2. Tema. Nusikalstam veik kvalifikavimo teoriniai pagrindai. (1 savait) Literatra: 1. Baudiamojo kodekso (toliau- BK) 3 straipsnis; 2. V.Piesliakas.

Nusikalstam veik kvalifikavimo problemos, kylanios dl baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu. Jurisprudencija, 2004, Nr.60(52), p.12-30. BT SD ir jos sistema. BT SD svoka ir jos normos BT baudiamj teiss norm, apibriani NV poymius ir nustatani kriminalines bausmes u j padarym, visuma. Bendrosios dalies normos apibria baudiamojo statymo tikslus, baudiamosios atsakomybs pagrindus ir kt. ia reguliuojami bendri, su asmens baudiamja atsakomybe susij, klausimai. Specialiosios dalies normos apibria konkreias nusikalstamas veikas. Apraomos konkreios NV sudtys ir numatomos bausms u j padarym. Specialij dal bendriausia prasme galima apibrti kaip norm, numatani konkreias NV ir nustatani atitinkamas bausmes u j padarym, visum. SD norm specifika: 1. SD normos pasiymi didesniu konkretumo laipsniu. Jos susijusios su atitinkam NV padarymu. 2. Ne visada vien tik i paios SD normos galima isiaikinti konkreios NV poymius. Kartais baudiamojo statymo SD straipsni dispozicija tik bendrais bruoais apibdina nusikalstamos veikos poymius. O konkretus i poymi turinys atskleidiamas kituose teiss aktuose. 3. Kartais NV poymiai baudiamuosiuose statymuose sukonstruoti taip, kad i paio BK straipsnio nra aikus io poymio turinys. Tokie poymiai vertinamieji. J turinys nra atskleidiamas nei BK, nei kituose teiss aktuose. Pvz., didel ala, didel nelaim ir pan. i poymi turin nustato pats asmuo, kuris taiko i norm. Nustatomas remiantis sisteminiu, loginiu, gramatiniu aikinimo metodais. 4. Pasitaiko norm definicij. Tai normos, kuriose paaikinamos BK SD vartojamos svokos. 5. BK SD yra norm, kuriose reglamentuojami asmens atleidimo nuo BA pagrindai (227 str.). 6. BK SD norm struktra. Dvi nuomons: 1. Susideda i dispozicijos ir sankcijos. 2. Susideda i hipotezs, dispozicijos ir sankcijos. Baudiamasis statymas numato didel draudiam veik rat. Bdinga, kad BT normos idstomos ir grupuojamos tam tikra tvarka. BK SD sistema ir jos sudarymo principai 1. Naujajame BK ir jo SD yra ymiai daugiau skyri nei senajame BK (buvo 13, dabar 32). Pagrindinis kriterijus i skyri iskyrimui rinis NV objektas. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau nustatyti NV objekt ir NV viet sistemoje. Kita vertus, vargu

2.

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

ar pateisinamas tam tikr SD skyri, susidedani tik i dviej str., i skyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis poymis. Buvo ginas, nuo kokio skyriaus turi prasidti naujasis BK. I skyrius nusikaltimai mogikumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo ginamo teisinio grio vertingumo. Reglamentuojant BA, atsisakyta administracins prejudicijos. Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo kaip NV kvalifikuojani poymi. BK SD kai kuriuose straipsniuose tiesiogiai nurodoma, kad BA atsiranda tik esant nukentjusio asmens skundui, jo teisto atstovo pareikimui ar prokuroro reikalavimui. Asmuo baudiamas u NV padarym dl neatsargumo tik tada, kai tai numatyta BK SD straipsnyje. SD straipsniuose nurodoma, kada u NV atsako juridinis asmuo. Konstruojant NV sudtis ir numatant konkrei bausm, vartojama formuluot tas, kas padar,...baudiamas.... Taigi akcentuojamas subjektas. Visos NV suskirstytos baudiamuosius nusiengimus ir nusikaltimus.

2 tema. NV kvalifikavimo teoriniai pagrindai NV kvalifikavimas viena i plaiai BTe vartojam svok. Ji taikoma teissaugos institucij veikloje. Yra mokykl, kuriose NV kvalifikavimas priskiriamas BPT-s sriiai. Lietuvoje prie BTs. NV kvalifikavimo taisykls susijusios ir su materialija, ir su procesine teise. Kvalifikavimas kokyb (lot. kvalis). BT moksle NV kvalifikavimas pripastamas BK normos parinkimas ir pritaikymas asmens, padariusio NV, atvilgiu. NV kvalifikavimas kaip procesas ir kaip rezultatas, tvirtintas procesiniu dokumentu (nuosprendis). Tai skirtingos nuomons. Bet norint procesiniame dokumente tvirtinti tam tikr rezultat, reikia, vis pirma, itirti padaryt NV. Taigi NV kvalifikavimas turi dvejop reikm: 1. Kaip tam tikras procesas, kurio metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV poymiai. 2. Kaip io proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos NV poymiai atitinka NV sudties poymius. Dl svokos dvi nuomons: 1. NV kvalifikavimas tik tapatumo (atitikties) tarp poymi, esani asmens padarytoje NV, ir NV sudties poymi, numatyt BK normoje, nustatymas. 2. NV kvalifikavimas ne tik tokio tapatumo nustatymas, bet ir io tapatumo tvirtinimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Taigi i i dviej nuomoni galima skirti NV kvalifikavim siaurja ir plaija prasme. Mums plaija, t.y. ne tik nustatymas, bet ir tvirtinimas. Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami: 1. Oficialus NV kvalifikavimas. Atlieka galiotos institucijos (prokuratra, teismai) ir tai sukelia teisinius padarinius. 2. Neoficialus. Atlieka, kas tik nori. Nesukelia joki teisini padarini.

NV kvalifikavimo teisinis pagrindas

Paprastai nurodoma, kad tai yra baudiamasis statymas. Pagal A. Abramavii, ne baudiamasis statymas, o NV sudtis, kuri yra aprayta baudiamajame statyme, nes NV sudtis yra teorinis asmens, padariusio NV, patraukimo BA-n pagrindas. Kokie turi bti NV sudties poymiai, kad bt galima jais remtis kvalifikuojant NV: ie poymiai turi bti tiesiogiai nustatyti statyme arba vienareikmikai i jo iplaukiantys. ie poymiai turi bti bdingi visoms tos ries veikoms. NV sudties poymiai negali bti ivestiniais i kit poymi. Vienas ar keli poymiai turi keisti ar atskirti NV, t.y. negali bti NV sudi su identikais poymiais. Bent vieno NV sudties poymio, aprayto baudiamajame statyme, nebuvimas leidia tvirtinti, kad NV yra nepadaryta. BK SD norm konkurencija BK SD norm visuma nesudaro idealios logins sistemos, tad egzistuoja viena i problem norm konkurencija. Tai tie atvejai, kai atsakomyb numato kelios BK SD normos. Veika yra viena, bet ioje veikoje yra dviej ar daugiau BT norm poymi. Pvz. kyininkavimas yra vienas i piktnaudiavimo tarnyba atvej. Bet BK yra du skirtingi straipsniai: vienas nustato BA u kyininkavim, kitas u piktnaudiavim tarnyba. Tarp konkuruojani norm visada yra glaudus ryys ir priklausomyb. Bendras konkuruojani norm bruoas jos apibria tos paios NV poymius. Taiau tokio apibrimo apibendrinimo kryptis bei pilnumas skiriasi. Konkuruojanios normos pagal apimt ir turin dalinai sutampa, todl ir kyla konkurencija. BK SD norm konkurencijos formos: 1. Bendrj ir specialij norm konkurencija. Bdinga tai, kad viena norma numato tam tikr veik rat, o kita tik atskirus toki veik atvejus. ios normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsn. Pvz. BK 129 str. 1 d. Nuudymas ir 130 str. nuudymas labai susijaudinus. Specialioji norma, be bendrojoje normoje esani poymi, turi ir tam tikrus specifinius poymius. Tokiu atveju taikoma specialioji norma, kadangi tiksliau atspindi padarytos NV poymius. Sunkiausia nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. is atvejis tai pat vadinamas BT norm konkurencija pagal apimt. 2. Specialij norm konkurencija. Trys atvejai: 1. Kai konkuruoja normos su kvalifikuojaniais veik poymiais. Pvz. vagyst, vagyst sibraunant patalp ir didelio turto vagyst. Tokiu atveju taikoma norma, kuri numato sunkesn kvalifikuojant poym. 2. Kai konkuruoja norma su kvalifikuojaniais poymiais ir norma, turinti privilegijuojani poymi. Pvz. kvalifikuotas dviej ir daugiau moni nuudymas ir nuudymas didiai susijaudinus. Turt bti taikoma norma, turinti privilegijuojani poymi. 3. Kai konkuruoja normos su privilegijuojaniais poymiais. Taikoma ta norma, kuri turi labiau privilegijuojant poym. 3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal turin). Pvz. BK 138 str. nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 180 str. plimas, kurio sudtis apima ir nesunk sveikatos sutrikdym. Tokiu atveju bus kvalifikuojama pagal plim, t.y. taikoma norma, kuri nustato visum. Reikia skirti BT norm konkurencij nuo BT norm kolizijos. Kolizija yra tada, kai normos viena kitai prietarauja. Vienintelis kolizijos paalinimo kelias vienos i norm panaikinimas. Tai neigiamas dalykas. O konkurencija nra prietaravimas. Jos ivengti nemanoma.

3. Tema. Nusikaltimai mogaus gyvybei. ( 2 savait) Literatra: 1.BK 129-134 str.; 2.BK Komentaras, II-as tomas, psl. 111-132; 3. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 17 60. 4. Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr.46. 5. LR Konstitucinio Teismo 2012 m. birelio 4 d. nutarimas Dl baudiamosios atsakomybs u artimojo giminaiio ar eimos nario nuudym arba sunk sveikatos sutrikdym. Anksiau galiojusiame BK nebuvo tokio savarankiko BK SD skyriaus. Jame buvo III skyrius, kuriame buvo reglamentuota atsakomyb u nusikaltimus gyvybei, sveikatai, laisvei ir asmens orumui. Jie buvo vadinami nusikaltimais mogui. Kuriant naujj BK tas III skyrius buvo iskaidytas 6 savarankikus skyrius, kuriuose buvo konkretizuotas ksinimosi objektas (17 22 sk. imtinai). Nusikaltim mogaus gyvybei bendra charakteristika. Visus iuos nusikaltimus galima suskirstyti dvi grupes: Nuudymus (129 131 str.) Ir kitus nusikaltimus mogaus gyvybei (132 134 str.) Iki naujo BK nuudymu buvo laikomas ir neatsargus gyvybs atmimas. Bet naujajame BK jis priskiriamas prie antros kategorijos. Nuudymo svoka, poymiai, rin sudtis ir sistema Svoka Nuudymas tai tyinis, neteistas gyvybs atmimas kitam mogui. Nuudymo poymiai: 1. Tai gyvybs atmimas kitam mogui. 2. Tai neteistas gyvybs atmimas kitam mogui. 3. Tai tyinis gyvybs atmimas kitam mogui. Kitu atveju tai bus neatsargus gyvybs atmimas. Rin nuudymo sudtis: Objektas Tai kito mogaus gyvyb. Nuo kurio momento yra saugoma mogaus gyvyb ir kada ta apsauga baigiasi? Ji vardijama kaip gyvybs pradios ir pabaigos problema. Gimimo momento ir gyvybs pradios svok negalima tapatinti. Du statymai skirtingai nustato gimimo moment. CK 2.3 str. nurodo, kad vaiko gimimo momentas tai pirmas savarankikas naujagimio kvpimas. Vaiko

