Alexander Brener, Barbara Schurz Ka - Daryti

Alexander Brener, Barbara Schurz
K daryti?
54 kultrinio pasiprieinimo valdiai technologijos
vlyvojo kapitalizmo epochoje
K daryti?
I rus k. vert Darius Poceviius
Vilnius, 2008
K daryti?
I rus k. vert Darius Poceviius
Versta i: ., . ? 54

. .: , 1999.
Knyg parengti padjo Benediktas Janueviius,
Ramnas Gilys, Marija Mlinkauskait, Dovil Abromaviit
i knyga ileista pasinaudojus laisvojo publikavimo teise.
Autoriai atsisako vis turtini ir moralini teisi savo tekstus.
Knygos tekstai gali bti naudojami nespjus autori, laisvai
skelbiami bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis.
ISBN 978-9955-640-74-5
UDK 316.6
Br-168
Turinys
Pradios odis. Pirmyn, soi kirmli vaikaiiai! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
Pirma anga: tik citatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
Antra anga: pasiprieinimo klasikavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
Treia anga: kvietimas maitui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
1. Skrydis Meksik . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
2. Gyventi ant stogo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
3. Paliesti Hanso Haacks nos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
4. Spjaudytis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
5. Parodyti ikn . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
6. Demonstracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
7. Barikados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38
8. Ksti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .41
9. Nepakantumas valstybei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44
10. Neioti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
11. Bti Antoninu Artaud . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
12. Tortas zionomij . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .53
13. audyti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57
14. Artikuliuoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .61
15. Smirdti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
16. Reikalavimai valdiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
17. Paniekinama ypsena . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .66
18. Idalyti pinigus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
19. Neiotis tris tkstanius doleri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
20. Vaikioti be triusik . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
21. Kurti kitoki kultr . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
22. Plagiatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .74
23. Usikasti sml . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76
24. Bado streikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77
25. Bti suvereniu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
Pradios odis
Pirmyn, soi kirmli vaikaiiai!
Aleksandas Breneris (Alexander Brener) naujosios kartos
konceptualistas performansininkas, nepavargstantis kovotojas prie
valdi ir jos remiam ocialij kultr, prie kapitalistin sistem
ir jos proteguojam komercin men. Izraelio pilietyb turintis rusas
jau 20 met dirba gatvs menininku kuria politikai angauotus
performansus, rengia brutalias nonkonformistines akcijas. A. Bre-
neris vienas Maskvos akcionist mokyklos pradinink skan-
dalingai pagarsjo jau 1993 metais, kai sureng kelet ekscentrik
ir okiruojani antivalstybini bei kontrkultrini akcij. tai keletas
toki politinio ir kultrinio chuliganizmo pavyzdi.
1994 metais A. Breneris atliko performans Plagiatas.
Jis apsilank Maskvos A. Pukino muziejuje, ivydo milijonus
kainuojani van Gogho drob, puol prie j ant keli ir, verianiu
balsu stendamas Vincent, Vincent..., imitavo savaimins
defekacijos akt, t. y. band apsiikti. Tokiu ironiku bdu menininkas
vieai pademonstravo savo niekingum ir bejgyst Didiojo Meno
akivaizdoje.
Tais paiais metais A. Breneris sureng ir akcij Jelcinai,
ieik! Protestuodamas prie enijos kar Raudonojoje aiktje
vaizdavo animacinio lmuko Katino Leopoldo nuotykiai heroj
peliuk. Vienomis glaudmis, usidjs bokso pirtines, per
megafon kviet garbing kov tuometin Rusijos prezident B.
Jelcin: Jelcinai, ieik! Ieik, niekingas baily! Taiau prezidentas
kakodl nepasirod, tuojau pat prisistat milicija, kuri meninink
sulaik ir udar dabokl. Paleistas A. Breneris n trupuio
nenurimo jis band siverti Rusijos vidaus reikal ministerij ir
teikti namines lepetes ministrui, vadovaujaniam karo veiksmams
enijoje. Antimilitaristas vl buvo suimtas.
Alexander Brener ir Barbara Schurz K daryti? 9
26. Nepasiduoti artistinei dviveidystei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82
27. Streikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
28. Grafti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90
29. Bti menininku . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94
30. Bti neskaidriu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
31. Bti skaidriu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97
32. Gatvs neramumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
33. Suprasti paodiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100
34. Juoktis ir kvatoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105
35. Veiksmai su kde . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107
36. Neapksti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 108
37. Ataka prie nuobodul . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110
38. Isipisinti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 114
39. Kukuoti, kvaksti, kudakuoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116
40. Kiauiniai kakt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118
41. Palsti po duu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120
42. Meil . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 121
43. Gdytis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121
44. Kikenti i ios knygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 122
45. Tiesioginis susidrimas, koniktas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123
46. Preparuoti identikum . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 124
47. Spoksoti televizori . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126
48. Tapti nomadu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 130
49. Rkti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132
50. audyti i laidyns, svaidytis akmenimis, mojuoti kumiais . . . . . . . . . . . . . . . . . 134
51. Ipainti feminizm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135
52. Nematoma moteris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 137
53. Pasidaryk pats . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 138
54.Bti demokratiku . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 138
Pabaigos odis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 138
Epilogas!!! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 139
Na, o 1997-j pradioje A. Breneris met buruaziniam
pasauliui iki iol skandalingiausi savo menin ik atliko
performans Pokalbis su Maleviiumi. Lankydamasis Amsterdame,
antimenininkas usuko Stedelijko galerij ir aliais daais upurk
dolerio enkl ant K. Maleviiaus paveikslo Suprematizmas (arba
Baltas kvadratas baltame fone), kuris buvo apdraustas 10 milijon
doleri. Teisme performansininkas teig: Kryius yra kanios
simbolis, o doleris simbolizuoja prekyb ir komercij. Humanitariniu
poiriu btent Jzaus Kristaus idja daug reikmingesn u
pinig idj. Tai, k padariau, NRA nukreipta prie tapyb, savo
akt a vertinu kaip dialog su Maleviiumi. ia akcija, u kuri
5 mnesius atsdjo Olandijos kaljime, autoriaus lpomis tariant,
buvo paliudytas visikas meninink, mginani pakeisti pasaul,
pralaimjimas.
tai kaip apie veiksm kalba pats autorius kaljime paraytoje
knygoje Apmytas pistoletas: Amsterdamo Stedelijko muziejuje
prijau prie igarbstyto rus modernisto K. Maleviiaus paveikslo.
Kaip ilgai kapsiausi iki ito paveiksllio: i Niujorko, per Paryi,
Berlyn ir Milan! Baltame drobs fone aliejiniais daais nutapytas
baltas kryius. Sveika, pretenzingoji rus kultrle! Mano kienje
guli ali da balionlis. Muziejaus salje, kurioje kabo Maleviius,
n gyvos dvasios. Isitraukiau balionl ir da iurkle ant balto
paveikslo nupieiau alutl dolerio enkl: prikaliau prie kryiaus
doler, kaip Jz. Tuo metu savs jau nelaikiau dailininku ir niekinau
contemporary art... Kas yra iuolaikinis menas? Kaip sakyt Jeanas
Genet, tai paprasiausi tyls pirsiojimai svetainje, kurioje susirinko
sveiai, pasidabin smokingais ir dekolte. Tie ponai apsimeta, kad
nieko nevyko, nors patalpoje tvyro baisi smarv. K gi, persti reikia!
Bet taip, kad visa svetain driokstelt! Kad visi usispaust nosis ir
akimirksniu dingt laukan! Kad taurs imt skimbioti! O iuolaikinis
menas perdia be garso, be garselio. Tad a nenoriu bti iuolaikinis
vizualinis menininkas, a politinis aktyvistas. Jea!
Politinio aktyvisto A. Brenerio nemgsta niekas jo privengia
vis ali valdios (maa k tas beprotis gali ikrsti!), ignoruoja
visa vakarietika art sistema (A. Breneris specialiai vengia odio
menas, tuo pabrdamas, kad konjuktrinis, parsidavlikas,
valdiai ir kapitalui nuolankiai tarnaujantis vakarietikas menas
su menu neturi nieko bendra). A. Brenerio akcijos ir performansai
daniausiai sutinkami arba mirtina tyla, arba pasipiktinimo ksniais.
Bet kartais tokiems isiokliams ima ir pasiseka.
Pasisek ir rus meno revoliucionieriui beveik pus met
atsdjs Amsterdamo kalizje, jis sutiko jaun mergin i Austrijos,
meninink, mokani rus kalb slavist, dirbani Vienos meno
akademijoje. Nuo to laiko tsiasi audringa ir krybinga A. Brenerio
ir B. Schurz meil bei draugyst. Kartu jie ileido bent devynias
anarchistins kultrologijos ir politologijos knygas, tarp j grafti
studij Tatuiruots kaljimuose (2000), politologini es rinkin
Faistin planeta (2002), revoliucins poezijos rinkin Apelsinai
Palestinai (2002). Barbara tapo ne tik krybine bendradarbe, bet
ir tikra kov drauge kartu jie sureng ne vien okiruojani
antimenin ir antivalstybin akcij. i porel dinamitas, akies
mirksniu isprogdinantis visus tradicinius ms supratimus apie
valdi, kultr ir men. O pirmasis krybinis porels bandymas
buvo knyga K daryti? 54 kultrinio pasiprieinimo valdiai
technologijos vlyvojo kapitalizmo epochoje (1999). Kaip sako
jie patys: Rame i knygut greitai, pankikai. Turbt daug k
praleidome. Utat gavome velnikos patirties: simyljome vienas
kit kaip triuiukai, kaip kaiukai. Kita vertus, pabandme tapti
tikrais revoliucijos uniukais: mtme kiauinius, kvaksjome ir
panaiai. Rame i knygut. Tai yra myljome, maitavome ir
analizavome. Ko daugiau i mogaus norti?
K gi, brangieji, i js nenorime nieko knyga i ties pavyko.
A. Breneris ir B. Schurz para tikr kovos veiksm vadovl
iandienins visuomens atskalnams anarchistams, pankams,
Alexander Brener ir Barbara Schurz K daryti? 11 10 Alexander Brener ir Barbara Schurz K daryti?
laisviems menininkams, feministams, nomadams, skvoteriams,
odiu, visiems pradedantiesiems maitautojams, kurie nenori
sdti sudj rank, trokta prieintis sistemai, bet neino k daryti.
Neinai k daryti pasiskaityk K daryti? ir suinosi!
Knyga ijo pusiau teorin, pusiau praktin. Ilgi teoriniai
samprotavimai iliustruojami vaizdingais praktiniais pavyzdiais.
Pateikti 54 pasiprieinimo valdiai metodai, kuriuos slygikai
galima suskirstyti tris grupes: tradiciniai (demonstracijos, barikados,
bado streikai), kultriniai (skandalai, akcijos ir performansai) ir
individuals (pvz., parodyti ikn, idalyti pinigus arba paniekinamai
nusiypsoti). Visi ie metodai tinka tam tikromis aplinkybmis, todl
svarbiausia krybikai juos panaudoti. Juk ms tikslas vienas
tai kova prie valdi. O k reikia i kova prie valdi? Autoriai
atsako: Toki subjekt, vienas i kuri bt proletariatas, o kitas
buruazija, tikrovje paprasiausiai nra. Kas prie k kovoja?
Mes visi kovojame prie visus. Mumyse visada yra kas nors, kas
kovoja prie k nors kit paiuose mumyse. tai is pasiprieinimo
valdiai apibrimas pats svarbiausias. Jis teigia: kovodamas
prie valdi, pirmiausia tu turi kovoti prie valdi savyje!
Apie i autori porel ir j knyg galima bt pasakoti be galo
daug, bet geriau u juos paius nepasakys niekas. Todl pateikiu
itis itrauk i knygos Murmanios tautos (1999), kuri kuo
puikiausiai apibdina vis A. Brenerio ir B. Schurz mstymo bd
bei idjas:
Buvau iaukltas avangardo ir moderniosios vakarietikos
poetins tradicijos dvasia. Men laikiau idealia erdve, kurioje
atvirai komunikuojama ir nuolat ginijamasi, kurioje gyvena tyri
ir atviri mons. Vliau isiaikinau, jog viskas ne taip. i erdv,
kaip ir visas sociumas, suskaldyta korupcijos, asmenini ryi ir
konkurencijos. Dar daugiau, atsidrs Vakaruose supratau, kad
tarptautin art sistema tai ne tik visos politins sistemos dalis,
bet ir jos modelis. Garsusis kairij teoretikas Tonis Negri kalba
apie iandien visur viepataujani neoliberali imperij. Art pasau-
lis irgi jos dalis. i sistema pasiruousi priimti tik geidaujamus, tik
savus, tik jai pritarianius agentus. Svetimam ten nra ko iekoti. O
a buvau svetimas pagal visus poymius: geogranius, politinius,
pagal emigranto ir mogaus be nuolatins gyvenamosios vietos
status. Kiekvienas, kuris idrs tokiai sistemai pasiprieinti, turi
suprasti, kad jo laukia atstumtis, izoliacija ir iaurus prieikumas.
Bet ne tai svarbu. Svarbiausia ms oralinis-genitalinis
solidarumas ir tarpusavio pagalba. Mes internacionalistai ir kartu
individuals anarchistai. Mes dar ir feministai. Tikime tik viena
bendrija simyljli. Siuniame oro buin zapatistams. Neigiame
visus mums peramus literatrinius pirmtakus ir globjus mums
nusiikti ant Williamo S. Burroughso ir Irwino Welsho, ant Luiso
Ferdinando Clineo ir Tomo Wolfeo. Visi kultrks veikjai daugiau
ar maiau parsidav hegemonins valdios derglionms, o mes
to nenorime. Sukeksim ar nesukeksim parodys laikas. O
kol kas mes spjauname ant js brangi kap, nelaikiai hipiai
ir nusus pankai, juodosios panteros ir situacionist chimeros,
supistos raudonosios brigados ir struktralistiniai maskaradai.
inoma, mes jus mylime, bet nuo js trenkia stipriu patriarchalumo
ir autoritetingumo, savireklamos ir kultros lavon kvapeliu. O nuo
ms? iuo metu ne, o vliau pairsim. Reikia labai pasistengti,
kad neklimptum viepai ir padlaii kultrkje, kuri surent tokie
ms tvai, kaip Andr Bretonas ir Malcolmas McLarenas. O visokie
artistiniai kakuiai, kaip Jeffas Kuntzas, Vladimiras Sorokinas arba
Salmanas Rushdie, tik ir svajoja apie t akimirk, kada prasmegs
smirdani pasaulins kultros iviets skyl, ir ne tik prasmegs, bet
ir linksmai plduriuos aksominiame paviriuje. O bala skylje tikrai
bjauri ir lykti! Pasksti joje irgi oi kaip nesinori. Tai k gi daryti?
Ogi kurti nauj kultr, kuri i tikro ivartys supistas hegemonines
struktras ir atvers nauj zini bei kalbini kontakt keli! Mes i
tikrj sunaikinsime valstyb, materialin ir dvasin nuosavyb,
baim, skurd, tamsum, pavaldumo santykius ir vis ri
represijas! Ms laukia didiulis darbas, milinikas! Prie darbo,
maitaujantys vis ali ir sluoksni lapikiai ir vilkikiai! Ir
nemykit i baims!
Darius Poceviius
Pirma anga: tik citatos
Taigi pasiprieinimo technologijos. K jos reikia? Ogi pat
elementariausi dalyk: analizuoti kovos prie valdi metodus,
kultrinio ir politinio pasiprieinimo bdus bei technik. Analizuoti,
inoma, nesilant joki recept ir pozityvi sprendim, uimant
visiko nepasitikjimo pozicijas. Kova prie valdi tai viena i
formuluoi, kuri i karto sukelia teist abejon. Pradsime nuo
antros ios formuls dalies: valdios svoka indukuoja daugyb
nesusipratim, susijusi su jos reikme, forma ir vienove. K mes
vadiname valdia?
Vis pirma, valdia, kaip inome, tai visuma institut ir
aparat, garantuojani kokios nors valstybs piliei paklusnum.
Antra, valdi mes suprantame kaip moni pajungimo bd, kuris
greta prievartos gyja taisykli form: statymai, juridiniai potvarkiai,
socialins normos. Treia, prastu ms suvokimu, valdia yra
viepatavimo sistema, kuri vienos grups elementai naudoja
prie kitus, viepatavimo, kurio pasekms per ilg nuosekli atak
virtin kiaurai persmelkia vis socialin kn. Ketvirta, mes inome,
kad valdia reikiasi ir per ideologij, nematom ir danai sunkiai
atpastam, per signikant ir diskursini efekt kodus. Penkta,
akivaizdu, kad valdi reikia suprasti kaip vairialyp jg santyk,
kuris imanentikas jgos panaudojimo sriiai ir konstitutyvus jos
organizacijai; suprasti kaip aidim, kurio metu vykstantys nuolatiniai
miai ir susidrimai transformuoja, stiprina ir keiia jg santyk;
suprasti kaip atramos takus, kuriuos ios jgos viena kitoje atranda
ir sujungia vientis grandin ar sistem, arba kaip prietaravimus,
kurie jgas vien nuo kitos atskiria; valdi reikia suprasti kaip
strategijas, kuri pagalba jgos siekia savo tiksl, strategijas,
kuri bendri kontrai susikristalizuoja valstybs aparat, statym
leidybos organus, kitus socialinio viepatavimo institutus.
Slygini valdios uuomazg neverta iekoti kokiame
nors nuo pradi pradios egzistuojaniame centriniame take,
kokiame nors viename suverenumo idinyje, i kurio lyg spinduliai
isiakot visi valdios dariniai ir j formos; valdios atsiradimo
slyga galima laikyti mobili jg santykio platform, kuri i jg
nelygybs dka nuolat indukuoja valdios apraikas, tiesa, visada
lokalias ir nestabilias. Valdia egzistuoja visur: visai ne todl, kad
ji nenugalima ir vieninga tartum turi privilegij visk dlioti
ir pergrupuoti taip, kaip ji nori, ne, ji yra visur dl to, kad nuolat
atsinaujina kiekvien sekund kiekviename take. Valdia visur:
ne todl, kad ji visk utvindo, bet todl, kad ji kyla i visur. Dar
kart: valdia tai ne kokia nors institucija ar struktra, ne tam tikra
jga, kuria kas nors bt apdovanotas; tai vardas, kuriuo vardijama
sudtinga iandiens visuomens strategin situacija.

