Teisės pagrindai (pirmas kursas) – III tema
III. CIVILINĖ TEISĖ: CIVILINĖS TEISĖS SAMPRATA, ŠALTINIAI, SITEMA
3.1.2.
CIVILINĖS TEISĖS REGULIAVIMO DALYKAS
Civilinės teisės, kaip atskiros teisės šakos, reguliuojami santykiai taip pat nustatomi pagal du požymius: 1.pagal civilinės teisė reguliuojamą dalyką (kuris atsako į klausimą
kokiusvisuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė)
; 2. civilinio teisinio reguliavimo metodą (kuris atsako į klausimą
kaip ir kokiomis priemonėmis civilinė teisė veikia jos reguliuojamussantykius)
.
3.1.3. CIVILINIO TEISINIO REGULIAVIMO METODAS
Iš esmės teisinio reguliavimo metodą sudaro šie svarbiausi elementai – teisinio poveikio būdai:
leidimo, įsakymo (liepimo) ir draudimo
. Pvz.: administracinėje teisėjedominuoja liepimo (įsakymo) elementai, baudžiamojoje teisėje – draudimo, civilinėje teisėje – leidimo elementai. Tokiu būdu susidaro savarankiški administracinio, baudžiamojo ir civilinioteisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam jų būdingus požymius, kurie šiuos reguliavimometodus ir skiria vienus nuo kitų.
Civilinio teisinio reguliavimo metodo požymiai yra šie:1)teisinė civilinių teisinių santykių dalyvių lygybė.
Įtvirtindamos tokią faktinęlygybę, civilinės teisės normos šių santykių dalyviams nustato lygias teises ir pareigas,nepriklausaumai nuo jų turtinių ar kitokių vertybių ir kas jie būtų (fizinis ar juridinis asmuo), pvz.:teisinė lygybė pirkimo-pardavimo santykiuose reiškiasi tuo, kad pirkėjas ir pardavėjas teisiškai yranepavaldūs vienas kitam ir pardavėjas negali priversti pirkėjo, kad jis nupirktų daiktą, jeigu jis tonenori pirkti. Tačiau ,esant konkrečiam civiliniam teisiniam santykiui, jo dalyvių teisinė padėtistam tikru momentu gali būti skirtinga. Vienas jų gali turėti tik teisę, o kitas – pareigą. Pvz.,skolintojas pagal paskolos sutartį perdavęs tam tikrą pinigų sumą skolininkui, turi tik teisę tossumos reikalauti, o skolininkas – tik pareigą skolą grąžinti.2) šių santykių dalyvių iniciatyva formuojant santykius. Civilinės teisės normosnustatė, kad fiziniai asmenys, organizacijos, turinčios juridinio asmens teises, o kai kuriais atvejaisir valstybė, gali turėti tų normų numatytas civilines teises ir pareigas, taip pat civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja civiliniams įstatymams bei nėra jais uždraustos. Šioms teisėms įgyti bei pareigoms susikurti civilinės teisės subjektai išreiškia savo valią, sudarydami įvairius sandorius pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo, paskolos ir t.t. Fiziniai asmenys taip pa parodo savoiniciatyvą, sukurdami mokslo, meno, literatūros kūrinius bei kitus dvasinės kūrybos produktus ir tik nuo jų priklauso, atsiradus palikimui, priimti tą palikimą ar jo atsisakyti ir pan. Civilinė teisėyra vienintelė teisės šaka, kurios normos civilinės teisės subjektams suteikia tokią plačią valios ir veiklos laisvę atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti įvairiausiems teisiniams santykiams, taip pat įsigytisubjektines teises bei disponuoti jomis.3) dispozytiviškumas įgyjant bei įgyvendinant civilinės teisės subjektams priklausančias teises. Dispozityviškumas, kaip civilinio teisinio reguliavimo požymis, - taicivilinės teisės normomis pagrįsta civilinių teisinių santykių subjektų galimybė savo nuožiūraįgyvendinti savo civilinį teisinį subjektiškumą – pasirinkti atitinkamą savo elgesio variantą: įgytivienokias ar kitokias