gimimo momento nustatymo statymas nurodo, kad vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus istmimas arba itraukimas i moters organizmo; vaiko gimimo momentu yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas i moters organizmo. A. Abramaviius mano, kad gyvybs pradia yra tada, kai gyvybingas vaisius pasirodo i moters organizmo. Ir nuo io momento, jei tokiam vaisiui bus atimta gyvyb, tokia veika bus traktuojama kaip nuudymas. Jei tas vaisius sunaikinamas iki to pasirodymo, tai veika gali bti kvalifikuojama kaip neteistas abortas. Gyvybs pabaiga yra mogaus biologin mirtis. Tai tas laikas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba negrtamai nutrksta vis mogaus galvos smegen struktr veikla. Nukentjusiuoju gali bti tik gyvas mogus nepriklausomai nuo jo gyvybingumo, amiaus, socialini psichofizini poymi. Nukentjusiojo sutikimas atimti jam gyvyb neatleidia kaltininko nuo BA. Objektyvioji pus Nuudymas gali pasireikti ir aktyviais veiksmais, ir neveikimu. Daniausiai nuudoma aktyviai veikiant. Gali bti bet koks poveikis mogui: cheminis, psichinis, mechaninis, fizinis. Neveikimu paprastai nuudoma tada, kai asmuo turi pareig ir galimyb atitinkamai veikti, taiau tos pareigos neatlieka. Nuudymai yra materialios sudtys ir laikomas baigtu, kai atsiranda padariniai, t.y. mirta nukentjusysis. Svarbu nustatyti prieastin ry tarp kaltininko veikos ir padarini. Subjektas Tam tikrais atvejais subjektu gali bti nuo 14 met (129 str.), o tam tikrais nuo 16 met (130 ir 131 str.). Subjektyvioji pus Padaromi tik tyia. Ir tiesiogine, ir netiesiogine. Tam tikri motyvai ir tikslai atitinkamais atvejais turi kvalifikuojani reikm. Nuudymo rys: 1. Paprastas nuudymas. Tai nuudymas be nuudymo pavojingum didinani ar mainani aplinkybi (BK 129 str. 1 d.) 2. Kvalifikuotas nuudymas. Tai nuudymas, kai yra nuudymo pavojingum didinani aplinkybi (BK 129 str. 2 d.). 3. Privilegijuoti nuudymai. Tai nuudymas, kai yra aplinkybi, mainani nuudymo pavojingum (BK 130 ir 131 str.) Nuudymas 129 str. is straipsnis susideda i dviej dali. Pirmoje dalyje yra paprasta sudtis, o antroje kvalifikuota. Kaltininko veika pagal io straipsnio 1 dal yra kvalifikuojama, kai nra nei io straipsnio 2 dalyje nusikaltim kvalifikuojani, nei 130, 131 str. numatyt privilegijuojani poymi. Daniausiai padaroma abipusi mutyni, buitini konflikt metu, i pavydo, kerto ir pan. Galima tiek veikimu, tiek neveikimu. Baigtas laikomu atsiradus padariniams(mirus nukentjusiajam). Pasiksinimas nuudyti galimas tik esant tiesioginiai apibrtai tyiai, kai siek ,bet dl nenumatyt aplinkybi nepavyko. Bendrininkaujant kvalifikuojama be nuorodos 24str. Tie kurie padjo, bet tiesiogiai nedalyvavo su nuoroda. Vienas i daugelio kvalifikavim pagal subjektyvij pus:

1. Nuudymai, padaryti dl negatyvi paskat (pavojingiausi paprasti nuudymai). 2. Nuudymai, padaryti i altruistini paskat. 3. Nuudymai i neutrali paskat. Perengiant btinosios ginties ribas, darant mokslin eksperiment. Subjektas- Fizinis asmuo nuo 14 met. Objektas- kito mogaus gyvyb. Subjektyvioji pus Padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyia. Nuudymas padaromas tiesiogine tyia, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nori tai padaryti. Netiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nors nenori kitam mogui atimti gyvybs, taiau smoningai leidia iems padariniams atsirasti, t.y. padarini atvilgiu kaltininkas yra abejingas. Jeigu kaltininkas numato padarini neivengiamum, tai nuudymas pripastamas padarytas tiesiogine tyia. Ksinimasis vaisi iki gimdymo pradios laikoma abortu. Pasiksinimas mirus mog laikomas pasiksinimu nuudyti. BK 129 str. 2 d. Nuudym kvalifikuoja ioje dalyje nurodytos aplinkybs. Jas galima bt suskirstyti tris dideles grupes: 1. Apibdina nukentjusj (objekt). Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 1 - 5 punktuose. Pagal pirm punkt nuudymas kvalifikuojamas tada, kai nuudomas asmuo, nesulauks 14 met amiaus. Bet ia svarbus ir subjektyvusis kriterijus: kai kaltininkas inojo ar pagal veikos aplinkybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusysis dar neturjo 14 met. Asmuo turjo ar galjo inoti pagal savo asmenines savybes, kad nukentjusiajam nra 14 met. Jei siningai ir pagrstai klydo inkriminuoti pagal punkt negalima. Pagal antr punkt: bejgikos bkls mogaus nuudymas. iuo atveju bejgikos bkls mogumi yra pripastamas asmuo, kuris dl fizini ar dl psichini savybi arba negali suprasti kaltininko veikos pobdio ir dl to negali gintis ar kitaip vengti pavojaus, arba negali aktyviai pasiprieinti kaltininkui. Bejgikumo bkl gali sukelti liga, invalidumas, senatv, stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotik, yra kaitas ir pan. Kai asmuo miega, pagal dstytoj, nelabai gali bti bejgikumo poymis. Kaltininkas turi suvokti, kad udo bejgikos bkls mog. Taip pat gali bti, kai bejgikos bkls tapo dl kaltininko kalts(fizinio smurto, nugirdomas, apnuodijamas) ir jei sumanymas nuudyti kilo jau po to, kai nukentjusysis tapo bejgikos bkls. Pagal 3 punkt, savo motinos, tvo ar vaiko nuudymas. Nuudymas yra kvalifikuojamas pagal poym tada, kai kaltininkas nuudo savo motin, tv ar vaik, kurie tokie yra jam pagal kilm ir kaltininkas turi tai inoti. Ar tai tik pagal kraujo ry, ar pagal teisin status? Lemiam reikm turi kraujo ryys (pagal kilm). Pagal konvencijas vaikas yra iki 18 met. Taiau iuo atveju terminas vaikas apima asmenis nepriklausomai nuo j amiaus. Svarbiausia, kad kaltininkui nukentjusysis bt vaikas pagal kilm. Pagal dstytoj, kad jeigu nuudant asmen yra ir daugiau kvalifikuojani aplinkybi, tai jos visos turi bti nurodytos. Nuudomas vaikas pagal kilm, kuriam nra 18 met.

Pagal 4 punkt, nios moters nuudymas. Svarbiausia tai, kad kaltininkas turi inoti arba pagal bylos aplinkybes turi numanyti, kad nukentjusioji yra nia. Ntumo stadija nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Jei pasiksinama ar nuudoma dl tariamo ntumo, veika kvalifikuojama kaip pasiksinimas. Pagal 5 punkt, dviej ar daugiau moni nuudymas. 1. is poymis reikia, kad kaltininkas vienu metu nuudo bent du asmenis. iuo atveju tyia prie pat nuudym gali ir neapimti dviej ar daugiau moni nuudymo. 2. Pagal punkt kaltininko veika kvalifikuojama ir tada, kai kaltininkas skirtingu laiku, taiau veikdamas tiesiogine tyia pagal bendr nusikalstam sumanym nuudo bent du asmenis. Reikia rodyti, kad kaltininko tyia apm tiksl nuudyti bent du asmenis. Pagal dstytoj pagal punkt nesvarbu vieninga tyia ar ne, tas pats nuudymo laikas ar ne, jei nuudo kaltininkas bent du asmenis, jam turi bti pritaikytas is punktas. 2. Apibdina objektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose. Pagal 6 punkt, nuudymas kankinant ar kitaip itin iauriai. Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam. iuo atveju kankinimas gali bti susijs su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu nukentjusiojo knui (deginant, marinant badu, panaudojamas aldytuvas ir kt. bdais). Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai gyvyb atimama itin skausmingu bdu (numetimas i didelio aukio ir kt.). is poymis inkriminuojamas tada, kai nukentjusiajam sukeliamos itin didels fizins ar dvasins kanios (udoma artimj akivaizdoje ir kt.). Kai po nuudymo sudarkomas lavonas ir kaltininkas ino, kad mogus yra mirs, tai paskesni kaltininko veiksmai nereikia nuudymo itin iauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal 129 str. 1 ar 2 dal ir 311 str. 1 dal. Pagal 7 punkt, nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu. Tai tie atvejai, kai kaltininkas, siekdamas nuudyti nukentjusj, panaudoja tok bd, kuris pavojingas ne tik siekiamo nuudyti mogaus, bet ir bent vieno kito mogaus gyvybei. Pavojus kito mogaus gyvybei turi bti realus. Kai vienas asmuo nuudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatos sualojimai, tai veika kvalifikuojama kaip nuudymo ir atitinkam sveikatos sualojim sutaptis. Kai norima nuudyti du ar daugiau moni , bet nuudomas vienas, kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti du ar daugiau asmen ir nuudymas kit moni gyvybei pavojingu bdu. 3. Apibdina subjektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 8 - 12 punktuose. Pagal 8 punkt, nuudymas dl chuliganik paskat. is nuudymas yra tada, kai nuudymas padaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, elementari morals ir dorovs norm paneigimo. Dstytojas teigia, kad is poymis galt bti inkriminuojamas, kai nuudoma visai be dingsties arba panaudojant savo veiksmams, kaip pretekst, maareikm dingst. Pagal 9 punkt, nuudymas dl savanaudik paskat. is nuudymas yra susijs su siekimu gauti materialins naudos. Tas noras dl nuudymo gauti materialin naud yra akstinas atimti gyvyb kitam mogui. iuo atveju materialios naudos gali bti siekiama tiek sau, tiek ir kitam asmeniui. Galimi trys tokio nuudymo atvejai: a) Nuudymas u atlyginim. iuo atveju ir organizatorius, ir kurstytojas atsako u tokio nuudymo organizavim ar kurstym. b) Kai nuudoma siekiant uvaldyti turt ar gyti turtines teises. c) Nuudymas siekiant ivengti materialini ilaid. BA kyla kai paskatos yra prie nuudym arba ksinimosi metu. iuo atveju reikms neturi, ar materialin nauda buvo gauta, ar nebuvo gauta. Anksiau buvo, kad jei nuudoma per plim ar per turto prievartavim, tai nuudymas buvo kvalifikuojamas kaip paprastas nuudymas ir pagal atitinkamus straipsnius. Dabar tokiu atveju, kai per plim ar per turto prievartavim nukentjusysis yra nuudomas, tai