Vadovaujantis tokia logika galima ikelti kelet prielaid:
a) valdia nra kas nors, k galima gyti, paverti ar kuo
pasidalyti; ji atsiranda i daugybs situacij nuolat kintaniame
nelygi jg santykio aidime;
b) valdia neegzistuoja u kito tipo santyki (ekonominio
vystymosi, painimo proceso, seksualini santyki) rib, iems
santykiams ji yra imanentika. Valdia nra koks nors antstatas,
jei ji uimt toki pozicij, tai valdyt paprastais draudimais arba
raginimais; ten, kur valdia veikia tiesiogiai, ji atlieka produktyv
vaidmen;
c) valdia atsiranda i apaios; tai reikia, kad valdios
santykiai grindiami visuotine matrica, kurioje nra jokios binarins
ar globalins opozicijos tarp valdanij ir t, kuriuos valdo, tokios,
kad is dvilypumas plaiai iplist i viraus apai, apimt visas
grupes ir siskverbt iki pai socialinio kno gelmi. Reikia
manyti, kad vairialypiai jg santykiai, atsirandantys ir veikiantys
gamybos procese, eimose, porose, tam tikrose grupse ir
institutuose, tiesiogiai sukelia visuomens susiskaidymo procesus,
persmelkianius vis socium. ie santykiai kartu nubria ir tam
tikt generalin jgos linij, kuri vien visum sujungia atskirus
lokalius koniktus. inoma, tuo pat metu jie kaip atlyg perskirsto,
ilygina, homogenizuoja ir stengiasi suvelninti susiskaidymo efekto
pasekmes. Pagrindin vis viepatavimo ri esm hegemoniniai
efektai, kuriuos nuolat palaiko visi tie intensyvs vietiniai koniktai.
d) valdios santykiai kartu yra ir tikslingi, ir nesubjektiniai. Jie
kiaurai persmelkti iskaiiavimo: nra tokios valdios, kuri bt
vykdoma be visos ketinim ir tiksl virtins. Taiau tai nereikia, kad
ji kyla i subjektyvaus kokio nors individo pasirinkimo ar sprendimo;
neverta iekoti tabo, vadovaujanio valdios racionalumui; nei
valdanioji kasta, nei valstybi aparatus kontroliuojanios grups,
nei svarbiausius ekonominius sprendimus priimantys asmenys
niekas i j nevaldo visuomenje funkcionuojanio viso valdios
tinklo; valdios racionalumas yra racionalumas taktik, kurios
jungiasi tarpusavyje ir galiausiai nubria visumos kontrus. Logika
aiki, ketinimus lengva iifruoti, ir vis dlto pasitaiko, kad nebelieka
n vieno, galinio iuos ketinimus sumanyti, ir visai maai t, kurie
juos suformuluot: akivaizdus implicitinis anonimini, beveik nebyli
strategij charakteris, strategij, koordinuojani daugiasluoksnes
taktikas, kuri iradjai daniausiai n trupuio neveidmainiauja.
Kaip parod tyrimai, is besubjekts valdios arba besub-
jekts strategijos fenomenas formavosi XIX amiuje vairios ries
mechanizm ir institucij dka parlamentarizmo, informacijos
pltros, leidybinio verslo, pasaulini parod, universitet ir t.t.
Buruazin valdia sugebjo sukurti globalias strategijas,
kuri autorysts negalima sieti su tam tikru subjektu, aikiai
reprezentuojaniu valdi. (XVIII amiuje tokia valdi atstovaujanti
gra buvo, pavyzdiui, karalius, taiau jo valdia nesireik taip
globaliai ir lanksiai, kaip buruazins valdios strategija subtili,
galinga, siejanti gausyb nevienari element.)
Btent besubjekts valdios koncepcija grina mus prie
pirmosios formuluots kova prie valdi dalies. Nes subjekto ne-
buvimo principas, toks nekaltas teorinio painimo ir diskurso atveju,
sukelia rimtas ir kartais bjaurias dviprasmybes perjus praktin
plotm, veiksmo ir praktikos srit, kurioje sutinkami reals mons
ir vyksta kautyns, kuri metu neivengiamai ikyla klausimas kas
ir prie k kaunasi? is principas neleidia isisukti nuo klausimo
apie subjekt arba, teisingiau, subjektus. Tad k gi reikia odis
kova? Kas, ties sakant, kovoja? Kas tai? Klasi kova? Politins
kautyns dl valdios? Ekonomin batalija? Karinis susidrimas?
Partizan guerrilla? Liaudies sukilimas prie vyriausyb? Engiamj
kova prie engjus? Ir dar vienas klausimas: kur ir kada kova prie
valdi pereina kov u valdi? Kokiame btent take?
iaip ar taip, nuosekliai nagrinjant valdios fenomen pasi-
telkus jg santykio samprat, galiausiai galima uiuopti ry
tarp valdios bei kovos ir atsakyti klausim, kas gi tie vienas
kitam prieiki subjektai, kovojantys prie valdi ir kovojantys u
valdi. Tai viso labo tik tarpin hipotez, taiau mes pasakytume
taip: v i s i p r i e v i s u s. Toki subjekt, vienas kuri bt
proletariatas, o kitas buruazija, tikrovje paprasiausiai nra. Kas
prie k kovoja? Mes visi kovojame prie visus. Mumyse visada yra
kas nors, kas kovoja prie k nors kit paiuose mumyse.
itaip, ms nuomone, atrodo kova prie valdi teoriniu ir
egzistencins praktikos poiriu. Nepaisant to, priepriea tarp en-
gj ir engiamj, tarp valdov ir verg politinje tikrovje lieka tokia
pat aktuali. Todl mums atrodo, kad kur kas tikslingiau naudoti kit
svok, kur kas konkretesn ir aikesn negu kovos svoka, tai
pasiprieinimas.
1997 m. saus A. Breneris usuko Steledijko galerij Amsterdame, aliais daais i
balionlio upurk dolerio enkl ant K. Maleviiaus paveikslo Suprematizmas, kuris
vertintas 10 milijon doleri, ir sdo kaljim. Teisme performansininkas pareik:
Tai, k padariau, NRA nukreipta prie tapyb, savo akt a vertinu kaip dialog su
Maleviiumi.
Taigi vl teoriniai samprotavimai: ten, kur egzistuoja valdia,
egzistuoja ir pasiprieinimas, tiksliau, pasiprieinimas niekada
(arba beveik niekada) neegzistavo u valdios santyki rib. Gal
tuomet reikia sakyti, kad mes esame udaryti valdios viduje,
kad u valdios rib absoliuiai jokio pasiprieinimo nra, kad to
nemanoma ivengti, nes mums visiems taikomi tie patys statymai?
Gal istorija tra tik proto vingryb, o valdia savo ruotu tik istorijos
vingryb, ta, kuri tarytum visada laimi? Taip kalbti reikia umirti,
jog valdia grsti ryiai yra santykiniai grieta io odio prasme.
Jie gali egzistuoti tik kaip daugialyp pasiprieinimo funkcija:
pasiprieinimo veiksmai valdios viduje vaidina prieininko,
taikinio, atramos arba placdarmo naujam puolimui vaidmen.
Valdios tinkle jie sutinkami visur. Vadinasi, valdios adresu negali
bti kokio nors vieno didiojo NE vieningos sukilimo dvasios, vis
mait idinio, vento revoliucijos priesako. Prieingai, egzistuoja
daugyb vairi pasiprieinim, kiekvienas j yra ypatingas:
manomas, btinas, netiktinas, spontanikas, laukinis, vienias,
aprobuotas, liauiantis, pals, nesutaikomas arba prisitaiklikas,
pasiaukojamas arba savanaudikas. iaip ar taip, pagal ms
apibrim pasiprieinimas gali egzistuoti tik strategini valdios
santyki ribose. Vis dlto tai nereikia, kad pasiprieinimas tik
rikoetas, valdios atspaudas, valdios viepatijos ivirkioji pus,
amiams pasmerkta pasyviam pralaimjimui. Pasiprieinimas jokiu
bdu nra valdios masalas ar apgaulingi paadai. Jis yra prieingas
valdiai polius, jie abu pasiprieinimas ir valdia neperskiriamai
sujungti kakokiu vis-a-vis. Tiek valdios, tiek pasiprieinimo
veiksmai nra reguliars, pasiprieinimo idiniai primena sankirtos
takus, didesniu ar maesniu tankumu imtytus laike ir erdvje.
Jie suprieina moni grupes ir atskirus individus, kaitina tam tikras
socialinio kno vietas, udega tam tikram elgesiui, kvepia tam tikras
gyvenimo akimirkas. Didieji radikals trkiai, grietos binarins
atskirtys? Kartais taip. Taiau daniausiai mes sutinkame mobilius ir
nuolat klajojanius pasiprieinimo idinius, kurie suformuoja nuolat
kintanius visuomens tarpsluoksnius, sudauo vienov, sukelia
persigrupavimus; kurie keiia paius individus, suteikia jiems
vairias formas, ikasa juos jungianius kanalus, juose j knuose
ir sielose apibria neredukuojamas sritis. Panaiai kaip valdios
tinklas galiausiai iaudia tank audin, globaliai sujungiant valdios
institutus bei aparatus, taip ir pasiprieinimo idini spieius kiaurai
persmelkia socialines stratikacijas ir individ vienoves. O strateginis
i pasiprieinimo idini kodavimas, be jokios abejons, gali sukelti
revoliucij, i dalies lygiai taip pat, kaip institucin valdios tinklo
integracija sukuria valstybs pagrind.
Pabaigoje nortume trumpai pakalbti apie pasiprieinimo
technologijas arba technik. Pavyzdiui, kas yra politin
demonstracija? Arba bado streikas? Arba sdimoji protesto
akcija? Kas gi daugiau, jei ne praeityje kanonizuoti pasiprieinimo
metodai, praktinio pasiprieinimo receptai ir normos, kuri dka
pasiprieinimas kr savo istorij arba, galbt, savo praeities
iliuzij. Gali bti, kad pasiprieinimo technologijos tai tik sukietj
realios politins kovos tiriai, kovos, kuri anaiptol ne visada gauna
pastovias ir grietai apibrtas formas. Gal ios technologijos yra
tik suverens konkreios mogikos veiklos precedentai, kuriuos
bendr visum galime sujungti tik labai slygikai. Akivaizdu
viena: pasiprieinimo technologijos tai tokios pasiprieinimo teori-
jos ir praktikos grandys, kurios tarpusavyje kaip tik ir sujungia kar-
tais beprotikus ir nesuprantamus, kartais banalius ir kasdienius
isilaisvinimo idja apsikrtusi moni veiksmus.
Antra anga: pasiprieinimo klasikavimas
Dabar mums nortsi nubrti paias grubiausias gaires, be
kuri nemanoma aprayti vairiausi pasiprieinimo technologij ir
tarp j egzistuojani tarpusavio ryi. I pat pradi btina susitarti
dl paprasiausi klasikavimo kriterij, kurie vliau gali bti lengvai
atmesti arba pertvarkyti ms analizs pagrindu. Mums atrodo,
kad vis technologij tikslingiausia bt sudalinti tokius skyrius,
kad atskir skyri technologij skirtumai bt gantinai skaitlingi,
pastovs ir slyginai lengvai apraomi. Pavyzdiui, mes silome
tok klasikavim:
1. Tradicin politinio ir socialinio pasiprieinimo technika (de-
monstracijos, barikados, bado streikai ir pan.);
2. Kultrin pasiprieinimo technika (skandalai, akcijos ir per-
formansai, menins provokacijos ir t. t.);
3. Individuali (transgresyvi) pasiprieinimo technika.
K gali duoti toks visikai grubus klasikavimas? Vis pirma,
taip suklasikavus pasiprieinimo technologijas, tampa manoma
jas nagrinti istorikai. Tai yra, toks klasikavimas leidia ivysti
pasiprieinimo gestus juos pagimdiusiame kontekste ir engti
toliau u io konteksto rib nagrinti gest evoliucij arba
degradacij. Pavyzdiui, tradicins politinio pasiprieinimo tech-
nologijos danai visikai priklauso nuo istorini ir geograni j
atsiradimo bei vystymosi slyg. Sdimasis streikas Vokietijoje ir
Indijoje visikai skirtingi reikiniai, nors ir ten, ir ia jis vadinamas
sdimuoju streiku.
Be to, is ms gantinai apytikslis klasikavimas parodo, kad
pasiprieinimo veiksm motyvai gali bti labai vairs. Individuals
pasiprieinimo gestai todl ir vadinami individualiais, kad atskiri
subjektai gali juos motyvuoti itin keistai ir nenuspjamai. Kita vertus,
politinio ir kultrinio pasiprieinimo technologijos daniausiai yra
determinuotos ir giliai siaknijusios vienose ar kitose visuomens
tradicijose. Taiau tai jokiu bdu nepaalina trki ir plyi,
kurie atsiranda tarp pai tipologikai artimiausi pasiprieinimo
veiksm.
Ir dar vienas samprotavimas. Esm gldi anaiptol ne
prieprieoje tarp valdios technologij ir technologij, kurios tai
valdiai prieinasi. Technologijos yra taktins veiklos elementai arba
j blokai santykiuose tarp jgos ir bejgysts; vienos ir tos paios
pasiprieinimo (arba valdymo) strategijos viduje sugyvena paios
vairiausios ir netgi viena kitai prietaraujanios technologijos; ir
atvirkiai nekeisdamos savo formos, jos gali egzistuoti kaip
visikai prieing strategij dalis. Neverta klausinti, i koki
implicitini teorij jos kyla, kokius moralinius sitikinimus skelbia,
kokiai ideologijai atstovauja valdanij ar t, kuriuos valdo.
Vertt pasidomti tik dviem klausimais: taktinio produktyvumo
lygmenyje kokius politinius ir kultrinius efektus jos kuria
tuometinje socialinje erdvje, ir strategins integracijos lygmeny-
je kokios aplinkybs ir koks jg santykis slygoja, kad tam tikru
aplinkui vykstani susidrim epizodu jos tampa tiesiog btinos.
Treia anga: kvietimas maitui
O dabar nortume minutlei mesti alin protingus odius ir
visa gerkle riktelti: mukit valdi per galv! Ir per rankas! Mukit
j visur ir visada, ia ir dabar, paiuose jumyse ir jus supaniame
pasaulyje. Naikinkit valdios enklus ir simbolius, jos mechanizmus
ir institutus! Griaukit kaljimus! Kad policija inykt nuo ems
paviriaus! iuolaikiniai kultros aparatai visikai atgyven! Velniop
kariuomen! vietimas turi bti radikaliai reorganizuotas! Ms
mokslas mus luoina ir daro i ms tamsuolius! alin j! Ir gal ga-
le valstyb! J reikia pritrkti! Kart ir visiems laikams!
Kaip matote, mes turime daug darb. Tad pirmyn, nudvs
kaiukai! Pirmyn, soi kirmli vaikaiiai!
1. Skrydis Meksik
Ms pasiprieinimo technologij inyn pradedame skyriumi
Skrydis Meksik dl visikai autobiograni prieasi: 1998
met vasar keliavome Meksik nordami daugiau suinoti apie
revoliucin zapatist judjim. Skaitytojai turbt ino, kad 1994
metais Meksikos pietuose, iapo provincijoje, prasidjo Zapatist
nacionalinio isivadavimo armijos sukilli karas prie federalin
valdi. iapas viena skurdiausi agrarini Meksikos valstij
tapo ginkluotos kovos arena tarp sukilusi zapatist, troktani
apginti vietini indn teises, ir centrins valdios kariuomens. io
karo metu zapatistams pavyko pritraukti pasaulins iniasklaidos
dmes ir bgant laikui tapti vos ne naujaisiais kultiniais didvyriais
daugelio meksikiei ir daugybs viso pasaulio kairij akyse.
Zapatist judjimui vadovauja subkomandant Marcosas buvs
universiteto dstytojas, slepiantis veid simboliu tapusia skarele.
triuk pridengti savo veid, savo identikum naudoja ir
kiti judjimo nariai, tad galima laisvai sakyti, kad subkomandant
Marcosas tai visi zapatistai, visi revoliucionieriai kartu. Jau
penkerius metus zapatistai tsia kov, paversdami iap tikra
demokratijos laboratorija.
Mes, kaip ir daugelis kit turist, vykome Meksik tikdamiesi
rasti tikr pasiprieinim ir per daug nesirpinome komunikacijos
galimybmis: neimokome ispan kalbos, neinojome zapatist
dislokacijos viet, piniginiai itekliai irgi buvo riboti. Ir apskritai:
patys neinojome, ar norime prisijungti prie zapatist, ar tik vilgtelti
pasiprieinim i alies. Jei vis dlto stosime j gretas, tai k
mes veiksime: bsime guerrilla, iekosime maisto, skalbsime rbus,
sprsime humanitarines problemas, sveikatos apsaugos klausimus?
O ar panors su mumis susisiekti patys zapatistai? Ar priims mus
kaip savikius? Visus iuos klausimus lengvabdikai atmetme,
nes galvose skambjo tik viena mintis: Meksik! Meksik!
Meksikoje praleidome nuostab mnes. Dvi savaites gyvenome
Meksike, savait maudms Akapulko kurorte, apirjome visus
muziejus (tarp j Trockio ir Fridos Kahlo), aplankme kelet ymi
viet Kuernavakoje ir Taske ir iskridome atgal Europ. Jokio
subkomandants Marcoso, joki revoliucini indn su kaukmis
mes taip ir nesutikome. Matme tik markinlius ir medines ikonas
su j atvaizdais.
Zapatist kariai su subkomandante Marcosu
Taip baigsi ms kelion meksikietiko pasiprieinimo idin.
Ji netapo ms pai pasiprieinimu, kaip kadaise pilietinis ispan
karas buvo taps asmeniniu imtams europiei ir amerikiei.
Gal mes turjome pasidalyti savo likimu su Marcosu ir jo monmis?
Galbt mes praskydome?
Deja, iuos klausimus nra vienareikmio atsakymo. Mes,
ios knygos autoriai, Meksikoje patyrme asko. Galbt kiti tenai
atras savo pergales. O mes ivykome kovoti Vien ir Berlyn.
Pirmas istorinis komentaras
Zapatist nacionalinio isivadavimo armija (EZLN Ejrcito
Zapatista de Liberacin Nacional) iuo metu asocijuojasi ne tik su
ginkluotais guerrilla, bet ir su tokiomis naujausiomis pasiprieinimo
formomis, kaip mass media atakos, sklaida internete ir revoliucin
lyrika (subkomandants Marcoso tekstai). Visos ios kovos formos
yra ne kas kita, kaip bandymas ukariauti kuo didesn dmes ir
laimti tarptautins visuomens solidarum. Pastarasis reikalingas
tam, kad zapatistai galt efektyviai gintis nuo politinio ir karinio
Meksikos vyriausybs sikiimo, nuo pastang izoliuoti iap ir
nutylti EZLN veiksmus.
Atvir veiksm prie vyriausybin oligarchij zapatistai msi
1994 met sausio 1 dien, kai sigaliojo diskriminacinis NAFTA
1

paktas, nukreiptas prie vargingiausius Meksikos fermerius.
Ginkluota EZLN kova buvo nukreipta neoliberalistines politinio
Meksikos isteblimento strategijas melagingas laisvosios
prekybos idjas. Vyriausyb nedelsiant atsak zapatist veiksmus
subombarduodama maiting valstij. Taiau 1994 met sausio
12 dien Meksike vyko didiul demonstracija, palaikanti EZLN ir
smerkianti iapo bombardavim Tuometinis Meksikos prezidentas
Salinas netrukus nusileido ir paadjo pradti taikias derybas
su zapatist vadovais. Buvo pasiekta trapi taika, vliau paeista
daugyb kart.
Greta iapo provincijos Meksikoje egzistuoja ir kitas (daug
maiau inomas) karinio ir politinio nestabilumo idinys tai
Gerero valstija. 1996 metais ia suaktyvjo Revoliucin liaudies
armija (EPR Ejrcito Popular Revolucionario). Ir iapas, ir Gere-
1
North American Free Trade Agreement (NAFTA) iaurs Amerikos laisvosios prekybos
sutartis, kuri pasira JAV, Kanada ir Meksika, kad vystyt prekybos globalizavim
didiausioje pagal plot pasaulio ekonominje erdvje.
ro vargingiausi alies rajonai, kuri mons gyvena tradicin
emdirbi gyvenim. Btent socialin ir rasin diskriminacija
sukl ari valstiei bei j vad atsakomj reakcij. EZLN
reikalauja panaikinti rasistinius apribojimus ir socialin beteisikum
iapo provincijoje. Panaios idjos kvepia ir Gerero maitininkus.
Ilaisvintose teritorijose revoliuciniai kolektyvai bando gyvendinti
radikalius demokratins bendruomens principus: savivald,
tarpusavio santyki reguliavim, tiesioginius mainus. Valstieiai
kuria lokalias visuomenines struktras, nukreiptas prie rasizm,
patriarchat ir kapitalizm.
iuo metu Meksikoje jauiamas tam tikras nuovargis ir
nusivylimas iapo vykiais. Taiau kova tsiasi. Tegyvuoja meksi-
kiei pasiprieinimas!
2. Gyventi ant stogo
Ikart po Skrydio Meksik svarb pasiprieinimo
centr galima imginti decentralizuoto pasiprieinimo bd:
vienios askezs pagalba tapti privaiu, fantominiu ir mistiniu
disidentu. Tokiu disidentu galima tapti, pavyzdiui, gyvenant ant
stogo. Pamginkime sivaizduoti toki vieni egzistencij, kurios
tikslas ne losonis eskapizmas, ne socialinis autizmas, o keisto ir
aplinkiniams nepastebimo pasiprieinimo bdas, pagrstas nuosekliu
asocialumu. iuolaikins visuomens mons prato gyventi
architektriniuose statiniuose, kuriuos galime laikyti neatskiriama
globalini valdios strategij dalimi. Kaip sak Georgesas Batailleus:
Bet kokios architektros prototipai yra kaljimas ir kapas. Visose
ssliose (nenomadinse) kultrose architektra reprezentuoja
valdi ir jos visuotinum. Viena seniausi pasiprieinimo strate-
gij griauti architektrinius statinius, simbolizuojanius valdi
ir jos intencijas. Taiau iuolaikins globalios valdios slygomis
(kontrols visuomenje) naikinti architektr pavieniams monms
arba atskiroms j grupms yra gantinai problemika: bet kokiu
bdu pasiksinus architektr (nupieus netgi nekalt grafti, jau
nekalbant apie rimtus veiksmus), tuojau pat bus imtasi represij.
O kas atsitiks, jei pasiprieinimo dalyviai ims gyventi ant stog,
tokiu bdu tarsi pabalnos architektr lyg klajokliai, gyvenantys
ant arkli? Kas bus, jei ant stog jie pasistatys palapines, nomad
pastoges, lengvas pavsines, vigvamus ir jurtas? Arba ims
nakvoti ant stog miegmaiiuose? (domu, apsidiaugt Gillesis
Deleuzeas, ar ne?) Ar jie taps maitinga stog tautele? O jei tautele
ir netaps, jei bus tik pavieniai atskalnai ir drss vieniiai ar
jie negriaus melaging iuolaikins architektros reprezentacij?
sivaizduokime tok vieni kovotoj: i pradi sivaizduokime j
ant kokio nors administracinio pastato stogo, po naktiniu vaigdtu
dangumi, po ryto debesimis, o po to kaljime, po tvirtomis lubomis,
u mro sien, tenai jis btinai pateks, jei atkakliai ts savo vieni
pasiprieinim. sivaizduokime visa tai, kad dar kart suvoktume:
ms vergyst totali, ms pasiprieinimas niekingas. Bet ne-
siplykite dl to patys geriau suplykite Picasso!
3. Paliesti Hanso Haacks nos
Skiriu Sergejui Kudriavcevui
2
Dabar mums nortsi paymti serij pasiprieinimo tech-
nologij, siejam su tiesioginiu ziniu poveikiu, su personaliais
suintymintais kontaktais, su asmeniniais santykiais. Pavyzdiu
pasitarnaus emblemin tarptautinio menininko Hanso Haacks
gra. Visame pasaulyje jis igarsjo kritins pakraipos kriniais.
Ir reikia pasakyti, kad politin Haacks kritika gana tradicin (jei
ne konservatyvi): ji nukreipta stambias korporacijas (pavyzdiui,
Philip Morris), reakcingus politikus (pavyzdiui, senatori Helm-
s), muziejus ir meno kolekcijas (pavyzdiui, Saatchi), istorinius
nacionalsocializmo ir faizmo fenomenus, vienu odiu, kapitalo
ir kultros dmes buruazinje visuomenje. Taiau tuo pat me-
tu Hansas Haack, deja, beveik visikai nereektuoja savo po-
zicijos, kuri jis uima kaip isteblimento gerbiamas menininkas,
priklausantis iuolaikinio meno institucijoms ir aukiausiems iuo-
laikins art sistemos sluoksniams. Kritikuodamas socioeko-nomin
iuolaikinio meno struktr, Haack kalba to meno kalba ir yra bene
reprezentatyviausia gra meno kultros pasaulyje. Jo kritikoje at-
siranda tarsi juodoji skyl, tam tikra akloji zona, kuriai negalioja
jo paties kritika. Tai gana tipikas iuolaikins institucins kritikos
paradoksas: ji nukreipiama tik prie lokalias, dirbtinai lokalizuotas
sritis, tuo paiu lengvai umirtant visas kitas zonas, kurios ikrenta
i kritikos sferos.
2
Sergejus Kudriavcevas raytojas ir leidjas, 1991 m. krs avangardinio meno ir
radikalios politins literatros leidykl Gilja, kuri ileido U. Meinhof, H. Beyaus, subko-
mandants Marcoso, R. Vaneigemo knygas.
Hans Haacke Star Gazing, 2004
O k, jei pabandytume sukritikuoti pat Hans Haack ir jam
artimus konvencinius kritikus? Taip padaryti, beje, galima visai ne i
politikai korektikos kritikos pozicij, o, pavyzdiui, panaudojant
tiesiogins demokratijos metodus, kurie nevengia zini kontakt,
nesibaimina skandaling ir draudiam kultros atakos form,
toki, kaip, tarkime, antausis, niuksas, smgis zionomij, spyris
ikn, nepadorus gestas, grimasa ar kriau pakau. K, jeigu
mes prieisime prie Hanso Haacks ir paliesime, ir dar pakutensime
jo nos arba aus? Ar tam tikromis aplinkybmis, aiku, itin
konkreiomis, tai nebus gana veiksminga ir operatyvi pasiprieinimo
technologija? Kodl gi ne? Greiiausiai taip.
Kalbant rimtai, neatidliotina pasiprieinimo uduotis yra
sukurti naujus, politikai nekorektikus ir kiek galima grietesnius
konfrontacijos ir iuolaikins kultros elito atakos bdus.
Tegyvuoja ziniai treio lygio kontaktai!
4. Spjaudytis
Tsiame nekorektik ir draudiam kontaktini pasiprieinimo
bd analiz. Kitas, jau nepersonalizuotas (kaip kad buvo Haacks
atveju) pasiprieinimo metodas spjaudytis.
Spjvis tai gestas, kur prasta ir politikai korektika smon
susieja su neisiaukljimu, chuliganizmu, prastomis manieromis,
emu klasiniu (arba nacionaliniu) sluoksniu. Na, ir puiku! iuolaikinis
politinis ir kultrinis pasiprieinimas kaip tik ir vyksta treiojo pasaulio
vardan prisidengus barbar, spalvotj, aliens, kit, sve-
tim vardu. Todl visai logika bt naudoti tipines vadinamj
atstumtj priemones, tarp j ir spjvius.
Kartais ne taip jau blogai spjauti kok nors valdios atstov, kok
nors biurokrat ar karik. Beje, spjauti reikia su pasigardiavimu,
taikliai ir skoningai. inoma, tai nereikia, kad spjvis veiksminga
pasiprieinimo priemon visais atvejais, kad spjaudytis reikia visur
ir visada. Jokios mechanikos, jokio inertikumo! Spjvis, kaip ir
kiti pasiprieinimo bdai, ypatingai kontekstualus, ypatingai
lokalus pasiprieinimo metodas. Spjvis vis pirma susietas su
emocinmis reakcijomis valdi, su spontanika neapykantos ir
nepasitenkinimo iraika. Jeigu jau spjausite k nors racionaliai, i
anksto suplanav savo akcij, atminkite: jokio cinizmo, jokio asmens
paeminimo. Utenka spjauti vos kart ir tikslas pasiektas. Bna
atvej, kai suturti spjv, nuryti seil yra daug svarbiau ir oriau, nei
spjaudytis. Pakrutinkit smegenles, spermiukai!
5. Parodyti ikn
Skiriu Miranui Moharui
3
Parodyti ikn tai, inoma, irgi pasiprieinimo technika,
paeidianti politinio korektikumo taisykles, pasityiojanti i
priimt socialini elgesio norm. Visuomen nurodo mums ne tik
pozityvaus elgesio, bet ir protesto taisykles, neigimo normas. Kaip
turi atrodyti protestas kontrols visuomens poiriu? Protestas
turi reiktis tradicinmis formomis streikais, demonstracijomis,
politiniais straipsniais, vienokiais ar kitokiais teisintais kritiniais
diskursais. O jei mes nenorime i neefektyvi, nusibodusi ir jau
isemt kritikos form? Jei norime daryti k nors kita, papiktinama,
neleistina, iaukiama? Visuomen mums sako: negalima. Js
paeidiate taisykles, elgiats necivilizuotai, js nusikaltliai,
vandalai, teroristai. Eik ikt, brangioji visuomene, kartu su visais
savo padlainikais atstovais! Necivilizuotos protesto formos
daugeliu atvej kaip tik yra paios savalaikikiausios, btiniausios
ir aktualiausios!
inoma, jokiu bdu neteigiame, kad kiekviena proga valdiai
reikia rodyti ikn. Reikia tik abejoti i anksto nustatytomis
bendrosiomis pasiprieinimo technikomis, kurios susilieja vien
monotonik, inertik, nepajudinam socialins patirties gumul.
Ir mums, inoma, svarbu ne jas paneigti arba udrausti naudoti, o
tik parodyti, kad jas reikia kruopiai ir atidiai ianalizuoti ir tik po to
pasirinkti i plataus pasiprieinimo technik asortimento.
Dar kart spjame: valdia protestui udeda tam tikrus nor-
minius rmus, prievartos bdu j lokalizuoja ir reglamentuoja.
Protestuojantiems teigia: js turite bti tokie ir tokie. Pavyzdiui:
3
Miran Mohar (g.1958) slovn menininkas, sjdio Naujasis slovn menas krjas,
eksperimentins muzikos grups Laibach senbuvis.
eikite demonstracij priirimi policijos! Kritin savo nuomon
pareikkite akademiniu straipsniu! Susiraskite stipendij ir steikite
urnal!
Valdia ir jos agentai nuolat siekia aproprijuoti (pasisavinti)
ir deformuoti vairias pasiprieinimo technologijas, sumenkinti j
poveik ir operatyvum, paversti jas socialine rutina arba simuliacija.
Bkim atids atsakydami valdios gudrybes parodykim jai
maitingas savo iknas!
6. Demonstracija
Demonstracija tai labiausiai gerbtina tradicinio pasiprieinimo
forma. Tai viena akivaizdiausi ir universaliausi protesto
technologij, kuri pagrstai siejama su marksizmo istorija, klasi
kova ir darbinink judjimu. Verta ikart paymti, kad btent
tokie akivaizdumai ir universalijos visada sukelia didiausias
abejones pasirenkant pasiprieinimo technologijas, kurios i
esms nesuderinamos su inertikumu ir prievarta. iuolaikinis
pasiprieinimas kaip tik ir stengiasi sugriauti visus akivaizdumus
ir universalijas, inercijos ir prievartos zonose atrasti paeidiamas,
silpnas vietas, prajimus, apgriuvusias sienas, kurias galima veikti
ir perengti. iandienis pasiprieinimo kovotojas tai individas,
pasirys begaliniam kilnojimuisi, tiksliai neinantis, nei kur jis
bus, nei apie k galvos rytoj, nes vis savo dmes yra sutelks
iandienai. Pasiprieinimo kovotojas visada lokalus ir specinis,
jis yra universalaus dogmatiko revoliucionieriaus prieyb.
Demonstracija tai protesto bdas, kur valdia ypa
lengvai aproprijuoja ir inaudoja savo tikslams. Valdia jau seniai
manipuliuoja ia konservatyvia pasiprieinimo technologija. Utenka
prisiminti, kaip darbinink demonstracijas inaudojo Stalinas,
kaip SSRS jos tapo parankiu valdios instrumentu ir valdios
reprezentavimo metodu.
I kitos puss, demonstracija danai bna tik pasiprieinimo
imitacija, kcija, pateikta kaip realyb. 1998 met gegus mnes
meninink grup Maskvoje sureng demonstracij 1968-j
Paryiaus Gegus garbei. i demonstracij palaik dabartinis
Europos parlamento narys Danielis Cohn-Benditas 1968-j
oportunistas ir renegatas. Rus menininkai buvo suavti tuo
palaikymu ir Danielio Cohn-Bendito sveikinimus vertino kaip
svarbiausi akcijos pasiekim. Fuck you! Savo skaitytojams ne tik
nerekomenduojame dalyvauti panaiose demonstracijose, bet ir
kvieiame joms visaip trukdyti. Tokius demonstrantus apmtykite
supuvusiais kiauiniais! Tuojau pat pasiskite juos kibenifeni!
Demonstracija kartu lieka pati masikiausia protesto forma.
Sunku pervertinti jos potencial politinje kovoje. Demonstracijos
Irane virto revoliucija prie acho reim. Pranczijos nelegal
judjimas Sans-papiers nuo 1995 met sureng daugyb pavy-
kusi demonstracij prie emigrant diskriminavim. Darbinink
judjimas Meksikoje iki iol naudoja demonstracijas konfrontuojant
su vyriausybe, kovojant prie neoliberalizmo politik.
Nuraukime kiauus dviveidystei!
JAV prezidento Georgeo Busho vizitas Lietuvoje 2002 XI 23
7. Barikados
Barikados, kaip ir demonstracijos, viena seniausi kolek-
tyvinio pasiprieinimo form. Taiau barikadas, skirtingai nei de-
monstracijas, sunkiau integruoti valdios struktras, ymiai sunkiau
suvaidinti ir barikad m. inoma, valdia gali inaudoti ir visur
inaudoja masi pasipiktinim bei masines protesto formas,
bet gatvje pastatytos barikados daniausiai liudija, kad politin
situacija tuo metu yra tikrai kritika.
Meninink barikada Maskvoje 1998 m., pastatyta Paryiaus student
revoliucijos sukakiai paminti
Kaip rodo istorija, valdia vis laik bijojo stichiko maito,
o barikados kaip tik ir yra viena svarbiausi araus, spontaniko
ir neprognozuojamo sukilimo sudedamj dali. tai tik vienas
pavyzdys. 18501860 metais garsusis prancz sostins prefektas
baronas Haussmannas vykd milinik Paryiaus rekonstrukcij,
kurios tikrasis tikslas buvo apsaugoti miest nuo pilietinio karo.
Haussmannas norjo, kad Paryius visiems laikams atsikratyt
barikad. Miesto gatvs buvo praplatintos, kad barikad tiesiog
nebt galima pastatyti, nutiestos naujos gatvels, trumpiausiu keliu
vedanios i kareivini darbinink kvartalus. Tai gerai apgalvota
strategija, bet ir ji neigelbjo valdios nuo nauj nemalonum.
Barikados ir toliau iliko reali grsm valdiai. Jaunasis Engelsas
specialiai studijavo barikad mio technik. Barikados atgim
Komunoje. ia jos tvirtesns ir tobulesns nei kada nors anksiau.
Barikados perkerta plaius bulvarus, danai siekia antr namo
aukt ir pridengia u j slypinias tranjas. Jos itin efektyvios.
inoma, ankstyvj darbinink sukilim bda buvo ta, kad
jie neturjo keli rodanios revoliucijos teorijos, taiau, i kitos
puss, jos trkumas kaip tik suteik papildom jg ir entuziazmo
pertvarkyti visuomen. is stichinis entuziazmas pasiek savo
apogj Paryiaus Komunos laikais. Rimbaud ir Courbet
4
stojo
Komunos pus. Vadovaujami Courbet sukilliai nugriov Vandomo
kolon. Paryiaus gaisras buvo derama griovikikos Haussmanno
veiklos pabaiga. Liepsnos lieuvi kalba visada pasakoma daugiau
nei kokia nors angl ar rus.
4
Gustave Courbet (18191877) ymus dailininkas ir skulptorius, impresionizmo pirm-
takas. lugus Paryiaus Komunai apkaltintas vandalizmu. Mir emigracijoje.
Dailininkas G. Courbet Paryiaus Komunos metu griauna
imperin men. 1871 m. urnalo virelis
8. Ksti
Tank ir pasienio desant laikais barikados, kaip pasiprieinimo
technologija, atrodo kiek senamadikai. O k pasakytumte apie
toki archajik ir barbarik technik kaip kandimas? metod
kartais naudoja senukai, moterys ir vaikai, kad pasiprieint
prievartai ir savivalei. Pavyzdiui, boksininkas Mikeas Tysonas
nukando savo prieininko ausies gabaliuk. Vl patenkame
srit technologij, susijusi su tiesioginiais ziniais kontaktais, su
tarpasmeniniais santykiais.
Vito Acconci Trademarks, 1970
I pradi prisiminsime sen amerikieio Vito Acconcio menin
akcij, kai jis band save sukandioti, kad kne likt gilios yms.
Jas menininkas vliau uliedavo daais, kad sukelt tatuiruots
efekt. ksti sau giliai ir skaudiai ne taip jau paprasta, tam
reikia nemaai pastang. Dar daugiau toks aktas atrodo keistai,
jis mums primena transgresijos
5
egzistavim. Daug lengviau ksti
kitam. O dar lengviau atksti vieio vyni pyrago gaball, jei,
inoma, galite io pyrago nusipirkti arba gauti kokiais nors kitais
bdais.
Ar galima rimtai kalbti apie kandim kaip apie real
pasiprieinimo bd iuolaikinje visuomenje, kurioje valdia
danai reikiasi be subjekto, kurioje valdo ne Monarchas, ne
Pirmininkas ir netgi ne Parlamentas, o daugyb neaiki, uslpt
struktr ir aparat? K sukandioti, k nukreipti savo t, savo
bejgikum, savo siut?
Turbt reikia kalbti ne apie smoningas pasiprieinimo
strategijas ir technikas, o apie kno mait, somos sukilim. Valdia
iandienje visuomenje seniai sutelkta aplink kn, laikom
maina. Idresuoti kn, padidinti jo galimybes, isunkti jgas,
pakelti jo naum ir kartu klusnum, prijungti j prie efektyvi ir
ekonomik kontrols sistem visa tai stengiasi atlikti valdios
procedros, nuodugniai studijuojanios kn ir valdanios visas jo
funkcijas. i dresra ilgainiui gijo total pobd kno kontrol tapo
labiausiai svaiginania iuolaikins valdios ir jos agent pergale.
Medicina, sportas, sveikos mitybos sistema, darbo ir poilsio reimai,
turizmas ir pramog industrija visikai valdo kn ir reguliuoja jo
gyvybingum.
Taiau kiekviena totali kontrol turi ir ivirki pus. Valdomo
kno teritorijos pasieniuose ir ukampiuose danai siplieskia
laukins ir nenuspjamos revoliucijos, keisti ir tuo pat metu gantinai
reguliars maitai bei sukrtimai. Knai staiga ima ir sulaukja,

