• Embed Doc
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
SVARBU
ISSN 1822-6191www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. džutę!2009/8 (24)
Kalirnijje atsivėrė„kridrius“ elektravarmiems autm-biliams.
Magistraljetarp Los Andželo ir SanFrancisko (101 kelias) įrengtos saulsenergija maitinamos automobiliųįkrovimo stotys. Šioje magistraljetradicinę transporto inrastruktū-rą pritaikius alternatyviu kuru va-romiems automobiliams tikimasigeru pavyzdžiu paskatinti pokyiuspasauliniu mastu. Tiesa, kol kas ma-gistralje galima pakrauti tik praban-giuosius „Tesla Roadster“ automobi-lius.
www.nytimes.com priedas „Wheels“ 
Žurnalas „The Times“paskelbė 2009 metųaplinksauginių he-rjų sąrašą,
kur jiegrupuojami keliosekategorijose: lyderiai ir idjininkai,aktyvistai, mokslininkai ir išradjai,verslininkai. Sąraše atsidūr ir pa-grindiniai „žalios“ JAV prezidento Ba-rac Obama komandos nariai, ir kinožvaigžd Cameron Diaz, asmenybsir komandos iš viso pasaulio.
www.time.com
Mkslininkas Takashi Yabe iš T-kij technlgijųinstitut (TIT) tiki,kad rad dar vienąįspūdingą atsvarąiškastiniam kurui.
Anot Takashi Yabe, pasaulio vande-nynuose glūdi apie 1800 trilijonaitonų magnio, kurio pakaktų paten-kinti pasaulio energijos poreikiuskitus 300 000 metų. Vienintel bdata, kad magnio išgavimas įmanomastik esant 4000 laipsnių pagal Celsijųkaršiui. Dl to šiuo metu ir darbuo- jamasi prie MAGIC projekto, arbatrumpiau – magnio energijos ciklo.Magniui išgauti reikalingą karštįplanuojama gauti iš sauls, procesometu nesusidaro kenksmingų atlie-kų. Magnio baterijos yra septyniskartus galingesns už liio jonų ba-terijas.
www.ecoriend.org
Tik per devynis mė-nesius Lietuvs Res-publiks aplinksministerijs įsteig-ta „Karštji linija“padėj išaiškinti 40 savavališkųstatybų atvejų.
Daugiausiai signa-lų gauta iš Vilniaus, Kauno ir Klaip-dos. Valstybin teritorijų planavimoir statybos inspekcija prie Aplinkosministerijos (VTPSI) šiemet gavo išgyventojų per 90 pranešimų, iš kuriųpus jau pasitvirtino, o dar devynipranešimai yra tikrinami.
www.am.lt 
Eklgišks kultūrs gidas / Ec-culture GuideKURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!
Generalinis leidinio partneris
Atspausdintas ant ekologiško popieriausCyclus Oset aplinkai nekenksmingais dažais.Neskubk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.
Šiame numeryje:
Laukiama svarbiausio sprendi-mo kovoje su kLimato kaita3 psL.maj hidroeLektrini pri-vaLumai ir trkumai6 psL.ekoenkLinimo btinybsir naudos paaiŠkinimas7 psL.medicinini atLiektvarkymo bdai13 psL.interviu su fiLosofuarvydu ŠLiogeriu15 psL.
