A

.
K
O
R
O
L
I
O
V
O

N
U
O
T
R
.



VIRELIO TEMA 11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014










REITINGAI
Kada tapsime geriausi?
Jau vienuoliktus metus i eils Veidas pateikia vidurini mokykl ir gimnazij reiting. Kartu
bandome rasti atsakym vaikams, j tvams, mokytojams, vietimo sistemos darbuotojams bei visai
visuomenei rpim klausim, kokia turt bti ideali mokykla.

Gabija Sabaliauskait, Justina sait
i met Veido sudaryto gimnazij ir
vidurini mokykl reitingo metodika
iek tiek paprastesn nei ankstesniais
metais. Vertindami objektyvius gimnazij
ir mokykl akademinius rezultatus svar-
biausi vert (80 tk.) suteikme vis lai-
kyt valstybini brandos egzamin (VBE)
rezultat vidurkiui, o likusius 20 tk. mo-
kykloms paskyrme pagal tai, kiek j abi-
turient prajusiais metais Lietuvos
auktsias stojo pirmu pageidavimu. i
dviej kriterij suma virsta galutiniu balu
(100 bal), pagal kur irikiavome mokyk-
las. Du kriterijus kaip pagrindinius pasi-
rinkome todl, kad VBE yra objektyviau-
sias rodiklis vidurinio ugdymo pasieki-
mams patikrinti, o skm stoti ten, kur
labiausiai moksleivis nori, taip pat geras
mokyklos gebjimo imokyti rodiklis.
2014 m. reitinge atsisakme kriteri-
jaus, rodanio, kiek abiturient stojo
usienio auktsias mokyklas. Tok mat
atmetme kaip neobjektyv, nes kyla
klausim dl to, kokio lygio universitetus
pasirinko Lietuvos abiturientai ir kok
stojimo konkurs jiems teko veikti.
Vien reitingo graf paskyrme moki-
ni skaiiui, kiek j reitinguojamose mo-
kyklose moksi 2013 m. spalio 1 d., paai-
kinome ir mokykl pavadinimus, jei j
statusas naujais mokslo metais pasikeit.
Vis dlto rezultatai rodo, kad ir pasikei-
tus metodikai ankstesni reiting lyderiai
neuleidia savo pozicij. Pirmose atuo-
niose reitingo vietose sitvirtinusios tos
paios gimnazijos Vilniaus licjus, Kauno

8 2014-04-15 VEIDAS


BFL NUOTR., SHUTTERSTOCK, S.IROS, VEIDO, LIETUVOS MOKYKL IR GIMNAZIJ ARCHYVO NUOTR.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31-45
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43

44
45
46
47


48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59

V
I
E
T
A

2
0
1
4

M
.

R
E
I
T
I
N
G
E

M
o
k
s
l
e
i
v
i

s
k
a
i

i
u
s

2
0
1
3
-
1
0
-
0
1

V
B
E

r
e
z
u
l
t
a
t

v
i
d
u
r
k
i
s

A
b
i
t
u
r
i
e
n
t

d
a
l
i
s
,

L
i
e
t
u
v
o
s

a
u
k

s
i
a
s

s
t
o
j
u
s
i

p
i
r
m
u

p
a
g
e
i
d
a
v
i
m
u

(
p
r
o
c
.
)

s
t
o
j
o

p
i
r
m
u

p
a
g
e
i
d
a
v
i
m
u

G
a
v
o

b
a
i
g
i
m
o

p
a

y
m

j
i
m

B
E
N
D
R
A
S

B
A
L
A
S

(
I

I
R

I
I

T
A

S
U
M
A
)




11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014 VIRELIO TEMA

KURI GIMNAZIJA GERIAUSIA JS VAIKUI

















































Mokyklose vyrauja ini kultas ir dalykinms
kompetencijoms, o bendrj gebjim ugdymo
trksta


technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jzui-
t gimnazija, Vilniaus irmn gimnazija, Vilniaus
Mykolo Birikos gimnazija, Kauno jzuit gimnazi-
ja, Klaipdos uolyno gimnazija, Panevio
Juozo Balikonio gimnazija. Devintoje vietoje atsi-
rado iauli Juliaus Janonio gimnazija, 23 viet
nustmusi Vilniaus alomo Aleichemo ORT gimna-
zij. Garbing 10 viet iemet um Vilniaus
Uupio gimnazija, privai mokykl iuolaikins
mokyklos centr nuleisdama 12 viet.
Nors kardinals pokyiai pirmj reitingo viet
nesudrebino, mokyklos po pirmojo deimtuko per-
sirikiavo, o rajono mokyklos, i proio laikomos
silpnesnmis, ioko priek, aplenkdamos miesto
gimnazijas. Kai kurios mokyklos peroko per imt
ir daugiau viet. Pavyzdiui, Maeiki r. idik
M.Pekauskaits vidurin mokykla i reitingo
Gimnazijos/mokyklos pavadinimas
I II III IV V VI VII VIII
100 GERIAUSIJ
1 Vilniaus licjus 538 92,66 81,55 84 103 90,44
2 V Kauno technologijos universiteto gimn. 305 87,49 75,32 58 77 85,06
3 Vilniaus jzuit gimn. 716 81,50 64,47 49 76 78,10
4 Vilniaus irmn gimn. 760 77,11 59,91 127 212 73,67
5 Vilniaus Mykolo Birikos gimn. 784 74,32 63,35 121 191 72,13
6 Kauno jzuit gimn. 754 73,63 55,26 42 76 69,96
7 Klaipdos uolyno gimn. 717 75,35 46,77 94 201 69,63
8 Panevio Juozo Balikonio gimn. 788 74,18 49,49 97 196 69,24
9 iauli Juliaus Janonio gimn. 718 66,80 43,35 88 203 62,11
10 Vilniaus Uupio gimn. 595 64,16 37,76 54 143 58,88
11 Vilniaus vryno gimn. 1208 62,40 43,48 60 138 58,61
12 V iuolaikins mokyklos centras 420 61,14 48 12 25 58,51
13 V Vilniaus Versms katalikikoji gimn. 583 65,80 29,17 7 24 58,47
14 Vilniaus Simono Daukanto gimn. 698 62,12 42,94 73 170 58,28
15 Kdaini r. Kraki Mikalojaus Katkaus gimn. 411 58,59 53,33 8 15 57,54
16 Panevio Kazimiero Paltaroko gimn. 1116 58,56 53,09 43 81 57,46
17 Radvilikio r. Baisogalos gimn. 396 61,48 41,03 16 39 57,39
18 Teli emaits gimn. 369 62,70 36,11 39 108 57,38
19 Vilniaus Jono Basanaviiaus gimn. 615 62,08 38,38 38 99 57,34
20 Panevio 5-oji gimn. 732 62,04 35,61 47 132 56,75
21 Kauno Jono Jablonskio gimn. 818 60,70 40,71 57 140 56,71
22 Vilniaus Vytauto Didiojo gimn. 663 62,33 33,53 56 167 56,57
23 Vilniaus olomo Aleichemo ORT gimn. 318 55,91 58,82 10 17 56,49
24 Alytaus r. Daug Vlado Mirono gimn. 300 60,71 38,46 10 26 56,26
25 venioni r. Pabrads Ryto gimn. 518 61,13 35,29 18 51 55,96
26 Marijampols marijon gimn. 442 63,15 25 10 40 55,52
27 Vilniaus Abraomo Kulvieio vid. mok. 1138 58,03 45,28 24 53 55,48
28 Vilniaus v. Kristoforo gimn. 566 57,75 46,32 44 95 55,47
29 V Vilniaus privati gimn. 210 60,15 36 9 25 55,32
29 Vilniaus Gabijos gimn. 1536 55,86 53,17 67 126 55,32
30 Maeiki Gabijos gimn. 704 59,52 36,95 75 203 55,00
31 Kauno Jono Basanaviiaus gimn. 658 60,85 30,82 45 146 54,84
32 Klaipdos Vydno gimn. (buvusi vid. mok.) 592 59,68 35,14 13 37 54,77
33 Kauno dails gimn. 325 55,89 47,06 16 34 54,13
34 alinink r. Baltosios Voks ilo vid. mok. 111 51,92 60 6 10 53,54
35 Rokikio r. Juodups gimn. 322 52,89 55,56 15 27 53,43
36 Trak r. Auktadvario vid. mok. 166 54,74 47,06 8 17 53,21
37 Vytauto Didiojo universiteto Rasos gimn. 940 56,40 40,26 93 231 53,17
37 Alytaus v. Benedikto gimn. 772 57,53 35,71 25 70 53,17
38 Kdaini viesioji gimn. 489 53,93 48,18 53 110 52,78
39 Kauno Sauls gimn. 875 57,41 34,02 82 241 52,73
40 V Prancikon gimn. 958 56,09 38,71 48 124 52,62
41 Kauno Jono Pauliaus II gimn. (buvusi
uolo katalikika vid. mok.) 1384 57,95 30,34 27 84 52,43
42 iauli r. Mekuii gimn. 313 60,77 18,52 5 27 52,32
43 Taurags Versms gimn. 455 54,73 42,11 56 133 52,21
44 Utenos Adolfo apokos gimn. 582 53,50 45,91 73 159 51,98
45 Nacionalin Mikalojaus Konstantino iurlionio
men mok. 851 49,12 62,71 37 59 51,84
46 Kretingos r. Salant gimn. 507 52,84 46,67 21 45 51,61
47 Kauno Varpo gimn. 578 54,25 40,74 33 81 51,55
48 Vilniaus Adomo Mickeviiaus gimn. 436 55,97 32,32 32 99 51,24
49 Vilniaus Jono Pauliaus II gimn. 407 55,74 32,69 34 104 51,13
50 Vilniaus Karoliniki gimn. 755 54,27 38,15 66 173 51,05
51 Vilkavikio Auros gimn. 762 54,89 34,72 67 193 50,85
52 Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraevskio gimn. 442 52,58 43,48 20 46 50,76
53 iauli Liepori gimn. 610 56,27 28,06 39 139 50,63
54 iauli Diddvario gimn. 679 54,73 34,15 42 123 50,61
54 Gargd Vaivorykts gimn. 752 53,58 38,71 84 217 50,61
55 Marijampols Rygiki Jono gimn. 1013 52,91 40,79 113 277 50,49
56 Elektrn sav. Semeliki vid. mok. 214 51,21 46,67 7 15 50,30

2014-04-15 VEIDAS 9
60
61
62
63
64


65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
76
77
78
79
80
81
82
83

84


85
86
87
88


89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100
101
102
103
104




107


108
109
110
111
112
113
114


115
116


117
118
119
120
121
122
123
124
125
126
127
128
I II III IV V VI VII VIII
57 iauli Stasio alkauskio gimn. 609 53,64 36,88 59 160 50,29
58 Kauno Santaros gimn. 669 51,33 43,82 39 89 49,83
59 Klaipdos Vytauto Didiojo gimn. 761 52,92 37,14 78 210 49,77
60 Ukmergs Antano Smetonos gimn. 507 54,76 29,17 35 120 49,65
61 Vilniaus Jeruzals pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 673 48,26 55,1 27 49 49,63
62 Vilniaus Minties gimn. 455 52,11 39,45 43 109 49,58
63 Kauno r. Garliavos Juozo Lukos gimn. 608 52,81 34,38 44 128 49,12
64 Druskinink Ryto gimn. 598 52,36 36,12 82 227 49,11
65 Anyki r. Svdas J.Tumo-Vaiganto gimn. 266 54,46 26,92 7 26 48,95
66 Kauno Vyturio katalikika vid. mok. 1211 51,93 36,36 28 77 48,81
67 aki iburio gimn. 551 51,37 38,36 61 159 48,77
68 Vilniaus aros vid. mok. 638 50,47 41,67 15 36 48,71
69 Alytaus Jotvingi gimn. 717 51,87 35,75 74 207 48,64
70 iluts Vydno gimn. 435 53,73 28,07 32 114 48,59
71 Vilniaus r. Lavoriki vid. mok. 145 50,65 40 4 10 48,52
72 iluts pirmoji gimn. 515 51,45 36,67 44 120 48,49
73 Vilniaus r. Valin vid. mok. 127 54,81 23,08 3 13 48,46
74 Vilniaus Santaros vid. mok. 774 52,00 34,09 30 88 48,41
75 Marijampols Sduvos gimn. 930 51,82 34,39 87 253 48,33
76 Vilniaus Simono Konarskio vid. mok. 415 52,35 31,82 14 44 48,24
77 Pakruojo Atalyno gimn. 448 51,01 35,94 46 128 48,00
78 Kauno Purien vid. mok. 1020 52,14 31,17 24 77 47,95
79 Maeiki Jaunysts vid. mok. 68 45,41 57,14 4 7 47,76
80 Teli r. Nevarn pagr. mok.