5
Transgresinis menas (lot. transgressio perjimas) tai postmodernistins bties
slygotas meno reikinys. Transgresijos terminas ymi legitimumo, leistinumo ribos per-
engimo fenomen. Tai veiksmas, sulauantis tam tikrus nusistovjusius kodus ar taisykles.
Transgresija Slavojus iekas vadina tok gest, kuris ne paeidia egzistuojanius
statymus ar normas, bet i naujo apibria tai, kas laikoma ar laikytina norma.
nugrimzta beprotyb, tampa siaubingai agresyvs ir lta kaip
sugedusios mainos. Btent taip kyla futbolo chuligan riaus,
taip sukeliamos serijini udik sensacijos, taip subrsta prievartos
prie policij apraikos. Visa tai ir yra maitaujanio, isiverusio i
kontrols kno kandimai kandama aklai, kur papuol, neaiku dl
ko, kad tik ksti. Tai ne pasiprieinimo technika, o automatizuoto,
kontrole perkrauto kno ivara i nepakeniamos disciplinos
kaljimo, kuriame j udar knus ir j bt valdanti valdia. kskit
savo mamytei siose tai koks ms patarimas.
9. Nepakantumas valstybei
Michelio Foucault atminimui
Pasitaiko individ, kuriems nepakeniamos, nemanomos ir iki
koktumo lykios tokios konservatyvios svokos, kaip tradicija ir
hierarchija, eima ir nuosavyb, tvarka ir organizacija, lykts
ne tik patys odiai, bet ir su jais susij institutai. Jie nenori ir negali
pripainti valstybs egzistavimo tai organika i moni savyb,
j varomoji jga, egzistencijos vektorius. Mes juos vadiname
anarchistais, nors tai gali bti ir mons, nepriklausantys jokioms
anarchist grupms ar judjimams. Nepakantumas valstybei ne
pasiprieinimo technologija, o vidin gyvenimo erdis, jauiama
visuose j veiksmuose ir odiuose. J poelgiai, kartais gana
prietaringi ir nepanas vienas kit, yra aikiai bendri tipologikai.
Vis pirma, ie mons kovodami neieko kokio nors pagrindinio
prieo arba centrinio niekadj tabo, kur reikt sunaikinti, jie
stengiasi pasiprieinti tam konkreiam varovui, kur tuo metu mato
sau prie akis. Jie kovoja betarpikai ir tiesiogiai, nes kritikuoja
ir griauna tuos valdios institutus ir mechanizmus, kurie takoja
mones ia ir dabar. Problemos sprendimo jie neatideda ateiiai
(nelaukia bsimos revoliucijos, nacionalinio isivadavimo sjdio
ar klasi kovos protrkio), nes sitikin, jog iandien smogtas smgis
ir yra tikroji j kova bei lemiamas veiksmas.
iuolaikin pasiprieinimo teorija iskiria tris principines kovos
formas: 1) kova prie viepatavim (etnin, religin arba socialin);
2) kova prie eksploatacij (kuri atskiria individ nuo jo darbo
produkt); 3) kova prie prievartin subjekto identikavim (kitais
odiais tariant, prie valdios siek prievartos bdu identikuoti
individus ir taip juos pajungti savo valiai). Istorijos eigoje ios trys
formos gyvavo kartu arba atskirai, taiau konkreiu istoriniu periodu
viena j visada dominavo. Pavyzdiui, XIX amiuje, kapitalistini
santyki suklestjimo epochoje pirmoje vietoje buvo kova prie
eksploatacij. O iandien vis svarbesn ir aktualesn tampa kova
prie prievartin subjektyvacij, prie individ pavergim valdiai
vykdant reprezentavimo politik ir identikavimo strategijas (nors
kitos dvi kovos formos ne tik neinyko, bet ir iliko tokios pat
reikmingos). Kovos prie subjektyvacij svarbos prieastis slypi
istoriniame fakte, kuris liudija, kad jau nuo XVI amiaus m
nuosekliai vystytis ir itobuljo svarbiausias politins valdios
tipas valstyb. Valstyb laikoma tokia politins valdios forma,
kuri ignoruoja atskir individ interesus ir atsivelgia tik dideli
gyventoj grupi, sluoksni ir socialini klasi siekius. Taiau tai
ne visai tiesa. Valstybin valdia tokia stipri ir visaapimanti vien
dl to, kad ji vienu metu yra ir individuali ir totali. Kontroliuojami
visi: ir moni mass, ir atskiri mons. Kaip paymjo Foucault,
iuolaikin valstyb daug valdymo technologij perm i
krikionikosios ganytojikos tradicijos. Valstyb, kaip ir banytin
ganytojika valdia, veda piliet u rankos vis jo gyvenim, nuo
gimimo iki mirties, viskuo aprpina jo egzistencij: asmeniniu
saugumu, nuosavybs nelieiamybe, draudimu, vaik isilavinimu,
medicina, profesija, pensija ir t. t., ir pan.
Kaip ir ganytojika valdia, valstyb vykdo savo valdi per
painim: ji pasta moni mintis ir jausmus, j trokimus ir
baimes. is painimas ganytojikoje veikloje buvo pasiekiamas
pasitelkiant ipainties mechanizmus ir kitas tiesos igavimo formas.
Valstybin valdia pasinaudoja iomis istorikai susiklosiusiomis
formomis ir skmingai pritaiko jas praktikoje pagalb pasitelkdama
mokslinius, literatrinius, meninius, medicininius ir kitokius diskursus.
Ganytojika valdia geram krikioniui adjo isigelbjim kitame
pasaulyje kaip apdovanojim u klusnum iame. iuolaikin
valstybin valdia lojaliam pilieiui ada skm ir gerov emje.
Ganytojika valdia reikalavo bti nesavanaudiu, jai netgi aukotis.
Valstybs valdia dabar irgi bando teigti pilieiui, kad ji daro visk
pilieio ir jo palikuoni vardan, kad ie pratst gyvenim iame
pasaulyje.
iandien ikyla svarbiausias politinis, etinis, socialinis ir
losonis udavinys ilaisvinti individ nuo valstybs ir t indi-
vidualizacijos tip, kuriuos valstyb per jg primeta mogui.
Ilaisvinti individ nuo melaging identikavim (pagal lyt, profesij,
tautyb, mentalitet), nuo vegetavimo valstybini institucij ir jos
ideologijos pavsyje. Anarchistai tai tie iuolaikins visuomens
nariai, kuri visos mintys ir veiksmai skirti tokiai ilaisvinimo idjai,
kurie sijungia kov u tok ilaisvinim visur, kur tik jie gyvena.
Bravo!