kaltininko veika kvalifikuojama kaip nuudymo dl savanaudik paskat ir atitinkamo nusikaltimo nuosavybei sutaptis. Galimi atvejai, kai nuudymo motyv formavimsi nulemia turtiniai interesai, bet iomis veikomis nesiekiama gauti materialins naudos. Tokiais atvejais savanaudik paskat poymio inkriminuoti kaltininkui negalima. Pagal 10 punkt, nuudymas dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo. is kvalifikuojamasis poymis yra tada, kai mogus nuudomas dl tarnybos ar pilieio pareig vykdymo. 1) Kai yra kertaujama u asmens tarnybos ar pilieio pareigos vykdym. 2) Kai asmuo nuudomas siekiant nutraukti toki veikl dabartyje. 3) Kai nuudoma siekiant ukirsti keli tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareig vykdymas tai ne tik valstybs tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdanio tarnybos pareigas, veikla. Nukentjusysis gali dirbti vairiose monse, staigose ir organizacijose. Tiek valstybinse, tiek privaiose. iuo atveju svarbiausia yra tai, kad nukentjusysis nuudomas u tam tikrus savo teistus veiksmus. Jei nuudoma u neteistus nukentjusiojo veiksmus, tai ito poymio inkriminuoti kaltininkui negalima. Pilieio pareig vykdymas tai asmens veiksmai, tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomens labui, tiek ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Pilieio svoka vartojama plaija prasme, t.y. pilieio kaip mogaus pareig vykdymas. Pagal 11 punkt, nuudymas siekiant nuslpti nusikaltim. Siekis nuslpti nusikaltim reikia, kad nuudyta turint tiksl nuslpti anksiau padaryt, daroma ar rengiam padaryti nusikaltim. Nusikaltimo, kur siekiama nuslpti, sunkumas reikms neturi. Pagal punkt negali bti kvalifikuojamos tokios veikos, kai siekiama nuslpti baudiamj nusiengim arba administracin teiss paeidim. ito poymio kvalifikavimui reikms neturi, ar siekiama nuslpti savo ar kito asmens padaryt nusikaltim. Pagal 12 punkt, nuudymas siekiant gyti nukentjusiojo asmens organ ar audin transplantavimui. Jeigu nukentjusysis nuudomas vien tik dl to, kad tik paimti tam tikr organ. is kvalifikuojantis poymis bus tik tada, kai organas ar audinys yra gyjami siekiant juos panaudoti transplantavimui. Kaltininko tyia panaudoti organ ar audin transplantavimui turi susiformuoti iki gyvybs atmimo kitam asmeniui. Galimi atvejai, kai veika kvalifikuojama pagal kelis iuos punktus. Nuudymas labai susijaudinus BK 130 str. Tai viena i privilegijuoto nuudymo ri. J privilegijuoja tai, kad kaltininkas veikia staiga labai susijaudinus, t.y. faktikai bdamas riboto pakaltinamumo bsenoje. is nuudymas yra maiau pavojingas u paprast nuudym ir todl, kad toki kaltininko bsen sukelia pats nukentjusysis. Visi ie poymiai daro maiau pavojing negu paprastas nuudymas. Neitikimyb yra eidimas tik tais atvejais, kai jis tyinis ir demonstratyvus. Objektas Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis iuo atveju tai asmuo, kuris kaltininko atvilgiu atliko neteistus veiksmus ar j itin eid. Jis savo neteistas veiksmai ar eidimu iprovokuoja kaltinink j nuudyti. Objektyvioji pus is nuudymas pagal dstytoj gali bti padaromas tik veikimu. io nuudymo specifika yra ta, kad nukentjusysis nuudomas, kaltininkui esant didelio susijaudinimo bsenoje. Didelis susijaudinimas tai tam tikru fiziologiniu afektu. Kaltininkas patiria tam tikr emocin stres, dlto jis gali ne visikai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Vertinant tokios bsenos buvim ar nebuvim, didelis

vaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos vairios ekspertizs. Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo patologinio afekto bsenoje, kai asmuo tiek susijaudina, kad gali visikai nevaldyti savo veiksm. Svarbu nustatyti, kas sukl didel susijaudinim. J turi sukelti paio nukentjusiojo neteistas poelgis ar itin eidiantis poelgis kaltininko atvilgiu. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai toki bsena sukelia pats nukentjusysis. Jei kaltininko toki bsen sukl kiti veiksniai, tai jo veika nebus kvalifikuojama pagal straipsn. Neteistas poelgis tai bet koks prie kaltinink ar jam artim mog nukreiptas prieingas teisei nukentjusiojo elgesys. Tas elgesys gali bti ir tyinis ir neatsargus elgesys, gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Neteist poelg reikia suprasti plaiau. Tai ne tik teiss norm paeidimas, bet ir morals, dorovs norm paeidimas. Vertinant, ar tas nukentjusiojo poelgis yra eidiantis, reikia atsivelgti: kiek ie veiksmai esmingai prietarauja morals bei dorovs principams, kokiu laipsniu jie paeidia mogaus garb ir orum (objektyvusis kriterijus) ir reikia atsivelgti tai, kaip is poelgis paveikia pat kaltinink (subjektyvus kriterijus). Itin eidiantis poelgis gali bti atliekamas odiu, veiksmu, ratu. BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteistas ar itin eidiantis poelgis nukreiptas ne tik pat kaltinink, bet ir kit jam artim asmen. Artimas kaltininkui asmu o tai asmenys, kurie gali bti eimos nariai, giminaiiai (jie visada patenka i svok) ir kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja glauds ryiai. itas nuudymas turi vykti staiga. Tokia bsena trunka tik neilg laiko tarp, todl tas nuudymas turi vykti gan greitai po neteist ar eidiani veiksm atlikimo. Sumanymas nuudyti nukentjusj turi bti realizuotas staiga. Pagal straipsn nebus kvalifikuojami kaltininko veiksmai, jeigu didelio susijaudinimo bsena pas j atsirado dl teist nukentjusiojo veiksm. Subjektas Asmuo nuo 16 met. Subjektyvioji pus is nusikaltimas padaromas esant afektinei tyiai. Jei kaltininkas pats iprovokavo nukentjusiojo neteistus ar eidianius veiksmus, tai is straipsnis netaikomas. Nuudymas l abai susijaudinus, nors ir padarytas esant nuudym kvalifikuojani poymi, bus kvalifikuojamas pagal BK 130 str. Naujagimio nuudymas BK 131 str. Pagal straipsn veika kvalifikuojama tada, kai naujagim nuudo motina dl gimdymo nulemtos bsenos. Btent tokia bsena ir yra ta aplinkyb, kuri maina io nuudymo pavojingum. Gimdymas gali sukelti motinai tam tikrus psichinius, psichologinius pakeitimus. Tokia bsena gali atsirasti dl psichologini prieasi: gimdymas nepageidautinas, kenia nuo baims, pergyvena dl savo ntumo ir pan. Gimdymas gali nulemti ir tam tikrus laikinus psichinius sutrikimus. is straipsnis inkriminuojamas tada, kai motina dl gimdymo nulemtos bsenos yra tam tikroje psichofiziologinje padtyje. Ir dl tokios bsenos yra ribotai pakaltinama. Tokia bsena paprastai gali tstis iki dviej mnesi. Objektas Naujagimio gyvyb. Nukentjusysis (dalykas) yra naujagimis. iuo atveju medicininiai naujagimio svokos kriterijai reikms neturi. Objektyvioji pus Gali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.

Subjektas Subjekto specifika leidia atskirti nuo kit nuudymo ri. Subjektu gali bti tik nukentjusiojo naujagimio motina, jei jai yra 16 met. Jei kartu su motina naujagim nuudo kiti asmenys, tai j veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. Jeigu sumanymas nuudyti kilo i anksto iki gimdymo, tai visais atvejais jos veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. atitinkam punkt. Subjektyvioji pus Gali bti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia. nusikaltim reikia skirti nuo naujagimio palikimo be pagalbos BK 158 str. jeigu motina siekdama atsikratyti naujagimio, j palieka be prieiros, bet tokioje vietoje, kur jos supratimu j turt rasti ir juo pasirpinti, tai jai atsakomyb ikyla pagal BK 158 str. iuo atveju motina veikia be tyios nuudyti naujagim. Neatsargus gyvybs atmimas BK 132 str. Objektas Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra mogus Objektyvioji pus Praktikai nieko nesiskiria nuo nuudymo objektyviosios puss. Labai svarbu nustatyti prieastin ry tarp veikos ir padarini. Subjektas Fizinis 16 met asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali atsakyti ir juridinis asmuo. Subjektyvioji pus Neatsarg gyvybs atmim nuo nuudym leidia atskirti subjektyvioji pus. Gali bti padaromas dl nusikalstamo pasitikjimo arba dl nusikalstamo nerpestingumo. Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo pasitikjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito mogaus mirt, taiau lengvabdikai tikisi i padarini ivengti. iuo atveju yra tam tikras kaltininko tikjimas, kad kito mogaus mirtis nevyks. Kaltininko tikjimas iuo atveju turi bti paremtos aplinkybmis, kurios jo manymu turi ukirsti keli kito mogaus miriai ir ios aplinkybs turi bti objektyvaus pobdio. Bet kaltininkas i aplinkybi nevertina arba jas pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas toki veik, savo tikjim, kad ukirs keli kito mogaus gyvybs atmimui, grindia abstrakiomis aplinkybmis (pranaysts, skm ir pan.), tai jo veika kvalifikuojama kaip nuudymas. Tikjimas konkreiomis aplinkybmis, kurios kaltininko manymu objektyviai gali padti ivengti kito mogaus mirties, yra pagrindinis poymis, leidiantis atskirti neatsarg gyvybs atmim nuo nuudymo, padaryto esant netiesioginei tyiai. Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo nerpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumat, kad jo veika gali atimti gyvyb kitam mogui, taiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai padaryti. Turjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o galjimas subjektyvus. Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes matyti, kad asmuo nenumat galim padarini ir neturjo ar negaljo j numatyti, tai iuo atveju kaltininko veikoje nebus nusikaltimo sudties.(kazusas- be kalts). Pirmoje dalyje yra bendroji sudtis. Antroje ir treioje dalyse yra kvalifikuotos sudtys. Pagal antr dal kaltininkas atsakys, kai jis gyvyb atima dviem ar daugiau moni. Tai atvejai, kai dl kaltininko neatsargumo na ne vienas mogus ir tai yra vienos, o ne keli veik padarinys. Straipsnio treioje dalyje nustatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidiant teiss akt

nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Reikia nustatyti konkreias elgesio saugumo taisykles, kurias paeidus bent vienam asmeniui neatsargiai buvo atimta gyvyb. Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgi yra numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, kai tai padaroma dl tam tikr speciali teiss akt paeidim (278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis, kuriame numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidus konkreius specialius teiss aktus, tai kaltininkui turi bti taikomas ne BK 132 str. 3 d., bet konkretus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios norm konkurencija. Sukurstymas nusiudyti arba privedimas prie saviudybs (BK 133 str.) Ankstesniame BK buvo BA tik u privedim prie saviudybs. Naujajame atsirado objektyvusis poymis sukurstymas nusiudyti. Saviudyb gyvybs atmimas sau nra nusikaltimas. Todl nra nusikaltimas ir pasiksinimas nusiudyti. Padjimas nusiudyti negali bti laikomas bendrininkavimu darant nusikaltim. io nusikaltimo pavojingumas yra tas, kad kitas asmuo paskatina bet kokiomis formomis mog atimti gyvyb sau. Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra bet kuris fizinis asmuo(14m.). Taiau jei sukurstomas nusiudyti maametis ar nepakaltinamas asmuo, tai kaltininkas atsako pagal BK 129 str. u tyin nuudym (nuudymas nukentjusiojo rankomis). Objektyvioji pus J apibdina dvi alternatyvios veikos: Sukurstymas nusiudyti. Tai yra privedimo prie saviudybs ris, kai to pasiekiama ne iauriu i r ne klastingu elgesiu, o kitais bdais: kalbinjimu, raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Taiau tie argumentai neturi tapti grasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie saviudybs. Sukurstymas nusiudyti galimas tais atvejais, kai mint nusiudyti inicijuoja nukentjusiajam pats kaltininkas, arba galimas ir tais atvejais, kai kaltininkas tik paskatina nukentjusiojo ketinim nusiudyti. Sukurstymas nusiudyti yra materiali nusikaltimo sudtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis pats sau atima gyvyb. (tik tiesiogine tyia). Jei kaltininkas sukurst asmen nusiudyti, taiau tas asmuo dl kakoki prieasi nenusiud, tai tokiu atveju yra pasiksinimas padaryti nusikaltim. Taip pat kaip pasiksinim reikt laikyti nepavykus sukurstym. Pagal dstytoj is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis realizavo savo ketinim nusiudyti nepriklausomai nuo to, ar jam pavyko, ar nepavyko atimti sau gyvyb. Asmen sukurstyti nusiudyti galima tik veikimu. Subjektas- Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Privedimas prie saviudybs. Pagal dstytoj sukurstymas nusiudyti yra vienas i galim privedimo prie saviudybs atvej. Tai asmens veika, dl kurios kitas mogus atima sau gyvyb. Privedimu prie saviudybs pripastamos tik veikos, kurios yra susijusios su iauriu ar klastingu kaltininko elgesiu nukentjusiojo atvilgiu. iaurus elgesys tai muimai, kankinimai, sualojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteistus ar eminanius veiksmus. Taip pat jis gali pasireikti ir tuo, kad nukentjusiajam ar jo artimiesiems yra grasinama. Klastingas elgesys tai iorikai neiaurus, taiau apgaulingas, skaudinantis, dvasikai lugdantis kit mog elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentjusysis atima sau gyvyb. Galimi atvejai, kai nukentjusiajam neigiama situacija susidaro dl teist kito asmens veiksm. Subjektasnukentjusysis 14m., kaltinamasis 16m. Labai svarbu rodyti, kad btent kaltininko veikos nulm nukentjusiojo apsisprendim atimti

gyvyb sau. Subjektyvioji pus Gali bti padaromas tik tyia. iuo atveju kaltininkas nukentjusiojo atvilgiu atlieka tam tikras veikas, jis suvokia ir numato, kad dl jo veik nukentjusysis gali nusiudyti ir tiesiogins tyios atveju to nori, o netiesiogins tyios atveju nors to nenori, taiau smoningai leidia tam atsirasti. Privedimas prie saviudybs gali pasireikti tam tikru iauriu elgesiu. iauriai elgdamasis, kaltininkas nukentjusiajam gali padaryti vairaus masto sveikatos sutrikdymus. Jei padaro sunk ar nesunk sveikatos sutrikdym, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip ito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo mogaus sveikatai sutaptis. Padjimas nusiudyti (BK 134 str.) Privilegijuotas . Turi bti beviltikai sergantis mogus ir jo praymas. Reikia skirti eutanazij nuo padjimo nusiudyti. Eutanazija tai nuudymas i pasigailjimo. Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji eutanazijos rys. Pasyvioji eutanazija yra tada, kai asmeniui, kuriam btinas tam tikras gydymas, kad jis igyvent, toks gydymas nra teikiamas. Tai tam tikras neveikimas, kai asmuo mirta. Nukentjusysis turi pats ireikti vali, kad jam nebt teikiama medicinin pagalba. Aktyvioji eutanazija tai atvejai, kai asmuo tam tikrais aktyviais veiksmais sunkiai serganiam asmeniui atima gyvyb. Daugelyje valstybi u aktyvij eutanazij baudiama kaip u nuudym. Slygos, kurios turt bti, jeigu padjimas nusiudyti bt dekriminalizuotas: 1. Turi bti nustatyta, kad nukentjusysis serga sunkia, nepagydoma liga, kurios neivengiamas padarinys yra nukentjusiojo mirtis ir tai turi nustatyti kompetentinga medik komisija; 2. Turi bti nukentjusiojo laisvas apsisprendimas. Jei jis negali ireikti savo valios, tai gali bti ireikta artimj valia; 3. Gyvybs atmim nukentjusiajam turi nulemti atitinkami tokios veikos tikslai ir motyvai. Motyvas yra gailestis, o tikslas yra asmens ivadavimas nuo kani. Objektas Kito mogaus gyvyb. Nukentjusiuoju yra beviltikai sergantis mogus. Objektyvioji pus Pasireikia padjimu nusiudyti. iuo atveju padjimas nusiudyti gali bti intelektualus ir fizinis. Intelektualus tai patarimai, kokiomis priemonmis, kokiu bdu, kur ir kaip bei kada nusiudyti. Fizinis padjimas tai tam tikr priemoni parpinimas, slyg sudarymas, klii paalinimas. Kaltininkui is straipsnis gali bti taikomas tik tada, kai yra nukentjusiojo praymas. Jei asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, kurie atima nukentjusiojo gyvyb jo praymu, tai jam bus taikomas BK 129 str. Viena nuomon ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atliko tam tikrus padjimo veiksmus. Antra nuomon ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentjusysis nusiud. Dstytojas sutinka su pirma nuomone. Subjektas Fizinis pakaltinamas nuo 16 met. Subjektyvioji pus Padaroma tyia. Asmuo suvokia, kad savo veika padeda nusiudyti. Motyvai ir tikslai neturi reikms.

4. Tema. Nusikaltimai mogaus sveikatai. (3 savait) Literatra: 1.BK 135-141 str.; 2.BK Komentaras, II-as tomas, psl. 132-147. 4. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 61 80. Samprata Nusikaltimais sveikatai faktikai pripastami labai vairaus laipsnio ir pobdio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str. BA numatyta ne tik u tam tikr sveikatos sutrikdymo r, bet ir u fizinio skausmo suklim. Pagal pavojingumo laipsn ir pobd iame skyriuje iskiriamos tris sveikatos sutrikdymo rys: sunkus, nesunkus ir neymus sveikatos sutrikdymas. Jie skiriasi vienas nuo kito pagal sveikatos sutrikdymo mast. Visus sveikatos sutrikdymus galima suskirstyti tam tikras ris pagal kalts formas: tyiniai ir neatsargs. BA u neatsarg sveikatos sutrikdym atsiranda, kai padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 136 str. yra iskiriamas sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus. Rin sudtis Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus sveikata. Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas mogaus sveikatai. Bet tam tikrais atvejais ksinimasis savo sveikat gali bti laikomas kitos NV (vengimas atlikti karo tarnyb) poymiu. Nukentjusysis yra kitas mogus nepriklausomai nuo fizini, psichini savybi, amiaus ir t.t. Objektyvioji pus i nusikaltim objektyvioji pus pasireikia i esms sveikatos sutrikdymu. O BK 140 str. ir fizinio skausmo suklimu. Sveikatos sutrikdymas tai mogaus sualojimas ar susargdinimas, paeidiant jo kno audini, organ vientisum ar sutrikdant j funkcijas. Sualojimas tai mogaus kno audini ar organ anatominio vientisumo ar j funkcij paeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Susargdinimas tai mogaus organizmo funkcij sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu ar nesuteikiant btinos medicinos pagalbos. Minti sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra materialiosios nusikaltim sudtys. Btinaisiais i nusikaltim poymiais yra tam tikri padariniai. Nusikaltimai laikomi baigtu nuo momento, kai nukentjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata. Subjektas Tai fizinis asmuo. O u BK 137 str. 3 d. numatyt veik gali bti traukiamas ir JA. U visus nusikaltimus sveikatai, iskyrus tyin sunk sveikatos sutrikdym (nuo 14 met), BA asmeniui atsiranda nuo 16 met. Subjektyvioji pus Dauguma nusikaltim mogaus sveikatai yra padaromi tyia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi ir neatsargiai. Nusikaltimai mogaus sveikatai tai neteistas, be tyios atimti gyvyb alos padarymas kito mogaus sveikatai, paeidiant mogaus kno audini vientisum ar j funkcijas. Kai nukentjusiajam jo sveikata sutrikdoma jam praant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kai

nukentjusiajam jo praymu padaromas tik neymus sveikatos sutrikdymas (tokia vyraujanti nuomon). Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas mogaus sveikatai ir btent, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, nukentjusiajam pagal mast padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai. iame straipsnyje statym leidjas apibria tuos padarinius, kurie atsiranda padarius sunk sveikatos sutrikdym. Ir btent bent vieno, i iame straipsnyje nurodyt padarini, buvimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkiu sveikatos sutrikdymu yra pripastamas sualojimas ar susargdinimas, dl kurio: 1. mogus neteko regos. Regos netekimas tai arba visikas aklumas, arba abiej aki regos susilpnjimas. Kai asmuo praranda regjim viena akimi, tai (ne)gali(?) bti traktuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taiau kaip bendrojo ar profesinio darbingumo netekimas. 2. mogus netenka klausos. Tai visikas kurtumas arba abiej aus klausos susilpnjimas. 3. mogus netenka kalbos. Tai negaljimas reikti mini suprantamais odiais. 4. mogus netenka vaisingumo. Tai yra lytins veiklos sutrikimas, kuris atima gebjim natraliu bdu apvaisinti, pastoti, ineioti ar gimdyti. 5. moteris netenka ntumo. Ntumo trukm reikms neturi. 6. mogus sunkiai suluoinamas. Tai yra labai sunks sualojimai, susargdinimai arba j sukeltos komplikacijos. Tai tokie suluoinimai, kurie, nesuteikus skubios medicinins pagalbos, gali baigtis nukentjusiojo mirtimi. 7. mogus suserga sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, kuri realiai gresia gyvybei. Pastarasis poymis apima tik ilgai trunkani lig. Sunkios nepagydomos ligos tai: IV, stablig, maras, raupai ir pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan. 8. mogus susargdinamas ilgai trunkania liga, kuri stipriai sutrikdo mogaus psichik. 9. mogus praranda didel dal profesinio ar bendro darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir daugiau procent tokio darbingumo. Bendras darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti nereikia speciali gdi, kvalifikacijos. Profesinis darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti reikia speciali gdi, kvalifikacijos. 10. mogaus knas yra nepataisomai subjaurotas. T fakt, ar knas yra subjaurotas nepataisomai, sprendia medikai. O t fakt, ar knas yra subjaurotas, ar ne, sprendia asmuo, taikantis BK straipsn. Vertinant tai, ar knas buvo subjaurotas, ar ne, reikia atsivelgti : 1) pat sualojim pobd ir laipsn ir 1) kaip tuos sualojimus vertina pats nukentjusysis. BK 135 str. 2 d. nustato i veik kvalifikuojanius poymius. Jie identiki nuudym kvalifikuojaniams poymiams. 9 punktas nustato sualojim dl savanaudik paskat. iuo atveju kaltininko veik, kai sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas plimo metu, reikia kvalifikuoti kaip plimo ir kaip kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (LAT praktika). Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) Poymiai tokie patys kaip ir nuudymo labai susijaudinus. Skiriasi tik padariniai. Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 137 str.)

