Lyderyst knyga skautik vienet

vadovams


Pareng kand. vyr. sk. Urt Penkauskait







Vilnius 2012

2


Turinys



anga ........................................................................................ 3

Lyderis, dirbantis su suaugusiais skautais .................................. 4

Lyderis, dirbantis su vaikais ..................................................... 11

Veiklos planavimo lentels ...................................................... 14

Skautikas metodas ................................................................. 17

Testas ...................................................................................... 22

Literatros sraas................................................................... 25









3

anga
i knyga yra skirta visiems, uimantiems vadovaujanias pozicijas skautikame vienete. Knyg
sudaro dvi dalys pirmojoje knygos dalyje pateikiama teorija ir praktiniai patarimai vadovams,
dirbantiems su suaugusiais monmis, antrojoje vadovams, dirbantiems su monmis iki 18
met amiaus.
Knygoje pateikiama teorija ir praktiniai patarimai yra skirti pagerinti veikl kokyb kiekviename
skautikame vienete. Informacija yra labai paprasta ir nesudtinga, tai tarsi rmai, kurie pads
vadovui neiklysti i teisingo kelio, taiau tikrai nevarys nei jo vaizduots, nei veiklos
galimybi.
Kiekvienas vadovas yra lyderis. Lyderius yra prasta matyti dmesio centre, j elgesys yra
analizuojamas, kritikuojamas, bet taip pat i lyderi yra mokomasi. Lyderiu nra gimstama, juo
bti yra imokstama. Knygoje pateikiama teorija yra labai koncentruota ir apima pagrindinius su
vadovavimu susijusius aspektus. Joje taip pat primenami elementars skautiki metodai, kuriuos
danai pamirtame, bandydami sugalvoti daug naujos ir vairios veiklos, taiau kokia ji bebt,
svarbu nepamirti, kad yra taisykls, kurios nra skirtos tam, kad varyt, taiau yra labai
svarbios, kad nenutoltume nuo pagrindini skautavimo tiksl ir princip.
Skautyb yra neformalusis ugdymas, turintis savo struktr ir organizavimo(si) principus,
siekiantis konkrei ugdymosi tiksl, besivadovaujantis aikiai apibrtu metodu. Skaut
judjimo tikslas yra prisidti prie savarankiko, padedanio, atsidavusio mogaus individo ir
visuomens nario vystymosi.







4

LYDERIS, DIRBANTIS SU SUAUGUSIAIS SKAUTAIS


Lyderyst yra ta galia, kuri pakelia vis
komandos nari nor dirbti tam,
kad bt pasiektas organizacijos tikslas




Geras lyderis moka veikl traukti kitus. Kaip tai padaryti?
Tam, kad traukt kitus, vieneto lyderis turi mokti pastebti mones, umegzti su jais
mogikj kontakt.
Jis turi pastebti moni gabumus kiekvienas mogus turi gabum. Koki gabum turi
kiekvienas Js organizacijos narys?
Jis turi pastebti moni polinkius mons mgaujasi darydami darbus, kurie juos
domina ir kuriuos jie geriausiai moka.
Jis turi pastebti moni pasauljaut vieni mons yra komandos mons, kiti mgsta
dirbti vieni.
Jis turi sukurti draugik atmosfer komandoje, kuriai vadovauja. Komanda, kurios nariai
sutaria gerai tarpusavyje, pasieks daug geresni rezultat, negu komanda, kurios nariai
nesutaria.
Jis turi mokti priimti kritik. Jeigu komandos nariai turi kit nuomon, tai nereikia, kad
jie nemgsta lyderio. Lyderis neturi norti ir siekti bti vis laik teisus. Nra
neklystanio mogaus. Jei lyderis sudaro neklystanio ir visada teisaus spd, jis pradeda
tolti nuo savo komandos.
5

Geras lyderis moka tinkamai valdyti mogikuosius iteklius. Kaip tai padaryti?
Vieneto lyderis turi mokti teisingai paskirstyti darbo krv monms. Vieneto vadovams
atlikus tam tikrus darbus ir pasiekus rezultat, lyderis turi objektyviai vertinti, ar ta pati
grup moni gali atlikti kit uduot.
Jis turi stebti, kad vieneto vadovai nepervargt, neisikvpt ir dirbt kokybikai.
Jei lyderis mato, kad komanda negali dirbti 100% naumui, jis gali pabandyti vadov
komand vesti kelis naujus narius.
Lyderis turi palaikyti artimus ryius ne tik su naujaisiais vadovais, taiau taip pat privalo
ilaikyti ry su senaisiais j patirtis ir pagalba yra nekainojami.