10. Neioti
Dabar panagrinsime vien od, vien svok: neioti. Ir
pamginsime sivaizduoti, kaip is odis susijs su ms tema:
pasiprieinimo technologijomis. Galima neiotis moterik ran-
kin arba kuprin, krep su nukauto prieo galva, automat,
Maxo Stirnerio
6
knyg arba megztin. Visa tai gali bti niekis
kasdienio gyvenimo rutina ir mechanika, taiau gali tapti ir
praktine pasiprieinimo priemone. Pavyzdiui, moterika rankin.
6
Maxas Stirneris (18061856) vokiei losofas, ikls egocentrikojo anarchizmo idj.
Garsiausioje savo knygoje Der Einzige und sein Eigentum (Vienintelis ir jo nuosavyb)
propagavo gryn subjektyvizm ir absoliut individualizm. Maxo Stirnerio mogus teigia
a esu pasaulis. Pagal tok prototip Nietzsch vliau sukr savo antmog.
Nutolsime nuo io daikto, pavelgsime j i alies ir suprasime
vis feministins teorijos reikm, vis jos btinum ir teistum.
Panaudosime j kaip ginkl prie patriarchalin universiteto
dstytoj, prie l seksist tai jums ir praktinis pasiprieinimas!
Ir js tuo tikite? Dieve, kokias nesmones mes paistom! Neioti tai
ta kasdienio gyvenimo rutina ir patologija, kuri neblogai iliustruoja
vis iandieni valdios santyki sudtingum ir painiav. Vienuolis
neioja savo abit, nuotaka savo nuomet, o kareivis savo milin.
Kokia nuostabi derm, koks siaubingas nuolankumas! Ir pankas, 9-
ajame deimtmetyje neiojs savo skiauter, savo grandines, savo
oraninius plaukus, ir jis simbolizuoja pasibaistin nuolankum
ir lojalum valdiai, tik i kitos, apsimestinai disidentins puss. Gal
tai tiesiog kretinizmas, gdingas neimanymas, kvailumas? Gal
nesmoningas dalyvavimas valdios aidimuose? das, das!
Jau ankstyvoje kapitalizmo stadijoje valdia ir pinigai tapo
sulyginami dydiai. Bet kok pinig kiek buvo galima laisvai
konvertuoti tam tikr valdios ekvivalent. Taip buvo klasikiniame
kapitalizme. Dabar valdia gali tapti kas tik papuol: ras, tautyb,
amius (vis pirma jaunyst), ior (inoma, grois), lytis, inios,
techniniai gdiai, apsukrumas, kvailyb, baim. Neioti od
gelton, balt arba juod vadinasi, taip pat dalyvauti valdios ai-
dimuose! Valdios logika elementari: pasisime juoduosius ou
versl ir tuo paiu juos prisijaukinsime, integruosime spektaklio
visuomen. Duosime palestinieiams juoking aislin autonomi-
j ir tuo paiu neutralizuosime j revoliucin judjim. Apkrsime
visus valdios bacilomis, suteiksime kiekvienam po mayt, bet
plri valdi ir reikalas sutvarkytas, valdia usikuria, institucijos
smilksta, valstyb rksta. Tokie valdinink ir vis t, kurie jiems
nesiprieina, umojai. Tad usimokime ir skelkime valdiai smag
antaus!
11. Bti Antoninu Artaud
7
Skiriu savo kairiajam sdmeniui
Kaip rodo teorija, valdia praktikuoja daugyb tramdymo
metod, tarp kuri vienas svarbiausi, be abejo, situacijos nor-
malizavimas.
Normalizavimas, tarp kitko, reikia vienoki ar kitoki
politini, socialini ir menini praktik konvencionalizavim. Pagal
konvencionalizavimo dsn diskursai bei j skelbjai interpretuojami
instituciniais normatyviniais terminais ir nuolat statomi tradicij
nuviestus rmus bei nias. Institucijos akademins, avangardins
arba, pavyzdiui, contemporary art prisiima teisinimo funkcijas
ir atlieka biurokratines funkcijas tos valdios, kuri kartais pritaria,
kartais pasmerkia, kartais traukia juoduosius sraus, o kartais
iduoda pagyrimo ratus. inoma, paios institucijos ir j keliami
reikalavimai bei normatyvai ilgainiui keiiasi, retkariais net radikaliai
transformuojasi, taiau tos paios reglamentavimo funkcijos ilieka
visada.
Pagrindiniai individui keliami institucij reikalavimai lieia jo
profesin kompetencij, politin patikimum ir moralin atitikim
priimtoms normoms. Socialins grups, kuriai priklauso individas,
paskirtis tikrinti ir koreguoti jo identikum. Jei individas prieinasi
kolektyvinms pastangoms, jis gali tapti nepageidaujamu elementu.
Tada socialin grup nustoja su juo kolaboruoti.
Kakas panaaus nutiko ir Antoninui Artaud. Tikrasis Artaud
nuopelnas buvo tas, kad jis sugebjo isivaduoti i baims, kuri
sukelia laikmetis, nurodydamas anro, tradicijos ir tinkamo argono
7
Antoninas Artaud (18961948) prancz dramaturgas, teatro ir kino aktorius, reisierius,
teatro kritikas ir teoretikas, nustats tiksli iuolaikins kultros diagnoz: Visa raliava yra
lamtas.
rmus. Jis isigyd nuo ligos, kuri priveria meninink vir vis
kataklizm, praraj bei iorini blizgui velgti pranaikai did ir
istorikai transcendentin kultros enkl.
Kas gi ilaisvino ir igyd Artaud? Veikiausiai ta jo pozicija,
kuri tuometiniam laikmeiui ir aplinkai atrod visikai neprasta;
tas atviras etinis veiksmas, t.y. pozicija, kuri umus, prisiimama
praktin atsakomyb u teorines ivadas, kurias jau anksiau
padar epocha savo ymiausi losof (Marxo, Nietzschs),
meninink (van Gogho, Gauguino, Rimbaud, Lautramonto) ir
politini judjim (anarchist, darbinink sjdi ir pan.) lyderi
lpomis.
Antonin Artaud. 1915 ir 1947 m. autoportretai
Savo atsakomyb Artaud prisim uimdamas radikali
negalios pozicij jis tapo absoliuios bejgysts ir kultrinio
neveiksnumo simboliu. Jis atsisak poezijos (ir apskritai vis
konvencini anr), nutrauk ryius su siurrealistais, sulugd
teatralo karjer, kartligikai blaksi i vienos vietos kit,
patyr intoksikacij ir detoksikacij tai tokie Artaud gyvenimo
kelio etapai. Kuo toliau, tuo smarkiau vystsi specinis Artaud
vebeldiavimas, kuris ilgainiui tapo jo metodu ir gyvenimo bdu, jo
politika ir etika, jo egzistencija.
io vebeldiavimo ribos nuolat pltsi: nuo tming ra
ssiuvinyje, kuriuos i pradi uraydavo pats, o vliau, dl
negalios, kiti, iki kalbos Senosios karvelids teatre, nepasakytos
dl skausmingo nerv priepuolio; nuo iliustruot rateli klinikos,
kurioje Artaud guljo, gydytojui iki laik Romos popieiui, Dalai
Lamai ir Hitleriui.
vebeldiavimas jo paunksmje modernizmas ra savo is-
torij, kr savo kalb, kl savo dividendus. vebeldiavimas tai
vienios egzistencijos, radusios atram bendrystje su beprotybe,
kalba, tai liepsnose okanio eretiko balsas. vebeldiavimas
tai nepasitikjimas dominuojania kultra ir jos niekinimas.
Artaud vebeldiavimas nulav visus draudimus, kuriuos renia
konvenciniai anrai bei diskursai, ir tapo ginklu kovoje prie
kultros urerius bei korumpuotas erdves. Gal gale tai buvo
vienio usmaukyto kamikadzs karas prie trnijant amerikietik
imperializm.
Norisi paklausti: ar beprotyb nra apskritai pats geriausias
pasiprieinimo bdas? Ir tuojau pat atsakome: beprotyb bt opti-
malus pasiprieinimo metodas, jei ji bt absoliuiai smoninga.
Deja, patirtis liudija, kad beprotyb neino k daro. Todl savyje reikia
isiugdyti smoning beprotyb. Tokia saviaukla btina usiimti nuo
pat vaikysts: su moiute, dliojant vaikik konstruktori, aidiant
su uvytmis.
Anklis ir moiut prieinasi dviese.
Skruzdl ir ankl prieinasi dviese.
Debeslis ir bolon prieinasi dviese.
Beprotyb ir krvel prieinas penkiese.
Piama ir iauberl prieinas eiese.
Utlyts ir kriauklyts prieinas trise.
Popieriniai pirtai septyni prieinasi dviese.
tai tau jau ir armija, tai tau ir brys.
O jei be juokeli, tai reikt pasakyti tiesiai: taip, Antoninas
Artaud buvo nuostabus ir neprilygstamas pasiprieinimo dalyvis.
Juk pasiprieinti nereikia neatlikinti partijos boso ar jaunimo
judjimo vadeivos pareig, pasiprieinti reikia pasiprieinti val-
diai savyje.
Kloun armija (pilnas pavadinimas
Clandestine Insurgent Rebel Clown Army) 2003 m.
Didiojoje Britanijoje susikrs kairysis politinis judjimas,
danai naudojantis beprotikos klounados elementus
12. Tortas zionomij
Kai kuriuose Antonino Artaud straipsniuose bei pastabose
minimi komediniai amerikiei broli Marx lmai. Artaud auktai
vertina j darb ir jame velgia represyvi iuolaikins kultros
funkcij demaskavim per pajuok. Broli Marx naudot idiotik
metod vliau griebsi naujieji marksistai, revoliucin ieit velg
ne klasi kovoje, ne proletariato diktatroje, o tort svaidyme
valdanij zionomijas.
Ir tikrai, kaip pademonstravo nebylusis kinas, sviesti tort
funkcionieriaus ar milijonieriaus veid efektyvus gestas, apgai-
ltinu kretinu paveriantis valding politik, taking verslinink ar
svarb kultros veikj. Tegul bent penkioms minutms, tegul bent
sekundei!
8-ajame deimtmetyje Jungtinse Valstijose ir Kanadoje ugim
tort metik sjdis, sukeliantis prakait varanio siaubo bang
politiniame ir kultriniame Amerikos isteblimente. Metikams
vadovavo puikus kovotojas ir taiklus tort svaidytojas Aronas Kay.
is okoladini ir kremini salvi snaiperis bombardavo vairaus
plauko elit: deinj teoretik William Buckley, art vaigd Andy
Warhol. Niujorko mer Abe Beame, raytoj Norman Mailer
ir daugel kit. Tai jis tortu iterliojo LSD propagandisto Timothyo
Learyo zionomij. Deja, praov pro al taikydamas Malcolm
Mclaren ir Ronald Reagan. Laikraiai gardiavosi tort skan-
dal detalmis. Publika kikeno ir piktinosi, kruau j per burn.
Pastarj deimtmet uksuoti dar keli nauji tort pataikymo
valdios atstovus atvejai. Paskutiniai incidentai tortas Microsoft
eiminink Bill Gates ir 1968-uj gegus idavik Daniel Cohn-
Bendit. Taikiniai, kaip matome, parinkti buvo tiksliai.
inoma, tokius veiksmus lengva kritikuoti, kaip nerimtus,
perdm individualius ir neefektyvius. Taiau reikia suprasti, kad
tort svaidytoj gestai greiiau liudija ne ger j humoro jausm, o
pasiprieinimo dalyvi nevilt. Kai visur aplink valdia, paskutine
viltimi daugeliui tampa pistoletas arba kreminis tortas, kartais ir
tas, ir tas drauge. Spermatorja tu nelaiminga!
1998 m. belg Lentarteur Noelis Godinas pataik Bill Gates
Antras istorinis komentaras
Politinio torto meistras Aronas Kay buvo Youth International
Party narys jupi partijos, ugimusios 1967-1968-j naujamet
nakt. Party anglikai reikia ir partij, ir vakarl: jupiai omenyje
turjo ir t, ir t. Revoliucija tai ne organizacija ir ne politinis
vykis. Revoliucija tai kasdienio gyvenimo stilius, ir is stilius turi
sutapti su absoliuiu pochujizmu buvo teigiama vienoje jupi
deklaracijoje. Partija turjo du lyderius. Pirmasis Jerrys Rubinas,
evoliucionavs nuo linksmuolio revoliucionieriaus iki gantinai rimto
biros maklerio ir uvs automobilio katastrofoje 1994-aisiais.
Antrasis rintis, pesimistinio militantizmo kupinas Abbies Hof-
manas, nusiuds 1989-aisiais. Jupiai bazavosi Kalifornijoje, kur
dangus visada ydras, o vietini akys linksmos ir tuios, kur
7-ojo deimtmeio pabaigoje ilgai sveiavosi bytnikai, hipiai ir
kairioji student opozicija. ia krsi subkultrins libertar grups
ir kairiosios radikal frakcijos, skelbianios vairius pasiprieinimo
buruaziniam konformizmui bei vyriausybinei prievartai bdus. Vos
ne paiu rykiausiu visos tos kalifornietikos mozaikos elementu
tapo jupiai. Linksma agresija, pavirutinika ir madinga esteti-
ka tai kuo jie pakerjo daugel jaun viduriniosios klass moni,
prisiskaiiusi Hesss ir Jacko Kerouaco. Jupiai mielai naudojosi
tokiais populistiniais lozungais, kaip is: Be revoliucijos galvoje
nra socialins revoliucijos, o be socialins revoliucijos nra
revoliucijos galvoje. Svarbiausia revoliucija bamboje! Jupiai
tikjo pop artu, dadaistinmis technikomis ir skelb: Jupiai vis dlto
marksistai. Mes tsiame revoliucines Gruo, Harpo, iko
8
ir ttuio
Karlo tradicijas. Tegyvuoja charakiris!
Teatralizuotos jupi akcijos buvo nukreiptos prie Vietnamo
kar, policijos savival ir pat amerikiei gyvenimo bd. Patogi
auditorija jupiams buvo paaugliai ir koled studentai. Jupiai
palaik ryius su Juodosiomis panteromis ir kitomis maumas
atstovaujaniomis radikaliomis grupuotmis. Universitetiniai kairieji
kaltino jupius antiintelektualumu, subjektyvumu, popsikumu
ir smulkiaburuaziniu individualizmu. Patys jupiai deklaravo
absoliui veiksmo virenyb prie teoretizavim ir teig, jog bet
kokia ideologija tai smegen defektas. Myti ant odi, griebtis
darb! Tik veiksmas ilaisvina ir smeigia kaip koitus! Jupiai be
atilsio gamino panaius lozungus, nors kartais ir patys griebdavosi
teorini aikinim bei intelektuali komentar.
Svarbiausias jupi veiklos rezultatas jie estetizavo politin
8-ojo deimtmeio jaunimo pasiprieinim. Toki iuolaikinio meno
8
Julius Henry Groucho, Arthur Harpo, Leonard Chico amerikiei lminink broli
Marx vardai ir pseudonimai.
anr, kaip performansas ir hepeningas, dka jie stimuliavo ir
pagyvino tradicines socialinio protesto technologijas. Pvz., per
vien savo demonstracij Niujorke akcijos dalyviams jupiai idalino
paketlius su raudonais daais. Policijai atakavus demonstrantus,
ie juos perpl ir tapo kruvini. Tuo pat metu buvo udegti
dminiai utaisai ir jungi garso efektai.
Abbies Hoffmanas buvo sitikins, kad tokios teatralizuotos
akcijos ymiai efektyvesns u prastas demonstracijas su trans-
parantais. Jupiai netikjo racionaliu ir argumentuotu protu, todl
buvo teistai apkaltinti sensacij industrijos reprodukavimu, savi-
reklama bei tuiu urmuliu. Su iais kaltinimais jie sutikdavo:
Revoliucij sukuria mitas. Mitas, o ne teoriniai taukalai. Jerrys
Rubinas ra: Kiekvienas revoliucionierius turi inoti, kaip kuriami
kultros stereotipai, kuriuos nori sunaikinti revoliucija. Miegok sau
ramiai kapelyje, Deri.
13. audyti
Vienas principini pasiprieinimo teorijos klausim yra
prievartos klausimas. Ar prievarta apskritai manoma tarp pai
vairiausi nesiprieinimo blogiui jga ideologij? O jei manoma,
tai kiek galima sau leisti? Kokiais atvejais prievartos metodai pa-
teisinami? Ar jos panaudojimas pasiprieinimo praktikoje nra tik
ivirktin valdios metod pus? Ir k apskritai reikia prievarta?
Dar kart: joki gatav pasiprieinimo recept nebna, o i
knyga visai ne pozityvi rekomendacij rinkinys. Akivaizdu, kad
prievarta tampa pasiprieinimo instrumentu tada, kai svert
ima naudoti pati valdia. Pastaruoju metu valdia prievart laiko
pasenusia poveikio priemone, tad vis nenoriau ir atsargiau jos
griebiasi. iais laikais valdia ymiai efektyviau inaudoja bauginimo
ir grasinimo, skatinimo ir gerinimosi metodikas. Mes gyvename
visuomenje, kurioje valdios mechanizmai nukreipti gamyb,
gyvenim, tai, kas skatina j daugintis, tai, kas sustiprina paderm,
jos gebjim viepatauti ir teikti naud. Sveikata, palikuonys, tautos
ateitis, valstybs klestjimas, socialinio kno gyvybingumas tai
kuo rpinasi valdia, tai dl ko ji nerimauja. Tuo tarpu mirties, su
kuria betarpikai susijusi prievarta, ji stengiasi neauoti. Stropiai
stengiamasi nutylti mirt ne tiek dl to neva anksiau nepatirto
nerimo, kuris dabar neva nepakeliamas ms bendruomenms,
ne valdia paprasiausiai nuo jos nusigria. Mirtis dabar puotau-
ja kakur toli: Afrikoje, Rusijos pakraiuose arba, gal gale,
Jugoslavijoje, o valdios centruose megapoliuose ir gerovs
visuomense miriai vietos nebra. Tai, inoma, melas, kaip me-
luojama ir sakant, kad prievart sukelia iors jgos: imigrantai,
kitatauiai arba patologiniai elementai.
I ties mes gyvename glaudiai apsupti prievartos, kuri lyg
piktoji dvasia veriasi laisvn i vis pusi: i biur ir restoran,
i miegamj ir mokykl, i medicinos staig ir oro uost. Ms
kriminalai tai ne naktinis komaras, tai mes patys, ugim ms
miest pakraiuose.
Kartais gatvje krpteliu: mums pasirodo, kad igirdome v.
Taiau galime bti tikri: ia audo ne taikls sukilliai vergai i ln,
tai greiiau chaotika kokio nors nuprotjusio iabuvio paplipa arba
prevenciniai policijos viai.
Treias istorinis komentaras
1974 metais amerikiei menininkas konceptualistas
Gordonas Matta-Clarkas ov i karabino administracin Niujorko
pastat ir idau lango stiklus. Tai buvo vienas t simbolini vi
kapitalizm, kuriuos 8-ajame deimtmetyje drsdavo paleisti kai
kurie iuolaikins kultros veikjai. iuo poiriu Matta-Clarko
kryba atrodo ypa domi bei vertinga.
is menininkas labiausiai igarsjo savo architektrinmis
statini dekonstrukcijomis jis tiesiog perpjaudavo per pus nedi-
delius amerikietikus kotedus ir imudavo milinikas skyles
apgriuvusiuose Bronkso ar kit rajon pastatuose. Matta-Clarkas,
isamiai istudijavs marksistin literatr (nuo Marxo iki Gramsci
ir Benjamino), gerai sivaizdavo tuos aplinkos aproprijavimo
(nusavinimo) bei konsumerizavimo procesus, kurie vykdomi siekiant
patenkinti kapitalo interesus. Menininkas kaip tik ir siek atrasti
slaptas ideologines siles sociopolitiniame visuomens audi-
nyje ir jas akivaizdiai pademonstruoti. Architektra, kaip jau
minjome, tai viena reprezentatyviausi valdios vizitini kor-
teli, ir Matta-Clarkas fakt puikiais sismonino. Savo
anarchitektrine veikla jis nieko nerekonstravo ir nerestauravo,
nekr joki inovatyvi architektrini form ir jokiais elementais
nepapild tuometins architektros, jis band atvirai atakuoti
tuos gamybos bei vartojimo ciklus, kurie knyti iuolaikiniuose
pastatuose. Savo praktikoje Matta-Clarkas ne tik atsisak bet kokio
pozityvaus konstravimo, jis atliko tiesiogin architektrini struktr
korektr, jas ard ir demaskavo j idjas. Pastato rekonstrukcija
pagal Matta-Clark tai manifestacija, nukreipta prie profesional
architektros versl. Ardyti, o ne statyti tai kokia paprasta
funkcins sistemos inversija. Kol tokie architektai, kaip Miesas
van der Rohe, naudojo naujas mediagas (stikl, plien) ir kr
naujas konstrukcijas, skirtas pademonstruoti iki tol paslptas
architektrines struktras bei interjer, Matta-Clarkas apnuogino
jau egzistuojanias socialins miesto erdvs skyles bei plyius.
Jo darbai leidia engti valdios slepiam ir maskuojam istorin
laik, jie fragmentuoja architektr, paveria j antimonumentu,
rekonstruojaniu nekonvencin atmint. Juose surandame kitoki
istorij, daniausiai slepiam u architektrini socialins paskirties
fasad ir netikr pasaulio vienovs enkl.
Beveik visa iuolaikin architektra ir dizainas skirti tik tam,
kad sklandiai ir be konikt sujungt praeit su dabartimi, o i
su ateitimi. Matta-Clarko paminklai grietai prietarauja tokioms
valdios intencijoms. Jie taikliai smgiuoja apgaulingas kapitalizmo
reprezentacijas ir suteikia mums ger snaiperik kultrini vi
pamok. Pykt!
Gordon Matta-Clark Conical Intersect, Paryius, 1975
14. Artikuliuoti
Skiriu savo deiniajam sdmeniui
Neatidliotina iuolaikinio kultrinio pasiprieinimo uduotis
suartikuliuoti vyksm. Btina tiksliai ir aikiai itarti, kaip
neoliberalizmo epochoje funkcionuoja kapitalizmas, kokie politiniai,
ekonominiai ir kultriniai svertai naudojami jo mechanizme.
Reikia pasakyti, k vlyvojo kapitalizmo realybei suteikia tokie
neoliberalizmo elementai, kaip politinio korektikumo ideologija,
galinga diskurs industrija, daugiakultrikumas, subkultros
reikini traukimas reprezentacin valdios sistem. iandien,
1998-aisiais, mes gyvename visuotinio nonkonformistins veiklos
nuopuolio, nusivylimo ir pasiprieinimo judjim dezorganizavimo
slygomis. Pati bendriausia ir schematikiausia analiz parodo,
jog alternatyvios opozicins koncepcijos iandien Vakaruose atsi-
randa tik ksuot visuomenini institucij rmuose ir egzistuoja tik
kaip suinstitutintos bendro diskurso iniciatyvos. ios iniciatyvos,
apsiribojanios institucine veikla ir tik lokaliai keiianios diskurso
tvark, ukerta keli visoms neinstitucinms naujovms, bet kokiam
kitam mentalitetui, bet kokiai paalinei erezijai. Jos tik neymiai
transformuoja bendr nusistovjusi praktik bei susiklosius
artikuliavim.
ios ir daugyb kit problem reikalauja neatidliotino
artikuliavimo. Artikuliuoti tai operatyviai sismoninti ir tutuojau
isakyti aktualias pasiprieinimo problemas. Be artikuliavimo ne-
manomi jokie produktyvs ir i tikro griaunantys pasiprieinimo
veiksmai. Artikuliuokite savo ne-pa-kan-tu-m.
Ketvirtas istorinis komentaras
domus smoningai artikuliuoto kultrinio pasiprieinimo pa-
vyzdys bt vienia serb dailininko Gorano Dordeviciaus ini-
ciatyva. Niujorko Spring stryte, nedideliame dviej kambari bute,
pirmajame aukte, tai jau kelerius metus veikia marginalus S a -
l o n d e F l e u r u s. Jo prototipas Gertrude Stein salonas tuo paiu
pavadinimu Paryiuje garsioji ankstyvojo modernizmo citadel.
Ir ne tik prototipas Salon de Fleurus kopijuoja Gertrude Stein
salon tiesiog viskuo: baldais, paveikslais (tai kopijos t Braqueo,
Picasso ir Sezano krini, kurie i tikro puo amerikiei raytojos
kambarius Paryiuje) ir nam apyvokos reikmenimis. Penkias
dienas per savait nuo 7 iki 10 vakaro salonas priima sveius:
kiekvienas gali netrukdomas usukti ir silieti auktuomens
gyvenim. Sveius sutinka d o o r m a n dailininkas Goranas
Dordevicius, salono eimininkas. Jis palyds svetain, pavaiins
vaisiais bei arbata ir palaikys pokalb. inoma, kalba pakryps apie
salon. Goranas papasakos apie jo krim (salonas atsirado paties
Dordeviciaus pastang dka). O kodl, ties sakant, kopijuojamas
btent Gertrude Stein salonas? Toks klausimas ikyla beveik
Pablo Picasso Gertrude Stein, 1906 Goran Dordevic Trumpa meno istorija, 1981
visiems lankytojams. Ir Goranas mielai j atsakys.
Taiau tikroji Salon de Fleurus paskirtis analizuoti ir
kritikuoti modernizm, kaip ideologin ir strategin iuolaikins
meno sistemos baz. iuo atveju toji kritika ekonomin. Goranas
Dordevicius puikiai ino ekonomin modernizmo istorij: 19001930
m. kolekcionieri ir prekeivi verslo mechanizmus, ekonominius
santykius tarp meninink ir j agent, tarp kolekcionieri ir muziej,
ir t. t., ir pan. Modernizm Dordevicius interpretuoja vis pirma
kaip vykus kapitalizmo projekt, susidedant daugelio atskir
dailinink, kolekcionieri, muziejinink ir galerij savinink projekt.
is projektas ne tik cinikas, bet ir tipikas to istorinio laikmeio
kapitalizmui, ne tik pavyks, bet ir tikslinis atkakliai ir metodikai
sukurtas keli kart dailinink, kritik bei prekeivi. Gorano analiz
nuplia daugel romantik ir sentimentali kauki, kuriomis
prato puotis tradicikai suvokiamas modernizmas. Tuo pat metu
ekonominio pobdio kritika apnuogina sudting kultros main
ir parodo, kad kultra determinuota ir slygota daugybs interes, o
meniniai interesai tik vieni i daugelio.
Niujorko Salon de Fleurus veikia u iuolaikinio meno sis-
temos rib, anapus ndienio art verslo. Taiau daugeliu aspekt
Dordeviciaus projektas susikerta su kitais suinstitutintos meno
kritikos projektais, kuriuos vykdo tokie menininkai kaip Andrea
Fraseris, Mathias Poledna, Christianas Phillipas Mueleris, Reineris
Ganahlis.
15. Smirdti
Skleisti baisi smarv, gadinti or, leisti laukan siaubing
dvok puiki pasiprieinimo technologija. Atsistokite centrinje
kokio nors didelio miesto Niujorko, Sidnjaus, Johanesburgo arba
Londono gatvje ir pabandykite i savs ispausti vis smarv,
koki tik sugebjote sukaupti per vis eminant, idarkyt ir ivogt
savo gyveniml. Ileiskit, ileiskit supuvusias dujas ir jums i karto
palengvs, o gatvi praeiviai usiki nosis ir panikai isibgios.
Arba eikite kok nors didel, gerai apviest, marmuru apkaustyt
bank ir ilaisvinkite dvok btent ia. Tiktina, kad tarnauto-
jai mes savo darbo vietas ir iekos isigelbjimo gatvje. Liks
vienas, galsite prisikimti pilnas kienes kupir ir taipogi dingti
kaip nematomas mogus. Dar vienas patarimas, itin draugikas:
pabandykite kaip nors atsikratyti nepakeniamo savo dvoko
kokiame nors garsiame universitete, tokiame, kaip Harvardas arba
Sorbona. Padarykite tai pilnoje auditorijoje, svarbaus bei populiaraus
profesoriaus ir jo odius gaudani student akivaizdoje. Tegul
nepadori js smarv ltai upildo ios sals erdv, tegul ji plinta
nuo vieno studento link kito, kol pasieks lektori. Sunku pasakyti,
kokia bus reakcija. Galbt visi ie mons pasistengs nuslpti
juos apmus leiktul, o gal prieingai, ims pasipiktin valgytis,
paoks i savo viet, ims rkti ir mostaguoti. Galima netgi tiktis,
kad kai kuriems studentams tai bus naudinga pamoka, ne blogesn
u paskait. Taiau neverta tiek daug galvoti apie aplinkinius.
Svarbiausia, suteikite sau tok malonum, tok palengvjim, leiskite
sau itaip pasilepinti ir js gyvenimas (tegul tik akimirkai) taps
ne toks nepakeliamas ir nykus. Laikas nuo laiko ileisti jumyse
susikaupus gargaliuojant dvok ilaisvinantis aktas, kur puikiai
galima pavadinti pasiprieinimu.
Viepatie, koks bejgikumas! Koks eminantis vegetavimas
neoliberalizmo Leviatano viduriuose! Ar jauiate? Jauiate?
16. Reikalavimai valdiai
Kita pasiprieinimo technologija: teikti valdiai lius ir
ultimatyvius reikalavimus. Pavyzdiui, 1995 metais grup Paryiaus
intelektual paskelb memorandum, kuriame ikl neatidliotinus
reikalavimus vyriausybei: mokti deramas algas (ar tiesiog kas-
mnesines pinig sumas) visiems Pranczijos gyventojams
nepriklausomai nuo to, dirba jie ar ne. io reikalavimo vyriausybiniai
organai nepatenkino ir, i visko sprendiant, net rimtai nesvarst,
taiau tiesiog sunku pervertinti tokios iniciatyvos reikm.
I tikrj btina bombarduoti valdi nuolatiniais ekonominiais,
politiniais ir kultriniais reikalavimais: reikalauti nemokamo
visuomeninio transporto, nemokamos duonos visiems gyventojams,
nemokam knyg knygynuose, vyriausybs darbo ataskait
televizijoje, kasdieni piet vargams, dalinam Ministr tarybos
rmuose, viej tualet, pastatyt prieais parlamento pastat...
Kuo daugiau toki reikalavim, tuo geriau; kuo jie radikalesni,
tuo btinesni. Puiku, jei juos sustiprins demonstracijos ir streikai,
akmenys policijos nuovad ir bald salono nusiaubimas...
Reikalaukit ne nemanomo, reikalaukit btino!
17. Paniekinama ypsena
Jeigu js jau ne to amiaus, kad galtumte isitraukti i
maki peil arba usikabaroti tribn, kad irktumte vis jr
odi apie savo leiktul visuotinei bejgystei ir nuolankumui, jei
tokios tribnos nra arba jei auditorija isibgiojo, jums vis dlto
lieka js pai nelaimingas veidas ir blykios lpos, kuriose gali
(ir turi) mktelti radikalios paniekos ypsena: visai iai ms
gdai, visam iam niekingam mogaus susitaikymui, visai iai
lykiai sukilimo nebylystei ir skurdui, visai iai beribei vergovei ir
padlaiiavimui.
Su ja, ita ypsena lpose, js galite atlikti kok nors smulkaus
chuliganizmo (kalbant valdios lpomis) akt: imuti padkl i
storaodio ocianto rank, ikeikti pridvisusio biuro eiminink,
skelti antaus niekingo laikratpalaikio redaktoriui. Argi tai ne
pasiprieinimas, gal gale? Ar gi tai ne supistas pasiprieinimas? O
gal reikia ne tik ypsotis ir smirdti, bet ir pamyti? Gal dar ir paikti?
Individualiai arba visu kolektyvu?
O kokias barikadas apmyti? Pirmyn, engte mar! Supist
kair! Kair! T supist kair! O dabar ir upist dein! O dabar ir
vidurin, pisau jus visus!
18. Idalyti pinigus
Skiriu savo deiniajam skruostui
Viena tiesiausi ir beatodairikiausi pasiprieinimo technologij
yra ta, kurios pagalba galima tapti visiku nesavanaudiu ir absoliuiu
skurdiumi, tai yra visikai atsisakyti nuosavybs. Kiekvienas ms
puikiai ino, kaip sunku netekti to, kas paprastai sudaro ms buit,
ms egzistencin rutin, ms kasdienes lyktynes. Sunku, oi
kaip sunku kam nors padovanoti ak kritusius markinius, knyg
arba paveiksl, jau nekalbant apie automobil arba but. Bet tokius
dovanojimo aktus vis dlto reikia praktikuoti kuo daniau iki visiko
asmenins nuosavybs likvidavimo. Pereidamas nesavanaudi
varg klas, buvs eimininkas priartja prie mikuose gyvenanio
laukinio mogaus, kuris priverstas painti pasaul. Be pinig ir turto
kuo geriausiai painsi visus kitus: draugus, mylimuosius, kolegas,
visuomen, kurioje gyvename, tikrj kultrini princip, kuriais
mes vadovavoms, vert. Idalinti pinigus ir turt reikia pereiti
kit politins ekonomijos sistem: skaitykite Bataille
9
. Jis kalba
mums apie prakaito ir nesavanaudiko atsidavimo ekonomik, apie
ieikvojimo ekonomik, apie prabang, kuri pasiekiama tik Saulei ir
jos maldininkams. Batailleus mus moko beatodairikos orgazmo,
skurdo ir pasidalinimo ekonomikos. Tai radikali priemon pakeisti
save ir t realybs plotel, kuriame mes betarpikai egzistuojame.
9
Georges Bataille (18971962) prancz raytojas ir losofas, Pranczijos kairij
intelektual lyderis 19301950 metais. 1935 m. inicijavo antikapitalistin, antifaistin ir
antiparlamentaristin judjim Contre-Attaque (Kontrataka). Dalyvavo gatvs manifes-
tacijose, kovojo prie reakcing nacionalistin organizacij Action franaise (Prancz
veiksmas). kr slapt ventj draugij Acphale, kolektyvins psichologijos drau-
gij, steig sociologijos koled, leido urnal Critique, ra marginali antiburuazin
literatr.
Bet turime atminti, kad lik pliki ir be cento kienje, mes
galsime prieintis valdiai tik knu ir kalba, tik smoningumu ir
supratimu. Joki kulkosvaidi, jokio napalmo. Tik tuti pilvukai ir
itin lieuviukai-aliukai.
Penktas istorinis komentaras
Gana dom ir radikal kovos prie nuosavyb bd praktikavo
ymus rus poetas futuristas Velimiras Chlebnikovas. Kaip pasakoja
amininkai, skaitydamas koki nors knyg, Chlebnikovas ipldavo
kiekvien k tik perskaityt puslap, tai yra, vietoj to, kad perverst
puslap, jis j ipldavo. Tokiu bdu Chlebnikovo perskaityt kny-
g praktikai nebelikdavo. Taip poetas aud ikart du taikinius:
intelektualin ir materialin nuosavyb. Pykt ir pokt!
19. Neiotis tris tkstanius doleri
Skiriu savo kairiajam skruostui
Pasiprieinimo technika Neiotis tris tkstanius doleri
papildo prie tai aptart technologij Idalyti pinigus. I tikrj
bet kada, bet kokiomis aplinkybmis kienje turint grynais tris
tkstanius doleri, mes galime tapti puikiais pasiprieinimo
kovotojais. Juk su tokia suma galima elgtis labai laisvai ir be joki
suvarym. Pavyzdiui, galima bet kada ssti lktuv ir nuskristi
ten, kur vyksta pasiprieinimas, tapti jo dalyviu. O galima ir atiduoti
iuos pinigus (dar ir dar kart) pasiprieinimo dalyviui arba vargui,
kuriam j trksta. Galima sigyti pasiprieinimo kovai reikalingas
technines priemones. Dar galima tiesiog negalvoti apie pragyvenimo
problemas, apie visus tuos pusryius, pietus ir vakarienes, apie
viebuius ir autobusus, kart ir visiems laikams galima umirti
rbus ir apav, drabui skalbim ir smulkias ilaidas. Kienje
turint i optimali sum galima tapti idealiu pasiprieinimo dalyviu.
Arba idealiu ikniumi.
20. Vaikioti be triusik
vairi autonom klausimas pasiprieinimo teorijoje yra
pirmaeilis. Visi ino, kad daugelyje dideli miest egzistuoja jaunimo
komunos, tvarkanios savo gyvenim pagal nepriklausomus arba
alternatyvius principus. Autonomai svajoja apie kitok gyveni-
m paprast, teising, organik, brolik, be susvetimjimo,
linksm, sunk ir erotik. Jie tsia kitokios kultros tradicijas, iuo
metu utemdytas valdios elio. J kultr pavadinsime odine
arba verbaline. Jos elementai danai perteikiami tekstais arba
vizualiais pavidalais, tai yra lygiai taip, kaip ir hegemonins kultros
sudtins dalys. Taiau verbalins kultros atstovai labiau pasitiki
ne tekstais ir atvaizdais, o odiniu naratyvu ir kno kalba. Visi ino,
kad mes gyvename odine kalba perpildytame pasaulyje. Taiau
konvertuojamomis ir tikromis vertybmis iame pasaulyje laikoma
ta kalba, kuri ksuoja ir reprezentuoja tik iniasklaidos priemons.
Autonomai nepasitiki iniasklaidos kultra. Pirmenyb jie teikia
psichosomatinei patiriai, kuria remiasi vadinamj primityvi taut
ir pusiau rating treiojo pasaulio gyventoj kultra. i sena ir
imintinga patirtis daugyb kart buvo ijuokta ir paneigta, taiau
vis dlto iliko ir igyveno. Autonom bendrijose i patirtis nibda
kiauras naktis ir rkia itisas dienas. Naktimis ji nibda apie meil
ir velnum (kas iandien ryis apie j kalbti?), dienomis ji rkia
apie neapykant ir siut (o tai iandien visikai nepopuliaru). Savo
prieus ji randa policinink tarpe, o biiulius gyvn. Palaikymo ji
ieko jau nebe amanizme ir sektantizme, o muzikoje, narkotikuose
ir alkoholizme.
Knikoji patirtis reikiasi agresyviais kiais, oraniniais
arba aliais plaukais, ji prasiskverbia pro blykius jaunus liemenis
ir irykja apnuogint tatuiruoi pavidalu. Ji nemgsta apatini
rb, bet dievina apyrankes ir vrinius. Ji prieinasi kaip tik gali:
kartais kaip Australijos aborigenai, kartais kaip valkataujanios
kats. Ji sukelia valdios ir opozicini institut nepasitenkinim bei
paniek. Autonomus valdia laiko isigimusia ir degeneruojania
gentimi, instituciniai kairieji juose mato nevalyvum ir primityvum.
Taiau visai gali bti, kad ie vargai jaunuoliai ir merginos
tai paskutinis nesutaikomas ir nepaperkamas pirmojo pasaulio
pasiprieinimas. Vadinamasis intelektualinis pasiprieinimas itin
danai tra tik besidauginanio melo, idavysi ir veidmainysi
virtin, itin danai jis nuleidia rankas ir atsitraukia.
Apie tai, kas toks nomadizmas ir knai be organ, auto-
nomai ino ne blogiau u pranczik universitet profesorius. Jie
tai patyr savo knais.