Respublikinis ekoprojektas
Nuotr. Shereen m
Pagrindinis socialinis partneris
 
Ozonas 2009/8 (24) www.ozonas.lt
KITo NUMERIo TEMA:
SAVIDALYKAI
2 / redakcija
oZonas 8 (24)
Vyr. Redaktrė
Kristina Kuinskaiteditor@ozonas.ltMob.tel: +37067135049
Numeri bendradarbiai:
Rimas GrigonisMigl AnušauskaitMarijus ŠirvinskasIngrida AndrulEgl KvasDarius VyliūnasKarolina LiutaitVita SurdokaitJustina VinokurovaInga Babelyt
Kalbs kultūra:
Dainora Mozerien
Maketas:
Vytautas Skestaviius
Žaliji” rinkdara:
Vygantas Šulgamarketing@ozonas.ltMob.tel: +37068252400
Teisinė pagalba:
Karolis Paulaviius
Ek karta” prjekt krdinatrė:
 Ieva Malaiškaitculture@ozonas.lt,Mob.tel. +37067068342
Direktrius:
Artūras Neejauskasino@ozonas.ltMob.tel: +37069937833
Leidėjas:
VšĮ Kultūros idjų institutas
Krespndencijai:
Pašilaiių g. 12A-10, Vilnius
Buveinė:
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./aks. (8 5) 273 5919,
Internete:
www.ozonas.lt
Tiražas
iki 10 000 egz.ISSN 1822-6191Leidžiamas nuo 2006 metų.Leidinyje naudotos Flickr ir www.sxc.hunuotraukosPopierius – MAP/AntalisSpauda - UAB
Druka” - žaliausiaspaustuv„Ozonas“-tai pirmasis ir vienintelis Lietu-voje spalvotas, periodinis, mnesinis vi-suomens ekologinio švietimo leidinys,leidžiamas idjinių entuziastų, spausdi-namas ant ekologiško popieriaus, nau-dojant aplinkai nekenksmingus dažus,skirtas ekologinių sprendimų, darniosraidos, ekologiškos kultūros pltrai.Pagrindinis leidinio tikslas - užmegzti,pltoti ir palaikyti dialogą tarp visuome-ns, valstybs ir verslo, siekiant ekologi-nio sąmoningumo ir vartojimo raciona-lumo.
Misija
– plsti ekokultūros vartotojųgretas, taip prisidedant prie racionalausvartojimo, perdirbimo ir tausojimo ska-tinimo, didinant visuomens ekologinįsąmoningumą.
Vizija
– „Ozonas“, tai prekinis ženklas, kuriobuvimas erdvje simbolizuoja asmens, įmo-ns ar organizacijos savanorišką siekį bei pa-stangas kurti švaresnę aplinką, prisidti prieekokultūros viešinimo ir patiems būti atsakin-giems už ekologinius procesus pasaulyje.
Ambicija
– tapti objektyviausiu, teisin-giausiu, supažindinaniu su naujausiomisekotendecijomis inormacijos nešju Lie-tuvoje.Šiandien „Ozonas“ jau yra tapęs socialiniureiškiniu. Besidomintys ekologijos proble-matika nuolat jį skaito, lankosi specialiosevietose, kuriose galima leidinį gauti arbavietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos„O zonos“). Per šį unikalų tinklą bei interne-to svetainę kiekvieną mnesį pasiekiameapie 30 000 skaitytojų.
Esame dėkingi remiantiems „ozną“.
Jūs taip pat galite tapti rmju. Susisiekite,ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: marke-ting@ozonas.lt
Deklarujate pajamas - paremkite „oz-ną“.
Jei jūs deklaruojate metines pajamas, ikikiekvienų metų gegužs mn. 1 d. galitepaskirti 2 % pajamų mokesio sumos. Taigalite atlikti naudodamiesi savo bankoelektronins bankininkysts paslaugaarba užpildydami 2 % standartinę VMIprašymo ormą. Nuoširdžiai dkojame pa-rmusiems mus 2008 m. Iš Jūsų skirtų lšųapmokjome didžiąją autorinių straipsniųdalį.
mūų  :
Paramos gavjo identikacinisnumeris (įmons kodas)300125569Paramos gavjo pavadinimasVšĮ Kultūros idjų institutasRegistracijos adresasPašilaiių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitosnumeris LT28 7044 0600 0574 0636
r „oz“   šę !