(buvusi vid. mok.) 199 45,78 55,56 5 9 47,74
81 Kretingos Jurgio Pabros


universitetin gimn. 555 51,37 33,06 41 124 47,71
82 iauli Saultekio gimn. 492 50,67 35,78 39 109 47,69
83 Vilniaus Naujinink pagr. mok. (buvusi vid. mok.) 377 48,48 44,44 16 36 47,67
84 Jonavos Senamiesio gimn. 780 48,72 43,3 84 194 47,64
85 Trak r. Lentvario Henriko Senkeviiaus


vid. mok. 207 45,30 56,25 9 16 47,49
86 Marijampols v. Cecilijos gimn. 370 47,71 46,15 6 13 47,40
87 Anyki Jono Bilino gimn. 594 49,17 40 32 80 47,33
88 iauli Romuvos gimn. 669 50,62 34,12 58 170 47,32
89 Kauno r. Akademijos Ugns Karvelis gimn. 983 47,22 47,48 43 90 47,27
90 Vilniaus Pilaits gimn. 498 49,51 38,05 43 113 47,22
91 Kauno Auros gimn. 763 49,01 39,87 61 153 47,18
92 Lazdij r. Seirij A.muidzinaviiaus gimn. 305 48,17 42,5 17 40 47,03
93 Trak Vytauto Didiojo gimn. 698 45,85 51,14 45 88 46,91
94 Vilniaus sav. Grigiki vid. mok. 346 47,75 43,48 10 23 46,90
95 Plungs Sauls gimn. 695 48,95 38,24 78 204 46,81
96 Trak r. Paluknio Medeinos vid. mok. 148 52,37 23,08 3 13 46,51
97 altinlio privati mok. 124 49,78 33,33 2 6 46,49
98 Lazdij Motiejaus Gustaiio gimn. 752 50,73 28,18 31 110 46,22
99 Radvilikio Vaiganto gimn. 308 48,56 36,7 40 109 46,18
100 Vilniaus Vasilijaus Kaialovo gimn. 648 50,88 26,85 29 108 46,08
101200
101 Vilniaus Prancikaus Skorinos gimn. 180 50,93 26,67 4 15 46,07
101 Vilniaus Simono Staneviiaus vid. mok. 736 46,65 43,75 21 48 46,07
102 Kaiiadori Algirdo Brazausko gimn. 562 48,73 35 49 140 45,98
103 Zaras r. Antazavs Juozo Gruodio


vid. mok. 224 51,90 21,74 5 23 45,87
104 Trak vid. mok. 148 44,08 52,63 10 19 45,79
105 Klaipdos Varpo gimn. 504 47,04 40,71 46 113 45,78
106 Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimn. 814 49,81 29,13 74 254 45,67
107 Klaipdos Eduardo Balsio men gimn. 517 47,90 36,59 15 41 45,64
108 Panevio Vytauto Mikalausko men gimn. 495 50,15 27,27 6 22 45,58
109 Jonavos Jeronimo Ralio gimn. 677 48,47 33,83 45 133 45,54
110 aki Varpo pagrindin mok.


(buvusi vid.) 979 48,65 32,86 23 70 45,49
111 Klaipdos Aitvaro gimn. 343 47,09 39,02 32 82 45,48
112 Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando


Ruico gimn. 526 52,41 17,65 9 51 45,46
113 Vilniaus Salomjos Nries gimn. 584 46,15 42 63 150 45,32
114 Klaipdos Vtrungs gimn. 660 47,82 35,26 55 156 45,31
115 Bir Sauls gimn. 396 46,25 41,54 54 130 45,30
115 Maeiki Merkelio Rakausko gimn. 738 47,61 36,05 53 147 45,30
116 Alytaus r. Butrimoni gimn. 292 45,88 42,86 12 28 45,28
117 Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vid. mok. 844 47,28 37,25 19 51 45,27
118 Vilniaus Mikalojaus Daukos vid. mok. 1285 46,70 39,44 28 71 45,25
119 Vilniaus Fabijoniki vid. mok. 726 47,83 34,48 20 58 45,16
120 Kauno Juozo Gruo meno vid. mok. 1257 46,84 38,24 26 68 45,12
120 Molt r. Sugini vid. mok. 127 50,15 25 3 12 45,12
121 Vilniaus Antakalnio gimn. 453 44,27 47,44 37 78 44,90
122 Vilniaus emynos gimn. 802 48,04 31,46 56 178 44,73

VIRELIO TEMA 11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014































pabaigos (415 vietos) pakilo pirmj reitingo
pus (194 vieta). Taip pirmajame trisdeimtuke
atsidr keturios rajon gimnazijos.
Be to, iemet, nordami didmiesi gyventojams
palengvinti pasirinkim, sudarme geriausi did-
miesi mokykl penketukus, kuriuos ikopia ir
men gimnazijos. Juk viea paslaptis, kad siekdami
savo ataloms vietos geresnje mokykloje tvai da-
nai ne tik formaliai persiregistruoja, bet ir i ties
persikrausto kit gyvenamj viet. Taip pat patei-
kiame ir geriausi privai mokykl penketuk.
Veido reitingas, paremtas mokykl akademi-
ni pasiekim matavimu, tik suteikia bazin infor-
macij. Kiekviena mokykla yra individuali, todl
absoliutinti reitingo rezultat negalima.























Vilniaus licjus, kuriam vadovauja Saulius
Jurkeviius, absoliutus Lietuvos mokykl lyderis

10 2014-04-15 VEIDAS

BFL NUOTR., SHUTTERSTOCK, S.IROS, VEIDO, LIETUVOS MOKYKL IR GIMNAZIJ ARCHYVO NUOTR.
129
130
131
132
133
134
135
136
137
138
139
140
141
142
143
144

145
146
147
148
149

150

151
152
153
154

155
156
157
158
159
160
161
162
163
164
165
166
167
168
169
170
171
172
173
174
175
176
177
178
179
180
181
182
183
184
185
186
187
188
189
190
191
192
193
194
195

196
197
198
199
200
I II III IV V VI VII VIII
123 Kauno r. Garliavos Jonui vid. mok. 1435 50,84 20 22 91 44,67
124 Varnos uolo gimn. 474 48,61 28,37 40 141 44,57
125 Palangos senoji gimn. 567 48,30 29,55 52 176 44,55
126 Alytaus r. Miroslavo vid. mok. 231 46,57 36,36 8 22 44,53
127 irvint r. Musnink Alfonso Petrulio gimn. 233 48,92 26,92 7 26 44,52
127 Panevio Vytauto emkalnio gimn. 703 48,19 29,86 63 211 44,52
128 Ukmergs r. Taujn vid. mok. 181 50,37 21,05 4 19 44,51
128 Vilniaus r. Nemenins Gedimino gimn. 536 45,95 38,71 12 31 44,51
129 Klaipdos Hermano Zudermano gimn. 584 53,10 10 4 40 44,48
129 Varnos r. Merkins Vinco Krvs gimn. 274 45,44 40,63 13 32 44,48
130 Vilniaus Ateities vid. mok. 663 44,38 44,44 20 45 44,39
131 irvint r. Gelvon vid. mok. 224 52,53 11,32 6 53 44,28
132 Jonikio Auros gimn. 536 48,32 27,45 42 153 44,14
133 Kauno r. Vilkijos gimn. 491 45,00 40,48 17 42 44,10
133 Kaiiadori r. iemari gimn. 597 45,30 39,29 22 56 44,10
134 Vilniaus r. Maiiagalos


kun. Juzefo Obrembskio vid. mok. 171 48,81 25 4 16 44,05
135 iluts r. emaii Naumiesio gimn. 389 43,68 45,16 14 31 43,97
136 Utenos r. Upali gimn. 184 45,69 36,84 7 19 43,92
137 Akmens r. Kruopi vid. mok. 136 42,35 50 5 10 43,88
138 Ukmergs Jono Basanaviiaus gimn. 446 49,17 21,99 31 141 43,74
139 aki r. Gelgaudikio pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 278 48,40 25 5 20 43,72
140 Vilkavikio r. Vityio Petro Kriauino


vid. mok. 132 50,09 18,18 2 11 43,71
141 V iauli universiteto gimn. 548 45,64 35,94 46 128 43,70
142 Alytaus r. Simno gimn. 412 47,53 27,78 10 36 43,58
143 iauli Simono Daukanto gimn. 452 48,13 25 30 120 43,51
144 alinink r. Dieveniki


Adomo Mickeviiaus vid. mok. 111 52,03 9,09 1 11 43,44
145 Radvilikio Lizdeikos gimn. 541 47,25 28,15 38 135 43,43
146 Kupikio r. Subaiaus gimn. 277 46,76 30 6 20 43,41
147 Plungs Senamiesio mok. 834 41,33 51,61 32 62 43,39
148 ilals r. Upynos Stasio Girno vid. mok. 142 49,76 17,65 3 17 43,33
149 Zaras r. Duset Kazimiero Bgos gimn. 328 50,37 14,81 4 27 43,26
150 Vilniaus Tuskuln vid. mok. 1006 47,64 25 24 67 43,11
151 Visagino Draugysts vid. mok. 378 48,51 21,43 6 28 43,09
152 Kretingos r. Darbn gimn. 434 44,60 36,36 12 33 42,95
152 Klaipdos Aukuro gimn. 606 44,16 38,13 53 139 42,95
153 Vilniaus Levo Karsavino vid. mok. 571 44,56 35,9 14 39 42,82
154 Prien iburio gimn. 506 46,44 28,03 37 132 42,76
155 Kauno Milikoni vid. mok. 757 48,05 21,54 14 65 42,75
156 Rokikio r. Obeli gimn. 204 41,55 47,37 9 19 42,72
157 Kauno Maironio universitetin gimn. 506 46,58 27,04 43 159 42,68
158 Panevio r. Raguvos gimn. 268 46,49 27,27 9 33 42,65
169 Jonikio r. agars gimn. 374 44,31 35,71 10 28 42,59
170 Kdaini Atalyno gimn. 687 46,37 26,67 48 180 42,43
171 Vilniaus r. Pagiri gimn. 773 46,48 25,49 13 51 42,28
172 Vilniaus ekins vid. mok. 674 40,64 48,21 27 56 42,15
173 Vilniaus Joachimo Lelevelio vid. mok. 447 43,48 36,36 8 22 42,05
174 Kauno Atalyno vid. mok. 779 45,57 27,78 15 54 42,02
175 Plungs r. Kuli vid. mok. 192 41,02 45,45 10 22 41,91
175 iluts r. Kint vid. mok. 185 44,05 33,33 4 12 41,91
176 Ries gimn. 729 41,85 41,94 13 31 41,87
177 ilals r. Laukuvos Norberto Vliaus gimn. 436 45,59 26,67 12 45 41,81
178 Kauno Antano Smetonos gimn. 857 44,79 29,77 39 131 41,79
179 Lazdij r. Veisiej gimn. 374 47,71 17,95 7 39 41,76
180 Elektrn sav. Vievio gimn. 575 41,18 43,75 21 48 41,70
181 Prezidento Jono emaiio gimn. 621 45,81 24,72 44 178 41,60
182 Anyki r. Kavarsko vid. mok. 209 48,23 15 3 20 41,59
183 venioni Zigmo emaiio gimn. 452 43,29 34,62 27 78 41,56
184 Vilniaus Ryto progimn. (buvusi vid. mok.) 533 39,82 48,48 16 33 41,55
185 alinink r. Eiiki gimn. 470 43,79 32,35 11 34 41,51
186 Kauno v. Mato gimn. 606 43,73 32,53 27 83 41,49
188 Plungs r. Alsdi vid. mok. 273 47,48 17,39 4 23 41,46
189 Klaipdos aliakalnio gimn. 324 44,78 27,65 47 170 41,36
190 Vilniaus r. Buivydi vid. mok. 129 49,61 8 2 25 41,29
191 Pakruojo r. Rozalimo vid. mok. 214 45,99 22,22 4 18 41,24
192 Vilniaus Ozo gimn. 1093 43,10 33,75 27 80 41,23
193 Bir Auros vid. mok. 927 42,42 36,26 33 91 41,19
194 Maeiki r. idik Marijos Pekauskaits


vid. mok. 171 49,35 8,33 1 12 41,14
195 Pakruojo r. Linkuvos gimn. 549 48,85 10,2 3 10 41,12
196 Teli r. Varni Motiejaus Valaniaus gimn. 320 41,98 37,5 15 40 41,09
197 iauli r. Kurn Lauryno Ivinskio gimn. 541 45,01 24,63 33 134 40,93
198 Panevio Juozo Miltinio gimn. 782 45,44 22,79 49 215 40,91
199 Kelms Jono Graiino gimn. 506 43,32 31,15 38 122 40,89

11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014 VIRELIO TEMA
































Mokytojai, mokytojai ir tvai turi sutarti, kaip
sukurti ger mokykl, kurios nori visi


Deklaracijos prasilenkia su realybe
Kita vertus, kaip rodo ir iame numeryje patei-
kiama Veido usakymu atlikta didij miest
gyventoj apklausa, pasitikjimas vidurinio vieti-
mo sistema nra didelis vidurinms mokykloms ir
gimnazijoms dar toli iki idealo. Ko trksta?
Doras, siekiantis ini, savarankikas, atsakingas,
isilavins, mokantis gimtj ir usienio kalbas, geban-
tis savarankikai kurti savo gyvenim tok jaunuolio
vaizd pieia vietimo statyme tvirtinti tikslai.
Veido kalbinti panekovai sitikin, kad jei tik
pavykt toki siekiamyb perkelti ugdymo proces,
dl vietimo problem taip sielotis netekt ir sukurtu-
me ger mokykl. Pavyzdiui, suomiai, garsjantys
skminga vietimo sistema, daro tik tai, k para
savo dokumentuose, ir jokio stebuklo ia nra.
Nei Suomija, nei kas kitas neatrado kako to-
kio, kas nemanoma mums, arba tokio modelio, ku-
rio mes neinome. Jie tik gyvendina tai, ko siekia,
teigia Rygaudas Guogis, vienas V Kurianios
bendruomens krj ir Suomijos Jyvaskylos uni-
versiteto vietimo lyderysts instituto magistrantas.
Kurianios bendruomens tai penki jau-
nuoli idja diegti Lietuvos vietimo sistem usi-
enyje paplitusi socialin metodologij Art of
Hosting (menas aptarti dalykus, kurie i ties
rpi). Toks metodas padeda bendruomenms ir
organizacijoms aptarti klausimus, kurie akivaizds,
bet apie juos nekalbama. R.Guogis tvirtina, kad
struktruoto vis ali nuo moksleivi iki vieti-
mo ir mokslo ministerijos (MM) atstov pokal-
bio metu, vis nuostabai, paaikja sena tiesa, kad
ir moksleiviai, ir tvai, ir mokytojai nori tokios pat
geros mokyklos, todl belieka sutarti, kaip visiems
kartu pasiekti bendr tiksl.