subjektines teises ar jų neįgyti, pasirinkti konkretų jų įgyjimo būdą, savonuožiūra įstatymo nustatytose ribose reguliuoti teisinių santykių turinį, disponuoti subjektinėmisteisėmis. Dispozityviškumas, kaip galimybė neperžengiant tam tikrų ribų pasirinkti tą ar kitą elgesio variantą, objektyviai pagrįstas visuomeniniais santykiais, kuriuos reguliuoja civilinės teisėsnormos. Pvz., turto savininkas negalėtų tvarkyti nuosavybės santykių, jeigu jam šiuo atveju nebūtų suteikta elgesio pasirinkimo laisvė. Ši laisvė reikalinga nuosavybės santykių dinamaikai, dėl kuriosšie santykiai paprastai įgauna prekinę-piniginę išraišką.4) turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė, siekiant atstatytisubjektines teises. Turtinę civilinę subjektinių teisių atsakomybę lemia tai, kad pagrindiniscivilinio teisinio reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtinių santykių objektas yra turtas – civilinės teisės pažeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu būdu padarominuostoliai ar nevykdoma pareiga, tai neteisėtais veiksmais yra pažeidžiama ir civiolinių teisinių santykių dalyvių turtinė lygybė, kurią būtina atstatyti. Todėl pažeidėjas yra įpareigojamas atstatyti
buvusią iki teisės pažeidimo padėti, atlyginti žalą natūra arba pinigais (nuostolius), o įstatymonustatytais atvejais sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) irk t.Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galima pareikalauti atlyginti ne tik turtinę žalą,tačiau ir neturtinę žalą už patirtus dvasinius ir moralinius išgyvenimus bei garbės ir orumoįžeidimą, kadangi žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms ir nėra susijusį su tam tikraisturtinias praradimais, o pasireiškia dvasinio pobūdžio praradimais, kuriuos bent iš dalies galimakompensuoti piniginėmis sumomis. Charakteringas civilinės turtinės atsakomybės bruožas yra tas,kad ji nukreipta ne prieš pažeidėjo asmenybę, kaip tai paprastai būna nusikaltimų padarymo atvejais, o veikia pažeidėjo turtinę sferą. Civilinės teisės normosenumatyti ir tokie atvejai, kai už padarytą žqalą atsako ne patys pažeidėjai, o kiti asmenys, pvz., užnepilnamečių iki 15 metų padarytą žalą atsako tėvai, įtėviai, globėjas ir pan.Be to, skirtingai nuo administracinės ir baudžiamosios teisės, civilinė teisė nustato pažeidėjokaltės preziumpciją – asmuo, padaręs turtinę žalą arba neįvykdęs savo prievolinės pareigos, yralaikomas kaltu, jeigu neįrodo savo nekaltumo.5) ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka. Tai vienas iš svarbių civilinioteisinio reguųliavimo metodo bruožų. Tokia šių teisių įgyvendiniūmo tvarka grindžiama tuo, kadcivilinių teisinių santykių dalykai turi lygias teises, yra neępavaldūs vieni kitiems. Todėl tarp jų kilusį ginčą turi spręsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo pavaldumo ryšiais nėra susijusi nėviena iš ginčo šalių. Tokie specialūs jurisdikciniai organai yra teismas ar arbitražas, kurie paprastaiir sprendžia civilinius ginčus. Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teisės subjektų juridinė lygybė pagrįsta teisinio poveikio būdų ir priemonių visuomeniniams santykiams sistema,leidžianti pasireikšti tų santykių dalyvių iniciatyvai ir dispozityviškumui, įgyjant civilinessubjektines teises, o jas pažeidus, numatanti turtinės atsakomybės priemones ir teisę turinčiamasmeniui garantuojanti gynybos priemones, kad pažeistosios teisės bus atstatytos.
3.1.4.