mogikj itekli valdymo seka:
1. Nauj komandos nari primimas .Priimdamas komand naujus narius, lyderis turi
bti sivardins pozicijas ir veiklas, kuriose naujokai galt uimti viet. Tada lyderis
naujokams turt aikiai apibrti, kokios yra j pareigos, uimant tam tikras pozicijas
vienete.
2. Mokymai. Tai yra metodas, kuris kelia komandos nari motyvacij. Mokymai padeda
pagilinti inias, srities, kurioje dirba komandos narys, arba inias, kurias narys nort
gyti ateiiai. Lyderis turi pamatyti, koki mokym, kokiam komandos nariui reikia.
3. Valdymas. Kiekviena organizacija, kiekvienas vienetas turi tam tikr valdymo struktr.
Be jos nei vieneto, nei organizacijos gyvenimas nra sivaizduojamas.
4. Komunikacija. Komunikacija neapsiriboja vien elektroniniais laikais. Komunikacija
yra: atmintins vadovams, naujienlaikraiai, skelbim lentos, sueigos, suvaiavimai,
socialiniai tinklapiai. Gera komunikacija gerina darb produktyvum, nes vadovai turi
visas galimybes gauti lengvai prieinam informacij apie ateinanius renginius, naujus
leidinius, metodikas, konkursus.
5. Organizavimas. Nuo organizavimo priklauso vieneto nari darbo kokyb.
Organizavimas tai: vieneto sueig grafikas, vadov mokymai, vienetui priklausantis
inventorius. Jeigu visi elementai veikia sklandiai, jie tampa stipriais veiksniais,
kelianiais vieneto vadov motyvacij.
6

6. Santyki valdymas. Tai yra tarpasmeniniai santykiai komandoje. Lyderis turi
pasirpinti, kad komandos nari tarpusavio santykiai nekenkt vieneto veiklai.
7. vertinimas. is darbas yra esminis, jo tikslas turi bti aptarti pasiekimus ir padarytas
klaidas, kad ateityje j bt galima ivengti. Jeigu veiklos vertinimas yra praleidiamas,
tuomet vienete yra blogai valdomi mogikieji itekliai, nes nra tausojamas ateinani
kart laikas ir jos yra pasmerktos daryti tas paias klaidas, kaip ir senesns kartos, vien
dl to, kad vieneto lyderis kartu su komanda neaptar tam tikro laikotarpio klaid ir
pasiekim. Klaidos ir skms pavyzdiai turi bti uraomi ir patalpinami visiems
vieneto nariams prieinamoje erdvje (internetas, vieneto bstin ir t.t.) .
Geras lyderis moka motyvuoti savo vadovus. Kaip tai padaryti?
Nuoirdus ir teisingas lyderio vadovavimas yra vienas i svarbiausi kitus motyvuojani
veiksni. Tada komandai malonu ir lengva sekti paskui savo lyder.
Suteikite galimyb savo vadovaujamo vieneto vadovams kelti kvalifikacij.
Lyderis turi mokti palaikyti ger vidin klimat, nes tuomet vieneto nariai jauiasi
motyvuoti darbui ir jauia pasitenkinim, priklausydami btent iam vienetui ir
skautikam judjimui.
Nuo lyderio vadovavimo didia dalimi priklauso vieneto vidinis klimatas.
Rpinkits kiekvieno savo komandos nario gerove. Supraskite, kad rpestis savo
komanda yra viena geriausi motyvacijos priemoni.
Lyderis visada turi dirbti sunkiau ir rytingiau, nei kas nors kitas.
Tikroji ir pagrindin lyderio savyb turi bti mokjimas udegti savo komandos narius
leisti jiems pasijusti, kad jie eina paskui tvirt ir teising savo organizacijos nar.
Skmingai veikiani organizacij poymis yra lyderiai, kurie i kit vadov isiskiria
kuklumu ir rytingumu. Kuklumas pasireikia tuo, kad lyderis didel dmes skiria
organizacijos gerovei, o ne asmeninei naudai. Skm priskiria organizacijai, o ne sau.

Kiekvienas vienetas, didesnis ar maesnis jis bebt, turi turti savas tradicijas. Kaip tai
sukurti?
Tradicijas formuoja vieneto bei organizacijos krjai, buv ir esami lyderiai.
7

Tradiciniai kasmetiniai renginiai yra labai svarbus tradicijos faktorius vienete. Lyderis
turi utikrinti, kad vykt kasmetiniai tradiciniai vieneto renginiai, taip pat kurti naujus
renginius.
Netgi bdas, kaip yra dirbama vienete yra tradicija (bdas, kaip vyksta tunto/krato
sueigos, aptarimai po rengini) ilaikykite ias tradicijas, nes tai vieneto nariams
padeda jaustis kaip namuose, kur tvarka ir atmosfera yra sava ir pastama.
Lyderis turi inoti, kokie yra jo vieneto tikslai ir kartu su vienetu i tiksl siekti. Kaip tai
padaryti?
Js ,kaip vadovo darbas yra vadovauti vienetui. Tam, kad vadovautumte teisingai,
pirmoji Js uduotis yra inoti Js vieneto pagrindin ar kelis svarbiausius tikslus.
Ar Js vienetas turi aikiai suformuluot ir urayt tiksl? Kokiu bdu jis buvo
surastas? Ar jis yra realus? Svarbiausia, ar Js juo tikite? Pasidalinkite darbo grupmis ir
aptarkite, kas js tiksl daro vertingu ir iskirtiniu i kit. Idiskutav, visa tai uraykite
ant lapo. Sulyginkite su kit grupi mintimis.
Aptar ir isiaikin js organizacijos tiksl, visi drauge suraykite, sprendimus ir
ingsnius iam ar keliems kitiems tikslams pasiekti.
Kaip prioretizuoti vieneto tikslus?
Labai sunku yra nusistatyti kelis pagrindinius vieneto tikslus, dl to, kad tai reikalauja antr
plan nustumti kitas domias idjas ar projektus. Taiau geras lyderis turi suprasti, kad visko
vienu metu gyvendinti negalima, na o isikelt prioritet kiekis ir sudtingumas priklauso nuo
komandos ryto, vidinio klimato ir, inoma, paties lyderio pajgumo.
emiau pateikta lentel, kaip vienas i metod, padsiani susidlioti prioritetus pagal svarb ir
skubum.