Kristina KUčINSKAITėeditor@ozonas.ltSkandinavijoje nešioja auskarus išbriedžio išmatų. Korjoje mirusiuo-sius laidoja su šiaudiniais sandalais.Papua Naujoje Gvinjoje išilgai Sepik ups gyvenantys vyrai dvi penio įd-klus, pagamintus iš išskobto ilgmoliū-gio (iki 150 cm)***Draugai iš viso pasaulio dalijasi isto-rijomis, kuriomis sunku patikti. Pa-vyzdžiui, apie žmogų, gyvenime ne-maiusį jokio kito raidyno be kirilicos.Arba apie gyvenimą kalnuose Kana-doje, kur mama moka šaudyti šautu-vu ir visada jį turi po ranka: niekadanesi tikras, ar koks plšrūnas neišlįs išmiškų.Kai tokios keistos inormacijos pluoš-tai apvynioja mane, visada kiek su-trinku. Pasijuntu išmušta iš vžių.Klausiu savęs: „Kur tu, po galais, gyve-ni?“ Tikrai, kur gyvenu, ir ką žinau apievietą, kurioje gyvenu. Tą klausimą ga-liu atgręžti į kiekvieną – kur, po galais,gyveni? Ar tave pasaulis tebejaudinair tebestebina?..***Palyginti neseniai buvo aikiojamaklausantis Marko Polo istorijų apiešuniagalvius žmones arba tikima, kadbegemotas yra mistiškas sutvrimas(kaip jos ar elai). Dabar turim gerai„pikseliuotus” otoaparatus, lktuvusir televiziją. Niekas nebra paslpta.Pasaulis atviras.Pakanka susipažinti su savo mies-tu, nuvažiuoti į porą kitų didmiesių(vien tam, kad įsitikintum, jog pagrin-dins gatvs – identiškos), pamatytikalnus, vandenyną, dykumą... Tadagalima manyti, kad pasaulio geogra-ja pažinta ir nebesukti dl to galvos.***Kita vertus, visada yra kažkas dides-nio, kažkas, kas veržiasi pro įprastumopamušalus. Tebesekami sniegažmo-gio pdsakai, Lochneso pabaisa darnenuskendo. O pasaulis, kurį tariamspažįstą, yra tik mažas vakarieių (arba jiems adaptuotų poilsiavieių) skve-relis. Gerai gerai, numanau, kad jaupabodo ši jausminga prakalba, be to,pradedu išduoti savo reakcionieriškątemperamentą... Klausiate, kuo visatai susiję su numerio tema?***Mada apskritai yra tai, kas yra Bendra.Kažkas, kas aplink žmonių ir vietųkonsteliacijas bržia vienijantį punk-tyrą. Kuriama savotiška tos vietos irto laiko bendruomen. O kadangi gy-vename Globaliame Pasaulyje, labailengva pasiduoti iliuzijai, kad tai, kasyra pas mus – yra ir visur kitur.Esu prieš niveliaciją, ypa kai ji ateinaįvilkta į dailų masins kultūros rūbą,sukurtą Niujorke, o pagamintą Šan-chajuje. Yra labai daug tokių, kurie„prieš“, kurie kuria, ieško savo identi-teto, net tautinio identiteto pdsakų.„Ozonas“ visada propaguoja sava-rankišką mąstymą, pasirinkimus. Tai
„oZonosfera“  paLanki Švaresnei bei darnesnei apLinkai asmen ir organiZacij bendruomen. tapkite jos nariais ir rmjais
Skaitykite
ozną”.
•
Užsiprenumeruokite laikraštį„Ozonas” www.ozonas.lt svetai-nje. Vieno numerio prenumera-tos kaina – tik 4 Lt, metų prenu-merata – tik 48 Lt.
•
Raskite laikraštį „O Zonose“(numatytose bei nuolatinseplatinimo vietose, konerenci- jose, renginiuose, inormacijosbiuruose, kavinse, ekorengi-niuose). čia leidinys dalijamasnemokamai.