2014-04-15 VEIDAS 11
201
202


203
204
205
206
207
208
209
210
211
212
213
214


215
216


217
218
219
220
221
222
223
224
225
226
227


228
229
230
231
232
233
234
235
236
237
238
239
240
241
242
243
244
245
246
247
248
249
250
251
252
253
254
255
256
257


258
259


260
261
262
263
264

265
266
267

268
269
I

II III IV V VI VII VIII
200 Vilniaus Radvil gimn.

463 40,64 41,84 41 98 40,88
201300
201 Kelms r. Krai gimn. 280 42,51 34,29 12 35 40,87
202 Lazdij r. etok mok. 186 41,07 40 10 25 40,86
202 Trak r. Rdiki gimn. 405 39,96 44,44 8 18 40,86
203 Kauno r. Piliuonos vid. mok. 209 42,72 33,33 5 15 40,84
204 Jurbarko Antano Giedraiio-Giedriaus gimn. 623 44,00 28,09 66 235 40,81
204 Radvilikio r. Sidabravo vid. mok. 296 42,68 33,33 5 15 40,81
205 Raseini r. Vidukls Simono Staneviiaus gimn. 419 41,52 37,93 11 29 40,80
206 Vilniaus r. Egliki v. Jono Bosko vid. mok. 225 50,99 0 0 14 40,79
207 Juodili ilo gimn. 392 40,56 41,67 10 24 40,78
208 Akmens r. Ventos gimn. 394 38,43 50 17 34 40,75
209 Skuodo Prancikaus adeikio gimn. 458 40,82 40,23 35 87 40,70
210 Kauno r. Neveroni vid. mok. 312 46,96 15,38 2 13 40,65
211 Anyki Antano Baranausko pagrindin


mok. (buvusi vid. mok.) 632 44,72 24,05 19 79 40,59
212 Alytaus Putin gimn. 582 45,30 21,51 37 172 40,54
213 Vilniaus r. Nemenins


Konstanto Parevskio gimn. 530 43,71 27,08 13 48 40,38
214 Vilniaus Gerosios Vilties vid. mok. 758 40,74 38,89 28 72 40,37
215 Rokikio r. Pandlio gimn. 295 45,00 21,62 8 37 40,32
216 Skuodo r. Mosdio gimn. 409 43,40 27,27 12 44 40,17
217 venioni r. venionli Mindaugo gimn. 274 45,48 18,92 14 74 40,16
218 Molt gimn. 547 40,96 36,49 54 148 40,07
219 Naujosios Akmens Ramui gimn. 499 43,11 27,88 29 104 40,06
220 Taurags r. Skaudvils gimn. 455 42,83 28,57 20 70 39,98
221 Trak r. Lentvario 1-oji vid. mok. 171 43,97 24 6 25 39,97
222 Pasvalio Petro Vileiio gimn. 671 41,13 34,93 80 229 39,89
223 Vilniaus Vladislavo Sirokomls vid. mok. 863 43,83 24 18 75 39,87
224 Kauno iburio pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 372 41,98 30,77 16 52 39,74
225 Rokikio Juozo Tumo-Vaiganto gimn. 882 43,81 23,33 48 215 39,71
225 Birtono gimn. 579 40,21 37,74 20 53 39,71
226 Klaipdos Baltijos gimn. 393 42,15 29,51 36 122 39,62
226 Zaras uolo gimn. 342 42,97 26,19 22 84 39,62
227 Panevio Minties gimn. 683 41,63 31,34 63 201 39,57
228 Rokikio r. Kamaj Antano Strazdo gimn. 220 42,76 26,47 9 34 39,50
228 Vilniaus r. Suioni vid. mok. 63 49,38 0 0 6 39,50
229 Vilniaus centro vid. mok. 351 46,56 11,11 5 45 39,47
230 Plungs r. emaii Kalvarijos vid. mok. 271 39,47 39,29 11 28 39,43
231 irvint Lauryno Stuokos-Guceviiaus gimn. 428 43,56 22,5 27 120 39,35
232 Klaipdos r. Veivirn Jurgio aulio gimn. 352 41,53 30,23 13 43 39,27
233 Visagino Verdens gimn. 437 43,61 21,82 12 55 39,25
234 Vilniaus r. Pabers Verdens vid. mok. 183 42,74 25 4 16 39,19
235 Vilniaus r. Nemio v. R.Kalinausko gimn. 627 41,03 31,25 10 32 39,08
236 alinink Jano Sniadeckio gimn. 697 43,15 22,64 12 53 39,05
237 Panevio r. Ramygalos gimn. 499 37,21 46,34 19 41 39,04
238 Vilkavikio r. Pilviki Santakos gimn. 507 41,51 28,95 11 38 39,00
239 Rietavo Lauryno Ivinskio gimn. 743 40,72 32,1 26 81 38,99
239 Panevio r. Vadokli vid. mok. 143 42,48 25 3 12 38,99
240 Radvilikio r. iauln M.iknio vid. mok. 258 42,75 23,81 5 21 38,96
241 Kelms r. Tytuvn gimn. 477 39,97 34,69 17 49 38,92
241 alinink r. Dieveniki Ryto vid. mok. 128 46,72 7,69 1 13 38,92
242 Kauno Palemono vid. mok. 435 42,50 24,49 12 49 38,90
243 Vilniaus Aleksandro Pukino vid. mok. 669 43,68 19,51 8 41 38,85
244 Kauno Juozo Urbio katalikika vid. mok. 1045 42,57 23,19 16 69 38,69
244 Kauno r. Karmlavos Balio Burao gimn. 623 40,55 31,25 15 48 38,69
245 Vilniaus Juventos gimn. 257 42,86 21,95 18 82 38,68
246 alinink r. Jain Auros vid. mok. 192 42,47 23,08 3 13 38,59
246 ilals Simono Gaudiaus gimn. 543 40,98 29,03 45 155 38,59
247 Molt r. Jonikio mok. daugiafunkcis


centras (buvusi vid. mok.) 81 43,60 18,18 2 11 38,52
248 Visagino Atgimimo gimn. 459 45,61 9,76 4 41 38,44
249 Kauno Viktoro Kupreviiaus pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 547 41,29 26,92 14 52 38,41
250 Kupikio Lauryno Stuokos-Guceviiaus gimn. 634 40,60 28,67 43 150 38,21
251 Panevio r. Velio gimn. 516 43,12 18,18 8 44 38,13
252 Jurbarko r. Ervilko gimn. 340 42,65 20 7 35 38,12
253 iauli r. Kui vid. mok. 217 41,04 26,25 9 16 38,08
254 Kaiiadori r. Rumiki


Antano Baranausko gimn. 432 39,05 33,33 7 21 37,91
255 Klaipdos Stasio imkaus konservatorija 150 35,77 46,15 18 39 37,85
256 Kdaini r. sav. tos gimn. 418 38,41 35,48 11 31 37,83
257 Vilniaus r. Marijampolio Meils Lukiens gimn.


(buvusi Marijampolio vid. mok.) 255 37,42 38,89 7 18 37,71
258 Ignalinos gimn. 335 37,75 37,25 38 102 37,65
259 Kelms Aukuro pagr. mok. (buvusi vid. mok.) 427 41,26 22,73 10 44 37,55



VIRELIO TEMA 11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014

vietimo teisje deklaruota, kad mokome ne
dalyko, bet mokome vaik. Dabar, ko gero, labiau
mokoma dalyko. Viskas nukreipta jo inias, o vai-
kas lyg ir pametamas, toki vert apmstymo
problem vardija Nacionalins mokykl vertinimo
agentros direktorius Gravydas Kazakeviius.
Apie raytins Lietuvos vietimo teiss tobulu-
m kalba ir R.Guogis, juolab kad Lietuva turi visas
prielaidas siekti kokybiko mokymo proceso: savo
darb dirba ir pedagogai, ir socialiniai darbuotojai,
vietimu rpinasi ir nevyriausybins organizacijos,
ir MM specialistai. Taiau pagrindin problema,
kodl visi sistemos elementai neveikia darniai, yra
j nesusikalbjimas ir polinkis svarbius reikalus
tvarkyti nebyliais ratais. Tai viena prieasi, kodl
dokumentuose graiai vardyti vietimo tikslai ir
apraytas procesas neturi nieko bendra su tikrove.
Lankiausi europins pasaulinio lygio pradins


































mokyklos pamokose. Ta mokykla turi aiki verty-
bi sistem, joje vyrauja lyderyst, dirba profesio-
nali pedagog kolektyvas. Taigi ir pamokos ten
vyksta kitaip: ateini klas, o mokytojas ir mokiniai
tave pasitinka kaip nauj galimyb ir traukia
mokymosi proces. Ikart supranti, kad ten dirba-
ma kartu su bendruomene, mokykloje lankosi
tvai, o visi aplinkiniai yra naujos galimybs,
sunku patikti, bet itaip R.Guogis kalba apie vien
i valstybini Lietuvos pradini mokykl.
Vis dlto iandien daugelyje Lietuvos mokykl
labiausiai akcentuojamos inios ir akademiniai
pasiekimai. Dalyk mokytojai susirpin, kaip
laiku ieiti program ir pasirengti egzaminui, tad
kit ugdytini gebjim ir vertybi puoseljimas
lieka antrame plane.
Geros mokyklos koncepcija
Ariausiai asmenybs ugdymo ir geros savijautos
mokykloje yra Geros mokyklos koncepcija, pagal

12 2014-04-15 VEIDAS


BFL NUOTR., SHUTTERSTOCK, S.IROS, VEIDO, LIETUVOS MOKYKL IR GIMNAZIJ ARCHYVO NUOTR.
270

271
272

273
274


275
276
277
278
279
280
281
282
283
284
285

286
287
288
289
290
291
292
293
294
295
296
297
298
299
300
301
302
303
304
305
306
307
308
309

310
311
312
313
314



315
316
317
318
319
320
321
322
323
324
325
326
327
328
329
330
331
332
333
334


335
336
337

11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014 VIRELIO TEMA




kuri aukltiniai mokomi vairiomis prasmmis, kaip
teigia jos autoriai. Geros mokyklos koncepcija
paremta visos bendruomens susitarimu, o svarbiau-
siu skmingos mokyklos veiklos poymiu ia laiko-
mas mokyklos misijos gyvendinimas, pageidaujami
ugdymo rezultatai ir turtinga, simenanti, prasminga
gyvenimo mokykloje ir mokymosi patirtis.
Svarbu vardyti tikslus, kuri siekia konkreti
mokykla. Visos jos unikalios, taip pat ir bendruo-
meni siekiai skirtingi. Kaimo ir miesto bendruo-
mens nra vienodos, net ir didmiestyje jos skiriasi
pagal gyvenamuosius rajonus. Svarbu, kad moki-
niai mokykloje patirt gyvenim, o ne tik gaut
akademini ini. Kai vyrauja ini kultas, neretai
vaiko dvasiniai ir emociniai gebjimai nustumiami
al, komentuoja Lietuvos tv forumo tarybos
pirmininkas ir vienas Geros mokyklos koncepcijos
autori Audrius Murauskas.
I II III IV V VI VII VIII
260 Molt r. Giedraii Antano Jaroeviiaus
vid. mok. 179 37,70 36,84 7 19 37,53
261 alinink r. Jain Mykolo Balinskio vid. mok. 239 44,79 8,33 2 24 37,49
262 Pasvalio r. Joniklio
Gabriels Petkeviaits-Bits gimn. 568 42,12 18,92 7 37 37,48
262 Kauno r. Babt gimn. 449 37,07 39,13 18 46 37,48
263 Panevio r. Krekenavos Mykolo
Mykolo Antanaiio gimn. 372 39,34 30 12 40 37,47
264 aki r. Luki Vinco Grybo gimn. 443 40,57 25 9 36 37,46
265 Vilkavikio r. Sdavos vid. mok. 507 42,82 15,79 3 19 37,41
266 alinink Lietuvos tkstantmeio gimn. 553 40,05 26,09 18 69 37,26
267 Kauno r. ekiks Prano Dovydaiio vid. mok. 306 38,49 32 8 25 37,20
268 Raseini r. iluvos vid. mok. 239 38,41 32 8 25 37,13
269 Marinos Miigurskajos privati gimn. 74 35,68 42,86 3 7 37,11
270 alinink r. Eiiki Stanislovo Rapolionio gimn. 346 39,88 25,93 7 27 37,09
271 Vilniaus Laisvs gimn. 210 36,58 38,89 28 72 37,04
272 Kauno r. Raudondvario gimn. 451 37,77 33,96 18 53 37,01
273 Vilniaus r. Aviieni gimn. 329 39,10 28,57 10 35 36,99
274 Alytaus r. Krokialaukio
Tomo Noraus-Narueviiaus vid. mok. 175 41,46 18,75 3 16 36,91
275 alininink r. sav. Turgeli vid. mok. 154 43,00 12,5 1 8 36,90
276 Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juk gimn. 247 40,45 22,58 7 31 36,88
277 iluts r. Vainuto gimn. (buvusi vid. mok.) 331 37,42 34,38 11 32 36,81
277 ilals r. Kaltinn Aleksandro Stulginskio gimn. 352 39,13 27,5 11 40 36,81
278 Kdaini r. Akademijos gimn. 515 41,92 16,28 7 43 36,79
279 Panevio r. Naujamiesio vid. mok. 227 41,29 18,75 3 16 36,78
280 Nidos vid. mok. 139 40,27 22,22 2 9 36,66
281 Kauno ani vid. mok. 428 39,14 26,53 13 49 36,62
282 Raseini r. Ariogalos gimn. 663 38,24 29,73 22 74 36,54
282 Rietavo sav. Tver vid. mok. 256 38,53 28,57 4 14 36,54
283 Kauno Simono Daukanto vid. mok. 515 37,89 30,88 21 68 36,49
284 Varnos r. Matuiz vid. mok. 204 42,79 11,11 2 18 36,46
285 Teli Diugo gimn. 535 40,31 20,86 29 139 36,42
286 Taurags algiri gimn. 831 39,49 23,76 48 202 36,35
287 Kazl Rdos sav. Plutiki vid. mok. 238 40,07 21,43 6 28 36,34
288 Akmens r. Papils Simono Daukanto gimn. 393 39,12 25 9 36 36,30
289 Kauno Juozo Naujalio muzikos gimn. 345 39,47 22,73 5 22 36,12
290 Trak r. Onukio Donato Malinausko vid. mok. 191 39,53 22,22 4 18 36,07
291 Kauno Stasio Lozoraiio vid. mok. 469 37,30 31,11 14 45 36,06
292 Kauno Verv vid. mok. 794 39,71 21,05 12 57 35,98
293 Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girno gimn. 811 39,30 22,38 32 143 35,92
294 Ignalinos r. Didiasalio Ryto gimn. 193 42,05 11,11 2 18 35,87
295 Kauno Kovo 11-osios vid. mok. 525 37,97 27,27 9 33 35,83
296 Kelms r. aukn Vlado Ptvio-Putvinskio
vid. mok. 261 40,30 17,39 4 23 35,72
297 Visagino Gerosios vilties vid. mok. 504 41,84 10,26 4 39 35,52
298 Jonikio r. Skaistgirio vid. mok. 296 38,78 22,22 4 18 35,47
299 Radvilikio r. eduvos gimn. 713 37,09 28,57 14 49 35,39
300 Vilniaus Senvags gimn. 509 35,60 34,25 25 73 35,33
301400