8











Upild lentel, padarykite ivadas:
A Nelabai svarbu, bet skubu
B Nei skubu, nei svarbu
C Svarbu ir skubu
D Svarbu, bet nelabai skubu

Tok metod galite taikyti braiydami kelis kvadratus i karto, jeigu turite nema komand ir
galite gyvendinti daugiau tiksl.
emiau yra pateikiamas paprastas ir labai danai vartojamas modelis, kuris lyderio rol apibria
kaip pagarb darbui, individui ir grupei. ie trys elementai yra glaudiai susij vienas su kitu ir
jeigu vienas i element funkcionuoja blogai, tai paveiks ir kitus du likusius elementus. Jeigu
darbas, kuris turi bti atliktas vadov komandos nra aikus, visa vadov komanda nebeinos,
kaip gyvendinti darb, nariai prads nerimauti ir nebenors daugiau veikti, nes jaus
nepasitenkinim esania situacija. Taip pat vieno komandos nario nepasitenkinimas, sukelia labai
daug rizikos neigiamai paveikti visos likusios komandos nuotaik ir usidegim. Galiausiai,
neisprstas konfliktas grups viduje ukirs keli bet kokiai komandos skmei, o tai padarys


Prioritetas B

Prioritetas A

Prioritetas D

Prioritetas C

emas
Skubumo laipsnis

e
m
a
s

S
v
a
r
b
u
m
o

l
a
i
p
s
n
i
s

A
u
k

t
a
s

Auktas
9

takos kiekvienam komandos nariui jis jausis nusivyls ir sieids. Sklandiai funkcionuojantis
kiekvienas i element yra btinas efektyvaus darbo komandoje, grups produktyvumo ir
kiekvieno jos nario pasitenkinimo utikrinimui.


Lyderio uduotis yra sukurti ir palaikyti slygas, kurios sudaryt visas galimybes veikti iai trij
element sistemai.

IR VADOVAI AIDIA
Kas pasak, kad aidia tik vaikai? Kartais suaugusiems aisti patinka daug labiau negu
vaikams. Nevenkite paprast, nuoirdi metod jie nra nei prasti, nei paprasti, o
prisideda prie vadov komandos formavimo.
1 aidimas
BATO AIDIMAS
Visi turi nusiimti batus ir juos sudti krv kambario viduryje. Batai yra sumaiomi. aidjai
padalinami dvi grupes. Duodamas startas, kiekviena komanda turi bgti ir iekoti bat. Laimi ta
komanda, kurios nariai pirmieji apsiauna savo batus ir atsisda ant ems.

Uduotis
Grup Individas
10

2 aidimas
TIESA IR MELAS
Kiekvienas komandos narys urao du teisingus ir vien klaiding fakt ant popieriaus lapo.
aidimo vedjas surenka lapus ir faktus perskaito garsiai. Likusieji turi bandyti atspti kieno yra
skaitomi faktai ir kuris i fakt yra melagingas.
3 aidimas
PRARASTOS ATMINTIES AIDIMAS
Vienas savanoris yra irenkamas ir jam yra diagnozuojamas visikas atminties praradimas.
Savanoris turi apsimesti nieko neatsimenantis i praeities. Likusi aidj komanda sako dalykus,
kurie padt praradusiajam atmint greiiau j atgauti. Nukentjs gali klausti klausim, kurie
jam padt. Klausimai galt bti tokie kaip: Kaip a elgiaus tokiu ar tokiu atveju ?, Kokia
mano daniausiai vartojama fraz ?.
4 aidimas
MONI RAIDS
Padalinkite aidjus grupeles, kurias sudaryt nuo 4 iki 5 aidj. aidimo vedjas pasako bet
koki raid. Kiekviena komanda ant ems turi sudlioti raid i savo kn. Laimi komanda,
greiiausiai arba kokybikiausiai sudliojusi raid .
5 aidimas
VAS KI I
Sudaromos dvi grups. Per kiekvien vaskinim komand savo viduje turi susitarti, kok
vien enkl rodys visi kartu sutartinai (irkles, popieri, ulin). Komandos atsistoja viena prie
kit ir pradeda vaskinti . Vaskinim laimjusi komanda, jau prie pirmj etap turi isirinkusi
vien mog i komandos. To mogaus funkcija yra, jei komanda laimjo, bgti gaudyti kitos
komandos nario, kuris irgi buvo parinktas kaip savanoris bgimui. Jeigu bgantysis yra
pagaunamas anksiau, nei pasiekia nam baz, jis tampa kitos komandos nariu.
11