is straipsnis susideda i keturi dali. Pirmoje dalyje numatyta bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo norma. Nesant joki kitu poymi. Nuo tyinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kalts forma. Kai yra nusikalstamas pasitikjimas, tai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kitam asmeniui sunk sveikatos sutrikdym, taiau lengvabdikai tikisi to ivengti. Kai yra nusikalstamas nerpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dl jo veikos nukentjusiajam gali bti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turi ir gali tai numatyti. Antroje dalyje numatyta grietesn BA tam, kas dl neatsargumo sualojo ar susargdino du ar daugiau moni (gali bti vienas susargdintas, o kitas sualotas). Treioje dalyje yra numatyta pati grieiausia atsakomyb tam, kas padar sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, paeisdamas teiss akt numatytas elgesio saugumo taisykles. U toki veika gali bti baudiamas ir JA. Reikia surasti tok teiss akt, kurio reikalavimai buvo paeisti. Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) Objektas Kito mogaus sveikata. Objektyvioji pus mogaus sualojimas ar susargdinimas. Nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal padarinius. Lyginant su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukelia BK 135 str. numatyt padarini. Nesunkus sveikatos sutrikdymas paprastai nesukelia toki padarini, kurie yra pavojingi mogaus gyvybei. Tai labai vairs sveikatos sutrikdymai, pvz. tai tam tikras regjimo, kalbos, klausos sutrikdymas arba tam tikras kno anatominio vientisumo paeidimas.. Nesunk sveikatos sutrikdym reikia skirti nuo neymaus sveikatos sutrikdymo. BA u neym sveikatos sutrikdym numatyta BK 140 str. Lyginant su neymiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas sukelia sunkesnius padarinius. Neymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai nukentjusysis dl tokio sutrikdymo serga ne daugiau kaip 10 dien. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dien laikotarpiui. Taip pat nuo neymau s sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysis praranda darbingumo. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai prarandama nuo 5 iki 30 procent darbingumo. Kai yra neymus sveikatos sutrikdymas, prarandama iki 5 procent darbingumo. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysis serga dien ir koki dal darbingumo praranda. Bendrai apibdinant nesunk sveikatos sutrikdym nusikaltim mogaus sveikatai sistemoje, reikia paymti, kad pagal pavojingum, kur i esms lemia padariniai, is nusikaltimas yra maiau pavojingas u sunk sveikatos sutrikdym, taiau pavojingesnis u neym sveikatos sutrikdym Galimos situacijos, kai nukentjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taiau dl tam tikr prieasi atsiranda sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Pvz. nesuteikimas skubios medicinins pagalbos. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas dl komplikacij perauga sunk sveikatos sutrikdym dvi nuomons: 1. turi bti kvalifikuojama atsivelgiant tik tyios kryptingum (atsako tik u nesunk sveikatos sutrikdym) 2. kaltininkas atsako u tyin nesunk sveikatos sutrikdym ir u sunk sveikatos sutrikdym, padaryt neatsargiai. Taigi pagal sutapt.

A. Abramaviius laikosi pirmosios nuomons. Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantys poymiai. Jie tokie patys kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 139 str.) Pirmoje dalyje numatytas paprastas nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo. Antroje dalyje numatyta grietesn BA. Treioje dalyje numatyta BA, kai sveikatos sutrikdymas padaromas dviems ir daugiau moni. Iki naujojo BK u toki veik buvo baudiama ir tada, kai dl eismo vykio, paeidus taisykles, nukentjusiajam buvo padaromas apysunkis kno sualojimas. Naujajame BK u toki veik (281 str.) nebuvo atskirai numatyta BA u eismo vyk, dl kurio buvo nesunkiai sutrikdoma mogaus sveikata. Vliau 281 str. papildytas. Fizinio skausmo suklimas arba neymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) BA numatyta u dvi veikas: 1. fizinio skausmo suklim ir 2. neym sveikatos sutrikdym. Materialioji sudtis. Objektas mogaus kno nelieiamumas ir sveikata. Objektyvioji pus Ji pasireikia tuo, kad kaltininkas, mudamas ar kitaip smurtaudamas sukelia mogui fizin skausm ar neymiai j sualoja arba trumpam susargdina. Taigi objektyvij pus apibdina tam tikri veiksmai, padariniai ir prieastinis ryys tarp veiksm ir padarini. is nusikaltimas pasireikia muimu ar kitokiu smurtavimu. Muimas ar kitoks smurtavimas tai poveikis mogaus kn siekiant sukelti fizin skausm. Gali bti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz. smogimas ranka, kietu daiktu ir kt. svarbu, kad ie veiksmai nesukelt nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo padarini. Veika padaroma tik veikimu. Btinas io nusikaltimo poymis yra tam tikri padariniai, kurie atsiranda dl muimo ar smurtavimo. Gali atsirasti alternatyvs padariniai, kuri bent vieno atsiradimas leidia kaltininko veik kvalifikuoti pagal straipsn: 1. Fizinio skausmo suklimas arba 2. Neymus sualojimas ar trumpas susargdinimas. Nekentjusysis serga ne ilgiau kaip 10 dien arba netenka 5 procent darbingumo. Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai. Nusikaltim kvalifikuoja tai, kad veika padaryta maameiui arba kankinant. Kankinimas smurtauta buvo ilgai, buvo sukeliamas ne tik fizins, bet ir moralins, dvasins kanios. 5. Tema. Nusikaltimai, pavojingi mogaus sveikatai ir gyvybei. (4 savait) Literatra: 1.BK 142-145 str.; 2.BK Komentaras, II-as tomas, psl. 147-156. 3. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 81 103.

Tai specifiniai nusikaltimai. ala kito mogaus sveikatai ar gyvybei tiesiogiai nra padaroma. Darant iuos nusikaltimus kyla tik grsm tokiai alai atsirasti. Neteistas abortas (BK 142 str.) Materialioji sudtis. Abortas tai dirbtinis moters ntumo nutraukimas, t.y. mogaus gemalo vaisiaus sunaikinimas iki naujagimio gimimo. Abortas pasireikia tam tikru poveikiu moters organizm ar gemal, kurio padarinys yra negimusio vaisiaus tis. Lietuvoje abortai yra leidiami. Pagal BK 142 str. BA atsiranda tik u neteist abort. Neteistas abortas tai: 1. Abort padaro asmuo, neturintis teiss j daryti. 2. Abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje. 3. Abortas padaromas esant kontraindikacij. Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvyb. Pavojingumas yra tas, kad paeidiant aborto darymo taisykles padidja alos moters sveikatai ar gyvybei atsiradimo grsm. Nukentjusiuoju yra nia moteris. Objektyvioji pus Neteisti abortai gali bti daromi tik aktyviais veiksmais (veikimu). Btinuoju poymiu yra tam tikr padarini atsiradimas. Btent neteistas abortas yra laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai yra dirbtinai nutraukiamas moters ntumas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai abortas daromas nukentjusiosios praymu. Jei daromas prie jos vali, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Subjektyvioji pus Abortas padaromas tik tyia. Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turiniam teis daryti abortus, atsiranda, kai abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje, arba buvo kontraindikacij darant abort. Kontraindikacijos tai tam tikros prieastys, kurioms esant aborto operacija apskritai negalima. Paprastai tai tam tikros nukentjusiosios ligos. Joms priskiriamas ir dvylik savaii virijantis ntumas. Pagal galiojanius teiss aktus gydytojas, turintis teis daryti abortus, yra asmuo, baigs auktj medicinos moksl ir turintis akuerio ginekologo specializacij. Formuluot ne sveikatos prieiros staigoje reikia, kad aborto operacija gali bti daroma tik tam tikslui pritaikytose patalpose. Antroje dalyje BA numatyta sveikatos prieiros specialistui, neturiniam teiss daryti aborto operacij, kuris ias operacijas padar sveikatos prieiros staigoje. Tai vis kit, iskyrus akuerio ginekologo, specializacijos gydytojai. Tai ir vidurinysis medicinos personalas (pvz. med. sesels). Jei minti asmenys aborto operacij padaro ne sveikatos prieiros staigoje, tai jie atsako pagal io straipsnio treij dal. Treioje dalyje BA nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operacij ir tam neturi teiss. Galimos situacijos, kai padarius neteist abort, nukentjusioji mirta arba sutrikdoma sunkiai sveikata, tai tada veika kvalifikuojama kaip neteisto aborto ir atitinkamo nusikaltimo sutaptis. Neteistas abortas apima neym ir nesunk sveikatos sutrikdym, o sunk neapima. Privertimas daryti neteist abort (BK 143 str.) Tai specialioji norma BK 148 str. atvilgiu.

Objektas Nios moters sveikata arba gyvyb. Kai darant nusikaltim ir naudojant psichin prievart, grasinama paskleisti asmens orum ar garb eminani informacij, papildomu io nusikaltimo objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusioji yra nia moteris. Objektyvioji pus Ji pasireikia privertimu ni moter darytis neteist abort. Objektyvij pus apibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys. Veika tai psichins prievartos panaudojimas nios moters ar jos artimj atvilgiu, siekiant priversti ni moter darytis neteist abort. Psichin prievarta iuo atveju naudojama nukentjusiosios ar jos artimj atvilgiu. Pabrtina, kad tokia psichine prievarta siekiama ni moter darytis ne apskritai abort, o btent neteist abort, u kur baudiama pagal BK 142 str. Jei moteris veriama darytis apskritai abort, tai paprastai tokia veika kvalifikuojama kaip mogaus veiksm laisvs varymas pagal BK 148 str. Psichin prievarta ioje nusikaltimo sudtyje tai grasinimas reikalavimo darytis neteist abort nevykdymo atveju padaryti alos nukentjusiosios ar jos artimj interesams. is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nia moteris dl psichins prievartos pasidaro abort. Jei psichin prievarta buvo panaudota, taiau moteris nesutiko pasidaryti neteist abort, tai tokiu atveju bus pasiksinimas padaryt nusikaltim. Subjektas Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 met. Subjektyvioji pus Tyinis nusikaltimas. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144 str.) Sudtis formali. Objektas Kito mogaus gyvyb. Pavojingumas tas, kad nukentjusysis paliekamas tokioje bsenoje, kai jo gyvybei kyla rimtas pavojus. Nukentjusiuoju yra toks mogus, kurio gyvybei gresia pavojus. Nukentjusysis turi bti pavojingoje gyvybei padtyje. Pavojinga gyvybei padtis yra tokia kritin situacija, kai mogui gresia realus mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo atsitikimo ir pan. ir jam aikiai reikalinga neatidliotina pagalba. iuo atveju pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir mogus negali jo paalinti savo jgomis. Objektyvioji pus Padaromas neveikimu, t.y palikimu be pagalbos mogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. is poymis BK 144 str. apibdinamas nepagelbjimo svoka. Nepagelbjimas pagal BK 144 str. tai pirmins, btinos ir neatidliotinos pagalbos nukentjusiajam nesuteikimas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, jeigu asmuo turi galimyb toki pagalb nukentjusiajam suteikti. Jeigu tokios galimybs nra, tai asmuo apie susidariusi padt privalo praneti atitinkamoms institucijoms. Jei jis nepranea, tai toks asmuo atsako pagal straipsn. Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentjusiajam suteikia pirm ir btin pagalb. Jeigu i pagalba nukentjusiajam nepadjo, asmuo, suteiks toki pagalb, negali bti traukiamas BA pagal straipsn. io nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi tai, ar asmuo pagalb suteik tinkamai ar netinkamai. Bet reikia kiekvien situacij vertinti individualiai. Laikomas jis baigtu nuo to momento, kai kaltininkui atsiranda pareiga pagelbti, o is nevykdo tokios pareigos. Jeigu dl ios veikos nukentjusiajam atsiranda tam tikri padariniai, tai kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal keli straipsni sutapt.