Pamokose rekomenduojama pasitelkti projektins
veiklos metodus, kurie sujungia kelis mokomuosius
dalykus ir panaudoti vis ugdymo aplink


Kaip priemon gyvendinti Geros mokyklos
koncepcij, panekovas pamini bendradarbiavim,
bet ne konkurencijos skatinim. O siekiant geres-
ni rezultat verta taikyti grupinius patirties meto-
dus. Deja, iandien, pasak A.Murausko, panas
mokymo bdai taikomi epizodikai, nes mokiniai
prastai nepalieka savo suol ir neieina u klass
rib. O tai Geros mokyklos koncepcija mokymosi
procesui ragina inaudoti vis aplink, orientuotis
projektin veikl, sujungiani kelet mokomj
dalyk. Tokie metodai ne tik suteikia ini, bet ir
yra kur kas efektyvesni nei dabar mokyklose vyrau-
jantis mokymas rodant ir pasakojant.
Pavyzdiui, galima nueiti M.K.iurlionio
301 alinink r. Baltosios Voks
Elizos Oekovos vid. mok. 124 36,54 30 3 10 35,23
302 V Vilniaus Valdorfo mok. 298 43,98 0 0 7 35,18
303 Klaipdos emynos gimn. 571 37,01 27,69 36 130 35,15
304 Vilniaus Juozo Tallat-Kelpos konservatorija 129 31,13 51,06 24 47 35,12
305 Vilkavikio r. Graiki gimn. 266 31,35 50 6 12 35,08
306 Kazl Rdos Kazio Griniaus gimn. 349 36,22 29,58 21 71 34,89
307 Akmens r. Akmens gimn. 584 39,00 18,18 8 44 34,84
308 Teli Vincento Boriseviiaus gimn. 630 36,99 25,93 14 54 34,78
309 Molt r. Alantos gimn. 232 36,04 29,63 8 27 34,76
310 Elektrn Versms gimn. 562 43,37 0 44 118 34,70
311 Vilniaus sav. Grigiki viesos gimn. 638 35,25 32,26 20 62 34,65
312 Vilniaus r. Rukaini vid. mok. 272 38,49 18,75 3 16 34,54
313 Kelms r. Pakraanio vid. mok. 222 35,74 29,41 5 17 34,48
314 Klaipdos r. Endriejavo vid. mok. 176 36,80 25 3 12 34,44
315 Kretingos r. Vydmant vid. mok. 292 34,81 32 8 25 34,25
315 Rokikio r. Jint Juozo Otto irvydo vid. mok. 170 33,44 37,5 6 16 34,25
316 Vilniaus Saultekio vid. mok. 517 38,54 16,67 5 30 34,17
317 Kalvarijos gimn. 856 37,56 20,25 16 79 34,10
318 Vilniaus Salinink gimn. 535 35,30 29,03 9 31 34,04
319 Kauno r. Kulautuvos vid. mok. 183 34,56 31,58 6 19 33,97
320 Raseini r. Nemaki Martyno Mavydo
vid. mok. 246 38,38 15 3 20 33,70
321 Vilkavikio r. Kybart Kristijono Donelaiio gimn. 351 35,63 25,64 20 78 33,63
322 Kauno Juozo Gruodio konservatorija 142 34,28 30,91 17 55 33,60
323 Vilniaus karaliaus Mindaugo
pagrindin mok. (buvusi vid. mok.) 247 36,37 22,5 9 40 33,59

2014-04-15 VEIDAS 13
338
339
340
341
342
343
344
345
346
347
348

349
350

351
352
353
354
355
356
357
358
359
360
361
362
363

364


365


366
367
368
369
370
371
372
373
374
375


376
377
378
379


380
381
382
383
384


385
386
387


388
389
390
391
392
393
394
395
396
397

398
399


400
401
402
403
I II III IV V VI VII VIII
324 iauli Santarvs vid. mok. 112 40,05 7,69 1 13 33,58
325 aki r. Grikabdio gimn. 391 35,97 23,91 11 46 33,56
326 Plungs r. Plateli gimn. 223 31,29 42,31 11 26 33,49
327 Kauno r. Domeikavos gimn. 671 35,60 25 10 40 33,48
327 Kaiiadori r. Kruonio gimn. 358 33,52 33,33 8 24 33,48
328 Kelms r. Vaiguvos Vlado imkaus vid. mok. 162 37,32 17,65 3 17 33,39
329 Maeiki r. Viekni gimn. 478 36,56 20,45 9 44 33,34
330 Anyki Antano Vienuolio gimn. 558 39,06 10 6 60 33,25
331 Panevio r. Smilgi vid. mok. 242 33,17 33,33 3 9 33,20
332 Kauno r. Eerlio vid. mok. 190 35,45 24 6 25 33,16
333 Varnos r. Senosios Varnos


Andriaus Rylikio vid. mok. 209 30,28 43,75 7 16 32,98
334 Vilniaus r. sav. Eitminiki vid. mok. 150 41,05 0

10 32,84
335 Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus


vid. mok. (buvusi Garliavos vid. mok.) 429 34,94 24,18 5 25 32,79
336 Kauno r. Vandiogalos vid. mok. 194 34,45 26,09 6 23 32,78
337 Maeiki r. Sedos Vytauto Maernio gimn. 436 37,82 12,5 4 32 32,76
338 Taurags r. ygaii gimn. 294 34,36 25,93 7 27 32,67
339 iauli Sauliaus Sondeckio men gimn. 170 34,11 26,67 12 45 32,62
340 Vilniaus r. Kalveli Stanislavo Moniukos gimn. 175 37,38 13,04 3 23 32,52
341 Vilniaus r. Medinink v. Kazimiero vid. mok. 98 35,60 20 3 15 32,48
342 Kauno Rok vid. mok. 380 37,93 10 3 30 32,35
343 Prien r. Stakliki vid. mok. 218 33,44 27,78 5 18 32,31
344 Vilniaus Lazdyn vid. mok. 574 25,30 60 18 30 32,24
345 Vilniaus r. ekoniki vid. mok. 86 35,67 18,18 2 11 32,17
346 Vilniaus Sietuvos progimn. (buvusi vid. mok.) 382 31,44 34,88 15 43 32,13
347 Pakruojo r. eimelio gimn. (buvusi vid. mok.) 283 40,15 0 0 19 32,12
348 alinink r. Kalesnink


Liudviko Narbuto vid. mok. 143 35,41 18,18 2 11 31,96
349 Kauno Gedimino sporto ir


sveikatinimo vid. mok. 419 32,97 27,78 10 36 31,94
350 Paggi sav. Vilkyki Johaneso Bobrovskio


vid. mok. (buvusi Vilkyki vid. mok.) 204 39,83 0 0 12 31,87
351 Kauno v. Prancikaus mok. 546 34,82 20 7 35 31,86
352 iauli r. Gruzdi gimn. 328 33,33 25 8 32 31,66
353 Kauno Jurgio Dobkeviiaus vid. mok. 477 37,81 6,98 3 43 31,65
354 Skuodo r. Ylaki gimn. 428 35,84 14,71 5 34 31,61
355 Kdaini r. Josvaini gimn. 417 36,97 10 2 20 31,58
356 ilals r. Kvdarnos Kazimiero Jauniaus gimn. 370 30,55 34,48 20 58 31,33
357 Ignalinos r. Vidiki gimn. 238 34,42 18,18 2 11 31,17
357 iluts r. vknos Sauls gimn. 463 35,71 13,04 6 46 31,17
358 Trak r. Lentvario Motiejaus imelionio gimn. 603 31,74 28,41 25 88 31,08
359 Kauno Dainavos pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 575 35,21 13,43 9 67 30,86
360 Anyki r. Trokn Kazio Iniros vid. mok. 256 32,50 24 6 25 30,80
361 iauli r. Bazilion vid. mok.-darelis 148 36,37 8,33 1 12 30,76
362 Paggi Algimanto Mackaus gimn. 427 34,73 14,75 9 61 30,73
363 aki r. Krik pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 105 36,91 5,56 1 18 30,64
364 Utenos Daunikio gimn. 628 33,01 20,69 30 145 30,54
365 Panevio r. Pastrio Juozo Zikaro vid. mok. 280 31,92 25 3 12 30,53
366 Bir Atalyno vid. mok. 476 30,17 30,77 8 26 30,29
367 venioni r. Pabrads eimenos gimn. 481 33,68 16,67 8 48 30,28
368 Prien Revuonos pagrindin mok.


(buvusi vid. mok.) 393 31,28 26 13 50 30,22
369 Skuodo r. Barstyi vid. mok. 184 35,53 8,33 1 12 30,09
370 Utenos Sauls gimn. 481 29,61 30,77 40 130 29,84
371 aki r. Kudirkos Naumiesio


Vinco Kudirkos gimn. 421 31,18 24,32 9 37 29,81
372 Vilniaus r. Pabers v. S.Kostkos vid. mok. 180 35,69 6,25 2 32 29,80
373 Pasvalio r. Pumpn vid. mok. 206 33,86 13,33 2 15 29,75
374 Bir r. Vabalninko Balio Sruogos vid. mok. 272 30,66 26,09 6 23 29,74
375 Vilniaus r. Rudaminos Ryto gimn. 500 30,86 25 8 32 29,68
376 Vilniaus r. Bezdoni Julijaus Slovackio vid. mok. 10 29,32 30,77 4 13 29,61
376 Vilniaus r. Mickn vid. mok. 193 34,13 11,54 3 26 29,61
377 Klaipdos r. Priekuls Ievos Simonaityts gimn. 605 33,17 14,81 4 27 29,50
378 ilals r. Pajrio Stanislovo Birikio gimn. 344 26,49 41,38 12 29 29,47
379 Taurags r. Bataki vid. mok. 155 30,54 25 5 20 29,43
379 Marijampols sav. Liudvinavo


Kazio Borutos vid. mok. 223 29,79 28 7 25 29,43
380 Kelms r. Uvenio atrijos Raganos gimn. 360 32,02 16,69 6 36 28,95
381 Marijampols sav. Igliaukos


Anzelmo Matuio vid. mok. 208 32,80 13,33 2 15 28,91
382 Kretingos r. Kartenos vid. mok. 507 32,58 12,5 2 16 28,57
383 Alytaus r. Pivain vid. mok. 181 30,63 20 3 15 28,50
384 Teli r. Luoks vid. mok. 304 31,60 16 4 25 28,48
385 Varnos r. Valkinink vid. mok. 224 30,58 20 2 10 28,47

VIRELIO TEMA 11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014





































Pamokos kokyb gerja, taiau nepakankamai
dmesio vis dar skiriama vertinimui



ratros ini. Juk k nors patyrs mogus geba
kur kas daugiau apie tai prisiminti, pavyzd
pateikia Tv forumo vadovas.
velgia ir teigiam pokyi
Vis dlto Nacionalins mokykl vertinimo agen-
tros direktorius G.Kazakeviius, prisimins pra-
jusi met bendrojo ugdymo mokykl veiklos
kokybs tyrimo rezultatus, teigia, kad pamok
kokyb gerja. Tai reikia, kad gerja pamok pla-
navimas ir organizavimas, mokymo kokyb, moky-
masis, pagalba mokiniui mokantis, vertinimas
ugdant, santykiai klasje, ugdymo aplinka ir jos
panaudojimas, mokini pasiekimai.
Direktorius priduria, kad geriau vertinami ne tik
akademiniai mokyklos pasiekimai, bet ir neforma-
liojo ugdymo vert arba netiesiogins vietimo
funkcijos, susijusios su rpinimusi mokiniais,
pavjimas, maitinimas.
Tarp dalyk, kuriuos reikt tobulinti, yra d-
mesys vertinimui pamokoje. Vertinimo galimybs
neinaudojamos, nors, mano galva, btent ver-
tinimo metu inios yra apmstomos, sukuriama j
vert. Jei toks procesas nevyksta, plikos inios ir
lieka plikomis iniomis, aikina G.Kazakeviius.
Atliekant bendrojo ugdymo mokykl veiklos
kokybs vertinim buvo nustatyti ir veiksniai, da-
rantys tak pasiekimams. G.Kazakeviiaus tikini-