6 aidimas
ODIS I MONI KN
1. Pasidalinama dvi komandas.
2. Komandos turi sugalvoti po od, susidedant i to paio raidi skaiiaus.
3. Abiej komand nariai, nuskambjus startui ibga priek ir i savo kn ant ems iraito
pirmj odio raid, teisjui patvirtinus raid, aidjai grta komand ir juos greitai keiia kiti
komandos nariai, kurie i savo kn raito antrja sugalvoto odio raid.
4. Laimi ta komanda, kuri pirmoji baigia iraityti savo od.
7 aidimas
KORT HIERARCHIJA
1.aidimo vedjas paaikina aidjams, kad kiekvienas j gaus po vien kort, kuri negals
irti. Kiekvienas aidjas, neirdamas savo kort, pasideda j ant kaktos taip, kad kiti
matyt skaii arba pieinl, pavaizduot ant jos.
2. Tada aidjams duodama minut, vaikioti po kambar ir matant kit aidj kort vert,
atitinkamai su jais elgtis (pvz : jeigu kakas ant kaktos laiko 2, tai su juo reikia kalbti, kaip su
labai emu, nevertu dmesio, jei kakas laiko ant kaktos tz, tai jis yra vertas pagarbos- tai
reikia jam parodyti.) Taip vaiktoma minut. Tada aidj laukia uduotis - sustoti linij nuo
emiausios kortos iki aukiausios, kol bandoma sustoti, nieks niekam nesako, kur reikia stoti.
aidjas, atsimindamas, kaip su juo buvo kalbta, atsistoja tarp t aidj, tarp kuri mano, kad
turt bti jo korta pagal eilikum.
3.Visiems sustojus eil yra leidiama pamatyti savo kortas.
Aptarkite: kaip jautsi aidjai, kurie buvo eminami, dl savo padties ? O kaip jautsi tie, kurie
buvo auktinami ? Ar tai dar vis aktuali problema tarp vaik ? Ar pastebite tai dirbdami su jais?


12

LYDERIS, DIRBANTIS SU VAIKAIS
Vadovo tipas susideda i pasiruoimo ir asmenybs. Kadangi gyti ini nra sunku ir sudtinga,
labiau reikt rpintis vadovu, kaip pavyzdiu kitiems. odis pamoko, pavyzdys patraukia.
Vaikas jus stebi, uuodia, igirsta, net tada, kai Jums atrodo, kad esate niekieno nematomas.
Tai ir yra tikrojo mokymosi i lyderio esm .
Vadovas, dirbantis su vaikais turi mokti sukurti maloni terp, kuri suteikt galimybes
vaikui atsiskleisti ir kurioje jis nort pasilikti. Kaip tai padaryti?
Jausmas, kad priklausai vieningai grupei, turiniai stiprias tradicijas tai kas kelia nor
jauniems monms likti. i atmosfera yra tokia galinga, kad kiekvienas, atjs
skautikj vienet, suvokia, kad skautai gyvena kitokioje aplinkoje, kad yra verta stengtis
i paskutinij. Faktas, kad vaikai yra pastebti ir suprasti, skatina nor likti.
Sukurkite skiltyje/draugovje komandin dvasi stiprios grups jausmas vaikus ilaiko
organizacijoje. Kaip vystysis skilties/draugovs tarpusavio santykiai priklauso nuo
vadovo.
Skili sistema. Skili sistema yra paremta natraliu paaugli principu burtis grupeles,
kuriose jie vysto savo asmeninius bei bendravimo gdius, mokosi prisiimti atsakomyb.
Vadovo charizma ir krybikumas. Charizmatinis vadovas skatina vaikus lankyti sueigas.
Tai, kaip vadovas pateikia informacij, daro stipri tak j priimantiems. Pati mediaga,
kad ir geriausiai paruota, be vadovo charizmos, gali tapti nieko verta.
Vadovas turi matyti kiekvien vaik matyti jo silpnsias ir stiprisias puses, jas ugdyti,
padti joms skleistis.
Vadovas turi pateikti ikius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems patinka ikiai. Leiskite
suprasti vaikui, kad visada esate pasiruos jam padti veikti ikius, taiau sugebkite
leisti jam skleistis individuliai.
Leiskite vaikui suprasti, kad jis priklauso didelei organizacijai, kuri formuoja atributika,
vents, renginiai, aidimai, dainos, turintys didel reikm visiems skautams.
Parodykite vaikams, kad visk, k jie mokinasi sueig metu, galima pritaikyti realiame
gyvenime. (Netgi skaut priesakai suskirstykite vaikus kelias grupeles ir pateikite
situacij i realaus gyvenimo, panagrinkite, kuris skaut priesakas yra sulauytas, o
13

kuris graiai panaudotas, pakalbkite, kaip yra puiku, kad inome iuos priesakus, kurie
mums padeda dorai gyventi ir mokinti tuos, kurie nesupranta, kas yra graus ir teisingas
elgesys).
Judkite. Neformalus ugdymas danai apibdinamas, kaip priepriea formaliajam
ugdymui. O kaip mes suprantame formal ugdym? Nesuklysiu sakydama, kad visi
prisimena mokykl ir/ar universitet, kur mokomasi nejudant, nesikalbant, neaidiant.
Neformalusis ugdymas isiskiria mokymu kuo vairesniais bdais. Tai danai yra
vadinama 4H poiriu: mokymasis galva, rankomis, irdimi ir sveikata ( head, hands,
heart and health).