Subjektas Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau jis turi turti tam tikrus specialius poymius. Taigi subjektu gali bti tik asmuo, kuris arba turjo pareig rpintis nukentjusiuoju, arba pats sukl pavoj mogaus gyvybei. Pareiga rpintis nukentjusiuoju gali bti nustatyta statyme arba kilti dl asmens profesijos. i pareiga rpintis gali atsirasti ir dl tam tikr konkliudentini veiksm. Subjektyvioji pus Padaromas tik tiesiogine tyia. Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus terorizavimas (BK 145 str.) BA numatyta iame straipsnyje u du skirtingus nusikaltimus, t.y. u grasinim nuudyti ir u mogaus terorizavim. Formalioji sudtis. Pagal pirm dal. Objektas Kito mogaus gyvyb ir sveikata, psichin ir fizin sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra psichikai traumuojamas. Objektyvioji pus J apibdina tam tikr aktyvi veiksm padarymas: grasinimas nuudyti mog ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat. Grasinimas tai kaltininko aktyvs veiksmai, kuriais praneama nukentjusiajam, kad jis bus nuudytas arba sunkiai sualotas ar susargdintas. Tai gali bti padaryta odiu, ratu, gestais ir kitais vairiais bdais. Toks grasinimas gali bti isakytas nukentjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, ar vieai pareikiant. BA atsiranda tik tada, kai grasinimas yra realus. BA atsiranda tada, kai yra rimto pagrindo manyti, kad is grasinimas bus realizuotas. Tokiu atveju reikia atsivelgti kaltininko ir nukentjusiojo santykius, grasinimo motyvus ir tai, kaip tuos grasinimus suprato pats nukentjusysis. Grasinimas turi bti nukreiptas prie konkret asmen ar konkrei asmen grup. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareikimo. Kiti mano, kad baigtas yra tada, kai apie grasinim suino nukentjusysis. Dstytojas nesutinka Subjektas Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Subjektyvioji pus Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs. Pagal antr dal. Objektas Kito mogaus gyvyb ir sveikata bei turtas. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra psichikai traumuojamas. Objektyvioji pus Terorizavimas tai tam tikr veiksm atlikimas mogaus atvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitoki pavojing gyvybei, sveikatai ar turtui veik. Tai padaroma tik aktyviais veiksmais, kai nukentjusiajam praneama apie mint veik padarym. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minto grasinimo pareikimo. Formali sudtis. Paprastai mogaus terorizavimas reikia tam tikros veiksm visumos padarym, o ne kaip vienkartinis veiksmo padarym. Asmuo baudiamas pagal i dal ir tada, kai jis sistemingai baugino mog, naudodamas psichin

prievart. Sisteminingumas reikia, kad bauginama ne maiau kaip tris kartus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai trei kart atliko bauginimo veiksm. Subjektas Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Subjektyvioji pus Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs. Jeigu iame straipsnyje nurodyti grasinimai yra gyvendinami, tai jis atsako pagal kitus BK straipsnius. Ir is straipsnis neinkriminuojamas. 6. Tema. Nusikaltimai mogaus laisvei. ( 5 savait) Literatra: 1. BK 146 - 148 str.; 2. BK Komentaras, II-as tomas, psl. 159 177; 3. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 104 131. 4. Byla Siliadin v. France. Nusikaltim mogaus laisvei samprata mogaus laisv yra konstitucin vertyb. Konstitucijoje yra tvirtintas mogaus laisvs nelieiamumo principas. Tik 1998 metais BK buvo papildytas straipsniu, reglamentuojani atsakomyb u mogaus anta. Ir naujame BK nusikaltimais laisvei yra laikomos ne tik veikos, kuriomis siekiama fizikai suvaryti mogaus laisv pasirinkti buvimo viet, bet ir tos, kuriomis siekiama priversti asmen elgtis pagal kaltininko norus. Riniai poymiai Objektas Vis nusikaltim objektas yra mogaus laisv. Konkreiai tai mogaus laisv pasirinkti kaip elgtis, skaitant ir mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Tam tikrais atvejais kaltininkas grasina panaudoti smurt, o tam tikrais atvejais ir panaudoja. Fakultatyviniu objektu gali bti ir mogaus sveikata. Kai yra daromi nusikaltimai mogaus laisvei, tai papildomu objektu yra ir mogaus garb bei orumas (pagal dstytoj). Nukentjusiuoju gali bti bet kuris mogus nepriklausomai nuo lyties, socialins padties ir kt. Tais atvejais, kai yra paeidiama maamei vaik laisv, tai kaltininko veika paprastai klasifikuojama pagal BK 23 skyriaus straipsnius. Objektyvioji pus Paprastai padaromi veikimu. Sudtys formalios. statym leidjas i nusikaltim pabaigtum sieja su tam tikr veiksm, susijusi su mogaus laisvs suvarym, atlikimu. Bendriausia prasme nusikaltim mogaus laisvei objektyviuosius poymius apibdina veikos, susijusios su mogaus laisvs pasirinkti norim elges, suvarymu.

Subjektas Tai fizinis asmuo nuo 16 met. Jei mintas veikas padaro valstybs tarnautojai pasinaudodami savo pareiginiais galiojimais, tai j veikos kvalifikuojamos pagal straipsnius, numatanius atsakomyb u nusikaltimus tarnybai. 2004 liepos 5 dien BK padarytas pakeitimas, pagal kur gali bti baudiamas ir JA u mogaus laisvs varym. Subjektyvioji pus Visi nusikaltimai mogaus laisvei yra tyiniai nusikaltimai. Neteistas laisvs atmimas (BK 146 str.) Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus laisv. Konkreiai iuo nusikaltimu yra paeidiama mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti tik asmuo nuo 14 met. Kitu atveju tai veika bus kvalifikuojama pagal BK 156 str. vaiko pagrobimas. Objektyvioji pus is nusikaltimas pasireikia neteistu laisvs atmimu mogui. Neteistas laisvs atmimas gali pasireikti labai vairiai: mogaus pagrobimu, sulaikymu, udarymu, laikymu apibrtoje vietoje ar kt. BA atsiranda tik u neteist laisvs atmim. Visi ie veiksmai bus neteisti, jei jie daromi prie asmens vali. Tam tikrais atvejais laisvs atmimas prie asmens vali negali bti pripastamas neteistu (areto, sumimo ir kt. atvejai). BA pagal BK 146 str. atsiranda tik tada, kai neteistas laisvs atmimas neturi mogaus pagrobimo kaip kaito poymio. Jei mogui neteistai laisv atimama pagrobiant j kaip kait, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 252 str. Kartais neteistas laisvs atmimas yra kit sunkesni nusikaltim poymis (plimas). Neteistas laisvs atmimas gali bti atviras arba slaptas, gali bti panaudojama apgaul, gali bti ir smurtinis neteistas laisvs atmimas. Bendra taisykl ta, kad neteistas laisvs atmimas yra laikomas baigtu, kai nukentjusysis neturi galimybs laisvai pasirinkti savo buvimo vietos. O kiekvienu konkreiu atveju reikia atsivelgti tai, kokiu veiksmu buvo padarytas neteistas laisvs atmimas. Yra formali nusikaltimo sudtis. Subjektas Gali bti privatus asmuo nuo 16 met, o taip pat valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, veiks kaip privatus asmuo. Jei nusikaltim pastarieji padaro pasinaudoj savo tarnybine padtimi, tai j veika kvalifikuojama kaip piktnaudiavimas. Subjektyvioji pus Tai tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad jis kitam asmeniui neteistai atima laisv. io nusikaltimo kvalifikuojantys poymiai (BK 146 str. 2 d. ir 3d.): 1. smurto panaudojimas. Jis reikia, kad neteistai atimant laisv prie pat nukentjusj, o tam tikrais atvejai ir prie kitus asmenis buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas. Smurtas gali bti naudojamas ir po to, kai asmuo yra pagrobtas. Jeigu naudojant smurt asmeniui yra padaromas neymus sveikatos sutrikdymas, tai is straipsnis apims tok sutrikdym. O jei bus padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai veika kvalifikuojama pagal sutapt. 2. pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai suklimas. Jis gali kilti tiek dl asmens pagrobimo, sulaikymo bdo, tiek dl laikymo nelaisvje slyg. Jeigu dl neteisto laisvs atmimo

bdo atsirado tam tikri padariniai nukentjusiojo sveikatai ar gyvybei, tai veika kvalifikuojama kaip sutaptis. 3. laikymas nelaisvje ilgiau nei 48 valandas. 4. neteistas nukentjusiojo udarymas i psichiatrijos ligonin ne dl ligos. Nukentjusiuoju iuo atveju yra mogus arba apskritai nesergantis jokia liga, arba sergantis tokia liga, dl kurios neturi bti apribota laisv. Jame nustatyta, kad jei asmuo serga psichikos liga, tai j toki ligonin j galima udaryti tik su jo globjo sutikimu. Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai nukentjusysis neteistai udaromas psichiatrijos ligonin ir tsiasi tol, kol yra laikomas ioje ligoninje. Subjektu gali bti tik tas asmuo, kuris priima sprendim dl neteisto asmens udarymo psichiatrijos ligonin (gydytojas). O artimieji, globjai, ku rie savo veiksmais prisideda prie udarymo, turt bti laikomi organizatoriais arba kurstytojais. Padaromas tiesiogine tyia. Visada reikia rodyti, kad gydytojas udar asmen ligonin smoningai suvokdamas, kad tas asmuo neserga tokia liga, dl kurios j btina udaryti. Prekyba monmis (BK 147 str.) Formalioji sudtis. Objektas is nusikaltimas pasireikia tuo, kad su mogumi yra elgiamasi kaip su daiktu, juo yra disponuojama. Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus laisv. iuo atveju paeid iama mogaus teis laisvai pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti abiej lyi asmenys, sulauk 14 met. Jei asmenys jaunesni nei 14 met, tai veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas vaikui ir eimai. Objektyvioji pus iuo nusikaltimo objektyvij pus apibdina tam tikri alternatyvs kaltininko veiksmai: 1. Asmens pardavimas. Pardavimas yra mogaus atlygintinas perdavimas kitam mogui, j grupei ar atitinkamai staigai ir pan. iuo atveju pardavjas sipareigoja kitai aliai u atitinkam pinig sum perduoti mog. 2. Kitoks asmens perleidimas. Tai bet koks mogaus perdavimas treiajam asmeniui. mogaus atidavimas u skol, paslaug, kaip dovan ir kt. 3. Asmens pirkimas. Tai asmens atlygintinas mogaus gijimas. Kai yra asmens pirkimas ar pardavimas, tai visais atvejais nukentjusiojo asmens sutikimas ios veikos kvalifikavimui neturi. 4. Kitoks asmens gijimas. Subjektas Subjektu gali bti fizinis asmuo, sulauks 16 met. Galimi atvejai, kai prekyba monmis usiiminja asmenys, dirbantys valstybs tarnyboje, tai tokie asmenys atsakys u nusikaltim valstybs tarnybai. Subjektyvioji pus Tai tyinis nusikaltimas ir padaromas tik tiesiogine tyia. Btinuoju io nusikaltimo poymiu yra specialus tikslas. BA atsiranda tik tada, kai mintos veikos padaromos turint tiksl gauti turtins ar kitokios asmenins naudos. Turtin nauda tai mint veiksm atlikimas siekiant pinig, materialini vertybi ar kitos materialins naudos. Kita asmenin nauda tai bet kokia nauda sau. Tik vienu atveju gijimas nra iuo nusikaltimu: kai mogus gyjamas siekiant j ilaisvint. Inaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms (1471)