14 2014-04-15 VEIDAS


BFL NUOTR., SHUTTERSTOCK, S.IROS, VEIDO, LIETUVOS MOKYKL IR GIMNAZIJ ARCHYVO NUOTR.
404
405
406

407
408
409
410

411
412
413


414
415


416
417
418
419



420
421
422
423
424
425
426
427

428
429


430

431


432
433
434
435
436
437
438
439
440
441
442
443



11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014 VIRELIO TEMA

























I II III IV V VI VII VIII
386 Teli r. Tryki Lazdyn Peldos vid. mok. 269 33,89 6,67 2 30 28,45
387 iauli Vijoli vid. mok. 369 28,20 29,41 10 34 28,44
388 Vilniaus r. Juodili v. Uruls


Leduchovskos vid. mok. 193 29,26 25 2 5 28,41
389 venioni r. Adutikio vid. mok. 174 28,51 27,27 3 11 28,26
390 Lazdij r. venteerio mok. 167 29,42 23,08 6 26 28,15
391 Vilniaus r. Kalveli Auros gimn. 164 28,92 25 4 16 28,13
392 alinink r. Turgeli Povilo Ksavero


Bostovskio vid. mok. 170 33,40 5,88 1 17 27,90
393 alinink Santarvs vid. mok. * 171 34,00 3,23 1 31 27,85
394 Radvilikio r. Grinkikio Jono Poderio vid. mok. 233 27,98 25,93 7 27 27,57
395 Kauno Bernardo Brazdionio pagrindin mok.


(buvusi Versms vid. mok.) 345 27,84 26,32 10 38 27,54
396 venioni vid. mok. 333 26,82 30 3 10 27,46
mu, reikminga tai, kaip tie pasiekimai yra supran-
397 aki rajono Ploki mok.
daugiafunkcis centras

135

34,03

0

0

12

27,22
tami. Neretai jie vertinami tik akademini ini
398 Vilniaus lietuvi namai 289 29,06 19,05 4 21 27,06
pagrindu, nors pasiekimai apima inias, gebjimus
ir nuostatas.
Antruoju atveju ugdymo skm suvokiama kaip
akademin, socialin paanga ir pasiekimai. O
pasiekimams tak daro keli veiksniai: svarbu tinka-
mai vertinti paang, kaip stebimi, lyginami ir ana-
lizuojami pasiekimai, kiek j nagrinjim traukia-
mi tvai, mokiniai, kaip pati mokykla susitarusi dl
paangos vertinimo.
Neatsiejamos nuo pasiekim ir vertybs, kurio-
mis grindiamas mokyklos gyvenimas. Kitas ele-
mentas yra mokymosi kokyb, kaip patys mokiniai
raginami dirbti aktyviai, kokia jiems tenka atsako-
myb u mokymsi, ar jie nebijo klaid tikimybs.
Tarp veiksni, darani tak pasiekimams,
minimi ir asmenybs raidos lkesiai, kaip tikima
vaiku, jo skme, pabriama kad ir menka mokinio
paanga.
Paskutin sudtin dalis yra mokymo kokyb,
rodanti, kaip mokytojas moko vaikus. Jei mokymas
neskatina mokymosi, gali bti, kad tai jau mokinio
nuopelnas.
Atlikdami vertinim identifikavome ir duo-
bi. Su pirmja susiduriama vaikui i pradins
mokyklos pereinant dalykin sistem. ia jauia-
mas pamokos kokybs kritimas, kuris vliau atsi-
randa ir devintoje klasje, btent tada, kai vaikai
patenka tarptautin PISA tyrim, aikina Na-
cionalins mokykl vertinimo agentros direkto-
rius. Be to, tuo pat metu profesionalai isako kal-
tinimus savo kolegoms. Penktoje klasje dalyk
399 Ukmergs r. Vepri vid. mok. 134 23,59 40 4 10 26,87
400 Ukmergs r. elvos vid. mok. 223 27,06 25 3 12 26,65
401412
401 Vilkavikio r. Bartnink
Jono Basanaviiaus vid. mok.

251

29,34

15,79

3

19

26,63
402 Teli r. arn Minijos vid. mok. 93 26,50 25 4 16 26,20
403 Kauno Aleksandro Pukino gimn. 880 29,22 14,04 16 114 26,19
404 Vilniaus r. sav. Bezdoni vid. mok. 10 29,17 11,11 1 9 25,56
405 Ukmergs r. Siesik gimn. 239 28,09 15 3 20 25,48
406 Raseini r. Betygalos Maironio vid. mok. 188 24,64 28,57 4 14 25,43
407 Pakruojo r. Lygum vid. mok. 189 24,23 30 5 49 25,38
408 Varnos r. Panoi vid. mok. 131 30,97 0 0 11 24,77
408 aki rajono Leki pagrindin mok.
(buvusi vid. mok.)

152

29,57

5,56

6

7

24,77
409 Vilniaus Senamiesio vid. mok. 298 24,76 24,32 9 37 24,67
410 Maeiki r. Tirkli Juozo Vitkaus-Kazimieraiio
pagr. mok. (buvusi Tirkli vid. mok.)

261

24,09

26,09

6

23

24,49
411 Kauno Tado Ivanausko progimn.
(buvusi vid. mok.)

480

24,86

21,62

8

37

24,21
412 Vilniaus r. Maiiagalos Lietuvos Didiojo
Kunigaikio Algirdo vid. mok.

251

25,25

19,05

4

21

24,01
413 Prien r. Jiezno gimn. 320 27,71 8,33 1 12 23,83
414 Ignalinos r. Naujojo Dauglikio vid. mok. 155 23,21 25 3 12 23,57
415 Ignalinos r. Dkto vid. mok. 154 22,39 27,27 3 11 23,36
416 Prien r. Veiveri Tomo ilinsko gimn. 330 27,53 3,57 1 28 22,74
417 Vilkavikio r. Virbalio vid. mok. 263 26,71 5,56 1 18 22,48
418 Pasvalio r. Saloi Antano Pokos vid. mok. 297 26,60 5,88 1 17 22,45
419 Trak r. Paluknio vid. mok. 76 28,04 0 3 7 22,43
420 Kalvarijos sav. Sangrdos gimn. 209 26,59 5 1 20 22,27
421 alinink r. Butrimoni Anos Kreptul gimn. 173 25,58 5,88 1 17 21,64
422 Maeiki Sod vid. mok. 704 22,29 12,16 9 74 20,26
423 Vilniaus r. Zujn vid. mok. 92 23,06 7,69 1 13 19,99
424 Pasvalio r. Vak vid. mok. 266 22,05 9,09 1 11 19,46
altinis: gimnazijos ir vidurins mokyklos, Nacionalinis egzamin centras, vietimo ir mokslo ministerija,
Informacini technologij centras (2013 m. duomenys), Veidas, LAMA BPO.
is gimnazij reitingas yra savaitraio Veidas intelektin nuosavyb: be ratiko savaitraio sutikimo
reiting perspausdinti ar skelbti kitose interneto svetainse bei kitaip platinti draudiama.
* Laik vien VBE 2014-04-15 VEIDAS 15


VIRELIO TEMA 11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014

mokytojai kaltina pradini klasi moky-
tojus, es ie tinkamai nepareng vaik, o
po atuntos klass gimnazij pedagogai
sako, kad juos prastai pareng iki tol, ir
tie vartai usukti gana stipriai. Vadinasi,
nra sklandaus perjimo i pakopos
pakop.
ger mokykl, svarsto Lietuvos vietimo
darbuotoj profesins sjungos pirminin-
kas Andrius Navickas.
Grynindami geros mokyklos svok
panekovai pabria ir jos vadovo, kaip
nepriklausomo lyderio, svarb, ir pedagog
mokytojus reikia gerbti bei motyvuoti. O
prerogatyva isirinkti geriausius pedago-
gus tenka mokykl vadovams. Be to, juk
mokytojai prisiima milinik atsakomy-
b, kuria Suomijoje ar kitose paangesn
vietimo sistem sukrusiose valstybse
dalijasi ir kiti sistemos dalyviai.
Primena iaurs Korj
Gera mokykla neatsiejama nuo
ger mokytoj. Toki, kurie yra cent-
rin ais, nes apie juos sukasi visa
Jei vaikas grs namo randa girtus tv ir
motin, neturi raomojo stalo, nam darb jis
neparuo. Tai paliekama isprsti mokytojui,
kuris turi 30 vaik.
Pavyzdiui, kad ir socialini prob-
lem sprendimas. Jei vaikas grs
namo randa girtus tv ir motin,
neturi raomojo stalo, nam darb jis
neparuo. Tai paliekama isprsti
veikla mokykloje: ir ugdymas, ir drausm.
Juk geri mokytojai sugeba udegti ir
sudominti. inoma, gerai mokyklai svar-
bu bendruomens santykiai, mokyklos
aplinka ir jos materialin baz, nes ji
lemia, koki paintin veikl galima pasi-
lyti vaikams, papraytas apibdinti
vaidmen. Jie tvirtina, kad mokytojas turi
bti kvepianti asmenyb, kuri savo pavyz-
diu ugdo mokinius, nes jie kai kuriais
amiaus tarpsniais btent mokytojus, o ne
tvus ar draugus laiko savo autoritetu.
Nepaisant j svarbos, Veido kalbinti
ekspertai vienas po kito aikina, kad ir


AKTUALUSIS INTERVIU
mokytojui, kuris turi 30 vaik. Ko gero,
vaik i problemins eimos jis pavadins
nemotyvuotu. Ar mokytojas turi gali-
mybi isiaikinti kiekvien situacij? O
Suomijoje nuolat vyksta komunikacija,
bendruomen visk suino ir aikinasi,
kodl vaikas negaljo paruoti nam

savaitraio Veidas
klausimus atsako Lietu-
vos mokykl vadov
asociacijos prezident,
Lietuvos edukologijos
universiteto docent
dr. Ramut
MEKAUSKIEN.

VEIDAS: Esate Lietuvos mokykl vadov
asociacijos prezident. Kokius pagrindi-
nius udavinius asociacija sprendia
iuo metu?
R.M.: Asociacija vienija visas ir vis pakop
mokyklas. Ji veikia kaip profsjunga
svarsto, teikia pasilymus aukiau. Asocia-
cijai rpi tokie klausimai, kaip darbo sly-
gos, direktori kvalifikacijos klimas, atsto-
vavimas vadov interesams. Pavyzdiui,
iemet organizuojame vasaros stovykl, ku-
rioje bus mokomasi lyderysts.
iuo metu taip pat svarstomi tokie klausi-
mai, kaip biudetini staig vadov skyri-
mas ketveri met kadencijai, pertvarka ir
grimas prie vidurini mokykl, mokytoj,
bibliotekinink atlyginimai.
VEIDAS: Asociacija inicijuoja pokyius
vietimo srityje, mokykl valdymo siste-
moje. Kokias dideles permainas inicija-
vote ir kur link judate?
R.M.: Daug ko pati asociacija vykdyti nega-
li, nes yra numatyta vietimo strategija. Bet
darbo grupse, tarybose analizuojame do-
kumentus ir isakome savo nuomon apie
statymus, j pataisas. Jei netenkina, sten-
giams stabdyti. Ms asociacijos tikslas
apsaugoti narius nuo nekompetenting
sprendim.
Dalyvaujame tarptautinje vadov veikloje,
atliekame tyrimus. iuo metu atliekame tyri-
m Koki kompetencij trksta vado-
vams?. Siekiame isiaikinti, kokios pagal-
bos jiems reikia.
Diegti naujoves labai svarbu. Tyrimais nu-
statyta, kad vadovo veikla turi takos moky-
mosi rezultatams.
VEIDAS: Ar patys vaikai mokyklose prisi-
deda ir kaip gali prisidti prie ugdymo
bei mokymo naujovi diegimo?
R.M.: Ar gali, ar negali, priklauso nuo to,
kaip yra formuojamos mokini pairos.
Vaikai turi suprasti, kad pareiga yra auk-
iau teisi. O kad imokt tinkamai reikti
savo mintis, jie gali dalyvauti visuomeninje
veikloje. Mes krme, pavyzdiui, Mokslei-
vi lyderysts akademij, prie kelet met
steigme Moksleivi asociacij.
Taiau pastebjau tendencij, kad mokslei-
viai, kurie labai gerai mokosi, nelink daly-
vauti visuomeninje veikloje, o tie, kurie ja
usiima, mokosi prasiau. Diugu, kad yra
daug jaunuoli, kurie teikia savo pasily-
mus. Mes juos vertiname ir atsivelgiame
moksleivi nuomon.
Sunku diegti vertybes, kai nesilaikoma sta-
tym, iuo atveju tam tikr mokyklos tai-
sykli. iuolaikiniai mokiniai yra iprus, ap-
siskait, j poiris valdi kritikas. Jie
mato, kas vyksta vieojoje erdvje, politiko-
je, pavyzdiui, kad politikai nevaikto po-
sdius. Reikia laikytis statym, taisykli,
bet matydami tokius pavyzdius jie nebetiki
vadovais apskritai.
VEIDAS: Viename savo straipsni raote,
kad mokiniai dabar maiau motyvuoti,
nors ir puikiai supranta savo ateities tiks-
lus, yra ambicingi ir reikls. Kokios to
prieastys ir kaip reikt keisti situacij?
R.M.: Sunku nustatyti prieastis. Gimna-
zijose vienuoliktokai, dvyliktokai subren-
d, daniausiai ino, ko nori. Mokiniai nori
realizuoti svajon, bet kartu tingi mo-
kytis, kartoja neinau. Jie savo tiksl gi-
liai nesismonina.
Reikt pradti eimoje diegti vaikams tiks-
lus, auklti savo pavyzdiu, pastmti, nes
tv pavyzdys vaikui artimesnis. Be to, tiks-
las gali bti ugdomas nuo maens. Reikt
klausti vaiko, kuo jis nort bti. Ir to klausti
nuo pat vaikysts, kad noras tapt siekiu.
Tuomet vlesniame amiuje nebus nei-
nau, o bus tikslas. Savo tikslo siekimas su-
teikia motyvacijos. Jis neturi ateiti dl to,
kad i vaiko, mokinio ko nors reikalaujama.
VEIDAS: 2008 m. ileidote knyg iuolai-
kins mokyklos valdymas. Kuo rmts
kurdama darbo metodikos pasilymus
kitiems mokykl vadovams? Ar prajus
eeriems metams po jos ileidimo pa-
stebite pokyi?
R.M.: Idja ileisti patarim pradedan-
tiems vadovams knyg kilo po to, kai
mano mokykloje apsilank Valstybs
kontrol. Direktoriui reikia inoti be galo
daug tvark, bti ianalizavus daug doku-
ment. vietimo veikl reglamentuoja per
316 dokument. O iki tol nebuvo jokios
institucijos, kuri rengt tok vadov, mo-
kyklos direktori, todl bdas imokti
remtis vieniems kit patirtimi.
Mokyklai vadovauti daniausiai paskiriamas
mokytojas, kuris staiga tampa vadybininku,
kai ilaiko vadybos test ar gerai pasirodo
per pokalb. Tai visikai ne tai, su kuo jis su-
sidurdavo mokytojaudamas. Jis turi daug
inoti apie tokius dalykus, kaip darbo sau-
ga, civilin sauga, priegaisrin sauga. Net
elgesys ekskursij metu yra reglamentuo-
tas, nurodyta, kam ir kokius dokumentus
reikia pateikti. Bendroji informacija aktuali iki
iol, o dokument, statym pakeitimus rei-
kia sekti patiems.
Mokykl direktoriai sako, kad bet kuris i j
galt ileisti toki knyg, ir jie yra teiss. i
knyga skirta pradedantiems vadovams, kad
uvest juos ant kelio.