21. Kurti kitoki kultr
viesiam M. M. Bachtino atminimui
Hegemonin kultra atvirai arba slapta, taiau nuolatos bai-
minasi jg, kurias ji represavo ir nugramzdino dugn, pogrind,
neinomyb, t jg, kurios vis dlto ilieka lyg neramus sapnas.
Itisus imtmeius spaudiama auktosios intelektualiosios
(arba inteligentikosios) kultros, egzistavo ir emoji, pras-
tuomens, verg kultra, kuri, beje, kaip ir auktoji, turjo
daugyb lygi bei sluoksni. Vienas svarbiausi ios emosios
kultros bruo odikumas. Tai slygojo visikai kitokius kultrins
informacijos transliavimo bdus ir jos tvirtinimo kultrinje atmintyje
metodus. Galima sakyti, kad kultra buvo keiiamasi lyg dovanomis,
ji priklaus tiesiog visiems, kurie ja naudojosi, ji neturjo autorysts
ir nebuvo uksuota anrikai. Mes niekada nesuinosime, kokia
buvo verg muzika, sak Jimis Hendrixas. Taiau galime spti:
verg muzika tai ais ir stiprs garsai, keisti, ne visada aiks
odiai, aistringi ir naivs kno judesiai, tiess ir tmingi vilgsniai...
Auktoji civilizacija represavo nepadorius, pernelyg erotikus
kno judesius, pernelyg aiius riksmus, pernelyg atvirus vilgsnius
ir pakeit juos artikuliuota kalba bei ratu, ipuoseltais vizualiais
pavidalais bei oki gromis. odins kultros vebeldiavimas
pernelyg oponavo, todl buvo udraustas. Auktj kultr
erzino ir pernelyg laisvi kultrins mediagos perdavimo metodai,
ignoruojantys autorysts ir autoritetingumo institutus. Juk ymi
odins kultros dalis anonimikai pertvarko autorinius tekstus ir
juos visaip ikraipo: sutrumpina, prideda, perkelia prasmes. odins
kultros krjams ir skleidjams bdinga tikti, kad odis ir vaizdis
negali bti kieno nors nuosavyb, kad kalboje vienu metu girdimi
vairs balsai, dalyvauja skirtingi mons, veikia skirtingos jgos.
odins kultros skleidjai danai varijuoja jau inomais motyvais ir
formulmis, jas keisdami ir papildydami pagal to meto reikalavimus.
odin kultra atlieka paius vairiausius, kartais net itin rizikingus
eksperimentus ekonominse, politinse, seksualinse ir meninse
egzistencijos erdvse. Btent ito bijo ociozin kultra.

Apai vadas Goyaa (18291909), arba Geronimo. 25 metus
ginklu kovsi u indn kultros ilikim
odin kultra tai seniausia ir giliausia tradicija, jungianti
paius vairiausius reikinius: nuo folkloro iki techno. Su auktja
kultra susidrusi vairiais gyvavimo etapais, odin kultra iuo metu
yra hibridinis daugiasluoksnis junginys, kartais besiprieinantis, o
kartais ir visikai pasiduodantis konformizmui. Kurti kitoki kultr
reikia smoningai perdirbti vis kultrin mediag velgiant j su
didiausiu tarumu. Kultra vienu metu ir vergas, ir hegemonas. Tik
labai tiksliai ir konkreiai operuojant kultros formomis, bdingomis
tam tikrai vietovei ir laikmeiui, galima sukurti tinkamai artikuliuot ir
gyvybing kultrinio pasiprieinimo produkt.
22. Plagiatas
viesiam Lautramonto atminimui
Atskiras auktosios raytins kultros perklimo emj
odin kultr atvejis yra plagiatas, t. y. tiesioginis autoriaus teksto
pasisavinimas, atliekamas kito autoriaus ar autori grups. Pla-
giatas numato autoriaus auros suardym ir teksto perklim kit
kultrin, socialin ir politin kontekst. Naujas teksto vertinimas,
kuris kartais keiia visus pirminius jo bruous ir charakteristikas,
tai plagiato ir jam gimining kultros produkt, sukuriam mani-
puliavimo bdu, uduotis.
Vieni pirmj plagiato galimybes pradjo naudoti rus
futuristai, tiksliau, Igoris Terentjevas, paskelbs itis manifest,
kuriuo pateisino ir gyn plagiat. Svarbia kultrinio pasiprieinimo
priemone plagiat laik dadaistai, siurrealistai, o vliau ir
situacionist internacionalo lyderis Guy Debordas. Savo darbe
plagiat smoningai naudojo vienas iuolaikinio neoizmo pradinink
Stewartas Homeas (savo vardu paskelb angl menininko Gustavo
Metzgerio manifest Meno streikas). iuolaikinis plagiatas remiasi
senomis odins kultros, kuri nuolat manipuliuoja svetimais
tekstais ir pritaiko juos savo poreikiams, tradicijomis.
Plagiatas viso labo tik viena i kultros aproprijavimo
form. Populiarioje kultroje is medodas vadinamas sampingu,
vizualiuose menuose tai koliaas ir montaas. Tokio aproprijavimo
tikslai gali bti skirtingi. Pasitelkus i kultrin priemon danai
pasiekiama absoliuti pirmins mediagos parodija, jos kritika ir radikali
jos reikmi dekonstrukcija. Kitais atvejais plagiatu stengiamasi
prikelti pasirinkt mediag, kad ji atgimt ir persikelt aktuali
kultrin atmint. Pripaintas kultrinio aproprijavimo meistras buvo
Marcelis Duchampas su savo redi-meidais, perklusiais masins
emosios kultros enklus elitin. O situacionistai naudojo popu-
liar komikso anr radikaliems politiniams tikslams skatino visuo-
mens pokyius.
Plagiatas sugriauna hegemonins kultros prioritetus ir iuo
poiriu yra pasiprieinimo technologija. Plagiatas nepakeiiamas
ginklas kovoje prie genijaus ir autoriteto kult, prie genijaus,
autoriteto, autentikumo, originalumo ir krybikumo mitus.
Marcel Duchamp L.H.O.O.Q. 1919 m., Marcel Duchamp L.H.O.O.Q. 1930 m.,
Leonardo da Vinci Mona Lisa 1504 m.
23. Usikasti sml
Skiriu Isyk Kulio eerui
Savo kelions urauose Po Italij (1909) rus raytojas
Vasilijus Rozanovas rao apie ital valkatas, kuriuos jis mat
Neapolio pajryje. ie mons vis laik guljo usikas papldimio
smlyje. Visus, kurie tik i smalsumo prie j prisiartindavo, nuvydavo
alin bjauriais keiksmais. Rozanovas pastebi, kad taip leisdami
laik jie neatrodo pasyvs, asocials ir atskirti nuo pasaulio. Ne,
pasak Rozanovo, itie valkatos smoningi revoliucionieriai, netgi
losofai, demonstruojantys pasauliui savo nepritarim ir paniek
visoms dominuojanios kultros normoms bei taisyklms. Policija
persekiojo iuos atskalnus kaip piktybikus tvarkos paeidjus.
Rozanovas pasakoja, kaip jis ustojo vien i j, kai usipuol
irds andaras. statymo sergtojas pasialino valkatos taip ir
nenubauds, tada pastarasis grubiai ikeik Rozanov. Rus
raytojas buvo suavtas. duko ant pagaliuko jums, brangusis
Vasilijau Vasiljeviiau!
24. Bado streikas
Bado streik, kaip radikalaus protesto ir pasiprieinimo bd,
skelbia daugelis: kaliniai kaljimuose, j biiuliai ir bendraminiai
laisvje, tautini maum atstovai, politiniai ir religiniai disidentai,
kovotojai u mogaus teises ir menininkai ekstremistai. Bado strei-
kas beveik visada reikia kratutin konfrontacij tarp individo ir vi-
suomens, tarp individo ir valstybs. Bado streikas tam tikra kra-
tutin parodomojo protesto riba, jo maksimumas. Bado streikas
tai atskiro mogaus pergals prie dominuojani kultr ir kartu
prie gamt virn, ikis pasauliui parodant visik individo
savitvard. Pavyzdiui, bado streikas kaljime daniausiai parodo
kalinio nepaklusnum ir vidin nepriklausomyb visikos nelaisvs
ir primesto reimo slygomis. Kalinys pademonstruoja, kad jo k-
nas tai vientisa laisva zona, sakanti sau ir atsiribojanti nuo netei-
sing bendr statym.
33 met RAF narys Holgeris Meinsas, 1974 m. numarins save badu Vokietijos kaljime
Tuo pat metu bado streikas tai atri metafora, ireikianti
absoliui kultros pergal prie atskir mog su natraliais jo
poreikiais valgyti ir gerti. iuo atveju kultra reikalauja atsisakyti
natrali poreiki ir elementaraus egzistencijos palaikymo var-
dan grieto imperatyvo, kuris svarbesnis u visk, netgi u gy-
vyb. Badaujant, kaip ir laikantis kit grietos askezs form,
pasikeiia visas mogaus elges reguliuojantis mechanizmas. Ltas
saviudikas badavimas tai paskutinis takas kno istorijoje,
paraytoje plataus sociopolitinio konteksto knygoje. Religinis
krikioni vienuolio pasninkas tai visai kas kita, negu RAF nari
bado streikas Stammheimo kaljime, taiau, i kitos puss, ie abu
reikiniai turi tampr istorin ry.
25. Bti suvereniu
mogaus suverenumo problem vienas pirmj tikriausiai
ikl Georgesas Batailleus. Jis leido mums pamatyti vientis
mog, apie kur nuo sen laik svajojo vairs socialiniai
europiei bendruomens sluoksniai nuo pai privilegijuoiausi
iki pai emiausi. Pasak Batailleaus, suverenus mogus
tai individas, kuris sutrauko melagingas mogiko solidarumo gran-
dines, isiveria i amino kompromis rato, atsisako pripainti
visuotin hierarchinio pavaldumo sistem ir visa tai laisvos nuo
vis apribojim egzistencijos vardan. Kad perteikt tok fantastik
suverenaus mogaus vaizdin, Batailleus sukr itis ekonomi-
n teorij.
Kaip inome, kiekviena visuomen pagamina daugiau
produkt, negu reikia palaikyti jos nari gyvybingum. Visuomenje
atsiranda produkt perteklius. Visuomens charakter ir nulemia
io pertekliaus panaudojimo bdai. Perteklius, msto Batailleus,
ir yra tiesiogin vis struktrini visuomens pokyi ir jos
istorijos prieastis. J panaudoti galima vairiais bdais, bet pats
populiariausias bdas skirti pltrai. Pltra bna vairi form,
taiau kiekviena j turi savo ribas. Pavyzdiui, demogran
pltra, pasiekusi maksimal tak, danai virsta karu, tai yra
nauj teritorij, reikaling iaugusiai populiacijai, ukariavimu.
Perteklius visuomenje gali bti panaikintas ir ileidiant pinigus
prabangai, aidimams, pramogoms, menui ir pan. Laikas nuo laiko
visuomenje atsiranda prabangos kritika kartais protestantiku,
kartais marksistiniu, kartais anarchistiniu poiriu.
Naujaisiais laikais, kaip inome, didioji pertekliaus dalis
panaudojama kapitalistiniam kaupimui ir gamybos pltrai. Skirtingai
nei ekonomin vidurami struktra, kuri buvo statika, ilaidaujanti
ir pertekli naudojo neefektyviai, buruazija pertekli inaudoja
kuo produktyviau. Visos didels revoliucijos buvo nukreiptos prie
viduramik neproduktyv grybi eikvojim prie suvereni
pon klas, kuri vaistosi prabanga be jokio tikslo. Mass, svarsto
Batailleus, niekada i tikrj nesivienijo prie buruazin tvark,
kuri siekia kaupti, o ne eikvoti. XVII, XVIII ir XIX ami revoliucijos
iuo poiriu itin panaios: visos jos reng dirv nesustabdomam
grybi kaupimui, gamybos augimui, industrinei visuomenei. Kitaip
tariant, buvo judama nuo suverenumo prioritet prie buruazini.
G.Batailleaus leisto avangardinio urnalo Acphale 1937 m. virelis
Batailleaus nuomone, suverenus mogus tai begalinis
vaistytojas, sitikins savo vaistymo beprasmybe ir griaunamai
teigiantis toki beprasmyb. Kad paaikint suverenumo sampra-
t, Batailleus veda svok betvark. Btent betvarks ver-
tybs, nors jos tokiomis paprastai ir nepripastamos, pasak
Batailleaus, yra dievikos kilms, ventos ir suverenios. mogus,
kur ukniso darbas ir resurs kaupimas pragyvenimo vardan,
gali pasiekti aukiausi laisv tik pasinerdamas betvark, gali
bti, kad ir iauri, visk griaunani betvark. Btent betvark,
kupina visikos laisvs, ir yra suverenumas: tai ekstaz, betikslis
trokimas ir beribis erotizmas, visikai nuneigiantis mirt. Tuo paiu
suverenumas prieinamas tarpiniam realybs painimui, kaip pasaul
skaldaniam reikiniui. Suverenumas grindiamas ne painimu ar
atpainimu, o grynu atsitiktinumu, kaprizu, ugaida. Ir dar vienas
svarbus teiginys: suvereni btyb nepripasta realybs principo ir
kiekvien socialumo form priskiria vergovs bei pavaldumo sriiai,
ikreipianiai suverenumo impulsus.
Ne taip jau lengva sivaizduoti radikalesn protest, radikalesn
loson, politin ir estetin neigimo teorij u Georgeso
Batailleaus koncepcij. Ar gali ji pasitarnauti kultrinio ir politinio
pasiprieinimo tikslams? inoma, gali. Dar daugiau ji nubria
galimas pasiprieinimo teorijos ribas. Neustok takelio! Pisau tavo
glel!
26. Nepasiduoti artistinei dviveidystei
For Stewart Home
Jau rame, kaip kultros scenoje vykstani aproprijavimo
proces metu hegemonin kultra vairi manipuliacij dka traukia
skirtingos prigimties kultrinius elementus. Taiau aproprijavimas
nereikia, kad vyraujanti ocialioji kultra represyviai ir autoritariai
praryja neociali andergraundo kultr. Bybio, nieko panaaus.
Tarp ocialiosios ir neocialiosios kultros nra jokios binarins
opozicijos. Grubiai tariant, visi kultr gaminantys individai
tai dvigubi agentai, padlaiiai, supistos keks, vienu metu
aptarnaujanios kelet eiminink. Pavyzdiui, vadinamieji meno
avangardo atstovai ne tiek maitauja, demaskuoja ir oponuoja
(destroy all mosters!), kiek kuria nauj ocialiosios kultros sistem.
Futuristai, dadaistai, siurrealistai ir situacionist internacionalas tuo
paiu metu ir kritikavo konservatyvius kultros gamybos procesus,
ir padjo susiformuoti naujoms kultros konservavimo formoms.
Vadinamieji iuolaikiniai kritiki menininkai gal gale irgi tampa
isteblimento elitu, auktosios kultros ir ocialiojo meno istorijos
dalimi, kuri rao tokie pat neva kritikai nusiteik isteblimento
bonzos. iuolaikin art sistema, siejanti daugyb sluoksni bei
modeli (galerijas, muziejus, urnalus, kuratorius, kritikus, dilerius,
kolekcionierius, menininkus ir pan.), tai visuomenini institucij ir
pai kultros veikj kdikis. Beje, is kdikis dvigubas isigimlis,
i mamos puss jis paveldjo isigimlikas avangardo tradicijas, o
i tvo altojo karo charakter. is plaiakaktis igama absoliuiai
negalus politine prasme ir siaubingai kenksmingas menine. I vis
jg kolaboruoti su valdia, dalyvauti jos reikaluose mgstamas
dailinink ir literat, reisieri ir kritik usimimas, t, kurie daugel
ami lyg prostituts aptarnavo valstyb bei jos institutus.
Kyla klausimas: kaip atsispirti iai artist brolijos bjaurasiai,
kaip iuolaikinmis slygomis kovoti su kolaboravimo dvasia? Tik
vieninteliu bdu: nuolatine ir budria savikontrole prie pradedant
kiekvien konkret darb. Tik sau paiam isiaikinus iankstines
darbo slygas ir prielaidas, kruopiai ianalizavus kiekvieno
vykdomo projekto aplinkybes, tik tada bus manoma suvokti, kuo
mes i tikrj usiimame ir kokiai politikai tarnaujame. Reikia
suprasti save tokia siningo kultros darbo prielaida. Bda tik
viena: siningi tampa vargais.
etas istorinis komentaras
Kolektyviniai neoist pseudonimai kovojo prie garsias meninink pavardes
Tai, koks sudtingas ir dvilypis iuolaikins kultros mecha-
nizmas, puikiai iliustruoja neoavangardinis judjimas, kurio nariai
save vardijo neoistais (N e o i s m arba N e o i s t C u l t u r a l
C o n s p i r a c y). Manoma, kad neoizmas ugim Portlende,
Oregono valstijoje. 1977 metais ia darbavosi menininkai Davidas
Zackas ir Alas Ackermannas, pankas Maris Kundzinas, kiek vliau
prie neoist prisijung vengr emigrantas Istvanas Kantoras. Jie
vadovavosi kritine idja, kuri slyginai galima pavadinti atvira
pop vaigds koncepcija. Visiems norintiems kovoti prie pop
vaigdi kult jie sil naudotis multiplikuotu vardu Monty
Cantsin.
Pagrindiniai neoistinio meno altiniai uxus ir pato menas
(mail-art), o principin teorin idja atskirti komercin men
nuo andergraundo. Be to, neoizm stipriai takojo pank ir visa
postpankin kultra. Neoizmo manifestacijose svarb vaidmen
vaidino ir paios vairiausios okultizmo formos, patologin zika,
beproi kultra, slapt bendrij bei konspiracini organizacij
tradicijos.
9-ojo deimtmeio pradioje neoist butuose JAV, Anglijoje ir
Kanadoje reguliariai vyko festivaliai. 1984-aisiais viename tokiame
sambryje apsilank Stewartas Homeas, vliau pastmsiantis
judjim nauj auktum link. Taiau jau 1985 metais S. Homeas,
nepatenkintas grups teoriniu lygiu bei praktine veikla, paliko
neoizm ir netrukus kr nepriklausom frakcij Londone.
Beje, Homeo intervencija stipriai pakeit pat judjim, nes
btent is anglas suformulavo neoizmui vertingiausias plagiato,
multiplikuojamo vardo ir meno streiko idjas.
Tarstelsime kelet odi apie multivardo genealogij. Pir-
muosius kolektyvinio pseudonimo pdsakus XX amiaus kultroje
paliko dadaistai. 1920 metais Raoulis Hausmannas savo biiu-
liams poetams ir dailininkams pasil stoti Kristaus bendrij:
u 50 marki kiekvienas galjo pasivadinti Jzumi Kristumi.
Stewartas Homeas savo ruotu pasil Karen Eliot vard, kuriuo
bt identikuojami visi neoizmo dalyviai. Dar vienas fantominis
neoist vardas buvo Luther Blissett. Iniciatori umanymu
tokie multivardai turjo pasiprieinti dominuojanioje kultroje
viepataujaniam vaigdi bei autoritet kultui ir sukurti nauj
kolektyvin kultros realyb. Taiau kolektyvinio pseudonimo
idja didelio pasisekimo nesusilauk. Pagrindin problema buvo
ta, kad susidomjusi auditorija atkakliai iekodavo tik ktyviu vardu
prisidengusio realaus asmens, visi aidimai su multivardu tuo ir
baigdavosi. Neoavangardin imon gimd tik tekstines pramo-
gas ir takas. Taip atsitiko ir su daugeliu kit neoistini idj.
Vienos i daugelio S.Homeo knyg virelis
Apskritai kalbant, visikai tuias ir negatyvus neoizmui buvo
pats naujumo terminas. Ankstyvojo neoizmo turinys suaisti,
apaisti, nuaisti save pat, save deksuoti, aisti savo paties
suistorinim. Neoizmas usireektavo nordamas atsakyti
vienintel klausim ar jis yra naujas kultros reikinys, ar tik
parodijuoja naujumo ideologij? Tad plagiato idja neoizmui buvo
btinas kritinis atsakas naujumo reikalavimus. Kaip inome,
istoriniam avangardizmui originalumo, pirmumo ir naujumo id-
jos tai principins pajungianios idjos, kurios vliau isigim
bybis ino k. Halas Fosteris savo knygoje Realybs sugrimas
ikelia klausim apie naujumo idjos reprodukavim antrosios
XX amiaus puss meno praktikoje. Jis iskiria pirmuosius
neoavangardistus 6-ojo deimtmeio pradioje (Rauschenbergas
ir Kaprow), kurie band i naujo irasti avangard bei transformuoti
j institucij, ir antruosius 7-ojo deimtmeio neoavangardistus
(Broodthaersas ir Burenas), kurie um kritin pozicij suinstitutinto
pseodoavangardo atvilgiu. Senojo avangardo, nesugebjusio
sugriauti institucinio meno, neskm neoavangardistams leido
kritikai velgti pai institutinimo problem. Tok projekt iandien
tsia kritikai nusiteik institucinio meno atstovai (pavyzdiui,
Andrea Fraseris).
Vadovaudamasis btent tokiu avangardo supratimu, neoistas
Stewartas Homeas ir interpretavo istorin avangard kaip
hegemonin, besiveriant valdi projekt. Homeas teisingai
paymi autoritarines avangardo tendencijas, jo bjaurias ambicijas
visk universalizuoti ir pasitikti institucijomis. Pavyzdiui, neoistas
pateikia skandalingai juoking fakt: pasirodo, situacionistai (tai
jie, supisti revoliucionieriai!) specialiai siuntinjo savo mediag bei
dokumentacij muziejams, kad ie vis t bybienij suarchyvuot.
Toki dviveid politik deklaruoti savo radikalum ir paklusti
patiems sumauiausiems normatyvams Homeas laiko skiriamuoju
viso iuolaikinio meno bruou, pradedant nuo avangardo. Pats
neoizmas irgi smoningai aidia tuo dvilypumu ir j reprodukuoja.
Apskritai neoizmo radikalumas tik tekstinis, todl is judjimas gali
bti laikomas vienu i postmodern reprezentuojani strategij.
Ir dar: neoistai patriarchaliki falocentriniai kastratai, savo
din kompanij nepriimantys nei vienos merginos. Dl to mes
juos niekiname, tuos suiktus kekius.
27. Streikas
Eizenteino atminimui
Streikas slapia susitarti
Streikas snuk iarti
Streikas disko okis
Streikas linksmai juokis
Streikas vis nuodm
Streikas amiaus ym
Streikas vytel pinti
Streikas skyl danguj spindi
Septintas istorinis komentaras
Devintojo XX amiaus deimtmeio pabaigoje neoistai
10