•
Gaukite „Ozoną” į savo el. paštodžutę. Svetainje www.ozonas.ltįveskite savo el. pašto adresą ir kie-kvieną mnesį Jus su elektroniniu„Ozonu” pasieks ir aktualiausios eko-naujienos.
•
Apsilankykite www.ozonas.lt bibli-otekoje, kur rasite visų, jau išleistųnumerių el. variantus.
Bendradarbiaukite padėdami plistiekžinims bei idėjms.
•
Inicijuokite, organizuokite „O Zonų“atsiradimą savo aplinkoje ar įstaigo- je.
•
Nukreipkite svetainių lankytojus įwww.ozonas.lt, keiskits inormaci- ja, nuorodomis.
•
Kartu organizuokime renginius dar-buotojams, klientams, jaunimui, vi-suomenei.
•
Tapkite leidinio „Ozonas” komandossavanoriais.
Remkite ozn leidinių atsiradimą irturini plėtrą
•
Dovanokite „Ozono” prenumeratąsavo draugams (asmenims ir organi-zacijoms).
•
Tapkite „Ozonoseros“ idjosrmjais, „Ozono” turinio, spau-dos, platinimo partneriais.
•
Inormuokite daugiau kaip30.000 „Ozono” skaitytojų apiepalankiausias aplinkai idjas,sprendimus, produktus, paslau-gas, įvykius.Susisiekite su mumis
marketing@znas.lt
Leidinio „oZonas“ ieŠkokite:
VILNIUJE„oLLo grindys“ salnuse:
Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“),Kazlausko g. 1, Verkių g.44
„Cee INN“ tinkle:
Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10,Gedimino pr. 9, Gedimino pr. 44, Di-džioji g. 40, Saltoniškių g. 9 (p.c. “Pa-norama”)
„Ver Cae“ tinkle:
Trakų g. 2, J.Jasinskio g. 16 (“Verslotrikampis”), Ozo g. 25 (p.c „Akropolis“)
Kitse kavinėse:
„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41„Cae de Paris“, Didžioji g. 1„Cozy”, Dominikonų g. 10„Baraca“ vegetarin kavin,Šv.Ignoto g. 12„Barbacan“ boulingas, Bokšto g. 19„Jalta“, Vykinto g. 17A„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1„ŠMC kavin“, Vokieių g. 2„Sulių baras“, Totorių g. 15„Radharan“, Ozo g. 18
Eklgiškų prekių pardutuvėse:
„Baroca“ – Užupio g. 9
„Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78
„Rasakila“, Vito Gerulaiio g. 1„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6„Weleda/Holos”, Vito Gerulaiio g. 1
Knygynuse „VAGA“:
Gedimino pr. 50 („Knygų namai“), Ge-dimino pr. 2 („Draugyst“), Gediminopr. 9 (p.c „Gedimino 9“), Didžioji g. 27(Versm), Pilies g. 22 (Pilies), Ukmer-gs g. 369 (p.c. BIG), Darbininkų g. 16(Naujininkai), Pergals g. 13/2 (Nau- jojis Vilnia), Ateities g. 20 (Mykolo Ro-merio universitete), Priegliaus g. 1 (p.cPupa), Liepkalnio g. 112 (p.c. Maxima).