16 2014-04-15 VEIDAS

BFL NUOTR., SHUTTERSTOCK, S.IROS, VEIDO, LIETUVOS MOKYKL IR GIMNAZIJ ARCHYVO NUOTR.
2014-04-15 VEIDAS 17


1 Vilniaus licjus 538 92,66 81,55 84 103 90,44
2 Vilniaus irmn gimnazija 760 77,11 59,91 127 212 73,67
3 Vilniaus Mykolo Birikos gimnazija 784 74,32 63,35 121 191 72,13
4 Vilniaus Uupio gimnazija 595 64,16 37,76 54 143 58,88
5 Vilniaus vryno gimnazija 1208 62,40 43,48 60 138 58,61
KAUNO MOKYKLOS
1 V Kauno technologijos universiteto gimnazija 305 87,49 75,32 58 77 85,06
2 Kauno Jono Jablonskio gimnazija 818 60,70 40,71 57 140 56,71
3 Kauno Jono Basanaviiaus gimnazija 658 60,85 30,82 45 146 54,84
4 Kauno dails gimnazija 325 55,89 47,06 16 34 54,13
5 Kauno Sauls gimnazija 875 57,41 34,02 82 241 52,73
KLAIPDOS MOKYKLOS
1 Klaipdos uolyno gimn. 717 75,35 46,77 94 201 69,63
2 Klaipdos Vydno gimnazija (buvusi vid. mok.) 592 59,68 35,14 13 37 54,77
3 Klaipdos Vytauto Didiojo gimn. 761 52,92 37,14 78 210 49,77
4 Klaipdos Varpo gimn. 504 47,04 40,71 46 113 45,78
5 Klaipdos Eduardo Balsio men gimn. 517 47,90 36,59 15 41 45,64
PANEVIO MOKYKLOS
1 Panevio Juozo Balikonio gimnazija 788 74,18 49,49 97 196 69,24
2 Panevio Kazimiero Paltaroko gimnazija 1116 58,56 53,09 43 81 57,46
3 Panevio 5-oji gimnazija 732 62,04 35,61 47 132 56,75
4 Panevio Vytauto Mikalausko men gimnazija 495 50,15 27,27 6 22 45,58
5 Panevio Vytauto emkalnio gimnazija 703 48,19 29,86 63 211 44,52
IAULI MOKYKLOS
1 iauli Juliaus Janonio gimnazija 718 66,80 43,35 88 203 62,11
2 iauli r. Mekuii gimnazija 313 60,77 18,52 5 27 52,32
3 iauli Liepori gimnazija 610 56,27 28,06 39 139 50,63
4 iauli Diddvario gimnazija 679 54,73 34,15 42 123 50,61
5 iauli Stasio alkauskio gimnazija 609 53,64 36,88 59 160 50,29
NEVALSTYBINS MOKYKLOS
1 Vilniaus jzuit gimnazija 716 81,50 64,47 49 76 78,10
2 Kauno jzuit gimnazija 754 73,63 55,26 42 76 69,96
3 V iuolaikins mokyklos centras 420 61,14 48 12 25 58,51
4 V Vilniaus Versms katalikikoji gimnazija 583 65,80 29,17 7 24 58,47
5 Marijampols marijon gimnazija 442 63,15 25 10 40 55,52




11-ASIS LIETUVOS GIMNAZIJ REITINGAS 2014 VIRELIO TEMA



darb, komentuoja R.Guogis.
Kaip vien kliuvini, trukdani
sukurti ger mokykl, A.Navickas
nurodo mokytoj ami ir emyn
smunkani motyvacij. Mokytojas turi
bti lyderis, taiau dabar madaug 60
proc. mokytoj artja prie 60 met
amiaus, todl reikia profesionali ir
kvalifikuot pedagog kaitos, o gabius
abiturientus paskatinti rinktis mokyto-
jo keli be finansini stimul, pasak
A.Navicko, sudtinga.
vietimas turt kurti didiausi
pridtin vert aliai, todl reikia didin-
ti finansavim, kad mokytojo profesijos
prestias pagert ir i specialyb rink-
tsi gabs mokiniai, komentuoja jis.
O Lietuvos edukologijos universitetas
kaltinamas, kad es blogai parengia
mokytojus. Manau, kad i tokio molio
sunku k nors nulipdyti, i molio stiklo
juk nepadarysi. Ta mediaga, ateinanti
Edukologijos universitet, yra netinka-
ma dl menko profesijos prestio ir
finansavimo. Prognozuoju, kad ilgainiui
prasts ir pasiekim rezultatai.
Be pedagog kolektyvo, panekovai
daug reikms teikia ir mokyklos vadovo
vaidmeniui. Juk Lietuvos mokytojai ne
tokie savarankiki kaip Suomijoje, todl
nuo gero mokyklos vadovo priklauso jos
misija ir vizija, tredalis mokyklos pasi-
ekim. Btent todl jis turt bti lyderis
su stuburu, o ne priklausomas nuo
bauginanio steigjo ar tik popierines
funkcijas vykdantis direktorius.
Prisimenu iaurs Korjos gyven-
toj lides, matyt vaizdo rauose in-
ternete, kai mir j vadas. Pastebiu,
kad dviej tredali mokykl santykis
su steigju yra panaus kaip tuose vaiz-
deliuose. Nortsi, kad santykiai ger-
t, bet jie keiiasi nebent blogj
pus, ypa kai ruoiamasi tobulinti va-
dov skyrimo tvark, bendruomenei
paliekant tik stebtojo vaidmen,
apgailestauja A.Navickas.
Panekovai baiminasi, kad jei bus
patvirtinta pakeista vietimo staig
vadov skyrimo tvarka, vietimo sistema
engs dar vien ingsn atgal. Es vl si-
galios politin taka ir savivaldyb gals
pasirinkti patog vietimo staigos
vadov. Pagal dabar veikiant model
steigjo vaidmuo sumaintas: jo balsas
sudaro 40 proc., tiek, kiek mokyklos
bendruomens odis. Panekov teigi-
mu, prie kelerius metus pakeista vado-
v skyrimo tvarka, atsakingiau tikrinant
j kompetencij, mokyklas atved ne
vien pavyzdin vadov, lyder.
MM ms darbo grup netrau-
k, todl spd susidarme tik i nuo-
gird. Bendruomen ketinama paalin-
ti i antro etapo, o pirmj etap pla-
nuojama supaprastinti. Dabar jis































PIRMAUJANIOS DIDMIESI MOKYKLOS
I II III IV V VI VII VIII
VILNIAUS MOKYKLOS



VIRELIO TEMA

AKTUALUSIS INTERVIU

Leidjas ir vadovli
autorius dr. Saulius U-
KAS apgailestauja, kad
Lietuvos moksleiviai
tarptautiniuose tyri-
muose nesitaiko
aukiausius gebji-
mus. Pavyzdiui, auk-
iausius skaitymo gebjim lygmenis
pasiekia vos 3,3 proc. penkiolikmei,
o Ekonominio bendradarbiavimo ir plt-
ros organizacijos (EBPO) alyse 8,4
proc.

VEIDAS: Tarptautinis penkiolikmei ty-
rimas PISA parod, kad Lietuvos moks-
leivi pasiekimai emesni nei EBPO a-
li vidurkis, nors ir stabilizavosi. Kokios
ugdymo problemos turi takos nemalo-
niems rezultatams?
S..: Penkiolikmei pasiekimai gerokai
atsilieka nuo ES ali moksleivi vidurkio,
bet jau madaug prie dvejus metus pra-
dinuk pasiekim tyrimo rezultatai paro-
d, kad vargai pradinukai pastaruosius
deimt met leidiasi emyn.
Taiau ms rezultatai geriausi vertinant
emuosius pasiekimus, todl neblogai
pakeliame tyrimo rezultat apai, bet
prastai atrodo auktesnieji, gabij pa-
siekimai, su kuriais turt bti siejamos vi-
suomens viltys. Pavyzdiui, skaitymo ge-
bjimai (bet kokio enkl teksto) skirstomi
auktesniuosius ir emuosius. Ms
problema yra auktesnieji gebjimai i-
ni integravimas, interpretavimas ir vertini-
mas. Kalbu ne apie matematin ir gamta-
mokslin ratingum, o apie skaitymo ge-
bjimus, kuriems skiriama daugiausiai
pamok. Be to, gebjimas gerai skaityti,
interpretuoti ir vertinti pritaikomas ir kituo-
se mokomuosiuose dalykuose istorijos,
pasaulio painimo.
Negaliu pasakyti, kodl tai vyksta, ar pa-
teikti recept, kaip ias problemas i-
sprsti, taiau yra keli dsningumai. Gali-
ma sakyti, kad reikia tobulinti mokytoj
kvalifikacij. Bet pagal kvalifikacijai kelti
skiriamas las pirmaujame ES. Vadinasi,
mokytoj tobulinimas vyksta dideliu grei-
iu, bet rezultat neduoda. Kvalifikacijos
klimo ir ugdymo rezultat kreivs kakur
prasilenkia. Bt verta pasidomti, kiek
per prajus ES finansin laikotarp buvo
iniciatyv ir projekt, kiek jie kainavo ir
koks j efektyvumas.
Utat Lietuvoje klesti neformalus ugdy-
mas. Veikloje po pamok susitinka laimin-
gi mokytojai ir laimingi mokiniai. Toki ge-
rj patirt i neformalaus ugdymo reikt
perkelti formalj. Kaip sak viena mama:
Po pamok vaikai atsigauna breliuose.
VEIDAS: Jei valstybiniuose dokumen-
tuose deklaruojami dalykai bt perkel-
ti real ugdymo proces, ar galtume
tiktis paangos?
S..: Remiantis pedagoginiais terminais,
yra bendrieji ir dalykiniai gebjimai. Ben-
drieji gebjimai, tai yra saviraika, kry-
bikumas, mokjimas bendrauti, patyi
prevencija ir kiti, iandien taip pat dekla-
ruojami. Taiau realyb tokia, kad ugdy-
mo procese akcentuojame dalykinius, o
ne bendruosius gebjimus. Net brandos
egzaminais tikrinami dalykiniai gebjimai.
inoma, esama diskusij, gal toki tvark
keisti, pildyti mokinio uklasins veiklos
pasiekimais, kurie gali bti svarbs vles-
nei karjerai. Taiau tokia moksleivio patir-
tis kol kas reikminga nebent jam vyks-
tant mokytis usien. Bendrieji dalykai tu-
rt bti traukiami kasdienin veikl, ne
tik etikos pamokas ar uklasin veikl.
VEIDAS: Vieojoje erdvje vis kartojami
paangi vietimo sistem ali pavyz-
diai. Ar jauiate pastangas mgdio-
ti kitas alis?
S..: Matau Suomijos tak mokytoj elg-
senai. Mokytojai, kurie pajuto domesnio,
labiau motyvuoto darbo galimyb, i me-
todik bando taikyti Lietuvos mokyklose.
Prie metus suinojau, kaip skmingai
vienoje iauli pradinje mokykloje dirba
mokytoja, pakeitusi metodik. Pirmokai ar
antrokai ten tokie motyvuoti, kad ino, jog
treiadieniais negalima sirgti, nes yra pati
domiausia diena. Treiadieniais ten
vyksta pradinuk projekt pristatymai,
mokytoja pakvieia k nors i tv, steb-
toj, kad vaikai gaut dar daugiau moty-
vacijos. Paklausiau jos, kaip pradjo tai-
kyti toki metodik, o ji atsak toki pa-
vyzdi prie 12 met pamaiusi JAV.
Panas pavydiai Lietuvoje plinta per
gerj praktik, kai mokytojai pamato,
kas efektyvu, ir ima tai taikyti. Tarkim, vie-
nos Vilniaus mokyklos mokytojai nuolat
kl savo kvalifikacij mokymuose, taiau
mokyklos rezultatai nesikeit. Tada jie at-
sisak iorini mokym ir mokyklos vidu-
je m kalbtis, k galima pakeisti. ino-
ma, reikia bendramini, ne vieno mo-
gaus iniciatyv, bet jei bendrame
susitarime dalyvaut ir moksleiviai, j mo-
tyvacija bt visai kitokia. Keli yra, pa-
saulis juos imyn, todl mums be dide-
li lozung reikt pradti veikti metodi-
kai.
Pamau pokyiai vyksta, keiiamas pradi-
nio ugdymo reglamentas, inyksta skam-
buio ribos, nuo pamokos pereinama
prie veiklos.
VEIDAS: Js pavyzdiai pera mint,
kad Lietuvos vietimo sistemai trksta
komunikacijos ir susitarimo.
S..: Taip. Galt atsirasti koks nors fon-
das, kuris vieint tobulus pavyzdius
vien tam, kad sklist j patirtis. Pavyz-
diui, viena mokytoja i Kupikio rajono
mokyklos, konferencijoje demonstravusi,
kaip panaudoti elektronines priemones
pradiniam ugdymui, turi savo asmenin
interneto svetain, kurioje 36 tkst. lan-
kytoj i 25 pasaulio ali.
Man regis, reikt kalbti ir apie tyrimus,
kuriuose dalyvauja ms moksleiviai, kri-
terijus. Kaip vadovli autorius, tokios in-
formacijos randu daugiausia antriniuose
altiniuose, nors noriau diskutuoti su
ministerijos specialistais. Dabar esame
socialiniai partneriai, o galtume tapti
bendraminiais. Kaip tik dabar raau ket-
virtos klass vadovl, galiau daug k
panaudoti, jei tik inoiau, ko reikia. Do-
miuosi suomi, brit, prancz progra-
momis, bet efektyviau bt, jei gauiau
pasilym i ms specialist.