CIVILINĖS TEISĖS ŠALTINIAISkiriamos dvi norminių aktų
, sudarančių civilinės teisės šaltinius,
grupės
: 1)teisiniai norminiai aktai, priimami
aukščiausiosios valstybinės valdžios
; 2) teisiniai norminiaiaktai, kuriuos
priima ne valstybinės institucijos
, tačiau valstybė ar jos institucija, suteikusi jomstokią teisę, juos sankcionuoja.Svarbią reikšmę turi pirmos grupės norminiai teisės aktai, kurie
pagal reikšmę
(teisinę galią)
yra skirstomi
į: 1)
įstatymus,
2)
poįstatyminius aktus
,.
Pagal teritorinę galiojimo erdvę
norminiai teisės aktai dar skirstomi į: a)
nacionalinius,
b) l
okalinius
.
Įstatymai yra skirstomi
į: 1)
konstitucinius
; 2)
kodifikuotus
; 3)
papsrastuosius
.
1.
Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai yra
konstituciniai įstatymai.
Šie įstatymailemia visų kitų įstatymų bei poįstatyminių norminių teisės aktų turinį ir yra teisinis pamatasleidžiant visus kitus norminius aktus.
2.
LR Civilinis kodeksas yra
kodifikuotas įstatymas.
Jis priimtas 2000 m. liepos 18d. ir įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Jį sudaro
6 knygos
:1.
Bendrosios nuostatos.
Ši knyga apima teisės normas, kurios nustato civilinių įstatymų uždavinius, jų reguliuojamus visuomeninius santykius, civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, civilinių teisinių santykių subjektų teisinę padėtį, civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką bei būdus.2.
Asmenys.
Šią knygą sudaro teisės normos reglamentuojančios fizinių asmenų teisnumą ir veiksnumą, taip pat juridinio asmens steigimą, jo valdymo organus, juridinių asmenų pabaigą ir pertvarkymą, atstovavimo institutą.3.
Šeimos teisė.
Šią knygą sudaro teisės normos, kurios reguliuoja santuokos teisinius santykius,sutuoktinių teises ir pareigas, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, įvaikinimą, globą ir rūpybą,civilinės būklės aktų registravimo tvarką.4.
Daiktinė teisė.
Šią knygą apima teisės normas, kurios reglamentuoja santykius, susijusius sudaikto valdymu, naudojimusi bei disponavimu juo.5.
Paveldėjimo teisė.
Ši
knyga apima teisės normas, kurios analizuoja santykius, atsirandančiusmirusiojo asmens turtui perėjus kitiems asmenims (įpėdiniams).6.
Prievolų teisė.
Ši knyga apima bendruosius prievolių nuostatus ir teisės normas,reguliuojančias atskiras prievolių rūšis.
Lietuvoje
poįstatyminius norminius teisės aktus
įgaliotos leisti šios valstybės institucijos:Vyriausybė, ministerijos ir kitos šakinio valdymo institucijos, miestų (rajonų savivaldybių tarybos, jų valdybos ir merai. Savo kompetencijos ribose
vietinius
(lokalinius) norminius aktus turi teisęleisti vyriausiasis ūkio subjektų (įmonių, įstaigų) administratorius. Visų minėtų valstybėsinstitucijų leidžiami norminiai teisės aktai
vadinami poįwstatyminiais
, nes juose įtvirtintostaisyklės visiškai atitinka įstatymų reikalavimus. Visus svarbiausius visuomeninius santykiusreguliuoja įstatymai. Visos pagrindinės (pirminės) teisės normos nustatomos ir įtvirtinamos Seimo priimtuose įstatymuose. Poįstatyminiai norminiai aktai gali būti priimami tik remiantis įstatymais.Jų paskirtis – sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas, nurodyti įstatymų normų taikymo praktikoje tvarką tam tikrose veiklos srityse ir konkrečiose situacijose. Tik tokie poįstatyminiainorminiai aktai turi teisinę galią ir
yra teisės šaltiniai
.
3.
Paprastieji įstatymai
– tai visi kiti LR Seimo priimti įstatymai.Lietuvoje
poįstatyminius norminius teisės aktus
įgaliotos leisti šios valstybės institucijos:Vyriausybė, ministerijos ir kitos šakinio valdymo institucijos, miestų (rajonų savivaldybių tarybos, jų valdybos ir merai. Savo kompetencijos ribose
vietinius
norminius aktus turi teisę leistivyriausiasis ūkio subjektų administratorius.