KAUNE„oLLo grindys“
salone, Savanorių pr.290
„Ver Cae“ tinkle:
Karaliaus Mindaugo pr. 49 (p.c „Akro-polis“), Laisvs al. 75, Vilniaus g. 43,Vilniaus g. 18
Kitse kavinėse:
„Arbatin/Sveikas maistas“, Laisvs al.99A„Coee INN“, Laisvs al. 72„Morkų šlsmas“, Laisvs al. 78b-1„Radharan“, Panerių g. 187„Sveiko maisto parduotuv“, Sava-norių pr. 214
Knygynai „VAGA“:
Islandijos pl. 32 (p.c. MEGA), Sa-vanorių pr. 346 (p.c. SAVAS), Kovo11-osios g. 22 (p.c. Girstupis)
KLAIPĖDoJE„oLLo grindys“ salnuse:
Šiluts pl. 105a, Baltijos pr. 6a,( p.c.„SBA Idjos namams“)
Kitse vietse:
„Cae Kubu“, H.Manto g. 10„Cukrain“, Žvejų g. 17„Tapo d’oro”, Sukillių g. 10 (Teatroaukštje)I.Simonaityts viešoji biblioteka,H.Manto g. 25
Knygynuse „VAGA“:
H. Manto g. 9, H. Manto g. 84 (p.c.Baltai), Taikos pr. 97 (Debrecenas)
ŠIAULIUoSE
„Vero Cae“ kavinje, Aido g. 8 (p.c„Akropolis“)
PANEVĖŽYJE
„OLLO grindys“ salone,
Klaipdos g. 143a, (p.c. „Babilonas II“)
ALYTUJE
„OLLO grindys“, Naujoji g. 50
oRGANIZACIJoSE
„Šiaurs miestelio technologijų par-kas”, J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96,VilniusMokslo ir technologijų parkas,H.Manto g. 84, KlaipdaEkologinis klubas „Žvejon“, Taikospr. 42-3„Libioma“ asociacijos nariams
BEI
ekologiniuose renginiuose ir pro- jektuose, konerencijose, semina-ruose, susitikimuose, pas ekolo-giškus draugus, prenumeratorius,aukštojo mokymo įstaigose, moky-klose, savivaldybse, ministerijose,savivaldybse ir kt., taip pat elektro-niniai leidinio numeriai PDF ailaisinterneto svetainje www.ozonas.ltKvieiame prisijungti prie „Ozonos-eros“, teirautis
in@znas.lt
yra, turime budrios ir sąmoningosbendruomens viziją. Natūralu, kadtokia – tai atsakingai gyventi ben-druomen.***Bet taip pat laikoms nuostatos, kadnereikia pulti į kraštutinumus. Manau,kad Lietuvoje atsakingo gyvenimoidja dar yra neperdegusi. Dar neper-sistengta su bet ko „žalinimu“ ir naujomasinio vartojimo modelių perkli-mu į „žalias“ lentynas. Tai yra gerai.Dar yra niša tiesiog ne-vartojimui irsąmoningam vartojimui.Vis tiek jau ormuojasi žmonių ratas,kuriuos žalia erzina, kaip bulių raudo-na. Tai turbūt – pasaulinių ekomadin-gų tendencijų šešlis, gedimo pdsa-kas. Bet juk galima iš globalaus katiloatsijoti tik tai, kas teigiama. Galimanepasiduoti madai. Galima eiti kartusu jos kontūru, bet nebūti juo paiu,nesistengti sutapti identiškai.To mes ir siekiame.
Nuotr. Shereen mNuotr. Darius Vaiekauskas
 
Ozonas 2009/8 (24) www.ozonas.lt
Šl  l :
•
Vandens garai;
pagrindins šiltnamio dujos. Susidaro gamtojevykstanių garavimo procesų metu.
•
CO
2
– anglies dioksidas;
nuo pramons revoliucijos XVIII a. pradžiojeiki 2005 m. CO
2
kiekis atmoseroje padidjo 35 procentais.
•
CH 
4
– metanas;
daugiausia jo išskiria sąvartynai, žems ūkio veikla,anglies kasyba, gamtinių dujų ir natos gavyba.
•
2
O – azoto suboksidas;
išsiskiria dl žems ūkyje vykdomos veiklos,įvairių azoto turinių trąšų naudojimo, pramonins chemijos gamy-bos metu.
fl šl  l .
Tai vienintelės dujos,atsirandančios ne natūraliu būdu, o dėl žmogaus vykdomos pramoninės veiklos.