is nusikaltimas tarptautinio pobdio. Objektas- mogaus laisv pasirinkti, dirbti darb ar jo nedirbti, teis pasirinkti konkret darb. Reikms veikos kvalifikavimui neturi ar asmuo veriamas dirbti legaliai ar nelegaliai, ar mokamas atlygis ar ne. Fizinis smurtas turi bti nukentjusiojo valios palauimo priemone. Tais atvejais, kai nukentjusiajam fizinio smurto panaudojimu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ar atimama gyvyb, kaltininko veika kvalifikuojama atitinkamai kaip inaudojimo prievartiniam darbui ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuudymo ar neatsargaus gyvybs atmimo sutaptis. Sudtis formali. Veika laikoma baigta nuo veiksm atlikimo momento. Bdinga tiesiogin tyia. Subjektas asmuo sulauks 16, arba JA. mogaus veiksm laisvs varymas (BK 148 str.) Tai yra bendroji nusikaltim mogaus laisvei norma. Nes nustato BA u bet kok mogaus laisvs varymus (pirkim, pardavim, neteist laisvs atmim ir kt.) Objektas iuo nusikaltimu ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo elges. Darant nusikaltim yra visada naudojama psichin prievarta ir dl to mogus veriamas elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. Tai ne tik fizini veiksm ribojimas, bet ir norimo elgesio suvarymas. Objektyvioji pus Objektyvij pus apibdina veika ir bdas. Veika - tai kaltininko reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas. Toks reikalavimas yra paremtas psichins prievartos panaudojimu (tai veikos bdas). ioje nusikaltimo sudtyje atitinkamas reikalavimas gali bti ireikiamas ir odiu, ir ratu, ir konkliudentiniais veiksmais, tiesiogiai ar per tarpininkus. Darant i veik reikalaujama: arba atlikti neteistus veiksmus, arba susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym. Reikalavimas atlikti neteistus veiksmus gali pasireikti reikalavimu padaryti nusikaltim, administracin teiss paeidim arba kitok teiss paeidim. Jeigu kaltininkas reikalauja, kad nukentjusysis padaryt tam tikr nusikalstam veik, tai jo veiksmai dar turi bti kvalifikuojami ir kaip kurstymas padaryti nusikaltim. Taigi sutaptis. Jeigu nukentjusysis padaro dl kaltininko reikalavimo konkret nusikaltim, tai jis traukiamas atsakomybn u io konkretaus nusikaltimo padarym. BA atsakomyb pagal straipsn atsiranda tik tada, kai reikalavimai paremti psichins prievartos panaudojimu. Tai yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti al nukentjusiojo asmens ar jo artimj interesams. ala gali bti labai vairi: sumuimas, sualojimas, atskleisti kompromituojanias inias ir pan. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pateiktas reikalavimas, grindiamas grasinimu. Baigtinumui reikms neturi, ar nukentjusysis vykd t reikalavim ar ne. Gali atvejai, kai kaltininkas realizuoja savo grasinimus. Tai paprastai tokie atvejai yra kvalifikuojami kaip nusikaltim sutaptis. Dstytojo manymu, kai yra neymus sveikatos sutrikdymas, tai nebus sutaptis. Subjektas Juo gali bti pakaltinamas asmuo nuo 16 met. Taip pat gali bti ir juridinis asmuo. Subjektyvioji pus Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui neturi. Reikia nustatyti ar mogaus laisvs varymas neturi bti kvalifikuojamas pagal kitus straipsnius, nes i norma yra bendroji kit norm atvilgiu.

7. Tema. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai dorovei. (5 savait) 307str. Pelnymasis i kito asmens prostitucijos. Objektas-dorov, gyvenimo visuomenje ir elgesio normos. Objektyvieji poymiai 1)pajam turjimas i kito asmens prostitucijos 2)svadavimas prostitucijai. Prostitucija- lytini santyki tenkinimas u pinigus ar kitoki turtin naud. Svadavimas prostitucijai- tai tarpininkavimas prostitucija usiimanio asmens ir kito asmens, suvedant juos lytikai santykiauti. Turi bti tstinis susitarimas. Sudtis formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradjo gauti pajamas arba suvedinti. Subjektyvioji pus tiesiogin tyia ir pelnymosi tikslu. Subjektas 16m. asmuo bei JA. 2dalis. Objektyvieji poymiai : 1) prostitucijos organizavimas 2)vadovavimas 3)asmens gabenimas. Sudtis formalioji, nuo veiksm atlikimo pradios. Tiesiogin tyia ir turint tiksl pelnytis. 3dalis. Itin kvalifikuota. Padaroma nepilnameiam asmeniui. 308str. traukimas prostitucij. Objektas visuomenje priimtos seksualini santyki normos. Papildomi sveikata, laisv, nepilnamei normalus dorovinis ir fizinis vystymasis. Objektyvieji po ymiai : veika- traukimas prostitucij, padariniai- realiai pradjo verstis, prieastinis ryys- be kaltininko veiksm nebt pradj verstis.. Svarbu ,kad traukimo metu asmuo prostitucija nesiverst. Jei pats kreipsi dl tokio darbo, traukimo poymio taip pat nra. Sudtis materialioji, sietina su asmens pradjimu verstis prostitucija. Tiesiogin tyia. Subjektas 16m. ir JA. 2dalis. Kvalifikuota. 3081str. Draudiami biomedicininiai tyrimai su mogumi ar mogaus embrionu. Objektas biomedicinini tyrim etikos reikalavimai ir principai. Sudtis formalioji, laikomas baigtu kai pradeda atlikti draudiamus tyrimus. Tik tiesiogine tyia. Subjektas 16m. ir JA. 309str.Disponavimas pornografinio turinio dalykais. Objektas visuomens dorov. Dalykai nuotraukos, vaizdo raai ir t.t. Objektyvioji pus: 1)platinti skirto pornografinio turinio dalyko pagaminimu 2)jo sigijimu 3)platinimu. Nusikaltimas baigtas pagaminus, sigijus turint tiksl platint, pradjus platint. Tik tiesiogin tyia. Kai veika pasireikia pagaminimu arba sigijimu , svarbu platinimo tikslas. Subjektas 16m. ir JA. 2dalis. Kvalifikuota. Dalykas produktas, kuriame vaizduojamas vaikas.(neturintis 18m.) 310str. iaurus elgesys su gyvnais. Objektas rpintis gamtos isaugojimu, interesas ugdyti visuomens neabejingum faunai. Dalykas gyvnas. Tiesiogine ir netiesiogine tyia. Subjektas -16m. 8. Tema. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. (6 savait) 2. BK Komentaras, II-as tomas, psl. 178 194; 4. Fedosiukas, O., et al. Lietuvos Baudiamoji teis. Specialioji dalis. Vilnius: Justitia, 2013, p. 132 190. 5. Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose. LAT Senato nutarimas Nr.49. T.Pr. Nr.22, p.266. Svoka ir riniai poymiai iais nusikaltimais yra ksinamasi mogaus seksualinio apsisprendimo laisv, o tada kai nukentjusiuoju yra maametis, tai yra ksinamasi seksualin nelieiamum. Darant kai kuriuos iame skyriuje numatytus nusikaltimus galima padaryti fizin prievarta. Ir dl tos fizins prievartos panaudojimo gali bti padaryta ala nukentjusiojo sveikatai, apribota jo laisv. Taigi papildomu

kai kuri nusikaltim objektu gali bti ir nukentjusiojo asmens sveikata ir laisv. Nukentjusiaisiais gali bti tiek moterys, tiek vyrai ir maameiai asmenys. ie nusikaltimai pavojingi ir tuo, kad gali bti padaryta ir psichin ala, kuri trunka ilgai. Objektyvioji pus Visi ie nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais. Visos sudtys yra formalios. Kai kurie autoriai mano, kad iaginimas yra materiali sudtis. Subjektas Subjektu gali bti tik fiziniai asmenys. U iaginim ir seksualin prievartavim atsako asmuo nuo 14 met, o u kitus - nuo 16 met. Subjektyvioji pus Visi nusikaltimai yra tyiniai. Iaginimas (BK 149 str.) Iaginimas tai lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prie vieno i j vali. Pagal BK iaginimas yra baudiamas tik tada, kai lytikai santykiaujama su mogumi prie io vali panaudojant fizin smurt, grasinant tuoj pat j panaudoti, kitaip atimant galimyb prieintis ar pasinaudojant bejgika nukentjusiojo asmens bkl. Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro seksualinio apsisprendimo laisv. Tais atvejais, kai yra iaginamas maametis asmuo, pagrindiniu objektu yra maameio seksualinis nelieiamumas. Iaginimas gali pasireikti fizinio smurto panaudojimu prie nukentjusj. Todl tam tikrais atvejais iaginimo fakultatyviniu objektu gali bti kito mogaus sveikata. Visais atvejais darant iaginim ala padaroma asmens garbei ir orumui. Taigi papildomu objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusiuoju iaginime gali bti vyras ir moteris. Jei nukentjusysis nepilnametis, tai yra kvalifikuota sudtis. O jei maametis, tai itin kvalifikuota sudtis. Iaginimo atveju kaltininkas ir nukentjusysis paprastai yra skirting lyiu. Tuo iaginimas skiriasi nuo seksualinio prievartavimo, nes seksualinio prievartavimo atveju nukentjusysis ir kaltininkas gali bti ir tos paios lyties asmeniu. Objektyvioji pus Paprastai iaginimo objektyvij pus sudaro dvi stadijos. Pirma stadija, tai fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat j panaudoti, ar kitoks atmimas galimybs prieintis. Antra stadija, tai pats lytinis santykiavimas su nukentjusiuoju. Savarankika iaginimo forma, kur bt sunku iskirti ias stadijas, yra lytinis santykiavimas pasinaudojant bejgika asmens bkle. Iaginimas pasireikia lytiniu santykiavimu su nukentjusiuoju. Jis galimas tik aktyviais veiksmais. Lytinis santykiavimas tai vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters. is lytinio akto bdas leidia nusikaltim atskirti nuo BK 150 str. numatyto nusikaltimo seksualinio prievartavimo. Esminis skirtumas tarp iaginimo ir seksualinio iprievartavimo yra lytins aistros tenkinimo bdas (vaginalinis bdas). 1. Fizinio smurto panaudojimas iaginimo atveju. is poymis pasireikia tuo, kad kaltininkas nukentjusj mua, smaugia, sukelia kitok fizin skausm ar padaro tam tikrus sveikatos sualojimus ir btent tokiais veiksmais siekiama nuslopinti nukentjusiojo asmens pasiprieinim. Iaginimo sudtis apima neym ir nesunk sveikatos sutrikdym (kiti mano, kad apima tik neym sveikatos sutrikdym). Jeigu dl iaginimo nukentjs asmuo