sureng meno streik (art-strike), kuris galjo plaiai iplisti
tarptautiniu lygiu. Stewartas Homeas paskelb tekst, kuriame
sil nutraukti bet koki kultros gamyb, distribucij bei meno
diskusijas nuo 1990 iki 1993 met. Neoist nuomone, tokiu bdu
klasi kova persikels meno pasaul ir pasaulin art sistema gal
gale bus sulugdyta.
Kita vertus, meno streiko idja priklauso ne Homeui, jis tik
meistrikai ja pasinaudojo vadovaudamasis plagiato principais.
Homeas rmsi garsija Gustavo Metzgerio iniciatyva, kvietusia
menininkus streikuoti 19771980 metais. (1979 metais panai
idj sil ir Goranas Dordevicius, taiau neskmingai.) Metzgerio
iniciatyva pirmiausia buvo ekonominio pobdio. Metzgeris tikjosi,
10
Neoizmas arba Neoist Cultural Conspiracy neoavangardinis meno judjimas XX a.
89 deimtmetyje. Kovojo prie pop meno vaigdi kult, kolektyvini pseudonim ir
mail-art pagalba kr nauj kolektyvin kultros realyb.
kad po trej absoliuios prostracijos met ekonomin art sistemos
baz bus pakirsta ir menininkai gals diktuoti pasauliui tas krybos
formas, kuriomis jie i tikro nori usiimti. Beje, Homeo nuomone, taip
bt atakuojama tik tuometin meno sistema, o ne apskritai visas
ideologinis meno statusas visuomenje. Homeas teisingai spjo,
jog menas ir kryba anaiptol nra progresyvi opozicija valdiai, todl
ipuol, jo manymu, reikia nukreipti btent prie iuos krybikumo
mitus. iuo poiriu Homeas itin skyrsi nuo absoliuios kultros
veikj daugumos, kuri tikjo ir tiki sprogdinaniu savo meno
efektu.
Meno streiko akcijos planuojamos ir Lietuvoje
Tokia Homeo art-strike interpretacija sukr milinik
paradoks. Jis puikiai suvok, jog tarpusavyje konkuruojani
korumpuot meninink pasaulyje totalus streikas absoliuiai
nemanomas ir utopikas. Dar daugiau jis ir nelauk kokios
nors rimtos pagalbos i meninink bendrijos puss. Skirtingai nei
Dordevicius ar Metzgeris, kurie tikjo pozityviu kultrinio streiko
rezultatu, Homeas buvo sitikins, kad tokia iniciatyva spektaklio
visuomenje taps eiliniu ou, suvaidintu iniasklaidai bei irovams.
Kvietime streikuoti Homeas mat tekstin vyk, kuris sitraukia
aidim su kitais tekstiniais vykiais ir juos atitinkamai pergrupuoja.
Art-strike Homeo akimis tai ne socialinis ar politinis aktas, o
vis pirma menas, iuolaikinis menas. Jo pairoms bdingas tam
tikras pesimizmas abejon, kad radikaliais meniniais veiksmais
galima pakeisti postmoderni visuomen. iuolaikin art sistema
nuolat kinta veikiama vairi menini intervencij. i sistema pati
gimdo provokacijas. Bet koks antimenas, nukreiptas prie meno
institucijas, neivengiamai tampa sistemos dalimi. Savo ruotu visa
tai, ko sistema nepripasta kaip meno, yra imetama u istorinio
diskurso rib ir vardijama arba politika, arba kriminalu, arba
beprotybe. Tokia sistema stipriai determinuoja bet kok radikal
veiksm ir pasmerkia j arba kolaboruoti, arba inykti.
Visa tai tiesa, taiau Homeas pamirta, kad u art sistemos
rib irgi egzistuoja kultrin erdv, kurioje iuo metu ir reikia kurti.
Sveiki atvyk tretj pasaul!
28. Grafti
Skiriu Bertui Papenfussui
11
Grafti tai simbolinis ugrobimas teritorij, kurios paprastai
laikomos grynai funkcinmis: pastato sien, tvor, tuneli,
metro, tilt, pjedestal ir pan. Grynas funkcionalumas yra ne kas
kita, o grynas mitas: kiekviena betonin siena visada turi ir tam
tikr konkrei, ir slapt simbolin prasm, kuri giliai siaknijusi
vietiniame kontekste. Mintos teritorijos simbolikai ugrobiamos
panaudojant ne tik da balionl, bet ir lipdukus, pieinius ir
uraus, lapelius, laikrai ikarpas. Grafti manipuliuoja vieja
erdve, tai yra kontekstais, kuriuose valdios ir viepatavimo santykiai
ireikti materialiai cemente, stikle, metale, kitose statybinse bei
architektrinse mediagose. Vadinamoji vieoji erdv iandienje
visuomenje yra itin detaliai struktrizuota, galimybs naudotis ia
erdve toli grau ne visiems vienodos.
Grafti neigia vieumo samprat, susiet su nuosavybs ir
biurokratinio (bei policinio) ios nuosavybs teisinimo idjomis.
Grafti prieinasi bauginanioms arba siteikianioms architektrini
form reikmms, u kuri visada slypi valdios intencijos. prastas
valdios noras estetizuoti politik ir tuo paiu umaskuoti val-
danij ir pavaldini santykius, pateikti juos kaip organikus bei
natralius. Kurti grafti (pieti ant objekt ir ploktum vaizdus,
kius, vardus arba j trumpinius) vadinasi, abejoti valdios
pretenzijomis visikai kontroliuoti aplinkin erdv ir j vienvaldikai
apgyvendinti. Grafti su atvirai ireikta politine kritika tiesiogiai
siekia destabilizuoti viej erdv. Grafti be politinio atspalvio,
bet su erotinmis, nihilistinmis ir absurdistinmis intencijomis
11
Bert Papenfuss (g.1956) Berlyne gyvenantis poetas, dailininkas ir muzikantas. Nes-
pausdinamas dl politins cenzros. Kuria tekstus pankroko grupms.
agresyviai siveria viej erdv, paeidia visuomenje
sigaljusius nurodymus kurti pozityvias prasmes ir tuo paiu
atakuoja visuomenin sistem.
Visi ie odiai, beje, labiausiai tinka herojikajam grafti
laikotarpiui 19601970 metams. iandieninis grafti menas toli
grau ne visada kritikas, o kartais bna ir visai be jokio turinio.
Mes jau inome, kad valdia greta represij naudoja ir pozityvias
poveikio priemones, kurios skmingai sunaikina politin grafti
potencial. Vykdomi aproprijavimo ir integravimo procesai, valdia
falsikuoja ir maskuoja pirminius grafti krj siekius, juos
pritaiko ocialiosios kultros interesams. iuo metu grafti menas
danai naudojamas erdvi dekoravimui ir viej viet puoybai.
Valdia naudoja ir dar vien efektyv metod, kuris atima i grafti
opozicins politikos gali, tai pai meninink, kuriani grafti,
integravimas ocialij kultr. Pavyzdiui, taip nutiko amerikieiui
Keithui Haringui.
Neblogas pavyzdys, parodantis, kaip aktyviai dirba kultrins
valdios mechanizmai, gali bti purkiko i Ciuricho (Der Sprayer
von Zrich) istorija. is anoniminis menininkas pie griaui,
voramogi ir monstr vaizdus ant nam sien Vokietijoje ir
veicarijoje. 1979 metais policija meninink aretavo. Jis buvo
identikuotas kaip Haraldas Ngelis, veicarijos pilietis, ir gavo
devynis mnesius kaljimo. Kad ir kaip bt absurdika, taiau
menininko kalinimo metu jo darbai jau buvo integruoti ocialiojo
meno kontekst (rodomi galerijose ir netgi muziejuose), tai yra t
pat kontekst, prie kur jie i pradi ir buvo nukreipti. Dabar kai
kuriuos Ngelio grafti saugo valstyb kaip kultrinius paminklus.
Bravo! (Apsiik!)
Valstyb saugo ir garsij Berlyno East Side Gallery. Tai
Berlyno sienos dalis Kreuzbergo rajone, dekoruota viso pasaulio
grafti meninink darbais ir paversta turistiniu atrakcionu, prime-
naniu Vokietijos susivienijim. Ocialiai pripaintas ir teisintas
gatvs dailinink menas Berlyne papildytas net autori pavardmis
ir adresais. ie kriniai nuolat restauruojami. inoma, ie supisti
grafti nebyloja kokios istorins tiesos apie du Berlynus, jie ireikia
tik valdios intencijas ir bandymus interpretuoti istorij. East Side
Gallery gryna klastot, tiesos falsikacija ir meno uzurpacija.
Atuntas istorinis komentaras
1998 met saus ios knygos autoriai paband vykdyti
pasiprieinimo akcij East Side Gallery. Ankst sekmadienio ryt
atjome prie Berlyno sienos su dviem kibirais pilk da, daytoj
voleliais ir pluotu lapeli. Nordami grinti sienai jos sen
pavidal, mme udayti (naikinti) grafti. Ant udayt ploktum
klijavome lapelius su uraytu tekstu: Bandymas udayti Berlyno
sienos grafti (East Side Gallery) tai politinis veiksmas. Jis
iliustruoja akivaizd fakt: Berlyno siena stovi ir toliau. Ji egzistuoja
ne materialiai, o simbolikai kaip simbolin siena, skirianti sa-
vus nuo svetim, pertekli nuo skurdo, Suvienytj Europ
nuo barbar. Mes kaip ir anksiau esame udaryti primityvios
opozicijos erdvje, nepaisant vis intelektualini dekonstrukcij.
Mes nebetikime i dekonstrukcij efektyvumu, todl stengiams
zikai ireikti savo skeptikum, nepaklusnum ir pasiprieinim
(paraai). Po penkiolikos minui mus aretavo policija, o dar po
trij valand paleido. Pasak tardytojo, byla turi bti perduota
teismui. Usipisk, suiktas policajau!
29. Bti menininku
Visa tai, kas paprastai vadinama menu, istorikai besikeiianti
konvencija. Istorikai slygota ir riba tarp politikos ir meno, jie
atskirti, kad tenkint rinkos poreikius, meninink karjeros siekius ir
profesionalias istorik ambicijas. Apskritai bti menininku vadinasi,
kurti nekonvencines sociopolitines teorijas ir jas realizuoti praktiniais
bandymais.
Visos pastangos velgti vir iandieninio pasaulio sukrtim,
trki bei draiskan vytint istorikai transcendentin kultros enkl
parodo, kad menininkas silpnavalis, kad jis aklai vadovaujasi
bendrais universaliais tampais, kuriuos kuria hegemoninio
kapitalizmo diskursai. Bti menininku vadinasi, itraukti rakt
i glotnaus prasmi paviriaus, basa koja priminti teorijos veid,
kiti lieuv analin politikos ang, suasmeninti plaukus ant
struktrikumo pliks. Nejaugi Jeffas Coonsas k nors raukia
mene? Nejaugi menas turi k nors bendra su Maurizio Cattelano
arba Mike Kelly?
12
Pastebti ir puoselti smulkiausius mikropolitinius
lopinlius, kas sekund atsirandanius ir vl inykstanius smons
kopose, tai kas yra bti menininku. Ir kiekvien minut atminti,
kad menui svetimas klausiantis arba stebintis vilgsnis: menas
visada aktyviai puola, sibrauna, siskverbia, sismelkia prieo
teritorij ir j tutuojau uvaldo. Menas tai menas kariauti, menas
prieintis, menas siverti ir paverti. Visos gyvybingos meno
praktikos vadovaujasi karinmis strategijomis ir yra grindiamos
daugumos, tonalum, kontekst, neadekvatum pasireikimais.