•
SF 
6
– sieros heksauoridas;
•
NOx – azoto oksidai;
•
HFC – hidrouorangliavandeniliai;
•
PFC – peruorangliavandeniliai;
•
CFC – chloruorangliavandeniliai.
tema / 3
gLobaLinis atŠiLimas grįta į madą,
 
arba kopenhagos konferencijos beLaukiant
Kristina KUčINSKAITėeditor@ozonas.lt
k  k?
Rugsjo 22 dieną Niujorke JungtiniųTautų inicijuotame pasaulio viršūnių su-sitikime dl klimato kaitos, kur susirinkobeveik šimto valstybių vadovai, gene-ralinis Jungtinių Tautų sekretorius BanKi-moon sakydamas įžanginę kalbą pa-reišk, kad neskm Kopenhagos kon-erencijoje būtų „moraliai neatleistina,ekonomiškai trumparegiška ir politiškaineprotinga“.2009 m. Jungtinių Tautų klimato kaitoskonerencija (arba Kopenhagos kone-rencija, arba COP15) – svarbus aplinko-sauginis renginys. Paprastai tokio mastokonerencijos vyksta kiekvienais metais,bet COP15 kartu yra ir UNFCCC (192valstybes vienijanios JT klimato kaitospagrindų konvencijos) šalių susitikimas.Tikimasi priimti globalius sprendimus,kurie lems kovos su klimato kaita eigą jau artimoje ateityje. Kioto protoko-las, pasirašytas 1998 m., baigs galioti2012-aisiais, tad Kopenhagos koneren-cijos susitarimas turi jį pratęsti. 
k 
Pasiruošimas Kopenhagos konerenci- jai vis dar vyksta ltai. Valstybs sunkiaisutaria dl savo atsakomybs ir skęstaparengiamuosiuose popieriuose. Kad irkaip būtų, Jungtinių Tautų klimato kai-tos sekretoriato vadovas Yvo de Boertvirtina, kad konerencijoje tereikia rastibendrus sprendimus keturiais svarbiau-siais klausimais:Stebint naujienų srautą, plūstantį išbesirengianių konerencijai valstybių,atrodo, lyg dalyvaujama lenktynse. Ne
„Jei ne dabar – tai kada? Jei ne ši karta – tai kuri?“ T rugsėjį vykusi vizit Vilniujemetu klausė Danijs užsieni reikalų ministras Per Stig Møller. Kiek pritilusis kalbsapie klimat kaitą ir su ja susijusias grėsmes ateičiai pastaruju metu atgij visu smar-kumu. Tik šįkart emcijų katilą maiš nebe Al Gre. Epicentras, iš kuri nulat sklindaraginimas susivienyti ir veikti, – Kpenhaga. Šalys milžinės, ilgai delsusis ratifku-ti Kit prtklą, dabar svaidsi siekiais užimti lyderių pzicijas kvje už Žemėssveikatą. Barac obama spaudžia JAV stipriai keistis, Kinija ir Indija rengia ambicingusplanus mažinti šiltnami dujų emisijas. Paminėtina ir Brazilija, pagaliau pasiryžusi ištikrųjų saugti Amaznės miškus.