Yra šie poįstatyminiai aktai:1. Vyriausybės leidžiami norminiai teisės aktai.
Svarbiausi poįstatyminiainorminiai teisės aktai yra
nutarimai
. Vyriausybės nutarimuose paprastai būna suformuliuoti ir įtvirtinti bendro pobūdžio paliepimai, kuriais dažniausiai konkretinamos ir aiškinamos įstatymų nuostatos, nusakoma, kaip jos turi būti įgyvendinamos praktikoje.
2. Šakinio valstybinio valdymo institucijų teisės aktai.
Valstybinio valdymoinstitucijų teisės aktai vadinami
įsakymais, taisyklėmis
ir
instrukcijomis
. Jais šių institucijų vadovai paprastai konkretina įstatymus, Vyriausybės nutarimus, nurodo, kaip jie turi būti vykdomi praktinėje jų vadovaujamų žinybų veikloje. Šie aktai yra poįstatyminiai, turintys teisinę galią tik tada,
kai jie tiksliai atitinka ir įstatymų, ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus.3.
Vietos savivaldos institucijų teisės aktai.
Savivaldybių tarybos priima
sprendimus
, kuriuose paprastai įtvirtinti bendro pobūdžio paliepimai. Juos privalo vykdyti visostų administracinių vienetų teritorijose esančios įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat pareigūnaiir piliečiai. Taigi savivaldybių tarybų sprendimai yra
norminiai teisės aktai.
Savo kompetencijosribose merai ir kitos vykdomosios instituciūjos leidžia aktus, kurie vadinamiū
nutarimais
ir
potvarkiais
. Šiuose teisės aktuose dažniausiai nenustatytos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, jaisreguliuojami tik konkretūs santykiai (pvz., nutarimu įforminamas patalpų konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui paskyrimas). Taigi tokie teisės aktai
nėra norminiai
.
4.
Įmonių ir kitų ūkio subjektų norminiai teisės aktai.
Įmonių ir kitų ūkiosubjektų vyriausieji administratoriai įgalioti savo kompetencijos ribose leisti aktus, kuriuos galimalaikyti norminiais teisės aktais. Tokie aktai yra: vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginiainuostatai, premijavimo nuostatai, nustatyta tvarka patvirtintos įvairios techninės taisyklės,instrukcijos ir kt. Be to, įmonių valdytojai įgalioti sudarinėti sutartis, kurias taip pat galima laikyti
norminiais teisės aktais
. Įmonių vyriausiųjų administratorių leidžiamuose norminiuose aktuoseįtvirtintos
lokalinės
(vietos) reikšmės elgesio taisyklės, kurių privalo laikytis tik šio ūkio vietosdarbuotojai. Individualaus taikymo sprendimus ūkinių institucijų vadovai įformina savo
įsakymais
.
3.2.
CIVILINIS TEISINIS SANTYKISCivilinis teisinis santykis susideda iš trijų elementų:
1) subjektų; 2) turinio; 3)objekto.
Bendri civilinių teisinių santykių bruožai:
1) civilinis teisinis santykis, kaip ir visi teisiniai santykiai, yra visuomeninis santykis,
sureguliuotas civilinės teisės normų.
Tai tas pats visuomeninis santykis, kuris anksčiau buvoreguliuojamas vienų juridinių normų (pvz., moralės normų), o vėliau sureguliuotas kitų juridinių normų, t.y. teisės normų.2) civilinis teisinis santykis
reiškia konkretų ryšį
tarp jo dalyvių ir yra valinis visuomeninissantykis.3) Subjektinių teisių, atsiradusių iš civilinio teisinio santykio, įgyvendinimą užtikrina
valstybinėprievarta.
Be bendrų bruožų, civilinis teisinis santykis turi šiuos
specifinius bruožus:
of 00
Teisės pagrindai III tema
2,951 Reads
Info and Rating
| Category: | |
| Rating: | |
| Upload Date: | 11/18/2009 |
| Copyright: | Attribution Non-commercial |
| Tags: |
Leave a Comment