12
Jeff Coons amerikiei menininkas simuliacionistas. iandieninis Warholas, masins
kultros apologetas, u milijonus doleri pardavinjantis keramines Michaelo Jacksono
skulptrles. 2006 m. pateko pai takingiausi meno pasaulio person deimtuk.
Maurizio Cattelano ital menininkas, irgi Warholo pasekjas. U 3,5 mln doleri pardav
juodo meteorito prispaust popieiaus Jono Pauliaus II skulptr. Mike Kelly garsus ir
tituluotas Amerikos art sistemos atstovas.
Menas nestato tvirtovi, nesteigia ilgalaiki staig, kartu jis nra
nei fast food, nei vienkartinis indelis: menas tai kardo blyksnis
ir tiesus vilgsnis, trumpas apsikabinimas ir greit isivadjantis
aromatas. Apsikabinimas, dvelkiantis grsme ir nepakantumu. Greit
inykstantis netikrumo ir abejoni aromatas.
William S. Burroughs RE/Search interviu: Mes ketiname sugriauti
vis dogmatik verbalin sistem...
Taiau k, ties sakant, galt reikti i menins veiklos
interpretacija naudojant karin, militarin terminologij? Ji reikia
tik tai, kad men reikt suprasti kaip koniktini zon organizavim.
Koniktas, kaip meno produktas, kiekvienos mikrostruktros
viduje sukuria naujus mogikus (personalinius) santykius ir
problematizuoja prastus, tuos, kurie jau tapo norma. Koniktas
irykina nesuderinamum ir nesismonint opozicij. Jis kuria
ne menam konsensus, o dialog. Bti menininku tai nuolat
kelti koniktus menamai taikiose zonose ir deklaruojamos ramybs
teritorijose.
30. Bti neskaidriu
K reikia bti neskaidriu?
Kaip teig Michelis Foucault, kiekvien subjekt formuoja
diskursai, jo vieta kultrini jg kongracijoje, o ne psichologija,
asmeninis skonis, proiai ar norai. Individas tampa permatomas
ir suprantamas, kai kiti perskaito ir inagrinja tas diskursines
srangas, kurios suformuoja subjekt ir nusako jo viet pasaulyje.
ia idja pagrsta visa iuolaikin kultrologija, visas kritinis
poststruktralizmo poiris. Subjektas deifruojamas, nuo jo nu-
lupami visi diskursiniai kailiai, jis identikuojamas sociokultriniu
poiriu subjektas tampa nuogas ir bejgis.
Todl bti neskaidriu tai bti neperskaitomu, nesuprantamu
ir neapiuopiamu dabartinms analizs ir identikacijos techno-
logijoms. Pats Foucault save konstravo kaip losof su kauke,
kuris tyia slepia savo identikum ir sprunka nuo bet kokio totalinio
aikumo bei skaidrumo. Nebti nei menininku, nei losofu, nei
revoliucionieriumi, nei konservatoriumi, nei intelektualu, nei
kritiku vadinasi, isaugoti erdv laisvam manevrui, greitam
judesiui stabilios ir inertikos sistemos viduje. Toks judesys btinas
prieinantis priimtai klasikacijai ir disciplininei prievartai.
Tai, k mes ia vadiname neskaidrumu, kituose kontekstuose
gali vadintis autonomija, mikropolitika, vaidmen atsisakymu arba
uminavimu. Visi ie elgsenos modeliai tinka ir neskaidriam
subjektui, kurio nemanoma identikuoti, nes visa neskaidrumo
politika paremta atsisakymu nuo bet koki galutinai apibrt
prasmi.
31. Bti skaidriu
Bti skaidriu vadinasi, bti aikiu ir suprantamu kiekvienu
konkreiu komunikavimo atveju. Visai nebtina painiai kalbti ir
slpti odi reikmes: btina likviduoti tik galutines teksto prasmes.
O po to kuo greiiau priokti prie vandens iaupo.
32. Gatvs neramumai
Gatvs neramumai gali bti masiki ir individuals. Praeinant
pro vitrin sviesti ja plaktuk. Isvaidyti gatvs dailinink molbertus.
Sustabdyti eismo judjim gatvje. Apvogti pyragin iki paskutinio
duonos ksnio. Vaiuojamoje dalyje organizuoti nedidel karnaval.
Surengti improvizuot demonstracij. Suaukti miting. Irti
praeiviams politin kalb. Umtyti banko pastat dais. Parodyti
masin striptiz. Imtyti pro balkon pinigus. Apsimesti psichini
ligoni gauja. Iprovokuoti mokinukus garsiam skandalui parke.
Gaila, bet visi ie linksmi ir drss metodai nebeveikia. Taiau
nereikia pulti neviltin: veikite, improvizuokite.
Devintas istorinis komentaras
Italijos didmiesiuose 8-ajame deimtmetyje buvo neramu.
Visuomens pakraiuose kilo drgnos pyzdos nepasitenkinimo
ir lipnaus bybio neapykantos banga. Jaunimo judjimo avangarde
purvinomis kojomis eng miesto indnai I n d i a n i M e t r o -
p o l i t a n i.
Jie aktyviai kovsi prie kapitalistin smegen plovimo
main ir prieinosi moraliniam jaunimo igvrimui. Veiksmas vyko
trikampyje RomaBolonijaMilanas. Socialins revoliucijos ir klasi
kovos metodus Miesto indnai siejo su avangardinmis estetinio
maito technikomis. Vienas pagrindini indn ki buvo: Kiek-
vienas i minios nori tapti avangardistu! Jie pai grafti, kuriuose
parodijavo valdios ki beprasmyb, buruj logik pateikdami
kaip visik abrakadabr. Jie kikeno lykius veidus varutliams
kaklaraiiuotiems Milano biznesmenams. Kiauras dienas ir naktis
jie tsinosi savo smirdiniame andergraunde ir kr grandiozinius
gatvs petyni planus.
Kur js dabar, pal miesto indnai, kokiuose supistuose
rezervatuose?
Indiani Metropolitani nariai 1977 m.
33. Suprasti paodiui
Suprasti paodiui, ms nuomone, vadinasi, siekti, kad
mintis bt tuojau pat knyta poelgyje, smoningai neskirti teorijos
nuo praktikos, o diskursus vertinti pagal tai, kaip jie gyvendinami
kasdienybje. ia ir dabar.
Plaiai apibendrinus galima teigti, jog iandien mes gyvename
tekstocentristins kultros pasaulyje. Tai reikia, kad kiekviena
kultrin iniciatyva realiai save reprezentuoja tik teksto pavidalu.
Kultra galutinai legitimuojama, kai ji pateikiama ir uksuojama
kaip tekstas tarp kit tekst. Labiausiai vykusiu laikomas toks
tekstas, kuris susilaukia daugiausia toki pat tekstini atsiliepim,
nuorod bei komentar. Tekstas gyvena kaip savo paties aidas,
kaip besidauginanios citatos, interpretacijos ir kritins pastabos.
(Pavyzdiui, toks tekstas Ridleyio Scotto lmas G. I. Jane.
iame amerikiei lme pasakojama apie karinink (Demi Moore),
patenkani karin stovykl, kurioje apmokomi specialios paskirties
daliniai. Heroj patiria visokiausi ibandym, o pabaigoje net
dalyvauja diversinje akcijoje Kinijoje. Tai lmas su stipriu faistiniu
prieskoniu, jis turi visus btinus faistinio teksto atributus: skelbiama
karinio elito korporatyvumo apologija, auktinamas militarizmas,
asmeninis seksualumas idjikai pateikiamas kaip profesins
brolybs dalis ir t. t., ir pan. Jei Ridleyis Scottas savo lm bt
sukrs 4-ojo deimtmeio nacistinje Vokietijoje, tai jo krinys bt
suprantamas kaip veikti skatinanti agitacin propaganda. Tuo tarpu
iuolaikiniame kontekste jis, vis pirma, yra tekstas, i kurio galima
daryti paias vairiausias ivadas, tarp j ir netekstines, taiau jis
save manifestuoja btent kaip tekstas tarp kit tekst...)
Bet inome ir kitokio tipo kultras, kuriose kultrinis tekstas
danai bdavo suprantamas kaip tiesiogin veiksmo instrukcija,
kaip politins kovos vadovas, kaip religinis arba etinis mokymas.
Geras pavyzdys XIX a. rus kultra. Lermontovo, Tolstojaus,
ernyevskio, o vliau ir rus simbolist skelbti imperatyvai tapo
betarpiniu impulsu, pakeitusiu itis kart gyvenim bei praktin
veikl. iuo atveju galima kalbti apie tekstualizuoti vengianios
kultros fenomen. Tekstas individui tik suteikia ini, kaip galima
pakeisti save ir pasaul. Labai danai individas itin tiesiogiai ir
tiesmukai sutapatina tekst su gyvenimu ir ima keisti gyvenim
sutinkamai su teksto turiniu. Kratutinis pavyzdys: raytojas
(pvz., Aleksandras Dobroliubovas) pasitraukia i savo profesins
aplinkos ir itirpsta liaudyje (tam kviet svarbiausi rus kultros
tekstai). Tiesioginis teksto perklimas gyvenim tekst paveriant
knu iam fenomenui duokl atidav ne tik Blokas, Majakovskis
ar Chlebnikovas, bet ir Rimbaud, Gauguinas, Artaud bei kiti
vakarietikos kultros atstovai. Suprasti paodiui leidia men
suvokti kaip etik, o estetik kaip politik, ir pareigoja suvokj
vliau jas ibandyti nuosavu kailiu.
Suprasti tekst paodiui ypa bdinga emajai odinei
kultrai (prieingai nei auktajai, ocialiajai). Nuolat takojama pai
vairiausi tekst, emoji kultra skmingai demetaforizuoja raytin
kalb. io proceso pasekms danai pasirodo gana transgresyvios,
nes perengia menamas raytins kultros idj ribas. Pavyzdiui,
tekste ireiktas svajones apie androgen, absoliutaus tyrumo
bei skaistumo ilges sektantikoji rus kultra (skapai) tiesiogiai
gyvendino apipjaustydami vienas kit. Marksistin diskurs kartais
irgi tiesiogiai realizuodavo negailestingai degindami dvarinink
sodybas. Naujos politins doktrinos apie lygyb ir teisingum
prancz revoliucijos metu siknijo giljotinos pavidalu.
itokios tekst transformavimo tendencijos daniausiai
laikomos regresyviomis bei primityviomis. Bet ne viskas taip
paprasta. Tai, kad visa iuolaikin kultra yra tekstocentristin, kad
kritins intencijos visikai sutekstinamos, kad politin valia knijama
tik spaustuvi produkcijoje, visa tai irgi parodo tam tikr civilizacijos
sulaukjimo ir impotentikos jos degradacijos lyg. odiai, odiai,
odiai... Jie veisiasi kaip iurks, ugimsta kavinse, universitet
auditorijose ir tribnose, o vliau, tirauojami spaustuvse ir
kompiuteri tinkluose, sukuria nuolat visus terorizuojani diskurs
vairov. Prie odio galima sugrti, odio galima atsisakyti, od
galima nuneigti kitais odiais, odiais galima ukalbti ir taip
apgauti gyvenim...
Suprasti paodiui, vadinasi, suprasti odius tiesiogiai ir
paversti juos veiksmais. odis tampa knu. ios transformacijos
metu jie danai tampa ne tokie sudtingi, daugiasluoksniai ir mantriai
slygiki. Vietoj to jie apdovanojami paiomis netikiausiomis likimo
dovanomis: veiksmu virts odis gali atvesti beprotnam, kaljim
arba neinom sal, gali tapti skurdo ar net mirties prieastimi. Vis
dlto norintis pasiprieinti mogus neturi kito kelio, tik t vienintel
odius jis privalo knyti veiksmais, o mintis poelgiais.
Deimtas istorinis komentaras
iuo metu tarp vakarietiko neinstitucinio kairiojo pasiprieinimo
dalyvi danai sklinda kalbos, kad aktyvus praktinis pasiprieinimas
valdiai baigsi tada, kai didiausio populiarumo susilauk
tekstins Michaelio Foucault, Gillesio Deleuzeo, Jacqueso
Derrida bei artimiausi j pasekj idjos. Kalb esm ta, kad
poststruktralizmo tekstai griaunamai paveik Vakar visuomens
pasiprieinim ir savo spekuliacijomis nuslopino politin bei kultrin
aktyvizm. Taiau i problema ne tokia paprasta, j reikia sprsti itin
konkreiai, diferencijuotai.
Michaelis Foucault demonstracijoje
Kaip inome, Michaelis Foucault savo kritinius diskursus visada
stengsi susieti su politine praktine veikla. Jo poiris teorijos ir
praktikos santyk nuostabiai ireiktas iais odiais: Vietoj to, kad
apie teistvarkos istorij parayiau knyg, kuria vliau naudosis
tie, kurie praktikai nagrins teistumo klausimus, man nortsi
i pradi paiam panagrinti praktin teistvarkos pus, o tik v-
liau jei dar bsiu gyvas ir nessiu kaljim na, tada paraysiu
ir knyg...
Foucault prisidjo prie daugybs politini iniciatyv ir akcij:
organizavo protesto akcij, kai 1977 metais Leonidas Brenevas
lanksi pas Giscard dEstaing; dalyvavo Paradanovo palaikymo
demonstracijoje; palaik lenk Solidarum; kr Informacijos
apie kaljimus grup ir t. t. Btent teorijos ir praktikos santyki
klausimams Foucault skyr milinik dmes ir visada teik
pirmenyb praktikai.
Garsiajame Foucault ir Deleuzeo pokalbyje Intelektualai
ir valdia Deleuzeas formulavo: teorijos ir praktikos santykiai
visada speciniai, lokals ir fragmentiki. Kaip praktika sujungia
vien teorin poir su kitu, taip ir teorija sujungia atskirus praktikos
reikinius... Taiau teorija anksiau ar vliau pastato sien, kuri
sugriauti gali tik praktika. Belieka pridurti, kad praktika gali kartais
atlikti teorijos vaidmen, ir atvirkiai specinmis slygomis teorija
gali tapti btinja praktika. Juk, kiauls, i rt darelio!
O kalbant apie Jacques Derrida bei teorines dekonstruktyvizmo
idjas, ms poir jas neblogai ireikia toks anekdotas:
Mongol totori jungo laikais per neibrendam purv maknoja
rus valstiei eima vyras ir mona. Staiga prie j prijoja
totorius ir kreipiasi vyr: Klausyk, a noriu ipisti tavo mon.
Bet ia per daug purvo. Kai j pisiu, palaikyk man kiauius, kad
nesusipurviniau, supratai? Totorius nulipa nuo arklio, patvarko
valstieio mon ir nujoja. Tada valstietis ima juoktis: Cha! Cha!
Cha! mona pro aaras klausia: Ko gi tu, kvaily, kvatoji? Jis gi
mane ipiso! O vyras jai atsako: Juokiuosi, nes pergudravau
totori: a nelaikiau jo kiaui.
Tekstinis pasiprieinimas dekonstruktyvizmo tradicijai kakuo
panaus to valstieio elges.
34. Juoktis ir kvatoti
Gera nuotaika visada progresyvesn u kultring pesimizm.
inoma, tai nereikia, kad televizijoje kikenantys debilai yra ms
idealas. Bet tiesa tokia: kad baugint paprastus gyventojus, valdia
noriai kalba apie pasaulines katastrofas, apokalipss grsmes
ir prognozuoja visokias baisybes. O juokas juk isklaido toki
paraliiuojani baims atmosfer. Valdios diskursuose danai
kalbama apie praeit ir ateit, kuriama kultros vientisumo bei
tstinumo iliuzija, o juokas juk visada susijs tik su dabartimi, su
ia akimirka, nupliania transcendencijos skraist. Kaip raginama
visiems girdtame eilratyje:
Nusijuokite, juokaliai!
Susijuokite, juokaliai!
Tie, kas juokiasi juokais, tie juokenasi juokom,
Susijuokit ijuokom!
Juokingali pajuoki ijuoki juokali juokas!
Isijuoki nujuokiai, juokdari jukusis juoke!
Juokiai, juokiai,
Ijuok, apjuok, juokeliais, juokeliais,
Juokeliukais, juokeliukais.
Nusijuokite, juokaliai!
Susijuokite, juokaliai!
Nusijuokti laiku ir dl rimtos prieasties toks veiksmas gali
duoti stipr atkirt lykiai valdios santyki rimiai. Juokits
seminaruose ir paraduose! (Skaitykite Bachtino, Bergsono ir
Deleuzeo tekstus apie juok.)
Vienuoliktas istorinis komentaras
Kai kurie istoriniai altiniai liudija, kad ikart po Spalio perversmo
Vladimiras Leninas kvatojo itisas dvi dienas. Ar tai buvo giedras ir
sveikas mogaus, vykdiusio pasiprieinimo akcij, juokas? Jokiu
bdu. Taip bjauriai greiiausiai kikeno politikierius, pergudravs
savo konkurentus.
Reikia grietai skirti cinik, infantil, paniekinam, idiotik,
kvail, paliegus, homerik, beviltik, geranorik, pritariam,
nekalt, idyklik, kokt, vergikai nuolank, proting, bejg,
linksm ir demaskuojant juok. Juokits linksmai!
35. Veiksmai su kde
Ar nam slygomis galima mokytis aktyvaus pasiprieinimo
technologij? Ar galima kasdien grdinti savo pasiprieinimo
kovotojo raumenis ir instinktus? O kodl gi ne, malonkite pasakyti.
tai paprastas ir taigus pratimas: veiksmas su kde. Pamginkit,
pasitreniruokit.
tai stovi kd.
K man su ja veikti?
Galiu ant jos prissti.
Tai reikia nuovarg.
Galiu j tau atiduoti.
Tai reikia mandagum.
Galiu mesti ugn.
Tai reikia: man alta.
Bet man dabar nealta.
Dabar a siuts.
siuts dl netobulo:
Netobulo pasaulio.
Imu i kd.
Ir tkiu j sien.
Tai veiksmo pradia.
Tai pradia visko.
36. Neapksti
Visokio plauko emocijos, j apologija iais laikais ne itin
populiaru. Bet emocijos tokie pat normals ir btini dalykai, kaip
buiniai, kaip paikyst, kaip riaugalas, kaip altis. Emocijas reikia
isiugdyti, o vis pirmiausia neapykant. Ipuoselta, tikslingai
nukreipta ir smons galia ginkluota neapykanta bet kokio
pasiprieinimo btinyb.
Ar kada nors matte smarkiai nuskriaust vaik, apimt
stipraus neapykantos priepuolio? Ar matte, kaip jis ima trypti
kojomis, mojuoti rankomis, rkti ir aibuoti akimis? Ar matte, kaip
jis mto savo prieus akmenis, sml ir tuius butelius? Tokia
neapykanta pavojinga ir saviudika. Bet jeigu js neapykanta
paremta savianalize ir situacijos kontrole, iniomis ir vyksmo
suvokimu tada nuostabu, vadinasi, js gyvas ir esate geros
formos. Pasiprieinimo kovotojas ne maina, ne kompiuteris, ne
terminatorius. Pasiprieinimo kovotojas gyvas mogus su savais
prisiminimais, neurozmis, kaprizais, baimmis ir meilmis. Ir,
inoma, su savo neapykanta.
Taiau visada atminkite: neleiskite, kad neapykanta uvaldyt
vis js esyb! Neapykant reikia matuoti mauoju pirteliu. Ir
vis pirma isiugdyti ne neapykant, o nepatiklum. Kuo reikia
nepasitikti? Nepasitikti reikia:
a) diskursais,
b) prezidentais ir ministrais pirmininkais,
c) vairaus plauko biurokratais,
) menu,
d) teissauga,
e) laisvs deklaracijomis,
f) seksu,
g) teorijomis,
h) iniasklaidos priemonmis,
i) urnal redaktoriais,
j) kareivija,
k) intrigantais,
l) pamokaniomis autoritetingomis intonacijomis,
m) savo pasiekimais,
n) pasiprieinimo propaganda,
o) bet kokiomis prievartos apraikomis,
p) pop kultra,
r) elitine kultra,
s) kolektyvais,
) doktrinomis...
Likusius punktus pridkite patys. Tikrai neuteks abcls.
37. Ataka prie nuobodul
Siaubingas nuobodulys viepatauja ms miestuose. Sumautos
hierarchijos. lyktus patriarchatas. Bjauri kaliz. Patologinis
blusturgis. Baimingas korektikumas. Kiauliasnukis lumas.
tai, rodos, ir visos pramogos. Patys didiausi diaugsmai: nueiti
kin, parod, bordel arba kavin. Didiai dkingi, taip sakant.
Diskoteka, bliad!
Disciplinos visuomen ir kontrols visuomen, kaip, beje,
ir visos panaios totalitarins ir fundamentalistins visuomens,
pagimdo ir augina nuobodul lyg pat brangiausi ir mylimiausi
savo kdik. suikt nuobodul sukelia pusiau policins,
pusiau medicinins priemons. I vienos puss, visuomen tave
mutruoja, i kitos puss, ne maiau bjaurios, gydo. Tu arba
ygiuoji su slepiamja uniforma, arba voliojiesi ant kuets su
minktute piama. Arba atiduodi pagarb, arba inkti ir myi
naktipuod. Saultu sezonu puikuojiesi papldimy nauju bikiniu.
aidi tinklin. Ipasti nuodmes gydytojui arba biiuliui. ypsaisi
virininkams. Geri al ir degtin. Valgai arbz. Usidedi mading
kailin budionovk ir alyvinius kalsonus. Spoksai televizori. Sensti,
disti, marazmji.
Nuobodulys sikraust mums ird ir vis laik skrebena j
savo piktu nageliu, valanda po valandos. Nuobodulys ikastravo
moksl ir men, erotik ir politik. O k mums silo valdia kaip
prienuod nuo nuobodulio? Savaime suprantama: pornograj
ir prievartos demonstravim. Dar niekada seksas (jo enklai,
vaizdiniai ir naratyvai) nebuvo toks kiaurai pervieiamas, toks
totaliai atskirtas ir savyje usidars, dar niekada masins ir paviens
skerdyns nebuvo tokios atviros ir nesusilauk tokio visuotinio
pritarimo bei kvailo visuotinio susidomjimo. Auga ir tvirtja
tarpusavio ryiai tarp porno industrijos ir politikos: kuo labiau karo
technologijos kreipiamos mechaniko ir sistemingo inaikinimo link,
tuo labiau sprendimo teis turintys karo vadai paklsta nuogiems
ilikimo, savimeils, cinizmo ir galios dsniams. Nuobodulys
reikalauja duonos ir aidim, nuspjamumo ir hiperrealybs,
vadinasi, jis reikalauja pornograjos. Nuobodulys reikalauja vartoti
ir reprodukuoti niekingas pramogas.
Kaipgi mums su tuo kovoti? A? Kaip prieintis?
Nuobodulys baisiai bijo, kad subjektas netapt autonomikas.
Jo autonomija reikia, kad subjektas rado dom usimim ir
j sitrauk. Tuo usiimdamas jis tampa kitoks ir atsiskiria nuo
pramogaujanios bei nuobodiaujanios daugumos. Jei visuotines
pramogas daugiausia tiekia masin gamyba ir technologijos,
tai savo mgiam usimim subjektas atranda subjektyvaus
painimo dka, dka to, k Foucault vadina savs krimo
technologijomis. Pasitelkdamas btent ias technologijas,
subjektas skelbia savo bt. Kalbame apie saviviet naudojant
vairias gyvenimo technikas. Istorijos poiriu tokios technikos itin
vairios: senovins vakarinio susikaupimo bei nuolatinio bdravimo
formos, sukurtos losonse Antikos mokyklose; ipainties bei
savireeksijos praktikos, naudojamos krikionybje; socialins ir
politins (savi)analizs bei aktyvizmo metodai, atskir subjekt (ir
j grupi) praktikuojami Naujaisiais laikais; kai kurie avangardistiniai
psichoanalizs poiriai, perkelti savo paties kultros sfer. (Kaip
jau rame, politika gali bti vykdoma mikropolitikos lygmeniu, o
socialin praktika individo kasdienybs lygmeniu.)
Tokiu bdu nebloga priemon prie nuobodul tai saviaukla
ir savivieta, savs painimas ir kritikas poiris save pat.
Pasitelkus iuos metodus galima iprovokuoti roman su realybe,
kuris suteiks daug malonumo. Taigi dabar trumpai ivardinsime kai
kurias kasdienes kovos prie nuobodul technikas:
1) pratintis draugauti,
2) treniruoti sugebjim priimti visavert pasaulio vairov,
3) treniruoti neformalaus bendravimo gdius,
4) pratintis velgti pasaul erotikai,
5) drausminti savo emocijas ir jas artikuliuoti,
6) niekada nepulti nevilt, lides ir depresij,
7) nuolat atnaujinti poir save,
8) painti ir kontroliuoti visus savo norus,
9) vadovauti sau, o ne kitiems,
10) nuolat perirti santykius su kitais ir naikinti valdios
intonacijas.
Na, ir taip toliau.
Dvyliktas istorinis komentaras
Neapykanta nuoboduliui (ji siliejo platesn neapykant
spektaklio visuomenei) buvo uvaldiusi situacionistus. Jie sukr
gana efektyvius kovos prie lides ir pasyvum metodus. Vienas
domiausi j atradim buvo eksperimentin d r i v e idja
pasiprieinimo kovotoj grup stengiasi pasisavinti miest.
Eksperimento dalyvi gyvenimas tokio pasisavinimo metu
tapdavo ymiai intensyvesnis ir rykesnis, negu gali sivaizduoti
koks nors paprastas miesionis. Taigi kokia ios idjos esm?
Pasitelkiant patirtus pojius ir juos dokumentuojant objektyvs
miesto emlapiai tampa subjektyviais. Taiau is subjektyvumas
reikiasi ne ligotomis klejonmis ar romantikomis svajonmis, tai
naujas subjektyvus kultrinis ir politinis projektas, atsirandantis
eksperimento metu. Miestas suskirstomas zonomis, kiekviena
j gauna nauj funkcij. ioms zonoms situacionistai suteikia
simbolines reikmes, kurios persipina su realiomis istorinmis
atskir miest rajon reikmmis. Dekonstruojamos senosios
prasms ir ugimsta naujos. Konspiracija susilieja su fantazija.
Tokio situacionistinio aidimo pradininkais galima laikyti
siurrealistus, kurie avjosi atsitiktiniais susitikimais ir nutikimais
mieste, iracionaliais nepaaikinamais incidentais gatvse. Skirtingai
nei jie, situacionistai visada pabr urbanistin ir socialin d -
r i v e pobd, rezistencin savo aidimo potekst. 1957 metais
(tais paiais buvo kurtas Situacionist Internacionalas) jie steig
ktyvi Londono psichogeograjos asociacija, kuri ir sprend
psichogeograns kartograjos problemas d r i v e. Beje,
aidimas buvo aidiamas ne ant popieriaus namuose, situacionistai
i tikrj vaiktinjo po Paryi ir kitus Europos miestus, juos
tyrinjo, svarst miest planus ir, be jokios abejons, linksmai
vainjosi dviraiais. Psichogeograja turbt jiems teik didiul
malonum: visokiausi ginai, kavins ir pan.
Nuogas miestas vienas situacionistini miesto pasisavinimo plan
38. Isipisinti
Isipisinti tai smoningai prieintis istorijos eigai bei vyki
tvarkai suprantant, kad jgos nelygios ir tu esi pasmerktas. Daugelis
pasiprieinimo dalyvi (vis pirma estetai ir intelektualai) apskritai
nieko daugiau ir nedar, tik isipisinjo. i situacij iliustruosime
pavyzdiu.
Kaip inome, vietimo epocha prikl naujam gyvenimui jai
paiai kokybikai prieingas jgas. Kapitalistinio miesto kultra,
viduriniosios klass racionalumas ir nauji visuomeniniai santykiai
iauk ar pasiprieinim. Buruazin visuomen varino
gyvenim, alino i jo aistras ir karnaval, laimino nuosavyb ir
eim, msi atriboti privat gyvenim nuo vieojo, prievartos
teis suteik tik valstybei, o mog paliko vien su cikliku jo paties
gyvenimu. Tad aiku, kad i civilizacija gimd nirius atsakomuosius
judjimus, neigianius nuosavyb, eim bei racionalum,
bandanius apjungti privat ir vie gyvenim, per kratus liejanius
antibiurokratin protest, pasitikinius savja prievartos teise,
teikianius nauj nemirtingumo vili. vietimas sklido i Europos
centr, o pasiprieinimas pirmiausia mito vietinmis tradicijomis.
Protestas reikdavosi vairiai mistinmis pranaystmis,
valstiei sukilimais, religinmis erezijomis, socialinmis
revoliucijomis, ventiniais karnavalais, kosminmis utopijomis,
nostalgikais skundais, individualaus ir masinio teroro apraikomis,
losonmis teorijomis, meno sjdiais. Politikoje ir ekonomikoje
pasiprieinimo idjos anksiau ar vliau pralaimdavo ir sijungdavo
valdios struktras, taiau kultrinis pasiprieinimas (archaikos,
neofolkloro, dekadentikos, avangardo, okultizmo bei mistikos
pavidalais) danai pasirodydavo visai vaisingas.
Romantins epochos protestas prie racionalizm susijung
su vietiniais antiburuaziniais ipuoliais. m formuotis bohema.
Baudelaireas buiavo lavonus ir skelb Blog. Van Goghas nusipjov
aus. Flaubertas umu madam Bovari. Rusijos dekadentai skleid
antivakarietik agitacij ir mauk mongolik kumeli krauj.
Belgijoje vm simbolistai. Vokietijoje mistins tendencijos reiksi
silio simptomais. O kas tuo metu darsi Afrikoje? Rimbaud. Apskritai
viskas atrod nuostabiai: neviltis, striptizas, protestas, blefas ir
isipisinjimas. Dendiai tapdavo demokratais ir atvirkiai, buvo
perkainojamos vertybs, daromos karjeros, visi siek pasitenkinti,
kvepjo revoliucija. Pasiprieinimas? O.K. pasiprieinimas.
Nietzschs mintys susikrymino ir jis tapo Nukryiuotuoju.
Olegas Kulikas apsimeta unimi ir saugo men nuo buruj

39. Kukuoti, kvaksti, kudakuoti
Skiriu Deleuzeui ir Guattari
Vl 1997-j ruden ios knygos autoriai apsilank Vienos
kunsthalje, kurioje paskait skait Niujorko moderniojo meno
muziejaus (Museum of Modern Art, MoMA) direktorius Glennas
Lowry dius. Paskaita buvo skirta aptarti muziej administracijos
veikl iuolaikinmis slygomis. Jos klaus viso labo 1214 mo-
ni vietini muziejinink su kunsthals direktoriumi ponu Mattu
prieakyje smulkiu populistu ir biurokratu. Pats misteris Lowry
irgi buvo pagarsjs reakcionierius, demagogas, modistas ir
intrigantas. Mes specialiai atjome paskait, kad pareiktume jam
savo pasilyktjim. Girdite, misteri Lowry?!
Po penki minui paaikjo, kad visas skurdus paskaitos
turinys vien tuti pilstymai ir durnysts. Tada mes mme kvaksti.
Nieko daugiau: tiesiog kvaksjome lyg bal varls. Kva-kva-kva...
Misteris Lowry apstulbo. Jis liovsi pliurps ir pakl akis nuo
konspekto. Herras Mattas irgi apstulbo. Apstulbo ir visi kiti. Mes
liovms kvaksti. tampa iek tiek aprimo.
Misteris Lowry prats paskait. Mes savo ruotu vl mme
kvaksti. Misteris Lowry vl nutilo. Herras Mattas nusprend imtis
priemoni. Jis pasiauk kakok verg, kuris po sekunds prioko
prie ms ir papra liautis. Mes liovms. Misteris Lowry prats
paskait. Mes mme kvaksti vl.
Trumpai tariant, i itos prot pisanios paskaitos mus ivijo
na chuj. Na ir kas? Utai mes iki valios prisikvaksjome savo
malonumui. Kvaksti btina! Bet visk reikia daryti taip, kad
kvaksjimas netapt konvencija, poiriu, estetika. Kvaksjimas
turi sukelti aplinkini neapykant, o ne pritarim. Prieinantis reikia
panaudoti visus savo gabumus ir nuolat atminti Marxo formul:
Didieji pasaulio istorijos vykiai nutinka du kartus: pirm kart kaip
tragedija, antr kaip farsas. Jei kvaksite antr kart, kvakskite
dar beprotikiau ir pavojingiau nei pirm. Ir juokits: i savs, i savo
kvaksjimo ir i prieininko! Gera nuotaika ir joki depresij.
40. Kiauiniai kakt
Jau rame apie tort svaidytojus, kurie mto prieinink
zionomijas kremo gaminius. Mes patys esame kiauini svaidytoj
alininkai, tai yra prijauiame tiems, kurie valdios atstovus mto
vit gaminius. Svaidme kiauinius kaktas Liublianoje, Vienoje
ir Peskaroje (Italija). Visa tai darme vadovaudamiesi iuolaikinio
meno kontekstais. Esm ta, kad iandien art sistem mes
laikome didiuls politins sistemos modeliu. Kultra anaiptol nra
visuomens antstatas: ji vienas pagrindini veikiani valdios
mechanizm, svarbus svertas valdant milijon moni knus ir
smones. Btent kultroje patikrinamos valdios poveikio moni
knams priemons tos priemons, kurias vliau bus galima
pritaikyti kitose sferose. Ir visoje toje kongracijoje art sistema
vaidina svarbiausi vaidmen: ji struktrizuoja, sugrupuoja, atsijoja,
perkoia, suriuoja valdios strategijas ir ideologijos elementus.
Todl kova prie tarptautin meno sistem tai kova prie politin
sistem. Nei daugiau, nei maiau. Taip, taip.
Taigi mes mtme kiauinius. Liublianoje viskas vyko itaip.
Vien ios knygos autori pakviet dalyvauti dideliame art projekte
Body and the East, skirtame Ryt Europos performanso menui,
body artui ir akcionizmui. Mes nusiuntme savo politins akcijos
Berlyne (East Side Gallery) vaizdo mediag ir dokumentacij.
Bet Liublianos projekto kuratorius nepanoro rodyti ios mediagos ir
primygtinai reikalavo body arto. Tuo tarpu mums svarbus ir aktualus
yra politinis menas, o body artas iaip dvokiantis undis. Ir
tada parame lapel, kuriame pareikme, jog nesutinkame su
kuratoriaus nuomone, todl susirinkusi publik ketiname apmtyti
kiauiniais. Ir i tikro atvykome Liublian, per parodos atidarym
iplatinome lapelius ir mme svaidyti kiauinius meno mgjus.
Slovnijos kultros ministras tuo metu sak ikilming kalb, ir
vienas kiauinis teko jam. Kaifas! Supistas kaifas!
Meno konferencij Liublianoje A. Breneris pavert politizuotu spektakliu
Vienoje viskas vyko kitaip. Pasirodme baigiamojoje student
parodoje, kuri vyko vietinje Meno akademijoje. Visi ino, kad
studentai gali tapti tikrais revoliucijos uniukais, taiau ia, Vienoje,
jie pasirod es mai iknalaiiai ir konformistai. Parodoje buvo
daugyb moni, j kuravo Haraldas Szeemannas labai garsus
ir gerbiamas veicar ddul. Po ikilmingos kalbos visi patrauk
gerti ir sti netoliese improvizuot bufet. tai tada mes juos ir
mme bombarduoti kiauinukais. Taiau po pusantros minuts
mus suvyst profesionalios vietins gorilos tikri naci smogikai.
Jie ikviet policij. Gal gale mus paleido, taiau vliau paaikjo,
jog byla policijoje vis dlto uvesta. Mus skund kakokie niekai
i publikos. Todl dabar ocialiai pareikiame: Austrija represyvi
policin valstyb, nip ir avigani alis. Gda Kakanijai!
13