trukusių derybų iškeltas ambicingastikslas – „sprendimas 20-20-20“. Pagal jįiki 2020-ųjų numatoma įgyvendinti trisuždavinius: 20 proc. padidinti energijosiš atsinaujinanių šaltinių naudojimą, 20proc. pagerinti energijos vartojimo eek-tyvumą ir 20 proc. sumažinti šiltnamioeektą sukelianių dujų emisijas. Toks yraprincipinis bendras visos ES siekis, o kon-kretūs skaiiai kinta pagal kiekvienos na-rs dabartinę būklę.JAV Kongreso šiemet priimtame Klimatokaitos įstatyme numatoma, kad iki 2020m. šiltnamio eektą sukelianių dujųkiekis, lyginant su 2005 m., sumažs 17proc. Kaip matome, amerikieiai neper-sistengia.Tarp kitko, dar 2007 m. UNFCCC susiti-kimo Balyje metu, paskelbus JungtiniųTautų Tarpvyriausybins klimato kaitoskomisijos (IPCC) klimato kaitos vertini-mo pranešimą, buvo prognozuojama,kad emisijų sumažinimas 20-ia procen-tų, lyginant su 1990 m., gali būti nepa-kankamas. Patarta siekti nuo 25 iki 40proc. pokyio. Į tai atsižvelgia ir už aplin-ką atsakingas Europos Komisijos narysStavros Dimas: „2020 m. Europos išme-tamas šiltnamio dujų kiekis bus 20 proc.mažesnis už 1990 m. lygį, taiau jei kitosišsivysiusios šalys Kopenhagoje įsipar-eigos siekti panašių rezultatų, Europamažins dar labiau – iki 30 proc.“ 
p 
Labiausiai, aišku, nesutariama dl pini-gų. Stavros Dimas atvirai pripažįsta, kadtai – pagrindin priežastis, dl kuriosKopenhagos konerencija gali žlugti. OYvo de Boer, stringant Bankoko pasita-rimams, kurie tęs Niujorke pradtaskalbas, griežtai pareišk, kad svarsty-mams skirtas laikas baigiasi ir, nesimusryžtingų priemonių, dabartiniai vaikai„niekada neatleis“. Panašiai buvo kal-bta dar COP13 susitikime Balyje priešporą metų. Taiau išsivysiusios šalys ne-labai puola į pagalbą besivystanioms,o padti reikia tiek nansais, tiek tech-nologijomis. Kai Balyje JAV praneš ne-remsianios besivystanių šalių kovos suklimato kaita, Papua Naujosios Gvinjosdelegatas pasiūl išvis „nesimaišyti antkelio kovoje su klimato kaita, jei trūkstanoro būti lyderiais“.Kopenhagos konerencijos belaukianttaip pat netrūksta badymosi pirštais.Pavyzdžiui, Kinija, kuri laiko save besi-vystania valstybe (ir kartu su JAV yraatsakinga už didžiausių šiltnamio eektąsukelianių dujų kiekių išmetimą), siūloišsivysiusioms valstybms siekti ma-žinti emisijas net iki 40 proc. O kadangisavęs prie pastarųjų nepriskiria, tai ir ne-mano, jog tokie reikalavimai turtų ga-lioti jai paiai. Nejau, atseit, nepakanka,kad iki 2020-ųjų bus mginama 15 proc.Kinijai reikalingos energijos gauti iš atsi-naujinanių šaltinių?Stavros Dimas pastebi, kad „klimatokaita nelts, jei atmoserą nustos terš-ti išsivysiusios šalys, taiau išmetamųdujų kiekių nemažins besivystanios,ypa turinios didžiausius ir spariausiaiauganius ūkius“. Tad išsivysiusios šalysspyriojasi nansiškai remti pastarąsias,kol jos nesutiks apriboti savo emisijų (tovis išvengia tiek jau minta Kinija, tiek Indija).Viena vertus, tai logiška išvada, nes bū-tina siekti švarių industrijų augimo. Kitavertus, nesunku tai susieti su stipresnio- jo baime prarasti lyderio poziciją, ypakalbant apie savo ekonominį pranašu-mą pavydžiai sauganias JAV. 