Vadovas turi utikrinti vaik ugdymo kokyb. Kaip tai padaryti?
Vadovas turi bti motyvuotas ir energingas nuo vadovo energijos priklauso vaik
ugdymo kokyb.
Vadovas pagalb turi telktis savo padjjus ir pasidalinti darbais danai vadovams
atrodo, kad varginantis darbas be atokvpio yra geriausias dalykas, kur jie gali duoti
vaikams, taiau vaikams reikia charizmatinio lyderio, o ne sausos ugdymo mediagos.
Planuokite. Net ir neformalus ugdymas reikalauja kruoptaus ir nuoseklaus pasiruoimo
sueigoms. Vadovai turi turti aikius met/pusmeio planus, inoti metodus, padsianius
iuos planus gyvendinti.
Tam, kad tinkamai vadovautumte savo draugovei/skiliai, privalote susidaryti met
plan, kur met eigoje skirstysite smulkesnes dalis. Tam, kad vaikai nort kas savait
keliauti skaut usimimus, js turite jiems sukurti aiki tvark, taisykles, kuriomis jie
galt vadovautis.


Dirbdami su vaikais, turite atsivelgti iuos veiksnius, kuriuos turdami galvoje savo
skiltyje/draugovje utikrinsite veiklos tikslingum ir kokyb
gyjama patirtis
Malonus vadov primimas ir bendravimas
14

Patrauklios veiklos
Asmeniniai ikiai
Skautikosios vertybs
Gyvenimas ir veikimas gamtoje
Jausmas, kad priklausai vieningai organizacijai, kur iliustruoja bendri organizacijos
simboliai
Diaugsmas, kad gali padti kitiems
Demokratikas sprendim primimas
Tradicini rengini ir veni reikm
aidimai ir dainos

Kok vaik turime ugdyti:
Autonomik. Galint priimti sprendimus ir tvarkytis savo gyvenim.
Palaikant. Besidomint ir besirpinant kitais.
Atsaking. Mokant priimti savo sprendim pasekmes. Mokant priimti atsakomyb, kuri
ateina kartu su sipareigojimais.
sipareigojus. Kuris gyvena remdamasis vertybmis ir idealais.

emiau pateikiamos schemos, kurios pads suprasti, kokius klausimus reikia isikelti
vadovams pradedant dirbti su vaikais ir taip pat, kuo turi remtis vadov sugalvota veikla
skiliai/draugovei.
Prie praddami dirbti su vaikais, raskite atsakymus iuos klausimus:
K? K vaikas veikia ioje organizacijoje, kokios jo veiklos joje?
KAIP? Bdas, kaip gyvendinamos vaiko veiklos (darbo metodas).
KODL? Vaiko aukljimo tikslai, susij su organizacijos tikslais ir pagrindiniais principais.

15

Silomos gairs Js darbo su vaikais programai:
S. Specific. Apima vien, konkret tiksl ir j ireikia aikiai suprantamais odiais.
M. - Measurable. Tikslas yra ireikiamas taip, kad vaikai j sidmt
A. - Achievable. Jis derinasi su jauno mogaus sugebjimais ir vaikas turi galimybi jo siekti ir
pasiekti.
R. - Relevant. Jis atitinka jauno mogaus poreikius.
T. - Timed. Veiklos turi bti atliekamos kuo tinkamiausius laiku ir per nustatyt laiko limit.
emiau pateikiami paprasiausi sueig planavimo modeliai, kurie padeda aikiai
sivardinti met tikslus ir metodus, kuriais i plan pasieksite.
SUEIGOS, RENGINIO PLANAVIMO LENTEL:
Laikas Veiklos apraymas Reikalingas
inventorius
Atsakingas
mogus
Atvykimas



Pirmoji veiklos dalis



aidimas



Antroji veiklos dalis



Sueigos/veiklos
sivertinimas




Susitvarkymas,ijimas




Geros sueigos turi tiksl. Joms pasibaigus jauti, kad kakas atlikta. To pasiekti galima i anksto
numaius, kas bus daroma per sueig. Tam, kad vis met sueigos bt tikslingos, turi bti
paruotas met planas.