sudtingas, kompetencij patikrinimas
trunka 78 val., 50 proc. pretendent jo
veikti nepajgia. Taigi a patenkintas, nes
inau, kad tok rt veikia patys geriausi.
Vliau belieka pasirinkti labiausiai ben-
druomens vertybes prasminant kandi-
dat. Taiau dabar i funkcij norima
perduoti MM, komentuoja A.Mu-
rauskas.
Tv forumo tarybos pirmininkas
svarsto, kad kontrolin bals paket ski-
riant vietimo staigos vadov turt gauti
tvai, taip jie galt efektyviau sitrauk-
ti mokyklos valdym. Dabar mokyklos
tarybos kaltinamos neveiksnumu, o pasy-
vumo prieastis kaip tik ir gali bti odio
teiss neturjimas kam gaiti laik, kai
negali pasiekti pokyi? Norintieji ilais-
vinti savo balso teis tvai, A.Murausko
teigimu, renkasi privai mokykl, kurio-
je j nuomons bus paisoma.
Mokslai kaime kitokie
Nors Geros mokyklos koncepcija
universali siekiamyb, kurios nori ir
mokiniai, ir j tvai, ir mokytojai, pane-
kovai pripasta, kad socialinis paveikslas
turi takos mokyklos lygiui bei mokymosi
kokybei. Nacionalins mokykl vertinimo
agentros direktoriaus G.Kazakeviiaus
teigimu, atliekant iorin mokykl vertini-
m aikiai pastebimi skirtumai tarp mies-
to ir kaimo mokykl, o ekonominio statu-
so rodiklis, nemokam maitinim gau-
nani vaik skaiius, tiesiogiai susijs su
mokyklos pasiekimais.

18 2014-04-15 VEIDAS


BFL NUOTR., SHUTTERSTOCK, S.IROS, VEIDO, LIETUVOS MOKYKL IR GIMNAZIJ ARCHYVO NUOTR.

VIRELIO TEMA



Kuo toki vaik daugiau, tuo pamo-
kos kokyb emesn. Tai i esms tiesiogi-
n priklausomyb, tvirtina G.Kazakevi-
ius. Galima galvoti, kodl Suomijoje
vaik pasiekimai yra tokie patys, nepai-
sant to, kur jie gyvena. Taiau socialinio
konteksto ir pasiekim priklausomyb eg-
zistuoja. Galima pasakyti, kad visos mo-
kyklos turi sudaryti vienodas slygas, bet
taip nra.
iauli r. Mekuii gimnazija, turinti
per 300 mokini, i met reitinge ikop
tarp penki geriausi iauli gimnazij.
Jos direktorius Algis Maiulis pritaria, kad
socialinis paveikslas kaime ir mieste skiria-
si, nes kaimo mokyklos dirba su tokios
bendruomens moksleiviais, kokia susitel-
k toje gyvenvietje, o, pavyzdiui, iauli
Pavyzdiui, pernai tapome
sportikiausia gimnazija, tik
aiktyno neturime, nusiravi-
me j patys, tai ne bda,
apie rajono gimnazijos reali-
jas pasakoja direktorius.
Vis kalbama, kad vien
ma pagrindin mokykl
kaime reikia udaryti, nes
nra pakankamai vaik. Tai
atrodo logika, kol nepama-
tai, kaip toje mokykloje
vyksta darbas. I aplinkini
kaimeli susirenka igsdinti
ir pasyvs vaikai, neretai jie b-
na i socialins rizikos eim.
Pedagogai su jais umezga as-
menin ry, kad jie bent trupu-















Skirtumai tarp kaimo ir miesto ilieka, bet
iuolaikins technologijos sudaro slygas mokytis
bet kur
miesto gimnazijos gali mokinius atsirinkti.
Vis dlto direktorius neabejoja, kad abiem
atvejais pageidautin rezultat pasiekti
galima. Be to, iuolaikini technologij
amiuje vaikas, pasitelks kompiuter, gali
mokytis ir kaime, ir didmiestyje.
Laikausi nuostatos, kad svarbiausia
yra rezultatai ir tai, kad mogus bt kiek
manoma laisvesnis nuo biurokratini
vart. Dirbant t rezultat pasiekti
pavyksta, stengiams motyvuoti vis ben-
druomen ir usiimti vairia veikla.
t atsitiest ir idrst kalbti. Jei tai nor-
maliai besimokantis kaimo mokinys,
mokykla padarys visk, kad jis, ijs gim-
nazij, lipt auktyn, bet pads ir kitiems,
kad jie nedingt i vietimo staigos per
tuos deimt met, nes neigiama aplinka tik
ir stengiasi juos traukti, apie kit lietu-
vikos mokyklos tip, atrast provincijoje,
pasakoja R.Guogis.
Prisimins tok pavyzd jis svarsto apie
panai situacij Suomijoje. Ten dekla-
ruojamos tokios pat galimybs kaip ir
Lietuvoje: probleminiams vaikams numa-
tyta specialist pagalba, aptariami ir indi-
viduals j poreikiai. Skirtumas vienas
Lietuvoje specialist pagalba neretai tik
deklaruojama.
Jei Suomijos statymuose parayta,
kad padedame vienam vaikui suteikdami
pagalb, ten ir matai br mokytoj, tris
keturis specialistus, kurie kalba apie t
pat vaik, o jei nesugeba, pagalb kvie-
iasi kitus specialistus. Jokio raket
mokslo nra, pasakoja R.Guogis.
20 2014-04-15 VEIDAS


D

S
H
U
T
T
E
R
S
T
O
C
K

N
U
O
T
R
.

A
S
M
E
N
I
N
I
O

A
R
C
H
Y
V
O

N
U
O
T
R
.



VIRELIO TEMA





















VIETIMAS
Kodl Lietuvos
abiturientai nelink
pasitikti savo jgomis
Neapsisprendimu, apatikumu, o kartais tiesiog
plaukimu pasroviui mokytoj ir tv kaltinami
dvyliktokai patiria daug streso ir neigiam emocij.
Daugelis j dar nemoka sutikti gyvenimo neskmi,
todl neino, kad praradus pasitikjim savimi siekti
tiksl nepalyginti sunkiau.
Kristina Kaniauskait-altmer

vyliktoje klasje labiau nei bet kada
anksiau supranti, kaip svarbu ne-
vaistyti laiko veltui, pabria Kauno Juo-
zo Urbio katalikikos vidurins mokyklos
moksleiv Egl Drungilait.
Kasdien po pamok mergina skuba pie-
imo studij, o prie nam darb sako pris-
danti jau su tamsa. Architektr arba medij
menus po mokyklos baigimo studijuoti keti-
nanti kauniet bgtauja, kad neilaikius
egzamin jos planai lugt. Mintis, kad galiu
neilaikyti egzamin pakankamai gerai arba
netiksliai perskaityti egzamin uduotis,
mane baugina. Atrodyt, smulkmenos,
I kur ms kultroje tiek nepasitikjimo?
Kas j sja?
R.Dukynait svarsto, kad kitose alyse
nra tiek daug nepasitikjimo mokslo, tyri-
m ivadomis, todl greiiau diegiamos
mokslinink pristatytos naujovs, spariau
vyksta pokyiai. Kaip pavyzd panekov
mini Azijos vaik laimjimus. Ten vyrauja
didiul konkurencija ir kultriniai skirtu-
mai. Daugelis tv Azijos alyse link savo
vaikus auklti grietai ir versti juos daug
mokytis, nes tik taip mano galintys padti

Karjeros konsultant D.Gaida-
socialinius ryius ir pasitikjim savimi tai
yra viena i btin slyg.
Taip pat tarptautiniai tyrimai rodo, kad
esame gana nelaiminga, individualizm
linkusi bei komandoje sunkiau nei indivi-
dualiai dirbanti tauta. Taigi kyla klausi-
mas, kaip i situacij suvelninti ir
isprsti, juolab, kad pasitikjimo savimi
ir gyt ini abiturientams prireiks jau
gegu.
Kas kaltas?
Nacionalinio egzamin centro
direktor Saul Vingelien dl perne-
bet jos gali radikaliai pakeisti mano gyve-
nim, neslepia jau nuo atuntos klass
tvirtai apsisprendusi, k gyvenime veiks,
mergina. I ties, vertinant mokini pa-
siekim rezultatus tarptautiniu lygiu
matyti, kad Lietuvos mokini pasitikji-
mas savimi nepalyginti maesnis nei
maviit: Atsipalaidav ms
vaikai kur kas lengviau
sismonint informacij, o per
egzaminus ji bt kur kas
lengviau prisimenama.
lyg didelio mokini nepasitikjimo savi-
mi linkusi kaltinti visuomens spaudi-
m: Jei mokytojai, tvai ir patys moki-
niai maiau gsdintsi, nepalyginti sk-
mingiau veikt ir valstybinius egzami-
nus. Stresins aplinkos sudarymas ir
nuolatins kalbos, kad bent tredalis
Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacijos ali vidurkis.
Nepaisant to, kad daugelis j i iors ga-
na drss, pasitikjimo savimi stokoja, su-
tinka vietimo ir mokslo ministerijos Strate-
gini program biuro vedjo pavaduotoja dr.
Rita Dukynait.
jiems susikurti utikrint ateit. O ms
kultroje esama pai vairiausi eksperi-
ment, tik norim rezultat jie duoda ne
visuomet.
Kitas dalykas nemaa dalis ms visuo-
mens neturi jokio poreikio dalyvauti visuo-
meniniame gyvenime, o siekiant sustiprinti
mokini i uduoi neveikia, silpnesni
nerv asmenims pasitikjimo savimi tikrai
neprideda.
Direktor neabejoja, kad neskms per
egzaminus daniausiai pakerta tuos abitu-
rientus, kurie nuosekliai nesimok ir pasku-
tinmis naktimis atliko eksperimentus: kar-
2014-04-15 VEIDAS 21

A
S
M
E
N
I
N
I
O

A
R
C
H
Y
V
O

N
U
O
T
R
.

A
S
M
E
N
I
N
I
O

A
R
C
H
Y
V
O

N
U
O
T
R
.