mirta (yra nuudomas), tai bus nusikaltim sutaptis. Jei gyvyb iaginimo metu atimta neatsargiai, tai irgi bus sutaptis. 2. Iaginimas, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizin smurt. Tai yra viena i psichinio smurto ri. io psichinio smurto tikslas yra nuslopinti nukentjusiojo pasiprieinim. is poymis yra tik tada, kai fizin smurt grasinama panaudoti tuoj pat, bet ne ateityje. Jeigu fizin smurt grasinama pavartoti ateityje ir reikalaujama lytini santyki, tai iaginimo nebus ir veika bus kvalifikuojama kaip privertimas lytikai santykiauti. Gali bti grasinama panaudoti smurt ne tik prie pat nukentjusj, bet ir prie jam artim asmen. Jeigu yra grasinama tuoj pat panaudoti ne fizin smurt, o kitok smurt (sudeginti nam ir kt.), tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip privertimas lytikai santykiauti. 3. Iaginimas atimant nukentjusiajam galimyb kitaip prieintis. Tai tokie kaltininko veiksmai, dl kuri nukentjusysis praranda galimyb aktyviai pasiprieinti kaltininkui. 4. Iaginimas pasinaudojant bejgika nukentjusiojo asmens bkl. Tai tokie atvejai, kai nukentjusysis dl savo fizins ar psichins bkls ypatum negali suvokti jo atvilgiu atliekam veiksm prasms arba suvokia, bet dl bejgikos bkls negali veiksmingai pasiprieinti kaltininkui. Kaltininkas iuo atveju turi suvokti, kad nukentjusysis yra bejgikos bkls. Bejgik bkl gali lemti vairs veiksniai: liga, amius, fiziniai sveikatos sutrikimai ir kt. Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama su psichiniu ligoniu, visais atvejais turi bti skiriama psichiatrin ekspertiz, kad bt nustatyta, ar asmuo tikrai nesuvokia prie j atliekam veiksm prasms. Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama su maameiu asmeniu, reikia nustatyti, ar maametis dl savo isivystymo ir patirties suvokia lytinio santykiavimo prasm ir reikm. Visais atvejais reikia atsivelgti partnerio ami. Jeigu lytikai santykiaujama su kitu asmeniu panaudojant kitus bdus (apgaul, pasitikjimas: a tave myliu, tu aminai busi mano ir pan.), tai iaginimo nebus. Kai asmuo suvokia, kad vartodamas alkohol su kitu asmeniu, pastatys save tokia padt, kad su juo bus lytikai santykiaujama, tai irgi nebus iaginimo. Iaginimas yra formali sudtis ir jis laikomas baigtu nuo lytinio akto pradios, t.y. nuo siskverbimo momento. Vien tik paio fizinio ar psichinio smurto panaudojimas dar nereikia, kad iaginimas yra vykdytas. Tokiu atveju bus pasiksinimas iaginti. Yra atveju, kai kaltininkas, pavartojs psichin ar fizin smurt, lytikai toliau nesantykiauja su nukentjusiuoju asmeniu, tai traktuojama kaip savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim. Taiau u smurto veiksmus kaltininkas turi bti traukiamas BA. Subjektas Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met. Subjektyvioji pus Iaginimas padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad lytikai santykiauja prie asmens vali ir to nori. Galimos situacijos, kai kaltininkas nuoirdiai mano, kad pasiprieinimas yra tariamas, tokiu atveju iaginimo nebus. Motyvai ir tikslai gali bti vairs. Daniausiai yra siekis patenkinti savo lytin aistr. Kvalifikuojantys poymiai: Iaginimas padarytas bendrinink grups. is poymis yra tada, kai nusikaltim padaro du ar daugiau asmen bendrai veikdami. Nusikaltimas laikomas padarytas bendrinink grups tiek tais atvejai, kai lytikai santykiauja kiekvienas i bendrinink grups, tiek tais atvejais, kai tai padaro tik vienas asmuo, taiau kiti asmenys padeda palauti

nukentjusiojo pasiprieinim. Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama su asmeniu, kurio pasiprieinimas buvo palautas kit asmen veiksmais, irgi bus iaginimas padarytas bendrinink grups (dstytojas abejoja dl io atvejo). Jeigu intelektiniu bdu sudaromos tik slygos iaginimui, tai io poymio nebus ir asmuo atsakys u padjim padaryti paprast iaginim. Nepilnameio asmens iaginimas. Tai kaltininkas turi inoti arba pagal vykio aplinkybes tai turi ir gali numatyti. Maameio asmens iaginimas. Atvejai, kai nukentjusysis neturi 14 met. Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) Praktikai seksualinis prievartavimas apima tam tikras veikas, kurios pagal senj BK arba buvo laikomos iaginimu, arba buvo pripastamos chuliganizmu, arba pripastamos tvirkinamaisiais veiksmais. Objektas Toks pats kaip ir iaginimo. Kaltininkas ir nukentjusysis gali bti ir t pai, ir skirting lyi. Objektyvioji pus Pagrindinis ir esminis io nusikaltimo skirtumas nuo iaginimo yra lytins aistros tenkinimo forma. Iaginimo atveju lytin aistra tenkinama natraliu vaginaliniu bdu. O seksualinio prievartavimo atveju lytin aistra tenkinama ne natraliu bdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu. Analinis lytins aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro ieinamojoje angoje. Oralinis yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro burnoje. Kitokio fizinio slyio bdu apima labai vairias seksualinio pasitenkinimo formas: kai fizikai kontaktuojama su lytiniais organais. Kai lytiniais organais lieiamos vairios vyro ar moters kno dalys. Kitokio fizinio slyio bdas bus ir tada, kai moters ar vyro vairios kno dalys yra lieiamos vairiais dirbtiniais lytiniais organais siekiant lytinio pasitenkinimo. Tai tokie atvejai, kai imituojamas lytinis aktas. Kiti poymiai yra tokie patys kaip ir iaginimo: fizinis ir psichinis smurtas ir kt. Seksualinio pasitenkinimo siekimas nra btinasis poymis. Sudtis formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda tenkinti savo lytin aistr. Subjektas, subjektyvioji pus ir kvalifikuojantys poymiai yra tokie patys kaip ir iaginimo. Privertimas lytikai santykiauti (BK 151 str.) Objektas iuo nusikaltimu yra ksinamasi mogaus seksualinio apsisprendimo laisv. Darant nusikaltim mogus veriamas lytikai santykiauti su kitu mogumi prie savo vali. Nukentjusiuoju gali bti ir moterikos, ir vyrikos lyties asmuo. Nukentjusiuoju gali bti tik asmuo nuo 14 met. Jeigu priveriamas lytikai santykiauti jaunesnis nei 14 met asmuo, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip iaginimas arba kaip seksualinis prievartavimas. Objektyvioji pus Bendriausia prasme io nusikaltimo objektyvioji pus pasireikia privertimu kit asmen lytikai santykiauti. Baudiamas asmuo, kuris lytikai santykiavo arba kitoks lytins aistros tenkinimas prie asmens vali, grasinant pavartoti smurt, panaudojant kitoki psichin prievart arba pasinaudojant asmens priklausomumu. Dvi stadijos: smurto panaudojimas ir lytinis santykiavimas arba kitoks lytins aistros tenkinimas. is nusikaltimas apima tiek natral lytins aistros tenkinim, tiek ir nenatral lytins aistros tenkinim. Nuo iaginimo ir seksualinio prievartavimo is nusikaltimas skiriasi pagal psichinio smurto pobd. Skirtingai nuo i aginimo ir seksualinio

prievartavimo grasinimas panaudoti smurt ioje sudtyje reikia grasinim tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. Privertimas lytikai santykiauti yra ir tada, kai yra naudojama ir kitokia psichin prievarta. Skirtingai nuo iaginimo ioje sutartyje kitokia psichin prievarta nra susijusi su grasinimu padaryti nukentjusiajam fizin al. Gali bti grasinama sunaikinti turt, augintin ir kiti. Tokiu atveju neturi reikms, ar grasinama atlikti tuos veiksmus dabar ar juos atlikti ateityje. Kai kaltininkas priveri nukentjusj lytikai santykiauti pasinaudodamas asmens priklausomumu. Dvi pagrindins priklausomumo formos: materialinis ir tarnybinis priklausomumas. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytini santyki ar kitokios lytins aistros tenkinimo pradios. Kai daromas is nusikaltimas, nukentjusysis gali bti veriamas lytikai santykiauti su paiu kaltininku arba su kitu asmeniu. Tas kitas asmuo neatsakys, jei jis nesuvokia, kad nukentjusysis lytikai santykiauti buvo priverstas. Jei inojo arba suvok, tai atsakys kaip bendrininkas. Subjektas Fiziniai abiej lyi asmenys nuo 16 met. Subjektyvioji pus Padaromas tiesiogine tyia. Kvalifikuojantis poymis yra tada, kai minti veiksmai atliekami nepilnameio asmens atvilgiu. Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) Seksualinis priekabiavimas yra pripastamas baudiamuoju nusiengimu. Objektas Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus seksualinio apsisprendimo laisv. Pagal dstytoj, objektu yra garb ir orumas. Nukentjusiuoju gali bti tiek moteris, tiek vyras, kurie yra nuo kaltininko priklausomi tarnybikai arba kitaip. Objektyvioji pus Seksualinis priekabiavimas gali pasireikti tam tikr veiksm atlikimu, t.y.: vairi vulgari veiksm atlikimu. Tai gestai, ireikiantys kaltininko siek seksualiai bendrauti arba imituojantys tok bendravim. Tai paglostymai, prisilietimai, pliaukteljimas, per ilgas rankos laikymas, oro buinys ir pan. Panai vulgarius veiksmus atlikimu. Tas pats kaip ir vulgari veiksm. vairiais pasilymais. Tai gali bti ireikta odiu, ratu, gestais, mimika. vairiomis uuominomis. Tas pats kaip ir pasilym. Turi bti veiksm nuoseklumas. Tai formali sudtis. ie veiksmai pripastami seksualiniu priekabiavimu, kai siekiama seksualinio bendravimo. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo t veiksm atlikimu. Subjektas Abiej lyi asmenys nuo 16 met ir tiks toks asmuo, nuo kurio nukentjusysis yra tarnybikai arba kitaip priklausomas. Subjektyvioji pus Padaromas tiesiogine tyia ir btinuoju poymiu yra specialusis tikslas siekia seksualinio bendravimo. Maamei tvirkinimas (BK 153 str.) (savarankikai pasiruoti)(nebus per egzamin)

Objektas maameio asmens seksualinis nelieiamumas. Objektyviai veiksmai galintys sukelti maameio lytin susijaudinim , per ankstyv susidomjim lytinmis funkcijomis. Nusikaltimas laikomas baigtas atlikus tvirkinimo veiksmus. . Tiesiogin tyia. Subjektas 16m.