16

SKILTIES, AR DRAUGOVS MET KALENDORIUS

Mnuo prastos sueigos Draugovs
ygiai, renginiai
Tunto/krato
renginiai
LS renginiai
Rugsjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegu
Birelis
Liepa
Rugpjtis








17

DRAUGOVS MET VEIKOS APTARIMAS YRA LYGIAI TOKS PAT BTINAS,
KAIP IR JOS PLANAVIMAS:
Vienas galim met veikos aptarimo variant. Aptarimo esm pervelgti per metus vykdytas
veiklas ir apmstyti, ar veiklos buvo naudingos, domios, ar vadovai tinkamai buvo jas paruo
VEIKLA AR PLANUOTA
VEIKLA VYKO?
KODL? AR VAIKAMS I
VEIKLA
PATIKO?
K GALTUME
DARYTI KITAIP?
























Pasakojimas:
Moteris atsived savo sn pas Gand, kuris paklaus jos, ko ji nori. Noriu, kad mano snus
nustot valgyti cukr atsako ji. Atvesk berniuk po dviej savaii, pasak Gandis. Po
dviej savaii moteris su snumi sugro. Gandis atsisuko berniuk ir sako: Baik valgyti
cukr. Moteris nusistebjo ir paklaus: Kodl turjau laukti dvi savaites, kad js tai
pasakytumte? Prie dvi savaites a irgi valgiau cukr, atsak Gandis.




18


SKAUTIKASIS METODAS



MOKYMAS
IS
VEIKIANT
SIMBOLIN

STRUKTR
A

SKILI
SISTEMA
SKAUT
PRIESAKAI
IR ODIS

ASMENIN
PAANGA
SUAUGU-
SIJ
PARAMA

GAMTA
19

Skautikas metodas, susidedantis i daugelio element yra priemon, padedanti siekti jaun
moni tobulinimosi. Skautikas metodas, tik veikiant visiems jo elementams sukuria saugi ir
patogi aplink, kurioje jaunuolis gali mokytis i savo patirties ir taip tobulti, o vliau iaugti
savarankik, padedani, atsaking ir atsidavusi asmenyb.
Skautyb yra paremta saviugdos principu. Tai reikia, kad kiekvienas organizacijos narys nuo pat
pradi turi galimyb bti atsakingas u vis savo gebjim vystym ir tobulinim. Skautikas
metodas sukurtas tam, kad skatint ir vest jaun mog asmeninio tobuljimo keliu.
Skautikas metodas yra esminis skautybs principas. Kiekvienas skautikojo metodo elementas
atlieka savo funkcij ir kiekvienas elementas papildo kitus. Ne visi metodo elementai yra taikomi
vienu metu, ir ne visi j bna pirmame plane, taiau tam tikroje laiko atkarpoje turi bti
naudojami visi skautiko metodo elementai.
Skaut priesakai ir odis. Priesakai skautikais principais paremtas gyvenimo bdo
kodeksas, kur taikydamas jaunuolis lengviau suvokia vertybes. odis asmeninis pasiadjimas
gyventi pagal skaut priesakus.
Mokymasis veikiant. Vystymasis, paremtas asmenine patirtimi, o ne teorinmis iniomis.
Skautikas ugdymas yra aktyvus ugdymas.
Skili sistema. Susideda i 6 8 nari. Tokia sistema utikrina, kad kiekvienas skilties narys
gali dalyvauti priimant sprendimus, gali bti igirstas bei iklausytas.
Simbolin struktra. Simbolika skautuose atskiria amiaus grupes. Simbolin struktra atitinka
vaik bei jaunuoli subrendimo lyg ir sutelkia dmes specifinius tos amiaus grups poreikius.
Asmenin paanga. Asmenin paanga padeda jaunam mogui sidiegti vidin motyvacij, kad
smoningai ir aktyviai imtsi savs tobulinimo.
Gamta. Gamta yra natralus pasaulis, kuris suteikia galimybes mogui ugdyti fizines, protines,
emocines, socialines ir dvasines savybes.
Suaugusij parama . Vadovas, kuris priiri, kad skili veikla vykt sklandiai. Vadovas,
kuris yra artimas vaikams ir kuris daro teigiam tak j brendimui. Vadovas, kuris yra
tarpininkas tarp suaugusij ir vaik, utikrinantis, kad visi nariai grupje jaustsi gerai.
20

Skautikasis metodas veiks tik tuomet, kai visos jo sudedamos dalys bus naudojamos vaikams
ugdyti. Jeigu trks nors vienos sudedamosios dalies, skautikas metodas nebus iki galo
veiksmingas.
PATARIMAI VADOVUI, DIRBANIAM SU SKILTIMI AR DRAUGOVE
Geras vadovas vis darb nedaro vienas. Jis turi suvokti, kad pagalba i alies yra naudinga ir
svarbi. Koks nors sveias gali bti pakviestas sulaukus tam tikros progos arba temins sueigos,
kurioje sveias galt parodyti geresn pavyzd, nei tiesioginis vaik vadovas. Skautikoje
aplinkoje visada atsiras t, kurie gali padti ir kuri pagalba bt naudinga vaik aukljimui
gerinti.
Nevenkite stebinti vaik. Kartas nuo karto sueigoje padarykite staigmen. Net ir atjs sveias
sueig yra puiki staigmena, kuri sukelia daug teigiam emocij vaikams.
Stebkite vaikus. Ne visada Js i anksto paruota nuosekli sueigos programa bus tinkama tos
dienos vaik nuotaikai. Bkite pasiruo reaguoti ir esant tam tikrai vaik nuotaikai program
koreguoti.
Judkite. Kad ir kokio amiaus bt vaikai, neorganizuokite sueig taip, kad vaikams vis laik
tekt bti sdimoje padtyje. Net ir 10 min. aidimas vaikus prablakys ir sukurs teigiam
nuotaik. Nevenkite aisti. aidimai uima didel skaut programos dal, nes aisdami
mokoms. tai kokias savybes ugdo aidimai:
Vikrum
Susikaupim
Susivaldym
Drs
Susiklausym ir pagalb skiltyje
Mandagum
Juok ir linksmum
Drausm
Tiesum
Sumanum ir vaizduot
21