Italijoje buvo linksmiau. Umtme kiauiniais ir publik, ir
parodos rmj stendus. Taip jiems ir reikia!
Manome, jog kiauinius svaidysime ir toliau.
13
Kakanija tai AustrijosVengrijos imperijos pavadinimas R.Musilio romane mogus be
savybi
41. Palsti po duu
Kiek moni pasaulyje gali sau leisti kiekvien dien maudytis
due? iaip ar taip, toki moni daugiau Vakar pusrutulyje negu
Ryt. O duas juk taip reikalingas, kad atsigautum ir pasisemtum
jg. Pasiprieinimo kovotojui lsti po duu ne juokas. Reikia, kad
nesijaustum ligotas, purvinas, nuvalkiotas, pervargs. Duo kabinas
reikia pastatyti visur. Visiems nuobodiems megapoliams ir niriems
miestelikiams po viesi duo kabin.
42. Meil
Ferdinando Clineo atminimui
Apie meil daug nekalbsime. Bet prisiminti j norisi. Oro
buinys! pat akum.
Tryliktas istorinis komentaras
Tik nereikia painioti meils su hipiais, meils su Johnu
Lennonu ir Yoko Ono, meils su d sunkianiomis kinematografo
nevankybmis. Meil tai ne hipiai. Kas tokia meil, reikia nusprsti
individualiai. Oro buinys! Rumunikas buinys! akum ir basl!
43. Gdytis
Gda vis laik pliaukti apie pasiprieinim. Gda vadintis
revoliucionieriais, kovotojais, disidentais. Gerkl gniauia siaubinga
ir baisi gda. itos knygos autoriai ne pasiprieinimo kovotojai,
jie trupuiuk chuliganai. Mums tiesiog mirtinai nuobodu iame
pasaulyje, kur surent ms ttuiai ir diedukai, ms motus ir
bobuts, ms biiuliai ir biiuli biiuliai. (Bet ne mes, ne mes.)
U, kaip gda! Uuu!
44. Kikenti i ios knygos
Kikenkit i ios knygos! Chi chi chi! Chi chi chi! Chi chi chi!
Chi chi cha cha! Chi chi cha cha!
Chi chi cha cha! Chi cho cha chi!
Beje, paverkti i jos irgi naud.
Ir apskritai: imkite ir nebepasitikkite jokia teorija! Vien kart
ir visiems laikams!
ios knygos autorius kviet ring Rusijos prezident,
nes is pradjo kar enijoje. Kviet labai rimtai
taiau dar rimiau j sum saugumas
45. Tiesioginis susidrimas, koniktas
Mes skelbiame tiesiogin susidrim. Tik betarpiki ziniai
kontaktai gali pakeisti pasaul ger pus. Apkabinti t, kuriam
bjauru glbesiuotis. Pabuiuoti t, kuris kaip nuod bijo buinio.
(Visa tai, inoma, traktuojant kaip politinius santykius.) Griebti u
iknos t, kuris mano, kad jo ikna tai Dievo namai. tai kaip reikia
elgtis.
Tiesioginis susidrimas yra neumaskuotas koniktas.
Koniktai, kaip inom, bna vairios prigimties. Hipertrofuotai
antagonistinje visuomenje u paprast gatvs klausim Kiek
valand? duoda snuk ir pasiunia na chuj. Politikai korektikoje
visuomenje atsakymas klausim palydimas veidmainikai
mandagia ypsena. Koniktas, ms supratimu, yra btinas,
nes jo metu pripastami skirtumai ir antagonizmai, kurie danai
uglaistomi dialogais ir svarstymais. Koniktas nesiekia melagingo
konsensuso, jis reikalauja diskretiko kultros proceso. Koniktas
paeidia ritualizuotus normatyvinius visuomens ryius, kad
aptikt juos reguliuojanius represij mechanizmus.
Tiesioginis susidrimas: aptikti ir lyg peiliu atverti dirbtinai
uglaistytas arba tabu paskelbtas prietaravim, skirtum ir
neatitikim zonas. Ms tikslas atriais dmesio pirtais negyvai
ukutenti abejingum ir isisukinjim.
46. Preparuoti identikum
Ms knygut eina pabaig. Taiau dar kart: pasiprieinimas,
kad ir kur jis atsirast, visada ikelia individualumo klausim. i
nuostata principin, tad apie j tarsime dar kelis odius.
Pasiprieinimas tvirtina teis bti kitokiu, t. y. individo teis
individualum, taiau jis kovoja ir prie individualizavimo stereotipus.
Mes jau inome, kad identikumas gali bti ir ilaisvinantis, ir
pavergiantis. Apskritai identikumas tai privilegija, o ne iankstin
duotyb (substancija), taip jau yra suiktame ms pasaulyje.
Identikumas tai socialiai ir kultrikai sukonstruojamas darinys,
diskursini praktik efektas, o ne j prieastis. Tai kcija, atliekanti
vairias funkcijas (reprezentatyvias, represyvias, preventyvias,
prezervatyvias), todl reikia grietai skirti, kokioje specinje
situacijoje konstruojamas is identikumas, kieno interesai
atstovaujami. Reikia atsakyti klausim, ar is identikumas
primestas prievartos bdu, ar prisiimtas daugma savo noru.
Identikumas gali tapti galingu ginklu iuolaikiniame kontekste,
kuriame vyrauja identikacij ideologija ir politika, iduodanti
leidimus naudotis kultra bei kapitalu. Pavyzdiui, faktas, kad
identikumas tai sukonstruojamas produktas, dar visai neliudija,
jog reprezentavimo funkcijas atlieka tam tikros identikos grups
(tarkim, maumos) atstovai. (Mauma tai tik diskurso objektas, pati
ji neturi teiss kalbti apie k nori, tai reikia, kad mauma tarnauja
tik kaip daugumos interes projekcija.) Jei (maumos) atstovams vis
dlto suteikiama teis kalbti, tai jie gali aptarinti tik savo temas ir
taip ksuoti savj identikum. Tokiu bdu valdia gyvendina savo
politik individ lygmeniu.
Tad pasiprieinimo formos, nagrinjanios politinio identikumo
problemas, nra nukreiptos nei prie, nei u individ, jos
sutelktos kovai prie valdi, pasireikiani individualizavimo
plotmje. Toks pasiprieinimas nukreiptas prie paias vairiausias
valdios apraikas kasdieniame gyvenime: turguje ir parduotuvje,
pas skyriuose ir ambasadose, miest lnynuose ir dails
vernisauose. Valdia nuolat stengiasi identikuoti mog ir taip
j supanioti. Valdios primestas identikumas individ paveria
aisliuku ir aidia su juo velnikus aidimus: i jo aiposi, j mausto,
jam kelia siaub, su juo elgiasi chuliganikai. Kaip su tuo taikstytis?
Atsakymas aikus: neatsisakyti identikumo, bet tuo paiu metu
itreniruoti j lankst kaip gimnasts knas ir nesugaunam kaip
kulka. Susikurti j apval kaip rutulys.
RAF nariai identikuojami kaip teroristai (1977 m. plakatas)
47. Spoksoti televizori
Spoksoti televizori tai usidegti tiu.
Usidegti tiu tai tapti nevaldomu.
Tapti nevaldomu tai ieiti i nam.
Ieiti i nam tai atsidurti gatvje.
Atsidurti gatvje tai nudrengti batus.
Nudrengti batus tai sudrumsti vanden.
Sudrumsti vanden tai nubaidyti ryklius.
Nubaidyti ryklius tai paerzinti Spilberg.
Paerzinti Spilberg tai iklibinti doler.
Iklibinti doler tai suvalgyti visas alyvuoges.
Suvalgyti visas alyvuoges tai atsiraugti.
Atsiraugti tai supykdyti tvel.
Supykdyti tv tai nuluoti Vatikan.
Nuluoti Vatikan tai sukelti visuotin panik.
Sukelti visuotin panik labai sunku.
Labai sunku tapti pasiprieinimo dalyviu.
Tapti pasiprieinimo dalyviu tai spoksoti televizori.
Spoksoti televizori tai matyti bad.
Matyti bad tai trypti kojomis.
Trypti kojomis tai prisiminti spal.
Prisiminti spal tai skaityti October
14
.
Skaityti October tai mstyti apie bejgyst.
Mstyti apie bejgyst tai sukelti juok.
Sukelti juok nepakanka.
Nepakanka viskas, kas yra.
Viskas, kas yra, tai Afrika ir beisbolas.
Afrika ir beisbolas tai padtis be ieities.
14
October meno teorijos, kritikos ir iuolaikinio meno urnalas, pradtas leisti 1976 m.
Niujorke
Padtis be ieities tai nevilties klyksmas.
Nevilties klyksmas tai inercijos stotel.
Inercijos stotel tai, ko reikia.
Tai, ko reikia, keistoki veiksmai.
Keistoki veiksmai tai, ko aprayti nemanoma.
Ko aprayti nemanoma tai nonsensas.
Nonsensas mirtinai nusibodo.
Mirtinai nusibodo tai lyktu.
lyktu tai valdomi knai.
Valdomi knai tai gda ir siaubas.
Gda ir siaubas tai valdomos mintys.
Valdomos mintys tai, kas pasiekta.
Tai, kas pasiekta nepasiekiama kaip nugara.
Nugara tai kudaius ar gundymas?
Gundymas senas kaip pasaulis.
Pasaulis tai lyktyni prieglauda.
lyktyns tai valdia, valdia.
Valdia tai, kas visada egzistuoja.
Visada egzistuoja tai, kas blogai.
Blogai tai, kas esti.
sti kaupti jgas pasiprieinimui.
Keturioliktas istorinis komentaras
1995 metais Pranczijoje lyg i patalo pakilusi ilaplauk
beprot kilo streik ir demonstracij banga, kuri lydjo patys
vairiausi protestuotoj reikalavimai valdiai. i banga vliau buvo
pavadinta 1995-j lapkriio socialiniu judjimu. Manoma, kad
katalizatoriumi pasitarnavo didiul ir ari demonstracija u moter
teises. Paskui moteris sukilo darbininkai, intelektualai, usienieiai,
benamiai, paaugliai ir liumpenai.
Nuo 1996 met m nesustabdomai augti emigrant pa-
siprieinimas, kuris Pranczijoje i esms veik nelegaliai, nes ios
alies statymai apie usienieius visada buvo baisiai represyvs.
1996 met judjimas prasidjo nuo protesto prie prievartin
itrmim, nuo akcij prie biurokratijos savival ir policijos prievart.
Protestuojani usieniei grupuot buvo pavadinta Sans-papiers
(Be popieri); is pavadinimas apibdino tiek nelegali j padt,
tiek legalizacijos ir teisi pripainimo siekius. 1996 met kov ie
siekiai gal gale virto vienos Paryiaus banyios umimu. Trylika
nelegal okupavo banyi ir ilaik j savo rankose iki policijos
turmo.
Visi ie vykiai 1997-j pradioje sukl masini protest
bang prie emigracijos statym. Pasitrauk vidaus reikal
ministras Debr, sukairjo vyriausyb, paryieiai sureng nelegali
usieniei palaikymo demonstracijas. Taiau btent po rykios
kairij konsolidacijos Sans-papiers pasijuto apgauti. 1997 met
birel vidaus reikal ministerija paskelb, kad visi emigrantai bus
absorbuoti, jei jie pasirodys prefektrose ir usiregistruos. 150
000 moni ijo i pogrindio ir pateik savo duomenis valdios
funkcionieriams. Legalaus statuso susilauk tik pus usieniei.
Utai dabar policija turi vis judjimo dalyvi koordinates! Kiauls!
Faraonai!
Nuo 1998-j kovo atsinaujino demonstracijos, protestai ir
pastat ugrobimai Paryiuje ir sostins priemiesiuose. Bet
palaikanij skaiius smarkiai sumajo. Kovo mnes Mal per
prievart buvo isista 12 moni, kilo sumaitis oro uoste, o tai
sukl ir inteligentijos pasipiktinim. Vliau prasidjo audringos
benami demonstracijos. Skurdiai ijo i elio, susivienijo
pasiprieinimo kolektyvus ir m rodyti visuomenei savo nelojalius
snukius. Kas gi dabar bus?
Kart prancz losofas Jeanas Franois Lyotardas pasak,
kad pranczai tai vienintel tauta Europoje, kuri nukirsdino savo
karaliaus galv ir pradjo aun ir siaubing mait. tai jau du
imtmeius Pranczijos vyriausyb daugelis laiko prieu, prie kur
galima ir reikia rytingai kovoti. Tegyvuoja besiprieinanti Pranczija!
Usmaukysim Eliziejaus laukus iki visiko nuvitimo!
48. Tapti nomadu
Paprasta sdti savo kabinete profesoriaus krsle ir kurti
diskursus apie nomad pasiprieinim, visai kitas reikalas bti
nomadu realybje.
Baisiai norisi isimiegoti variuose pataluose, skaniai
papusryiauti, dar labiau por mnesi prasdti krsle, skaityti
knygutes ir grauti rieutus. Taiau realybje tikras nomadas per
daug danai negali pasinaudoti elementariausiais patogumais ir
maloniai pailsti. Tarp kitko, kalbame ne apie benamius, beviltikai
keliaujanius neini proto miglose, kalbame apie tuos mones,
kurie nomad gyvenim pasirinko kaip losoj, kaip savo credo,
kaip pasiprieinimo strategij.

Sslus gyvenimo bdas prie nam idinio iuolaikinje
visuomenje mums atrodo lyktus, nes panardina tvanki vietin
atmosfer. Kova prie i atmosfer mus galutinai nuvargina,
isunkia visas jgas ir umigdo lipniame gimtj si voratinklyje.
Kad stengtum pasiprieinti lokaliai valdiai tiek savyje, tiek
konkreioje maoje erdvje, reikia judti, stengtis pajusti ir suprasti
vis pasaul. Nomadizmas parodo visaverts bties horizont ir
suteikia taip reikalingos patirties, kurios niekaip negysi sddamas
vienoje vietoje. Nomadizmas ypa svarbus pasiprieinimo dalyviams
i treiojo pasaulio: jis padeda isilaisvinti nuo provinciali ir
anachronik pasaulio suvokim. Ne maiau svarbios ir pirmojo
pasaulio atstov kelions treij: jos igydo nuo universalizmo
viruso. Deja, institucij organizuojamos kelions daniausiai
neefektyvios, nes itin primena paprasiausi turizm. Tik individualios
kelions ir paties susikurta nomado strategija galina pasiekti tikrai
domi rezultat: Liublianoje susitikti Zimbabvs gynybos ministr,
Toledo mieste susidomti bask svaidyklmis, Meksike pasinerti
rendez-vous su Davido Wojnarowicziaus eliu.
Kaip tapti nomadu be cento kienje? Sunku, be galo sunku.
Paprasiausia prisidengti dailininko arba raytojo profesija, tikrovje
iliekant pasiprieinimo dalyviu. Tokie apsimetliai menininkai kiek-
viena pasitaikiusia proga turi smogti:
a) valdiai paiuose mumyse ir ms artimuosiuose,
b) aplinkini korupcijai,
c) akiplikumui ir didybei,
d) socialiniam abejingumui,
e) visuotinei konkurencijai,
f) godumui ir kapitalistiniam grobuonikumui,
g) policijos kontrolei,
h) menkystei ir veidmainystei.
49. Rkti
Vaikikas, bet gana veiksmingas pasiprieinimo bdas rkti,
klykti iki pamlynavimo. kiekvien niekyb atsakyti riksmu,
kiekvien lyktyb klyksmu. Veikia geriau u sdimj streik.
kaljim u tai neki, pinigins baudos nepaskirs. Blogiausia, kas
gali atsitikti, ives i priplkusios patalpos lauk. O gaivus oras
visada naud.
David Wojnarowicz (19551992)
Penkioliktas istorinis komentaras
Puikus amerikiei dailininkas, raytojas, aktorius ir aktyvistas
Davidas Wojnarowiczius vis savo gyvenim i burnos skleid
galingus artikuliuotus garsus. Jo darbai nuostabus vienio
pasiprieinimo pavyzdys. 9-ojo deimtmeio pradioje, kai valdia
visur msi totaliai jaukinti kultr, Wojnarowiczius prieinosi
kaip didysis Montesuma, kaip vienintelis lobotomijos nepaveiktas
partizanas. Jo kryboje iliko atmintis apie kakokius sinkretinius
prarastos kultros lobius, apie diding kultros giesm, giedam
valdios dykynje. Jo menas netarnavo diskurs industrijai, nesivaip
saujels pseudointelektual labui. Jis klyk apie nesantaik, apie
sprogdinani nevilt, apie besiveriani pro lang grotas meil.
ie nesklands ms odiai gls ant Wojnarowicziaus kapo.
50. audyti i laidyns, svaidytis akmenimis,
mojuoti kumiais
Argi btina kaip nors komentuoti ias (ir panaias) tech-
nologijas? Atvirai sakant, mums nusibodo apie vis tai pliurpti,
velnikai nusibodo.
Dabar turime pareikti tiesiai: rayto odio nemgstame ir
juo nepasitikime. Raydami i knyg sitikinome, kad aprayti
pasiprieinimo nemanoma. Pasiprieinimas i principo prieinasi
naratyvui apie pasiprieinim. Esm ta, kad pasiprieinimo dalyvis
(jei jis prieinasi i tikro, o ne tik imituoja) nieko nepamgdioja, jis
identikuojasi su vaisinga akimirkos laisve, su savimi ir krybos aktu.
audyti i laidyns tiesiog nuostabu, nes pasaulis to nenori, pasaulis
bijo. Bet jei audyti i laidyns reikia sijungti reproduktyvias
ir imitacines struktras, vadinasi, toks aulys priklauso valdiai.
Nesvarbu, ar ji marksizmo valdia, ar struktralizmo valdia, ar
anachronizmo valdia. Ar tamsos karalysts valdia. audyti i lai-
dyns reikia pajusti ir pergyventi realaus jaudulio kupin akimirk,
ir nieko daugiau. Visa kita tik didesn ar maesn proto pisliava.
51. Ipainti feminizm
Feminizmo svoka bendruoju poiriu yra labai abejotina,
nes feminizmas neegzistuoja kaip reikinys apskritai, sutinkamos tik
atskiros aktyvizmo ir teorijos formos, kurios pasivadina feminizmu,
ios formos daniausiai heterogenikos. Feminizm reikt suprasti
itaip: tai veiksmai, kurie neigia patriarchalini diskurs universalum,
analizuoja istorinius lyi skirtybs atsiradimo konstruktus ir
apsunkina paios feministins analizs ambivalentikum tarp
gausybs kit diskurs. Feminizmas iuo poiriu tai ne banalus
valdios perklimas nuo vyrika moterika, ne visus klaidinantis
vyr ir moter lygiateisikumo siekis, o nuolatin hegemonins
visuomenins sistemos kritika ir dekonstrukcija. Feminizmo
projektas i principo nukreiptas prie skirtingus, bet visada taikiai
vienas su kitu sugyvenanius diskriminavimo ir hierarchizavimo
mechanizmus. Pavyzdiui, feminizmo nemanoma suvulgarinti
iki seksizmo tematikos lygio. Feminizmas manifestuoja ne tik
seksualin, bet ir ekonomin bei etnin diskriminacij. Tai reikia,
jog mogaus lyties identikumo nemanoma nagrinti atskirai nuo
politini ir sociokultrini ryi, is identikumas visada persipina su
rasinmis, etninmis, regioninmis ir klasinmis ypatybmis.
Moters subjekto nemanoma aprayti jokiomis ksuotomis ir
transcendentinmis svokomis: tokia feminizmo teorijos aksioma.
Bet kas gi tada yra feminizmo subjektas? Kaip feminizmo teorija
neigia grietai apibrto subjekto samprat?
Feminizmo radikalumo esm kaip tik ta, kad feminizmas kalba
apie moteris itin diferencijuotai, jis sukuria kalb, kuri itin vairiai ir
daugialypiai reprezentuoja moteris bei j politin padt visuomenje.
Moterikumo kategorijos nemanoma nuneigti, taiau btina nuolat
apeliuoti ios kategorijos slygotum ir takum. Kitais odiais
tariant: moterikumo kategorijos nereikia suvokti kaip universalios
identikavimo priemons, prieingai, reikia
detaliai demitologizuoti ir demontuoti bet kokias universalias ios
kategorijos konotacijas. Moterikumo kategorij, kaip ir kitas
bazines svokas, reikia suprasti kaip permanentinio mio viet,
kurioje nuolat demaskuojami ir paneigiami bet kokie pamatiniai
apibrimai ir kategorijos.
Subjekto konstravimo procesas visada susietas su atskyrimo
mechanizmais. Svoka moteris, identikuojanti subjekt, ne
tik aprao, bet ir priskiria, sunormina, apriboja ir diskriminuoja.
Pasitelkusi i bazin svok, valdia vykdo pai iauriausi
ir ranuoiausi diskriminavimo politik eimose, privaiose
erdvse, socialiniuose kolektyvuose. Karas prie i diskriminacij
turi nuolat bti pasiprieinimo dalyvio dmesio centre.
52. Nematoma moteris
Kad veikt kuo efektyviau, pasiprieinimo dalyvis turi pasiversti
nematoma moterimi. Kas ji tokia? Ogi paprast paprasiausia
nematoma moteris. Pasiverts nematoma moterimi, pasiprieinimo
dalyvis turi paskelbti sdimj streik. io streiko niekas neturi
pastebti. Po to nematoma moteris turi pakilti Empire State Building
ir imti vilpti. jos vilpes suskris visos Niujorko varnos. Nematoma
moteris joms idalins po ma metalin dildel nudildyti grotas.
Varnos isiskraidys po visus Amerikos kaljimus ir nepastebimai
perduos dildeles kaliniams. ie nudildys lang grotas ir paspruks
i kaljim. Jie surengs visuotin Amerikos sukilim, nuvers
prezidentin reim ir sugriaus Pentagon. Nematoma moteris ims
juoktis. Jos juok parodys per televizij.
O dabar ji stovi apvalgos aiktelje ant Empire State Building
stogo ir iri dang. Niekai! Niekai!
53. Pasidaryk pats
Penkiasdeimt treiosios pasiprieinimo technologijos
paprasiausiai nra. Galbt skaitytojas pats j susikurs ir gyvendins.
Skms!
54. Bti demokratiku
Pats sunkiausias dalykas bti demokratiku: bet kokiomis
aplinkybmis. K tai apskritai reikia? Pat, pat sunkiausi dalyk.
Bti ne valdingu ir kartu ne bevaldiu: bti demokratiku. Gali bti,
kad is odis ne itin vyks. Bet visi ms odiai jau baigsi.
Pabaigos odis
Nesinort knyguts baigti itokia koketika fraze: visi ms
odiai jau baigsi. Taiau mums i tikrj nebeliko ko pridurti.
Vis dlto manome, jog prieintis i tikrj galima tik ia ir dabar
konkreioje vietinje situacijoje, speciniais bdais. Viename
kontekste optimaliai suveikia kokio nors Gonzlezo-Torreso
15

kriniai, kitame women only
16
, treiame antausis arba vandens
pistoleto iurkl. Kai kada prisireikia ir tikr ginkl. Bet mes netikime
napalmu, elektros kde ir kolektyviniais pasmerkimais spaudoje. Bai
bai.
15
Flix Gonzlez-Torres (19571996) Kubos disidentas, taps populiariu Amerikos
menininku. Igarsjo 1990-aisiais politizuotomis ir emancipuotomis instaliacijomis, kuriose
pabriama gj diskriminacija ir nusivylimas amerikietika svajone.
16
Women only karingojo feminizmo srov.
Epilogas!!!
Vis dlto reikia pareikti savo nuomon dar kai kuriais
klausimais. tai k tik, prie por minui, pervertme dar vien
katalog, skirt supistam situacionist internacionalui. Todl norime
pareikti: tai ne kas kita, o tipin bolevikin bohema, visi tie
situacionistukai! Djom mes ant j.
Kurpdami i knygut kartais baisiai pykdavoms. Poiriai
isiskirdavo ir isibgiodavo visikai prieingas puses. Natralu:
Breneris treiojo pasaulio atstovas, savamokslis amatininkas,
prisirankiojs po kruopel i viso pasaulio, o Schurz tuo tarpu
mergina i Austrijos, tai yra sterilizuot jros kiaulyi alies,
Kakanijos ir supist G e n e r a l i F o u n d a t i o n
17
tradicij
paveldtoja. Taip, biograjos visikai skirtingos, taiau, po velni,
mes mylim vienas kit! Danai kruams.
Rame i knygut greitai, pankikai. Turbt daug k
praleidome. Utat gavome velnikos patirties: simyljome vienas
kit kaip triuiukai, kaip kaiukai. Kita vertus, pamginome tapti
tikrais revoliucijos uniukais: mtme kiauinius, kvaksjome ir
panaiai. Rame i knygut. Tai yra myljome, maitavome ir
analizavome. Ko daugiau i mogaus norti?
Knygut parayta tokiems patiems, kaip ir mes. Tai yra
individams, kurie dar nesira prakeiktas institucijas, kuriems
diskurs industrija dar nepraplov smegen, kurie vis dar tiki savo
nuojauta ir protu. Reikia diferencijuoti, reikia skirti, reikia atpainti,
mielasis skaitytojau! Nuolatos!
17
Generali Foundation draudimo koncerno steigtas privatus fondas Austrijoje,
nansuojantis iuolaikinio meno projektus.
Ko mes labiausiai siekme ioje knygutje? Siekme reabilituoti
paius juokingiausius ir labiausiai diskriminuojamus mogaus
veiksmus: spjvius, nirptim, bezdalus, vius i laidyns, ikitus
lieuvius, pygas ir kvailas grimasas. Norjome pasakyti, kad savo
leiktul valdiai galima ireikti visaip, tik nereikia nieko nutylti
arba i viso pasiplauti. Kovoti ir prieintis gali kiekvienas! Reikia
surasti drsos pyg parodyti, o ne laikyti j kienje.
Bet tuo paiu metu reikia atminti, kad pasiprieinimas (atleiskite
mums u tok skamb od) tai nuolatins intelekto pastangos, o
ne koks nors chamizmas. Velniop chamus! Chamus iknon! Ir kiek
galima maiau cinizmo.
140 Alexander Brener ir Barbara Schurz K daryti?
Bendras krybins grups Juodratis
ir leidyklos Kitos knygos leidinys
Kitos knygos info@kitosknygos.lt
Juodratis juodrastis@riseup.net

Alexander Brener, Barbara Schurz Ka - Daryti

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Alexander Brener, Barbara Schurz Ka - Daryti

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Alexander Brener, Barbara Schurz

You might also like