t  zė
Klimato kaitos pasekms yra matomos ir jauiamos jau dabar. IPCC praneša, kadnuo 1906 m. vidutin oro temperatūraŽemje pakilo 0,74 laipsnio pagal Celsijų(palyginimui: kol po paskutinio ledyn-meio atšilo 4-7 laipsniais pagal Celsijų,prajo 5000 metų). Šilimas labiau jauia-mas sausumoje nei vandenynuose, jisstipresnis šiauriniame pusrutulyje. Tirps-ta ledynai ir ledas nuo kalnų. Padidjokritulių kiekiai. Dažnesns tapo karšiobangos, potvyniai, krūmynų gaisrai.Nuo 1990 m. buvo užregistruoti dešimtkaršiausių metų. Pasaulio gamtos on-das (WWF) tvirtina, kad iki 2050 m. galiišnykti 2/3 baltųjų meškų populiacijos.Dar 1970 m. imta naudoti sąvoką „mi-grantai dl klimato“, apibūdinaniąžmones, emigruojanius dl gamtiniųpriežasių. Kiekvienais metais tokiųžmonių vis daugja. Emigraciją skatinaprastjanios klimatins sąlygos – karš-tis, potvyniai, gaisrai. Vis didesne proble-ma tampa geriamo vandens trūkumas.
Ketvirtajame IPCC pranešime, verti-nančiame klimat kaitą, išvardijamsšis prgnzės:
•
Šimtmeio viduryje drgnos vieto-vs taps dar drgnesnmis, o sau-sos dar sausesnmis.
•
Beveik šeštadalis planetos gyven-tojų gali susidurti su geriamo van-dens trūkumu.
•
20-30 proc. planetos gyvūnų iraugalų rūšių gresia išnykimas, jeividutin temperatūra pasaulyje kilsdaugiau nei 1,5–2,5 laipsnio pagalCelsijų lyginant su 1990 m.
•
Didžioji dauguma koralinių rių galipradti balti, temperatūrai pakilusvienu laipsniu pagal Celsijų, o išny-kimo rizika kils temperatūrai per-žengus 2 laipsnių pašiltjimą.
•
Javų derliai prie pusiaujo gali su-mažti ir dl to dideliam kiekiuižmonių gali grsti bado pavojus.
•
Kylant vandens lygiui prasidskrantų erozija; gyvenantiems že-mumose grs potvyniai.IPCC taip pat įspja, kad liko tik dešim-tmetis suskubti imtis priemonių, stab-danių klimato kaitą. Skaiiuojant pagalikiindustrins eros rodiklius, negalimaleisti temperatūrai pakilti dviem, o pagalšiandienius – 1,2 laipsnio pagal Celsijų.Privalu žymiai sumažinti dujų emisijųkiekius jau iki 2020 metų, o iki 2050-ųjų,lyginant su 1990-aisiais, jie turi sumažti50 proc.Tolimesniam domjimuisi:
http://en.cop15.dk/ http://climate.nasa.gov/ http://www.epa.gov/climatechange/ http://www.ipcc.ch/ 
•
Kiek šiltnamio eektąskatinanių dujų emisijassumažins išsivysiusios šalys?
•
Kiek savo emisijas ribosdidels besivystanios šalys(tokios kaip Indija ir Kinija)?
•
Kiek lšų bus skiriamabesivystanių šalių kovai suklimato kaita ir prisitaikymuiprie jos?
•
Kaip tie pinigai bus tvarkomi?vien su laiku ir klimato kaita, bet ir dlpirmaujaniųjų statuso. Antraštse gū-ruoja vis nauji laimtojai: tai Brazilija suIndija, tai Kinija su, žinoma, JAV. Taiaukol kas aukšiausiai kartelę sau yra išk-lusi Europos Sąjunga. Kinijos siekiai daraiškiai nesuormuluoti, o aukštiems JAVtikslams priešinasi konservatyvios val-džios institucijos.Šalių pastangos ir įsipareigojimai, ku-riuos sutinkama prisiimti, labai skiriasi.Pavyzdžiui, naujas Japonijos ministraspirmininkas Yukio Hatoyama paskelb,kad jo šalis sieks iki 2020 m. šiltnamioeektą sukelianių dujų emisijas suma-žinti iki 25 proc., lyginant su 1990 m. OEuropos Sąjungoje po beveik metus
Nuotr. draconian rain
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...