Vadovavim
Pastabum
Pasitikjim savimi
Valios stiprum

Stenkits sueig metu nerutulioti daug tem i karto. Vaikai nesps deramai sigilinti ir sisavinti
tos dienos temos. Jeigu renkats vien pagrindin sueigos tem, stenkits iekoti susijusi
potemi, kurias galtumte nagrinti toje paioje sueigoje. Labai gerai, jeigu randate judri
veikl ar aidim tos dienos sueigos temai iliustruoti.
Nepamirkite remtis patyrimo laipsniais ir specialybmis. Tai yra puikios gairs Js vieneto
met planui sudaryti. Nebtina teorijos dstyti paodiui, svarbiausia, kad vadovas inot, kokia
informacija turi pasiekti vaikus, o kaip ji juos pasieks yra vadovo vaizduots ir patyrimo
klausimas.
Vadovams tenka pareiga sudaryti tokias slygas, kuriose vaikai galt reiktis ir brsti. Kuo
sumaniau ir vairiau is darbas atliktas, tuo geriau skautams.
Vadovas turi pajausti vyraujani nuotaik prie, per ir po sueigos. Jeigu tarp vaik vyrauja
nerimstinga nuotaika vadovas turi tai atsivelgti ir sueigoje pravesti daugiau aidim. Reikia
mokti pastebti, jeigu vaikai sueigoje nuobodiauja ir bent trumpam vesti kitokio pobdio
veikl.
Vadovas turi pasirpinti, kad sueigoje vyraut pozytivi ir smagi nuotaika.
Tikriausiai kiekvienas vadovas yra susidrs su situacija, kuomet sueig atvyksta ne tas
skaiius vaik, kurio buvo tiktasi. Tokiu atveju reikia nenuleisti rank, o greitai reaguoti ir
mokti pritaikyti numatyt veikl maesniam kiekiui skaut.
Tam, kad kuo reiau pasitaikyt situacij, kuomet sueig atvyksta maiau vaik nei tiktasi,
labai svarbu komunikuoti su vaikais bei j tvais. Nebijokite vesti tvarkos, kad tiek vaikai, tiek
j tveliai pranet, kuomet sueig atvykti jie negali. Taip ivengsite situacij, kai likus labai
nedaug laiko iki sueigos pradios tenka keisti numatytas veiklas ir program.
22

Kaip utikrinti drausm sueigoje. Jeigu sueigos veiklos yra gerai suplanuotos, visi skautai yra
uimti ir nra dykintoj, vaik drausm bus geresn, nei sueigoje, kurioje veikl yra
traukiama tik dalis vaik.
Vadovas turi stengtis, kad sueiga prasidt ir pasibaigtu laiku. Danai vaik laukia tveliai, todl
negerai priversti juos ilgai laukti. Vykstant sueigai vadovai neturi galvoti, koki veikl
sugalvojus toliau. Jeigu vadovas sueigos metu yra pasinrs jau vykstanios sueigos planavim,
jis negali stebti vaik ir vyraujanios nuotaikos sueigos metu. Tokia sueiga yra nekokybika.
Leiskite vaikams aktyviai dalyvauti veiklose. Leiskite jiems patiems pravesti vien ar kit veikl.
Puikus bdas ugdyti susigyvenim skiltyse duoti vienai ar kitai skiliai pasireikti pravedant
aidimus, mokinant dain, kitoms skiltims ir vadovams dstant teorij, kuria vedanioji skiltis
pasidomjo ir kuri paiai skiliai yra domi bei aktuali.
Vadovas pats sau turi bti sivardins kiekvienos veiklos tikslus. Jeigu vadovas neino, kodl
vaikams reikia dalyvauti veiklose, jis negali norti, kad t suprast vaikai.
Vadovas turi dirbti su usidegimu. Jeigu vienas vadovas veda aidim arba dsto teorij, kiti
vieneto vadovai negali stovti nuoalyje ir nektis tarp savs.
Tradicijos dar daugiau pakelia ir sustiprina skilties dvasi ir vieningum ir taip pat duoda
vienetui tstinum. Net jeigu amiaus grupje keiiasi vaikai, vienetas ilaiko savo charakter,
nes tikslai ir darbai ilieka tie patys.