VIRELIO TEMA


















Prajusiais metais trimis imtukais valstybinius
egzaminus ilaikiusi I.Kubilit sako, kad neverta
dvyliktoje klasje visko atsisakyti ir sdti vien prie
knyg, mokslas taps slegiantis















Snus Aivar (14 m.) ir Tom (2,5 m.)
auginanti J.Ritik mano, kad mokykloje turi
bti kuo daugiau pedagog, gebani mogikai
bendrauti su vaiku

tojo vis met kurs, nepailsjo, o lemiamu
momentu nesiskait, ko i j praoma, arba
pasidav stresinei bsenai.
Mokinius bsimos karjeros klausimais
konsultuojanti Dalia Gaidamaviit linku-
si manyti, jog toki problem kyla todl,
kad mokymosi procesas Lietuvoje orientuo-
tas tik paym. Taigi kas pasikeist, jei bent
kiek daugiau dmesio bt skirta paiam
procesui, o aplinka nebt tokia dirgli?
I ties, kaip pasikeist gyvenimo koky-
b, jei iek tiek sumaintume savo lkesius
dl vaik ir labiau atsipalaiduotume?
Atsipalaidav ms vaikai kur kas leng-
viau sismonint ir prisimint vien ar kit
informacij, o per egzaminus ta informacija
bt kur kas lengviau pasiekiama. Dabar
vaikai nemokomi bendrj gyvenimik
kompetencij. Kitas dalykas formalus
bendravimas. Daugel savo mokini moky-
tojai pasta tik i paymio, kurio, j many-
mu, tas mokinys ir vertas. O kur dar kart-
kartmis pasigirstantys j gsdinimai, kas
bus, jei mokysiesi nepakankamai gerai,
dmes atkreipia pati du snus auginanti
karjeros specialist.
Ne visose Lietuvos mokyklose padtis
d galima paminti Panevio Vyturio
progimnazij, kurioje vaikai identifikuojami
pagal savo talentus ir ypatingus gebjimus.
Ieit, kad netalenting vaik ioje progim-
nazijoje tiesiog nra, o kiekvienas tobulina
tai, k turi geriausio.
Nepaisant to, kad iandien mokytojas
gali rinktis paius vairiausius mokymo
metodus, pasitelkti naujausias ir domiau-
sias priemones, padedanias atskleisti vaik
krybikum, perjimas nuo mokymo prie
mokymosi proceso Lietuvos mokyklose
vyksta gana vangiai, konstatuota vieti-
mo ir mokslo ministerijos Strategini prog-
ram biuro vedjas Riardas Aliauskas.
Ekspertai neabejoja, kad btent tai ir yra
prieastis, dl kurios tarptautiniame kon-
tekste vis prasiau vertinami Lietuvos moki-
ni gebjimai, palyginti su kur kas geresnius
rezultatus demonstruojaniais suomiais,
estais, japonais ir pan.
Pasak R.Dukynaits, Lietuvos mokiniai
stipresni tik emesnij gebjim reikalau-
janiose srityse, tai yra kai reikia rasti infor-
macij ar daryti tiesiogines ivadas. Deja, jie
pasiymi kur kas prastesniais auktesnij
gebjim interpretavimo ar vertinimo
susiklost tokia padtis, nepakankamas
gimtosios kalbos pamok skaiius.
Kaip atskleidia tarptautiniai tyrimai, tai
bdinga ne tik Lietuvai, bet ir visoms poso-
vietinio bloko alims. Kaip pavyzd galima
pateikti skaiius: Lietuvoje per metus gim-
tajai kalbai skiriamos 679 valandos, o
Indonezijoje 1295, Singapre nuo 931
iki 1060 valand. Pamginus isiaikinti,
kodl tokie enkls ie skirtumai, atsaky-
mas atrodo absurdikas: Lietuvos vaikams
mokytis vasar mokyklose per karta.
Neapsisprendusi karta
iandienos mokini gyvenime nerimo
gantinai daug, taiau nemaai priklauso ir
nuo j vertybini nuostat, nuo to, kaip jie
pasiruo pasitikti gyvenimo neskmes.
Daugelis j gali pasiekti labai daug, jei tik
usidega noru mokytis, tikina Kauno
Juozo Urbio katalikikos vidurins mokyk-
los direktorius Paulius Martinaitis.
Vis dlto reikt pripainti, kad kiekvie-
na mokini karta yra veikiama jos laikme-
io ypatybi ir problem. Tarkime, iandie-
ninei abiturient kartai bdingas neapsi-
sprendimas, apatikumas, o kartais tiesiog
btent tokia. Kaip teigiam ir sektin pavyz- rezultatais. Viena prieasi, kodl plaukimas pasroviui.
22 2014-04-15 VEIDAS


A
S
M
E
N
I
N
I
O

A
R
C
H
Y
V
O

N
U
O
T
R
.



VIRELIO TEMA

Dalis moksleivi nuogstauja, kad
TRUMPASIS INTERVIU
neturs pakankamai pinig, taigi, uuot stu-
dijavus, teks blizginti Anglijos grindis, kiti
leidia sau svajoti ir apie Kembrid ar
Oksford. O vienas ms udavini yra
supaindinti juos su tuo, kad ir Lietuvos
auktojo mokslo programos siaubingai
nevienodos: vienos pasaulinio lygio, kitos
auktosios mokyklos viso labo diplom
kioskai, Lietuvos vietimo sistemos ne-
idealizuoja P.Martinaitis.
Jam pritaria ir angl kalbos mokytoja
daugiau kaip 15 met dirbanti trij vaik
mama bei daininink Julija Ritik.
Privaioje sostins mokykloje angl kalbos
mokanti edukolog apgailestauja, kad
Lietuvos vietimo sistemoje nematyti jokios
pastovios ir nuoseklios politikos: Nuolat
kakas keiiama, iekoma vis idealesnio
modelio, o nuo toki eksperiment kenia
ir mokytojai, ir abiturientai. Prie pradda-
ma darb su dvyliktokais visuomet sten-
giuosi nupasakoti, kaip atrodys j egzami-
nas, kokia bus jo struktra. Visa tai tam, kad
vaikai turt kuo daugiau galimybi pasi-
ruoti, bet pastaraisiais metais egzaminuose
nesibaigiantys pokyiai.
J.Ritik piktinasi, kad toks Lietuvos poli-
tik mtymasis alies vietimui tikrai nieko
gero neduos, tik dar daugiau nesaugumo ir
neutikrintumo abiturient kasdienyb
liktels. Paklausta, k patart iandienos
abiturientams, angl kalbos mokytoja usi-
mena apie gana ankstyv profesin apsi-
sprendim. Taiau, kaip mini ne vienas kal-
bintas Veido ekspertas, Lietuvoje toki
mokini vyresnse klasse vos 30 proc.,
didioji dalis dl savo pasirinkimo dvejoja iki
pat egzamin. Kaip pavyzd panekov mini
savo paios sn i pirmosios santuokos
Ivan, kuris mokslus baig ir iuo metu gyve-
na Vokietijoje. Sportine gimnastika usi-
imantis J.Ritik snus iki pat iol neapsi-
sprends, k studijuos toliau, todl bent arti-
miausius metus ada skirti sportui, per t
laik ir isigrynins tolesn gyvenimo krypt.
A tokiai jo pozicijai labai pritariu, pati
j tokiam ingsniui paskatinau, kai matms
pastarj kart, ypteli Lietuvoje gerai
inoma daininink.
Nuo eimos priklauso irgi daug
Prajusiais metais valstybinius egzaminus
trimis imtukais ilaikiusi iauliet Iev
Kubilit galima vadinti viena t jaunuoli,
kurie dl profesins karjeros apsisprend
gana anksti. Dvyliktoje klasje mergin gel-
bjo grieta dienotvark ir gebjimas pla-
nuoti savo laik. Nebuvau i t, kuriuos
vadina naktintojais, nam darbus atlikda-
vau iki 22 val. Per naktis tikrai nesddavau,
paskutin pusmet prisimena iandien jau
Vilniaus universiteto medicinos specialybs
pirmakurs. Paklausta, kaip vertina mokyk-
loje tekus mokymosi krv, I.Kubilit prisi-
pasta, kad moksi daug ir kryptingai, taiau

Veido klausimus atsako Para-
mos vaikams centro vadov psi-
cholog Aura Kurien

VEIDAS: Su kokiais sunkumais
susiduria abiturientai?
A.K.: Bene daniausiai jiems koj
pakia, i vienos puss, pai pri-
siimti, i kitos puss tv ir mokytoj pri-
mesti lkesiai bei atsakomyb dl savo at-
eities. Baiminamasi, kad neilaikius vieno ar
kito egzamino gyvenimas bus baigtas. Pa-
sitaiko, kad pernelyg temptai stengiantis
baim nepadaryti klaidos jaunuol tiesiog
paralyiuoja, tuomet nei vaikai, nei j tvai
nebeino, kaip elgtis.
VEIDAS: Kaip patariate elgtis susiklos-
ius tokiai situacijai?
A.K.: Bijoti prie egzamin visikai norma-
lu, bt keista nejausti jokios tampos ar ne-
rimo. Juk prie akis svarbus gyvenimo
vykis. iuo atveju svarbu tinkamai pasi-
ruoti, tuomet ir kylantis nerimas nesutruk-
dys pasirodyti kaip galima geriau. Kitas da-
lykas nereikt pasiduoti aplinkini gsdi-
nimams. Prie akis vienas pirmj
egzamin, bet po jo dar teks ilaikyti dau-
gyb j. Sveikiausia velgti tai kaip tam
tikr treniruot. Jei visus metus mokytasi,
neilaikyti egzamino tiesiog nra kaip. Vis
dlto daniausiai abiturient baims bna
nepagrstos: sivaizduojama, kad viskas bus
blogai, bene stipriausiai nepasitikjimas sa-
vimi kerta tiems, kurie pernelyg atsakingai
velgia mokymsi.
VEIDAS: Kaip savo ataloms prie lau-
kianius abitros egzaminus gali pagel-
bti tvai?
A.K.: Labai svarbu, kad vaikas jaust tv
palaikym ir pasitikjim juo. Pakakt pa-
sakyti: vaikeli, mes tave mylsime ne-
paisant to, kaip tau pasiseks ilaikyti vie-
n ar kit egzamin. inoma, norime, kad
tau pasisekt, todl padsime kuo gal-
dami, bet mums daug svarbiau, kad tu
btum gyvas, sveikas ir laimingas. Juk tu
djai tiek pastang, esi protingas, kodl



jai ir dabar per trump laik tenka sisavinti
daug informacijos. I universiteto suolo imi
visk vertinti iek tiek kitaip, ypteli devy-
niolikmet, kuriai iki pat iol nesvetimos
mintys apie galim neskm per egzaminus.
Pasidomjus, kad gi skatina Lietuvos jau-
nimo nepasitikjim savimi, akivaizdus
tampa eimos veiksnys. Jei paaugliai nepa-
kankamai palaikomi savo eimoje, mokyklo-
je, tarp bendraami, j pasitikjimas savimi
nepalyginti maesnis nei harmoningose ei-
mose augusi jaunuoli.
R.Dukynaits teigimu, jei eimoje vaikas
jauia nuoird tv domjimsi juo, jo
mokymosi rezultatais, o patys tvai yra baig

turtum neilaikyti?
Nereikt savo vaiko gsdinti ar
grasinti, primenant, kas jo laukia ne-
skms atveju. Yra labai geras po-
sakis nekarkskite anksiau lako.
VEIDAS: K praranda pernelyg
stropiai mokslus velgiantys
moksleiviai?
A.K.: Mokymasis labai svarbi jauno mo-
gaus veikla. Bet ji tik viena i daugelio: dar
yra poilsis, pomgiai, santykiai su eimos
nariais ir bendraminiais. Taigi dvyliktoje
klasje mokslas turt atsidurti prioritetin-
je, bet ne svarbiausioje vietoje. Pasaulis ge-
rokai platesnis nei tik biblioteka, ir jei to ne-
matoma gilus lidesys. Jei draugai geba
suderinti dom laisvalaik, asmenin gyveni-
m ir mokslus, galbt vertt pasekti j pa-
vyzdiu?
inoma, mons renkasi labai individualius
gyvenimo kelius: vieni diaugiasi i valstybi-
ni egzamin surink 80 ar 90 bal, taiau
yra toki, kuri tikslas imtukas. Tiesa, kai
kada tokie mons suvokia, kad galjo gy-
venti kur kas linksmiau, o dl savo stropu-
mo prarado gana daug dalyk.
VEIDAS: K patartumte jaunuoliui, kuris
mgina susivokti tarp dabarties, tai yra
rengimosi egzaminams, ir netolimos atei-
ties, bsim studij ir gyvenimo po j?
A.K.: Pirmiausia pakakt savs paklausti,
koki tak gauti egzamin rezultatai turs
mano ateiiai. Jeigu sivaizduoju save tik
Vilniaus universitete, tik Teiss fakultete, tik
valstybs finansuojamoje vietoje ir tik pirmu
numeriu, tuomet gal yra grsm, kad taip
nevyks. Taiau jei siekiant savo tikslo yra ir
daugiau keli nei vienas universitetas, gal
vertt imginti kelis variantus? Dar labai
sveikas dalykas pasikalbti su tvais, ko-
ki lkesi turiu a, o koki jie. Taip pat
labai praveria jau mokyklas baigusi moki-
ni patirtys: velgiant egzaminus i laiko
perspektyvos viskas atsistoja savas vietas.
Labai pravartu koncentruotis dabart, ne-
pamirtant, kad vis pirma reikia baigti mo-
kykl.



auktj moksl, greiiausiai tokio mokinio
rezultatai bus stipriai auktesni nei auganio
eimoje, kurioje tvai tik formaliai pasidomi,
kaip sekasi j vaikui.
Tarptautini matematikos ir gamtos
moksl tyrimo (TIMSS) bei Tarptautinio
skaitymo gebjim tyrimo (PIRLS) rezulta-
tai rodo, kad labiau isilavin tvai stipriau
skatina savo vaikus isilaikyti socialinje gru-
pje arba pakilti auktesn, o tai neabejoti-
nai prisideda prie didels vaiko saviverts ug-
dymo.
Tad akivaizdu, kad tv ir mokytoj ski-
riamas laikas vaikams turi tiesiogin poveik
j pasitikjimui arba nepatikjimui savimi.