aiSk-inimais, kuriuos jic jam duoda; o tq aiBkinimq prasmq (Deutung) reiki,r claZnai atspdti, ir kartais jis pataiko, kartais ne. . Dabar,_ manau, galime pasakyti: Augustinas apraio imogaus kalbos iBmokimq taip, tarsi vuika, pat&tq svetirnq iaii ir nesuprastq vietin6s kalbos;-tai yiaii tarsi jis moketq tam tikrq, tadiau ne tq kalbq. Arba taip pat: tarsi vaikqs jau gaietq gatvoti, bet ciar neggketu katbeti. () ,,galvoti; tio ,"it St.; ;r"Zd";, ;;i_ beti sau paiiam,
33. Bet jei kas nors prieStarautq: ,,Netie5a, jog jau turi iimanyti kalbos Zaidimq, kad suprastum nurodo_

131

kaip /oi rryksta? Pagalvok, kas nors rodo ! vazq ir sako: ,,paZvelk !t! nuostabq melynumq! * forma nesvarbu,,. _ Arba: ,,Paivelk | Siq nuostabiq formq! neturi reiki_ -. spalva mes". Be abejones, atsiliepdamas abu Eiuos ragini_ ! nrus, kiekvienqkart padarysi kaikq kita. Taciau ai vi_ snomet darai /q pol1, kai nukreipi savo demes! ! spal_

mqii apibreZimq; tereikia, savaime ai5ku, Zinoti (arba atspeti), i kq rodo tas, kuris aiskina! pavyzdZiui,'ar ! objekto formq, i jo spalvq, ar i skaidiq ir t. t., ir t. 1.,, __. O tuomet kq reiikia ! fbrmq,,, ,,parodyti - _,,purodyti I spalvq"? Parodyk i-popieriaus ganatqt -- O Aafar palodyk i jo formq,- clabar ! jo spalvq,- dabar i jo skai_ citl (tai skamba keistai!).-Nn, tui kaipgi tii pactaIui.?- Pasakysi, kad kiekvienu atveju ,,turdjai mintyle" kaZkq kita. O kai klausiu, kaip iai r,yksia, atsaky_ si, kad sutelkei demesi ! spalvE, iormq ir t. t, Taiiau
eiabar paklausiu dar kartq:

13s