23

TESTAS
is testas skirtas isiaikinti, koks Js charakterio bruoas labiausiai pasireikia
netiktose situacijose
Visada Kartais Retai Niekada
1. A nesutinku, kad mons turt pasitraukti suklyd
ir bti u tai smerkiami.
3 2 1 0
2. A gerbiu kit moni jausmus. 3 2 1 0
3. A mgstu permstyti savo poelgius ir iekoti
prasms darbuose, kuriuos dirbu.
3 2 1 0
4. A su entuziazmu apsiimu lyderiauti ir turiu
sugebjim paskatinti kitus mones darbui.
3 2 1 0
5. A esu mgstamas sveias kit moni namuose. 3 2 1 0
6. Man patinka velgti abi situacijos puses ir a tai gerai
sugebu.
3 2 1 0
7. A esu nervingas ir neramus. 3 2 1 0
8. A esu pasiruos padti monms sprsti j
problemas.
3 2 1 0
9. A mgstu iaukltus ir mandagius mones. 3 2 1 0
10. A susirenku faktus ir kiekvien j bandau suvokti
realiai.
3 2 1 0
11. A jauiu, kad esu kit kritikuojamas. 3 2 1 0
12. A danai elgiuosi nenuspjamai ir galiu prikalbti
kvail dalyk.
3 2 1 0
13. A pasitikiu kitais monmis. 3 2 1 0
14. Kai jauiuosi blogai, kreipiuosi draugus. 3 2 1 0
15. A sugebu gerai vadovauti. 3 2 1 0
16. A nesielgiu vaikikai. 3 2 1 0
17. Mano idjos yra aikiai suformuluotos. 3 2 1 0
18. Man rpi padti vargams ir silpniems. 3 2 1 0
19. A kritikuoju kit moni elges ir sprendimus. 3 2 1 0
20. Mane lengva nulidinti. 3 2 1 0
21. Man patinka juokauti, aisti ir eiti vakarlius. 3 2 1 0
22. Savo darbe laikausi numatyt taisykli. 3 2 1 0
23. Man atrodo, kad yra natralu, kad mons turi
parodyti dkingum, kai jiems bna suteikta pagalba.
3 2 1 0
24. A greitai randu sprendim daugeliui problem. 3 2 1 0
25. A kovoju u kit moni teises. 3 2 1 0
26. A galiu iklysti i savo pasirinkto kelio tam, kad
patikiau kitiems.
3 2 1 0
27. Man patinka bti informuotam, diskutuoti apie
politik ir kitomis, visuomenei aktualiomis temomis.
3 2 1 0
28. A esu drovus ir nemgstu atsidurti dmesio centre. 3 2 1 0
29. A lengvai ireikiu tai, k jauiu. 3 2 1 0
24

30. A monms parodau, kad jie man yra svarbs. 3 2 1 0
31. A nemgstu moni, kurie negali prisitaikyti prie
esanios situacijos arba tam tikr moni.
3 2 1 0
32. Savo kalboje naudoju daug itiktuk. 3 2 1 0
33. A gerai apgalvoju esamus faktus, prie priimdamas
kok nors sprendim.
3 2 1 0
34. Man patinka guosti kitus. 3 2 1 0
35. mons ateina pas mane, iekodami patarimo ir
paguodos.
3 2 1 0

O dabar suskaiiuokite balsus:
1, 4, 9, 15, 19, 23, 31 /21 Kritikas tvas
2, 8, 18, 25, 30, 34, 35 /21 Besirpinantis tvas
3, 6, 10, 17, 24, 27, 33 /21 Suaugs
5, 12, 13, 16, 21, 29, 32 /21 Laisvai besielgiantis vaikas
7, 11, 14, 20, 22, 26, 28 /21 Paklusnus vaikas

O dabar nusipiekite savo Ego lentel:





















Kritikas tvas Rpestingas tvas Suaugs Laisvai
besielgiantis
vaikas
Paklusnus vaikas
10
5
15
20
25


SESS VADOVS, BROLIAI VADOVAI!
Raskime laiko galvoti tai jgos altinis.
Raskime laiko dirbti ir mokytis tai pasisekimo paslaptis.
Raskime laiko skaityti pasisemsime iminties.
Raskime laiko atsikvpti usitikrinsime jaunyst.
Raskime laiko bti malons ir draugiki tai kelias laim.
Raskime laiko juoktis tai sielos muzika.
Raskime laiko dalintis diena per trumpa, kad btume savanaudiai.
Antanas Saulaitis


26

Literatra:
A myliu kievien vaik/ Dainut Gailien, Laima Bulotait, Nijol Sturlien/ Vilnius 1996
Pedagogin psichologija/N.L. Gage, D.C. Berliner/Vilnius 1994
Kritinio mstymo ugdymas : teorija ir praktika/Sudarytoja Daiva Penkauskien/Vilnius 2001
Tau, skiltininke /Mediag surinko v. s. fil. Laima Kiliulien/Anglija 1996
Management / Mediag ileido pasaulio skaut biuras/veicarija, Geneva
Pagrindiniai skautybs bruoai /Redagavo Rasa Dumit/Lietuvos skautija 2008
http://management.about.com/cs/leadership/